Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas
2, 8,
išdėstyti taip:
„1. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – bendroji dalis) – socialinio draudimo pensijos
dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį skirta minimalioms pajamoms pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjams užtikrinti.“
išdėstyti taip:
„2. Būtinasis pensijų socialinio draudimo
stažas (toliau – būtinasis stažas) – šio įstatymo tam tikrai tikros rūšies socialinio draudimo pensijos rūšiai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais,. bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui Būtinasis stažas naudojamas:
1) bendrajai daliai didinti asmenims, įgijusiems didesnį stažą už būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti;
2) pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą mokamoms pensijų priemokoms socialinio draudimo netekto darbingumo ir senatvės pensijų gavėjams apskaičiuoti.“
išdėstyti taip: „7. Nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą IK, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas IK.
Jei Lietuvos statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 procentai ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų, individualioji dalis indeksuojama papildomai, prie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK pridedant papildomą indeksą, apskaičiuotą taip, kad indeksavimo metais panaudotinos papildomos lėšos individualiajai daliai indeksuoti neviršytų 75 procentų planuojamo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, apskaičiuoto taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotą IK ir atėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nustatytą būtinų kasos apyvartos lėšų sumą. Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama individualiajai daliai indeksuoti, nustatoma indeksavimo metais galiosiančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.“
2Papildyti 8 straipsnį 8 dalimi:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios
pensijos dalies indeksavimas netaikomas, jei indeksavimo metais prognozuojamas neigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų rezultatas arba jei pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas apskaičiuotas papildomas indeksas yra mažesnis negu 1,01.“
3Papildyti 8 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios dalies indeksavimas taikomas toms socialinio draudimo pensijoms, kurias sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Pensijos, nurodytos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje (išskyrus priedą už stažo metus) ir socialinio draudimo pensijos, kurių nesudaro bendroji ir individualioji dalys, indeksuojamos dauginant asmeniui paskirtos ir mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) tik iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Senatvės pensijos bendrosios dalies
dydis Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β · B, kurioje:
1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jei asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tuo atveju, kai Jei teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio
ne mažesnis už vienetą. Jei taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, daugiklis β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui;
12) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis.“
Pakeisti 29 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) β – asmens turimo įgyto stažo ir teisės gauti netekto darbingumo pensiją metais galiojančio
būtinojo stažo senatvės pensijai santykis (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas) santykio daugiklis,. Jei asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo senatvės pensijai santykiui. Jei šis apskaičiuotas asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo senatvės pensijai santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Jei taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė gauti netekto darbingumo pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens įgyto stažo, už kurį skiriama pensija Lietuvoje, ir tam asmeniui nustatyto minimaliojo stažo netekto darbingumo pensijai gauti (šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) santykiui, kuris nustatomas tokia tvarka:.
a) tuo atveju, kai teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu asmens stažas yra ne didesnis už tais metais galiojantį būtinąjį stažą senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas), daugiklis β lygus asmens turimo ir tam asmeniui būtinojo stažo netekto darbingumo pensijai santykiui, bet ne didesnis už vienetą;
b) tuo atveju, kai teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu asmens stažas didesnis už tais metais galiojantį būtinąjį stažą senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio
stažo senatvės pensijai santykiui.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu asmeniui naudinga, netekto darbingumo pensijos bendroji dalis
apskaičiuojama šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant papildomai įgytą stažą ir taikant tam asmeniui būtinojo stažo netekto darbingumo senatvės pensijai reikalavimus pagal jo amžių einamųjų metų sausio 1 dieną;“. 6 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) β – asmenims, turintiems mažiau kaip 30 metų ir daugiau stažo,
Jei taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui;“. 7 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendroji pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 29 straipsnį,
įskaitant į stažą visą iki pensijos skyrimo asmens įgytą stažą ir visą netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpį, taip pat taikant būtinojo stažo reikalavimus, šio įstatymo nustatytus to amžiaus asmeniui, kuriam skiriama netekto darbingumo pensija.“
taikymas
d. 2.
2Įsigaliojus šiam įstatymui:
1) iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmenims paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, kurių bendroji dalis pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas yra lygi 2017 m. gruodžio mėnesį asmeniui mokėtos pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jei šis priedas buvo mokėtas) sumai, taip pat pensijų, asmenims paskirtų iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir mokamų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 5 dalies nuostatas, iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėta pagrindinė pensijos dalis nuo šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuojama taip:
a) asmenų, netekusių 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintų I grupės invalidais), pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra 150 procentų 2017 m. gruodžio mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos; asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintų II grupės invalidais), –
draudimo bazinės pensijos; asmenų, netekusių 45–55 procentų darbingumo (iki
m. gruodžio mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos;
b) mokėtinos pagrindinės pensijos dalies dydis asmenims, kuriems mokamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, apskaičiuojamas pagal šios dalies 1 punkto a papunktį perskaičiuotos naujo dydžio pagrindinės netekto darbingumo pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jei šis priedas buvo mokėtas) sumą indeksuojant pagal socialinio draudimo pensijoms 2018–2022 metams nustatytus indeksavimo koeficientus (toliau – IK).
Įsigaliojus šiam įstatymui:
1) iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmenims paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, kurių bendroji dalis pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas yra lygi 2017 m. gruodžio mėnesį asmeniui mokėtos pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jei šis priedas buvo mokėtas) sumai, taip pat pensijų, asmenims paskirtų iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir mokamų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 5 dalies nuostatas, iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėta pagrindinė pensijos dalis nuo šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuojama taip:
a) asmenų, netekusių 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintų I grupės invalidais), pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra 150 procentų 2017 m. gruodžio mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos; asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintų II grupės invalidais), –
draudimo bazinės pensijos; asmenų, netekusių 45–55 procentų darbingumo (iki
m. gruodžio mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos;
b) mokėtinos pagrindinės pensijos dalies dydis asmenims, kuriems mokamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, apskaičiuojamas pagal šios dalies 1 punkto a papunktį perskaičiuotos naujo dydžio pagrindinės netekto darbingumo pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jei šis priedas buvo mokėtas) sumą indeksuojant pagal socialinio draudimo pensijoms 2018–2022 metams nustatytus indeksavimo koeficientus (toliau – IK). Jei atitinkamais kalendoriniais metais socialinio draudimo pensijos bendrajai ir individualiajai dalims buvo nustatyti skirtingi IK, pagal šios dalies 1 punkto a papunktį perskaičiuotam naujam pagrindinės pensijos dalies dydžiui taikomas bendrajai pensijos daliai nustatytas IK;
2) iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos socialinio draudimo našlaičių pensijos, kurių dydis apskaičiuotas pagal mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, paskirtos turint minimalųjį pensijų draudimo stažą, bet neturint būtinojo pensijų draudimo stažo atitinkamos rūšies pensijai skirti, dydį, perskaičiuojamos nustatant naują mirusiajam galėjusios priklausyti atitinkamos rūšies pensijos dydį pagal šio įstatymo nuostatas;
3) pagal šio įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnius bei šios dalies 1 ir 2 punktus nuo 2022 m. sausio 1 d perskaičiuotos socialinio draudimo senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam, netekto darbingumo (invalidumo) ir našlaičių pensijos jų gavėjams pradedamos mokėti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d., kartu su naujo dydžio socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar našlaičių pensija išmokant jos nepriemoką, susidariusią perskaičiavus atitinkamos rūšies pensiją nuo 2022 m. sausio 1 d.
Jei atitinkamais kalendoriniais metais socialinio draudimo pensijos bendrajai ir individualiajai dalims buvo nustatyti skirtingi IK, pagal šios dalies 1 punkto a papunktį perskaičiuotam naujam pagrindinės pensijos dalies dydžiui taikomas bendrajai pensijos daliai nustatytas IK;
2) iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos socialinio draudimo našlaičių pensijos, kurių dydis apskaičiuotas pagal mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, paskirtos turint minimalųjį pensijų draudimo stažą, bet neturint būtinojo pensijų draudimo stažo atitinkamos rūšies pensijai skirti, dydį, perskaičiuojamos nustatant naują mirusiajam galėjusios priklausyti atitinkamos rūšies pensijos dydį pagal šio įstatymo nuostatas;
3) pagal šio įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnius bei šios dalies 1 ir 2 punktus nuo 2022 m. sausio 1 d perskaičiuotos socialinio draudimo senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam, netekto darbingumo (invalidumo) ir našlaičių pensijos jų gavėjams pradedamos mokėti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d., kartu su naujo dydžio socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar našlaičių pensija išmokant jos nepriemoką, susidariusią perskaičiavus atitinkamos rūšies pensiją nuo
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto Nr. XIVP-972(2) lyginamasis variantas
2, 8,
išdėstyti taip:
„1. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – bendroji dalis,
bendroji pensijos dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti.“
išdėstyti taip:
„2. Būtinasis pensijų socialinio draudimo
stažas (toliau – būtinasis stažas) – šio įstatymo tam tikrai tikros rūšies socialinio draudimo pensijos rūšiai pensijai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais,. bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui Būtinasis stažas taikomas:
1) asmenų, įgijusių pensijų socialinio draudimo stažą, didesnį už būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai didinti;
2) socialinio draudimo netekto darbingumo ir senatvės pensijų gavėjams pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą mokamoms pensijų priemokoms apskaičiuoti.“
išdėstyti taip: ,,3. Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – individualioji dalis, individualioji pensijos dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.“
išdėstyti taip: „7.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą IK, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas IK. Jeigu Lietuvos statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 procentai ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų, individualioji dalis indeksuojama papildomai, prie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK pridedant papildomą indeksą, apskaičiuotą taip, kad indeksavimo metais panaudotinos papildomos lėšos individualiajai daliai indeksuoti neviršytų 75 procentų planuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, apskaičiuoto taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotą IK ir atėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nustatytą būtinų kasos apyvartos lėšų sumą. Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama individualiajai daliai indeksuoti, nustatoma indeksavimo metais galiosiančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.“
2Papildyti 8 straipsnį 8 dalimi:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios
dalies indeksavimas netaikomas, jeigu indeksavimo metais prognozuojamas neigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų rezultatas arba jeigu pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas apskaičiuotas papildomas indeksas yra mažesnis negu 1,01.“ 3.
Papildyti 8 straipsnį 9 dalimi: „9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios dalies indeksavimas taikomas toms socialinio draudimo pensijoms, kurias sudaro bendroji ir individualioji dalys. Pensijos, nurodytos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje (išskyrus priedą už stažo metus), ir socialinio draudimo pensijos, kurių nesudaro bendroji ir individualioji dalys, indeksuojamos dauginant asmeniui paskirtos ir mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) tik iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Senatvės pensijos bendrosios dalies
dydis Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β · B, kurioje:
1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tuo atveju, kai Jeigu teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., daugiklis β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui, bet negali būti mažesnis už vienetą.
Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui;
12) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis.“
Pakeisti 29 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) β – asmens turimo įgyto stažo ir teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metais
galiojančio būtinojo stažo senatvės pensijai santykis (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas) santykio daugiklis,. Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo senatvės pensijai santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui.
Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė gauti netekto darbingumo pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens įgyto stažo, už kurį skiriama pensija Lietuvoje, ir tam asmeniui nustatyto minimaliojo stažo netekto darbingumo pensijai gauti (šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) santykiui, kuris nustatomas tokia tvarka:.
a) tuo atveju, kai teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu asmens stažas yra ne didesnis už tais metais galiojantį būtinąjį stažą senatvės pensijai (šio įstatymo
ir tam asmeniui būtinojo stažo netekto darbingumo pensijai santykiui, bet ne didesnis už vienetą;
b) tuo atveju, kai teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu asmens stažas didesnis už tais metais galiojantį būtinąjį stažą senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio
stažo senatvės pensijai santykiui.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu asmeniui naudinga, netekto darbingumo pensijos bendroji dalis
apskaičiuojama šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant papildomai įgytą stažą ir taikant tam asmeniui būtinojo stažo netekto darbingumo senatvės pensijai reikalavimus pagal jo amžių einamųjų metų sausio 1 dieną;“. 6 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) β – asmenims, turintiems mažiau kaip 30 metų ir daugiau stažo,
Asmenų, turinčių mažesnį kaip 30 metų stažo, β lygus vienetui. Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui;“. 7 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendroji pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 29 straipsnį,
įskaitant į stažą visą iki pensijos skyrimo asmens įgytą stažą ir visą netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpį, taip pat taikant būtinojo stažo reikalavimus, šio įstatymo nustatytus to amžiaus asmeniui, kuriam skiriama netekto darbingumo pensija.“
taikymas
d. 2.
2Įsigaliojus šiam įstatymui:
1) iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmenims paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, kurių bendroji dalis pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas yra lygi 2017 m. gruodžio mėn. asmeniui mokėtos pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jeigu šis priedas buvo mokėtas) sumai, taip pat pensijų, asmenims paskirtų iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir mokamų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 5 dalies nuostatas, iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėta pagrindinė pensijos dalis nuo šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuojama taip:
a) asmenų, netekusių 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintų I grupės invalidais), pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra 150 procentų 2017 m. gruodžio mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos; asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintų II grupės invalidais), –
draudimo bazinės pensijos; asmenų, netekusių 45–55 procentų darbingumo (iki
m. gruodžio mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos;
b) mokėtinos pagrindinės pensijos dalies dydis asmenims, kuriems mokamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, apskaičiuojamas pagal šios dalies 1 punkto a papunktį perskaičiuotos naujo dydžio pagrindinės netekto darbingumo pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jeigu šis priedas buvo mokėtas) sumą indeksuojant pagal socialinio draudimo pensijoms 2018–2022 metams nustatytus indeksavimo koeficientus (toliau – IK).
Įsigaliojus šiam įstatymui:
1) iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmenims paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, kurių bendroji dalis pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas yra lygi 2017 m. gruodžio mėn. asmeniui mokėtos pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jeigu šis priedas buvo mokėtas) sumai, taip pat pensijų, asmenims paskirtų iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir mokamų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 5 dalies nuostatas, iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėta pagrindinė pensijos dalis nuo šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuojama taip:
a) asmenų, netekusių 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintų I grupės invalidais), pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra 150 procentų 2017 m. gruodžio mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos; asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintų II grupės invalidais), –
draudimo bazinės pensijos; asmenų, netekusių 45–55 procentų darbingumo (iki
m. gruodžio mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos;
b) mokėtinos pagrindinės pensijos dalies dydis asmenims, kuriems mokamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, apskaičiuojamas pagal šios dalies 1 punkto a papunktį perskaičiuotos naujo dydžio pagrindinės netekto darbingumo pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jeigu šis priedas buvo mokėtas) sumą indeksuojant pagal socialinio draudimo pensijoms 2018–2022 metams nustatytus indeksavimo koeficientus (toliau – IK). Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais socialinio draudimo pensijos bendrajai ir individualiajai dalims buvo nustatyti skirtingi IK, pagal šios dalies 1 punkto a papunktį perskaičiuotam naujam pagrindinės pensijos dalies dydžiui taikomas bendrajai pensijos daliai nustatytas IK;
2) iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos socialinio draudimo našlaičių pensijos, kurių dydis apskaičiuotas pagal mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, paskirtos turint minimalųjį pensijų draudimo stažą, bet neturint būtinojo pensijų draudimo stažo atitinkamos rūšies pensijai skirti, dydį, perskaičiuojamos nustatant naują mirusiajam galėjusios priklausyti atitinkamos rūšies pensijos dydį pagal šio įstatymo nuostatas;
3) pagal šio įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnius bei šios dalies 1 ir 2 punktus nuo 2022 m. sausio 1 d perskaičiuotos socialinio draudimo senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam, netekto darbingumo (invalidumo) ir našlaičių pensijos jų gavėjams pradedamos mokėti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d., kartu su naujo dydžio socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar našlaičių pensija išmokant jos nepriemoką, susidariusią perskaičiavus atitinkamos rūšies pensiją nuo 2022 m. sausio 1 d.
Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais socialinio draudimo pensijos bendrajai ir individualiajai dalims buvo nustatyti skirtingi IK, pagal šios dalies 1 punkto a papunktį perskaičiuotam naujam pagrindinės pensijos dalies dydžiui taikomas bendrajai pensijos daliai nustatytas IK;
2) iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos socialinio draudimo našlaičių pensijos, kurių dydis apskaičiuotas pagal mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, paskirtos turint minimalųjį pensijų draudimo stažą, bet neturint būtinojo pensijų draudimo stažo atitinkamos rūšies pensijai skirti, dydį, perskaičiuojamos nustatant naują mirusiajam galėjusios priklausyti atitinkamos rūšies pensijos dydį pagal šio įstatymo nuostatas;
3) pagal šio įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnius bei šios dalies 1 ir 2 punktus nuo 2022 m. sausio 1 d perskaičiuotos socialinio draudimo senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam, netekto darbingumo (invalidumo) ir našlaičių pensijos jų gavėjams pradedamos mokėti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d., kartu su naujo dydžio socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar našlaičių pensija išmokant jos nepriemoką, susidariusią perskaičiavus atitinkamos rūšies pensiją nuo
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
DĖL
2,
2021-10-17 Nr. XIVP-972 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūlytina teikti dvi bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies santrumpas (toliau – bendroji dalis, bendroji pensijos dalis), nes tokios santrumpos vartojamos įstatymo turinyje. Jeigu būtų palikta viena santrumpa, vartojamą terminiją reikėtų atitinkamai tikslinti. Analogiška pastaba teiktina dėl įstatymo projekte vartojamų santrumpų „individualioji pensijos dalis“, „individualioji dalis“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio formuluotė tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. 3. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 punkto pakeitimai įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti nevisiškai tiksliai, pažymėtina, kad šiame punkte turėtų būti nurodyti teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
2,
2021-11-17 Nr. XIVP-972(2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Maldeikis, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
pensijos dalies santrumpas (toliau – bendroji dalis, bendroji pensijos dalis), nes tokios santrumpos vartojamos įstatymo turinyje. Jeigu būtų palikta viena santrumpa, vartojamą terminiją reikėtų atitinkamai tikslinti. Analogiška pastaba teiktina dėl įstatymo projekte vartojamų santrumpų „individualioji pensijos dalis“, „individualioji dalis“. Pritarti. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
požiūriu. Pritarti. 3. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
atspindėti nevisiškai tiksliai, pažymėtina, kad šiame punkte turėtų būti nurodyti teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metai. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Tomas Tomilinas, 2021-10-262 Argumentai: 39,5% pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos. Visuotinai sutarta, kad tai dėl mažų pensijų ir spartesnis pensijų didinimas yra būtinas. Turint mažai resursų, visi sprendimai turi būti itin taiklūs ir skurdą mažinantys. Įstatymo projektu siūloma iš metinių Sodros pajamų perviršio sparčiau didinti individualią pensijos dalį. Tai reiškia, kad pensijos tiek pinigine, tiek procentine reikšme sparčiausiai augtų tiems, kurie turi sukaupę daugiausia taškų, o jie nėra žemiau skurdo rizikos. Šis principas, kurį norima įteisinti, kaip ilgalaikį, pensijas tik stipriau diferencijuoja, o ne nukreipia ribotus taikliai į skurdo mažinimą. Turint galvoje mūsų pensijų struktūrą, kurioje net didžiausius darbo stažus (42 metai ir daugiau) turinčių vidutines pajamas uždirbusių žmonių pensijos yra mažesnės negu skurdo rizikos riba, toks sprendimas būtų nesavalaikis ir socialiai neteisingas. Todėl šiuo siūlome taikyti iki šiol egzistavusį pensijų indeksavimo principą – visiems pensijas didinti vienodu tempu, tokiu pačiu kaip ir individualios dalies koeficientu iš valstybės biudžeto indeksuojant ir bendrąją pensijos dalį – taip išvengiant nelygybės tarp pensininkų didinimo ir kur kas sparčiau sprendžiant pensininkų skurdo problemą. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
taip: „7.
Jei Lietuvos statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 procentai ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų, individualioji dalis indeksuojama papildomai, prie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK pridedant papildomą indeksą, apskaičiuotą taip, kad indeksavimo metais panaudotinos papildomos lėšos individualiajai daliai indeksuoti neviršytų 75 procentų planuojamo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, apskaičiuoto taikant šio straipsnio 1 ir
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nustatytą būtinų kasos apyvartos lėšų sumą. Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama individualiajai daliai indeksuoti, nustatoma indeksavimo metais galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme. Tokiu pačiu koeficientu indeksuojama bendroji pensijos dalis. Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama bendrai pensijos daliai indeksuoti, nustatoma Lietuvos Respublikos valstybės biudžete“. 2. Papildyti 8 straipsnį 8 dalimi: „8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios ir bendrosios dalies indeksavimas netaikomas, jei indeksavimo metais prognozuojamas neigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų rezultatas arba jei pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas apskaičiuotas papildomas indeksas yra mažesnis negu 1,01.“
3Papildyti 8 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios
dalies indeksavimas taikomas toms socialinio draudimo pensijoms, kurias sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Pensijos, nurodytos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje (išskyrus priedą už stažo metus), ir socialinio draudimo pensijos, kurių nesudaro bendroji ir individualioji dalys, indeksuojamos dauginant asmeniui paskirtos ir mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) tik iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK.“ Svarstyti pagrindiniame komitete. 2. Seimo nariai Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Tomas Tomilinas, 2021-10-263 Argumentai:
Projektu siūlomas staigus stažo įtakos atsisakymas sukuria socialinį neteisingumą, kai 15 metų stažą turinčių pensijos dydis bus labai artimos to, kuris išdirbo 30 metų ir daugiau. Tai kuria neteisingumo jausmą visuomenėje ir didina visuomenės nepasitikėjimą pensijų sistema. Lentelėje pateikta, kokią dalį 15 metų turinčiojo pensija sudarys didesnius stažus turinčiųjų pensijų atžvilgiu 2022 metais:
2-5 pakeitimais siūlome stažo įtaką mažinti ne iš karto, bet kasmet po 10%. Taip būtų neutralizuojamas skaitinis ir emocinis neteisingumas bei taupomos valstybės lėšos, kurias būtų galima skirti pirmam pasiūlymui - bendrosios pensijų dalies indeksavimui padidinti - įgyvendinti. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį, ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β · B, kurioje:
1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jei asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, nuo 2022 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. santykis didinamas 0,1, kol pasieks laikoma, kad jis lygus vienetuią. Jei teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui, bet ne mažesnis už vienetą. Jei santykis yra mažesnis už vienetą, nuo 2022 m. sausio
pasieks vienetą. Jei taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui;
2) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis.“ Svarstyti pagrindiniame komitete. 3. Seimo nariai Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Tomas Tomilinas, 2021-10-264 Pasiūlymas: pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 29 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) β – asmens įgyto stažo ir teisės gauti netekto darbingumo
pensiją atsiradimo metais galiojančio būtinojo stažo senatvės pensijai santykis (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas).
Jei asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo senatvės pensijai santykis yra mažesnis už vienetą, nuo 2022 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. santykis didinamas 0,1, kol pasieks laikoma, kad jis lygus vienetuią. Jei taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė gauti netekto darbingumo pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens įgyto stažo, už kurį skiriama pensija Lietuvoje, ir tam asmeniui nustatyto minimaliojo stažo netekto darbingumo pensijai gauti (šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) santykiui.“ Svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Seimo nariai Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Tomas Tomilinas, 2021-10-266 Pasiūlymas: pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) β – asmenims, turintiems mažiau kaip 30 metų ir daugiau
stažo, – asmens turimo ir būtinojo stažo senatvės pensijai, galiojusio pensijos skyrimo tam asmeniui metais, santykis. Nuo 2022 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. santykis didinamas 0,1, kol pasieks vienetą. Asmenims, turintiems 30 metų ir didesnį stažą, – asmens turimo stažo ir 30 metų santykis. Asmenų, turinčių mažesnį kaip 30 metų stažo, β lygus vienetui. Jei taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui;“. Svarstyti pagrindiniame komitete. 5.
Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Tomas Tomilinas, 2021-10-26 Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 29 straipsnį, įskaitant į stažą visą iki pensijos skyrimo asmens įgytą stažą ir visą netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpį, taip pat taikant būtinojo stažo reikalavimus, šio įstatymo nustatytus to amžiaus asmeniui, kuriam skiriama netekto darbingumo pensija.“ Svarstyti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-972. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2,
2021-11-12
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Audrius Bitinas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Inga Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, Svajūnė Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vyresnioji patarėja, Julita Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-171 1,3 N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūlytina teikti dvi bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies santrumpas (toliau – bendroji dalis, bendroji pensijos dalis), nes tokios santrumpos vartojamos įstatymo turinyje. Jeigu būtų palikta viena santrumpa, vartojamą terminiją reikėtų atitinkamai tikslinti.
Analogiška pastaba teiktina dėl įstatymo projekte vartojamų santrumpų „individualioji pensijos dalis“, „individualioji dalis“. Pritarti. Pasiūlymai: 1.Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – bendroji dalis, bendroji pensijos dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, skirta minimalioms pajamoms pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjams užtikrinti.“
įstatymo projekto 1 straipsnį 3 dalimi: ,,3. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – individualioji dalis, individualioji pensijos dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio formuluotė tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. Pritarti. Sąvokos ,,Būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas“ apibrėžimas suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-174
pakeitimai įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti nevisiškai tiksliai, pažymėtina, kad šiame punkte turėtų būti nurodyti teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metai. Pritarti. Patikslintas įstatymo projekto lyginamasis variantas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vidaus reikalų sistemos pensininkų sąjungos garbės pirmininkas Algimantas Medelis, 2021-10-22 Nr. G-2021-10706 * Dėl didinimo senatvės pensijos senjorams VRSPS skaitė su pasibaisėjimu, kad SADM parengta naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą ir pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas ir siūloma keisti bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarką. Siūlomi pokyčiai tik ne didžiausią teigiamą poveikį turėtų daugiau įmokų sumokėjusiems asmenims ir mažiausias pensijas gaunantiems pensijų gavėjams, nes ši sistema neleis žymiai sparčiau sumažinti senjorų skurdą. Ši pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, o kartu siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leis pensijas padidinti ir tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo nes užmiršo, kad jie atliko gamybinę praktiką mokymosi laiku ir gauna mažiausias pensijas ir nesiorientuoja SADM ministrė Monika Navickienė, kuri nesigaudo ir kuria perteklines „Sodros" lėšas - pensijoms didinti. Pagal ministerijos parengtą siūlymą, nuo 2022 m. siūloma papildomai didinti pensijų apskaitos vieneto vertę. Papildomai padidinus apskaitos vieneto vertę, individualioji pensijos dalis 2022 m. vietoj 7,93 proc. galėtų didėti 12,15 proc. Tai reikštų, kad nekaupiame didesnio „Sodros" rezervo, bet lėšas nukreipiame pensininkų gyvenimui gerinti (apie 70 mln. 2022 m., o 2024 m. – jau maždaug
dalį (t. y. viso dydžio bazinę pensiją) gauna tie pensijų gavėjai, kurie yra įgiję būtinąjį stažą. Siūloma nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį, t. y. tokie pensijų gavėjai gautų viso dydžio bazinę pensiją. Tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gautų didesnę bendrąją pensijos dalį.
Preliminariai vertinama, kad šiam siūlymui įgyvendinti reikėtų papildomai šalia bazinės pensijos didinimo skirti apie 67 mln. Eurų. Bendroji pensijos dalis labiau atitiktų savo paskirtį, nes būtų einama didesnio universalumo link, o individualioji pensijos dalis įgytų daugiau svorio, nes dėl papildomai didinamos apskaitos vieneto vertės, sumokamos pensijų draudimo įmokos neįgytų didesnę vertę pensijose. Vidutinė senatvės pensija didėtų, nes kuriamas, kad 2022 m. nuo 447,56 eurų iki 461,9 eurų (14,34 eurų), 2024 m. nuo 511,30 eurų iki 534,1 eurų (22,8 eurų). Kartu su vienišo asmens išmoka jau 2022 metais leistų SENJORŲ skurdo rizikos lygį sumažinti nuo beveik 29 procentų iki 24,5 procento, o 2024 metais - net iki 22,5 procento. Tai yra numetimas keletą eurų, kodėl negražina senjorų seniai uždirbtas gamybinės praktikos metu, gal jie to nežino, kad negrąžinimas šios dalies yra diskriminuojami senjorai ir jie žeminami dėl to, vėl jie giriasi ir vėl atsirašinės biurokratiškai, nes ji mėgsta. Įvertinta. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesusijęs su laikotarpių įskaitymo į stažą tvarkos keitimu (įstatymo 10 str. nekeičiamas). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai L. Kukuraitis, L. Mogenienė, R. Baškienė, L. Nagienė, T. Tomilinas, 2021-10-272 Argumentai: 39,5% pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos. Visuotinai sutarta, kad tai dėl mažų pensijų ir spartesnis pensijų didinimas yra būtinas. Turint mažai resursų, visi sprendimai turi būti itin taiklūs ir skurdą mažinantys. Įstatymo projektu siūloma iš metinių Sodros pajamų perviršio sparčiau didinti individualią pensijos dalį.
Tai reiškia, kad pensijos tiek pinigine, tiek procentine reikšme sparčiausiai augtų tiems, kurie turi sukaupę daugiausia taškų, o jie nėra žemiau skurdo rizikos. Šis principas, kurį norima įteisinti, kaip ilgalaikį, pensijas tik stipriau diferencijuoja, o ne nukreipia ribotus taikliai į skurdo mažinimą. Turint galvoje mūsų pensijų struktūrą, kurioje net didžiausius darbo stažus (42 metai ir daugiau) turinčių vidutines pajamas uždirbusių žmonių pensijos yra mažesnės negu skurdo rizikos riba, toks sprendimas būtų nesavalaikis ir socialiai neteisingas. Todėl šiuo siūlome taikyti iki šiol egzistavusį pensijų indeksavimo principą – visiems pensijas didinti vienodu tempu, tokiu pačiu kaip ir individualios dalies koeficientu iš valstybės biudžeto indeksuojant ir bendrąją pensijos dalį – taip išvengiant nelygybės tarp pensininkų didinimo ir kur kas sparčiau sprendžiant pensininkų skurdo problemą. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Jei Lietuvos statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 procentai ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų, individualioji dalis indeksuojama papildomai, prie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK pridedant papildomą indeksą, apskaičiuotą taip, kad indeksavimo metais panaudotinos papildomos lėšos individualiajai daliai indeksuoti neviršytų 75 procentų planuojamo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, apskaičiuoto taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotą IK ir atėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nustatytą būtinų kasos apyvartos lėšų sumą. Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama individualiajai daliai indeksuoti, nustatoma indeksavimo metais galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme. Tokiu pačiu koeficientu indeksuojama bendroji pensijos dalis. Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama bendrai pensijos daliai indeksuoti, nustatoma Lietuvos Respublikos valstybės biudžete“. 2. Papildyti 8 straipsnį 8 dalimi:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas
individualiosios ir bendrosios dalies indeksavimas netaikomas, jei indeksavimo metais prognozuojamas neigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų rezultatas arba jei pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas apskaičiuotas papildomas indeksas yra mažesnis negu 1,01.“
dalimi:
„9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios
dalies indeksavimas taikomas toms socialinio draudimo pensijoms, kurias sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Pensijos, nurodytos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje (išskyrus priedą už stažo metus), ir socialinio draudimo pensijos, kurių nesudaro bendroji ir individualioji dalys, indeksuojamos dauginant asmeniui paskirtos ir mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) tik iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK.“ Nepritarti. Argumentai:
Vyriausybės siūlymams dėl bendrosios socialinio draudimo pensijų dalies apskaičiavimo keitimo ir individualios dalies spartesnio indeksavimo, kuriuos įgyvendinus sparčiau mažėtų pagyvenusių asmenų skurdas ir mažiausios pensijos sparčiau artėtų prie minimalių vartojimo poreikių. Įgyvendinus pirmiau paminėtus Vyriausybės pasiūlymus 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis mažėtų apie 1,4 proc. punkto - 2022 m., apie 1,5 proc. punkto - 2023 m. ir apie 2 proc. punktus - 2024 m.;
narių pasiūlymą išliktų ,,įšaldytas“ bendrosios/individualio-sios dalių santykis (šiuo metu bendroji pensijos dalis sudaro apie 55,43 proc. visų socialinio draudimo pensijų išlaidų), o pagal Vyriausybės siūlymą ilgainiui didėtų individualiosios pensijos dalies svoris visoje pensijoje;
įgyvendinti turėtų būti numatytos papildomos valstybės biudžeto lėšos (55,2 mln. Eur, nevertinant įtakos mažų pensijų priemokoms) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, lyginant su numatytomis 2022 m. valstybės biudžeto projekte Nr.
XIVP-966 - Vyriausybės pasiūlymui dėl bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo keitimo įgyvendinti:
L. Kukuraitis, L. Mogenienė, R. Baškienė, L. Nagienė, T. Tomilinas, 2021-10-273
Projektu siūlomas staigus stažo įtakos atsisakymas sukuria socialinį neteisingumą, kai 15 metų stažą turinčių pensijos dydis bus labai artimos to, kuris išdirbo 30 metų ir daugiau.
Tai kuria neteisingumo jausmą visuomenėje ir didina visuomenės nepasitikėjimą pensijų sistema. Lentelėje pateikta, kokią dalį 15 metų turinčiojo pensija sudarys didesnius stažus turinčiųjų pensijų atžvilgiu 2022 metais:
siūlome stažo įtaką mažinti ne iš karto, bet kasmet po 10%. Taip būtų neutralizuojamas skaitinis ir emocinis neteisingumas bei taupomos valstybės lėšos, kurias būtų galima skirti pirmam pasiūlymui - bendrosios pensijų dalies indeksavimui padidinti - įgyvendinti. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį, ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β · B, kurioje:
pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jei asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, nuo 2022 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. santykis didinamas 0,1, kol pasieks laikoma, kad jis lygus vienetuią. Jei teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui, bet ne mažesnis už vienetą. Jei santykis yra mažesnis už vienetą, nuo 2022 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. santykis didinamas 0,1, kol pasieks vienetą.
Jei taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui;
pensijos dydis.“ Nepritarti. Argumentai:
Vyriausybės siūlymams dėl bendrosios socialinio draudimo pensijų dalies apskaičiavimo keitimo ir individualios dalies spartesnio indeksavimo, kuriuos įgyvendinus sparčiau mažėtų pagyvenusių asmenų skurdas ir mažiausios pensijos sparčiau artėtų prie minimalių vartojimo poreikių. Įgyvendinus pirmiau paminėtus Vyriausybės pasiūlymus 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis mažėtų apie 1,4 proc. punkto - 2022 m., apie 1,5 proc. punkto - 2023 m. ir apie 2 proc. punktus - 2024 m.;
įgyvendinti turėtų būti numatytos papildomos valstybės biudžeto lėšos (55,2 mln. Eur, nevertinant įtakos mažų pensijų priemokoms) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, lyginant su numatytomis 2022 m. valstybės biudžeto projekte Nr. XIVP-966 - Vyriausybės pasiūlymui dėl bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo keitimo įgyvendinti:
Seimo narių pasiūlymams, pagal kuriuos būtų papildomai indeksuojama 1,0424 koeficientu ir bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (o ne vien tik individualioji šios pensijos dalis, kaip siūlo Vyriausybė), ir palaipsniui (o ne iš karto, kaip siūlo Vyriausybė) būtų pereinama prie viso dydžio bazinės pensijos mokėjimo asmenims, turintiems nuo minimalaus iki būtinojo stažo, įgyvendinti reikėtų - 123, 2 mln. eurų (o 2022 m. valstybės biudžeto projekte Nr.
numatyti 68 mln. eurų - bendrosios socialinio draudimo pensijų dalies apskaičiavimo keitimui būtinojo stažo neturintiems asmenims); 3. Be to, teikiamas pasiūlymas kelia klausimą ir dėl siūlymo administravimo sudėtingumo. Šiuo metu asmenims, kurių socialinio draudimo pensijos (toliau – pensijos) nesiekia 1 minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) iš valstybės biudžeto skiriamos ir mokamos mažų pensijų priemokos, kurių dydis skiriasi priklausomai nuo asmenų turimo stažo. Pakeitus bendrosios pensijos dalies apskaičiavimą iš karto (kaip siūlo Vyriausybė), vietoj mažų pensijų priemokų, asmenys tiesiog pradės gauti visą bendrąją pensijos dalį, kurios dydžio neriboja MVPD. Tačiau pritarus Seimo narių siūlymui, fragmentuotas mažų pensijų priemokų mokėjimas liktų, ir Sodrai tektų kasmet vertinti ne tik pensijų didėjimą dėl indeksavimo, bet ir tikrinti, kiek padidėjo bendroji pensijos dalis mažų pensijų priemokų gavėjams. 3. Seimo nariai L. Kukuraitis, L. Mogenienė, R. Baškienė, L. Nagienė, T. Tomilinas, 2021-10-274
Pasiūlymas: pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 29 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) β – asmens įgyto stažo ir teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metais galiojančio būtinojo stažo senatvės pensijai santykis (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas).
Jei asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo senatvės pensijai santykis yra mažesnis už vienetą, nuo 2022 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. santykis didinamas 0,1, kol pasieks laikoma, kad jis lygus vienetuią. Jei taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė gauti netekto darbingumo pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens įgyto stažo, už kurį skiriama pensija Lietuvoje, ir tam asmeniui nustatyto minimaliojo stažo netekto darbingumo pensijai gauti (šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) santykiui.“ Nepritarti. Argumentai:
Žr. argumentus prie Seimo narių L. Kukuraičio, L. Mogenienės, R. Baškienės, L. Nagienės, T. Tomilino 2021-10-27 pasiūlymo dėl projekto 3 straipsnio, kuriam nepritarta. 4. Seimo nariai L. Kukuraitis,
Pasiūlymas: pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) β
Jei taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui;“. Nepritarti. Argumentai:
Žr. argumentus prie Seimo narių L. Kukuraičio, L. Mogenienės, R. Baškienės, L. Nagienės, T. Tomilino 2021-10-27 pasiūlymo dėl projekto 3 straipsnio, kuriam nepritarta. 5. Seimo nariai L. Kukuraitis, L. Mogenienė, R. Baškienė, L. Nagienė, T. Tomilinas, 2021-10-277
Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo
ir visą netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpį, taip pat taikant būtinojo stažo reikalavimus, šio įstatymo nustatytus to amžiaus asmeniui, kuriam skiriama netekto darbingumo pensija.“ Nepritarti. Argumentai: Žr. argumentus prie Seimo narių L. Kukuraičio, L. Mogenienės, R. Baškienės, L. Nagienės, T. Tomilino 2021-10-27 pasiūlymo dėl projekto 3 straipsnio, kuriam nepritarta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-972. Pritarti iš dalies. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – 0, susilaikė – 5. 9.
9Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo
lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė