Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato kompensacijų už vieno būsto, kuriame
deklaruota asmens gyvenamoji vieta, šildymą, karštą vandenį, geriamąjį vandenį ir nuotekas, dujas, kietąjį ir skystąjį kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį (mėnesinį) mokestį, žemės, esančios po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu, mokestį ir kitas paslaugas (toliau – kompensacijos už būstą) nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos (toliau – nepriklausomybės gynėjai), bei jų šeimoms, taip pat laidojimo išlaidų kompensacijos mirus nepriklausomybės gynėjui, pripažintam nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos (toliau – laidojimo išlaidų kompensacija), maitinimo ir pragyvenimo išlaidų nepriklausomybės gynėjams bei jų šeimoms ambulatorinės medicininės reabilitacijos dėl neurozinių stresinių ir somatoforminių sutrikimų ar ilgalaikių asmenybės pakitimų po katastrofos išgyvenimo laikotarpiu kompensacijos (toliau – maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensacija) teikimo skyrimo sąlygas, tvarką ir dydį.“
2Papildyti 1 straipsnį 2¹ dalimi:
„21.
Maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos teikiamos:
1) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo 2 straipsnyje išvardytiems gyviems nepriklausomybės gynėjo, nukentėjusio nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, teisinį statusą turintiems asmenims;
2) Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo 3 straipsnyje išvardytiems nukentėjusio nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmens teisinį statusą turintiems asmenims.“
Papildyti Įstatymą 3¹ straipsniu:
„3¹ straipsnis. Maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo
dydis ir lėšos
1Šio įstatymo 1 straipsnio 2¹ dalyje nurodytiems asmenims (toliau – maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensacijų
gavėjai) maitinimo ir pragyvenimo išlaidas kiekvienais kalendoriniais metais padengia savivaldybė, bet ne daugiau kaip už 16 kalendorinių dienų. Maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.“
1Pakeisti 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Kompensacijų už būstą, maitinimo ir pragyvenimo
išlaidų ir laidojimo išlaidų kompensacijų administravimas“. 2. Papildyti 4 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹.
Maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensacijas skiria ir išmoka maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensacijų gavėjų deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos gavėjas pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jam pripažintas vienas iš šio įstatymo 1 straipsnio 2¹ dalyje nurodytų statusų, ir medicinos dokumentus, patvirtinančius medicininės reabilitacijos poreikį.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. birželio 30 d. parengia ir priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-10-12 Nr. XIVP-909 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti teisę į maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensaciją Nepriklausomybės gynėjams bei jų šeimoms ambulatorinės medicininės reabilitacijos dėl neurozinių stresinių ir somatoforminių sutrikimų ar ilgalaikių asmenybės pakitimų po katastrofos išgyvenimo laikotarpiu skyrimo sąlygas, tvarką ir dydį. Pažymėtina, kad ambulatorinės medicininės reabilitacijos skyrimo, kompensavimo teisiniai santykiai nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku, todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais, pavyzdžiui, sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. 2. Įstatymo projektu siūloma nustatyti maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensaciją ambulatorinės medicininės reabilitacijos laikotarpiu (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad ambulatorinė medicininė reabilitacija teikiama ambulatoriškai, t. y. pacientas dėl šios reabilitacijos gavimo neturi papildomų maitinimosi ar pragyvenimo išlaidų, todėl neaišku, kodėl jos teikimo laikotarpiu turi būti kompensuojamas asmens maitinimas ir pragyvenimas. Šios nuostatos nedera su Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9, 11 straipsniais, reguliuojančiais medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo teisinius santykius.
Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2¹ dalyje nurodytiems asmenims skiriamos ir mokamos valstybinės pensijos, kurios ir skirtos dėl nustatyto teisinio statuso kylantiems asmeniniams poreikiams tenkinti. 3. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 3¹ straipsniu ir nustatyti, kad šio įstatymo 1 straipsnio 2¹ dalyje nurodytiems asmenims maitinimo ir pragyvenimo išlaidas kiekvienais kalendoriniais metais padengia savivaldybė, bet ne daugiau kaip už 16 kalendorinių dienų. Maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo jį gydantis gydytojas, įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, ligos sunkumą (atsižvelgdamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas). Gydantysis gydytojas nustato reabilitacijos trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo trukmė bus skirta, priklauso nuo paciento būklės ir ligos sunkumo. Darytina išvada, kad nuostata, pagal kurią maitinimo ir pragyvenimo išlaidos turėtų būti kompensuojamos kiekvienais kalendoriniais metais, nedera su mediciniškai pagrįstais medicininės reabilitacijos standartais (žiūr.: Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-1079 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. V-3033 redakcija). 4.
m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) tikslintina keičiamo įstatymo 2¹ dalies numeracijos rašyba (vietoj „21“ reikėtų rašyti „2¹“, šios dalies 1 punkte brauktinas žodis „gyviems“;
2) įstatymo projekto 4 straipsnio
„<...> priima šio įstatymo <...>. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]