Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi: „6. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos turi kompetenciją nustatyti, vertinti ir įpareigoti verslininką atlyginti vartotojo patirtą neturtinę žalą. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, mutatis mutandis taikomos, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249, 6.250 straipsnių nuostatos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Rasa Budbergytė
Projekto XIVP-863(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi: „6. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nagrinėja visus vartotojų reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, dėl kurių gali būti sprendžiama teisme, įskaitant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat netesybų klausimus Sprendžiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo klausimus, taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl civilinės atsakomybės.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-09-23 Nr. XIVP-863 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir įstatymo teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje siūlytina atsisakyti žodžių junginio „be kita ko“. 2. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtiems nagrinėti vartojimo ginčams. 3. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją vartotojų teisių apsaugos reguliavimo srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir įstatymo teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-10-26 Nr. 102-P-44 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Asta Godienė, patarėja Rosita Pletienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir įstatymo teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo
atsisakyti žodžių junginio „be kita ko“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-232 2.
Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtiems nagrinėti vartojimo ginčams. Neatsižvelgti Pritarus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui, svarstomo projekto nuostatos, kuriomis projekto teikėja siūlė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnį papildyti 6 dalimi, kad „Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos turi kompetenciją nustatyti, vertinti ir įpareigoti verslininką atlyginti vartotojo patirtą neturtinę žalą. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, mutatis mutandis taikomos, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249, 6.250 straipsnių nuostatos.“, iš esmės patobulintos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnį papildyti 6 dalimi, kurioje būtų nurodyta, kad „Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nagrinėja visus vartotojų reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, dėl kurių gali būti sprendžiama teisme, įskaitant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat netesybų klausimus. Sprendžiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo klausimus, taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl civilinės atsakomybės.“ Patobulintus projektą ir svarstomos nuostatos formuluotę siejant su vartotojų reikalavimais ir jų turiniu, Teisės departamento pastaboje nurodytų teisinių neaiškumų neturėtų kilti.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą (3 straipsnio
nagrinėjančios institucijos jau sprendžia ne tik ginčus dėl turtinės žalos (nuostolių), bet ir dėl neturtinės žalos atlyginimo vartotojams (pavyzdžiui, Lietuvos bankas, Ryšių reguliavimo tarnyba). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto papildymas įstatymo taikymą nustatančiomis nuostatomis, sukeltų daugiau teisinio neaiškumo ir taikymo problemų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją vartotojų teisių apsaugos reguliavimo srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (2022 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 221) ir joje pateiktiems pasiūlymams pritarta. 4. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-10-12 Įvertinę Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-863 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad esminių pastabų ir pasiūlymų neturime. Visgi atsižvelgdami į tai, kad aiškinamajame rašte remiamasi Europos Sąjungos teisės nuostatomis, pažymime, kad 2011 m. spalio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB nurodyta, kad šios direktyvos tikslas – pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų aspektus, susijusius su vartotojų ir prekiautojų sudarytomis sutartimis (1 straipsnis). Ši direktyva vartotojo patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimo ginčus nagrinėjančiose ikiteisminėse institucijose nereguliuoja ir tai nėra Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo klausimas, o valstybės narės nacionalinio reglamentavimo apsisprendimo klausimas, todėl aiškinamajame rašte neturėtų būti besąlygiškai remiamasi Europos Sąjungos teisės aktais. Atsižvelgti Pažymėtina, kad aiškinamieji raštai projekto svarstymo stadijoje nėra taisomi. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-03-091 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-341 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
I-657
Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kurioje konstatuota, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto (pagal faktą) nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai dėl neturtinių vertybių pažeidimo atlyginti būtina konstatuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205‑313/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Nr. 3K-3-337/2006).
3K-3-337/2006). Įstatymo projekte siūloma pareiga vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms spręsti klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo vartotojams gali sukelti nepagrįstą vartotojų lūkestį, kad kiekvienu atveju sprendžiant vartojimo ginčą dėl vartotojo teisių pažeidimo vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turėtų spręsti klausimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Siekiant nesukelti nepagrįstų vartotojų lūkesčių dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, siūlytina Įstatymo projekte nurodyti, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija dėl vartotojo patirtos neturtinės žalos turi spręsti vadovaudamasi Civilinio kodekso nuostatomis. Pritarti
galimų vartotojo reikalavimų dėl jo teisių ir interesų gynimo spektrą ir siekiant neapriboti galimybės dėl bet kokio vartotojo pareiškiamo reikalavimo spręsti ne teismo tvarka, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos
nagrinėja visus vartotojų reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, dėl kurių gali būti sprendžiama teisme, įskaitant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat netesybų klausimus. Sprendžiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo klausimus, taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl civilinės atsakomybės.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti
komiteto patobulintam Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė