Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“
skyriaus pavadinimo pakeitimo Pakeisti III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Papildyti Įstatymą 12² straipsniu:
„12² straipsnis. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka
mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 proc. auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. 2. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama auklėtojo prižiūrimo vaiko vienam iš tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui.“
Papildyti 16 straipsnį 7 dalimi:
„7. Asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo
turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos. Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu
dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka ir išmoka įvaikinus vaiką skiriami ir mokami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybės iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Viktorija Čmilytė-Nielsen Simonas Gentvilas Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Romualdas Vaitkus Eugenijus Gentvilas Virgilijus Alekna Raimundas Lopata Arminas Lydeka Ričardas Juška Viktoras Pranckietis Jonas Varkalys
Projekto Nr. XIVP-844(2) lyginamasis variantas
pakeitimas
3 straipsnį nauju 6 punktu:
„6) vaiko priežiūros kompensacinė išmoka;“. 2. Buvusius 3
straipsnio 6–11 punktus laikyti 7–12 punktais. 2 straipsnis. II skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
VIENKARTINĖ IŠMOKA NĖŠČIAI MOTERIAI“. 3 straipsnis. Papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka 1.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį – skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (įtėviu) ar globėju (toliau
1) jeigu vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką;
2) už vaiką, kurio vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipėsi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“
Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Dėl išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo ir išmokos įvaikinus vaiką asmuo turi teisę kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.“
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vienkartinės išmokos vaikui, vienkartinės išmokos nėščiai moteriai
ir vienkartinės išmokos įsikurti dydis apskaičiuojamas pagal teisės į išmoką atsiradimo dieną galiojusius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius. Išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, vaiko laikinosios priežiūros išmokos ir išmokos įvaikinus vaiką dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, už kurį išmoka mokama, galiojančius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui,
išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas ir išmoka įvaikinus vaiką skiriami ir mokami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos.“
1.
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo nors viename 1 straipsnio 2 dalies punkte, kai paskirta šio įstatymo 9¹
straipsnyje nustatyta išmoka, ar 6 straipsnio 3 dalyje, ar 7 straipsnio 3 dalyje, ar 8 straipsnio 2 dalyje, ar 9 straipsnio 2 dalyje, ar
dalyje nurodytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;“. 2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 20 punktu: „20) asmuo, kuriam paskirta šio įstatymo 9¹ straipsnyje nustatyta išmoka, nutraukia vaiko priežiūros sutartį su vaiko priežiūra vykdančiu fiziniu asmeniu – nuo vaiko priežiūros sutarties nutraukimo dienos;“. 3. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 21 punktu: „21) pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo nebevykdo vaikų dienos priežiūros Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį – nuo individualios veiklos ar darbo sutarties nutraukimo dienos;“. 4. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 22 punktu: „22) vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 9¹ straipsnyje nustatyta išmoka, pradedamas ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programą, arba jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas – nuo ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą arba nuo pradedamo teikti priešmokyklinio ugdymo pirmos dienos;“. 5.
5Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 23 punktu:
„23) asmuo, kuriam paskirta šio įstatymo 9¹ straipsnyje
nustatyta išmoka, ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, nedirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nėra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis, – nuo darbo sutarties ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba savarankiškos veiklos nutraukimo dienos.“
6Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 9¹
straipsnyje nustatyta išmoka, laikinai neprižiūrimas pagal vaiko priežiūros sutartį vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens, nenutraukiant šios sutarties – nuo asmens, kuriam paskirta šio įstatymo 9¹ straipsnyje nustatyta išmoka, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikto pranešimo apie laikinai sustabdytą pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vykdomą vaiko priežiūrą gavimo savivaldybės administracijoje dienos iki pranešimo apie tęsiamą pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vykdomą vaiko priežiūrą gavimo savivaldybės administracijoje dienos.“
1 d. 2.
vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį, vaiko priežiūros sutartį pasirašė ir vaikas buvo prižiūrimas pagal šią sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 6 punkte nurodyta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu vaikas, vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai ir vaiko priežiūros veiklą vykdantis fizinis asmuo atitinka Išmokų vaikams įstatymo 9¹ straipsnyje nustatytus reikalavimus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
2021-09-17 Nr. XIVP-844 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „Auklėtojas“. Siūloma nustatyti, kad „Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.
ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais. 2. Jeigu įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo pakeitimo nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka). 3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti nauju 12¹ straipsniu, reguliuojančiu vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Siūloma nustatyti, kad už kiekvieną auklėtojo prižiūrimą vaiką išlaidos auklėtojo atlygiui mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis būtų 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negalėtų viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, ikimokyklinio ugdymo funkcija yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, ji finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldos institucijos, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo vaikams savo įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, gali teikti kompensacijas (išmokas) iš savo biudžetų lėšų tų vaikų tėvams, įtėviams ar globėjams. Aptariamame įstatymo projekte siūloma nustatyti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, kuri būtų skirta tik auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvams, įtėviams, globėjams.
Ši išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto lėšų (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turėtų auklėtojo, kaip jis apibrėžtas šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvai, įtėviai, globėjai. Teisės į šią išmoką neturėtų vaikų, kurie ugdomi ir prižiūrimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepaisant jų nuosavybės formos, tėvai, įtėviai ir globėjai. Sistemiškai įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tėvai, įtėviai ir globėjai, kuriems jau mokama kompensacija iš savivaldybių biudžetų, turėtų teisę ir į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, mokamą iš valstybės biudžeto lėšų, jeigu vaikai būtų prižiūrimi auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatymo projekte. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas pašalinant galimybę dėl tų pačių aplinkybių gauti kelias savo paskirtimi analogiškas išmokas. 4. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12² straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Projekte siūlomas vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio reguliavimas svarstytinas. Diskutuotina, ar vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis neturėtų būti vienodas ir nesusietas su auklėtojui sumokėto atlygio dydžiu. Palikus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų administracinių kaštų, nes reikės kiekvieną mėnesį pagrįsti auklėtojui sumokėto atlygio dydį ir apskaičiuoti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį, nepaisant to, kad atlygis auklėtojui ir nebus keičiamas. Redaguojant šio straipsnio tekstą vietoj santrumpos „proc.“ reikėtų rašyti pilną žodį „procentų“. 5.
naują išmokų rūšį - vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, atitinkamai reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatytos šio įstatymo reguliuojamos išmokų rūšys. 6. Keičiamo įstatymo 16 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką, skiriamą kaip kompensaciją už kiekvieną mėnesį patirtas išlaidas vaiko priežiūrai, todėl svarstytina, ar dėl tokio pobūdžio išmokos neturėtų būti nustatyta pareiga kreiptis iš anksto arba ne vėliau kaip per kelias dienas po sutarties dėl vaiko priežiūros sudarymo su auklėtoju. Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomi kreipimosi dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo terminai (per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos) gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Be to, siūlomų normų įgyvendinimas gali neigiamai veikti biudžetų planavimą ir faktinį jų lėšų naudojimą. Kartu reikėtų tikslinti ir teikiamą keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatą „Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu 12 mėnesių, asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinio šios išmokos skyrimo šioje dalyje nustatyta tvarka“. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinę, kas mėnesį priklausančią gauti išmoką, todėl jos skyrimas turėtų būti siejamas su konkretų mėnesį esama teisine situacija, o ne su tuo, kiek ilgai vaiko priežiūra tęsiasi.
Pažymėtina ir tai, kad pakartotinio išmokos skyrimo tvarka teikiamame projekte nėra nustatyta, tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad išmoka būtų mokama dar kartą (pakartotinai) už tą patį laikotarpį. 7. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūlomi nustatyti terminai tarpusavyje derintini su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo laikotarpių. 8. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti, vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašyti konkrečią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą savivaldos instituciją. 9. Įstatymo projektą reikėtų papildyti normomis, reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo taisykles, kai vaiko priežiūros paslauga buvo teikiama ne visą kalendorinį mėnesį, pavyzdžiui nutraukus paslaugos teikimo sutartį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2023-12-18 Nr. XIVP-844(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau
straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka“ siūlytina įrašyti konkrečios išmokos pavadinimą „vaiko priežiūros kompensacinė išmoka“. 2. Keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama „už vaiką, kurio vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipėsi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“ Pagal keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalį, už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, todėl keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama už vaiką, <...> kai, <...> vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą, yra perteklinė.
Keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte sąlyga „kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus“ nesuprantama ir dėl to, kad neaišku, kodėl teisė į išmoką siejama su vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens prižiūrimų vaikų skaičiumi. Keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti išimtis „išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai“ nesuprantama, neaišku, kokius asmenis apima samprata „viena bendrai gyvenančių asmenų grupė“ ir iš kokių teisinių santykių jiems kyla pareiga auginti ir (ar) globoti, kaip galima numanyti, ne jų pačių vaikus. 3.
projekte siūlomą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad teisė į vaiko kompensacinę išmoką nėra siejama su savivaldybių įsteigtose ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigose esamomis vietomis, t. y. vaiko kompensacinė išmoka būtų skiriama ir mokama nepaisant to, kad yra galimybė ugdyti vaiką savivaldybės įsteigtoje vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (pavyzdžiui, esančioje toje pačioje seniūnijoje, kurioje jis gyvena). Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, ikimokyklinio ugdymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl savivaldybėms tenka pareiga steigti ir išlaikyti biudžetines įstaigas, steigti viešąsias įstaigas ir taip užtikrinti funkcijų vykdymą. Tuo tikslu savivaldybės skiria finansinius, materialinius bei žmogiškuosius išteklius. Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, nepaisant to, kad savivaldybėje būtų galimybė ugdyti vaiką jos įsteigtoje ir išlaikomoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, išliktų teisė gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką (sąlyga, kad vaikas nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą savivaldybės įstaigoje nereiškia, kad nėra galimybės vaiko ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programą savivaldybės įstaigoje). Pažymėtina, kad nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, nevalstybinių įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas ir fizinių asmenų, vykdančių vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą verslo sąlygos nebūtų vienodos, nes už vaikus, kurie ugdomi nevalstybinėse įstaigose, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka nebūtų skiriama.
Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo racionalumo principas, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Valstybės turto racionalų naudojimą ne kartą yra akcentavęs ir Konstitucinis Teismas. Pvz., Konstitucinio Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime yra pasakyta, kad „Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; valstybės turtas yra viena iš priemonių viešajam interesui, socialinei darnai užtikrinti; valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei; todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų.“ Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, į konstitucinę pareigą racionaliai naudoti valstybės ir savivaldybių lėšas bei kitą turtą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J.
Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370
švietimo ir mokslo komitetAS
įstatymo projekto nr. XIVP-844 2023-05-31
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė, Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką
„Auklėtojas“. Siūloma nustatyti, kad „Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu
prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija
Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais. Pritarti Pagrindiniam komitetui yra siūloma atsisakyti auklėtojo sąvokos apibrėžimo, kad nekiltų teisinės kolizijos su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Siūloma įstatymo projekte palikti nuostatas, reglamentuojančias kompensacinės išmokos už fizinio asmens, teikiančio tik vaikų priežiūros, o ne ugdymo paslaugas, skyrimo tvarką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo pakeitimo nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka). Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti nauju 12¹ straipsniu, reguliuojančiu vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Siūloma nustatyti, kad už kiekvieną auklėtojo prižiūrimą vaiką išlaidos auklėtojo atlygiui mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis būtų 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negalėtų viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, ikimokyklinio ugdymo funkcija yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, ji finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldos institucijos, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo vaikams savo įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, gali teikti kompensacijas (išmokas) iš savo biudžetų lėšų tų vaikų tėvams, įtėviams ar globėjams. Aptariamame įstatymo projekte siūloma nustatyti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, kuri būtų skirta tik auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvams, įtėviams, globėjams. Ši išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto lėšų (keičiamo įstatymo 4 straipsnio
kompensacinę išmoką turėtų auklėtojo, kaip jis apibrėžtas šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvai, įtėviai, globėjai.
Teisės į šią išmoką neturėtų vaikų, kurie ugdomi ir prižiūrimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepaisant jų nuosavybės formos, tėvai, įtėviai ir globėjai. Sistemiškai įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tėvai, įtėviai ir globėjai, kuriems jau mokama kompensacija iš savivaldybių biudžetų, turėtų teisę ir į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, mokamą iš valstybės biudžeto lėšų, jeigu vaikai būtų prižiūrimi auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatymo projekte. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas pašalinant galimybę dėl tų pačių aplinkybių gauti kelias savo paskirtimi analogiškas išmokas. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12² straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Projekte siūlomas vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio reguliavimas svarstytinas. Diskutuotina, ar vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis neturėtų būti vienodas ir nesusietas su auklėtojui sumokėto atlygio dydžiu. Palikus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų administracinių kaštų, nes reikės kiekvieną mėnesį pagrįsti auklėtojui sumokėto atlygio dydį ir apskaičiuoti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį, nepaisant to, kad atlygis auklėtojui ir nebus keičiamas. Redaguojant šio straipsnio tekstą vietoj santrumpos „proc.“ reikėtų rašyti pilną žodį „procentų“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-09-17 5.
Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įtvirtinti naują išmokų rūšį - vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, atitinkamai reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatytos šio įstatymo reguliuojamos išmokų rūšys. Apsispręsti pagrindiniame komitete
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 16 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką, skiriamą kaip kompensaciją už kiekvieną mėnesį patirtas išlaidas vaiko priežiūrai, todėl svarstytina, ar dėl tokio pobūdžio išmokos neturėtų būti nustatyta pareiga kreiptis iš anksto arba ne vėliau kaip per kelias dienas po sutarties dėl vaiko priežiūros sudarymo su auklėtoju. Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomi kreipimosi dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo terminai (per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos) gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Be to, siūlomų normų įgyvendinimas gali neigiamai veikti biudžetų planavimą ir faktinį jų lėšų naudojimą. Kartu reikėtų tikslinti ir teikiamą keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatą
„Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu 12 mėnesių,
asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinio šios išmokos skyrimo šioje dalyje nustatyta tvarka“. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinę, kas mėnesį priklausančią gauti išmoką, todėl jos skyrimas turėtų būti siejamas su konkretų mėnesį esama teisine situacija, o ne su tuo, kiek ilgai vaiko priežiūra tęsiasi.
Pažymėtina ir tai, kad pakartotinio išmokos skyrimo tvarka teikiamame projekte nėra nustatyta, tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad išmoka būtų mokama dar kartą (pakartotinai) už tą patį laikotarpį. Apsispręsti pagrindiniame komitete
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti terminai tarpusavyje derintini su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo laikotarpių. Apsispręsti pagrindiniame komitete
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslinti, vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašyti konkrečią Lietuvos
savivaldos instituciją. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9Įstatymo projektą reikėtų papildyti normomis,
reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo taisykles, kai vaiko priežiūros paslauga buvo teikiama ne visą kalendorinį mėnesį, pavyzdžiui nutraukus paslaugos teikimo sutartį. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, 2022-04-11 LRS Pirmininkės iniciatyva, pateikiant LR Išmokų vaikams įstatymo Nr.
1-621 2, 16, 18 straipsnių ir III Skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 122 straipsniu pakeitimo projektą (toliau - Įstatymo pakeitimo projektas), yra sveikintina, atsižvelgiant į tai, kad norima užtikrinti Lietuvos šeimų poreikį vaikus palikti priežiūrai, kai tėvai abu tėvai turi eiti į darbą. Atsižvelgiant į pastarąjį dvidešimtmetį praktikos Lietuvos Respublikoje steigiantis nevalstybinėms ugdymo įstaigoms, reglamentuojant auklių veiklą bei bandymais įteisinti „namų darželius“, namuose dirbsiančių auklėtojų, kurios galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų, įteisinimas kelia didelį susirūpinimą. Nevalstybinės ugdymo įstaigos daug pastangų visus tuos metus dėjo ir deda, kad Lietuvos Respublikoje vaikų priežiūros ir ugdymo kokybė vis gerėtų, tad auklėtojų darbo namuose įteisinimas gali daryti neigiamą poveikį vaikų ugdymui. 1. Susirūpinimą kelia kaip bus užtikrinama vaikų sveikata ir saugumas. Ugdymo įstaigos veiklai vykdyti LR teisės aktai numato būtinybę turėti Higienos pasą-leidimą, veiklos vietą privalo periodiškai tikrinti tiek valstybinės institucijos, tiek įvairios įmonės, užtikrinančios sveiką ir saugią aplinką ugdymo įstaigoje (maisto atliekų išvežimas, kenkėjų kontrolė ir t.t.). Šiuo metu nėra aišku, kokie reikalavimai bus keliami auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, veiklai.
LR higienos norma HN 75:2016 (toliau – Higienos norma). Kokiomis higienos normomis turės vadovautis auklėtojas, prižiūrintis vaikus savo ar kitose gyvenamosiose patalpose?
Auklėtojo be pedagoginio išsilavinimo ar konkrečiais kursais neįgijusio tam tikrų kompetencijų darbas su vaikais kelia riziką vaikų sveikatai ir saugumui.
Kokiais teisės aktais turės vadovautis auklėtojos, prižiūrėsiančios vaikus namuose, kad būtų užtikrintas saugus ir pilnavertis vaikų maitinimas? 2. Auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, įteisinimas ir kompensacijų tėvams mokėjimas pasirenkant tik tokį vaiko priežiūros būdą, pažeistų kitų mokesčių mokėtojų teises, kuriems turi būti sudaromos lygios galimybės renkantis vaiko priežiūros ir ugdymo veiklą vykdantį asmenį ar įstaigą. Kompensacijos už vaiko priežiūrą ir ugdymą turėtų būti mokamos visiems tėvams, sudarantiems vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų auklėtojas dirbantis namuose, ar ugdymo įstaiga. 3. Vaiko priežiūra ir ugdymas ankstyvajame amžiuje yra labai glaudžiai tarpusavyje susiję procesai, kurie vyksta vienu metu. Teigti, kad vaikas nėra ugdomas, o tik prižiūrimas - neteisinga. 4. Įteisinant auklėtojų darbą namuose yra sumenkinama ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesija. Jau dabar visoje Lietuvoje yra didelis šios srities pedagogų trūkumas, tad auklėtojų dirbsiančių namuose įteisinimas dar labiau pakenks renkantis šią profesiją būsimus pedagogus. Tokioje situacijoje jie bus lygiuojami su auklėtojais, dirbančiai namuose, kurie neturi jokio išsilavinimo ir kompetencijos darbui su vaikais, bei gaunančiais finansavimą iš valstybės už nekvalifikuotą darbą. 5.
pakeitimas be jį lydinčių kitų poįstatyminių aktų, skatintų nelegalių ugdymo įstaigų veiklą. Atsižvelgiant į jau buvusius atvejus Vilniaus mieste, įžvelgiama galimybė asmenims piktnaudžiauti teisinio reguliavimo spragomis išvengiant reikalavimų numatytų Higienos normoje ir vykdant nelegalių ugdymo įstaigų veiklą prisidengiant auklėtojų veiklos įteisinimu. Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. 2. Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, 2022-04-11 Siekiant užtikrinti vaikų teises, saugumą ir gerovę, o taip pat ir sudaryti lygias galimybes šeimoms rinktis vietą vaikui prižiūrėti ir ugdyti, siūlome:
1Numatyti reikalavimus auklėtojoms, prižiūrėsiančioms vaikus namuose,
užtikrinančius:
Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. 3. Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, 2022-04-11
galimybe jas panaudoti renkantis ugdymo įstaigą ar auklėtojos teikiamas paslaugas sava nuožiūra. Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. 4. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, 2022-04-151 Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS) išnagrinėjo <...> Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas.
<...>
Laisvojo mokytojo sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, teisės, pareigos, atsakomybė bei galimybė ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus yra apibrėžti Švietimo įstatyme. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti 2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „auklėtojas“.
Siūloma apibrėžti, kad auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose. LŠMPS atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Įstatymo projektas, skirtingai nei higienos normos projektas, numato tik priežiūrą, bet ne ugdymą, ką norima nustatyti higienos normos projektu. LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kokią veiklą norima įteisinti įstatymo projektu – ugdymą ar priežiūrą. Atitinkamai, LŠMPS kelia klausimą dėl įstatymo projekte numatyto auklėtojo kvalifikacijos ir kompetencijų reikalavimų. Kaip jau minėta aukščiau, laisvojo mokytojo veikla yra aiškiai reglamentuota ir įteisinta Švietimo įstatyme, tuo tarpu visiškai neaišku, kokie reikalavimai keliami auklėtojui ir kokios jo atsakomybės, kaip ir kokiame teisės akte tai bus nustatyta, ar bus vadovaujamasi 2005 m. lapkričio
aprašymo nuostatomis, kurios apibrėžia auklėtojo veiklą. LŠMPS atkreipia dėmesį, kad jei bus vadovaujamasi auklėtojo pareigybės aprašymu, tokiu atveju auklėtojas turės atitikti ten jo pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei vykdyti ne tik priežiūrą, bet ir ugdyti vaikus. Kitas LŠMPS svarbus aspektas, kaip bus užtikrinama auklėtojų veiklos kontrolė, vaikų saugumas, higienos ir kitų reikalavimų, kurie yra aiškiai apibrėžti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, laikymasis.
LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kaip bus sprendžiamas atsakomybės klausimas nelaimingo atsitikimo atveju, kaip bus paruošiami ir atrenkami asmenys, kurie vykdys auklėtojo veiklą. LŠMPS pabrėžia, kad dešimtmečius besitęsiančią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo problemą bandoma spręsti skubotai, neišdiskutavus su socialiniais partneriais, neatsižvelgiant į dirbančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų keliamas problemas bei nepateikus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų poreikio pagal savivaldybes. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Gedvilas, I. Kačinskaitė-Urbonienė, 2022-06-211 Argumentai: Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio
aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Taip pat pastaruoju metu ženkliai auga švietimo pagalbos poreikis. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie gavo kvalifikuotą švietimo pagalbą ikimokykliniame ugdyme, priešmokykliniame ir vėlesniuose ugdymo etapuose ženkliai lengviau tvarkosi su mokymosi, elgesio iššūkiais. Kartu su specialiaisiais, socialiniais pedagogais dirba ir psichologo, psichiatro kvalifikacijas įgiję specialistai, ypatingai daug dėmesio skirdami vaikams, turintiems elgesio, emocinių sunkumų bei sutrikimų, todėl manytina, kad auklėtojo apibrėžimui galėtų būti priskiriami ir psichologai, psichiatrai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Auklėtojas – asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, įgijęs auklėtojo ar pedagogo kvalifikaciją, kaip tai apibrėžia auklėtojo ar pedagogo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojantys teisės aktai arba psichologo ar psichiatro kvalifikaciją bei už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-051 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-449 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16,
papildymo 12² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje pateiktam siūlymui ir Įstatyme apibrėžus auklėtojo sąvoką, susiklostys situacija, kai fiziniai asmenys, teikiantys vaikų priežiūros paslaugas, ir švietimo sistemoje dirbantys asmenys bus įvardijami vienodai, tačiau jiems ir jų vykdomai veiklai bus keliami skirtingi reikalavimai, nes, vadovaujantis Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.
ISAK-2249 „Dėl Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 2 ir 3 punktais, švietimo sistemoje dirbantis auklėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių /šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kuris privalo turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, būti baigęs vieną iš mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms arba edukologijos studijų krypties programų ir turėti auklėtojo kvalifikaciją. Pagal Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“,
laikomas pedagoginiu. Auklėtojo sąvokos apibrėžime siūlomas nustatyti jo veiklos reikalavimas vienu metu prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus, įvertinus Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą įstatymo paskirtį, laikytinas nepagrįstu, nes auklėtojo prižiūrimų vaikų tėvai (įtėviai) ar vaiko globėjai teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką įgytų tik jei auklėtojas atitiktų nurodytą reikalavimą, nors neturėtų realių tokio reikalavimo laikymosi kontrolės priemonių.
Įstatyme turi būti nustatyti reikalavimai vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams, o nurodyto auklėtojo veiklos reikalavimo nesilaikymas pirmiausia turėtų sukelti teisines pasekmes auklėtojui, vykdančiam su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą ir pažeidusiam jam nustatytas veiklos sąlygas, bet ne nurodytos išmokos gavėjams – auklėtojo prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos ir vietoj jos Įstatymo projekte nustatyti sąlygas gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką – nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui už kiekvieną fizinio asmens, vykdančio su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą, pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (-ais) (įtėviu (-iais)) ar globėju (-ais) už atlyginimą prižiūrimą vaiką (-us), nesukakusį amžiaus, kai pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Pritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas
projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio per mėnesį.
Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, pritarus Įstatymo projektu teikiamam siūlymui, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gautų apie 2 500 asmenų ir tam kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 8,9 mln. Eur. Pritarus Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektu teikiamam siūlymui įgyvendinti nuo 2024 m. liepos 1 d. iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 4,45 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka sukeltų administracinę naštą savivaldybių administracijoms ir šios išmokos gavėjams (kiekvieną mėnesį vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai turėtų pagrįsti auklėtojui sumokėto atlyginimo dydį, o savivaldybės administracija – apskaičiuoti mokamos vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį), taip pat įvertinus tai, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos tikslas – iš dalies kompensuoti vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų samdant auklėtoją patirtas išlaidas, ir siekiant Įstatyme nustatytų išmokų vaikams dydžių proporcingumo, siūlytina visiems vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams mokėti vienodo dydžio išmoką, kuri nepriklausytų nuo auklėtojui sumokėto atlyginimo dydžio ir būtų lygi 5,2 BSI – tokio pat dydžio kaip ir globos (rūpybos) išmoka, mokama vaikams iki 6 metų, kurios tikslas – išlaikyti globojamus (rūpinamus) vaikus.
Pritarus šiam siūlymui, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, vaiko priežiūros kompensacinei išmokai apie 2 500 asmenų mokėti kasmet iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai skirti apie 7,7 mln. Eur, o pritarus ir Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., 2024 metais iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 3,85 mln. Eur. Apsispręsti pagrindiniame komitete
nurodytų Įstatymo projekto tikslų – suteikti tėvams (globėjams) galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, tačiau Įstatymo projekte nenustatytas reikalavimas vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, norintiems gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, dirbti.
Siekiant užtikrinti nurodytos išmokos taiklumą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turi vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai, kurie dirba. Pritarti
priežiūros metu, siūlytina apsvarstyti tikslingumą vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimą susieti su tam tikrų teisinių saugiklių nustatymu, pavyzdžiui, sutarties šalių patvirtinimu vaiko priežiūros sutartyje, kad vaiko tėvui (-ams) (įtėviui (-iams) ar globėjui (-ams), prieš sudarant nurodytą sutartį, auklėtojas pateikė pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, įrodančią, kad tinkamai įgyvendinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta prievolė ir auklėtojui netaikomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti darbo su vaikais apribojimai. Taip pat, įvertinus tai, kad vaiko priežiūros paslaugų teikimas – šiuo metu įstatymais nereglamentuota ūkinė veikla, kartu tikslinga spręsti ir vaiko priežiūrą vykdančio asmens civilinės atsakomybės draudimo klausimą. Pritarti
projekto rengėjai jo aiškinamajame rašte nurodo, kad vaiko priežiūros kompensacine išmoka taip pat siekiama spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, kai vaikai nelanko įstaigų, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas (toliau – Įstaigos), dėl vietų jose trūkumo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 67 straipsnio 9 dalimi, ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Taigi, vaikų, kurie dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse Įstaigose, ugdymą jau finansuoja valstybė. Be to, dalis savivaldybių administracijų, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo vaikams savo įsteigtose Įstaigose, siekdamos sumažinti finansinę naštą šeimoms, iš savo biudžetų lėšų vaikų tėvams (įtėviams), globėjams ar nevalstybinėms Įstaigoms kompensuoja dalį su vaikų ikimokykliniu ugdymu susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti dvigubo vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose ir kartu prižiūrimų auklėtojų, finansavimo, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama, jei vaikai nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse ar savivaldybių (dėl vietų jose trūkumo), ar nevalstybinėse
Nr. 235, 2023-04-05 6.
pateiktam siūlymui, siekiant užtikrinti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taiklumą, racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir išvengti situacijų, kai, prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams tarpusavyje sudarius vaiko priežiūros sutartį ir vienam iš jų prižiūrint savo auginamą ir (ar) globojamą vaiką (-us), kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų būtų skirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei auklėtojas prižiūri savo, sutuoktinio (-ės) (sugyventinio (-ės)) auginamą ir (ar) globojamą vaiką (-us). Pritarti
projektu siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką vaikams, skiriamą kiekvieną mėnesį vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų patiriamoms vaiko priežiūros išlaidoms kompensuoti, tačiau Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamoje Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo asmenys turėtų kreiptis pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos. Siekiant užtikrinti Įstatymo projektu teikiamų siūlymų suderinamumą su galiojančia išmokų vaikams skyrimo tvarka, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikto siūlymo ir pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, joje nustatant, kad asmenys turi teisę kreiptis dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo tokia pačia tvarka kaip ir dėl kitų išmokų vaikams, t. y. nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Nr. 235, 2023-04-05 8.
metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti lėšų Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti, siūlytina Įstatymo projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Seime kartu su Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, Socialinių išmokų apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ turės būti įdiegta funkcinė galimybė skirti ir mokėti naują išmoką vaikams, o Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje turės būti realizuota galimybė prašymą dėl šios išmokos vaikams skyrimo gyventojams pateikti elektroniniu būdu, siūlytina nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Pritarti
Nr. 235, 2023-04-05 10.
tinkamai įtraukti Įstatymo projektu teikiamus siūlymus į Įstatymą ir užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą, siūlytina:
Įstatymo 3 straipsnį, jame nurodant ir Įstatymo projektu siūlomą nustatyti naują išmokų vaikams rūšį – vaiko priežiūros kompensacinę išmoką;
Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, joje nustatant vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat nustatant, kurie iš Įstatymo
priežiūros kompensacinę išmoką; 10.3. atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo III skyriuje nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų tėvų globos (rūpybos) netekusiems vaikams ir jų globėjams (rūpintojams), teisinis reguliavimas, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos teisinį reguliavimą nustatyti Įstatymo II skyriuje, kuriame nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų vaikus auginantiems asmenims, teisinis reguliavimas;
projektą papildyti teisės normomis, reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimas sustabdomas, jei savivaldybės administracija gauna vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų pranešimą apie laikinai sustabdytą vaiko priežiūrą, o nutraukiamas, jei asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, nutraukia vaiko priežiūros sutartį su fiziniu asmeniu, prižiūrinčiu vaiką, taip pat jei fizinis asmuo, prižiūrintis vaiką, vaikas ar išmokos gavėjas neatitinka
pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-844 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Lengvinienė.
Lengvinienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė
Biudžeto ir finansų komitetAS
įstatymo projekto nr. XIVP-844 2023-10-11
Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Liudas Jonaitis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką
„Auklėtojas“. Siūloma nustatyti, kad „Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu
metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija
Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais. Pritarti Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam komitetui atsisakyti auklėtojo sąvokos apibrėžimo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo pakeitimo nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka). Atsižvelgti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti nauju 12¹ straipsniu, reguliuojančiu vaiko priežiūros kompensacinę išmoką.
Siūloma nustatyti, kad už kiekvieną auklėtojo prižiūrimą vaiką išlaidos auklėtojo atlygiui mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis būtų 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negalėtų viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, ikimokyklinio ugdymo funkcija yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, ji finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldos institucijos, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo vaikams savo įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, gali teikti kompensacijas (išmokas) iš savo biudžetų lėšų tų vaikų tėvams, įtėviams ar globėjams. Aptariamame įstatymo projekte siūloma nustatyti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, kuri būtų skirta tik auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvams, įtėviams, globėjams. Ši išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto lėšų (keičiamo įstatymo 4 straipsnio
kompensacinę išmoką turėtų auklėtojo, kaip jis apibrėžtas šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvai, įtėviai, globėjai. Teisės į šią išmoką neturėtų vaikų, kurie ugdomi ir prižiūrimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepaisant jų nuosavybės formos, tėvai, įtėviai ir globėjai. Sistemiškai įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tėvai, įtėviai ir globėjai, kuriems jau mokama kompensacija iš savivaldybių biudžetų, turėtų teisę ir į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, mokamą iš valstybės biudžeto lėšų, jeigu vaikai būtų prižiūrimi auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatymo projekte.
Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas pašalinant galimybę dėl tų pačių aplinkybių gauti kelias savo paskirtimi analogiškas išmokas. Pritarti Siūloma pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės išvadoje pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymo projekto tobulinimo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12² straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Projekte siūlomas vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio reguliavimas svarstytinas. Diskutuotina, ar vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis neturėtų būti vienodas ir nesusietas su auklėtojui sumokėto atlygio dydžiu. Palikus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų administracinių kaštų, nes reikės kiekvieną mėnesį pagrįsti auklėtojui sumokėto atlygio dydį ir apskaičiuoti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį, nepaisant to, kad atlygis auklėtojui ir nebus keičiamas. Redaguojant šio straipsnio tekstą vietoj santrumpos „proc.“ reikėtų rašyti pilną žodį
„procentų“. Pritarti. Siūloma pagrindiniam komitetui pritarti
Vyriausybės išvadoje pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymo projekto tobulinimo. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išmokų rūšį - vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, atitinkamai reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatytos šio įstatymo reguliuojamos išmokų rūšys. Pritarti. 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 16 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką, skiriamą kaip kompensaciją už kiekvieną mėnesį patirtas išlaidas vaiko priežiūrai, todėl svarstytina, ar dėl tokio pobūdžio išmokos neturėtų būti nustatyta pareiga kreiptis iš anksto arba ne vėliau kaip per kelias dienas po sutarties dėl vaiko priežiūros sudarymo su auklėtoju. Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomi kreipimosi dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo terminai (per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos) gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Be to, siūlomų normų įgyvendinimas gali neigiamai veikti biudžetų planavimą ir faktinį jų lėšų naudojimą. Kartu reikėtų tikslinti ir teikiamą keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatą
„Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu 12 mėnesių,
asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinio šios išmokos skyrimo šioje dalyje nustatyta tvarka“. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinę, kas mėnesį priklausančią gauti išmoką, todėl jos skyrimas turėtų būti siejamas su konkretų mėnesį esama teisine situacija, o ne su tuo, kiek ilgai vaiko priežiūra tęsiasi. Pažymėtina ir tai, kad pakartotinio išmokos skyrimo tvarka teikiamame projekte nėra nustatyta, tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad išmoka būtų mokama dar kartą (pakartotinai) už tą patį laikotarpį. Pritarti. Siūloma pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės išvadoje pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymo projekto tobulinimo. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
terminai tarpusavyje derintini su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo laikotarpių. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslinti, vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašyti konkrečią Lietuvos
savivaldos instituciją. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9Įstatymo projektą reikėtų papildyti normomis,
reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo taisykles, kai vaiko priežiūros paslauga buvo teikiama ne visą kalendorinį mėnesį, pavyzdžiui nutraukus paslaugos teikimo sutartį. Spręsti pagrindiniame komitete
teisės grupė, 2021-09-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12²straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-844 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, 2022-04-11 LRS Pirmininkės iniciatyva, pateikiant LR Išmokų vaikams įstatymo Nr. 1-621 2, 16, 18 straipsnių ir III Skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 122 straipsniu pakeitimo projektą (toliau - Įstatymo pakeitimo projektas), yra sveikintina, atsižvelgiant į tai, kad norima užtikrinti Lietuvos šeimų poreikį vaikus palikti priežiūrai, kai tėvai abu tėvai turi eiti į darbą.
Atsižvelgiant į pastarąjį dvidešimtmetį praktikos Lietuvos Respublikoje steigiantis nevalstybinėms ugdymo įstaigoms, reglamentuojant auklių veiklą bei bandymais įteisinti „namų darželius“, namuose dirbsiančių auklėtojų, kurios galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų, įteisinimas kelia didelį susirūpinimą. Nevalstybinės ugdymo įstaigos daug pastangų visus tuos metus dėjo ir deda, kad Lietuvos Respublikoje vaikų priežiūros ir ugdymo kokybė vis gerėtų, tad auklėtojų darbo namuose įteisinimas gali daryti neigiamą poveikį vaikų ugdymui. 1. Susirūpinimą kelia kaip bus užtikrinama vaikų sveikata ir saugumas. Ugdymo įstaigos veiklai vykdyti LR teisės aktai numato būtinybę turėti Higienos pasą-leidimą, veiklos vietą privalo periodiškai tikrinti tiek valstybinės institucijos, tiek įvairios įmonės, užtikrinančios sveiką ir saugią aplinką ugdymo įstaigoje (maisto atliekų išvežimas, kenkėjų kontrolė ir t.t.). Šiuo metu nėra aišku, kokie reikalavimai bus keliami auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, veiklai.
LR higienos norma HN 75:2016 (toliau – Higienos norma). Kokiomis higienos normomis turės vadovautis auklėtojas, prižiūrintis vaikus savo ar kitose gyvenamosiose patalpose?
Auklėtojo be pedagoginio išsilavinimo ar konkrečiais kursais neįgijusio tam tikrų kompetencijų darbas su vaikais kelia riziką vaikų sveikatai ir saugumui.
Kokiais teisės aktais turės vadovautis auklėtojos, prižiūrėsiančios vaikus namuose, kad būtų užtikrintas saugus ir pilnavertis vaikų maitinimas? 2. Auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, įteisinimas ir kompensacijų tėvams mokėjimas pasirenkant tik tokį vaiko priežiūros būdą, pažeistų kitų mokesčių mokėtojų teises, kuriems turi būti sudaromos lygios galimybės renkantis vaiko priežiūros ir ugdymo veiklą vykdantį asmenį ar įstaigą. Kompensacijos už vaiko priežiūrą ir ugdymą turėtų būti mokamos visiems tėvams, sudarantiems vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų auklėtojas dirbantis namuose, ar ugdymo įstaiga. 3. Vaiko priežiūra ir ugdymas ankstyvajame amžiuje yra labai glaudžiai tarpusavyje susiję procesai, kurie vyksta vienu metu. Teigti, kad vaikas nėra ugdomas, o tik prižiūrimas - neteisinga. 4. Įteisinant auklėtojų darbą namuose yra sumenkinama ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesija. Jau dabar visoje Lietuvoje yra didelis šios srities pedagogų trūkumas, tad auklėtojų dirbsiančių namuose įteisinimas dar labiau pakenks renkantis šią profesiją būsimus pedagogus. Tokioje situacijoje jie bus lygiuojami su auklėtojais, dirbančiai namuose, kurie neturi jokio išsilavinimo ir kompetencijos darbui su vaikais, bei gaunančiais finansavimą iš valstybės už nekvalifikuotą darbą. 5.
pakeitimas be jį lydinčių kitų poįstatyminių aktų, skatintų nelegalių ugdymo įstaigų veiklą. Atsižvelgiant į jau buvusius atvejus Vilniaus mieste, įžvelgiama galimybė asmenims piktnaudžiauti teisinio reguliavimo spragomis išvengiant reikalavimų numatytų Higienos normoje ir vykdant nelegalių ugdymo įstaigų veiklą prisidengiant auklėtojų veiklos įteisinimu. Atsižvelgti. 2. Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, 2022-04-11 Siekiant užtikrinti vaikų teises, saugumą ir gerovę, o taip pat ir sudaryti lygias galimybes šeimoms rinktis vietą vaikui prižiūrėti ir ugdyti, siūlome:
1Numatyti reikalavimus auklėtojoms, prižiūrėsiančioms vaikus namuose,
užtikrinančius:
pagrindiniame komitete
asociacija, 2022-04-11
galimybe jas panaudoti renkantis ugdymo įstaigą ar auklėtojos teikiamas paslaugas sava nuožiūra. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma įteisinti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką tėvams, kurių vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos. 4. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, 2022-04-151 Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS) išnagrinėjo <...> Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas.
<...>
Laisvojo mokytojo sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, teisės, pareigos, atsakomybė bei galimybė ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus yra apibrėžti Švietimo įstatyme. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti 2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „auklėtojas“.
Siūloma apibrėžti, kad auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose. LŠMPS atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Įstatymo projektas, skirtingai nei higienos normos projektas, numato tik priežiūrą, bet ne ugdymą, ką norima nustatyti higienos normos projektu. LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kokią veiklą norima įteisinti įstatymo projektu – ugdymą ar priežiūrą. Atitinkamai, LŠMPS kelia klausimą dėl įstatymo projekte numatyto auklėtojo kvalifikacijos ir kompetencijų reikalavimų. Kaip jau minėta aukščiau, laisvojo mokytojo veikla yra aiškiai reglamentuota ir įteisinta Švietimo įstatyme, tuo tarpu visiškai neaišku, kokie reikalavimai keliami auklėtojui ir kokios jo atsakomybės, kaip ir kokiame teisės akte tai bus nustatyta, ar bus vadovaujamasi 2005 m. lapkričio
aprašymo nuostatomis, kurios apibrėžia auklėtojo veiklą. LŠMPS atkreipia dėmesį, kad jei bus vadovaujamasi auklėtojo pareigybės aprašymu, tokiu atveju auklėtojas turės atitikti ten jo pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei vykdyti ne tik priežiūrą, bet ir ugdyti vaikus. Kitas LŠMPS svarbus aspektas, kaip bus užtikrinama auklėtojų veiklos kontrolė, vaikų saugumas, higienos ir kitų reikalavimų, kurie yra aiškiai apibrėžti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, laikymasis.
LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kaip bus sprendžiamas atsakomybės klausimas nelaimingo atsitikimo atveju, kaip bus paruošiami ir atrenkami asmenys, kurie vykdys auklėtojo veiklą. LŠMPS pabrėžia, kad dešimtmečius besitęsiančią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo problemą bandoma spręsti skubotai, neišdiskutavus su socialiniais partneriais, neatsižvelgiant į dirbančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų keliamas problemas bei nepateikus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų poreikio pagal savivaldybes. Spręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Gedvilas, I. Kačinskaitė-Urbonienė, 2022-06-211 Argumentai: Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Taip pat pastaruoju metu ženkliai auga švietimo pagalbos poreikis. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie gavo kvalifikuotą švietimo pagalbą ikimokykliniame ugdyme, priešmokykliniame ir vėlesniuose ugdymo etapuose ženkliai lengviau tvarkosi su mokymosi, elgesio iššūkiais. Kartu su specialiaisiais, socialiniais pedagogais dirba ir psichologo, psichiatro kvalifikacijas įgiję specialistai, ypatingai daug dėmesio skirdami vaikams, turintiems elgesio, emocinių sunkumų bei sutrikimų, todėl manytina, kad auklėtojo apibrėžimui galėtų būti priskiriami ir psichologai, psichiatrai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Auklėtojas – asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, įgijęs auklėtojo ar pedagogo kvalifikaciją, kaip tai apibrėžia auklėtojo ar pedagogo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojantys teisės aktai arba psichologo ar psichiatro kvalifikaciją bei už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“
pagrindiniame komitete
Nr. 235, 2023-04-051 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-449 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16,
papildymo 12² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje pateiktam siūlymui ir Įstatyme apibrėžus auklėtojo sąvoką, susiklostys situacija, kai fiziniai asmenys, teikiantys vaikų priežiūros paslaugas, ir švietimo sistemoje dirbantys asmenys bus įvardijami vienodai, tačiau jiems ir jų vykdomai veiklai bus keliami skirtingi reikalavimai, nes, vadovaujantis Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.
ISAK-2249 „Dėl Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 2 ir 3 punktais, švietimo sistemoje dirbantis auklėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių /šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kuris privalo turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, būti baigęs vieną iš mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms arba edukologijos studijų krypties programų ir turėti auklėtojo kvalifikaciją. Pagal Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“,
laikomas pedagoginiu. Auklėtojo sąvokos apibrėžime siūlomas nustatyti jo veiklos reikalavimas vienu metu prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus, įvertinus Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą įstatymo paskirtį, laikytinas nepagrįstu, nes auklėtojo prižiūrimų vaikų tėvai (įtėviai) ar vaiko globėjai teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką įgytų tik jei auklėtojas atitiktų nurodytą reikalavimą, nors neturėtų realių tokio reikalavimo laikymosi kontrolės priemonių.
Įstatyme turi būti nustatyti reikalavimai vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams, o nurodyto auklėtojo veiklos reikalavimo nesilaikymas pirmiausia turėtų sukelti teisines pasekmes auklėtojui, vykdančiam su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą ir pažeidusiam jam nustatytas veiklos sąlygas, bet ne nurodytos išmokos gavėjams – auklėtojo prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos ir vietoj jos Įstatymo projekte nustatyti sąlygas gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką – nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui už kiekvieną fizinio asmens, vykdančio su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą, pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (-ais) (įtėviu (-iais)) ar globėju (-ais) už atlyginimą prižiūrimą vaiką (-us), nesukakusį amžiaus, kai pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Pritarti
projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio per mėnesį.
Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, pritarus Įstatymo projektu teikiamam siūlymui, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gautų apie 2 500 asmenų ir tam kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 8,9 mln. Eur. Pritarus Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektu teikiamam siūlymui įgyvendinti nuo 2024 m. liepos 1 d. iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 4,45 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka sukeltų administracinę naštą savivaldybių administracijoms ir šios išmokos gavėjams (kiekvieną mėnesį vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai turėtų pagrįsti auklėtojui sumokėto atlyginimo dydį, o savivaldybės administracija – apskaičiuoti mokamos vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį), taip pat įvertinus tai, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos tikslas – iš dalies kompensuoti vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų samdant auklėtoją patirtas išlaidas, ir siekiant Įstatyme nustatytų išmokų vaikams dydžių proporcingumo, siūlytina visiems vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams mokėti vienodo dydžio išmoką, kuri nepriklausytų nuo auklėtojui sumokėto atlyginimo dydžio ir būtų lygi 5,2 BSI – tokio pat dydžio kaip ir globos (rūpybos) išmoka, mokama vaikams iki 6 metų, kurios tikslas – išlaikyti globojamus (rūpinamus) vaikus.
Pritarus šiam siūlymui, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, vaiko priežiūros kompensacinei išmokai apie 2 500 asmenų mokėti kasmet iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai skirti apie 7,7 mln. Eur, o pritarus ir Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., 2024 metais iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 3,85 mln. Eur. Spręsti pagrindiniame komitete
nurodytų Įstatymo projekto tikslų – suteikti tėvams (globėjams) galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, tačiau Įstatymo projekte nenustatytas reikalavimas vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, norintiems gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, dirbti.
Siekiant užtikrinti nurodytos išmokos taiklumą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turi vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai, kurie dirba. Pritarti
priežiūros metu, siūlytina apsvarstyti tikslingumą vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimą susieti su tam tikrų teisinių saugiklių nustatymu, pavyzdžiui, sutarties šalių patvirtinimu vaiko priežiūros sutartyje, kad vaiko tėvui (-ams) (įtėviui (-iams) ar globėjui (-ams), prieš sudarant nurodytą sutartį, auklėtojas pateikė pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, įrodančią, kad tinkamai įgyvendinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta prievolė ir auklėtojui netaikomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti darbo su vaikais apribojimai. Taip pat, įvertinus tai, kad vaiko priežiūros paslaugų teikimas – šiuo metu įstatymais nereglamentuota ūkinė veikla, kartu tikslinga spręsti ir vaiko priežiūrą vykdančio asmens civilinės atsakomybės draudimo klausimą. Pritarti
projekto rengėjai jo aiškinamajame rašte nurodo, kad vaiko priežiūros kompensacine išmoka taip pat siekiama spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, kai vaikai nelanko įstaigų, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas (toliau – Įstaigos), dėl vietų jose trūkumo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 67 straipsnio 9 dalimi, ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Taigi, vaikų, kurie dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse Įstaigose, ugdymą jau finansuoja valstybė. Be to, dalis savivaldybių administracijų, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo vaikams savo įsteigtose Įstaigose, siekdamos sumažinti finansinę naštą šeimoms, iš savo biudžetų lėšų vaikų tėvams (įtėviams), globėjams ar nevalstybinėms Įstaigoms kompensuoja dalį su vaikų ikimokykliniu ugdymu susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti dvigubo vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose ir kartu prižiūrimų auklėtojų, finansavimo, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama, jei vaikai nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse ar savivaldybių (dėl vietų jose trūkumo), ar nevalstybinėse
Nr. 235, 2023-04-05 6.
pateiktam siūlymui, siekiant užtikrinti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taiklumą, racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir išvengti situacijų, kai, prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams tarpusavyje sudarius vaiko priežiūros sutartį ir vienam iš jų prižiūrint savo auginamą ir (ar) globojamą vaiką (-us), kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų būtų skirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei auklėtojas prižiūri savo, sutuoktinio (-ės) (sugyventinio (-ės)) auginamą ir (ar) globojamą vaiką (-us). Pritarti
projektu siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką vaikams, skiriamą kiekvieną mėnesį vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų patiriamoms vaiko priežiūros išlaidoms kompensuoti, tačiau Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamoje Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo asmenys turėtų kreiptis pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos. Siekiant užtikrinti Įstatymo projektu teikiamų siūlymų suderinamumą su galiojančia išmokų vaikams skyrimo tvarka, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikto siūlymo ir pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, joje nustatant, kad asmenys turi teisę kreiptis dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo tokia pačia tvarka kaip ir dėl kitų išmokų vaikams, t. y. nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos. Spręsti pagrindiniame komitete
Nr. 235, 2023-04-05 8.
metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti lėšų Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti, siūlytina Įstatymo projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Seime kartu su Lietuvos Respublikos
rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Pritarti. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas
ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, Socialinių išmokų apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ turės būti įdiegta funkcinė galimybė skirti ir mokėti naują išmoką vaikams, o Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje turės būti realizuota galimybė prašymą dėl šios išmokos vaikams skyrimo gyventojams pateikti elektroniniu būdu, siūlytina nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Pritarti
Nr. 235, 2023-04-05 10.
tinkamai įtraukti Įstatymo projektu teikiamus siūlymus į Įstatymą ir užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą, siūlytina:
Įstatymo 3 straipsnį, jame nurodant ir Įstatymo projektu siūlomą nustatyti naują išmokų vaikams rūšį – vaiko priežiūros kompensacinę išmoką;
Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, joje nustatant vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat nustatant, kurie iš Įstatymo
priežiūros kompensacinę išmoką; 10.3. atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo III skyriuje nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų tėvų globos (rūpybos) netekusiems vaikams ir jų globėjams (rūpintojams), teisinis reguliavimas, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos teisinį reguliavimą nustatyti Įstatymo II skyriuje, kuriame nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų vaikus auginantiems asmenims, teisinis reguliavimas;
projektą papildyti teisės normomis, reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimas sustabdomas, jei savivaldybės administracija gauna vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų pranešimą apie laikinai sustabdytą vaiko priežiūrą, o nutraukiamas, jei asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, nutraukia vaiko priežiūros sutartį su fiziniu asmeniu, prižiūrinčiu vaiką, taip pat jei fizinis asmuo, prižiūrintis vaiką, vaikas ar išmokos gavėjas neatitinka
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-844 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui:
1) patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus;
2) atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128, lėšos įstatymo projekto Nr. XIVP-844 nuostatoms įgyvendinti, nėra suplanuotos. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, J. Varžgalys Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biuro vedėja Alina Brazdilienė
2023-11-22
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Aleksandr Radčenko – Seimo Pirmininkės patarėjas, Ieva Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės patarėja, Ilona Grigaravičienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vyriausioji specialistė, Ieva Jagminienė – Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė, Laimutė Jankauskienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento vyresnioji patarėja, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vedėja, Ramutė Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2021-09-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.
pakeisti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „Auklėtojas“. Siūloma nustatyti, kad „Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio
aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais. Pritarti. Pasiūlymas.
Pasiūlymas. Atsižvelgiant į šią pastabą, taip pat į Vyriausybės, Seimo Švietimo ir mokslo bei Biudžeto ir finansų komitetų išvadose pateiktą nuomonę, siūlome atsisakyti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu
prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ 1.2 Teisės departamentas,
straipsniu siūlomo pakeitimo nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka). Įvertinta. Kadangi 1 straipsniu siūlomo pakeitimo atsisakyta, teikiama pastaba neaktuali. 1.3 Teisės departamentas,
siūloma papildyti nauju 12¹ straipsniu, reguliuojančiu vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Siūloma nustatyti, kad už kiekvieną auklėtojo prižiūrimą vaiką išlaidos auklėtojo atlygiui mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis būtų 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negalėtų viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, ikimokyklinio ugdymo funkcija yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, ji finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldos institucijos, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo vaikams savo įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, gali teikti kompensacijas (išmokas) iš savo biudžetų lėšų tų vaikų tėvams, įtėviams ar globėjams.
Aptariamame įstatymo projekte siūloma nustatyti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, kuri būtų skirta tik auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvams, įtėviams, globėjams. Ši išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto lėšų (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turėtų auklėtojo, kaip jis apibrėžtas šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvai, įtėviai, globėjai. Teisės į šią išmoką neturėtų vaikų, kurie ugdomi ir prižiūrimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepaisant jų nuosavybės formos, tėvai, įtėviai ir globėjai. Sistemiškai įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tėvai, įtėviai ir globėjai, kuriems jau mokama kompensacija iš savivaldybių biudžetų, turėtų teisę ir į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, mokamą iš valstybės biudžeto lėšų, jeigu vaikai būtų prižiūrimi auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatymo projekte. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas pašalinant galimybę dėl tų pačių aplinkybių gauti kelias savo paskirtimi analogiškas išmokas. Pritarti. Žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.1 ir Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto
Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12² straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra
socialinių išmokų per mėnesį. Projekte siūlomas vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio reguliavimas svarstytinas.
Diskutuotina, ar vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis neturėtų būti vienodas ir nesusietas su auklėtojui sumokėto atlygio dydžiu. Palikus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų administracinių kaštų, nes reikės kiekvieną mėnesį pagrįsti auklėtojui sumokėto atlygio dydį ir apskaičiuoti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį, nepaisant to, kad atlygis auklėtojui ir nebus keičiamas. Redaguojant šio straipsnio tekstą vietoj santrumpos „proc.“ reikėtų rašyti pilną žodį
„procentų“. Pritarti. Pritarta Vyriausybės pastabai Nr. 2.2,
kuria siūloma visiems vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams mokėti vienodo dydžio išmoką, kuri nepriklausytų nuo vaiką prižiūrinčiam asmeniui sumokėto atlyginimo dydžio ir būtų lygi 5,2 BSI – tokio pat dydžio kaip ir globos (rūpybos) išmoka, mokama vaikams iki 6 metų, kurios tikslas – išlaikyti globojamus vaikus. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto
Teisės departamentas,
išmokų rūšį - vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, atitinkamai reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatytos šio įstatymo reguliuojamos išmokų rūšys. Pritarti. Pasiūlymas. Papildyti Projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį nauju 6 punktu:
„6) vaiko priežiūros kompensacinė išmoka;“. 2. Buvusius
1.6 Teisės departamentas, 2021-09-174 6.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką, skiriamą kaip kompensaciją už kiekvieną mėnesį patirtas išlaidas vaiko priežiūrai, todėl svarstytina, ar dėl tokio pobūdžio išmokos neturėtų būti nustatyta pareiga kreiptis iš anksto arba ne vėliau kaip per kelias dienas po sutarties dėl vaiko priežiūros sudarymo su auklėtoju. Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomi kreipimosi dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo terminai (per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos) gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Be to, siūlomų normų įgyvendinimas gali neigiamai veikti biudžetų planavimą ir faktinį jų lėšų naudojimą. Kartu reikėtų tikslinti ir teikiamą keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatą „Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu 12 mėnesių, asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinio šios išmokos skyrimo šioje dalyje nustatyta tvarka“. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinę, kas mėnesį priklausančią gauti išmoką, todėl jos skyrimas turėtų būti siejamas su konkretų mėnesį esama teisine situacija, o ne su tuo, kiek ilgai vaiko priežiūra tęsiasi. Pažymėtina ir tai, kad pakartotinio išmokos skyrimo tvarka teikiamame projekte nėra nustatyta, tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad išmoka būtų mokama dar kartą (pakartotinai) už tą patį laikotarpį. Pritarti. Žr. pasiūlymą dėl Vyriausybės pastabos Nr. 2.7. 1.7 Teisės departamentas, 2021-09-174 7.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūlomi nustatyti terminai tarpusavyje derintini su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo laikotarpių. Pritarti. Žr. pasiūlymą dėl Vyriausybės pastabos Nr. 2.7 ir Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 1.8 Teisės departamentas,
3
tikslinti, vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašyti konkrečią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą savivaldos instituciją. Atsižvelgti. Patikslintame Projekte siūloma nustatyti, kad įgyvendinamuosius teisės aktus parengtų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. 1.9 Teisės departamentas,
9Įstatymo projektą reikėtų papildyti normomis,
reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo taisykles, kai vaiko priežiūros paslauga buvo teikiama ne visą kalendorinį mėnesį, pavyzdžiui nutraukus paslaugos teikimo sutartį. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Vyriausybės pastabos Nr. 2.13. 2. Teisingumo ministerijos ES teisės grupė, 2021-09-29 * Įvertinę Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12²straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-844 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, 2022-04-11 Nr. g-2022-3184 * LRS Pirmininkės iniciatyva, pateikiant LR Išmokų vaikams įstatymo Nr.
1-621 2, 16, 18 straipsnių ir III Skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 122 straipsniu pakeitimo projektą (toliau - Įstatymo pakeitimo projektas), yra sveikintina, atsižvelgiant į tai, kad norima užtikrinti Lietuvos šeimų poreikį vaikus palikti priežiūrai, kai tėvai abu tėvai turi eiti į darbą. Atsižvelgiant į pastarąjį dvidešimtmetį praktikos Lietuvos Respublikoje steigiantis nevalstybinėms ugdymo įstaigoms, reglamentuojant auklių veiklą bei bandymais įteisinti „namų darželius“, namuose dirbsiančių auklėtojų, kurios galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų, įteisinimas kelia didelį susirūpinimą. Nevalstybinės ugdymo įstaigos daug pastangų visus tuos metus dėjo ir deda, kad Lietuvos Respublikoje vaikų priežiūros ir ugdymo kokybė vis gerėtų, tad auklėtojų darbo namuose įteisinimas gali daryti neigiamą poveikį vaikų ugdymui. 1. Susirūpinimą kelia kaip bus užtikrinama vaikų sveikata ir saugumas. Ugdymo įstaigos veiklai vykdyti LR teisės aktai numato būtinybę turėti Higienos pasą-leidimą, veiklos vietą privalo periodiškai tikrinti tiek valstybinės institucijos, tiek įvairios įmonės, užtikrinančios sveiką ir saugią aplinką ugdymo įstaigoje (maisto atliekų išvežimas, kenkėjų kontrolė ir t.t.). Šiuo metu nėra aišku, kokie reikalavimai bus keliami auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, veiklai.
Auklėtojo be pedagoginio išsilavinimo ar konkrečiais kursais neįgijusio tam tikrų kompetencijų darbas su vaikais kelia riziką vaikų sveikatai ir saugumui.
Kokiais teisės aktais turės vadovautis auklėtojos, prižiūrėsiančios vaikus namuose, kad būtų užtikrintas saugus ir pilnavertis vaikų maitinimas? 2. Auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, įteisinimas ir kompensacijų tėvams mokėjimas pasirenkant tik tokį vaiko priežiūros būdą, pažeistų kitų mokesčių mokėtojų teises, kuriems turi būti sudaromos lygios galimybės renkantis vaiko priežiūros ir ugdymo veiklą vykdantį asmenį ar įstaigą. Kompensacijos už vaiko priežiūrą ir ugdymą turėtų būti mokamos visiems tėvams, sudarantiems vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų auklėtojas dirbantis namuose, ar ugdymo įstaiga. 3. Vaiko priežiūra ir ugdymas ankstyvajame amžiuje yra labai glaudžiai tarpusavyje susiję procesai, kurie vyksta vienu metu. Teigti, kad vaikas nėra ugdomas, o tik prižiūrimas - neteisinga. 4. Įteisinant auklėtojų darbą namuose yra sumenkinama ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesija. Jau dabar visoje Lietuvoje yra didelis šios srities pedagogų trūkumas, tad auklėtojų dirbsiančių namuose įteisinimas dar labiau pakenks renkantis šią profesiją būsimus pedagogus. Tokioje situacijoje jie bus lygiuojami su auklėtojais, dirbančiai namuose, kurie neturi jokio išsilavinimo ir kompetencijos darbui su vaikais, bei gaunančiais finansavimą iš valstybės už nekvalifikuotą darbą. 5.
pakeitimas be jį lydinčių kitų poįstatyminių aktų, skatintų nelegalių ugdymo įstaigų veiklą. Atsižvelgiant į jau buvusius atvejus Vilniaus mieste, įžvelgiama galimybė asmenims piktnaudžiauti teisinio reguliavimo spragomis išvengiant reikalavimų numatytų Higienos normoje ir vykdant nelegalių ugdymo įstaigų veiklą prisidengiant auklėtojų veiklos įteisinimu. Siekiant užtikrinti vaikų teises, saugumą ir gerovę, o taip pat ir sudaryti lygias galimybes šeimoms rinktis vietą vaikui prižiūrėti ir ugdyti, siūlome:
reikalavimus auklėtojoms, prižiūrėsiančioms vaikus namuose, užtikrinančius:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.1 ir Vyriausybės pastabą Nr. 2.1 bei papildomų komitetų išvadas, siūloma Projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos apibrėžimo. Be to, atsižvelgiant į pasitarimo metu išsakytas pastabas dėl galimo piktnaudžiavimo išmoka, pasiūlyta Projektą papildyti nuostata, ribojančia prižiūrimų vaikų skaičių (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1, dėl keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio
mokslo profesinė sąjunga, 2022-04-15 Nr. g-2022-3390 * Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr.
V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Higienos normos projektas) ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas. Higienos normos projekto 1.3. punktas, kuriuo keičiamas 7 punktas numato galimybę laisviesiems mokytojams (ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ar priešmokyklinio ugdymo pedagogams) ugdyti ne daugiau kaip 5 vaikus ne jaunesnius kaip 1 metų amžiaus. Laisvojo mokytojo sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, teisės, pareigos, atsakomybė bei galimybė ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus yra apibrėžti Švietimo įstatyme. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti 2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „auklėtojas“. Siūloma apibrėžti, kad auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose. LŠMPS atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
Įstatymo projektas, skirtingai nei higienos normos projektas, numato tik priežiūrą, bet ne ugdymą, ką norima nustatyti higienos normos projektu. LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kokią veiklą norima įteisinti įstatymo projektu – ugdymą ar priežiūrą. Atitinkamai, LŠMPS kelia klausimą dėl įstatymo projekte numatyto auklėtojo kvalifikacijos ir kompetencijų reikalavimų. Kaip jau minėta aukščiau, laisvojo mokytojo veikla yra aiškiai reglamentuota ir įteisinta Švietimo įstatyme, tuo tarpu visiškai neaišku, kokie reikalavimai keliami auklėtojui ir kokios jo atsakomybės, kaip ir kokiame teisės akte tai bus nustatyta, ar bus vadovaujamasi 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo nuostatomis, kurios apibrėžia auklėtojo veiklą. LŠMPS atkreipia dėmesį, kad jei bus vadovaujamasi auklėtojo pareigybės aprašymu, tokiu atveju auklėtojas turės atitikti ten jo pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei vykdyti ne tik priežiūrą, bet ir ugdyti vaikus. Kitas LŠMPS svarbus aspektas, kaip bus užtikrinama auklėtojų veiklos kontrolė, vaikų saugumas, higienos ir kitų reikalavimų, kurie yra aiškiai apibrėžti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, laikymasis. LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kaip bus sprendžiamas atsakomybės klausimas nelaimingo atsitikimo atveju, kaip bus paruošiami ir atrenkami asmenys, kurie vykdys auklėtojo veiklą. LŠMPS pabrėžia, kad dešimtmečius besitęsiančią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo problemą bandoma spręsti skubotai, neišdiskutavus su socialiniais partneriais, neatsižvelgiant į dirbančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų keliamas problemas bei nepateikus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų poreikio pagal savivaldybes.
Įvertinta Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.1, Vyriausybės pastabą Nr. 2.1 ir papildomų komitetų išvadas, siūloma Projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos apibrėžimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Aidas Gedvilas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, 2022-06-211 Argumentai: Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.
ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo
iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Taip pat pastaruoju metu ženkliai auga švietimo pagalbos poreikis. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie gavo kvalifikuotą švietimo pagalbą ikimokykliniame ugdyme, priešmokykliniame ir vėlesniuose ugdymo etapuose ženkliai lengviau tvarkosi su mokymosi, elgesio iššūkiais. Kartu su specialiaisiais, socialiniais pedagogais dirba ir psichologo, psichiatro kvalifikacijas įgiję specialistai, ypatingai daug dėmesio skirdami vaikams, turintiems elgesio, emocinių sunkumų bei sutrikimų, todėl manytina, kad auklėtojo apibrėžimui galėtų būti priskiriami ir psichologai, psichiatrai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Auklėtojas – asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki
penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, įgijęs auklėtojo ar pedagogo kvalifikaciją, kaip tai apibrėžia auklėtojo ar pedagogo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojantys teisės aktai arba psichologo ar psichiatro kvalifikaciją bei už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ Nepritarti. Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą Nr. 1.1, Vyriausybės pastabą Nr. 2.1 ir papildomų komitetų išvadas, siūlo Projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos apibrėžimo. 2.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235 1,3 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr.
SV-S-449 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
keičiamame Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje pateiktam siūlymui ir Įstatyme apibrėžus auklėtojo sąvoką, susiklostys situacija, kai fiziniai asmenys, teikiantys vaikų priežiūros paslaugas, ir švietimo sistemoje dirbantys asmenys bus įvardijami vienodai, tačiau jiems ir jų vykdomai veiklai bus keliami skirtingi reikalavimai, nes, vadovaujantis Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 „Dėl Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 2 ir 3 punktais, švietimo sistemoje dirbantis auklėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių /šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kuris privalo turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, būti baigęs vieną iš mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms arba edukologijos studijų krypties programų ir turėti auklėtojo kvalifikaciją. Pagal Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr.
ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“, 1.1 papunktį, ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančio auklėtojo darbas laikomas pedagoginiu. Auklėtojo sąvokos apibrėžime siūlomas nustatyti jo veiklos reikalavimas vienu metu prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus, įvertinus Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą įstatymo paskirtį, laikytinas nepagrįstu, nes auklėtojo prižiūrimų vaikų tėvai (įtėviai) ar vaiko globėjai teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką įgytų tik jei auklėtojas atitiktų nurodytą reikalavimą, nors neturėtų realių tokio reikalavimo laikymosi kontrolės priemonių. Įstatyme turi būti nustatyti reikalavimai vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams, o nurodyto auklėtojo veiklos reikalavimo nesilaikymas pirmiausia turėtų sukelti teisines pasekmes auklėtojui, vykdančiam su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą ir pažeidusiam jam nustatytas veiklos sąlygas, bet ne nurodytos išmokos gavėjams – auklėtojo prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos ir vietoj jos Įstatymo projekte nustatyti sąlygas gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką – nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui už kiekvieną fizinio asmens, vykdančio su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą, pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (-ais) (įtėviu (-iais)) ar globėju (-ais) už atlyginimą prižiūrimą vaiką (-us), nesukakusį amžiaus, kai pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Pritarti. Žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.1 ir Komiteto pasiūlymą Nr.
keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalis). 2.2
nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio per mėnesį. Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, pritarus Įstatymo projektu teikiamam siūlymui, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gautų apie
biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 8,9 mln. Eur. Pritarus Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų
ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektu teikiamam siūlymui įgyvendinti nuo 2024 m. liepos 1 d. iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 4,45 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka sukeltų administracinę naštą savivaldybių administracijoms ir šios išmokos gavėjams (kiekvieną mėnesį vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai turėtų pagrįsti auklėtojui sumokėto atlyginimo dydį, o savivaldybės administracija – apskaičiuoti mokamos vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį), taip pat įvertinus tai, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos tikslas – iš dalies kompensuoti vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų samdant auklėtoją patirtas išlaidas, ir siekiant Įstatyme nustatytų išmokų vaikams dydžių proporcingumo, siūlytina visiems vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams mokėti vienodo dydžio išmoką, kuri nepriklausytų nuo auklėtojui sumokėto atlyginimo dydžio ir būtų lygi 5,2 BSI
Pritarus šiam siūlymui, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, vaiko priežiūros kompensacinei išmokai apie 2 500 asmenų mokėti kasmet iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai skirti apie 7,7 mln. Eur, o pritarus ir Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., 2024 metais iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 3,85 mln. Eur. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalis). 2.3
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų Įstatymo projekto tikslų – suteikti tėvams (globėjams) galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, tačiau Įstatymo projekte nenustatytas reikalavimas vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, norintiems gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, dirbti.
Siekiant užtikrinti nurodytos išmokos taiklumą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turi vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai, kurie dirba. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalis). 2.4 Lietuvos
priežiūros metu, siūlytina apsvarstyti tikslingumą vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimą susieti su tam tikrų teisinių saugiklių nustatymu, pavyzdžiui, sutarties šalių patvirtinimu vaiko priežiūros sutartyje, kad vaiko tėvui (-ams) (įtėviui (-iams) ar globėjui (-ams), prieš sudarant nurodytą sutartį, auklėtojas pateikė pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, įrodančią, kad tinkamai įgyvendinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti darbo su vaikais apribojimai. Taip pat, įvertinus tai, kad vaiko priežiūros paslaugų teikimas – šiuo metu įstatymais nereglamentuota ūkinė veikla, kartu tikslinga spręsti ir vaiko priežiūrą vykdančio asmens civilinės atsakomybės draudimo klausimą. Pritarti. Šios nuostatos turės būti aptartos poįstatyminiuose teisės aktuose. 2.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 2353 5.
2353
nurodo, kad vaiko priežiūros kompensacine išmoka taip pat siekiama spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, kai vaikai nelanko įstaigų, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas (toliau – Įstaigos), dėl vietų jose trūkumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Taigi, vaikų, kurie dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse Įstaigose, ugdymą jau finansuoja valstybė. Be to, dalis savivaldybių administracijų, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo vaikams savo įsteigtose Įstaigose, siekdamos sumažinti finansinę naštą šeimoms, iš savo biudžetų lėšų vaikų tėvams (įtėviams), globėjams ar nevalstybinėms Įstaigoms kompensuoja dalį su vaikų ikimokykliniu ugdymu susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti dvigubo vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose ir kartu prižiūrimų auklėtojų, finansavimo, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama, jei vaikai nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse ar savivaldybių (dėl vietų jose trūkumo), ar nevalstybinėse Įstaigose. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalis). 2.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 2353 6.
2353
pateiktam siūlymui, siekiant užtikrinti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taiklumą, racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir išvengti situacijų, kai, prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams tarpusavyje sudarius vaiko priežiūros sutartį ir vienam iš jų prižiūrint savo auginamą ir
(ar) globojamą vaiką (-us), kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų būtų skirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei auklėtojas prižiūri savo, sutuoktinio (-ės) (sugyventinio (-ės)) auginamą ir
(ar) globojamą vaiką (-us). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas). 2.7
projektu siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką vaikams, skiriamą kiekvieną mėnesį vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų patiriamoms vaiko priežiūros išlaidoms kompensuoti, tačiau Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamoje Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo asmenys turėtų kreiptis pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos. Siekiant užtikrinti Įstatymo projektu teikiamų siūlymų suderinamumą su galiojančia išmokų vaikams skyrimo tvarka, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikto siūlymo ir pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, joje nustatant, kad asmenys turi teisę kreiptis dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo tokia pačia tvarka kaip ir dėl kitų išmokų vaikams, t. y. nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti Pakeisti 16 straipsnį 7 dalimi 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos. Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu 12 mėnesių, asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinio šios išmokos skyrimo šioje dalyje nustatyta tvarka.“ 5. Dėl išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo ir išmokos įvaikinus vaiką asmuo turi teisę kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.“ 2.8 Lietuvos
patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti lėšų Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti, siūlytina Įstatymo projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Seime kartu su Lietuvos Respublikos
rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Pritarti. 2.9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 2358 9.
2358
9Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą,
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, Socialinių išmokų apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ turės būti įdiegta funkcinė galimybė skirti ir mokėti naują išmoką vaikams, o Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje turės būti realizuota galimybė prašymą dėl šios išmokos vaikams skyrimo gyventojams pateikti elektroniniu būdu, siūlytina nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Pritarti iš dalies. Pritarta siūlymui numatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 2.10
teikiamus siūlymus į Įstatymą ir užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą, siūlytina:
ir Įstatymo projektu siūlomą nustatyti naują išmokų vaikams rūšį – vaiko priežiūros kompensacinę išmoką; Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.5. 2.11 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 2355 N
nustatant vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat nustatant, kurie iš Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų turi teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką; Pritarti. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 5 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius) ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vienkartinės išmokos vaikui, vienkartinės išmokos nėščiai moteriai ir vienkartinės išmokos įsikurti dydis apskaičiuojamas pagal teisės į išmoką atsiradimo dieną galiojusius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius.
Išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, vaiko laikinosios priežiūros išmokos ir išmokos įvaikinus vaiką dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, už kurį išmoka mokama, galiojančius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius.“ 2.12 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235 II
nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų tėvų globos (rūpybos) netekusiems vaikams ir jų globėjams (rūpintojams), teisinis reguliavimas, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos teisinį reguliavimą nustatyti Įstatymo II skyriuje, kuriame nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų vaikus auginantiems asmenims, teisinis reguliavimas;
Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. III skyriaus pavadinimo pakeitimo Pakeisti III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 2357 N 10.4.
2357 N 10.4. Įstatymo projektą papildyti teisės normomis, reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimas sustabdomas, jei savivaldybės administracija gauna vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų pranešimą apie laikinai sustabdytą vaiko priežiūrą, o nutraukiamas, jei asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, nutraukia vaiko priežiūros sutartį su fiziniu asmeniu, prižiūrinčiu vaiką, taip pat jei fizinis asmuo, prižiūrintis vaiką, vaikas ar išmokos gavėjas neatitinka Įstatyme jiems nustatytų reikalavimų). Pritarti. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 7 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius) ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo nors viename 1 straipsnio 2 dalies punkte, kai paskirta šio įstatymo 9¹ straipsnyje nustatyta išmoka, ar 6 straipsnio 3 dalyje, ar 7 straipsnio
dalyje nurodytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;“. 2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 20 punktu: „20) asmuo, kuriam paskirta šio įstatymo 9¹ straipsnyje nustatyta išmoka, nutraukia vaiko priežiūros sutartį su vaiko priežiūra vykdančiu fiziniu asmeniu – nuo vaiko priežiūros sutarties nutraukimo dienos;“. 3. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 21 punktu: „21) pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo nebevykdo vaikų dienos priežiūros Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį – nuo individualios veiklos ar darbo sutarties nutraukimo dienos;“. 4.
4Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 22 punktu:
„22) vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 9¹
straipsnyje nustatyta išmoka, pradedamas ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programą, arba jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas – nuo ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą arba nuo pradedamo teikti priešmokyklinio ugdymo pirmos dienos;“. 5. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 23 punktu:
„23) asmuo, kuriam paskirta šio įstatymo 9¹
straipsnyje nustatyta išmoka, ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir
(ar) globoja vaiką, nedirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nėra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis, – nuo darbo sutarties ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba savarankiškos veiklos nutraukimo dienos.“
6Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 9¹ straipsnyje nustatyta išmoka, laikinai neprižiūrimas pagal vaiko priežiūros sutartį vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens, nenutraukiant šios sutarties – nuo asmens, kuriam paskirta šio įstatymo 9¹ straipsnyje nustatyta išmoka, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikto pranešimo apie laikinai sustabdytą pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vykdomą vaiko priežiūrą gavimo savivaldybės administracijoje dienos iki pranešimo apie tęsiamą pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vykdomą vaiko priežiūrą gavimo savivaldybės administracijoje dienos.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-05-31 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-844 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2023-10-11 * Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-844 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui:
1) patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus;
2) atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128, lėšos įstatymo projekto Nr. XIVP-844 nuostatoms įgyvendinti, nėra suplanuotos. Pritarti. Siūloma įstatymo įgyvendinimą numatyti 2025 m. sausio 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-10-253 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas Įstatymo projektui bei Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos išsakytas pastabas, siūlome atitinkamai patobulinti projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Papildymas 12² 9¹straipsniu
Papildyti Įstatymą 12² 9¹straipsniu: „12² 9¹straipsnis. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka
išlaidos auklėtojo atlygiui mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 proc. auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. 2.
skiriama ir mokama auklėtojo prižiūrimo vaiko vienam iš tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui. 1. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį – skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (įtėviu) ar globėju (toliau – vaiko priežiūros sutartis) už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens, vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį (toliau – vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo), jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir
(ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis. 2. Už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka. 3. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama:
1) jeigu vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką;
2) už vaiką, kurio vienas iš vaiko tėvų
(įtėvių) ar globėjų kreipėsi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“ Pritarti. 2.
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2023-10-256 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 (buvusį 5) straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau
kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka ir išmoka įvaikinus vaiką skiriami ir mokami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-10-258 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 (buvusį 6) straipsnį ir jį išdėstyti taip:
šio straipsnio 2 3dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2025 m. sausio 1 d. 2. Jeigu vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai ir fizinis asmuo, vykdantis vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį, vaiko priežiūros sutartį pasirašė ir vaikas buvo prižiūrimas pagal šią sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio
mokama nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu vaikas, vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai ir vaiko priežiūros veiklą vykdantis fizinis asmuo atitinka Išmokų vaikams įstatymo 9¹ straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. 3.
apsaugos ir darbo ministras, savivaldybės iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengia ir 2024 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-10-25 I Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 2, 3, 16, 17, 18 IR 21 STRAIPSNIŲ IR III SKYRIAUS PAVADINIMO
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė