Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6, 13, 13-1 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-1061 · 2025-11-26 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2025-11-26
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-11-26

Projekto tekstas

2025-11-26 · oficialus registras ↗

Projektas XP- Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO Nr. I-2223 6, 13, 131 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti

6 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 5 ) pagal savo kompetenciją nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, leidimų išdavimo tvarką, reglamentuoja ir kontroliuoja gamtos išteklių apskaitą;“

2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti

13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

13 straipsnis.

Valstybinė gamtos išteklių apskaita Valstybinės gamtos išteklių apskaitos ir atskaitomybės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

3 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas Pakeisti

13 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registras ir šio registro informacinė sistema 1 .

Upių, ežerų ir tvenkinių registras – tai Upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai, apibūdinantys šiuos registro objektus:1 ) upės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai kilometrai;2 ) ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro;3 ) upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir nepratekami dirbtiniai paviršiniai vandens telkiniai, priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams arba kuriuose vykdomas valstybinis aplinkos monitoringas;4 ) paviršiniai vandens telkiniai, jungiantys registro objektus, nurodytus Nuostatų 1–3 papunkčiuose.2 .

Registro objektai Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje registruojami pagal:1

) registro objektų savininkų ir valdytojų pateiktus prašymus;2 ) hidrotechninių statinių savininkų ir valdytojų pateiktus prašymus;3 ) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamus duomenis;4 ) informacinių sistemų tvarkytojų teikiamus duomenis.3 . Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje tvarkomus duomenų rinkinius sudarantys duomenys detalizuojami šio registro informacinės sistemos nuostatuose.4 .

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinės sistemos valdytoja ir joje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Aplinkos ministerija.5 .

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje registro objektai registruojami per 5 darbo dienas nuo jų duomenų patikrinimo dienos.6 . Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši.

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinės sistemos duomenys teikiami laikantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB

(Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 5 straipsnyje apibrėžtų asmens duomenų tvarkymo principų ir 6 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus.7 .

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys atveriami pakartotinai naudoti, išskyrus asmens duomenis ir duomenis, susijusius su visuomenės ir viešuoju saugumu.8 . Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje objektai registruojami, duomenys teikiami ir kiti su duomenų tvarkymu šioje informacinėje sistemoje susiję veiksmai atliekami neatlygintinai. “

4 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia: Seimo narys Tomas Domarkas

Aiškinamasis raštas

2025-11-26 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS

ĮSTATYMO Nr. I-2223

6, 13, 131

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

  • 1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai.

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos

Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuriuo įtvirtintas naujas valstybės informacinių išteklių valdysenos, valdymo ir tvarkymo modelis. Naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu iš esmės pakeista registro sąvoka, registrą apibrėžiant kaip duomenų rinkinį, kuriam nustatomos specialios registravimo sąlygos; be to, minėtame įstatyme neliko kadastro sąvokos.

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti iki

2023 m. gruodžio 31 d. įsteigtų registrų ir kadastrų veiklą nustatančių

įstatymų pakeitimo projektus, o informacinių sistemų valdytojai turi pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus reikalavimus pertvarkyti registrų (kadastrų) veiklą. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo teisiniai pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme įtvirtinti minėto kadastro steigimo teisiniai pagrindai neatitinka

nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis, objektai registruojami ne kadastruose, o registro informacinėse sistemose , ir jų registravimo tvarką nustato ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o informacinės sistemos valdytojas.

Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAĮ projektas), kurio tikslas:

  • 1. sudaryti teisinį pagrindą pertvarkyti

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro veiklą pagal naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus reikalavimus; 2.

sudaryti sąlygas optimizuoti aplinkos ministro valdymo sričiai priskirtų informacinių sistemų tvarkytojų darbą, konsoliduojant informacinių sistemų kompetencijas, mažinant informacinių sistemų administravimo kaštus, užtikrinant duomneų pakartotinį panaudojamumą.

Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Tomas Domarkas.

G aliojančio Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 13 straipsnyje yra vartojamos kadastro sąvokos, o 131 straipsnyje yra vartojamas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro pavadinimas . Be to, Aplinkos apsaugos įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre paviršinių vandens telkinių registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

  • 4. Kokios

siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Vadovaujantis 1998 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 21.6. punktu, pagal kurį Aplinkos ministerija atlieka aplinkos ministro valdymo sričiai priskirtų informacinių sistemų valdytojo ir

(ar) duomenų valdytojo funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 26 ir 27 straipsniuose, siūloma atsisakyti nuostatų dubliavimo Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies

5 papunktyje, panaikinant nuostatą susijusią su Aplinkos ministerijai priskirtų

funkcijų vykdymu. Siekiant suderinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas siūloma pakeisti šio

įstatymo 13 straipsnį, panaikinant nuostatą, kad kadastrų tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi, objektai registruojami registro informacinėse sistemose (ne kadastruose). Atsižvelgiant į tai, A AĮ projektu siūloma Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą pertvarkyti į Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinę sistemą ir atitinkamai pakeisti 131 s traipsnio pavadinimą.

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad

informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus skiria informacinės sistemos valdytojas; taip pat informacinės sistemos valdytojas, remdamasis minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tvirtina informacinės sistemos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, AAĮ projektu siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dalyvavimo steigiant, reorganizuojant ir likviduojant Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registrą, tvirtinant šio registro informacinės sistemos nuostatus, skiriant informacinės sistemos ir joje tvarkomų duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus. Šis pakeitimas leis užtikrinti greitesnius informacinės sistemos teisinio reguliavimo pokyčius, bus išvengta perteklinio reglamentavimo procesų.

Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį registro kūrimas apima įstatymo rengimą, kuriame nurodomas registrą sudarantis duomenų rinkinys ar duomenų rinkiniai, registro informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas, nustatomi asmens duomenų teikimo apribojimai, jeigu tokių esama, taip pat objektų registravimo pagrindai ir sąlygos bei kitos su tuo susijusios nuostatos.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, AAĮ projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje tvarkomi registro objektus apibūdinantys duomenų rinkiniai, šios informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Aplinkos ministerija, tvarkomi duomenys yra vieši

ir atliekami kiti su duomenų tvarkymu susiję veiksmai. Kaip ir dabar, registro objektai Upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje būtų registruojami neatlygintinai, taip pat neatlygintinai būtų teikiami šioje informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys ir atliekami kiti su duomenų tvarkymu susiję veiksmai.

  • 5. Numatomo teisinio reguliavimo

poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma.

  • 6. Kokią

įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

  • 7. Kaip

įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio

lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja ir įgyvendina Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 79 punktą. 9.

Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

  • 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų

įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nenustatoma.

  • 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių

apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

  • 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos

priimti turintys subjektai. Priėmus AAĮ projektą, iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės būti parengti šie teisės aktų projektai:

  • 1. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000

m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios;

2. Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų

ir tvenkinių registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo. 13.

Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Siūlomoms AAĮ projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės .

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinė sistema bus finansuojama iš Aplinkos ministerijos asignavimų, kurie šiuo metu skiriami Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrui tvarkyti .

  • 14. Įstatymų

projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. AAĮ projekto reikšminiai žodžiai: vandentakis, ežeras, paviršinis vanduo, informacijos sistema , informacijos laikymas ir paieška , dalijimasis duomenimis, erdviniai duomenys .

  • 16. Kiti,

iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Tomas Domarkas