Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto pajamų
dalis lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Programos finansavimo šaltiniai
šaltinis Programos finansavimo šaltiniai yra Programa finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis:. 1) dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai;
2) dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams;
3) mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones;
4) kelių naudotojo mokestis;
5) mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;
6) mokestis už eismo ribojimą;
7) fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos;
8) lėšos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose.“
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnį. 1.
1Programai finansuoti skiriama 50 procentų, o nuo 2021 m. sausio 1 d.
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų
naudojimas 1.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelių statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms tuneliams ir gamybiniams-buitiniams kelių statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelių statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo m
inisterijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius, apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo
įranga užfiksuotus administracinius nusižengimus);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
eismo dalyvių švietimu eismo saugumo srityje;
25) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti;
26) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti;
27) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelių statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms tuneliams ir gamybiniams-buitiniams kelių statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelių statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos
Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius, apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga užfiksuotus administracinius nusiž
engimus);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
eismo dalyvių švietimu eismo saugumo srityje;
25) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti;
26) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti;
27) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 2.
viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelių statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) techninėms eismo reguliavimo ir kitoms inžinerinėms saugaus eismo priemonėms projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
67) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
8) apšvietimui keliuose įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti);
79) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
10) šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 11)8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdini
us ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
13) stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; 14)10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose;
11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti;
12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti;
13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio maži
nimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, jog keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelių statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) techninėms eismo reguliavimo ir kitoms inžinerinėms saugaus eismo priemonėms projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
67) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
8) apšvietimui keliuose įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti);
79) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
10) šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 11)8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius
ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
13) stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; 14)10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose;
11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti;
12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti;
13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinim
o priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, jog keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti. 3.
1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma 67 procentų Programos finansavimo lėšų. Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti skiriama 2 procentai, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 4 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai. 4. Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms atliekant viešuosius pirkimus priežiūrą vykdo CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministras kiekvienais metais atsiskaito Seimui už Programos finansavimo lėšų panaudojimą. 5. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki atitinkamų einamųjų biudžetinių metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą metinę trimetę lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. .Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatomas iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. 6.
naudojimo sąmatoje šio straipsnio
kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma 33 procentai 30 procentų Programos finansavimo lėšų, iš kurių iki 9 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti paskirstoma taip:
1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai, iš kurių 50 procentų minėtoms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų – pagal suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis);
2) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų tvirtinamuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų.
Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį –
finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 5 procentai skirtų Programos finansavimo lėšų turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti; ne mažiau kaip 5 procentai skirtų Programos finansavimo lėšų turi būti naudojama darnaus judumo priemonėms finansuoti. 8. Savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. 79.
nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti:
1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja;
2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių;
3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją;
5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų;
6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių ir darbuotojų, dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
7) Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių;
8) darbo reikalais vykstančių miškų urėdijos, kuriai perduotas valdyti Kuršių nerijoje esantis valstybinės miško žemės sklypas, darbuotojų ir jos transporto priemonių. 8. Programos finansavimo lėšos pagal Vyriausybės nustatytą tvarką naudojamos gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m.
sausio 1 d. 2.
šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto pajamų
dalis lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti.“
Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnį. „3 straipsnis. Programos finansavimo šaltiniai šaltinis Programos finansavimo šaltiniai yra Programa finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis:. 1) dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai;
2) dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams;
3) mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones;
4) kelių naudotojo mokestis;
5) mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;
6) mokestis už eismo ribojimą;
7) fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos;
8) lėšos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose.“
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnį. 1.
1Programai finansuoti skiriama 50 procentų, o nuo 2021 m. sausio 1 d.
Pakeisti 8 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Kiti Programos finansavimo
šaltiniai Kiti mokesčiai ir finansavimo šaltiniai“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų
naudojimas 1.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelių statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms tuneliams ir gamybiniams-buitiniams kelių statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelių statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo m
inisterijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius, apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skir
iamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
24) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelių statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms tuneliams ir gamybiniams-buitiniams kelių statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelių statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos
Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius, apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui p
lėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
24) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 2.
viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelių statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) techninėms eismo reguliavimo ir kitoms inžinerinėms saugaus eismo priemonėms projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
7) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
8) apšvietimui keliuose įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti);
9) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
10) šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
11) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
13) stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis;
14) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelių statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) techninėms eismo reguliavimo ir kitoms inžinerinėms saugaus eismo priemonėms projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
7) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
8) apšvietimui keliuose įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti);
9) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
10) šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
11) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
13) stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis;
14) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose. 3.
finansuoti skiriama 2 procentai, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 4 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai. 4. Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms atliekant viešuosius pirkimus priežiūrą vykdo CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministras kiekvienais metais atsiskaito Seimui už Programos finansavimo lėšų panaudojimą. 5. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki atitinkamų metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. .Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatomas iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. 6. Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatoma 30 procentų Programos finansavimo lėšų, valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 7.
Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti:
1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja;
2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių;
3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją;
5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų;
6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių ir darbuotojų, dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
7) Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių;
8) darbo reikalais vykstančių miškų urėdijos, kuriai perduotas valdyti Kuršių nerijoje esantis valstybinės miško žemės sklypas, darbuotojų ir jos transporto priemonių. 8.
naudojamos gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti.“ 1.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelio statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelio statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir
saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos) išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudoja
nt lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga užfiksuotus administracinius nusižengimus);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
24) Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, susijusiai su eismo dalyvių švietimu eismo saugumo srityje;
25) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti;
26) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti;
27) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelio statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelio statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įsta
igos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos) išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga užfiksuotus administracinius nusižengimus);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo ag
entūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
24) Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, susijusiai su eismo dalyvių švietimu eismo saugumo srityje;
25) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti;
26) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti;
27) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 2.
įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelio statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
7) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose;
11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), pasko
loms grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti;
12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonosiose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti;
13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, jog keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuo
ti) ir prižiūrėti;
15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti;
16) valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija.
Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelio statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
7) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose;
11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), paskolom
s grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti;
12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonosiose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti;
13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, jog keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti)
ir prižiūrėti;
15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti;
16) valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija. 3.
3Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina valstybės įmonė Lietuvos
automobilių kelių direkcija. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms atliekant viešuosius pirkimus priežiūrą vykdo CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. 4. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą trimetę Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki trimetės Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo ne didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai. Trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Trimetėje Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma 67 procentų Programos finansavimo lėšų. 6.
straipsnio
išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma
paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskirstoma taip:
1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai, iš kurių 50 procentų minėtoms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų – pagal per paskutinius 12 mėnesius suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.);
2) vietinės reikšmės keliams žiedinėse Alytaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse – 1 procentas; šios lėšos šiame punkte nurodytoms savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) –
iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų; nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos šioms savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) –
sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų;
3) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 97 procento, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai.
Trimetėje Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio
išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma
paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskirstoma taip:
1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai, iš kurių 50 procentų minėtoms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų – pagal per paskutinius 12 mėnesius suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.);
2) vietinės reikšmės keliams žiedinėse Alytaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse – 1 procentas; šios lėšos šiame punkte nurodytoms savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) –
iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų; nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos šioms savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) –
sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų;
3) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 97 procento, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų.
Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) –
sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų. 7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 10 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 8. Savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. 9.
naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti:
1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja;
2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių;
3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežami degalai į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;
5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų;
6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių ir darbuotojų, dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
7) Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių;
8) darbo reikalais vykstančių miškų urėdijos, kuriai perduotas valdyti Kuršių nerijoje esantis valstybinės miško žemės sklypas, darbuotojų ir jos transporto priemonių.“
Pakeisti Įstatymo 3 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Mokestis nustatomas sumuojant mokesčius
už kiekvienos ašies (ašių) didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos viršijimą.
Jeigu sunkiasvorės motorinės transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo viršija 8 t, tokioms sunkiasvorėms motorinėms transporto priemonėms ar jų junginiams taikomas vienkartinis tarifas, kuris apskaičiuojamas taip: prie didžiausiojo ribinio tarifo pridedamas papildomas 2 eurų mokestis už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą 1 t.“
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 3. Savivaldybės institucijos iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas po svarstymo Seime
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto pajamų
dalis lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti.“
Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnį. „3 straipsnis. Programos finansavimo šaltiniai šaltinis Programos finansavimo šaltiniai yra Programa finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis:. 1) dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai;
2) dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams;
3) mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones;
4) kelių naudotojo mokestis;
5) mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;
6) mokestis už eismo ribojimą;
7) fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos;
8) lėšos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose.“
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnį. 1.
1Programai finansuoti skiriama 50 procentų, o nuo 2021 m. sausio 1 d.
Pakeisti 8 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Kiti Programos finansavimo
šaltiniai Kiti mokesčiai ir finansavimo šaltiniai“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų
naudojimas 1.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelių statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms tuneliams ir gamybiniams-buitiniams kelių statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelių statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo m
inisterijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius, apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skir
iamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
24) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelių statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms tuneliams ir gamybiniams-buitiniams kelių statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelių statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos
Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius, apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui p
lėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
24) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 2.
viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelių statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) techninėms eismo reguliavimo ir kitoms inžinerinėms saugaus eismo priemonėms projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
7) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
8) apšvietimui keliuose įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti);
9) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
10) šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
11) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
13) stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis;
14) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelių statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) techninėms eismo reguliavimo ir kitoms inžinerinėms saugaus eismo priemonėms projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
7) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
8) apšvietimui keliuose įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti);
9) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
10) šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
11) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
13) stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis;
14) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose. 3.
finansuoti skiriama 2 procentai, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 4 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai. 4. Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms atliekant viešuosius pirkimus priežiūrą vykdo CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministras kiekvienais metais atsiskaito Seimui už Programos finansavimo lėšų panaudojimą. 5. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki atitinkamų metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. .Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatomas iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. 6. Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatoma 30 procentų Programos finansavimo lėšų, valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valstybės įmonių, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomiems vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 7.
Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti:
1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja;
2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių;
3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją;
5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų;
6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių ir darbuotojų, dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
7) Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių;
8) darbo reikalais vykstančių miškų urėdijos, kuriai perduotas valdyti Kuršių nerijoje esantis valstybinės miško žemės sklypas, darbuotojų ir jos transporto priemonių. 8.
naudojamos gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti.“ 1.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelio statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelio statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir
saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos) išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudoja
nt lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga užfiksuotus administracinius nusižengimus);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
24) Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, susijusiai su eismo dalyvių švietimu eismo saugumo srityje;
25) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti;
26) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti;
27) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.
Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
3) keliams, kelio statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;
4) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelio statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;
6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;
7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;
9) kelių informacinėms sistemoms kurti;
10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;
11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;
13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įsta
igos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;
14) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;
16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;
17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;
18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos) išlaikymo išlaidoms apmokėti;
19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;
20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir
(ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;
21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;
22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga užfiksuotus administracinius nusižengimus);
23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo ag
entūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;
24) Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, susijusiai su eismo dalyvių švietimu eismo saugumo srityje;
25) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti;
26) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti;
27) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 2.
įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelio statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
7) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose;
11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), pasko
loms grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti;
12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonosiose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti;
13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, jog keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuo
ti) ir prižiūrėti;
15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti;
16) valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija.
Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) kelių, kelio statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;
3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
6) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;
7) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;
9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;
10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose;
11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), paskolom
s grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti;
12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonosiose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti;
13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, jog keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti)
ir prižiūrėti;
15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti;
16) valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija. 3.
3Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina valstybės įmonė Lietuvos
automobilių kelių direkcija. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms atliekant viešuosius pirkimus priežiūrą vykdo CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. 4. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą trimetę Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki trimetės Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo ne didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai. Trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Trimetėje Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma 67 procentų Programos finansavimo lėšų. 6.
straipsnio
išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma
paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskirstoma taip:
1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai, iš kurių 50 procentų minėtoms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų – pagal per paskutinius 12 mėnesius suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.);
2) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų.
Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų. 7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 10 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 8. Savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. 9.
naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti:
1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja;
2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių;
3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežami degalai į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;
5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų;
6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių ir darbuotojų, dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
7) Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių;
8) darbo reikalais vykstančių miškų urėdijos, kuriai perduotas valdyti Kuršių nerijoje esantis valstybinės miško žemės sklypas, darbuotojų ir jos transporto priemonių.“
Pakeisti Įstatymo 3 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Mokestis nustatomas sumuojant mokesčius
už kiekvienos ašies (ašių) didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos viršijimą.
Jeigu sunkiasvorės motorinės transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo viršija 8 t, tokioms sunkiasvorėms motorinėms transporto priemonėms ar jų junginiams taikomas vienkartinis tarifas, kuris apskaičiuojamas taip: prie didžiausiojo ribinio tarifo pridedamas papildomas 2 eurų mokestis už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą
šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 3. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 4. Savivaldybės institucijos iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 2, 3 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
2021-10-13 Nr. XIVP-895 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog
įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnis. Siekiant, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimai nebūtų panaikinti 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 2 straipsnio redakcijai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6,
projektas. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 3 straipsnyje pripažįstant keičiamo įstatymo 4 straipsnį netekusiu galios dėstytinas visas 4 straipsnis su pavadinimu. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamas įstatymo 3 straipsnis, jame nurodant, kad programa finansuojama tik Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti visi programos finansavimo šaltiniai, juos toliau detalizuojant keičiamo įstatymo 4 – 8 straipsniuose. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 4 - 8 straipsniais. 4.
teisinio nuoseklumo ir atsižvelgus į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių turinį, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį perkelti išdėstant ją po 5 šio straipsnio dalies. 5. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į tai, kad teisės akto tekste skliausteliuose dėstomi paaiškinimai, o ne nustatomos taisyklės, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje formuluotė „Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos“ keistina formuluote „Iki trimetės lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos“. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies formuluotė „savivaldybės gali pasirašyti sutarčių“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne savivaldybės, o savivaldybių administracijos pasirašo sutartis dėl rangos darbų ar paslaugų suteikimo. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų gali būti pasirašomos tam tikros vertės neviršijančios rangos darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo sutartys. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms užtikrinti gali būti reikalingas ne tik rangos darbų atlikimas, paslaugų suteikimas, bet taip pat ir tam tikrų įrenginių įsigijimas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta „kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti“, 21 punkte – „Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti“). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas, nustatant, kad gali būti sudarytos sutartys, reikalingos visoms keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma formuluotė „deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus“.
Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatomos veiklos vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų ir išvardijamos konkrečios veiklos, tarp kurių yra ne tik darbų atlikimas, tačiau ir paslaugų teikimas – tiek projektavimas, tiek priežiūra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata“, nors to paties straipsnio 3 ir 5 dalyse vartojama formuluotė „trimetė lėšų naudojimo sąmata“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes. 10. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma numatyti, kad Programos finansavimo lėšos paskirstomos pagal konkrečius Lietuvos statistikos departamento duomenis – suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių, nuolatinių gyventojų skaičių, o nuo 2025 metų įtraukiant ir papildomą rodiklį – Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio konkretaus laikotarpio duomenys būtų imami nustatant konkretų paskirstymą. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas pašalinant minėtą neaiškumą. 11. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje vartojamos sąvokos „Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams“ bei
„skirtų Programos finansavimo lėšų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina
suvienodinti šioje dalyje vartojamas sąvokas. 12.
12Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje numatyta,
kad savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl savivaldybių tarybų turimų priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar atsižvelgus į įstatymo priėmimo procedūras bei terminus įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų pakeisti, kad savivaldybių taryboms užtektų laiko minėtiems teisės aktams priimti. Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūlytina po formuluotės
„viešai skelbiamos“ įrašyti formuluotę „savivaldybės interneto svetainėje“. 13. Pažymėtina, jog pagal
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII- 2032 2, 6,
straipsnio 1 dalį, šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 4 punkto tekstas išdėstytas taip: „4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 4 punktas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2021-12-22 Nr. XIVP-895(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, ir joje nustatyti, kad „Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti.“, bei numatyti, kad projekto nuostatos įsigaliotų
ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymą (reg. Nr. XIII-3420) 2023 m. sausio 1 d. įsigalios kitoks aptariamos sąvokos apibrėžimas: „Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto pajamų dalis, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti.“. Siekiant, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimai nebūtų panaikinti 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 2 straipsnio redakcijai, kartu turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas (reg. Nr. XIII-3420). 2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas (reg. Nr.
Nr. XIV-663), kuriuo yra keičiama keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, nustatant, kad šis pakeitimas įsigalios 2023 m. sausio 2 d. Pažymėtina, kad teikiamu projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnis dėstomas nauja redakcija ir keičiama šio straipsnio dalių numeracija. Teikiamu projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies turinys iš dalies atitinka Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymu (reg. Nr. XIV-663) pakeistą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį. Siekiant, kad 2023 m. sausio 2 d. išliktų galioti projektu teikiama keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies redakcija, siūlytina projektą patikslinti taip, kad projektu teikiamos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos būtų išdėstytos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje (pavyzdžiui, projekte dėstomą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį išdėstant kaip keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir toliau einančias dalis atitinkamai pernumeruojant). Nepritarus šiai pastabai, turės būti keičiamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas (reg. Nr. XIV-663). Taip pat pastebėtina, kad tiek galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, tiek ir 2023 m. sausio 2 d. turinčioje įsigalioti keičiamo įstatymo redakcijos 9 straipsnio 4 dalyje yra dar ir tokia nuostata: „Susisiekimo ministras kiekvienais metais atsiskaito Seimui už Programos finansavimo lėšų panaudojimą.“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl šios nuostatos siūloma atsisakyti vieneriems metams, t. y. 2022 m. sausio 1 d. šios nuostatos neliktų, tačiau 2023 m. sausio 2 d. šia nuostata vėl būtų papildoma aptariamoji dalis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte žodis „mėnesius“ keistinas žodžiu „mėnesių“. 4.
siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 priedo 4 punktą ir jame nustatyti, kad jeigu sunkiasvorės motorinės transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo viršija 8 t, tokioms sunkiasvorėms motorinėms transporto priemonėms ar jų junginiams taikomas vienkartinis tarifas, kuris apskaičiuojamas taip: prie didžiausiojo ribinio tarifo pridedamas papildomas 2 eurų mokestis už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą 1 t. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, projektu siūlomi nustatyti ribiniai tarifai turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 3 priedo II skyriaus 4 punkte, kuriame reglamentuojamas mokesčio apskaičiavimas, bet keičiamo įstatymo 3 priedo II skyriaus 3 punkto lentelėje, kurioje ir yra nustatomi ribiniai tarifai. Antra, nuostata ,,prie didžiausiojo ribinio tarifo pridedamas papildomas 2 eurų mokestis už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą 1 t.” taikant įstatymą gali būti aiškinama taip, kad mokestis apskaičiuojamas pridedant papildomą 2 eurų mokestį už ašies (ašių) apkrovos viršijimą viena tona, o viršijantis vieną toną apkrovimas jau nebūtų apmokestinamas pridedant papildomą mokestį. Diskutuotina, ar mokestis neturėtų būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek tonų yra viršijamas apkrovimas, t. y. už kiekvieną apkrovą viršijančią toną nustatant papildomą mokestį. Jeigu tokio tikslo projektu ir buvo siekiama, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 5. Atsižvelgus į projekto 7 straipsnio 3 dalies turinį, šio straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis bei šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“. 6. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje esantis įstatymo numeris „Nr. VIII-2032“ brauktinas kaip perteklinis. 7.
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (reg. Nr. XIV-745), todėl svarstytina, ar projektu 6 straipsniu teikiami siūlymai neprieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui, nustatančiam, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog projektas buvo parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir tik svarstymo Seimo posėdyje metu pritarus siūlymams buvo papildytas projekto 6 straipsniu, kuriuo siūloma keisti mokesčio už naudojimąsi keliais apskaičiavimo tvarką. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnis. Siekiant, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimai nebūtų panaikinti 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 2 straipsnio redakcijai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2.
3
dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 3 straipsnyje pripažįstant keičiamo įstatymo 4 straipsnį netekusiu galios dėstytinas visas 4 straipsnis su pavadinimu. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamas įstatymo 3 straipsnis, jame nurodant, kad programa finansuojama tik Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti visi programos finansavimo šaltiniai, juos toliau detalizuojant keičiamo įstatymo
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 4 - 8 straipsniais. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio nuoseklumo ir atsižvelgus į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
3 dalį perkelti išdėstant ją po 5 šio straipsnio dalies. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo ir atsižvelgus į tai, kad teisės akto tekste skliausteliuose dėstomi paaiškinimai, o ne nustatomos taisyklės, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje formuluotė „Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos“ keistina formuluote „Iki trimetės lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies formuluotė „savivaldybės gali pasirašyti sutarčių“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne savivaldybės, o savivaldybių administracijos pasirašo sutartis dėl rangos darbų ar paslaugų suteikimo. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7.
4
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų gali būti pasirašomos tam tikros vertės neviršijančios rangos darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo sutartys. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms užtikrinti gali būti reikalingas ne tik rangos darbų atlikimas, paslaugų suteikimas, bet taip pat ir tam tikrų įrenginių įsigijimas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta „kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti“, 21 punkte – „Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti“). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas, nustatant, kad gali būti sudarytos sutartys, reikalingos visoms keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma formuluotė
„deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais
metais atliktus darbus“. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatomos veiklos vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų ir išvardijamos konkrečios veiklos, tarp kurių yra ne tik darbų atlikimas, tačiau ir paslaugų teikimas – tiek projektavimas, tiek priežiūra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė
„trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata“, nors to paties
straipsnio 3 ir 5 dalyse vartojama formuluotė „trimetė lėšų naudojimo sąmata“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes. Pritarti. 10.
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma numatyti, kad Programos finansavimo lėšos paskirstomos pagal konkrečius Lietuvos statistikos departamento duomenis – suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių, nuolatinių gyventojų skaičių, o nuo 2025 metų įtraukiant ir papildomą rodiklį – Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio konkretaus laikotarpio duomenys būtų imami nustatant konkretų paskirstymą. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas pašalinant minėtą neaiškumą. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje vartojamos sąvokos
„Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems
vietinės reikšmės keliams“ bei „skirtų Programos finansavimo lėšų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šioje dalyje vartojamas sąvokas. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 8 dalyje numatyta, kad savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl savivaldybių tarybų turimų priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar atsižvelgus į įstatymo priėmimo procedūras bei terminus įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų pakeisti, kad savivaldybių taryboms užtektų laiko minėtiems teisės aktams priimti.
Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūlytina po formuluotės „viešai skelbiamos“ įrašyti formuluotę „savivaldybės interneto svetainėje“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
programos finansavimo įstatymo Nr. VIII- 2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 4 punkto tekstas išdėstytas taip: „4) tolimojo, vietinio
(miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 4 punktas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Paulius Girčys, 2021 m. spalio 25 d. siūlymas (G-2021-10752)410
teikiamas TAP: XIVP-895 - Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt?regNo EK atsisakius finansuoti išorinių ES sienų apsaugai nuo neteisėto kirtimo skirtų fizinių priemonių įrengimą, manau, kad Vyriausybė turi turėti šiam tikslui papildomą finansinį svertą. Todėl teikiu šį pasiūlymą, kurio esmė yra papildyti projekto 4 straipsnyje išdėstomą nauja redakcija įstatymo 9 straipsnį 10 dalimi: "10.
Vyriausybės nustatyta tvarka programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija apsaugai užtikrinti reikalingiems automobilių keliams tiesti, remontuoti ir prižiūrėti bei laikiniems ir stacionariems inžineriniams įrenginiams bei statiniams, skirtiems fiziniai apsaugai nuo neteisėtų sienos su minėtomis valstybėmis kirtimo įrengti, remontuoti ir prižiūrėti."
<...>
Pagarbiai Paulius Girčys Buvęs Vyriausybės kanceliarijos patarėjas susisiekimo klausimais Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 15 d. 4
Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) teikia pastabas ir pasiūlymus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (toliau – įstatymo projektas). 1. DĖL KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS PLANAVIMO IR FINANSAVIMO. Savivaldybės teigiamai vertina, kad Vyriausybė tvirtins trimetę Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų naudojimo sąmatą. Tai leis sklandžiau planuoti ir įgyvendinti kelių infrastruktūros darbus, užtikrins atsakingą finansavimo planavimą ir savalaikį lėšų panaudojimą. Kadangi kelių infrastruktūros projektai trunka vidutiniškai 2 ar 3 metus, jau dabar savivaldybės planuoja darbus etapiškai, pvz., išskaido vidutiniškai per kelis metus, bet kiekvienais metais planai koreguojami, nes neaiškios finansavimo gairės arba stabdomi darbai, kol bus gautas tolesnis finansavimas. Savivaldybėms, žinant trimetį planą, bus daug lengviau susidėlioti savo prioritetus ir nusimatyti lėšas. Visgi, nors KPPP planavimas bus trimetis, tačiau finansavimas lieka einamųjų metų.
Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (pvz., užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų, nepalankių oro sąlygų ir kt.) dalis KPPP lėšų liks nepanaudotos, jas savivaldybės metų pabaigoje privalės grąžinti atgal į valstybės biudžetą. Kadangi dėl Konstitucinio Teismo sprendimo nuo 2022 metų lėšos KPPP programai nebus planuojamos iš konkrečios akcizo dalies, neaišku, kaip bus nustatomas programos finansavimo dydis, nuo ko priklausys valstybės biudžeto skiriama dalis kelių finansavimui. Be to, tiek valstybinės institucijos, tiek savivaldybės nuolat pabrėžia, kad kasmet skiriamas finansavimas kelių infrastruktūrai yra nepakankamas. Valstybės kontrolės auditai rodo, kad Lietuvos kelių būklė prastėja. Siekiant gerinti kelių dangos būklę, reikalingos ženkliai didesnės investicijos į šią sritį. Todėl labai svarbu, kad KPPP – pagrindinis Lietuvos kelių finansavimo šaltinis – augtų stabiliai, nuosekliai ir pastoviai. Atsižvelgiant į tai siūlome, KPPP finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki einamųjų biudžetinių metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą trimetę lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau kaip 80 100 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms.“. Tai leistų užtikrinti, kad ateinančių metų KPPP finansavimo lygis nebūtų mažesnis nei ankstesnių metų. Ypač tai svarbu įtvirtinti, nes nuo 2022 metų asignavimai KPPP programai nebus planuojami iš konkrečios akcizo dalies. Apsispęsti pagrindiniame komitete. 3.
3Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m.
lapkričio 15 d. 4
PRIVALOMŲ SĄLYGŲ KPPP LĖŠŲ NAUDOJIMUI. Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje planuojama nurodyti, kaip savivaldybė turi naudoti gautas KPPP lėšas: ne mažiau kaip 58 proc. KPPP lėšų skirti turtui įsigyti (vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti), ne mažiau kaip 5 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir ne mažiau kaip 5 proc.
Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Tai reiškia, kad visą atsakomybę už šios funkcijos įgyvendinimą prisiima pačios savivaldybės, o centrinė valdžia teisės aktų ribose neturėtų varžyti ir riboti savivaldybių savarankiškumo. Atsižvelgiant į tai, manome, kad minėtos KPPP lėšų naudojimo sąlygos pažeidžia savivaldybių savarankiškumo principą. Įrašant papildomą skirsnį 5 proc. skirti darniam judumui, kurio sąvoka yra glaudžiai susijusi su saugaus eismo priemonių sąvoka, savivaldybėms atsiranda prievolė bendrai 10 proc. KPPP lėšų panaudoti saugaus eismo ir darnaus judumo priemonėms. Kadangi darnaus judumo priemonė perėmė pagrindines eismo saugumo priemones – pėsčiųjų takus ir šaligatvius – mažoms savivaldybėms iškils sunkumų pasiekti 5 proc. eismo saugumo priemonių, eismo saugumo priemonėse paliekant, praktiškai, tik vietinės reikšmės kelių ženklinimą, kuris sudaro mažą procentą visų objektui skirtų lėšų. Konkrečių KPPP lėšų naudojimo sąlygų nustatymui ypač nepritaria rajoninės savivaldybės. 5 proc. eismo saugumui ir 5 proc. darniam judumui joms yra per didelė finansinė našta. Šiose savivaldybėse daug opesnė problema yra žvyrkelių asfaltavimas. Kalbant apie darnų judumą, tai jis turės atskirą finansavimo šaltinį.
Šiuo metu Susisiekimo ministerija steigia darnaus judumo fondą ir jo lėšos bus naudojamos savivaldybių darnaus judumo priemonėms finansuoti. Šį fondą sudarys planuojamos gauti ES fondų lėšos bei įplaukos iš motorinių transporto priemonių taršos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad darnaus judumo priemonės bus finansuojamos iš atskiro finansinio šaltinio, manytume, jog tokiu atveju yra tikslinga palikti teisę pačioms savivaldybėms spręsti, kokią dalį gauto KPPP „krepšelio“ skirti darnaus judumo priemonėms. Savivaldybės jau ir dabar investuoja ir ateityje toliau investuos tiek į eismo saugos priemones, tiek į darnaus judumo priemones, tačiau tam nereikia nustatyti konkrečių ribų, nes kiekvienoje savivaldybėje situacija tiek su kelių infrastruktūra, tiek su darniu judumu yra skirtinga, todėl pačioms savivaldybėms turėtų būti palikta galimybė spręsti dėl KPPP lėšų paskirstymo proporcijų, atsižvelgiant į vietos specifiką ir gyventojų poreikius. Siūlome atsisakyti privalomų reikalavimų KPPP lėšų naudojimui, t. y. ne mažiau kaip 58 proc. KPPP finansavimo lėšų skirti turtui įsigyti, ne mažiau kaip 5 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir ne mažiau kaip 5 proc. finansuoti darnaus judumo priemones. Manome, kad šios proporcijos turėtų būti rekomendacinio pobūdžio arba jas galėtų nusistatyti pačios savivaldybių tarybos KPPP lėšų paskirstymo tvarkoje, kurią nuo 2022 metų privalės tvirtinti savivaldybės taryba. Apsispęsti pagrindiniame komitete. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 15 d. 4
(16
papildyti 16 punktu. 2. Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: „16.
Daugiabučių namų kiemams, kurių sklypai nesuformuoti ir valdomi savivaldybės, taisyti (remontuoti), tvarkyti ir prižiūrėti.“ Apsispęsti pagrindiniame komitete. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 15 d. 4
pradžių Susisiekimo ministerija teikė KPPP įstatymo projektą su siūlymu naikinti 5 proc. KPPP rezervą, siekiant „maksimaliai depolitizuoti sprendimų priėmimą dėl atskirų KPPP projektų (visų pirma dėl rezervo) finansavimo“. Tačiau dabartiniame įstatymo projekte visgi nuspręsta palikti rezervą, tik jis pavadinamas kitaip ir keičiasi jo lėšų skirstymo kriterijai. Įstatymo projekte iš 33 proc., numatytų vietinės reikšmės keliams, iki 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams (pavyzdžiui, vietinės reikšmės kelių objektams, susijusiems su TEN-T geležinkelių tinklu; keliams, vedantiems į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos (pramonės parkus, laisvas ekonomines zonas), ir kitiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams). Jau dabar dauguma savivaldybių nuogąstauja, kad negalės pretenduoti į šiuos 9 procentus, nes tiesiog neatitiks kriterijų. Susisiekimo ministerijos teigimu, tai bus pagalba toms savivaldybėms, kurios įgyvendina valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių didelės vertės projektus ir nėra finansiškai pajėgios tai padaryti vien savo biudžetų sąskaita. Tokius pavienius, didelės apimties projektus savivaldybės tikrai vykdo. Tačiau daug optimalesnis sprendimas būtų šiuos valstybei svarbius vietinės reikšmės projektus finansuoti iš Infrastruktūros plėtros fondo, kurį planuoja steigti Susisiekimo ministerija, ar kito finansinio instrumento.
Šį fondą ministerija planavo steigti su tikslu finansuoti stambius kelių infrastruktūros objektus pritraukiant Europos investicinio banko lėšas, privačias lėšas ir pan. O konkrečios savivaldybės prie tokių didelės vertės vietinės reikšmės kelių objektų įgyvendinimo galėtų prisidėti nuosavomis lėšomis. Tokiu atveju visi numatyti 33 proc. KPPP lėšų būtų paskirstomi visų savivaldybių vietinės reikšmės keliams, neišskiriant atskiro rezervo konkretiems objektams. Apsispęsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Priemiestinių savivaldybių: Alytaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybės merai, 2021 m. spalio 19 d. 2021-09-29 vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) posėdyje nutarimu Nr. 786 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (TAP-21-1260(2)) (TAIS Nr. 21-30396) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo numatyta atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupėms (Sostinės regiono ir savivaldybėms prie didžiųjų miestų) ir taikyti vienodus visoms savivaldybėms lėšų paskirstymo kriterijus, o atskirą finansavimą siūloma palikti tik kurortinėms savivaldybėms.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rengėjai nurodo, kad kurortinės savivaldybės nepasižymi dideliu nuolatinių gyventojų skaičiumi ar kelių ilgiu, tačiau sezono metu savivaldybėse svečių skaičius išauga keletą kartų, todėl kelių infrastruktūra greičiau nusidėvi, o gaunamo finansavimo keliams neužtenka jai atnaujinti. 2021-10-14 Įstatymo projektas (2021-10-05 užregistruotas registre (XIVP-895)) buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje (toliau – Seimo) ir paskirti šie komitetai: Ekonomikos komitetas (pagrindinis); Biudžeto ir finansų komitetas (papildomas); Kaimo reikalų komitetas (papildomas);Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (papildomas). Reiškiame nepritarimą Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupei – savivaldybės prie didžiųjų miestų, nes jomis yra pažeidžiami priemiestinių savivaldybių teisėti lūkesčiai ir interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu Įstatymo projektu yra siekiama sumažinti priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, nors net ir pagal šiuo metu galiojantį palankesnį reglamentavimą jis nėra pakankamas priemiestinių savivaldybių poreikių patenkinimui, nes skirstant lėšas nėra vertinami tokie svarbūs kriterijai, kaip eismo intensyvumas, sparti urbanistinė plėtra, nuolat didėjantis persikeliančių miesto gyventojų į sodo bendrijas skaičius, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos priemiestinėje savivaldybėje.
Be to, svarbu įvertinti, kad priemiestinių savivaldybių keliams tenka daug didesnė apkrova dėl tranzitu pravažiuojančio transporto srautų, kurie nuolat vyksta į miestą bei grįžta atgal, o tai įtakoja kelių infrastruktūros greitesnį nusidėvėjimą ir poreikį nuolat ją prižiūrėti ir atnaujinti. Pažymėtina, kad pritarus pateiktam Įstatymo projektui, būtų iš esmės pabloginta priemiestinių savivaldybių kelių infrastruktūros būklė, nes dar labiau sumažinus priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, šių lėšų neužtektų net esamos kelių infrastruktūros remontui, o naujos kelių infrastruktūros plėtros priemiestinės savivaldybės turės iš viso atsisakyti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, visų priemiestinių savivaldybių merų vardu, reiškiame didelį susirūpinimą dėl pateikto Įstatymo projekto ir prašome Seimo narių nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybėms prie didžiųjų miestų. Siūlome palikti šiai grupei atskirą bent 2 proc. dydžio finansavimą, mažinant nuo 9 proc. iki
skirti finansavimą iš Vietinės reikšmės kelių skiriamo finansavimo krepšelio, kuris planuojamas iki 33 proc. nuo bendros Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatos.
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst Apsispęsti pagrindiniame komitete. 2. Krašto apsaugos ministerija, 2021 m lapkričio 22 d. Susisiekimo ministerija parengė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 786 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Įstatymo pakeitimo projekte valstybinėms institucijoms nėra numatytas vietinių kelių finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Krašto apsaugos ministerija 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 12-01-1486 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 4, 6, 9 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto“ (pridedama) teikė pastabas ir pasiūlymus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta, be to, rašte išdėstytos pastabos buvo išsakytos ir 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusiame tarpinstituciniame pasitarime ir 2021 m. rugsėjo 29 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje.
Susisiekimo ministerija siūlo iki šiol Krašto apsaugos ministerijai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamas lėšas skirti per asignavimus pagal 2021 m. skirtų lėšų lygį. Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos siūlymą, pažymi, kad lėšų, gautų per asignavimus kaip Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų, negalės tiesiogiai naudoti savivaldybėms priklausantiems vietiniams keliams tvarkyti, nes tai nėra krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijų turtas, be to, toks KAS skiriamų asignavimų naudojimas, kai lėšos bus naudojamos savivaldybėms nuosavybės teise priklausantiems vietinės reikšmės keliams pagerinti (rekonstruojant /remontuojant) ar tiesti naujiems vietinės reikšmės keliams, kurie priklausys savivaldybėms, prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytiems valstybės ir savivaldybių turto valdomo, naudojimo ir disponavimo juo principams bei Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatoms.
Susisiekimo ministerijos Įstatymo pakeitimo projekto aiškinimas, kad per Krašto apsaugos ministerijos asignavimus skiriamas lėšas bus galima naudoti ne KAS turtui (savivaldybių keliams) tvarkyti, o sudarant trišales sutartis su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybėmis, Krašto apsaugos ministerijos nuomone, nėra teisingas, taip pat neaiški finansavimo schema, nes Krašto apsaugos ministerijai skirtos asignavimų lėšos bus ne Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšos, be to, lieka neaišku, kokios trišalės sutarties subjekto VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisės ir pareigos būtų vykdant trišalės sutarties įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad kelių tiesimas (rekonstrukcija) nėra Krašto apsaugos ministerijai deleguota valstybės funkcija. Pagal NATO taikomą griežtą gynybos išlaidų apibrėžimą ir metodologiją, tokios išlaidos nebūtų priskiriamos prie Lietuvos įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. ar kitą numatytą dalį nuo BVP. Krašto apsaugos ministerija yra parengusi KPPP lėšų panaudojimo savivaldybių keliams tvarkyti planus 5 metų laikotarpiui.
sumokėti už jau atliktus kelių tiesimo (rekonstravimo) darbus. 2022 m. numatomi trys tęstiniai kelių tiesimo projektai, iš kurių vienas bus Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. XII-1228 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijoje ir Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijos teritorijoje. Krašto apsaugos ministerija siekia, kad savivaldybių vietinės reikšmės keliai dalyvaujant KAS institucijoms ir toliau būtų sistemingai tvarkomi, todėl siūlo, kad keičiant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą būtų numatyta, kad privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams ir keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, lėšos būtų numatytos ne iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų /skiriamų asignavimų, o KPPP iš 9 procentų vietiniams keliams skirtų asignavimų pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą sąrašą.
Atsižvelgdama į tai, į minėtą Vyriausybės tvirtinamą sąrašą Krašto apsaugos ministerija siūlo savivaldybėms priklausančius vietinės reikšmės kelius, vedančius į KAS objektus, įtraukti pagal šiuos kriterijus:
kelių, vedančių į KAS institucijų objektus, tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektų įgyvendinimas ir užbaigimas;
reikšmės keliai, vedantys į KAS institucijų objektus, kurie arba kurių plėtra Lietuvos Respublikos Seimo pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais;
reikšmės keliai, vedantys į karinius miestelius;
objektus;
privažiuojamieji prie KAS institucijų objektų vietinės reikšmės keliai ir vietinės reikšmės keliai, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus būtinus priimančiosios šalies paramos poreikiams. Apsispęsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narių Ritos Tamašunienės, Jono Pinskaus, Valdemaro Valkiūno, Vytauto Gapšio ir kt.
4 Argumentai: atkreiptinas dėmesys, kad skirstant lėšas vietinės reikšmės keliams tik pagal gyventojų skaičių ir motorizuoto eismo kelių ilgį, tankiai apgyvendintų priemiesčių vietovių gyventojams nebus užtikrintas saugus transporto bei pėsčiųjų eismas. Gyventojų skaičiaus rodiklis yra objektyviausias, įrodantis eismo intensyvumą. Priemiestinėse (žiedinėse) savivaldybėse gyvena didžiausias gyventojų skaičius, dalis jų nuolat gyvena sodininkų bendrijose, kurių keliai ir gatvės yra dažnai prastos būklės. Siūlome taip pat padidinti finansavimą vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos, kadangi šių savivaldybių keliais juda didesni keleivių ir sunkiasvorio transporto priemonių srautas; keliai ir gatvės gadinamos, nėra įrengtos triukšmą mažinančios infrastruktūros. Pasiūlymas:
1Papildyti 6 dalį naujais 2 ir 3 punktais:
2) Vietinės reikšmės keliams priemiestinėms (žiedinėms) savivaldybėms - 2 procentai, iš kurių 50 procentų pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) ir 50 procentų-pagal į savivaldybės kelių ir gatvių sąrašą įtrauktų sodininkų bendrijų kelių ilgį, vykdant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1-4 punktus;
3) Vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos – 2 procentai, kurie paskirstomi pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį– 50 procentų; 2.
Buvusį 2 šios dalies punktą laikyti 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
4) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 94 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų tvirtinamuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų. Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Andrius Palionis, Liudas Jonaitis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2021-12-01
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, Susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus patarėja Jurga Žilikienė ir Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriūka, Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento patarėjas Aušrius Ivanovas, Infrastruktūros valdymo skyriaus patarėjas Vidmantas Šuminas, Logistikos departamento Infrastruktūros valdymo skyriaus viešojo administravimo specialistė Jurgita Urbonaitė, Teisės departamento Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėjas Antanas Aleknavičius, Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė ir biudžeto departamento Finansų politikos skyriaus patarėja Greta Borkienė, Alytaus rajono savivaldybė meras Algirdas Vrubliauskas ir Administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė, Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst ir merės patarėja Milena Gečis, Vilniaus rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gerdvilis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis, Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius, Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimas Samkus, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja teisės klausimais Dovilė Sujetaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnis. Siekiant, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimai nebūtų panaikinti 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 2 straipsnio redakcijai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Spręsti pagrindiniame komitete
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto lyginamojo varianto 3 straipsnyje pripažįstant keičiamo įstatymo 4 straipsnį netekusiu galios dėstytinas visas 4 straipsnis su pavadinimu. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamas įstatymo 3 straipsnis, jame nurodant, kad programa finansuojama tik Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti visi programos finansavimo šaltiniai, juos toliau detalizuojant keičiamo įstatymo 4 – 8 straipsniuose. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 4 - 8 straipsniais. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-134 4.
Siekiant teisinio nuoseklumo ir atsižvelgus į projekto
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį perkelti išdėstant ją po 5 šio straipsnio dalies. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgus į tai, kad teisės akto tekste skliausteliuose dėstomi paaiškinimai, o ne nustatomos taisyklės, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje formuluotė „Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos“ keistina formuluote „Iki trimetės lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies formuluotė „savivaldybės gali pasirašyti sutarčių“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne savivaldybės, o savivaldybių administracijos pasirašo sutartis dėl rangos darbų ar paslaugų suteikimo. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų gali būti pasirašomos tam tikros vertės neviršijančios rangos darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo sutartys. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms užtikrinti gali būti reikalingas ne tik rangos darbų atlikimas, paslaugų suteikimas, bet taip pat ir tam tikrų įrenginių įsigijimas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta „kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti“, 21 punkte –
„Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir
eksponuoti“).
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas, nustatant, kad gali būti sudarytos sutartys, reikalingos visoms keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma formuluotė „deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus“. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatomos veiklos vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų ir išvardijamos konkrečios veiklos, tarp kurių yra ne tik darbų atlikimas, tačiau ir paslaugų teikimas – tiek projektavimas, tiek priežiūra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata“, nors to paties straipsnio 3 ir
teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-134 10.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
finansavimo lėšos paskirstomos pagal konkrečius Lietuvos statistikos departamento duomenis – suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių, nuolatinių gyventojų skaičių, o nuo 2025 metų įtraukiant ir papildomą rodiklį
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams“ bei „skirtų
suvienodinti šioje dalyje vartojamas sąvokas. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-13 4,5
paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl savivaldybių tarybų turimų priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos įsigalios
procedūras bei terminus įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų pakeisti, kad savivaldybių taryboms užtektų laiko minėtiems teisės aktams priimti. Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūlytina po formuluotės „viešai skelbiamos“ įrašyti formuluotę „savivaldybės interneto svetainėje“.
kanceliarijos Teisės departamentas,
pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-
ir 6 straipsnio 1 dalį, šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo 9 straipsnio
reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 4 punktas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Paulius Girčys, 2021-10-25 (Reg. Nr.:G-2021-10752)4
Pasiūlymas teikiamas TAP: XIVP-895 - Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt?regNo EK atsisakius finansuoti išorinių ES sienų apsaugai nuo neteisėto kirtimo skirtų fizinių priemonių įrengimą, manau, kad Vyriausybė turi turėti šiam tikslui papildomą finansinį svertą. Todėl teikiu šį pasiūlymą, kurio esmė yra papildyti projekto 4 straipsnyje išdėstomą nauja redakcija įstatymo 9 straipsnį 10 dalimi: "10.
Vyriausybės nustatyta tvarka programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija apsaugai užtikrinti reikalingiems automobilių keliams tiesti, remontuoti ir prižiūrėti bei laikiniems ir stacionariems inžineriniams įrenginiams bei statiniams, skirtiems fiziniai apsaugai nuo neteisėtų sienos su minėtomis valstybėmis kirtimo įrengti, remontuoti ir prižiūrėti." Atsiprašau už galbūt "šlubuojančią" teisinę techniką. Pagarbiai Paulius Girčys Buvęs Vyriausybės kanceliarijos patarėjas susisiekimo klausimais Nepritarti Argumentai:
Teikiamas pasiūlymas nėra susijęs su keičiamu įstatymu ir tai nėra šio įstatymo projekto tikslas. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-154
Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) teikia pastabas ir pasiūlymus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (toliau – įstatymo projektas). 1. DĖL KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS PLANAVIMO IR FINANSAVIMO. Savivaldybės teigiamai vertina, kad Vyriausybė tvirtins trimetę Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų naudojimo sąmatą. Tai leis sklandžiau planuoti ir įgyvendinti kelių infrastruktūros darbus, užtikrins atsakingą finansavimo planavimą ir savalaikį lėšų panaudojimą. Kadangi kelių infrastruktūros projektai trunka vidutiniškai 2 ar 3 metus, jau dabar savivaldybės planuoja darbus etapiškai, pvz., išskaido vidutiniškai per kelis metus, bet kiekvienais metais planai koreguojami, nes neaiškios finansavimo gairės arba stabdomi darbai, kol bus gautas tolesnis finansavimas. Savivaldybėms, žinant trimetį planą, bus daug lengviau susidėlioti savo prioritetus ir nusimatyti lėšas.
Visgi, nors KPPP planavimas bus trimetis, tačiau finansavimas lieka einamųjų metų. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (pvz., užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų, nepalankių oro sąlygų ir kt.) dalis KPPP lėšų liks nepanaudotos, jas savivaldybės metų pabaigoje privalės grąžinti atgal į valstybės biudžetą. Kadangi dėl Konstitucinio Teismo sprendimo nuo 2022 metų lėšos KPPP programai nebus planuojamos iš konkrečios akcizo dalies, neaišku, kaip bus nustatomas programos finansavimo dydis, nuo ko priklausys valstybės biudžeto skiriama dalis kelių finansavimui. Be to, tiek valstybinės institucijos, tiek savivaldybės nuolat pabrėžia, kad kasmet skiriamas finansavimas kelių infrastruktūrai yra nepakankamas. Valstybės kontrolės auditai rodo, kad Lietuvos kelių būklė prastėja. Siekiant gerinti kelių dangos būklę, reikalingos ženkliai didesnės investicijos į šią sritį. Todėl labai svarbu, kad KPPP – pagrindinis Lietuvos kelių finansavimo šaltinis – augtų stabiliai, nuosekliai ir pastoviai. Atsižvelgiant į tai siūlome, KPPP finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki einamųjų biudžetinių metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą trimetę lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau kaip 80 100 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms.“. Tai leistų užtikrinti, kad ateinančių metų KPPP finansavimo lygis nebūtų mažesnis nei ankstesnių metų.
Ypač tai svarbu įtvirtinti, nes nuo 2022 metų asignavimai KPPP programai nebus planuojami iš konkrečios akcizo dalies. Nepritarti Argumentai: Valstybės biudžetas yra tvirtinamas vieneriems metams. Neįmanoma numatyti visų situacijų dėl kurių paskesnių metų valstybės biudžetai gali didėti arba mažėti. Todėl, siekiant nustatyti
„saugiklį“ valstybės įsipareigojimų vykdymui ir paskesnių metų biudžetų
subalansavimui, negalima leisti pasirašyti sutarčių 100 proc. sumai antriesiems ir tretiesiems metams pagal tiems metams planuojamą finansavimą. Tačiau, siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą net ir galimo ekonominio sunkmečio metu, numatoma galimybė leisti pasirašyti sutarčių net 80 proc. sumai antriesiems ir tretiesiems metams pagal tiems metams planuojamą finansavimą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį lėšų savivaldybės panaudoja tais pačiais biudžetiniais metais einamiesiems kelių priežiūros ir tvarkymo darbams atlikti. Tik maža dalis lėšų yra nukreipiama tęstiniams dvejų – trejų metų projektams įgyvendinti. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-154
NAUDOJIMUI. Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje planuojama nurodyti, kaip savivaldybė turi naudoti gautas KPPP lėšas: ne mažiau kaip 58 proc. KPPP lėšų skirti turtui įsigyti (vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti), ne mažiau kaip 5 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir ne mažiau kaip 5 proc. – finansuoti darnaus judumo priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Tai reiškia, kad visą atsakomybę už šios funkcijos įgyvendinimą prisiima pačios savivaldybės, o centrinė valdžia teisės aktų ribose neturėtų varžyti ir riboti savivaldybių savarankiškumo.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad minėtos KPPP lėšų naudojimo sąlygos pažeidžia savivaldybių savarankiškumo principą. Įrašant papildomą skirsnį 5 proc. skirti darniam judumui, kurio sąvoka yra glaudžiai susijusi su saugaus eismo priemonių sąvoka, savivaldybėms atsiranda prievolė bendrai 10 proc. KPPP lėšų panaudoti saugaus eismo ir darnaus judumo priemonėms. Kadangi darnaus judumo priemonė perėmė pagrindines eismo saugumo priemones – pėsčiųjų takus ir šaligatvius – mažoms savivaldybėms iškils sunkumų pasiekti 5 proc. eismo saugumo priemonių, eismo saugumo priemonėse paliekant, praktiškai, tik vietinės reikšmės kelių ženklinimą, kuris sudaro mažą procentą visų objektui skirtų lėšų. Konkrečių KPPP lėšų naudojimo sąlygų nustatymui ypač nepritaria rajoninės savivaldybės. 5 proc. eismo saugumui ir
savivaldybėse daug opesnė problema yra žvyrkelių asfaltavimas. Kalbant apie darnų judumą, tai jis turės atskirą finansavimo šaltinį. Šiuo metu Susisiekimo ministerija steigia darnaus judumo fondą ir jo lėšos bus naudojamos savivaldybių darnaus judumo priemonėms finansuoti. Šį fondą sudarys planuojamos gauti ES fondų lėšos bei įplaukos iš motorinių transporto priemonių taršos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad darnaus judumo priemonės bus finansuojamos iš atskiro finansinio šaltinio, manytume, jog tokiu atveju yra tikslinga palikti teisę pačioms savivaldybėms spręsti, kokią dalį gauto KPPP „krepšelio“ skirti darnaus judumo priemonėms.
Savivaldybės jau ir dabar investuoja ir ateityje toliau investuos tiek į eismo saugos priemones, tiek į darnaus judumo priemones, tačiau tam nereikia nustatyti konkrečių ribų, nes kiekvienoje savivaldybėje situacija tiek su kelių infrastruktūra, tiek su darniu judumu yra skirtinga, todėl pačioms savivaldybėms turėtų būti palikta galimybė spręsti dėl KPPP lėšų paskirstymo proporcijų, atsižvelgiant į vietos specifiką ir gyventojų poreikius. Siūlome atsisakyti privalomų reikalavimų KPPP lėšų naudojimui, t. y. ne mažiau kaip 58 proc. KPPP finansavimo lėšų skirti turtui įsigyti, ne mažiau kaip 5 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir ne mažiau kaip 5 proc. finansuoti darnaus judumo priemones. Manome, kad šios proporcijos turėtų būti rekomendacinio pobūdžio arba jas galėtų nusistatyti pačios savivaldybių tarybos KPPP lėšų paskirstymo tvarkoje, kurią nuo 2022 metų privalės tvirtinti savivaldybės taryba. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įvertinus Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus, siūlytina nustatyti ne mažiau kaip 50 proc. KPPP finansavimo lėšų skirti turtui įsigyti, ne mažiau kaip 10 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir finansuoti darnaus judumo priemones. Papildomai žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-154
(16 N)
papildyti 16 punktu. 2. Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: „16.
Daugiabučių namų kiemams, kurių sklypai nesuformuoti ir valdomi savivaldybės, taisyti (remontuoti), tvarkyti ir prižiūrėti.“ Pritarti Argumentai: Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-154
pradžių Susisiekimo ministerija teikė KPPP įstatymo projektą su siūlymu naikinti 5 proc. KPPP rezervą, siekiant „maksimaliai depolitizuoti sprendimų priėmimą dėl atskirų KPPP projektų (visų pirma dėl rezervo) finansavimo“. Tačiau dabartiniame įstatymo projekte visgi nuspręsta palikti rezervą, tik jis pavadinamas kitaip ir keičiasi jo lėšų skirstymo kriterijai. Įstatymo projekte iš 33 proc., numatytų vietinės reikšmės keliams, iki 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams (pavyzdžiui, vietinės reikšmės kelių objektams, susijusiems su TEN-T geležinkelių tinklu; keliams, vedantiems į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos (pramonės parkus, laisvas ekonomines zonas), ir kitiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams). Jau dabar dauguma savivaldybių nuogąstauja, kad negalės pretenduoti į šiuos 9 procentus, nes tiesiog neatitiks kriterijų. Susisiekimo ministerijos teigimu, tai bus pagalba toms savivaldybėms, kurios įgyvendina valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių didelės vertės projektus ir nėra finansiškai pajėgios tai padaryti vien savo biudžetų sąskaita. Tokius pavienius, didelės apimties projektus savivaldybės tikrai vykdo. Tačiau daug optimalesnis sprendimas būtų šiuos valstybei svarbius vietinės reikšmės projektus finansuoti iš Infrastruktūros plėtros fondo, kurį planuoja steigti Susisiekimo ministerija, ar kito finansinio instrumento.
Šį fondą ministerija planavo steigti su tikslu finansuoti stambius kelių infrastruktūros objektus pritraukiant Europos investicinio banko lėšas, privačias lėšas ir pan. O konkrečios savivaldybės prie tokių didelės vertės vietinės reikšmės kelių objektų įgyvendinimo galėtų prisidėti nuosavomis lėšomis. Tokiu atveju visi numatyti
keliams, neišskiriant atskiro rezervo konkretiems objektams. Nepritarti Argumentai: Komiteto nariai balsavo ir 8 (aštuoniais) balsais prieš 4 (keturis) balsus nusprendė įstatymo projekto nuostatų, susijusių su šiuo pasiūlymu, nekeisti. Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas iš
svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams, yra pasvertas ir objektyvus. Numatoma finansavimo suma iš esmės nesumažina bendro finansavimo visoms savivaldybėms, tačiau tuo pačiu yra pakankama, kad padėtų savivaldybėms, kurioms pačioms yra per didelė finansinė našta tvarkyti vietinės reikšmės kelius, kurie
„tarnauja“ visai Respublikai. Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad nustatomas
ne konkrečiai 9 proc., tačiau iki 9 proc. Programos finansavimo lėšų paskirstymas. Tai reiškia, kad įvairiais metais pagal skirtingą poreikį gali būti paskirstoma, pvz., tiek 9 proc., tiek 5 proc., tiek išvis nepaskirstoma. Pažymėtina, kad šių lėšų galimas paskirstymas bus apibrėžtas tvarka, kurią nustatys Vyriausybė. Vadinasi, visos šalies savivaldybės galės pagal Vyriausybės nustatytą tvarką lygiomis teisėmis pretenduoti į šias lėšas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas,
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis, Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras, Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst, 2021-10-20 2021-09-29 vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) posėdyje nutarimu Nr. 786 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (TAP-21-1260(2)) (TAIS Nr. 21-30396) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo numatyta atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupėms (Sostinės regiono ir savivaldybėms prie didžiųjų miestų) ir taikyti vienodus visoms savivaldybėms lėšų paskirstymo kriterijus, o atskirą finansavimą siūloma palikti tik kurortinėms savivaldybėms. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rengėjai nurodo, kad kurortinės savivaldybės nepasižymi dideliu nuolatinių gyventojų skaičiumi ar kelių ilgiu, tačiau sezono metu savivaldybėse svečių skaičius išauga keletą kartų, todėl kelių infrastruktūra greičiau nusidėvi, o gaunamo finansavimo keliams neužtenka jai atnaujinti. 2021-10-14 Įstatymo projektas (2021-10-05 užregistruotas registre (XIVP-895)) buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje (toliau – Seimo) ir paskirti šie komitetai: Ekonomikos komitetas (pagrindinis); Biudžeto ir finansų komitetas (papildomas); Kaimo reikalų komitetas (papildomas);Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (papildomas).
Reiškiame nepritarimą Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupei – savivaldybės prie didžiųjų miestų, nes jomis yra pažeidžiami priemiestinių savivaldybių teisėti lūkesčiai ir interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu Įstatymo projektu yra siekiama sumažinti priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, nors net ir pagal šiuo metu galiojantį palankesnį reglamentavimą jis nėra pakankamas priemiestinių savivaldybių poreikių patenkinimui, nes skirstant lėšas nėra vertinami tokie svarbūs kriterijai, kaip eismo intensyvumas, sparti urbanistinė plėtra, nuolat didėjantis persikeliančių miesto gyventojų į sodo bendrijas skaičius, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos priemiestinėje savivaldybėje. Be to, svarbu įvertinti, kad priemiestinių savivaldybių keliams tenka daug didesnė apkrova dėl tranzitu pravažiuojančio transporto srautų, kurie nuolat vyksta į miestą bei grįžta atgal, o tai įtakoja kelių infrastruktūros greitesnį nusidėvėjimą ir poreikį nuolat ją prižiūrėti ir atnaujinti. Pažymėtina, kad pritarus pateiktam Įstatymo projektui, būtų iš esmės pabloginta priemiestinių savivaldybių kelių infrastruktūros būklė, nes dar labiau sumažinus priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, šių lėšų neužtektų net esamos kelių infrastruktūros remontui, o naujos kelių infrastruktūros plėtros priemiestinės savivaldybės turės iš viso atsisakyti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, visų priemiestinių savivaldybių merų vardu, reiškiame didelį susirūpinimą dėl pateikto Įstatymo projekto ir prašome Seimo narių nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybėms prie didžiųjų miestų. Siūlome palikti šiai grupei atskirą bent 2 proc. dydžio finansavimą, mažinant nuo 9 proc. iki 7 proc. Valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams planuojamą skirti finansavimą iš Vietinės reikšmės kelių skiriamo finansavimo krepšelio, kuris planuojamas iki 33 proc. nuo bendros Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatos. Nepritarti Argumentai:
Komiteto nariai balsavo ir 8 (aštuoniais) balsais prieš 4 (keturis) balsus nusprendė įstatymo projekte nenumatyti „žiedinėms“ savivaldybėms papildomo 2 proc. finansavimo. Papildomai žr. komiteto argumentus prie Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymo Nr. 5. 2. Krašto apsaugos ministerija, 2021-11-22 Susisiekimo ministerija parengė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 786 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimui.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Įstatymo pakeitimo projekte valstybinėms institucijoms nėra numatytas vietinių kelių finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Krašto apsaugos ministerija 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 12-01-1486 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 4, 6, 9 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto“ (pridedama) teikė pastabas ir pasiūlymus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta, be to, rašte išdėstytos pastabos buvo išsakytos ir 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusiame tarpinstituciniame pasitarime ir 2021 m. rugsėjo 29 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje. Susisiekimo ministerija siūlo iki šiol Krašto apsaugos ministerijai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamas lėšas skirti per asignavimus pagal 2021 m. skirtų lėšų lygį. Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos siūlymą, pažymi, kad lėšų, gautų per asignavimus kaip Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų, negalės tiesiogiai naudoti savivaldybėms priklausantiems vietiniams keliams tvarkyti, nes tai nėra krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijų turtas, be to, toks KAS skiriamų asignavimų naudojimas, kai lėšos bus naudojamos savivaldybėms nuosavybės teise priklausantiems vietinės reikšmės keliams pagerinti (rekonstruojant /remontuojant) ar tiesti naujiems vietinės reikšmės keliams, kurie priklausys savivaldybėms, prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytiems valstybės ir savivaldybių turto valdomo, naudojimo ir disponavimo juo principams bei Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatoms.
Susisiekimo ministerijos Įstatymo pakeitimo projekto aiškinimas, kad per Krašto apsaugos ministerijos asignavimus skiriamas lėšas bus galima naudoti ne KAS turtui (savivaldybių keliams) tvarkyti, o sudarant trišales sutartis su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybėmis, Krašto apsaugos ministerijos nuomone, nėra teisingas, taip pat neaiški finansavimo schema, nes Krašto apsaugos ministerijai skirtos asignavimų lėšos bus ne Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšos, be to, lieka neaišku, kokios trišalės sutarties subjekto VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisės ir pareigos būtų vykdant trišalės sutarties įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad kelių tiesimas (rekonstrukcija) nėra Krašto apsaugos ministerijai deleguota valstybės funkcija. Pagal NATO taikomą griežtą gynybos išlaidų apibrėžimą ir metodologiją, tokios išlaidos nebūtų priskiriamos prie Lietuvos įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. ar kitą numatytą dalį nuo BVP. Krašto apsaugos ministerija yra parengusi KPPP lėšų panaudojimo savivaldybių keliams tvarkyti planus 5 metų laikotarpiui.
jau atliktus kelių tiesimo (rekonstravimo) darbus. 2022 m. numatomi trys tęstiniai kelių tiesimo projektai, iš kurių vienas bus Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. XII-1228 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijoje ir Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijos teritorijoje. Krašto apsaugos ministerija siekia, kad savivaldybių vietinės reikšmės keliai dalyvaujant KAS institucijoms ir toliau būtų sistemingai tvarkomi, todėl siūlo, kad keičiant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą būtų numatyta, kad privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams ir keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, lėšos būtų numatytos ne iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų /skiriamų asignavimų, o KPPP iš 9 procentų vietiniams keliams skirtų asignavimų pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą sąrašą.
Atsižvelgdama į tai, į minėtą Vyriausybės tvirtinamą sąrašą Krašto apsaugos ministerija siūlo savivaldybėms priklausančius vietinės reikšmės kelius, vedančius į KAS objektus, įtraukti pagal šiuos kriterijus:
objektus, tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektų įgyvendinimas ir užbaigimas;
institucijų objektus, kurie arba kurių plėtra Lietuvos Respublikos Seimo pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais;
karinius miestelius;
į naujai vystomus KAS institucijų objektus;
institucijų objektų vietinės reikšmės keliai ir vietinės reikšmės keliai, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus būtinus priimančiosios šalies paramos poreikiams.
Nepritarti Argumentai: Komitetas nesutinka su Krašto apsaugos ministerijos teikiamu siūlymu, kad privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams ir keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, lėšos būtų numatytos ne iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų, o iš KPPP asignavimų, numatytų skirti iki 9 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstomų atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti. Pabrėžtina, kad pagal Įstatymo projektą iš 33 proc., numatytų vietinės reikšmės keliams, numatyta iki 9 proc. skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams, turi aiškią tikslinę paskirtį ir negali būti naudojama kitoms reikmėms, kaip kad siūlo Krašto apsaugos ministerija.
Komitetas, sistemiškai įvertinęs Įstatymo projektu nustatomą teisinį reguliavimą dėl lėšų paskirstymo, pagal kurį naikinamas Programos finansavimas Krašto apsaugos ministerijai, Aplinkos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai ir numatoma padidinti šių institucijų asignavimus, atitinkamai sumažinus Programos asignavimus Susisiekimo ministerijai, siūlo pagrindiniam komitetui ir Vyriausybei užtikrinti, kad Krašto apsaugos ministerijos 2022 m. asignavimuose papildomai būtų numatytos lėšos vietinės reikšmės keliams tvarkyti, atitinkamai sumažinus 2022 m. Programos finansavimo lėšų asignavimus Susisiekimo ministerijai, dalyje, skirtoje Programos finansavimo lėšas, skirtas naudoti valstybinės reikšmės kelių tinklui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Rita Tamašunienė, Jonas Pinskus, Valdemaras Valkiūnas, Česlav Olševski, Zigmantas Balčytis, Remigijus Žemaitaitis, Laima Nagienė, Gintautas Kindurys, Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis, Vilija Targamadzė, Robertas Šarknickas, Vytautas Gapšys, Rimantė Šalaševičiūtė, Saulius Skvernelis, Algirdas Sysas, Domas Griškevičius, 2021-10-194 Argumentai: atkreiptinas dėmesys, kad skirstant lėšas vietinės reikšmės keliams tik pagal gyventojų skaičių ir motorizuoto eismo kelių ilgį, tankiai apgyvendintų priemiesčių vietovių gyventojams nebus užtikrintas saugus transporto bei pėsčiųjų eismas. Gyventojų skaičiaus rodiklis yra objektyviausias, įrodantis eismo intensyvumą.
Priemiestinėse (žiedinėse) savivaldybėse gyvena didžiausias gyventojų skaičius, dalis jų nuolat gyvena sodininkų bendrijose, kurių keliai ir gatvės yra dažnai prastos būklės. Siūlome taip pat padidinti finansavimą vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos, kadangi šių savivaldybių keliais juda didesni keleivių ir sunkiasvorio transporto priemonių srautas; keliai ir gatvės gadinamos, nėra įrengtos triukšmą mažinančios infrastruktūros. Pasiūlymas:
2 ir 3 punktais:
2) Vietinės reikšmės keliams priemiestinėms (žiedinėms) savivaldybėms - 2 procentai, iš kurių 50 procentų pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) ir 50 procentų-pagal į savivaldybės kelių ir gatvių sąrašą įtrauktų sodininkų bendrijų kelių ilgį, vykdant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1-4 punktus;
3) Vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos – 2 procentai, kurie paskirstomi pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį– 50 procentų;
punktą laikyti 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
4) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 94 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai.
Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų tvirtinamuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų. Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų. Nepritarti Argumentai:
Komiteto nariai balsavo ir 8 (aštuoniais) balsais prieš 4 (keturis) balsus nusprendė įstatymo projekto nuostatų, susijusių su šiuo pasiūlymu, nekeisti. Papildomai žr. komiteto argumentus prie Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymo Nr. 5. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
1) iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-895 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus;
2) atkreipti pagrindinio komiteto ir Vyriausybės dėmesį į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIVP-895 naikinant Programos finansavimą valstybės institucijoms (Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija), skirtą tvarkyti vietinės reikšmės kelius, jis privalo būti papildomai numatytas šių institucijų 2022 m. asignavimuose, atitinkamai sumažinus 2022 m.
Programos finansavimo lėšų asignavimus Susisiekimo ministerijai dalyje, skirtoje Programos finansavimo lėšas naudoti valstybinės reikšmės kelių tinklui. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-12-014
Argumentai: Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Tai reiškia, kad visą atsakomybę už šios funkcijos įgyvendinimą prisiima pačios savivaldybės. Vadinasi, centrinė valdžia teisės aktų ribose turėtų kuo mažiau varžyti ir riboti savivaldybių savarankiškumą. Todėl, siekiant didinti savivaldybių savarankiškumą ir mažinti centrinės valdžios įtaką savivaldai, siūlytina įstatymo projekte numatytą reikalavimą ne mažiau kaip 58 proc. lėšų skirti turtui įsigyti (vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti) sumažinti iki 50 proc. Taip pat įstatymo projekte nustatytus reikalavimus skirti 5 proc. eismo saugumui ir 5 proc. darniam judumui apjungti į vieną 10 proc. reikalavimą abiem funkcijoms, t. y. tiek darniam judumui, tiek eismo saugumui. Tokiu atveju pačios savivaldybės pagal savo poreikį galės nuspręsti, kokią dalį iš 10 proc. skirti vienai ar kitai funkcijai įgyvendinti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Ne mažiau kaip 58 procentai
institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 5 procentai 10 procentų skirtų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti; ne mažiau kaip 5 procentai skirtų Programos finansavimo lėšų turi būti naudojama ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti.“
Įvertinant tai, kad daugelyje savivaldybių yra didelė problema dėl prastos būklės daugiabučių namų kiemų, būtina sudaryti galimybes savivaldybėms plačiau naudoti įstatymo projektu numatomą skirti finansavimą ir leisti jį taip pat nukreipti daugiabučių namų kiemams taisyti (remontuoti), tvarkyti ir prižiūrėti. Dėl tokio reguliavimo nesumažės savivaldybių įsipareigojimai vietinės reikšmės keliams tvarkyti, kadangi savivaldybės jiems tvarkyti gali naudoti kitas savo biudžeto lėšas, pvz., pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį 16 punktu: „16.
Valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių laikymui skirtų aikštelių įrengimui ir priežiūrai, įskaitant dangos keitimą, taisymą, ženklinimą ir kitas eismo reguliavimo priemones nepriklausomai nuo to ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija.“ Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems
vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti.;“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
kaimo reikalų komitetas
DĖL Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto nr. XIVP-895 2021-10-27
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 1
straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnis. Siekiant, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimai nebūtų panaikinti 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 2 straipsnio redakcijai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 3
dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 3 straipsnyje pripažįstant keičiamo įstatymo 4 straipsnį netekusiu galios dėstytinas visas 4 straipsnis su pavadinimu.
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 2
straipsniu keičiamas įstatymo 3 straipsnis, jame nurodant, kad programa finansuojama tik Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti visi programos finansavimo šaltiniai, juos toliau detalizuojant keičiamo įstatymo
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 4 - 8 straipsniais. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
4, 5)
teisinio nuoseklumo ir atsižvelgus į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
teisinio aiškumo ir atsižvelgus į tai, kad teisės akto tekste skliausteliuose dėstomi paaiškinimai, o ne nustatomos taisyklės, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje formuluotė „Iki einamųjų metų
sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos“. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies formuluotė „savivaldybės gali pasirašyti sutarčių“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne savivaldybės, o savivaldybių administracijos pasirašo sutartis dėl rangos darbų ar paslaugų suteikimo. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
7.
4
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų gali būti pasirašomos tam tikros vertės neviršijančios rangos darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo sutartys. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms užtikrinti gali būti reikalingas ne tik rangos darbų atlikimas, paslaugų suteikimas, bet taip pat ir tam tikrų įrenginių įsigijimas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta „kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti“, 21 punkte – „Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti“). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas, nustatant, kad gali būti sudarytos sutartys, reikalingos visoms keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma formuluotė
„deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais
metais atliktus darbus“. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio
užtikrinti, kad šis tinklas veiktų ir išvardijamos konkrečios veiklos, tarp kurių yra ne tik darbų atlikimas, tačiau ir paslaugų teikimas – tiek projektavimas, tiek priežiūra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata“, nors to paties straipsnio 3 ir
teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes.
10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
(1,
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma numatyti, kad Programos finansavimo lėšos paskirstomos pagal konkrečius Lietuvos statistikos departamento duomenis – suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių, nuolatinių gyventojų skaičių, o nuo 2025 metų įtraukiant ir papildomą rodiklį – Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio konkretaus laikotarpio duomenys būtų imami nustatant konkretų paskirstymą. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas pašalinant minėtą neaiškumą. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje vartojamos sąvokos
„Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems
vietinės reikšmės keliams“ bei „skirtų Programos finansavimo lėšų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šioje dalyje vartojamas sąvokas. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl savivaldybių tarybų turimų priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar atsižvelgus į įstatymo priėmimo procedūras bei terminus įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų pakeisti, kad savivaldybių taryboms užtektų laiko minėtiems teisės aktams priimti.
Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūlytina po formuluotės „viešai skelbiamos“ įrašyti formuluotę
„savivaldybės interneto svetainėje“. Pritarti
13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13. 4
jog pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII- 2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 3 straipsnio
straipsnio 7 dalies 4 punkto tekstas išdėstytas taip: „4) tolimojo, vietinio
(miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 4 punktas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 P. Girčys, 2021-10-23. 4
EK atsisakius finansuoti išorinių ES sienų apsaugai nuo neteisėto kirtimo skirtų fizinių priemonių įrengimą, manau, kad Vyriausybė turi turėti šiam tikslui papildomą finansinį svertą. Todėl teikiu šį pasiūlymą, kurio esmė yra papildyti projekto 4 straipsnyje išdėstomą nauja redakcija įstatymo 9 straipsnį 10 dalimi: „10.
Vyriausybės nustatyta tvarka programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija apsaugai užtikrinti reikalingiems automobilių keliams tiesti, remontuoti ir prižiūrėti bei laikiniems ir stacionariems inžineriniams įrenginiams bei statiniams, skirtiems fiziniai apsaugai nuo neteisėtų sienos su minėtomis valstybėmis kirtimo įrengti, remontuoti ir prižiūrėti.“ Nepritarti Valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija apsaugai užtikrinti reikalingiems laikiniems ir stacionariems inžineriniams įrenginiams bei statiniams, skirtiems fizinei apsaugai nuo neteisėtų sienos su minėtomis valstybėmis kirtimo įrengti, remontuoti ir prižiūrėti neturėtų būti finansuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Alytaus r. savivaldybės meras, Kauno r. savivaldybės meras, Klaipėdos r. savivaldybės meras, Panevėžio r. savivaldybės meras, Šiaulių r. savivaldybės meras, Vilniaus r. savivaldybės meras, 2021-10-19. 2021-09-29 vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) posėdyje nutarimu Nr. 786 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (TAP-21-1260(2)) (TAIS Nr. 21-30396) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo numatyta atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupėms (Sostinės regiono ir savivaldybėms prie didžiųjų miestų) ir taikyti vienodus visoms savivaldybėms lėšų paskirstymo kriterijus, o atskirą finansavimą siūloma palikti tik kurortinėms savivaldybėms.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rengėjai nurodo, kad kurortinės savivaldybės nepasižymi dideliu nuolatinių gyventojų skaičiumi ar kelių ilgiu, tačiau sezono metu savivaldybėse svečių skaičius išauga keletą kartų, todėl kelių infrastruktūra greičiau nusidėvi, o gaunamo finansavimo keliams neužtenka jai atnaujinti. 2021-10-14 Įstatymo projektas (2021-10-05 užregistruotas registre (XIVP-895)) buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje (toliau – Seimo) ir paskirti šie komitetai: Ekonomikos komitetas (pagrindinis); Biudžeto ir finansų komitetas (papildomas); Kaimo reikalų komitetas (papildomas);Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (papildomas). Reiškiame nepritarimą Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupei – savivaldybės prie didžiųjų miestų, nes jomis yra pažeidžiami priemiestinių savivaldybių teisėti lūkesčiai ir interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu Įstatymo projektu yra siekiama sumažinti priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, nors net ir pagal šiuo metu galiojantį palankesnį reglamentavimą jis nėra pakankamas priemiestinių savivaldybių poreikių patenkinimui, nes skirstant lėšas nėra vertinami tokie svarbūs kriterijai, kaip eismo intensyvumas, sparti urbanistinė plėtra, nuolat didėjantis persikeliančių miesto gyventojų į sodo bendrijas skaičius, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos priemiestinėje savivaldybėje.
Be to, svarbu įvertinti, kad priemiestinių savivaldybių keliams tenka daug didesnė apkrova dėl tranzitu pravažiuojančio transporto srautų, kurie nuolat vyksta į miestą bei grįžta atgal, o tai įtakoja kelių infrastruktūros greitesnį nusidėvėjimą ir poreikį nuolat ją prižiūrėti ir atnaujinti. Pažymėtina, kad pritarus pateiktam Įstatymo projektui, būtų iš esmės pabloginta priemiestinių savivaldybių kelių infrastruktūros būklė, nes dar labiau sumažinus priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, šių lėšų neužtektų net esamos kelių infrastruktūros remontui, o naujos kelių infrastruktūros plėtros priemiestinės savivaldybės turės iš viso atsisakyti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, visų priemiestinių savivaldybių merų vardu, reiškiame didelį susirūpinimą dėl pateikto Įstatymo projekto ir prašome Seimo narių nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybėms prie didžiųjų miestų. Siūlome palikti šiai grupei atskirą bent 2 proc. dydžio finansavimą, mažinant nuo 9 proc. iki 7 proc. Valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams planuojamą skirti finansavimą iš Vietinės reikšmės kelių skiriamo finansavimo krepšelio, kuris planuojamas iki 33 proc. nuo bendros Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatos. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narė Rita Tamašunienė, 2020-10-19. 96 Argumentai: atkreiptinas dėmesys, kad skirstant lėšas vietinės reikšmės keliams tik pagal gyventojų skaičių ir motorizuoto eismo kelių ilgį, tankiai apgyvendintų priemiesčių vietovių gyventojams nebus užtikrintas saugus transporto bei pėsčiųjų eismas. Gyventojų skaičiaus rodiklis yra objektyviausias, įrodantis eismo intensyvumą. Priemiestinėse (žiedinėse) savivaldybėse gyvena didžiausias gyventojų skaičius, dalis jų nuolat gyvena sodininkų bendrijose, kurių keliai ir gatvės yra dažnai prastos būklės. Siūlome taip pat padidinti finansavimą vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos, kadangi šių savivaldybių keliais juda didesni keleivių ir sunkiasvorio transporto priemonių srautas; keliai ir gatvės gadinamos, nėra įrengtos triukšmą mažinančios infrastruktūros. Pasiūlymas:
dalį naujais 2 ir 3 punktais:
2) Vietinės reikšmės keliams priemiestinėms (žiedinėms) savivaldybėms - 2 procentai, iš kurių 50 procentų pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) ir 50 procentų - pagal į savivaldybės kelių ir gatvių sąrašą įtrauktų sodininkų bendrijų kelių ilgį, vykdant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 - 4 punktus;
3) Vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos – 2 procentai, kurie paskirstomi pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų; 2.
Buvusį 2 šios dalies punktą laikyti 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
4) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 94 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų tvirtinamuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų. Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal
procentų. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-895 ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Gudauskas, Vidmantas Kanopa. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, A.Čepononis (pavaduojantis P.Saudargą), V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Rita Tamašunienė, Susisiekimo ministras Marius Skuodis, susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Dovilė Sujetaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnis.
Siekiant, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimai nebūtų panaikinti 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 2 straipsnio redakcijai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nepritarti. Minimas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas yra susijęs su e-tolling sistemos įdiegimu, tačiau teisės aktai reglamentuojantys e-tolling įgyvendinimą šiuo metu yra rengiami ir derinami su suinteresuotomis institucijomis. Tik įvertinus institucijų pateiktas pastabas ir tinkamai perkėlus ES teisės aktus, bus keičiamas minėtas įstatymas, tačiau šiuo metu dar nėra aišku kokia apimtimi, todėl kartu teikti ir minėto įstatymo pakeitimą netikslinga. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 3 straipsnyje pripažįstant keičiamo įstatymo 4 straipsnį netekusiu galios dėstytinas visas 4 straipsnis su pavadinimu. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamas įstatymo 3 straipsnis, jame nurodant, kad programa finansuojama tik Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti visi programos finansavimo šaltiniai, juos toliau detalizuojant keičiamo įstatymo
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 4 - 8 straipsniais. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą asignavimai Kelių priežiūros ir plėtros programai nebus planuojami iš konkrečios valstybės biudžeto pajamų (t. y. iš mokesčių, nurodytų 3 straipsnyje) dalies. Nors 3 straipsnyje paminėtų mokesčių reglamentavimas išlieka Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme, tačiau jie yra laikomi valstybės biudžeto pajamomis, o ne Programos finansavimo šaltiniais. Siekiant aiškumo, siūlome patikslinti 8 straipsnio pavadinimą:
„8 straipsnis. Kiti mokesčiai Programos ir finansavimo
šaltiniai“. Įvertinus Finansų ministerijos pastabą (žr. toliau), 3 straipsnį siūloma naikinti. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnį. Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Programos finansavimo šaltiniai šaltinis Programa finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“. 4
nuoseklumo ir atsižvelgus į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių turinį, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį perkelti išdėstant ją po 5 šio straipsnio dalies. Pritarti. 35. Trimetėje Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio
lėšų. 5
aiškumo ir atsižvelgus į tai, kad teisės akto tekste skliausteliuose dėstomi paaiškinimai, o ne nustatomos taisyklės, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje formuluotė „Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos“ keistina formuluote „Iki trimetės lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos“. Pritarti. 54.
pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo iki einamųjų biudžetinių metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą trimetę Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki trimetės Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 6
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies formuluotė „savivaldybės gali pasirašyti sutarčių“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne savivaldybės, o savivaldybių administracijos pasirašo sutartis dėl rangos darbų ar paslaugų suteikimo. Pritarti. 54. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo iki einamųjų biudžetinių metų vasario
finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu.
Iki trimetės Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 7
siūloma nustatyti, kad dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų gali būti pasirašomos tam tikros vertės neviršijančios rangos darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo sutartys. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms užtikrinti gali būti reikalingas ne tik rangos darbų atlikimas, paslaugų suteikimas, bet taip pat ir tam tikrų įrenginių įsigijimas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta „kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti“, 21 punkte – „Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti“). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas, nustatant, kad gali būti sudarytos sutartys, reikalingos visoms keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Pritarti. 54.
biudžeto patvirtinimo iki einamųjų biudžetinių metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą trimetę Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki trimetės Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 8
siūloma formuluotė „deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus“. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatomos veiklos vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų ir išvardijamos konkrečios veiklos, tarp kurių yra ne tik darbų atlikimas, tačiau ir paslaugų teikimas – tiek projektavimas, tiek priežiūra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas. Pritarti. 6.
sąmatoje šio straipsnio
išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma 33 procentai Programos finansavimo lėšų, iš kurių iki 9 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskirstoma taip:9
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė
„trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo
sąmata“, nors to paties straipsnio 3 ir 5 dalyse vartojama formuluotė
„trimetė lėšų naudojimo sąmata“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina
suvienodinti projekte vartojamas formuluotes. Pritarti. 54. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo iki einamųjų biudžetinių metų vasario
finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki trimetės Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.
10
dalies 1 ir 2 punktuose siūloma numatyti, kad Programos finansavimo lėšos paskirstomos pagal konkrečius Lietuvos statistikos departamento duomenis – suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių, nuolatinių gyventojų skaičių, o nuo 2025 metų įtraukiant ir papildomą rodiklį – Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio konkretaus laikotarpio duomenys būtų imami nustatant konkretų paskirstymą. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas pašalinant minėtą neaiškumą. Pritarti. „1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai, iš kurių 50 procentų minėtoms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų – pagal per paskutinius
(vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.);
iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) –
tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. tvirtinamuose patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų.
Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų.“11
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje vartojamos sąvokos „Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams“ bei „skirtų Programos finansavimo lėšų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šioje dalyje vartojamas sąvokas. Pritarti. 7. Ne mažiau kaip 58 procentai 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 5 procentai 10 procentų skirtų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti; ne mažiau kaip 5 procentai skirtų Programos finansavimo lėšų turi būti naudojama ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-135 12.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl savivaldybių tarybų turimų priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar atsižvelgus į įstatymo priėmimo procedūras bei terminus įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų pakeisti, kad savivaldybių taryboms užtektų laiko minėtiems teisės aktams priimti. Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūlytina po formuluotės „viešai skelbiamos“ įrašyti formuluotę „savivaldybės interneto svetainėje“. Pritarti. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 3. Savivaldybės institucijos iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. 13
pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr.
ir 6 straipsnio 1 dalį, šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo 9 straipsnio
tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 4 punktas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti. 4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Paulius Girčys, 2021 m. spalio 25 d. siūlymas (G-2021-10752)4
Pasiūlymas teikiamas TAP: XIVP-895 - Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt?regNo EK atsisakius finansuoti išorinių ES sienų apsaugai nuo neteisėto kirtimo skirtų fizinių priemonių įrengimą, manau, kad Vyriausybė turi turėti šiam tikslui papildomą finansinį svertą. Todėl teikiu šį pasiūlymą, kurio esmė yra papildyti projekto 4 straipsnyje išdėstomą nauja redakcija įstatymo 9 straipsnį 10 dalimi: "10.
Vyriausybės nustatyta tvarka programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija apsaugai užtikrinti reikalingiems automobilių keliams tiesti, remontuoti ir prižiūrėti bei laikiniems ir stacionariems inžineriniams įrenginiams bei statiniams, skirtiems fiziniai apsaugai nuo neteisėtų sienos su minėtomis valstybėmis kirtimo įrengti, remontuoti ir prižiūrėti."
<...>
Pagarbiai Paulius Girčys Buvęs Vyriausybės kanceliarijos patarėjas susisiekimo klausimais Nepritarti. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos yra skirtos keliams finansuoti. Pagal Kelių įstatymą kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Programos finansavimo lėšų skyrimas ne keliams ir ne su keliais susijusiems tikslams, t. y. išorinių ES sienų apsaugai nuo neteisėto kirtimo skirtų fizinių priemonėms įrengti, Susisiekimo ministerijos nuomone, prieštarautų keičiamo įstatymo logikai ir tikslams, todėl turi būti finansuojamas iš kitų finansavimo šaltinių skirtų sienų apsaugai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Vrubliauskas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras, Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst, 2021-10-21 Reiškiame nepritarimą Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupei – savivaldybės prie didžiųjų miestų, nes jomis yra pažeidžiami priemiestinių savivaldybių teisėti lūkesčiai ir interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu Įstatymo projektu yra siekiama sumažinti priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, nors net ir pagal šiuo metu galiojantį palankesnį reglamentavimą jis nėra pakankamas priemiestinių savivaldybių poreikių patenkinimui, nes skirstant lėšas nėra vertinami tokie svarbūs kriterijai, kaip eismo intensyvumas, sparti urbanistinė plėtra, nuolat didėjantis persikeliančių miesto gyventojų į sodo bendrijas skaičius, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos priemiestinėje savivaldybėje. Be to, svarbu įvertinti, kad priemiestinių savivaldybių keliams tenka daug didesnė apkrova dėl tranzitu pravažiuojančio transporto srautų, kurie nuolat vyksta į miestą bei grįžta atgal, o tai įtakoja kelių infrastruktūros greitesnį nusidėvėjimą ir poreikį nuolat ją prižiūrėti ir atnaujinti. Pažymėtina, kad pritarus pateiktam Įstatymo projektui, būtų iš esmės pabloginta priemiestinių savivaldybių kelių infrastruktūros būklė, nes dar labiau sumažinus priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, šių lėšų neužtektų net esamos kelių infrastruktūros remontui, o naujos kelių infrastruktūros plėtros priemiestinės savivaldybės turės iš viso atsisakyti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, visų priemiestinių savivaldybių merų vardu, reiškiame didelį susirūpinimą dėl pateikto Įstatymo projekto ir prašome Seimo narių nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybėms prie didžiųjų miestų. Siūlome palikti šiai grupei atskirą bent 2 proc. dydžio finansavimą, mažinant nuo 9 proc. iki 7 proc. Valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams planuojamą skirti finansavimą iš Vietinės reikšmės kelių skiriamo finansavimo krepšelio, kuris planuojamas iki 33 proc. nuo bendros Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatos. Pritarti iš dalies. Yra suformuluotas Ekonomikos komiteto pasiūlymas žiedinėms savivaldybėms finansavimą kelių priežiūrai didinti 1 proc. Siūlymui iš viso atmesti įstatymo projektą - nepritarti. Įstatymo projektu bendras finansavimas Programai nebus padidintas, jis tiesiog bus lygiateisiškiau bus perskirstomas savivaldybėms. Savivaldybių krepšeliai didės, bet jie didės iš dalies valstybinės reikšmės kelių sąskaita. Todėl Susisiekimo ministerijos duomenimis, net jeigu bendras finansavimas keliams nepadidėtų, t. y. išliktų 2021 metų lygmenyje (531,6 mln. Eur), po įstatymo projekto patvirtinimo absoliučiai visos savivaldybės, net ir tos (tame tarpe ir priemiestinės savivaldybės), kurios iki šiol gaudavo papildomą finansavimą keliams, gautų didesnį finansavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2021-06-21 iki 2021-07-09 vyko viešosios konsultacijos.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo apie 100 dalyvių – Lietuvos Respublikos Seimo, savivaldybių, sodininkų bendrijų, Susisiekimo ministerijos pavaldžių įmonių ir įstaigų, kelių rangovų, ekspertų atstovai. Visi diskusijos dalyviai palaikė trimetį kelių finansavimą, kuris padėtų kelių projektus planuoti ir įgyvendinti. Buvo pritarta, kad kelių finansavimas nepakankamas ir jį būtina didinti. Taip pat dalyviai pasisakė už tai, kad savivaldybėms turėtų būti palikta laisvė pačioms spręsti, pagal kokius kriterijus jos skirsto gaunamą Programos finansavimo lėšų krepšelį. Tačiau nuomonės išsiskyrė dėl Programos finansavimo lėšų rezervo panaikinimo ir dėl papildomų finansavimo eilučių atskiroms savivaldybių grupėms išlaikymo. Visgi daugumai savivaldybių siūlomi pakeitimai yra priimtini ir vertinami teigiamai. Manytume, kad suteikus papildomą finansavimą atskirai savivaldybių grupei, t. y. priemiestinėms savivaldybėms, būtų sudaromos prielaidos nelygiateisiam finansavimo paskirstymui tarp savivaldybių, vienos savivaldybės gautų daugiau lėšų nei kitos (įskaitant miestų savivaldybes, kuriose taip pat labai didelis eismo intensyvumas). Atkreipiame dėmesį, kad patvirtinus įstatymo projektą ir padidinus finansavimą savivaldybių keliams, jo vis tiek neužtenka, nes kelių finansavimo poreikis yra ženkliai didesnis ir akivaizdžiai nepakankamas. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2021-09-27 raštas Nr. ((2.120Mr-03)-5K-2114025)-6K-210571323 Kadangi Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje teikiamos informacijos pobūdis yra analogiškas kaip ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame Įstatymo 3 straipsnyje, siūlome šio straipsnio, kaip perteklinio, atsisakyti. Pritarti. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnį. Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Programos finansavimo šaltiniai šaltinis Programa finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“. 3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2021-09-27 raštas Nr. ((2.120Mr-03)-5K-2114025)-6K-210571395 Siūlome apsvarstyti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamos Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad „Iki einamųjų metų pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų, skirtų šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms“ tikslingumą. Mūsų nuomone, Programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė. Pritarti. 54. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo iki einamųjų biudžetinių metų vasario
finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki trimetės Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
raštas Nr. ((2.120Mr-03)-5K-2114025)-6K-210571395 Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamoje Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje žodžius „atitinkamų metų“ ir vietoje jų rašyti
„einamųjų biudžetinių metų“, ir šiuos žodžius patikslinti kitoje šios dalies
nuostatoje, kurią siūlome (žiūr. šio rašto 5 punktą) perkelti į Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką. Taip pat, mūsų nuomone, tikslinga nurodyti Vyriausybės tvirtinamo dokumento ne konkrečią datą – vasario 1 d., o terminą, per kurį šis dokumentas tvirtinamas, Seimui patvirtinus tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą, nes tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas gali būti tikslinamas. Be to, mūsų nuomone, tikslinga Įstatymo projekte numatyti, kad Vyriausybės tvirtinamas dokumentas gali būti tikslinamas. Pritarti. 54. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo iki einamųjų biudžetinių metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą trimetę Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki trimetės Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms. Trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 5.
7 Reikalavimą 58 proc. vietinės reikšmės keliams skirtą kapitalo išlaidoms sumažinti tarkim iki 50 proc. Pritarti. 7. Ne mažiau kaip 58 procentai 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 5 procentai 10 procentų skirtų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti; ne mažiau kaip 5 procentai skirtų Programos finansavimo lėšų turi būti naudojama ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija 2021-10-1397 Apjungti reikalavimą 5 proc. darnaus judumo ir 5 proc. eismo saugai į vieną 10 proc. bloką. Pritarti. Bus didesnis lankstumas savivaldybėms renkantis prioritetus, Savivaldybės turinčios mažiau darnaus judumo priemonių, galės naudoti eismo saugumo priemonėms ir atvirkščiai. Bus efektyviau panaudotos programos lėšos. Taip pat bus paprastesnis administravimas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri atsakinga už išlaidų tinkamumo vietinės reikšmės keliuose kontrolę. 7. Ne mažiau kaip 58 procentai 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 5 procentai 10 procentų skirtų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti; ne mažiau kaip 5 procentai skirtų Programos finansavimo lėšų turi būti naudojamair darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-15 1.
PLĖTROS PROGRAMOS PLANAVIMO IR FINANSAVIMO. Savivaldybės teigiamai vertina, kad Vyriausybė tvirtins trimetę Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau
kelių dangos būklę, reikalingos ženkliai didesnės investicijos į šią sritį. Todėl labai svarbu, kad KPPP – pagrindinis Lietuvos kelių finansavimo šaltinis – augtų stabiliai, nuosekliai ir pastoviai. Atsižvelgiant į tai siūlome, KPPP finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki einamųjų biudžetinių metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą trimetę lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau kaip 80 100 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms.“. Tai leistų užtikrinti, kad ateinančių metų KPPP finansavimo lygis nebūtų mažesnis nei ankstesnių metų. Ypač tai svarbu įtvirtinti, nes nuo 2022 metų asignavimai KPPP programai nebus planuojami iš konkrečios akcizo dalies. Nepritarti. Visų pirma Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo iš karto nuo jo priėmimo (2020-11-03) ir nesvarbu, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas dar nėra pakeistas, minėtas nutarimas buvo jau taikomas nuo 2021 metų pradžios. Jau nuo 2021 metų KPPP asignavimai buvo planuojami ne iš degalų akcizų. Antra, pirminis Susisiekimo ministerijos pasiūlymas buvo dar labiau konservatyvesnis, t. y. 50 proc. Tačiau įvertinus institucijų pastabas ir prašymus, buvo nuspręsta padidinti galimybę užkontraktuoti iki 80 proc. Susisiekimo ministerijos nuomone, 20 proc. rezervas reikalingas. Pvz., jeigu atsitiktų krizė ir valstybė neturėtų finansinių galimybių antraisiais ar trečiaisiais metais skirti pakankamai finansavimo keliams, 20 proc. būtų ta vieta, kuri suteiks Finansų ministerijai galimybę paprasčiau subalansuoti antrųjų ir trečiųjų metų biudžetus, neaukojant jau prisiimtų įsipareigojimų.
Parengiamuosiuose pasitarimuose su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadų rengėjais visgi buvo sutarta, kad 80 proc. yra pakankamai, kadangi didelė dalis kelių darbų yra paprastasis remontas, priežiūra ir pan., o tai einamieji, kasmet vykstantys darbai. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-15
LĖŠŲ NAUDOJIMUI. Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje planuojama nurodyti, kaip savivaldybė turi naudoti gautas KPPP lėšas: ne mažiau kaip 58 proc. KPPP lėšų skirti turtui įsigyti (vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti), ne mažiau kaip 5 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir ne mažiau kaip 5 proc. – finansuoti darnaus judumo priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Tai reiškia, kad visą atsakomybę už šios funkcijos įgyvendinimą prisiima pačios savivaldybės, o centrinė valdžia teisės aktų ribose neturėtų varžyti ir riboti savivaldybių savarankiškumo. Atsižvelgiant į tai, manome, kad minėtos KPPP lėšų naudojimo sąlygos pažeidžia savivaldybių savarankiškumo principą. Įrašant papildomą skirsnį 5 proc. skirti darniam judumui, kurio sąvoka yra glaudžiai susijusi su saugaus eismo priemonių sąvoka, savivaldybėms atsiranda prievolė bendrai 10 proc. KPPP lėšų panaudoti saugaus eismo ir darnaus judumo priemonėms.
Kadangi darnaus judumo priemonė perėmė pagrindines eismo saugumo priemones – pėsčiųjų takus ir šaligatvius – mažoms savivaldybėms iškils sunkumų pasiekti 5 proc. eismo saugumo priemonių, eismo saugumo priemonėse paliekant, praktiškai, tik vietinės reikšmės kelių ženklinimą, kuris sudaro mažą procentą visų objektui skirtų lėšų. Konkrečių KPPP lėšų naudojimo sąlygų nustatymui ypač nepritaria rajoninės savivaldybės. 5 proc. eismo saugumui ir 5 proc. darniam judumui joms yra per didelė finansinė našta. Šiose savivaldybėse daug opesnė problema yra žvyrkelių asfaltavimas. Kalbant apie darnų judumą, tai jis turės atskirą finansavimo šaltinį. Šiuo metu Susisiekimo ministerija steigia darnaus judumo fondą ir jo lėšos bus naudojamos savivaldybių darnaus judumo priemonėms finansuoti. Šį fondą sudarys planuojamos gauti ES fondų lėšos bei įplaukos iš motorinių transporto priemonių taršos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad darnaus judumo priemonės bus finansuojamos iš atskiro finansinio šaltinio, manytume, jog tokiu atveju yra tikslinga palikti teisę pačioms savivaldybėms spręsti, kokią dalį gauto KPPP „krepšelio“ skirti darnaus judumo priemonėms. Savivaldybės jau ir dabar investuoja ir ateityje toliau investuos tiek į eismo saugos priemones, tiek į darnaus judumo priemones, tačiau tam nereikia nustatyti konkrečių ribų, nes kiekvienoje savivaldybėje situacija tiek su kelių infrastruktūra, tiek su darniu judumu yra skirtinga, todėl pačioms savivaldybėms turėtų būti palikta galimybė spręsti dėl KPPP lėšų paskirstymo proporcijų, atsižvelgiant į vietos specifiką ir gyventojų poreikius. Siūlome atsisakyti privalomų reikalavimų KPPP lėšų naudojimui, t. y. ne mažiau kaip 58 proc. KPPP finansavimo lėšų skirti turtui įsigyti, ne mažiau kaip 5 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir ne mažiau kaip 5 proc. finansuoti darnaus judumo priemones.
Manome, kad šios proporcijos turėtų būti rekomendacinio pobūdžio arba jas galėtų nusistatyti pačios savivaldybių tarybos KPPP lėšų paskirstymo tvarkoje, kurią nuo 2022 metų privalės tvirtinti savivaldybės taryba. Pritarti iš dalies. Susisiekimo ministerija sutinka sumažinti reikalavimą turtui įsigyti iš KPPP lėšų nuo 58 iki 50 proc. Sutinka apjungti reikalavimą 5 proc. darnaus judumo ir 5 proc. eismo saugai į vieną 10 proc. bloką. Tačiau palikti šiuos reikalavimus, kaip rekomendacijas, Susisiekimo ministerija nesutinka. Iš principo KPPP lėšos yra dotacija. Kaip ir su ES lėšomis, KPPP lėšų naudojimui turi būti numatyti reikalavimai. Teoriškai, turėtų būti nustatyti net rodikliai, už kurių pasiekimą skiriamas KPPP finansavimas savivaldybėms. Nepasiekus rodiklių, KPPP lėšos turėtų būti grąžinamos. Be to, atlikus analizę savivaldybės turtui sukurti KPPP lėšas naudoja didesne dalimi, negu 58 proc. Problemos kaip ir nėra, gal tik kelioms savivaldybėms sukelia nepatogumų. 7. Ne mažiau kaip 58 procentai 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 5 procentai 10 procentų skirtų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti; ne mažiau kaip 5 procentai skirtų Programos finansavimo lėšų turi būti naudojama ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-15
dalį papildyti 16 punktu. 2.
naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: „16. Daugiabučių namų kiemams, kurių sklypai nesuformuoti ir valdomi savivaldybės, taisyti (remontuoti), tvarkyti ir prižiūrėti.“ Pritarti. KPPP programos lėšos naudojamas keliams ir gatvėms plėtoti, remontuoti ir prižiūrėti. Kiemas nėra gatvė. Yra rizika, kad bus iškraipyta KPPP finansavimo esmė. Miestuose daug kiemų priklauso bendrijoms, o lėšų tokiems subjektams (bendrijoms) pagal įstatymą nėra skiriamos. Šiuo metu savivaldybės turi galimybę išasfaltuoti kiemą, jeigu iki jo esamas privažiavimas užregistruojamas kaip gatvė/kelias ir aikštelė yra kelio juostoje. Tačiau Susisiekimo ministerija sutinka su siūlymu, tačiau punkto redakcija turėtų būti tokia: „16. Valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių laikymui skirtų aikštelių įrengimui ir priežiūrai, įskaitant dangos keitimą, taisymą, ženklinimą ir kitas eismo reguliavimo priemones nepriklausomai nuo to ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija.“
nenuoseklumą. Iš pradžių Susisiekimo ministerija teikė KPPP įstatymo projektą su siūlymu naikinti 5 proc. KPPP rezervą, siekiant „maksimaliai depolitizuoti sprendimų priėmimą dėl atskirų KPPP projektų (visų pirma dėl rezervo) finansavimo“. Tačiau dabartiniame įstatymo projekte visgi nuspręsta palikti rezervą, tik jis pavadinamas kitaip ir keičiasi jo lėšų skirstymo kriterijai.
Įstatymo projekte iš 33 proc., numatytų vietinės reikšmės keliams, iki 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams (pavyzdžiui, vietinės reikšmės kelių objektams, susijusiems su TEN-T geležinkelių tinklu; keliams, vedantiems į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos (pramonės parkus, laisvas ekonomines zonas), ir kitiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams). Jau dabar dauguma savivaldybių nuogąstauja, kad negalės pretenduoti į šiuos 9 procentus, nes tiesiog neatitiks kriterijų. Susisiekimo ministerijos teigimu, tai bus pagalba toms savivaldybėms, kurios įgyvendina valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių didelės vertės projektus ir nėra finansiškai pajėgios tai padaryti vien savo biudžetų sąskaita. Tokius pavienius, didelės apimties projektus savivaldybės tikrai vykdo. Tačiau daug optimalesnis sprendimas būtų šiuos valstybei svarbius vietinės reikšmės projektus finansuoti iš Infrastruktūros plėtros fondo, kurį planuoja steigti Susisiekimo ministerija, ar kito finansinio instrumento. Šį fondą ministerija planavo steigti su tikslu finansuoti stambius kelių infrastruktūros objektus pritraukiant Europos investicinio banko lėšas, privačias lėšas ir pan. O konkrečios savivaldybės prie tokių didelės vertės vietinės reikšmės kelių objektų įgyvendinimo galėtų prisidėti nuosavomis lėšomis. Tokiu atveju visi numatyti 33 proc. KPPP lėšų būtų paskirstomi visų savivaldybių vietinės reikšmės keliams, neišskiriant atskiro rezervo konkretiems objektams. Nepritarti. Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. posėdyje visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais pritarta KPPP finansavimo įstatymo pakeitimui, tame tarpe ir KPPP rezervo naikinimui. Įstatymo projekte nurodyta, kad valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams skiriama iki 9 proc.
„Iki 9 proc.“ iš esmės reiškia ir 0 proc. Jeigu valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių objektų atitinkamais metais nebus, 9 proc. bus paskirstyti savivaldybėms krepšeliais pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį. 9 proc. skirstymo kriterijai ir tvarka šiuo metu rengiami ir iki kitų metų sausio 1 d. bus patvirtinti Vyriausybės nutarimu. Infrastruktūros plėtros fondą įsteigti reikia laiko, skolinimosi iš fondo galimybės priklausys ir nuo savivaldybių skolinimosi galimybių. Ne visos savivaldybės dėl joms nustatytų limitų galės skolintis iš minėto fondo. Tokiais atvejais KPPP lėšos arba siūlomi 9 proc. iš esmės liks vieninteliu strateginių vietinės reikšmės kelių objektų finansavimo šaltiniu. 11. Krašto apsaugos ministerija, 2021-11-11 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Įstatymo pakeitimo projekte valstybinėms institucijoms nėra numatytas vietinių kelių finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Krašto apsaugos ministerija 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 12-01-1486 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 4, 6, 9 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto“ (pridedama) teikė pastabas ir pasiūlymus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta, be to, rašte išdėstytos pastabos buvo išsakytos ir 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusiame tarpinstituciniame pasitarime ir 2021 m. rugsėjo 29 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje. Susisiekimo ministerija siūlo iki šiol Krašto apsaugos ministerijai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamas lėšas skirti per asignavimus pagal 2021 m. skirtų lėšų lygį.
Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos siūlymą, pažymi, kad lėšų, gautų per asignavimus kaip Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų, negalės tiesiogiai naudoti savivaldybėms priklausantiems vietiniams keliams tvarkyti, nes tai nėra krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijų turtas, be to, toks KAS skiriamų asignavimų naudojimas, kai lėšos bus naudojamos savivaldybėms nuosavybės teise priklausantiems vietinės reikšmės keliams pagerinti (rekonstruojant / remontuojant) ar tiesti naujiems vietinės reikšmės keliams, kurie priklausys savivaldybėms, prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytiems valstybės ir savivaldybių turto valdomo, naudojimo ir disponavimo juo principams bei Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatoms. Susisiekimo ministerijos Įstatymo pakeitimo projekto aiškinimas, kad per Krašto apsaugos ministerijos asignavimus skiriamas lėšas bus galima naudoti ne KAS turtui (savivaldybių keliams) tvarkyti, o sudarant trišales sutartis su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybėmis, Krašto apsaugos ministerijos nuomone, nėra teisingas, taip pat neaiški finansavimo schema, nes Krašto apsaugos ministerijai skirtos asignavimų lėšos bus ne Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšos, be to, lieka neaišku, kokios trišalės sutarties subjekto VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisės ir pareigos būtų vykdant trišalės sutarties įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad kelių tiesimas (rekonstrukcija) nėra Krašto apsaugos ministerijai deleguota valstybės funkcija.
Pagal NATO taikomą griežtą gynybos išlaidų apibrėžimą ir metodologiją, tokios išlaidos nebūtų priskiriamos prie Lietuvos įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. ar kitą numatytą dalį nuo BVP. Krašto apsaugos ministerija yra parengusi KPPP lėšų panaudojimo savivaldybių keliams tvarkyti planus 5 metų laikotarpiui. 2021 m. baigiami trūkstant lėšų statybos įmonėms sumokėti už jau atliktus kelių tiesimo (rekonstravimo) darbus. 2022 m. numatomi trys tęstiniai kelių tiesimo projektai, iš kurių vienas bus Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. XII-1228 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijoje ir Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijos teritorijoje. Krašto apsaugos ministerija siekia, kad savivaldybių vietinės reikšmės keliai dalyvaujant KAS institucijoms ir toliau būtų sistemingai tvarkomi, todėl siūlo, kad keičiant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą būtų numatyta, kad privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams ir keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, lėšos būtų numatytos ne iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų /skiriamų asignavimų, o KPPP iš 9 procentų vietiniams keliams skirtų asignavimų pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą sąrašą.
Atsižvelgdama į tai, į minėtą Vyriausybės tvirtinamą sąrašą Krašto apsaugos ministerija siūlo savivaldybėms priklausančius vietinės reikšmės kelius, vedančius į KAS objektus, įtraukti pagal šiuos kriterijus:
1pradėtų kelių, vedančių į KAS institucijų objektus,
tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektų įgyvendinimas ir užbaigimas;
objektus, kurie arba kurių plėtra Lietuvos Respublikos Seimo pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais;
3vietinės reikšmės keliai, vedantys į karinius miestelius;
vystomus KAS institucijų objektus;
vietinės reikšmės keliai ir vietinės reikšmės keliai, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus būtinus priimančiosios šalies paramos poreikiams. Nepritarti. Susisiekimo ministerijos parengtame KPPP finansavimo įstatymo pakeitimo projekte nenumatytas KPPP lėšų skyrimas valstybės institucijoms, todėl neplanuojama šių nuostatų įtraukti į poįstatyminius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. posėdyje visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais (tame tarpe ir KAM) pritarta KPPP finansavimo įstatymo pakeitimui.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto išvadų rengėjų 2021 m. lapkričio 22 d. organizuotame pasitarime, dalyvaujant KAM, AM, FM ir Susisiekimo ministerijos atstovams, buvo tartasi dėl klausimų, susijusių su nuostatų dėl valstybės institucijų finansavimo KPPP lėšomis KPPP finansavimo įstatyme panaikinimu. Susisiekimo ministerija ir FM atsakė į pasitarimo dalyvių klausimus. Atsižvelgus į pasitarimo rezultatus, Susisiekimo ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją raštu dėl Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projekto pakeitimo. Finansų ministerijos prašoma perskirstyti KPPP finansavimo lėšas: sumažinti asignavimus Susisiekimo ministerijai ir padidinti asignavimų dydį kitiems asignavimų valdytojams, tarp jų KAM privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus. Finansų ministerijos, skiriant minėtas lėšas ir derinant KAM strateginio veiklos plano projektą, prašoma užtikrinti šių asignavimai planavimą ir panaudojimą pagal tikslinę paskirtį. 12 Susisiekimo ministerija, 2021-12-07 Ūkio subjektams, plečiantiems savo veiklą, vis dažniau atsiranda poreikis vežti ypač sunkius ir stambius krovinius, kurių ir matmenys, ir svoriai yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus parametrus, tačiau jeigu krovinio matmenų atveju leidžiama viršyti didžiausiuosius leidžiamus matmenis, tai svorio viršijimo atveju nei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, nei Kelių įstatymo nuostatos to neleidžia, nes nustato ribojimus dėl maksimalios leidžiamos viršyti transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovos.
Susisiekimo ministerija, siekdama Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti sunkiasvorėms motorinėms transporto priemonėms ar jų junginiams, kurių ašies (ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 8 t, ribinį tarifą už leidimo išdavimą. Kelių įstatymo 20 straipsnio pakeitimo tikslas – nustatyti galimybę transporto priemonėms, kurių ašies (ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 8 t, gauti leidimą ir apibrėžti šios galimybės įgyvendinimo sąlygas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu: „6 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4. Mokestis nustatomas sumuojant mokesčius už kiekvienos ašies (ašių) didžiausiosios leidžiamosios ašies
(ašių) apkrovos viršijimą. Jeigu sunkiasvorės motorinės transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo viršija 8,0 t, tokioms sunkiasvorėms motorinėms transporto priemonėms ar jų junginiams taikomas vienkartinis tarifas, kuris apskaičiuojamas taip: prie didžiausiojo ribinio tarifo pridedamas papildomas 2,00 Eur mokestis už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą 1,0 t.“ Pritarti. 5.
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narių Ritos Tamašunienės, Jono Pinskaus,
4 Argumentai: atkreiptinas dėmesys, kad skirstant lėšas vietinės reikšmės keliams tik pagal gyventojų skaičių ir motorizuoto eismo kelių ilgį, tankiai apgyvendintų priemiesčių vietovių gyventojams nebus užtikrintas saugus transporto bei pėsčiųjų eismas. Gyventojų skaičiaus rodiklis yra objektyviausias, įrodantis eismo intensyvumą. Priemiestinėse (žiedinėse) savivaldybėse gyvena didžiausias gyventojų skaičius, dalis jų nuolat gyvena sodininkų bendrijose, kurių keliai ir gatvės yra dažnai prastos būklės. Siūlome taip pat padidinti finansavimą vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos, kadangi šių savivaldybių keliais juda didesni keleivių ir sunkiasvorio transporto priemonių srautas; keliai ir gatvės gadinamos, nėra įrengtos triukšmą mažinančios infrastruktūros. Pasiūlymas:
naujais 2 ir 3 punktais:
2) Vietinės reikšmės keliams priemiestinėms (žiedinėms) savivaldybėms - 2 procentai, iš kurių 50 procentų pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) ir 50 procentų-pagal į savivaldybės kelių ir gatvių sąrašą įtrauktų sodininkų bendrijų kelių ilgį, vykdant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str.
1-4 punktus;
3) Vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos – 2 procentai, kurie paskirstomi pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį– 50 procentų;
punktą laikyti 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
4) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 94 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų tvirtinamuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų. Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų. Nepritarti. Siūloma pritarti Ekonomikos komiteto pasiūlymui, kuriuo žiedinėms savivaldybėms kelių priežiūrai siūloma papildomai skirti ne 2, o 1 proc.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus, kai kurios savivaldybės galės gauti papildomą finansavimą pagal 2 papildomas eilutes – būdamos priemiestinėmis ir būdamos pasienio savivaldybėmis. Tokia tvarka iškraipys Programos finansavimo lėšų lygiateisio paskirstymo tarp savivaldybių principus ir daugelio savivaldybių atžvilgiu bus diskriminacinė. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2021-10-28 Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-895 ir komiteto išvadoms. Pritarti. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-12-01
1) iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-895 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus;
2) atkreipti pagrindinio komiteto ir Vyriausybės dėmesį į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIVP-895 naikinant Programos finansavimą valstybės institucijoms (Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija), skirtą tvarkyti vietinės reikšmės kelius, jis privalo būti papildomai numatytas šių institucijų 2022 m. asignavimuose, atitinkamai sumažinus 2022 m. Programos finansavimo lėšų asignavimus Susisiekimo ministerijai dalyje, skirtoje Programos finansavimo lėšas naudoti valstybinės reikšmės kelių tinklui. Pritarti.
Pritarti. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto išvadų rengėjų 2021 m. lapkričio 22 d. organizuotame pasitarime, dalyvaujant KAM, AM, FM ir Susisiekimo ministerijos atstovams, buvo tartasi dėl klausimų, susijusių su nuostatų dėl valstybės institucijų finansavimo KPPP lėšomis KPPP finansavimo įstatyme panaikinimu. Susisiekimo ministerija ir FM atsakė į pasitarimo dalyvių klausimus. Atsižvelgus į pasitarimo rezultatus, Susisiekimo ministerija kreipėsi raštu į Finansų ministeriją dėl Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projekto pakeitimo. Finansų ministerijos prašoma perskirstyti KPPP finansavimo lėšas: sumažinti asignavimus Susisiekimo ministerijai ir padidinti asignavimų dydį kitiems asignavimų valdytojams, tarp jų KAM privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus. 3 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-12-014 Argumentai:
Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Tai reiškia, kad visą atsakomybę už šios funkcijos įgyvendinimą prisiima pačios savivaldybės. Vadinasi, centrinė valdžia teisės aktų ribose turėtų kuo mažiau varžyti ir riboti savivaldybių savarankiškumą. Todėl, siekiant didinti savivaldybių savarankiškumą ir mažinti centrinės valdžios įtaką savivaldai, siūlytina įstatymo projekte numatytą reikalavimą ne mažiau kaip 58 proc. lėšų skirti turtui įsigyti (vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti) sumažinti iki 50 proc.
Taip pat įstatymo projekte nustatytus reikalavimus skirti 5 proc. eismo saugumui ir 5 proc. darniam judumui apjungti į vieną 10 proc. reikalavimą abiem funkcijoms, t. y. tiek darniam judumui, tiek eismo saugumui. Tokiu atveju pačios savivaldybės pagal savo poreikį galės nuspręsti, kokią dalį iš 10 proc. skirti vienai ar kitai funkcijai įgyvendinti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Ne mažiau kaip 58 procentai 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 5 procentai 10 procentų skirtų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti; ne mažiau kaip 5 procentai skirtų Programos finansavimo lėšų turi būti naudojama ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti.“ Pritarti. 4 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-12-01 Argumentai:
Įvertinant tai, kad daugelyje savivaldybių yra didelė problema dėl prastos būklės daugiabučių namų kiemų, būtina sudaryti galimybes savivaldybėms plačiau naudoti įstatymo projektu numatomą skirti finansavimą ir leisti jį taip pat nukreipti daugiabučių namų kiemams taisyti (remontuoti), tvarkyti ir prižiūrėti.
Dėl tokio reguliavimo nesumažės savivaldybių įsipareigojimai vietinės reikšmės keliams tvarkyti, kadangi savivaldybės jiems tvarkyti gali naudoti kitas savo biudžeto lėšas, pvz., pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį 16 punktu:
„16. Valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių
(gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių laikymui skirtų aikštelių įrengimui ir priežiūrai, įskaitant dangos keitimą, taisymą, ženklinimą ir kitas eismo reguliavimo priemones nepriklausomai nuo to ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija.“ Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems
vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti.;“ Pritarti. 5. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-12-08 iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-895 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Argumentai: atsižvelgiant į 2021-10-21 priemiestinių savivaldybių merų kolektyvinį raštą ir jame išdėstytus argumentus, siūloma šiai savivaldybių grupei papildomai skirti 1 proc. dydžio finansavimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalį nauju 2 punktu, buvusį 2 punktą laikyti 3 punktu, jį pakeisti ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„2) vietinės reikšmės keliams žiedinėse Alytaus rajono, Kauno rajono,
Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse – 1 procentą; šios lėšos minėtoms savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.)
savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų;
valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 97 procento, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalį nauju 2 punktu, buvusį 2 punktą laikyti 3 punktu, jį pakeisti ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„2) vietinės reikšmės keliams žiedinėse Alytaus rajono, Kauno rajono,
Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse – 1 procentą; šios lėšos minėtoms savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.)
savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų;
valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 97 procento, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų.
Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Skritulskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris