Projekto lyginamasis variantas
NR. VIII-385 2, 5, 9¹, 10, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 10¹STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
Papildyti 2 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šiame Įstatyme nurodytas gyventojų pajamų mokestis neapima fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijos ir jų dydžio nustatymas
1Valstybės biudžeto bendroji dotacija (BD) savivaldybių biudžetams skiriama:
1) savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti (BD₁), kai prognozuojama, kad trūks šiam tikslui lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 7 straipsnius (kai åL₁i > åPi , tai BD₁ = åL₁i – åPi ; kai åL₁i <= åPi , tai BD₁ = 0);
2) savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti (BD₂), kai prognozuojama, kad šiam tikslui trūks lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 8 straipsnius (kai L₂ = 0, tai BD₂ = 0,1 BD₁). 2.
2Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:
1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;
2) ugdymo reikmėms finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti;
4) verslo plėtros sąlygoms gerinti – priemonėms ir (ar) paskatoms, gerinančioms konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką, sukurti ir (ar) pritaikyti. Speciali tikslinė dotacija paskirstoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir pagal lėšų priemonėms ir (ar) paskatoms apskaičiavimo metodiką. Speciali tikslinė dotacija apskaičiuojama pagal formulę DOTACIJAverslui = GPMVBGPMn₊₁ × 0,005, čia GPMVBGPMn₊₁ – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui. Ši dotacija gali būti neskaičiuojama, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). 3. Valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus.“
Pakeisti 9¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9¹ straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai
1.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R₁ – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K₁ lygus 0,13;
2) rodiklis R₂ – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K₂ lygus 0,17 0,2;
3) rodiklis R₃ – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K₃ lygus 0,13;
4) rodiklis R₄ – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K₄ lygus 0,11 0,16;
5) rodiklis R₅ – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K₅ lygus 0,25 0,3;
6) rodiklis R₆ – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų bendras plotas profesinio mokymo įstaigų mokinių, aukštųjų mokyklų studentų skaičius, kurio koeficientas K₆ lygus 0,13 0,02;
7) rodiklis R₇ – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K₇ lygus 0,04 0,015;
8) rodiklis R₈ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₈ lygus 0,035;
9) rodiklis R₉ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₉ lygus 0,005.;
10) rodiklis R₁₀ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K₁₀ lygus 0,005.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R₁ – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K₁ lygus 0,13;
2) rodiklis R₂ – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K₂ lygus 0,17 0,2;
3) rodiklis R₃ – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K₃ lygus 0,13;
4) rodiklis R₄ – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K₄ lygus 0,11 0,16;
5) rodiklis R₅ – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K₅ lygus 0,25 0,3;
6) rodiklis R₆ – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų bendras plotas profesinio mokymo įstaigų mokinių, aukštųjų mokyklų studentų skaičius, kurio koeficientas K₆ lygus 0,13 0,02;
7) rodiklis R₇ – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K₇ lygus 0,04 0,015;
8) rodiklis R₈ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₈ lygus 0,035;
9) rodiklis R₉ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₉ lygus 0,005.;
10) rodiklis R₁₀ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K₁₀ lygus 0,005. 2.
2Savivaldybės gyventojų skaičius ir šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7, 8, ir 9 ir 10 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui kompensuoti. Rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 100 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti, o rengiant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, – 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu).
Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes), tačiau turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 85 procentų ateinančių biudžetinių metų tokių pajamų kompensavimas. Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti pagal šio punkto a ir b papunkčius;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ir 6 punktus, šio Įstatymo 7, ir 8 ir 10¹ straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, šio Įstatymo 10¹ straipsnį, išreikštas procentais;“. 3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Skaičiuojant šį rodiklį, neįskaitomos savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, vietinės rinkliavos, pajamos, priskirtos pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą, įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą.“
Pripažinti netekusiu galios 10¹ straipsnį. 10¹ straipsnis. Finansinio rodiklio verslo plėtros sąlygoms gerinti dydis ir sumos, apskaičiuotos taikant šį dydį, paskirstymas savivaldybėms
1Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis verslo plėtros sąlygoms gerinti, savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą. Šio rodiklio dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
GPMskatinti= GPMVBGPMn₊₁ × 0,005, čia GPMVBGPMn₊₁ – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui. Šis dydis neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). 2. Apskaičiuota taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto rodiklio dydį suma paskirstoma savivaldybėms, neturinčioms savaiminio ekonominio augimo požymių, atsižvelgiant į tai, kokiai grupei pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus priskirta savivaldybė ir koks tai grupei apskaičiuotas svorio (svarbos) koeficientas. Savivaldybių priskyrimo grupėms metodiką ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Konkrečių savivaldybių grupės nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Savivaldybėms ši suma paskirstoma pagal formulę: Si = PDUFi × GPMskatinti × SGkni, čia:
1) Si – i-ajai savivaldybei prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma;
2) PDUFi – perskaičiuotas DDUFi koeficientas, nurodantis i-ajai savivaldybei tenkančią teigiamo darbo užmokesčio fondo pokyčio dalį toje savivaldybių grupėje;
3) SGkni– savivaldybių n-osios grupės svorio (svarbos) koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: SGkni= (ΣGyvskSGni / ΣGyvskni + ΣPajamosSGni / ΣPajamosni) / 2, čia: ΣGyvskSGni – savivaldybių n-osios grupės i-ųjų savivaldybių gyventojų skaičiaus suma; ΣGyvskni– savivaldybių n-ųjų grupių i-ųjų savivaldybių gyventojų skaičiaus suma;
ΣPajamosSGni – savivaldybių n-osios grupės i-ųjų savivaldybių prognozuojamų pajamų, nustatytų einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, suma, sumažinta sumomis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą; ΣPajamosni– savivaldybių n-ųjų grupių i-ųjų savivaldybių prognozuojamų pajamų, nustatytų einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, suma, sumažinta sumomis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą. 3. Koeficientas DDUFi apskaičiuojamas pagal formulę:
DDUFi= △Riteig / Σ△Riteig, čia:
1) △Riteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokytis i-ojoje savivaldybėje n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais;
2) Σ△Riteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokyčio visose savivaldybėse n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais, suma. 4.
4Darbo užmokesčio fondo rodiklis apskaičiuojamas naudojant statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų duomenis pagal formulę:
DUFi = DSi × VMBDUi × 12, čia:
1) DSi – i-osios savivaldybės vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, n – 1, n – 2 metais;
2) VMBDUi – i-osios savivaldybės vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, n – 1, n – 2 metais. 6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Savivaldybių biudžetų negautų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio kompensavimas
1Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir pagal mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos duomenis pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų. 2. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje, padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos. 3.
3Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio gegužės 1 d. priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje, kompensuoti. 4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas. 5. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2022 ir vėlesnių metų valstybės biudžetus ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-968(2) lyginamasis variantas
NR. VIII-385 2, 5, 9¹, 10 STRAIPSNIŲ IR PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR 10¹STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
Papildyti 2 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šiame Įstatyme nurodytas gyventojų pajamų mokestis neapima fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijos ir jų dydžio nustatymas
1Valstybės biudžeto bendroji dotacija (BD) savivaldybių biudžetams skiriama:
1) savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti (BD₁), kai prognozuojama, kad trūks šiam tikslui lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 7 straipsnius (kai åL₁i > åPi , tai BD₁ = åL₁i – åPi ; kai åL₁i <= åPi , tai BD₁ = 0);
2) savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti (BD₂), kai prognozuojama, kad šiam tikslui trūks lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 8 straipsnius (kai L₂ = 0, tai BD₂ = 0,1 BD₁). 2.
2Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:
1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;
2) ugdymo reikmėms finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti;
4) verslo plėtros sąlygoms gerinti – priemonėms ir (ar) paskatoms, gerinančioms konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką, sukurti ir (ar) pritaikyti. Speciali tikslinė dotacija paskirstoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir pagal lėšų priemonėms ir (ar) paskatoms apskaičiavimo metodiką. Speciali tikslinė dotacija apskaičiuojama pagal formulę DOTACIJAverslui = GPMVBGPMn₊₁ × 0,005, čia GPMVBGPMn₊₁ – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui. Ši dotacija gali būti neskaičiuojama, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). 3. Valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus.“
Pakeisti 9¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9¹ straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai
1.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R₁ – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K₁ lygus 0,13;
2) rodiklis R₂ – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K₂ lygus 0,17 0,2;
3) rodiklis R₃ – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K₃ lygus 0,13;
4) rodiklis R₄ – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K₄ lygus 0,11 0,16;
5) rodiklis R₅ – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K₅ lygus 0,25 0,3;
6) rodiklis R₆ – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų bendras plotas profesinio mokymo įstaigų mokinių, aukštųjų mokyklų studentų skaičius, kurio koeficientas K₆ lygus 0,13 0,02;
7) rodiklis R₇ – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K₇ lygus 0,04 0,015;
8) rodiklis R₈ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₈ lygus 0,035;
9) rodiklis R₉ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₉ lygus 0,005.;
10) rodiklis R₁₀ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K₁₀ lygus 0,005.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R₁ – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K₁ lygus 0,13;
2) rodiklis R₂ – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K₂ lygus 0,17 0,2;
3) rodiklis R₃ – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K₃ lygus 0,13;
4) rodiklis R₄ – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K₄ lygus 0,11 0,16;
5) rodiklis R₅ – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K₅ lygus 0,25 0,3;
6) rodiklis R₆ – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų bendras plotas profesinio mokymo įstaigų mokinių, aukštųjų mokyklų studentų skaičius, kurio koeficientas K₆ lygus 0,13 0,02;
7) rodiklis R₇ – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K₇ lygus 0,04 0,015;
8) rodiklis R₈ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₈ lygus 0,035;
9) rodiklis R₉ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₉ lygus 0,005.;
10) rodiklis R₁₀ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K₁₀ lygus 0,005. 2.
2Savivaldybės gyventojų skaičius ir šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7, 8, ir 9 ir 10 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui kompensuoti. Rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 100 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti, o rengiant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, – 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu).
Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes), tačiau turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 85 procentų ateinančių biudžetinių metų tokių pajamų kompensavimas. Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti pagal šio punkto a ir b papunkčius;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ir 6 punktus, šio Įstatymo 7, ir 8 ir 10¹ straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, šio Įstatymo 10¹ straipsnį, išreikštas procentais;“. 3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Skaičiuojant šį rodiklį, neįskaitomos savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, vietinės rinkliavos, pajamos, priskirtos pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą, įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą.“
Pripažinti netekusiu galios 10¹ straipsnį. 10¹ straipsnis. Finansinio rodiklio verslo plėtros sąlygoms gerinti dydis ir sumos, apskaičiuotos taikant šį dydį, paskirstymas savivaldybėms
1Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis verslo plėtros sąlygoms gerinti, savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą. Šio rodiklio dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
GPMskatinti= GPMVBGPMn₊₁ × 0,005, čia GPMVBGPMn₊₁ – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui. Šis dydis neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). 2. Apskaičiuota taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto rodiklio dydį suma paskirstoma savivaldybėms, neturinčioms savaiminio ekonominio augimo požymių, atsižvelgiant į tai, kokiai grupei pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus priskirta savivaldybė ir koks tai grupei apskaičiuotas svorio (svarbos) koeficientas. Savivaldybių priskyrimo grupėms metodiką ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Konkrečių savivaldybių grupės nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Savivaldybėms ši suma paskirstoma pagal formulę: Si = PDUFi × GPMskatinti × SGkni, čia:
1) Si – i-ajai savivaldybei prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma;
2) PDUFi – perskaičiuotas DDUFi koeficientas, nurodantis i-ajai savivaldybei tenkančią teigiamo darbo užmokesčio fondo pokyčio dalį toje savivaldybių grupėje;
3) SGkni– savivaldybių n-osios grupės svorio (svarbos) koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: SGkni= (ΣGyvskSGni / ΣGyvskni + ΣPajamosSGni / ΣPajamosni) / 2, čia: ΣGyvskSGni – savivaldybių n-osios grupės i-ųjų savivaldybių gyventojų skaičiaus suma; ΣGyvskni– savivaldybių n-ųjų grupių i-ųjų savivaldybių gyventojų skaičiaus suma;
ΣPajamosSGni – savivaldybių n-osios grupės i-ųjų savivaldybių prognozuojamų pajamų, nustatytų einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, suma, sumažinta sumomis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą; ΣPajamosni– savivaldybių n-ųjų grupių i-ųjų savivaldybių prognozuojamų pajamų, nustatytų einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, suma, sumažinta sumomis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą. 3. Koeficientas DDUFi apskaičiuojamas pagal formulę:
DDUFi= △Riteig / Σ△Riteig, čia:
1) △Riteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokytis i-ojoje savivaldybėje n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais;
2) Σ△Riteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokyčio visose savivaldybėse n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais, suma. 4.
4Darbo užmokesčio fondo rodiklis apskaičiuojamas naudojant statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų duomenis pagal formulę:
DUFi = DSi × VMBDUi × 12, čia:
1) DSi – i-osios savivaldybės vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, n – 1, n – 2 metais;
2) VMBDUi – i-osios savivaldybės vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, n – 1, n – 2 metais. 6 straipsnis. Penktojo skirsnio pakeitimas Pakeisti penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
13 straipsnis. Savivaldybių biudžetų negautų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio kompensavimas
1Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir pagal mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos duomenis pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos gyventojų pajamų mokesčio pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų. 2. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje, padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos. 3. Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio gegužės 1 dienos priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje, kompensuoti. 4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas. 5. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 2, 5, 9¹, 10, 13
2021-10-18 Nr. XIVP–968 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi, kuriame nustatoma, jog „Šiame Įstatyme nurodytas gyventojų pajamų mokestis neapima fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą“. Ši nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtintos savivaldybių biudžetų pajamos, tad projektu siūloma nuostata nedera su šiame straipsnyje esančiomis kitomis nuostatomis. Be to, nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punktu bei 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, t. y. svarstytina, ar projektu siūloma nuostata nėra perteklinė. 2. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, siūlytina projekto 2 straipsniu dėstyti ne visą keičiamo įstatymo 5 straipsnį, bet tik šio straipsnio 2 dalies 4 punktą bei šio straipsnio 3 dalį, atitinkamai koreguojant pakeitimo esmę bei dėstant šiuos pakeitimus dviem 2 straipsnio dalimis. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą“.
Atsižvelgus į kartu su projektu teikiamą Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-966), siūlytina vietoje formuluotės „savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“ rašyti formuluotę „savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“, nes būtent toks finansinis rodiklis yra numatomas aukščiau minimame valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. 4. Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio pakeitimus, atitinkamai koreguotinas ir keičiamo įstatymo penkto skirsnio pavadinimas. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnyje yra vartojamos kelios sąvokos „negautos pajamos“, „negautos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“ ir
„negautos pajamos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje“. Siekiant teisinio
aiškumo, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti visame keičiamame įstatyme. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 2, 5, 9¹, 10 STRAIPSNIŲ IR PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO
2021-11-29 Nr. XIVP-968(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
Nr. XIVP-968 2021-11-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai: Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriūka, Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, Biudžeto departamento vyresnioji patarėja Neringa Čirbė, Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Balčius; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, kanclerė Jovita Petkuvienė, Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė; Savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė, patarėjai Giedrius Lingis, Dovilė Sujetaitė ir Linda Kreimerytė; Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Jolanta Petkevičienė, nariai Jolita Baušytė ir Andrius Puksas;
Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato atstovai: Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus vedėjas Marius Žiūkas; Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
„Šiame Įstatyme nurodytas gyventojų pajamų mokestis neapima fiksuoto dydžio
gyventojų pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą“. Ši nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtintos savivaldybių biudžetų pajamos, tad projektu siūloma nuostata nedera su šiame straipsnyje esančiomis kitomis nuostatomis. Be to, nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punktu bei 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, t. y. svarstytina, ar projektu siūloma nuostata nėra perteklinė. Nepritarti Argumentai:
Manytina, kad Įstatymo projekte yra tikslinga nustatyti gyventojų pajamų mokesčio apibrėžimą – t.y., kad šiame įstatyme jis neapima pajamų, gautų iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Šis gyventojų pajamų mokesčio apibrėžimas sukuria teisinį aiškumą, taikant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pakeitimus, siūlytina projekto 2 straipsniu dėstyti ne visą keičiamo įstatymo
dalį, atitinkamai koreguojant pakeitimo esmę bei dėstant šiuos pakeitimus dviem 2 straipsnio dalimis. Pritarti
departamentas, 2021-10-184 3.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą“. Atsižvelgus į kartu su projektu teikiamą Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-966), siūlytina vietoje formuluotės „savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“ rašyti formuluotę „savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“, nes būtent toks finansinis rodiklis yra numatomas aukščiau minimame valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 13 straipsnio pakeitimus, atitinkamai koreguotinas ir keičiamo įstatymo penkto skirsnio pavadinimas. Pritarti
departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnyje yra vartojamos kelios sąvokos
„negautos pajamos“, „negautos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“ ir
„negautos pajamos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje“. Siekiant teisinio
aiškumo, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti visame keičiamame įstatyme. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos savivaldybių asociacija,
2021-10-294 1(N) Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, įvertinusi galiojančio Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 (toliau – Metodikos įstatymas) nuostatas ir Finansų ministerijos parengtą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 2, 5, 91, 10, 13 straipsnių pakeitimo ir
galios įstatymo projektą (toliau – Metodikos įstatymo projektas), nutaria:
įteisinti nuostatą, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, būtų 100 proc. kompensuojamos. Tokia nuostata Metodikos įstatyme galiojo iki 2018 m. Šiuo metu nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita. Norint, kad savivaldybių finansinio savarankiškumo principas nebūtų pažeistas, būtina užtikrinti savivaldybių pajamų šaltinių autonomiją. Tai suteiktų savivaldybėms didesnę motyvaciją auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas. Pritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad pritarus siūlymui, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, turi būti kompensuojamos 100 proc., turi būti atitinkamai tikslinamas ir 2022 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas Nr. XIVP-966 (įvertinant GPM netektis didėjant NPD). Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-09-03 visų politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą
„Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti
Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atskaitomybę“ (toliau – Memorandumas). Jo 8 straipsnyje yra įsipareigota „užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą.
Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamąsias pajamas dėl gyventojų pajamų mokesčio netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.“ Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš – 4; Susilaikė – 1. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
1
įteisinti šimtaprocentinį GPM pajamų prognozuojamo sumažėjimo kompensavimą. Šiuo metu Metodikos įstatymas numato 100 proc. kompensuoti savivaldybių pajamų mažėjimą (ne sunkmečio sąlygomis). Tačiau nuo
jau tik 90 proc. Tai gali lemti didelius atskirų savivaldybių biudžetų dydžių svyravimus. Tokiu atveju 90 proc. kompensavimas būtų tikrai nepakankamas. Pažymėtina, kad esamo pajamų lygio palaikymas (šimtaprocentinis pajamų mažėjimo kompensavimas) jau faktiškai reiškia finansavimo mažėjimą, nes savivaldybių savarankiškų funkcijų atlikimo kaštai kasmet auga dėl infliacijos ar kitų, nuo savivaldybių veiklos nepriklausančių veiksnių. Pritarti Argumentai:
Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2 Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš – 3; Susilaikė – 1. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
projekto 2 straipsnį, kuriuo papildoma Metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nauju 4 punktu, šį punktą išdėstant taip: „4) verslo plėtros sąlygoms gerinti – priemonėms ir (ar) paskatoms, gerinančioms konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką, sukurti ir (ar) pritaikyti. Speciali tikslinė dotacija paskirstoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir pagal lėšų priemonėms ir (ar) paskatoms apskaičiavimo metodiką.
Speciali tikslinė dotacija apskaičiuojama pagal formulę DOTACIJAverslui = GPMVBGPMn+1 × 0,005, čia GPMVBGPMn+1 – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui. Ši dotacija gali būti neskaičiuojama, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Dotacija verslo plėtros sąlygoms gerinti turėtų būti savivaldybėms skiriama ir ekonomikos sunkmečio metu, nes tuomet dar labiau reikalinga skatinti ekonomiką. Apie 10 mln. eurų dydžio dotacija tikrai nėra ta suma, kuri būtų nepakeliama valstybės biudžetui net ir sunkmečio metu. Pritarti
4Lietuvos savivaldybių asociacija,
įstatymo 13 straipsnį, siekiant užtikrinti savivaldybėms prognozuotų, bet negautų GPM pajamų kompensavimą, išdėstant šį straipsnį taip: „13 straipsnis. Savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimas
pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta pakankamai asignavimų šioms savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, likusi nekompensuota suma padengiama iš ateinančių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. 2.
nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos. 3. Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 d. priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kompensuoti. 4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas. 5. Jei valstybės biudžete patvirtintų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio.“ Valstybės institucijos yra atsakingos už GPM pajamų prognozavimą ir surinkimą. Savivaldybės neturi teisės reguliuoti GPM. Kadangi nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys veiksniai lemia pajamų iš GPM nesurinkimą, todėl savivaldybėms turi būti numatytos garantijos, užtikrinančios jų negautų GPM pajamų kompensavimą. Pritarti Balsavimo rezultatai:
Už – 7; Prieš – 3; Susilaikė – 1. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr.
XIVP-968 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-11-104 1(N) Argumentai: Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme iki 2018 m. galiojo nuostata, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, kompensuojamos 100 procentų. Tačiau dabartiniame teisiniame reguliavime nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – t.y. 70 proc. tenka valstybės biudžetui, o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Manytina, kad centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita, todėl siūlytina įstatymo projekte reglamentuoti, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, būtų kompensuojamos 100 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-09-03 visų politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą
„Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti
Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atskaitomybę“ (toliau – Memorandumas). Jo 8 straipsnyje yra įsipareigota „užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamąsias pajamas dėl gyventojų pajamų mokesčio netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.“ Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi: „1.
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią
visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius.
Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:, kad 100 procentų būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamos netektys.
a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę:
GPM%₍pt₎ – 0,3 · GPMKVSBNS, čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti; GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;“
laikyti atitinkamai 2–4 dalimis. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje šiuo metu numatyta 100 proc. kompensuoti savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais. Ši nuostata nebūtų taikoma ekonomikos sunkmečio laikotarpiu. Pažymėtina, kad nuo 2022 m.
Pažymėtina, kad nuo 2022 m. Įstatyme numatoma savivaldybių prognozuojamą pajamų mažėjimą kompensuoti jau tik 90 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pokytis gali daryti reikšmingą įtaką atskirų savivaldybių biudžetų dydžių svyravimams, todėl siūlytina Įstatymo projektą tobulinti. Manytina, kad palyginant su einamaisiais biudžetiniais metais, ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas ir toliau turi būti kompensuojamas 100 procentų, taip užtikrinant savivaldybių biudžetų stabilumą. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų
mokesčio mažėjimui kompensuoti. Rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų,
rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, kKintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 100 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti., o rengiant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus,
Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes), tačiau turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 85 procentų ateinančių biudžetinių metų tokių pajamų mažėjimo kompensavimas. Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška, Rita Tamašunienė. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
Biudžeto ir finansų komitetas
2021-11-19
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis yra papildomas nauja 3 dalimi, kuriame nustatoma, jog „Šiame Įstatyme nurodytas gyventojų pajamų mokestis neapima fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą“. Ši nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtintos savivaldybių biudžetų pajamos, tad projektu siūloma nuostata nedera su šiame straipsnyje esančiomis kitomis nuostatomis. Be to, nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio
projektu siūloma nuostata nėra perteklinė. Nepritarti. Įstatyme tikslinga nustatyti gyventojų pajamų mokesčio apibrėžimą – t.y., kad šiame įstatyme jis neapima pajamų, gautų iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Toks GPM apibrėžimas sukuria teisinį aiškumą, taikant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas. 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į projektu siūlomus pakeitimus, siūlytina projekto 2 straipsniu dėstyti ne visą keičiamo įstatymo 5 straipsnį, bet tik šio straipsnio 2 dalies 4 punktą bei šio straipsnio 3 dalį, atitinkamai koreguojant pakeitimo esmę bei dėstant šiuos pakeitimus dviem 2 straipsnio dalimis. Nepritarti. Šiuo metu galiojančiame LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 str. 3 d. nurodyta, kad ši dalis neteko galios nuo 2007-12-14, todėl siekiant juridinės technikos aiškumo, siūloma dėstyti visą keičiamo įstatymo 5 straipsnį, nes įvedama nauja 5 straipsnio 3 dalis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą“. Atsižvelgus į kartu su projektu teikiamą Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-966), siūlytina vietoje formuluotės „savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“ rašyti formuluotę „savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“, nes būtent toks finansinis rodiklis yra numatomas aukščiau minimame valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pritarti.. Žr. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Nr. 1. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
penkto skirsnio pavadinimas. Pritarti.
Pritarti. Žr. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Nr. 2. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 13 straipsnyje yra vartojamos kelios sąvokos „negautos pajamos“, „negautos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“ ir „negautos pajamos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti visame keičiamame įstatyme. Pritarti. Žr. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Nr. 2. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. spalio 29 d. raštas (g-2021-11053) Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, įvertinusi galiojančio Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 (toliau – Metodikos įstatymas) nuostatas ir Finansų ministerijos parengtą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 2, 5, 9¹,10, 13 straipsnių pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – Metodikos įstatymo projektas), nutaria:
Metodikos įstatyme įteisinti nuostatą, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, būtų 100 proc. kompensuojamos. Tokia nuostata Metodikos įstatyme galiojo iki 2018 m. Šiuo metu nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita. Norint, kad savivaldybių finansinio savarankiškumo principas nebūtų pažeistas, būtina užtikrinti savivaldybių pajamų šaltinių autonomiją.
Tai suteiktų savivaldybėms didesnę motyvaciją auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas. Nepritarti. Nuo 2019 m. GPM netektys kompensuojamos santykiu 70/30, iki tol netektis dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų pasidalindavo abu biudžetai po lygiai (50/50). Esamas 70/30 kompensavimas atitinka savivaldybių biudžetų dydį nuo valstybės biudžeto . Paminėtina, kad valstybės biudžetas irgi netenka dalies GPM pajamų, tačiau joks valstybės biudžeto kompensavimas nenumatytas, nors valstybės biudžetas turi finansuoti visus prisiimtus įsipareigojimus. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. spalio 29 d. raštas (g-2021-11053)
Metodikos įstatyme įteisinti šimtaprocentinį GPM pajamų prognozuojamo sumažėjimo kompensavimą. Šiuo metu Metodikos įstatymas numato 100 proc. kompensuoti savivaldybių pajamų mažėjimą (ne sunkmečio sąlygomis). Tačiau nuo
jau tik 90 proc. Tai gali lemti didelius atskirų savivaldybių biudžetų dydžių svyravimus. Tokiu atveju 90 proc. kompensavimas būtų tikrai nepakankamas. Pažymėtina, kad esamo pajamų lygio palaikymas (šimtaprocentinis pajamų mažėjimo kompensavimas) jau faktiškai reiškia finansavimo mažėjimą, nes savivaldybių savarankiškų funkcijų atlikimo kaštai kasmet auga dėl infliacijos ar kitų, nuo savivaldybių veiklos nepriklausančių veiksnių Nepritarti. Nuostata dėl 90 % padengimo galiojo iki 2019 m. Tik 2019-2021 m. buvo numatytas 100% kompensavimas, kuris susijęs su atlikta mokestine reforma, ženkliu NPD didinimu. Pažymėtina, jog savivalda taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl pajamų iš GPM didinimo/pritraukimo savo teritorijoje. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. spalio 29 d. raštas (g-2021-11053) 3.
Siūlyti koreguoti Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo papildoma Metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nauju 4 punktu, šį punktą išdėstant taip: „4) verslo plėtros sąlygoms gerinti – priemonėms ir (ar) paskatoms, gerinančioms konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką, sukurti ir (ar) pritaikyti. Speciali tikslinė dotacija paskirstoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir pagal lėšų priemonėms ir (ar) paskatoms apskaičiavimo metodiką. Speciali tikslinė dotacija apskaičiuojama pagal formulę DOTACIJAverslui = GPMVBGPMn+1 × 0,005, čia GPMVBGPMn+1 – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui. Ši dotacija gali būti neskaičiuojama, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Dotacija verslo plėtros sąlygoms gerinti turėtų būti savivaldybėms skiriama ir ekonomikos sunkmečio metu, nes tuomet dar labiau reikalinga skatinti ekonomiką. Apie 10 mln. eurų dydžio dotacija tikrai nėra ta suma, kuri būtų nepakeliama valstybės biudžetui net ir sunkmečio metu. Nepritarti. Teikiamame įstatymo projekte nurodyta, jog dotacija „gali būti neskaičiuojama“, o ne
„nėra skaičiuojama“. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. spalio
koreguoti Metodikos įstatymo 13 straipsnį, siekiant užtikrinti savivaldybėms prognozuotų, bet negautų GPM pajamų kompensavimą, išdėstant šį straipsnį taip:
„13 straipsnis. Savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimas
1.
Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta pakankamai asignavimų šioms savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, likusi nekompensuota suma padengiama iš ateinančių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. 2. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos. 3. Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 d. priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kompensuoti. 4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas. 5.
dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio.“ Valstybės institucijos yra atsakingos už GPM pajamų prognozavimą ir surinkimą. Savivaldybės neturi teisės reguliuoti GPM. Kadangi nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys veiksniai lemia pajamų iš GPM nesurinkimą, todėl savivaldybėms turi būti numatytos garantijos, užtikrinančios jų negautų GPM pajamų kompensavimą. Nepritarti. Tokios nuostatos, kad visais atvejais valstybė turi užtikrinti negauto GPM kompensavimą, atsisakymas prieštarautų dabartinei savivaldybėms taikomai sistemai – pajamų išlyginimų mechanizmui – kai „donorai“ remia silpnesnes. Todėl neturi būti atsisakoma ir pajamų padengimo klausimo, kai vienų savivaldybių gaunamų viršplaninių pajamų dalis galėtų būti nukreipta kitų savivaldybių negautų pajamų padengimui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2021 m. lapkričio 9 d. 3 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo išvadoje dėl Lietuvos Respublikos Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-429 nurodė, kad šiuo įstatymo projektu siūlomas reguliavimas be reikalingų lydimųjų įstatymų, įgyvendinančių įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, laikytinas tik deklaratyviu siekiu aktualizuoti Lietuvos istorinių sostinių paveldą ir pateikė konkretų siūlymą Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos Nr.
VIII-385 9¹straipsnį papildyti nauju rodikliu „Savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, bendras plotas“ ir nustatyti jo koeficiento reikšmę, tuo pačiu sumažinti kito rodiklio R2 – savivaldybės teritorijos plotas – koeficiento reikšmę. Tokiu būdu savivaldybės, kuriose yra gyvenamosios vietovės, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, galėtų turėti papildomą finansinį šaltinį, susijusį su istorinių sostinių teritorijų kultūros paveldo aktualizavimu ir kultūrinio-pažintinio turizmo plėtra. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. 9¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 9¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9¹ straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 1.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R1
2) rodiklis R2
3) rodiklis R3
4) rodiklis R4
5) rodiklis R5
6) rodiklis R6
7) rodiklis R7
8) rodiklis R8
9) rodiklis R9
10) rodiklis R10 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K10 lygus 0,005;
11) rodiklis R11 - savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K11 lygus 0,002.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R1
2) rodiklis R2
3) rodiklis R3
4) rodiklis R4
5) rodiklis R5
6) rodiklis R6
7) rodiklis R7
8) rodiklis R8
9) rodiklis R9
10) rodiklis R10 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K10 lygus 0,005;
11) rodiklis R11 - savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K11 lygus 0,002. 2.
gyventojų skaičius ir šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“ Nepritarti. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429 nėra priimtas (nėra įteisintas toks darinys kaip „istorinės sostinė“), todėl nėra pagrindo atlikti pakeitimus šiuo metu keičiamame Metodikos įstatymo projekte. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021 m. lapkričio 10 d. 41
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme iki 2018 m. galiojo nuostata, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, kompensuojamos 100 procentų. Tačiau dabartiniame teisiniame reguliavime nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – t.y. 70 proc. tenka valstybės biudžetui, o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Manytina, kad centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita, todėl siūlytina įstatymo projekte reglamentuoti, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, būtų kompensuojamos 100 proc.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-09-03 visų politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą
„Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti
Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atskaitomybę“ (toliau – Memorandumas). Jo 8 straipsnyje yra įsipareigota „užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamąsias pajamas dėl gyventojų pajamų mokesčio netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.“ Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį
(procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius.
Dėl Seimo ir
(ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:, kad 100 procentų būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamos netektys.
a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę:
GPM%₍pt₎ – 0,3 · GPMKVSBNS, čia:
savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti; GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;“ Buvusias Įstatymo projekto 4 straipsnio 1–3 dalis laikyti atitinkamai 2–4 dalimis. Nepritarti. Nuo 2019 m. GPM netektys kompensuojamos santykiu 70/30, iki tol netektis dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų pasidalindavo abu biudžetai po lygiai (50/50). Esamas 70/30 kompensavimas atitinka savivaldybių biudžetų dydį nuo valstybės biudžeto .
Paminėtina, kad valstybės biudžetas irgi netenka dalies GPM pajamų, tačiau joks valstybės biudžeto kompensavimas nenumatytas, nors valstybės biudžetas turi finansuoti visus prisiimtus įsipareigojimus. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021 m. lapkričio 10 d. 41 Argumentai: Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje šiuo metu numatyta 100 proc. kompensuoti savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais. Ši nuostata nebūtų taikoma ekonomikos sunkmečio laikotarpiu. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. Įstatyme numatoma savivaldybių prognozuojamą pajamų mažėjimą kompensuoti jau tik 90 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pokytis gali daryti reikšmingą įtaką atskirų savivaldybių biudžetų dydžių svyravimams, todėl siūlytina Įstatymo projektą tobulinti. Manytina, kad palyginant su einamaisiais biudžetiniais metais, ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas ir toliau turi būti kompensuojamas 100 procentų, taip užtikrinant savivaldybių biudžetų stabilumą. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų iš
gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui kompensuoti.
Rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, kKintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 100 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti., o rengiant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus,
Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti pagal šio punkto a ir b papunkčius;“. Nepritarti. Nuostata dėl 90 % padengimo galiojo iki 2019 m. Tik 2019-2021 m. buvo numatytas 100% kompensavimas, kuris susijęs su atlikta mokestine reforma, ženkliu NPD didinimu. Pažymėtina, jog savivalda taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl pajamų iš GPM didinimo/pritraukimo savo teritorijoje. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021 m. lapkričio 10 d. Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-968 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus. Atsižvelgti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:. 7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021 m. lapkričio 19 d. 43 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Skaičiuojant šį rodiklį, neįskaitomos savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, vietinės rinkliavos, pajamos, priskirtos pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą, įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021 m. lapkričio 19 d. 6 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūloma tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Penktojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
pajamų mokesčio kompensavimas
1Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir pagal mokesčių ir kitų
įmokų į biudžetus apyskaitos duomenis pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos gyventojų pajamų mokesčio pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.
arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje, padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos. 3. Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio gegužės
savivaldybės turi pervesti į valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje, kompensuoti. 4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas. 5. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-968(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė