DĖL
2021-09-24 Nr. XIVP-856 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo bei pervedimo į valstybės biudžetą. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog Kultūros rėmimo fondas gali finansuoti nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinės edukacijos projektus. Atsižvelgiant į projekto nuostatas, manytina, kad kartu turi būti teikiamas ir šios Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatos pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 60 55, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RĖMIMO FONDO ĮSTATYMO NR. X-1260 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-11-10 Nr. XIVP-856(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
1260
856 2021-10-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai : Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė , padėjėja Jolita Žernienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė Janina Krušinskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo bei pervedimo į valstybės biudžetą. Nepritarti Papildomas reglamen-tavimas dėl Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo ir pervedimo į valstybės biudžetą nėra tikslingas, nes 2022 m. sausio 1 d. lėšų likutis bus nulis eurų, t. y. nebus lėšų, kurias reikėtų grąžinti į valstybės biudžetą, kadangi Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2020 m. lapkričio
nutarimą Nr. KT 187-N15/2020
„Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų
programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ visos Kultūros rėmimo fondo lėšos metų pabaigoje yra pervedamos į valstybės biudžetą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog Kultūros rėmimo fondas gali finansuoti nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinės edukacijos projektus. Atsižvelgiant į projekto nuostatas, manytina, kad kartu turi būti teikiamas ir šios Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatos pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas. Pritarti iš dalies Registruotas Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno Nr. IX-
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-911 , kuriuo patikslinama įstatymo
dalies nuostata. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga 2021-10-26 Rugsėjo mėnesį LR Seimui buvo pateiktas Lietuvos kultūros tarybos (toliau LKT) įstatymo atnaujinimo projektas (XIVP-857) bei įstatymo projektas (XIVP-856), kuriuo siūloma naikinti Kultūros rėmimo fondo įstatymą. Šiais teisės aktų pakeitimais siūloma kaip turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau KT) 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas atkreipė dėmesį į meno laukui labai opią problemą. Iki šiol Kultūros rėmimo fondo (toliau KRF), pagrindinio šaltinio, iš kurio finansuojamos nevyriausybinio meno sektoriaus veiklos, biudžetas buvo sudaromas neatsižvelgiant į socialinę ir ekonominę šalies, o taip pat ir meno lauko padėtį. Todėl prieš metus paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas sukūrė progą peržiūrėti ir tobulinti meno lauko finansavimo principus. Visgi Seimui pateikti įstatymų pakeitimo siūlymai mums kelia nerimą. Nepaisant KRF biudžeto sudarymo trūkumų, fiksuotas biudžetas kartu su Kultūros tarybos sudarymo principais ir ekspertiniu šio fondo lėšomis finansuojamų projektų vertinimu užtikrino meno lauko autonomiškumą ir apsaugą nuo politinės įtakos kūrybiniam turiniui, kitaip – saviraiškos laisvei, kurią gina ir LR Konstitucija. KT sprendimas nenurodė, kad paties fondo egzistavimas prieštarautų Konstitucijai – jai prieštaravo tik biudžeto sudarymo principai. Naikinant fondą išardomas vienas iš reguliacinių saugiklių, kuriuo iki šiol buvo užtikrinamas lauko autonomiškumas. Tuo tarpu LKT įstatymo siūlymuose neįtvirtinami papildomi reguliavimo mechanizmai, kurie galėtų sustiprinti meno lauko autonomiją. Todėl siūlome nenaikinti KRF įstatymo, o tik keisti tas nuostatas, kurios buvo pripažintos kaip prieštaraujančios konstitucijai.
Taip pat siūlome sudaryti darbo grupę Seime su užduotimi parengti alternatyvų meno lauko finansavimo modelį, užtikrinantį meno lauko autonomiją ir racionalų į šalies ir meno lauko padėtį atsižvelgiantį biudžeto planavimą. Naujasis modelis turėtų išlaikyti ir toliau stiprinti pagarbaus atstumo principų taikymą finansuojant kultūros ir meno lauką, taip pat Vyriausybės teisę siūlyti biudžetą, atitinkantį visuomenės socialinę ir ekonominę padėtį. Tvirtindamas LKT įstatymo pakeitimus Seimas turėtų tiksliau pasisakyti dėl politikos tikslų, kurie įgyvendinami pasitelkiant šią ekspertinę instituciją. Po jos įsteigimo ši institucija buvo pasitelkiama finansuoti labai skirtingus tikslus ir funkcijas. Derybos dėl jų biudžeto sukeldavo nepagrįstas įtampas tarp nevyriausybinio sektoriaus, biudžetinio sektoriaus ir Kultūros ministerijos. Iki šiol de facto taikyti tikslai turėtų būti atskirti įstatyme, o jų biudžetas planuojamas atskiromis eilutėmis. Šiuo metu matome bent keturis tikslus ar uždavinių grupes, kurie įgyvendinami LKT finansavimu. Pirmoji grupė susijusi su nevyriausybinio sektoriaus kūrybos funkcijų finansavimu. Antroji – susijusi nevyriausybinio sektoriaus sklaidos funkcijų finansavimu. Trečioji – biudžetinio sektoriaus įstaigų skatinimas papildomu projektų finansavimu. Galų gale, kultūros sektorius prisideda ir prie kitiems sektoriams – sveikatos, socialinės apsaugos, užsienio reikalų, verslo plėtros – keliamų uždavinių. Į juos turėtų būti žiūrima kaip į atskirą, su kultūros funkcijomis tiesiogiai nesusijusį politikos tikslą. Šių tikslų įvardijimas ir atskyrimas juos finansuojant padėtų sudaryti kokybiškesnį valstybės ir kultūros lauko sutarimą. Toks reguliavimas taip pat padėtų išvengti tolimesnių įtampų lauko viduje ir santykyje su politiką įgyvendinančia institucija.
Mums, kaip meno profesionalus vienijančiai organizacijai, ypatingai svarbu, kad finansuojant pirmuosius du politikos tikslus būtų išlaikytas maksimalus autonomiškumas ir stabilumas. Būtent šis autonomiškumas padėjo meno laukui parodyti pranašumą pasaulinėje meno scenoje. Nevyriausybinis meno sektorius turėtų būti toliau stiprinamas nustatant minimalius įkainių standartus produktams, sukuriamiems įgyvendinant LKT projektus . Tokia praktika, taikoma daugelio kitų šalių meno projektų finansavime, padėtų užtikrinti teisingą apmokėjimą už kūrybinį darbą projektinėmis priemonėmis finansuojamose veiklose. Nepritarti Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. KT 187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ panaikinamas Kultūros rėmimo fondo poreikis, nes Kultūros rėmimo fondo įstatymo esminis reglamentavimas – Kultūros rėmimo fondo lėšų šaltinių nustatymas (konkretūs mokesčių ir akcizo pajamų procentiniai dydžiai). Konstituciniam Teismui nutarus, kad konkretūs procentiniai mokesčių ir akcizo pajamų dydžiai negali būti nustatyti įstatyme, Kultūros rėmimo fondo įstatymas nebetenka prasmės. 2. Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2021-10-26 Spalio 21 dieną pristatytos ateinančių metų Lietuvos kultūros tarybos sezono gairės ir pokyčiai vėl sukėlė įvairių diskusijų bei klausimų. Jie ypač aktualūs nenumaldomai artėjant Kultūros ministerijos teikto Kultūros rėmimo fondo (KRF) įstatymo naikinimo (XIVP-856) svarstymams Seime. Kartu teikiamo Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo (XIVP-857) atnaujinimo projektą vertinančių Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų pradžioje sakoma: „Projektu yra siūloma pakeisti 8 iš 14 keičiamo įstatymo straipsnių.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija.“ Artėjant šiems pokyčiams tikėtumėmės platesnės diskusijos, kurios ligi šiol pasigedome. Atsižvelgiant į 2020 m. pabaigos Konstitucinio teismo (KT) sprendimą apie valstybės biudžeto finansavimą fondams ar institucijoms bei kitas finansavimo problemas ir aktualijas, LKT
grupę būsimų pokyčių, kuriuos padiktavo Konstitucinio teismo sprendimas ir LKT veikimo patirtys bei bendruomenės lūkesčiai, analizei. Deja, tokios darbo grupės kultūros ir meno bendruomenė nesulaukė. Gegužės 26 d. Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu Kultūros viceministrė informavo, kad darbo grupės neketinama sudaryti. Kur ji „pasimetė“– nežinia. Tolimesnė įvykių seka greitai situaciją „išsprendė“ be gilesnių diskusijų su visuomene, gal tik apsiribojant anonime apklausa, net ir nesulaukus jos atsakymų. Gegužės pradžioje Lietuvos kultūros taryba pakvietė kultūros ir meno projektų vykdytojus ir stipendininkus sudalyvauti 18 klausimų anoniminėje grįžtamojo ryšio apklausoje. Birželio pradžioje darbą tik pradeda naujos sudėties Lietuvos kultūros taryba, kuri neturi įstatymų inicijavimo teisės, o jau liepos 7 d., net nežinia ar įsiklausius į naujosios Tarybos siūlymus, registruojamas Kultūros ministerijos parengtas „Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“.
Tuo tarpu tik liepos 8 d. visuomenei pateikiama grįžtamojo ryšio apklausos analizė, kuri atskleidžia
„bendradarbiavimo svarbą“. Vasarą tęsiasi diskusijų štilis
ir rugsėjo 21 d. Kultūros ministerijos teikimu Seime jau registruojamas
„Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 pripažinimo netekusiu galios
įstatymo projektas“ bei „Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas“. Spalio 27 d. Seimo Kultūros komitete jau numatyti šių pakitimų svarstymai. Stebint vykstančius procesus kyla klausimas, ar KRF panaikinimas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti
„pagarbaus atstumo“ principo taikymo finansuojant kultūros ir meno lauką? Kalbame apie grėsmes bei galimą
biudžeto formavimo skaidrumo praradimą. KRF ir LKT įstatymų pakeitimai, biudžeto sudarymo principų keitimas
Konstitucinis teismas paskelbė savo nutarimą apie valstybės biudžeto finansavimą fondams ar institucijoms, kai jų biudžetas sudaromas įstatymu nustatant procentus nuo biudžeto pajamų lėšų. LR Vyriausybė paprašė KT išaiškinti ar tokiu principu sudaromi biudžetai neprieštarauja jos konstitucinei teisei siūlyti Seimui biudžetą atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę šalies situaciją. Kalbant apibendrintai teismas šiame nutarime pasisakė, kad daugeliu atveju tokia teisė yra pažeidžiama. Tarp tokių fondų, nagrinėjamų nutarime, yra ir Kultūros rėmimo fondas. Nutarime išsiskiria požiūris į nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą, kurio atveju tokie biudžeto sudarymo principai įvertinti kaip tinkamai pagrįsti siekiant išlaikyti transliuotojo nepriklausomybę nuo politikų. Seimas buvo įpareigotas iki 2021 metų pabaigos taip pakeisti susijusius įstatymus, kad
ministerija pateikė pasiūlymus įstatymų pakeitimams, kuriais būtų išvengta tokios prieštaros.
Ateinančių metų biudžeto projektas jau pateikiamas kartu su įstatymų pakeitimais, tarp kurių yra ir įstatymas pripažįstantis KRF įstatymą negaliojančiu ir taip panaikinantis fondą. Todėl ministerijos biudžete nebėra atskiros programos eilutės su automatiškai apskaičiuojama KRF suma, kuria faktiškai buvo finansuojamas LKT programos. Kultūros ministerija savo viešojoje komunikacijoje teigia, kad LKT biudžetas kitais metais bus 1,6 mln. didesnis, neatskleisdama, kas yra tokio palyginimo bazė – ar tai yra ankstesnės finansavimo apimtys, ar apimtys, kurios būtų garantuotos jei KRF įstatymas nebūtų panaikintas. Tuo pat metu, spalio 21 d., pristatant ateinančių metų LKT biudžetą, paaiškėja, kad planuojamame 2022 biudžete 1,8 mln. yra skirta LKT „funkcionavimui“. Tad skelbiamas padidėjimas gali tapti kiek reliatyvus, nes Kultūros rėmimo fondo lėšas buvo galima skirti ir ekspertinių paslaugų bei tyrimų išlaidoms apmokėti, bet LKT administravimo išlaidoms jos nebuvo naudojamos, tai buvo finansuojama tiesiogiai iš biudžeto per Kultūros ministeriją. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad jau 2021 metais yra numatoma didesnė nei 5% infliacija, o jei nuo 2022 m. net 14% bus didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) – tai gali turėti ir dar didesnių ilgalaikių pasekmių, kurios kažin ar yra įvertintos numatant 2022 m. KRF ar LKT biudžetą. Kadangi ministerijos biudžete nebėra atskiros eilutės, kuri panaikinama kartu su KRF naikinimu, nėra žinoma, koks ir kaip ateityje bus formuojamas LKT biudžetas . Jis yra kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane, kurio sudarymą valdo ministerija. Iš esmės tai rodo pasikeitusias kultūros ir meno sektoriaus galimybes gauti informaciją apie planuojamą biudžetą. Kadangi LKT nėra atskiras asignavimų valdytojas, jos biudžetas taip pat nenurodomas valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatyme.
Taigi sektorius neturi galimybės teikti pagrįstus argumentus apie biudžeto sudarymo poreikius. Išlaikant tokius įstatymo pakeitimus, kokie siūlomi dabar, toliau didėja Kultūros ministerijos įtaka ir nevyriausybinio sektoriaus finansavimo sprendimams. Galimybės keisti biudžeto dydį diskusijose Seime arba per biudžeto derybas su Finansų ministerija yra mažos, ypač įvertinus praktiką, kad biudžeto projekcijos yra parengiamos dar gerokai iš anksto, Kultūros ministerijai jas derinant su Finansų ministerija. Į patikinimą, kad ateinančiais metais biudžetas augs, galima žiūrėti ir kaip į taktinį žingsnį priimant sprendimus mažinančius lauko autonomiją. Naikinant KRF finansavimo modelį 2020 m. pabaigoje į valstybės biudžetą pervestas ir iki šiol KRF sukauptas 6 mln. eurų. likutis, kuris buvo skirtas etapiniams (kelis metus vykstantiems) projektams bei sutaupytos lėšos (daugiausiai likusios nuo nepasirašytų sutarčių). 2021 ir 2022 m. etapinių projektų finansavimui lėšos skiriamos iš bendro LKT biudžeto, taip mažinant kitų programų finansavimo apimtis, nors ir deklaruojamas „kompensavimas“, kuris gali būti pateikiamas ir kaip LKT biudžeto didinimas, kai nėra atskaitos šakų. Dėl su pandemija susijusių aplinkybių iš 2020 m. į 2021 m. buvo perkelta 410 projektų, kuriems skirtas finansavimas siekė 3,1 mln. eurų, o papildomai skirta tik 2,5 mln. Susidaręs skirtumas-trūkumas yra apie 3% viso LKT biudžeto, arba kiek daugiau nei per
tariamas LKT biudžeto didėjimas ir 2022 m. veikiausiai nepadengs netekimų, kuriuos sektorius patirs dėl KRF įstatymo naikinimo bei 2020 metų pabaigoje į Valstybės biudžetą grąžintų sukauptų bei etapiniams projektams skirtų lėšų, ir jau minėtos infliacijos.
LKT įstatymo pakeitimai ir jų poveikis kultūros laukui Šiuo metu ministerijoje ir Vyriausybėje priimtas sprendimas žiūrėti į Kultūros rėmimo fondą kaip neturintį prasmės, nes jo sudarymo principus KT jau įvertino kaip neatitinkančius Konstitucijos. Visgi Konstitucinis Teismas pasisakė ne apie KRF finansavimo sudarymo principus, bet apie konkretaus fondo lėšų biudžeto planavimo ir naudojimo principus. Pavyzdžiui, LRT biudžeto planavimo požiūriu buvo priimtas kitoks sprendimas. Savo gynyboje LRT argumentavo, jog toks sudarymo principas būtinas siekiant užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, o KT tokius argumentus priėmė kaip pagrįstus ir pakankamus. Didžiausias blogis, slypintis šaltinius užtikrinančio fondo naikinime, yra tas, kad nelieka jokio reguliacinio saugiklio, kuris padėtų išlaikyti kultūros lauko autonomiškumą. Tokias kultūros lauko teises galima būtų ginti ir pasitelkus žodžio bei saviraiškos laisvės argumentus (panašius, kurie buvo pasitelkti LRT), tačiau gynyboje ši argumentacija nebuvo panaudota. Pati LKT siūlė kelis alternatyvius fondo sudarymo principus, bet jie buvo atmesti. KT pripažino, kad KRF lėšos buvo skirstomos kasdienėms kultūros ir meno reikmėms finansuoti. Atitinkamai Vyriausybė turi konstitucinę teisę tokioms išlaidoms siūlyti metinį biudžetą atsižvelgdama į šalies socioekonominę padėtį. Tai tarsi yra pagrindinis naujo modelio privalumas, kadangi jame kultūros ir meno projektų finansavimo biudžetas nepriklauso nuo su kultūros sektoriumi susijusių biudžetinių pajamų ar surenkamų iš akcizų.
Naujai sudaromas LKT biudžetas gali būti argumentuojamas ne tik šalies socioekonomine padėtimi, bet ir atskiromis LKT priemonėmis įgyvendinimo stebėjimo duomenimis. Seimui apsisprendus Lietuvoje specialaus kultūros ir meno fondo neturėti – kviestume LKT įtvirtinti savarankišku asignavimų valdytoju. Pagal dabar siūlomus pakeitimus galimybės pačiam kultūros ir meno laukui teikti argumentus dėl LKT biudžeto yra gana ribotos. LKT nėra atskiras asignavimų valdytojas ir derybos dėl viso jo biudžeto vykdomos ministerijoje. Nevyriausybinės kultūros lauko organizacijos turi mažesnes galimybes diskutuoti dėl biudžeto nei didžiausios kultūros ir meno įstaigos, kurios yra asignavimų valdytojai. LKT biudžetas kai kuriais atvejais viršija įstaigų, kurios yra asignavimų valdytojai, biudžetus. Taip pat ir turinio požiūriu nėra aiškios logikos, kodėl LKT neturėtų būti atskiru asignavimų valdytoju. Argumentu, kodėl LKT turėtų būti atskiru asignavimų valdytoju, yra būtinybė užtikrinti kultūros lauko autonomiškumą remiantis konstituciniais žodžio ir saviraiškos laisvės argumentais. Seimo pirmininkė savo vieša komunikacija nurodė, kad dabartiniuose siūlymuose mato galimą problemą. Mažėjantį lauko autonomiškumą galima būtų iš dalies kompensuoti ir reguliaciniais mechanizmais. Jei būtų apsispręsta naikinti Kultūros rėmimo fondą – LKT įstatyme turėtų būti įtvirtinamas aiškesnis santykis tarp Tarybos ir Ministerijos. Seimas galėtų pasirinkti kitokią, papildytą Tarybos tikslų apibrėžtį, perskirstyti iniciatyvos sudaryti LKT finansavimo gaires teises. Naikinant KRF atsirado poreikis tikslinti ir pildyti LKT įstatymą, tačiau šiuo metu siūlomi pakeitimai (lyginamoji redakciją ) neesminiai.
Galimybe reguliacinėmis priemonėmis sustiprinti autonomiškumą ar kitaip keisti LKT veiklos modelį nėra pasinaudota. Žiūrint tik į LKT įstatymo pakeitimus susidaro įspūdis, kad kultūros ir meno lauko finansavimo modelis iš esmės nesikeičia, tačiau pakeitimus vertinti reikia atsižvelgiant į tai, kad kartu siūloma naikinti KRF įstatymą. Tad bendrai siūlomi pakeitimai ženkliai didina politikų įtaką kultūros bei meno laukui. Diskusijų stoka ir situacijos stabilizavimas Sprendžiant šią situaciją kultūros laukas nebuvo įtrauktas ir neturėjo galimybių pasisakyti apie KRF fondo naikinimą ir/ar LKT įstatymo tobulinimą, kaip suinteresuota šalis nebuvo pakviestas teisėtai išsakyti savo poziciją. Biudžeto sudarymo galimybes ribojančių nuostatų panaikinimas savaime neprieštarauja lauko interesams, tačiau visiškas KRF naikinimas, kai LKT nesuteikiamos savarankiško asignavimų valdytojo teisės, mažina meno lauko galimybes dalyvauti diskusijoje dėl kultūros politikos tikslų ir jų finansavimo. Taip pat išardomas paskutinis reguliacinis saugiklis, kuriuo iki šiol buvo užtikrinamas lauko autonomiškumas. Galima alternatyva pereinamuoju laikotarpiu
Kultūros rėmimo fondą, kurį ir toliau administruotų Kultūros taryba. Tai atlieptų ir Vyriausybės programos 72.2. punktą: „Kultūros rėmimo fondo (KRF) finansavimo modelio atnaujinimas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Stiprinsime KRF lėšomis finansuojamų kultūros ir meno projektų tęstinumą ir sklaidą Lietuvos regionuose ir užsienyje, ypatingą dėmesį skirdami kultūros ir meno projektų stebėsenai ir analizei.“ Atstovaudami kultūros ir meno lauko interesams norėtume įvardinti, kaip per pastarąjį dešimtmetį de facto buvo naudojamas LKT administracinis pajėgumas. LKT buvo kuriamas menų tarybų analogų užsienyje pavyzdžiu, o pagrindinis tokio žingsnio tikslas buvo įgyvendinti „ištiestos rankos“ arba „pagarbaus atstumo“ valdymo principus. Visgi LKT taip pat buvo vienintelis administracinis aparatas, kuriuo pasinaudodama ministerija galėjo administruoti projektiniu finansavimo principu įgyvendinamas priemones. Pats projektinis principas savaime neapibrėžia programų tikslų, todėl į LKT patekdavo labai įvairius tikslus finansuojančios programos. Situacijos stabilizavimui ir kultūros politikos išgryninimui sprendimų priėmėjus kviestume įstatymuose įvardinti šiuos de facto KRF ir LKT finansavimo tikslus (bent pirmus du):
priemones, nes tampa neaiškios Tarybos autonomijos ribos ar pagrįstumas. Skirtingi finansavimo būdai: projektai, stipendijos, tyrimo projektai ir pan., kurie įvardijami naujoje LKT redakcijoje kaip tikslai, iš esmės yra tik finansavimo būdai jiems pasiekti.
Jie galėtų būti įvardijami įstatyme ir taikomi bet kurio iš šių tikslų įgyvendinimui. Meno sektoriaus interesus atitiktų kur kas tikslesnis Seimo pasisakymas dėl KRF ir LKT keliamų tikslų bei atitinkamas biudžeto eilučių susiejimas su šiais tikslais. Atskirtas šių tikslų finansavimas padėtų sudaryti tvaresnį ir kokybiškesnį valstybės ir kultūros lauko sutarimą bei išvengti tolimesnių įtampų lauko viduje ir santykyje su politiką formuojančiomis bei įgyvendinančiomis institucijomis. Šiems tikslams taip pat turėtų būti nustatyti skirtingi politinio dalyvavimo principai. Vykdant LKT reformą kviestume vadovautis ir kultūros bei meno sričių atstovavimo principu. Šiuo metu LKT įstatyme įtvirtinta Tarybos narių rinkimo tvarka, kuri nesivadovauja atskirų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu, o tai gali neužtikrinti kompetencijos ir tolygumo priimant sprendimus dėl įvairių kultūros ir meno sričių finansavimo. Diskusijose gimstantys sprendimai Konstitucinio Teismo aptartos, ankstesniais metais KRF finansavimui numatytos akcizų ir lošimų procentinės lėšų dalys šiuo metu patenka tiesiogiai į valstybės biudžetą, iš kurio reikalinga apimtimi ir toliau galėtų būti skiriamos (jau nebe procentine išraiška) kultūros bei meno projektų finansavimui, ilgalaikės visuomenės raidos strategijos įgyvendinimui. Konstitucinio Teismo nutarimo 91.1.3, 91.2.2, 92.3.4 punktuose nurodyta, kad konkretūs KRF šaltiniai iš valstybės biudžeto traktuotini, kaip valstybinės politikos prioritetui – kultūros ir meno rėmimui – įgyvendinti būtini valstybės lėšų šaltiniai, todėl patys šaltiniai neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.
Konstitucijai prieštarauja tik ta KRF įstatymo dalis, kurioje nurodyti konkretūs KRF šaltinių iš valstybės biudžeto dydžiai (tai ypač pabrėžta Konstitucinio Teismo nutarimo 91.1.4.2 punkte). Konstitucinio Teismo nutarimas nurodo tik kurie KRF įstatymo straipsniai ir kokia apimtimi prieštarauja Konstitucijai, tačiau jis nekalba apie būtinybę naikinti KRF ir jį reglamentuojantį įstatymą. Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad KFR yra skirtas valstybinės politikos prioritetui – kultūros ir meno rėmimui finansuoti. Klausimas, ar Seimui nutarus pripažinti KRF įstatymą netekusiu galios, nebus panaikintas vienas svarbesnių nepriklausomų kultūros ir meno finansavimo šaltinių? Šis finansavimas tesudaro tik 5,9% Valstybės visam kultūros laukui skiriamo biudžeto (iš 2022 m. finansavimo pristatymo). KRF lėšomis finansuojamas ir viešasis, ir nevyriausybinis sektorius. Jei būtų nuspręsta iš esmės peržvelgti finansavimo modelį – siūlytume sudaryti darbo grupę Seime, kuri per metus, įtraukus bendruomenę, parengtų alternatyvų arba patobulintą meno lauko finansavimo modelį. Atnaujintame LKT įstatyme lieka neaptarta labai svarbi misija – Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelis. Taip pat neaptartas jau daugelį metų keliamas ekspertų viešinimo klausimas, kuris pačios Tarybos šiuo metu išspręstas tik iš dalies, taip pat „pilkojoje zonoje“ lieka nuolat keliamas Viešojo ir nevyriausybinio sektorių finansavimo atskyrimas. Taigi kultūros bendruomenės lūkestis dalyvauti kultūros finansavimo modelio atnaujinime nebuvo išgirstas. Gal susidariusi padėtis ir prarastos galimybės pasitarti su šalies kultūros ir meno bendruomene paskatins politikus tai padaryti dabar?
Pritarti iš dalies Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. KT 187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ panaikinamas Kultūros rėmimo fondo poreikis, nes Kultūros rėmimo fondo įstatymo esminis reglamentavimas – Kultūros rėmimo fondo lėšų šaltinių nustatymas (konkretūs mokesčių ir akcizo pajamų procentiniai dydžiai). Konstituciniam Teismui nutarus, kad konkretūs procentiniai mokesčių ir akcizo pajamų dydžiai negali būti nustatyti įstatyme, Kultūros rėmimo fondo įstatymas nebetenka prasmės. Atkreiptinas dėmesys, kad kultūros bendruomenė turėjo galimybę ne tik dalyvauti 2021 m. gegu žės21 d. Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros ministerijos organizuotame forume, kuriame buvo aptarta Lietuvos kultūros tarybos veikla ir šiuo įstatymo projektu bei Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-
straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, bet ir teikti Seimui savo siūlymus bei pastabas dėl šių įstatymų projektų. Pritartina nuomonei, kad vienas iš įstatymo projekto privalumų – tai, kad kultūros ir meno projektų finansavimo biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į šalies socialinę, ekonominę situaciją. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Etninės kultūros globos taryba 2021-09-291 Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) ekspertai apsvarstė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-856 ir kitus su Kultūros rėmimo fondo (toliau – KRF) susijusius dokumentus.
Nutarta siūlyti Seimo Kultūros komitetui nepritarti projektui Nr. XIVP-856 ir išsaugoti KRF dėl šių priežasčių:
susijusio projekto Nr. XIVP-857 Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad šių projektų rengimą paskatino siekis įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – KT nutarimas) ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo
Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 72.2 papunktį. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad nei Konstitucinio teismo nutarimas, nei Vyriausybės programa nereikalauja panaikinti KRF: KT nutarimo išvadoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja tik du iš šešių Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo (toliau – KRF įstatymas) straipsniai: 3 straipsnis (1 dalies 1 ir 2 papunkčiai, 2 dalies 1 ir papunkčiai) – tiek, kiek šiame straipsnyje nustatytas konkretus praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką dydis bei azartinių lošimų mokesčio dydis, numatomas KRF planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus; 5 straipsnis – tiek, kiek pagal jį draudžiama perduoti Kultūros rėmimo fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per kalendorinius metus nepanaudotos šio fondo lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais.
Pabrėžtina, kad KT nutarimo išvadoje skelbiama, jog kvestionuotas KRF įstatymo 4 straipsnis Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja, o kitiems KRF įstatymo straipsniams jokių pastabų nepateikta;
KRF lėšomis finansuojamų kultūros ir meno projektų tęstinumą ir sklaidą Lietuvos regionuose ir užsienyje, ypatingą dėmesį skiriant kultūros ir meno projektų stebėsenai ir analizei. Nepritarti Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. KT 187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ panaikinamas Kultūros rėmimo fondo poreikis, nes Kultūros rėmimo fondo įstatymo esminis reglamentavimas – Kultūros rėmimo fondo lėšų šaltinių nustatymas (konkretūs mokesčių ir akcizo pajamų procentiniai dydžiai).
Konstituciniam Teismui nutarus, kad konkretūs procentiniai mokesčių ir akcizo pajamų dydžiai negali būti nustatyti įstatyme, Kultūros rėmimo fondo įstatymas nebetenka prasmės. 2. Etninės kultūros globos taryba
sudaro galimybes pritraukti papildomas lėšas, neapsiribojant vien valstybės biudžeto lėšomis. Būtent todėl KT nutarime visiškai nekvestionuojamas KRF įstatymo
kitų teisėtai įgytų lėšų. Atkreipiame dėmesį, kad KRF įstatymo pirmtakas Kultūros ir sporto rėmimo fondas turėjo galimybę gauti lėšų iš įvairesnių šaltinių, negu dabartinis KRF – tarp jų valstybės ir savivaldybių biudžetų tikslinius asignavimus, juridinių ir fizinių asmenų dovanotas (paaukotas) lėšas, palūkanas už bankuose saugomas Fondo lėšas. Naudinga būtų pasinaudoti ir kitų šalių patirtimi formuojant kultūros fondo lėšas: štai Estijos kultūros rėmimo fondo lėšos apima ne tik pajamas iš alkoholio ir tabako akcizų, azartinių žaidimų mokesčių (kas Lietuvos atveju būtų atmestina), bet ir fondui dovanotas lėšas, palikimus, taip pat įplaukas iš investuotų Kultūros fondo lėšų bei iš kitų ekonominių veiklų (tokių įplaukų teisiniam reglamentavimui yra skirti Estijos KRF įstatymo
straipsniai). Pritarti iš dalies Lietuvos kultūros tarybos įstatyme numatyta, kad Lietuvos kultūros tarybos, kuri užtikrins Kultūros rėmimo fondo lėšomis vykdytos veiklos tęstinumą, veiklai gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
Lietuvos kultūros taryba taip pat gali dalyvauti fondų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų finansuojamose programose ir gauti lėšų (tarp jų ir rėmėjų lėšų) savo funkcijoms atlikti. Lietuvos kultūros taryba gali administruoti ir ES struktūrinių fondų lėšas. 3. Etninės kultūros globos taryba
svarbi kultūros lauko žmonėms, tačiau KRF įstatymo naikinimas iki šiol nėra pakankamai plačiai išdiskutuotas su įvairiomis kultūrinėmis organizacijomis. KRF sukūrimas turi ilgalaikę istoriją ir yra susijęs su nepriklausomos Lietuvos siekiniais formuojant kultūros politiką. Nors KRF veiklos pradžia siejama su 2007 m., tačiau prieš tai (nuo 1998 m.) veikėjo pirmtakas Kultūros ir sporto rėmimo f ondas (toliau - KSRF). Galima teigti, kad tiek KSRF, tiek vėliau KRF perėmė kai kurias visuomeninio Lietuvos kultūros fondo funkcijas, o pastarojo idėja užgimė dar 1926 m., nors šio fondo įkūrimas užsitęsė iki 1986 m., jo veikla buvo ryški iki 2003 m. Taigi Kultūros rėmimo fondo panaikinimas būtų labai skausmingas įvykis Lietuvos kultūros politikos istorijoje. Panaikinimas nėra pakankamai išdiskutuotas su visuomene, o teisinis KRF panaikinimo pagrindas yra abejotinas, nes to nenurodo KT išvada ir Vyriausybės programa. Tuo remdamasi EKGT siūlo išsaugoti KRF tobulinant KRF įstatymą - visų pirma keisti KRF įstatymo 3 ir 5 straipsnius atsižvelgiant į KT nutarimą, numatyti įvairesnius KRF lėšų kaupimo šaltinius, įtraukiant papildomas teisėtas galimybes. Nepritarti
žės21 d. Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija organizavo forumą, kuriame buvo aptarta Lietuvos kultūros tarybos veikla ir šiuo įstatymo projektu bei Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr.
2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai. 4. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2021-10-14 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas nepritaria projektui Nr. XIVP-856, siekiančiam panaikinti Kultūros rėmimo fondą, ir išreiškia poziciją išsaugoti Kultūros rėmimo fondą, kurio parama iki šiol buvo labai svarbi kultūros ir literatūros lauko žmonėms, mokslininkams, kūrėjams. Kultūros rėmimo fondo sukūrimas turi ilgalaikę istoriją ir pirmiausia yra susijęs su nepriklausomos Lietuvos siekiniais formuojant naują, laisvą kultūros politiką. Todėl šio fondo panaikinimas neišvengiamai neigiamai paveiktų visą kultūros lauką. Šis projektas, susijęs su Kultūros rėmimo fondo sunaikinimu, nebuvo aptartas plačioje visuomenėje, nebuvo viešų diskusijų. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas siūlo LR Seimo Kultūros komitetui nepritarti projektui Nr. XIVP-856 ir išsaugoti Kultūros rėmimo fondą, atsižvelgiant ir į kitų šalių kontekstą ir ten esančius panašius fondus. Nepritarti Šiuo įstatymo projektu nesiekiama panaikinti kultūros ir meno programų, projektų ir kitų priemonių finansavimą. Kultūros rėmimo fondo lėšomis vykdytos veiklos tęstinumą ir toliau užtikrins Lietuvos kultūros taryba. 2021 m. gegu žės21 d. Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija organizavo forumą, kuriame buvo aptarta Lietuvos kultūros tarybos veikla ir šiuo įstatymo projektu bei Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI- 2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-25 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
išvadoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja tik du iš šešių Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 (toliau – KRF įstatymas) straipsniai: 3 straipsnis (1 dalies 1 ir 2 papunkčiai, 2 dalies 1 ir 2 papunkčiai) – tiek, kiek šiame straipsnyje nustatytas konkretus praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką dydis bei azartinių lošimų mokesčio dydis, numatomas KRF planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus; 5 straipsnis – tiek, kiek pagal jį draudžiama perduoti KRF lėšas į valstybės biudžetą ir per kalendorinius metus nepanaudotos KRF lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais. Pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimo išvadoje skelbiama, jog kvestionuotas KRF įstatymo 4 straipsnis Konstitucijai neprieštarauja, o šis straipsnis nurodo, kad KRF lėšos naudojamos kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms, atrinktoms viešojo konkurso būdu, finansuoti, be to, iš atitinkamų metų KRF lėšų skiriama ne daugiau kaip
. Konstitucinio Teismo nutarimo 91.1.3, 91.2.2, 92.3.4 punktuose nurodyta, kad k onkretūs KRF šaltiniai iš valstybės biudžeto traktuotini kaip valstybinės politikos prioritetui – kultūros ir meno rėmimui – įgyvendinti būtini valstybės lėšų šaltiniai, todėl patys šaltiniai neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Konstitucijai prieštarauja tik ta KRF įstatymo dalis, kurioje nurodyti konkretūs KRF šaltinių iš valstybės biudžeto dydžiai (tai ypač pabrėžta Konstitucinio Teismo nutarimo 91.1.4.2 punkte).
Taigi, Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta tik tai, kurie KRF įstatymo straipsniai ir kokia apimtimi prieštarauja Konstitucijai, tačiau niekur nėra kalbama apie būtinybę panaikinti KRF ir jį reglamentuojantį įstatymą. Priešingai, Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad KFR yra skirtas valstybinės politikos prioritetui – kultūros ir meno rėmimui – finansuoti. Tad pripažinus KRF įstatymą netekusiu galios būtų nepagrįstai panaikintas vienas svarbiausių kultūros finansavimo šaltinių. Be to, KRF sudaro galimybes pritraukti papildomas lėšas, neapsiribojant vien valstybės biudžeto lėšomis. Būtent todėl Konstitucinio Teismo nutarime visiškai nekvestionuojamas KRF įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 papunktis, numatantis galimybę turėti kitų teisėtai įgytų lėšų. Atkreipiame dėmesį, kad KRF pirmtako Kultūros ir sporto rėmimo fondo šaltiniai įstatymu buvo nurodyti įvairesni – tarp jų valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai, juridinių ir fizinių asmenų dovanotos (paaukotos) lėšos, palūkanos už bankuose saugomas KRF lėšas (šiuo metu panašias galimybes gauti lėšų iš įvairesnių šaltinių turi Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatyme numatytas Inovacijų skatinimo fondas). Naudinga būtų pasiremti ir kitų šalių gerąja patirtimi, nustatant KRF lėšų šaltinius: štai Estijos Kultūros rėmimo fondo lėšų šaltiniais gali būti ne tik pajamos iš alkoholio ir tabako akcizų, azartinių žaidimų mokesčių, bet ir fondui dovanotos lėšos, palikimai, taip pat įplaukos iš investuotų fondo lėšų bei iš kitų ekonominių veiklų. Lietuvos KRF skiriama parama labai svarbi kultūros sričiai, tačiau KRF naikinimas iki šiol nėra pakankamai plačiai išdiskutuotas su įvairiomis kultūrinėmis organizacijomis ir institucijomis.
KRF sukūrimas turi ilgalaikę istoriją ir yra susijęs su nepriklausomos Lietuvos siekiniais formuojant kultūros politiką. Todėl KRF panaikinimas turėtų neigiamą įtaką Lietuvos kultūros plėtrai, taptų žingsniu atgal mūsų šalies kultūros politikoje. Svarbu ir tai, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 72.2. punkte kaip viena iš pagrindinių iniciatyvų įtvirtintas KRF finansavimo modelio atnaujinimas, o ne KRF panaikinimas, prisidengiant Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu. Minimame Vyriausybės programos punkte, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarimą, įvardytas siekis atnaujinti KRF finansavimo modelį, nurodant:
„Stiprinsime KRF lėšomis finansuojamų kultūros ir meno projektų tęstinumą ir
sklaidą Lietuvos regionuose ir užsienyje, ypatingą dėmesį skirdami kultūros ir meno projektų stebėsenai ir analizei.“ Abejotina, ar KRF panaikinimas gali prisidėti prie šių Vyriausybės programoje numatytų tikslų įgyvendinimo. Taigi teisinis KRF panaikinimo pagrindas kelia daug abejonių, nes KRF panaikinimo nereikalauja nei Konstitucinio Teismo nutarimas, nei Vyriausybės programa. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
” Nepritarti Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr.
KT 187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ panaikinamas Kultūros rėmimo fondo poreikis, nes Kultūros rėmimo fondo įstatymo esminis reglamentavimas – Kultūros rėmimo fondo lėšų šaltinių nustatymas (konkretūs mokesčių ir akcizo pajamų procentiniai dydžiai). Konstituciniam Teismui nutarus, kad konkretūs procentiniai mokesčių ir akcizo pajamų dydžiai negali būti nustatyti įstatyme, Kultūros rėmimo fondo įstatymas nebetenka prasmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Kultūros rėmimo fondo lėšomis vykdytos veiklos tęstinumą ir toliau užtikrins Lietuvos kultūros taryba. Lietuvos kultūros tarybos įstatyme numatyta, kad Lietuvos kultūros tarybos veiklai gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos. Lietuvos kultūros taryba taip pat gali dalyvauti fondų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų finansuojamose programose ir gauti lėšų (tarp jų ir rėmėjų lėšų) savo funkcijoms atlikti. Lietuvos kultūros taryba gali administruoti ir ES struktūrinių fondų lėšas. 2021 m. gegu žės21 d. Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija organizavo forumą, kuriame buvo aptarta Lietuvos kultūros tarybos veikla ir šiuo įstatymo projektu bei Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI- 2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai. 2. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-251 Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X‑1260 pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymą Nr. X-1260 su visais pakeitimais ir papildymais. 1 straipsnis.
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
lėšų šaltiniai
1Fondo lėšas sudaro:
procentai akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ;
loterijų ir azartinių lošimų mokesčio;
piniginės lėšos;
valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma:
1) 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. 2. Fondui skiriamų valstybės biudžeto lėšų šaltinis bei jų dydis yra nustatomas planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus. 3. Fondui dovanotos ar palikimu paliktos s pecifiniams tikslams skirtos piniginės lėšos gali būti naudojamos tik tiems tikslams, kuriuos nurodė aukotojas ar palikėjas. 4. Siekiant gauti dovanotas, palikimu paliktas ar kitas teisėtai įgytas pinigines lėšas, Fondo kaupimui skirta sąskaita skelbiama Lietuvos kultūros tarybos tinklalapyje . “ Nepritarti Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. KT 187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ panaikinamas Kultūros rėmimo fondo poreikis, nes Kultūros rėmimo fondo įstatymo esminis reglamentavimas – Kultūros rėmimo fondo lėšų šaltinių nustatymas (konkretūs mokesčių ir akcizo pajamų procentiniai dydžiai). Konstituciniam Teismui nutarus, kad konkretūs procentiniai mokesčių ir akcizo pajamų dydžiai negali būti nustatyti įstatyme, Kultūros rėmimo fondo įstatymas nebetenka prasmės.
Lietuvos kultūros tarybos įstatyme numatyta, kad Lietuvos kultūros tarybos, kuri užtikrins Kultūros rėmimo fondo lėšomis vykdytos veiklos tęstinumą, veiklai gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos. Lietuvos kultūros taryba taip pat gali dalyvauti fondų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų finansuojamose programose ir gauti lėšų (tarp jų ir rėmėjų lėšų) savo funkcijoms atlikti. Lietuvos kultūros taryba gali administruoti ir ES struktūrinių fondų lėšas. 3. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-252 N Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 2 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Įstatymo 5 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
garantijos
lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. 2. Per kalendorinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais. “ Nepritarti
įstatymo projekto papildymas yra netikslingas, kadangi Konstitucinio Teismo 2020
3 d. nutarimu Nr. KT 187-N15/2020
„Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų
programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ panaikinamas Kultūros rėmimo fondo poreikis. 4. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2021-10-253 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“ Nepritarti Siūlomas įstatymo projekto papildymas yra netikslingas.
Įstatymo įsigaliojimas numatytas įstatymo projekto 2 straipsnyje. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas : pritarti Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X- 1260 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP- 856(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – 3, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Juozapaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė