P rojektas
administracinių nusižengimų kodekso
2025 m. lapkričio18 d. Nr.
Pakeisti 227 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys
1. Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
2. Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) asmuo, užtraukia baudą nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų.3
. Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas panaudojus ginklą, iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas.
4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
administracinių nusižengimų kodekso
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje auga teisėtų šaunamųjų ginklų savininkų skaičius (medžiotojai, šauliai, sportinio šaudymo dalyviai, asmenys, įsigiję ginklą savigynai), o tai reiškia didesnį ginklų kiekį civilinėje apyvartoje ir atitinkamai didesnę atsakomybę už jų kontrolę ir naudojimo kultūrą. Šis procesas sutampa su iš esmės pasikeitusia saugumo aplinka: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Lietuvoje aktyviau rengiami gynybiniai mokymai, daugiau piliečių įsitraukia į ginkluoto pasipriešinimo struktūras, didėja visuomenės pasirengimo gynybai svarba.
Tarptautiniai ir Lietuvos tyrimai nuosekliai rodo glaudų ryšį tarp alkoholio vartojimo, kitų psichoaktyvių medžiagų ir smurtinių nusikaltimų, taip pat ir tų, kurie padaromi panaudojant ginklą. Sisteminei apžvalgai apibendrinus JAV ir kitų šalių duomenis, nustatyta, kad daugiau kaip trečdalis šaunamųjų ginklų smurto aukų prieš mirtį vartojo alkoholį. Naujausioje mokslinėje literatūroje patvirtinama, kad intensyvus alkoholio vartojimas ir alkoholio vartojimo sutrikimai yra reikšmingi ginklų smurto rizikos veiksniai, o alkoholio politikos priemonės gali būti naudojamos kaip prevencijos instrumentas [2]. Johns Hopkins universiteto parengtoje politikos ataskaitoje alkoholio vartojimas įvardijamas kaip vienas iš svarbiausių modifikuojamų rizikos veiksnių, siūlant riboti ginklų prieigą asmenims, turintiems reikšmingą alkoholio piktnaudžiavimo istoriją ir riboti ginklus vietose, kur intensyviai vartojamas alkoholis [3].
Lietuvos kontekste analizuojant smurto ir nužudymų bylas nustatyta, kad alkoholis dažnai yra centrinis konfliktų eskalacijos veiksnys, lėmęs mirtinas pasekmes [4].
Jungtinių Amerikos Valstijų patirtis rodo, kokias pasekmes sukelia nepakankamai griežta ginklų ir alkoholio derinio kontrolė. Dalis masinių susišaudymų ir didelė smurto ginklu dalis siejama su neatsakingu alkoholio vartojimu [1-3]. Lietuva, būdama fronto valstybė NATO rytiniame flange ir kartu skatindama pilietinį pasirengimą gynybai, turi politinę pareigą iš anksto eliminuoti tokio scenarijaus prielaidas ir užbrėžti aiškią ribą: ginklas ir neblaivumas yra nesuderinami.
Šiuo metu galiojantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 227 straipsnis numato nedideles baudas už ginklo nešiojimą ar gabenimą neblaiviam ar apsvaigusiam asmeniui (nuo
situaciją, kuri objektyviai yra didelės rizikos žmogaus gyvybei ir visuomenės saugumui. Projekto tikslas yra sustiprinti viešąjį saugumą ir prevenciją, padidinant administracinę atsakomybę už ginklų ir šaudmenų nešiojimą ar gabenimą neblaiviam ar apsvaigusiam asmeniui ir nustatant privalomą ginklo ar šaudmenų konfiskaciją sunkaus neblaivumo atveju. Tokiu būdu siekiama aiškiai reglamentuoti, kad esant sunkiam neblaivumui ginklas bus konfiskuojamas, o ne tik galimai paimamas iš asmens.
Pagrindinis projekto uždavinys yra padidinti minimalius ir maksimalius baudų dydžius visose neblaivumo kategorijose, užtikrinant, kad sankcijos būtų realiai atgrasios ir proporcingos rizikai. Privalomas ginklo ar šaudmenų konfiskavimas sunkaus neblaivumo atveju sustiprins prevenciją ir iš anksto mažins riziką, kad išaugus teisėtai laikomų ginklų skaičiui, padaugėtų incidentų, susijusių su ginklo panaudojimu neblaivumo būsenoje.
Šaltiniai: [1] Branas C. C., Han S., Wiebe D. J. Alcohol Use and Firearm Violence. Epidemiologic Reviews. 2016;38(1):32–45. [2] Matthay E. C. ir bendraautoriai. Assessing Links Between Alcohol Exposure and Firearm Violence: A Scoping Review Update. Alcohol Research. 2025;45(1):01.
[3] Villarreal S. ir bendraautoriai. Alcohol Misuse and Gun Violence: An Evidence-Based Approach for State Policy. Johns Hopkins Center for Gun Violence Solutions, 2023–2024. [4] Miščikienė L., Trišauskė J., Štelemėkas M., Astromskė K. Explaining the Link Between Alcohol and Homicides: Insights from the Analysis of Legal Cases in Lithuania. Medicina. 2025;61(4):657.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius LR Seimo narys Andrius Bagdonas.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Galiojantis ANK 227 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už ginklo ar šaudmenų nešiojimą ar gabenimą neblaiviems ar apsvaigusiems asmenims ir diferencijuoja tris neblaivumo lygius: lengvą (0,41–1,5 prom., bauda 60–120 eurų), vidutinį (1,51–2,5 prom., bauda 120–480 eurų) ir sunkų neblaivumą (nuo 2,51 prom. ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, patikrinimo vengimas ar alkoholio vartojimas po ginklo panaudojimo iki patikrinimo - bauda 300–600 eurų), o visais atvejais gali būti skiriamas ir ginklo bei šaudmenų konfiskavimas.
Nors šios normos formaliai apima pavojingas situacijas, sankcijų dydžiai nėra proporcingi rizikai: už šaunamojo ginklo nešiojimą viešoje erdvėje esant neblaiviam ar apsvaigusiam skiriamos baudos dažnai prilygsta sankcijoms už daug mažiau pavojingus administracinius nusižengimus, nors reali galimos žalos apimtis nepalyginamai didesnė, o sankcijų skirtumas tarp neblaivumo lygių nėra pakankamai ryškus - už sunkų neblaivumą numatyta atsakomybė tik keliskart viršija minimalią baudą už lengvą neblaivumą, nors rizika visuomenės saugumui skiriasi iš esmės.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siūloma iš esmės sustiprinti atsakomybę už ginklų ir šaudmenų nešiojimą ar gabenimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam, padidinant minimalias ir maksimalias baudas visose neblaivumo kategorijose ir išplečiant sankcijų griežtumą tais atvejais, kai asmuo yra smarkiai neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ar vartoja alkoholį po ginklo panaudojimo iki patikrinimo. Įtvirtinama, kad sunkaus neblaivumo atveju ginklas ar šaudmenys bus privalomai konfiskuojami, o kitais atvejais numatoma galimybė taikyti konfiskavimą kaip papildomą prevencinę priemonę.
Šios nuostatos sukuria aiškų standartą: ginklo turėjimas ir neblaivumas yra visiškai nesuderinami, o atsakomybė už tokį elgesį turi būti juntama realiai ir nedviprasmiškai. Numatoma, kad stipresnė sankcijų sistema padidins prevencinį poveikį, sumažins nelaimingų atsitikimų ir smurtinių incidentų tikimybę, sustiprins bendrą viešąjį saugumą ir sudarys sąlygas nuosekliau įgyvendinti ES saugumo kryptis. Didesni baudų dydžiai ir aiški atsakomybės gradacija tikėtina veiks kaip efektyvesnis atgrasymo mechanizmas, ypač situacijose, kai alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas statistiškai didina ginklo panaudojimo riziką. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Nors atskiro formaliojo poveikio vertinimo dokumento nerengta, remiantis kriminologiniais tyrimais ir praktine ginklų kontrolės analize galima pagrįstai prognozuoti, kad griežtesnės sankcijos už ginklo nešiojimą ar gabenimą neblaivumo ar apsvaigimo būsenoje turės aiškų teigiamą prevencinį efektą.
P
adidinus baudas ir sustiprinus atsakomybės gradaciją tikėtina mažesnė konfliktų eskalacija, mažiau nelaimingų atsitikimų, buitinių incidentų ir situacijų, kuriose neblaivus asmuo gali netyčia ar tyčia panaudoti ginklą. Griežtesnė sankcijų sistema taip pat formuoja aiškesnį elgesi o standartą ginklų savininkams.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai, nes sustiprinta atsakomybė ir aiški sankcijų sistema sumažins riziką, kad ginklai bus naudojami neblaivumo ar apsvaigimo būsenoje. Privalomas ginklo ar šaudmenų konfiskavimas sunkaus neblaivumo atveju eliminuos situacijas, kai ypač pavojingas asmuo gali išsaugoti priemonę, keliančią tiesioginę grėsmę aplinkiniams. Aiškesnė teisinė struktūra ir didesnės baudos veiks kaip prevencinis mechanizmas, atgrasantis nuo neteisėto ar neatsakingo elgesio su ginklais.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos neturės priimti įgyvendinamųjų aktų. 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Europos sąjunga“, „Šiaurės Atlanto sutarties organizacija“,
„valstybės tarnyba“
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. organizacija“, „valstybės tarnyba“
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Andrius Bagdonas