Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – viešoji asmens
sveikatos priežiūros įstaiga , kartu su valstybine aukštąja mokykla (universitetu) vykdanti medicinos ir (ar) slaugos studijas mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas , teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros medicinos specialistus. Universiteto ligoninės steigėjai (dalininkai)
viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla (universitetas), kurioje vykdomos medicinos ir (ar) slaugos studijos . Universiteto ligoninė steigiama arba jau veikianti ligoninė universiteto ligoninės statusą gali įgyti šio įstatymo 27 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka. “
ir įgyvendinimas
ministras, savivaldybės, valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) pagal kompetenciją iki 2022 m. vasario 28 d. priima įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 3. Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai), nustatoma tokia universiteto ligoninių sistema:
1) viena universiteto ligoninė Vilniuje;
2) viena universiteto ligoninė Kaune;
3) viena universiteto ligoninė Klaipėdoje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Preziden tas Projektą teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-866(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2, 27, 32 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla valstybiniu universitetu vykdanti trijų pakopų medicinos studijas medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programas bei medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą , teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos sveikatos priežiūros specialistus. Lietuvos Respublikoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Universiteto ligoninės steigėjai – Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla dalininkais gali būti valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) kartu su valstybiniu universitetu , kuriame vykdomos medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programos .“ 2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 4) valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) valstybiniai universitetai kartu su valstybe (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas), gavusios (gavę) gavę Vyriausybės leidimą (Vyriausybės leidimas būtinas ir tais atvejais, kai valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) valstybiniai universitetai tampa jau įsteigtų LNSS viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, dalininkėmis (dalininkais) dalininkais ;“. 3 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
Valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų) universitetų , valstybinių mokslinių tyrimų institutų kartu su valstybe įsteigtų viešųjų įstaigų vadovai Viešą konkursą valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų) universitetų , valstybinių mokslinių tyrimų institutų kartu su valstybe įsteigtų viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybinė aukštoji mokykla (universitetas) valstybinis universitetas ar mokslinių tyrimų institutas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.“ 4 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6LNSS viešosios įstaigos, kurios dalininkai yra valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) valstybiniai universitetai ar valstybiniai mokslinių tyrimų institutai kartu su valstybe, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asmenų, dviejų valstybinės aukštosios mokyklos (universiteto) valstybinio universiteto ar valstybinio mokslinių tyrimų instituto vadovo paskirtų asmenų, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė aukštoji mokykla (universitetas) valstybinis universitetas , tarybos paskirto asmens arba vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, tarybos paskirto asmens ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens.“ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2.
2Iki 2022 m. vasario 28 d.:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, valstybiniai universitetai pagal kompetenciją priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priima reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, integravimo į Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkas Antanas Matulas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2021-09-24 Nr. XIVP-866 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ yra ydinga ir klaidinanti, nes skliausteliuose vartojamas žodis „universitetas“ suponuoja ne reguliacinę, o tiesiog paaiškinamąją sąvokos „valstybinė aukštoji mokykla“ reikšmę. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos, bei į tai, kad universiteto ligoninės dalininku galės būti ne bet kokia aukštoji mokykla, o būtent tik universitetas, šioje dalyje vietoj formuluotės „valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ reikėtų vartoti žodžius „universitetas“. 2. Vertinant projektu keičiamo įstatymo
dalies nuostatą, numatančią, kad universiteto ligoninės steigėjai (dalininkai)
Atsižvelgus į tai bei į specifinį valstybės kaip viešųjų įstaigų dalininkės teisių ir pareigų įgyvendinimą, siūlome įstatyme nurodyti būtent privalomų universiteto ligoninės dalininkų, o ne steigėjų, kriterijų. 3. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies trečiasis sakinys brauktinas ne tik kaip perteklinis (nes jis nenustato jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų, o tik nustato dispozicinę nuorodą į kitą įstatymo nuostatą), tačiau ir kaip ne šio straipsnio, kuris skirtas tik pagrindinių sąvokų apibrėžimų įtvirtinimui, reguliavimo dalykas. 4. Vertinant projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybė (savivaldybės), nes savivaldybės nedalyvauja nei universiteto ligoninių steigime, nei jų valdyme, nei finansavime. Be to, šioje dalyje prie žodžius „Vyriausybė“ bei „sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 5. Projekto
Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai), nustatoma tokia universiteto ligoninių sistema: viena universiteto ligoninė Vilniuje; viena universiteto ligoninė Kaune; viena universiteto ligoninė Klaipėdoje. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, manytina, kad tokio turinio nuostata, nustatanti imperatyvią universiteto ligoninių sistemą, turėtų būti įtvirtinta pačiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, o ne šį įstatymą keičiančio įstatymo baigiamosiose nuostatose.
Antra, žodžiai „Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai)“ yra tik deklaratyvaus, paaiškinamojo pobūdžio, neturintys jokios teisinės reikšmės, todėl brauktini kaip pertekliniai. Trečia, tokia nuostata suponuoja netiesioginį imperatyvą Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę, tačiau pažymėtina, kad vienas iš būtinų universiteto ligoninės steigimo ir veiklos kriterijų yra tai, kad šios įstaigos veikloje dalyvauja ir valstybins universitetas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija valstybinės aukštosioms mokyklos garantuoja institucinę autonomiją ir savivaldos teisę, manytume, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokios universiteto veiklos krypties – dalyvauti universiteto ligoninės steigime ir veikloje, nes valstybė negali tiesiogiai dalyvauti organizuojant aukštosios mokyklos veiklą. Taigi, universiteto ligoninių steigimas negali būti organizuojamas nustatant kokius nors imperatyvius nurodymus valstybiniams universitetams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti minėtą formuluotę (galbūt tikslinga nustatyti tik maksimalų universiteto ligoninių skaičių atitinkamuose miestuose, taip skatinant daugiaprofilines paslaugas teikiančių įstaigų sistemą). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
12 -15 Nr. XIVP-866(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Vertinant projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias Klaipėdos miesto savivaldybė yra įpareigojama priimti tam tikrus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų perdavimo valstybei, pabrėžiame, kad Lietuvos Respublikos savivaldybės turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarką ir savaveiksmiškumą pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Taip pat pažymėtina, kad pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas) yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad įstatymų leidėjas įstatymu negali įpareigoti savivaldybės savo įsteigtos ir savivaldybės reikmes tenkinančios savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos perduoti valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ne įpareigojama, o jai siūloma atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant, kad Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys : Vilniaus universiteto prorektorė Edita Sužiedelienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kanclerė Daiva Rastenytė, Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas, Seimo narys Audrius Petrošius, Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Gintautas Jakštas, Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-241 Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ yra ydinga ir klaidinanti, nes skliausteliuose vartojamas žodis „universitetas“ suponuoja ne reguliacinę, o tiesiog paaiškinamąją sąvokos „valstybinė aukštoji mokykla“ reikšmę .
Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos, bei į tai, kad universiteto ligoninės dalininku galės būti ne bet kokia aukštoji mokykla, o būtent tik universitetas, šioje dalyje vietoj formuluotės
„valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ reikėtų vartoti žodžius
„universitetas“. Pritarti
departamentas, 2021-09-241 Vertinant projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatą, numatančią, kad universiteto ligoninės steigėjai (dalininkai)
įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) ir valstybinis universitetas, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu . Atsižvelgus į tai bei į specifinį valstybės kaip viešųjų įstaigų dalininkės teisių ir pareigų įgyvendinimą, siūlome įstatyme nurodyti būtent privalomų universiteto ligoninės dalininkų, o ne steigėjų, kriterijų. Pritarti 3.
departamentas, 2021-09-241 Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies trečiasis sakinys brauktinas ne tik kaip perteklinis (nes jis nenustato jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų, o tik nustato dispozicinę nuorodą į kitą įstatymo nuostatą ), tačiau ir kaip ne šio straipsnio, kuris skirtas tik pagrindinių sąvokų apibrėžimų įtvirtinimui, reguliavimo dalykas. Pritarti
departamentas,
2 Vertinant projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybė (savivaldybės), nes savivaldybės nedalyvauja nei universiteto ligoninių steigime, nei jų valdyme, nei finansavime . Be to, šioje dalyje prie žodžius „Vyriausybė“ bei „sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai), nustatoma tokia universiteto ligoninių sistema: viena universiteto ligoninė Vilniuje; viena universiteto ligoninė Kaune; viena universiteto ligoninė Klaipėdoje. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių . Pirma , manytina, kad tokio turinio nuostata, nustatanti imperatyvią universiteto ligoninių sistemą, turėtų būti įtvirtinta pačiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, o ne šį įstatymą keičiančio įstatymo baigiamosiose nuostatose . Antra, žodžiai „Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai)“ yra tik deklaratyvaus, paaiškinamojo pobūdžio, neturintys jokios teisinės reikšmės, todėl brauktini kaip pertekliniai.
Trečia, tokia nuostata suponuoja netiesioginį imperatyvą Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę, tačiau pažymėtina, kad vienas iš būtinų universiteto ligoninės steigimo ir veiklos kriterijų yra tai, kad šios įstaigos veikloje dalyvauja ir valstybins universitetas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija valstybinės aukštosioms mokyklos garantuoja institucinę autonomiją ir savivaldos teisę, manytume, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokios universiteto veiklos krypties – dalyvauti universiteto ligoninės steigime ir veikloje, nes valstybė negali tiesiogiai dalyvauti organizuojant aukštosios mokyklos veiklą . Taigi, universiteto ligoninių steigimas negali būti organizuojamas nustatant kokius nors imperatyvius nurodymus valstybiniams universitetams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti minėtą formuluotę (galbūt tikslinga nustatyti tik maksimalų universiteto ligoninių skaičių atitinkamuose miestuose, taip skatinant daugiaprofilines paslaugas teikiančių įstaigų sistemą). Pritarti
ministerija, 2021-04-02 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-866 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius R.
Benetis, Vilniaus universiteto rektorius R. Petrauskas, 2021-11-231 Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-866 (toliau – Projektas), norime išreikšti nerimą bei susirūpinimą dėl siūlomo reguliavimo tikėtinų neigiamų pasekmių . Pagal šiuo metu galiojančią Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo redakciją universiteto ligonine yra laikoma viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Projekte siūlomas kokybinis universiteto ligoninės statuso turinio pokytis atsisakant reikalavimo, kad universiteto ligoninė kartu su valstybine aukštąja mokykla turi vykdyti trijų pakopų medicinos studijas. Tokiu būdu Projekto iniciatoriai ignoruoja rezidentūros studijų esminę reikšmę praktinio medicinos specialistų rengimo sistemoje. Siūlomas teisinis reguliavimas neabejotinai turės itin neigiamų ir stambaus mąsto pasekmių medicinos studijų kokybei bei prestižui . Atsižvelgiant į vis didėjantį medicinos specialistų trūkumą, tikėtina siūlomu reguliavimu bus sukuriama palanki terpė medicinos specialistų trūkumo didėjimui ateityje, įtakosianti visą šalies sveikatos sistemą. Projekte siūlomame universiteto ligoninės apibrėžime išnyksta nuoroda į tai, kad universiteto ligoninės yra ir mokslo įstaigos, kurios kartu su universitetais vysto medicinos mokslą. Medicinos mokslas yra gyvybiškai svarbus visos visuomenės mastu, plėtojasi labai sparčiai, todėl itin svarbu užtikrinti tinkamą medicinos mokslinių tyrimų plėtojimą bei taikymą praktikoje. Medicinos mokslų naujovių diegimas praktikoje ir medicinos mokslinių tyrimų vystymas kartu su universitetais yra išskirtinė ir visuotinai pripažinta universiteto ligoninių paskirtis ir priedermė.
Eliminuojant universiteto ligoninės statuso mokslinės dalies komponentą būtų daroma didelė žala medicinos mokslo vystymuisi. Projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas tik tam tikro regiono pacientų poreikio aukšto lygio paslaugoms patenkinimas. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad aukšto lygia asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra neatsiejamos nuo mokslo naujovių diegimo, kurį kartu su ligoninėmis užtikrina ir ligoninių veikloje dalyvaujantys universitetai, vykdantys medicinos studijas bei mokslinius tyrimus. Mokslinės veiklos bei mokslo pasiekimų eliminavimas ligoninės veikloje jokia forma neskatina aukštos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų paketo vystymo universiteto ligoninėje, todėl projektu siekiama išspręsti vieno Lietuvos regiono ligoninės geresnio finansavimo klausimą universiteto ligoninių struktūros sąskaita perskirstant universiteto ligoninėms skirtą finansavimą, kuris savo ruožtu įtakotų sveikatos priežiūros įstaigų sistemos deformaciją, sukurtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybinius skirtumus universiteto ligoninių tarpe bei keltų klausimą dėl racionalaus valstybės lėšų naudojimo aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugoms. Pažymėtina, kad iš esmės ginčytina ir teisinį netikrumą sukelia Projekto nuostata, kad „Universiteto ligoninė steigiama arba jau veikianti ligoninė universiteto ligoninės statusą gali įgyti šio įstatymo 27 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad įstatymo 27 str. apibrėžia subjektų, galinčių būti LNSS viešosios įstaigos steigėjais ir dalininkais, ratą. Įstatymo 27 str. 4 d. nurodoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais ir dalininkais gali būti aukštosios mokyklos kartu su valstybe, kurios teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija.
Nuostata nekalba apie universiteto ligonines, o apie sąlygas, kurioms esant valstybinės aukštosios mokyklos gali dalyvauti LNSS viešųjų įstaigų veikloje dalininko statusu. Vadovaujantis šia nuostata valstybinės aukštosios mokyklos gali būti ir kitų LNSS viešųjų įstaigų dalininku, ne tik universiteto ligoninių – tam nuostata kelio neužkerta. Tačiau, skirtingai nei siekiama pateikti, universiteto ligoninės statuso turinį sudaro ne tik universiteto ligoninės dalininkas – valstybinė aukštoji mokykla. Įstatymo 15 str. 2 bei 6 d. bei 32 str. numatyta vadovaujančio ir medicinos personalo priėmimo į darbą specifika, leidžianti užtikrinti atitinkamą aukštą universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos lygį, sveiką konkurenciją bei darbuotojų motyvaciją gilinti žinias bei dalyvauti mokslinėje veikloje, o taip pat būtiną universiteto ligoninės statuso elementą – kartu su universitetu vykdomas trijų pakopų medicinos studijas, savo ruožtu užtikrinantį ir medicinos mokslų, studijų bei praktikos vienovę. Nepritarti Komiteto nuomone, Klaipėdos universitetas per keliolika metų, kai įkūrė Sveikatos mokslų fakultetą, nuolat augo ir stiprėjo. Atsižvelgiant į Klaipėdos universiteto augantį mokslinį potencialą ir siekius, rezidentūros studijos yra savalaikis dalykas. Todėl įkūrus Klaipėdoje universitetinę ligoninę šis procesas pagreitės. Manome, kad vakarų regionas, kartu su ligonine ir universitetu, galės kokybiškai teikti tiek trečiojo lygio medicinines paslaugas, tiek rezidentūros studijas. Balsavimo rezultatai: už –8 , prieš – 3, susilaikė – 2. 2. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius R. Benetis, Vilniaus universiteto rektorius R. Petrauskas,
3 Projekto 2 str.
3 d. nurodoma universiteto ligoninių sistema, numatanti kad tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gali veikti universiteto ligoninės ir jų gali būti ne daugiau nei viena mieste. Norime atkreipti dėmesį, kad Vilniuje šiuo metu yra ne viena universiteto ligoninė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. nuostatos apima ir lex retro non agit principą, išskleistą daugelyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų. Šis principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems santykių subjektams ( lex benignior retro agit ). Vertinant Projekto nuostatų suderinamumą, akivaizdu, kad Projekto 2 str. 3 d. įgyvendinimui skirta Projekto 2 str. 2 d., numatanti kad „ Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras, savivaldybės, valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) pagal kompetenciją iki 2022 m. vasario 28 d. priima įstatymą įgyvendinančius teisės aktus “. Siūloma nuostata yra klaidinanti, kadangi neaišku nei kokius sprendimus įgyvendinant pakeistą įstatymą reikės priimti, nei koks to teisinis pagrindas. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 str. įtvirtinta aukštųjų mokyklų institucinė autonomija, todėl teisės aktai, įpareigojantys aukštąsias mokyklas priimti sprendimus, susijusius su veiklos kryptimis, praktikos bazių steigimu, studijų organizavimo pokyčiais, nuosavybės paėmimu ar kitokiu jos suvaržymu, šią autonomiją pažeidžia. Apibendrinant darytina išvada, kad Projektu siūlomas reguliavimas neigiamai įtakos medicinos specialistų rengimo kokybę, devalvuos universiteto ligoninės statuso turinį, sukels pagrįstas abejones dėl valstybės lėšų racionalaus naudojimo, deformuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės standartus bei tikėtinai pažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. ir 40 str.
Komiteto nuomone, iš pradžių Klaipėdos universitetas gali tapti vienos ar kelių sveikatos mokslų krypties studijų rengimo centru, kurioje šiuo metu turi įdirbį ir vykdo studijas. Vėliau, pagal galimybes, žmogiškuosius bei materialiuosius išteklius, galėtų plėsti studijų programų ir pakopų pasiūlą. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 2, susilaikė – 2. 3. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas J. Banys, 2021-11-24 Lietuvos mokslų akademija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-866, inicijuojančiam naujos Klaipėdos universiteto ligoninės steigimą, jam nepritaria dėl šių motyvų :
Galiojančiame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme neapibrėžiamas universiteto ligoninės statusas. Dviejų Lietuvos universitetų, esančių universiteto ligoninių dalininkais, statutuose apibrėžiama (Vilniaus universiteto statuto 30 straipsnis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto 110 ir paskesni str.), kad universiteto ligoninėse teikiamos visų lygių sveikatos priežiūros paslaugos ir kartu su universitetu vykdomos visų
(trijų) pakopų medicinos bei sveikatos studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija, o steigėjai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir universitetas, t. y. universitetui ir universiteto ligoninei keliami aukščiausi reikalavimai. Kalbant apie Klaipėdos universiteto ligoninės projektą manytina, kad jis neatitinka anksčiau minėtų reikalavimų :
Klaipėdos universiteto statute ligoninės statusas neminimas.
Klaipėdos universiteto vykdomos tik kelios sveikatos mokslų studijų programos (bakalauro: Kineziterapija, Radiologija, Slauga, Visuomenės sveikata; magistro: Papildomoji ir alternatyvioji medicina; Slauga; Visuomenės sveikatos ugdymas), kuriems vykdyti nebūtina universiteto ligoninės bazė, o trečiosios pakopos (doktorantūros) sveikatos mokslų srities studijų Klaipėdos universitetas iš viso nevykdo. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjas yra savivaldybė , o ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu Klaipėdos universiteto mokslinis potencialas medicinos ir sveikatos mokslų srityje yra nedidelis. Pagal Lietuvos universitetų, mokslinių tyrimo institutų ir universiteto ligoninių 2020 m. mokslo produkcijos formaliojo vertinimo rezultatus, Klaipėdos universiteto mokslo sklaidos produkcija šiose srityse tesudaro 3,2 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir 3,5 proc. Vilniaus universiteto mokslo produkcijos. Universiteto ligoninėje turi darniai derintis trijų rūšių veiklos: gydymo menas, 3 pakopų akademinės studijos ir mokslas. Laikome, kad Lietuvos mokslų akademijos nuomone, universiteto ligoninėje turi darniai derintis trijų rūšių veiklos: gydymo menas, trijų pakopų akademinės studijos ir mokslas, todėl laikome, kad universiteto ligoninės steigimas, kai nevykdomos medicinos krypties magistro studijos ir nėra nė vienos iš sveikatos mokslų srities krypčių (medicinos, farmacijos, slaugos, visuomenės sveikatos, odontologijos) doktorantūros studijų, be to, medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinės veiklos potencialas yra tik minimalus, devalvuoja pačią universiteto ligoninės veiklos idėją, kaip ji yra suvokiama ir pripažįstama tarptautiniu mastu.
Reikalingą trečiojo lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Vakarų Lietuvos regione galima gerinti jau esamų Klaipėdos ligoninių bazėje bendrame Lietuvos sveikatos priežiūros reformos kontekste. Nepritarti Klaipėdos universitetas daugiau nei dvidešimt metų sėkmingai vykdo skirtingų sveikatos mokslų pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijas bei sveikatos ir medicinos darbuotojų po diplomines studijas. Išvystyta Klaipėdos universiteto infrastruktūra suteikia šiuolaikines mokymosi galimybes. Platus Universiteto partnerių – įvairaus lygio sveikatos priežiūros institucijų – tinklas tarnauja kaip praktikos bazė studentams ir kitiems besimokantiesiems. Klaipėdos universitetas pastaraisiais metais plėtoja medicinos ir sveikatos mokslų krypčių kompetencijų centro idėją. Jos įgyvendinimas vykdomas keliomis kryptimis – per mokslo tiriamąsias veiklas, sveikatos mokslo daktarų rengimą, MTEP ir kitus mokslinius projektus, podiplominių ( post-graduate ) studijų bei kryptinio tarptautinio bendradarbiavimo veiklas.
Mokslo tiriamosios veiklos ir mokslo plėtra: Remiantis kasmetiniu LMT mokslinės veiklos vertinimu, medicinos ir sveikatos mokslų krypčių grupėje sekamas stiprus mokslo publikacijų skaičiaus ir už juos suteikiamų taškų augimas . ·
publikacijų, gauti 24 taškai (21 taškas medicina, 3 – slauga) ·
publikacijos, gauti 34 taškai (21 taškas medicina, 13 – slauga) · 2020 m. teiktos 25 publikacijos, gauti 47 taškai (10 taškų medicina, 36 – visuomenės sveikata, 1 – slauga). 2019/2020 metais gautų taškų pokytis sudaro +38 proc. · 2021-10-31 duomenimis jau yra publikuotos 25 publikacijos Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės leidiniuose. Mokslo daktarų rengimas:
Klaipėdos universitetas bendradarbiaudamas su Suomijos (Turku ir Tampere) universitetais nuo 2007 metų rengia slaugos mokslo daktarus , o bendradarbiaudamas su kitais Europos ir Lietuvos universitetais ir kitų mokslo krypčių (sveikatos vadybos, socialinio darbo) daktarus. Skirtingų mokslo institucijų sveikatos mokykla, tradicija ir patirtis padeda Klaipėdos universitete kurti inovacijomis paremtus mokslinius produktus bei inovatyvias studijas. Vykdomų MTEP ir tarptautinių mokslinių projektų sveikatos srityje apimtis per 10 mln. Eurų. · Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai – 5,645 mln. Eurų; · Mokslas visuomenei – 2 mln. Eurų; · Kiti projektai – 2,8 mln. Eurų. Podiplominės ( post-graduate ) studijos Klaipėdos universitetas pastaraisiais metais sparčiai plėtoja gydytojams ir sveikatos priežiūros specialistams skirtas podiplomines studijas.
Kasmet registruojama vis daugiau kvalifikacijos tobulinimo programų skirtų gydytojams. · 2020 metais parengtos, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centre akredituotos ir METAS sistemoje registruotos tobulinimo programos 3 naujos programos sveikatos priežiūros specialistams. Išduota111 kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų sveikatos priežiūros specialistams. ·
patvirtintos 2 naujos programos gydytojams. Išduota226 kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų gydytojams
709 kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Pažymėtina, jog podiplominėse studijose dalyvauja medikai ir specialistai ne tik iš Klaipėdos miesto, bet ir iš visos Vakarų Lietuvos. Tai demonstruoja Klaipėdos universiteto vykdomų veiklų svarbą ir poveikį regionui. Tarptautinis bendradarbiavimas Universiteto narystė EU Conexus Europos universitetų tinkle įgalina į studijų procesą įtraukti partnerius iš lyderiaujančių Europoje universitetų (pavyzdžiui, Rostoko universiteto (Vokietija), Valensijos katalikiškojo universiteto (Ispanija), Waterfordo technikos instituto (Airija), Frederiko universiteto (Kipras) ir kt.) bei suteikia plačias tarptautinių studijų, praktikos galimybes. Visi šie universitetai yra ir universiteto klinikų steigėjai, todėl geroji užsienio valstybių patirtis gali būti taikoma ir Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Waterfordo technikos institutas (Airija), kaip ir Klaipėdos universitetas, vykdo slaugos studijas (be gydytojų rengimo) ir yra universiteto klinikų steigėjas, galintis dalintis gerąja patirtimi.
Taigi Klaipėdos universitetas, būdamas medicinos ir sveikatos mokslų kompetencijų centru Vakarų Lietuvoje, turi pagrindus tapti Universitetinio lygmens klinikų steigėjų siekiant, kad Klaipėdos miesto ir visos Vakarų Lietuvos gyventojai gautų poreikius atitinkančias sveikatos paslaugas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 5. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-171 Projekto Nr. XIVP-866 2 straipsnio 3 dalies nuostata dėl universiteto ligoninių skaičiaus Lietuvos Respublikoje pagal savo reglamentavimo pobūdį iš įgyvendinamųjų nuostatų turėtų būti perkelta į Projekto Nr. XIVP-866 1 straipsniu keičiamą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį. Lietuvos Respublikoje šiuo metu veikia ligoninių tinklas, kuris užtikrina visų būtinų antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, o tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti minėtose ligoninėse, teikimas turi būti užtikrinamas universiteto ligoninėse. Universiteto ligoninių skaičius ir išdėstymas turi užtikrinti efektyvų turimos infrastruktūros panaudojimą, t. y. kad universiteto ligoninėse būtų toks pacientų srautas, kuris leistų efektyviai naudoti brangią medicinos įrangą bei užtikrinti sveikatos priežiūros specialistams pakankamą sudėtingiausių asmens sveikatos priežiūros paslaugų praktikos krūvį, kai per praktiką išlaikoma aukšta sudėtingiausių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybė.
Universiteto ligoninių skaičius ir išdėstymas Lietuvos Respublikoje taip pat turi užtikrinti tolygų sudėtingiausių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams. Be to, universiteto ligoninių skaičius ir išdėstymas turi užtikrinti efektyvų ribotų finansinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išteklių naudojimą universiteto ligoninių teikiamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Regioninės politikos strategijoje, pateikiamoje Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariai plėtrai 2017–2030 metams nustatyta, kad aukščiausio lygmens tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos turi būti steigiamos trijuose didžiausiuose Lietuvos Respublikos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir universiteto ligoninių skaičius ir išdėstymas Lietuvos Respublikoje turi būti reglamentuojamas įstatymu. Universiteto ligoninių skaičiaus nustatymas įstatyme taip pat užtikrins teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo sistemoje, nes ilguoju laikotarpiu leis racionaliai planuoti tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūrai gerinti būtinų resursų poreikį ir finansinius išteklius.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ turi būti rašomi žodžiai „valstybinis universitetas“, vietoj žodžių „steigėjai (dalininkai)“ – žodis „dalininkai“ (atitinkamai pakeičiant ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 4 punktą, 32 straipsnį, 33 straipsnio 6 dalį) ir turi būti atsisakoma perteklinio (blanketinio) sakinio „Universiteto ligoninė steigiama arba jau veikianti ligoninė universiteto ligoninės statusą gali įgyti šio įstatymo 27 straipsnio
Nr. XIVP-866 nuostatos atitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą. Siekiant dermės su Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo “, 7 punktu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „medicinos ir (ar) slaugos studijos“ turi būti rašomi žodžiai „medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programos“. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau paminėta, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis turėtų būti išdėstyta taip: „ 5.
Universiteto ligoninė
Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 4. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-172 Projekto Nr. XIVP-866 2 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte pateiktus argumentus, vietoj žodžių
„valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai)“ turi būti rašomi žodžiai
„valstybiniai universitetai“ ir taip pat atsisakoma 2 straipsnio 3 dalies. Projekto Nr. XIVP-866 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas
pavedimas savivaldybei pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiuo metu Klaipėdoje veikia skirtingo pavaldumo (valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių pagrindu yra planuojama steigti Klaipėdoje veiksiančią universiteto ligoninę.
Tiek šiuo metu galiojantis įstatyminis teisinis reguliavimas, tiek ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata nustato, kad universiteto ligoninės dalininkais gali būti tik valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) ir valstybinis universitetas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų priimti atitinkamus sprendimus dėl savo pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigų integravimo į valstybės pavaldumo Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau paminėta, Projekto Nr. XIVP-866 2 straipsnis turėtų būti išdėstytas taip: „
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2. Iki 2022 m. vasario 28 d.:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, valstybiniai universitetai pagal kompetenciją priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2) Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priima atitinkamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, integravimo į Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 2. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1367 2 įstatymo projektui Nr. XIVP-866 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Nagienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: ( pagal Seimo statuto 55 str. 3 d. ) Eugenijaus Jovaišos, Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, Artūro Žukausko – pridedama. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL
2021-12-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas A. Matulas, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė ir D. Žukauskė. Kviestieji asmenys:
Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėjas K. Rušinskas, Vilniaus universiteto dekanas prof. A. Utkus, Medicinos fakulteto kancleris R. Balčiūnaitis, Medicinos Klaipėdos universiteto rektorius prof. A. Razbadauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kanclerė prof. D. Rastenytė, Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. Grubliauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja (savivaldybės gydytoja) R. Perminienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius J. Sąlyga, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas V. Janušonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-241 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ yra ydinga ir klaidinanti, nes skliausteliuose vartojamas žodis „universitetas“ suponuoja ne reguliacinę, o tiesiog paaiškinamąją sąvokos „valstybinė aukštoji mokykla“ reikšmę. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos, bei į tai, kad universiteto ligoninės dalininku galės būti ne bet kokia aukštoji mokykla, o būtent tik universitetas, šioje dalyje vietoj formuluotės „valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ reikėtų vartoti žodžius „universitetas“. Pritarti Komiteto patobulintame įstatymo projekte vietoje žodžių „valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ įrašytini žodžiai „valstybinis universitetas“. Atsižvelgiant į tai, analogiškai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 27, 32 ir 33 straipsnių nuostatos (projektas pildytinas naujais 2, 3 ir 4 straipsniais). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatą, numatančią, kad universiteto ligoninės steigėjai (dalininkai)
Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai bei į specifinį valstybės kaip viešųjų įstaigų dalininkės teisių ir pareigų įgyvendinimą, siūlome įstatyme nurodyti būtent privalomų universiteto ligoninės dalininkų, o ne steigėjų, kriterijų. Pritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžių
„steigėjai (dalininkai)“ įrašytinas žodis „dalininkai“. 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies trečiasis sakinys brauktinas ne tik kaip perteklinis (nes jis nenustato jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų, o tik nustato dispozicinę nuorodą į kitą įstatymo nuostatą), tačiau ir kaip ne šio straipsnio, kuris skirtas tik pagrindinių sąvokų apibrėžimų įtvirtinimui, reguliavimo dalykas. Pritarti Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Universiteto ligoninė
Respublikoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Universiteto ligoninės steigėjai (dalininkai) – dalininkais gali būti valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) ir valstybinė aukštoji mokykla (universitetas), kurioje kartu su valstybiniu universitetu, kuriame vykdomos medicinos ir (ar) slaugos studijos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programos . Universiteto ligoninė steigiama arba jau veikianti ligoninė universiteto ligoninės statusą gali įgyti šio įstatymo 27 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka. “
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybė (savivaldybės), nes savivaldybės nedalyvauja nei universiteto ligoninių steigime, nei jų valdyme, nei finansavime. Be to, šioje dalyje prieš žodžius „Vyriausybė“ bei
„sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
iš dalies Argumentai: š iuo metu Klaipėdoje veikia skirtingo pavaldumo (valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių pagrindu yra planuojama steigti Klaipėdoje veiksiančią universiteto ligoninę.
Tiek šiuo metu galiojantis įstatyminis teisinis reguliavimas, tiek ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata nustato, kad universiteto ligoninės dalininkais gali būti tik valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) ir valstybinis universitetas. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų priimti atitinkamus sprendimus dėl savo pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigų integravimo į valstybės pavaldumo Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Pasiūlymas: projekto 2 straipsnį laikyti 5 straipsniu, jo 2 dalį išdėstyti taip: „2. Iki 2022 m. vasario 28 d.:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybės, valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) valstybiniai universitetai pagal kompetenciją iki 2022 m. vasario 28 d. priima įstatymą įgyvendinančius į statymo įgyvendinamuosius teisės aktus . ;
2) Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priima atitinkamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, integravimo į Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-24 5.
Projekto
Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai), nustatoma tokia universiteto ligoninių sistema: viena universiteto ligoninė Vilniuje; viena universiteto ligoninė Kaune; viena universiteto ligoninė Klaipėdoje. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, manytina, kad tokio turinio nuostata, nustatanti imperatyvią universiteto ligoninių sistemą, turėtų būti įtvirtinta pačiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, o ne šį įstatymą keičiančio įstatymo baigiamosiose nuostatose. Antra, žodžiai „Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai)“ yra tik deklaratyvaus, paaiškinamojo pobūdžio, neturintys jokios teisinės reikšmės, todėl brauktini kaip pertekliniai. Trečia, tokia nuostata suponuoja netiesioginį imperatyvą Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę, tačiau pažymėtina, kad vienas iš būtinų universiteto ligoninės steigimo ir veiklos kriterijų yra tai, kad šios įstaigos veikloje dalyvauja ir valstybinis universitetas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija valstybinės aukštosioms mokyklos garantuoja institucinę autonomiją ir savivaldos teisę, manytume, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokios universiteto veiklos krypties – dalyvauti universiteto ligoninės steigime ir veikloje, nes valstybė negali tiesiogiai dalyvauti organizuojant aukštosios mokyklos veiklą. Taigi, universiteto ligoninių steigimas negali būti organizuojamas nustatant kokius nors imperatyvius nurodymus valstybiniams universitetams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti minėtą formuluotę (galbūt tikslinga nustatyti tik maksimalų universiteto ligoninių skaičių atitinkamuose miestuose, taip skatinant daugiaprofilines paslaugas teikiančių įstaigų sistemą).
Pritarti Išbraukti projekto 2 straipsnio 3 dalį, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, kad „ Lietuvos Respublikoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.“
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-10-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-866 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2021-11-23 Išnagrinėję ir įvertinę Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-866 (toliau – Projektas), norime išreikšti nerimą bei susirūpinimą dėl siūlomo reguliavimo tikėtinų neigiamų pasekmių. Pagal šiuo metu galiojančią Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo redakciją universiteto ligonine yra laikoma viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Projekte siūlomas kokybinis universiteto ligoninės statuso turinio pokytis atsisakant reikalavimo, kad universiteto ligoninė kartu su valstybine aukštąja mokykla turi vykdyti trijų pakopų medicinos studijas.
Tokiu būdu Projekto iniciatoriai ignoruoja rezidentūros studijų esminę reikšmę praktinio medicinos specialistų rengimo sistemoje. Siūlomas teisinis reguliavimas neabejotinai turės itin neigiamų ir stambaus mąsto pasekmių medicinos studijų kokybei bei prestižui. Atsižvelgiant į vis didėjantį medicinos specialistų trūkumą, tikėtina siūlomu reguliavimu bus sukuriama palanki terpė medicinos specialistų trūkumo didėjimui ateityje, įtakosianti visą šalies sveikatos sistemą. Projekte siūlomame universiteto ligoninės apibrėžime išnyksta nuoroda į tai, kad universiteto ligoninės yra ir mokslo įstaigos, kurios kartu su universitetais vysto medicinos mokslą. Medicinos mokslas yra gyvybiškai svarbus visos visuomenės mastu, plėtojasi labai sparčiai, todėl itin svarbu užtikrinti tinkamą medicinos mokslinių tyrimų plėtojimą bei taikymą praktikoje. Medicinos mokslų naujovių diegimas praktikoje ir medicinos mokslinių tyrimų vystymas kartu su universitetais yra išskirtinė ir visuotinai pripažinta universiteto ligoninių paskirtis ir priedermė. Eliminuojant universiteto ligoninės statuso mokslinės dalies komponentą būtų daroma didelė žala medicinos mokslo vystymuisi. Projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas tik tam tikro regiono pacientų poreikio aukšto lygio paslaugoms patenkinimas. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad aukšto lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra neatsiejamos nuo mokslo naujovių diegimo, kurį kartu su ligoninėmis užtikrina ir ligoninių veikloje dalyvaujantys universitetai, vykdantys medicinos studijas bei mokslinius tyrimus.
Mokslinės veiklos bei mokslo pasiekimų eliminavimas ligoninės veikloje jokia forma neskatina aukštos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų paketo vystymo universiteto ligoninėje, todėl projektu siekiama išspręsti vieno Lietuvos regiono ligoninės geresnio finansavimo klausimą universiteto ligoninių struktūros sąskaita perskirstant universiteto ligoninėms skirtą finansavimą, kuris savo ruožtu įtakotų sveikatos priežiūros įstaigų sistemos deformaciją, sukurtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybinius skirtumus universiteto ligoninių tarpe bei keltų klausimą dėl racionalaus valstybės lėšų naudojimo aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugoms. Pažymėtina, kad iš esmės ginčytina ir teisinį netikrumą sukelia Projekto nuostata, kad „Universiteto ligoninė steigiama arba jau veikianti ligoninė universiteto ligoninės statusą gali įgyti šio įstatymo 27 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad įstatymo 27 str. apibrėžia subjektų, galinčių būti LNSS viešosios įstaigos steigėjais ir dalininkais, ratą. Įstatymo 27 str. 4 d. nurodoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais ir dalininkais gali būti aukštosios mokyklos kartu su valstybe, kurios teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija. Nuostata nekalba apie universiteto ligonines, o apie sąlygas, kurioms esant valstybinės aukštosios mokyklos gali dalyvauti LNSS viešųjų įstaigų veikloje dalininko statusu. Vadovaujantis šia nuostata valstybinės aukštosios mokyklos gali būti ir kitų LNSS viešųjų įstaigų dalininku, ne tik universiteto ligoninių – tam nuostata kelio neužkerta.
Tačiau, skirtingai nei siekiama pateikti, universiteto ligoninės statuso turinį sudaro ne tik universiteto ligoninės dalininkas – valstybinė aukštoji mokykla. Įstatymo 15 str. 2 bei 6 d. bei 32 str. numatyta vadovaujančio ir medicinos personalo priėmimo į darbą specifika, leidžianti užtikrinti atitinkamą aukštą universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos lygį, sveiką konkurenciją bei darbuotojų motyvaciją gilinti žinias bei dalyvauti mokslinėje veikloje, o taip pat būtiną universiteto ligoninės statuso elementą – kartu su universitetu vykdomas trijų pakopų medicinos studijas, savo ruožtu užtikrinantį ir medicinos mokslų, studijų bei praktikos vienovę. Projekto 2 str. 3 d. nurodoma universiteto ligoninių sistema, numatanti kad tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gali veikti universiteto ligoninės ir jų gali būti ne daugiau nei viena mieste. Norime atkreipti dėmesį, kad Vilniuje šiuo metu yra ne viena universiteto ligoninė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. nuostatos apima ir lex retro non agit principą, išskleistą daugelyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų. Šis principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems santykių subjektams ( lex benignior retro agit ). Vertinant Projekto nuostatų suderinamumą, akivaizdu, kad Projekto 2 str. 3 d. įgyvendinimui skirta Projekto 2 str. 2 d., numatanti kad „ Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras, savivaldybės, valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) pagal kompetenciją iki 2022 m. vasario 28 d. priima įstatymą įgyvendinančius teisės aktus “.
Siūloma nuostata yra klaidinanti, kadangi neaišku nei kokius sprendimus įgyvendinant pakeistą įstatymą reikės priimti, nei koks to teisinis pagrindas. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 str. įtvirtinta aukštųjų mokyklų institucinė autonomija, todėl teisės aktai, įpareigojantys aukštąsias mokyklas priimti sprendimus, susijusius su veiklos kryptimis, praktikos bazių steigimu, studijų organizavimo pokyčiais, nuosavybės paėmimu ar kitokiu jos suvaržymu, šią autonomiją pažeidžia. Apibendrinant darytina išvada, kad Projektu siūlomas reguliavimas neigiamai įtakos medicinos specialistų rengimo kokybę, devalvuos universiteto ligoninės statuso turinį, sukels pagrįstas abejones dėl valstybės lėšų racionalaus naudojimo, deformuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės standartus bei tikėtinai pažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. ir 40 str. Nepritarti Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad u niversiteto ligoninė – tai viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programas bei medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą , teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus. Projekto nuostatą, kad „ Universiteto ligoninė steigiama arba jau veikianti ligoninė universiteto ligoninės statusą gali įgyti šio įstatymo 27 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka “ siūloma išbraukti kaip perteklinę (nes nenustato jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų, o tik nustato dispozicinę nuorodą į kitą įstatymo nuostatą).
Priėmus Projektą bus sudarytos teisinės prielaidos vakarų Lietuvos regione turėti aukščiausio lygio paslaugas teiksiančią universiteto ligoninę. Taip bus gerinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vakarų Lietuvos regiono gyventojams. 2. Lietuvos mokslų akademija, 2021-11-24 Lietuvos mokslų akademija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-866, inicijuojančiam naujos Klaipėdos universiteto ligoninės steigimą, jam nepritaria dėl šių motyvų: Galiojančiame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme neapibrėžiamas universiteto ligoninės statusas. Dviejų Lietuvos universitetų, esančių universiteto ligoninių dalininkais, statutuose apibrėžiama (Vilniaus universiteto statuto 30 straipsnis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto 110 ir paskesni str.), kad universiteto ligoninėse teikiamos visų lygių sveikatos priežiūros paslaugos ir kartu su universitetu vykdomos visų (trijų) pakopų medicinos bei sveikatos studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija, o steigėjai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir universitetas, t. y. universitetui ir universiteto ligoninei keliami aukščiausi reikalavimai. Kalbant apie Klaipėdos universiteto ligoninės projektą manytina, kad jis neatitinka anksčiau minėtų reikalavimų:
Klaipėdos universiteto statute ligoninės statusas neminimas.
Klaipėdos universiteto vykdomos tik kelios sveikatos mokslų studijų programos (bakalauro: Kineziterapija, Radiologija, Slauga, Visuomenės sveikata; magistro: Papildomoji ir alternatyvioji medicina; Slauga; Visuomenės sveikatos ugdymas), kuriems vykdyti nebūtina universiteto ligoninės bazė, o trečiosios pakopos (doktorantūros) sveikatos mokslų srities studijų Klaipėdos universitetas iš viso nevykdo. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjas yra savivaldybė, o ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu Klaipėdos universiteto mokslinis potencialas medicinos ir sveikatos mokslų srityje yra nedidelis. Pagal Lietuvos universitetų, mokslinių tyrimo institutų ir universiteto ligoninių 2020 m. mokslo produkcijos formaliojo vertinimo rezultatus, Klaipėdos universiteto mokslo sklaidos produkcija šiose srityse tesudaro 3,2 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir 3,5 proc. Vilniaus universiteto mokslo produkcijos. Universiteto ligoninėje turi darniai derintis trijų rūšių veiklos: gydymo menas, 3 pakopų akademinės studijos ir mokslas. Laikome, kad Lietuvos mokslų akademijos nuomone, universiteto ligoninėje turi darniai derintis trijų rūšių veiklos: gydymo menas, trijų pakopų akademinės studijos ir mokslas, todėl laikome, kad universiteto ligoninės steigimas, kai nevykdomos medicinos krypties magistro studijos ir nėra nė vienos iš sveikatos mokslų srities krypčių (medicinos, farmacijos, slaugos, visuomenės sveikatos, odontologijos) doktorantūros studijų, be to, medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinės veiklos potencialas yra tik minimalus, devalvuoja pačią universiteto ligoninės veiklos idėją, kaip ji yra suvokiama ir pripažįstama tarptautiniu mastu.
Reikalingą trečiojo lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Vakarų Lietuvos regione galima gerinti jau esamų Klaipėdos ligoninių bazėje bendrame Lietuvos sveikatos priežiūros reformos kontekste. Nepritarti Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad u niversiteto ligoninė – tai viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programas bei medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą , teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus. Priėmus Projektą bus sudarytos teisinės prielaidos vakarų Lietuvos regione turėti aukščiausio lygio paslaugas teiksiančią universiteto ligoninę. Taip bus gerinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vakarų Lietuvos regiono gyventojams. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-26 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr.
SV-S-212 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-866 (toliau – Projektas Nr. XIVP-866), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą Nr. XIVP-866 tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
dalies nuostata dėl universiteto ligoninių skaičiaus Lietuvos Respublikoje pagal savo reglamentavimo pobūdį iš įgyvendinamųjų nuostatų turėtų būti perkelta į Projekto Nr. XIVP-866 1 straipsniu keičiamą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį. Lietuvos Respublikoje šiuo metu veikia ligoninių tinklas, kuris užtikrina visų būtinų antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, o tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti minėtose ligoninėse, teikimas turi būti užtikrinamas universiteto ligoninėse. Universiteto ligoninių skaičius ir išdėstymas turi užtikrinti efektyvų turimos infrastruktūros panaudojimą, t. y. kad universiteto ligoninėse būtų toks pacientų srautas, kuris leistų efektyviai naudoti brangią medicinos įrangą bei užtikrinti sveikatos priežiūros specialistams pakankamą sudėtingiausių asmens sveikatos priežiūros paslaugų praktikos krūvį, kai per praktiką išlaikoma aukšta sudėtingiausių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybė. Universiteto ligoninių skaičius ir išdėstymas Lietuvos Respublikoje taip pat turi užtikrinti tolygų sudėtingiausių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams.
Be to, universiteto ligoninių skaičius ir išdėstymas turi užtikrinti efektyvų ribotų finansinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išteklių naudojimą universiteto ligoninių teikiamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Regioninės politikos strategijoje, pateikiamoje Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariai plėtrai 2017–2030 metams nustatyta, kad aukščiausio lygmens tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos turi būti steigiamos trijuose didžiausiuose Lietuvos Respublikos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir universiteto ligoninių skaičius ir išdėstymas Lietuvos Respublikoje turi būti reglamentuojamas įstatymu. Universiteto ligoninių skaičiaus nustatymas įstatyme taip pat užtikrins teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo sistemoje, nes ilguoju laikotarpiu leis racionaliai planuoti tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūrai gerinti būtinų resursų poreikį ir finansinius išteklius. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ turi būti rašomi žodžiai „valstybinis universitetas“, vietoj žodžių „steigėjai (dalininkai)“ – žodis „dalininkai“ (atitinkamai pakeičiant ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 4 punktą, 32 straipsnį, 33 straipsnio 6 dalį) ir turi būti atsisakoma perteklinio (blanketinio) sakinio „Universiteto ligoninė steigiama arba jau veikianti ligoninė universiteto ligoninės statusą gali įgyti šio įstatymo 27 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka.“ Minėtas siūlymas grindžiamas siekiu, kad Projekto Nr.
XIVP-866 nuostatos atitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą. Siekiant dermės su Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo “, 7 punktu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „medicinos ir (ar) slaugos studijos“ turi būti rašomi žodžiai „medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir
(ar) slaugos studijų programos“. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau paminėta, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis turėtų būti išdėstyta taip: „5. Universiteto ligoninė
universitetu vykdanti medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programas bei medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus.
Lietuvos Respublikoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Universiteto ligoninės dalininkais gali būti valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) kartu su valstybiniu universitetu, kuriame vykdomos medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programos.“ Pritarti Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Universiteto ligoninė
Respublikoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Universiteto ligoninės steigėjai (dalininkai) – dalininkais gali būti valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) ir valstybinė aukštoji mokykla (universitetas), kurioje kartu su valstybiniu universitetu, kuriame vykdomos medicinos ir (ar) slaugos studijos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programos .
Universiteto ligoninė steigiama arba jau veikianti ligoninė universiteto ligoninės statusą gali įgyti šio įstatymo 27 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka. “
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte pateiktus argumentus, vietoj žodžių „valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai)“ turi būti rašomi žodžiai „valstybiniai universitetai“ ir taip pat atsisakoma
dalyje nurodytas pavedimas savivaldybei pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiuo metu Klaipėdoje veikia skirtingo pavaldumo (valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių pagrindu yra planuojama steigti Klaipėdoje veiksiančią universiteto ligoninę. Tiek šiuo metu galiojantis įstatyminis teisinis reguliavimas, tiek ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata nustato, kad universiteto ligoninės dalininkais gali būti tik valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) ir valstybinis universitetas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų priimti atitinkamus sprendimus dėl savo pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigų integravimo į valstybės pavaldumo Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau paminėta, Projekto Nr.
XIVP-866 2 straipsnis turėtų būti išdėstytas taip: „
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2. Iki 2022 m. vasario 28 d.:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, valstybiniai universitetai pagal kompetenciją priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2) Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priima atitinkamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, integravimo į Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė.“ Pritarti Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2. Iki 2022 m. vasario 28 d.:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybės, valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) valstybiniai universitetai pagal kompetenciją iki 2022 m. vasario 28 d. priima įstatymą įgyvendinančius į statymo įgyvendinamuosius teisės aktus . ;
2) Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priima atitinkamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, integravimo į Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. 3.
medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai), nustatoma tokia universiteto ligoninių sistema:
1) viena universiteto ligoninė Vilniuje;
2) viena universiteto ligoninė Kaune;
3) viena universiteto ligoninė Klaipėdoje. “
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2021-12-01 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 įstatymo projektui Nr. XIVP-866 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
mokslo komiteto narių E. Jovaišos, I. Kačinskaitės-Urbonienės,
pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti reikalavimų universiteto ligoninei:
medicinos krypties studijas;
su valstybine aukštąja mokykla vykdyti trijų pakopų medicinos studijas;
mokslo įstaigomis, kurios kartu su universitetais vysto medicinos mokslą. Šių reikalavimų atsisakymas gali turėti neigiamos įtakos medicinos specialistų rengimo ir medicinos krypties mokslinių tyrimų kokybei, devalvuoti universiteto ligoninės statuso turinį, demotyvuoti esamų universiteto ligoninių personalą, sukelti pagrįstas abejones dėl valstybės lėšų racionalaus naudojimo. 2. Atskirosios nuomonės teikėjai lygiai taip pat kaip ir Vyriausybė pritaria, jog aukščiausio lygmens tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos turi būti steigiamos trijuose didžiausiuose miestuose, t. y. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau nesutinka, kad paslaugų prieinamumas būtų siejamas su reikalavimų universiteto ligoninei mažinimu.
Pažymime, kad tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ligoninės neprivalo turėti universiteto ligoninės statuso. 3. Atskirosios nuomonės teikėjai atkreipia dėmesį, kad Švietimo ir mokslo komitetas pritarė viena kitai prieštaraujančioms išvadoms. I. Viena vertus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose, kurioms pritarė Švietimo ir mokslo komitetas, teigiama:
a) Vertinant projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybė (savivaldybės), nes savivaldybės nedalyvauja nei universiteto ligoninių steigime, nei jų valdyme, nei finansavime.
b) Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai), nustatoma tokia universiteto ligoninių sistema: viena universiteto ligoninė Vilniuje; viena universiteto ligoninė Kaune; viena universiteto ligoninė Klaipėdoje. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių . Pirma, manytina, kad tokio turinio nuostata, nustatanti imperatyvią universiteto ligoninių sistemą, turėtų būti įtvirtinta pačiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, o ne šį įstatymą keičiančio įstatymo baigiamosiose nuostatose. Antra, žodžiai „Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir
(ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai)“ yra tik deklaratyvaus, paaiškinamojo pobūdžio, neturintys jokios teisinės reikšmės, todėl brauktini kaip pertekliniai. Trečia, tokia nuostata suponuoja netiesioginį imperatyvą Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę, tačiau pažymėtina, kad vienas iš būtinų universiteto ligoninės steigimo ir veiklos kriterijų yra tai, kad šios įstaigos veikloje dalyvauja ir valstybins universitetas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija valstybinės aukštosioms mokyklos garantuoja institucinę autonomiją ir savivaldos teisę, manytume, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokios universiteto veiklos krypties – dalyvauti universiteto ligoninės steigime ir veikloje, nes valstybė negali tiesiogiai dalyvauti organizuojant aukštosios mokyklos veiklą . Taigi, universiteto ligoninių steigimas negali būti organizuojamas nustatant kokius nors imperatyvius nurodymus valstybiniams universitetams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti minėtą formuluotę (galbūt tikslinga nustatyti tik maksimalų universiteto ligoninių skaičių atitinkamuose miestuose, taip skatinant daugiaprofilines paslaugas teikiančių įstaigų sistemą). II. Kita vertus, Komitetas pritarė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui:
Projekto Nr. XIVP-866 2 straipsnis turėtų būti išdėstytas taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2. Iki 2022 m. vasario 28 d.:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, valstybiniai universitetai pagal kompetenciją priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2) Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priima atitinkamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, integravimo į Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, mes kaip atskirosios nuomonės teikėjai, nepritariame įstatymo projektui bei komiteto išvadai ir siūlome atmesti įstatymo ir projektą bei ieškoti kitų būdų tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai ir sveikatos įstaigų tinklo reorganizavimui Klaipėdos mieste. Nepritarti Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad u niversiteto ligoninė – tai viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programas bei medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą , teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus. Priėmus Projektą bus sudarytos teisinės prielaidos vakarų Lietuvos regione turėti aukščiausio lygio paslaugas teiksiančią universiteto ligoninę. Taip bus gerinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vakarų Lietuvos regiono gyventojams. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2021-12-08 I Argumentai:
tikslintinas įstatymo pavadinimas. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2021-12-081 Argumentai:
atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus, tikslintinas projekto 1 straipsnis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla (universitetu) valstybiniu universitetu vykdanti medicinos ir (ar) slaugos studijas ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programas bei medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą , teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus. Lietuvos Respublikoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Universiteto ligoninės steigėjai (dalininkai) – dalininkais gali būti valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) ir valstybinė aukštoji mokykla (universitetas), kurioje kartu su valstybiniu universitetu, kuriame vykdomos medicinos ir (ar) slaugos studijos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programos . Universiteto ligoninė steigiama arba jau veikianti ligoninė universiteto ligoninės statusą gali įgyti šio įstatymo 27 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka.
“ Pritarti
3Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2021-12-082 Argumentai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, vietoje žodžių „valstybinė aukštoji mokykla (universitetas)“ įrašytini žodžiai „valstybinis universitetas“.
Atsižvelgiant į tai, analogiškai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 punkto, 32 ir 33 straipsnių nuostatos (projektas pildytinas naujais 2, 3 ir 4 straipsniais). Pasiūlymas: papildyti projektą 2 straipsniu (buvusį projekto 2 straipsnį laikyti 5 straipsniu):
„ 2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 4) valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) valstybiniai universitetai kartu su valstybe (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas), gavusios (gavę) gavę Vyriausybės leidimą (Vyriausybės leidimas būtinas ir tais atvejais, kai valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) valstybiniai universitetai tampa jau įsteigtų LNSS viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, dalininkėmis (dalininkais) dalininkais ;“ Pritarti
4Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2021-12-083 Argumentai:
tie patys. Pasiūlymas: papildyti projektą 3 straipsniu:
„ 3 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 32 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų) universitetų , valstybinių mokslinių tyrimų institutų kartu su valstybe įsteigtų viešųjų įstaigų vadovai Viešą konkursą valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų) universitetų , valstybinių mokslinių tyrimų institutų kartu su valstybe įsteigtų viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybinė aukštoji mokykla (universitetas) valstybinis universitetas ar mokslinių tyrimų institutas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.“ Pritarti
5Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2021-12-084 Argumentai:
tie patys.
Pasiūlymas: papildyti projektą 4 straipsniu:
„ 4 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
6LNSS viešosios įstaigos, kurios dalininkai yra valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) valstybiniai universitetai ar valstybiniai mokslinių tyrimų institutai kartu su valstybe, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asmenų, dviejų valstybinės aukštosios mokyklos (universiteto) valstybinio universiteto ar valstybinio mokslinių tyrimų instituto vadovo paskirtų asmenų, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė aukštoji mokykla (universitetas) valstybinis universitetas , tarybos paskirto asmens arba vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, tarybos paskirto asmens ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens.“ Pritarti
6Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2021-12-085 Argumentai:
įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas: projekto 2 straipsnį laikyti 5 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip: „2
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2.
2Iki 2022 m. vasario 28 d.:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybės, valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) valstybiniai universitetai pagal kompetenciją iki 2022 m. vasario 28 d. priima įstatymą įgyvendinančius į statymo įgyvendinamuosius teisės aktus . ;
2) Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priima atitinkamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, integravimo į Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. 3. Lietuvoje miestuose, kuriuose veikia medicinos ir (ar) slaugos studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai), nustatoma tokia universiteto ligoninių sistema:
1) viena universiteto ligoninė Vilniuje;
2) viena universiteto ligoninė Kaune;
3) viena universiteto ligoninė Klaipėdoje. “
8Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – 1, susilaikė
J. Sejonienė, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė