Projekto lyginamasis variantas
2021
1 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 21 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiusį ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
2021-09-17 Nr. XIVP-850 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinės padėties įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimu siūloma mažinti keičiamame įstatyme nustatytą vieną iš leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu nustatytą reikalavimą, t.y. siūloma įmonės, kurios dalyviui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, visiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne 2, bet 1 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio (toliau - BDU) dydį. Svarstytina, ar sumažinus šį reikalavimą, nepadidėtų fiktyvių įmonių steigimo rizika. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo projekto būtų tikslinga gauti Vyriausybės išvadą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra klaidingai nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą kiekvienam darbuotojui mokamas mėnesinis darbo užmokestis turi būti ne mažesnis kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje tokio reikalavimo nėra – reikalaujama mokėti ne kiekvienam darbuotojui po 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, o bendrai visiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. 2.
reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime santrumpa ,,Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis; žodžiai po įstatymo tekstu „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis; įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
2022-05-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Andrius Bagdonas, Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius ir Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos prezidentas Romas Stumbrys, Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos atstovas Oleksii Iarotskyi. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-171 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimu siūloma mažinti keičiamame įstatyme nustatytą vieną iš leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu nustatytą reikalavimą, t.y. siūloma įmonės, kurios dalyviui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, visiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne 2, bet 1 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio (toliau - BDU) dydį.
Svarstytina, ar sumažinus šį reikalavimą, nepadidėtų fiktyvių įmonių steigimo rizika. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo projekto būtų tikslinga gauti Vyriausybės išvadą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra klaidingai nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą kiekvienam darbuotojui mokamas mėnesinis darbo užmokestis turi būti ne mažesnis kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje tokio reikalavimo nėra – reikalaujama mokėti ne kiekvienam darbuotojui po 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, o bendrai visiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Pritarti LR Vyriausybės išvada pateikta 2022 m. sausio 12 d. Nutarimas Nr. 27. Vyriausybė siūlo nepritarti šiam Įstatymo projektui. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-17 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime santrumpa ,,Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis; žodžiai po įstatymo tekstu „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis; įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
ministerija 2021-09-21 Įvertinę Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo
įstatymo projekto Nr. XIVP-850 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Verslo imigrantų ir investuotojų asociacija 2022-05-231 Užsieniečių teisinės padėties įstatyme 2016 metais buvo įtvirtinta nuostata, reikalaujanti mokėti verslininkams iš trečiųjų šalių, kurie siekia gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje darbuotojams 2 VDU atlyginimą. Taip siekta apsisaugoti nuo fiktyvių verslų steigimo šalyje. Tokio reglamentavimo vienas iš tikslų - kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės ir realūs verslai atvyktų į Lietuvą, vykdytų veiklą. Tačiau būtent tas reguliavimas automatiškai nesuteikia galimybės realiems investuotojams, kurie iš tikrųjų vykdytų veiklą, jeigu kalbame apie smulkius, vidutinius verslus gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Pirmiausia verslą norinčiam sukurti užsieniečiui iš trečiųjų šalių Lietuvoje pirmiausiai reikia gauti vizą gyventi Lietuvoje. Įsteigti įmonę ir vykdyti veiklą 6 mėnesius, iki kol jis galės pateikti Migracijos departamentui prašymą suteikti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. 5 metus tokiam asmeniui reikėtų laukti, kol jis galėtų siekti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje.
Visą šį laiką, iki kol verslininkui iš trečiųjų šalių toks leidimas ne suteikiamas, jis privalo savo darbuotojams mokėti dvigubai didesnį nei šalies vidurkis atlyginimą. Toks reguliavimas pirmiausiai paliečia smulkius ir vidutinius verslininkus, kurie norėtų Lietuvoje investuoti. Lietuvoje veikia daugiau kaip 3000 įmonių, kurių akcininkai yra iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių. Verslininkų iš trečiųjų įmonės Lietuvoje yra sukūrusios iki 1300 darbo vietų. Bendra įmonių apyvarta per metus yra apie 450 milijonų eurų. Sumoka dešimtis milijonų eurų mokesčių į Lietuvos biudžetą. Siūlomas pakeitimas taikyti nebe dviejų, o vieno VDU algų ribą bent šiek tiek pagerintų Lietuvoje verslą kuriančių užsieniečių iš trečiųjų šalių padėtį ir planuojančių perkelti verslus iš Ukrainos. 2 VDU atlyginimo mokėjimo reikalavimas apsaugo ne tik nuo fiktyvių verslų steigėjų, kurie siektų manipuliuoti esama tvarka ir taip gauti leidimą gyventi šalyje, bet ir nuo investuotojų, kurie iš tiesų susidomėjo šalies rinkos perspektyvomis. Vienas momentas, kad būtų kuo mažiau fiktyvių verslų, bet iš kitos pusės tai atbaido ir kitus, kurie realiai galvoja atvykti į Lietuvą. Šiuo metu reikalavimas mokėti 2 VDU atlyginimą buvo taikomas ir karantino metu ir dabartiniu pandemijos metu. Toks reikalavimas mokėti dvigubai didesnį nei šalies vidurkis atlyginimą per COVID-19 pandemiją buvo taikomas ir tiems verslininkams, kurių veikla dėl karantino buvo apribota. Migracijos departamentas kai kuriems verslininkams netgi nutraukė laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, kadangi per pandemiją įmonėje sumažėjęs atlyginimų vidurkis nesiekia numatytos ribos. Vienas verslininkas iš Ukrainos turėjo kavinę mažame Lietuvos miestelyje. Prasidėjus pandemijai, karantinui, pagal Vyriausybės nutarimą turėjo uždarė ją.
Atėjo Migracijos departamentas, sako, kad ne dirbate ir nemokate dviejų vidutinių darbo užmokesčių, ir atėmė laikiną leidimą. „Kitas verslininkas, iš Baltarusijos, vykdė veiklą 15 metų, gyvendamas su laikinu leidimu. Praėjusiais metais atėjo Migracijos departamentas, patikrino. Dviejų vidutinių darbo užmokesčių nemoka, kadangi pandemija, ekstremali situacija, karantinas, ekonomika sulėtėjo. Migracijos departamentas Jam atėmė laikiną leidimą. Tokių pavyzdžių yra labai daug“, - kai verslininkai iš trečiųjų šalių priversti išvykti iš Lietuvos. Priversti grįžti namo. Ar išvyksta į Lenkiją ir Latviją ar kitas šalis. Verslininkai, įvertindami situaciją, suvokia, kad mokėti daugiau nei 3 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus tik pradėjus veiklą bus itin sudėtinga. Esame įsitikinę, kad siūlomi pakeitimai taikyti nebe dviejų, o vieno VDU algų ribą bent šiek tiek pagerintų Lietuvoje verslą kuriančių ir vykdančių verslo imigrantų padėtį ir suteiktų galimybę atvykti bei kurti verslą Ukrainos verslininkams šiuo sunkiu Ukrainai metu. Verslininkai iš trečiųjų šalių žino darbo užmokesčio, rinkos situaciją, kiek darbuotojams mokama Lietuvoje pagal dabartinę situaciją, kiek minimalus atlyginimas, vidutinis. Jeigu jam pradžiai reikalingas vienas ar du darbuotojai, ir jam reikia pradėti iš karto mokėti du vidutinius atlyginimus, žinoma, tai yra sudėtinga. Neapibrėžtumas, ir nežinojimas, kas bus pratęsiant, gaunant laikiną leidimą, yra žlugdantis. Ateina verslo imigrantas į Migracijos departamentą jau turėdamas laikiną leidimą, bet visą laiką su baime paduoda prašymą jį pratęsti, nes reikia pratęsti iki 5 metų. Jis vėl susiduria tomis pačiomis problemomis Esame tikri, kad siūlomi pakeitimai taikyti nebe dviejų, o vieno VDU algų ribą bent šiek tiek pagerintų Lietuvoje verslą kuriančių verslo imigrantų padėtį.
Šimtai verslininkų išvažiavo būtent dėl to, kad jie, 2016 metais įvedus 2 VDU, niekaip negalėjo vykdyti tų reikalavimų, nes sudėtinga iš karto mokėti tokius atlyginimus. Todėl prašome komiteto pritarti Seimo nario Andriaus Bagdono inicijuotos Užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 įstatymo 45 straipsnio projektui, kuriomis siekiama pakeisti galiojančią nuostatą ir numatyti reikalavimą verslininkų iš trečiųjų šalių įmonėse mokėti bent 1 VDU siekiantį atlyginimų vidurkį, vietoje šiuo metu taikomo 2 VDU. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje nėra reikalaujama mokėti darbuotojams 2 VDU atlyginimą. Įstatyme numatyta, kad bendrai visiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Komiteto nuomone, Įstatyme numatytas reikalavimas nėra per griežtas ir nesukelia sunkumų užsieniečiams gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos (verslo) pagrindu, kai užsienietis įsteigia įmonę siekdamas iš tiesų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-01-12 d. Nutarimas Nr. 271 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-299 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX- 2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-850 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nustatytus leidimo
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo teisėtos veiklos (verslo) pagrindu reikalavimus. Šiuo metu pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsieniečiams, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos (verslo) pagrindu, taikomas reikalavimas, kad visiems įmonės, kurios dalyvis yra užsienietis, darbuotojams mokamas darbo užmokestis bendrai sudarytų bent du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžius (šiuo metu tai sudaro 3 108,80 euro). Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visiems įmonėje dirbantiems darbuotojams bendrai mokamas darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip vieną Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydį (šiuo metu tai būtų
darbuotojams bendrai mokamo darbo užmokesčio dydžio nustatytas 2016 m., siekiant užkirsti kelią fiktyvioms įmonėms steigti, kai užsieniečiai susimoka už įmonės įsteigimą, siekdami ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybėmis.
Šio reikalavimo pakeitimas, bendrai mokamo darbo užmokesčio dydį sumažinant perpus, reikštų didesnę galimybę piktnaudžiauti Lietuvos imigracijos sistema. Nors, sugriežtinus reikalavimus 2016 m., nuolat mažėjo šiuo pagrindu išduodamų leidimų laikinai gyventi skaičius (2016 m. buvo išduoti 2 195, 2017 m. – 679, 2018 m. – 461, 2019 m. – 271, 2020 m. – 237, 2021 m. – 223), šis reikalavimas nėra per griežtas ir nesukelia sunkumų užsieniečiams gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos (verslo) pagrindu, kai užsienietis įsteigia įmonę siekdamas iš tiesų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Primename, kad iki 2016 m. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, nesudarė kliūčių užsieniečiams steigti įmones. Nors šis pakeitimas, numatantis, kad įmonėje visą darbo laiką dirbantiems asmenims mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai turi sudaryti ne mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, nebuvo reikšmingas, bet jis turėjo poveikį leidimų laikinai gyventi išdavimo šiuo pagrindu skaičiui. Sprendimų neišduoti leidimo laikinai gyventi, nustačius, kad įmonė, kurios dalyvis ir vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, padaugėjo 2017–2018 m., o vėliau žymiai sumažėjo (2016 m. sprendimų neišduoti leidimo laikinai gyventi, nustačius, kad įmonė, kurios dalyvis ir vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, buvo priimta 139, 2017 m. – 247, 2018 m. – 301, 2019 m. – 47, 2020 m. – 9, 2021 m. – 5).
Šiuo metu fiktyvių įmonių, kurių dalyvis ir vadovas yra užsieniečiai, Lietuvoje nustatoma labai nedaug (2018 m. šiuo pagrindu buvo panaikinti 3 užsieniečių leidimai laikinai gyventi, 2019 m. – 7, 2020 m. ir 2021 m. – 0). Remiantis visais šiais duomenimis, darytina išvada, kad 2016 m. įtvirtintas leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, užsiimantiems teisėta veikla (verslu), sąlygų sugriežtinimas sumažino fiktyviai steigiamų įmonių skaičių ir yra efektyvi kovos su piktnaudžiavimu Lietuvos imigracijos sistema priemonė. Pritarti
2Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra reikalaujama,
kad įmonėje dirbantiems visiems darbuotojams bendrai būtų mokamas dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių darbo užmokestis. Tai reiškia, kad jeigu įmonėje dirba du darbuotojai, jiems abiem mokamo bruto darbo užmokesčio suma turi siekti
lygiai, tada kiekvieno darbuotojo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, turėtų būti apie 987 eurus), jeigu įmonėje dirba trys ar daugiau darbuotojų, jų bruto darbo užmokesčio suma taip pat turėtų sudaryti 3 108,80 euro, o jiems mokamas darbo užmokestis galėtų būti atitinkamai mažesnis. Pažymėtina, kad šiomis Įstatymo nuostatomis nesiekiama nustatyti darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydį, o siekiama nustatyti sąlygą leidimui laikinai gyventi išduoti.
Lietuvos migracijos politikos tikslas yra pritraukti į Lietuvos Respubliką užsieniečių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę, o ne užsieniečių, turinčių tikslą kuo pigiau atvykti į Šengeno erdvę, todėl Įstatyme yra nustatyti atitinkami reikalavimai užsieniečiams, norintiems gauti leidimus laikinai gyventi. Manome, kad tai atitinka Lietuvos migracijos politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, įtvirtintą kovos su nelegalia migracija politikos kryptį „mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kt.)“. Pritarti
reikalavimas taikomas sumuojant visiems įmonėje dirbantiems darbuotojams mokamą darbo užmokestį ir darbo užmokestis, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir atliekamas darbo funkcijas, kiekvienam darbuotojui gali būti labai įvairus, manome, kad reikalavimas dėl įmonėje mokamo dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių neriboja laisvos konkurencijos ir nediskriminuoja įmonių, kurių vadovai ir dalyviai yra užsieniečiai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygybės principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas)“. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pažymėta ir tai, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai“ Pritarti 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos migracijos politikos tikslas yra pritraukti į Lietuvos Respubliką užsieniečių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę, o ne užsieniečių, turinčių tikslą kuo pigiau atvykti į Šengeno erdvę, šiuo metu Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyti atitinkami reikalavimai užsieniečiams, norintiems gauti leidimus laikinai gyventi, Žmogaus teisių komiteto nuomone, yra proporcingi siekiamam tikslui. Nustatytas reglamentavimas neapsunkina verslo imigrantų ūkinės-komercinės veiklos vykdymo, tačiau užkerta kelią fiktyvioms įmonėms steigti. Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės neigiamą nuomonę dėl šio projekto, Žmogaus teisių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIVP-850 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 3 , prieš – 0 , susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dĖl LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo nr. XIVP-850 2022-06-01
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Andrius Bagdonas, Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos atstovai Romas Stumbrys ir Oleksii Iarotskyi. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-171
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimu siūloma mažinti keičiamame įstatyme nustatytą vieną iš leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu nustatytą reikalavimą, t.y. siūloma įmonės, kurios dalyviui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, visiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne 2, bet 1 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio (toliau
Svarstytina, ar sumažinus šį reikalavimą, nepadidėtų fiktyvių įmonių steigimo rizika. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo projekto būtų tikslinga gauti Vyriausybės išvadą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra klaidingai nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą kiekvienam darbuotojui mokamas mėnesinis darbo užmokestis turi būti ne mažesnis kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje tokio reikalavimo nėra – reikalaujama mokėti ne kiekvienam darbuotojui po 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, o bendrai visiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada yra pateikta 2022 m. sausio
statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-299 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX- 2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-850. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime santrumpa ,,Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis; žodžiai po įstatymo tekstu „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis; įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
3Teisingumo ministerija,
2021-09-211 Įvertinę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-850 atitiktį Europos
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Verslo imigrantų ir investuotojų asociacija, 2022-05-271 Užsieniečių teisinės padėties įstatyme 2016 metais buvo įtvirtinta nuostata, reikalaujanti mokėti verslininkams iš trečiųjų šalių, kurie siekia gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje darbuotojams 2 VDU atlyginimą. Taip siekta apsisaugoti nuo fiktyvių verslų steigimo šalyje. Tokio reglamentavimo vienas iš tikslų - kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės ir realūs verslai atvyktų į Lietuvą, vykdytų veiklą. Tačiau būtent tas reguliavimas automatiškai nesuteikia galimybės realiems investuotojams, kurie iš tikrųjų vykdytų veiklą, jeigu kalbame apie smulkius, vidutinius verslus gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Pirmiausia verslą norinčiam sukurti užsieniečiui iš trečiųjų šalių Lietuvoje pirmiausiai reikia gauti vizą gyventi Lietuvoje. Įsteigti įmonę ir vykdyti veiklą 6 mėnesius, iki kol jis galės pateikti Migracijos departamentui prašymą suteikti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
leidimo gyventi Lietuvoje. Visą šį laiką, iki kol verslininkui iš trečiųjų šalių toks leidimas ne suteikiamas, jis privalo savo darbuotojams mokėti dvigubai didesnį nei šalies vidurkis atlyginimą. Toks reguliavimas pirmiausiai paliečia smulkius ir vidutinius verslininkus, kurie norėtų Lietuvoje investuoti. Lietuvoje veikia daugiau kaip 3000 įmonių, kurių akcininkai yra iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių. Verslininkų iš trečiųjų įmonės Lietuvoje yra sukūrusios iki 1300 darbo vietų. Bendra įmonių apyvarta per metus yra apie 450 milijonų eurų. Sumoka dešimtis milijonų eurų mokesčių į Lietuvos biudžetą. Siūlomas pakeitimas taikyti nebe dviejų, o vieno VDU algų ribą bent šiek tiek pagerintų Lietuvoje verslą kuriančių užsieniečių iš trečiųjų šalių padėtį ir planuojančių perkelti verslus iš Ukrainos. 2 VDU atlyginimo mokėjimo reikalavimas apsaugo ne tik nuo fiktyvių verslų steigėjų, kurie siektų manipuliuoti esama tvarka ir taip gauti leidimą gyventi šalyje, bet ir nuo investuotojų, kurie iš tiesų susidomėjo šalies rinkos perspektyvomis. Vienas momentas, kad būtų kuo mažiau fiktyvių verslų, bet iš kitos pusės tai atbaido ir kitus, kurie realiai galvoja atvykti į Lietuvą. Šiuo metu reikalavimas mokėti 2 VDU atlyginimą buvo taikomas ir karantino metu ir dabartiniu pandemijos metu. Toks reikalavimas mokėti dvigubai didesnį nei šalies vidurkis atlyginimą per COVID-19 pandemiją buvo taikomas ir tiems verslininkams, kurių veikla dėl karantino buvo apribota. Migracijos departamentas kai kuriems verslininkams netgi nutraukė laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, kadangi per pandemiją įmonėje sumažėjęs atlyginimų vidurkis nesiekia numatytos ribos. Vienas verslininkas iš Ukrainos turėjo kavinę mažame Lietuvos miestelyje.
Prasidėjus pandemijai, karantinui, pagal Vyriausybės nutarimą turėjo uždarė ją. Atėjo Migracijos departamentas, sako, kad ne dirbate ir nemokate dviejų vidutinių darbo užmokesčių, ir atėmė laikiną leidimą. „Kitas verslininkas, iš Baltarusijos, vykdė veiklą 15 metų, gyvendamas su laikinu leidimu. Praėjusiais metais atėjo Migracijos departamentas, patikrino. Dviejų vidutinių darbo užmokesčių nemoka, kadangi pandemija, ekstremali situacija, karantinas, ekonomika sulėtėjo. Migracijos departamentas Jam atėmė laikiną leidimą. Tokių pavyzdžių yra labai daug“, - kai verslininkai iš trečiųjų šalių priversti išvykti iš Lietuvos. Priversti grįšti namo. Ar išvyksta į Lenkiją ir Latviją ar kitas šalis. Verslininkai, įvertindami situaciją, suvokia, kad mokėti daugiau nei 3 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus tik pradėjus veiklą bus itin sudėtinga. Esame įsitikinę, kad siūlomi pakeitimai taikyti nebe dviejų, o vieno VDU algų ribą bent šiek tiek pagerintų Lietuvoje verslą kuriančių ir vykdančių verslo imigrantų padėtį ir suteiktų galimybę atvykti bei kurta verslą Ukrainos verslininkams šiuo sunkiu Ukrainai metu. Verslininkai iš trečiųjų šalių žino darbo užmokesčio, rinkos situaciją, kiek darbuotojams mokama Lietuvoje pagal dabartinę situaciją, kiek minimalus atlyginimas, vidutinis. Jeigu jam pradžiai reikalingas vienas ar du darbuotojai, ir jam reikia pradėti iš karto mokėti du vidutinius atlyginimus, žinoma, tai yra sudėtinga. Neapibrėžtumas, ir nežinojimas, kas bus pratęsiant, gaunant laikiną leidimą, yra žlugdantis. Ateina verslo imigrantas į Migracijos departamentą jau turėdamas laikiną leidimą, bet visą laiką su baime paduoda prašymą jį pratęsti, nes reikia pratęsti iki 5 metų. Jis vėl susiduria tomis pačiomis problemomis. Esame tikri, kad siūlomi pakeitimai taikyti nebe dviejų, o vieno VDU algų ribą bent šiek tiek pagerintų Lietuvoje verslą kuriančių verslo imigrantų padėtį.
Šimtai verslininkų išvažiavo būtent dėl to, kad jie, 2016 metais įvedus 2 VDU, niekaip negalėjo vykdyti tų reikalavimų, nes sudėtinga iš karto mokėti tokius atlyginimus Todėl prašome komiteto pritarti Seimo nario Andriaus Bagdono inicijuotos Užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 įstatymo 45 straipsnio projektui, kuriomis siekiama pakeisti galiojančią nuostatą ir numatyti reikalavimą verslininkų iš trečiųjų šalių įmonėse mokėti bent 1 VDU siekiantį atlyginimų vidurkį, vietoje šiuo metu taikomo 2 VDU. Prašome pakviesti dalyvauti Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos atstovus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje 2022-06-01 d., svarstant Užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 įstatymo 45 straipsnio projektą. Nepritarti Atkreipiamas dėmesys, kad galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje reikalaujama mokėti ne kiekvienam darbuotojui po 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, o bendrai visiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas dėl įmonės darbuotojams bendrai mokamo darbo užmokesčio dydžio nustatytas 2016 m., siekiant užkirsti kelią fiktyvioms įmonėms steigti, kai užsieniečiai susimoka už įmonės įsteigimą, siekdami ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybėmis. Šio reikalavimo pakeitimas, bendrai mokamo darbo užmokesčio dydį sumažinant perpus, reikštų didesnę galimybę piktnaudžiauti Lietuvos imigracijos sistema. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo išvadoje Nr.
27 pažymėjo, kad 2016 m. įtvirtintas leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, užsiimantiems teisėta veikla (verslu), sąlygų sugriežtinimas sumažino fiktyviai steigiamų įmonių skaičių ir yra efektyvi kovos su piktnaudžiavimu Lietuvos imigracijos sistema priemonė. Atsižvelgiant į tai, Komiteto nuomone, Įstatyme numatytas reikalavimas nėra per griežtas ir nesukelia sunkumų užsieniečiams gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos (verslo) pagrindu, kai užsienietis įsteigia įmonę siekdamas iš tiesų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-01-12 Nr. 271 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-299 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX- 2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-850 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nustatytus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau
Šiuo metu pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsieniečiams, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos (verslo) pagrindu, taikomas reikalavimas, kad visiems įmonės, kurios dalyvis yra užsienietis, darbuotojams mokamas darbo užmokestis bendrai sudarytų bent du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžius (šiuo metu tai sudaro 3 108,80 euro). Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visiems įmonėje dirbantiems darbuotojams bendrai mokamas darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip vieną Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydį (šiuo metu tai būtų 1 554,40 euro). Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas dėl įmonės darbuotojams bendrai mokamo darbo užmokesčio dydžio nustatytas 2016 m., siekiant užkirsti kelią fiktyvioms įmonėms steigti, kai užsieniečiai susimoka už įmonės įsteigimą, siekdami ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybėmis. Šio reikalavimo pakeitimas, bendrai mokamo darbo užmokesčio dydį sumažinant perpus, reikštų didesnę galimybę piktnaudžiauti Lietuvos imigracijos sistema.
Nors, sugriežtinus reikalavimus 2016 m., nuolat mažėjo šiuo pagrindu išduodamų leidimų laikinai gyventi skaičius (2016 m. buvo išduoti 2 195, 2017 m. – 679, 2018 m. – 461, 2019 m. – 271, 2020 m. – 237, 2021 m. – 223), šis reikalavimas nėra per griežtas ir nesukelia sunkumų užsieniečiams gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos
(verslo) pagrindu, kai užsienietis įsteigia įmonę siekdamas iš tiesų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Primename, kad iki 2016 m. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, nesudarė kliūčių užsieniečiams steigti įmones. Nors šis pakeitimas, numatantis, kad įmonėje visą darbo laiką dirbantiems asmenims mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai turi sudaryti ne mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, nebuvo reikšmingas, bet jis turėjo poveikį leidimų laikinai gyventi išdavimo šiuo pagrindu skaičiui. Sprendimų neišduoti leidimo laikinai gyventi, nustačius, kad įmonė, kurios dalyvis ir vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, padaugėjo 2017–2018 m., o vėliau žymiai sumažėjo (2016 m. sprendimų neišduoti leidimo laikinai gyventi, nustačius, kad įmonė, kurios dalyvis ir vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, buvo priimta 139, 2017 m. – 247, 2018 m. – 301, 2019 m. – 47, 2020 m. – 9, 2021 m. – 5). Šiuo metu fiktyvių įmonių, kurių dalyvis ir vadovas yra užsieniečiai, Lietuvoje nustatoma labai nedaug (2018 m. šiuo pagrindu buvo panaikinti 3 užsieniečių leidimai laikinai gyventi, 2019 m. – 7, 2020 m. ir 2021 m. – 0).
Remiantis visais šiais duomenimis, darytina išvada, kad 2016 m. įtvirtintas leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, užsiimantiems teisėta veikla (verslu), sąlygų sugriežtinimas sumažino fiktyviai steigiamų įmonių skaičių ir yra efektyvi kovos su piktnaudžiavimu Lietuvos imigracijos sistema priemonė. Pritarti
punktą yra reikalaujama, kad įmonėje dirbantiems visiems darbuotojams bendrai būtų mokamas dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių darbo užmokestis. Tai reiškia, kad jeigu įmonėje dirba du darbuotojai, jiems abiem mokamo bruto darbo užmokesčio suma turi siekti 3 108,80 euro (jeigu darytume prielaidą, kad abu darbuotojai uždirba po lygiai, tada kiekvieno darbuotojo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, turėtų būti apie 987 eurus), jeigu įmonėje dirba trys ar daugiau darbuotojų, jų bruto darbo užmokesčio suma taip pat turėtų sudaryti 3 108,80 euro, o jiems mokamas darbo užmokestis galėtų būti atitinkamai mažesnis. Pažymėtina, kad šiomis Įstatymo nuostatomis nesiekiama nustatyti darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydį, o siekiama nustatyti sąlygą leidimui laikinai gyventi išduoti. Lietuvos migracijos politikos tikslas yra pritraukti į Lietuvos Respubliką užsieniečių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę, o ne užsieniečių, turinčių tikslą kuo pigiau atvykti į Šengeno erdvę, todėl Įstatyme yra nustatyti atitinkami reikalavimai užsieniečiams, norintiems gauti leidimus laikinai gyventi. Manome, kad tai atitinka Lietuvos migracijos politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr.
politikos gairių patvirtinimo“, įtvirtintą kovos su nelegalia migracija politikos kryptį „mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kt.)“. Pritarti
reikalavimas taikomas sumuojant visiems įmonėje dirbantiems darbuotojams mokamą darbo užmokestį ir darbo užmokestis, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir atliekamas darbo funkcijas, kiekvienam darbuotojui gali būti labai įvairus, manome, kad reikalavimas dėl įmonėje mokamo dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių neriboja laisvos konkurencijos ir nediskriminuoja įmonių, kurių vadovai ir dalyviai yra užsieniečiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygybės principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas)“. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pažymėta ir tai, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai“. Pritarti 6.
į tai, kad leidimų laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo liberalizavimas gali turėti reikšmingos įtakos užtikrinant valstybės saugumą, pažymėdamas, kad Lietuvos migracijos politikos tikslas yra pritraukti į Lietuvos Respubliką užsieniečių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę, o ne užsieniečių, turinčių tikslą kuo pigiau atvykti į Šengeno erdvę, pabrėždamas, kad šiuo metu galiojančiame Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytas reglamentavimas, užkertantis kelią fiktyvioms įmonėms steigti, yra proporcingas siekiamam tikslui mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės neigiamą išvadą dėl šio Įstatymo projekto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIVP-850 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta „už“ bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Andrius Mazuronis. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė