Projekto lyginamasis variantas
LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip
„3. Tarybą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Tarybos savininkė yra valstybė. Tarybos savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimus dėl Tarybos reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija). 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 2 punktą. 2) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymu, administruoja Kultūros rėmimo fondą;
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Tarybos veiklos organizavimas
1Tarybos veikla organizuojama vadovaujantis kultūros ministro įsakymu tvirtinamu viešai skelbiamu Tarybos metiniu veiklos planu., kuris derinamas su Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Kultūros ministerijos strateginiu veiklos planu ir kitais kultūros strateginio planavimo dokumentais. Tarybos metiniame veiklos plane kultūros ministras nustato su Lietuvos kultūros ir meno taryba suderintus Tarybos veiklos ir finansuojamų kultūros ir meno sričių prioritetus, uždavinius ir rezultatų vertinimo kriterijus. Šiame plane taip pat nurodomi Kultūros ministerijos strateginio veiklos plano programos, kurias įgyvendinant dalyvauja Taryba, Tarybos veiklai skiriami valstybės biudžeto asignavimai ir finansavimo šaltiniai. Kaip įgyvendinamas Tarybos metinis veiklos planas, vertina Tarybos metinio veiklos plano įgyvendinimo stebėseną ir rezultatų vertinimą atlieka Kultūros ministerija. 2.
2Taryboje sprendimus priima ir vykdo kolegialus valdymo organas – Tarybos narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas – Tarybos pirmininkas ir Tarybos administracija. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, ir Tarybos narių susirinkimui ir Tarybos administracijai.“
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Po du rinkėjus Kultūros ministerijai deleguoja: Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba. Vieną kartu išrinktą rinkėją deleguoja parenka ir vieną tautinių mažumų (bendrijų) išrinktą atstovą atstovai. Vieną rinkėją, kurie nėra valstybės tarnautojai kuris nėra valstybės tarnautojas, deleguoja kultūros ministras.“
2Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms organizacijoms nepriklausančios asociacijos ir viešosios įstaigos, veikiančios kultūros ir meno srityje, kultūros ministro nustatyta tvarka deleguoja du keturis kartu atrinktus išrinktus rinkėjus.“
3Pakeisti 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Į Tarybos narius siūlomi asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius 5 metus buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jeigu jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.“
1Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tarybos sprendimai gali būti priimami posėdis, rašytinė apklausa arba apklausa elektroniniu paštu yra teisėti, jeigu posėdyje ar apklausoje juose dalyvauja ne mažiau kaip 8 nariai 2/3 pareigas einančių Tarybos narių. Sprendimai priimami paprasta posėdyje, rašytinėje apklausoje arba apklausoje elektroniniu paštu dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 5 Tarybos narių balsais.“
2.
Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiranda ar paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.“
3Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Vietoj iš pareigų atleisto Tarybos narių susirinkimo nario iš šio įstatymo 8 straipsnyje straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka sudaryto sąrašo kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba atrenka kandidatą, kurį kultūros ministras teikia tvirtinti Vyriausybei renkamas naujas narys.“
1Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ekspertu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, turintis specialiųjų žinių, įgūdžių, kompetencijos ir patirties, reikalingų spręsti jam pavedamas užduotis. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai.“
2Pripažinti netekusia galios 10 straipsnio 5 dalį. 5. Ekspertų skaičių, atsižvelgdama į spręstinų klausimų ir (ar) gautų dokumentų skaičių, pobūdį ir sritis, nustato Taryba, suderinusi su kultūros ministru. 7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarybos administracija yra Tarybos struktūrinė dalis ir skirta padėti Taryba turi administraciją, kuri padeda Tarybai įgyvendinti jos funkcijas ir užtikrinti Tarybos veiklą. Ją sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių nustato kultūros ministras.
Tarybos administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą, ir pareigybių aprašymus, veiklos nuostatus tvirtina Tarybos pirmininkas. Prireikus gali būti steigiama Tarybos administracijai vadovauja Tarybos pirmininkui pavaldus administracijos vadovo vadovas, pareigybė ir jam nustatomi (suteikiami) įgaliojimai vidaus administravimo klausimais. Administracijos vadovas eina Tarybos pirmininko pareigas, kai Tarybos pirmininkas nėra paskirtas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar laikinai negali eiti pareigų.“
1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Taryba valstybės biudžeto ir kitas jai skirtas lėšas naudoja šiems tikslams:
1) kultūros ir meno kūrėjams remti;
2) kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms finansuoti;
3) Tarybos ir ekspertų atlygiui už darbą apmokėti, Tarybos vadovo, administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui;
4) kitoms su Tarybos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. 1) kultūros ministro nustatyta tvarka kultūros ir meno programoms, projektams ir kitokioms priemonėms, kultūros ir meno kūrėjų stipendijoms finansuoti ir kitokiai finansinei paramai teikti;
2) kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti;
3) Tarybos veiklai administruoti ir kitoms su Tarybos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.“
2Papildyti 12 straipsnį 4 dalimi:
„4. Kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti, Tarybos veiklai administruoti ir kitoms su Tarybos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negali viršyti 10 procentų Tarybos einamųjų metų biudžeto.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2.
2Kultūros ministras ir Lietuvos kultūros taryba iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos kultūros tarybos gautos paraiškos svarstomos ir sprendimai dėl jų finansavimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis. 4. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis netaikoma Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo nariams, patvirtintiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys, patvirtintas iki šio įstatymo įsigaliojimo, iš pareigų atleidžiamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis netaikoma Lietuvos kultūros tarybos ekspertams, atrinktiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių Lietuvos kultūros tarybos ekspertai nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-09-24 Nr. XIVP-857 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
yra siūloma pakeisti 8 iš 14 keičiamo įstatymo straipsnių. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Taryboje sprendimus priima ir vykdo kolegialus valdymo organas – Tarybos narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas – Tarybos pirmininkas ir Tarybos administracija. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir Tarybos narių susirinkimui. Diskutuotina koks yra Tarybos narių susirinkimo ir Tarybos posėdžių tarpusavio santykis, nes galiojančio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagrindinė Tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Taip pat pažymėtina, kad šios dalies formuluotė
„Taryboje sprendimus priima <...>“ yra ydinga ir klaidinanti. Ją reikėtų išdėstyti
aiškiai ir suprantamai, t. y. kokie subjektai dalyvauja sprendimų priėmime ir kokius teisės aktus jie priima, nes įstatyme yra neaiškių nuostatų: pvz., galiojančio įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojami Tarybos rinkimai (turėtų būti – Tarybos narių rinkimai), o 9 straipsnyje turėtų būti reglamentuojama kokius teisės aktus priima Tarybos narių susirinkimas. 3. Projekto
dalį, joje numatant, kad Tarybos posėdis, rašytinė apklausa arba apklausa elektroniniu paštu yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 pareigas einančių Tarybos narių. Siūloma nuostata diskutuotina.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 11 dalyje yra nustatytas Tarybos narius skaičius – 10 narių. Kartu su Tarybos pirmininku sprendimų priėmime dalyvauja 11 asmenų. Projektu siūlomas kvorumo reglamentavimas yra teisiškai ydingas ir gali sukelti neaiškumų jį taikant, kadangi dalinant skaičius 10 ar 11 iš skaičiaus 3, nėra gaunamas sveikas skaičius. Todėl šiuo atveju kiltų klausimas, ar kvorumui būtinas 6 ar 7 Tarybos narių dalyvavimas, be to, ar Tarybos pirmininko dalyvavimas yra įskaičiuojamas į kvorumą. Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytą argumentą, kad 2/3 kvorumo įteisinimas reikalingas tais atvejais, kai į Tarybą yra paskirti ne visi nariai, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas nenumato galimybės, kad Taryboje galėtų dirbti mažiau narių. Todėl visi kvorumai turi būti skaičiuojami nuo keičiamame įstatyme nustatyto Tarybos narių skaičiaus, kiekvienu atveju nustatant konkretų Tarybos narių skaičių, būtiną posėdžio ar sprendimo priėmimo kvorumui. Siūlytina projektu atitinkamai keisti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, vietoj trupmenos įrašant tikslų Tarybos narių skaičių (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 5 dalis). 4. Projekto 5 straipsniu siūlytina papildomai pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 punktą, nustatantį, kad Tarybos narys atleidžiamas iš pareigų, „kai jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nebėra atleidimo pagrindo dėl laikinojo nedarbingumo, todėl svarstytina, ar tokio atleidimo pagrindo neturėtų būti atsisakyta ir keičiamame įstatyme. 5.
žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi šio įstatymo pavadinimas įstatyme naudojamas nebe pirmą kartą. 6. Projekto 6 straipsnio
straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad ekspertų skaičių, atsižvelgdama į spręstinų klausimų ir (ar) gautų dokumentų skaičių, pobūdį ir sritis, nustato Taryba, suderinusi su kultūros ministru. Šiuo atveju nebėra aišku, kas nustatys ekspertų skaičių ir ar šis skaičius apskritai bus nustatomas. Manytina, kad ekspertų skaičius vis dėlto turi būti tiksliai apibrėžtas, kadangi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad ekspertų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka, taigi tai yra susiję su valstybės biudžeto lėšų planavimu ir panaudojimu. 7. Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, joje nustatant, kad Tarybos administracijai vadovauja Tarybos pirmininkui pavaldus administracijos vadovas. Administracijos vadovas eina Tarybos pirmininko pareigas, kai Tarybos pirmininkas nėra paskirtas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar laikinai negali eiti pareigų. Šiuo atveju nėra aišku, ar administracijos vadovas yra vienas iš administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar jį kažkokiu kitu būdu atrenka ir paskiria Tarybos pirmininkas. Iš kitos pusės, manytina, kad administracijos vadovas negali eiti Tarybos pirmininko pareigų, kadangi jam nėra nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai, lygiaverčiai reikalavimams, taikomiems Tarybos pirmininkui.
Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos nariai sudaro kolegialų organą, Tarybos pirmininko pavadavimas turėtų būti numatytas jo pavaduotojui, o jei tokio pagal teisės aktą nėra - kitam kolegialaus organo nariui, bet ne Tarybos administracijos, kurios paskirtis - padėti Tarybai įgyvendinti jos funkcijas ir užtikrinti Tarybos veiklą, vadovui. Be to, projektu siūloma formuluotė yra ir nelogiška, kai administracijos vadovas pavaldus tarybos pirmininkui, kai pats Tarybos pirmininkas dar nėra paskirtas šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 8. Projekto 9 straipsnio 3 dalimi yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, numatant, kad vietoj iš pareigų atleisto Tarybos narių susirinkimo nario iš šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka sudaryto sąrašo kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba atrenka kandidatą, kurį kultūros ministras teikia tvirtinti Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos kadencija yra 4 metai, svarstytina, ar visais atvejais iki jos kadencijos pabaigos užteks į sąrašą įtrauktų kandidatų, iš kurių būtų atrenkami nauji nariai iki Tarybos kadencijos pabaigos. Projekto nuostatos tobulintinos. 9. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į šio įstatymo 3 straipsnį nurodytina nuoroda į šio įstatymo 4 straipsnį. 10. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje vietoj nuorodos į šio įstatymo 5 straipsnį nurodytina nuoroda į šio įstatymo 6 straipsnį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
2021-11-10 Nr. XIVP-857(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyta, kad Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir Tarybos narių susirinkimui, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad Tarybos pirmininkas šaukia Tarybos narių susirinkimo posėdžius ir jiems pirmininkauja, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarybos narių susirinkimą sudaro 10 narių, renkamų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir Tarybos pirmininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Tarybos administracijos vadovas, eidamas Tarybos pirmininko pareigas, neturi sprendžiamojo balso teisės Tarybos narių susirinkime. Tačiau keičiamo įstatymo 9 straipsnyje, reglamentuojant Tarybos narių susirinkimo organizavimą ir jo sprendimų priėmimą, kvorumas yra skaičiuojamas tik nuo Tarybos narių susirinkimo narių skaičiaus. Taigi projekte siūlomas kvorumo reglamentavimas yra teisiškai ydingas ir gali sukelti praktinių taikymo problemų, kadangi vis dar nėra aišku, ar Tarybos pirmininko dalyvavimas yra įskaičiuojamas į kvorumo apskaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje aiškiau reglamentuoti Tarybos pirmininko dalyvavimą Tarybos narių susirinkime. 2. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta kokiais atvejais Tarybos narių susirinkimo narys Vyriausybės sprendimu atleidžiamas iš pareigų. Formuluotė
„atleidžiamas iš pareigų“ šiuo atveju nėra visiškai tinkama, nes, pvz. 3 punkte
numatytu atveju, kai asmuo miršta, joks atleidimas iš pareigų nereikalingas.
Todėl siūlytina vietoje „atleidžiamas iš pareigų“ rašyti „įgaliojimai baigiasi“. 3. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka sudarytame kandidatų sąraše nebelieka kandidatų arba jie atsisako eiti Tarybos narių susirinkimo nario pareigas, organizuojami nauji Tarybos narių susirinkimo rinkimai. Ši nuostata kelia abejonių dėl to, kad tokiu atveju Tarybos narių kadencija gali neatitikti keičiamame įstatyme nustatytos 4 metų kadencijos. Svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad organizuojamas naujo kandidatų sąrašo sudarymas, siekiant iš jo paskirti ne visus naujos sudėties Tarybos narių susirinkimo narius, o tik trūkstamus narius, kurie būtų skiriami iki Tarybos narių susirinkimo kadencijos pabaigos. 4. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Tarybos administracijai vadovauja Tarybos pirmininkui pavaldus administracijos vadovas. Administracijos vadovas eina Tarybos pirmininko pareigas, kai Tarybos pirmininkas nėra paskirtas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar laikinai negali eiti pareigų. Manytina, kad, siekiant užtikrinti tinkamą Tarybos veiklos organizavimą, administracijos vadovui šiame įstatyme turi būti nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai, lygiaverčiai reikalavimams, taikomiems Tarybos pirmininkui. Be to, projektu siūloma formuluotė yra ir nelogiška, kai administracijos vadovas pavaldus Tarybos pirmininkui, kai pats Tarybos pirmininkas dar nėra paskirtas šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašyti žodžius „iki 2021 m. gruodžio 31 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] A.
Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
TARYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-857 2021-11-03
pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Jolita Žernienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė Janina Krušinskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu yra siūloma pakeisti 8 iš 14 keičiamo įstatymo straipsnių.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Taryboje sprendimus priima ir vykdo kolegialus valdymo organas – Tarybos narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas – Tarybos pirmininkas ir Tarybos administracija. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir Tarybos narių susirinkimui. Diskutuotina koks yra Tarybos narių susirinkimo ir Tarybos posėdžių tarpusavio santykis, nes galiojančio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagrindinė Tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Taip pat pažymėtina, kad šios dalies formuluotė „Taryboje sprendimus priima <...>“ yra ydinga ir klaidinanti. Ją reikėtų išdėstyti aiškiai ir suprantamai, t. y. kokie subjektai dalyvauja sprendimų priėmime ir kokius teisės aktus jie priima, nes įstatyme yra neaiškių nuostatų: pvz., galiojančio įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojami Tarybos rinkimai (turėtų būti – Tarybos narių rinkimai), o 9 straipsnyje turėtų būti reglamentuojama kokius teisės aktus priima Tarybos narių susirinkimas. Pritarti
1
straipsnio 4 dalį, joje numatant, kad Tarybos posėdis, rašytinė apklausa arba apklausa elektroniniu paštu yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 pareigas einančių Tarybos narių. Siūloma nuostata diskutuotina. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 11 dalyje yra nustatytas Tarybos narių skaičius – 10 narių. Kartu su Tarybos pirmininku sprendimų priėmime dalyvauja 11 asmenų.
Projektu siūlomas kvorumo reglamentavimas yra teisiškai ydingas ir gali sukelti neaiškumų jį taikant, kadangi dalinant skaičius 10 ar 11 iš skaičiaus 3, nėra gaunamas sveikas skaičius. Todėl šiuo atveju kiltų klausimas, ar kvorumui būtinas 6 ar 7 Tarybos narių dalyvavimas, be to, ar Tarybos pirmininko dalyvavimas yra įskaičiuojamas į kvorumą. Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytą argumentą, kad 2/3 kvorumo įteisinimas reikalingas tais atvejais, kai į Tarybą yra paskirti ne visi nariai, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas nenumato galimybės, kad Taryboje galėtų dirbti mažiau narių. Todėl visi kvorumai turi būti skaičiuojami nuo keičiamame įstatyme nustatyto Tarybos narių skaičiaus, kiekvienu atveju nustatant konkretų Tarybos narių skaičių, būtiną posėdžio ar sprendimo priėmimo kvorumui. Siūlytina projektu atitinkamai keisti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, vietoj trupmenos įrašant tikslų Tarybos narių skaičių (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 5 dalis). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktą, nustatantį, kad Tarybos narys atleidžiamas iš pareigų, „kai jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius
paliekamos ilgesnį laiką“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nebėra atleidimo pagrindo dėl laikinojo nedarbingumo, todėl svarstytina, ar tokio atleidimo pagrindo neturėtų būti atsisakyta ir keičiamame įstatyme.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad su Tarybos narių susirinkimo nariais sudaromos ne darbo, o paslaugų teikimo sutartys, todėl manytina, kad įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte išdėstytas Tarybos narių susirinkimo narių atleidimo pagrindas yra reikalingas tais atvejais, kai asmuo dėl laikinojo nedarbingumo negali teikti paslaugų. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi šio įstatymo pavadinimas įstatyme naudojamas nebe pirmą kartą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad ekspertų skaičių, atsižvelgdama į spręstinų klausimų ir (ar) gautų dokumentų skaičių, pobūdį ir sritis, nustato Taryba, suderinusi su kultūros ministru. Šiuo atveju nebėra aišku, kas nustatys ekspertų skaičių ir ar šis skaičius apskritai bus nustatomas. Manytina, kad ekspertų skaičius vis dėlto turi būti tiksliai apibrėžtas, kadangi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad ekspertų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka, taigi tai yra susiję su valstybės biudžeto lėšų planavimu ir panaudojimu. Nepritarti Manytina, kad nuostata dėl ekspertų skaičiaus nustatymo yra perteklinė.
Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi yra siūloma nustatyti biudžeto apribojimus – Tarybos veiklai administruoti ir kitoms su Tarybos veikla susijusioms išlaidoms, įskaitant ir ekspertų darbo apmokėjimo išlaidas, apmokėti skiriama lėšų dalis negali viršyti 10 procentų Tarybos einamųjų metų biudžeto. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalį, joje nustatant, kad Tarybos administracijai vadovauja Tarybos pirmininkui pavaldus administracijos vadovas. Administracijos vadovas eina Tarybos pirmininko pareigas, kai Tarybos pirmininkas nėra paskirtas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar laikinai negali eiti pareigų. Šiuo atveju nėra aišku, ar administracijos vadovas yra vienas iš administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar jį kažkokiu kitu būdu atrenka ir paskiria Tarybos pirmininkas. Iš kitos pusės, manytina, kad administracijos vadovas negali eiti Tarybos pirmininko pareigų, kadangi jam nėra nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai, lygiaverčiai reikalavimams, taikomiems Tarybos pirmininkui. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos nariai sudaro kolegialų organą, Tarybos pirmininko pavadavimas turėtų būti numatytas jo pavaduotojui, o jei tokio pagal teisės aktą nėra - kitam kolegialaus organo nariui, bet ne Tarybos administracijos, kurios paskirtis - padėti Tarybai įgyvendinti jos funkcijas ir užtikrinti Tarybos veiklą, vadovui. Be to, projektu siūloma formuluotė yra ir nelogiška, kai administracijos vadovas pavaldus tarybos pirmininkui, kai pats Tarybos pirmininkas dar nėra paskirtas šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti iš dalies Tarybos administracijos vadovas yra valstybės tarnautojas, priimamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.
Tarybos administracijos vadovui taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti bendrieji reikalavimai ir pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai. Manytina, kad Tarybos pirmininką (valstybės pareigūną) turėtų pavaduoti Tarybos administracijos vadovas (valstybės tarnautojas), o ne Tarybos narių susirinkimo nariai, su kuriais yra sudaromos paslaugų teikimo sutartys. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 7 dalį, numatant, kad vietoj iš pareigų atleisto Tarybos narių susirinkimo nario iš šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka sudaryto sąrašo kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba atrenka kandidatą, kurį kultūros ministras teikia tvirtinti Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos kadencija yra 4 metai, svarstytina, ar visais atvejais iki jos kadencijos pabaigos užteks į sąrašą įtrauktų kandidatų, iš kurių būtų atrenkami nauji nariai iki Tarybos kadencijos pabaigos. Projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
nurodytina nuoroda į šio įstatymo 4 straipsnį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
nurodytina nuoroda į šio įstatymo 6 straipsnį. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
„Kultūros savivaldos kolegija“ 2021-10-12 Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“ (toliau – Kolegija), vienijanti Lietuvos savivaldybių kultūros strategus, specialistus išnagrinėjo Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-857, palygindami jį su galiojančiu įstatymu (toliau – LKT įstatymas), įvertino kitus su LKT veikla susijusius dokumentus. Teikiame savo pastabas ir siūlymus:
projektas nebuvo aptartas su kultūros asociacijomis regionuose. Nepritarti
organizavo forumą, kuriame buvo aptarta Tarybos veikla ir šiuo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai. 2. Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“
Nr. XIVP-857 neišsprendžia LKT įstatymo trūkumų, reikalingos esminės nuostatos, apie kurias ne vienerius metus yra diskutuojama:
LKT sudarymo tvarka (8 straipsnis) „Tarybos rinkimai“. 2012 m., kuriant įstatymą, buvo deklaruojama, kad regionai bus lygiavertiškai atstovaujami LKT taryboje. Realybė yra visai kita, Lietuvos kultūros taryboje nėra nė vieno regionus atstovaujančio nario. Rinkėjų (14 asmenų) sudarymas yra neproporcingas, nes renkant LKT narius regionus atstovauja tik 4 rinkėjai, todėl dėsninga, kad profesionalaus meno atstovai pasirenka LKT nariais savo srities kolegas, profesionalus. 2.2. Galiojančiame LKT įstatyme įtvirtinta Tarybos narių rinkimo tvarka, kuri nesivadovauja atskirų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu, neužtikrinami lygiateisiškumo ir tolygumo principai priimant sprendimus dėl įvairių kultūros ir meno sričių finansavimo. Daug diskusijų iki šiol kelia ekspertinis klausimas. Kyla klausimas, kodėl formuojant LKT išimtis taikoma ir tarp LKT narių privalo būti tautinių mažumų atstovas?
Dabar dar viešai deklaruojama, kad šiuo LKT projektu „didinamas nevyriausybinių organizacijų sektoriaus vaidmuo LKT formavimo procese“. Kodėl regionų atstovavimas LKT nesprendžiamas ir regionų vaidmuo nėra vertinamas? Atkreipiame dėmesį, kad Kultūros ministrui 2018 m. įsakymu patvirtinus Tolygios kultūros raidos programą, regionuose suformuotos regioninės kultūros tarybos prie LKT, kurios išsirenka savo pirmininkus, jos vykdo ne tik ekspertinę veiklą, bet dalyvauja regionų kultūros politikos formavime, bendradarbiauja su politikais, vykdo kultūros procesų stebėseną, atsiskaito LKT ir kt. Tačiau LKT įstatymo keitimo projekte nėra nuostatų, kurios reglamentuotų regioninį kultūros tarybų formavimo modelį, jų funkcijas. Tikslinga spręsti šį klausimą pasinaudojus Estijos pavyzdžiu, kai LKT sudėtyje yra regionų atstovas (teisės aktais įteisinta, kad iš regioninių kultūros tarybų pirmininkų išrenkamas 1 atstovas, kuris dalyvauja LKT veikloje, užtikrinta grįžtamąjį ryšį). Nepritarti Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, regionų kultūros bendruomenės atstovams nėra apribojimų dalyvauti Tarybos narių susirinkimo rinkimuose. Manytina, kad rinkėjų (14 asmenų) delegavimo tvarka atitinka proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, kad kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba iš pasiūlytų kandidatų, vadovaudamasis kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, atrenka 10 kandidatų ir teikia Tarybos narių susirinkimo narių sudėtį tvirtinti Vyriausybei. Išskirtinės sąlygos tautinėms mažumoms sudarytos siekiant skatinti tautinių mažumų aktyvumą ir didinti jų įsitraukimą į Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
Regioninių kultūros tarybų reglamentavimas Lietuvos kultūros tarybos įstatyme yra perteklinis, kadangi įstatymą papildžius nuostatomis dėl regioninių kultūros tarybų veiklos, reikėtų jį papildyti ir nuostatomis apie visas Tarybos ekspertų darbo grupes. Atkreiptinas dėmesys, kad į šiuo metu galiojantį įstatymą nuostatos dėl regioninių kultūros tarybų taip pat nėra įrašytos, tačiau tai netrukdo joms veikti. Be to, įstatymo tikslas yra nustatyti būtent Lietuvos kultūros tarybos statusą, veiklos tikslus, funkcijas ir kt. 3. Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“ 2021-10-12 Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pateiktai išvadai (projektu siūloma pakeisti daugiau kaip pusę straipsnių (8 iš 14), todėl tikslinga parengti įstatymo naują redakciją. Pritarti
tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga 2021-10-26 Rugsėjo mėnesį LR Seimui buvo pateiktas Lietuvos kultūros tarybos (toliau LKT) įstatymo atnaujinimo projektas (XIVP-857) bei įstatymo projektas (XIVP-856), kuriuo siūloma naikinti Kultūros rėmimo fondo įstatymą. Šiais teisės aktų pakeitimais siūloma kaip turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau KT) 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas atkreipė dėmesį į meno laukui labai opią problemą. Iki šiol Kultūros rėmimo fondo (toliau KRF), pagrindinio šaltinio, iš kurio finansuojamos nevyriausybinio meno sektoriaus veiklos, biudžetas buvo sudaromas neatsižvelgiant į socialinę ir ekonominę šalies, o taip pat ir meno lauko padėtį.
Todėl prieš metus paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas sukūrė progą peržiūrėti ir tobulinti meno lauko finansavimo principus. Visgi Seimui pateikti įstatymų pakeitimo siūlymai mums kelia nerimą. Nepaisant KRF biudžeto sudarymo trūkumų, fiksuotas biudžetas kartu su Kultūros tarybos sudarymo principais ir ekspertiniu šio fondo lėšomis finansuojamų projektų vertinimu užtikrino meno lauko autonomiškumą ir apsaugą nuo politinės įtakos kūrybiniam turiniui, kitaip
reguliavimo mechanizmai, kurie galėtų sustiprinti meno lauko autonomiją. Todėl siūlome nenaikinti KRF įstatymo, o tik keisti tas nuostatas, kurios buvo pripažintos kaip prieštaraujančios konstitucijai. Taip pat siūlome sudaryti darbo grupę Seime su užduotimi parengti alternatyvų meno lauko finansavimo modelį, užtikrinantį meno lauko autonomiją ir racionalų į šalies ir meno lauko padėtį atsižvelgiantį biudžeto planavimą. Naujasis modelis turėtų išlaikyti ir toliau stiprinti pagarbaus atstumo principų taikymą finansuojant kultūros ir meno lauką, taip pat Vyriausybės teisę siūlyti biudžetą, atitinkantį visuomenės socialinę ir ekonominę padėtį. Tvirtindamas LKT įstatymo pakeitimus Seimas turėtų tiksliau pasisakyti dėl politikos tikslų, kurie įgyvendinami pasitelkiant šią ekspertinę instituciją. Po jos įsteigimo ši institucija buvo pasitelkiama finansuoti labai skirtingus tikslus ir funkcijas.
Derybos dėl jų biudžeto sukeldavo nepagrįstas įtampas tarp nevyriausybinio sektoriaus, biudžetinio sektoriaus ir Kultūros ministerijos. Iki šiol de facto taikyti tikslai turėtų būti atskirti įstatyme, o jų biudžetas planuojamas atskiromis eilutėmis. Šiuo metu matome bent keturis tikslus ar uždavinių grupes, kurie įgyvendinami LKT finansavimu. Pirmoji grupė susijusi su nevyriausybinio sektoriaus kūrybos funkcijų finansavimu. Antroji – susijusi nevyriausybinio sektoriaus sklaidos funkcijų finansavimu. Trečioji – biudžetinio sektoriaus įstaigų skatinimas papildomu projektų finansavimu. Galų gale, kultūros sektorius prisideda ir prie kitiems sektoriams – sveikatos, socialinės apsaugos, užsienio reikalų, verslo plėtros – keliamų uždavinių. Į juos turėtų būti žiūrima kaip į atskirą, su kultūros funkcijomis tiesiogiai nesusijusį politikos tikslą. Šių tikslų įvardijimas ir atskyrimas juos finansuojant padėtų sudaryti kokybiškesnį valstybės ir kultūros lauko sutarimą. Toks reguliavimas taip pat padėtų išvengti tolimesnių įtampų lauko viduje ir santykyje su politiką įgyvendinančia institucija. Mums, kaip meno profesionalus vienijančiai organizacijai, ypatingai svarbu, kad finansuojant pirmuosius du politikos tikslus būtų išlaikytas maksimalus autonomiškumas ir stabilumas. Būtent šis autonomiškumas padėjo meno laukui parodyti pranašumą pasaulinėje meno scenoje. Nevyriausybinis meno sektorius turėtų būti toliau stiprinamas nustatant minimalius įkainių standartus produktams, sukuriamiems įgyvendinant LKT projektus. Tokia praktika, taikoma daugelio kitų šalių meno projektų finansavime, padėtų užtikrinti teisingą apmokėjimą už kūrybinį darbą projektinėmis priemonėmis finansuojamose veiklose.
Pritarti iš dalies Siūlomas Tarybos veiklos orientavimas pagal juridinio asmens statusą (biudžetinė įstaiga, nevyriausybinė organizacija ir kt.) nėra tinkamas, nes juridinio asmens statusas nėra projektų kokybės vertinimo rodiklis. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu visos Tarybos finansuojamos kultūros ir meno programos turi atskirus biudžetus. 5. Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2021-10-26 Spalio 21 dieną pristatytos ateinančių metų Lietuvos kultūros tarybos sezono gairės ir pokyčiai vėl sukėlė įvairių diskusijų bei klausimų. Jie ypač aktualūs nenumaldomai artėjant Kultūros ministerijos teikto Kultūros rėmimo fondo (KRF) įstatymo naikinimo (XIVP-856) svarstymams Seime. Kartu teikiamo Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo (XIVP-857) atnaujinimo projektą vertinančių Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų pradžioje sakoma: „Projektu yra siūloma pakeisti 8 iš 14 keičiamo įstatymo straipsnių. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija.“ Artėjant šiems pokyčiams tikėtumėmės platesnės diskusijos, kurios ligi šiol pasigedome. Atsižvelgiant į 2020 m. pabaigos Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą apie valstybės biudžeto finansavimą fondams ar institucijoms bei kitas finansavimo problemas ir aktualijas, LKT
grupę būsimų pokyčių, kuriuos padiktavo Konstitucinio Teismo sprendimas ir LKT veikimo patirtys bei bendruomenės lūkesčiai, analizei. Deja, tokios darbo grupės kultūros ir meno bendruomenė nesulaukė. Gegužės 26 d. Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu Kultūros viceministrė informavo, kad darbo grupės neketinama sudaryti. Kur ji „pasimetė“– nežinia.
Kur ji „pasimetė“– nežinia. Tolimesnė įvykių seka greitai situaciją „išsprendė“ be gilesnių diskusijų su visuomene, gal tik apsiribojant anonimine apklausa, net ir nesulaukus jos atsakymų. Gegužės pradžioje Lietuvos kultūros taryba pakvietė kultūros ir meno projektų vykdytojus ir stipendininkus sudalyvauti 18 klausimų anoniminėje grįžtamojo ryšio apklausoje. Birželio pradžioje darbą tik pradeda naujos sudėties Lietuvos kultūros taryba, kuri neturi įstatymų inicijavimo teisės, o jau liepos
Kultūros ministerijos parengtas „Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Tuo tarpu tik liepos 8 d. visuomenei pateikiama grįžtamojo ryšio apklausos analizė, kuri atskleidžia
„bendradarbiavimo svarbą“. Vasarą tęsiasi diskusijų štilis
ir rugsėjo 21 d. Kultūros ministerijos teikimu Seime jau registruojamas
„Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 pripažinimo netekusiu galios
įstatymo projektas“ bei „Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas“. Spalio 27 d. Seimo Kultūros komitete jau numatyti šių pakitimų svarstymai. Stebint vykstančius procesus kyla klausimas, ar KRF panaikinimas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti
„pagarbaus atstumo“ principo taikymo finansuojant kultūros ir meno lauką? Kalbame apie grėsmes bei galimą
biudžeto formavimo skaidrumo praradimą. KRF ir LKT įstatymų pakeitimai, biudžeto sudarymo principų keitimas
Teismas paskelbė savo nutarimą apie valstybės biudžeto finansavimą fondams ar institucijoms, kai jų biudžetas sudaromas įstatymu nustatant procentus nuo biudžeto pajamų lėšų.
LR Vyriausybė paprašė KT išaiškinti ar tokiu principu sudaromi biudžetai neprieštarauja jos konstitucinei teisei siūlyti Seimui biudžetą atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę šalies situaciją. Kalbant apibendrintai teismas šiame nutarime pasisakė, kad daugeliu atveju tokia teisė yra pažeidžiama. Tarp tokių fondų, nagrinėjamų nutarime, yra ir Kultūros rėmimo fondas. Nutarime išsiskiria požiūris į nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą, kurio atveju tokie biudžeto sudarymo principai įvertinti kaip tinkamai pagrįsti siekiant išlaikyti transliuotojo nepriklausomybę nuo politikų. Seimas buvo įpareigotas iki 2021 metų pabaigos taip pakeisti susijusius įstatymus, kad
ministerija pateikė pasiūlymus įstatymų pakeitimams, kuriais būtų išvengta tokios prieštaros. Ateinančių metų biudžeto projektas jau pateikiamas kartu su įstatymų pakeitimais, tarp kurių yra ir įstatymas pripažįstantis KRF įstatymą negaliojančiu ir taip panaikinantis fondą. Todėl ministerijos biudžete nebėra atskiros programos eilutės su automatiškai apskaičiuojama KRF suma, kuria faktiškai buvo finansuojamas LKT programos. Kultūros ministerija savo viešojoje komunikacijoje teigia, kad LKT biudžetas kitais metais bus 1,6 mln. didesnis, neatskleisdama, kas yra tokio palyginimo bazė – ar tai yra ankstesnės finansavimo apimtys, ar apimtys, kurios būtų garantuotos jei KRF įstatymas nebūtų panaikintas. Tuo pat metu, spalio 21 d., pristatant ateinančių metų LKT biudžetą, paaiškėja, kad planuojamame 2022 biudžete 1,8 mln. yra skirta LKT „funkcionavimui“.
Tad skelbiamas padidėjimas gali tapti kiek reliatyvus, nes Kultūros rėmimo fondo lėšas buvo galima skirti ir ekspertinių paslaugų bei tyrimų išlaidoms apmokėti, bet LKT administravimo išlaidoms jos nebuvo naudojamos, tai buvo finansuojama tiesiogiai iš biudžeto per Kultūros ministeriją. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad jau 2021 metais yra numatoma didesnė nei 5% infliacija, o jei nuo 2022 m. net 14% bus didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) – tai gali turėti ir dar didesnių ilgalaikių pasekmių, kurios kažin ar yra įvertintos numatant 2022 m. KRF ar LKT biudžetą. Kadangi ministerijos biudžete nebėra atskiros eilutės, kuri panaikinama kartu su KRF naikinimu, nėra žinoma, koks ir kaip ateityje bus formuojamas LKT biudžetas. Jis yra kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane, kurio sudarymą valdo ministerija. Iš esmės tai rodo pasikeitusias kultūros ir meno sektoriaus galimybes gauti informaciją apie planuojamą biudžetą. Kadangi LKT nėra atskiras asignavimų valdytojas, jos biudžetas taip pat nenurodomas valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatyme. Taigi sektorius neturi galimybės teikti pagrįstus argumentus apie biudžeto sudarymo poreikius. Išlaikant tokius įstatymo pakeitimus, kokie siūlomi dabar, toliau didėja Kultūros ministerijos įtaka ir nevyriausybinio sektoriaus finansavimo sprendimams. Galimybės keisti biudžeto dydį diskusijose Seime arba per biudžeto derybas su Finansų ministerija yra mažos, ypač įvertinus praktiką, kad biudžeto projekcijos yra parengiamos dar gerokai iš anksto, Kultūros ministerijai jas derinant su Finansų ministerija. Į patikinimą, kad ateinančiais metais biudžetas augs, galima žiūrėti ir kaip į taktinį žingsnį priimant sprendimus mažinančius lauko autonomiją.
Naikinant KRF finansavimo modelį 2020 m. pabaigoje į valstybės biudžetą pervestas ir iki šiol KRF sukauptas 6 mln. eurų. likutis, kuris buvo skirtas etapiniams (kelis metus vykstantiems) projektams bei sutaupytos lėšos (daugiausiai likusios nuo nepasirašytų sutarčių). 2021 ir 2022 m. etapinių projektų finansavimui lėšos skiriamos iš bendro LKT biudžeto, taip mažinant kitų programų finansavimo apimtis, nors ir deklaruojamas „kompensavimas“, kuris gali būti pateikiamas ir kaip LKT biudžeto didinimas, kai nėra atskaitos šakų. Dėl su pandemija susijusių aplinkybių iš 2020 m. į 2021 m. buvo perkelta 410 projektų, kuriems skirtas finansavimas siekė 3,1 mln. eurų, o papildomai skirta tik 2,5 mln. Susidaręs skirtumas-trūkumas yra apie 3% viso LKT biudžeto, arba kiek daugiau nei per
tariamas LKT biudžeto didėjimas ir 2022 m. veikiausiai nepadengs netekimų, kuriuos sektorius patirs dėl KRF įstatymo naikinimo bei 2020 metų pabaigoje į Valstybės biudžetą grąžintų sukauptų bei etapiniams projektams skirtų lėšų, ir jau minėtos infliacijos. LKT įstatymo pakeitimai ir jų poveikis kultūros laukui Šiuo metu ministerijoje ir Vyriausybėje priimtas sprendimas žiūrėti į Kultūros rėmimo fondą kaip neturintį prasmės, nes jo sudarymo principus KT jau įvertino kaip neatitinkančius konstitucijos. Visgi Konstitucinis teismas pasisakė ne apie KRF finansavimo sudarymo principus, bet apie konkretaus fondo lėšų biudžeto planavimo ir naudojimo principus. Pavyzdžiui, LRT biudžeto planavimo požiūriu buvo priimtas kitoks sprendimas. Savo gynyboje LRT argumentavo, jog toks sudarymo principas būtinas siekiant užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, o KT tokius argumentus priėmė kaip pagrįstus ir pakankamus.
Didžiausias blogis, slypintis šaltinius užtikrinančio fondo naikinime, yra tas, kad nelieka jokio reguliacinio saugiklio, kuris padėtų išlaikyti kultūros lauko autonomiškumą. Tokias kultūros lauko teises galima būtų ginti ir pasitelkus žodžio bei saviraiškos laisvės argumentus (panašius, kurie buvo pasitelkti LRT), tačiau gynyboje ši argumentacija nebuvo panaudota. Pati LKT siūlė kelis alternatyvius fondo sudarymo principus, bet jie buvo atmesti. KT pripažino, kad KRF lėšos buvo skirstomos kasdienėms kultūros ir meno reikmėms finansuoti. Atitinkamai Vyriausybė turi konstitucinę teisę tokioms išlaidoms siūlyti metinį biudžetą atsižvelgdama į šalies socio-ekonominę padėtį. Tai tarsi yra pagrindinis naujo modelio privalumas, kadangi jame kultūros ir meno projektų finansavimo biudžetas nepriklauso nuo su kultūros sektoriumi susijusių biudžetinių pajamų ar surenkamų iš akcizų. Naujai sudaromas LKT biudžetas gali būti argumentuojamas ne tik šalies socio-ekonomine padėtimi, bet ir atskiromis LKT priemonėmis įgyvendinimo stebėjimo duomenimis. Seimui apsisprendus Lietuvoje specialaus kultūros ir meno fondo neturėti – kviestume LKT įtvirtinti savarankišku asignavimų valdytoju. Pagal dabar siūlomus pakeitimus galimybės pačiam kultūros ir meno laukui teikti argumentus dėl LKT biudžeto yra gana ribotos. LKT nėra atskiras asignavimų valdytojas ir derybos dėl viso jo biudžeto vykdomos ministerijoje. Nevyriausybinės kultūros lauko organizacijos turi mažesnes galimybes diskutuoti dėl biudžeto nei didžiausios kultūros ir meno įstaigos, kurios yra asignavimų valdytojai. LKT biudžetas kai kuriais atvejais viršija įstaigų, kurios yra asignavimų valdytojai, biudžetus. Taip pat ir turinio požiūriu nėra aiškios logikos, kodėl LKT neturėtų būti atskiru asignavimų valdytoju.
Argumentu, kodėl LKT turėtų būti atskiru asignavimų valdytoju yra būtinybė užtikrinti kultūros lauko autonomiškumą remiantis konstituciniais žodžio ir saviraiškos laisvės argumentais. Seimo pirmininkė savo vieša komunikacija nurodė, kad dabartiniuose siūlymuose mato galimą problemą. Mažėjantį lauko autonomiškumą galima būtų iš dalies kompensuoti ir reguliaciniais mechanizmais. Jei būtų apsispręsta naikinti Kultūros rėmimo fondą – LKT įstatyme turėtų būti įtvirtinamas aiškesnis santykis tarp Tarybos ir Ministerijos. Seimas galėtų pasirinkti kitokią, papildytą Tarybos tikslų apibrėžtį, perskirstyti iniciatyvos sudaryti LKT finansavimo gaires teises. Naikinant KRF atsirado poreikis tikslinti ir pildyti LKT įstatymą, tačiau šiuo metu siūlomi pakeitimai (lyginamoji redakciją) neesminiai. Galimybe reguliacinėmis priemonėmis sustiprinti autonomiškumą ar kitaip keisti LKT veiklos modelį nėra pasinaudota. Žiūrint tik į LKT įstatymo pakeitimus susidaro įspūdis, kad kultūros ir meno lauko finansavimo modelis iš esmės nesikeičia, tačiau pakeitimus vertinti reikia atsižvelgiant į tai, kad kartu siūloma naikinti KRF įstatymą. Tad bendrai siūlomi pakeitimai ženkliai didina politikų įtaką kultūros bei meno laukui. Diskusijų stoka ir situacijos stabilizavimas Sprendžiant šią situaciją kultūros laukas nebuvo įtrauktas ir neturėjo galimybių pasisakyti apie KRF fondo naikinimą ir/ar LKT įstatymo tobulinimą, kaip suinteresuota šalis nebuvo pakviestas teisėtai išsakyti savo poziciją. Biudžeto sudarymo galimybes ribojančių nuostatų panaikinimas savaime neprieštarauja lauko interesams, tačiau visiškas KRF naikinimas, kai LKT nesuteikiamos savarankiško asignavimų valdytojo teisės, mažina meno lauko galimybes dalyvauti diskusijoje dėl kultūros politikos tikslų ir jų finansavimo. Taip pat išardomas paskutinis reguliacinis saugiklis, kuriuo iki šiol buvo užtikrinamas lauko autonomiškumas.
Galima alternatyva pereinamuoju laikotarpiu - siūlyti ne naikinti KRF, o tik keisti tas Fondo įstatymo nuostatas, kurios buvo pripažintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai. Tokiu atveju biudžetinis finansavimas, kuris neprieštarauja KT sprendimui, vyktų per Kultūros rėmimo fondą, kurį ir toliau administruotų Kultūros taryba. Tai atlieptų ir Vyriausybės programos 72.2. punktą: „Kultūros rėmimo fondo (KRF) finansavimo modelio atnaujinimas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Stiprinsime KRF lėšomis finansuojamų kultūros ir meno projektų tęstinumą ir sklaidą Lietuvos regionuose ir užsienyje, ypatingą dėmesį skirdami kultūros ir meno projektų stebėsenai ir analizei.“ Atstovaudami kultūros ir meno lauko interesams norėtume įvardinti, kaip per pastarąjį dešimtmetį de facto buvo naudojamas LKT administracinis pajėgumas. LKT buvo kuriamas menų tarybų analogų užsienyje pavyzdžiu, o pagrindinis tokio žingsnio tikslas buvo įgyvendinti „ištiestos rankos“ arba „pagarbaus atstumo“ valdymo principus. Visgi LKT taip pat buvo vienintelis administracinis aparatas, kuriuo pasinaudodama ministerija galėjo administruoti projektiniu finansavimo principu įgyvendinamas priemones. Pats projektinis principas savaime neapibrėžia programų tikslų, todėl į LKT patekdavo labai įvairius tikslus finansuojančios programos.
Situacijos stabilizavimui ir kultūros politikos išgryninimui sprendimų priėmėjus kviestume įstatymuose įvardinti šiuos de facto KRF ir LKT finansavimo tikslus (bent pirmus du):
priemones, nes tampa neaiškios Tarybos autonomijos ribos ar pagrįstumas. Skirtingi finansavimo būdai: projektai, stipendijos, tyrimo projektai ir pan., kurie įvardijami naujoje LKT redakcijoje kaip tikslai, iš esmės yra tik finansavimo būdai jiems pasiekti. Jie galėtų būti įvardijami įstatyme ir taikomi bet kurio iš šių tikslų įgyvendinimui. Meno sektoriaus interesus atitiktų kur kas tikslesnis Seimo pasisakymas dėl KRF ir LKT keliamų tikslų bei atitinkamas biudžeto eilučių susiejimas su šiais tikslais. Atskirtas šių tikslų finansavimas padėtų sudaryti tvaresnį ir kokybiškesnį valstybės ir kultūros lauko sutarimą bei išvengti tolimesnių įtampų lauko viduje ir santykyje su politiką formuojančiomis bei įgyvendinančiomis institucijomis. Šiems tikslams taip pat turėtų būti nustatyti skirtingi politinio dalyvavimo principai. Vykdant LKT reformą kviestume vadovautis ir kultūros bei meno sričių atstovavimo principu.
Šiuo metu LKT įstatyme įtvirtinta Tarybos narių rinkimo tvarka, kuri nesivadovauja atskirų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu, o tai gali neužtikrinti kompetencijos ir tolygumo priimant sprendimus dėl įvairių kultūros ir meno sričių finansavimo. Diskusijose gimstantys sprendimai Konstitucinio Teismo aptartos, ankstesniais metais KRF finansavimui numatytos akcizų ir lošimų procentinės lėšų dalys šiuo metu patenka tiesiogiai į Valstybės biudžetą, iš kurio reikalinga apimtimi ir toliau galėtų būti skiriamos (jau nebe procentine išraiška) kultūros bei meno projektų finansavimui, ilgalaikės visuomenės raidos strategijos įgyvendinimui. Konstitucinio Teismo nutarimo 91.1.3, 91.2.2, 92.3.4 punktuose nurodyta, kad konkretūs KRF šaltiniai iš valstybės biudžeto traktuotini, kaip valstybinės politikos prioritetui – kultūros ir meno rėmimui – įgyvendinti būtini valstybės lėšų šaltiniai, todėl patys šaltiniai neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Konstitucijai prieštarauja tik ta KRF įstatymo dalis, kurioje nurodyti konkretūs KRF šaltinių iš valstybės biudžeto dydžiai (tai ypač pabrėžta Konstitucinio Teismo nutarimo 91.1.4.2 punkte). Konstitucinio Teismo nutarimas nurodo tik kurie KRF įstatymo straipsniai ir kokia apimtimi prieštarauja Konstitucijai, tačiau jis nekalba apie būtinybę naikinti KRF ir jį reglamentuojantį įstatymą. Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad KFR yra skirtas valstybinės politikos prioritetui – kultūros ir meno rėmimui finansuoti. Klausimas, ar Seimui nutarus pripažinti KRF įstatymą netekusiu galios, nebus panaikintas vienas svarbesnių nepriklausomų kultūros ir meno finansavimo šaltinių? Šis finansavimas tesudaro tik 5,9% Valstybės visam kultūros laukui skiriamo biudžeto (iš 2022 m. finansavimo pristatymo). KRF lėšomis finansuojamas ir viešasis, ir nevyriausybinis sektorius.
Jei būtų nuspręsta iš esmės peržvelgti finansavimo modelį – siūlytume sudaryti darbo grupę Seime, kuri per metus, įtraukus bendruomenę, parengtų alternatyvų arba patobulintą meno lauko finansavimo modelį. Atnaujintame LKT įstatyme lieka neaptarta labai svarbi misija – Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelis. Taip pat neaptartas jau daugelį metų keliamas ekspertų viešinimo klausimas, kuris pačios Tarybos šiuo metu išspręstas tik iš dalies, taip pat
„pilkojoje zonoje“ lieka nuolat keliamas Viešojo ir nevyriausybinio sektorių
finansavimo atskyrimas. Taigi kultūros bendruomenės lūkestis dalyvauti kultūros finansavimo modelio atnaujinime nebuvo išgirstas. Gal susidariusi padėtis ir prarastos galimybės pasitarti su šalies kultūros ir meno bendruomene paskatins politikus tai padaryti dabar? Nepritarti Išdėstyta tik Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nuomonė nepateikiant konkrečių pasiūlymų dėl įstatymo projekto pakeitimo. 6. Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2021-10-29 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento teikiamo vertinimo, dėl teikiamo Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo atnaujinamo projekto (XIVP-857): „Projektu yra siūloma pakeisti 8 iš 14 keičiamo įstatymo straipsnių. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija“ ir į Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2021-10-26 kreipimosi į LR Seimo Kultūros komitetą „Dėl kultūros rėmimo fondo ir Lietuvos kultūros tarybos bendraveikos“ (Nr. 24) svarstymą 2021-10-27 Komiteto posėdyje – Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) LR Seimo Kultūros komitetui teikia pasiūlymus dėl Lietuvos kultūros tarybos įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-857) papildymų ir/ar pakeitimų. 1.
Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo 6 straipsnio „Tarybos pirmininkas“ 1 dalį papildyti sakiniu: „Tarybos pirmininku gali būti tik asmuo išrinktas kaip vienas iš 20 kandidatų į Tarybos narius, kaip šį rinkimų procesą numato šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis“. Argumentacija: Įstatymu neapibrėžiant, kad Tarybos pirmininku gali būti tik asmuo išrinktas kaip vienas iš 20 kandidatų į Tarybos narius, kaip šį rinkimų procesą numato šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis – nebesilaikoma deklaruojamo „pagarbaus atstumo“ principo. Nepritarti Tarybos pirmininkas yra valstybės pareigūnas, kurį kultūros ministro teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė. Tuo tarpu, Tarybos narių susirinkimo nariai dirba pagal paslaugų teikimo sutartis. Tarybos pirmininkui ir Tarybos narių susirinkimo nariams taikomi skirtingi reikalavimai. Tarybos pirmininkas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip
kultūros ir meno srityse patirtį. Tarybos narių susirinkimo nariais gali būti asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir meno srityse žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų (kompetencijos), padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas. 7. Lietuvos meno kūrėjų asociacija
Tarybos pirmininku gali būti tik asmuo išrinktas kaip vienas iš 20 kandidatų į Tarybos narius, kaip šį rinkimų procesą numato šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis – siūlome iš Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies išbraukti punktus 5 ir 6. Tokiu atveju Tarybos pirmininkas yra tik LKT, kaip organizacijos vadovas, bet nėra kolegialaus valdymo organo narys ar vadovas.
Tuo pačiu iš įstatymo 5 straipsnio 2 dalies išbraukti „Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, Tarybos narių susirinkimui“. Taip pat papildyti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį „Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybos administracijai“, bei atlikti su šiuo Tarybos pirmininko funkcijų persiskirstymu kitus reikiamus įstatymo pakeitimus. Argumentacija: Vienas esminių šiuo metu galiojančio LKT įstatymo trūkumas – neaiškiai ar prieštaringai apibrėžta įstaigos sandara. LKT įstatymo 5 straipsnio 2 dalis sako, kad kolegialus valdymo organas yra Tarybos narių susirinkimas, tačiau šioje dalyje jo funkcijos nėra aiškiai išdėstytos. Įstatymo 4 straipsnis Taryba pristato kaip visą instituciją. Nepritarti Pasiūlymas išbraukti nuostatas, kad Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir Tarybos narių surinkimui nėra tinkamas, nes tokiu atveju nebebūtų aišku, kas vadovautų Tarybos narių susirinkimui ir pirmininkautų Tarybos narių susirinkimo posėdžiams, taip pat Taryba, kaip įstaiga, veiktų be vadovo, kuris yra atsakingas už sprendimų priėmimą. 8. Lietuvos meno kūrėjų asociacija
gali būti tik asmuo išrinktas kaip vienas iš 20 kandidatų į Tarybos narius, kaip šį rinkimų procesą numato šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis – LKT įstatymo 7 straipsnio 1 punktą papildyti: „Tarybos narių susirinkimą sudaro
balsavimu balsų dauguma išsirenka Tarybos pirmininką.“ Argumentacija: Įstatymu neapibrėžiant, kad Tarybos pirmininku gali būti tik asmuo išrinktas kaip vienas iš 20 kandidatų į Tarybos narius, kaip šį rinkimų procesą numato šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis – nebesilaikoma deklaruojamo „pagarbaus atstumo“ principo.
Norint išlaikyti „pagarbaus atstumo“ principą – Tarybos, kaip kolegialaus LKT valdymo organo, pirmininku gali būti tik vienas iš 20 kandidatų į Tarybos narius, kaip šį rinkimų procesą numato šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis. Nepritarti Manytina, kad Tarybos narių susirinkimui, kuris priima sprendimus finansuoti kultūros ir meno programas ir projektus, turėtų vadovauti valstybės pareigūnas, kuriam keliami didesni reikalavimai, o ne paslaugų teikėjas, su kuriuo sudaroma tik paslaugų teikimo sutartis. Be to, tokiu atveju, nebeliktų asmens, atsakingo už Tarybos, kaip įstaigos, veiklą. 9. Lietuvos meno kūrėjų asociacija
įstatymo Nr. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Reg. Nr.: XIVP-857, 7 straipsnį „11 straipsnio pakeitimas“ papildyti „išskyrus kolegialaus organo – Tarybos nario ir/ar kolegialaus organo
Tarybos veiklą. Ją sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių nustato kultūros ministras.
Tarybos administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus, veiklos nuostatus tvirtina Tarybos pirmininkas. Tarybos administracijai vadovauja Tarybos pirmininkui pavaldus administracijos vadovas. Administracijos vadovas eina Tarybos pirmininko pareigas, kai Tarybos pirmininkas nėra paskirtas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar laikinai negali eiti pareigų, išskyrus kolegialaus organo – Tarybos nario ir/ar kolegialaus organo – Tarybos pirmininko veiklą.“ Argumentacija: Jei Administracijos vadovas nėra vienas iš
straipsnio 10 dalis ir nėra vienas iš 10 Tarybos susirinkimo narių, kurių personalinę sudėtį 4 metams patvirtino Vyriausybė, kaip numatyta šio įstatymo
iš dalies Siūloma patikslinti įstatymo nuostatą, kad Tarybos administracijos vadovas, pavaduodamas Tarybos pirmininką, neturi sprendžiamojo balso teisės Tarybos narių susirinkime. 10. Lietuvos meno kūrėjų asociacija
„Tarybos tikslai“ 1 dalį papildyti tikslu „profesionalios kūrybos vystymu“,
tvirtinant šią formuluotę: „1) vadovaudamasi kultūros politikos prioritetais, sudaryti sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai ir sklaidai, profesionalios kūrybos vystymu, užtikrinant racionalų ir pagrįstą skirstomų lėšų panaudojimą;“ Argumentacija: Šiuo metu LKT įstatyme esantys tikslų apibrėžimai labiau atskleidžia tikslų pasiekimo būdus ar priemones, nei juos formuluoja. Tai gali sukelti problemų įgyvendinant priemones, kai nėra aiškiai apibrėžtos Tarybos autonomijos ribos, kas tuo pačiu pažeidžia „pagarbaus atstumo“ principą.
Aiškiai įvardijus tikslus – galimas ir jų finansavimo atskyrimas, kas palengvintų valstybei bei kultūros ir meno laukui susitarti, išvengiant galimų nesklandumų įgyvendinant kultūros politiką. Siūlomas tikslų papildymas laikytinas viena jautriausių politinio proceso dalių, nes pagrindinė jo dedamoji – kūryba, kuri susijusi su Konstitucija garantuojama saviraiškos laisve. Šio tikslo įgyvendinimui LKT išskirtinai turėtų būti garantuojamas „pagarbaus atstumo“ principas sprendžiant dėl uždavinių ir tikslo įgyvendinimui skiriamo biudžeto imties. Nepritarti Manytina, kad tai yra perteklinis reikalavimas, nes sąvoka „kultūra ir menas“ apima ir profesionaliosios kūrybos vystymą. 11. Lietuvos meno kūrėjų asociacija
„Tarybos ekspertai“ 3 dalį papildyti „Tarybai skelbiant sprendimus dėl lėšų
skyrimo (tuo pačiu metu (kartu)) yra skelbiami ir konkursams pateiktus prašymus vertinusių Tarybos ekspertų darbo grupių personalinė sudėtis“ , pilną formuluotę tvirtinant: „3. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Taryba priima tik įvertinusi ekspertų išvadas. Ekspertai vertina kultūros ir meno projektų, pretenduojančių gauti Tarybos finansavimą, dokumentus pagal Tarybos nustatytus rėmimo ir vertinimo kriterijus. Tarybai skelbiant sprendimus dėl lėšų skyrimo (tuo pačiu metu (kartu)) yra skelbiami ir konkursams pateiktus prašymus vertinusių Tarybos ekspertų darbo grupių personalinė sudėtis. Taryba turi teisę po diskusijos su išvadą rengusiais ekspertais priimti kitokį negu ekspertų rekomenduotą sprendimą. Šiuo atveju sprendimo pagrindimas fiksuojamas Tarybos posėdžio protokole.“ Argumentacija: Įstatymas turi užtikrinti teisę apskųsti sprendimus. Tai nėra pasitikėjimo ar nepasitikėjimo klausimas, tai yra teisės apskųsti sprendimą užtikrinimas.
Siūloma naudoti terminą „konkursams pateiktus prašymus vertinusių“, nes jis apimtų ne tik projektų, bet ir stipendijų prašymus bei galimus kitokios formos prašymus dėl finansavimo, kompensavimo ir pan. Pritarti iš dalies Pritartina siūlymui viešinti Tarybos ekspertų darbo grupių personalines sudėtis, tačiau siūlytina tikslinti formuluotę. 12. Lietuvos meno kūrėjų asociacija
„Tarybos ekspertai“ papildyti 9 dalimi: „Praėjus mėnesiui po Tarybos
paskelbto sprendimo dėl lėšų skyrimo yra skelbiami konkursams pateiktus prašymus vertinusių Tarybos ekspertų darbo grupių personalinė sudėtis. Tarybos paskelbtų sprendimų dėl lėšų skyrimo apskundimo teismui terminas du mėnesiai nuo lėšų skyrimo sprendimo paskelbimo.“ Argumentacija: Įstatymas turi užtikrinti teisę apskųsti sprendimus. Jei terminai nesutampa - teisė nėra užtikrinama. Tai nėra pasitikėjimo ar nepasitikėjimo klausimas, tai yra teisės apskųsti sprendimą užtikrinimas. Siūloma naudoti terminą „konkursams pateiktus prašymus vertinusių“, nes jis apimtų ne tik projektų, bet ir stipendijų prašymus bei galimus kitokios formos prašymus dėl finansavimo, kompensavimo ir pan. Pritarti iš dalies Pritartina siūlymui viešinti Tarybos ekspertų darbo grupių personalines sudėtis. Tarybos narių susirinkimo priimtų sprendimų apskundimo terminai nustatomi kituose teisės aktuose. 13. Lietuvos meno kūrėjų asociacija
„Tarybos rinkimai“ esminiai pakitimai susiję su Tarybos sudarymo principais. Siūlome pakeisti 8 straipsnio pavadinimą į „Tarybos narių susirinkimo
rinkimai“, naujoji redakcija:
sudaro 15 narių, iš kurių:
1) du narius deleguoja kultūros ministras (vienas jų tautinių mažumų (bendrijų));
2) trylika narių deleguoja LKT sričių ir programų ekspertinės komisijos.
Kiekvienos srities (Architektūra; Atminties institucijos; Dailė; Dizainas; Fotografija; Muzika; Scenos menai – atlikimo menas; Šokis; Literatūra; Mėgėjų menas; Etninė kultūra, tautodailė ir kultūros paveldas; Tarpdisciplininis menas; Teatras) ekspertinė komisija deleguoja po vieną atstovą. Atitinkamai atlikti ir kitus įstatymo pakeitimus. Argumentacija: Vykdant LKT reformą kviestume vadovautis ir kultūros bei meno sričių atstovavimo principu. Šiuo metu LKT įstatyme įtvirtinta Tarybos narių rinkimo tvarka, kuri nesivadovauja atskirų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu, o tai gali neužtikrinti kompetencijos ir tolygumo priimant sprendimus dėl įvairių kultūros ir meno sričių finansavimo. Faktinis LKT įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje yra nustatytos tvarkos, kad
„Kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba iš pasiūlytų
kandidatų, vadovaudamasis kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, atrenka 10 kandidatų ir teikia Tarybos sudėtį tvirtinti Vyriausybei“ įgyvendinimas rodo, kad įstatymu neapibrėžtas kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principas nėra įgyvendinamas praktikoje. Pavyzdys – ankstesnės kadencijos LKT Taryboje kurioje muziką „atstovavo“ tautinių mažumų (bendrijų) atstovas LKT Taryboje. Siūlome įstatymu įtvirtinti tokią LKT Tarybos sudarymo sudėtį, nes tai išskirtinai svarbu norint išlaikyti kultūros ir meno lauko balansą. Nebent toks balansas politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams nėra svarbus. Pritarti iš dalies Pritartina siūlymui pakeisti įstatymo 8 straipsnio pavadinimą. Nepritartina siūlymui padidinti Tarybos narių susirinkimo narių skaičių, nes tai yra susiję su papildomu finansavimu.
Siūloma nuostata, kad kultūros ministras deleguoja du narius į Tarybos narių susirinkimo narius pažeidžia „ištiestos rankos“ arba „pagarbaus atstumo“ principą. Pasiūlymas, kad Tarybos narių susirinkimą sudarytų atitinkamų sričių ekspertų komisijų deleguoti atstovai nėra tinkamas, nes nėra aišku, kaip būtų sudaromos Tarybos
„sričių ir programų ekspertinės komisijos“. Be to, Taryba finansuoja ir
tokias programas kaip kultūros edukacija, vaikų kultūra, menas sveikatai ir pan., kurioms reikalingos specialios ekspertinės kompetencijos, kurių negalėtų užtikrinti sritinių ekspertinių komisijų ekspertai. 14. Lietuvos meno kūrėjų asociacija
papildyti nauju 11 straipsniu „Tolygi kultūros raida“ numatant „Tolygios kultūros raidos“ Tarybų sudarymo ir jų prioritetų formavimo principus, bei kitus su šia strategine LKT kryptimi veikimo tikslus, principus bei nuostatas. Argumentacija: Tolygios raidos apskričių Tarybų nariai kartu yra ir ekspertai, kas nesudaro galimybių dvipakopiam vertinimui, nes tiek pirmos pakopos (ekspertinio), tiek antros pakopos (Tarybos) vertinimą atlieka tie patys asmenys. Kita problema – Tarybų sudarymo principas. Apskrities Taryboje kiekvieną rajoną atstovauja du nariai. Vieną iš dviejų rajoną atstovaujančių Tarybos narių deleguoja savivaldybė, o kitas „tarsi“ atstovaujantis visuomenės interesus ir turėtų būti nepriklausomas nuo Savivaldos ar valstybinių įstaigų. Tačiau pagal šiuo metu šių Tarybų veiklą reguliuojančius teisės aktus – nėra ribojimo, kad antrasis „laisvasis“ Tarybos narys nebūtų dirbantis savivaldybės įstaigoje ar įstaigoje kurios steigėjas ar vienas iš dalininkų yra Savivaldybė. Tad Savivaldybių įtaka šiems ekspertams yra labai didelė.
Pavyzdys pristatytas pavasarį LKT organizuotame forume: iš Klaipėdos apskrities 6 rajonų
„laisvųjų“ – nedirbančių ar nevadovaujančių Savivaldybių organizacijoms yra
tik 2 (beje, vienas jų vadovauja įstaigai kurios vienas iš trijų steigėjų yra Savivaldybė), tad iš visų 13 Klaipėdos Tolygios kultūrinės raidos Tarybos narių tik 2 nėra deleguoti ar tiesiogiai susiję su Savivaldybėmis. 2021 LKT 1-ojo turo Tolygios kultūrinės raidos programų rezultatai: Klaipėdos apskrityje iš 35 finansuojamų projektų tik 4 yra NVO organizacijų, kiti – savivaldybių ar biudžetinių įstaigų. Finansine išraiška – santykis 169,5 tūkst. ir 30 tūkst., NVO organizacijoms skirta 15% viso finansavimo. Tikimės, kad kultūros ir meno bendruomenės lūkestis dalyvauti Kultūros tarybos modelio bei įstatymo atnaujinime bus išgirstas. Nepritarti „Tolygi kultūrinė raida“ yra tik viena iš 20 Tarybos vykdomų programų. Įstatymą papildžius nuostatomis apie regioninių kultūros tarybų veiklą, reikėtų jį papildyti ir nuostatomis apie visas Tarybos ekspertų grupes. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Etninės kultūros globos taryba 2021-09-29 Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) ekspertai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-857, palygindami jį su galiojančiu Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymu (toliau – LKT įstatymas) ir kitais su LKT veikla susijusiais dokumentais. Teikiame EKGT ekspertų išvadas. 1. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pateiktai išvadai dėl projekto Nr. XIVP-857, kad šiuo projektu siūloma pakeisti daugiau kaip pusę straipsnių (8 iš 14), todėl visas teisės aktas turėtų būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti 2.
neišsprendžia esminių LKT įstatymo trūkumų, kuriuos būtina taisyti:
keitimo projekte nėra net užuominos apie regioninį kultūros projektų finansavimo modelį, nenurodomos regioninės kultūros tarybos, atrenkančios apskrityse finansuotinus projektus pagal LKT programą „Tolygi kultūrinė raida“. Šių regioninių kultūros tarybų sudarymą tiesiogiai koordinuoja LKT, tačiau LKT įstatyme regioninių tarybų sąsaja su LKT nėra įvardyta, nors jos iš esmės atlieka LKT padalinių apskrityse funkcijas. Nepritarti Siūlomas regioninių kultūros tarybų reglamentavimas Lietuvos kultūros tarybos įstatyme yra perteklinis, kadangi įstatymą papildžius nuostatomis dėl regioninių kultūros tarybų veiklos, reikėtų jį papildyti ir nuostatomis apie visas Tarybos ekspertų darbo grupes. Atkreiptinas dėmesys, kad į šiuo metu galiojantį įstatymą nuostatos dėl regioninių kultūros tarybų taip pat nėra įrašytos, tačiau tai netrukdo joms veikti. Be to, įstatymo tikslas yra nustatyti būtent Lietuvos kultūros tarybos statusą, veiklos tikslus, funkcijas ir kt. 3. Etninės kultūros globos taryba 2021-09-29
nekeičia itin sudėtingos ir daugelio kultūrininkų kritikuojamos LKT sudarymo tvarkos, kuri apibrėžta LKT įstatymo 8 straipsnyje „Tarybos rinkimai“: 1) iš pradžių atrenkama 14 rinkėjų, kuriems nekeliami jokie reikalavimai dėl kultūrinės kompetencijos, tarp jų privalo būti tautinių mažumų atstovas; 2) antrajame etape rinkėjai išrenka 20 kandidatų į Tarybos narius; 3) paskutiniame etape kultūros ministras kartu su prie ministerijos sudaryta Lietuvos kultūros ir meno taryba iš rinkėjų pasiūlytų 20-ies kandidatų atrenka tik 10, tarp kurių vienas privalo būti tautinių mažumų atstovas.
Kyla klausimas, kodėl tik tautinių mažumų atstovas turi išskirtines teises sudarant tiek rinkėjų sąrašą, tiek Tarybos narių sąrašą, kai tautybė nėra susijusi su kultūrine kompetencija, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo tautybės. Kita vertus, LKT įstatyme įtvirtinta Tarybos narių rinkimo tvarka, kuri nesivadovauja atskirų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu, neužtikrina kompetencijos ir tolygumo priimant sprendimus dėl įvairių kultūros ir meno sričių finansavimo. Tai lemia, kad skirstant LKT lėšas sritys neturi pastovios kvotos ir proporcingo jų suderinimo, papildomai tenka samdyti ekspertus projektų atrankai, kai kitose šalyse šių blogybių išvengiama, nes lemiamus sprendimus priima pagal atskiras kultūros sritis sudarytų ekspertinių komisijų nariai, deleguoti atitinkamos srities organizacijų (žr. Estijos KRF skirstymo modelį). EKGT siūlo tobulinti LKT formavimo modelį, sukuriant atskiras ekspertines funkcijas atliekančias kultūros ir meno sričių komisijas, kurių narius rinktų atitinkamos srities organizacijos, kultūros ar mokslo įstaigos, o pagrindinę Tarybą sudarant iš kiekvienos srities ekspertų komisijos atstovų (žr. siūlomą kultūros ir meno sričių komisijų sąrašą).
Pritarti iš dalies Sutiktina, kad tautinėms mažumoms šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatytos išskirtinės sąlygos tiek sudarant rinkėjų sąrašą, tiek dalyvaujant Tarybos veikloje. Šios sąlygos sudarytos siekiant skatinti tautinių mažumų aktyvumą ir didinti jų įsitraukimą į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Nesutiktina su teiginiu, kad Tarybos narių susirinkimo narių rinkimo tvarka nesivadovauja atskirų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu, nes įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, kad kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba iš pasiūlytų kandidatų, vadovaudamasis kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, atrenka 10 kandidatų ir teikia Tarybos narių susirinkimo narių sudėtį tvirtinti Vyriausybei. Pasiūlymas, kad Tarybos ekspertų darbo grupės būtų sudaromos ne konkurso būdu, o atitinkamos srities organizacijoms, kultūros ar mokslo įstaigoms deleguojant ekspertus, ir Tarybos narių susirinkimą sudarytų kiekvienos srities ekspertų komisijų atstovai nėra tinkamas dėl šių priežasčių:
mokslo įstaigų yra daug, todėl neaišku, kokiu principu (ar konkurso būdu) būtų atrenkama, kurios organizacijos, kultūros ar mokslo įstaigos deleguos ekspertus į Tarybos ekspertų komisijas;
atranka konkurso būdu yra skaidresnis ir demokratiškesnis procesas nei ekspertų delegavimas;
sudėtinga užtikrinti organizacijų, kultūros ar mokslo įstaigų, deleguojančių ekspertus, paraiškų nešališką vertinimą, kadangi deleguoti ekspertai turėtų nusišalinti; 4.
Taryba šiuo metu vykdo 10 sričių ir 20 programų konkursus, kurių didelė dalis turi ne vieną ekspertų komisiją. Taikant siūlomą principą Tarybos narių susirinkimą sudarytų daugiau nei 40 narių. 4. Etninės kultūros globos taryba 2021-09-29 2.3. LKT įstatyme užsimenama, kad atrenkant galutinę Tarybos narių sudėtį (8 straipsnio 11 dalis), taip pat atrenkant ekspertus (10 straipsnio 1 ir 5 dalis) vadovaujamasi kultūros ir meno sritimis, tačiau šios užuominos lieka nereikšmingos, nes niekur nėra apibrėžta kultūros ir meno srities sąvoka, nepateiktas tų sričių sąrašas arba bent nuoroda apie tai, kas tokį sąrašą turėtų sudaryti. Pritarti iš dalies Manytina, kad kultūros ir meno srities sąvoka, nors ir neapibrėžta, yra gerai suprantama kultūros bendruomenei. Siūlomas kultūros ir meno sričių sąrašo nustatymas netikslingas ir neatitinka šiandieninės kultūros realybės, kadangi kultūros ir meno sritys kinta, jungiasi vienos su kitomis (pvz., garsinės skulptūros, kinetinės instaliacijos ir kt.), atsiranda naujų sričių. 5. Etninės kultūros globos taryba 2021-09-29
įstatymo trūkumas (į kurį neatkreipė dėmesio projekto Nr. XIVP-857 rengėjai)
LKT įstatymo 5 straipsnio 2 dalį kolegialus valdymo organas yra Tarybos narių susirinkimas, tačiau jo funkcijos nėra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardytos (7 straipsnyje išvardijami tik Tarybos narių susirinkimo svarstomi ir sprendžiami klausimai, bet ne funkcijos); tuo tarpu LKT įstatymo 4 straipsnyje aiškiai nurodomos Tarybos funkcijos, kai Taryba, matyt, suvokiama kaip visa institucija.
Antra, LKT įstatymo 9 straipsnis apibrėžia Tarybos posėdžių tvarką, bet niekur nėra nustatyta Tarybos narių susirinkimo posėdžių tvarka, taigi lieka neaišku, kaip organizuojami Tarybos narių susirinkimai. Trečia, LKT įstatyme visiškai neužsimenama apie kolegialius sprendimus priimančias regionines kultūros tarybas, kurios taip pat turėtų būti LKT sudėtyje. Ketvirta, LKT įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje kaip vienasmenis valdymo organas įvardijamas Tarybos pirmininkas ir Tarybos administracija, tačiau 11 straipsnio 2 dalies 2 papunktyje nurodoma, jog Tarybos administracija „įgyvendina Tarybos valdymo organų sprendimus“ – reiškia, ji pati negali būti valdymo organu. Šiuos LKT sandaros, funkcijų ir veiklos organizavimo neaiškumus ir prieštaravimus būtina išspręsti tobulinant LKT įstatymą. Pritarti iš dalies Regioninių kultūros tarybų reglamentavimas Lietuvos kultūros tarybos įstatyme yra perteklinis, kadangi įstatymą papildžius nuostatomis dėl regioninių kultūros tarybų veiklos, reikėtų jį papildyti ir nuostatomis apie visas Tarybos ekspertų darbo grupes. Sutiktina su pastaba dėl Tarybos ir Tarybos narių susirinkimo tarpusavio santykio bei Tarybos administracijos vaidmens patikslinimo. 6. Etninės kultūros globos taryba 2021-09-29
įstatymo 5 straipsnyje nurodoma, kad Tarybos veikla organizuojama vadovaujantis kultūros ministro įsakymu tvirtinamu viešai skelbiamu Tarybos metiniu veiklos planu, kuriame turėtų būti nustatyti Tarybos veiklos bei finansuojamų kultūros ir meno sričių prioritetai, uždaviniai ir rezultatų vertinimo kriterijai.
Tačiau iki šiol Tarybos veiklos planas neturėjo tokios svarbos, o prioritetai ir vertinimo kriterijai buvo skelbiami ne jame, bet kitame kasmet kultūros ministro įsakymu atnaujinamame dokumente – Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse, apie kurias LKT įstatyme neužsimenama. Šis dokumentas, kurio projektas LKT svetainėje kasmet skelbiamas (išskyrus kažkodėl 2021 m.), o jame numatomi ne tik prioritetai ir vertinimo kriterijai, bet ir atskiroms programoms skiriamos lėšų kvotos, kultūrinei visuomenei yra bene svarbiausias. Kadangi EKGT raštu 2021-09-29 Nr. SN-126 pasiūlėme išsaugoti Kultūros rėmimo fondą, todėl siūlome tobulinant LKT įstatymą į jį įrašyti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires ir apibrėžti LKT vaidmenį rengiant šį dokumentą. Apibendrindami EKGT ekspertų išvadas, siūlome iš esmės keisti LKT įstatymą parengiant naują jo redakciją. Pritarti iš dalies Tarybos veikla organizuojama vadovaujantis Tarybos metiniu veiklos planu, į kurį įrašomi kultūros ministro įsakymu patvirtintose Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse nustatyti Tarybos veiklos bei finansuojamų kultūros ir meno sričių prioritetai ir rezultatų vertinimo kriterijai. 7. Etninės kultūros globos taryba 2021-09-29 Etninės kultūros globos tarybos siūlymas dėl LKT sudarymo atsižvelgiant į kultūros ir meno sričių atstovavimo principą.
Etninės kultūros globos taryba siūlo tobulinti LKT formavimo modelį, sukuriant atskiras ekspertines funkcijas atliekančias kultūros ir meno sričių komisijas, kurių narius rinktų atitinkamos srities organizacijos, kultūros ar mokslo įstaigos, o pagrindinę Tarybą sudarant iš kiekvienos srities ekspertų komisijos atstovų. Siūlome išskirti šias kultūros ir meno sritis, kurių kiekviena pasižymi specifinėmis ypatybėmis:
3Vizualieji menai (dailė,
fotografija)
4Scenos menai (teatras,
cirkas)
kultūros paveldas
(nekilnojamas ir kilnojamas)
(muziejai, archyvai, bibliotekos)
Į šį sąrašą nepatenka kino sritis, kadangi kino srities projektus finansuoja ne LKT, o Lietuvos kino centras. Nepritarti Siūlymas, kad Tarybos ekspertų darbo grupės būtų sudaromos atitinkamos srities organizacijoms, kultūros ar mokslo įstaigoms deleguojant ekspertus, o Tarybos narių susirinkimą sudarytų kiekvienos srities ekspertų komisijų atstovai nėra tinkamas dėl šių priežasčių:
mokslo įstaigų yra daug, todėl neaišku, kokiu principu (ar konkurso būdu) būtų atrenkama, kurios organizacijos, kultūros ar mokslo įstaigos deleguos ekspertus į Tarybos ekspertų komisijas;
atranka konkurso būdu yra skaidresnis ir demokratiškesnis procesas nei ekspertų delegavimas;
sudėtinga užtikrinti organizacijų, kultūros ar mokslo įstaigų, deleguojančių ekspertus, paraiškų nešališką vertinimą, kadangi deleguoti ekspertai turėtų nusišalinti;
šiuo metu vykdo 10 sričių ir 20 programų konkursus, kurių didelė dalis turi ne vieną ekspertų komisiją.
Taikant siūlomą principą Tarybos narių susirinkimą sudarytų daugiau nei 40 narių. Siūlomas kultūros ir meno sričių sąrašo nustatymas netikslingas ir neatitinka šiandieninės kultūros realybės, kadangi kultūros ir meno sritys kinta, jungiasi vienos su kitomis (pvz., garsinės skulptūros, kinetinės instaliacijos ir kt.), atsiranda naujų sričių. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-26 Argumentai: Projektas Nr. XIVP-857 neišsprendžia esminių Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo (toliau – Įstatymas), reglamentuojančio Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT, Taryba) veiklą, trūkumų. Šio pasiūlymo rengimą paskatino siekis tobulinti LKT veiklos modelį, nes dabartinis jau daugelį metų yra kritikuojamas kultūrinės visuomenės, kelia nepasitenkinimą dėl nedemokratiškų Tarybos sudarymo principų, projektų nekompetentingo ekspertinio vertinimo, netolygaus lėšų paskirstymo skirtingoms kultūros ir meno sritims, per menko regionų įtraukimo priimant esminius sprendimus ir kitų trūkumų. Pasiūlymo tikslas – sukurti naują LKT veiklos modelį remiantis visų kultūros ir meno sričių bei regionų atstovavimo, kompetencijų viršenybės ir veiklos skaidrumo principais, taip pat vadovaujantis Teisės departamento išvadomis. Tobulinant LKT modelį, siūloma sukurti ekspertines funkcijas atliekančias atskiras kultūros ir meno sričių komisijas, kurių narius rinktų atitinkamos srities organizacijos, kultūros ar mokslo įstaigos, o pagrindinę Tarybą sudaryti iš kiekvienos srities ekspertų komisijos atstovų.
Siekiant užtikrinti tiesioginę sąsają tarp sprendimus dėl kultūros projektų finansavimo priimančio kolegialaus valdymo organo Tarybos narių susirinkimo, vienasmenio valdymo organo Tarybos pirmininko ir projektus vertinančių ekspertų, tuo pačiu išvengiant pernelyg didelės Tarybos administracijos įtakos priimant sprendimus dėl ekspertų parinkimo konkrečių projektų vertinimui, siūlomas toks LKT modelis:
sričių ekspertinės komisijos pagal aiškiai įvardytą kultūros ir meno sričių skaičių (siūloma sudaryti 12-os kultūros ir meno sričių sąrašą), į kiekvieną srities ekspertinę komisiją 4 metų kadencijai deleguojant po 7 atstovus iš tos srities organizacijų ar institucijų; sričių ekspertinių komisijų sudėtį tvirtina kultūros ministras;
facto jau yra sukurti LKT regioniniai padaliniai 10-tyje Lietuvos apskričių – regioninės kultūros tarybos, todėl, įtvirtinant įstatymu jų sudarymą ir veiklos reglamentavimą, joms suteikiama didesnė reikšmė siekiant kultūros plėtros regionuose;
susirinkimas renkamas 4 metų kadencijai kiekvienos srities ekspertinei komisijai deleguojant po vieną atstovą, visoms regioninėms kultūros taryboms bendrai deleguojant vieną atstovą ir kultūros ministrui deleguojant du narius; Tarybos narių susirinkimo sudėtį tvirtina Vyriausybė; Tarybos pirmininkas renkamas 4 metų kadencijai iš Tarybos narių susirinkimo narių, kaip ir Tarybos pirmininko pavaduotojas; Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją tvirtina Vyriausybė. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pateiktai išvadai dėl projekto Nr.
XIV-857, kad šiuo projektu siūloma pakeisti daugiau kaip pusę straipsnių (8 iš 14), todėl visas teisės aktas turėtų būti dėstomas nauja redakciją. Tačiau, jei taip nebūtų daroma, siūlome keisti projekto pavadinimą, atsižvelgiant į žemiau pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, įstatymą siūloma išdėstyti nauja redakcija. 2. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-261 Argumentai: Projekte Nr. XIVP-857 pateiktas siūlymas keisti Įstatymo 2 straipsnį 3 dalį, kad nebe Vyriausybė, o Kultūros ministerija įgyvendina Tarybos savininko teises ir pareigas, pernelyg dideles galias nepagrįstai suteiktų Kultūros ministerijai, kai būtent Vyriausybė steigia Tarybą, tvirtina Tarybos pirmininką ir Tarybos narių susirinkimo narius. Pasiūlymas:
Nepritarti Projekto 1 straipsniu teikiamam Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio pakeitimui. Nepritarti Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, Tarybos savininko teises ir pareigas ir šiuo metu įgyvendina Kultūros ministerija. Išimtis taikoma tik sprendimams dėl Tarybos reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Vyriausybė. 3. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-262 Argumentai:
Iš projekto Nr. XIVP-857 brauktinas siūlymas pripažinti netekus galios Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą, jei bus nutarta nepanaikinti Kultūros rėmimo fondo. Pasiūlymas: Nepritarti Projekto 2 straipsniu teikiamam Įstatymo 4 straipsnio pakeitimui.
Nepritarti Kultūros komitetas 2021 m. spalio 27 d. posėdyje po svarstymo pritarė Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-856(2). 4. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-263 Argumentai: Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
„vienasmenis valdymo organas yra Tarybos pirmininkas ir Tarybos
administracija“, kai pastaroji negali būti vienasmeniu valdymo organu, kadangi Tarybos administracijos paskirtis, kaip nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, padėti Tarybai įgyvendinti jos funkcijas ir užtikrinti Tarybos veiklą. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Taryboje sprendimus priima ir vykdo kolegialus valdymo
organas – Tarybos narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas – Tarybos pirmininkas ir Tarybos administracija. Tarybos pirmininkas, kuris vadovauja Tarybai, Tarybos narių susirinkimui ir Tarybos administracijai.“ Pritarti iš dalies Pritartina nuomonei, kad Tarybos administracija nėra Tarybos valdymo organas. Atsižvelgiant į tai siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo projekto nuostatas (žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą Nr. XIVP-857(2)). 5.
narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-26 Argumentai: Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Tarybos pirmininkas vadovauja kolegialiam valdymo organui Tarybos narių susirinkimui, bet Įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniai nustato, kad Tarybos pirmininkas nėra renkamas sudarant Tarybos narių susirinkimo sudėtį kaip kiti Tarybos nariai, bet į ją įtraukiamas paskyrus Tarybos pirmininko pareigoms kaip valstybės tarnautoją, patvirtintą Vyriausybės kultūros ministro teikimu – toks modelis prasilenkia ne tik su demokratija, bet ir su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, kadangi Įstatymo 6 straipsnyje nurodoma, kad Tarybos pirmininkas gali būti atšaukiamas iš šių pareigų 2/3 Tarybos narių siūlymu. Be to, Įstatymas nenumato, kas gali pavaduoti Tarybos pirmininką, šiam negalint eiti savo pareigų, todėl susiklostė ydinga praktika, kad Tarybos pirmininką pavaduoja Tarybos administracijos direktorius. Teisės departamento išvadoje pabrėžiama, kad Tarybos pirmininko pavaduoti administracijos direktorius negali, „kadangi jam nėra nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai, lygiaverčiai reikalavimams, taikomiems Tarybos pirmininkui“. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 3¹ straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Įstatymo 6 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:
išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarybos pirmininką, kuris turi būti Tarybos susirinkimo narys, kultūros ministro teikimu 4 metams priima į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo ir ne mažesnę kaip 3 metų veiklos kultūros ir meno srityje patirtį.
Tarybos pirmininkas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2/3 Tarybos narių gali motyvuotu raštu siūlyti atleisti Tarybos pirmininką iš pareigų.“
išdėstyti taip:
„3. Tarybos pirmininko pavaduotoją, kuris
turi būti Tarybos susirinkimo narys, kultūros ministro teikimu 4 metams priima į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų veiklos kultūros ir meno srityje patirtį. 2/3 Tarybos susirinkimo narių gali motyvuotu raštu siūlyti atleisti Tarybos pirmininko pavaduotoją iš pareigų.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos narių susirinkimą sudaro Tarybos narių susirinkimo nariai ir Tarybos pirmininkas, kuris yra valstybės pareigūnas, todėl negali būti renkamas iš Tarybos narių susirinkimo narių, su kuriais yra sudaromos paslaugų teikimo sutartys. Siūlomas įstatymo pakeitimas dėl Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigybės yra ginčytinas, nes nėra aišku, kokios funkcijos būtų priskiriamos Tarybos pirmininko pavaduotojui. 6. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-26 Argumentai:
Siekiant išvengti teisiškai ydingos praktikos ir neaiškumų tais atvejais, kuomet reikalingas ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių susirinkimo kvorumas, šiuo Projektu siūloma įtvirtinti, kad Tarybos narių susirinkimą sudaro ne 11 (kaip šiuo metu), o 15 narių – pagal šį skaičių galima aiškiai apskaičiuoti 2/3 kvorumą, išvengiant neaiškumų dėl kvorumo skaičiavimo, kurie nurodyti Teisės departamento išvadoje.
Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą reikėtų patikslinti, kad Tarybos narių susirinkimas priima ne šiaip sprendimus, o nutarimus dėl lėšų skyrimo kultūros ir meno projektams, programoms, kultūros ir meno kūrėjų stipendijoms ir kitokiai paramai. Taip pat šis Tarybos kolegialus valdymo organas turėtų svarstyti ir teikti ministrui tvirtinti ne tik Tarybos metinio veiklos plano ir programų sąmatų projektus, bet ir Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių projektą, kuriame įvardijamos būsimų metų programos ir joms skiriamos lėšų kvotos. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 3² straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Įstatymo 7 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „1. Tarybos narių susirinkimą sudaro 10 15 narių, renkamų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ir Tarybos pirmininkas. Personalinę Tarybos narių susirinkimo sudėtį kultūros ministro teikimu
nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
išdėstyti taip: „1) vadovaudamasis kultūros ministro nustatytais kriterijais ir tvarka, priima sprendimus finansuoti nutarimus dėl lėšų skyrimo kultūros ir meno programas ir projektus projektams, programoms, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas kūrėjų stipendijoms ir kitokią paramą kitokiai paramai;“ 3.
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) svarsto ir teikia kultūros ministrui tvirtinti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių, Tarybos metinio veiklos plano ir programų sąmatų projektus;“ Nepritarti Nepritartina siūlymui padidinti Tarybos narių susirinkimo narių skaičių, nes tai yra susiję su papildomu finansavimu. Siūlymas dėl Tarybos narių susirinkimo priimamų sprendimų pakeitimo į priimamus nutarimus nėra pakankamai argumentuotas. 7. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-264 Argumentai:
Įstatymo 8 straipsnio pavadinimas „Tarybos rinkimai“ yra netikslus, nes iš tikrųjų jame yra apibrėžiami kolegialaus valdymo organo Tarybos narių susirinkimo (kurio personalinę sudėtį pagal Įstatymo 7 straipsnį tvirtina Vyriausybė) narių rinkimai. Be to, Tarybos narių (tiksliau, Tarybos narių susirinkimo) rinkimo tvarka, apibrėžta Įstatymo 8 straipsnyje, yra ne tik nedemokratiška, nesudaranti galimybių užtikrinti LKT kolegialaus valdymo organo kompetenciją visose kultūros ir meno srityse, bet ir pernelyg sudėtinga: 1) iš pradžių atrenkama 14 rinkėjų, kuriems nekeliami jokie reikalavimai dėl kultūrinės kompetencijos, bet tarp jų privalo būti tautinių mažumų atstovas; 2) antrajame etape rinkėjai išrenka 20 kandidatų į Tarybos narius; 3) paskutiniame etape kultūros ministras kartu su prie ministerijos sudaryta Lietuvos kultūros ir meno taryba iš rinkėjų pasiūlytų 20-ies kandidatų atrenka tik 10, tarp kurių vienas privalo būti tautinių mažumų atstovas.
Tautybė nėra kultūrinės kompetencijos rodiklis, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo tautybės, todėl kelia abejonių išskirtinių teisių suteikimas tik tautinių mažumų atstovui tiek sudarant rinkėjų sąrašą, tiek Tarybos narių sąrašą. Be to, ši Tarybos narių rinkimo tvarka neužtikrina kompetencijos ir tolygumo priimant sprendimus dėl įvairių kultūros ir meno sričių finansavimo, nes nėra grindžiama visų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „8 straipsnis. Tarybos narių susirinkimo rinkimai“. 2. Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija taip:
„8 straipsnis. Tarybos narių susirinkimo rinkimai
susirinkimą, renkama 15 jo narių, iš kurių:
1) du narius deleguoja kultūros ministras;
2) dvylika narių deleguoja 10 straipsnyje apibrėžtos sričių ekspertinės komisijos (kiekvienos srities ekspertinė komisija deleguoja po vieną atstovą);
3) vieną narį bendrai deleguoja regioninės kultūros tarybos, apibrėžtos 10¹ straipsnyje. 2.
kadencija tęsiasi tol, kol išrenkamas ir Vyriausybės patvirtinamas naujos kadencijos Tarybos narių susirinkimas. Naujos kadencijos Tarybos narių susirinkimo rinkimai pradedami ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki senosios sudėties Tarybos narių susirinkimo kadencijos pabaigos. 3. Tarybos narių susirinkimo nariais gali būti asmenys, žinomi Lietuvoje dėl savo pasiekimų kultūros ir
(ar) meno srityse, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų (kompetencijų), padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas. Į Tarybos narių susirinkimo sudėtį siūlomi asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius
jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. 4. Asmuo, prieš pradėdamas eiti Tarybos narių susirinkimo nario pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras. Tarybos narių susirinkimo narys privalo pranešti Tarybos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, jeigu jo dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas. 5. Informacija apie Tarybos narių susirinkimo rinkimų eigą ir išrinktus narius skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje ir kultūros ministro nurodytose visuomenės informavimo priemonėse. 6. Tarybos narių susirinkimo nariai gauna atlyginimą už darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pritartina pasiūlymui tikslinti įstatymo 8 straipsnio pavadinimą. Siūloma nuostata, kad kultūros ministras deleguoja du narius į Tarybos narių susirinkimo narius pažeidžia „ištiestos rankos“ arba „pagarbaus atstumo“ principą.
Pasiūlymas, kad Tarybos narių susirinkimą sudarytų atitinkamų sričių ekspertų komisijų deleguoti atstovai nėra tinkamas, kadangi yra ginčytinas siūlomas ekspertų komisijų sudarymo principas, kai ekspertai yra ne atrenkami konkurso būdu, o deleguojami atitinkamų sričių organizacijų, kultūros ir mokslo įstaigų. Pasiūlymas dėl nuostatų apie Tarybos narių susirinkimo kadencijas yra perteklinis. 8. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-265 Argumentai:
Įstatymas neaiškiai apibrėžia Tarybos narių susirinkimo narių darbo aprėptį ir Tarybos narių susirinkimo posėdžių tvarką. Įstatymo 9 straipsnis „Tarybos darbo organizavimas“ nustato, kad pagrindinė Tarybos veiklos forma yra posėdžiai, tačiau toliau nepatikslinama, ar tai yra būtent Tarybos narių susirinkimo posėdžiai. Be to, nėra nustatyta, koks posėdžių intensyvumas, nors pagal įstatymo 7 straipsnį Tarybos narių susirinkimo nariams numatytas darbo užmokestis, o 9 straipsnio 6 dalies 4 punktas nurodo, kad Tarybos narių susirinkimo narys atleidžiamas iš pareigų, jei „jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką“. Nuostata, kad Tarybos narių susirinkimo narys turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, labiau tinkama apibrėžiant Tarybos narių susirinkimo narių rinkimo tvarką Įstatymo 8 straipsnyje, o ne 7 straipsnyje, kuris nustato Tarybos darbo organizavimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Tarybos narių susirinkimo darbo organizavimas“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarybos narių susirinkimo darbo tvarką nustato jos jo priimtas Tarybos narių susirinkimo darbo reglamentas.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Pagrindinė Tarybos narių susirinkimo veiklos forma yra posėdžiai, kurie šaukiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą į ketvirtį. Prireikus svarstyti klausimus skubos tvarka ir (ar) nesant galimybės surengti posėdžio, Tarybos pirmininko sprendimu Tarybos narių susirinkimo sprendimai gali būti priimami vadovaujantis visų Tarybos narių rašytinės apklausos arba apklausos elektroniniu paštu rezultatais. 4. Pripažinti netekus galios 9 straipsnio 3 dalį: „3. Tarybos narys, prieš pradėdamas eiti Tarybos nario pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras. Tarybos narys privalo pranešti Tarybos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, jeigu jo dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tarybos narių susirinkimo sprendimai gali būti priimami, jeigu posėdyje ar apklausoje dalyvauja ne mažiau kaip 8 nariai 2/3 Tarybos narių susirinkimo narių. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių susirinkimo balsų dauguma.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tarybos narių susirinkimo posėdis kviečiamas Tarybos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių prašymu.““ Pritarti iš dalies Sutiktina su pasiūlymu dėl įstatymo 9 straipsnio pavadinimo patikslinimo. Atitinkamai reikia patikslinti ir kitas įstatymo nuostatas, kuriose vietoj Tarybos narių susirinkimo sąvokos neteisingai vartojama sąvoka Taryba. Manytina, kad nėra tikslinga įstatyme nustatyti Tarybos narių susirinkimo posėdžių dažnumą.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma įstatyme nustatyti konkretų Tarybos narių susirinkimo narių skaičių, reikalingą Tarybos narių susirinkimo sprendimams priimti. 9. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-265 Argumentai: Sistemiškai vertinant šį pasiūlymą, ši Projekto nuostata netenka prasmės. Pasiūlymas:
Nepritarti Projekto 5 straipsniu teikiamam Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies pakeitimui. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos narių susirinkimo rinkimų organizavimas keičiant narį kadencijos metu užtrunka daug laiko, siūloma pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomai supaprastintai šio proceso tvarkai. 10. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-266 Argumentai:
Įstatymo 10 straipsnyje „Tarybos ekspertai“ nustatoma, kad viešojo konkurso būdu vadovaujantis kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu atrenkami ekspertai, kurie vertina projektus. Tačiau Įstatymas iš esmės neįvardija Tarybos narių susirinkimo vaidmens ekspertų atrinkimo procedūroje, nereglamentuoja aiškesnių šio kolegialaus valdymo organo sąsajų su Tarybos ekspertais, kokiais konkrečiais kriterijais vadovaujantis ekspertai atrenkami, kas priima sprendimus dėl ekspertų priskyrimo vienai ar kitai kultūros ir meno sričiai, kas paskiria konkrečius projektus ekspertų vertinimui. Kaip rodo praktika, daugumą šių funkcijų atlieka ne Tarybos narių susirinkimas, o Tarybos administracija. Be to, neaišku, kaip ekspertų atrankos procese konkrečiai vadovaujamasi kultūros ir meno sričių atstovavimo įvairovės principu, jei Įstatyme tos sritys nėra aiškiai įvardytos.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Įstatymo 10 straipsnio
gali priimti kitokį negu ekspertų rekomenduotą sprendimą – tuomet susidaro dar mažesnės galimybės vadovautis sričių atstovavimo principu, nes Tarybos narių susirinkimo nariai renkami šiuo principu nesivadovaujant. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Įstatymas nenustato konkretaus Tarybos ekspertų skaičiaus (šiuo metu Tarybos ekspertų bazėje viešųjų pirkimų būdu yra atrinkti net 184 ekspertai), nors ekspertų darbas apmokamas remiantis įstatymo 10 straipsnio
nurodant, kad įstatyme turėtų būti aiškiai įvardytas ekspertų skaičius, kadangi jų darbas apmokamas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
išdėstyti taip: „10 straipsnis. Tarybos ekspertai Sričių ekspertinės komisijos“
nauja redakcija taip: „10 straipsnis. Sričių ekspertinės komisijos“
1Sričių ekspertinės komisijos sudaromos šioms kultūros ir meno sritims:
1) Architektūra;
2) Dizainas;
3) Vizualieji menai (dailė, fotografija);
4) Scenos menai (teatras, cirkas);
5) Muzika;
6) Šokis;
7) Literatūra;
8) Mėgėjų menas;
9) Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas;
10) Kultūros paveldas (nekilnojamas ir kilnojamas);
11) Atminties institucijos (muziejai, archyvai, bibliotekos);
12) Tarpdisciplininis menas. 2. Kiekvieną srities ekspertinę komisiją sudaro 7 atitinkamos kultūros ir meno srities atstovai, kuriuos 4 metų kadencijai deleguoja tos kultūros srities organizacijos ir institucijos.
Srities ekspertinės komisijos nariais gali būti asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį atitinkamoje kultūros ir (ar meno) srityje, siūlomi asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius
jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. 3. Kandidatus į sričių ekspertinių komisijų narius Kultūros ministerijai gali siūlyti atitinkamos kultūros ir (ar) meno srities pagrindinės organizacijos, mokslo ir kultūros įstaigos, kitos institucijos, pateikdamos informaciją apie tai, kad kandidatai atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. 4. Kandidatai į sričių ekspertinių komisijų narius atrenkami kultūros ministro nustatyta tvarka. Srities ekspertinės komisijos narius tvirtina kultūros ministras. 5. Kiekvienos srities ekspertinės komisijos nariai iš savo tarpo išsirenka tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. 6. Srities ekspertinė komisija:
1) skiria savo atstovą į Tarybos narių susirinkimą;
2) vertina ir siūlo skirti paramą savo srities projektams, programoms, tęstiniams renginiams, kvalifikacijos kėlimui, stipendijoms ir organizacijoms, prižiūri sričiai skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą;
3) teikia Tarybos narių susirinkimui siūlymus dėl savo srities tyrimų atlikimo ir jų rezultatų panaudojimo;
4) teikia Tarybos narių susirinkimui siūlymus dėl tarpsritinių projektų rėmimo;
5) teikia Tarybos narių susirinkimui siūlymus dėl regionų kultūros finansavimo modelio įgyvendinimo;
6) teikia kitus pasiūlymus Tarybos narių susirinkimui;
7) teikia srities ekspertinės komisijos ataskaitą Tarybos pirmininkui;
8) atlieka kitas sričių ekspertinėms komisijoms priskirtas funkcijas. 7.
ekspertų komisijos posėdžiai rengiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą į ketvirtį. Srities ekspertų komisijos posėdis teisėtas, jei dalyvauja bent 2/3 narių, posėdžio sprendimai priimami paprastąja posėdyje dalyvaujančių narių dauguma, sprendimai įrašomi į protokolą ir per savaitę perduodami Tarybos pirmininkui. 8. Kiekvienas srities ekspertinės komisijos narys, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras, o jeigu jo (jos) dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas, privalo pranešti srities ekspertinės komisijos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo. 9. Sričių ekspertinių komisijų nariai gauna atlyginimą už darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pasiūlymas, kad Tarybos ekspertų darbo grupės būtų sudaromos ne konkurso būdu, o atitinkamos srities organizacijoms, kultūros ar mokslo įstaigoms deleguojant ekspertus, o Tarybos narių susirinkimą sudarytų kiekvienos srities ekspertų komisijų atstovai nėra tinkamas dėl šių priežasčių:
mokslo įstaigų yra daug, todėl neaišku, kokiu principu (ar konkurso būdu) būtų atrenkama, kurios organizacijos, kultūros ar mokslo įstaigos deleguos ekspertus į Tarybos ekspertų komisijas;
atranka konkurso būdu yra skaidresnis ir demokratiškesnis procesas nei ekspertų delegavimas;
sudėtinga užtikrinti organizacijų, kultūros ar mokslo įstaigų, deleguojančių ekspertus, paraiškų nešališką vertinimą, kadangi deleguoti ekspertai turėtų nusišalinti. 11.
narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-26 Argumentai: Įstatyme visiškai neminimos LKT sudaromos regioninės kultūros tarybos – dešimt teritoriniu Lietuvos apskričių̨ pagrindu veikiančių̨ kolegialių patariamųjų̨ organų, kurių rinkimai rengiami įgyvendinant Kultūros ministerijos 2018 m. birželio viduryje patvirtintą Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelį, kuriam tenka virš 3 mln. Eur iš Kultūros rėmimo fondo lėšų. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 6¹ straipsniu, kuriuo Įstatymas papildomas 10¹ straipsniu, ir jį išdėstyti taip: „6¹ straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹ straipsniu Papildyti Lietuvos kultūros tarybos įstatymą 10¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„10¹straipsnis. Regioninės kultūros tarybos
dešimtyje Lietuvos regionų siekiant įgyvendinti regioninio kultūros finansavimo modelį. 2. Kiekvieną regioninę kultūros tarybą sudaro nuo 9 iki 16 narių, kurie renkami 4 metų kadencijai iš atitinkamame Lietuvos regione aktyviai veikiančių įvairių kultūros ir meno sričių atstovų. Regioninių tarybų narius tvirtina Tarybos narių susirinkimas. 3. Kiekviena regioninė kultūros taryba iš savo tarpo išsirenka savo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją (pavaduotojus). 4. Regioninė kultūros taryba:
1) teikia siūlymus Tarybos narių susirinkimui dėl regionui numatytų lėšų ir prižiūri jų naudojimo tikslingumą;
2) teikia siūlymus Tarybos narių susirinkimui dėl kultūros būklės regionuose stebėsenos, atliekamų tyrimų ir jų rezultatų panaudojimo;
3) teikia kitus pasiūlymus Tarybos narių susirinkimui;
teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių. Posėdžio sprendimai priimami paprastąja posėdyje dalyvaujančių narių dauguma, sprendimai įrašomi į protokolą ir per savaitę perduodami Tarybos pirmininkui. 6.
rengiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą į ketvirtį. Regioninės kultūros tarybos posėdis teisėtas, jei dalyvauja bent 2/3 narių, posėdžio sprendimai priimami paprastąja posėdyje dalyvaujančių narių dauguma, sprendimai įrašomi į protokolą ir per savaitę perduodami Tarybos pirmininkui. 7. Kiekvienas regioninės kultūros tarybos narys, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras, o jeigu jo (jos) dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas, privalo pranešti regioninės kultūros tarybos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo. 8. Regioninės tarybos nariai gauna atlyginimą už darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Siūlomas regioninių kultūros tarybų reglamentavimas Lietuvos kultūros tarybos įstatyme yra perteklinis, kadangi įstatymą papildžius nuostatomis dėl regioninių kultūros tarybų veiklos, reikėtų jį papildyti ir nuostatomis apie visas Tarybos ekspertų grupes. Atkreiptinas dėmesys, kad į šiuo metu galiojantį įstatymą nuostatos dėl regioninių kultūros tarybų taip pat nėra įrašytos, tačiau tai netrukdo joms veikti. 12. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-267 Argumentai:
Tarybos administracijos vadovas negali eiti Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigų dėl priežasčių, nurodytų šio pasiūlyme teikiamame 6 straipsnio pakeitime. Pasiūlymas: Nepritarti Projekto 7 straipsniu teikiamam Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimui. Nepritarti Tarybos administracijos vadovas yra valstybės tarnautojas, priimamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.
Tarybos administracijos vadovui taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti bendrieji reikalavimai ir pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai. Manytina, kad Tarybos pirmininką (valstybės pareigūną), jam nesant ar laikinai negalint eiti pareigų, galėtų pavaduoti Tarybos administracijos vadovas. 13. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-268 Argumentai:
Siūlome nepritarti, kad 10 procentų Tarybos lėšų gali būti skiriama Tarybos veiklai administruoti, kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti ir kitoms su Tarybos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo įstatymo
negali būti naudojamos administravimo išlaidoms, o ekspertų paslaugoms ir tyrimų išlaidoms apmokėti gali būti skiriama ne daugiau kaip 4 procentai KRF lėšų. Iki šiol lėšas Tarybos veiklos administravimui atskirai skiria Kultūros ministerija, papildomai prie KRF lėšų. Todėl projektu NR. XIVP-857 siūlomas ženklus lėšų Tarybos administravimo reikmėms padidinimas, gerokai viršijant ekspertiniam darbui ir tyrimams skirtas lėšas, yra nepagrįstas. Pasiūlymas:
Nepritarti Projekto 8 straipsniu teikiamam Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies pakeitimui. Nepritarti Manytina, kad Tarybos veiklai administruoti, kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti ir kitoms su Tarybos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti numatomas Tarybos lėšų apribojimas yra tikslingas ir suteikia daugiau skaidrumo Tarybai naudojant jai numatytas lėšas. 14. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-269 Argumentai:
Atsižvelgiant į šiame pasiūlyme pateiktus pasiūlymus, tikslinga pakeisti įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 9 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Kultūros ministras ir Lietuvos kultūros taryba iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos kultūros tarybos gautos paraiškos svarstomos ir sprendimai dėl jų finansavimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis. 4. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis netaikoma Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo nariams, patvirtintiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys, patvirtintas iki šio įstatymo įsigaliojimo, iš pareigų atleidžiamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą. 5.
išdėstyto Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis netaikoma Lietuvos kultūros tarybos ekspertams, atrinktiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių Lietuvos kultūros tarybos ekspertai nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.” Nepritarti Įstatymo projekto nuostatų dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo Tarybos narių susirinkimo nariams, patvirtintiems iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, ir Tarybos ekspertams, atrinktiems iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, yra būtinos siekiant teisinio aiškumo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-857(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Juozapaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė