DĖL
2020-12-10 Nr. XIVP-86 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“.
Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad
„<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina
ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų.
Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio 18 d. išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2)). Šiose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi pozicijos, kad turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 ir 5 dalyse siūloma įtvirtinti nuostatas, kad 1) Lietuvos Respublikos piliečio priklausiančio tautinei mažumai prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis ir pagal atitinkamos tautinės mažumos kalbos taisykles; 2) ši taisyklė atitinkamai taikytina ir tokio asmens sutuoktiniui ir (ar) vaikui; 3) užsieniečio sutuoktinio ir (ar) vaiko pavardė užrašomi mutatis mutandis taikant šio straipsnio
vaikui suteikiama užsieniečio pavardė, susitarimu. Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytose oficialiose išvadose išdėstytos pozicijos (į kurią įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti), nes:
1) jose išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniško pagrindo rašmenimis).
Lietuvos Respublikos piliečiui pakaktų nuodyti, kad jis save laiko tautinės mažumos atstovu ir tai būtų pakankamas pagrindas jam reikalauti, kad asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose jo vardas ir pavardė būtų nerašomi lietuviškais rašmenimis;
2) jose nenumatoma galimybė užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose jų pageidavimu įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį;
3) jose nėra aiškiai reglamentuojama su užsieniečiu santuoką sudariusio Lietuvos Respublikos piliečio ir tokioje mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (vaikų) pavardės rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu vaikui tėvų susitarimu suteikiama bendra tėvų pavardė (sutuoktinis yra pasirinkęs kito sutuoktinio – užsieniečio pavardę), suteikiama vieno iš tėvų (užsieniečio) pavardė kai tėvų pavardės skirtingos arba suteikiama dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (Civilinio kodekso 3.31, 3.167 straipsniai), t.y. projekto 4 straipsnio 5 dalyje minėti klausimai reglamentuojami nepakankamai aiškiai. 2.
oficialių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų turinį bei šios institucijos siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis išimtis, atkreiptinas dėmesys, kad šiose išvadose neaptartas mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko ir jo tėvų pasirinkto vardo
(vardų) rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis civilinės būklės įraše apie vaiko gimimą ir Lietuvos Respublikoje vaikui išduodamame dokumente, patvirtinančiame jo asmens tapatybę (pase ar asmens tapatybės kortelėje). Pažymėtina, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis). Vardo (vardų) vaikui suteikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 3.166 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai, vaikui gali būti suteikiami du vardai, vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi. Projektu teikiamame įstatyme nenumačius išimties iš bendros Lietuvos Respublikos piliečio vardo rašymo lietuviškais rašmenimis taisyklės dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis, susidarytų paradoksali situacija, kai Lietuvos Respublika jos teritorijoje gimusiam vaikui būtų pirmoji valstybė, registruojanti jo gimimo faktą (darydama atitinkamą civilinės būklės akto įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir šio įrašo pagrindu išduodanti jam asmens dokumentą (pvz., pasą ar asmens tapatybės kortelę), tačiau jame vaiko vardas (vardai) negalėtų būti rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis.
Jeigu mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) tėvai pateiktų kitoje valstybėje gimusiam jų vaikui išduotą jo asmens dokumentą (pvz., pasą), kuriame jo vardas (vardai) būtų įrašytas lotyniško pagrindo rašmenimis, šio dokumento pagrindu vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) vardas (vardai) lotyniško pagrindo rašmenimis turėtų būti perrašytas ir į Lietuvos Respublikos išduodamą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę). Atsižvelgiant į galimą teisės spragą bei siekiant išvengti „būtino turizmo“ dėl mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikoje išduodamame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, siūlytina kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ji pateiktų išvadą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišriose santuokose gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose.
Siekiant teisinio aiškumo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reiktų prašyti išaiškinimo ir dėl pavardės nelietuviškais rašmenimis galimo suteikimo vaikui – Lietuvos Respublikos piliečiui tokiu atveju, kai jis ne gimsta mišrioje santuokoje, o yra įvaikinamas tokių sutuoktinių (nes teisinės pasekmės tokiu atveju ir susiklostantys teisiniai santykiai yra iš esmės identiški kaip ir gimus vaikui), arba dėl pavardės nelietuviškais rašmenimis galimo suteikimo vaikui – Lietuvos Respublikos piliečiui, vienam iš tėvų – Lietuvos Respublikos piliečiui, sudarius santuoką su užsieniečiu (kai vaikui suteikiama šio užsieniečio – Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktinio pavardė). 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktuose pagrindinius reikalavimus. Tokia nuostata dėl vardų ir pavardžių rašymo civilinės būklės aktuose svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, svarstytina, ar šis įstatymas turėtų reglamentuoti vardų ir pavardžių rašymą visuose be išimties civilinės būklės aktuose. Pažymėtina, kad kai kurie civilinės būklės aktai, pvz., civilinės būklės aktas dėl asmens mirties ar dėl santuokos nutraukimo, sudaromi ir surašomi išimtinai asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuriame yra nurodyta asmens vardas ir pavardė, pagrindu.
Todėl galbūt tikslinga būtų įstatyme aiškiai apibrėžti, būtent kuriuose konkrečiai civilinės būklės aktuose vardo ir pavardės rašymą reglamentuotų šis įstatymas. Ir tokie civilinės būklės aktai turėtų būti betarpiškai susiję su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadose pateiktais atvejais, kada Lietuvos Respublikos piliečių vardas ir pavardė galėtų būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, t.y. civilinės būklės akte dėl vaiko gimimo, kada vaiko, gimusio mišrioje užsieniečio ir Lietuvos Respublikos piliečio santuokoje, vardas ir pavardė galėtų būti rašomi pagal vieno iš tėvų – užsieniečio, dokumento šaltinį, civilinės būklės akte dėl santuokos sudarymo, kuriame būtų nurodoma Lietuvos Respublikos piliečio po santuokos su užsieniečiu paimama jo pavardė bei civilinės būklės akte dėl vaiko pavardės keitimo, kai vaikui, Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio tėvas (ar motina) sudarė santuoką su užsieniečiu, suteikiama užsieniečio pavardė. Kitaip sakant, įstatymas reglamentuotų konkrečias asmens vardo ir pavardės rašymą civilinės būklės aktuose taisykles tais įstatyme numatytais atvejais, kada civilinės būklės akto įrašo pagrindu būtų ne paties asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o atitinkamas užsieniečio dokumento šaltinis. Tuo tarpu visi kiti civilinės būklės aktai, mūsų nuomone, turėtų būti sudaromi remiantis bendrąja taisykle, t.y. paties asmens pamatinio dokumento, t.y. jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenimis.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad registruojant civilinės būklės aktus, sudaromi civilinės būklės aktų įrašai ir būtent šie civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai, manytina, kad įstatymas turėtų reglamentuoti asmens vardų ir pavardžių rašymą ne pačiuose civilinės būklės aktuose, kurie formaliai yra tik registruojami fizinio asmens teisinę padėtį lemiantys veiksmai ar įvykiai, o būtent civilinės būklės aktų įrašuose, kuri ir yra civilinės būklės akto duomenų rinkiniai, sudaromi registruojant civilinės būklės aktą. 4. Siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos asmenvardžių rašymo (perrašymo) praktikos, įstatyme turėtų būti nustatyti ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi (perrašomi) kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jų teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių asmenvardžiai kituose dokumentuose, t.y. nenurodytuose projekto 1 straipsnio
kitų dokumentų šaltinių įrašus, o tais atvejais, kai užsieniečių dokumento šaltinyje įrašai įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, būtų taikomos specialiosios asmenvardžių nurašymo ir perrašymo taisyklės, kaip, pvz., nurodytos projekto 4 straipsnio 2 dalyje. 5. Projekto pavadinime ir 1 straipsnio 1 dalyje (jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą 7 pastabą šios dalies apskritai atsisakyti) prieš žodį „vardo“ reikėtų įrašyti žodį „asmens“. 6.
turinį, dėstytinas taip: „Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas“. 7. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą. Ši nuostata svarstytina, nes: 1) asmens teisė į vardą yra civilinės teisės saugoma asmeninė neturtinė teisė ir vertybė (Civilinio kodekso 1.114 straipsnis). Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Fizinio asmens teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą
(vardus) ir kt. Vardo vartojimą ir teisės į vardą gynimą nustato Civilinio kodekso 2.20 ir 2.21 straipsniai. Lietuvos Respublikos teisės aktuose asmens vardas ir pavardė nėra išskiriami kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų statusą turintys duomenys. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje piliečio vardas (vardai) ir pavardė yra apibrėžiami tiesiog kaip vieni iš piliečio duomenų, įrašomų į asmens tapatybės kortelę ir pasą, kuriuo remiantis nustatoma asmens tapatybė. Atsižvelgiant į tai, nuostata dėl vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų arba tikslintina (įvertinus aptartą platesnį teisinį reguliavimą), arba ją, įvertinus jos turinį kaip labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio, siūlytina išbraukti. 2) ginčytinas pats įstatymo tikslo užtikrinti vardo ir pavardės teisinę apsaugą įtvirtinimas. Mūsų nuomone, teisiškai klaidinama ir nepagrįsta yra vienoje įstatymo nuostatoje įtvirtinti vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų apsaugos principą, o kitose – įtvirtinti taisykles, numatančias kaip šie pagrindiniai tapatybės žymenys perrašomi lietuviškais rašmenimis pridedant pavardžių gramatinius požymius. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įstatymas labiau vertintinas kaip užtikrinantis valstybinės lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės, o ne vardo ir pavardės, teisinę apsaugą. 8.
galiojančio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba, o 12 straipsnyje - kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymų taikymo užtikrinimo, siūlome teikiamo projekto 1 straipsnio 3 dalyje nustatyti ne pakankamai ydingą, mūsų nuomone, ir Lietuvos teisėkūroje beveik nevartojamą nuostatą dėl teikiamo įstatymo taikymo viršenybės visų kitų Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu, o tiesiog įtvirtinti Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo tarpusavio santykį bei šių įstatymų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu normų konkurencijos atveju, t.y. nustatyti, kad Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas taikomas tiek, kiek asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose nereglamentuoja Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas. 9. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas, pabėgėlio kelionės dokumentas arba civilinės būklės aktas. Pažymime, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintos unifikuotos „asmens dokumento“ sąvokos.
Akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 11 ir 13 dalis asmens tapatybės kortelė, pasas, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę ar pasą, išduotas laikinasis pažymėjimas, Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos išduotas laikinas kelionės dokumentas
Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybinis pasas bei Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytas užsieniečio registracijos pažymėjimas yra laikytini asmens dokumentais, patvirtinančias asmens tapatybę. Pagal Gyventojų registro įstatymą, asmens dokumentu laikomas bet kuris Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos asmeniui išduotas dokumentas, kuriame įrašyti duomenys apie šį asmenį. Netgi ir pabėgėlio kelionės dokumentas, atsižvelgiant į šiame dokumente įrašomus duomenis, laikytinas asmens dokumentu, todėl jo išskyrimas iš bendro asmens dokumentų rato nėra aiškus. Taigi, reikėtų atskleisti sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime vartojamos formuluotės
„asmens dokumentas“ turinį, nes atsižvelgiant į
dokumento šaltinio teisinę reikšmę projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar bet koks asmens dokumentas gali būti laikomas dokumento šaltiniu. 10. Projekto 2 straipsnio 3 dalis pildytina nuostata, nustatančia, kad dokumento šaltinio pagrindu asmens vardas ir pavardė rašomi ne tik į Lietuvos Respublikos išduodamus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir registruojamus civilinės būklės aktus, tačiau ir į kitus Lietuvos Respublikoje išduodamus dokumentus (kaip nustatyta projekto 4 straipsnio 2 dalyje užsieniečių atžvilgiu). 11.
dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma). 12. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi
Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas lietuviškais rašmenimis, todėl nėra aišku kam išskirti tiesiog Lietuvos Respublikos piliečių (1 dalis), bei Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra kitų piliečių sutuoktiniai ar vaikai (2 dalis) vardų ir pavardžių rašymą, jeigu abiem atvejais rašyba yra identiška
Šis įstatymas reglamentuoja būtent pavardės ir vardo rašymo dokumentuose ypatumus ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga projekto 3 straipsnio 1 dalyje tiesiog įtvirtinti bendrąją taisyklę, kad Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose jų vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis remiantis dokumento šaltinio įrašais, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje būtų tikslinga įtvirtinti taisyklę dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo kituose dokumentuose, nenurodytuose šio straipsnio 1 dalyje
(vardai) ir pavardė būtų įrašyti užsieniečio registracijos pažymėjime ar kitame jiems išduodame dokumente. 15. Nėra suprantama projekto 4 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų nuostatos, numatančios užsieniečių vardų ir pavardžių nurašymą ar perrašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Norime pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos institucijos neišduoda asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ne Lietuvos Respublikos piliečiams. Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, minėtosios nuostatos taisytinos, atsisakant klaidinančios nuostatos dėl užsieniečių asmenvardžių perrašymo į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikoje taisyklių. 16. Projekto 4 straipsnio 5 dalis tikslintina, aiškiai atskleidžiant šios dalies reguliavimo dalyką, t.y. nustatant, kad ši dalis taikoma tais atvejais, kai su užsieniečiu santuoką sudaro ir jo pavardę pasirenka Lietuvos Respublikos pilietis, taip pat kai užsienietiška pavardė suteikiama tokių sutuoktinių santuokoje gimusiems ar įvaikintiems vaikams, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 17. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 dalyje bei 5 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti Vardų ir pavardžių rašymo taisyklų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, reguliavimo dalyką, t.y. nurodyti, kad šios taisyklės reglamentuos Asmens vardo ir pavardės rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose. 18. Projekto 4 straipsnio 6 dalyje kaip perteklinis brauktinas antrasis sakinys, nes analogiška nuostata, kad minėtas taisykles tvirtintų Vyriausybė, jau išdėstyta projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 19. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje vietoj datos „2021 m. liepos 1 d.“ turi būti įrašyta data „2021 birželio 30 d.“. 20. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti ir piliečio vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase tvarką, atitinkamai turi būti keičiama ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi „Lietuvos Respublikos įstatymų“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.
Šioje nuostatoje turi būti įrašyta nuoroda į projektu teikiamo įstatymo patikslintą pavadinimą „Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir <...> nustatyta tvarka“ (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 ir 46 punktai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]