2021-10-15 Nr. XIVP-950 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
2021-11-24 Nr. XIVP-950(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2021-11-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Evelina Dobrovolska, Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė, Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Biudžeto skyriaus vedėja Jurgita Šilinaitė-Šermukšnienė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2021-11-08 Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, vadovaudamasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu ir nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymu[¹], per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą Seimui, teikia Seimui savo išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, kovo 26 d. paskelbė išvadą[2], kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2022 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Vyriausybė 2022 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2021 m. numatomas 4,1 proc.
BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi šios užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės. Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais[3], atliko 2022 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę. Trumpalaikio pobūdžio su COVID-19 susijusias išlaidas keičia augantys ilgalaikiai įsipareigojimai. 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – 2022 m. biudžeto projektas) numatomos ne tik trumpalaikės išlaidos tolesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui, bet ir ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių. 2022 m. biudžeto projekte planuojama skirti 304,2 mln. Eur su COVID-19 susijusioms priemonėms finansuoti, o nelaikinų išlaidų, nepadengtų tvariomis pajamomis, suma išaugs 695,6 mln. Eur. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidos per 2017–2021 m. laikotarpį vidutiniškai sudarydavo po 1,0 proc. BVP kasmet. Iki pandemijos jos buvo dengiamos netvariomis ciklinėmis pajamomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos. Ekonomikos raida 2021–2022 m., tikėtina, viršys savo potencialą. Projektuojamas valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykis yra aukštesnis, nei vidutiniškai 2015–2019 m., neįvedant papildomų pajamų šaltinių. Neapibrėžtumas, susijęs su ekonomikos cikline padėtimi, apriboja galimybę tiksliai įvertinti, kuri mokesčių plano dalis yra ciklinio pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis nei nurodoma 2022 m. biudžeto projekte. Yra rizika infliaciniam spaudimui ir ūkio perkaitimui. 2021-10-01 Lietuvos statistikos departamentas reikšmingai revizavo 2020 m. BVP duomenis. Ši revizija negalėjo būti įtraukta rengiant ir tvirtinant 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir vertinant produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Revizijos kryptis ir mastas gali lemti didesnį teigiamą produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertį, todėl prociklinis fiskalinis impulsas gali būti didesnis, nei šiuo metu numatoma. Tikslinga suderinti oficialiosios statistikos skelbimo ir biudžeto projekto rengimo kalendorius. Remiantis esama Lietuvos demografijos struktūra ir palankiausiomis EUROPOP2019 populiacijos projekcijomis, projektuojamas užimtų gyventojų skaičiaus mažėjimas ir pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas ilguoju laikotarpiu. Pagal EUROPOP2019 (be migracijos) scenarijų ir prielaidas, kad aktyvumo lygis Lietuvoje išaugs iki 80 ar 83 proc., projektuojama, kad užimtųjų gyventojų skaičius 2030 m. sumažės 9 arba 5 proc. atitinkamai. Tai darys neigiamą poveikį VSDF biudžeto pajamoms, taip pat GPM surinkimui, kurio didžioji dalis skiriama bazinės pensijos finansavimui. Tikėtina, socialinio draudimo pensijų sistemą ateityje vis labiau veiks visuomenės senėjimo sukelti iššūkiai. 2021 m. didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 55–59 m. amžiaus grupėje ir siekė 211,5 tūkst. Daugiau nei 200 tūkst. taip pat buvo 50–54 ir 60–64 m. amžiaus grupėse. Tokia gyventojų amžiaus struktūra įspėja apie netolimoje ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių. Gyventojų pajamų mokesčio dalis, skirta pensijų bendrosios dalies finansavimui, nepadengia valstybės biudžeto asignavimų VSDF biudžetui.
Bendrosios pensijų dalies finansavimo deficitas viršija VSDF biudžete formuojamą perviršį. Kartu su 2022 m. biudžeto projektu siūlomi ir socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo tvarkos keitimai. Priimant keitimus, kurie gali paveikti pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į demografinius iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius. Esant palankiai realiojo BVP ir palūkanų normų dinamikai, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2021–2022 m., tikėtina, nuosaikiai mažės. Vertinimu, atliktu vykdant fiskalinės institucijos funkcijas, projektuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021–2022 m. atitinkamai sieks 45,3 ir 44,7 proc. BVP. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi:
1Susidarius išskirtinėms aplinkybėms, 2020–2022 m.
perteklinio valdžios sektoriaus ir išlaidų augimo ribojimo taisyklės pagrįstai netaikomos. Europos Komisijai informavus[4], kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir
atšauktos ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės. 2. 2021–2022 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai, tikėtina, atitiks jiems keliamus reikalavimus. 3. Savivaldybių 2021 ir 2022 m. biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2022 m. I pusmetį, kai bus sudaromi 2022 m. biudžetai. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, yra atsakinga už Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi stebėseną, atliko 2021 m. spalio 14 d.
Vyriausybės Seimui pateikto 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto vertinimą ir parengė išvadą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio
Seimui. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2022 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui. Atsižvelgti
2Lietuvos bankas,
2021-11-08 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[5] . Lietuvos ekonomikos aktyvumas 2021–2022 m. yra ties potencialiu jo lygiu, todėl nėra papildomo fiskalinio skatinimo poreikio. Nepaisant karantino apribojimų 2021 m. pradžioje, Lietuvos ekonomikos aktyvumas sparčiai augo ir viršijo prieš pandemiją buvusį lygį.
Namų ūkių finansinė padėtis per pandemiją reikšmingai nepablogėjo: šių metų pirmąjį pusmetį atlygis darbuotojams didėjo daugiau nei dešimtadaliu. Didėjančios pajamos gerino namų ūkių nuotaikas ir lūkesčius, o tai sudarė sąlygas jiems grįžti prie įprastesnės vartojimo struktūros ir lėmė gana spartų prekių ir paslaugų importo augimą. Viena vertus, didėjantis darbo užmokestis didina gyventojų pajamas ir jų galimybes vartoti, tačiau, kita vertus, tai didina ir Lietuvos įmonių, ypač veikiančių paslaugų sektoriuje, veiklos sąnaudas. Be to, sparčiai atsigavusi pasaulinė gamyba labai padidino įvairių žaliavų paklausą. Dėl susiformavusių tiekimo trikdžių pasiūla nebuvo pakankama, kad patenkintų išaugusius pramonės poreikius, todėl žaliavų kainos ėmė sparčiai didėti. Šių veiksnių visuma lemia pastaraisiais mėnesiais paspartėjusią infliaciją Lietuvoje, o labiausiai prie paskutiniais 2021 m. mėnesiais ūgtelėjusios infliacijos prisideda didėjančios paslaugų, pramonės prekių, degalų ir administruojamosios (elektros, dujų, šildymo) kainos. Projektuose suplanuoti VS rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, tačiau jų poveikis kainų raidai 2022 m. bus juntamas. Projektuose numatyta padidinti akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams ir tabakui, taip pat suplanuota kelti MMA, indeksuoti socialines išmokas, didinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir kt. Šie pakeitimai turės tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį vidutinei metinei infliacijai 2022 m., kuri dėl šių sprendimų bus maždaug 0,32 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei tokie sprendimai nebūtų priimti. Tačiau toks vienkartinis infliacijos paspartėjimas, kitoms sąlygoms nekintant, nekelia kainų stabilumo rizikos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.
Su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų traktavimas turi reikšmingą įtaką 2022 m. planuojamos vykdyti fiskalinės politikos pobūdžio vertinimui: 2022 m. įžvelgiame prociklinio fiskalinio skatinimo riziką. Viena vertus, jeigu su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų nelaikome ypatingomis ir laikinomis ir įtraukiame jas į fiskalinės politikos pobūdžio vertinimą pagrindžiančius skaičiavimus, tai 2022 m. pirminis pagal ciklą pakoreguoto VS balanso rodiklis yra deficitas (-2,6 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,2 proc. p.) pagerėja, palyginti su šio rodiklio reikšme 2021 m. Kadangi ekonomikos aktyvumas 2022 m. bus maždaug ties potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršys, toks deficito mažinimas rodytų fiskalinę politiką turint anticikliškumo bruožų. Kita vertus, COVID-19 pandemija privertė valdžios institucijas imtis ryžtingų sprendimų siekiant stabilizuoti ekonomiką (suteikiant paramą verslui ir gyventojams), taip pat skirti resursų pandemijai valdyti (lėšos sveikatos sektoriui, apsaugos priemonėms įsigyti ir pan.). Visa tai gerokai padidino VS išlaidas 2020–2021 m., palyginti su scenarijumi, jeigu pandemijos nebūtų buvę. Dėl to su COVID-19 valdymu susijusias išlaidas reikėtų laikyti laikinomis, nes pandemijai pasibaigus jų poreikis išnyks, ir fiskalinės politikos kryptį vertinti be šių išlaidų. Tokiu atveju, kaip rodo projektuose pateikti skaičiai, 2022 m. pirminis pagal ciklą pakoreguoto VS balanso rodiklis yra deficitas (-1,9 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,3 proc. p.) pablogėja, palyginti su šio rodiklio reikšme
nelaikinomis kitų sričių išlaidomis. Ekonomikos aktyvumui esant maždaug ties potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršijant, tai reiškia prociklinio fiskalinio skatinimo riziką 2022 m.
Projektai rengiami su prielaida, kad 2022 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios remiantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu buvo nustatytos nuo
pandemijos metu kelia klausimų dėl esamos ekonominės padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai. Metais, kuriais galioja išskirtinės aplinkybės, yra lanksčiau taikomos fiskalinės drausmės taisyklės. Išskirtinės aplinkybės 2020 m. buvo paskelbtos, nes susidariusi situacija atitiko neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, kuris yra viena iš sąlygų, reikalingų joms skelbti. Tuo metu buvo atsižvelgiama į itin didelio neapibrėžtumo aplinką ir riziką dėl pandemijos poveikio. Pandemija atskirus sektorius paveikė labai nevienodai, tačiau bendra ekonominė padėtis buvo geresnė, nei prognozuota – patikslintais duomenimis,
dėl tolesnio pandemijos poveikio ekonomikai ir viešiesiems finansams yra sumažėjęs. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų prasminga iš naujo įsivertinti esamos ekonomikos padėties atitiktį išskirtinių aplinkybių sąvokai. Pajamų iš pagrindinių mokesčių ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos. Projektuose planuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didės 4,9, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 11,3, akcizų – 3,1, pelno mokesčio – 7,3 proc. Taip pat numatoma, kad 2022 m. VSDF pajamos iš draudėjų socialinio draudimo įmokų didės 7,6, apdraustųjų socialinio draudimo įmokų – 8,9, savarankiškai dirbančių asmenų įmokų – 5,8 proc.
Atsižvelgdami į 2022 m. prognozuojamą ekonomikos raidą, numatomus 2020–2021 m. atidėtų mokesčių mokėjimų grąžinimus, diskrecinių priemonių poveikį, manome, kad tokie mokestinių pajamų surinkimo planai yra realūs. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos pensijų sistema nebus stabili, kol nebus „užantspauduota“ plačiu politiniu susitarimu, todėl siūlome jo siekti. Projektuose siūlomi nauji pensijų sistemos pakeitimai. Pažymime, kad Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema koreguojama beveik kasmet. Manome, kad tokios dažnos korekcijos neigiamai veikia gyventojų pasitikėjimą socialinio draudimo pensijų sistema ir neskatina aktyviau joje dalyvauti. Todėl siūlome rimtai apsvarstyti „socialinį kontraktą“ dėl pensijų sistemos ir jį įtvirtinti aukščiausiu konstituciniu lygmeniu. Konstitucinio lygio susitarime reikėtų apibrėžti esminius pensijų sistemos parametrus ir juos užtikrinančias finansavimo priemones, pavyzdžiui, santykį tarp pagrindinės ir individualios pensijos dalių, siekiamas (tikslines) pakeitimo ir (arba) išmokos normas, siektinus skurdo rodiklius ir pan. Atsirastų galimybė nuodugniai peržiūrėti semantiką ir įvertinti, ar tikrai visos dabartinės išmokos, kurios vadinamos „pensija“, yra pensijos tikrąja prasme (t. y. priklauso nuo įmokų). Neabejojame tokio susitarimo nauda, nes jis padidintų socialinio draudimo pensijų sistemos stabilumą, sistemoje dalyvaujančių asmenų informuotumą, apribotų politinio ciklo įtaką. Projektuose siūlomi senatvės pensijų pakeitimai ir vienišo asmens išmokos įvedimas didina ilgalaikius įsipareigojimus, kuriems finansuoti papildomų pajamų nenumatoma, todėl jie blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projektuose numatomos 240 mln.
Eur išlaidos šiems pakeitimams finansuoti nebus vienkartinės, nes lėšų poreikis atsiras ir vėlesniais metais, tačiau papildomi sprendimai dėl atitinkamo valdžios sektoriaus pajamų padidinimo nėra numatomi. Sprendimas kaskart skirti dalį prognozuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo pertekliaus individualiajai pensijų daliai didinti taip pat gali būti netvarus ir prisidėti prie fiskalinės politikos procikliškumo, nes socialinio draudimo perteklius gali susiformuoti ne dėl struktūrinių veiksnių, bet dėl ekonomikos pakilimo ar perkaitimo. Be to, sprendimas mokėti visą bazinę pensiją būtinojo stažo nesukaupusiems asmenims gali susilpninti dirbančiųjų paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas ir likti darbo rinkoje ilgiau, nes asmenys, nesukaupę būtinojo stažo, gautų tokio paties dydžio bendrąją pensijos dalį kaip ir jį sukaupusieji. Lietuvos banko vertinimu, svarbu stiprinti ryšį tarp sumokamų įmokų ir gaunamų išmokų, nes tai sudarytų papildomas paskatas dalyvauti darbo rinkoje, siekti didesnio atlyginimo ir taip užtikrinti didesnę Sodros mokamą senatvės pensiją[6]. 2022 m. planuojama pasiskolinti 3,9 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį – vidaus rinkoje (2,0 mlrd. Eur). Atsižvelgiant į padėtį rinkoje ir pajėgumus skolinti 2021 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2022 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie 10 proc. viso bankų paskolų portfelio, vis dėlto, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja. Todėl, tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka ir didelis bankų likvidumas turėtų sudaryti paskatas bankams investuoti net ir į santykinai mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius.
Projektuose numatyti planai reikšmingai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir 2021 m., negalės viršyti 60 proc. prognozuojamų pajamų, o Vilniaus m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų pajamų, o savivaldybių esami įsiskolinimai (išskyrus sumas paskoloms grąžinti)
patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2021 m. biudžete. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: akcizų didinimas, socialinio draudimo sistemos pakeitimai, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, minimaliosios mėnesinės algos kėlimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2022 m. padidintų 0,32 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
a) akcizų tarifų pakeitimai. 2022 m. didinami akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams ir tabakui;
b) pensijų sistemos pakeitimai. Nuo 2022 m. keičiamas bendrosios pensijos dalies apskaičiavimas, papildomai pradedama indeksuoti individualiosios pensijos dalis;
c) atlygis darbuotojams. Jis 2022 m. didės dėl kelių sprendimų:
1) 2022 m. sausio mėn. nuo 642 iki 730 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2022 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų sprendimų);
d) socialinio draudimo sistemos pakeitimai.
Nuo 2022 m. didinamos šalpos išmokos, išplečiamas vienišo asmenis išmokos mokėjimas ir kt.;
e) neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas. NPD didinamas iki 460 Eur ir keičiama formulės struktūra. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-950. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balavimas: A (pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-950)
Balčytis (Komiteto biuro vyriausioji specialistė Aurita Buragienė) [1] Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, 4 str. 1 d.; Valstybės kontrolės įstatymas, 8 str. 7 d. 2 p. [2] 2020-03-26 Nr. BPE-1 „Išvada dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai“. [3] Recommendation of the Council on Principles for Independent Fiscal Institutions https://www.oecd.org/gov/budgeting/OECD-Recommendation-on-Principles-for-Independent-Fiscal-Institutions.pdf. [4] 2021-06-02 Europos semestro pavasario paketas 2021.
Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/info/publications/european-semester-spring-package-2021-economic-coordination_en. [5] Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-966, 2021 m. spalio 14 d., plačiau: čia. 2022 metų Lietuvos biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2021 m. spalio 15 d., plačiau: čia. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-955, 2021 m. spalio 14 d., plačiau: čia. Lietuvos Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-950, 2021 m. spalio 14 d., plačiau: čia. [6]
Lietuvos ekonomikos apžvalgoje, plačiau žr. čia.
Biudžeto ir finansų komitetas
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-950. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO XIVP-950 2021-11-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė,
M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis. Komiteto biuras: .Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė, Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, viceministrė Ž. Simonaitytė, Valstybės kontrolės atstovai A. Misevičius, G. Stalauskienė, E. Jasaitienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Kacevičius, S. Adamkevičiūtė, T. Ragauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-15 Įvertinę projekto atitiktį
taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, 2021-10-29 Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) susipažino su 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIVP-950. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad 2022 m. vaistų, medicinos pagalbos įsigijimo išlaidų apmokėjimui bei medicinos priemonių nuomai numatoma skirti 79,2mln.
Eur (arba 17,5 proc.) daugiau, nei numatyta patvirtintame 2021 m. PSDF biudžete. Tačiau tik 13,6 mln. Eur iš minėtos sumos planuojama skirti Rezerviniame sąraše esančių naujų inovatyvių vaistų kompensavimui. Šioms reikmėms skiriama lėšų suma yra aiškiai nepakankama - šiuo metu yra pateikta daugiau kaip 50 paraiškų dėl naujų vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą. Tokia didelė laukimo eilė susidarė dėl to, kad daugiau kaip metus laiko - nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. rugsėjo - paraiškų vertinimas, dėl katastrofiško specialistų trūkumo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, iš esmės nebuvo vykdomas. Akivaizdu, kad atnaujinus paraiškų vertinimo darbus, jau 2022 m. pradžioje Rezervinis vaistų sąrašas bus papildytas naujais medikamentais, todėl faktinis lėšų poreikis bus ženkliai didesnis, nei dabar planuojami 13,6 mln. eurų. Pažymėtina, kad šiuo požiūriu ateityje situacija tik blogės. Biudžeto projekto rengėjai prognozuoja, kad metinis išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms augimas 2023 m. sudarys 48,2 mln. Eur, o 2024 m. – tik 18,5 mln. Eur. Jei ir toliau išliktų tokios pat lėšų paskirstymo proporcijos, tai naujų vaistų kompensavimui 2023 m. būtų skiriama 1,5 karto, o 2024 m. – 4 kartus mažiau lėšų, nei numatyta 2022 metais. Atsižvelgdami į tai, siūlome: - 2022 m. PSDF biudžete skirti ne mažiau kaip 20 mln. Eur naujų inovatyvių vaistų kompensavimui; - Papildomų lėšų šaltinis galėtų būti valstybės biudžeto įplaukos iš sveikatai žalingų veiklų apmokestinimo, kaip pavyzdžiui- alkoholio ir tabako akcizų, aplinkos taršos, cukraus gaiviuosiuose gėrimuose,
„nesveikų“ (sočiųjų) riebiųjų rūgščių maisto produktuose mokesčių, įvertinus
surenkamų lėšų perskirstymo, esamų mokesčių tarifo padidinimo ar naujų mokestinių prievolių įvedimo galimybes.
Prašome svarstant šį siūlymą atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje naujų medikamentinio gydymo technologijų prieinamumas yra vienas blogiausių tarp ES šalių – tai patvirtinantys nepriklausomų tyrimų rezultatai jau buvo ne kartą teikti LRS Sveikatos reikalų komitetui bei Sveikatos apsaugos ministerijai. Nepritarti
biudžeto projekte vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai numatoma skirti 530 267 tūkst. Eur, t. y. 79
patvirtintame 2021 m. PSDF biudžete. Vaistų politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-1008 numatyta, kad, siekiant užtikrinti valstybės lėšų vaistams kompensuoti didėjimą, išlaidų vaistams dalis, augant PSDF biudžetui, turėtų didėti ne mažesniu procentu, nei didėja bendras PSDF biudžetas. Lėšos, numatytos
PSDF biudžetas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-950. Pritarti 2.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIVP-950. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-950(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, A. Veryga. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė