Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 416 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip
vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Mindaugas Skritulskas Mykolas Majauskas Andrius Kupčinskas Audrius Petrošius Simonas Gentvilas Laurynas Kasčiūnas Algirdas Stončaitis Jonas Pinskus
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 416 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip
vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 416 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-09-27 Nr. XIVP-875 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, svarstytina, ar dėl šio projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 2. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas turinio prasme iš esmės yra analogiškas 2020 m. liepos 2 d. užregistruotam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-5045), kurį Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. 102-P-7 pasiūlė atmesti[1]. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected] [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f4dba13087ca11eb998483d0ae31615c?jfwid=-1a7zxr49fo.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 416 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-04-20 Nr. XIVP-875(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-04-06
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Seimo narys Mindaugas Skritulskas, LRV Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė, LRV Strateginių kompetencijų grupės patarėjas Artūras Norkevičius, LRV atstovas Kipras Mensevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Audrius Valeika, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-09-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, svarstytina, ar dėl šio projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
esmės yra analogiškas 2020 m. liepos 2 d. užregistruotam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-5045), kurį Lietuvos Respublikos Seimo
pasiūlė atmesti[1]. Atsižvelgti
2021-10-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-875 atitiktį
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2021-11-12 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), atsakydamas į prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pažymi, kad šis projektas yra analogiškas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5045, kuriam Policijos departamentas nepritarė ir pateikė nuomonę 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. 5-S-1605 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5045“. Policijos departamentas ir toliau laikosi savo pozicijos, t. y., remdamasis minėtame rašte pateiktais argumentais, nepritaria Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-875. PRIDEDAMA. Policijos departamento 2021 m. sausio 27 d. rašto Nr. 5-S-1605 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5045“ kopija, 2 lapai. Informuojame, kad susipažinome su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5045. Motociklai laikytini viena pavojingiausių eismo saugumo požiūriu transporto rūšių, o jų vairuotojai yra priskiriami pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupei. 2011 m. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos buvo pažymėta, kad motociklininkui tikimybė žūti per eismo įvykį yra 18 kartų didesnė nei lengvojo automobilio vairuotojui. 2020 m. Lietuvos keliuose žuvo 17 motociklų vairuotojų, 228 buvo sužeisti. 2019 m. eismo įvykiuose žuvo 19 motociklų vairuotojų, 235 buvo sužeisti. 2018 m. žuvo 13 motociklų vairuotojų, sužeista 190. 2017 m. ir 2016 m. žuvo po 10 motociklų vairuotojų, sužeisti atitinkamai 124 ir 163.
Pažymėtina, kad 2019 m. 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų motociklų (2019 m. pabaigoje įregistruoti 39 703 motociklai) teko 48 eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo motociklai, žuvę žmonės, o 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių (2019 m. pabaigoje įregistruoti 1 498 688 lengvieji automobiliai) teko 10 eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo lengvieji automobiliai, žuvusių eismo dalyvių. Atkreiptinas dėmesys, kad motociklai kartu su kitomis atitinkamos rūšies transporto priemonėmis (mopedais, triračiais, lengvaisiais keturračiais, keturračiais, galingaisiais keturračiais, transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai), kaip pavojingesnės už lengvuosius automobilius transporto priemonės, išskiriami ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje įtvirtintoje neblaivumo sąvokoje, t. y. motociklų ir kitų atitinkamos rūšies transporto priemonių (mopedų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai) vairuotojai, pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių (lengvųjų automobilių vairuotojams leistina etilo alkoholio koncentracija vairuojant yra 0,4 promilės). Pažymėtina ir tai, kad motociklų važiavimo greičio kontrolė yra gerokai sudėtingesnė nei kitų motorinių transporto priemonių. Dažniausiai stacionariomis ir mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis fiksuojamas atvažiuojančių transporto priemonių greitis.
Dėl reikalavimo tvirtinti valstybinio numerio ženklą tik motociklo gale greitį viršijantys motociklų vairuotojai atsiduria geresnėje padėtyje nei automobilių vairuotojai. Dėl šios priežasties 2018 m. tyrimas nebuvo atliekamas dėl 10 452, 2019 m. – dėl 5 649, 2020 m. – dėl 3 241 motociklų vairuotojų greičio viršijimo atvejų, o per šį laikotarpį (2018 m., 2019 m., 2020 m.) atsakomybėn už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/val. patraukti 927 motociklų vairuotojai. Nepritariame pasiūlymui keisti galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio reglamentavimą. Pažymėtina, kad leistino greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, o žinojimas, kad už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/val. taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skatina motociklų vairuotojus važiuoti leistinu greičiu. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2022-01-07 nutarimas Nr. 15 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-265 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-875 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-875), kuriame siūlomi tokie patys pakeitimai kaip ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-5045 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5045). Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIVP-875 rengėjai, siekdami pagrįsti siūlomą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio
kaip ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5045 rengėjai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 120 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5045“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 120) nepritarė Įstatymo projektui Nr. XIIIP-5045. Visi Vyriausybės nutarime Nr. 120 pateikti nepritarimo siūlomam teisiniam reguliavimui argumentai taikytini ir Įstatymo projekte Nr. XIVP-875 pateiktam siūlymui. Esminės nepritarimo Įstatymo projektui Nr. XIVP-875 priežastys yra šios:
administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnyje taikomo sankcijų diferencijavimo pagal transporto priemonės rūšį, sušvelninant motociklų vairuotojų atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą, ir tam tikrais atvejais privalomos motociklų vairuotojams skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
eismo saugumo programą „Vizija – nulis“, be to, jis yra nepriimtinas eismo saugumo požiūriu. Eismo saugumo užtikrinimo srityje motociklai laikytini viena iš pavojingiausių transporto priemonių rūšių, o jų vairuotojai priskiriami pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupei.
Motociklų konstrukcija, skirtingai negu automobilių, neapsaugo eismo dalyvių įvykus susidūrimui, jie neturi vairuotoją ir keleivius saugančio rėmo ir kitų pasyviosios saugos priemonių (saugos diržų, oro pagalvių, bamperių, kitų deformacijos zonų ir pan.), skirtų smūgiui sušvelninti ir padedančių išvengti sužalojimų, o esant avariniam stabdymui yra didelė tikimybė apvirsti ir susižaloti arba žūti. Tikimybė žūti per eismo įvykį motociklininkui yra 18 kartų didesnė negu lengvojo automobilio vairuotojui (2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos duomenys). Todėl motociklai yra pavojingesnė transporto priemonė ir reikalauja iš jų vairuotojų didesnio dėmesio bei atsakomybės. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per paskutinius penkerius metus žuvusių ir sužeistų eismo įvykiuose motociklų vairuotojų skaičius augo: jei 2016 m. žuvo 10, o sužeisti buvo 163 vairuotojai, tai 2020 m. jų žuvo 17 ir 228 buvo sužeisti. Per 2021 m. 11 mėnesių eismo įvykiuose žuvo 10 motociklų vairuotojų ir 235 jų buvo sužeisti. Daugiausia minėtu laikotarpiu vairuotojų žuvo ir buvo sužeista 2019 m. – atitinkamai 19 ir 235. 2019 m. 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų motociklų teko 48 eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo motociklai, žuvę žmonės, o 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių teko 4,8 kartus mažiau eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo lengvieji automobiliai, žuvusių eismo dalyvių – 10. Be to, motociklų vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose nukenčia ne tik patys motociklų vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai. 2019 m. eismo įvykiuose dėl motociklų vairuotojų kaltės buvo sužeista 18 kitų eismo dalyvių, 2020 m. – 20, per 2021 m. 11 mėnesių – 18. Pritarti
2Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIVP-875 aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo projektu siekiama
„pakeisti (panaikinti) motociklų vairuotojus nepagrįstai diskriminuojančias
ANK nuostatas ir taikyti analogišką atsakomybę kaip ir įprastas transporto priemones vairuojantiems asmenims greičio viršijimo atvejais“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir
tai daroma dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos. Todėl Administracinių nusižengimų kodekse numatyti diferencijuoti atvejai, kai tam tikrų rūšių transporto priemones vairuojantiems ar atitinkamo vairavimo stažo neturintiems asmenims skiriamos skirtingos sankcijos, nelaikytini diskriminacija. Be to, sisteminiu požiūriu diferencijuotų sankcijų taikymas motociklų vairuotojams nėra išskirtinis atvejis, nes galioja ir kitiems eismo dalyviams. Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų diferencijavimas iš esmės leidžia pasirinkti tinkamas poveikio priemones skirtingoms eismo dalyvių grupėms.
Pritarti Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2021-10-19 atliktas tyrimas 21/31 rodo, kad Europos šalyse visais atvejais nepradedantieji lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojai už greičio viršijimą atsako vienoda tvarka, tačiau Lietuvoje jau ir dabar egzistuoja diferencijuotas sankcijų taikymas reglamentuotas ANK 416 straipsnio 7 dalyje (griežtesnė atsakomybė taikoma ne tik pradedantiesiems vairuotojams, bet ir vairuotojams, kurių transporto priemonių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos), taip pat 422 straipsnyje (už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, griežtesnė atsakomybė taikoma taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, taip pat pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojams bei pradedantiesiems vairuotojams). Pastarosios transporto priemonės, kaip pavojingesnės už lengvuosius automobilius, yra išskiriamos ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje įtvirtintoje neblaivumo sąvokoje. 3. Lietuvos
3Įstatymo projekto Nr. XIVP-875 aiškinamajame rašte kaip numatomo teisinio reguliavimo poveikio
vertinimo rezultatas nurodoma tai, kad, priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma, be to, sumažės pakartotinius pažeidimus darančių vairuotojų skaičius. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIVP-875 siūlomas atsakomybės sušvelninimas motociklų vairuotojams pakartotinius pažeidimus darančių vairuotojų skaičiaus nesumažintų – atvirkščiai – galimai jį tik padidintų, nes už tam tikrus nustatyto greičio viršijimo atvejus motociklų vairuotojams nebūtų privaloma skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taigi būtų panaikinta papildoma veiksminga ir atgrasanti priemonė, įgalinanti pakartotinai nedaryti pažeidimų. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo
projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pastabas ir argumentus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, svarstytina, ar dėl šio projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta ir įvertinta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-27
esmės yra analogiškas 2020 m. liepos 2 d. užregistruotam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-5045), kurį Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. 102-P-7 pasiūlė atmesti[¹]. Susipažinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija, 2021-10-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-875 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta. 2. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2021-11-12 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), atsakydamas į prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-875, pažymi, kad šis projektas yra analogiškas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5045, kuriam Policijos departamentas nepritarė ir pateikė nuomonę 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. 5-S-1605 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5045“. Policijos departamentas ir toliau laikosi savo pozicijos, t. y., remdamasis minėtame rašte pateiktais argumentais, nepritaria Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-875. PRIDEDAMA. Policijos departamento 2021 m. sausio 27 d. rašto Nr. 5-S-1605 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5045“ kopija, 2 lapai. Informuojame, kad susipažinome su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5045. Motociklai laikytini viena pavojingiausių eismo saugumo požiūriu transporto rūšių, o jų vairuotojai yra priskiriami pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupei. 2011 m. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 2011–2020 m.
Europos kelių eismo saugos buvo pažymėta, kad motociklininkui tikimybė žūti per eismo įvykį yra 18 kartų didesnė nei lengvojo automobilio vairuotojui. 2020 m. Lietuvos keliuose žuvo 17 motociklų vairuotojų, 228 buvo sužeisti. 2019 m. eismo įvykiuose žuvo 19 motociklų vairuotojų, 235 buvo sužeisti. 2018 m. žuvo 13 motociklų vairuotojų, sužeista 190. 2017 m. ir 2016 m. žuvo po 10 motociklų vairuotojų, sužeisti atitinkamai 124 ir 163. Pažymėtina, kad 2019 m. 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų motociklų (2019 m. pabaigoje įregistruoti 39
žmonės, o 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių (2019 m. pabaigoje įregistruoti 1 498 688 lengvieji automobiliai) teko 10 eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo lengvieji automobiliai, žuvusių eismo dalyvių.
Atkreiptinas dėmesys, kad motociklai kartu su kitomis atitinkamos rūšies transporto priemonėmis (mopedais, triračiais, lengvaisiais keturračiais, keturračiais, galingaisiais keturračiais, transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai), kaip pavojingesnės už lengvuosius automobilius transporto priemonės, išskiriami ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje įtvirtintoje neblaivumo sąvokoje, t. y. motociklų ir kitų atitinkamos rūšies transporto priemonių (mopedų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai) vairuotojai, pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių (lengvųjų automobilių vairuotojams leistina etilo alkoholio koncentracija vairuojant yra 0,4 promilės). Pažymėtina ir tai, kad motociklų važiavimo greičio kontrolė yra gerokai sudėtingesnė nei kitų motorinių transporto priemonių. Dažniausiai stacionariomis ir mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis fiksuojamas atvažiuojančių transporto priemonių greitis. Dėl reikalavimo tvirtinti valstybinio numerio ženklą tik motociklo gale greitį viršijantys motociklų vairuotojai atsiduria geresnėje padėtyje nei automobilių vairuotojai.
Dėl šios priežasties 2018 m. tyrimas nebuvo atliekamas dėl 10 452, 2019 m. – dėl 5 649, 2020 m. – dėl 3 241 motociklų vairuotojų greičio viršijimo atvejų, o per šį laikotarpį (2018 m., 2019 m., 2020 m.) atsakomybėn už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/val. patraukti 927 motociklų vairuotojai. Nepritariame pasiūlymui keisti galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio reglamentavimą. Pažymėtina, kad leistino greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, o žinojimas, kad už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/val. taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skatina motociklų vairuotojus važiuoti leistinu greičiu. Nepritarti. Argumentai išdėstyti žemiau, prie Vyriausybės išvados. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-01-05 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-265 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-875 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-875), kuriame siūlomi tokie patys pakeitimai kaip ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5045). Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIVP-875 rengėjai, siekdami pagrįsti siūlomą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
analogiškais argumentais kaip ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-5045 rengėjai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 120 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5045“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 120) nepritarė Įstatymo projektui Nr. XIIIP-5045. Visi Vyriausybės nutarime Nr. 120 pateikti nepritarimo siūlomam teisiniam reguliavimui argumentai taikytini ir Įstatymo projekte Nr. XIVP-875 pateiktam siūlymui. Esminės nepritarimo Įstatymo projektui Nr. XIVP-875 priežastys yra šios:
administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnyje taikomo sankcijų diferencijavimo pagal transporto priemonės rūšį, sušvelninant motociklų vairuotojų atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą, ir tam tikrais atvejais privalomos motociklų vairuotojams skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
eismo saugumo programą „Vizija – nulis“, be to, jis yra nepriimtinas eismo saugumo požiūriu. Eismo saugumo užtikrinimo srityje motociklai laikytini viena iš pavojingiausių transporto priemonių rūšių, o jų vairuotojai priskiriami pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupei.
Motociklų konstrukcija, skirtingai negu automobilių, neapsaugo eismo dalyvių įvykus susidūrimui, jie neturi vairuotoją ir keleivius saugančio rėmo ir kitų pasyviosios saugos priemonių (saugos diržų, oro pagalvių, bamperių, kitų deformacijos zonų ir pan.), skirtų smūgiui sušvelninti ir padedančių išvengti sužalojimų, o esant avariniam stabdymui yra didelė tikimybė apvirsti ir susižaloti arba žūti. Tikimybė žūti per eismo įvykį motociklininkui yra 18 kartų didesnė negu lengvojo automobilio vairuotojui (2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos duomenys). Todėl motociklai yra pavojingesnė transporto priemonė ir reikalauja iš jų vairuotojų didesnio dėmesio bei atsakomybės. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per paskutinius penkerius metus žuvusių ir sužeistų eismo įvykiuose motociklų vairuotojų skaičius augo: jei 2016 m. žuvo 10, o sužeisti buvo 163 vairuotojai, tai 2020 m. jų žuvo 17 ir 228 buvo sužeisti. Per
sužeista 2019 m. – atitinkamai 19 ir 235. 2019 m. 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų motociklų teko 48 eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo motociklai, žuvę žmonės, o 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių teko 4,8 kartus mažiau eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo lengvieji automobiliai, žuvusių eismo dalyvių – 10. Be to, motociklų vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose nukenčia ne tik patys motociklų vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai. 2019 m. eismo įvykiuose dėl motociklų vairuotojų kaltės buvo sužeista 18 kitų eismo dalyvių, 2020 m. – 20, per 2021 m. 11 mėnesių – 18. 2. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIVP-875 aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo projektu siekiama „pakeisti (panaikinti) motociklų vairuotojus nepagrįstai diskriminuojančias ANK nuostatas ir taikyti analogišką atsakomybę kaip ir įprastas transporto priemones vairuojantiems asmenims greičio viršijimo atvejais“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, diskriminacija yra laikomas tam tikrų teisių ribojimas, kai tai daroma dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos. Todėl Administracinių nusižengimų kodekse numatyti diferencijuoti atvejai, kai tam tikrų rūšių transporto priemones vairuojantiems ar atitinkamo vairavimo stažo neturintiems asmenims skiriamos skirtingos sankcijos, nelaikytini diskriminacija. Be to, sisteminiu požiūriu diferencijuotų sankcijų taikymas motociklų vairuotojams nėra išskirtinis atvejis, nes galioja ir kitiems eismo dalyviams. Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų diferencijavimas iš esmės leidžia pasirinkti tinkamas poveikio priemones skirtingoms eismo dalyvių grupėms. 3. Įstatymo projekto Nr. XIVP-875 aiškinamajame rašte kaip numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatas nurodoma tai, kad, priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma, be to, sumažės pakartotinius pažeidimus darančių vairuotojų skaičius. Įstatymo projektu Nr. XIVP-875 siūlomas atsakomybės sušvelninimas motociklų vairuotojams pakartotinius pažeidimus darančių vairuotojų skaičiaus nesumažintų – atvirkščiai – galimai jį tik padidintų, nes už tam tikrus nustatyto greičio viršijimo atvejus motociklų vairuotojams nebūtų privaloma skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taigi būtų panaikinta papildoma veiksminga ir atgrasanti priemonė, įgalinanti pakartotinai nedaryti pažeidimų. Nepritarti.
Nepritarti. Motociklų vairuotojams šiuo metu taikoma pati griežčiausia atsakomybė. Jiems privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas:
galiojančios sankcijos nėra subalansuotos pagal pažeidimo pavojingumą ir galinčios kilti žalos dydį. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas. 2022-04-132 Kadangi įstatymo projektu naujas reguliavimas nenustatomas ir dėl to įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, tikslinga atsisakyti įstatymo įsigaliojimo nukėlimo datos. Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris