Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 36 dalimi:
„36. Tarpinis pasiekimų patikrinimas – pagal
švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų programas nacionaliniu mastu vykdomas mokymosi pasiekimų patikrinimas.“
atitinkamai 37–40 dalimis. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius du brandos egzaminus, kurių bent vienas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka vertinamas centralizuotai, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų.“
Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos gauti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą, mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas, tarpinius pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus.
Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų). Po tarpinio mokymosi pasiekimų patikrinimo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, asmeniui gali būti sudaromas ir vykdomas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas.“
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi
poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį; po tarpinių mokymosi pasiekimų patikrinimų gauti individualų planą ir rekomendacijas dėl vaiko mokymosi pasiekimų gerinimo;“
įgyvendinimas
m. rugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2022 m. sausio 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-923(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus savo lėšomis švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje., o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).“
2Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų bendrąsias programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje,. o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).“
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi
poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, po mokymosi pasiekimų patikrinimų gauti rekomendacijas dėl vaiko mokymosi pasiekimų gerinimo;“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m.
rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 11, 24, 38 IR 47 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-10-13 Nr. XIVP-923 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
yra siūloma įteisinti tarpinį pasiekimų patikrinimą bei tikslinti vidurinio išsilavinimo įgijimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statute nustatytų reikalavimų, t.y., jame nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 56 straipsnyje nurodytą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją švietimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto lėšų jau 2022 metais, o 2022 metų valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. 2. Įstatymo projekto pavadinime visi žodžiai dėstytini didžiosiomis raidėmis. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje sąvokos yra dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis turi būti pildomas nauja ne 36, o 35 dalimi. Atitinkamai tikslintina ir projekto 1 straipsnio 2 dalis. Be to, naujoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje vietoj žodžių „mokymosi pasiekimų programas“ įrašytini žodžiai „mokymosi pasiekimų patikrinimų programas“, o ministro pareigybė (pirmą kartą minint teisės akto tekste) turi būti dėstoma su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. 4. Projekto
to, šiuo straipsniu keičiamoje įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje turi būti patikslintas ministro pareigų (vartojamas pasenęs švietimo ir mokslo ministro pareigybės pavadinimas) pavadinimas.
Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 daliai bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 daliai. 5. Projekto
straipsnio 3 dalį“. 6. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „iki 2022 m. sausio 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „iki 2021 m. gruodžio 31 d.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 24, 38 IR 47 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-06-17 Nr. XIVP-923(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą – Vadovaujantis Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 54.1 punktu, tais atvejais, kai dvi tos pačios keičiamo teisės akto struktūrinės dalies redakcijos įsigalioja skirtingu metu, šios struktūrinės dalys projekte dėstomos atskirais įstatymo straipsniais viena po kitos ir nurodomas skirtingas jų įsigaliojimas. Atsižvelgiant į tai, skirtingos keičiamo Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatų redakcijos turi būti dėstomos atskirais projekto 2 ir 3 straipsniais (atitinkamai pernumeruojant vėlesnius projekto straipsnius ir pakeičiant projekto paskutiniame straipsnyje nuorodas į straipsnių įsigaliojimą). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 11, 24, 38 IR 47 straipsnių PAKEITIMO
posėdyje dalyvavo: 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Simonas Gentvilas, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įteisinti tarpinį pasiekimų patikrinimą bei tikslinti vidurinio išsilavinimo įgijimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statute nustatytų reikalavimų, t. y., jame nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
švietimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto lėšų jau 2022 metais, o 2022 metų valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinime visi žodžiai dėstytini didžiosiomis raidėmis.
Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-131 1,2
keičiamo įstatymo 2 straipsnyje sąvokos yra dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis turi būti pildomas nauja ne 36, o 35 dalimi. Atitinkamai tikslintina ir projekto 1 straipsnio 2 dalis. Be to, naujoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje vietoj žodžių „mokymosi pasiekimų programas“ įrašytini žodžiai „mokymosi pasiekimų patikrinimų programas“, o ministro pareigybė (pirmą kartą minint teisės akto tekste) turi būti dėstoma su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pakeitimo esmėje vietoj skaičiaus „2“ įrašytinas skaičius „11“. Be to, šiuo straipsniu keičiamoje įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje turi būti patikslintas ministro pareigų (vartojamas pasenęs švietimo ir mokslo ministro pareigybės pavadinimas) pavadinimas. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 daliai bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 daliai. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje po žodžių „2 straipsnį“ įrašytini žodžiai „ir šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalyje vietoj žodžių „iki 2022 m. sausio 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „iki 2021 m. gruodžio 31 d.“ Pritarti. 7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2021 m. spalio 26 d. Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-923 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija,
kolegijų direktorių konferencija (toliau - LKDK) sveikindama LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 20 d. sprendimą, rengiantis svarstyti siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76,
projektas) ir Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-923 (toliau - ŠĮ pakeitimo projektas) atsiklausti LKDK, kaip suinteresuotos pusės. Susipažinus su pateiktais MSI ir ŠĮ pakeitimo projektais, LKDK esminių pastabų ir pasiūlymų siūlomam ŠĮ pakeitimo projektui – neturi. Apsispręsti pagrindiniam komitetui. 2. Lietuvos studentų sąjunga,
studentų sąjunga susipažino su 2021 m. lapkričio 18 d. gautu Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto kreipimųsi bei išnagrinėjo pateiktus Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-922 ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-923. Lietuvos studentų sąjunga pritaria įstatymų projektuose numatytiems tikslams keisti vidurinio išsilavinimo įgijimo sistemą bei suvienodinti reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas.<...> Pastabos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui:
Įstatymo projekto formuluotė: „5.
Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos gauti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą, mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Pastaba: Būtina detalizuoti individualaus mokymosi pasiekimų gerinimo plano apibrėžtį, nurodant, tokio plano sandarą ir numatomą faktinį įgyvendinimą. Apsispręsti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
<...> 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-923 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. 2 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo 2 straipsnio 36 dalimi siekiama apibrėžti tarpinio pasiekimų patikrinimo sąvoką, t. y. siekiama apibrėžti, kad pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų programas nacionaliniu mastu vykdomas mokymosi pasiekimų patikrinimas yra vadinamas tarpiniu pasiekimų patikrinimu. Tačiau Įstatymo projekto Nr.
Tačiau Įstatymo projekto Nr. 2 aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „po Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamų tarpinių pasiekimų patikrinimų savivaldybės, mokyklos, mokiniai ir tėvai gauna įvertinimo duomenis ir analizę [...]“, t. y. minimi vykstantys nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, kurie, vadovaujantis Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, yra vykdomi pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus. Sąvokoje „tarpinis pasiekimų patikrinimas“ minimas žodis „tarpinis“ yra klaidinantis, suponuojantis, kad toks vertinimas yra kažkokio didesnio vertinimo dalis. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai yra vykdomi baigiant pradinio ugdymo programą (4 klasėje) ir baigiant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (8 klasėje), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai – baigiant pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (10 / II gimnazijos klasėje). Tik nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai dar yra organizuojami 2 ir 6 klasėje, tačiau nuo 2022–2023 mokslo metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nacionaliniu lygmeniu ketina organizuoti nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus tik 4 ir 8 klasėse. Šie pasiekimai yra apibendrinamojo išorinio vertinimo dalis baigiant atitinkamą ugdymo programą ar jos dalį, o 2 ir 6 klasėje ketinama sudaryti sąlygas pačioms mokykloms naudotis nacionalinio užduočių banko ištekliais ir naudoti vertinimo rezultatus vertinimui ugdymo procese. Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų pavadinimas tarpiniais mokinių pasiekimų patikrinimais nepadės siekti Įstatymo projekto Nr. 2 aiškinamajame rašte įvardyto uždavinio – išnaudojant tarpinio pasiekimų vertinimo duomenis, sukurti sistemą, skirtą mokymosi pasiekimams bendrojo ugdymo sistemoje gerinti. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas tarpinio pasiekimų patikrinimo sąvokos apibrėžimas nėra tikslingas, todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. 2 1 straipsniu siūlomo Švietimo įstatymo 2 straipsnio keitimo. Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
rašte yra minimas siekis stiprinti reikalavimus viduriniam išsilavinimui įgyti, užtikrinti, kad jie atitiktų vidurinio ugdymo procese formuojamą brandos lygį. Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką viduriniam išsilavinimui įgyti reikia baigti vidurinio ugdymo programą ir išlaikyti du brandos egzaminus. 2021 m. tik du brandos egzaminus laikė 5 377 asmenys (20,7 proc. visų brandos egzaminus laikiusių asmenų), kiti rinkosi laikyti tris ir daugiau brandos egzaminų. Tačiau siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo 5 straipsnio 4 punkte nustatytą švietimo tęstinumo principą, užtikrinantį sąlygų kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą sudarymą, bei užtikrinti, kad įgytas vidurinis išsilavinimas sudarytų galimybę asmeniui bet kada siekti aukštojo išsilavinimo, būtina nustatyti, kad abiturientai laikytų bent 3 brandos egzaminus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, nusakanti, kad visi asmenys, baigę vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą, privalo laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, yra nustatyta tik švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje.
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 12 straipsnį, nustatantį, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos privalo išmokyti valstybinės kalbos, ir pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įvardytą aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, aiškus ir nedviprasmiškas, bei siekdami, kad visos vidurinio išsilavinimo įgijimo sąlygos būtų reglamentuojamos įstatymo lygiu, siūlytina nuostatą dėl privalomų egzaminų ir jų skaičiaus nustatyti Švietimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai ir į šio nutarimo 2.4 papunktyje išdėstytus argumentus dėl mokinių pasiekimų patikrinimų organizavimo pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, siūlytina Įstatymo projekto Nr. 2 2 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus
vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir mokinio pasirinktus du kitus brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį, slenkstinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose.“ Pritarus Įstatymo projektu Nr.
straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies pasiūlymui, reikėtų keisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-655, pripažįstant netekusiu galios 1 straipsnio 2 dalį, kaip neaktualią. Pritarti. Atsižvelgti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
rašte yra nurodyta, kad teikiamu Įstatymo projektu yra siekiama „sukurti sistemą, skirtą mokymosi pasiekimams bendrojo ugdymo sistemoje gerinti“. Šiam uždaviniui pasiekti yra būtina savalaikė mokymosi pagalba mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų. Kuo anksčiau bus identifikuojamos mokinio mokymosi spragos ir suteikiama savalaikė mokymosi pagalba mokykloje, tuo sėkmingiau mokinys galės mokytis aukštesnėje klasėje. Vykdant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus 4 ir 8 klasėse (baigiant pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį) bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (baigus pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį) ir nepasiekusiesiems patenkinamo pasiekimų lygmens labai svarbu mokiniams sudaryti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir suteikti reikalingą mokymosi pagalbą. Tokios pagalbos teikimas asmenims, kurie jau yra įgiję vidurinį išsilavinimą, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. 2, nėra tikslingas, nes vidurinį išsilavinimą įgijęs asmuo jau yra sėkmingai baigęs vidurinio ugdymo programą, tai yra jau yra pasiekęs ne žemesnį nei patenkinamą pasiekimų lygį, numatytą dalykų bendrosiose programose, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą Švietimo įstatymo 70 straipsnio 8 dalimi numatyta teisė gilinti žinias, mokytis pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų pakartotinai savo valia ir lėšomis, todėl dabar galiojantis reglamentavimas yra pakankamas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir pakitusias švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas, siūlytina Įstatymo projekto Nr. 2 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Asmeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba
baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromos sąlygos gauti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir reikalingą mokymosi pagalbą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
programas, kurias, vadovaudamasis Švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punktu, tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Atkreiptinas dėmesys, kad esama situacija, kai mokinių pasiekimų vertinimas yra vykdomas pagal atskiras brandos egzaminų ar kitų mokymosi pasiekimų patikrinimų programas, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, vadovaudamasis Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, sukuria situaciją, kai mokytojai moko ne pagal dalyko bendrąsias programas, bet pagal mokinių pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų, kuriuos laikys mokiniai, programas. Toks teisinis reglamentavimas nesukuria nuoseklaus mokymosi, neleidžia užtikrinti didesnio dėmesio tam, ko mokinys turėtų būti mokomas, o ne tam, kas vertinama, taip pat nepadeda siekti Įstatymo projekto Nr. 2 aiškinamajame rašte nurodyto teikiamo Įstatymo projekto Nr. 2 uždavinio – „sukurti sistemą, skirtą mokymosi pasiekimams bendrojo ugdymo sistemoje gerinti“. Todėl siūlytina numatyti, kad mokinių pasiekimų patikrinimai, kaip ir ugdymo procesas, organizuojami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas nuo 2024–2025 mokslo metų. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 klasėse turi atlikti ir pagalbos funkciją (ugdymo kokybės stebėseną), remiantis šiais duomenimis turi būti priimami reikalingi sprendimai mokymo pagalbai teikti bei ugdymo kokybei gerinti. Todėl dalyvavimas šiuose patikrinimuose turi būti privalomas visiems atitinkamose klasėse besimokantiems mokiniams. 2021 m. nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose dalyvavo mokyklos iš 59 savivaldybių. Ketvirtų klasių pasiekimų patikrinime dalyvavo mokiniai iš 610 mokyklų, aštuntų klasių – iš
mokiniai (81,0 proc.), matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 24 207 mokiniai (81,4 proc.).
Aštuntokų skaitymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 21
mokinių (81,5 proc.). Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo 1 straipsniu švietimo sistemos principai papildyti įtraukties principu, nustatančiu, kad „švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės“. Mokinių pasiekimų vertinimas taip pat turi nediskriminuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, o kaip tik būti orientuotas į mokinių mokymosi pasiekimų pagal jų galias patikrinimą. Todėl, siekiant teisinio sistemiškumo ir aiškumo, būtina įtvirtinti, kad organizuojant mokymosi pasiekimų patikrinimus vienodus visiems mokiniams, jie specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams turi būti atitinkamai pritaikomi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir pakitusias švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas, siūlytina Įstatymo projekto Nr. 2 4 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies redakciją, kuri galiotų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. išdėstyti taip: „4.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).“ Įstatymo projekto Nr. 2 4 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies redakciją, kuri įsigaliotų 2024 m. rugsėjo 1 d. išdėstyti taip: „4.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.“ Pritarti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
dalyvavimas tiek mokyklos gyvenime, tiek stebint, analizuojant konkretaus vaiko pasiekimus ir pažangą, jų pagalba vaikui mokantis yra labai svarbi. Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad tėvai turi teisę gauti informaciją apie „ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą“. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 2 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad mokiniams, kurie turi mokymosi spragų ir nepasiekia atitinkamo pasiekimų lygio, sudaromas individualus mokymosi planas, teikiama reikalinga mokymosi pagalba. Kadangi tai yra informacija apie vaiko ugdymą(si), pasiekimus ir pažangą, Švietimo įstatymas jau dabar numato tėvų (globėjų, rūpintojų) teisę tokią informaciją gauti. Taigi, Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas tėvų (globėjų, rūpintojų) teisių praplėtimas yra perteklinis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. 2 5 straipsniu siūlomo Švietimo įstatymo 47 straipsnio keitimo. Pritarti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Įstatymo projekto Nr. 2 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies redakcijai asmenų, įgijusių pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusių pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusių patenkinamo pasiekimų lygmens, individualiam mokymosi pasiekimų gerinimo planui įgyvendinti ir mokymosi pagalbai teikti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų – apie 800 tūkstančių eurų per metus. Planuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį pagal 2021 mokslo metais nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose dalyvavusiųjų mokinių, kurie nepasiekė patenkinamo pasiekimų lygio, skaičių, lėšų poreikis būtų: 9 984 : 5 × 18, 7 × 20 × 1,0145 ꓿ 7 57 632 Eur (9 984 – 2021 metais nepasiekusiųjų patenkinamo lygio mokinių skaičius; 5 – mokinių, kuriems būtų teikiamos konsultacijos, skaičius grupėje; 20 – konsultacijų skaičius mokinių grupei per mokslo metus; 18,7 – vienos konsultacijos įkainis, 1,0145 – lėšos socialiniam draudimui). Atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr.
straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo terminą, papildomos valstybės biudžeto lėšos reikalingos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., nors 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui finansavimas nėra numatytas. Toks reguliavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas
„Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja
susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką ir į tai, kad Įstatymo projektui Nr. 2 įgyvendinti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme lėšos nenumatytos, siūlytina Įstatymo projekto Nr. 2 3 straipsnio įsigaliojimo datą nustatyti
metais, siūlytina numatyti, kad Įstatymo projekto Nr. 2 įsigaliojimas būtų susietas su mokslo metų, o ne kalendorinių metų pradžia. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina Įstatymo projekto Nr. 2 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja
dalis įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I - 1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-923 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritaria. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 11, 24, 38 IR 47 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-923 2022-05-25
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13 Projektu yra siūloma įteisinti tarpinį pasiekimų patikrinimą bei tikslinti vidurinio išsilavinimo įgijimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statute nustatytų reikalavimų, t.y., jame nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 56 straipsnyje nurodytą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją švietimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto lėšų jau 2022 metais, o 2022 metų valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
departamentas, 2021-10-13
žodžiai dėstytini didžiosiomis raidėmis. Pritarti
departamentas, 2021-10-131 1,2 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje sąvokos yra dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 1 straipsnio
dalimi. Atitinkamai tikslintina ir projekto 1 straipsnio 2 dalis. Be to, naujoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje vietoj žodžių „mokymosi pasiekimų programas“ įrašytini žodžiai „mokymosi pasiekimų patikrinimų programas“, o ministro pareigybė (pirmą kartą minint teisės akto tekste) turi būti dėstoma su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
departamentas, 2021-10-13 2,3 Projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj skaičiaus „2“ įrašytinas skaičius „11“. Be to, šiuo straipsniu keičiamoje įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje turi būti patikslintas ministro pareigų (vartojamas pasenęs švietimo ir mokslo ministro pareigybės pavadinimas) pavadinimas. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 daliai bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
5.
departamentas,
1
straipsnį“ įrašytini žodžiai „ir šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti
departamentas,
3 Projekto 6 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „iki 2022 m. sausio 1 d. šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-10-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-923 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-11-24 Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (toliau – LKDK) sveikindama LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 20 d. sprendimą, rengiantis svarstyti siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-922 (toliau – MSĮ pakeitimo projektas) ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-923 (toliau – ŠĮ pakeitimo projektas) atsiklausti LKDK, kaip suinteresuotos pusės. Susipažinus su pateiktais MSĮ ir
pakeitimo projektui – neturi. Pritarti
Būtina detalizuoti individualaus mokymosi pasiekimų gerinimo plano apibrėžtį, nurodant, tokio plano sandarą ir numatomą faktinį įgyvendinimą. „5.
„5. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos gauti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą, mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
iš dalies
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-923 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo 2 straipsnio 36 dalimi siekiama apibrėžti tarpinio pasiekimų patikrinimo sąvoką, t. y. siekiama apibrėžti, kad pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų programas nacionaliniu mastu vykdomas mokymosi pasiekimų patikrinimas yra vadinamas tarpiniu pasiekimų patikrinimu. Tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad
„po Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamų tarpinių pasiekimų
patikrinimų savivaldybės, mokyklos, mokiniai ir tėvai gauna įvertinimo duomenis ir analizę [...]“, t. y. minimi vykstantys nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, kurie, vadovaujantis Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, yra vykdomi pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus.
Sąvokoje „tarpinis pasiekimų patikrinimas“ minimas žodis „tarpinis“ yra klaidinantis, suponuojantis, kad toks vertinimas yra kažkokio didesnio vertinimo dalis. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai yra vykdomi baigiant pradinio ugdymo programą (4 klasėje) ir baigiant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (8 klasėje), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai – baigiant pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (10 / II gimnazijos klasėje). Tik nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai dar yra organizuojami 2 ir 6 klasėje, tačiau nuo 2022–2023 mokslo metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nacionaliniu lygmeniu ketina organizuoti nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus tik
baigiant atitinkamą ugdymo programą ar jos dalį, o 2 ir 6 klasėje ketinama sudaryti sąlygas pačioms mokykloms naudotis nacionalinio užduočių banko ištekliais ir naudoti vertinimo rezultatus vertinimui ugdymo procese. Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų pavadinimas tarpiniais mokinių pasiekimų patikrinimais nepadės siekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte įvardyto uždavinio – išnaudojant tarpinio pasiekimų vertinimo duomenis, sukurti sistemą, skirtą mokymosi pasiekimams bendrojo ugdymo sistemoje gerinti.
Įstatymo projektu siūlomas tarpinio pasiekimų patikrinimo sąvokos apibrėžimas nėra tikslingas, todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo Švietimo įstatymo 2 straipsnio keitimo. Pritarti
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra minimas siekis stiprinti reikalavimus viduriniam išsilavinimui įgyti, užtikrinti, kad jie atitiktų vidurinio ugdymo procese formuojamą brandos lygį. Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką viduriniam išsilavinimui įgyti reikia baigti vidurinio ugdymo programą ir išlaikyti du brandos egzaminus. 2021 m. tik du brandos egzaminus laikė 5377 asmenys (20,7 proc. visų brandos egzaminus laikiusių asmenų), kiti rinkosi laikyti tris ir daugiau brandos egzaminų. Tačiau siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo 5 straipsnio 4 punkte nustatytą švietimo tęstinumo principą, užtikrinantį sąlygų kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą sudarymą, bei užtikrinti, kad įgytas vidurinis išsilavinimas sudarytų galimybę asmeniui bet kada siekti aukštojo išsilavinimo, būtina nustatyti, kad abiturientai laikytų bent 3 brandos egzaminus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, nusakanti, kad visi asmenys, baigę vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą, privalo laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, yra nustatyta tik švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje.
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 12 straipsnį, nustatantį, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos privalo išmokyti valstybinės kalbos, ir pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įvardytą aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, aiškus ir nedviprasmiškas, bei siekdami, kad visos vidurinio išsilavinimo įgijimo sąlygos būtų reglamentuojamos įstatymo lygiu, siūlytina nuostatą dėl privalomų egzaminų ir jų skaičiaus nustatyti Švietimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai ir į šio nutarimo 2.4 papunktyje išdėstytus argumentus dėl mokinių pasiekimų patikrinimų organizavimo pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus
vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir mokinio pasirinktus du kitus brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais.
Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį, slenkstinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų bendrosiose programose.“ Pritarti iš dalies Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies pakeitimas bus perkeltas į Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-655 ir registruojamas kartu su šia išvada. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13 Pritarus Įstatymo projektu 2 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies pasiūlymui, reikėtų keisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-655, pripažįstant netekusiu galios 1 straipsnio 2 dalį, kaip neaktualią. Pritarti iš dalies Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies pakeitimas bus perkeltas į Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-655 ir registruojamas kartu su šia išvada. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-131
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad teikiamu Įstatymo projektu yra siekiama „sukurti sistemą, skirtą mokymosi pasiekimams bendrojo ugdymo sistemoje gerinti“. Šiam uždaviniui pasiekti yra būtina savalaikė mokymosi pagalba mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų. Kuo anksčiau bus identifikuojamos mokinio mokymosi spragos ir suteikiama savalaikė mokymosi pagalba mokykloje, tuo sėkmingiau mokinys galės mokytis aukštesnėje klasėje.
Vykdant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus 4 ir 8 klasėse (baigiant pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį) bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (baigus pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį) ir nepasiekusiesiems patenkinamo pasiekimų lygmens labai svarbu mokiniams sudaryti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir suteikti reikalingą mokymosi pagalbą. Tokios pagalbos teikimas asmenims, kurie jau yra įgiję vidurinį išsilavinimą, kaip siūloma Įstatymo projekte, nėra tikslingas, nes vidurinį išsilavinimą įgijęs asmuo jau yra sėkmingai baigęs vidurinio ugdymo programą, tai yra jau yra pasiekęs ne žemesnį nei patenkinamą pasiekimų lygį, numatytą dalykų bendrosiose programose, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą Švietimo įstatymo 70 straipsnio 8 dalimi numatyta teisė gilinti žinias, mokytis pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų pakartotinai savo valia ir lėšomis, todėl dabar galiojantis reglamentavimas yra pakankamas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir pakitusias švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Asmeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą
arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromos sąlygos gauti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir reikalingą mokymosi pagalbą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra įgijęs tam tikrą išsilavinimą ir gavęs išsilavinimo liudijančius dokumentus, Komitetas siūlo, kad toks asmuo norintis pakartotinai mokytis bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti savo mokymosi pasiekimus, tai galėtų daryti už savo lėšas. Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-132
atitinkamų dalykų bendrąsias programas, kurias, vadovaudamasis Švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punktu, tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad esama situacija, kai mokinių pasiekimų vertinimas yra vykdomas pagal atskiras brandos egzaminų ar kitų mokymosi pasiekimų patikrinimų programas, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, vadovaudamasis Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, sukuria situaciją, kai mokytojai moko ne pagal dalyko bendrąsias programas, bet pagal mokinių pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų, kuriuos laikys mokiniai, programas. Toks teisinis reglamentavimas nesukuria nuoseklaus mokymosi, neleidžia užtikrinti didesnio dėmesio tam, ko mokinys turėtų būti mokomas, o ne tam, kas vertinama, taip pat nepadeda siekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto teikiamo Įstatymo projekto uždavinio – „sukurti sistemą, skirtą mokymosi pasiekimams bendrojo ugdymo sistemoje gerinti“.
Todėl siūlytina numatyti, kad mokinių pasiekimų patikrinimai, kaip ir ugdymo procesas, organizuojami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas nuo 2024–2025 mokslo metų. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 klasėse turi atlikti ir pagalbos funkciją (ugdymo kokybės stebėseną), remiantis šiais duomenimis turi būti priimami reikalingi sprendimai mokymo pagalbai teikti bei ugdymo kokybei gerinti. Todėl dalyvavimas šiuose patikrinimuose turi būti privalomas visiems atitinkamose klasėse besimokantiems mokiniams. 2021 m. nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose dalyvavo mokyklos iš
patikrinime dalyvavo 24 088 mokiniai (81,0 proc.), matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 24 207 mokiniai (81,4 proc.). Aštuntokų skaitymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 21 762 mokiniai (82,2 proc.), matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 21 570 mokinių (81,5 proc.). Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo 1 straipsniu švietimo sistemos principai papildyti įtraukties principu, nustatančiu, kad „švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės“.
Mokinių pasiekimų vertinimas taip pat turi nediskriminuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, o kaip tik būti orientuotas į mokinių mokymosi pasiekimų pagal jų galias patikrinimą. Todėl, siekiant teisinio sistemiškumo ir aiškumo, būtina įtvirtinti, kad organizuojant mokymosi pasiekimų patikrinimus vienodus visiems mokiniams, jie specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams turi būti atitinkamai pritaikomi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir pakitusias švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas, siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies redakciją, kuri galiotų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. išdėstyti taip: „4. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus.
Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).“
keičiamo Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies redakciją, kuri įsigaliotų 2024 m. rugsėjo 1 d. išdėstyti taip: „4.
Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą programą (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų) Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.“
mokyklos bendruomenės dalis. Jų dalyvavimas tiek mokyklos gyvenime, tiek stebint, analizuojant konkretaus vaiko pasiekimus ir pažangą, jų pagalba vaikui mokantis yra labai svarbi. Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad tėvai turi teisę gauti informaciją apie „ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą“.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad mokiniams, kurie turi mokymosi spragų ir nepasiekia atitinkamo pasiekimų lygio, sudaromas individualus mokymosi planas, teikiama reikalinga mokymosi pagalba. Kadangi tai yra informacija apie vaiko ugdymą(si), pasiekimus ir pažangą, Švietimo įstatymas jau dabar numato tėvų (globėjų, rūpintojų) teisę tokią informaciją gauti. Taigi, Įstatymo projektu siūlomas tėvų (globėjų, rūpintojų) teisių praplėtimas yra perteklinis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsniu siūlomo Švietimo įstatymo 47 straipsnio keitimo. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo, kad tėvai turėtų teisę gauti rekomendacijas po tarpinių pasiekimų patikrinimų dėl vaiko mokymosi pasiekimo gerinimo. Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 4. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-134 Lietuvos Respublikos Seimui pritarus šio nutarimo
įstatymo 24 straipsnio 5 dalies redakcijai asmenų, įgijusių pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusių pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusių patenkinamo pasiekimų lygmens, individualiam mokymosi pasiekimų gerinimo planui įgyvendinti ir mokymosi pagalbai teikti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų – apie 800 tūkstančių eurų per metus.
Planuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį pagal 2021 mokslo metais nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose dalyvavusiųjų mokinių, kurie nepasiekė patenkinamo pasiekimų lygio, skaičių, lėšų poreikis būtų: 9 984 : 5 × 18, 7 × 20 × 1,0145 ꓿ 7 57 632 Eur (9 984 – 2021 metais nepasiekusiųjų patenkinamo lygio mokinių skaičius; 5 – mokinių, kuriems būtų teikiamos konsultacijos, skaičius grupėje; 20 – konsultacijų skaičius mokinių grupei per mokslo metus; 18,7 – vienos konsultacijos įkainis, 1,0145 – lėšos socialiniam draudimui). Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatytą 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo terminą, papildomos valstybės biudžeto lėšos reikalingos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., nors 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui finansavimas nėra numatytas.
Toks reguliavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas
„Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja
susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką ir į tai, kad Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme lėšos nenumatytos, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsnio įsigaliojimo datą nustatyti 2023 m. rugsėjo 1 d. Kadangi ugdymo procesas mokyklose yra planuojamas mokslo metais, siūlytina numatyti, kad Įstatymo projekto įsigaliojimas būtų susietas su mokslo metų, o ne kalendorinių metų pradžia. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina Įstatymo projekto Nr. 2 6 straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1.
Šis įstatymas, išskyrus 2 ir 3 straipsnius, 4 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnis ir 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 5. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-04-27 Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I - 1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-923 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
komitetas pritaria. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto patobulintam Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo projektui Nr. XIVP-923. Taip pat Komitetas atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo projekto nuostatas reikia suderinti su jau priimtu Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-655 su išvada yra siūlomas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 7.2. Pasiūlymai:
Komiteto siūlomi Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo projektui Nr. XIVP-923 pakeitimai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą ir komiteto siūlymus yra koreguojamas projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra įgijęs tam tikrą išsilavinimą ir gavęs išsilavinimo liudijančius dokumentus, Komitetas siūlo, kad toks asmuo norintis pakartotinai mokytis bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti savo mokymosi pasiekimus, tai galėtų daryti už savo lėšas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba
baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus savo lėšomis švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
Atsižvelgus į Vyriausybės pasiūlymus yra tikslinimas projekto 38 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „4.
Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje., o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).“
išdėstyti taip: „4.
Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų bendrąsias programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo
ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).“
Komitetas siūlo, kad tėvai turėtų teisę gauti rekomendacijas po tarpinių pasiekimų patikrinimų dėl vaiko mokymosi pasiekimo gerinimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,4 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, po mokymosi pasiekimų patikrinimų gauti rekomendacijas dėl vaiko mokymosi pasiekimų gerinimo;“. Pritarti 5.
Argumentai: Atsižvelgus į Vyriausybės ir komiteto pasiūlymus yra tikslinimas projekto 5 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIV-923(2), jo lyginamasis variantas. Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Biuro patarėja Rūta Steponėnienė