DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS KONSTITUCINIO įstatymo ir LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS įstatymo
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ Nr. I-789 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant pakeisti šiuo metu galiojantį LR valstybinės kalbos įstatymą atnaujintu LR valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu. Dar 1995 metais priimtas LR valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų – niekaip neaptariamos informacinės technologijos ir kita. Nuo senojo LR valstybinės kalbos įstatymo priėmimo Seime buvo sukurta ne viena darbo grupė Kalbos įstatymo projektui paruošti, paskutinis toks projektas buvo pateiktas 2013 metais, gautos institucijų pastabos, tačiau per aštuonerius metus net ir atnaujintas įstatymo projektas paseno, nebeatitinka kai kurių šiuolaikinių realijų. Dabar galiojančiame įstatyme yra smulkmeniškai reguliuojamų dalykų, kurie dėl savo specifikos arba yra praradę aktualumą, arba juos reiktų pernelyg dažnai keisti ir tikslinti. Siūloma Konstitucinio Kalbos įstatymo versija būtų skirta reguliuoti tik esminius lietuvių kalbos egzistencijos klausimus. Teikiamų įstatymų projektų tikslas yra atnaujinti LR valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą taip, kad jis atitiktų šiuolaikines gyvenimo realijas, nubrėžtų esmines kalbos politikos, tvarkybos ir norminimo kryptis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų inicijavo ir parengė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. 3.
Šiai dienai valstybinės kalbos apsaugą ir raidą – vartojimą, norminimą, taisyklingumą – reglamentuoja LR valstybinės kalbos įstatymas. Įstatyme reguliuojamos LR valstybinės kalbos įstatymo tvarkos, kategorijos ir kiti įstatymo taikymo klausimai. Prieš 27 metus priimtas įstatymas yra pasenęs teisės normų pateikimo ir teisės technikos, taikymo požiūriu. Nėra tinkamai apibrėžtos įstatyme vartojamos sąvokos, pasikeitusi terminija, dalis teisės normų yra praradę aktualumą, o kai kurie valstybinės kalbos vartojimo aspektai yra apskritai neapibrėžti. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Siūlomas naujas LR valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas perima dalį senų LR valstybinės kalbos įstatymo nuostatų, tačiau turi keletą pakeitimų bei papildymų. Projekte apibrėžiamos kai kurios įstatyme vartojamos sąvokos, papildomos šio įstatymo reguliavimo sritys (pavyzdžiui, nustatomas valstybinės lietuvių kalbos vartojimas naudojantis informacinėmis technologijomis). Siūlomas naujas įstatymas būtų mažiau detalus, reguliuotų tik esminius valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir kitus svarbius klausimus, o šių klausimų detalesnis reguliavimas būtų perkeltas į poįstatyminius teisės aktus. Tokiu būdu sudarant galimybes įstatymų leidėjams prisitaikyti prie dažnai besikeičiančių šiuolaikinio gyvenimo realijų. Įstatymas leis užtikrinti tinkamą lietuvių kalbos funkcionalumą visose viešojo gyvenimo srityse, numatys kalbos vartojimo, darybos, norminimo bei apsaugos klausimus. Įstatymo rengėjai atsižvelgė į ES teisės normas, siekdami kad naujasis įstatymas atitiktų Lietuvos Respublikos įsipareigojimus numatytus tarptautinėse sutartyse. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos.
Atvirkščiai, priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį, kadangi bus atnaujintos pasenusios sąvokos, nustatytas reguliavimas naujai atsiradusiose viešojo gyvenimo srityse, pvz., informacinių technologijų srityje, taip pat įstatymo nuostatos atitiks ES teisės normas. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Kadangi naujasis LR valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas keičia senąjį LR valstybinės kalbos įstatymą, yra būtina LR valstybinės kalbos įstatymą pripažinti netekusiu galios, taip ir LR įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“. Kadangi LR valstybinės kalbos įstatymas jau yra įrašytas Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniame įstatyme, jo keisti nereikėtų. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Teikiami Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas nereikia jokių papildomų įgyvendinamųjų aktų priėmimo. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados LR valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas yra parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. IX-1595 priimtas Valstybinės kalbos politikos 2003-2008 m. gaires, taip pat 2018 m. birželio 27 d. priimtą Seimo nutarimą Nr. XIII-1318 „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairių“ bei 2020 m. spalio 13 d. Seimo nutarimą Nr. XIII-3324 „Dėl lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021-2027 metų gairių patvirtinimo“.
Projektas parengtas remiantis ir 2013 m. teiktu LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIIP-558 bei pateiktas Europos teisės departamento, Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, gautas pastabas 2013 m. teiktam LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIP-558. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „kalba“, „valstybinė kalba“, „bendrinė lietuvių kalba“, „kalbos tvarkyba“, „kultūros paveldas“, „oficialioji kalba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi pagrindimai ir paaiškinimai neteikiami. Teikia Seimo nariai
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS KONSTITUCINIO įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS įstatymo NR. I-779 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ NR. I-789 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ Nr. I-789 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant pakeisti šiuo metu galiojantį LR valstybinės kalbos įstatymą atnaujintu LR valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu. Dar 1995 metais priimtas LR valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų – neaptariamos informacinės technologijos, gestų kalba ir kita. Nuo pirmojo LR valstybinės kalbos įstatymo priėmimo Seime buvo sukurta ne viena darbo grupė Kalbos įstatymo projektui paruošti. Paskutinis toks projektas buvo pateiktas 2013 metais, gautos institucijų pastabos, tačiau per aštuonerius metus net ir atnaujintas įstatymo projektas paseno, nebeatitinka kai kurių šiuolaikinių realijų. Dabar galiojančiame įstatyme yra smulkmeniškai reguliuojamų dalykų, kurie dėl savo specifikos arba yra praradę aktualumą, arba juos reiktų pernelyg dažnai keisti ir tikslinti. Siūloma Konstitucinio Kalbos įstatymo versija būtų skirta reguliuoti tik esminius lietuvių kalbos egzistencijos klausimus. Teikiamų įstatymų projektų tikslas yra atnaujinti LR valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą taip, kad jis atitiktų šiuolaikines gyvenimo realijas, nubrėžtų esmines kalbos politikos, tvarkybos ir norminimo kryptis. 2.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiai dienai valstybinės kalbos apsaugą ir raidą – vartojimą, norminimą, taisyklingumą – reglamentuoja LR valstybinės kalbos įstatymas. Įstatyme reguliuojamos LR valstybinės kalbos įstatymo tvarkos, kategorijos ir kiti įstatymo taikymo klausimai. Prieš 27 metus priimtas įstatymas yra pasenęs teisės normų pateikimo ir teisės technikos, taikymo požiūriu. Nėra tinkamai apibrėžtos įstatyme vartojamos sąvokos, pasikeitusi terminija, dalis teisės normų yra praradę aktualumą, o kai kurie valstybinės kalbos vartojimo aspektai yra apskritai neapibrėžti. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Siūlomas naujas LR valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas perima dalį senų LR valstybinės kalbos įstatymo nuostatų, tačiau turi ir svarbių pakeitimų bei papildymų. Projekte apibrėžiamos įstatyme vartojamos sąvokos, papildomos šio įstatymo reguliavimo sritys (pavyzdžiui, nustatomas valstybinės lietuvių kalbos vartojimas naudojantis informacinėmis technologijomis). Siūlomas naujas įstatymas būtų mažiau detalus, reguliuotų tik esminius valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir kitus svarbius klausimus, o šių klausimų detalesnis reguliavimas būtų perkeltas į poįstatyminius teisės aktus. Tokiu būdu sudaromos galimybės įstatymų leidėjui prisitaikyti prie dažnai besikeičiančių šiuolaikinio gyvenimo realijų. Įstatymas leis užtikrinti tinkamą lietuvių kalbos funkcionalumą visose viešojo gyvenimo srityse, numatys kalbos vartojimo, darybos, norminimo bei apsaugos klausimus. Rengiant įstatymą buvo atsižvelgta į ES teisės normas, siekiama, kad naujasis įstatymas atitiktų Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, numatytus tarptautinėse sutartyse. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Kadangi naujasis LR valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas keičia senąjį LR valstybinės kalbos įstatymą, yra būtina LR valstybinės kalbos įstatymą pripažinti netekusiu galios, taip pat ir LR įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“. Kadangi LR valstybinės kalbos įstatymas jau yra įrašytas Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniame įstatyme, jo keisti nereikėtų. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Teikiami Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 11.
11Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymų projektai atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas įpareigojama atsakingas valstybės institucijas iki Įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus įgyvendinamuosius aktus. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados LR valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas yra parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. IX-1595 priimtas Valstybinės kalbos politikos 2003-2008 m. gaires, taip pat 2018 m. birželio 27 d. priimtą Seimo nutarimą Nr. XIII-1318 „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairių“ bei 2020 m. spalio 13 d. Seimo nutarimą Nr. XIII-3324 „Dėl lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021-2027 metų gairių patvirtinimo“. Projektas parengtas remiantis ir 2013 m. teiktu LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIIP-558 bei pateiktas Europos teisės departamento, Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, gautas pastabas 2013 m. teiktam LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIP-558. Taip pat atsižvelgta į Seimo kanceliarijos teisės departamento teiktas išvadas LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektams XIVP-880 ir XIVP-880(2). 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „kalba“, „valstybinė kalba“, „bendrinė lietuvių kalba“, „Lietuvių kalbos tvarkyba“, „kultūros paveldas“, „oficialioji kalba“, „bendrinės lietuvių kalbos norma“, „viešasis asmuo“, „viešasis užrašas“, „viešoji informacija“, „viešojo gyvenimo sritis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi pagrindimai ir paaiškinimai neteikiami. Teikia Seimo nariai
2021-10-11 Nr. XIVP-880 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai, kurie negali prieštarauti konstituciniams įstatymams. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio
kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Seimo statute nustatyta, kad konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka, taip pat kad nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių (171³ straipsnio
įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas); sudėtingesne šių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka siekiama sudaryti prielaidas užtikrinti juose nustatyto teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos
kalbos konstituciniu įstatymu turėtų būti sureguliuoti reikšmingiausi valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime aspektai, nustatytos svarbiausios valstybinės kalbos apsaugą užtikrinančios taisyklės. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo galios ir sudėtingesnės jo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, konstitucinio įstatymo nuostatos dėstytinos lakoniškai, kuo labiau apibendrintai, įtvirtinant bendrus principus ir vengiant detalaus reglamentavimo.
Teikiamas projektas šiuo atžvilgiu tobulintinas, nes, viena vertus, jame siūloma nemažai gana detalių nuostatų, kurias, prireikus, galėtų būti sudėtinga pakeisti, kita vertus, kai kurių svarbių valstybinės kalbos vartojimo klausimų, pavyzdžiui, visuomenei labai svarbaus asmenvardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose klausimo, taip pat juridinių asmenų pavadinimų rašymo reguliavimas projekte apskritai nenumatytas. 2. Projekto preambulės ketvirtojoje pastraipoje minimas Lietuvos valstybės ir visuomenės interesas užtikrinti lietuvių kalbos konstitucinį statusą, tačiau šio statuso turinys preambulėje atsispindi tik fragmentiškai, neatsižvelgus į Konstitucinio Teismo aktuose (1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės
kalbos konstitucinio statuso sampratą: lietuvių kalba yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija; ji yra svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė; lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešosios raiškos ir bendravimo tarpusavyje bei su visuomenės nariais priemonė; valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija; valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga; ir kt. 3.
nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes joje nurodytus siekius iš esmės apima preambulės ketvirtosios pastraipos formuluotės. Jeigu šios pastraipos nebūtų atsisakyta, siūlytume išbraukti formuluotę „kaip viešojo intereso dalyko“. 4. Preambulės trečiojoje pastraipoje vietoj žodžio
„grindžiamas“ įrašytina „grindžiamą“, o vietoj žodžio „krypį“ įrašytina
„kryptį“. 5. Preambulės ketvirtojoje pastraipoje formuluotė
„Valstybė įsipareigoja užtikrinti lietuvių kalbos kaip viešojo intereso dalyko
apsaugą ir raidą ir“ išbrauktina, nes ji nei kalbos požiūriu, nei pagal prasmę nesisieja su kontekstu. 6. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiuo įstatymu būtų reglamentuojama, be kita ko, valstybinės kalbos priežiūra ir kontrolė. Šiuo atžvilgiu pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal oficialiąją konstitucinę valstybinės kalbos doktriną įstatymų leidėjas privalo nustatyti, be kita ko, valstybinės kalbos apsaugos priemones (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai, 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). Antra, iš projekto nuostatų nėra aiškus sąvokų
„kalbos priežiūra“ ir „kalbos kontrolė“ turinys bei tarpusavio santykis
(projekto 18 straipsnyje kalbama apie lietuvių kalbos priežiūrą ir stebėseną, kurią atliktų įgaliota valstybės institucija, turinti užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įstatymo reikalavimų, o 19 straipsnyje minima šio įstatymo vykdymą kontroliuojanti įgaliota valstybės institucija, tačiau šių straipsnių nuostatų santykis neaiškus; žr. 48, 49 pastabas). 7. Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatoje
„Įstatymas nereglamentuoja tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių
asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą“ kaip perteklinių ir netikslių atsisakytina formuluočių „ar etninėms grupėms“ bei „ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos“.
Kartu pažymėtina, kad šios nuostatos paskirtis yra neaiški, ji gali klaidinti (pavyzdžiui, neaišku, koks yra jos santykis su projekte siūlomu valstybinės kalbos vartojimo švietimo srityje teisiniu reguliavimu; žr. 29 pastabą), todėl svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų atsisakyti. 8. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kam būtų taikomas šis įstatymas. Pažymėtina, kad šios dalies antrajame sakinyje išdėstytos nuostatos prasmė yra visiškai neaiški ir tikslintina (nesuprantama nei tai, koks yra ryšys tarp kitų Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų ir tarptautinių teisinių santykių, nei pačios formuluotės „įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek tarptautiniam teisiniam santykiui taikytina Lietuvos Respublikos teisė“ prasmė). Kartu pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose (1999 m. spalio 21 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai, 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). 9. Konstitucinio įstatymo teisinė galia suponuoja įstatymų leidėjo ir kitų teisėkūros subjektų pareigą suderinti su juo paprastuosius (ordinarinius) įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, kuriuose atitinkami visuomeniniai santykiai reguliuojami išsamiau ir detaliau.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos dėl lietuvių kalbos ir kitų kalbų vartojimo taikomos tiek, „kiek to nereglamentuoja šis įstatymas“, išbrauktina kaip teisiškai ydinga, nes ji užkirstų kelią taikyti visas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis būtų sukonkretinamos šiame konstituciniame įstatyme įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės ir tie patys santykiai būtų reguliuojami detaliau. 10. Projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotė
„skirta viešojo gyvenimo reikmėms“ keistina formuluote „skirta vartoti
viešajame gyvenime“. 11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio
sąvoka, o ne sutrumpintas jos variantas „bendrinė kalba“, ir turėtų būti vartojama kitose projekto nuostatose (2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka turėtų būti „bendrinės lietuvių kalbos norma“, to paties straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka – „lietuvių kalbos tvarkyba“ (plg. su projekto III skyriaus ir 15 straipsnio pavadinimais), o šios sąvokos apibrėžtyje, taip pat 15 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje po žodžio „bendrinės“ įrašytina „lietuvių“). 12. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje lietuvių kalbos tvarkyba apibrėžta, be kita ko, kaip kalbos statusą užtikrinančių priemonių visuma. Šioje formuluotėje patikslintina, ar turimas omenyje valstybinės kalbos statuso užtikrinimas, ar kažkas kita. 13.
„oficialusis Lietuvos Respublikos vietovardis“ projekto tekste tėra pavartota
vieną kartą (beje, netiksliai) – 13 straipsnyje, skirtame vietovardžių vartojimui reglamentuoti, todėl svarstytina, ar tikslinga šią sąvoką įtvirtinti 2 straipsnyje, tarp pagrindinių įstatymo sąvokų, ar užtektų ją apibrėžti (paaiškinti) pačiame 13 straipsnyje. Be to, pažymėtina, kad nėra aišku, kokie teisės aktai, kuriuose yra nustatyti Lietuvos Respublikos geografinių objektų pavadinimai lietuvių kalba, turimi omenyje. 14. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta sąvoka
„specialiosios radijo ir televizijos programos“ toliau tekste nėra pavartota nė
karto. Diskutuotina, ar tokių specifinių visuomenės informavimo srities sąvokų apibrėžtis apskritai turėtų tapti siūlomo priimti konstitucinio įstatymo, kuriame turėtų būti reguliuojami reikšmingiausi valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime aspektai, reguliavimo dalyku. Neaiškus ir šios sąvokos santykis su projekto
„specialiosios programos“ turiniu. 15. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma apibrėžti
sąvoką „viešieji dokumentai“, nors toliau tekste ji taip pat pavartota tik kartą. Manome, kad šios sąvokos apibrėžtis siūlomame priimti konstituciniame įstatyme taip pat būtų perteklinė ir neatitiktų jo reguliavimo dalyko. 16. Projekto 3 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti „Valstybinės kalbos statusas“. 17. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje neturėtų būti įtvirtinta ne tik asmens teisė Lietuvos Respublikoje vartoti lietuvių kalbą ir gauti ja informaciją visose viešojo gyvenimo srityse, bet, pirmiausia, bendras principas, kad viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime vartojama valstybinė kalba. 18.
Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba, tačiau nenumatoma įtvirtinti to paties Konstitucijos straipsnio 3 dalyje garantuotos asmenų, nemokančių lietuvių kalbos, teisės teismo procese, taip pat ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvauti per vertėją. Manome, kad, konstituciniame įstatyme įtvirtinus minėtą principą, kartu turėtų būti numatytas ir šios konstitucinės garantijos įgyvendinimas. 19. Projekto 5, 6 straipsniuose siūloma gana detaliai reglamentuoti tam tikrus valstybinės kalbos vartojimo valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų veikloje aspektus, tačiau subjektų, kuriems turėtų būti taikomi su valstybinės kalbos vartojimu susiję reikalavimai, ratas apibrėžtas per siaurai, apskritai stokojama bendro principo, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės ir kitus dokumentus tvarko valstybine kalba. Šiuo atžvilgiu primintina, kad Konstitucinio Teismo aktuose, be kita ko, yra nurodyti tokie valstybinės kalbos vartojimo reikalavimai: lietuvių kalba privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba (1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai, 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). Svarstytinas labiau apibendrintas, lakoniškesnis šių projekto straipsnių nuostatų išdėstymas viename straipsnyje, dirbtinai neatskiriant vidaus ir viešojo administravimo veiklos, institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų tarpusavio santykių nuo jų „santykių su juridiniais ir fiziniais asmenimis“. 20.
vietoj formuluočių „institucijų ir įstaigų“, „institucijos ir įstaigos“, „institucijoms ir įstaigoms“ įrašytina atitinkamai „institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų“, „institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos“,
„institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms“. 21. Projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotę
„sprendimų priėmimo procedūrų ir vidaus administravimo veiklos vykdymo kalba
yra lietuvių kalba“ siūlytume pakeisti formuluote „veikla organizuojama ir vykdoma valstybine kalba“. 22. Projekto 6 straipsnio pavadinime ir 2–5 dalyse, taip pat kitose projekto nuostatose vartojamoje formuluotėje „valstybės ir savivaldybių institucijos ir subjektai“ žodžio „subjektai“ reikšmė yra neaiški, todėl ši formuluotė atitinkamai tikslintina, atsižvelgiant į konkretų kontekstą. 23. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės viešojo administravimo veiklos vykdymo žodžiu ir raštu kalba yra lietuvių kalba, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas neapima atvejų, kai valstybinės kalbos nemokantiems asmenims turi būti užtikrinta galimybė savo teises įgyvendinti per vertėją, numatytų kai kuriuose kituose galiojančiuose įstatymuose, kurie turėtų būti suderinti su aukštesnės galios konstituciniu įstatymu (pavyzdžiui, pagal Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio
yra pradėta administracinė procedūra, nemoka ar nesupranta valstybinės kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje turi dalyvauti vertėjas; pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 6 punktą prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti papildytas nuostata, kuria būtų užtikrinta galimybė valstybinės kalbos nemokantiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka savo teises įgyvendinti per vertėją. 24. Projekto 6 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje išdėstytos nuostatos atsisakytina kaip perteklinės, nes ją apima šios dalies pirmojo sakinio turinys. 25. Projekto 6 straipsnio 4, 5 dalyse vartojama formuluotė „Lietuvos Respublikoje veikiančių Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įregistruotų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai“ ir 1 straipsnio 3 dalyje pavartota formuluotė
„Lietuvos Respublikoje veikiantys Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose
Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigę juridiniai asmenys, organizacijos ir jų padaliniai“ derintinos tarpusavyje. 26.
„buhalterinės, finansinės apskaitos dokumentai“ tikslintina, atsižvelgiant į
Įmonių finansinės atskaitomybės ir Buhalterinės apskaitos įstatymuose vartojamas sąvokas „finansinė atskaitomybė“ ir „buhalterinė apskaita“, arba formuluotina bendriau – „apskaitos, atskaitomybės dokumentai“. Apskritai šioje dalyje siūlomas įtvirtinti teisės normas reikėtų formuluoti ne kaip valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų pareigą dokumentus
„priimti lietuvių kalba“, o kaip bendrą principą, kad visos Lietuvos
Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės ir kitus dokumentus tvarko valstybine kalba (žr. šios išvados 19 pastabą). 27. Projekto 6 straipsnio 6 dalies nuostata, kad sandoriai su užsienio valstybių asmenimis sudaromi lietuvių ir kita abiem pusėms priimtina kalba, tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad sandoriai gali būti ne tik dvišaliai, bet ir vienašaliai bei daugiašaliai (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 2 dalis); vietoj žodžių „abiem pusėms“ įrašytinas žodis „šalims“. 28. Projekto 7 straipsnio 1 dalies formuluotėje
„lietuvių kalbos dalyko“ išbrauktinas perteklinis žodis „dalyko“. 29. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose mokoma ir mokymosi pasiekimai vertinami lietuvių kalba. Konstituciniame įstatyme įtvirtinus tokią nuostatą ir nenumačius jokių galimų išimčių, nebūtų teisinio pagrindo bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose vykdyti mokymą tautinių mažumų kalbomis (tokia galiojančio Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, 30 straipsnio
veikiančių mokyklų).
Šiuo atžvilgiu diskutuotina, ar panaikinus galimybę ugdymo procesą minėtose švietimo įstaigose vykdyti arba kai kurių dalykų mokyti tautinės mažumos kalba, nebūtų sudarytos prielaidos neproporcingai suvaržyti konstitucinę tautinėms bendrijoms priklausančių piliečių teisę puoselėti savo kalbą (Konstitucijos 37 straipsnis). 30. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nuostata, nukreipianti į švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrojo ugdymo programas, mūsų vertinimu, pagal savo konkretumą turėtų būti veikiau paprastojo (ordinarinio) įstatymo, kuriuo reguliuojami švietimo santykiai, o ne esmines valstybinės kalbos viešojo vartojimo taisykles nustatančio konstitucinio įstatymo reguliavimo dalykas. 31. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 4 daliai. Mūsų nuomone, konstitucinio įstatymo lygmeniu pakaktų įtvirtinti bendrą principą, kad valstybė remia lituanistinį švietimą. 32. Projekto 8 straipsnio „Lituanistika“ 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad valstybė pripažįsta lituanistikos mokslo tyrimų svarbą, šio straipsnio 2 dalyje – nuostatą, kad valstybė remia lietuvių kalbos tyrimo programas, o 15 straipsnio 2 dalyje – nuostatą, kad valstybė skatina lietuvių kalbos mokslo tyrimus. Siūlytume konstituciniame įstatyme vietoj šių trijų labai panašaus turinio nuostatų įtvirtinti bendrą principą, kad valstybė skatina ir remia lituanistikos tyrimus, ar pan. 33.
aptarnavimas“ 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vartotojams lietuvių kalba būtų teikiama teisės aktų nustatyta rašytinė informacija apie Lietuvos Respublikoje vykdomus civilinius sandorius ir (arba) teikiamas paslaugas. Analogiško reikalavimo, taikytino rašytinei informacijai apie prekes (jų pavadinimams, aprašams, naudojimo (vartojimo) instrukcijoms ir kt.) šiame straipsnyje nėra numatyta. Neaišku, ar jis galėtų būti kildinamas iš šio straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią prekes parduodantys asmenys būtų įpareigoti užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba, todėl svarstytina, ar atitinkamas reikalavimas neturėtų būti įtvirtintas eksplicitiškai. 34. Projekto 10 straipsnyje „Viešosios informacijos teikimas audiovizualinėmis priemonėmis“ vartojamų sąvokų „audiovizualinės priemonės“, „audiovizualinė informacija“, „audiovizualinės programos“ turinys, taip pat pastarosios sąvokos santykis su kitose projekto nuostatose vartojama sąvoka „radijo ir televizijos programos“ (2 straipsnio 5 dalis,
tarptautinis žodis „audiovizualinis“ reiškia „apimantis garsą ir vaizdą“,
„suvokiamas vienu metu klausa ir rega“, kyla abejonių, ar projekto 10 straipsnio
ir radijui. 35. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„išskyrus“ išbrauktini pertekliniai žodžiai „specialiąsias audiovizualines
programas bei“, nes tarp toliau tekste vardijamų programų dar kartą minimos specialiosios programos. 36.
straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sąvokos „specialiosios radijo ir televizijos programos“ apibrėžtį ši sąvoka apima tautinėms mažumoms skirtas programas, taip pat kalbų besimokantiems asmenims skirtas programas, o projekto 10 straipsnio
programos vardijamos kaip atskiros, viena kitos neapimančios programų kategorijos. 37. Projekto 11 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „Abipusiu“ siūlytume įrašyti „Šalių“, o žodį „abiem“ išbraukti kaip perteklinį. 38. Projekto 11 straipsnio 2 dalį siūlytume formuluoti taip: „Darbdaviai užtikrina, kad darbuotojams būtų prieinama informacija darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, darbui atlikti reikalinga informacija ir konsultacijos lietuvių kalba, taip pat kad darbuotojo prašymu ši informacija būtų pateikiama jam suprantama užsienio kalba.“
formuluoti taip: „Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, kitų viešųjų juridinių asmenų darbuotojai, taip pat kiti viešąsias paslaugas teikiantys asmenys privalo mokėti lietuvių kalbą.“ Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 9 straipsnio 1 dalį prekes parduodantys ir (arba) paslaugas teikiantys asmenys būtų įpareigoti užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba, 12 straipsnyje nebereikia papildomai įtvirtinti reikalavimo, kad lietuvių kalbą mokėtų „prekes tiesiogiai parduodantys ar paslaugas tiesiogiai teikiantys kitų viešųjų juridinių asmenų darbuotojai“, bet jeigu šios nuostatos vis dėlto nebūtų atsisakyta, ją reikėtų koreguoti, išbraukiant žodį „viešųjų“, nes reikalavimas užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba suponuoja, kad lietuvių kalbą turi mokėti ir privačių juridinių asmenų darbuotojai, tiesiogiai parduodantys prekes ar tiesiogiai teikiantys paslaugas.
Projekto 12 straipsnio kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, valstybės tarnautojams iš Konstitucijos kyla reikalavimas valstybinę kalbą mokėti gerai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota: „Valstybinis lietuvių kalbos statusas suponuoja būtinumą valstybės tarnybos sistemą organizuoti ir jai funkcionuoti taip, kad į valstybės tarnybą (atitinkamas pareigas) būtų priimami tik tokie asmenys, kurie valstybinę kalbą moka gerai; geras valstybinės kalbos mokėjimas – būtina prielaida tam, kad šie asmenys, būdami valstybės tarnautojais, galės tinkamai vykdyti savo pareigas, kad į juos, kaip į valstybės tarnautojus, žodžiu ar raštu besikreipiantiems asmenims nekils sunkumų su jais bendraujant, taip pat kad bus užtikrintas normalus įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bendravimas, kad jiems nekils kitų sunkumų vykdant tarnybines pareigas ar su valstybės tarnyba susijusias užduotis.“). 40.
formuluotės „valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų“, taip pat perteklinių žodžių „kelio ženkluose“ ir „norminių“; atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką, po žodžio „Lietuvos“ įrašytina „Respublikos“ („Teisės aktuose, dokumentuose, valstybės informacinėse sistemose ir valstybės registruose, taip pat kitais teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos Respublikos vietovardžiai.“). 41. Svarstytina, ar projekto 14 straipsnio „Viešieji užrašai“ 2 dalyje numatyta galimybė turizmo informacijos reikmėms, taip pat tarptautiniuose renginiuose prie viešojo užrašo lietuvių kalba pateikti jo vertimą į užsienio kalbą neturėtų būti išplėsta ir tautinių mažumų organizacijų skelbiamų informacinių viešųjų užrašų atžvilgiu. 42. Projekto 15 straipsnio „Lietuvių kalbos tvarkybos organizavimas“ 1 dalies siūlome atsisakyti kaip pernelyg deklaratyvios ir neturinčios norminės prasmės, arba ji turėtų būti patikslinta, aiškiau įvardijant už lietuvių kalbos tvarkybos organizavimą atsakingus subjektus. 43. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje po žodžio „visose“ įrašytina „viešojo gyvenimo“, žodis „savąją“ keistinas žodžiu „lietuvių“. Šios dalies nuostata, kad valstybė skatina lietuvių kalbos mokslo tyrimus, dubliuoja projekto 8 straipsnio „Lituanistika“ nuostatas (žr. šios išvados 32 pastabą). 44. Projekto 15 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybė remia žymiausių užsienio autorių kūrinių vertimų į lietuvių kalbą leidybą. Diskutuotina, ar valstybės paramos vertimų leidybai kriterijus turėtų būti autorių garsumas, ar pačių kūrinių vertingumas. 45. Projekto 16 straipsnio „Lietuvių kalbos taisyklingumas ir funkcionalumas“ 1 dalyje siūlytume atsisakyti perteklinių formuluočių ir įvairių galimų viešosios informacijos šaltinių vardijimo ir šią dalį formuluoti taip: „Teisės aktų, dokumentų ir viešosios informacijos kalba turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas.“ 46.
Pagal projekto 16 straipsnio 2 dalį kino, teatro, grožinės literatūros, kitų meninės kūrybos sričių kalbai reikalavimas atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas nebūtų taikomas. Pažymime, kad literatūros ir meno kūrinių kalbai taikytina išimtis turėtų būti formuluojama daug siauriau, siejant ją su tais atvejais, kai bendrinės lietuvių kalbos normų nesilaikymas yra tikslinga meninės raiškos priemonė, o ne sudarant teisines prielaidas apskritai neredaguoti leidžiamų grožinės literatūros kūrinių ar pan. Be to, siūlytume nevardyti įvairių galimų viešosios informacijos pateikimo tarmiškai šaltinių ir pasirinkti kokią nors bendrą formuluotę. Pavyzdžiui, mūsų nuomone, projekto 16 straipsnio 2 dalis galėtų būti formuluojama taip: „Šis reikalavimas netaikomas literatūros ir meno kūrinių kalbai, kai bendrinės lietuvių kalbos normų nesilaikoma dėl meninės raiškos, taip pat tarme pateikiamos viešosios informacijos kalbai.“
komisija“ siūloma nustatyti šios komisijos įgaliojimus, įtvirtinti teisę bendradarbiauti su įvairiomis kitomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis, taip pat nustatyti privalomąją jos nutarimų galią. Atsižvelgdami į aukštesnę nei paprastųjų įstatymų konstitucinio įstatymo teisinę galią ir sudėtingesnę jo priėmimo bei keitimo tvarką, siūlytume jame įtvirtinti ne projekte teikiamas detalias nuostatas, o tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paskirtį (pagrindines funkcijas) – rūpintis valstybinės kalbos apsauga ir vykdyti valstybinės kalbos politiką, ar pan.
Kartu įtvirtintina nuostata, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teisinę padėtį, sudarymo tvarką, įgaliojimus, veiklos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 17 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „kalbos politikos“ reikėtų įrašyti žodį
„valstybinės“, šio straipsnio 2 dalies formuluotę „valstybės ir savivaldybių
institucijomis ir subjektais, mokslo, studijų ir švietimo institucijomis, kitais švietimo teikėjais, asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis“ reikėtų patikslinti, atsisakant neaiškios reikšmės žodžio „subjektais“, taip pat atsižvelgiant į Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymuose vartojamas sąvokas
„mokslo ir studijų institucijos“ bei „švietimo įstaigos“, o šio straipsnio 3
dalies formuluotė „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims“ keistina formuluote „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, kitiems atsakingiems asmenims“. 48.
išbrauktini pertekliniai, norminės prasmės neturintys žodžiai „kaip visuomeninės konstitucinės vertybės“; nėra visiškai aiški formuluotės „kalbos priežiūra“ reikšmė – jeigu turima omenyje kalbos viešojo vartojimo priežiūra, nuostata atitinkamai tikslintina; svarstytina, ar priežiūros funkcija neapima stebėsenos; formuluotė „valstybės institucija, turinti Valstybės įgaliojimus veikti šioje srityje“ keistina formuluote „įgaliota valstybės institucija“ (arba – „įgaliota valstybės institucija ir įgalioti pareigūnai“, jeigu priežiūros sistema liktų iš esmės tokia pat, kokia yra numatyta dabar galiojančiuose įstatymuose); formuluotė „ūkio subjektai bei valstybės ir savivaldybių institucijos“, kuria apibrėžti subjektai, privalantys laikytis įstatymo reikalavimų, tikslintina atsisakant kitose projekto nuostatose nevartojamos sąvokos „ūkio subjektai“ ir atsižvelgiant į tai, kad valstybinė kalba privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; kita vertus, apskritai diskutuotina, ar šio straipsnio paskutinysis sakinys nėra perteklinis, nes užtikrinimas, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, ir būtų esminis pirmajame sakinyje minimos priežiūros elementas. 49. Projekto 19 straipsnio siūlome atsisakyti kaip pernelyg abstraktaus, deklaratyvaus, neaiškaus ir perteklinio: neaiškus jo santykis su
formuluotės „atsakingi už įstatymo vykdymą“ prasmė, reikėtų tikslinti sąvoką
„fiziniai asmenys“ (nes visi fiziniai asmenys tikrai negalėtų būti „atsakingi
už įstatymo vykdymą“). 50. Projekto 20 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytina ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 51.
51Projekto 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją parengtų ir pateiktų Seimui svarstyti reikalingų įstatymų pakeitimų projektus bei priimtų kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymime, kad įpareigoti pateikti Seimui reikalingų įstatymų projektus Seimas gali tik jam atskaitingą įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektą – Vyriausybę, o ne kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas, neturinčias įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Įpareigojimų parengti atitinkamus įstatymų projektus, taip pat priimti kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus atsisakytina kaip perteklinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nustačius su konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data sutampantį pavedimo Vyriausybei pateikti Seimui reikalingų įstatymų projektus įvykdymo terminą, būtų sudarytos prielaidos susidaryti tokiai situacijai, kai, įsigaliojus konstituciniam įstatymui, jam įgyvendinti būtini įstatymai neįsigaliotų kartu su juo, ir dėl to galėtų atsirasti teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, įstatymų prieštaravimas konstituciniam įstatymui, su kuriuo dėl jo aukštesnės teisinės galios jie privalo būti suderinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas ankstesnis nei konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas minėtam pavedimui įvykdyti, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su konstituciniu įstatymu. 52. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas tik Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (Nr. XIVP-881), pažymėtina, kad įsigaliojus Valstybinės kalbos konstituciniam įstatymui galios turėtų netekti ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ (Nr. I-789). 53.
komisijos įgaliojimus teikti Seimui siūlymus valstybinės kalbos politikos klausimais, taip pat teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2023-01-25 Nr. XIVP-880(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai, kurie negali prieštarauti konstituciniams įstatymams. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio
pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas); sudėtingesne šių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka siekiama sudaryti prielaidas užtikrinti juose nustatyto teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Taigi į konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytu Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu turėtų būti sureguliuoti reikšmingiausi valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime aspektai, nustatytos svarbiausios valstybinės kalbos apsaugą užtikrinančios taisyklės. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo galios ir sudėtingesnės jo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, konstitucinio įstatymo nuostatos dėstytinos lakoniškai, kuo labiau apibendrintai, įtvirtinant bendrus principus ir vengiant detalaus reglamentavimo.
Teikiamas projektas šiuo atžvilgiu tobulintinas, nes, viena vertus, jame siūloma nemažai pernelyg detalių nuostatų, kita vertus, kai kurių svarbių valstybinės kalbos vartojimo klausimų, pavyzdžiui, visuomenei labai svarbaus asmenvardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose klausimo, reguliavimas projekte apskritai nenumatytas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamą Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą Seimas privalo priimti dėl to, kad šis įstatymas yra įrašytas į Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą konstitucinių įstatymų sąrašą, projekto preambulės pradžioje nurodytini šio konstitucinio įstatymo priėmimo teisiniai pagrindai – pirmojoje pastraipoje po žodžio „Seimas“ įrašytina „vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu, 69 straipsnio trečiąja dalimi ir Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu“. Įrašius šiuos teisinius pagrindus, kitų preambulės nuostatų būtų galima atsisakyti kaip perteklinių. 3.
atsisakyta, tobulinant jų formuluotes atsižvelgtina į Konstitucinio Teismo aktuose (1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimuose, 2009 m. lapkričio 6 d., 2014 m. vasario 27 d. sprendimuose) atskleistą valstybinės kalbos konstitucinio statuso sampratą: lietuvių kalba yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija; ji yra svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė; lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešosios raiškos ir bendravimo tarpusavyje bei su visuomenės nariais priemonė; valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija; valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga; ir kt. 4. Projekto preambulės pirmojoje pastraipoje pavartota formuluotė „lietuvių pilietinės tautos“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos preambulėje pavartota sąvoka „lietuvių tauta“ reiškia etninę tautą, o sąvoka „Lietuvos pilietinė Tauta“ pagal oficialiąją konstitucinę doktriną reiškia valstybinę bendruomenę, jungiančią valstybės piliečius („Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), <...> Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms“; žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimus). 5. Projekto preambulės pirmojoje pastraipoje pavartota sąvoka „savivaldos“ keistina platesnės reikšmės sąvoka „savivaldybių“. 6.
žodžius „konstitucinė vertybė“ išbrauktinas žodis „ypatinga“, nes visos konstitucinės vertybės yra savaip svarbios ir valstybinė kalba šių vertybių sistemoje neišsiskiria jokiu „ypatingumu“. 7. Projekto preambulės trečiojoje pastraipoje vietoj formuluotės „puoselėti lietuvių kalbos, kultūros ir informacinės erdvės statusą bei prestižą“ siūlome įrašyti formuluotę „puoselėti lietuvių kalbos prestižą“, nes tikslas puoselėti kultūros prestižą nėra tiesiogiai susijęs su konstitucinio įstatymo, kurio projektas teikiamas, reguliavimo dalyku, o tikslo
„puoselėti lietuvių kalbos ir kultūros statusą“, taip pat „informacinės erdvės
statusą bei prestižą“ turinys apskritai nėra aiškus. 8. Projekto preambulės penktojoje pastraipoje vietoj žodžio „funkcionavimą“ įrašytinas žodis „vartojimą“; vietoj formuluotės „visose viešojo gyvenimo srityse“ siūlome įrašyti „viešajame gyvenime“; vietoj perteklinio žodžio „visuomenės“ įrašytinas žodis „lietuvių“. 9. Projekto preambulės penktosios pastraipos nuostata, kad Seimas priima šį įstatymą „vadovaudamasis Lietuvos valstybės ir visuomenės interesu užtikrinti“, be kita ko,
„lietuvių kalbos apsaugą ir raidą“, yra iš esmės tapati preambulės antrosios
pastraipos nuostatai „siekdamas, kad valstybė užtikrintų lietuvių kalbos apsaugą ir raidą“, todėl penktojoje pastraipoje pasikartojanti formuluotė „lietuvių kalbos apsaugą ir raidą,“ išbrauktina. 10. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūlome išbraukti perteklinę formuluotę „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtintos“ (žr. šios išvados 2 pastabą). 11. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiuo įstatymu būtų reglamentuojama, be kita ko, valstybinės kalbos priežiūra ir apsauga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra visiškai aiški formuluotės „kalbos priežiūra“ reikšmė – jeigu turima omenyje kalbos viešojo vartojimo priežiūra, nuostata atitinkamai tikslintina.
Pažymėtina ir tai, kad pagal oficialiąją konstitucinę valstybinės kalbos doktriną įstatymų leidėjas privalo nustatyti, be kita ko, valstybinės kalbos apsaugos priemones (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai,
pagal jį laikoma valstybinės kalbos apsaugos priemonėmis. 12. Projekto 1 straipsnio 2 dalį, siekiant didesnio teisinio aiškumo, siūlytume patikslinti taip: „Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų bendravimo kitose gyvenimo srityse, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendruomenių vartojamos kalbos.“
žodžius „Lietuvoje esančioms“, papildyti šios dalies nuostatą, po žodžio
„organizacijoms“ įrašant formuluotę „neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą,
teisinę formą, rūšį ir veiklos pobūdį“, o šios nuostatos pabaigoje po kablelio įrašant formuluotę „taip pat valstybės įgaliotiems asmenims, atliekantiems įstatymais patikėtas funkcijas“ (žr. Notariato įstatymo 2 straipsnį, Antstolių įstatymo 2 straipsnį), ir įvesti trumpinį „(toliau – Lietuvos Respublikos institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir valstybės įgalioti asmenys)“. Jeigu, atsižvelgus į šią pastabą, subjektų, kuriems taikomas Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas, ratas būtų pakoreguotas, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose jie minimi. 14. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, termino „Bendrinės lietuvių kalbos norma“ apibrėžtyje, prieš žodį „kalbos“ įrašytinas žodis „lietuvių“ (dukart). 15.
įtvirtintas nesutrumpintas terminas „Lietuvių kalbos tvarkyba“ (plg. su projekto III skyriaus ir 16 straipsnio pavadinimais), o jo apibrėžtis tikslintina taip:
„valstybinės kalbos statusą ir bendrinės lietuvių kalbos
vartojimo taisyklingumą užtikrinančių teisinių, finansinių ir organizacinių priemonių visuma, lietuvių kalbos norminimas ir normų sklaida, lietuvių kalbos išteklių gausinimas“. 16. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas terminas
„Specialiosios radijo ir televizijos programos“ toliau projekto tekste tėra
pavartotas vieną kartą (10 straipsnio 1 dalyje). Mūsų nuomone, tokių specifinių visuomenės informavimo srities sąvokų apibrėžtis apskritai neturėtų tapti siūlomo priimti konstitucinio įstatymo, kuriame turėtų būti reguliuojami reikšmingiausi valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime aspektai, reguliavimo dalyku. Atsižvelgdami į visa tai, siūlome atsisakyti šios sąvokos įtvirtinimo projekto
toje projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kurioje atitinkamas terminas pavartotas, pavyzdžiui, vietoj žodžių „specialiosioms radijo ir televizijos programoms“ įrašant formuluotę „radijo ir televizijos programoms, skirtoms specialiajai auditorijai – tautinėms mažumoms, neįgaliesiems, kalbų besimokantiems asmenims ir kt.“. 17. Projekto 3 straipsnio „Valstybinės kalbos statusas“
kalbos statusas. Siūlome šias nuostatas, atsižvelgiant į jų reguliavimo dalyką, perkelti į projekto II skyrių „Lietuvių kalbos vartojimas“ arba III skyrių „Lietuvių kalbos tvarkyba“. 18. Projekto 4 straipsnio pavadinimas ir turinys koreguotini. Šio straipsnio nuostatomis pernelyg susiaurinamos viešojo gyvenimo sritys, kuriose vartotina valstybinė kalba. Antai teismo procesas neapima ikiteisminio tyrimo, teismų sprendimų vykdymo, mediacijos procesų, įvairių administracinių procedūrų.
Siūlome šio straipsnio nuostatas formuluoti bendriau, 1 dalyje įtvirtinant reikalavimus lietuvių kalbą vartoti teisėkūros procese, ja oficialiai skelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, o 2 dalyje nustatant, kad ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir kiti teisiniai procesai, taip pat administracinės procedūros vyksta lietuvių kalba, ir kartu užtikrinant asmenų, kurie nemoka lietuvių kalbos arba kuriems reikalinga lietuvių gestų kalba, teisę šiuose procesuose ir procedūrose dalyvauti per vertėją. Įtvirtinus šiuos reikalavimus, projekto 6 straipsnio 1 dalis išbrauktina. 19. Projekto 5, 6 straipsniuose siūloma reglamentuoti tam tikrus valstybinės kalbos vartojimo valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų veikloje aspektus. Siūlome šių straipsnių nuostatas išdėstyti viename straipsnyje, nes nurodytų institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų veikla apima jų santykius su juridiniais ir fiziniais asmenimis, ir formuluoti jas lakoniškiau, labiau apibendrintai, atsisakant pernelyg detalaus reguliavimo ir išvengiant kai kurių nuostatų norminio turinio dubliavimosi (pavyzdžiui, neaiškus santykis tarp 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio
nuostatų). 20. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos, be kita ko, su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis „susirašinėja lietuvių kalba arba abipusiu sutarimu atitinkama užsienio kalba“. Mūsų nuomone, ši norma taisytina, nustatant reikalavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis bendrauti (ne tik susirašinėti) lietuvių kalba. Šioje dalyje pavartotas žodis „veikiančių“ keistinas žodžiu „veikiančiais“ (padaliniais). 21.
21Projekto 5, 6 straipsnių nuostatose minimų subjektų,
kuriems turėtų būti taikomi valstybinės kalbos vartojimo reikalavimai, ratą reikėtų papildyti valstybės įgaliotais asmenimis ir nurodyti tiksliai vartojant įvestą trumpinį (žr. šios išvados 13 pastabą). 22. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuolat ar laikinai“. 23. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų mokinių mokymosi pasiekimai, išskyrus užsienio kalbų mokymosi pasiekimus, vertinami lietuvių kalba. Konstituciniame įstatyme įtvirtinus šią nuostatą ir nenumačius kitų galimų išimčių, nebūtų teisinio pagrindo bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, kuriose mokymas vykdomas tautinių mažumų kalbomis (tokia galiojančio Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, 30 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe naudojamasi daugelyje šiuo metu Lietuvoje veikiančių mokyklų), mokymosi pasiekimus vertinti ta kalba, kuria vykdomas atitinkamo dalyko mokymas. Šiuo atžvilgiu diskutuotina, ar panaikinus galimybę mokymosi pasiekimus minėtose švietimo įstaigose vertinti ta kalba, kuria mokoma atitinkamo dalyko, nebūtų sudarytos prielaidos suvaržyti konstitucinę tautinėms bendrijoms priklausančių piliečių teisę puoselėti savo kalbą (Konstitucijos 37 straipsnis). 24. Projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostata, nukreipianti į švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrojo ugdymo programas, mūsų vertinimu, yra tokia konkreti, kad ją veikiau derėtų įtvirtinti paprastajame (ordinariniame) įstatyme, kuriuo reguliuojami švietimo santykiai, o ne konstituciniame įstatyme, kuriame turėtų būti nustatomos tik esminės valstybinės kalbos viešojo vartojimo taisyklės. 25. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje, mūsų nuomone, pakaktų įtvirtinti bendrą principą, kad valstybė skatina lituanistinį švietimą. 26.
valstybė remia kalbos technologijų plėtrą, ir 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kad valstybė skatina ir remia visų rūšių kalbos technologijų kūrimą, yra iš esmės tapataus norminio turinio. 27. Projekto 9 straipsnio pavadinimas „Vartotojų informavimas ir aptarnavimas“ neatspindi šio straipsnio turinio, nes jame reguliuojamas ir sandorių sudarymas. 28. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad sąvoka
„vartotojai“ neapima pacientų, Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme
neturėtų būti įtvirtinti ir valstybinės kalbos vartojimo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (t. y. pacientų informavimo ir aptarnavimo) srityje pagrindai. 29. Projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata, kad lietuvių kalba turėtų būti teikiama rašytinė informacija, be kita ko, „apie Lietuvos Respublikoje vykdomus civilinius sandorius“, tikslintina, nes jos prasmė neaiški. 30. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„teikiamas prekes ir paslaugas“ įrašytina formuluotė „parduodamas prekes ir
teikiamas paslaugas“. 31. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje tikslintina formuluotė „Valstybinių ir savivaldybių“, iš kurios neaišku, kokių subjektų organizuojami renginiai turimi omenyje. 32. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba, prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias užsienio kalbas, o sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi lietuvių ir kita „abiem pusėms“ priimtina kalba. Pažymėtina, kad iš formuluotės „Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai“ nėra visiškai aišku, ar turimi omenyje visi sandoriai, kuriuos sudaro Lietuvos Respublikos fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, ar būtent fizinių asmenų sandoriai su juridiniais asmenimis, taip pat neaišku, kokius asmenis apima formuluotė „Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys“.
Be to, nurodytų nuostatų formuluotėmis neatsižvelgiama į tai, ar sandoriai sudaromi Lietuvoje, ar užsienyje. Tobulinant šias nuostatas taip pat reikėtų turėti mintyje tai, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Civilinio kodekso
privataus gyvenimo srityse. Nuostata, kad sandoriai su užsienio valstybių asmenimis sudaromi lietuvių ir kita abiem pusėms priimtina kalba, tikslintina, atsižvelgiant ir į tai, kad sandoriai gali būti ne tik dvišaliai, bet ir vienašaliai bei daugiašaliai (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 2 dalis); vietoj žodžių „abiem pusėms“ įrašytinas žodis „šalims“. 33. Projekto 9 straipsnio 5 dalies nuostata, kad valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, yra perteklinė, nes ja tik (konstitucinio įstatymo lygmeniu nereikalingai) detalizuojamos bendrą principą įtvirtinančios projekto 2 straipsnio 5 dalies („Viešasis užrašas – rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.“) ir 14 straipsnio 1 dalies („Viešieji užrašai sudaromi taisyklinga lietuvių kalba.“) nuostatos. 34.
kurią gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes, iš esmės taip pat dubliuoja kiek bendresnio pobūdžio teisinio reguliavimo, išreikšto šio straipsnio 1 dalies nuostata, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, užtikrina vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba, ir 2 dalies nuostata, kad teisės aktų nustatyta rašytinė informacija apie Lietuvos Respublikoje parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama lietuvių kalba, norminį turinį, todėl minėtos 9 straipsnio 5 dalies nuostatos galėtų būti atsisakyta. Kartu įvertintina, ar nurodytų nuostatų, taip pat projekto 9 straipsnio 5 dalies trečiojo sakinio formuluotės, kuriose minima vartotojams valstybine kalba teiktina „informacija“, apima prekės ar paslaugos kokybės garantiją (plg. su Civilinio kodekso 6.228¹⁴ straipsnio 3 dalimi). 35. Projekto 9 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje prieš žodį „įstatymuose“ išbrauktinas perteklinis žodis „Kituose“. 36. Projekto 10 straipsnio 1 dalies formuluotės „radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms“ prasmė yra neaiški, ši nuostata tikslintina; perteklinis jungtukas „(ar)“ išbrauktinas. 37. Projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostata „Viešai rodomi užsienio šalių kino filmai verčiami į lietuvių kalbą ir (arba) rodomi su lietuviškais subtitrais“ tikslintina, kartu suderinant ją ir su šio straipsnio 1 dalimi, pavyzdžiui, taip: „Užsienio šalių kino filmai viešai rodomi išversti į lietuvių kalbą (įgarsinti arba subtitruoti).“ 38.
Diskutuotina, ar projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra perteklinės, atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti bendrą principą, kad visų Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų (siūlome papildyti, nurodant ir valstybės įgaliotus asmenis, – žr. šios išvados 13 ir 21 pastabas) veikla organizuojama ir vykdoma valstybine kalba. 39. Projekto 11 straipsnio 2 dalies formuluotė „taip pat darbuotojo prašymu ši informacija būtų pateikiama asmeniui suprantama užsienio kalba“ tikslintina taip: „taip pat kad darbuotojo prašymu ši informacija būtų pateikiama jam suprantama užsienio kalba“. 40. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visų Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų (siūlome papildyti, nurodant ir valstybės įgaliotus asmenis, – žr. šios išvados 13 ir 21 pastabas) veikla organizuojama ir vykdoma valstybine kalba, taip pat į 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir
(arba) teikiantys paslaugas, būtų įpareigoti užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba, manytina, kad projekto 12 straipsnis, kuriame siūloma įtvirtinti reikalavimą darbuotojams ir kitiems viešąsias paslaugas teikiantiems asmenims mokėti lietuvių kalbą, yra perteklinis. 41.
dėmesys ir į tai, kad, pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, valstybės tarnautojams iš Konstitucijos kyla reikalavimas valstybinę kalbą mokėti gerai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota: „Valstybinis lietuvių kalbos statusas suponuoja būtinumą valstybės tarnybos sistemą organizuoti ir jai funkcionuoti taip, kad į valstybės tarnybą (atitinkamas pareigas) būtų priimami tik tokie asmenys, kurie valstybinę kalbą moka gerai; geras valstybinės kalbos mokėjimas – būtina prielaida tam, kad šie asmenys, būdami valstybės tarnautojais, galės tinkamai vykdyti savo pareigas, kad į juos, kaip į valstybės tarnautojus, žodžiu ar raštu besikreipiantiems asmenims nekils sunkumų su jais bendraujant, taip pat kad bus užtikrintas normalus įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bendravimas, kad jiems nekils kitų sunkumų vykdant tarnybines pareigas ar su valstybės tarnyba susijusias užduotis.“). 42. Iš projekto 13 straipsnio 1 dalies formuluotės nėra aišku, kokie teisės aktai, kuriuose yra nustatyti Lietuvos Respublikos geografinių objektų pavadinimai lietuvių kalba, turimi omenyje. 43. Projekto 13 straipsnio 2 dalies formuluotė
„valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų“ yra netiksli, joje
pavartotos sąvokos „subjektų“ norminis turinys neaiškus; siūlome šios formuluotės atsisakyti arba ją patikslinti. 44. Projekto 15 straipsnyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad lietuviški įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Pažymėtina, kad jokiose kitose projekto nuostatose ši komisija neminima, o projekto 18 straipsnyje „Lietuvių kalbos politikos ir priežiūros institucija“ apibrėžiant valstybės instituciją, kuriai būtų pavesta atlikti valstybinės kalbos apsaugos funkciją, ji tiesiogiai neįvardijama ir vadinama „įgaliota valstybės institucija“.
Atsižvelgdami į tai, siūlome projekto 15 straipsnyje taip pat nenurodyti konkretaus valstybės institucijos pavadinimo ir vietoj jo pateikti nuorodą į 18 straipsnį. Minėtoje šio straipsnio nuostatoje prieš žodžius „lietuvių kalbos normų“ įrašytinas žodis „bendrinės“. 45. Projekto 16 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip pernelyg deklaratyvios ir neturinčios norminės prasmės, arba ji turėtų būti patikslinta, aiškiau įvardijant už lietuvių kalbos tvarkybos organizavimą atsakingus subjektus. 46. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje formuluotę
„lietuvių kalbai deramai funkcionuoti“ siūlytume patikslinti arba jos
atsisakyti, o vietoj formuluotės „viešojo gyvenimo srityse“ įrašyti „viešajame gyvenime“. 47. Projekto 16 straipsnio 6 dalyje formuluotę
„Lietuviška terminija kaupiama“ siūlome pakeisti formuluote „Lietuvių kalbos
terminai kaupiami“ (plg. su Terminų banko įstatymo nuostatomis). 48. Projekto 17 straipsnio pavadinime išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir funkcionalumas“. 49. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„bendrines“ įrašytinas žodis „bendrinės“. 50. Projekto 18 straipsnyje „Lietuvių kalbos politikos
ir priežiūros institucija“ siūloma nustatyti, kad „Lietuvių kalbos priežiūrą ir apsaugą atlieka, taip pat lietuvių kalbos politiką kuria ir rūpinasi jos įgyvendinimu įgaliota valstybės institucija“. Diskutuotina, ar tai pačiai vienai institucijai turėtų būti pavedamos ir valstybinės kalbos politikos formavimo, ir šios politikos įgyvendinimo, ir priežiūros funkcijos.
Kaip minėta šios išvados 11 pastaboje, nėra visiškai aiški formuluotės „lietuvių kalbos priežiūra“ reikšmė – jeigu turima omenyje valstybinės kalbos viešojo vartojimo priežiūra, nuostata atitinkamai tikslintina. Formuluotę „lietuvių kalbos politiką“ siūlytume pakeisti formuluote „valstybinės kalbos politiką“. 51. Pažymėtina, kad projekto 19 straipsnio 2 dalyje nustačius su konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data sutampantį pavedimo Vyriausybei pateikti Seimui reikalingų įstatymų projektus įvykdymo terminą, būtų sudarytos prielaidos susidaryti tokiai situacijai, kai, įsigaliojus konstituciniam įstatymui, jam įgyvendinti būtini įstatymai neįsigaliotų kartu su juo, ir dėl to galėtų atsirasti teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, įstatymų prieštaravimas konstituciniam įstatymui, su kuriuo dėl jo aukštesnės teisinės galios jie privalo būti suderinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas ankstesnis nei konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas minėtam pavedimui įvykdyti, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su konstituciniu įstatymu. 52. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje įpareigojimo Vyriausybei priimti kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus atsisakytina kaip perteklinio. 53. Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimus teikti Seimui siūlymus valstybinės kalbos politikos klausimais, taip pat teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 2, 3 punktai), dėl šio projekto turėtų būti gauta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O.
Buišienė, tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2023-07-07 Nr. XIVP-880(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai, kurie negali prieštarauti konstituciniams įstatymams. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio
pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas); sudėtingesne šių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka siekiama sudaryti prielaidas užtikrinti juose nustatyto teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Taigi į konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytu Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu turėtų būti sureguliuoti reikšmingiausi valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime aspektai, nustatytos svarbiausios valstybinės kalbos apsaugą užtikrinančios taisyklės. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo galios ir sudėtingesnės jo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, konstitucinio įstatymo nuostatos dėstytinos lakoniškai, kuo labiau apibendrintai, įtvirtinant bendrus principus ir vengiant detalaus reglamentavimo. Teikiamas projektas šiuo atžvilgiu tobulintinas, nes jame esama pernelyg detalių nuostatų, taip pat nuostatų, kurios neatitinka šio konstitucinio įstatymo paskirties – reguliuoti reikšmingiausius valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime santykius.
Pavyzdžiui, projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti baigtinį viešųjų asmenų sąrašą, šio straipsnio 8 dalyje – baigtinį viešojo gyvenimo sričių sąrašą. Iškilus būtinybei koreguoti šiuos sąrašus, tai padaryti būtų sunku dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos, už pakeitimus turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Pažymėtina ir tai, kad kiti, paprastieji, įstatymai, kuriais reguliuojami su viešojo gyvenimo sritimis susiję santykiai, pavyzdžiui, švietimas, asmenvardžių rašymas, visuomenės informavimas ir kita, turėtų būti suderinti su projektu teikiamu Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu. 2. Tobulinant projekto preambulės antrosios pastraipos formuluotes siūlytume atsižvelgti į Konstitucinio Teismo aktuose (1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimuose, 2009 m. lapkričio 6 d., 2014 m. vasario 27 d. sprendimuose) atskleistą valstybinės kalbos konstitucinio statuso sampratą: lietuvių kalba yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija; ji yra svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė; lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešosios raiškos ir bendravimo tarpusavyje bei su visuomenės nariais priemonė; valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija; valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga; ir kt.
Atskirai atkreiptinas dėmesys į šioje pastraipoje pavartotą teisiškai ydingą formuluotę „lietuvių pilietinės tautos“, kurią reikėtų pataisyti, atsižvelgiant į kontekstą ir į tai, kad konstitucinė tautos samprata apima du aspektus: Konstitucijos preambulėje pavartota sąvoka „lietuvių tauta“ reiškia etninę tautą, o sąvoka „Lietuvos pilietinė Tauta“ (taip pat „pilietinė Tauta“, „Tauta“,
„Lietuvos pilietinė tauta“, „pilietinė tauta“) pagal oficialiąją konstitucinę
doktriną reiškia valstybinę bendruomenę, jungiančią valstybės piliečius (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėta: „Lietuvos valstybė kūrėsi etninės tautos – lietuvių tautos pagrindu.
Tai atspindėta Konstitucijos preambulėje, kurioje įtvirtinta, kad būtent lietuvių tauta (t. y. etninė tauta) prieš daugelį amžių sukūrė Lietuvos valstybę“; „tai, kad Lietuvos valstybė kūrėsi lietuvių tautos pagrindu, atsispindi ne tik Konstitucijos preambulėje, bet ir kitose Konstitucijos nuostatose: valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 straipsnis); kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (32 straipsnio 4 dalis)“;
„lietuvių tauta yra Lietuvos pilietinės tautos – valstybinės bendruomenės
pagrindas, būtina egzistavimo prielaida“; „Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), o piliečių visuma sudaro Lietuvos pilietinę Tautą. Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms“). Be to, šioje preambulės pastraipoje neturėtų būti dukart kartojama iš esmės ta pati mintis, kad lietuvių kalba yra tautos „tapatybės ir išlikimo“ garantija bei „tapatumo ir išlikimo“ pagrindas; prieš žodį „piliečių“ reikėtų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“; formuluotė „Lietuvos Respublikoje veikiančių“ keistina formuluote „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių“ (žr. projekto 1 straipsnio 4 dalį). 3.
formuluotės „lietuvių kalbos konstitucinį statusą“ įrašytina formuluotė „lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą“; vietoj formuluotės „visose viešojo gyvenimo srityse“ siūlome įrašyti „viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime“. 4. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje formuluotę „visose Lietuvos Respublikos viešojo gyvenimo srityse“ siūlome pakeisti formuluote
„viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime“. 5. Projekto preambulėje nurodžius Valstybinės kalbos
konstitucinio įstatymo priėmimo pagrindus, projekto 1 straipsnio 2 dalyje nuoroda į Konstitucijos 14 straipsnį yra perteklinė, todėl formuluotę „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtintos“ reikėtų išbraukti. Vietoj šioje dalyje pavartoto žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“; formuluotė „valstybinės kalbos apsaugą“ keistina formuluote
„lietuvių kalbos tvarkybą ir lietuvių kalbos apsaugą“ (žr. projekto 2
straipsnio 3 dalį, III ir IV skyrių pavadinimus); formuluotę „ir atsakomybę už šio įstatymo įgyvendinimą“ siūlytume išbraukti kaip perteklinę. 6. Projekto 1 straipsnio 3 dalį, siekiant didesnio teisinio aiškumo, siūlytume patikslinti taip: „Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų bendravimo kitose gyvenimo srityse, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendruomenių vartojamos kalbos.“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje vartojama formuluotė „religinių bendrijų apeigų bei renginių“ neapimtų galimybės leisti leidinius nevalstybine kalba ir pan.). 7. Projekto 1 straipsnio 4 dalies nuostatos pabaigoje siūlome įvesti trumpinį „(toliau – Lietuvos Respublikos institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir valstybės įgalioti asmenys)“ ir jį nuosekliai vartoti visose kitose projekto nuostatose, kuriose atitinkami subjektai minimi (kaip antai 5 straipsnio pavadinime ir tekste, 6, 12, 22, 23 straipsniuose). 8.
8Projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotė „skirta viešojo gyvenimo reikmėms“ keistina formuluote
„skirta vartoti viešajame gyvenime“. 9. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateiktos sąvokos „Valstybinė
kalba“ apibrėžties atsisakytina kaip suformuluotos ydingai ir perteklinės, nes joje nėra platesnio ar aiškesnio turinio palyginti su valstybinės kalbos statusą atskleidžiančiomis projekto 3 straipsnio „Valstybinės kalbos statusas“ 1 ir 3 dalių nuostatomis. 10. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikta sąvokos
„Viešasis asmuo“ apibrėžtis neturėtų tapti siūlomo priimti konstitucinio
įstatymo reguliavimo dalyku, nes tai neatitiktų šio įstatymo paskirties – reguliuoti reikšmingiausius valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime santykius. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje įtvirtintos sąvokos „viešasis asmuo“ apibrėžtis skiriasi nuo teikiamame konstitucinio įstatymo projekte siūlomos šios sąvokos apibrėžties. Taigi įvertintina, kokį poveikį šios sąvokos įtvirtinimas konstituciniame įstatyme turėtų Visuomenės informavimo įstatymu reguliuojamiems santykiams, turint mintyje tai, kad paprastieji įstatymai privalo būti suderinti su konstituciniais įstatymais (juos atitikti). 11. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateikiama sąvoka
„Viešasis užrašas“, mūsų nuomone, neturėtų būti įtvirtinta šiame straipsnyje,
tarp pagrindinių įstatymo sąvokų; jos turinys – jeigu manoma, kad jis nėra savaime aiškus, – atskleistinas projekto 15 straipsnyje, kuriame ši sąvoka iš esmės ir tėra vartojama. 12. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje pateikiama sąvoka
„Viešoji informacija“ taip pat neturėtų būti įtvirtinta šiame straipsnyje, tarp
pagrindinių įstatymo sąvokų; jeigu reikia, jos turinys atskleistinas projekto 5 straipsnyje (atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokia viešosios informacijos apibrėžtis kaip „viešai skelbiama informacija, kurią skleidžia viešosios informacijos skleidėjai“ iš esmės yra tautologija). 13.
„Viešojo gyvenimo sritis“ apibrėžtis neatitinka siūlomo priimti konstitucinio
įstatymo paskirties – reguliuoti reikšmingiausius valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime santykius. 14. Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatoje susiaurintas šio straipsnio pavadinime pavartotos sąvokos „teisėkūra“ turinys. Pažymėtina, kad šios sąvokos reikšmė yra platesnė, ji apima visus „teisės kūrimo“ proceso etapus, o ne vien teisės aktų priėmimą ir paskelbimą. Pavyzdžiui, Teisėkūros pagrindų įstatyme teisėkūra apibrėžiama kaip procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą (2 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgdami į tai, projekto 4 straipsnio 1 dalį siūlome išdėstyti taip: „Teisėkūros procese vartojama lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai oficialiai skelbiami lietuvių kalba.“
kuo labiau apibendrintai, nevardijant visų galimų teisinių procesų, taip pat nenurodant medicininių ar kitų priežasčių, dėl kurių asmenims gali būti reikalinga gestų kalba, pavyzdžiui, taip: „Ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir kiti teisiniai procesai bei procedūros vyksta lietuvių kalba. Asmenims, kurie nemoka lietuvių kalbos arba kuriems reikalinga lietuvių gestų kalba, užtikrinama teisė šiuose procesuose ir procedūrose dalyvauti per vertėją.“ Projekto 4 straipsnyje įtvirtinus šiuos reikalavimus, jo pavadinimą reikėtų patikslinti (pavyzdžiui,
„Teisėkūra ir teisiniai procesai“), o projekto 5 straipsnio 5 dalį
išbraukti. 16.
pat 12, 22, 23 straipsniuose vartojama formuluotė „Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos“ yra nesuderinta su projekto 1 straipsnio 4 dalies nuostata, kuria apibrėžiama, kokiems subjektams būtų taikomas konstitucinis įstatymas (žr. šios išvados 7 pastabą, kurioje siūloma įvesti toje nuostatoje nurodytų subjektų trumpinį). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „Lietuvos Respublikoje veikiančios“ apimtų, pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių diplomatines atstovybes, bet neapimtų užsienyje veikiančių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų. 17. Atsižvelgdami į projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų veiklos organizavimo ir vykdymo valstybine kalba, siūlome kaip perteklinius išbraukti šio straipsnio 5 dalį (žr. šios išvados 15 pastabą) ir 7 dalies pirmą sakinį. 18. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba, o sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi lietuvių ir kita priimtina kalba. Pažymėtina, kad iš formuluotės
„Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai“ nėra visiškai
aišku, ar turimi omenyje visi sandoriai, kuriuos sudaro Lietuvos Respublikos fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, ar būtent fizinių asmenų sandoriai su juridiniais asmenimis, taip pat neaišku, kokius asmenis apima formuluotė
„Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys“. Be to, nurodytų nuostatų formuluotėmis
neatsižvelgiama į tai, ar sandoriai sudaromi Lietuvoje, ar užsienyje.
Tobulinant šias nuostatas taip pat reikėtų turėti mintyje tai, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Civilinio kodekso 1.71 straipsnio 1 dalis) ir kad daugelis sandorių sudaroma ne viešojo, o privataus gyvenimo srityse. Nuostatoje, kad sandoriai su užsienio valstybių asmenimis sudaromi lietuvių ir kita priimtina kalba, prieš žodžius „priimtina kalba“ reikėtų įrašyti „sandorio šalims“. Nėra visiškai aišku ir tai, kodėl aptariamas nuostatas siūloma įtvirtinti straipsnyje, kuriame reguliuojama institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų veikla. 19. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostata yra sistemiškai susijusi su 6 straipsnyje siūlomais nustatyti reikalavimais oficialiems renginiams, ši nuostata, ją atitinkamai pakoregavus, dėstytina projekto 6 straipsnyje. 20. Projekto 5 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį siūlome išdėstyti lakoniškiau: „Viešoji informacija teikiama valstybine kalba.“
ir savivaldybių institucijos ir subjektai“ yra netiksli, joje pavartotos sąvokos „subjektų“ norminis turinys neaiškus; siūlome šios formuluotės atsisakyti arba ją patikslinti. 22. Projekto 6 straipsnio 1 dalį siūlome suformuluoti glausčiau
turėtų būti patikslinta: iš šios dalies formuluotės „Valstybinių ir savivaldybių“ neaišku, kokių subjektų organizuojami renginiai turimi omenyje; konstrukcija „renginių užtikrina užsienio kalba vedamų renginių vertimą“ yra nesuprantama ir taisytina kalbos požiūriu; neaiškus šios dalies santykis su to paties straipsnio 1 dalimi (neaišku, kuo skiriasi šių dalių norminis turinys). 24. Kadangi sąvoka „valstybinė kalba“ žymi kalbos teisinį statusą, o ne konkrečios kalbos pavadinimą, projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodant kalbą kaip mokymo dalyką siūlytume vartoti sąvoką „lietuvių kalba“. Diskutuotina, ar kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiam užsieniečiui, neatsižvelgiant į amžių, turėtų būti užtikrinamas mokymas, ar galimybė mokytis lietuvių kalba ir lietuvių kalbos; taip pat abejotina, ar valstybė gali įsipareigoti užtikrinti tokį mokymą visiems užsienyje gyvenantiems jos piliečiams. Atsižvelgdami į tai, siūlome projekto 7 straipsnio 1 dalį pakoreguoti taip: „Lietuvos Respublikos piliečiams ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems užsieniečiams užtikrinama galimybė Lietuvos Respublikoje mokytis lietuvių kalba ir lietuvių kalbos.“
25Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad Lietuvos Respublikos švietimo įstaigų mokinių mokymosi pasiekimai, išskyrus užsienio kalbų mokymosi pasiekimus, vertinami lietuvių kalba. Konstituciniame įstatyme įtvirtinus šią nuostatą ir nenumačius kitų galimų išimčių, nebūtų teisinio pagrindo bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, kuriose mokymas vykdomas tautinių mažumų kalbomis (tokia galiojančio Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, 30 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe naudojamasi daugelyje šiuo metu Lietuvoje veikiančių mokyklų), mokymosi pasiekimus vertinti ta kalba, kuria vykdomas atitinkamo dalyko mokymas.
Šiuo atžvilgiu diskutuotina, ar panaikinus galimybę mokymosi pasiekimus minėtose švietimo įstaigose vertinti ta kalba, kuria mokoma atitinkamo dalyko, nebūtų sudarytos prielaidos suvaržyti konstitucinę tautinėms bendrijoms priklausančių piliečių teisę puoselėti savo kalbą (Konstitucijos 37 straipsnis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus pagal Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 14 straipsnį. Ši konvencija, Seimo ratifikuota 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 ir įsigaliojusi 2000 m. liepos 1 d., yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). 26. Projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostata, kuria bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos būtų įpareigotos „užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą“, tikslintina, nustatant pareigą užtikrinti „lietuvių kalbos mokymą“, nes lietuvių kalbos „mokėjimas“ priklauso ir nuo pačių mokinių gebėjimų bei pastangų ją išmokti. 27. Projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostata, nukreipianti į švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, mūsų vertinimu, yra tokia konkreti, kad ją veikiau derėtų įtvirtinti paprastajame įstatyme, kuriuo reguliuojami švietimo santykiai, o ne konstituciniame įstatyme, kuriame turėtų būti nustatomos tik esminės viešojo valstybinės kalbos vartojimo taisyklės.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad norint pakeisti ministro pareigų pavadinimą, dėl to reikėtų kvalifikuota Seimo narių balsų dauguma pakeisti ir konstitucinį įstatymą (turintį aukštesnę galią nei paprastasis Vyriausybės įstatymas). 28. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje, mūsų nuomone, pakaktų įtvirtinti bendrą principą, kad valstybė skatina lituanistinį švietimą. 29. Projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostatoje apie lietuvių kalbos vartojimą moksle ir lietuvių mokslo kalbos puoselėjimą atsisakytina žodžių „kalbos technologijų plėtrą“, nes projekto 20 straipsnio 6 punkte yra iš esmės tapataus norminio turinio nuostata, kad valstybė skatina ir remia kalbos technologijų kūrimą. 30. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad sąvoka
„vartotojai“ neapima pacientų, Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme
neturėtų būti įtvirtinti ir valstybinės kalbos vartojimo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (t. y. pacientų informavimo ir aptarnavimo) srityje pagrindai. 31. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje vartojama ydinga konstrukcija „Išimtys taikomos Mokslo ir studijų įstatyme numatytoms išimtims, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas“. Be to, neaišku, kaip Mokslo ir studijų įstatymu reguliuojami santykiai yra susiję su vartotojų aptarnavimu. 32.
nuostatą, savo turiniu iš esmės tapačią Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, įpareigojančiai gamintoją, pardavėją, paslaugos teikėją valstybine kalba vartotojams suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Atkreipiame dėmesį į kitą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba. Ši nuostata neatitiktų siūlomos projekto 9 straipsnio 2 dalies ir turėtų būti su ja suderinta. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalis neturėtų būti suformuluota apibendrintai, nesukuriant galimos teisinio reguliavimo prieštaros, pavyzdžiui, nustatant, kad: Lietuvos Respublikoje parduodamos prekės ženklinamos lietuvių kalba; informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas vartotojams teikiama lietuvių kalba; reikalavimus parduodamų prekių ženklinimui ir informacijos apie prekes ir paslaugas teikimui vartotojams lietuvių kalba, taip pat šios informacijos teikimo vartotojams kitomis kalbomis atvejus nustato įstatymai. 33. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje žodį
„neįgaliesiems“ reikėtų pakeisti žodžiais „asmenims su negalia“. 34. Projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostata „Viešai
rodomi užsienio šalių kino filmai įgarsinami ir (arba) subtitruojami lietuvių kalba“ tikslintina taip (kartu suderinant ją su šio straipsnio 1 dalies nuostata): „Užsienio šalių kino filmai viešai rodomi išversti į lietuvių kalbą (įgarsinti arba subtitruoti).“
koreguotinos, atsižvelgiant į Darbo kodekso 25 straipsnio 3, 4 dalyse ir 42 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą.
Pirma, jeigu darbuotojas yra užsienietis, darbo sutartis turėtų būti sudaroma dviem kalbomis – lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba. Antra, projekto
informacija gali būti išverčiama į šalims priimtiną užsienio kalbą“ tikslintina taip, kad darbuotojo prašymu ši informacija būtų pateikiama jam suprantama užsienio kalba. 36. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią joje nurodytų subjektų veikla būtų organizuojama ir vykdoma valstybine kalba (žr. šios išvados 7 ir 16 pastabas dėl šių subjektų apibrėžties), ir į 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, būtų įpareigoti užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba, manytina, kad projekto 12 straipsnis, kuriame siūloma nustatyti reikalavimą darbuotojams, viešiesiems asmenims ir viešąsias paslaugas teikiantiems asmenims mokėti lietuvių kalbą, yra perteklinis. 37. Projekto 13 straipsnio pavadinime ir tekste vietoj žodžių „vardai ir pavardės“ siūlytume vartoti kiek platesnio turinio žodį
„asmenvardžiai“. 38. Projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata „Lietuvos
Respublikos piliečių vardai ir pavardės turi atitikti Civilinio kodekso nuostatas“ išbrauktina, nes ji suformuluota teisiškai ydingai ir yra nesusijusi su Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu reguliuotinais valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime santykiais – Civilinio kodekso normomis reglamentuojama asmens teisė į vardą ir pavardę, teisė juos pakeisti, sutuoktinių teisė pasirinkti pavardę, vardo ir pavardės vaikui suteikimas, o ne vardo ir pavardės rašyba ar kiti su asmenvardžiais kaip lietuvių kalbos dalimi tiesiogiai susiję santykiai.
Pažymėtina, kad šiuo metu asmenvardžių rašymas reguliuojamas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme, o ne Civiliniame kodekse. 39. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai asmens ir kituose dokumentuose būtų rašomi lietuviškais rašmenimis, „išskyrus įstatymuose numatytas išimtis“. Mūsų vertinimu, siūloma išlyga yra pernelyg neapibrėžta, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir teisinio reguliavimo stabilumą ją reikėtų patikslinti, nurodant esminį principą (ar tam tikrus svarbiausius kriterijus), kuriuo (kuriais) turėtų būti pagrįstos leistinos išimtys; be to, kadangi Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas yra specialiai šiems santykiams reguliuoti skirtas įstatymas, nuorodą reikėtų daryti būtent į šį įstatymą, o ne į neapibrėžtus
„įstatymus“. Formuluojant tokį esminį principą (ar kriterijus), kuriuo
(kuriais) turėtų būti vadovaujamasi nurodytame įstatyme nustatant išimtinius atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai dokumentuose galėtų būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis, būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną asmenvardžių rašymo dokumentuose klausimais (be kita ko, į tai, kad aptariama išimtis galėtų būti taikoma tik nelietuviškų asmenvardžių rašymui ir kad jie galėtų būti rašomi tik lotyniškais rašmenimis). 40.
kitus dokumentus“, mūsų nuomone, reikėtų nurodyti tiksliau („asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose“). 41. Projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kuria siūloma reguliuoti vardų ir pavardžių suteikimą ir keitimą (atsižvelgiant ir į kitų kalbų asmenvardžių gramatines ypatybes), mūsų nuomone, neatitinka projektu teikiamo konstitucinio įstatymo paskirties – reguliuoti svarbiausius valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime santykius, todėl jos atsisakytina; šie santykiai yra Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo reguliavimo dalykas. 42. Projekto 14 straipsnio pavadinime vartojamas terminas „vietovardžiai“, šio straipsnio tekste minimi tik „oficialieji vietovardžiai“, o 20 straipsnio 8 punkte – „autentiški vietovardžiai“. Pagal projekto 14 straipsnį, oficialieji vietovardžiai turėtų būti vartojami, be kita ko, „dokumentuose“, „valstybės informacinėse sistemose ir registruose“, „leidiniuose“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 503 straipsnyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimą, administracinio nusižengimo sudėties apibrėžtis iš dalies nesutampa su projekto 14 straipsnio numatytais reikalavimais vietovardžių vartojimui, taigi iki konstitucinio įstatymo įsigaliojimo turėtų būti su jais suderinta. 43. Projekto 14 straipsnio antrosios nuostatos, kuria siūloma apibrėžti, kas laikoma oficialiuoju Lietuvos Respublikos vietovardžiu, atsisakytina, nes šis klausimas yra ne Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo reguliavimo dalykas. Galiojančiame Geodezijos ir kartografijos įstatyme terminas „vietovardis“ apibrėžtas kaip „oficialus, tarminis arba istorinis Lietuvos geografinio objekto pavadinimas“ (2 straipsnio 42 dalis).
Be to, iš šios projekto 14 straipsnio nuostatos formuluotės neaišku, kokie teisės aktai, kuriuose yra nustatyti Lietuvos Respublikos geografinių objektų pavadinimai lietuvių kalba, turimi omenyje. 44. Projekto 15 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje vietoj žodžio „Jis“ (reiškiančio prieš tai išdėstytoje nuostatoje minėtą
„vertimą“) įrašytini žodžiai „Užrašas užsienio kalba“, nes vertimas objektyviai
negalėtų būti „išsamesnis“ už išverstąjį užrašą. 45. Svarstytina, ar projekto 15 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė turizmo ir tarptautinio bendravimo reikmėms prie viešojo užrašo valstybine kalba pateikti jo vertimą į užsienio kalbas neturėtų būti išplėsta ir tautinių mažumų skelbiamų informacinių viešųjų užrašų atžvilgiu (žr. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnį). 46. Projekto 16 straipsnyje vartojama formuluotė
„įmonių, įstaigų ir organizacijų“ keistina platesnio turinio formuluote
„juridinių asmenų“ (ji pavartota ir straipsnio pavadinime). 47. Projekto 16 straipsnyje siūloma nustatyti šiuos reikalavimus
juridinių asmenų pavadinimų sudarymui: jie turėtų būti sudaromi lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis arba skaitmenimis. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į Civilinio kodekso 2.40 straipsnyje nustatytus reikalavimus, taikomus sudarant juridinio asmens pavadinimą (be kita ko, juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimą). 48. Pagal projekto 16 straipsnio antrąją nuostatą, lietuviški juridinių asmenų pavadinimai turėtų būti sudaromi „laikantis lietuvių kalbos normų“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio kodekso 2.40 straipsnio
kalbos normų“. 49.
49Projekto 16 straipsnyje taip pat siūloma nustatyti,
kad lietuviški juridinių asmenų pavadinimai sudaromi laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad jokiose kitose projekto nuostatose ši komisija neminima, o projekto 21 straipsnyje
„Lietuvių kalbos politikos ir priežiūros institucijos“ apibrėžiant valstybės
institucijas, kurioms būtų pavesta atlikti „valstybinės kalbos priežiūrą ir apsaugą“, jos tiesiogiai neįvardijamos ir vadinamos „įgaliotomis valstybės institucijomis“. 50. Projekto 18 straipsnis pavadintas „Pagrindiniai lietuvių kalbos tvarkybos principai ir kryptys“, tačiau šio straipsnio nuostatose nesiūloma įtvirtinti jokio lietuvių kalbos tvarkybos principo (vargu ar tokiu principu laikytinas šio straipsnio 1 dalyje pateiktas subjektų, turinčių rūpintis lietuvių kalbos tvarkyba, sąrašas), taip pat nurodyta tik viena lietuvių kalbos tvarkybos kryptis (straipsnio pavadinime vartojama daugiskaita). 51. Projekto 18 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip pernelyg deklaratyvios ir neturinčios norminės prasmės, arba ji turėtų būti patikslinta, aiškiau įvardijant už lietuvių kalbos tvarkybą atsakingus subjektus. Neaišku, kokios institucijos šioje dalyje vadinamos „kalbos institucijomis“, taip pat tai, kaip lietuvių kalbos tvarkyba (kuri projekto 2 straipsnyje apibrėžta kaip „valstybinės kalbos statusą ir bendrinės lietuvių kalbos vartojimo taisyklingumą užtikrinančių teisinių, finansinių ir organizacinių priemonių visuma, lietuvių kalbos norminimas ir normų sklaida, kalbos išteklių gausinimas“)
„pagal savo kompetenciją“ turėtų rūpintis fiziniai asmenys. 52. Projekto 20 straipsnyje vietoj formuluotės „visose
viešojo gyvenimo srityse“ siūlome įrašyti „viešajame gyvenime“. 53.
ir priežiūros institucijos“ siūloma nustatyti, kad „Lietuvių kalbos priežiūrą ir apsaugą atlieka, taip pat lietuvių kalbos politiką kuria ir rūpinasi jos įgyvendinimu įgaliotos valstybės institucijos“. Kadangi šios institucijos projekte neįvardytos, neaišku, kaip nurodytos funkcijos galėtų būti joms paskirstytos ir ar derėtų tarpusavyje (pavyzdžiui, diskutuotina, ar tai pačiai institucijai galėtų būti pavedamos ir valstybinės kalbos politikos formavimo, ir šios politikos įgyvendinimo funkcijos, ir pan.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu valstybinės kalbos politiką formuoja Seimas (priimdamas valstybinės kalbos politikos gaires), o Valstybinės lietuvių kalbos komisija teikia jam siūlymus valstybinės kalbos politikos klausimais (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Manome, kad, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir teisinio reguliavimo stabilumą, projektu teikiamame Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme derėtų įvardyti pagrindines už valstybinės kalbos apsaugą ir šio konstitucinio įstatymo įgyvendinimą atsakingas valstybės institucijas ir nustatyti jų paskirtį, kartu pateikiant nuorodas į atitinkamus konkrečiai įvardytinus įstatymus, kuriuose būtų detaliai reguliuojama šių institucijų teisinė padėtis, sudarymo tvarka, įgaliojimai, veiklos tvarka ir kt. 54. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 21 straipsnyje vartojamos formuluotės „lietuvių kalbos priežiūra“ reikšmė nėra visiškai aiški – neaišku, ar turima omenyje Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo reikalavimų vykdymo, valstybinės kalbos viešojo vartojimo priežiūra, ar kažkas kita, todėl nuostata atitinkamai tikslintina. 55. Projekto 21 straipsnyje pavartotą formuluotę
„lietuvių kalbos politiką kuria“ siūlytume pakeisti formuluote „valstybinės
kalbos politiką formuoja“. 56.
56Projekto 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad iki šio įstatymo įsigaliojimo datos Vyriausybė pateiktų Seimui svarstyti reikalingų įstatymų pakeitimų projektus. Pažymėtina, kad, nustačius su konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data sutampantį pavedimo Vyriausybei pateikti Seimui reikalingų įstatymų projektus įvykdymo terminą, būtų sudarytos prielaidos susidaryti tokiai situacijai, kai, įsigaliojus konstituciniam įstatymui, jam įgyvendinti būtini įstatymai neįsigaliotų kartu su juo, ir dėl to galėtų atsirasti teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, įstatymų prieštaravimas konstituciniam įstatymui, su kuriuo dėl jo aukštesnės teisinės galios jie privalo būti suderinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas gerokai ankstesnis nei konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas minėtam pavedimui įvykdyti, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su konstituciniu įstatymu. 57. Projekto 24 straipsnio 2 dalyje numatyto įpareigojimo Vyriausybei priimti kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus atsisakytina kaip perteklinio. 58. Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimus teikti Seimui siūlymus valstybinės kalbos politikos klausimais, taip pat teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 2, 3 punktai), dėl šio projekto turėtų būti gauta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada. 59. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 37.4 papunktį, projekto 19 straipsnio dalys turi būti sunumeruotos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]