Projektas
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 2, 4, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 25, 26 STRAIPSNIŲ
2025 m. d. Nr.
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Artimieji giminaičiai
2. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Bendrai gyvenantys asmenys
dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu), taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, o k ai nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tais pačiais kalendoriniais metais baigę bendrojo ugdymo programą ir įstoję mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoti į aukštąją mokyklą (išskyrus klausytojus) , bendrai gyvenančiais asmenimis laikomi ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki mokslo ar studijų metų pradžios dienos.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14
. Socialinė rizika
4. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15 . Vienas gyvenantis asmuo
partnerystės įstatymų nustatyta tvarka, taip pat susituokę, tačiau teismo sprendimu arba notaro patvirtinta sutartimi gyvenantys skyrium ir neturintys vaikų (įvaikių) arba jų turintys, tačiau teismo sprendimu vaikai (įvaikiai) likę gyventi su kitu sutuoktiniu, nutraukus įregistruotą partnerystę – su kitu partneriu.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16
. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. 2 .
Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.
3. Savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai. Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi šių savivaldybių 2011 metų piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai metinei lėšų sumai.4
. Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai dėl piniginės socialinės paramos teikimo, taip pat ekonomikos krizės šalyje atveju ar kai yra regioniniai socialinės ekonominės raidos pokyčiai savivaldybėse ir (ar) padidėja energijos ir (ar) kuro (žaliavos), naudojamų būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti, kainos rinkoje, savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka patikslina lėšų poreikį piniginei socialinei paramai finansuoti. Jeigu nepakanka pagal šio straipsnio 3 dalį skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms skiriama iš valstybės biudžeto.
5. Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytai socialinei paramai teikti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti:1 ) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;2 ) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai vykdyti;3 ) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;4 ) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti. “
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Savivaldybėms piniginei socialinei paramai ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytai socialinei paramai finansuoti kiekvienais metais skiriama per praėjusius 3 biudžetinius metus iki metų, kuriais planuojamas kitų biudžetinių metų lėšų poreikis, faktiškai panaudotų lėšų (įskaitant lėšas, panaudotas socialinės apsaugos sritims, nustatytoms šio straipsnio 5 dalyje, finansuoti) vidutinė metinė suma, reikalinga šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti.“
Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:1 ) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka) ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, jiems apskaičiuojamas darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;2 ) asmenys yra pripažinti netekusiais 60 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) ir gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus našlių ar našlaičių pensijas, arba yra kreipęsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos, taip pat asmenims paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas;3
) asmenys yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių ir gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus našlių ar našlaičių pensijas, arba yra kreipęsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos, taip pat asmenims paskirta išankstinė senatvės pensija arba šalpos kompensacija;4 ) asmenys yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ;5
) asmenys mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus) (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu), kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Jei nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, asmenims, tais pačiais kalendoriniais metais baigusiems bendrojo ugdymo programą ir įstojusiems mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoti į aukštąją mokyklą (išskyrus klausytojus),
teisė gauti piniginę socialinę paramą išlieka ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki mokslo ar studijų metų pradžios dienos ;6
) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos) arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;
7 ) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vienam mėnesiui išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;8 ) yra nėščia moteris, kuriai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;9
) vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), bet ne ilgiau nei Švietimo įstatyme nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) lankyti švietimo įstaigą ir ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad pagal tėvų ar globėjų ir (ar) vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) gyvenamąją vietą švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne ilgiau nei Švietimo įstatyme nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus atvejį, kai vienas iš tėvų ar globėjų augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), kuriems skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas;
10 ) turimas vienintelis iš tėvų ar globėjų arba vienas iš tėvų ar globėjų, kai kitas dėl ligos, negalios, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), bet ne ilgiau nei Švietimo įstatyme nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) lankyti švietimo įstaigą ir ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų, išskyrus atvejį, kai vienas iš tėvų ar globėjų augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), kuriems skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas;11
) vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba arba yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; nustatytas neįgalumo lygis ; nėštumo metu (sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 8 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo); augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius);12 ) vienas iš senelių arba buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų) prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos;13 ) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.2
. Auginantys vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės asmenys ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi, jeigu atitinka bent vieną šių sąlygų:1 ) jei sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą (įskaitant atvejus, kai teismas sutarties dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių)
materialinio išlaikymo nepatvirtina arba išlaikymo šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) nepriteisia);2 ) mediacijos dėl tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo laikotarpiu arba tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu;3 ) jei augina vaiką (vaikus), kuris (kurie) gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą.3
. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus 12 mėnesių laikotarpį nuo kreipimosi skirti piniginę socialinę paramą pirmos dienos, per kurį šie asmenys privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.
4. Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi. Globojamiems (rūpinamiems) vaikams piniginė socialinė parama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis skiriama atskirai kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Tais atvejais, kai vaikui (vaikams) nustatyta vaiko laikinoji priežiūra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu, piniginė socialinė parama jam (jiems) skiriama kartu su tėvais.
5. Piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis:1 ) gauna ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje;2
) yra mokinys ar studentas iki 24 metų, kuris mokosi arba studijuoja ir gyvena užsienio valstybėje;3 ) atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu;4
) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kurie gyvena Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga.6
. Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena (vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.
7. Gyvenamąją vietą būste deklaravusių, tačiau būstą kitur nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.8
. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Nustatant daugiabučio namo buto savininko ir jo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio daugiabučio namo buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, neatsižvelgiama į tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravusių ne savininkų ir (ar) būstą nuomojančių asmenų bei jų bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio socialinė pašalpa, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:1 ) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu Darbo kodekso 112 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbo laiko trukmę
(įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), apskaičiuotą nuo 40 valandų per savaitę, arba Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais ne visą darbo laiką (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka) ir jam apskaičiuotas darbo užmokestis ne mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui;2
) iki įsidarbinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip3 mėnesius iš eilės, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6, 8, 9, 10, 13 punktuose, ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus ;3 ) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;4 ) prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.2
. Papildomai socialinė pašalpa skiriama ir mokama už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių nuo įsidarbinimo mėnesio, ir jos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:1 ) 1–6 papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;2 ) 7–12 papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.3
. Jeigu pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojama nustatant socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio dalį, tenkančią asmeniui (asmenims).
4. Papildomai skiriama šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio socialinė pašalpa, pasibaigus jos mokėjimui, pakartotinai gali būti skiriama ir mokama vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.5
. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus) socialinės pašalpos, apskaičiuotos pagal šio įstatymo 9 straipsnį, dydis mažinamas:1 ) 20 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 13 mėnesių iki 24 mėnesių;2 ) 30 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 25 mėnesių iki 36 mėnesių;3 ) 40 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 37 mėnesių iki 48 mėnesių;4 ) 50 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 49 mėnesių iki 60 mėnesių;5 ) gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių šios dalies 4 punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma tol, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs
) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
6. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems ) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinamas, jeigu yra bent vienas iš šių atvejų, kai jie:1 ) nedirba dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5–13 punktuose;2
) šio straipsnio 5 dalies 1–5 punktuose nurodytu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;3 ) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose.7
. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims buvo mokama socialinė pašalpa, neskaičiuojant mėnesių, kai socialinės pašalpos dydis nebuvo mažinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais.8
. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, taip pat jeigu dėl socialinės pašalpos jie kreipėsi praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo paskutinio jos gavimo laikotarpio, šio straipsnio 5 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:1 ) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;2 ) privalomos registruoti transporto priemonės;3 ) privaloma registruoti žemės ūkio technika;4 ) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 20 valstybės remiamų pajamų dydžių ;6 ) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija
;7
) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių ;8 ) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių , išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą , taip pat Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą ;9 ) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių
, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);10 ) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių ;11 ) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.2
. Į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. Ši nuostata netaikoma, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, vertė nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį
piniginė socialinė parama buvo teikiama, viršijo turto vertės normatyvą ir per 3 mėnesius nuo mėnesio į teisę gauti piniginę socialinę paramą nustatymo pirmos dienos šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytas turtas ar jo dalis buvo perleista nuosavybėn kitam asmeniui ir šio turto vertė nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė.“
1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui:1 ) jei būstas yra daugiabučiuose namuose, – 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto
vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui;2 ) jei būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose, – 90 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.“
2. Papildyti 15 straipsnį 5 dalimi: „
5. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems būsto, taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas būsto ploto normatyvas.“
Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 30 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 20 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės,
negalios, netekto darbingumo arba invalidumo pensijų priemokos (toliau – pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (įskaitant pensijų anuitetą, vienkartinę pensijų išmoką, periodines pensijų išmokas), išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą , šalpos išmokos, išskyrus šalpos negalios pensiją, mokamą asmenims, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai,
kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos ; “.
2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, viršijanti 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte,
per einamuosius kalendorinius metus, sumą; “ .
3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12 ) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, socialinę paramą, skiriamą kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais ir mokamą iš savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: vienišo asmens išmoką, mokamą pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą;
transporto išlaidų kompensacijas asmenims su negalia ; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, vaiko laikinosios priežiūros išmoką, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);“.
4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13 ) išeitinė išmoka, išmokama nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;“.5
. Pripažinti netekusiu galios 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
6. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16 ) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę ar periodinę netekto dalyvumo kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vienkartinę ar periodinę netekto darbingumo kompensaciją), išskyrus draudimo išmokas, mokamas pagal turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartis patirtiems nuostoliams atlyginti;“.
7. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20
) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir profesinių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis, taip pat pakartotinai studijuojančius doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotės,
neformaliojo suaugusiųjų švietimo, ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje);“.
8. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22 ) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis);“.
9. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „23 )
nedarbo socialinio draudimo išmoka, dalinio darbo išmoka, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą ;“.
10. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 24 ir 25 punktais: „24 ) ilgalaikio darbo išmoka, išmokos iš Garantinio fondo, mokamos pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą;25 ) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą.“11 .
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
2. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1, 7, 71
, 13, 23 ir 24 punktuose nurodytų pajamų dalis:“.
12. Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Nustatant šio straipsnio 1 dalies 1, 7, 71 , 13, 23 ir 24 punktuose nurodytų neįskaitomų pajamų dalį, vyresni kaip 18 metų vaikai (įvaikiai) įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.“
13. Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijos priemokos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos, dalinio darbo išmoka, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį.“
14. Pakeisti 17 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijos priemokos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos, kurios buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, taip pat išeitinė išmoka, išmokama nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams,
ilgalaikio darbo išmoka, išmokos iš Garantinio fondo, mokamos pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, vienkartinės bei už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos ir piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), išmokos, mokamos pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos. “
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1
) pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnyje;2
) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) (toliau – vienkartinė išmoka) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.2
. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.
3. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 ar 4 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.4
. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 ar 3 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.“
1 . Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 ar 4 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.“2 .
Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 ar 3 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo:1
) derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis, o jei atvejo vadyba netaikoma, – atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendaciją;2
) kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;3 ) 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus)
, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą, iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;4
) 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;5 ) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo
;6
) kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;7
) kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;8 ) jei ji neturi galimybės savarankiškai atlikti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo, kreiptis tarnybinės pagalbos į kitą savivaldybės administraciją arba teikti tarnybinę pagalbą kitai savivaldybės administracijai dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo.
2. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:1 )
siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o atsisakiusius juose dalyvauti ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius), nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius socialinę pašalpą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius socialinę pašalpą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodyti asmenys pasiūlymo dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose negavo, jie visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami;
2 ) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Jeigu nėra šiame punkte nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą
, formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus), bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;3
) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;4
) jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus), bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą,
laikotarpiu ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų (išskyrus atvejį, kai nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos) neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;5 ) jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų (išskyrus atvejį, kai nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos) neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;6 )
3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 7 punkte nustatytos pareigos. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą , formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus), bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu
ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma). Ši nuostata netaikoma, jei asmuo pasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai atlikti šios dalies 1 punkte nustatytu atveju;7 ) 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;8
) 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes už minimaliąją mėnesinę algą vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą , formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje
(išskyrus klausytojus) , bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;9
) 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę nei pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;10
) patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;11
) patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, tačiau viena iš bendrai gyvenančių asmenų grupių ir (arba) vienas iš vienų gyvenančių asmenų jame faktiškai negyvena, kompensacijas teikti tik gyvenamąją vietą būste deklaravusiems ir (arba) jį nuomojantiems ir faktiškai tame būste gyvenantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui ir (arba) bendrai gyvenančių asmenų grupėms, ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims;12
) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;13 ) siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;14 ) nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi nepasikeitę;15
) bendradarbiauti ir pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis, svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, ir teikti socialines paslaugas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, šios dalies 2–6 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.
3. Savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:1 ) skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio
, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir (ar) 3 punkte nustatyto reikalavimo;2 ) skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
2 punkte nustatyto reikalavimo;3 ) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;4
) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;5
) skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, reguliuojančių šeimos santykius, nustatyta tvarka nagrinėjamas pateiktas prašymas dėl santuokos ar įregistruotos partnerystės nutraukimo, ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (įskaitant atvejus, kai bylos nagrinėjimo metu yra ginčas), taip pat privalomosios mediacijos laikotarpiu;6
) skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;7
) skirti kompensacijas vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;8 ) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;9 ) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;10
) skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiam vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus) (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu ), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).“
1. Pakeisti 25 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje,
nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose;“.
2. Papildyti 25 straipsnį 8 punktu: „8 ) esant įsiskolinimams už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos dėl kompensacijų gavimo pateikimo dienos sudaryti sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo su energijos, kuro, vandens tiekėjais, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamų sumos, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.“
Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.“
„Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo priedas
12004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB , 68/360/EEB , 72/194/EEB , 73/148/EEB , 75/34/EEB
. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis.
3. 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo.“
1 . Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2026 m. birželio 1 d.
2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.3 . Piniginė socialinė parama nuo 2026 m. birželio 1 d. skiriama šia tvarka:1 ) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki 2026 m. gegužės 31 d.,
piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;2 ) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki 2026 m. gegužės 31 d., skiriant piniginę socialinę paramą, taikomos iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos, išskyrus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą;3 ) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi
ir piniginė socialinė parama skiriama už mėnesius iki 2026 m. gegužės 31 d.
, taikomos iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos, išskyrus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą.4 . Jeigu, nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliojus šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, 2027 metais savivaldybei piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama suma yra mažesnė nei būtų skirta taikant iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas, 2027 metais tokiai savivaldybei piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama ta pati suma, kuri buvo skirta pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2026 m. gruodžio 31 d., o vėlesniais metais taikomos šio įstatymo nuostatos.5 .
Jeigu papildoma socialinės pašalpos dalis įsidarbinus paskirta iki 2026 m. gegužės 31 d.
ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, nuo 2026 m. birželio 1 d. įsigaliojus šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsniui, papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus dydis perskaičiuojamas šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.6 .
Socialinės apsaugos ir darbo ministras, finansų ministras, savivaldybių institucijos iki 2026 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 2, 4, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 25, 26 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Programa), numatyta tobulinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemą – skatinti paramos gavėjų integraciją į darbo rinką, sukurti palankesnes sąlygas gauti paramą pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kelti turimo turto vertės normatyvą (Programos 134, 136 ir 137 punktai).
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“, patvirtintame 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 2 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (toliau – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas), numatyta reforma „Garantuota minimalių pajamų apsauga“, kurios tikslas – didinti pažeidžiamiausių grupių socialinę gerovę ir sumažinti skurdą. Įgyvendinant vieną iš reformos priemonių – minimalių pajamų sistemos studija ir susijusių teisės aktų pakeitimai, 2022 m. parengta Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaita (
Projekto „Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studija“ pristatymas - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ), kurioje kompleksiškai įvertinta minimalių pajamų sistema Lietuvoje, identifikuotos jos tobulinimo kryptys, siekiant sumažinti skurdą ir užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą. Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaitos 6.1. dalyje pateiktos rekomendacijos piniginės socialinės paramos srityje, kuriomis siekiama didinti piniginės socialinės paramos gavėjų aprėptį, mažinti skurdo ir pajamų nelygybę.
Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2, 4, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 25, 26
straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas
Įstatymo projekto uždaviniai:1 ) palengvinti piniginės socialinės paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimą skatinant asmenų motyvaciją įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje;2 ) sudaryti palankesnes piniginės socialinės paramos gavimo sąlygas tėvams vieniems auginantiems vaikus ir vaikams (asmenims) su negalia;3 ) tobulinti nuostatas, susijusias su turto vertinimu skiriant piniginę socialinę paramą, peržiūrint turto vertinimo kriterijus ;4 )
keisti piniginės socialinės paramos finansavimo modelį bei piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų lėšų perskirstymo tvarką;5 ) didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose;6 ) suderinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei užtikrinti šio įstatymo suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, aiškumo ir sklandaus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo taikymo praktikoje, Įstatymo projektu siūloma suderinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais bei užtikrinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo suderinamumą su
(ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo (toliau – Direktyva 2024/1275 ). Į statymo projektas yra 2026–2028 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimasis teisės aktas, todėl Lietuvos Respublikos Seime numatoma Įstatymo projektą svarstyti kartu su šioje pastraipoje nurodyto įstatymo projektu.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skurdo rizikos lygis 2024 m. (rodantis 2023 m. pajamų situaciją) šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su 2023 m., didėjo 0,9 procentinio punkto.
Daugelio atskirų tikslinių grupių, kurios dažniausiai susiduria su skurdu ar socialine atskirtimi, skurdo rizikos lygis 2024 m., lyginant su 2023 m., padidėjo. Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 2 procentiniais punktais ir 2024 m. sudarė 19 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – padidėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 17,3 proc. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2024 m. buvo 16,9 proc. ir, palyginti su 2023 m., padidėjo 1,2 procentinio punkto, vienišų tėvų namų ūkių skurdo lygis padidėjo 2,5 procentinio punkto ir 2024 metais sudarė 31,6 proc. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 0,5 procentinio punkto ir 2024 m. sudarė 25,3 proc. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,3 proc., tarp bedarbių – 59,5 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2023 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – išliko toks pat.
Naudojantis Europos Sąjungos mokesčių–išmokų mikrosimuliaciniu modeliu Euromod, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko kontrafaktinį poveikio vertinimą 2026 m. Remiantis vertinimo rezultatais, lyginant galiojančio Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas su siūlomais pakeitimais, prognozuojama, kad skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 p. p.). Didžiausią poveikį patirtų dviejų suaugusių su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p. p.).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina (tel. +370 620 62 415, el. p. [email protected] ) ir vyresnioji patarėja Kristina Tumienė (tel. +370 637 49 672, el. p. [email protected] ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai1
. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą, viena jų – vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės ir jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Asmenims, neatitinkantiems nustatyto reikalavimo, piniginė socialinė parama teikiama, jei jie atitinka kt. sąlygas, pavyzdžiui, ieško darbo registruodamiesi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba).
Reikalavimas dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės), nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, riboja piniginės socialinės paramos prieinamumą. Pažymėtina ir tai, vadovaujantis Darbo kodeksu, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį, darbdavys už darbuotojus, kurių atlyginimas nesiekia minimalaus darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti nuo ne mažesnių pajamų nei minimalus darbo užmokestis.
Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintu įgalinimo principu, teikiant piniginę socialinę paramą, siekiama sudaryti sąlygas, mažinančias ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos. Minėto reikalavimo atsisakymas leistų asmenims greičiau įsilieti į darbo rinką ir būtų sudarytos palankesnės nepasiturinčių gyventojų užimtumo galimybių didinimo sąlygos.
2. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, bent vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui įsidarbinus, papildomai skiriama socialinė pašalpa, jei asmenys atitinka šias pagrindines sąlygas: prieš įsidarbinimą asmuo turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius; dirbant darbo užmokesčio turi būti apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius iki įsidarbinimo. Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės: pirmą-trečią mėnesį – 100 procentų, ketvirtą-šeštą mėnesį – 80 procentų, septintą-dvyliktą mėnesį – 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
Papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tikslas – didinti socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti, tačiau priemonės taikymo mastą /prieinamumą riboja reikalavimas būti registruotam Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius tiems asmenims, kuriems registruotis Užimtumo tarnyboje, siekiant gauti piniginę socialinę paramą, neprivaloma (pavyzdžiui, auginantiems vaiką iki 3 metų, slaugantiems ar prižiūrintiems asmenis su negalia).
Siekiant skatinti socialinės pašalpos gavėjus įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tobulintinas, sudarant palankesnes sąlygas gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Paramos gavėjų skatinimas, taikant įvairias integracines priemones, sudaro sąlygas neprarasti darbinių įgūdžių ir motyvacijos įsidarbinti.3
. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, auginantys vaikus iki 18 metų nesusituokę asmenys ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus iš ankstesnio bendro gyvenimo ir atitinkantys minėto įstatymo reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaik(-ų), kuriam (-iems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas yra priteisęs išlaikymą, taip pat tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme ir prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo laikotarpiu.
Tuo atveju, kai vaiko tėvystės ir (ar) išlaikymo klausimas neišspręstas, vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos) neskiriamos. Ši sąlyga netaikoma, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė) – šie asmenys turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, ir kompensacijas.
Siekiant užtikrinti, kad asmenims parama būtų teikiama tada, kai jos labiausiai reikia, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracija, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, t. y. įvertinus realią šeimos situaciją, turi teisę asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, tiek socialinę pašalpą, tiek ir kompensacijas skirti išimties tvarka.
Kadangi pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (2024 m. vienišų tėvų su vienu ar daugiau vaikų skurdo rizikos lygis siekė 31,6 procento), siekiant užtikrinti pažeidžiamų visuomenės grupių teisę į paramą bei didinti piniginės socialinės paramos prieinamumą vienišiems tėvams, auginantiems vaikus, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas tobulintinas, sudarant palankesnes piniginės socialinės paramos gavimo sąlygas šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat sudarant sąlygas gauti minėtą paramą ir mediacijos dėl tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo laikotarpiu.4
. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skiriant piniginę socialinę paramą, šalpos išmokos, įskaitant šalpos negalios pensiją, mokamą vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, t. y. tiems, kuriems, sukakus 18 metų, nustatomas dalyvumo lygis ir toliau tęsiamas šalpos negalios pensijos mokėjimas, įskaitomos į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas.
Įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, skiriant papildomą išmoką vaikui vaikams su negalia, pajamos nevertinamos, siekiant teisės aktų reguliavimo sistemiškumo, tikslinga suvienodinti sąlygas ir nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturinčioms šeimoms, kurios augina vaikus su negalia, šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, būtų neįskaitoma į šeimos gaunamas pajamas. Šalpos negalios pensijos įskaitymas į pajamas mažina paskirtos piniginės socialinės paramos dydį, taip pat gali turėti įtakos nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, t. y. šeima, auginantį vaiką su negalia, gali prarasti teisę į piniginę socialinę paramą, nes bendros šeimos pajamos (įskaičius šalpos negalios pensiją, mokamą vaikui dėl jo negalios) viršija nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą teisei į socialinę pašalpą nustatyti.
5Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą, kompensacijas), vertinama turimo turto visuma: nekilnojamasis turtas (statiniai, žemė), kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika), finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.). Bendras turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą, piniginių lėšų normatyvą.
Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, piniginių lėšų normatyvas, kuris yra turto, taikytino bendro turto vertės normatyvui apskaičiuoti, sudedamoji dalis, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. – 3 315 Eur) vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. – 2 210 Eur) kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius (2025 m. – 1 105 Eur) kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.
Vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu, savivaldybių administracijoms suteikta teisė savivaldybės tarybos patvirtintame tvarkos apraše nustatytų aplinkybių pagrindu 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą.
Praktika rodo, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas teisinis reguliavimas riboja gyventojų galimybes gauti piniginę socialinę paramą, nes savivaldybių administracijoms suteikta diskrecijos teisė nustatyti aplinkybių pagrindus, kuriems esant savivaldybės turi teisę neteikti paramos, suponuoja tai, kad šie pagrindai kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingi ir tai neužtikrina vienodų sąlygų gyventojams gauti paramą, kai, nepaisant to, kad bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo (įskaitant ir pinigines lėšas) vertė neviršija bendro turto vertės normatyvo, tačiau parama neteikiama viršijant piniginių lėšų normatyvui.6
. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui. Šis
naudingojo būsto ploto normatyvas taikomas visiems būstams nepriklausomai nuo jų tipo – tiek būstui daugiabučiuose pastatuose, tiek būstui vieno ar dviejų butų namuose. Tačiau vieno ar dviejų butų namuose esančio būsto ploto vieneto (1 kv. m.) normatyvinė vertė (Eur), kurią kiekvienais metais nustato ir skelbia valstybės įmonė Registrų centras
pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose, pastaraisiais metais ženkliai skiriasi nei būsto daugiabučiuose pastatuose. Remiantis nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinėmis vertėmis 2025 metams pagal atskiras masinio nekilnojamojo turto vertinimo verčių zonas, pavyzdžiui, Alytaus m. savivaldybėje vieno ar dviejų butų namuose esančio būsto ploto vieneto (1 kv. m.) normatyvinė vertė (Eur) beveik 2 kartus, Druskininkų savivaldybėje – 2,3 karto mažesnė nei būsto daugiabučiuose pastatuose [1] . 7 .
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos turto, kuris įskaitomas skiriant piniginę socialinę paramą, rūšys: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1 160 Eur; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 580 Eur; 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 Eur; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 Eur, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 Eur; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.
Turto rūšių vertes, išreikštas absoliučiais dydžiais, tikslinga susieti su valstybės remiamomis pajamomis, kurios, kaip rodiklis, taikomas vertinant asmens pajamas ir (ar) turtą, suteikiančius teisę asmenims gauti socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant socialinės paramos dydžius – taip sudarant teisinį pagrindą, kad turto rūšių vertės būtų automatiškai indeksuojamos. Nuo 2019 m. socialinių išmokų atskaitos rodikliai (įskaitant ir valstybės remiamas pajamas) yra susieti atitinkama procentine išraiška su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, kuris kasmet perskaičiuojamas. Atitinkamai perskaičiuojami ir socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, kurių dydžiai didėja, priklausomai nuo didėjančios metinės infliacijos, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų.
8. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, o Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms – 2011 metų piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai metinei lėšų sumai. Savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, kasmet skiriamų lėšų suma yra lygi 223,3 mln. Eur.
Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai dėl piniginės socialinės paramos teikimo, taip pat ekonomikos krizės šalyje atveju ar kai yra regioniniai socialinės ekonominės raidos pokyčiai savivaldybėse ir (ar) padidėja energijos ir (ar) kuro (žaliavos), naudojamų būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti, kainos rinkoje, savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka patikslina lėšų poreikį piniginei socialinei paramai finansuoti. Jeigu nepakanka skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms skiriama iš valstybės biudžeto.
Nepakankant skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildomos lėšos iš valstybės biudžeto 2024 m. skirtos 28 savivaldybėms (12,8 mln. Eur), 2023 m. – 52 savivaldybėms (51,4 mln. Eur), 2022 m. – visoms 60 savivaldybių (42 mln. Eur). Taigi esamas finansavimo mechanizmas, kuris nesikeitė ilgiau nei dešimtmetį (nuo 2012 m.), nepakankamas užtikrinti piniginės socialinės paramos finansavimą (neatitinka realaus lėšų poreikio) ir neužtikrina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte įtvirtintos savarankiškosios savivaldybių funkcijos – socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas – vykdymo, todėl, atsižvelgiant į piniginės socialinės paramos gavėjų ir išlaidų šiai paramai teikti pokyčius per pastarąjį laikotarpį, keistinas. Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad tikslinga peržiūrėti piniginei socialinei paramai finansuoti skiriamų lėšų tvarką atsižvelgiant į realų savivaldybių lėšų poreikį šiai paramai teikti.
9. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti perskirstomos socialinės apsaugos sritims finansuoti. Įstatyminiu lygmeniu nustatyta 11 socialinės apsaugos sričių:
1) socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti; 2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti; 3) finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti; 4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai; 5) asmenų su negalia socialinei integracijai; 6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti; 7) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti; 8) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui; 9) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti; 10) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti; 11) savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti. Nuo 2019 m. galioja nuostata, kad, perskirstant lėšas, prioritetas teikiamas 2 sritims – socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti bei savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti – skiriant ne mažiau kaip 20 proc. lėšų.
Analizuojant savivaldybių administracijų kasmet stebėsenos tikslais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiamus duomenis, tendencijos dėl mažiausiai finansuojamų socialinės apsaugos sričių perskirstant piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas, kasmet išlieka panašios. Mažiausiai lėšų savivaldybės skiria smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai (2024 m. 289,08 tūkst Eur (1,1 proc.); 2023 m. – 12,7 tūkst. Eur (0,17 proc.); 2022 m. – 382,38 tūkst. Eur (0,56 proc.); 2021 m. – 399,2 tūkst. Eur (0,4 proc.), savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti (2024 m. – 372,73 tūkst Eur (1,4 proc.); 2023 m. – 279,3 tūkst. Eur (3,8 proc.); 2022 m. – 930,89 tūkst. Eur (1,4 proc.); 2021 m. – 1,46 mln.
Eur (1,5 proc.), savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui (2024 m. – 582,61 tūkst Eur (2,2 proc.); 2023 m. – 48,9 tūkst. Eur (0,66 proc.); 2022 m. – 4,4 mln. Eur (6,47 proc.); 2021 m. – 2,45 mln. Eur (2,6 proc.). Perskirstydamos lėšas, savivaldybės iš esmės finansuoja tęstines priemones. Tai rodo, kad tikslinga keisti piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų perskirstymo tvarką siekiant realaus pokyčio ir pagalbos veiksmingumo. Perskirstant lėšas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų ir užimtumo priemonių kompleksiškumui, taip užtikrinant individualizuotą pagalbą pažeidžiamoms gyventojų grupėms. 10 .
Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.
Analizuojant savivaldybių administracijų kasmet stebėsenos tikslais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiamus duomenis apie organizuojamą visuomenei naudingą veiklą ir piniginės socialinės paramos gavėjų dalyvavimą pagal veiklos formas, įtvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 įsakymu patvirtintame Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos apraše, dažniausiai (apie 80 proc.) piniginės socialinės paramos gavėjai pasitelkiami veikloms, turinčioms nuolatinio darbo santykiams būdingų požymių (aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams), parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymui ir priežiūrai). 2024 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,3 tūkst.
asmenų, iš jų visuomenei naudingai veiklai atlikti vidutiniškai per mėnesį pasitelkta 14,8 tūkst. asmenų, t. y. 23 proc. socialinės pašalpos gavėjų (asmenų). Palyginti su 2023 m., dalyvavusių visuomenei naudingoje veikloje, skaičius vidutiniškai per mėnesį sumažėjo 2,6 proc. (nuo 15,2 tūkst. iki 14,8 tūkst. asmenų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2022 m. Lietuvos mokslo taryba atliko reikminį tyrimą Socialinės paramos išmokų nepaėmimo priežastys, mastas ir identifikavimo metodika Lietuvos savivaldybėse ir visoje šalyje (non-take-up)
. Remiantis reikminio tyrimo rezultatais, viena iš socialinės paramos išmokų nepaėmimo priežasčių yra socialiniai barjerai /stigmatizacija dėl reikalavimo dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (nenoras patirti neigiamas aplinkinių reakcijas, gėdos jausmas) ir mažina pasitikėjimą socialinės paramos sistema.
Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijoje taip pat teigiama, kad visuomenei naudinga veikla – vienas iš faktorių, dėl kurių asmenys vengia kreiptis dėl piniginės socialinės paramos, o visuomenei naudinga veikla socialinės paramos sistemoje neatliepia bendradarbiavimo, veiksmingumo ir įgalinimo principų, kurie yra numatyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnyje. Visuomenei naudinga veikla prisideda prie paramos gavėjų stigmatizavimo ir piniginės socialinės paramos, turint teisę ją gauti, nepaėmimo. Nuo 2022 m. liepos 1 d.
įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimas, nustatęs naują darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, suteikiamą asmenims, kurių įsidarbinimą riboja bent viena iš šių aplinkybių: socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti stoka, šeimos narių priežiūra ir (ar) slauga, turimos skolos, nėra galimybių nuvykti į darbą, turimos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų. Šiems asmenims, tarp kurių yra ir piniginės socialinės paramos gavėjai ( kaip viena iš tikslinių grupių ), siūloma dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose. 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr.
A1-911 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A1-257 „Dėl užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo rekomenduota visoms savivaldybėms nuo 2023 m. užimtumo didinimo programas įgyvendinti atvejo vadybos principu. Savivaldybių įgyvendinamos užimtumo didinimo programos pagrįstos tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir kompleksiškai padeda spręsti socialinių įgūdžių trūkumo ir motyvacijos dirbti stokos, priklausomybių, skolų ar kitas problemas, kurių asmuo negali pats pašalinti ir kurios kliudo jam dirbti.
Savivaldybių atvejo vadybininkai kartu su įvairiomis vietos institucijomis (Užimtumo tarnyba, visuomenės sveikatos biurais, bibliotekomis ir kt.), nevyriausybinėmis organizacijomis suburia įvairių sričių specialistų atvejo komandas, kurios įsigilindamos į kiekvieno asmens individualias problemas parenka tinkamiausias paslaugas įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms šalinti – asmenims teikiamos individualios konsultacijos, sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame numatomos priemonės ir paslaugos, padėsiančios pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes, esant poreikiui, iš trečiųjų asmenų perkamos psichologinio, teisinio, įsiskolinimų ir kt. konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugos.
Visuomenei naudingos veiklos tikslas yra skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją, tačiau dalyvavimas užimtumo didinimo programose ir individualizuotos pagalbos (atvejo vadyba) nedirbantiems socialinės pašalpos gavėjams teikimas turi didesnį poveikį jų įgalinimui, stigmos mažinimui, nes tokiu būdu gilinamasi į asmenų individualius poreikius ir skatinama juos įsitraukti į darbo rinką. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. apie 29 proc. socialinę pašalpą gaunančių asmenų suteiktas besirengiančio darbo rinkai statusas ir jiems teikiamos darbo rinkos paslaugos bei taikomos užimtumo programos priemonės (įskaitant ir atvejo vadybininkų pagalbą).11
. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja, arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį. Siekiant sistemiškumo su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsniu, nuostata tobulintina atsižvelgiant į tai, kad teisei į socialinę pašalpą nustatyti taikytina pajamų riba sudaro 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio.
2022 m. gruodžio 22 d. priimtu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymu Nr. XIV-1726 nustatyta, kad mokiniai turi teisę į akademines atostogas, suteiktas dėl ligos, nėštumo ir gimdymo, ar atostogų vaikui prižiūrėti. 2024 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 62 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2844 nustatyta, kad studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų ne tik ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpiu, bet ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo metu. Siekiant teisės aktų suderinamumo, būtina atitinkamai patikslinti nustatant, kad pilnametis vaikas įskaitomas į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį, kai akademinės atostogos suteiktos dėl gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat patikslinant ir kitas įstatymo nuostatas, susijusias su piniginės socialinės paramos skyrimu, kai asmeniui suteiktos akademinės atostogos dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo, taip pat privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo laikotarpiu.
12. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pataisos, numatančios, kad sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoką bendru sutarimu gali nutraukti ir pas notarą. Priimto įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikomos taip pat ir sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių tvirtinimui, keitimui ir nuginčijimui. Atsižvelgiant į tai, siekiant suderinamumo su Civilinio kodeksu, atitinkamai būtina patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą vieno gyvenančio asmens sąvoką.
13Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d.
nutarime pažymėta, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje; santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalį, nėra saugomos ir ginamos kitokios, nei sudarytos santuokos pagrindu, šeimos.
Iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja valstybės pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.). Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d.
nutarime pažymėta ir tai, kad, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Nustatydamas konkrečią santuokos nesudariusių asmenų poroms skirtą teisinio pripažinimo ir apsaugos formą, kaip antai galimybę įregistruoti partnerystę, pagal Konstitucijos 29 straipsnį, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudaromos prielaidos diskriminuoti šeimos santykių dalyvius dėl jų seksualinės orientacijos, t. y. negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį įstatyme nustatyta teisinio pripažinimo ir apsaugos forma būtų skirta tik skirtingų lyčių asmenų poroms ir ja negalėtų naudotis tos pačios lyties asmenų poros (Konstitucinis Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr.
KT-21-N5/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir tai, kad šiuo metu kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos (ar nėra kaip nors kitaip sureguliavęs santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinio pripažinimo ir apsaugos), asmenų teisė į partnerystę (be kita ko, registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, reikalinga patikslinti bendrai gyvenančių asmenų sąvoką, įtraukiant į ją asmenis, įregistravusius partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant ir bendrą ūkį tvarkančius asmenis.14
. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 punktu, piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu (nuo 2026 m. sausio 1d. – Lietuvos Respublikos karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas), karo prievolę atlikti turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie negali vykdyti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų, vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos privalo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą 2023 m. buvo paskirti 5 asmenys, 2024 ir 2025 m. – po 4 asmenis. Nuo 2026 m. sausio 1 d. alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė sieks 12 mėnesių (šiuo metu jos trukmė yra 10 mėnesių).
Atsižvelgiant į tai, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo paskirtis – teikti socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems mažas pajamas, ir tai, kad šis įstatymas taip pat nustato socialinės paramos teikimo principus, kurių vienas yra lygių galimybių principas, siekiant nepažeisti įstatyme įtvirtinto lygių galimybių principo ir nediskriminuoti asmenų, atliekančių privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą, turėtų būti peržiūrėtos sudarant teisinį pagrindą teiktiną valstybės socialinę paramą sieti su besikreipiančiųjų materialine ir turtine padėtimi, o ne su asmens (privalomosios pradinės karo tarnybos kario arba alternatyviosios tarnybos prievolininko) statusu.
15. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 11 punktu, teisę į piniginę socialinę paramą turi vienas iš senelių, prižiūrintis vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos. 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2629 teisė gauti vaiko priežiūros išmoką suteikta ne tik vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, ar vienam iš senelių, bet ir buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas tobulintinas siekiant tarpusavyje suderinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatas su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis.
16Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, kaip viena iš būtinų sąlygų teisei į kompensacijas nustatyti – kreipimosi metu įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
Jei įsiskolinusieji nevykdo nustatyto reikalavimo, savivaldybės administracija, vadovaudamasi šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, privalo neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui. Praktikoje neretai pasitaiko atvejai, kad asmenys, turintys įsiskolinimų, neatitinka šio reikalavimo, t. y. nėra sudarę sutarties (sutarčių) dėl dalies skolos apmokėjimo, nes kreipimosi dėl paramos metu nežinojo, kad privalo atitikti šią sąlygą.
Siekiant užtikrinti, kad turintys įsiskolinimų asmenys gautų kompensacijas nepriklausomai nuo sutarties su tiekėjais dėl skolos (-ų) apmokėjimo sudarymo momento ir taip didinti prieinamumą gauti kompensacijas gauti tiems, kuriems ši parama reikalinga, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos tobulintinos.17
. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme vartojamos su negalia susijusios sąvokos
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama1 . Įgyvendinant Įstatymo projekto uždavinį Nr. 1, Įstatymo projektu siūloma : 1.1 . Atsisakyti reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, t. y. ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės. Didinant prieinamumą gauti piniginę socialinę paramą, sudarant palankesnes užimtumo galimybių didinimo sąlygas integruotis į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad dirbantys asmenys turi teisę į paramą nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, o darbo užmokestis jiems apskaičiuojamas proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama didinti prieinamumą gauti piniginę socialinę paramą – palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą). Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. apie 400 asmenų gavo socialinę pašalpą ir registravosi Užimtumo tarnyboje, nes dirbo mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės.
Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms dėl reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę atsisakymo teisę į socialinę pašalpą įgytų apie 2,8 tūkst. asmenų, teisę į kompensacijas – apie 0,5 tūkst. asmenų. 1.2
. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą: 1.2.1 . nustatyti, kad 100 procentų dydžio socialinė pašalpa, mokėta iki įsidarbinimo, būtų mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių); 1.2.2 . trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpį nuo 6 iki 3 mėnesių; 1.2.3
. išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, t. y. įtraukti tas asmenų grupes, kurias siekiama aktyviau integruoti į darbo rinką, skatinti jų užimtumą: 1) asmenims, kurie mokosi ar studijuoja; 2) asmenims, kurie slaugo (slaugė) ar prižiūri (prižiūrėjo) kitą šeimos narį, turintį negalią arba yra paskirti asmens, pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje globėju ar rūpintoju; 3) asmenims, turintiems šeiminių įsipareigojimų – auginantiems vaikus iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką, nelankantį švietimo įstaigos vaiką dėl to, kad švietimo įstaigose nėra vietų arba
savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, kai asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos; turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, negalios, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko, augina vaiką ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų; 4) asmenims, pripažintiems netekusiais 60 procentų ar daugiau dalyvumo; 5) atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą; 6) nėščioms moterims.
Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu keičiasi bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, savivaldybių administracijos, skirdamos papildomą socialinę pašalpą, praktikoje jau taiko taisyklę – jeigu pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas nustatant socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio dalį, tenkančią asmeniui (asmenims), aiškiau reglamentuoti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimo tvarką – papildyti nuostata dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skaičiavimo pasikeitus šeimos sudėčiai ar vieno gyvenančio asmens šeiminei padėčiai.
Taip pat, siekiant išvengti piktnaudžiavimo teikiama parama, nustatyti, kad pasibaigus papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimui, pakartotinai papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių. Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą, didinti piniginės socialinės paramos gavėjų paskatas įsidarbinti ir išlikti aktyvioje darbo rinkoje.
Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavėjų aprėpties išplėtimo, teisę į šią paramą papildomai įgytų apie 1,4 tūkst. asmenų.2 . Įgyvendinant Įstatymo projekto uždavinį Nr. 2, Įstatymo projektu siūloma : 2.1
. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą tėvams vieniems auginantiems vaikus, kai vaikui (-ams) nėra nustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos asmenys, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas. Per šį laikotarpį šie asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (-ų), kuriam (-iems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.
12 mėnesių terminą siūloma įtvirtinti atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejai, jog teismas sutarties dėl vaiko ar vaikų materialinio išlaikymo nepatvirtina arba išlaikymo šiam vaikui ar šiems vaikams nepriteisia (pavyzdžiui, kai vieno vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu, o kito vaiko – su kitu iš tėvų), patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatant, kad auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės asmenys, ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, atitinka sąlygą gauti piniginę socialinę paramą (tiek socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas).
Taip pat siūloma nustatyti, kad auginantys vaikus iki 18 metų nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės asmenys, ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, kompensacijas) turi ir mediacijos dėl tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko (-ų) išlaikymo priteisimo laikotarpiu.
Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama didinti piniginės socialinės paramos prieinamumą šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, didinti jų disponuojamas pajamas .
Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms dėl piniginės socialinės paramos gavimo sąlygų palengvinimo tėvams vieniems auginantiems vaikus teisę į socialinę pašalpą įgytų apie 3 tūkst. asmenų, teisę į kompensacijas – apie 4,4 tūkst. asmenų. 2.2
. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, siūloma į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai (t. y. tiems, kuriems, sukakus 18 metų, nustatomas dalyvumo lygis ir toliau tęsiamas šalpos negalios pensijos mokėjimas), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama ne tik
sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, bet ir suderinamumo su Išmokų vaikams įstatymu, pagal kurį, skiriant papildomą išmoką vaikui vaikams su negalia, pajamos nevertinamos. Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms dėl šalpos negalios pensijos neįskaitymo į pajamas teisę į socialinę pašalpą įgytų apie 0,4 tūkst. asmenų.3 .
Įgyvendinant Įstatymo projekto uždavinį Nr. 3, Įstatymo projektu siūloma : 3.1
. Padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti, ir nustatyti, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas apskaičiuojamas sudedant 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 20 (vietoj 10) valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 (vietoj 5) valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui iki 18 metų.
Siūlomi nustatyti piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti finansinį rezervą („finansinę pagalvę“). Rekomenduojamas finansinis rezervas – 3-6 mėnesių išlaidų dydžio santaupos, kurios galėtų padengti būtinas išlaidas. Siūloma šią sukauptą sumą sieti su minimalia mėnesine alga (2025 m. minimali mėnesinį alga siekia 1 038 Eur), tai reiškia, kad asmuo turėtų būti sukaupęs nuo 3 114 iki 6 228 Eur). 3.2
. Ženkliai padidinus piniginių lėšų normatyvą, atsisakyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos, kuria savivaldybės administracijai suteikta teisė neteikti piniginės socialinės paramos, kai turimų piniginių lėšų dydis viršija nustatytą piniginių lėšų normatyvą – taip šalies mastu bus nustatytas vienodas nuostatų, susijusių su bendro turimo turto normatyvo apskaičiavimu, taikymas teikiant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. 3.3 . Atsižvelgiant į skirtingas būsto ploto vieneto (1 kv. m.) normatyvines vertes priklausomai nuo jo tipo (daugiabučiuose namuose ir vieno ir (arba) dviejų butų namuose ), nustatyti atskirus
būsto ploto normatyvus, taikomus bendram turto normatyvui apskaičiuoti , padidinant naudingojo būsto ploto normatyvą būstams vieno ir (arba) dviejų butų namuose nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų (1,5 karto), pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui, ir nustatyti bendro turto vertės normatyvo apskaičiavimo taisyklę – bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, nuosavybės teise neturintiems būsto, taikomas būstui, esančiam daugiabučiuose namuose, nustatytas būsto ploto normatyvas. 3.4 . Absoliučiais dydžiais išreikštas turto, įskaitomo skiriant piniginę socialinę paramą, atskirų
rūšių vertes susieti su valstybės remiamomis pajamomis, taip sudarant teisinį pagrindą, kad turto rūšių vertės sumos, perskaičiuojant socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklius (įskaitant ir valstybės remiamos pajamas), būtų automatiškai indeksuojamos, taip pat jas padidinti atsižvelgiant į ekonominės situacijos šalyje pokyčius, augant gyventojų pajamoms ( pavyzdžiui, 2015-2025 metų laikotarpiu minimali mėnesinė alga išaugo apie 3,5 karto (nuo 300 iki 1 038 Eur), vidutinis senatvės pensijos dydis (turint būtinąjį stažą) išaugo apie 2,5 karto (nuo 280 iki 721 Eur), valstybės remiamų pajamų dydis minėtu laikotarpiu išaugo 2 kartus (nuo 102 iki 221 Eur)), be kita ko, augant ir nekilnojamojo turto vertei (Registrų centro duomenimis, vidutinė nekilnojamo turto vertė 2021-2025 metų laikotarpiu išaugo 70-80 proc.), nes šiuo metu įstatyme konkrečia pinigine išraiška įtvirtinta turto, įskaitomo skiriant piniginę socialinę paramą, vertė yra neproporcingai maža, ir taip būtų padidinta į turtą neįskaitomo atskirų turto rūšių vertės riba („lubos“).
Siūloma nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma:1 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 20 valstybės remiamų pajamų dydžių (vietoj 1 160 Eur);2 ) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių (vietoj 580 Eur);3 ) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių (vietoj 580 Eur);4
) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių (vietoj 580 Eur), išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;5 ) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių (vietoj 580 eurų), išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);6
) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 10 valstybės remiamų pajamų dydžių (vietoj 580 Eur). 3.5 . Tuo atveju, kai dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams po paramos gavimo ir piniginė socialinė parama 3 mėnesių laikotarpiu buvo teikiama viršijant turimo turto normatyvui, nustatyti, kad minėtu laikotarpiu turimą turtą ar jo dalį perleidus nuosavybėn kitam asmeniui, perleisto turto ar jo dalies vertė, skiriant piniginę socialinę paramą, nenustatoma.
Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama, kad turto vertinimas atlieptų vykstančius pokyčius laike, šalies ekonominės raidos tendencijas ir užtikrintų
piniginės socialinės paramos prieinamumą, sudarant sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia. Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms teisę į socialinę pašalpą įgytų apie 0,2 tūkst. asmenų, teisę į kompensacijas – apie 2 tūkst. asmenų.4 . Įgyvendinant Įstatymo projekto uždavinį Nr. 4, Įstatymo projektu siūloma : 4.1
. Nustatyti, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybėms piniginei socialinei paramai ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytai socialinei paramai finansuoti kiekvienais metais skiriama per praėjusius 3 biudžetinius metus iki metų, kuriais planuojamas kitų biudžetinių metų lėšų poreikis, faktiškai panaudotų lėšų (įskaitant lėšas, panaudotas socialinės apsaugos sritims, nustatytoms 4 straipsnio 5 dalyje, finansuoti) vidutinė metinė suma, reikalinga šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti.
Pritarus Įstatymo projektu keičiamam piniginės socialinės paramos finansavimo modeliui, savivaldybėms bus užtikrinamas realus lėšų poreikis, reikalingas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti. 4.2
. Siekiant piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų ir užimtumo priemonių kompleksiškumo ( teikiant paslaugas ir įgyvendinant priemones atsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, jų motyvaciją, įsidarbinimą ribojančias aplinkybes ir galimybes integruotis į darbo rinką, kompleksiškai sprendžiant asmenų užimtumo problemas) , efektyvaus bei racionalaus finansinių išteklių panaudojimo tikslingai nukreipiant piniginei socialinei paramai ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytai socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas, nustatyti, kad
piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti (vietoj 11 sričių): 1) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;
; 4) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti.
Pritarus Įstatymo projektu siūlomam reguliavimui, piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų lėšų perskirstymas bus efektyvesnis, užtikrinantis piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų ir užimtumo priemonių kompleksiškumą teikiant individualizuotą pagalbą pažeidžiamoms gyventojų grupėms.5 .
Įgyvendinant Įstatymo projekto uždavinį Nr. 5, Įstatymo projektu siūloma :
Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tikslų yra didinti darbingo amžiaus darbingam asmeniui motyvaciją integruotis į darbo rinką ir tai, kad dalyvavimas užimtumo didinimo programose ir individualizuotos pagalbos (atvejo vadyba) nedirbantiems piniginės socialinės paramos gavėjams teikimas turi didesnį poveikį jų įgalinimui (duomenys rodo, kad užimtumo didinimo programos veikia sėkmingai, tokios pagalbos poreikis auga – 2024 m. paslaugos teiktos apie 4,8 tūkst. asmenų, 2023 m. – apie 4,6 tūkst. asmenų), nustatyti, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės.
Atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendinant Įstatymo projekto uždavinį Nr. 4, siekiant piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų, užimtumo priemonių kompleksiškumo bei efektyvaus ir racionalaus finansinių išteklių panaudojimo, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos gali būti perskirstomos užimtumo didinimo programoms įgyvendinti, savivaldybės galės užtikrinti didesnį užimtumo didinimo programų finansavimą (papildomai skirti lėšų) iš savivaldybių biudžetų išteklių ir piniginę socialinę paramą gaunančius nedirbančius asmenis aktyviau įtraukti į užimtumo didinimo programas (įskaitant įdarbinimą – terminuotas asmenų įdarbinimas viena iš priemonių, taikomų asmenims, dalyvaujantiems savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje), taip padedami
atkurti socialinį jų savarankiškumą, darbines ir profesines kompetencijas bei įgalindami juos greičiau integruotis į darbo rinką. Pritarus Įstatymo projektu siūlomam reguliavimui, piniginės socialinės paramos teikimas bus veiksmingesnis, didės gyventojų pasitikėjimas socialinės paramos sistema ir ilgainiui turės įtakos mažinant ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės paramos (2024 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,3 tūkst. asmenų (iš jų ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų – 29,9 tūkst. asmenų), taip pat ir piniginės socialinės paramos nepaėmimo, turint teisę ją gauti, mastą (Lietuvos mokslo tarybos atliko reikminio tyrimo duomenimis, piniginės socialinės paramos nepaėmimo mastas šalyje gali siekti apie 49 proc.).6
. Įgyvendinant Įstatymo projekto uždavinį Nr. 6, Įstatymo projektu siūloma : 6.1 . Siekiant sistemiškumo ir nuostatų suderinamumo, patikslinti bendrai gyvenančių asmenų sąvoką ir nustatyti, kad dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja (išskyrus klausytojus), įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį, jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio.
Siekiant suderinamumo su Švietimo bei Mokslo ir studijų įstatymų nuostatomis, patikslinti, kad į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi pilnamečiai asmenys iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja (išskyrus klausytojus), kai akademinės atostogos suteiktos dėl gimdymo arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, atitinkamai patikslinant ir kitas nuostatas, susijusias su piniginės socialinės paramos skyrimu, kai asmeniui suteiktos akademinės atostogos dėl ligos, nėštumo ar gimdymo, ar atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. 6.2
. Siekiant tarpusavyje suderinti Civilinio kodekso nuostatas su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, patikslinti vieno gyvenančio asmens sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad, įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams, gyvenimas skyrium, jei sutuoktiniai neturi vaikų, gali būti tvirtinamas ir notarine tvarka. 6.3 .
Siekiant tarpusavyje suderinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatas su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis,
išplėsti subjektų, kuriems gali būti taikoma viena iš sąlygų teisei į piniginę socialinę paramą, sąrašą ir nustatyti, kad ši nuostata taikytina ne tik vienam iš senelių, prižiūrinčiam vaiką iki 3 metų, bet ir buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos. 6.4 . Atsižvelgiant į tai, kad tiek Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme įtvirtintos sąvokos „socialinė rizika“ iš esmės yra vienodos, siekiant teisės aktų sistemiškumo, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme atsisakyti sąvokos apibrėžties pateikiant nuorodą į Socialinių paslaugų įstatymą, kuriame ši sąvoka apibrėžiama.
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas, o, vadovaujantis minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, siekiant suderinti Švietimo įstatymo ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas, patikslinamos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant asmenys, auginantys vaikus, turi teisę į piniginę socialinę paramą.
6.5 . Siekiant tarpusavyje suderinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, patikslinti nuostatą, susijusią vaiko laikinąja globa tėvų, pakeičiant jos pavadinimą į vaiko laikinąją priežiūrą tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu. 6.6 . Siekiant suderinamumo su Mokslo ir studijų įstatymu, tikslinamos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos, susijusios su studijų forma.
Be to, siekiant užtikrinti valstybės paramą ir nediskriminuoti asmenų, kurie siekia įgyti antrą kvalifikaciją, nustatyti, kad stipendija bei kita materialinė parama, teikiama profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą – tiek pirmajai kvalifikacijai įgyti, tiek siekiantiems įgyti antrąją profesinę kvalifikaciją, taip pat stipendija, mokama rezidentūros studijų studentams, neįskaitoma į pajamas skiriant piniginę socialinę paramą. 6.7
. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas nustato ne tik vienkartinės netekto dalyvumo kompensacijos, bet periodinės netekto dalyvumo kompensacijos mokėjimą, patikslinti, kad periodinė netekto dalyvumo kompensacija, kaip ir vienkartinė netekto dalyvumo kompensacija, įskaitoma į gaunamas pajamas skiriant piniginę socialinę paramą. 6.8
. 2025 m. birželio 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 29, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XV-343, kuriuo įtvirtinta nauja 17 straipsnio 1 dalies 55 punkto formuluotė, dėl pajamų, gautų teikiant paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus – nuo 2026 m. sausio 1 d. šiuo metu nustatytas 1750 Eur neapmokestinamųjų pajamų dydis keičiamas į 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, nurodyto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, per mokestinį laikotarpį neviršijančią pajamų sumą.
Siekiant teisės aktų suderinamumo, atitinkamai tikslinama Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotė, nustatant, kad į gaunamas pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitoma pajamų suma, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą , viršijanti 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (vietoj 1750 Eur). 6.9
. Siekiant suderinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymu, patikslinti vartojamas sąvokas: „neįgalus“ pakeisti į sąvoką „asmuo su negalia“, „darbingumo lygis“ – į „dalyvumo lygis“, „slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacijos“ – į „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija“. 6.10 . Įgyvendinant Direktyvos 2024/1275
9 straipsnio 4 dalį, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma atlikti techninio pobūdžio pakeitimus – pakeisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo priedą papildant įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašą Direktyva
2024/1275 .7 . Atlikti atskirų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimus, kad piniginės socialinės paramos teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir taiklesnis: 7.1
. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, papildomos socialinės paramos skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl savivaldybės turi įstatymo suteiktą diskrecijos teisę pačios numatyti socialinės paramos skyrimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje atsisakyti nuostatos (kaip perteklinės), kad savivaldybės taryba, tvirtindama piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, jame turi nustatyti pagrindus, kuriems esant socialinė parama, skiriama nenumatytais atvejais (
vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa ar kita parama), didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims. 7.2
. Siekiant užtikrinti, kad turintys įsiskolinimų asmenys gautų būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas nepriklausomai nuo sutarties su tiekėjais dėl skolos (-ų) apmokėjimo sudarymo momento, atsisakyti privalomos sąlygos, kad asmuo, turintis įsiskolinimų, jau kreipimosi dėl kompensacijų metu privalo būti sudaręs sutartį (-is) dėl skolos (-ų) apmokėjimo su tiekėjais – nustatyti pareigą pareiškėjui, kad, esant įsiskolinimams už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos dėl kompensacijų gavimo pateikimo dienos privalo sudaryti sutartį (sutartis) su tiekėjais dėl skolos (-ų) grąžinimo. 7.3
. Atsižvelgiant į tai, kad piniginės socialinės paramos paskirtis yra užtikrinti valstybės paramą nepasiturintiems gyventojams, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitos pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių, priežasčių yra nepakankamos, siekiant nediskriminuoti asmenų, atliekančių privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, dėl jų socialinės padėties, užtikrinant lygių galimybių principą, nustatyti, kad minėti asmenys turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. 7.4 . Patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų, įskaitomų skiriant piniginę socialinę paramą, sąrašą: 7.4.1
. ilgalaikio darbo išmoką ir išmokas iš Garantinio fondo, mokamas pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, išskirti kaip atskiras pajamų rūšis (ilgalaikio darbo išmoka – ilgalaikio darbo pasibaigimo atveju suteikiama papildoma finansinė garantija atleistam darbuotojui, kuri išmokama nutraukiant darbo sutartį, o išmokos iš Garantinio fondo – kaip neišmokėto darbo užmokesčio kompensacija, kai darbdavys tampa nemokus); 7.4.2
. papildyti pajamų sąrašą dalinio darbo išmoka, kuri mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Vadovaujantis Darbo kodeksu, dalinis darbas yra iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnis darbo laikas, kai dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos (Darbo kodekso 63 straipsnis); 7.4.3
. atsižvelgiant į tai, kad išeitinė išmoka, ilgalaikio darbo išmoka, išmoka iš Garantinio fondo ir dalinio darbo išmoka iš esmės pagal jų prigimtį tai su darbo santykiais susijusios pajamos, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad, apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, šioms išmokoms taip pat taikoma neįskaitytina pajamų dalis (analogiškai kaip ir su darbo santykiais susijusioms pajamoms, pajamoms iš individualios veiklos ir nedarbo socialinio draudimo išmokai) – priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų; 7.4.4
. atsižvelgiant į tai, kad išeitinės išmokos, mokamos ne tik nutraukus darbo sutartį, ar atleidus iš pareigų valstybės tarnautoją, bet ir atleidus valstybės pareigūną, patikslinti formuluotę nurodant, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, į pajamas įskaitomos išeitinės išmokos, išmokamos nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams. 7.5 . Patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
23 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria savivaldybės administracijai suteikti teisė (diskrecija) dėl kompensacijų (ne)skyrimo asmenims, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena arba kartu su jais būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (-ys), kuris (-ie) nėra deklaravęs (-ę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, tačiau viena iš bendrai gyvenančių asmenų grupių ir (arba) vienas iš vienų gyvenančių asmenų jame faktiškai negyvena,
savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę (diskreciją) kompensacijas teikti tik gyvenamąją vietą būste deklaravusiems ir (arba) jį nuomojantiems ir faktiškai tame būste gyvenantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui ir (arba) bendrai gyvenančių asmenų grupėms, ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims. 7.6 . Patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriomis savivaldybės administracijai suteikta teisė teikti piniginę socialinę paramą išimties tvarka: 7.6.1
. sudaryti sąlygas gauti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, reguliuojančių šeimos santykius, nustatyta tvarka nagrinėjamas prašymas dėl santuokos ar įregistruotos partnerystės nutraukimo, ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (įskaitant atvejus, kai bylos nagrinėjimo metu yra ginčas), taip pat privalomosios mediacijos laikotarpiu. Šiuo metu savivaldybės administracija, patikrinusi gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti socialinę pašalpą išimties tvarka bendrai gyvenantiems asmenims atskirai (į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį neįtraukiant kito sutuoktinio) tik tuo atveju, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;
7.6.2 . sudaryti sąlygas skirti socialinę pašalpą, kai pajamos viršija nustatytą pajamų ribą, atsisakant nustatyto reikalavimo atitikti kitas papildomas sąlygas. Šiuo metu socialinė pašalpa viršijant pajamoms gali būti skiriama, jei nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo ir asmenys atitinka bent vieną iš sąlygų, kurioms esant turi teisę į piniginę socialinę paramą. Toks reikalavimas riboja savivaldybių galimybes išimties tvarka teikti šią paramą tiems gyventojams, kuriems nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą ir (ar) asmenys neatitinka sąlygų, tačiau ši parama jiems reikalinga; 7.6.3
. siekiant suteikti didesnį savarankiškumą savivaldybėms (neriboti savivaldybių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo laisvės) atsisakyti nuostatos, kad piniginė socialinė parama gali būti teikiama tik p atikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Tai leis savivaldybėms greičiau priimti sprendimus dėl paramos skyrimo išimties tvarka ir taip užtikrinti greitesnį valstybės teikiamos paramos gavimą gyventojams dėl objektyvių priežasčių atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje. 7.7
. Atsižvelgiant į tai, kad nedirbantys nesudarę santuokos ar neįregistravę partnerystės ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje ( išskyrus klausytojus ), įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį, patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kuriomis reglamentuojamos savivaldybių administracijų pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą – sudaryti sąlygas skirti socialinę pašalpą ir tiems pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (išskyrus klausytojus)
, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (-ams), įskaitant pilnamečius vaikus, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.). 7.8 . Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
23 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad, savivaldybių administracijos, teikdamos piniginę socialinę paramą, kai savivaldybės administracija neturi galimybės savarankiškai atlikti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo, privalo, teikti tarnybinę pagalbą viena kitai dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo, nes piniginės socialinės paramos teikimas, vadovaujantis bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu, remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba. 7.9
. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje atsisakyti reikalavimo užsieniečiams, kuriems pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas netaikomas, t. y. piniginė socialinė parama neteikiama, atitikti bent vieną iš šio įstatymo sąlygų, kaip perteklinio ir ribojančio galimybę kitiems šeimos nariams, atitinkantiems sąlygas, gauti piniginę socialinę paramą. 7.10 . Įstatymo projektu keičiamoje Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje patikslinti laikotarpius, kuriais, priklausomai nuo socialinės pašalpos mokėjimo mėnesių skaičiaus, atitinkama procentine dalimi mažinamas apskaičiuotos socialinės pašalpos dydis.
Priimto įstatymo įsigaliojimas Įgyvendinant Įstatymo projektu teikiamus pasiūlymus, reikės tobulinti Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, nurodytus šio aiškinamojo rašto 12 punkte, todėl siūloma, kad Įstatymo projektu teikiami siūlymai įsigaliotų 2026 m. birželio 1 d., išskyrus nuostatą dėl piniginės socialinės paramos finansavimo modelio keitimo, kuri įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Priimto įstatymo taikymas Siekiant užtikrinti sklandų piniginės socialinės paramos mokėjimą, Įstatymo projekto 17 straipsnio3
dalyse siūloma nustatyti priimtų įstatymo nuostatų taikymą apibrėžiančias nuostatas.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamas priimto įstatymo poveikis aptartas šio aiškinamojo rašto 1 punkte.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimu iš savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų.
Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektu įgyvendinami:
1. Programos 134, 136 ir 137 punktai;
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reforma „Garantuota minimalių pajamų apsauga“;
3. Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijos 6.1 dalyje pateiktos rekomendacijos piniginės socialinės paramos srityje.9
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu teikiami pasiūlymai dėl galiojančių sąvokų apibrėžčių keitimo suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
Siekiant užtikrinti Lietuvos teisės aktų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktais, Įstatymo projektu siūloma papildyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo priedą Direktyva 2024/1275 . Direktyvos 2024/1275 9 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurias įgyvendina Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, ir Įstatymo projektu į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2024/1275 35 straipsnio nuostatos nurodytos prie šio aiškinamojo rašto pridėtoje atitikties lentelėje, esančioje ir Lietuvos narystės ES informacinėje sistemoje (LINESIS).
Įstatymo projektas notifikuotinas Europos Komisijai iki 2026 m. gegužės 29 d.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Pritarus Įstatymo projektu teikiamiems pasiūlymams, iki 2026 m. gegužės 31 d.:
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti: 1.1 . įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimo“; 1.2 . įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. A1-35 „Dėl dokumentų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, formų patvirtinimo“ pakeitimo“; 1.3
. įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Finansų ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras ir finansų ministras priimti įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.3
. Savivaldybių institucijos turės pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (prireikus patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašus, atsižvelgdamos į priimto įstatymo pakeitimus).
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms nuo 2026 m. birželio 1 d. įgyvendinti, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2026 metų valstybės biudžete papildomai turėtų būti skirta apie 11 mln. Eur, iš jų:1 ) dėl piniginės socialinės paramos gavimo sąlygų palengvinimo vienišiems tėvams, kai vaikui (-ams) nėra nustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas – apie 5 mln. Eur;2
) dėl šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams su negalia ir asmenims, kuriems netektas dalyvumo lygis pripažintas iki 24 metų, neįskaitymo į gaunamas pajamas skiriant piniginę paramą – apie 0,55 mln. Eur;3 ) dėl reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę atsisakymo ir papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tobulinimo – apie 4,75 mln. Eur;4 ) dėl turto vertinimo kriterijų peržiūros – apie 0,7 mln. Eur.
Dėl piniginės socialinės paramos finansavimo modelio keitimo 2027 metų lėšos bus planuojamos rengiant 2027-2029 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jeigu, nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliojus šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, 2027 metais savivaldybei piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama suma yra mažesnė nei būtų skirta taikant iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas, 2027 metais tokiai savivaldybei piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama ta pati suma, kuri buvo skirta pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2026 m. gruodžio 31 d., o vėlesniais metais – per praėjusius 3 biudžetinius metus iki metų, kuriais planuojamas kitų biudžetinių metų lėšų poreikis, faktiškai panaudotų lėšų vidutinė metinė suma.
Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams papildomai gautų apie 14,8 tūkst. asmenų. Kitoms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės biudžeto nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą taip pat buvo įvertintos raštu gauti suinteresuotų valstybės institucijų (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (dėl piniginės socialinės paramos skyrimo asmenims, atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą), Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (dėl stipendijos, mokamos mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, neįskaitymo į gaunamas pajamas skiriant piniginę socialinę paramą), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (dėl pajamų, gautų teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, tikslinimo) bei savivaldybių administracijų, atsakingų už
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą praktikoje, pasiūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „piniginė socialinė parama“, „užimtumas“, „normatyvas“, „turtas“, „negalia“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis. [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e3400ae0bec311ef88c08519262548c4