1203 Įstatymo projektas Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIVP-829 2021-09-14 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lyginamasis variantas

2021-09-14 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymas

2021 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja elektros energijos gamintojų, paslaugų teikėjų, vartotojų, elektros energijos rinkos dalyvių, tinklų operatorių ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo veiklos, asmens duomenų ir privatumo apsaugos bei ir vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 3. Šis įstatymas netaikomas teisiniams santykiams, atsirandantiems naudojantis kontaktiniu geležinkelių tinklu ir reglamentuojamiems Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, išskyrus tuos atvejus, kai šis kodeksas nustato kitaip.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią fizinis arba juridinis asmuo sutinka iš elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo tiesiogiai pirkti elektros energiją, o gamintojas – ją parduoti. 1¹. Balansavimo energija – elektros energija, kuri yra suvartojama (nesuvartojama) ar pagaminama (nepagaminama) nesilaikant balansavimo energijos tiekėjų grafikuose, sudarytuose Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, nurodytų elektros energijos kiekių. 2.

2Balansavimo energijos tiekėjas – asmuo, prekiaujantis balansavimo energija su perdavimo sistemos operatoriumi. 3. Buitinis elektros energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. 3¹. Didelio naudingumo kogeneracija – kombinuotas šilumos ir elektros energijos gamybos procesas, kai sutaupoma ne mažiau kaip 10 procentų kuro (pirminės energijos), palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba sutaupoma kuro mažesnės negu 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui. 4. Didmeninė prekyba elektros energija – prekyba elektros energija pagal dvišales sutartis, išskyrus su elektros energijos vartotojais sudaromas sutartis, ir (ar) prekyba elektros biržoje. 5. Elektros energetikos įmonė – asmuo, kuris vykdo bent vieną iš šių veiklų: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, kaupimo, tiekimo, elektros energijos paklausos telkimo, elektros energijos pirkimo siekiant ją perparduoti ir yra atsakingas už susijusius su šiomis veiklomis komercinius, techninius ir (ar) eksploatavimo įpareigojimus. 6. Elektros energetikos sektorius – valstybės energetikos sektoriaus dalis, apimanti elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, paklausos telkimą, vartojimą ir prekybą elektros energija. 7. Elektros energetikos sistema – visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti. 7¹. Elektros energetikos sistemos adekvatumas – elektros energetikos sistemos gebėjimas užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą ir elektros energijos tiekimo saugumą bet kuriuo momentu, esant normaliai ir avarinei sistemos būklei. 7².

7². Elektros energetikos sistemos pajėgumai (toliau – pajėgumai) – atskirų asmens nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginių elektros sistemoje, nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų sutelktų įrenginių galima tam tikra galia esant įprastoms sąlygoms, neatsižvelgiant į laiko ribojimus ar trumpalaikius nuokrypius. 8. Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui. 9. Elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas (toliau – gaminantis vartotojas) – elektros energijos vartotojas ar kitas asmuo, gaminantys elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, valdomuose nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti ir turintys teisę pagamintą, bet savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Elektros energijos birža (toliau – elektros birža) – didmeninės prekybos elektros energija sistema, organizuojama elektros biržos operatoriaus Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 11. Elektros energijos biržos dalyvis (toliau – elektros biržos dalyvis) – elektros biržos operatoriaus duomenų bazėje įregistruotas elektros energijos rinkos dalyvis, kuris verčiasi didmenine prekyba elektros energija, teikdamas pasiūlymus pirkti ir (ar) parduoti elektros energiją elektros biržoje. 12. Elektros energijos biržos operatorius (toliau – elektros biržos operatorius) – asmuo, administruojantis elektros biržą ir organizuojantis elektros biržoje vykdomą didmeninę prekybą elektros energija, veikiantis šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. 13.

13Elektros energijos gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis atitinkamą leidimą verstis šia veikla. 14. Elektros energijos garantinis tiekimas (toliau – garantinis tiekimas) – elektros energijos tiekimas, siekiant užtikrinti vartotojų, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, aprūpinimą elektros energija. 14¹. 14². Elektros energijos kaupimo paslauga – energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose. 14³. Elektros energijos paklausos telkimas (toliau – paklausos telkimas) – asmens veikla, apimanti jo paties ir (arba) grupės kitų vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių ir (arba) elektros energijos gamybos derinimą, siekiant nesuvartotos arba pagamintos elektros energijos kiekį ir (arba) nesuvartotą arba patiektą galią parduoti, pirkti arba pateikti aukcionui elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose. 15. Elektros energijos rinka – asmenų, kurie verčiasi elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir paklausos telkimo veikla, santykių visuma, kuri apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija ir sisteminių paslaugų teikimą ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti. 16. Elektros energijos rinkos dalyvis (toliau – rinkos dalyvis) – asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba elektros energija Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais.

Rinkos dalyviais laikomi perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatoriai, elektros energijos gamintojai, tiekėjai, balansavimo energijos tiekėjai, nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai, taip pat asmenys, turintys leidimą eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės, ar importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės. 17. Elektros energijos sąnaudos – visos elektros energijos sąnaudos, kurios patiriamos teikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais ir kurios apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp visos perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus gautos elektros energijos ir vartotojų suvartotos ar kitiems operatoriams persiųstos elektros energijos kiekio. 17¹. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo susitarimas, kuriuo, be kita ko, gamintojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų. 18. Elektros tinklai – elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomieji tinklai, tai yra visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti. 18¹. Energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo elektros energetikos sistemoje atidėjimas vėlesniam laikui, nei ji buvo pagaminta, arba elektros energijos pavertimas kitos formos energija ir tokios energijos laikymas, taip pat vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija arba naudojimas kaip kito energijos nešiklio. 18².

18². Energijos kaupimo įrenginys – elektros energetikos sistemos įrenginys, kuriame kaupiama energija (įskaitant elektros akumuliatorius, hidroakumuliacines elektrines, kondensatorius, suspausto oro ar vandenilio saugyklas). 18³. Esami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai – asmens nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginiai elektros sistemoje ir (ar) nepriklausomo elektros energijos paklausos telkėjo sutelkti įrenginiai, kurie yra pastatyti ar įrengti, rekonstruojami ar įrengiami iki kvalifikacinės atrankos pradžios ir kurie atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose elektros įrenginių įrengimą ir eksploatavimą, nustatytus reikalavimus ir naudojami veiklai, turint reikiamą leidimą ir (ar) atestatą. 18⁴. Garantinis elektros energijos tiekėjas – elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, atliekantis garantinį elektros energijos tiekimą vartotojams, kurių įrenginiai prijungti prie jo paties valdomų elektros tinklų, ir daugiau kaip 100 000 vartotojų aptarnaujantis elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, atliekantis garantinį elektros energijos tiekimą vartotojams, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų elektros tinklų. 19. Horizontalios integracijos įmonė – įmonė ar įmonių grupė, kuri verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo arba tiekimo veikla ir verčiasi kita su elektros energetika nesusijusia veikla. 20. Ilgalaikis planavimas – elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo pajėgumų plėtros, tiekimo vartotojams patikimumo užtikrinimo ir tam reikalingų ilgalaikių investicijų planavimas dešimties metų laikotarpiui, siekiant patenkinti elektros energijos poreikį sistemoje. 21. Integruota įmonė – vertikalios ar horizontalios integracijos įmonė. 21¹.

21¹. Išankstinis pajėgumų aukcionas – perdavimo sistemos operatoriaus dėl kiekvienos valstybės narės jungiamosios linijos (ar linijų), kuria (kuriomis) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema yra sujungta su tos atitinkamos valstybės narės elektros energetikos sistema, organizuojamas pajėgumų aukcionas, kuris vyksta prieš pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną. 22. Įmonės kontrolė – teisės, susitarimai ar kitos priemonės, kurios kiekviena atskirai ar visos kartu, atsižvelgiant į atitinkamas faktines ir (ar) teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą poveikį įmonei, visų pirma naudojantis:

1) nuosavybės teise arba teise naudotis visu asmens turtu ar jo dalimi;

2) įstatymų ir (ar) susitarimų pagrindu įgytomis teisėmis, turinčiomis lemiamą įtaką formuojant asmens organus, balsuojant arba priimant sprendimus. 23. Jungiamoji linija – elektros energetikos sistemas jungiantys elektros įrenginiai. 24. Jungtinė sistema – kelios elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemos, sujungtos viena ar daugiau jungiamųjų linijų. 24¹. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas – visuma teisės aktų nustatytų dokumentų, kuriuose pateikiami šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių ir jų įrengimo sprendiniai. 24². Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę projektuoti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, nurodytus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje. 24³.

24³. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę įrengti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, nurodytus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje. 24⁴. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo užsakovas (toliau – užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, užsakantys šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektavimo ir (ar) įrengimo paslaugas. 24⁵. Kritinis elektros energetikos sistemos laikotarpis (toliau – kritinis sistemos laikotarpis) – valanda ar kelios iš eilės einančios valandos, kai perdavimo sistemos operatoriaus nustatyta prieinama galia Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje yra mažesnė, negu būtina užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą, ir (ar) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema dirba izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo režimu. 24⁶. Kvalifikacinė atranka – procedūra, kuria perdavimo sistemos operatorius vertina asmenų, taip pat jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) sutelktų esamų ir (ar) planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams. 25. Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje ir kurią vartotojas gali vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu. 26.

26Lokalieji elektros tinklai – gamintojo ar vartotojo teritorijoje ir (ar) pastate esantys bei gamintojo ar vartotojo teisėtai valdomi žemos ir (ar) vidutinės įtampos elektros tinklai, transformatorių pastotės ir (ar) kiti elektros įrenginiai, naudojami persiunčiant elektros energiją prie jų prijungtiems vartotojų ir (ar) kitų asmenų objektams. 27. Nacionalinė balansavimo funkcija – balanso tarp elektros energijos gamybos ir vartojimo užtikrinimas pagal sistemos darbo saugumo ir patikimumo bei elektros energijos kokybės kriterijus elektros energetikos sistemos mastu. 28. Nefinansinės korporacijos – privatūs ir valstybiniai subjektai, kurių pagrindinė veikla yra ne finansinio tarpininkavimo veikla, o prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas siekiant uždirbti pelno. 28¹. Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas (toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas) – elektros energijos rinkos dalyvis, kuris, turėdamas reikiamą leidimą, vykdo vartotojų elektros energijos paklausos telkimo veiklą ir nėra susijęs su savo aptarnaujamų vartotojų tiekėju. Laikoma, kad nepriklausomas paklausos telkėjas ir tiekėjas, kaip ūkio subjektai, yra susiję, jeigu vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę kito ūkio subjekto akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę. 29. Nepriklausomas tiekėjas – asmuo, tiekiantis elektros energiją vartotojams ir turintis teisę verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla. 30. Pagalbinis apsaugos nuo elektros energijos kainų svyravimo instrumentas (toliau – pagalbinis instrumentas) – priemonė, skirta užtikrinti rinkos dalyvių apsaugą nuo galimų elektros energijos kainų svyravimų elektros biržoje. 30¹.

30¹. Pagrindinis pajėgumų aukcionas – pajėgumų aukcionas, perdavimo sistemos operatoriaus baigiamas ne vėliau kaip likus 48 mėnesiams iki šių pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios. 30². Pajėgumų aukcionas – išankstinis, pagrindinis ar papildomas pajėgumų aukcionas. 30³. Pajėgumų aukciono dalyvis – asmuo, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ir (ar) sutelkia esamus ir (ar) planuoja naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius ir kuris įvykdęs keliamus reikalavimus dalyvauja pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione. 30⁴. Pajėgumų pateikimo laikotarpis – laikotarpis, per kurį vykdoma pajėgumų užtikrinimo prievolė. 30⁵. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas – laikina priemonė, kuria užtikrinama, kad atlyginant už pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį bus pasiekiamas reikiamas elektros energijos tiekimo saugumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) Nr. 2019/943. 30⁶. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registras – perdavimo sistemos operatoriaus valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie kvalifikacinių atrankų ir pajėgumų aukcionų rezultatus, pajėgumų aukcionų dalyvius ir jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) sutelktus esamus ir (ar) planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, taip pat pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdytojų sudarytus susitarimus dėl pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimo. 30⁷. Pajėgumų užtikrinimo prievolė – įsipareigojimas palaikyti pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai pateikti pajėgumų aukcione laimėtus pajėgumus atitinkantį elektros energijos kiekį per kritinį sistemos laikotarpį. 30⁸.

30⁸. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdytojas (toliau – pajėgumų vykdytojas) – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, asmuo, kuris laimi pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną ir sudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi. 30⁹. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis – pajėgumų aukciono laimėtojo ir perdavimo sistemos operatoriaus sudaroma sutartis dėl pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo. 30¹⁰. Papildomas pajėgumų aukcionas – pajėgumų aukcionas, perdavimo sistemos operatoriaus baigiamas ne anksčiau kaip 13 mėnesių ir ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki šių pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios. 31. Paskirstytoji gamyba – elektros energijos gamyba prie skirstomųjų tinklų prijungtuose elektros energijos gamybos įrenginiuose. 32. Pažeidžiamas elektros energijos vartotojas (toliau – pažeidžiamas vartotojas) – buitinis elektros energijos vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kuris šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis pažeidžiamiems vartotojams nustatytomis papildomomis garantijomis. 33. Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą. 34. Perdavimo sistemos operatorius – asmuo, nuosavybės teise, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, ar kitais teisėtais pagrindais valdantis perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atliekantis nacionalinę balansavimo, dispečerinio valdymo ir sisteminių paslaugų teikimo funkcijas ir turintis atitinkamą veiklos licenciją. 35.

35Persiuntimo paslauga – elektros energijos perdavimas ir (ar) skirstymas iki sutartyje nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos. 35¹. Planuojami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai – asmens nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginiai elektros sistemoje ir (ar) nepriklausomo elektros energijos paklausos telkėjo sutelkti įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios ketina rekonstruoti ar naujai įrengti, ar pastatyti pajėgumų aukciono dalyvis, iki kvalifikacinės atrankos pradžios dar neturintis veiklai reikiamų leidimų ir (ar) atestatų. 35². Pradinė elektros energijos paklausa – pagal patvirtintą metodiką įvertinamas įprastu elektros energijos vartojimo režimu vartotojo suvartojamas elektros energijos kiekis, kuris naudojamas skaičiuojant vartotojo elektros energijos paklausos pokytį. 35³. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – finansinė garantija ar finansinis laidavimas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. 36. Reguliavimo energija – perdavimo sistemos operatoriaus dispečerinio centro nurodymu nupirkta ir (ar) parduota elektros energija, reikalinga nacionalinei balansavimo funkcijai atlikti. 37. Reguliavimo periodas – laikotarpis, kuriam nustatomos viršutinės elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos. 38. Reguliuojamasis trečiųjų asmenų dalyvavimas – procesas, kai gamintojai, tiekėjai ir vartotojai naudojasi perdavimo ar skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtomis sąlygomis. 39. Rezervinė galia – elektros energijos gamybos, vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių potencialas, kuris naudojamas nustatytam dažniui palaikyti, elektros energetikos sistemos balansui užtikrinti ir elektros energijai gaminti arba jos poreikiui sumažinti numatytais šios energijos gamybos sumažėjimo ar vartojimo padidėjimo atvejais. 40.

40Sisteminės paslaugos – perdavimo veiklos dalis, kuri užtikrina elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą, reikiamą galios rezervą ir pralaidumą perdavimo tinklais, laikantis nustatytų elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo reikalavimų. 41. Skirstymas – elektros energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais, išskyrus tiekimą. 42. Skirstomųjų tinklų operatorius – asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis skirstomųjų tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti, ir turintis atitinkamą veiklos licenciją. 42¹. Skirstomi pajėgumai – pajėgumų aukcione planuojami paskirstyti pajėgumai. 43. Tiekėjas – visuomeninis ar nepriklausomas tiekėjas, turintis atitinkamą veiklos licenciją ar leidimą verstis šia veikla. 44. Tiekimas – elektros energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojui. 45. Tiesioginė linija – elektros linija, jungianti elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, arba elektros energijos linija, jungianti elektros energijos gamintojo ir jo padalinių bei dukterinių įmonių ar vartotojų, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus. 46. Tinklų naudotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis elektros energijos persiuntimo paslauga. 47. Tinklų operatorius – perdavimo sistemos operatorius ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius. 48. Tinklų priežiūros darbai – elektros tinklų įrenginių darbo stabilumą, saugumą, patikimumą ir kokybę užtikrinantys veiksmai. 48¹.

48¹. Totali elektros energetikos sistemos avarija – elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo proceso nutrūkimas nustojus veikti visai elektros energetikos sistemai. 49. Tretieji asmenys – elektros energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka įgyja teisę pasinaudoti elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka. 50. Vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. 50¹. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau – vartotojo paklausos pokytis) – vartotojo įprasto elektros energijos vartojimo režimo pasikeitimas, kai vartotojas suvartoja mažiau ar daugiau negu įprasta elektros energijos ir (arba) galios, reaguodamas į rinkos veiksnius, įskaitant pagal laiką kintančias elektros energijos kainas ar tinklų operatoriaus mokamas sumas, arba priimdamas individualiai ar per nepriklausomą paklausos telkėją didmeninėje rinkoje pateiktą pasiūlymą už tam tikrą atlygį sumažinti arba padidinti savo elektros energijos vartojimą. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis išreiškiamas elektros energijos kiekiu ir (arba) galia. 51. Vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. 52. Vertikaliai integruota įmonė – įmonė ar įmonių grupė, kurios verčiasi bent viena elektros energijos perdavimo ar skirstymo veikla ir elektros energijos tiekimo ar gamybos veikla, ir kai tas pats asmuo ar asmenys turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti elektros energijos perdavimo ar skirstymo veikla ir bent viena tiekimo ar gamybos veikla besiverčiančias įmones arba būti jų kontroliuojamas. 53.

53Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valstybės energetiniu ir (ar) visuomenės saugumu, elektros energetikos sistemos darbo saugumu ir patikimumu, elektros energetikos sektoriaus neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, energijos išteklių diversifikavimu ir kitais šiame įstatyme numatytais darnios elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslais. 54. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – paslaugos, kurių teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais, viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir šių paslaugų sąrašu. 55. Visuomeninis tiekėjas – asmuo, įpareigotas tiekti elektros energiją jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esantiems šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytiems vartotojams. 56. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme ir kituose teisės aktuose. 1. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią fizinis arba juridinis asmuo sutinka iš elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo tiesiogiai pirkti elektros energiją, o gamintojas – ją parduoti. 2.

2Aktyvusis elektros energijos vartotojas (toliau – aktyvusis vartotojas) – elektros energijos vartotojas arba grupė kartu veikiančių tokių vartotojų, kurie vartoja ir (ar) kaupia elektros energiją, pagamintą jų nekilnojamuosiuose daiktuose, valdomuose nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, arba kurie parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, jeigu tokia ūkinė veikla nėra jų pagrindinė veikla. 3. Balansavimo elektros energija (toliau – balansavimo energija) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 11 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimo energija“. 4. Beveik tikrasis laikas – laikas, nuo tikrojo laiko paprastai atsiliekantis keliomis sekundėmis arba ne ilgiau, nei trunka Reglamente (ES) 2019/943 apibrėžtas atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje. 5. Buitinis elektros energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – elektros energijos vartotojas, kuris yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine veikla. 6. Didelio naudingumo kogeneracija – kogeneracija, kai sutaupoma ne mažiau kaip 10 procentų kuro (pirminės energijos), palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba kai sutaupoma kuro kogeneracijos įrenginiuose, kurių elektrinės bloko įrengtoji galia mažesnė nei 1 MW. 7. Didmeninė elektros energijos rinka – Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta rinka, kurioje prekiaujama elektros energijos produktais. 8. Disbalansas elektros energijos rinkoje (toliau – disbalansas) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2017/2195 2 straipsnio 8 punkte apibrėžtą sąvoką „disbalansas“. 9.

9Elektrinė – nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais asmens valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energijos gamybos įrenginių ir jų technologinių priklausinių, skirtų elektros energijai gaminti ar kogeneracijai. 10. Elektros energetikos įmonė – asmuo, kuris vykdo bent vieną iš šių veiklų: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo, energijos kaupimo, elektros energijos paklausos telkimo, elektros energijos pirkimo siekiant ją perparduoti, ir yra atsakingas už susijusius su šiomis veiklomis komercinius, techninius ir (ar) eksploatavimo įpareigojimus. 11. Elektros energetikos sektorius – valstybės energetikos sektoriaus dalis, apimanti elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, energijos kaupimą, elektros energijos paklausos telkimą, vartojimą, prekybą elektros energija ir kitą šiame įstatyme nurodytą veiklą, susijusią su elektros energija. 12. Elektros energetikos sistema – visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių energetikos įrenginių ir objektų, skirtų energijai kaupti, elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti. 13. Elektros energetikos sistemos adekvatumas – elektros energetikos sistemos gebėjimas užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą ir elektros energijos tiekimo saugumą bet kuriuo momentu, esant normaliai ir avarinei sistemos būklei. 14. Elektros energetikos sistemos balansavimas (toliau – balansavimas) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 10 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimas“. 15. Elektros energetikos sistemos balansavimo pajėgumai (toliau – balansavimo pajėgumai) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 13 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimo pajėgumas“. 16. Elektros energetikos sistemos balansavimo paslaugos (toliau – balansavimo paslaugos) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2017/2195 2 straipsnio 3 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimo paslaugos“. 17.

17Elektros energetikos sistemos balansavimo paslaugų teikėjas (toliau – balansavimo paslaugų teikėjas) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 12 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimo paslaugų teikėjas“. 18. Elektros energetikos sistemos lankstumas (toliau – lankstumas) – galimybė elektros energetikos sistemoje koreguoti elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo apimtį reaguojant į numatomus ar nenumatomus išorės veiksnius, tarp jų elektros energijos paklausos ir (ar) pasiūlos pokyčius bei kainų pokyčius elektros energijos rinkoje, siekiant nepertraukiamo ir efektyvaus paslaugų elektros energetikos sistemoje teikimo. 19. Elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugos (toliau – lankstumo paslaugos) – elektros energijos rinkos dalyvių teikiamos paslaugos, kurias skirstomųjų tinklų operatorius įsigyja reaguodamas į lankstumo poreikį savo valdomuose elektros tinkluose ir siekdamas užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą. 20. Elektros energetikos sistemos pajėgumai (toliau – pajėgumai) – atskirų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginių ir elektros energijos paklausos telkėjų sutelktų įrenginių galima tam tikra galia esant įprastoms sąlygoms, neatsižvelgiant į laiko ribojimus ar trumpalaikius nuokrypius. 21. Elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas (toliau – pajėgumų aukcionas) – išankstinis, pagrindinis ar papildomas elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas. 22. Elektros energetikos sistemos pajėgumų aukciono dalyvis (toliau – pajėgumų aukciono dalyvis) – asmuo, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ir (ar) sutelkia esamus ir (ar) planuoja naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius ir kuris įvykdęs keliamus reikalavimus dalyvauja pagrindiniame ar papildomame elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcione. 23.

23Elektros energetikos sistemos pajėgumų pateikimo laikotarpis (toliau – pajėgumų pateikimo laikotarpis) – laikotarpis, per kurį vykdoma elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolė. 24. Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmas (toliau – pajėgumų užtikrinimo mechanizmas) – laikina priemonė, kuria užtikrinama, kad atlyginant už pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį bus pasiekiamas reikiamas elektros energijos tiekimo saugumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) Nr. 2019/943. 25. Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registras (toliau – pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registras) – elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie kvalifikacinių atrankų ir pajėgumų aukcionų rezultatus, pajėgumų aukcionų dalyvius ir jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) sutelktus esamus ir (ar) planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, taip pat elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdytojų sudarytus susitarimus dėl elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimo. 26. Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolė (toliau – pajėgumų užtikrinimo prievolė) – įsipareigojimas palaikyti pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai pateikti pajėgumų aukcione laimėtus pajėgumus atitinkantį elektros energijos kiekį per kritinį elektros energetikos sistemos laikotarpį. 27.

27Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdytojas (toliau – pajėgumų vykdytojas) – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, asmuo, kuris laimi pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną ir sudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį su elektros energijos perdavimo sistemos operatoriumi. 28. Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis (toliau – pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis) – pajėgumų aukciono laimėtojo ir elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus sudaroma sutartis dėl pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo. 29. Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria tarpusavyje prekiauja elektros energijos rinkos dalyviai ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui. 30. Elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas (toliau – gaminantis vartotojas) – elektros energijos vartotojas, gaminantis elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, valdomuose nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti ir turintis teisę pagamintą, bet savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka. 31. Elektros energijos apskaitos prietaisas (toliau – apskaitos prietaisas) – matavimo priemonė suvartotam iš elektros tinklų ir (ar) patiektam į elektros tinklus elektros energijos kiekiui matuoti. 32. Elektros energijos birža (toliau – elektros birža) – prekybos elektros energija sistema, organizuojama paskirtojo elektros energijos rinkos operatoriaus. 33.

33Elektros energijos biržos dalyvis (toliau – elektros biržos dalyvis) – paskirtojo elektros energijos rinkos operatoriaus duomenų bazėje įregistruotas elektros energijos rinkos dalyvis, kuris vykdo prekybą elektros energija, teikdamas pasiūlymus pirkti ir (ar) parduoti elektros energiją šios energijos biržoje. 34. Elektros energijos didmenininkas (toliau – didmenininkas) – asmuo, kuris perka elektros energiją siekdamas ją perparduoti Lietuvos Respublikoje ir (ar) už jos ribų. 35. Elektros energijos gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis leidimą vykdyti šią veiklą. 36. Elektros energijos garantinis tiekimas (toliau – garantinis tiekimas) – elektros energijos tiekimas, siekiant ja aprūpinti vartotojus, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. 37. Elektros energijos kaupimo paslauga – paslauga, kurią naudodami energijos kaupimo įrenginius juos valdantys asmenys teikia viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose. 38. Elektros energijos paklausos telkėjas (toliau – paklausos telkėjas) – nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, vykdantis elektros energijos paklausos telkimą ir teikiantis savo vartotojams su elektros energijos paklausos telkimu susijusias paslaugas. 39. Elektros energijos paklausos telkimas (toliau – paklausos telkimas) – asmens veikla, apimanti jo paties ir (ar) grupės kitų vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių ir (ar) elektros energijos pasiūlos (gamybos) derinimą, siekiant nesuvartotos arba pagamintos elektros energijos kiekį ir (ar) nesuvartotą arba patiektą galią parduoti, pirkti arba pateikti aukcionui viename ar daugiau elektros energijos rinkos segmentų. 40.

40Elektros energijos perdavimas (toliau – perdavimas) – elektros energijos persiuntimas šios energijos perdavimo tinklais, siekiant ją pristatyti elektros energijos vartotojams arba skirstomųjų tinklų operatoriams, išskyrus elektros energijos tiekimą. 41. Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius) – asmuo, nuosavybės teise, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, ar kitais teisėtais pagrindais valdantis elektros energijos perdavimo tinklus, užtikrinantis šių tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsakantis už Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis, atliekantis balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinį valdymą ir turintis atitinkamą veiklos licenciją. 42. Elektros energijos persiuntimo paslauga (toliau – persiuntimo paslauga) – elektros energijos perdavimas ir (ar) skirstymas iki sutartyje nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos. 43. Elektros energijos perskirstymas (toliau – perskirstymas) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 26 punkte apibrėžtą sąvoką „perskirstymas“. 44. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, kurios pagrindu elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją šios energijos vartotojui, išskyrus sutartis, susijusias su elektros energijos rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. 45. Elektros energijos rinka – santykių visuma, kuri apima prekybą elektros energija, elektros energijos gamybą, paklausos telkimą, energijos kaupimą ir (ar) kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje ir kuri yra susijusi su prekybos pasiūlymų teikimu viename ar daugiau elektros energijos rinkos segmentų, tarp jų ir balansavimo paslaugų rinkoje. 46.

46Elektros energijos rinkos dalyvis (toliau – rinkos dalyvis) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 25 punkte apibrėžtą sąvoką „rinkos dalyvis“. 47. Elektros energijos rinkos išvestinė finansinė priemonė (toliau – išvestinė finansinė priemonė) – finansinė priemonė, nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 5, 6 ar 7 punkte ir susieta su elektros energija. 48. Elektros energijos rinkos segmentai – elektros energijos rinką sudarančios smulkesnės prekybos elektros energija ir (ar) paslaugomis elektros energetikos sektoriuje rinkos, įskaitant elektros biržą ir nebiržines rinkas, taip pat kitas rinkas, skirtas prekybai elektros energija, pajėgumais, papildomomis ir lankstumo paslaugomis visais laikotarpiais, tarp jų išankstinių sandorių, kitos paros ir einamosios paros rinkas. 49. Elektros energijos sąnaudos – visos elektros energijos sąnaudos, kurios patiriamos teikiant persiuntimo paslaugą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais ir kurios apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp visos perdavimo sistemos operatoriaus ar elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus gautos elektros energijos ir šios energijos vartotojų suvartotos ar kitiems elektros tinklų operatoriams persiųstos elektros energijos kiekio. 50. Elektros energijos skirstymas (toliau – skirstymas) – elektros energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais, išskyrus elektros energijos tiekimą. 51.

51Elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius (toliau – skirstomųjų tinklų operatorius) – reikiamą veiklos licenciją turintis asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis elektros energijos skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, užtikrinantis skirstomųjų tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis šių tinklų sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti, ir atsakantis už šios sistemos sujungimą su kitomis sistemomis. 52. Elektros energijos tiekėjas (toliau – tiekėjas) – visuomeninis ar nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, turintys atitinkamai veiklos licenciją ar leidimą vykdyti šią veiklą. 53. Elektros energijos tiekimas (toliau – tiekimas) – elektros energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas šios energijos vartotojui. 54. Elektros energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kuris elektros energiją perka ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti. 55. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo susitarimas, kuriuo gamintojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų. 56. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taškas (toliau – prijungimo taškas) – elektros tinklų sąsajos vieta, kurioje elektros energijos gamybos įrenginys, jungiamoji elektros linija, elektros energijos skirstomieji tinklai, vartotojo objektas ar kitas elektros tinklų naudotojo įrenginys prijungiamas prie elektros energijos perdavimo tinklų, skirstomųjų tinklų ar kitų elektros tinklų sistemos, kaip nustatyta prijungimo prie elektros tinklų sutartyje.

Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taškas nustatomas nuosavybės ribų akte ir, jeigu nenurodyta kitaip, sutampa su šiame akte nustatyta elektros tinklų operatoriaus ir jų naudotojo elektros tinklų nuosavybės riba. 57. Elektros tinklai – visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti. 58. Elektros tinklo perkrova (toliau – perkrova) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 4 punkte apibrėžtą sąvoką „perkrova“. 59. Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga. 60. Elektros tinklų operatorius (toliau – tinklų operatorius) – perdavimo sistemos operatorius ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius. 61. Elektros tinklų priežiūros darbai (toliau – tinklų priežiūros darbai) – elektros tinklų įrenginių darbo stabilumą, saugumą, patikimumą ir kokybę užtikrinantys veiksmai. 62. Energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo elektros energetikos sistemoje atidėjimas vėlesniam laikui, nei ji buvo pagaminta, arba elektros energijos pavertimas kitos formos energija ir tokios energijos laikymas, taip pat vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija arba naudojimas kaip kito energijos nešiklio. 63.

63Energijos kaupimo įrenginys – elektros energetikos sistemos įrenginys, kuriame kaupiama energija (įskaitant elektros akumuliatorius, hidroakumuliacines elektrines, kondensatorius, suspausto oro ar vandenilio saugyklas). 64. Esami elektros energetikos sistemos pajėgumus užtikrinantys įrenginiai (toliau – esami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai) – nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginiai ir (ar) paklausos telkėjo sutelkti įrenginiai, kurie yra pastatyti ar įrengti, rekonstruojami ar įrengiami iki kvalifikacinės atrankos pradžios ir kurie atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose elektros įrenginių įrengimą ir eksploatavimą, nustatytus reikalavimus ir naudojami veiklai, turint reikiamą leidimą ir (ar) atestatą. 65. Garantinis elektros energijos tiekėjas – skirstomųjų tinklų operatorius, atliekantis garantinį elektros energijos tiekimą vartotojams, kurių įrenginiai prijungti prie jo paties valdomų elektros tinklų, ir daugiau kaip 100 000 vartotojų aptarnaujantis skirstomųjų tinklų operatorius, atliekantis garantinį elektros energijos tiekimą vartotojams, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų elektros tinklų. 66. Horizontaliai integruota elektros energetikos įmonė (toliau – horizontaliai integruota įmonė) – įmonė ar įmonių grupė, kuri verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių – elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu arba tiekimu – ir kita su elektros energetika nesusijusia veikla. 67. Integruota elektros energetikos įmonė (toliau – integruota įmonė) – vertikaliai ar horizontaliai integruota elektros energetikos įmonė. 68.

68Integruotieji elektros tinklo komponentai – į elektros energijos perdavimo arba skirstymo tinklus integruoti elektros įrenginiai ir (ar) jų technologiniai priklausiniai, įskaitant energijos kaupimo įrenginius, naudojami tik saugiam ir patikimam elektros energijos perdavimo arba skirstymo sistemos veikimui užtikrinti, o ne elektros energetikos sistemai balansuoti ar elektros tinklo perkrovai valdyti. 69. Išankstinis elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas (toliau – išankstinis pajėgumų aukcionas) – perdavimo sistemos operatoriaus dėl kiekvienos valstybės narės jungiamosios elektros linijos (ar linijų), kuria (kuriomis) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema yra sujungta su tos valstybės narės elektros energetikos sistema, organizuojamas pajėgumų aukcionas, kuris vyksta prieš pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną. 70. Išmanioji elektros energijos apskaitos sistema (toliau – išmanioji apskaitos sistema) – į elektros tinklą perduotos elektros energijos kiekį ir (ar) iš šio tinklo suvartotos elektros energijos kiekį matuojanti išmanioji energijos apskaitos sistema. Išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas yra sudedamoji išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos dalis. 71. Išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas (toliau – išmanusis apskaitos prietaisas) – elektros energijos apskaitos prietaisas, kurio veikimas grindžiamas elektroninėmis technologijomis ir kuris elektroniniu ryšiu gali sąveikauti su vartotojo sistemomis beveik tikruoju laiku. 72. Įmonės kontrolė – teisės, susitarimai ar kitos priemonės, kurios kiekviena atskirai ar visos kartu, atsižvelgiant į atitinkamas faktines ir (ar) teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką įmonei, naudojantis:

1) nuosavybės teise arba teise naudotis visu asmens turtu ar jo dalimi;

2) įstatymų ir (ar) susitarimų pagrindu įgytomis teisėmis, turinčiomis lemiamą įtaką formuojant asmens organus, balsuojant arba priimant sprendimus. 73.

73Jungiamoji elektros linija (toliau – jungiamoji linija) – elektros energetikos sistemas jungiančių elektros įrenginių visuma. 74. Jungtinė sistema – kelios elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemos, sujungtos viena ar daugiau jungiamųjų elektros linijų. 75. Kainų reguliavimo periodas – laikotarpis, kuriam nustatomos elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinės ribos. 76. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas – visuma teisės aktų nustatytų dokumentų, kuriuose pateikiami šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių ir jų įrengimo sprendiniai. 77. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę projektuoti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, nurodytus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje. 78. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę įrengti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, nurodytus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje. 79. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo užsakovas (toliau – užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, užsakantys šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektavimo ir (ar) įrengimo paslaugas. 80.

80Kintamosios elektros energijos kainos sutartis (toliau – kintamosios kainos sutartis) – elektros energijos tiekėjo ir vartotojo sudaroma elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, kurios kainodara atitinka kainos kitimą elektros energijos rinkoje, įskaitant kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkas, tokiais intervalais, kurie yra ne retesni kaip atsiskaitymai rinkoje. 81. Kritinis elektros energetikos sistemos laikotarpis (toliau – kritinis sistemos laikotarpis) – valanda ar kelios iš eilės einančios valandos, kai perdavimo sistemos operatoriaus nustatyta prieinama galia Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje yra mažesnė, negu būtina užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą, ir (ar) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema dirba izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo režimu. 82. Kvalifikacinė atranka – procedūra, kuria perdavimo sistemos operatorius vertina asmenų, taip pat jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) sutelktų esamų ir (ar) planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams. 83. Leistina naudoti galia – didžiausia galia, kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje ir kurią vartotojas gali vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu. 84. Lokalieji elektros tinklai – gamintojo ar vartotojo teritorijoje ir (ar) pastate esantys bei gamintojo ar vartotojo teisėtai valdomi žemos ir (ar) vidutinės įtampos elektros tinklai, transformatorių pastotės ir (ar) kiti elektros įrenginiai, naudojami persiunčiant elektros energiją prie jų prijungtiems vartotojų ir (ar) kitų asmenų objektams. 85. Nefinansinės korporacijos – sąvoka atitinka 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamento (EU) Nr.

1072/2013 dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą sąvoką „ne finansų bendrovės“. 86. Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas (toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas) – asmuo, kuris, turėdamas reikiamą leidimą, vykdo vartotojų elektros energijos paklausos telkimo veiklą ir nėra susijęs su savo aptarnaujamų vartotojų tiekėju. Laikoma, kad nepriklausomas paklausos telkėjas ir tiekėjas, kaip ūkio subjektai, yra susiję, jeigu vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę kito ūkio subjekto akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę. 87. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas (toliau – nepriklausomas tiekėjas) – asmuo, rinkos sąlygomis tiekiantis elektros energiją ir turintis leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą. 88. Pagrindinis elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas (toliau – pagrindinis pajėgumų aukcionas) – pajėgumų aukcionas, perdavimo sistemos operatoriaus baigiamas ne vėliau kaip likus 48 mėnesiams iki šių pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios. 89. Papildomas elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas (toliau – papildomas pajėgumų aukcionas) – pajėgumų aukcionas, perdavimo sistemos operatoriaus baigiamas ne anksčiau kaip 13 mėnesių ir ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki šių pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios. 90. Papildomos paslaugos – perdavimo sistemos operatoriaus iš rinkos dalyvių įsigyjamos paslaugos, būtinos elektros tinklams eksploatuoti, įskaitant balansavimo paslaugas ir su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas, išskyrus perkrovos valdymo priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) 2019/943. 91.

91Parodomasis projektas – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 24 punkte apibrėžtą sąvoką „parodomasis projektas“. 92. Paskirstytoji elektros energijos gamyba (toliau – paskirstytoji gamyba) – elektros energijos gamyba prie skirstomųjų tinklų prijungtuose elektros energijos gamybos įrenginiuose. 93. Paskirtasis elektros energijos rinkos operatorius (toliau – paskirtasis rinkos operatorius) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 8 punkte apibrėžtą sąvoką „paskirtasis elektros energijos rinkos operatorius“. 94. Pažeidžiamas elektros energijos vartotojas (toliau – pažeidžiamas vartotojas) – buitinis vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kuris šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis pažeidžiamiems vartotojams nustatytomis papildomomis garantijomis. 95.

95Piliečių energetikos bendrija – šiame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantis juridinis asmuo:

1) kurio veikla yra pagrįsta savanorišku bei atviru dalininkų ar narių, atitinkančių šio įstatymo 22² straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu ir kurį tokie dalininkai ar nariai veiksmingai kontroliuoja;

2) kurio steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams ar nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jos vykdo veiklą, ir kurio pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas;

3) kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus gali vartoti (dalytis) elektros energiją ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir (ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams ar nariams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą. 96. Planuojami elektros energetikos sistemos pajėgumus užtikrinantys įrenginiai (toliau – planuojami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai) – nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginiai ir (ar) paklausos telkėjo sutelkti įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios ketina rekonstruoti, naujai įrengti ar pastatyti šių pajėgumų aukciono dalyvis, iki kvalifikacinės atrankos pradžios dar neturintis reikiamų leidimų ir (ar) atestatų. 97. Pradinė elektros energijos paklausa – pagal patvirtintą metodiką įvertinamas įprastu elektros energijos vartojimo režimu vartotojo suvartojamas elektros energijos kiekis, kuris naudojamas skaičiuojant vartotojo elektros energijos paklausos pokytį. 98. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – finansinė garantija ar finansinis laidavimas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. 99.

99Reguliuojamasis trečiųjų asmenų dalyvavimas – procesas, kai tretieji asmenys naudojasi elektros energijos perdavimo ar skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtomis sąlygomis. 100. Skirstomi elektros energetikos sistemos pajėgumai (toliau – skirstomi pajėgumai) – pajėgumų aukcione planuojami paskirstyti pajėgumai. 101. Su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos – perdavimo sistemos operatoriaus įsigyjamos paslaugos, kuriomis jis naudojasi nuostoviosios būsenos įtampai reguliuoti, greitam reaktyviosios srovės tiekimui, vietos tinklo stabilumo inercijai, trumpojo jungimo srovei, paleidimo po totalios elektros energetikos sistemos avarijos galimybei ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo galimybei užtikrinti. 102. Tiesioginė elektros linija (toliau – tiesioginė linija) – elektros linija, jungianti elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, arba elektros linija, jungianti gamintojo ir jo padalinių bei patronuojamųjų įmonių ar vartotojų, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus, arba elektros linija, jungianti gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, ir vartotojo objektus, kai elektros energijos gamybos vieta yra neprijungta prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, o vartojimo vieta – prijungta prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų. 103. Totali elektros energetikos sistemos avarija – elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo proceso nutrūkimas nustojus veikti visai elektros energetikos sistemai. 104. Tretieji asmenys – elektros tinklų naudotojai ir rinkos dalyviai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka įgyja teisę pasinaudoti elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti. 105.

105Už balansą elektros energijos rinkoje atsakinga šalis (toliau – už balansą atsakinga šalis) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 14 punkte apibrėžtą sąvoką „už balansą atsakinga šalis“. 106. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau – vartotojo paklausos pokytis) – vartotojo įprasto elektros energijos vartojimo režimo pasikeitimas, kai vartotojas suvartoja mažiau ar daugiau negu įprasta elektros energijos ir (ar) galios, reaguodamas į rinkos veiksnius, įskaitant pagal laiką kintančias elektros energijos kainas ar tinklų operatoriaus mokamas sumas, arba priimdamas individualiai ar per paklausos telkėją elektros energijos rinkoje pateiktą pasiūlymą už tam tikrą atlygį sumažinti arba padidinti savo elektros energijos vartojimą. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis išreiškiamas elektros energijos kiekiu ir (ar) galia. 107. Vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. 108. Vertikaliai integruota elektros energetikos įmonė (toliau – vertikaliai integruota įmonė) – įmonė ar įmonių grupė, kai jos verčiasi bent viena perdavimo ar skirstymo veikla ir tiekimo ar gamybos veikla ir kai tas pats asmuo ar asmenys turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti perdavimo ar skirstymo veikla ir bent viena tiekimo ar gamybos veikla besiverčiančias įmones arba būti jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas. Įmonės kontrolė čia suprantama taip, kaip apibrėžta šiame įstatyme. 109.

109Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valstybės energetiniu ir (ar) visuomenės saugumu, elektros energetikos sistemos darbo saugumu ir patikimumu, elektros energetikos sektoriaus neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, energijos išteklių diversifikavimu ir kitais šiame įstatyme numatytais darnios elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslais. 110. Visuomeninis elektros energijos tiekėjas (toliau – visuomeninis tiekėjas) – asmuo, įpareigotas tiekti elektros energiją jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esantiems šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytiems vartotojams. 111. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943 ir šio reglamento VII skyriuje nurodytų sričių tinklo kodeksuose ir gairėse (toliau – tinklo kodeksai ir gairės).“

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 1 dalį. 1. Elektros energetikos politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), tvirtindamas Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir priimdamas įstatymus.

4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 1) teikia Seimui tvirtinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją;

2Papildyti 6 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu:

„3) nustato piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 4 punktu:

„4) Tarybos teikimu nustato Reglamento (ES) 2019/943 25 straipsnyje nurodytą patikimumo standartą;“. 4. Buvusį 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikyti 5 punktu. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 4 punktą. 4) tvirtina išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus;

2Pakeisti 7 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) tvirtina Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisykles;“. 3. Papildyti 7 straipsnį nauju 19 punktu:

„19) vadovaudamasi Reglamento (ES) 2019/943 20 straipsnio nuostatomis, parengia ir tvirtina Lietuvos elektros rinkos plėtros ir įgyvendinimo planą;“. 4. Buvusį 7 straipsnio 19 punktą laikyti 20 punktu. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) tvirtina elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų, ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainos, ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios prie perdavimo paslaugos kainos skaičiavimo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų paslaugų ir elektros energijos kainų viršutines ribas, ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainą ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos;“. 2.

2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) tvirtina Naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kainų skaičiavimo metodiką, perdavimo sistemos operatoriaus pateiktas perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymą, jų pralaidumo nustatymą, paskirstymą ir perkrovų valdymą reglamentuojančias taisykles;“. 3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) nustato prekybos elektros energija tvirtina Elektros energijos rinkos priežiūros tvarką tvarkos aprašą;“. 4. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip:

„20) derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Taryba suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką;“. 5. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip:

„28) atlieka pajėgumų aukcionų vertinimą ir skelbia išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, įvertintai pagal pajėgumų aukciono rezultatus;“. 6. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 3 dalies 30 punktą. 30) vykdo pajėgumų aukcionų stebėseną ir atlieka jų vertinimą;

7Papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju 36 punktu:

„36) nustato pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos rengimo sąlygas ir tvirtina tinklų operatorių parengtus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus;“. 8. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 37 punktu:

„37) nustato skirstomųjų tinklų operatoriaus Tarybai teikiamos informacijos apie aktyviuosius vartotojus apimtį ir šios informacijos teikimo tvarką;“. 9.

9Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 38 punktu:

„38) tvirtina skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtą Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą;“. 10. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 39 punktu:

„39) tvirtina išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus;“. 11. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 40 punktu:

„40) suteikia leidimą perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius šio įstatymo 48³ ir 48⁴ straipsniuose nustatyta tvarka;“. 12. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 41 punktu:

„41) rengia ir tvirtina tinklų operatoriams privalomas šio įstatymo 48³ straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų konkursų sąlygų ir tvarkos gaires;“. 13. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 42 punktu:

„42) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, nustatantį perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų specifikacijas ir reglamentuojantį šių paslaugų įsigijimą ir naudojimą;“. 14. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 43 punktu:

„43) prižiūri, ar tinkamai panaudojamos investicijos pagal perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, ir įvertinusi, ar toks investicijų panaudojimas yra suderinamas su neprivalomu dešimties metų visos Sąjungos tinklo plėtros planu, nurodytu Reglamento (ES) 2019/943 30 straipsnio 1 dalies b punkte ir 48 straipsnyje (toliau – Europos Sąjungos tinklo plėtros planas), šio įvertinimo rezultatus skelbia metinėje ataskaitoje Europos Komisijai, teikiamoje pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalį;“. 15.

15Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 44 punktu:

„44) atlieka elektros energijos rinkos ir atskirų jos segmentų veikimo tyrimus ir nustato įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims;“. 16. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 45 punktu:

„45) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus parengtas balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, atitinkančias šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/2195 nustatytus reikalavimus;“. 17. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 46 punktu:

„46) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus ir paskirtojo rinkos operatoriaus parengtas Reglamento (ES) 2015/1222 9 straipsnyje nurodytas sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus);“. 18. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 47 punktu:

„47) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus parengtas sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus), kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2016/631, Reglamentą (ES) 2016/1388, Reglamentą (ES) 2016/1447, Reglamentą (ES) 2016/1719, Reglamentą (ES) 2017/1485, Reglamentą (ES) 2017/2195 ir Reglamentą (ES) 2017/2196;“. 19. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 48 punktu:

„48) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą metodiką dėl jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo skaičiavimo, paskirstymo ir (ar) papildomų paslaugų teikimo, kai šių santykių nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/943 ir (ar) tinklo kodeksai ir gairės;“. 20. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 49 punktu:

„49) skiria ir atšaukia paskirtąjį rinkos operatorių Reglamente (ES) 2015/1222 nustatyta tvarka ir sąlygomis;“. 21.

21Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 50 punktu:

„50) tvirtina ir viešai skelbia perdavimo sistemos operatoriaus vadovaujantis Reglamentu (ES) 2019/943 apskaičiuotą bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę, kurios pagrindu suskaičiuoja ir pateikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai šio reglamento 25 straipsnyje nustatytą patikimumo standartą;“. 22. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 51 punktu:

„51) atlieka elektros energijos rinkos ir (ar) atskirų jos segmentų stebėseną pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011;“. 23. Buvusį 9 straipsnio 3 dalies 36 punktą laikyti 52 punktu ir jį išdėstyti taip:

„52) šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu ir ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi pavestas funkcijas.“

24Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) kaip laikomasi perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymo, jų pralaidumo nustatymo, paskirstymo ir perkrovų valdymo taisyklių perdavimo sistemos operatoriaus ir paskirtojo rinkos operatoriaus parengtų ir Tarybos patvirtintų sąlygų, metodikų ir (ar) kitų teisės aktų (dokumentų), kurių reikalaujama pagal šį įstatymą ir (ar) Europos Sąjungos reglamentus. Taryba turi teisę teikti privalomus nurodymus perdavimo sistemos operatoriui ir paskirtajam rinkos operatoriui, veikiantiems pagal kompetenciją, dėl šių taisyklių sąlygų, metodikų ir (ar) kitų teisės aktų (dokumentų) koregavimo ar keitimo vadovaudamasi taikomų Europos Sąjungos reglamentų reikalavimais;“. 25. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kaip laikomasi elektros energijos persiuntimo patikimumo ir tinklo saugumo reikalavimų, kaip šių reikalavimų buvo laikomasi pastaruosius 5 metus ir kaip laikomasi paslaugų kokybės reikalavimų;“. 26.

26Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kad tinklų operatoriai savo interneto svetainėse skelbtų atitinkamą informaciją, susijusią su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajėgumų paskirstymu suinteresuotiems asmenims su jų eksploatuojamos sistemos veikla ir naudojimu susijusią informaciją, kurią privaloma viešai skelbti laikantis įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“. 27. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos rūšys elektros energetikos sektoriuje, užtikrinant būtų užtikrintas elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nepriklausomumas nuo gamybos ir tiekimo veiklos interesų, taip kaip nustatyta šiame įstatyme, ir siekiant išvengti išvengta šių veiklos rūšių arba kitos su elektros energija susijusios ar nesusijusios veiklos kryžminio subsidijavimo;“. 28. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) kaip laikomasi Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklių;“. 29. Papildyti 9 straipsnio 4 dalį nauju 11 punktu:

„11) kaip tinklų operatoriai ir kiti rinkos dalyviai vykdo šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir (ar) kituose teisės aktuose, taip pat Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/942 (toliau – Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra), privalomuose sprendimuose nustatytas pareigas;“. 30. Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 12 punktu:

„12) pagal savo kompetenciją tinklo kodeksų ir gairių įgyvendinimą taikant nacionalines priemones arba, kai to reikia, koordinuotas regionines ir (ar) Europos Sąjungos lygmens priemones;“. 31.

31Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 13 punktu:

„13) kaip užtikrinamos aktyviųjų vartotojų ir piliečių energetikos bendrijų teisės ir teisėti interesai, įskaitant nepagrįstų kliūčių ir apribojimų jų veiklai ir veiklos plėtrai šalinimą;“. 32. Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 14 punktu:

„14) ne rečiau kaip kartą per metus savo interneto svetainėje skelbia rekomendacijas dėl asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, taikomų parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų paslaugų nereguliuojamų kainų atitikties šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir teikia jas Konkurencijos tarybai.“

33Buvusį 9 straipsnio 4 dalies 11 punktą laikyti 15 punktu. 7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Elektros energetikos sektoriaus sandara

Elektros energetikos sektorių sudaro elektros energijos vartotojai, gamintojai, nepriklausomi ir visuomeniniai tiekėjai, nepriklausomi paklausos telkėjai, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai ir elektros biržos operatorius rinkos dalyviai, tinklų operatoriai, tinklų naudotojai, vartotojai ir paskirtasis rinkos operatorius, veikiantys šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, Elektros energijos rinkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat jų tarpusavio santykiai ir santykiai su elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymo srities institucijomis.“

8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių;“. 2.

2Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu asmuo numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas yra gaminantis vartotojas ir numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose.“

3Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas yra gaminantis vartotojas arba siekia tapti gaminančiu vartotoju ir numato statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas gaminantis vartotojas arba asmuo, siekiantis tapti gaminančiu vartotoju ir numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.“

4Papildyti 16 straipsnį 21¹ dalimi:

„21¹.

Aktyviesiems vartotojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą nereikalingas. Aktyviesiems vartotojams, sudarantiems sutartis, kaip nustatyta 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 1348/2014 dėl duomenų teikimo, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 8 straipsnio 2 ir 6 dalys (toliau – Reglamentas (ES) 1348/2014), 4 straipsnio 1 dalies b punkte, dėl elektros energijos, kurią pagamino atskiras ne didesnio kaip 10 MW pajėgumo gamybos vienetas arba ne didesnio kaip 10 MW bendro pajėgumo gamybos vienetai, fizinio tiekimo ir norintiems parduoti elektros energiją vartotojams, nepriskirtiems aktyviajam vartotojui, kurį sudaro grupė vartotojų, leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą nereikalingas.“

5Papildyti 16 straipsnį 21² dalimi:

„21². Piliečių energetikos bendrijoms, norinčioms parduoti elektros energiją savo dalininkams ar nariams, taip pat piliečių energetikos bendrijoms, elektros energiją gaminančioms iš atsinaujinančių išteklių, leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą nereikalingas. Piliečių energetikos bendrijoms, sudarančioms sutartis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 1348/2014 4 straipsnio 1 dalies b punkte, dėl elektros energijos, kurią pagamino atskiras ne didesnio kaip 10 MW pajėgumo gamybos vienetas arba ne didesnio kaip 10 MW bendro pajėgumo gamybos vienetai, fizinio tiekimo ir norinčioms parduoti elektros energiją vartotojams, kurie nėra tos piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai, leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą nereikalingas.“

9 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga dėl licencijos ar leidimo išdavimo termino netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais kitais asmenimis dėl licencijuojamos ar leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) ir kai yra prašoma išduoti perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licenciją teritorijoje, kurioje jau yra išduota perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licencija, ar dėl kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse ar Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija ar leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas pareiškėjui išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų, pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos ar leidimo išdavimo priėmimas.“

10 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tinklų operatorius, įvertindamas elektros energetikos sistemos adekvatumą, elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, gerindamas naudojimosi sistema sąlygas, planuoja ilgalaikę elektros energetikos sistemos plėtrą, derindamas ją su Energetikos ministerija, Taryba ir kitais tinklų operatoriais Perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, pateiktame pagal 2018 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (toliau – Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas), numatytas įgyvendinimo priemones ir įvertindamas elektros energetikos sistemos adekvatumą, poreikį užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, taip pat elektros energijos tiekimo vartotojams kokybės, vartojimo efektyvumo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, siekdamas gerinti naudojimosi elektros energetikos sistema sąlygas, planuoja ilgalaikę elektros energetikos sistemos plėtrą ir veiksmingas priemones, skirtas elektros energetikos sistemos pajėgumų pakankamumui ir elektros energijos tiekimo vartotojams saugumui užtikrinti, derindamas juos su Vyriausybės įgaliota institucija, Taryba ir skirstomųjų tinklų operatoriais.

Ilgalaikės elektros energetikos sistemos plėtros planavimas turi būti pagrįstas moksliniu, technologiniu ir ekonominiu įvertinimu. Tinklų operatoriai privalo bendradarbiauti, siekdami užtikrinti perdavimo ir skirstomųjų tinklų optimalią plėtrą. Tinklų operatoriai bendradarbiauja tarpusavyje Reglamento (ES) Nr. 2019/943 57 straipsnyje nustatytais tikslais, apimtimi ir tvarka.“

2Pakeisti 18 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„1¹. Planuojant Planuodamas ilgalaikę elektros energetikos sistemos plėtrą, perdavimo sistemos operatorius įvertina pajėgumų poreikį, leidžiantį užtikrinti vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/943 25 straipsnio nuostatomis Tarybos teikimu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą kaip patikimumo standartas tikėtiną ne didesnę kaip 8 valandų apkrovos praradimo trukmę per kiekvienus kalendorinius metus.“

3Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 3 dalį. 3.

3Jeigu nėra norinčiųjų įrengti naujus gamybos pajėgumų įrenginius šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, Vyriausybės įgaliota institucija skelbia konkursą (aukcioną) įrengti naujus gamybos pajėgumus ir (ar) elektros energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymo priemones ir yra atsakinga už konkurso organizavimą bei nediskriminacinių sąlygų konkurso dalyviams nustatymą. Konkurso (aukciono) procedūros gali būti taikomos tik tuo atveju, kai remiantis leidimų išdavimo tvarka, kaip nurodyta šio įstatymo 16 straipsnyje, statytinų gamybos pajėgumų ar energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymo priemonių, kurių reikia imtis, nepakanka tiekimo saugumui užtikrinti. 11 straipsnis. Įstatymo papildymas 18¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu:

„18¹ straipsnis. Parodomieji projektai elektros energetikos sektoriuje

1Elektros energetikos sektoriuje įgyvendinamas projektas Tarybos sprendimu gali būti pripažintas parodomuoju projektu. Projekto pripažinimui parodomuoju projektu ir jo vykdymui mutatis mutandis taikomi Energetikos įstatyme ir Tarybos nustatyti reikalavimai dėl prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo, laikantis šiame straipsnyje numatytų specialiųjų reikalavimų parodomiesiems projektams elektros energetikos sektoriuje. 2. Dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu į Tarybą kreipiasi projektą įgyvendinantis asmuo ar jo įgaliotas atstovas ir pateikia šią informaciją ir duomenis apie įgyvendinamą projektą:

1) paaiškinimą apie projektu demonstruojamą technologiją, jos naujumą Europos Sąjungos mastu ir pritaikymo galimybes;

2) atliktą projekto galimybių studiją, techninę analizę ar kitokio pobūdžio ekspertinio lygmens vertinimą, kurį atlikus buvo nuspręsta įgyvendinti projektą;

3) projekto tikslus, taikymo apimtį ir numatomą įgyvendinimo trukmę, kuri yra būtina parodomojo projekto tikslams pasiekti. 3.

3Sprendimą dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu Taryba priima įvertinusi šio straipsnio 2 dalies pagrindu gautą informaciją, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus:

1) parodomuoju projektu turi būti demonstruojama technologija, kuri yra pirma tokios rūšies technologija Europos Sąjungoje ir yra naujovė, gerokai lenkianti naudojamas technologijas;

2) parodomasis projektas turi skatinti naudoti tvarius, patikimus ir mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančius energijos šaltinius, technologijas ar sistemas;

3) parodomasis projektas turi būti plėtojamas ir jo rezultatai naudojami visuomenės naudai. 4. Taryba, prieš priimdama sprendimą dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu, turi teisę konsultuotis su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir (ar) rinkos dalyviais. 5. Parodomiesiems projektams taikomos šiame įstatyme ir kituose įstatymuose numatytos skatinimo priemonės. Skatinimo priemonės parodomajam projektui taikomos projekto vykdymo laikotarpiu, kurį Taryba pripažino kaip reikalingą parodomojo projekto tikslams pasiekti, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus.“

12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Patikimumo stebėsena

1Taryba stebi ir vertina perdavimo ir skirstomųjų tinklų patikimumą. Patikimumo stebėsenos rezultatai apibendrinami Tarybos interneto svetainėje skelbiamose patikimumo stebėsenos metinėse ataskaitose, kurios ne vėliau kaip liepos 31 dieną teikiamos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.

Šiose ataskaitose pateikiami šie duomenys:

1) elektros energijos poreikio ir tiekimo (faktinio suvartojimo) balansas valstybės elektros energetikos sistemos mastu;

2) numatomo elektros energijos poreikio lygis ateityje ir tiekimo galimybės;

3) elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra;

4) priemonės elektros energijos poreikiui piko metu tenkinti ir sistemos balansavimo ir reguliavimo priemonės;

5) elektros energetikos sistemos priežiūros lygis ir kokybė. 2. Taryba kiekvienais metais, ne vėliau kaip liepos 31 dieną, perduoda metines ataskaitas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai ir Europos Komisijai.“

13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gamintojai, prijungiant jų įrenginius prie perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir juos eksploatuodami, turi laikytis elektros tinklų naudojimo taisyklių Europos Sąjungos reglamentų, reglamentuojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų bei perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytų techninių sąlygų. Naujų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai gaminti, projektavimo ir statybos reikalavimus nustato šis įstatymas, Statybos įstatymas, Energetikos įstatymas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.“

14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gamintojų elektros įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jo jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas nustato Energetikos ministerija.“

2Papildyti 22 straipsnį 3¹ dalimi:

„3¹. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nedraudžia tinklų operatoriui riboti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi Tarybos patvirtinti eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio 2 dalyje. Jeigu elektros energijos gamybos įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi.“

3Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir pateikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą.

Ši nuostata netaikoma gaminantiems vartotojams, gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantiems į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 500 kW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistinoji leistina naudoti galia ir kai šie gamintojai neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams ar pagamintą elektros energiją persiųsti tiesiogine linija prijungtiems vartotojo objektams šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, neketinančioms dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione.“

4Pakeisti 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino:

1) dėl valstybės veiksmų, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms šio straipsnio 8 dalyje nurodyto asmens prašymu;

2) šio straipsnio 8 dalyje nurodyto asmens prašymu;

3) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.“

15 straipsnis. Įstatymo papildymas 22¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 22¹ straipsniu: „22¹ straipsnis. Aktyvieji vartotojai

1Vartotojai turi teisę veikti elektros energetikos sektoriuje kaip aktyvieji vartotojai tiesiogiai arba per paklausos telkėjus. 2.

2Aktyvieji vartotojai turi teisę:

1) parduoti pačių pasigamintą elektros energiją;

2) dalyvauti teikiant lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;

3) perleisti jų veiklai reikalingų elektros įrenginių valdymą, įskaitant įrengimą, eksploatavimą, duomenų tvarkymą ir techninę priežiūrą, kitam asmeniui, kuris nėra laikomas aktyviuoju vartotoju. 3. Vartotojas ar vartotojų grupė, siekiantys veikti kaip aktyvusis vartotojas ir vykdyti šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų. 4. Pradėdamas veiklą kaip rinkos dalyvis aktyvusis vartotojas elektroninių ryšių priemonėmis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie savo veiklą ir atsakomybės už disbalansą įgyvendinimą. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai aktyviųjų vartotojų duomenis, reikalingus Tarybos funkcijoms vykdyti. 5. Aktyvieji vartotojai yra finansiškai atsakingi už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje, tiek, kiek jie yra už balansą atsakingos šalys, arba perduoda savo atsakomybę už balansą pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį, ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba sutartį dėl savo atsakomybės už balansą perdavimo su kita už balansą atsakinga šalimi. Perdavimo sistemos operatorius teikia informaciją apie tokios sutarties nutraukimą skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti aktyviojo vartotojo elektros įrenginiai. 6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams. 7. Tarybos vykdomai aktyviųjų vartotojų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹, 25 ir 36 straipsnių nuostatos.“

16 straipsnis. Įstatymo papildymas 22² straipsniu

Papildyti Įstatymą 22² straipsniu:

„22² straipsnis. Piliečių energetikos bendrijos

1.

Piliečių energetikos bendrija yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu šio įstatymo 2 straipsnio 95 dalies 3 punkte nurodytą veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuris tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus jame nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą. Viešųjų įstaigų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ar Sodininkų bendrijų įstatymas piliečių energetikos bendrijai atitinkamai taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 2. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais gali būti fiziniai asmenys, taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai. Būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais šie subjektai nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų turimų teisių ir pareigų. 3.

3Viešoji įstaiga, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija, siekianti įgyti piliečių energetikos bendrijos statusą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikdama prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar gaminti elektros energiją išdavimo ar turėdama vieną iš šių leidimų pateikia Tarybai deklaraciją dėl piliečių energetikos bendrijos atitikties šio įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje nustatytiems reikalavimams, steigimo sutarties ir (ar) įstatų kopiją ir įsipareigoja laikydamasi šio įstatymo reikalavimų sudaryti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atsiskaitymo už disbalansą ar atsakomybės už balansą perdavimo sutartį. 4. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose, be Viešųjų įstaigų įstatyme, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ar Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka:

1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos elektros energijos realizavimo;

2) dėl elektros energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;

3) dėl pajamų, gautų vykdant elektros energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 5. Piliečių energetikos bendrija, siekdama vykdyti šio įstatymo 2 straipsnio 95 dalies 3 punkte nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų. 6. Taikydamas Tarybos nustatytas nediskriminuojančias jo teikiamų paslaugų kainas ir (ar) tarifus, skirstomųjų tinklų operatorius bendradarbiauja su piliečių energetikos bendrijomis, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos persiuntimui piliečių energetikos bendrijose. 7.

7Piliečių energetikos bendrijos yra finansiškai atsakingos už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje, tiek, kiek jos yra už balansą atsakingos šalys, arba deleguoja savo atsakomybę už balansą pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba sutartį dėl savo atsakomybės už balansą perdavimo su kita už balansą atsakinga šalimi. Perdavimo sistemos operatorius teikia Tarybai informaciją apie tokios sutarties nutraukimą. 8. Piliečių energetikos bendrijos tiesiogiai arba per paklausos telkėjus turi teisę dalyvauti kituose elektros energijos rinkos segmentuose. 9.

9Piliečių energetikos bendrijos turi teisę parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją savo dalininkams ar nariams toliau nurodytomis sąlygomis:

1) piliečių energetikos bendrijos su savo dalininkais ar nariais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;

2) piliečių energetikos bendrijos savo dalininkams ar nariams parduoda pagamintą energiją sutartyse nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui;

3) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

4) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

5) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 46¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 10.

10Piliečių energetikos bendrijos turi teisę parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją vartotojams, kurie nėra jos dalininkai ar nariai, toliau nurodytomis sąlygomis:

1) piliečių energetikos bendrija su vartotojais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;

2) piliečių energetikos bendrija turi atitikti nepriklausomam tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus ir gauti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą leidimą;

3) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito vartotojai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

4) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

5) jeigu su vartotojais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 46¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 11. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar piliečių energetikos bendrijos atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus.

Tarybos vykdomai piliečių energetikos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹, 25 ir 36 straipsnių nuostatos. 12. Jeigu piliečių energetikos bendrija pakartotinai per 12 mėnesių nuo atitinkamo Tarybos sprendimo dienos pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. 13. Piliečių energetikos bendrija tuo pat metu negali būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrija.“

17 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, nacionalinės balansavimo funkcijos atlikimą balansavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sisteminių paslaugų teikimą, jungiamųjų linijų su kitų šalių elektros energetikos sistemomis eksploatavimą, priežiūrą, valdymą ir plėtrą, mažinant pralaidumo perdavimo tinkluose apribojimus ir atsižvelgiant į elektros energetikos sistemos bei elektros tinklų naudotojų poreikius ir numato tinkamas priemones, kurių reikia jo pareigoms vykdyti.“

2.

Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kai vartotojas pateikia prašymą prijungti prie perdavimo tinklų elektros įrenginius, kurių leistinoji leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW, ir sudaro su perdavimo sistemos operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartį ir elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį, kuriomis įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios leistinos naudoti galios ir už ją mokėti šio įstatymo 69 straipsnio 7 dalyje nurodytą galios dedamąją.“

3Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad tinklų naudotojams ir rinkos dalyviams būtų sudarytos objektyvios ir nediskriminacinės naudojimosi perdavimo tinklais sąlygos. Taryba derina elektros energijos perdavimo paslaugos sutarčių standartines sąlygas, kurių projektą parengia ir Tarybai teikia perdavimo sistemos operatorius. Suderintas elektros energijos perdavimo paslaugos sutarčių standartines sąlygas perdavimo sistemos operatorius skelbia savo interneto svetainėje.“

18 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Taryba Reglamento (EB) Nr.

Taryba Reglamento (EB) Nr. 714/2009 3 Reglamento (ES) 2019/943 51 straipsnyje nustatytais terminais gavusi teigiamą Europos Komisijos išvadą arba negavusi neigiamos išvados, priima galutinį sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo.“

19 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis.

Perdavimo sistemos operatoriaus teisės Perdavimo sistemos operatorius turi teisę:

1) gauti iš gamintojų, skirstomųjų tinklų operatorių ir vartotojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų naudotojų rodmenis ir kitą informaciją, reikalingą ilgalaikei plėtrai planuoti, balansavimo funkcijai balansavimui ir kitoms pareigoms, nurodytoms šiame įstatyme, atlikti;

2) gauti iš perdavimo tinklų naudotojų informaciją, kuri reikalinga tretiesiems asmenims naudotis perdavimo tinklais;

3) vadovaudamasis techniniais norminiais elektros tinklų eksploatavimo dokumentais, nustatyti skirstomųjų tinklų, gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių, prijungtų prie perdavimo tinklų, veikimo sąlygas, kurios užtikrintų elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą;

4) būti vienintelis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos balansavimo ir reguliavimo energijos prekybos organizuoti prekybą balansavimo paslaugomis su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis atstovas, taip pat organizuoti prekybą balansavimo paslaugomis ir reguliavimo elektros energija, rezervine galia aukcionuose Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis;

5) leisti pasinaudoti perdavimo tinklais tranzitui į užsienio valstybę, jeigu tai nemažina elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje;

65) siekdamas užtikrinti avarijų prevencijos priemonių ir avarijų prevencijos planų vykdymą, kuriais siekiama užkirsti kelią avarijų elektros energetikos sistemoje kilimui, plitimui ir sunkėjimui, taip pat siekdamas užtikrinti elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, reikalauti, kad visi rinkos dalyviai įgyvendintų būtinas avarijų prevencijos ir likvidavimo priemones;

76) gavęs susijusio gamintojo, skirstomųjų tinklų operatoriaus ar vartotojo perdavimo tinklų naudotojo sutikimą, patekti į gamintojų, skirstomųjų tinklų, vartotojų jo teritorijas ir (ar) patalpas tam, kad galėtų įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis;

87) reikalauti iš balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių pateikti perdavimo sistemos operatoriui pakankamą ir proporcingą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo, laikantis su perdavimo sistemos operatoriumi sudaromų balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo atsiskaitymo už disbalansą sutarčių standartinių nuostatų ir sąlygų, būtų užtikrintos būsimos ir (ar) esamos balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių prievolės nupirkti balansavimo energiją iš perdavimo sistemos operatoriaus.“

20 straipsnis.

Perdavimo sistemos operatoriaus teisės Perdavimo sistemos operatorius turi teisę:

1) gauti iš gamintojų, skirstomųjų tinklų operatorių ir vartotojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų naudotojų rodmenis ir kitą informaciją, reikalingą ilgalaikei plėtrai planuoti, balansavimo funkcijai balansavimui ir kitoms pareigoms, nurodytoms šiame įstatyme, atlikti;

2) gauti iš perdavimo tinklų naudotojų informaciją, kuri reikalinga tretiesiems asmenims naudotis perdavimo tinklais;

3) vadovaudamasis techniniais norminiais elektros tinklų eksploatavimo dokumentais, nustatyti skirstomųjų tinklų, gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių, prijungtų prie perdavimo tinklų, veikimo sąlygas, kurios užtikrintų elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą;

4) būti vienintelis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos balansavimo ir reguliavimo energijos prekybos organizuoti prekybą balansavimo paslaugomis su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis atstovas, taip pat organizuoti prekybą balansavimo paslaugomis ir reguliavimo elektros energija, rezervine galia aukcionuose Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis;

5) leisti pasinaudoti perdavimo tinklais tranzitui į užsienio valstybę, jeigu tai nemažina elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje;

65) siekdamas užtikrinti avarijų prevencijos priemonių ir avarijų prevencijos planų vykdymą, kuriais siekiama užkirsti kelią avarijų elektros energetikos sistemoje kilimui, plitimui ir sunkėjimui, taip pat siekdamas užtikrinti elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, reikalauti, kad visi rinkos dalyviai įgyvendintų būtinas avarijų prevencijos ir likvidavimo priemones;

76) gavęs susijusio gamintojo, skirstomųjų tinklų operatoriaus ar vartotojo perdavimo tinklų naudotojo sutikimą, patekti į gamintojų, skirstomųjų tinklų, vartotojų jo teritorijas ir (ar) patalpas tam, kad galėtų įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis;

87) reikalauti iš balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių pateikti perdavimo sistemos operatoriui pakankamą ir proporcingą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo, laikantis su perdavimo sistemos operatoriumi sudaromų balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo atsiskaitymo už disbalansą sutarčių standartinių nuostatų ir sąlygų, būtų užtikrintos būsimos ir (ar) esamos balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių prievolės nupirkti balansavimo energiją iš perdavimo sistemos operatoriaus.“

20 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis.

Perdavimo sistemos operatoriaus pareigos

1Perdavimo sistemos operatorius privalo:

1) prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamą generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus;

21) teikti perdavimo tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugą, sudarydamas vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas visiems tinklų naudotojams, raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems tinklų naudotojams.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

32) efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, ir patikimumo, aplinkos apsaugos ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus, 10 metų perdavimo tinklų plėtros ir 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planus, Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir reikalavimus tikslus ir (ar) uždavinius, bei taip pat ekonomines sąlygas ir aplinkos apsaugos reikalavimus;

3) prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą, užtikrinti ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamą generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus;

4) užtikrinti perdavimo tinklų įrenginių darbo patikimumą ir ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius;

54) organizuoti ir diegti perdavimo tinklų elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius apskaitos prietaisus, užtikrindamas išmaniųjų energijos apskaitos sistemų įrengimą;

65) matuoti elektros energijos parametrus ir elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis nediskriminuojančiomis sąlygomis perduoti rinkos dalyviams, tarp jų ir balansavimo energijos tiekėjams, atsižvelgdamas į jų elektros energijos tiekimo mastą;

76) prijungti vartotojų, skirstomųjų tinklų operatorių, ir gamintojų ir kitų esamų ir potencialių tinklų naudotojų elektros įrenginius prie perdavimo tinklų pagal teisės aktų, reglamentuojančių elektros energijos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, ir atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus;

8) raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems tinklų naudotojams.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

32) efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, ir patikimumo, aplinkos apsaugos ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus, 10 metų perdavimo tinklų plėtros ir 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planus, Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir reikalavimus tikslus ir (ar) uždavinius, bei taip pat ekonomines sąlygas ir aplinkos apsaugos reikalavimus;

3) prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą, užtikrinti ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamą generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus;

4) užtikrinti perdavimo tinklų įrenginių darbo patikimumą ir ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius;

54) organizuoti ir diegti perdavimo tinklų elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius apskaitos prietaisus, užtikrindamas išmaniųjų energijos apskaitos sistemų įrengimą;

65) matuoti elektros energijos parametrus ir elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis nediskriminuojančiomis sąlygomis perduoti rinkos dalyviams, tarp jų ir balansavimo energijos tiekėjams, atsižvelgdamas į jų elektros energijos tiekimo mastą;

76) prijungti vartotojų, skirstomųjų tinklų operatorių, ir gamintojų ir kitų esamų ir potencialių tinklų naudotojų elektros įrenginius prie perdavimo tinklų pagal teisės aktų, reglamentuojančių elektros energijos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, ir atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus;

8) raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems tinklų naudotojams. Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

9) užtikrinti trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdyti ir pateikti išsamius paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama; 107) atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamybos pajėgumų, elektros energijos srautų perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą, atsižvelgdamas į elektros energijos mainus, elektros energijos srautų ribojimus, suderintus su kitomis elektros energetikos sistemomis; 118) atlikti nacionalinio balansavimo funkciją balansavimą ir užtikrinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai reikiamų balansavimo ir kitų papildomų paslaugų pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, sudarant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams esamiems ir naujiems balansavimo paslaugų teikėjams;

12) atlikti galios ir elektros energijos rezervavimo funkciją sudarant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams; 139) kompensuoti perdavimo tinkluose susidarančias elektros energijos sąnaudas.

Perkant elektros energiją šioms elektros energijos sąnaudoms kompensuoti, sudaryti nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams; 1410) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;

15) garantuoti perdavimo tinklų darbo saugumą, patikimumą ir efektyvumą, užtikrinti sisteminių paslaugų teikimą visiems rinkos dalyviams; 1611) kaip dispečeris vykdydamas balansavimą ir tuo tikslu įsigydamas balansavimo paslaugas ir valdydamas gamybos balansavimo pajėgumus nacionalinei balansavimo funkcijai užtikrinti, laikytis sąlygų, nustatytų Prekybos elektros energija Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, Elektros energijos rinkos taisyklėse ir sutartyse su sisteminių paslaugų balansavimo paslaugų teikėjais;

17) užtikrinti, kad perdavimo tinklai Lietuvos Respublikos teritorijoje veiktų efektyviai, patikimai ir saugiai aplinkos apsaugos požiūriu; 1812) užtikrinti jungiamųjų linijų perkrovų su valstybėmis narėmis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą, rinkos mechanizmais, gautų perkrovų perkrovos pajamų paskirstymą ir dėl tarpsisteminių elektros energijos srautų atsiradusių sąnaudų kompensavimą pagal Reglamente (EB) Nr.

Perkant elektros energiją šioms elektros energijos sąnaudoms kompensuoti, sudaryti nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams; 1410) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;

15) garantuoti perdavimo tinklų darbo saugumą, patikimumą ir efektyvumą, užtikrinti sisteminių paslaugų teikimą visiems rinkos dalyviams; 1611) kaip dispečeris vykdydamas balansavimą ir tuo tikslu įsigydamas balansavimo paslaugas ir valdydamas gamybos balansavimo pajėgumus nacionalinei balansavimo funkcijai užtikrinti, laikytis sąlygų, nustatytų Prekybos elektros energija Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, Elektros energijos rinkos taisyklėse ir sutartyse su sisteminių paslaugų balansavimo paslaugų teikėjais;

17) užtikrinti, kad perdavimo tinklai Lietuvos Respublikos teritorijoje veiktų efektyviai, patikimai ir saugiai aplinkos apsaugos požiūriu; 1812) užtikrinti jungiamųjų linijų perkrovų su valstybėmis narėmis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą, rinkos mechanizmais, gautų perkrovų perkrovos pajamų paskirstymą ir dėl tarpsisteminių elektros energijos srautų atsiradusių sąnaudų kompensavimą pagal Reglamente (EB) Nr. 714/2009 nustatytus principus dalyvavimą perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizme laikydamasis Reglamento (ES) 2019/943, kitų Europos Sąjungos reglamentų ir juos įgyvendinant Tarybos patvirtintų sąlygų, metodikų ir (ar) kitų teisės aktų (dokumentų) reikalavimų; 1913) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymą, jų pralaidumo nustatymą, paskirstymą ir perkrovų valdymą reglamentuojančias taisykles užtikrinti jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą laikydamasis Tarybos patvirtintos metodikos reikalavimų;

20) užtikrinti informacijos, gautos atliekant savo funkcijas ir sudarančios komercinę ar kitokią paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir nenaudoti šios informacijos kitų elektros energetikos sektoriaus dalyvių diskriminavimo tikslais.

Taryba prižiūri ir kontroliuoja, kad perdavimo sistemos operatoriaus gauta informacija, sudaranti komercinę ar kitokią paslaptį, nebūtų perduodama jokiems tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, o perdavimo sistemos operatoriaus personalas neteiktų paslaugų ar nebūtų perleidžiamas įmonėms, vykdančioms elektros energijos gamybos ar tiekimo veiklą; 2114) rengti ir teikti Energetikos ministerijai derinti skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas; 2215) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2316) pagal Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką ir skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas apskaičiuoti skirstomus pajėgumus; 2417) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2518) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2619) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų perkrovos pajamų paskirstymo metodiką; 2720) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų aukcionų nuostatus; 2821) vadovaujantis Pajėgumų aukcionų nuostatais, atlikti kvalifikacinę atranką ir organizuoti pajėgumų aukcionus; 2922) Tarybai paskelbus savo išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, įvertintai pagal aukciono rezultatus, paskelbti įvykusio pajėgumų aukciono rezultatus; 3023) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties standartines sąlygas; 3124) rengti ir teikti Tarybai derinti pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštį; 3225) pateikti kitos sistemos, su kuria sujungta Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, perdavimo sistemos operatoriui pakankamai informacijos, kad būtų užtikrinamas saugus ir efektyvus jungtinės sistemos eksploatavimas, koordinuojama jos plėtra ir sąveika; 3326) savo interneto svetainėje skelbti atitinkamą informaciją, susijusią su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajėgumų paskirstymu suinteresuotosioms šalims, atsižvelgdamas į tai, kad neapibendrinta informacija turi būti tvarkoma kaip konfidenciali komercinė informacija;

34) teisės aktų nustatyta tvarka skelbti ir teikti nurodytą informaciją.

Taryba prižiūri ir kontroliuoja, kad perdavimo sistemos operatoriaus gauta informacija, sudaranti komercinę ar kitokią paslaptį, nebūtų perduodama jokiems tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, o perdavimo sistemos operatoriaus personalas neteiktų paslaugų ar nebūtų perleidžiamas įmonėms, vykdančioms elektros energijos gamybos ar tiekimo veiklą; 2114) rengti ir teikti Energetikos ministerijai derinti skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas; 2215) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2316) pagal Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką ir skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas apskaičiuoti skirstomus pajėgumus; 2417) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2518) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2619) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų perkrovos pajamų paskirstymo metodiką; 2720) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų aukcionų nuostatus; 2821) vadovaujantis Pajėgumų aukcionų nuostatais, atlikti kvalifikacinę atranką ir organizuoti pajėgumų aukcionus; 2922) Tarybai paskelbus savo išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, įvertintai pagal aukciono rezultatus, paskelbti įvykusio pajėgumų aukciono rezultatus; 3023) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties standartines sąlygas; 3124) rengti ir teikti Tarybai derinti pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštį; 3225) pateikti kitos sistemos, su kuria sujungta Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, perdavimo sistemos operatoriui pakankamai informacijos, kad būtų užtikrinamas saugus ir efektyvus jungtinės sistemos eksploatavimas, koordinuojama jos plėtra ir sąveika; 3326) savo in

terneto svetainėje skelbti atitinkamą informaciją, susijusią su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajėgumų paskirstymu suinteresuotosioms šalims, atsižvelgdamas į tai, kad neapibendrinta informacija turi būti tvarkoma kaip konfidenciali komercinė informacija;

34) teisės aktų nustatyta tvarka skelbti ir teikti nurodytą informaciją. 27) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, atitinkančias šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/2195 nustatytus reikalavimus;

28) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus), kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2015/1222, Reglamentą (ES) 2016/631, Reglamentą (ES) 2016/1388, Reglamentą (ES) 2016/1447, Reglamentą (ES) 2016/1719, Reglamentą (ES) 2017/1485, Reglamentą (ES) 2017/2195 ir Reglamentą (ES) 2017/2196;

29) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti metodiką dėl jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo skaičiavimo, paskirstymo ir (ar) papildomų paslaugų teikimo, kai šių santykių nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/943 ir (ar) tinklo kodeksai ir gairės;

30) vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, įsigyti perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų, jomis naudotis ir užtikrinti patikimą, saugų ir efektyvų perdavimo tinklų darbą;

31) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą;

32) dalyvauti bendrojoje paskirstymo platformoje, nurodytoje Reglamente (ES) 2016/1719;

33) dalyvauti Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso pasiskirstymo nustatymo platformose, nurodytose Reglamente (

ES) 2017/2195, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2017/1485 nustatytas išimtis, taikomas iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

34) vadovaudamasis Reglamentu (ES) 2019/943, bendradarbiaudamas dėl reikiamų duomenų su skirstomųjų tinklų operatoriumi, apskaičiuoti bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę, teikti ją Tarybai tvirtinti ir atnaujinti ne rečiau kaip kas 5 metus arba dažniau, jeigu nustatomas reikšmingas prarastos apkrovos vertės pokytis;

35) vykdyti kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) 2019/943 ir tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energetikos sektorių, ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas perdavimo sistemos operatoriaus pareigas.

27) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, atitinkančias šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/2195 nustatytus reikalavimus;

28) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus), kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2015/1222, Reglamentą (ES) 2016/631, Reglamentą (ES) 2016/1388, Reglamentą (ES) 2016/1447, Reglamentą (ES) 2016/1719, Reglamentą (ES) 2017/1485, Reglamentą (ES) 2017/2195 ir Reglamentą (ES) 2017/2196;

29) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti metodiką dėl jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo skaičiavimo, paskirstymo ir (ar) papildomų paslaugų teikimo, kai šių santykių nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/943 ir (ar) tinklo kodeksai ir gairės;

30) vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, įsigyti perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų, jomis naudotis ir užtikrinti patikimą, saugų ir efektyvų perdavimo tinklų darbą;

31) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą;

32) dalyvauti bendrojoje paskirstymo platformoje, nurodytoje Reglamente (ES) 2016/1719;

33) dalyvauti Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso pasiskirstymo nustatymo platformose, nurodytose Reglamente (ES) 2017/2195, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2017/1485 nustatytas išimtis, taikomas iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

34) vadovaudamasis Reglamentu (ES) 2019/943, bendradarbiaudamas dėl reikiamų duomenų su skirstomųjų tinklų operatoriumi, apskaičiuoti bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę, teikti ją Tarybai tvirtinti ir atnaujinti ne rečiau kaip kas 5 metus arba dažniau, jeigu nustatomas reikšmingas prarastos apkrovos vertės pokytis;

35) vykdyti kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) 2019/943 ir tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energetikos sektorių, ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas perdavimo sistemos operatoriaus pareigas. 2.

2Perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. 23.

23Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas elektros energijos srautų perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą ir atsižvelgdamas į perdavimo sistemos darbo saugumo ir jungiamųjų linijų pralaidumo paskirstymo reikalavimus, remdamasis turima faktine informacija apie gamintojų eksploatuojamus elektros energijos gamybos įrenginius ir nediskriminuodamas atskirų gamintojų, pirmumo teise toliau nustatyta prioriteto tvarka užtikrina elektros energijos priėmimą ir persiuntimą perdavimo tinklais iš:

1) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kuriems taikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta skatinimo priemonė;

2) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

3) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;

4) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

5) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

6) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu vykdant šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Tarybos pripažintą parodomąjį projektą. 4. Užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW, pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise. 5.

5Užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų gamintojų, kuriems leidimas gaminti elektros energiją išduotas po Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 200 kW, pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise. 6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti ribojimai įrengtajai galiai netaikomi šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų, kurių eksploatuojamose elektrinėse pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise yra užtikrintas pagal sutartis su perdavimo sistemos operatoriumi, sudarytas iki Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio 6 dalyje nurodytos datos, pagamintos elektros energijos priėmimui ir persiuntimui pirmumo teise. Tokių gamintojų eksploatuojamose elektrinėse pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise nebetaikomas nuo tos dienos, kurią elektrinėje padaroma didelių pakeitimų, dėl kurių būtina sudaryti naują prijungimo sutartį, vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/631 nustatytais kriterijais ir reikalavimais, arba padidinamas elektros energijos gamybos pajėgumas. 7. Elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise iš šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytų gamintojų užtikrinamas parodomojo projekto vykdymo laikotarpiu, kurį Taryba pripažino kaip reikalingą parodomojo projekto tikslams pasiekti, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus. 8. Kitais atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3–7 dalyse, elektros energija, įskaitant dėl neigiamo vartotojo paklausos pokyčio susidariusį elektros energijos kiekį, perdavimo tinkluose skirstoma remiantis nediskriminavimo, skaidrumo ir rinkos veikimo principais. 9. Elektros energijos, įskaitant dėl neigiamo vartotojo paklausos pokyčio susidariusį elektros energijos kiekį, perskirstymą perdavimo tinkluose atlieka perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 310.

310Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas skatinti paklausos telkimo plėtrą, konsultuojasi su rinkos dalyviais ir, atsižvelgdamas į paklausos telkimo galimybes (paklausos telkimo potencialą ir galimybes jį panaudoti elektros energetikos sistemoje), remdamasis elektros energetikos sistemos techniniais reikalavimais ir poreikiais, nustato ir savo interneto svetainėje paskelbia nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose rinkoje nediskriminacines technines elektros energijos ir (arba) sisteminių paslaugų teikimo ir kitas sąlygas, kurias skelbia savo interneto svetainėje, kuriomis įgyvendinama paklausos telkėjų teisė teikti prekybos pasiūlymus viename ar daugiau elektros energijos rinkos segmentų, tarp jų ir balansavimo paslaugų rinkoje, ir (ar) siūlyti paslaugas elektros energijos rinkoje. Perdavimo sistemos operatorius taip pat rengia Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką, kurią suderina su Taryba, ir paskelbia savo interneto svetainėje. 11. Perdavimo sistemos operatorius įsigyja perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudojasi, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu. Perdavimo sistemos operatorius perka su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti perdavimo tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą.

Perdavimo sistemos operatoriaus teisė įsigyti ir naudoti su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas gali būti ribojama tik tais atvejais, kai Taryba savo sprendimu, atsižvelgusi į perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstą prašymą dėl Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašo tvirtinimo ar atskiru sprendimu nustato, kad tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai efektyvus. 12. Perdavimo sistemos operatorius, įsigydamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudodamasis, taiko Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos apraše nustatytas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų specifikacijas. 13. Rengdamas ir įgyvendindamas Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvius, siūlančių atsinaujinančių išteklių energiją, užsiimančių elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymu, teikiančių elektros energijos kaupimo paslaugas ir vykdančių paklausos telkimą, dalyvavimą.

Perdavimo sistemos operatorius, įvertinęs su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų poreikį ir pagrįstai numatęs jų įsigijimo apimtį ir tvarką, teikia Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, prieš tai įvykdęs viešąją konsultaciją su rinkos dalyviais ir kitais suinteresuotais asmenimis ir suderinęs šį aprašą su skirstomųjų tinklų operatoriumi. 14. Perdavimo sistemos operatorius, įsigydamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudodamasis, keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su skirstomųjų tinklų operatoriumi siekdamas užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, taip pat saugų, patikimą ir efektyvų elektros energetikos sistemos darbą ir sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos rinkai plėtoti. Perdavimo sistemos operatoriaus patirtos sąnaudos dėl su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų įsigijimo, įskaitant būtinų informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros sąnaudas, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant perdavimo paslaugų kainų viršutines ribas. 15.

15Perdavimo sistemos operatorius išsaugo vykdant veiklą gautos informacijos ir komercinę ar kitokią paslaptį sudarančios informacijos konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir užtikrina, kad informacija apie jo paties veiklą, kurią atskleidus gali būti suteiktas komercinis pranašumas, nebūtų skelbiama diskriminuojant elektros energetikos sektoriuje veikiančius asmenis. Perdavimo sistemos operatorius neatskleidžia jokios komercinę ar kitokią paslaptį sudarančios informacijos susijusiems ūkio subjektams, kaip jie suprantami pagal Konkurencijos įstatymą, nebent toks atskleidimas būtinas verslo sandoriui atlikti ir atliktas laikantis nediskriminavimo principų. Perdavimo sistemos operatorių kontroliuojantis asmuo ir kiti susiję ūkio subjektai, kaip jie suprantami pagal Konkurencijos įstatymą, negali naudotis bendru prekių tiekimu, darbų vykdymu ir (ar) paslaugų teikimu, išskyrus vykdant išimtinai administracinės priežiūros ir (ar) aptarnavimo ar su informacinėmis technologijomis susijusias funkcijas. Susijusiems ūkio subjektams, kaip jie suprantami pagal Konkurencijos įstatymą, parduodant ar perkant elektros energiją, perdavimo sistemos operatorius tik pagal paskirtį gali naudoti komercinę ar kitokią paslaptį sudarančią informaciją, kuri buvo gauta iš trečiųjų asmenų suteikiant jiems prieigą prie perdavimo tinklų ar derantis dėl tokios prieigos. Informaciją, būtiną veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti, perdavimo sistemos operatorius turi viešai skelbti savo interneto svetainėje, išskyrus informaciją, kuri sudaro komercinę ar kitokią paslaptį. 16. Perdavimo sistemos operatorius atsako už duomenų, gautų vykdant savo veiklą, tvarkymą ir apsaugą, įskaitant kibernetinį saugumą, šiame įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius palaiko ir plėtoja savo vidines duomenų tvarkymo sistemas.“

21 straipsnis.

33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnį jį išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Perdavimo tinklų plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investavimo

1Perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytais reikalavimais, parengia ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rečiau kaip kas 2 metus iki liepos 1 dienos Tarybai pateikia 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, kuriame pateikiamas esamos ir numatomos elektros energijos pasiūlos ir paklausos vertinimas, atlikto tikimybinio elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo išvados, ir paskelbia savo interneto svetainėje. Prieš teikiant teikdamas šį tinklų plėtros planą Tarybai, perdavimo sistemos operatoriaus sprendimu operatorius su kompetentingomis valstybės suinteresuotomis elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymo srities institucijomis ir kitais suinteresuotais tinklų naudotojais asmenimis vykdomos viešos konsultacijos vykdo viešąsias konsultacijas, kurių metu pristatomos ir tikimybinio elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo išvados. Tinklų 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti. 2.

2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane visų pirma nurodoma:

1) perdavimo sistemos infrastruktūra, kurią reikia įrengti ar atnaujinti per planuojamą 10 metų laikotarpį;

2) visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir naujos investicijos, kurios bus reikalingos per planuojamą 10 metų laikotarpį;

3) visų investicinių projektų planuojami įgyvendinimo terminai;

4) investiciniuose projektuose pateikiamos galimos paklausos mažinimo, diegiant ar skatinant diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones perdavimo tinkluose, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą. 3. Rengdamas 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, perdavimo sistemos operatorius daro ir šiame plane nurodo pagrįstas prielaidas apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautų tendencijas, atsižvelgdamas į regioniniams ir visos Europos Sąjungos tinklams skirtų investicijų planus. 4. Taryba dėl perdavimo sistemos operatoriaus pateikto 10 metų perdavimo tinklų plėtros plano vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su visais suinteresuotais tinklų naudotojais. Taryba savo interneto svetainėje skelbia konsultacijų rezultatus, visų pirma, galimą investicijų į tinklų plėtrą poreikį. 5. Taryba įvertina, ar perdavimo sistemos operatoriaus pateiktame 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane atsižvelgta į visus investicijų poreikius, kurie buvo nustatyti konsultacijų metu, ir ar planas neprieštarauja neprivalomam Europos Sąjungos 10 metų tinklų tinklo plėtros planui, nurodytam Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 3 dalies b punkte ir nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui. Taryba 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą derina pagal jos nustatytus šio plano vertinimo principus ir kriterijus Tarybos nustatyta tvarka.

Taryba turi teisę konsultuotis su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra dėl šio plano suderinamumo su Europos Sąjungos tinklo plėtros planu. 6. Taryba vykdo 10 metų perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir atlieka jo vertinimą. Taryba, nustačiusi 10 metų perdavimo tinklų plėtros plano neatitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams, teikia perdavimo sistemos operatoriui rekomendacijas dėl šio tinklų plėtros plano koregavimo ar keitimo ir nurodo protingą terminą šiems veiksmams atlikti. Perdavimo sistemos operatorius, nepateikęs 10 metų perdavimo tinklų plėtros plano šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais arba pateikęs plėtros planą jį nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nepašalinęs nustatytų pažeidimų per Tarybos nurodytą terminą, laikomas pažeidusiu reguliuojamos elektros energijos perdavimo reguliuojamosios energetikos veiklos sąlygas. 7.

7Tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius neatlieka investicijų, kurios pagal 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą turėjo būti padarytos per ateinančius 3 metus, Taryba imasi bent vienos iš šių priemonių tam, kad atitinkamos investicijos būtų atliktos, jeigu jos yra reikalingos atsižvelgiant į naujausią 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą:

1) įpareigoja perdavimo sistemos operatorių atlikti atitinkamas investicijas;

2) įpareigoja perdavimo sistemos operatorių organizuoti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visi suinteresuoti investuotojai, įvertinus šiame įstatyme nustatytus perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo reikalavimus;

3) įpareigoja perdavimo sistemos operatorių padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, siekdama finansuoti reikiamas investicijas ir sudaryti sąlygas nepriklausomiems investuotojams dalyvauti kapitale, įvertinusi šiame įstatyme nustatytus perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo reikalavimus. 8. Tuo atveju, kai Taryba pasinaudoja šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytais įgaliojimais, ji gali reikalauti iš perdavimo sistemos operatoriaus įgyvendinti vieną ar daugiau iš šių reikalavimų, kad:

1) konkursą laimėjęs investuotojas teiktų finansavimą;

2) konkursą laimėjęs investuotojas vykdytų 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane numatytus perdavimo sistemos infrastruktūros plėtros ir (ar) atnaujinimo darbus;

3) perdavimo sistemos operatorius vykdytų 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane numatytus perdavimo sistemos infrastruktūros plėtros ir (ar) atnaujinimo darbus;

4) perdavimo sistemos operatorius eksploatuotų atitinkamą perdavimo sistemos turtą. 9. Perdavimo sistemos operatorius suteikia investuotojams visą investicijoms atlikti reikalingą informaciją, prijungia naują perdavimo sistemos turtą prie perdavimo tinklų ir deda visas protingas pastangas sudaryti palankias sąlygas investiciniams projektams įgyvendinti. Atitinkamas finansavimo priemones patvirtina Taryba. 10.

10Tuo atveju, kai Taryba pasinaudoja šio straipsnio 7 dalyje nurodytais įgaliojimais, elektros energijos perdavimo paslaugos ir susijusių paslaugų kainodaros tikslais įvertinamos atitinkamų investicijų sąnaudos. 11. Perdavimo sistemos operatorius Tarybos suderintą 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą paskelbia savo interneto svetainėje.“

22 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Skirstymo veiklos principai

1Skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų įrenginių prijungimo taško iki vartotojų, gamintojų ar energijos kaupimo įrenginių prijungimo taško ir už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal skirstomųjų tinklų naudotojų ilgalaikius poreikius, taip pat už elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais, persiunčiamos elektros energijos kokybę bei persiunčiamos elektros energijos apskaitą ir jos apskaitos prietaisų diegimą. 2. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti elektros tinklų naudotojams ir nepriklausomiems paklausos telkėjams nediskriminuojančias naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgdamas į technines paklausos telkimo galimybes ir sąlygas. 3. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo teikti elektros tinklų naudotojams informaciją, reikalingą efektyviai prieigai prie skirstomųjų tinklų. Energetikos ministerija nustato tokios informacijos teikimo tvarką ir sąlygas.“

23 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 38 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) iš gamintojų, vartotojų, gaminančių vartotojų tinklų naudotojų, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, tiekėjo ir perdavimo sistemos operatoriaus gauti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ar kitą informaciją, reikalingą jų pareigoms ir funkcijoms, nustatytoms šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, atlikti;“. 2.

2Pakeisti 38 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) gavęs susijusio gamintojo ar vartotojo tinklų naudotojo sutikimą, patekti į gamintojo, vartotojo jo teritoriją ir (ar) patalpą tam, kad galėtų įrengti, prižiūrėti, keisti, ar tikrinti ar kitaip eksploatuoti elektros energijos apskaitos prietaisus ir elektros energijos apskaitos schemų elementus, esančius gamintojo ir (ar) vartotojo tinklų naudotojo teritorijoje ir (ar) patalpose, apžiūrėti jų plombas, nuskaityti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus;“. 3. Papildyti 38 straipsnį 4 punktu:

„4) vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu, įsigyti lankstumo paslaugų ir jomis naudotis.“

4Papildyti 38 straipsnį 5 punktu:

„5) Tarybos leidimu vykdyti kitokią veiklą, nei elektros energetikos sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Reglamente (ES) 2019/943 numatyta skirstomųjų tinklų operatoriaus veikla elektros energetikos sektoriuje, jeigu Taryba nusprendžia, kad tokia veikla yra būtina tinkamam skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigų, numatytų elektros energetikos sektoriuje, vykdymui. Šia nuostata skirstomųjų tinklų operatoriui nedraudžiama nuosavybės teise turėti, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tinklus, kurie nėra elektros tinklai.“

24 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigos

1Skirstomųjų tinklų operatorius privalo:

1) teikti skirstomųjų tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo skirstomaisiais tinklais paslaugą, raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems naudotojams.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

2) rekonstruoti esamus ir įrengti naujus skirstomuosius tinklus, atsižvelgdamas į išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir reikalavimus;

32) techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, atsižvelgdamas į Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą, laikydamasis aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų;

43) organizuoti, ir diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius, užtikrindamas išmaniosios energijos apskaitos sistemos įrengimą;

54) atlikti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos matavimus, perduoti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis perdavimo sistemos operatoriui ir rinkos dalyviams teisės aktų nustatyta tvarka;

65) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas bei vartotojui ir gamintojui pageidaujant, pateikti detalią informaciją apie skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas;

7) raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems naudotojams.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

2) rekonstruoti esamus ir įrengti naujus skirstomuosius tinklus, atsižvelgdamas į išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir reikalavimus;

32) techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, atsižvelgdamas į Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą, laikydamasis aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų;

43) organizuoti, ir diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius, užtikrindamas išmaniosios energijos apskaitos sistemos įrengimą;

54) atlikti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos matavimus, perduoti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis perdavimo sistemos operatoriui ir rinkos dalyviams teisės aktų nustatyta tvarka;

65) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas bei vartotojui ir gamintojui pageidaujant, pateikti detalią informaciją apie skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas;

7) raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems naudotojams. Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

86) kompensuoti skirstomuosiuose tinkluose susidarančias elektros energijos sąnaudas.

Perkant elektros energiją šioms elektros energijos sąnaudoms kompensuoti, sudaryti nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams;

97) sudaryti skirstomųjų tinklų avarijų prevencijos ir likvidavimo planus ir kontroliuoti, kaip jie įgyvendinami; 108) užtikrinti informacijos, gautos vykdant veiklą ir sudarančios komercinę ar kitokią paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir nenaudoti šios informacijos kitų elektros energetikos sektoriaus dalyvių diskriminavimo tikslais ir užtikrinti, kad informacija apie jo paties veiklą, kurią atskleidus gali būti suteiktas komercinis pranašumas, nebūtų skelbiama diskriminuojant elektros energetikos sektoriuje veikiančius asmenis; 119) leisti perdavimo sistemos operatoriui patekti į skirstomųjų tinklų teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti perdavimo sistemos operatoriui priklausančius elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis; 1210) užtikrinti garantinį tiekimą šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; 1311) parengti ir pateikti Tarybai derinti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas. Suderintas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas skelbti savo interneto svetainėje.;

12) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą. 2. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje.

Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. 23. Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas elektros energijos srautų paskirstymo skirstomuosiuose tinkluose dispečerinį valdymą ir atsižvelgdamas į skirstymo sistemos darbo saugumo reikalavimus, remdamasis skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, pirmumo teise toliau nustatyta prioriteto tvarka užtikrina elektros energijos priėmimą ir persiuntimą skirstomaisiais tinklais iš: bei elektros energijos, įskaitant dėl neigiamo vartotojo paklausos pokyčio susidariusį elektros energijos kiekį, perskirstymą skirstomuosiuose tinkluose mutatis mutandis, vadovaudamasis šio įstatymo 31 straipsnio 3–9 dalyse nustatytais reikalavimais.

1) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę;

2) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

3) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;

4) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

5) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

6) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu. 4. Vykdydamas savo veiklą ir atlikdamas jam pavestas funkcijas, skirstomųjų tinklų operatorius tvarko elektros energijos suvartojimo, gamybos ir kitus išmaniosiose apskaitos sistemose fiksuojamus asmens duomenis, vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kituose asmens duomenų apsaugos sritį reguliuojančiuose Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo užtikrinimo įtvirtinamos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse.“

25 straipsnis. 39¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39¹ straipsnis. Skirstomųjų tinklų plėtros planavimas

1Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, grindžiamą esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa elektros energetikos sistemoje, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi bei išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planais ir reikalavimais, taip pat tinklo optimizavimo galimybėmis. Planas turi būti atnaujinamas kiekvienais metais ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 dienos paskelbiamas skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje. Prieš paskelbdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su kompetentingomis valstybės institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Skirstomųjų tinklų plėtra ir jai skirtos investicijos grindžiamos tinklo plėtros planu.

Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, kas 2 metus rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, grindžiamą jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa (planuojamais naujai prijungti gamybos pajėgumais ir vartotojų skaičiumi, įskaitant elektromobilių įkrovimo prieigas) bei perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstomis prielaidomis apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautų tendencijas, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytais energetikos politikos strateginiais tikslais ir (ar) pažangos uždaviniais ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytomis įgyvendinimo priemonėmis, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais, taip pat tinklo optimizavimo galimybėmis, grindžiamomis energijos vartojimo efektyvumo didinimu, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą, reikiamomis vidutinės trukmės ir (ar) ilgalaikėmis lankstumo paslaugomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodyta teritorija planavimo tikslais skirstoma į atskiras planavimo teritorijas pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus analitiškai įvertinamą skirstomojo tinklo savybių vienarūšiškumą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatytas erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. 2.

2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plane, be kita ko, nurodoma:

1) skirstomųjų tinklų įrengimo, atnaujinimo gairės – infrastruktūros dalys, kurias planuojama įrengti ar atnaujinti per planuojamą 10 metų laikotarpį;

2) bendroji investicijų programa (apimanti finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10 metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį;

3) bendrosios investicijų programos ir naujų investicijų rodiklių (apimčių) planuojami įgyvendinimo terminai;

4) veiksmingos priemonės, skirtos tiekimo saugumui, patikimumui ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti;

5) skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstos prognozės, kuriomis remiantis buvo sudarytas planas, ir jų prielaidos;

6) investiciniuose projektuose pateikiamos galimos paklausos mažinimo, diegiant ar skatinant diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones skirstomuosiuose tinkluose, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą. 32. Rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius įvertina prognozes apie elektros energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo tendencijas, atsižvelgdamas į valstybės politikos kryptis, pagrįstas elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su perdavimo sistemos operatoriumi, taip pat kitais suinteresuotais asmenimis.

10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planas ir konsultacijų proceso rezultatai ne vėliau kaip iki šio plano rengimo metų gruodžio 1 dienos pateikiami Tarybai derinti ir paskelbiami skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje. 43. Taryba turi teisę kreiptis į skirstomųjų tinklų operatorių su prašymu pateikti papildomą informaciją apie 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, informaciją apie praėjusiais metais atliktas investicijas ir (ar) paaiškinimus dėl neatliktų investicijų pagal 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą derina pagal jos nustatytus plano vertinimo principus ir kriterijus Tarybos nustatyta tvarka ir gali prašyti pakeisti pateiktą planą. 54. Tuo atveju, kai skirstomųjų tinklų operatorius neatlieka 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plano investicijų, kurios taip pat yra numatytos Vyriausybės nutarimuose, Taryba gali įpareigoti skirstomųjų tinklų operatorių pateikti derinti atitinkamas investicijas ir suderinusi investicijų projektą įpareigoti šias investicijas atlikti. Tuo atveju, kai Taryba pasinaudoja šioje dalyje nurodytais įgaliojimais, atitinkamų suderintų investicijų sąnaudos įvertinamos nustatant skirstomųjų tinklų operatoriaus paslaugos ir susijusių paslaugų kainas.“

26 straipsnis.

40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą skirstomaisiais tinklais garantijos

1Vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. 2. Tiekėjas privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kuriomis pasinaudojo vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie su tiekėju yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį.

Tiekėjo ir skirstomųjų tinklų operatoriaus sudaromoje elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartyje taip pat nustatoma keitimosi informacija tarp šalių tvarka.“

27 straipsnis. Įstatymo papildymas 40¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 40¹ straipsniu:

„40¹ straipsnis. Naudojimasis lankstumo paslaugomis skirstomuosiuose tinkluose

1Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę įsigyti lankstumo paslaugas ir jomis naudotis skirstomuosiuose tinkluose, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu. Lankstumo paslaugos apima su elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymu, vartotojo paklausos pokyčio valdymu, paklausos telkimu, energijos kaupimu ir perkrovos valdymu susijusias paslaugas, taip pat skirstomųjų tinklų operatoriaus veikloje reikalingas kitas paslaugas, kurios būtinos nepertraukiamam ir efektyviam elektros energijos skirstymo paslaugų teikimui užtikrinti, įskaitant efektyviai vykdomą tinklų plėtrą. 2. Taryba užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, kartu užtikrinant nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą.

Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę pirkti lankstumo paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti skirstomųjų tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą. 3. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatant lankstumo paslaugų specifikacijas ir (ar) standartizuotus lankstumo paslaugų produktus, turi būti užtikrintos visų rinkos dalyvių galimybės dalyvauti teikiant šias paslaugas nediskriminuojančiomis sąlygomis. Rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą ir jį vykdydamas, skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti, kad lankstumo paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvių, vykdančių elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymą, paklausos telkimą ir energijos kaupimą, dalyvavimą. 4. Skirstomųjų tinklų operatorius, rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, vykdo viešąsias konsultacijas su rinkos dalyviais, derina jį su perdavimo sistemos operatoriumi, įvertina lankstumo paslaugų poreikį ir pagrįstai numato jų įsigijimo apimtį ir tvarką. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai tvirtinti. 5.

5Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisė įsigyti lankstumo paslaugas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nurodytu būdu ir jas naudoti gali būti ribojama tik tais atvejais, kai Taryba savo sprendimu, atsižvelgusi į skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstą prašymą dėl Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašo patvirtinimo, ar atskiru sprendimu nustato, kad tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai efektyvus arba kad dėl tokio pirkimo atsirastų didelių rinkos iškraipymų arba didesnė perkrova. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas. 6. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su perdavimo sistemos operatoriumi, siekdamas užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, taip pat saugų, patikimą ir efektyvų elektros energetikos sistemos darbą ir sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos rinkai plėtoti. 7. Skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtos sąnaudos dėl lankstumo paslaugų įsigijimo, įskaitant būtinų informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros sąnaudas, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas. 8. Skirstomųjų tinklų operatoriai, bendradarbiaudami su jų veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veiklą vykdančiu šilumos tiekėju, kas 4 metus privalo įvertinti galimybę panaudoti centralizuoto šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemą teikiant lankstumo paslaugas, kai tam panaudojamas paklausos valdymas, perteklinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių energijos kaupimas, taip pat įvertinti, ar naudotis nustatytomis galimybėmis būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais. Šilumos tiekėjai bendradarbiauja teikdami informaciją skirstomųjų tinklų operatoriams.

Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, vertinimo rezultatus pateikia ir (ar) panaudoja rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą ir (ar) rengdamas (atnaujindamas) Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą.“

28 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Tiekimo veiklos principai

1Vartotojai perka elektros energiją iš tiekėjų, gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, aktyviųjų vartotojų, piliečių energetikos bendrijų ir asmenų, nurodytų šio įstatymo 44 straipsnyje, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vartotojams, išskyrus vartotojus, sudariusius atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama su nepriklausomu tiekėju, aktyviuoju vartotoju ar piliečių energetikos bendrija sutarta kaina 46 straipsnyje nustatyta tvarka arba visuomenine elektros energijos kaina šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis arba užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka. Vartotojams, sudariusiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama šioje sutartyje nustatyta elektros energijos kaina. 2. Tiekėjai Lietuvos Respublikos vidaus elektros energijos rinkoje prekiauja elektros energija biržoje ir (ar) pagal dvišales sutartis su gamintojais, vartotojais ar tarpusavyje Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka. Importuojama ir eksportuojama elektros energija prekiaujama tik biržoje. Vartotojams elektros energija tiekiama šiame įstatyme ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. 3.

3Balansavimo energijos tiekėjai prekiauja balansavimo elektros energija su perdavimo sistemos operatoriumi. Balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų su balansavimo energijos tiekėjais, standartines sąlygas rengia ir, suderinęs su Taryba, savo interneto svetainėje skelbia perdavimo sistemos operatorius. 4. Jeigu tiekėjai nėra balansavimo energijos tiekėjai, jie privalo sudaryti balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su kitu, atitinkamą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi turinčiu, balansavimo energijos tiekėju. 53. Tiekėjams draudžiama diskriminuoti vartotojus ar vartotojų grupes. 64. Nepriklausomi tiekėjai gali siūlyti turi teisę teikti vartotojams su vartotojo paklausos pokyčio valdymu ir, kaip nurodyta šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, elektros energijos paklausos telkimu susijusias paslaugas. 5. Nepriklausomas tiekėjas turi teisę teikti su paklausos telkimu susijusias paslaugas neturėdamas leidimo vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą tik jo aptarnaujamiems tiekimo paslaugos vartotojams, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) nepriklausomas tiekėjas su telkimu susijusias paslaugas teikia pagal atskirą sutartį, sudarytą su vartotoju šio įstatymo 61¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

2) šios dalies 1 punkte nurodyta sutartis negali riboti vartotojo teisės pasirinkti kitą paklausos telkėją, tai yra vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti tokią sutartį šio įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;

3) šios dalies 1 punkte nurodyta sutartis automatiškai netenka galios pasibaigus nepriklausomo tiekėjo ir vartotojo sudarytai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai ar elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčiai ar tokias sutartis nutraukus iki jų galiojimo termino pabaigos;

4) nepriklausomas tiekėjas atskirai tvarko su tiekimo ir paklausos telkimo veiklomis susijusią energijos apskaitą. 6.

6Nepriklausomas tiekėjas turi teisę teikti su paklausos telkimu susijusias paslaugas kitų nepriklausomų tiekėjų aptarnaujamiems tiekimo paslaugos vartotojams tik gavęs leidimą vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą nepriklausomas tiekėjas vykdo atskiriant nuo tiekimo veiklos, tai yra tiekimas ar bet kokios su tiekimu susijusios paslaugos negali būti sąlyga vartotojui gauti su paklausos telkimu susijusias paslaugas ar jų atsisakyti;

2) nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą nepriklausomas tiekėjas vykdo laikydamasis šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų;

3) nepriklausomas tiekėjas atskirai tvarko su tiekimo, šio straipsnio 5 dalyje numatyto paklausos telkimo ir nepriklausomo paklausos telkėjo veiklomis susijusią energijos apskaitą;

4) nepriklausomas tiekėjas arba jo už balansą atsakinga šalis atskirai atsako ir atsiskaito už disbalansą, sukeltą nepriklausomam tiekėjui vykdant tiekimo veiklą, taip pat teikiant šio straipsnio 5 dalyje numatytas su paklausos telkimu susijusias paslaugas ir vykdant nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą. 7. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi nepriklausomo tiekėjo patronuojamosioms įmonėms, taip pat nepriklausomo tiekėjo patronuojančiajai įmonei ir jos patronuojamosioms įmonėms. 8. Šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi nepriklausomiems paklausos telkėjams, kurie nevykdo tiekimo veiklos ir nėra susiję su nepriklausomu tiekėju.“

29 straipsnis. Įstatymo papildymas 41¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 41¹ straipsniu:

„41¹ straipsnis. Elektromobilių įkrovimo prieigos

1Skirstomųjų tinklų operatoriui neleidžiama turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektromobilių įkrovimo prieigų, išskyrus, kai skirstomųjų tinklų operatorius nuosavybės teise turi elektromobilių įkrovimo prieigas tik savo reikmėms. 2.

2Elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos paskirstomos šio įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta tvarka. 3. Skirstomųjų tinklų operatorius nediskriminuodamas bendradarbiauja dėl elektromobilių prieigų prijungimo su visais elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriais ar kitais asmenimis, kurie turi nuosavybės teise, plėtoja, eksploatuoja arba valdo elektromobilių įkrovimo prieigas.“

30 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Visuomeninis tiekėjas neprivalo vykdyti šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu tai padaryti trukdo nuo visuomeninio tiekėjo nepriklausančios aplinkybės, tarp jų valstybės veiksmai, trečiųjų kitų asmenų veiksmai ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuomeninis tiekėjas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, visuomeninis tiekėjas, vartotojai ir (ar) tinklų operatoriai visapusiškai bendradarbiauja, siekdami pašalinti visuomeniniam elektros energijos tiekimui užtikrinti trukdančias aplinkybes. Vartotojams teikiamų visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugų patikimumo ir jų sąlygų priežiūrą bei kontrolę vykdo Taryba.“

31 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Garantinis elektros energijos tiekėjas garantinį tiekimą atlieka laikydamasis šių sąlygų:

1) garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas, kai vartotojas, ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nepriklausomo tiekėjo nutraukiamos veiklos arba su vartotoju sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimo gavęs nepriklausomo tiekėjo rašytinį ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą įspėjimą, per 2 savaites nuo šio pranešimo gavimo dienos nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės – tokiais atvejais vartotojo vartotojų su nepriklausomu tiekėju sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis laikoma nutraukta. Garantinis tiekimas vartotojams užtikrinamas persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su skirstomųjų tinklų operatoriumi pagrindu. Vartotojams, kurie tokios sutarties nėra sudarę, garantinis elektros energijos tiekimas užtikrinamas pagal garantinio elektros energijos tiekėjo viešai skelbiamas garantinio elektros energijos tiekimo užtikrinimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sąlygas, kurios rengiamos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vartotojui, kuriam užtikrinamas garantinis tiekimas, nusprendusiam sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, garantinis tiekimas nutraukiamas ne vėliau kaip per 3 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo garantiniam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Garantinio tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus pažeidžiamus vartotojus.

Jeigu per 6 mėnesius vartotojas, išskyrus pažeidžiamus vartotojus, nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, garantinis elektros energijos tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui. Apie garantinio tiekimo nutraukimą garantinis elektros energijos tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki elektros energijos tiekimo nutraukimo dienos;

2) jeigu vartotojas, kuriam buvo suteiktas garantinis tiekimas, garantinio tiekimo laikotarpiu pasirenka nepriklausomą tiekėją, vartotojas privalo sumokėti garantiniam elektros energijos tiekėjui už suvartotą elektros energiją pagal garantinio elektros energijos tiekėjo pateiktą mokėjimo dokumentą;

3) vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, išskyrus pažeidžiamus vartotojus, taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25. Garantinio tiekimo kaina pažeidžiamiems vartotojams apskaičiuojama kaip vidutinė praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainos, susiformavusios Lietuvos kainų zonoje, ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainos, kurią nustato Taryba, suma. Skirtumas tarp faktinių ataskaitinio laikotarpio pajamų ir garantinio elektros energijos tiekėjo patirtų garantinio elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudų, įskaitant elektros energijos įsigijimo sąnaudas, priskiriamas garantinio elektros energijos tiekėjo sąnaudoms ar pajamoms pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą metodiką. Garantinio tiekimo kainą apskaičiuoja ir nustato garantinis elektros energijos tiekėjas bei paskelbia ją savo interneto svetainėje.“ 2.

Pakeisti 44 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) balansavimo energijos tiekėjas už balansą atsakinga šalis nutraukia sutartį su nepriklausomu tiekėju, pagal kurią už balansą atsakinga šalis prisiima atsakomybę už nepriklausomo tiekėjo disbalansą, ar perdavimo sistemos operatorius nutraukia balansavimo energijos pirkimo–pardavimo atsiskaitymo už disbalansą sutartį su nepriklausomu tiekėju ar su jo už balansą atsakinga šalimi ir nepriklausomas tiekėjas nėra balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudaręs naujos sutarties su kitu balansavimo tiekėju kita už balansą atsakinga šalimi;“. 3. Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir atitinkamam tinklų operatoriui pranešti apie garantinio tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie asmenį, vykdysiantį garantinio tiekimo funkciją, ir jo kontaktinius duomenis. Vartotojai, kurių suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu apie tai jie buvo tinkamai informuoti, privalo užfiksuoti faktinius elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir juos pranešti tinklų operatoriui. Jeigu nepriklausomi tiekėjai ar vartotojai neįvykdo ar tinkamai neįvykdo šioje dalyje nustatytų pareigų, garantinio tiekimo metu tiekiamos elektros energijos kiekis nustatomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

4Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Vartotojai, kuriems šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinamas garantinis tiekimas, atsiskaito su asmeniu, atliekančiu garantinio tiekimo funkciją, už garantinį tiekimą, taip pat su tinklų operatoriais, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir 46 straipsnio 5 dalyje, už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir (ar) skirstomaisiais tinklais, sistemines paslaugas ir taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.“

32 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir nepriklausomo tiekėjo sutikimą bei būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti nepriklausomam tiekėjui.“

33 straipsnis. 46¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 46¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“

2Pakeisti 46¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus.

Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“

34 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„48 straipsnis. Elektros energijos apskaitos organizavimas ir išmaniųjų apskaitos sistemų diegimas

1Tinklų operatoriai yra atsakingi už jų valdomais elektros tinklais persiųstos elektros energijos matavimo ir apskaitos organizavimą. Elektros energijos apskaita tvarkoma apskaitos prietaisais ar išmaniosiomis apskaitos sistemomis. Vartotojui patiekta elektros energija ir suteikta elektros energijos persiuntimo paslauga apskaitomos pagal įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) kitais Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytais būdais. Tinklų naudotojai privalo sudaryti sąlygas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriui įrengti, prižiūrėti ar keisti apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2.

2Tinklų operatorių pagal apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas vartotojų, prijungtų prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir perkančių elektros energiją iš visuomeninių ar nepriklausomų tiekėjų, suvartotos elektros energijos kiekis perdavimo sistemos operatoriaus pripažįstamas faktiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, kurį privalo nusipirkti visuomeninis, ir nepriklausomas tiekėjas. Ši nuostata netaikoma gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, ar kitiems nepriklausomiems tiekėjams, kurie taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ar nepriklausomas tiekėjas, kuris taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją, privalo nusipirkti tokį elektros energijos kiekį, kuris nepadengia perdavimo sistemos operatoriaus pripažinto vartotojo faktinio suvartoto elektros energijos kiekio. 3. Tinklų operatoriai privalo užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai matyti savo apskaitos prietaisų rodmenis – tiesiogiai ar netiesiogiai per interneto sąsają arba kitą tinkamą sąsają. 4. Siekdamas įgyvendinti strateginius valstybės tikslus elektros energetikos sektoriuje ir sudaryti sąlygas vartotojams aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkoje, skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, atlieka išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą ir organizuoja išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą šio operatoriaus veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje įsikūrusiems vartotojams. 5. Išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo ir eksploatavimo sąnaudos yra pripažįstamos pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas kainas ar jų dalį.

Šių sąnaudų kontrolę, taip pat išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo naudos vartotojams stebėseną atlieka Taryba. 6. Vartotojui įdiegta išmanioji apskaitos sistema turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse nustatytus minimalius techninius, funkcijų ir sąveikumo reikalavimus. 7. Išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtu planu dviem etapais. Pirmuoju etapu per išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime numatytą laikotarpį išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vartotojų grupėms, atitinkančioms šiame vertinime nurodytus kriterijus, įskaitant kriterijus, susijusius su atitinkamu elektros energijos suvartojimu. Antruoju etapu likusiai vartotojų grupei išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos, kai nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso, kuris nėra išmanusis apskaitos prietaisas (toliau – įprastas apskaitos prietaisas), teisinis metrologinis patvirtinimas, jeigu išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime nenumatyta kitaip. Skirstomųjų tinklų operatorius savo interneto svetainėje paskelbia tvarką, pagal kurią vartotojai gali susipažinti su išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo planu, ir informaciją apie išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapų pradžią ir pabaigą. 8. Pirmuoju etapu išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos be atskiro vartotojo sutikimo ar prašymo. Skirstomųjų tinklų operatoriui pabaigus išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo pirmąjį etapą, vartotojas įgyja teisę prašyti įdiegti išmaniąją apskaitos sistemą anksčiau nei nustoja galioti vartotojo įprasto apskaitos prietaiso teisinis metrologinis patvirtinimas.

Išmanioji apskaitos sistema diegiama vartotojo prašymu, tokiam vartotojui padengus Tarybos nustatytą išlaidų, susijusių su išmaniosios apskaitos sistemos diegimu, dalį, kuri negali būti mažesnė kaip 50 procentų, arba nemokamai, kai tokį prašymą pateikia pažeidžiamas vartotojas ar vartotojas, kuris yra neįgalusis, taip kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina, kad išmanioji apskaitos sistema būtų įdiegiama per protingą terminą, ne ilgesnį kaip 4 mėnesiai nuo vartotojo prašymo gavimo. 9. Siekiant įgyvendinti valstybės socialinės politikos tikslus ir nenukrypstant nuo šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytos išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo tvarkos, išmaniosios apskaitos sistemos papildomai pirmuoju etapu nemokamai gali būti diegiamos ir vartotojams, kurie yra neįgalieji, taip kaip jie apibrėžti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, pagal jų prašymus Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 10. Išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą organizuojantis skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina išmaniosiomis apskaitos sistemomis surenkamų ir perduodamų duomenų saugumą ir asmens duomenų apsaugą pagal tokiems duomenims tvarkyti taikomus 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kitų Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir jo parengtas asmens duomenų tvarkymo ir saugumo užtikrinimo taisykles, atsako už šių duomenų tvarkymą ir jį organizuoja taip, kad užtikrintų veiksmingą ir saugią prieigą prie duomenų ir (ar) jų mainus su asmenimis, turinčiais teisę tvarkyti atitinkamų vartotojų duomenis. Šioje dalyje nurodyti duomenys apima matavimo ir suvartojimo duomenis, taip pat duomenis, reikalingus vartotojui keičiant tiekėją, paklausos telkėją, taip pat siekiant naudotis vartojimo valdymo ir kitomis paslaugomis. Asmenys, pagal šio įstatymo nuostatas turintys teisę gauti prašomus vartotojų duomenis, juos turi gauti nediskriminacinėmis sąlygomis ir tuo pačiu metu, o atitinkamos prieigos prie tų duomenų procedūros turi būti skelbiamos viešai. Asmens duomenų tvarkymo ir saugumo užtikrinimo, duomenų saugumo pažeidimų valdymo, taip pat prieigos prie duomenų taisyklės skelbiamos skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje. 11. Vartotojų prašymu per standartizuotą ryšio sąsają arba nuotoliniu būdu jiems arba jų įgaliotiems asmenims išmaniųjų apskaitos prietaisų užfiksuoti jų į elektros tinklą persiųstos elektros energijos ir jų suvartotos elektros energijos duomenys, laikantis šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teikiami lengvai suprantama forma ir neatlygintinai, kad būtų galima palyginti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus naudojant vienodus kriterijus.“

35 straipsnis.

48² straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 48² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 2 dalis nedraudžia tinklų operatoriui riboti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio 2 dalyje siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą naujų energijos kaupimo įrenginių atžvilgiu tik tuo atveju, kad tokius apribojimus perdavimo sistemos operatoriaus teikimu pagal kompetenciją patvirtino Taryba.“

2Pripažinti netekusia galios 48² straipsnio 4 dalį. 4. Taryba užtikrina, kad visi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir nesukurtų nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. 36 straipsnis. Įstatymo papildymas 48³ straipsniu

Papildyti Įstatymą 48³ straipsniu:

„48³ straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus teisės į energijos kaupimo įrenginius

1Perdavimo sistemos operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. 2.

2Pagal perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstą prašymą Taryba gali leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginių, juos plėtoti, valdyti arba eksploatuoti, jeigu yra įvykdytos visos šios sąlygos:

1) įvykdžius atvirą, skaidrų ir pagal iš anksto su Taryba suderintas nediskriminuojančias sąlygas konkursą, kurį peržiūri ir kurio rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

2) energijos kaupimo įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatorius galėtų įvykdyti savo pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje;

3) Taryba įvertino ir patvirtino, kad perdavimo sistemos operatoriui būtina turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokius energijos kaupimo įrenginius, iš anksto atliko konkurso taikymo ir sąlygų vertinimą ir leido jį vykdyti. 3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą. 4.

4Taryba, gavusi perdavimo sistemos operatoriaus prašymą leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, informuoja Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą ir Europos Komisiją apie perdavimo sistemos operatoriaus prašyme nurodytas priežastis ir priimtą sprendimą dėl leidimo suteikimo. 5. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jeigu iš Tarybos atliktos viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius energijos kaupimo įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriaus veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba gali numatyti galimybę perdavimo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę. 6.

6Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos integruotiesiems elektros tinklo komponentams arba naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki 2024 metų, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu su sąlyga, kad tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:

1) yra prijungiami prie elektros perdavimo tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) yra integruoti į perdavimo sistemą;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros perdavimo tinklų saugumo atkūrimui įvykus nenumatytam atvejui elektros tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant įprastinį perskirstymą;

4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.“

37 straipsnis. Įstatymo papildymas 48⁴ straipsniu

Papildyti Įstatymą 48⁴ straipsniu:

„48⁴ straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės į energijos kaupimo įrenginius

1Skirstomųjų tinklų operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. 2. Pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstą prašymą Taryba gali leisti skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai.

Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu yra įvykdytos visos šios sąlygos:

1) įvykdžius atvirą, skaidrų ir pagal iš anksto su Taryba suderintas nediskriminuojančias sąlygas konkursą, kurį peržiūri ir kurio rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

2) energijos kaupimo įrenginiai būtini, kad skirstomųjų tinklų operatorius galėtų įvykdyti savo teisės aktuose nustatytas pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus skirstymo sistemos eksploatavimo, o įrenginiai nėra naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje;

3) Taryba įvertino ir patvirtino, kad skirstomųjų tinklų operatoriui būtina turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokius energijos kaupimo įrenginius, iš anksto atliko konkurso taikymo ir sąlygų vertinimą ir leido jį vykdyti. 3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų skirstomųjų tinklų operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą. 4. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius.

Jeigu iš Tarybos atliktos viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba gali numatyti galimybę skirstomųjų tinklų operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę. 5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma integruotiesiems elektros tinklo komponentams arba naujų energijos kaupimo įrenginių (elektros akumuliatorių), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, įprastu nuvertėjimo laikotarpiu su sąlyga, kad tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) yra:

1) prijungiami prie elektros skirstomųjų tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) integruoti į skirstomuosius tinklus;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros skirstomųjų tinklų saugumo atkūrimui įvykus nenumatytam atvejui tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant perskirstymą;

4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.“

38 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Papildyti 49 straipsnio 2 dalį 8 punktu:

„8) vartotojai turi teisę būti aktyviaisiais vartotojais, taip pat piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais.“

39 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka sudaromų su elektros energijos vartotojais, sąlygos turi būti sąžiningos ir iš anksto žinomos. Tokiose sutartyse, atsižvelgiant į atskirų sutarčių dalyko ypatumus, be kita ko, turi būti nurodoma:

1) gauti iš Tarybos, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių, visuomeninių ir nepriklausomų tiekėjų aiškią ir suprantamą informaciją apie savo teises, susijusias su elektros energijos vartojimu ir gaunamomis paslaugomis;

2) susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis, įskaitant suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis davęs sutikimą, nemokamai leisti bet kuriam tiekėjui naudotis savo elektros energijos suvartojimo duomenimis, kuriuos nemokamai turi teisę gauti pats vartotojas;

3) gauti skaidrią informaciją apie taikomas kainas, tarifus ir apie visas sąlygas, susijusias su elektros energijos paslaugomis.“

2Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Elektros tinklų Tinklų operatoriai elektros energijos valandinius apskaitomo periodiškumo suvartojimo duomenis už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus kartu su sąskaita už šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas elektroniniu būdu pateikia tinklų operatoriaus savitarnos interneto svetainėje vartotojams, kurių objektuose vartojamos elektros energijos apskaitos prietaisai yra prijungti prie automatinės duomenų nuskaitymo ar išmaniosios energijos apskaitos sistemų ir informacinių ryšių priemonėmis tiekėjams, sudariusiems su šiais vartotojais elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį.

Vartotojams ir (ar), vartotojams raštiškai sutikus, nepriklausomiems tiekėjams elektros tinklų operatoriai už iš anksto operatorių nustatytą paslaugos kainą, pagrįstą patiriamomis sąnaudomis, gali sudaryti galimybę naudotis automatinėse duomenų nuskaitymo ar išmaniosiose energijos apskaitos sistemose esančiais elektros vartojimo tinklų operatoriaus valdomais vartotojo duomenimis ir kitu sutartu būdu.“

3Pakeisti 51 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Kai vartotojai aprūpinami elektros energija, kuria prekiaujama elektros energijos biržoje ar kuri yra importuota iš asmenų, esančių ne valstybėje narėje, teikiant šio straipsnio 6 7 dalyje numatytą informaciją gali būti naudojami apibendrinti praėjusių metų biržos ar asmens, esančio ne valstybėje narėje, duomenys.“

40 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Papildomos pažeidžiamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės:

1) pažeidžiamiems vartotojams negali būti apribotas ir (ar) nutrauktas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, nesumoka ar iš dalies sumoka už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų įsiskolinimas skirstomųjų tinklų operatoriui garantiniam elektros energijos tiekėjui ar tiekėjui yra ar buvo ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus;

2) pažeidžiamiems vartotojams per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas negali būti nutrauktas penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių ir prieššventinėmis dienomis arba kai vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė negu -15 °C ar aukštesnė negu +30 °C, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Papildomos pažeidžiamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės:

1) pažeidžiamiems vartotojams negali būti apribotas ir (ar) nutrauktas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, nesumoka ar iš dalies sumoka už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų įsiskolinimas skirstomųjų tinklų operatoriui garantiniam elektros energijos tiekėjui ar tiekėjui yra ar buvo ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus;

2) pažeidžiamiems vartotojams per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas negali būti nutrauktas penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių ir prieššventinėmis dienomis arba kai vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė negu -15 °C ar aukštesnė negu +30 °C, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Tokiais atvejais tiekimas vartotojui gali būti nutrauktas kitą dieną po šiame punkte nustatytų aplinkybių pasibaigimo, jeigu pažeidžiamas vartotojas apie tai buvo įspėtas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir kituose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;

3) pažeidžiami vartotojai turi teisę iki paskutinės mėnesio, einančio po kalendorinio mėnesio, per kurį persiunčiama ir (ar) tiekiama elektros energija ar teikiamos kitos su tuo susijusios paslaugos vartotojui, dienos (išskyrus atvejus, kai pažeidžiamo vartotojo prašymu yra susitarta dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų) atsiskaityti su skirstomųjų tinklų operatoriumi garantiniu elektros energijos tiekėju ar tiekėju;

4) pažeidžiamiems vartotojams vykdant elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, jeigu prijungimo įmoka didesnė kaip 600 eurų, 60 procentų prijungimo įmokos dalis sumokama per 10 kalendorinių dienų nuo vartotojo prijungimo paslaugos sutarties pasirašymo, kita įmokos dalis – per 10 kalendorinių dienų nuo rangos darbų pabaigos.

Prijungimo paslauga pradedama teikti, kai pažeidžiamas vartotojas sumoka pirmąją prijungimo paslaugos įmokos dalį. Apie rangos sutartyje nustatytų darbų pabaigą skirstomųjų tinklų operatorius praneša pažeidžiamam vartotojui ir pateikia jam mokėti reikalingus dokumentus prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta tvarka;

5) pažeidžiamiems vartotojams per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, 3 mėnesius nuo termino praleidimo dienos delspinigiai nėra skaičiuojami.“

41 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kuriai įstatymu pavesta rengti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, Nacionalinės energijos naudojimo efektyvumo didinimo programos, kitų energetikos programų projektus dalyvauti rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl energetikos politikos strateginių tikslų ir (ar) pažangos uždavinių nustatymo ir Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, rengti energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, turi teisę iš elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstomųjų tinklų ir tiekimo įmonių gauti šiems projektams dokumentams rengti reikiamą informaciją.“

2Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Taryba turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įskaitant ir jų turimą Europos Sąjungos institucijų bei kitų valstybių narių disponuojamą informaciją, ir iš savivaldybių institucijų bei įstaigų, elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklą vykdančių energetikos įmonių, taip pat iš elektros biržos paskirtojo rinkos operatoriaus, kitų rinkos dalyvių ir kitų asmenų informaciją, kuri reikalinga Tarybai pavestoms elektros energetikos sektoriaus reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijoms tinkamai atlikti, įskaitant, bet neapsiribojant, išsamius paaiškinimus dėl ribojamo trečiųjų asmenų dalyvavimo (prieigos) persiunčiant elektros energiją ar atsisakymo suteikti šią prieigą bei informaciją apie priemones, reikalingas elektros tinklams stiprinti.“

3Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo veiklą vykdančios energetikos įmonės, ir elektros biržos paskirtasis rinkos operatorius, kiti rinkos dalyviai ir kiti asmenys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją privalo teikti teisės aktų nustatyta tvarka.“

42 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Elektros energija prekiaujama pagal Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisykles, kuriose nustatyti reikalavimai atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus.“

2Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vartotojo objektas, esantis vienoje geografinėje vietoje ir savarankiškai prijungtas prie skirstomųjų ar perdavimo tinklų, gali gauti elektros energiją iš kelių vartotojo laisvai pasirinktų tiekėjų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. fkaupimoininkas turi teisę sudaryti sutartis su keliais nepriklausomais tiekėjais, taip pat su pasirinktu gamintoju.“

3Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri, be kita ko, reglamentuoja tokios įmonės pakeitimo procedūrą, paskirta įmonė. Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir šiame straipsnyje nurodyto skirstomųjų tinklų operatoriaus, ir paskirtosios įmonės vartotojams.

Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;

2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;

3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;

4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;

5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;

6) įmonė įsipareigoja vykdyti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;

2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;

3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;

4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;

5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;

6) įmonė įsipareigoja vykdyti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ankstesnioji paskirtoji įmonė vykdo funkcijas tol, kol bus paskirta nauja įmonė.“ 4.

Pakeisti 58 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Nustačiusi, kad paskirtoji įmonė neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šio straipsnio 5 dalyje nustatytų veiklos sąlygų, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo, Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklių ir kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja paskirtąją įmonę apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Paskirtajai įmonei per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujos paskirtosios įmonės atranką ir paskyrimą.“

43 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„59 straipsnis. Elektros energijos rinkos modelis

1Elektros energijos rinka organizuojama Prekybos elektros energija šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos vidaus rinkos veikimą, ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti, ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais. 2. Prekyba pagalbiniais instrumentais organizuojama atskirai nuo prekybos elektros energija elektros biržoje. 32. Perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę riboti trečiųjų asmenų dalyvavimą (prieigą) persiunčiant elektros energiją, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų. Toks ribojimas privalo būti pagrįstas objektyviais ir techniškai bei ekonomiškai pagrįstais kriterijais. 4. 53. Kiekvienas gamintojas ir tiekėjas yra atsakingas už elektros energijos gamybos kiekio, būtino pirkėjų poreikiams patenkinti, ir kiekio, nurodyto elektros energijos pirkimo–pardavimo grafikuose, pirkimo ar pardavimo atitiktį.

Prekyba balansavimo ir reguliavimo energija vykdoma pagal Prekybos elektros energija taisykles. Kiekvieno rinkos dalyvio atsakomybę už savo paties sukeltą disbalansą ir su tuo susijusias pareigas, už balansą atsakingos šalies atsakomybę nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Prisiimdamas Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą finansinę atsakomybę rinkos dalyvis arba asmuo, su kuriuo rinkos dalyvis sudarė atsakomybės už disbalansą perdavimo sutartį, kaip už balansą atsakinga šalis, sudaro su perdavimo sistemos operatoriumi atsiskaitymo už disbalansą sutartį, parengtą pagal perdavimo sistemos operatoriaus nustatytas atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas. Atsiskaitymo už disbalansą sutartyje turi būti aiškiai apibrėžti visi disbalanso skaičiavimui reikalingi Reglamente (ES) 2017/2195 įvardyti dėmenys, aiškiai nustatyti jų nustatymo ir (ar) skaičiavimo principai, taip pat nustatyta disbalanso skaičiavimo ir atsiskaitymo už jį tvarka. 4. Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta rinkos dalyvio atsakomybė už disbalansą gali būti netaikoma tik šiame įstatyme ir (ar) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytais atvejais. Už rinkos dalyvio, kuriam taikomas fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas ir kuris įstatymu yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, sukeltą disbalansą finansiškai atsako tinklų operatorius, prie kurio tinklų yra prijungti rinkos dalyvio įrenginiai, jeigu rinkos dalyvio pagamintą elektros energiją centralizuotai superka paskirtoji įmonė ar skirstomųjų tinklų operatorius.

Su tokia finansine atsakomybe susijusios tinklų operatorių patirtos sąnaudos kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius atsiskaitymus su paskirtąja įmone už rinkos dalyvio, kurio įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo ir kuris įstatymų atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, suplanuotos ir faktiškai pagamintos elektros energijos kiekio skirtumo pirkimą ir pardavimą vykdo šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai rinkos dalyvio, kuris įstatymu yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, pagaminta elektros energija nėra centralizuotai superkama, rinkos dalyvis vykdo veiksmus, kad būtų užtikrintas jo pagamintos elektros energijos balansas elektros energijos rinkoje, o su jais susijusios rinkos dalyvio pagrįstos išlaidos yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. 5. Balansavimo energija prekiaujama ir atsiskaitymai už disbalansą vykdomi balansavimo paslaugų rinkoje sutarčių tarp rinkos dalyvių pagrindu šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2017/2195 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas rengia perdavimo sistemos operatorius, teikia jas tvirtinti Tarybai ir, Tarybai patvirtinus, skelbia savo interneto svetainėje. 5¹6. Nepriklausomas paklausos Paklausos telkėjas prekiauja elektros energija vadovaudamasis Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėmis ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus nustatytomis sąlygomis. Nepriklausomas paklausos telkėjas, jeigu jis yra balansavimo energijos tiekėjas, arba balansavimo energijos tiekėjas, su kuriuo nepriklausomas paklausos telkėjas sudaro balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį, Paklausos telkėjas arba jo už balansą atsakinga šalis atsako už nepriklausomo paklausos telkėjo nepatiektą arba patiektą per didelį elektros energijos kiekį veikloje sukeltą disbalansą. 67. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas nacionalinę balansavimo funkciją balansavimą, sudaro nacionalinį balansą, atitinkantį nupirktos ir parduotos elektros energijos kiekį, pagal balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių pateiktus duomenis ir patikrina pateiktų duomenų tikslumą pagal prekybos elektros energija elektros biržoje ir prekybos pagal dvišales sutartis duomenis, taip pat sutrikimų ir avarijų atveju koordinuoja gamintojų tinklų naudotojų veiksmus, perka elektros energiją, reikalingą elektros energijos sąnaudoms perdavimo tinkle kompensuoti, teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje. 78.

78Perdavimo sistemos operatorius negali riboti gamintojų, gaminančių elektros energiją ir šilumą didelio naudingumo kogeneracijos būdu, galimybių teikti reguliavimo balansavimo ir papildomas paslaugas, jeigu užtikrinamas perdavimo tinklo saugumas ir patikimumas. 9. Perdavimo sistemos operatorius ir paskirtasis rinkos operatorius bendrai organizuoja kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkų valdymą, vadovaudamiesi šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, Reglamente (ES) 2015/1222 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais reikalavimais. Prekyba kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkose vykdoma elektros biržoje. 10. Išankstinių sandorių rinka elektros energetikos sektoriuje, įskaitant perdavimo sistemos operatoriaus suteikiamas ilgalaikes elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais teises ir (ar) taikomas kitas lygiavertes priemones ir (ar) finansinių priemonių rinkose siūlomus produktus, tarp jų išvestines finansines priemones, organizuojama Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/1719 nustatytais reikalavimais.“

44 straipsnis. 61¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 61¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„61¹ straipsnis. Vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutartis

1Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą, turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju. Vartotojas turi teisę sudaryti sutartį be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo. 2. Vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik perdavimo sistemos operatoriui ir tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir priežiūros institucijoms.

Vartotojas turi teisę tretiesiems asmenims atskleisti informaciją apie sutarties su nepriklausomu paklausos telkėju sudarymo faktą, tačiau negali atskleisti šios sutarties nuostatų ir sąlygų turinio, neturėdamas nepriklausomo paklausos telkėjo sutikimo. 3. Nepriklausomas paklausos telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo išsamiai informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas. 4. Nepriklausomas paklausos telkėjas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas sutartį su vartotoju, prieš 3 savaites apie tai raštu privalo pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. 61¹ straipsnis. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis

1Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą, turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų. Vartotojas turi teisę sudaryti tokią sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju arba su tiekėju, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje. Sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju vartotojas gali sudaryti be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo. 2. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik perdavimo sistemos operatoriui ir tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir priežiūros institucijoms. Vartotojas turi teisę kitiems asmenims atskleisti informaciją apie sutarties su paklausos telkėju sudarymo faktą, tačiau negali atskleisti šios sutarties nuostatų ir sąlygų turinio, neturėdamas paklausos telkėjo rašytinio sutikimo. 3.

3Paklausos telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo išsamiai informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas. 4. Paklausos telkėjas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas sutartį su vartotoju, prieš 2 savaites apie tai raštu privalo pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. 5. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje turi būti numatyta, kad vartotojo prašymu paklausos telkėjas neatlygintinai pateikia vartotojui informaciją apie sutelktą vartotojo paklausos pokytį ir, kai taikoma, informaciją apie į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energiją. Dėl tokios informacijos pateikimo vartotojas turi teisę kreiptis pasibaigus kiekvienam vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje numatytam atsiskaitymo laikotarpiui. 6. Šiame straipsnyje nurodytos teisės vartotojams suteikiamos jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų ir (ar) laiko požiūriu. Tiekėjai neturi teisės taikyti vartotojams diskriminacinių techninių ir (ar) administracinių reikalavimų, procedūrų ir (ar) įkainių priklausomai nuo to, ar vartotojai yra sudarę sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju. 7. Vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su paklausos telkėju, įskaitant telkėjo pakeitimą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

45 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Elektros birža

1Elektros energija prekiaujama elektros biržoje Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Didmeninę prekybą elektros energija elektros biržoje organizuoja, prekybos elektros energija vietos techninį aptarnavimą ir palaikymą užtikrina bei elektros biržą administruoja elektros biržos operatorius. 3.

3Elektros biržos operatoriaus veiklą turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ūkinę komercinę veiklą vykdantis asmuo, atitinkantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir sudaręs su perdavimo sistemos operatoriumi susitarimą, nustatantį elektros biržos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykius. Susitarimo su elektros biržos operatoriumi standartines sąlygas rengia ir tvirtina perdavimo sistemos operatorius. 4. Asmuo, ketinantis vykdyti elektros biržos operatoriaus veiklą, privalo atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

1) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, užtikrinančias informacijos mainus su perdavimo sistemos operatoriumi, ir programinę įrangą, kurios reikia elektros biržos operatoriaus veiklai vykdyti;

2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti ryšių priemones, reikalingas informacijos mainams su elektros biržos dalyviais užtikrinti;

3) turėti ne mažesnę kaip 10 metų elektros energijos biržos organizavimo ir administravimo patirtį valstybėje narėje, kai tokios biržos metinė apyvarta yra ne mažesnė kaip 50 TWh;

4) atitikti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkos integracijos ir bendros elektros energijos rinkos sukūrimo tikslus. 5. Elektros biržos operatorius savo veiklą pradeda sudaręs susitarimą su perdavimo sistemos operatoriumi ir ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki veiklos pradžios paskelbęs prekybos elektros biržoje taisykles. 6.

6Elektros biržos operatorius neturi teisės įgalioti kitų asmenų vykdyti elektros biržos operatoriaus veiklą ir privalo laikytis šių bendrųjų veiklos sąlygų:

1) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti kompetentingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, taip pat skelbti informaciją apie didmeninę prekybą elektros energija elektros biržoje ir kitas elektros biržos veiklos sąlygas;

2) užtikrinti vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas visiems elektros biržos dalyviams;

3) informuoti ir konsultuoti elektros biržos dalyvius ir kitus rinkos dalyvius elektros biržos organizavimo ir veiklos klausimais;

4) užtikrinti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų, keliamų elektros biržos operatoriaus veiklai, laikymąsi. 7. Taryba nereguliuoja elektros biržos operatoriaus veiklos sąlygų, susijusių su kitoje valstybėje narėje reguliuojama veikla. Siekdama šio tikslo, Taryba visapusiškai bendradarbiauja su atitinkamos valstybės narės nacionaline reguliavimo institucija. 1. Elektros energija prekiaujama elektros biržoje šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos vidaus rinkos veikimą, ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Prekybą elektros biržoje organizuoja, prekybos elektros energija vietos techninę priežiūrą ir palaikymą užtikrina ir elektros biržą administruoja paskirtasis rinkos operatorius. 3. Paskirtojo rinkos operatoriaus veiklą turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ūkinę veiklą vykdantis asmuo, atitinkantis Reglamente (ES) 2015/1222 nustatytus paskirtojo rinkos operatoriaus skyrimo kriterijus ir paskirtas Tarybos šiame reglamente nustatyta tvarka ir sąlygomis. 4. Paskirtasis rinkos operatorius savo veiklą pradeda sudaręs su perdavimo sistemos operatoriumi susitarimą, nustatantį paskirtojo rinkos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykius.

Susitarimo su paskirtuoju rinkos operatoriumi standartines sąlygas rengia ir tvirtina perdavimo sistemos operatorius. 5. Paskirtasis rinkos operatorius savo veiklą vykdo Reglamente (ES) 2015/1222 ir kituose Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, laikydamasis šiame įstatyme ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytų privalomų reikalavimų. 6. Taryba užtikrina paskirtojo rinkos operatoriaus veiklos priežiūrą ir stebėseną. Reglamente (ES) 2015/1222 nustatyta tvarka ir sąlygomis Taryba gali laikinai sustabdyti paskirtojo rinkos operatoriaus veiklą ar atšaukti paskirtąjį rinkos operatorių.“

46 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Perdavimo sistemos operatorius ir elektros biržos paskirtasis rinkos operatorius pagal savo kompetenciją informuoja Tarybą apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.“

2Papildyti 64 straipsnį 4 dalimi:

„4. Taryba identifikuoja elektros energetikos sektoriuje taikomą politiką ir (ar) jos įgyvendinimo priemonę, kurias taikant galėtų būti siekiama varžyti rinkos veikimo principais grindžiamą kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriaus taikomas priemones, taip pat priemones, kuriomis ketinama paveikti prekybos rinkoje rezultatus ar kitaip pažeisti veiklos elektros energijos rinkoje ir (ar) atskiruose jos segmentuose sąlygas.“

3Papildyti 64 straipsnį 5 dalimi:

„5.

Jeigu Taryba identifikuoja, kad elektros energetikos sektoriuje taikoma politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemone galėtų būti naudojamasi siekiant varžyti kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ji imasi visų, jos vertinimu, tinkamų veiksmų, kad nebūtų taikoma ta politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemonė arba, jeigu tai neįmanoma, siekia kuo labiau sumažinti jos poveikį teikiamiems pasiūlymams.“

47 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Konkurencijos priežiūrą elektros energetikos sektoriuje pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos Konkurencijos įstatymą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba).“

48 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Taryba, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi rinką nustato, kad toks gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. Taryba, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Gamintojams ar nepriklausomiems tiekėjams, turintiems didelę įtaką rinkoje, Taryba turi teisę nustatyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus. Asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų paslaugų kainos, kai elektros energija ir (ar) paslaugomis prekiaujama regioninėje (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkoje, nereguliuojamos.

Apie regioninės (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkos veiklos pradžią, suderinęs su Taryba, paskelbia perdavimo sistemos operatorius.“

2Papildyti 67 straipsnį nauja 1¹ dalimi:

„1¹. Asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų papildomų paslaugų kainos, kai elektros energija ir (ar) paslaugomis prekiaujama nacionalinėje rinkoje, nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Taryba, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi nacionalinę rinką nustato, kad toks asmuo turi didelę įtaką rinkoje ar atskirame jos segmente ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą kitiems asmenims, veikiantiems elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose. Taryba, atlikdama elektros energijos rinkos ir (ar) atskirų jos segmentų tyrimus, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Asmenims, turintiems didelę įtaką rinkoje, Taryba turi teisę nustatyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus.“

3Pakeisti 67 straipsnio 1¹ dalį, laikyti ją nauja 1² dalimi ir išdėstyti taip:

„1¹².

Gamintojų Asmenų, kurie teikia šias sistemines papildomas paslaugas – izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo – kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai perdavimo sistemos operatorius gauna pasiūlymą teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas tik iš vieno gamintojo asmens ar kelių gamintojų asmenų, kurie yra susiję asmenys, arba kai elektros energetikos sistemos veikimui užtikrinti yra reikalingi visų gamintojų asmenų, galinčių teikti tretinį aktyviosios galios rezervą ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas, elektros energijos generavimo pajėgumai, ir atvejį, nurodytą šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kai perdavimo sistemos operatorius informuoja gamintoją asmenį ir Tarybą, kad gamintojas asmuo su perdavimo sistemos operatoriaus nurodytu elektros energetikos energijos gamybos įrenginiu turi teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas. Šioje dalyje nurodytų reguliuojamų papildomų paslaugų kainos įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.“

4Buvusią 67 straipsnio 1² dalį laikyti 1³ dalimi. 5. Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas viršutines kainų viršutines ribas ir įvertinus kiekvienos energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės kaštus ir naudą, turi būti numatytos būtinos ir pagrįstos tinklų operatorių reguliuojamos veiklos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų elektros tinklų plėtrą ir išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą, kurios leistų skatintų tinklų operatoriams operatorius efektyviau vykdyti reguliuojamą veiklą ir teikti papildomas tinklų naudotojams tokias paslaugas asmenims, įgyvendinantiems kurios sudaro sąlygas toliau diegiant išmaniuosius elektros tinklus įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones. Teikiamos papildomos Tokios tinklų operatorių teikiamos paslaugos negali turėti neigiamos įtakos sistemos saugumui ir patikimumui.“

6Papildyti 67 straipsnį 4¹ dalimi:

„4¹. Pereinamuoju laikotarpiu, tai yra iki perdavimo sistemos operatoriaus prisijungimo prie Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso paskirstymo nustatymo platformų pagal Reglamentą (ES) 2017/2195, balansavimo energijos techninė kainos pasiūlymo riba nustatoma balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, apie kurio pabaigą savo interneto svetainėje paskelbia perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, balansavimo energijos techninė kainos pasiūlymo riba balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose iš anksto nenustatoma, o balansavimo energijos kaina nustatoma pirkimo procedūros, kurią perdavimo sistemos operatorius vykdo Reglamente (ES) 2017/2195 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, metu.

Disbalanso kainos nustatymo principai ir (ar) jų pagrindas, atitinkantys Reglamento (ES) 2017/2195 reikalavimus, aiškiai nurodomi atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose.“

7Pakeisti 67 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Taryba, tvirtindama vartotojų ir gamintojų tinklų naudotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką, nustatydama įkainius ir juos diferencijuodama, taip pat derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką bei šių paslaugų įkainius, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:

1) tinklų naudotojų, jų eksploatuojamų elektros įrenginių ir (ar) naudojamų technologijų nediskriminavimo;

2) protingumo, teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir sąnaudų pagrįstumo;

3) elektros energijos vartojimo efektyvumo;

4) elektros energetikos sistemos efektyvumo ilguoju laikotarpiu;

45) tinklų naudotojų ūkinės veiklos aplinkybių įvertinimo;

56) tinklų naudotojų įrenginių prijungimo poreikio įvertinimo;

67) atokių ir menkai apgyvendintų regionų elektrifikavimo;

78) elektros tinklų plėtros sąnaudų įvertinimo, finansinio ir ekonominio atsipirkimo;

9) elektros tinklų saugumo ir lankstumo poreikio įvertinimo; 810) išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros; 911) galimybės panaudoti elektros energetikos įmonių objektus kitų tinklų naudotojų įrenginiams prijungti įvertinimo; 1012) teisės aktų nustatytų lengvatų ir (ar) skatinimo priemonių, taikomų gamintojų elektros įrenginių prijungimui, įvertinimo.“

8Pakeisti 67 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7.

Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai ar energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, sąnaudos paskirstomos tokia tvarka:

1) pažeidžiami vartotojai apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą Tarybos patvirtintą įkainį;

2) vartotojai, kurių pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW ar kurie didina leistinąją leistiną naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW ir kurie skirstomųjų tinklų operatoriui įsipareigoja 10 metų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų nemažinti leistinosios leistinos naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų;

3) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW, energijos kaupimo įrenginių savininkai ir gamintojai, kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, taip pat statytojai (užsakovai),šio straipsnio 7² dalyje nurodytais atvejais siekiantys įrengti skirstomuosius tinklus nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų įrengimo darbus, apmoka 100 procentų šių skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.

Atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir vadovaujantis šia nuostata įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė.

Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų ir gamintojų tinklų naudotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams ir gamintojams asmenims neatlyginama;

4) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1, 2, ir 3, 6 ir 7 punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;

5) gamintojai ir energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus vartotojus, kurių elektros įrenginių (įskaitant energijos kaupimo įrenginius) prijungimo prie skirstomųjų tinklų sąnaudų paskirstymui taikomi šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktai, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;

6) likusios sąnaudos, kurių neapmoka vartotojas ar gamintojas, yra pripažįstamos skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų apskaita tvarkoma ir kontrolė vykdoma šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka. vartotojai, siekiantys prijungti elektros įrenginius terminuotam laikotarpiui, taip pat siekiantys prijungti elektros įrenginius kilnojamuosiuose daiktuose ar laikinuosiuose statiniuose, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.

Jeigu elektros įrenginys yra elektromobilio įkrovimo prieiga, jos prijungimui prie elektros tinklų nebuvo suteikta parama iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų ir ji įregistruojama Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja elektromobilių įkrovimo prieigos prijungimą organizavusiam asmeniui 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus įrengimo sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio;

7) vartotojai, siekiantys pirmą kartą prijungti elektros įrenginius statiniuose, kuriems elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo momentu leidimas statyti naują statinį nėra privalomas, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Vartotojai, kurie kreipdamiesi dėl prijungimo paslaugos suteikimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, pažeidžiami vartotojai – 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.

Jeigu vartotojas per 3 metus nuo prijungimo paslaugos užbaigimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, skirstomųjų tinklų operatorius šiam vartotojui Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio; tuo atveju, kai prijungiami pažeidžiamo vartotojo elektros įrenginiai, – 80 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio;

8) energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus energijos kaupimo įrenginių savininkus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, jeigu elektros energija ar jos dalis persiunčiama energijos kaupimo įrenginiams įkrauti vėliau bus grąžinama į skirstomųjų tinklų operatorių elektros tinklus.

Energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus energijos kaupimo įrenginių savininkus, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, jeigu elektros energija bus persiunčiama tik energijos kaupimo įrenginiams įkrauti ir bus naudojama tik vartojimo tikslams;

9) likusios sąnaudos, kurių neapmoka vartotojas, gamintojas ar kitas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas asmuo, yra pripažįstamos skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų apskaita tvarkoma ir kontrolė vykdoma šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka.“

9Pakeisti 67 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8.

Vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW, ar energijos kaupimo įrenginių savininkai, ir kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklo tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus, ir kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su perdavimo sistemos operatoriumi, pastatyti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų statybos darbus, apmoka 100 procentų perdavimo tinklų statybos sąnaudų. Atlikti perdavimo tinklo tinklų statybos darbai laikomi vartotojo ar energijos kaupimo įrenginių savininko elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo paslaugos dalimi ir šie vartotojų ar energijos kaupimo įrenginių savininkų lėšomis vartotojų pastatyti perdavimo tinklai yra perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė. Prie šių perdavimo tinklų prijungiant kitų vartotojų tinklų naudotojų įrenginius, už jų statybą ir (ar) naudojimą šiuos perdavimo tinklus pastačiusiems vartotojams ar energijos kaupimo įrenginius savininkams neatlyginama.“

10Pakeisti 67 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo tinklų naudotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, o nurodytos šio straipsnio 7² dalyje, – perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su skirstomųjų tinklų įrengimu statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai).

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas vartotojas ir gamintojas tinklų naudotojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo ar energijos kaupimo įrenginio savininko elektros įrenginius, arba 10 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 50 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 4 punkte, elektros įrenginius. Šio straipsnio 7² dalyje nurodytu atveju skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“

11Pakeisti 67 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11.

Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją leistiną naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinajai leistinai naudoti galiai. Jeigu skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas, proporcingai sumažintai leistinajai leistinai naudoti galiai, vartotojas apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas proporcingai vartotojo sumažintai leistinajai leistinai naudoti galiai.“

12Pakeisti 67 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Taryba, vadovaudamasi jos patvirtinta metodika, nustato naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainą, kuri nustatoma ir pradedama taikyti atsižvelgus į motyvuotą Energetikos ministerijos pranešimą. Nustatant naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainą nėra vertinamos sąnaudos, kompensuojamos vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos reglamento Reglamento (ES) Nr. 838/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo (OL 2010 L 250, p. 5) nuostatomis. Naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainos įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo.

Tinklų naudotojai ir (ar) rinkos dalyviai, atsižvelgdami į tai, kas sukelia papildomas sąnaudas, už naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugas atskirai moka tik tuo atveju, kai šių paslaugų sąnaudos teisės aktuose nustatyta tvarka nėra įtrauktos į elektros energijos perdavimo paslaugos kainą ar į Tarybos nustatomą įėjimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką įmoką.“

49 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Taryba asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, ir gamintojams asmenims, kurie teikia izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas ir kurių kainos yra reguliuojamos, taip pat elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui:

1) nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ar pelno maržą;

2) nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti;

3) įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribą.“

2Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kuriam yra nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir vadovaudamasis gera verslo praktika užtikrina vykdomos veiklos elektros energetikos sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.

Tuo atveju, kai, nepažeidžiant reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Tarybos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą kainų reguliavimo periodą. Elektros energetikos įmonės pelno paskirstymo teisinius pagrindus nustato atitinkamą asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.“

50 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas. Be to, Taryba pagal Tarybos patvirtintą metodiką nustato papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos.“

2Pakeisti 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos, papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį.“

3.

Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, teikiant tinklo naudotojams sistemines paslaugas, taip pat plėtoti elektros energijos paklausos valdymo priemones priemonių, įskaitant paklausos telkimą, papildomų ir lankstumo paslaugų panaudojimą, taip pat skatinti elektros energijos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus.

Siekdama elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos mažinimo ir paklausos valdymo priemonių diegimo perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant paklausos telkimo plėtrą, ir dėl gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.“

4Pakeisti 69 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar perskaičiuota ne vėliau kaip likus 90 kalendorinių dienų, viršutinės skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos – ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki kainų reguliavimo periodo arba atitinkamų kainų reguliavimo periodo metų pradžios. Papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos nustato Taryba ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 20 dienos.“

5Pakeisti 69 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10.

Perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo paslaugos kainos ir tarifai, įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo. Gamintojų Asmenų, kurių parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios papildomų paslaugų kainos yra reguliuojamos, elektros energijos pardavimo ir rezervinės galios papildomų paslaugų kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba, skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip 45 dienoms nuo jų paskelbimo, o visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo. Gamintojų Asmenų, kurių teikiamų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos, taip pat energijos kaupimo įrenginių savininkų, kurių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos, nustatytos kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.“

6Pripažinti netekusiomis galios 69 straipsnio 16 ir 17 dalis. 16. Laikotarpiu, kol bus nustatytos elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainos šiame straipsnyje nustatyta tvarka, galioja ir yra taikomos atitinkamų paslaugų kainos, nustatytos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 17. Sisteminių paslaugų kainą, kaip atskirą elektros energijos kainos dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, nustato Taryba ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 20 dienos. 51 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„70 straipsnis. Elektros energijos persiuntimas tiesiogine linija

1.

Elektros energija gali būti persiunčiama vartotojo objektams tiesiogine linija, jungiančia gamintojo ir vartotojo objektus, šiais atvejais:

1) kai tiesioginė linija jungia elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;

2) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir jo padalinių bei dukterinių patronuojamųjų įmonių objektus;

3) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir vartotojo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus.;

4) kai tiesioginė linija jungia gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių vietą, neprijungtą prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, ir vartojimo vietą, prijungtą prie skirstomųjų tinklų. 2. Asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija, turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Perdavimo sistemos operatorius šiems asmenims galios ir energijos rezervavimo funkcijos neatlieka. Šie asmenys privalo užtikrinti duomenų, pagal kuriuos nustatoma mokėtina suma, surinkimą ir pateikimą tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti jų įrenginiai. Asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato Taryba. 3. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminuojantys. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, nustatomi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse. 4.

4Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik tuo atveju, kai tinklų operatoriai atsisako leisti naudotis perdavimo ar skirstomaisiais tinklais, išskyrus atvejį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, arba šiame įstatyme nustatyta tvarka pradedama ginčo sprendimo procedūra pagal gamintojo ar vartotojo skundą dėl tinklų operatoriaus nustatytų prijungimo sąlygų ir (ar) dėl tinklų operatoriaus veiksmų ar neveikimo priimant sprendimą dėl prieigos prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų. 5. Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik suderinus su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti gamintojo ir (ar) vartotojo elektros įrenginiai, tiesioginės linijos techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos suderinamumą ir vientisumą. Tinklų operatoriaus keliami reikalavimai tiesioginės linijos techninei konstrukcijai ir eksploatavimui turi būti technologiškai pagrįsti ir nediskriminuojantys. 6. Tiesiant tiesioginę liniją šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, laikoma, kad gamybos įrenginį siekiama prijungti prie vartotojo elektros įrenginių, o gamybos įrenginiui prijungti mutatis mutandis taikoma šiame įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos. Tiesiant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą tiesioginę liniją visi teisės aktuose nurodyti gamintojo įsipareigojimai yra taikomi vartotojui, prie kurio elektros įrenginių yra siekiama prijungti gamybos įrenginį. 67. Taryba gali atsisakyti išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją, jeigu jį išdavus būtų pažeidžiami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyti elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendrieji principai. Taryba privalo pateikti tinkamai pagrįstas tokio atsisakymo priežastis. 78.

78Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybė persiųsti elektros energiją naudojant tiesioginę liniją nedraudžia vartotojui sudaryti elektros energijos tiekimo sutarčių su nepriklausomu tiekėju, kaip nurodyta šio įstatymo 46 straipsnyje. 9. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas atvejis, kad elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos vieta nebūtų prijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, nedraudžia vartotojui gamintojo pagamintos ir tiesiogine linija vartotojui persiųstos, tačiau nesuvartotos elektros energijos patiekti į elektros tinklus, prie kurių yra prijungtas vartotojas. Tokiu atveju leidimas gaminti vartotojui nėra reikalingas. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, jeigu elektros energija yra patiekiama į elektros tinklą, vartotojas, tiesiogine linija besijungiantis prie gamybos vietos, yra laikomas rinkos dalyviu ir jam taikomi šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams.“

52 straipsnis. 70¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 70¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmu siekiama užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas yra įgyvendinamas šio įstatymo, Reglamento (ES) 2019/943 ir jo jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant pajėgumų aukcionus.“

2Pakeisti 70¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Asmenys gali dalyvauti valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose, ir vykdyti didmeninę prekybą elektros energija, ir (ar) teikti sistemines papildomas paslaugas ir (ar) vykdyti veiklą kituose elektros energijos rinkos segmentuose.

Asmenys, dalyvaujantys valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema ir su kurios perdavimo sistemos operatoriumi yra sudarytas šio įstatymo 70⁸ straipsnyje nurodytas susitarimas, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose, apie tai informuoja Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatorių ir privalo su Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatoriumi sudaryti susitarimą dėl dalyvavimo kitų valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose.“

53 straipsnis. 70² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70² straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pateikti asmenų, valdančių lankstesnius pajėgumus užtikrinančius įrenginius. Lankstesniais laikomi pajėgumų įrenginiai, kurie, įvertinus jų paleidimo ir galios keitimo greičio charakteristikas per 8 valandas šio įstatymo 18 straipsnio 1¹ dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę (laikas nuo paskelbimo iki kritinio sistemos laikotarpio pradžios), gali į tinklą patiekti didesnę elektros energijos galią absoliučiu dydžiu;“. 54 straipsnis. 70³ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 70³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Teisę dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje ir jos metu teikti informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių, elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginių elektros sistemoje ar nepriklausomo elektros energijos paklausos telkėjo sutelktų įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams turi asmenys:

1) valdantys esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikoje, kurių galia yra mažesnė kaip 1 MW;

2) planuojantys įrengti naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius;

3) laimėję išankstinį pajėgumų aukcioną.“

2Pakeisti 70³ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Perdavimo sistemos operatorius yra Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registro valdytojas. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registre informacija kaupiama ir tvarkoma siekiant užtikrinti skaidrų ir patikimą pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimą. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registrą ir jam įgyvendinti skirtas priemones bei Pajėgumų užtikrinimo registro informaciją Pajėgumų aukcionų nuostatuose bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Reglamente (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos nustatyta tvarka ir terminais tvarko ir organizuoja perdavimo sistemos operatorius. Perdavimo sistemos operatorius asmens duomenis tvarko vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą elektros energetikos srityje.“

55 straipsnis. 70⁴ straipsnio pakeitimas

1.

70⁴ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 70⁴ straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pateikti asmenų, valdančių lankstesnius pajėgumus užtikrinančius įrenginius. Lankstesniais laikomi pajėgumų įrenginiai, kurie, įvertinus jų paleidimo ir galios keitimo greičio charakteristikas per 8 valandas šio įstatymo 18 straipsnio 1¹ dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę (laikas nuo paskelbimo iki kritinio sistemos laikotarpio pradžios), gali į tinklą patiekti didesnę elektros energijos galią absoliučiu dydžiu;“. 2. Pakeisti 70⁴ straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Perdavimo sistemos operatorius, remdamasis atlikto tikimybinio kasmet atlieka tikimybinį elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimą ir vertinimo išvadomis, kiekvienais metais iki liepos 1 dienos pateikia Energetikos ministerijai šio vertinimo išvadas. Jeigu perdavimo sistemos operatorius, atlikęs tikimybinį elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimą, atsižvelgdamas į šio įstatymo 18 straipsnio 1¹ dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę, identifikuoja pajėgumų trūkumą Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti, kartu su šio vertinimo išvadomis pateikia Energetikos ministerijai ir pasiūlymus dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų derinimo ir (ar) tolesnių pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo tikslingumo. Energetikos ministerija, įvertinusi įvertina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus pasiūlymus, ir priima sprendimą dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų keitimo ir (ar) dėl kitų pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo tikslingumo.“

56 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 72 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius, iš anksto įspėjęs, šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems tinklų naudotojams, kurie nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus įgaliotų atstovų į savo teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisų arba nuskaityti jų rodmenų. Tinklų naudotojų pareigą sudaryti sąlygas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriui įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis ir šios pareigos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės.“

57 straipsnis. 73¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 73³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Už elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo kompetenciją atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra), elektros energetikos įmonės ir vartotojai tinklų naudotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų.“

58 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius vykdoma ir šios elektros energijos, kurią gamina rinkos dalyviai atsakomybė už gamintojų, kurių eksploatuojama elektrinė yra mažesnė kaip 500 kW eksploatuojamos elektrinės įrengtoji galia neviršija Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytos galios, balansavimas vykdomi pagamintos elektros energijos disbalansą užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“. 2.

2Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta šio įstatymo 2 straipsnio 3¹ dalyje šiame įstatyme;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 74 straipsnio 5 dalies 5 punktą. 5) elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams. 4. Papildyti 74 straipsnį 5¹ dalimi:

„5¹. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai ir (ar) jos dalininkams už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams, surinktos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos kompensuojamos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.“

5Pakeisti 74 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų įrenginių ir jų pagamintos elektros energijos, asmenų savo ūkiniams poreikiams suvartotos ir asmenų, iš gamintojų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams suvartotos elektros energijos kiekio kontrolę atlieka Taryba.“

6Pakeisti 74 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12.

Asmuo ar asmenys, kurie yra įpareigoti teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, šiai paslaugai teikti Vyriausybės nustatyto dydžio elektros energijos gamybos pajėgumus ar dalį jų gali naudoti tik elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti ir elektros energijos biržos paskirtajam rinkos operatoriui ir (ar) perdavimo sistemos operatoriui pateikus informaciją apie elektros energijos pasiūlos didmeninėje elektros energijos rinkoje trūkumą privalo užtikrinti Vyriausybės nustatyto dydžio elektros energijos gamybos pajėgumų prieinamumą elektros energijos pasiūlos trūkumui padengti. Susidarius elektros energijos gamybos pajėgumų trūkumui elektros energijos rinkoje ir (ar) esant nepakankamam jungiamųjų linijų pralaidumui, kada negali būti patenkinamas visas elektros energijos vartojimo poreikis ir nėra kitų patikimų šaltinių užtikrinti sistemos gamybos ir vartojimo balansą elektros energetikos sistemoje, perdavimo sistemos operatorius kreipiasi į asmenį ar asmenis, kurie yra įpareigoti teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, kad jie, įvertinę visas elektros energijos gamybos sąnaudas, išskyrus pelno normą (maržą), privalo pateikti ne mažesnės, negu apibrėžta įrenginio technologinėse charakteristikose, minimalios gamybos apimties pasiūlymus dėl elektros energijos pardavimo kitos paros prekybos elektros energijos biržoje. Be to, asmuo ar asmenys, kurie yra įpareigoti teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, gali teikti pasiūlymus ir dėl reguliavimo elektros energijos pardavimo balansavimo paslaugų teikimo.“

59 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti ir (ar) elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti (kai įstatymuose nurodyta, kad privaloma gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių zonų nustatymo) tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl apribojimų dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal atitinkamas Vyriausybės patvirtintas metodikas.

Kai sudarius nurodytas sutartis toje pačioje teritorijoje (jos dalyje) atsiranda nuostoliai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo arba kai nuostoliai dėl anksčiau šiai teritorijai (jos daliai) nustatytų apribojimų taikymo buvo atlyginti, kompensacija atitinkamai mažinama sutampančių arba atlygintų nuostolių dalimi. servituto ir dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, žemės savininko pasirinkimu jam išmokama viena iš kompensacijų sutampantiems nuostoliams atlyginti. Tuo atveju, kai nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo toje pačioje teritorijoje jau buvo atlyginti ar su žemės savininku susitarta kitaip, kompensacija už nuostolius dėl servituto nustatymo mažinama atitinkama dalimi. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką arba Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką.“

60 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 76 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:

„9) koordinuojant bendrą subjektų, Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdančių funkcijas regionų lygmeniu, priežiūrą;“. 2. Papildyti 76 straipsnio 1 dalį 10 punktu:

„10) koordinuojant bendrą elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimų nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmeniu priežiūrą;“.

3Buvusį 76 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikyti 11 punktu. 4. Pakeisti 76 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Taryba pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros, veikiančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, veikloje.“

5Papildyti 76 straipsnį 5 dalimi:

„5. Taryba, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis elektros energetikos sektoriuje, užtikrina, kad Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), veikiantis pagal Reglamentą (ES) 2019/943 (toliau – Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas), ir skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacija, veikianti pagal Reglamentą (ES) 2019/943, vykdytų Reglamente (ES) 2019/943, tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir (ar) kituose teisės aktuose, įskaitant reglamentuojančius tarpvalstybinius santykius, taip pat Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros privalomuose sprendimuose nustatytas pareigas, ir konsultuojasi siekdama kartu su minėtomis institucijomis nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų. Jeigu nacionalinėms reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per 4 mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios siekiant kartu nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų, klausimas perduodamas svarstyti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai.“

6Papildyti 76 straipsnį 6 dalimi:

„6.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus Taryba vykdo konsultuodamasi su kitomis kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, nedarydama poveikio teisės aktuose nustatytai jų kompetencijai.“

61 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„77 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus bendradarbiavimas su užsienio valstybių perdavimo sistemos operatoriais

1Perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauja su užsienio valstybių perdavimo sistemos operatoriais siekiant sukurti konkurencingą elektros energijos vidaus rinką:

1) spręsdamas tarpvalstybinius elektros energetikos sektoriaus klausimus;

2) derindamas techninius elektros energijos perdavimo reikalavimus;

3) kitais elektros energetikos sistemos valdymo ir organizavimo tikslais. 2. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių perdavimo sistemos operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje. 3. Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatorius dalyvauja Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo, veikiančio pagal Reglamentą (EB) Nr. 714/2009, veikloje. 1.

1Perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauja su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais siekdamas sukurti konkurencingą elektros energijos vidaus rinką:

1) spręsdamas tarpvalstybinius elektros energetikos sektoriaus klausimus;

2) derindamas techninius elektros energijos perdavimo reikalavimus;

3) užtikrindamas elektros energetikos sistemos darbo saugumą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, įskaitant avarijų prevenciją, jų padarinių šalinimą ir sistemos veikimo atkūrimą;

4) įgyvendindamas strateginius elektros energetikos sektoriaus projektus, priskirtus perdavimo sistemos operatoriaus kompetencijai;

5) kitais elektros energetikos sistemos valdymo ir organizavimo tikslais. 2. Perdavimo sistemos operatorius su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu. 3. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių perdavimo sistemos operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje. 4. Perdavimo sistemos operatorius dalyvauja Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje. 5. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja Baltijos regioninio koordinavimo centro steigime ir veikloje, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2019/943 nustatytais reikalavimais. 6. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja bendrosiose Reglamente (ES) 2016/1719 ir Reglamente (ES) 2017/2195 nurodytose platformose, sukurtose ir veikiančiose šiuose reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 7.

7Perdavimo sistemos operatorius, dalyvaudamas Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje ir bendradarbiaudamas su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais, vadovaujasi Reglamento (ES) Nr. 2019/943 34 straipsnio nuostatomis. 8. Taryba stebi perdavimo sistemos operatoriaus techninį bendradarbiavimą su valstybių narių ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatoriais užtikrinant atitiktį šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.“

62 straipsnis. Įstatymo papildymas 77¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 77¹ straipsniu:

„77¹ straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus bendradarbiavimas su užsienio valstybių skirstomųjų tinklų operatoriais

1Skirstomųjų tinklų operatorius su valstybių narių skirstomųjų tinklų operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu, siekdamas skatinti užbaigti kurti Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinką ir skatinti jos veikimą bei optimalų skirstymo ir perdavimo sistemų valdymą ir koordinuotą eksploatavimą. 2. Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių skirstomųjų tinklų operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje. 3. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę dalyvauti, o skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, dalyvauja skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, veikloje.

Skirstomųjų tinklų operatoriaus, kuris yra skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, registruotas narys, pagrįstos ir proporcingos išlaidos, susijusios su dalyvavimu šios organizacijos veikloje, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.“

63 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

12001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB. 2. 2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas 2003/796/EB dėl Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės įsteigimo. 3. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB. 4. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB. 5. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB. 6. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą. 7. 2009 m. liepos 13 d.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003. 8. 2010 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo. 9. 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 833/2010, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje. 10. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. 11. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB. 12. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, panaikinantis Direktyvą 2005/89/EB. 13. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos. 14. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES. 1. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB. 2. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, su pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513. 3. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB. 4. 2010 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo. 5. 2010 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 838/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo. 6. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo. 7. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944. 8. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo su pakeitimais, padarytais 2017 m. lapkričio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/674. 9. 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės. 10. 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai. 11. 2016 m. rugpjūčio 17 d.

2016 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1388 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi apkrovos prijungimo reikalavimai. 12. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1447 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų ir nuolatinės srovės linija jungiamų elektros jėgainių parko modulių prijungimo prie tinklo reikalavimai. 13. 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės. 14. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės. 15. 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės. 16. 2017 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2196 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai. 17. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. 18. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB. 19. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra. 20. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos. 21. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES.“

64 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 4–14 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2.

2Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. 3. Šio įstatymo 27 straipsnis ir 31 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnį ir 31 straipsnio 1 dalį, įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 18 straipsnio 1¹ dalies nuostatomis, iki 2022 m. gegužės 2 d. pateikia pasiūlymą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl patikimumo standarto nustatymo, o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gegužės 31 d. patvirtina patikimumo standartą. Perdavimo sistemos operatorius pateikia Tarybai tvirtinti bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę iki 2022 m. balandžio 1 d. 6. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 40¹ straipsnio nuostatomis, iki 2022 m. gruodžio 1 d. parengia ir pateikia Tarybai Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kurį Taryba patvirtina iki 2022 m. gruodžio 31 d. 7. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 40¹ straipsnio 8 dalyje nustatytą vertinimą atlieka ir jo rezultatus panaudoja rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, kurį Tarybai pateikia suderinti iki 2024 m. gruodžio 1 d., ir (ar) rengdamas (atnaujindamas) Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kurį Tarybai pateikia tvirtinti iki 2024 m. gruodžio 1 d. 8.

8Asmenys, iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis dėl elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimo, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusias teisės aktų nuostatas. 9. Perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 21 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, rengia 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, kurį pateikia Tarybai derinti iki 2022 m. liepos 1 d. 10. Skirstomųjų tinklų operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 25 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 39¹ straipsnio nuostatomis, rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, kurį pateikia Tarybai derinti iki 2022 m. gruodžio 1 d. 11. Įgyvendinant šio įstatymo 46 straipsnyje išdėstytą Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 4¹ dalį, kol papildomomis paslaugomis neprekiaujama regioninėje (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkoje, galioja ir yra taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo Tarybos sprendimais nustatytas papildomų paslaugų kainų reguliavimas. Jeigu pereinamuoju laikotarpiu, tai yra iki elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus prisijungimo prie Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso paskirstymo nustatymo platformų pagal Reglamentą (ES) 2017/2195, vienos papildomos paslaugos yra keičiamos kitomis papildomomis paslaugomis, tai Taryba gali atskiru sprendimu palikti galioti kitoms papildomoms paslaugoms iki šio įstatymo įsigaliojimo Tarybos priimtą sprendimą dėl kainų reguliavimo, jeigu kitos papildomos paslaugos techniškai pakeičia anksčiau nustatytas papildomas paslaugas. 12.

12Šio įstatymo 50 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio nuostatos dėl elektros energijos perdavimo paslaugų kainos, įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, nustatymo taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo nustatomoms kito reguliavimo periodo arba kitų atitinkamų reguliavimo periodo metų kainoms. 13. Šio įstatymo 59 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pateiktiems prašymams dėl nuostolių kompensavimo. 14. Perdavimo sistemos operatorius, įgyvendindamas šio įstatymo 20 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 11–14 dalis, iki 2021 m. gruodžio 1 d. parengia ir pateikia Tarybai Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, kurį Taryba patvirtina iki 2021 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2021-10-27 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIVP-829(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymas 2021 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos

sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja elektros energijos gamintojų, paslaugų teikėjų, vartotojų, elektros energijos rinkos dalyvių, tinklų operatorių ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo veiklos, asmens duomenų ir privatumo apsaugos bei ir vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 3. Šis įstatymas netaikomas teisiniams santykiams, atsirandantiems naudojantis kontaktiniu geležinkelių tinklu ir reglamentuojamiems Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato kitaip.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo

sutartis – sutartis, pagal kurią fizinis arba juridinis asmuo sutinka iš elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo tiesiogiai pirkti elektros energiją, o gamintojas – ją parduoti. 1¹. Balansavimo energija – elektros energija, kuri yra suvartojama (nesuvartojama) ar pagaminama (nepagaminama) nesilaikant balansavimo energijos tiekėjų grafikuose, sudarytuose Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, nurodytų elektros energijos kiekių. 2.

2. Balansavimo energijos tiekėjas – asmuo, prekiaujantis

balansavimo energija su perdavimo sistemos operatoriumi. 3. Buitinis elektros energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. 3¹. Didelio naudingumo kogeneracija – kombinuotas šilumos ir elektros energijos gamybos procesas, kai sutaupoma ne mažiau kaip 10 procentų kuro (pirminės energijos), palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba sutaupoma kuro mažesnės negu 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui. 4. Didmeninė prekyba elektros energija – prekyba elektros energija pagal dvišales sutartis, išskyrus su elektros energijos vartotojais sudaromas sutartis, ir (ar) prekyba elektros biržoje. 5. Elektros energetikos įmonė – asmuo, kuris vykdo bent vieną iš šių veiklų: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, kaupimo, tiekimo, elektros energijos paklausos telkimo, elektros energijos pirkimo siekiant ją perparduoti ir yra atsakingas už susijusius su šiomis veiklomis komercinius, techninius ir (ar) eksploatavimo įpareigojimus. 6. Elektros energetikos sektorius – valstybės energetikos sektoriaus dalis, apimanti elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, paklausos telkimą, vartojimą ir prekybą elektros energija. 7. Elektros energetikos sistema – visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti. 7¹. Elektros energetikos sistemos adekvatumas – elektros energetikos sistemos gebėjimas užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą ir elektros energijos tiekimo saugumą bet kuriuo momentu, esant normaliai ir avarinei sistemos būklei. 7².

7². Elektros energetikos sistemos pajėgumai (toliau – pajėgumai) – atskirų asmens nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginių elektros sistemoje, nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų sutelktų įrenginių galima tam tikra galia esant įprastoms sąlygoms, neatsižvelgiant į laiko ribojimus ar trumpalaikius nuokrypius. 8. Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui. 9. Elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas (toliau – gaminantis vartotojas) – elektros energijos vartotojas ar kitas asmuo, gaminantys elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, valdomuose nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti ir turintys teisę pagamintą, bet savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Elektros energijos birža (toliau – elektros birža) – didmeninės prekybos elektros energija sistema, organizuojama elektros biržos operatoriaus Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 11. Elektros energijos biržos dalyvis (toliau – elektros biržos dalyvis) – elektros biržos operatoriaus duomenų bazėje įregistruotas elektros energijos rinkos dalyvis, kuris verčiasi didmenine prekyba elektros energija, teikdamas pasiūlymus pirkti ir (ar) parduoti elektros energiją elektros biržoje. 12. Elektros energijos biržos operatorius (toliau – elektros biržos operatorius) – asmuo, administruojantis elektros biržą ir organizuojantis elektros biržoje vykdomą didmeninę prekybą elektros energija, veikiantis šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. 13.

13. Elektros energijos gamintojas (toliau – gamintojas) –

asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis atitinkamą leidimą verstis šia veikla. 14. Elektros energijos garantinis tiekimas (toliau – garantinis tiekimas) – elektros energijos tiekimas, siekiant užtikrinti vartotojų, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, aprūpinimą elektros energija. 14¹. 14². Elektros energijos kaupimo paslauga – energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose. 14³. Elektros energijos paklausos telkimas (toliau – paklausos telkimas) – asmens veikla, apimanti jo paties ir (arba) grupės kitų vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių ir (arba) elektros energijos gamybos derinimą, siekiant nesuvartotos arba pagamintos elektros energijos kiekį ir (arba) nesuvartotą arba patiektą galią parduoti, pirkti arba pateikti aukcionui elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose. 15. Elektros energijos rinka – asmenų, kurie verčiasi elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir paklausos telkimo veikla, santykių visuma, kuri apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija ir sisteminių paslaugų teikimą ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti. 16. Elektros energijos rinkos dalyvis (toliau – rinkos dalyvis)

• asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba elektros energija Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais.

Rinkos dalyviais laikomi perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatoriai, elektros energijos gamintojai, tiekėjai, balansavimo energijos tiekėjai, nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai, taip pat asmenys, turintys leidimą eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės, ar importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės. 17. Elektros energijos sąnaudos – visos elektros energijos sąnaudos, kurios patiriamos teikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais ir kurios apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp visos perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus gautos elektros energijos ir vartotojų suvartotos ar kitiems operatoriams persiųstos elektros energijos kiekio. 17¹. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo susitarimas, kuriuo, be kita ko, gamintojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų. 18. Elektros tinklai – elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomieji tinklai, tai yra visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti. 18¹. Energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo elektros energetikos sistemoje atidėjimas vėlesniam laikui, nei ji buvo pagaminta, arba elektros energijos pavertimas kitos formos energija ir tokios energijos laikymas, taip pat vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija arba naudojimas kaip kito energijos nešiklio. 18².

18². Energijos kaupimo įrenginys – elektros energetikos sistemos įrenginys, kuriame kaupiama energija (įskaitant elektros akumuliatorius, hidroakumuliacines elektrines, kondensatorius, suspausto oro ar vandenilio saugyklas). 18³. Esami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai – asmens nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginiai elektros sistemoje ir (ar) nepriklausomo elektros energijos paklausos telkėjo sutelkti įrenginiai, kurie yra pastatyti ar įrengti, rekonstruojami ar įrengiami iki kvalifikacinės atrankos pradžios ir kurie atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose elektros įrenginių įrengimą ir eksploatavimą, nustatytus reikalavimus ir naudojami veiklai, turint reikiamą leidimą ir (ar) atestatą. 18⁴. Garantinis elektros energijos tiekėjas – elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, atliekantis garantinį elektros energijos tiekimą vartotojams, kurių įrenginiai prijungti prie jo paties valdomų elektros tinklų, ir daugiau kaip 100 000 vartotojų aptarnaujantis elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, atliekantis garantinį elektros energijos tiekimą vartotojams, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų elektros tinklų. 19. Horizontalios integracijos įmonė – įmonė ar įmonių grupė, kuri verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo arba tiekimo veikla ir verčiasi kita su elektros energetika nesusijusia veikla. 20. Ilgalaikis planavimas – elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo pajėgumų plėtros, tiekimo vartotojams patikimumo užtikrinimo ir tam reikalingų ilgalaikių investicijų planavimas dešimties metų laikotarpiui, siekiant patenkinti elektros energijos poreikį sistemoje. 21. Integruota įmonė – vertikalios ar horizontalios integracijos įmonė. 21¹.

21¹. Išankstinis pajėgumų aukcionas – perdavimo sistemos operatoriaus dėl kiekvienos valstybės narės jungiamosios linijos (ar linijų), kuria (kuriomis) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema yra sujungta su tos atitinkamos valstybės narės elektros energetikos sistema, organizuojamas pajėgumų aukcionas, kuris vyksta prieš pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną. 22. Įmonės kontrolė – teisės, susitarimai ar kitos priemonės, kurios kiekviena atskirai ar visos kartu, atsižvelgiant į atitinkamas faktines ir (ar) teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą poveikį įmonei, visų pirma naudojantis:

1) nuosavybės teise arba teise naudotis visu asmens turtu ar jo dalimi;

2) įstatymų ir (ar) susitarimų pagrindu įgytomis teisėmis, turinčiomis lemiamą įtaką formuojant asmens organus, balsuojant arba priimant sprendimus. 23. Jungiamoji linija – elektros energetikos sistemas jungiantys elektros įrenginiai. 24. Jungtinė sistema – kelios elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemos, sujungtos viena ar daugiau jungiamųjų linijų. 24¹. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas – visuma teisės aktų nustatytų dokumentų, kuriuose pateikiami šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių ir jų įrengimo sprendiniai. 24². Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę projektuoti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, nurodytus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje. 24³.

24³. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę įrengti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, nurodytus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje. 24⁴. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo užsakovas (toliau – užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, užsakantys šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektavimo ir (ar) įrengimo paslaugas. 24⁵. Kritinis elektros energetikos sistemos laikotarpis (toliau

• kritinis sistemos laikotarpis) – valanda ar kelios iš eilės einančios valandos, kai perdavimo sistemos operatoriaus nustatyta prieinama galia

Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje yra mažesnė, negu būtina užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą, ir (ar) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema dirba izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo režimu. 24⁶. Kvalifikacinė atranka – procedūra, kuria perdavimo sistemos operatorius vertina asmenų, taip pat jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) sutelktų esamų ir (ar) planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams. 25. Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje ir kurią vartotojas gali vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu. 26.

26. Lokalieji elektros tinklai – gamintojo ar vartotojo

teritorijoje ir (ar) pastate esantys bei gamintojo ar vartotojo teisėtai valdomi žemos ir (ar) vidutinės įtampos elektros tinklai, transformatorių pastotės ir (ar) kiti elektros įrenginiai, naudojami persiunčiant elektros energiją prie jų prijungtiems vartotojų ir (ar) kitų asmenų objektams. 27. Nacionalinė balansavimo funkcija – balanso tarp elektros energijos gamybos ir vartojimo užtikrinimas pagal sistemos darbo saugumo ir patikimumo bei elektros energijos kokybės kriterijus elektros energetikos sistemos mastu. 28. Nefinansinės korporacijos – privatūs ir valstybiniai subjektai, kurių pagrindinė veikla yra ne finansinio tarpininkavimo veikla, o prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas siekiant uždirbti pelno. 28¹. Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas (toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas) – elektros energijos rinkos dalyvis, kuris, turėdamas reikiamą leidimą, vykdo vartotojų elektros energijos paklausos telkimo veiklą ir nėra susijęs su savo aptarnaujamų vartotojų tiekėju. Laikoma, kad nepriklausomas paklausos telkėjas ir tiekėjas, kaip ūkio subjektai, yra susiję, jeigu vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę kito ūkio subjekto akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę. 29. Nepriklausomas tiekėjas – asmuo, tiekiantis elektros energiją vartotojams ir turintis teisę verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla. 30. Pagalbinis apsaugos nuo elektros energijos kainų svyravimo instrumentas (toliau – pagalbinis instrumentas) – priemonė, skirta užtikrinti rinkos dalyvių apsaugą nuo galimų elektros energijos kainų svyravimų elektros biržoje. 30¹.

30¹. Pagrindinis pajėgumų aukcionas – pajėgumų aukcionas, perdavimo sistemos operatoriaus baigiamas ne vėliau kaip likus 48 mėnesiams iki šių pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios. 30². Pajėgumų aukcionas – išankstinis, pagrindinis ar papildomas pajėgumų aukcionas. 30³. Pajėgumų aukciono dalyvis – asmuo, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ir (ar) sutelkia esamus ir (ar) planuoja naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius ir kuris įvykdęs keliamus reikalavimus dalyvauja pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione. 30⁴. Pajėgumų pateikimo laikotarpis – laikotarpis, per kurį vykdoma pajėgumų užtikrinimo prievolė. 30⁵. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas – laikina priemonė, kuria užtikrinama, kad atlyginant už pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį bus pasiekiamas reikiamas elektros energijos tiekimo saugumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) Nr. 2019/943. 30⁶. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registras – perdavimo sistemos operatoriaus valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie kvalifikacinių atrankų ir pajėgumų aukcionų rezultatus, pajėgumų aukcionų dalyvius ir jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) sutelktus esamus ir (ar) planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, taip pat pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdytojų sudarytus susitarimus dėl pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimo. 30⁷. Pajėgumų užtikrinimo prievolė – įsipareigojimas palaikyti pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai pateikti pajėgumų aukcione laimėtus pajėgumus atitinkantį elektros energijos kiekį per kritinį sistemos laikotarpį. 30⁸.

30⁸. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdytojas (toliau

• pajėgumų vykdytojas) – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, asmuo, kuris laimi pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną ir sudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi. 30⁹. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis – pajėgumų aukciono laimėtojo ir perdavimo sistemos operatoriaus sudaroma sutartis dėl pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo. 30¹⁰. Papildomas pajėgumų aukcionas – pajėgumų aukcionas, perdavimo sistemos operatoriaus baigiamas ne anksčiau kaip 13 mėnesių ir ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki šių pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios. 31. Paskirstytoji gamyba – elektros energijos gamyba prie

skirstomųjų tinklų prijungtuose elektros energijos gamybos įrenginiuose. 32. Pažeidžiamas elektros energijos vartotojas (toliau – pažeidžiamas vartotojas) – buitinis elektros energijos vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kuris šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis pažeidžiamiems vartotojams nustatytomis papildomomis garantijomis. 33. Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą. 34. Perdavimo sistemos operatorius – asmuo, nuosavybės teise, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, ar kitais teisėtais pagrindais valdantis perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atliekantis nacionalinę balansavimo, dispečerinio valdymo ir sisteminių paslaugų teikimo funkcijas ir turintis atitinkamą veiklos licenciją. 35.

35. Persiuntimo paslauga – elektros energijos perdavimas ir (ar)

skirstymas iki sutartyje nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos. 35¹. Planuojami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai – asmens nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginiai elektros sistemoje ir (ar) nepriklausomo elektros energijos paklausos telkėjo sutelkti įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios ketina rekonstruoti ar naujai įrengti, ar pastatyti pajėgumų aukciono dalyvis, iki kvalifikacinės atrankos pradžios dar neturintis veiklai reikiamų leidimų ir (ar) atestatų. 35². Pradinė elektros energijos paklausa – pagal patvirtintą metodiką įvertinamas įprastu elektros energijos vartojimo režimu vartotojo suvartojamas elektros energijos kiekis, kuris naudojamas skaičiuojant vartotojo elektros energijos paklausos pokytį. 35³. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – finansinė garantija ar finansinis laidavimas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. 36. Reguliavimo energija – perdavimo sistemos operatoriaus dispečerinio centro nurodymu nupirkta ir (ar) parduota elektros energija, reikalinga nacionalinei balansavimo funkcijai atlikti. 37. Reguliavimo periodas – laikotarpis, kuriam nustatomos viršutinės elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos. 38. Reguliuojamasis trečiųjų asmenų dalyvavimas – procesas, kai gamintojai, tiekėjai ir vartotojai naudojasi perdavimo ar skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtomis sąlygomis. 39. Rezervinė galia – elektros energijos gamybos, vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių potencialas, kuris naudojamas nustatytam dažniui palaikyti, elektros energetikos sistemos balansui užtikrinti ir elektros energijai gaminti arba jos poreikiui sumažinti numatytais šios energijos gamybos sumažėjimo ar vartojimo padidėjimo atvejais. 40.

40. Sisteminės paslaugos – perdavimo veiklos dalis, kuri

užtikrina elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą, reikiamą galios rezervą ir pralaidumą perdavimo tinklais, laikantis nustatytų elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo reikalavimų. 41. Skirstymas – elektros energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais, išskyrus tiekimą. 42. Skirstomųjų tinklų operatorius – asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis skirstomųjų tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti, ir turintis atitinkamą veiklos licenciją. 42¹. Skirstomi pajėgumai – pajėgumų aukcione planuojami paskirstyti pajėgumai. 43. Tiekėjas – visuomeninis ar nepriklausomas tiekėjas, turintis atitinkamą veiklos licenciją ar leidimą verstis šia veikla. 44. Tiekimas – elektros energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojui. 45. Tiesioginė linija – elektros linija, jungianti elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, arba elektros energijos linija, jungianti elektros energijos gamintojo ir jo padalinių bei dukterinių įmonių ar vartotojų, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus. 46. Tinklų naudotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis elektros energijos persiuntimo paslauga. 47. Tinklų operatorius – perdavimo sistemos operatorius ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius. 48. Tinklų priežiūros darbai – elektros tinklų įrenginių darbo stabilumą, saugumą, patikimumą ir kokybę užtikrinantys veiksmai. 48¹.

48¹. Totali elektros energetikos sistemos avarija – elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo proceso nutrūkimas nustojus veikti visai elektros energetikos sistemai. 49. Tretieji asmenys – elektros energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka įgyja teisę pasinaudoti elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka. 50. Vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. 50¹. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau – vartotojo paklausos pokytis) – vartotojo įprasto elektros energijos vartojimo režimo pasikeitimas, kai vartotojas suvartoja mažiau ar daugiau negu įprasta elektros energijos ir (arba) galios, reaguodamas į rinkos veiksnius, įskaitant pagal laiką kintančias elektros energijos kainas ar tinklų operatoriaus mokamas sumas, arba priimdamas individualiai ar per nepriklausomą paklausos telkėją didmeninėje rinkoje pateiktą pasiūlymą už tam tikrą atlygį sumažinti arba padidinti savo elektros energijos vartojimą. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis išreiškiamas elektros energijos kiekiu ir (arba) galia. 51. Vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. 52. Vertikaliai integruota įmonė – įmonė ar įmonių grupė, kurios verčiasi bent viena elektros energijos perdavimo ar skirstymo veikla ir elektros energijos tiekimo ar gamybos veikla, ir kai tas pats asmuo ar asmenys turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti elektros energijos perdavimo ar skirstymo veikla ir bent viena tiekimo ar gamybos veikla besiverčiančias įmones arba būti jų kontroliuojamas. 53.

53. Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – veikla

ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valstybės energetiniu ir (ar) visuomenės saugumu, elektros energetikos sistemos darbo saugumu ir patikimumu, elektros energetikos sektoriaus neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, energijos išteklių diversifikavimu ir kitais šiame įstatyme numatytais darnios elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslais. 54. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – paslaugos, kurių teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais, viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir šių paslaugų sąrašu. 55. Visuomeninis tiekėjas – asmuo, įpareigotas tiekti elektros energiją jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esantiems šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytiems vartotojams. 56. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme ir kituose teisės aktuose. 1. Aktyvusis elektros energijos vartotojas (toliau – aktyvusis vartotojas) – elektros energijos vartotojas arba grupė kartu veikiančių tokių vartotojų, kurie vartoja ir (ar) kaupia elektros energiją, pagamintą jiems nuosavybės teise priklausančiuose elektros įrenginiuose, arba parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, jeigu tokia ūkinė veikla nėra jų pagrindinė veikla. 2.

2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo

sutartis – sutartis, pagal kurią fizinis arba juridinis asmuo sutinka iš elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo tiesiogiai pirkti elektros energiją, o gamintojas – ją parduoti. 3. Balansavimo elektros energija (toliau – balansavimo energija) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 11 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimo energija“. 4. Beveik tikrasis laikas – laikas, nuo tikrojo laiko paprastai atsiliekantis keliomis sekundėmis arba ne ilgiau, negu trunka Reglamente (ES) 2019/943 apibrėžtas atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje. 5. Buitinis elektros energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – elektros energijos vartotojas, kuris yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine veikla. 6. Didelio naudingumo kogeneracija – kogeneracija, kai sutaupoma ne mažiau kaip 10 procentų kuro (pirminės energijos), palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba kai sutaupoma kuro kogeneracijos įrenginiuose, kurių elektrinės bloko įrengtoji galia mažesnė negu 1 MW. 7. Didmeninė elektros energijos rinka – Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta rinka, kurioje prekiaujama elektros energijos produktais. 8. Disbalansas elektros energijos rinkoje (toliau – disbalansas) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2017/2195 2 straipsnio 8 punkte apibrėžtą sąvoką

„disbalansas“. 9. Elektrinė – nuosavybės teise ar kitais

teisėtais pagrindais asmens valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energijos gamybos įrenginių ir jų technologinių priklausinių, skirtų elektros energijai gaminti ar kogeneracijai. 10.

10. Elektros energetikos įmonė – asmuo, kuris

vykdo bent vieną iš šių veiklų: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo, energijos kaupimo, elektros energijos paklausos telkimo, elektros energijos pirkimo siekiant ją perparduoti ir yra atsakingas už susijusius su šiomis veiklomis komercinius, techninius ir (ar) eksploatavimo įpareigojimus. 11. Elektros energetikos sektorius – valstybės energetikos sektoriaus dalis, apimanti elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, energijos kaupimą, elektros energijos paklausos telkimą, vartojimą, prekybą elektros energija ir kitą šiame įstatyme nurodytą veiklą, susijusią su elektros energija. 12. Elektros energetikos sistema – visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių energetikos įrenginių ir objektų, skirtų energijai kaupti, elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti. 13. Elektros energetikos sistemos adekvatumas – elektros energetikos sistemos gebėjimas užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą ir elektros energijos tiekimo saugumą bet kuriuo momentu, esant normaliai ir avarinei sistemos būklei. 14. Elektros energetikos sistemos balansavimas (toliau – balansavimas) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio

10 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimas“. 15. Elektros energetikos sistemos balansavimo

pajėgumai (toliau – balansavimo pajėgumai) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 13 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimo pajėgumas“. 16. Elektros energetikos sistemos balansavimo paslaugos (toliau – balansavimo paslaugos) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2017/2195 2 straipsnio 3 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimo paslaugos“. 17. Elektros energetikos sistemos balansavimo paslaugų teikėjas (toliau – balansavimo paslaugų teikėjas) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 12 punkte apibrėžtą sąvoką „balansavimo paslaugų teikėjas“. 18.

18. Elektros energetikos sistemos lankstumas

(toliau – lankstumas) – galimybė elektros energetikos sistemoje koreguoti elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo apimtį reaguojant į numatomus ar nenumatomus išorės veiksnius, tarp jų elektros energijos paklausos ir (ar) pasiūlos pokyčius bei kainų pokyčius elektros energijos rinkoje, siekiant nepertraukiamo ir efektyvaus paslaugų elektros energetikos sistemoje teikimo. 19. Elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugos (toliau – lankstumo paslaugos) – elektros energijos rinkos dalyvių teikiamos paslaugos, kurias skirstomųjų tinklų operatorius įsigyja reaguodamas į lankstumo poreikį savo valdomuose elektros tinkluose ir siekdamas užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą. 20. Elektros energetikos sistemos pajėgumai (toliau – pajėgumai) – atskirų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginių ir elektros energijos paklausos telkėjų sutelktų įrenginių galima tam tikra galia esant įprastoms sąlygoms, neatsižvelgiant į laiko ribojimus ar trumpalaikius nuokrypius. 21. Elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas (toliau – pajėgumų aukcionas)

• išankstinis, pagrindinis ar papildomas elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas. 22. Elektros energetikos sistemos pajėgumų aukciono dalyvis (toliau – pajėgumų aukciono dalyvis) – asmuo, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ir (ar) sutelkia esamus ir (ar) planuoja naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius ir kuris, įvykdęs keliamus reikalavimus, dalyvauja pagrindiniame ar

papildomame elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcione. 23. Elektros energetikos sistemos pajėgumų pateikimo laikotarpis (toliau – pajėgumų pateikimo laikotarpis) – laikotarpis, per kurį vykdoma elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolė. 24.

24. Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo

mechanizmas (toliau – pajėgumų užtikrinimo mechanizmas) – laikina priemonė, kuria užtikrinama, kad atlyginant už pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį bus pasiekiamas reikiamas elektros energijos tiekimo saugumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) Nr. 2019/943. 25. Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registras (toliau

• Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registras) – elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie kvalifikacinių atrankų ir pajėgumų aukcionų rezultatus, pajėgumų aukcionų dalyvius ir jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) sutelktus esamus ir (ar) planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, taip pat elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdytojų sudarytus susitarimus dėl elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimo. 26. Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolė (toliau – pajėgumų užtikrinimo prievolė) – įsipareigojimas palaikyti pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai pateikti pajėgumų aukcione laimėtus pajėgumus atitinkantį elektros energijos kiekį per kritinį elektros energetikos sistemos laikotarpį. 27. Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdytojas (toliau – pajėgumų vykdytojas) – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, asmuo, kuris laimi pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną ir sudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį su elektros energijos perdavimo sistemos operatoriumi. 28.

28Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis (toliau – pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis) – pajėgumų aukciono laimėtojo ir elektros energijos perdavimo sistemos

operatoriaus sudaroma sutartis dėl pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo. 29. Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria tarpusavyje prekiauja elektros energijos rinkos dalyviai ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui. 30. Elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas (toliau – gaminantis vartotojas) – elektros energijos vartotojas, gaminantis elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, valdomuose nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti ir turintis teisę pagamintą, bet savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka. 31. Elektros energijos apskaitos prietaisas (toliau – apskaitos prietaisas) – matavimo priemonė suvartotam iš elektros tinklų ir (ar) patiektam į elektros tinklus elektros energijos kiekiui matuoti. 32. Elektros energijos birža (toliau – elektros birža)

• prekybos elektros energija sistema, organizuojama paskirtojo elektros energijos rinkos operatoriaus. 33. Elektros energijos biržos dalyvis (toliau – elektros biržos dalyvis) – paskirtojo elektros energijos rinkos operatoriaus duomenų bazėje įregistruotas elektros energijos rinkos dalyvis, kuris vykdo prekybą elektros energija, teikdamas pasiūlymus pirkti ir (ar) parduoti elektros energiją šios energijos biržoje. 34. Elektros energijos didmenininkas (toliau – didmenininkas) – asmuo, kuris perka elektros energiją siekdamas ją perparduoti Lietuvos Respublikoje ir

(ar) už jos ribų. 35.

35Elektros energijos gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis leidimą arba teisę

vykdyti šią veiklą be leidimo. 36. Elektros energijos garantinis tiekimas (toliau – garantinis tiekimas) – elektros energijos tiekimas, siekiant ja aprūpinti vartotojus, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. 37. Elektros energijos kaupimo paslauga – paslauga, kurią naudodami energijos kaupimo įrenginius juos valdantys asmenys teikia viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose. 38. Elektros energijos paklausos telkėjas (toliau – paklausos telkėjas) – nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, vykdantis elektros energijos paklausos telkimą ir teikiantis savo vartotojams su elektros energijos paklausos telkimu susijusias paslaugas. 39. Elektros energijos paklausos telkimas (toliau – paklausos telkimas) – asmens veikla, apimanti jo paties ir (ar) grupės kitų vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių ir (ar) elektros energijos pasiūlos (gamybos) derinimą, siekiant nesuvartotos arba pagamintos elektros energijos kiekį ir (ar) nesuvartotą arba patiektą galią parduoti, pirkti arba pateikti aukcionui viename ar daugiau elektros energijos rinkos segmentų. 40. Elektros energijos perdavimas (toliau – perdavimas) – elektros energijos persiuntimas šios energijos perdavimo tinklais, siekiant ją pristatyti elektros energijos vartotojams arba skirstomųjų tinklų operatoriams, išskyrus elektros energijos tiekimą. 41.

41. Elektros energijos perdavimo sistemos

operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius) – asmuo, nuosavybės teise, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, ar kitais teisėtais pagrindais valdantis elektros energijos perdavimo tinklus, užtikrinantis šių tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsakantis už Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis, atliekantis balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinį valdymą ir turintis atitinkamą veiklos licenciją. 42. Elektros energijos persiuntimo paslauga (toliau – persiuntimo paslauga) – elektros energijos perdavimas ir

(ar) skirstymas iki sutartyje nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos. 43. Elektros energijos perskirstymas (toliau – perskirstymas) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 26 punkte apibrėžtą sąvoką „perskirstymas“. 44. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, kurios pagrindu elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją šios energijos vartotojui, išskyrus sutartis, susijusias su elektros energijos rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. 45. Elektros energijos rinka – santykių visuma, kuri apima prekybą elektros energija, elektros energijos gamybą, paklausos telkimą, energijos kaupimą ir (ar) kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje ir kuri yra susijusi su prekybos pasiūlymų teikimu viename ar daugiau elektros energijos rinkos segmentų, tarp jų ir balansavimo paslaugų rinkoje. 46. Elektros energijos rinkos dalyvis (toliau – rinkos dalyvis) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 25 punkte apibrėžtą sąvoką „rinkos dalyvis“. 47.

47. Elektros energijos rinkos išvestinė finansinė

priemonė (toliau – išvestinė finansinė priemonė) – finansinė priemonė, nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 5, 6 ar 7 punkte ir susieta su elektros energija. 48. Elektros energijos rinkos segmentai – elektros energijos rinką sudarančios smulkesnės prekybos elektros energija ir (ar) paslaugomis elektros energetikos sektoriuje rinkos, įskaitant elektros biržą ir nebiržines rinkas, taip pat kitas rinkas, skirtas prekybai elektros energija, pajėgumais, papildomomis ir lankstumo paslaugomis visais laikotarpiais, tarp jų išankstinių sandorių, kitos paros ir einamosios paros rinkas. 49. Elektros energijos sąnaudos – visos elektros energijos sąnaudos, kurios patiriamos teikiant persiuntimo paslaugą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais ir kurios apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp visos perdavimo sistemos operatoriaus ar elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus gautos elektros energijos ir šios energijos vartotojų suvartotos ar kitiems elektros tinklų operatoriams persiųstos elektros energijos kiekio. 50. Elektros energijos skirstymas (toliau

• skirstymas) – elektros energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais, išskyrus elektros energijos tiekimą. 51. Elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius (toliau – skirstomųjų tinklų operatorius) – reikiamą veiklos licenciją turintis asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis elektros energijos skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, užtikrinantis skirstomųjų tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis šių tinklų sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti, ir atsakantis už šios sistemos sujungimą su kitomis sistemomis. 52.

52. Elektros energijos tiekėjas (toliau – tiekėjas) – visuomeninis ar

nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, turintys atitinkamai veiklos licenciją ar leidimą vykdyti šią veiklą arba teisę vykdyti šią veiklą be leidimo. 53. Elektros energijos tiekimas (toliau – tiekimas) – elektros energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas šios energijos vartotojui. 54. Elektros energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kuris elektros energiją perka ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti. 55. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo susitarimas, kuriuo gamintojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų. 56. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taškas (toliau – prijungimo taškas) – elektros tinklų sąsajos vieta, kurioje elektros energijos gamybos įrenginys, jungiamoji elektros linija, elektros energijos skirstomieji tinklai, vartotojo objektas ar kitas elektros tinklų naudotojo įrenginys prijungiamas prie elektros energijos perdavimo tinklų, skirstomųjų tinklų ar kitų elektros tinklų sistemos, kaip nustatyta prijungimo prie elektros tinklų sutartyje. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taškas nustatomas nuosavybės ribų akte ir, jeigu nenurodyta kitaip, sutampa su šiame akte nustatyta elektros tinklų operatoriaus ir jų naudotojo elektros tinklų nuosavybės riba. 57. Elektros tinklai – visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti. 58. Elektros tinklo perkrova (toliau – perkrova) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 4 punkte apibrėžtą sąvoką „perkrova“. 59.

59. Elektros tinklų naudotojas (toliau –

tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga. 60. Elektros tinklų operatorius (toliau – tinklų operatorius) – perdavimo sistemos operatorius ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius. 61. Elektros tinklų priežiūros darbai (toliau – tinklų priežiūros darbai) – elektros tinklų įrenginių darbo stabilumą, saugumą, patikimumą ir kokybę užtikrinantys veiksmai. 62. Energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo elektros energetikos sistemoje atidėjimas vėlesniam laikui, negu ji buvo pagaminta, arba elektros energijos pavertimas kitos formos energija ir tokios energijos laikymas, taip pat vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija arba naudojimas kaip kito energijos nešiklio. 63. Energijos kaupimo įrenginys – elektros energetikos sistemos įrenginys, kuriame kaupiama energija (įskaitant elektros akumuliatorius, hidroakumuliacines elektrines, kondensatorius, suspausto oro ar vandenilio saugyklas). 64. Esami elektros energetikos sistemos pajėgumus užtikrinantys įrenginiai (toliau – esami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai) – nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginiai ir (ar) paklausos telkėjo sutelkti įrenginiai, kurie yra pastatyti ar įrengti, rekonstruojami ar įrengiami iki kvalifikacinės atrankos pradžios ir kurie atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose elektros įrenginių įrengimą ir eksploatavimą, nustatytus reikalavimus ir naudojami veiklai, turint reikiamą leidimą ir (ar) atestatą. 65.

65. Garantinis elektros energijos tiekėjas – skirstomųjų

tinklų operatorius, atliekantis garantinį elektros energijos tiekimą vartotojams, kurių įrenginiai prijungti prie jo paties valdomų elektros tinklų, ir daugiau kaip 100 000 vartotojų aptarnaujantis skirstomųjų tinklų operatorius, atliekantis garantinį elektros energijos tiekimą vartotojams, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų elektros tinklų. 66. Horizontaliai integruota elektros energetikos įmonė (toliau – horizontaliai integruota įmonė) – įmonė ar įmonių grupė, kuri verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių – elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu arba tiekimu – ir kita su elektros energetika nesusijusia veikla. 67. Integruota elektros energetikos įmonė (toliau – integruota įmonė) – vertikaliai ar horizontaliai integruota elektros energetikos įmonė. 68. Integruotieji elektros tinklo komponentai – į elektros energijos perdavimo arba skirstymo tinklus integruoti elektros įrenginiai ir (ar) jų technologiniai priklausiniai, įskaitant energijos kaupimo įrenginius, naudojami tik saugiam ir patikimam elektros energijos perdavimo arba skirstymo sistemos veikimui užtikrinti, o ne elektros energetikos sistemai balansuoti ar elektros tinklo perkrovai valdyti. 69. Išankstinis elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas (toliau – išankstinis pajėgumų aukcionas) – perdavimo sistemos operatoriaus dėl kiekvienos valstybės narės jungiamosios elektros linijos (ar linijų), kuria (kuriomis) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema yra sujungta su tos valstybės narės elektros energetikos sistema, organizuojamas pajėgumų aukcionas, kuris vyksta prieš pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną. 70. Išmanioji elektros energijos apskaitos sistema (toliau – išmanioji apskaitos sistema) – į elektros tinklą perduotos elektros energijos kiekį ir (ar) iš šio tinklo suvartotos elektros energijos kiekį matuojanti išmanioji energijos apskaitos sistema.

Išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas yra sudedamoji išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos dalis. 71. Išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas (toliau – išmanusis apskaitos prietaisas) – elektros energijos apskaitos prietaisas, kurio veikimas grindžiamas elektroninėmis technologijomis ir kuris elektroniniu ryšiu gali sąveikauti su vartotojo sistemomis beveik tikruoju laiku. 72. Įmonės kontrolė – teisės, susitarimai ar kitos priemonės, kurios kiekviena atskirai ar visos kartu, atsižvelgiant į atitinkamas faktines ir (ar) teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką įmonei, naudojantis:

1) nuosavybės teise arba teise naudotis visu asmens turtu ar jo dalimi;

2) įstatymų ir (ar) susitarimų pagrindu įgytomis teisėmis, turinčiomis lemiamą įtaką formuojant asmens organus, balsuojant arba priimant sprendimus. 73. Jungiamoji elektros linija (toliau – jungiamoji linija) – elektros energetikos sistemas jungiančių elektros įrenginių visuma. 74. Jungtinė sistema – kelios elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemos, sujungtos viena ar daugiau jungiamųjų elektros linijų. 75. Kainų reguliavimo periodas – laikotarpis, kuriam nustatomos elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinės ribos. 76. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas – visuma teisės aktų nustatytų dokumentų, kuriuose pateikiami šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių ir jų įrengimo sprendiniai. 77.

77. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir

įrenginių projektuotojas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę projektuoti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, nurodytus šio įstatymo

75 straipsnio 2 dalyje. 78. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir

įrenginių įrengimo rangovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę įrengti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, nurodytus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje. 79. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo užsakovas (toliau – užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, užsakantys šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektavimo ir (ar) įrengimo paslaugas. 80. Kintamosios elektros energijos kainos sutartis (toliau – kintamosios kainos sutartis) – elektros energijos tiekėjo ir vartotojo sudaroma elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, kurios kainodara atitinka kainos kitimą elektros energijos rinkoje, įskaitant kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkas, tokiais intervalais, kurie yra ne retesni kaip atsiskaitymai rinkoje. 81.

81. Kritinis elektros energetikos sistemos laikotarpis

(toliau – kritinis sistemos laikotarpis) – valanda ar kelios iš eilės einančios valandos, kai perdavimo sistemos operatoriaus nustatyta prieinama galia Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje yra mažesnė, negu būtina užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą, ir (ar) kai Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema dirba izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo režimu. 82. Kvalifikacinė atranka – procedūra, kuria perdavimo sistemos operatorius vertina asmenų, taip pat jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) sutelktų esamų ir (ar) planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams. 83. Leistina naudoti galia – didžiausia galia, kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje ir kurią vartotojas gali vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu. 84. Lokalieji elektros tinklai – gamintojo ar vartotojo teritorijoje ir (ar) pastate esantys bei gamintojo ar vartotojo teisėtai valdomi žemos ir (ar) vidutinės įtampos elektros tinklai, transformatorių pastotės ir (ar) kiti elektros įrenginiai, naudojami persiunčiant elektros energiją prie jų prijungtiems vartotojų ir (ar) kitų asmenų objektams. 85. Nefinansinės korporacijos – sąvoka atitinka 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamento (EU) Nr. 1072/2013 dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą sąvoką „ne finansų bendrovės“. 86. Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas (toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas) – asmuo, kuris, turėdamas reikiamą leidimą, vykdo vartotojų elektros energijos paklausos telkimo veiklą ir nėra susijęs su savo aptarnaujamų vartotojų tiekėju.

Laikoma, kad nepriklausomas paklausos telkėjas ir tiekėjas, kaip ūkio subjektai, yra susiję, jeigu vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę kito ūkio subjekto akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę. 87. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas (toliau – nepriklausomas tiekėjas) – asmuo, rinkos sąlygomis tiekiantis elektros energiją ir turintis leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą. 88. Pagrindinis elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas (toliau – pagrindinis pajėgumų aukcionas) – pajėgumų aukcionas, perdavimo sistemos operatoriaus baigiamas ne vėliau kaip likus 48 mėnesiams iki šių pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios. 89. Papildomas elektros energetikos sistemos pajėgumų aukcionas (toliau – papildomas pajėgumų aukcionas) – pajėgumų aukcionas, perdavimo sistemos operatoriaus baigiamas ne anksčiau kaip

13 mėnesių ir ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki šių pajėgumų pateikimo laikotarpio

pradžios. 90. Papildomos paslaugos – perdavimo sistemos operatoriaus iš rinkos dalyvių įsigyjamos paslaugos, būtinos elektros tinklams eksploatuoti, įskaitant balansavimo paslaugas ir su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas, išskyrus perkrovos valdymo priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) 2019/943. 91. Parodomasis projektas – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 24 punkte apibrėžtą sąvoką „parodomasis projektas“. 92.

92. Paskirstytoji elektros energijos

gamyba (toliau – paskirstytoji gamyba) – elektros energijos gamyba prie skirstomųjų tinklų prijungtuose elektros energijos gamybos įrenginiuose. 93. Paskirtasis elektros energijos rinkos operatorius (toliau – paskirtasis rinkos operatorius) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio

8 punkte apibrėžtą sąvoką „paskirtasis elektros energijos rinkos

operatorius“. 94. Pažeidžiamas elektros energijos vartotojas (toliau – pažeidžiamas vartotojas) – buitinis vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kuris šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis pažeidžiamiems vartotojams nustatytomis papildomomis garantijomis. 95. Piliečių energetikos bendrija – šiame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantis juridinis asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktas piliečių energetikos bendrijos teisinis statusas. 96. Planuojami elektros energetikos sistemos pajėgumus užtikrinantys įrenginiai (toliau – planuojami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai) – nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginiai ir (ar) paklausos telkėjo sutelkti įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios ketina rekonstruoti, naujai įrengti ar pastatyti šių pajėgumų aukciono dalyvis, iki kvalifikacinės atrankos pradžios dar neturintis reikiamų leidimų ir (ar) atestatų. 97. Pradinė elektros energijos paklausa – pagal patvirtintą metodiką įvertinamas įprastu elektros energijos vartojimo režimu vartotojo suvartojamas elektros energijos kiekis, kuris naudojamas skaičiuojant vartotojo elektros energijos paklausos pokytį. 98.

98. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – finansinė

garantija ar finansinis laidavimas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. 99. Reguliuojamasis trečiųjų asmenų dalyvavimas – procesas, kai tretieji asmenys naudojasi elektros energijos perdavimo ar skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtomis sąlygomis. 100. Skirstomi elektros energetikos sistemos pajėgumai (toliau – skirstomi pajėgumai) – pajėgumų aukcione planuojami paskirstyti pajėgumai. 101. Su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos – perdavimo sistemos operatoriaus įsigyjamos paslaugos, kuriomis jis naudojasi nuostoviosios būsenos įtampai reguliuoti, greitam reaktyviosios srovės tiekimui, vietos tinklo stabilumo inercijai, trumpojo jungimo srovei, paleidimo po totalios elektros energetikos sistemos avarijos galimybei ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo galimybei užtikrinti. 102. Tiesioginė elektros linija (toliau – tiesioginė linija) – elektros linija, jungianti elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, arba elektros linija, jungianti gamintojo ir jo padalinių bei patronuojamųjų įmonių ar vartotojų, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus, arba elektros linija, jungianti gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, ir vartotojo objektus, kai elektros energijos gamybos vieta yra neprijungta prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, o vartojimo vieta – prijungta prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų. 103. Totali elektros energetikos sistemos avarija – elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo proceso nutrūkimas nustojus veikti visai elektros energetikos sistemai. 104.

104. Tretieji asmenys – elektros tinklų

naudotojai ir rinkos dalyviai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka įgyja teisę pasinaudoti elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti. 105. Už balansą elektros energijos rinkoje atsakinga šalis (toliau – už balansą atsakinga šalis) – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 14 punkte apibrėžtą sąvoką „už balansą atsakinga šalis“. 106. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau – vartotojo paklausos pokytis) – vartotojo įprasto elektros energijos vartojimo režimo pasikeitimas, kai vartotojas suvartoja mažiau ar daugiau negu įprasta elektros energijos ir (ar) galios, reaguodamas į rinkos veiksnius, įskaitant pagal laiką kintančias elektros energijos kainas ar tinklų operatoriaus mokamas sumas, arba priimdamas individualiai ar per paklausos telkėją elektros energijos rinkoje pateiktą pasiūlymą už tam tikrą atlygį sumažinti arba padidinti savo elektros energijos vartojimą. Vartotojo elektros energijos paklausos pokytis išreiškiamas elektros energijos kiekiu ir (ar) galia. 107. Vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. 108. Vertikaliai integruota elektros energetikos įmonė (toliau – vertikaliai integruota įmonė) – įmonė ar įmonių grupė, kai jos verčiasi bent viena perdavimo ar skirstymo veikla ir tiekimo ar gamybos veikla ir kai tas pats asmuo ar asmenys turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti perdavimo ar skirstymo veikla ir bent viena tiekimo ar gamybos veikla besiverčiančias įmones arba būti jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas. Įmonės kontrolė čia suprantama taip, kaip apibrėžta šiame įstatyme. 109.

109. Viešieji interesai elektros

energetikos sektoriuje – veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valstybės energetiniu ir (ar) visuomenės saugumu, elektros energetikos sistemos darbo saugumu ir patikimumu, elektros energetikos sektoriaus neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, energijos išteklių diversifikavimu ir kitais šiame įstatyme numatytais darnios elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslais. 110. Visuomeninis elektros energijos tiekėjas (toliau – visuomeninis tiekėjas) – asmuo, įpareigotas tiekti elektros energiją jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esantiems šio įstatymo

43 straipsnyje nurodytiems vartotojams. 111. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos

suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943 ir šio reglamento VII skyriuje nurodytų sričių tinklo kodeksuose ir gairėse (toliau – tinklo kodeksai ir gairės).“

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 1 dalį. 1.

1. Elektros energetikos politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos

Seimas (toliau – Seimas), tvirtindamas Nacionalinę energetinės nepriklausomybės

strategiją ir priimdamas įstatymus. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 1) teikia Seimui tvirtinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės

strategiją;

2Papildyti 6 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu:

„3) nustato piliečių energetikos bendrijos

statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 4 punktu:

„4) Tarybos teikimu nustato Reglamento (ES)

2019/943 25 straipsnyje nurodytą patikimumo standartą;“. 4. Buvusį 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikyti 5 punktu. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 4 punktą. 4) tvirtina išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos

sistemų plėtros planus;

2Pakeisti 7 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) tvirtina Prekybos elektros energija Elektros energijos

rinkos taisykles;“. 3. Papildyti 7 straipsnį nauju 19 punktu:

„19) vadovaudamasi Reglamento (ES) 2019/943 20

straipsnio nuostatomis, parengia ir tvirtina Lietuvos elektros rinkos plėtros ir įgyvendinimo planą;“. 4. Buvusį 7 straipsnio 19 punktą laikyti 20 punktu. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) tvirtina elektros energijos perdavimo,

skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų, ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainos, ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios prie perdavimo paslaugos kainos skaičiavimo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų paslaugų ir elektros energijos kainų viršutines ribas, ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainą ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos;“. 2.

2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) tvirtina Naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kainų

skaičiavimo metodiką, perdavimo sistemos operatoriaus pateiktas perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymą, jų pralaidumo nustatymą, paskirstymą ir perkrovų valdymą reglamentuojančias taisykles;“. 3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) nustato prekybos elektros energija tvirtina Elektros

energijos rinkos priežiūros tvarką tvarkos aprašą;“. 4. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip:

„20) derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų

prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Taryba suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką;“. 5. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip:

„28) atlieka pajėgumų aukcionų vertinimą ir skelbia išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu

paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, įvertintai pagal pajėgumų aukciono rezultatus;“. 6. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 3 dalies 30 punktą. 30) vykdo pajėgumų aukcionų stebėseną ir atlieka jų vertinimą;

7Papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju 36 punktu:

„36) nustato pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos rengimo sąlygas ir tvirtina tinklų operatorių parengtus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus;“. 8. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 37 punktu:

„37) nustato skirstomųjų tinklų operatoriaus Tarybai teikiamos

informacijos apie aktyviuosius vartotojus apimtį ir šios informacijos teikimo tvarką;“. 9.

9Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 38 punktu:

„38) tvirtina skirstomųjų tinklų operatoriaus

parengtą Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą;“. 10. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 39 punktu:

„39) tvirtina išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir

numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus;“. 11. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 40 punktu: „40) nustato šio įstatymo 48³ straipsnio 2 dalyje ir 48⁴ straipsnio 2 dalyje numatytų prašymų teikimo tvarką ir suteikia leidimą perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius šio įstatymo 48³ ir 48⁴ straipsniuose nustatyta tvarka;“. 12. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 41 punktu:

„41) rengia ir tvirtina tinklų operatoriams

privalomas šio įstatymo 48³ straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų konkursų sąlygų ir tvarkos gaires;“. 13. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 42 punktu:

„42) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą Perdavimo sistemos

operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, nustatantį perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų specifikacijas ir reglamentuojantį šių paslaugų įsigijimą ir naudojimą;“. 14. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 43 punktu:

„43) prižiūri, ar tinkamai panaudojamos investicijos pagal perdavimo

sistemos operatoriaus 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, ir įvertinusi, ar toks investicijų panaudojimas yra suderinamas su neprivalomu 10 metų visos Sąjungos tinklo plėtros planu, nurodytu Reglamento (ES) 2019/943

30 straipsnio 1 dalies b punkte ir 48 straipsnyje (toliau – Europos

Sąjungos tinklo plėtros planas), šio įvertinimo rezultatus skelbia metinėje ataskaitoje Europos Komisijai, teikiamoje pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalį;“. 15.

15Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 44 punktu:

„44) atlieka elektros energijos rinkos ir

atskirų jos segmentų veikimo tyrimus ir nustato įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims;“. 16. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 45 punktu:

„45) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus

parengtas balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, atitinkančias šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/2195 nustatytus reikalavimus;“. 17. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 46 punktu:

„46) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus

ir paskirtojo rinkos operatoriaus parengtas Reglamento (ES) 2015/1222

9 straipsnyje nurodytas sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus

(dokumentus);“. 18. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 47 punktu:

„47) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus

parengtas sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus), kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2016/631, Reglamentą (ES) 2016/1388, Reglamentą (ES) 2016/1447, Reglamentą (ES) 2016/1719, Reglamentą (ES) 2017/1485, Reglamentą (ES) 2017/2195 ir Reglamentą (ES) 2017/2196;“. 19. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 48 punktu:

„48) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus

parengtą metodiką dėl jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo skaičiavimo, paskirstymo ir (ar) papildomų paslaugų teikimo, kai šių santykių nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/943 ir (ar) tinklo kodeksai ir gairės;“. 20. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 49 punktu:

„49) skiria ir atšaukia paskirtąjį rinkos

operatorių Reglamente (ES) 2015/1222 nustatyta tvarka ir sąlygomis;“. 21.

21Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 50 punktu:

„50) tvirtina ir viešai skelbia perdavimo sistemos operatoriaus

vadovaujantis Reglamentu (ES) 2019/943 apskaičiuotą bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę, kurios pagrindu suskaičiuoja ir pateikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai šio reglamento 25 straipsnyje nustatytą patikimumo standartą;“. 22. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 51 punktu:

„51) atlieka elektros energijos rinkos ir (ar)

atskirų jos segmentų stebėseną pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011;“. 23. Buvusį 9 straipsnio 3 dalies 36 punktą laikyti 52 punktu. 24. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 52 punktą ir jį išdėstyti taip:

„52) šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos

teisės aktų bei tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu ir ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi pavestas funkcijas.“

25Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) kaip laikomasi perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymo, jų

pralaidumo nustatymo, paskirstymo ir perkrovų valdymo taisyklių perdavimo sistemos operatoriaus ir paskirtojo rinkos operatoriaus parengtų ir Tarybos patvirtintų sąlygų, metodikų ir (ar) kitų teisės aktų (dokumentų), kurių reikalaujama pagal šį įstatymą ir (ar) Europos Sąjungos reglamentus. Taryba turi teisę teikti privalomus nurodymus perdavimo sistemos operatoriui ir paskirtajam rinkos operatoriui, veikiantiems pagal kompetenciją, dėl šių taisyklių sąlygų, metodikų ir (ar) kitų teisės aktų (dokumentų) koregavimo ar keitimo vadovaudamasi taikomų Europos Sąjungos reglamentų reikalavimais;“. 26.

26Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kaip laikomasi elektros energijos persiuntimo patikimumo ir tinklo saugumo reikalavimų, kaip šių reikalavimų buvo laikomasi

pastaruosius 5 metus ir kaip laikomasi paslaugų kokybės reikalavimų;“. 27. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kad tinklų operatoriai savo interneto svetainėse skelbtų atitinkamą

informaciją, susijusią su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajėgumų paskirstymu suinteresuotiems asmenims su jų eksploatuojamos sistemos veikla ir naudojimu susijusią informaciją, kurią privaloma viešai skelbti laikantis įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“. 28. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos rūšys elektros

energetikos sektoriuje, užtikrinant būtų užtikrintas elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nepriklausomumas nuo gamybos ir tiekimo veiklos interesų, taip kaip nustatyta šiame įstatyme, ir siekiant išvengti išvengta šių veiklos rūšių arba kitos su elektros energija susijusios ar nesusijusios veiklos kryžminio subsidijavimo;“. 29. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) kaip laikomasi Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklių;“. 30. Papildyti 9 straipsnio 4 dalį nauju 11 punktu:

„11) kaip tinklų operatoriai ir kiti rinkos dalyviai vykdo šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir (ar) kituose teisės aktuose, taip pat Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/942 (toliau – Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra), privalomuose sprendimuose nustatytas pareigas;“. 31.

31Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 12 punktu:

„12) pagal savo kompetenciją tinklo kodeksų ir gairių įgyvendinimą

taikant nacionalines priemones arba, kai to reikia, koordinuotas regionines ir

(ar) Europos Sąjungos lygmens priemones;“. 32. Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 13 punktu:

„13) kaip užtikrinamos aktyviųjų vartotojų ir piliečių energetikos

bendrijų teisės ir teisėti interesai, įskaitant nepagrįstų kliūčių ir apribojimų jų veiklai ir veiklos plėtrai šalinimą;“. 33. Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 14 punktu:

„14) ne rečiau kaip kartą per metus savo interneto svetainėje

skelbia rekomendacijas dėl asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, taikomų parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų paslaugų nereguliuojamų kainų atitikties šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir teikia jas Konkurencijos tarybai;“. 34. Buvusį 9 straipsnio 4 dalies 11 punktą laikyti 15 punktu. 7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Elektros energetikos sektoriaus sandara

Elektros energetikos sektorių sudaro elektros energijos vartotojai, gamintojai, nepriklausomi ir visuomeniniai tiekėjai, nepriklausomi paklausos telkėjai, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai ir elektros biržos operatorius rinkos dalyviai, tinklų operatoriai, tinklų naudotojai, vartotojai ir paskirtasis rinkos operatorius, veikiantys šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, Elektros energijos rinkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat jų tarpusavio santykiai ir santykiai su elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymo srities institucijomis.“

8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1.

16 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) neribotą kartų skaičių valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ir

(ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu asmuo numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas ir numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.“

3Pakeisti 16 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Taryba, atsižvelgdama į paskirstytosios gamybos ribotą apimtį ir

galimą poveikį elektros energetikos sistemos patikimumui, kai elektros energijos gamybos įrenginių, išskyrus elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, išduoda leidimą plėtoti ir (ar) gaminti elektros energiją Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse numatyta supaprastinta tvarka, jeigu asmuo pateikia prašymą, kuriame pateikiama informacija apie šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų išdavimą.“

4Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14.

Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas arba siekia tapti gaminančiu vartotoju ir numato statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas arba asmuo, siekiantis tapti gaminančiu vartotoju ir numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.“

5Papildyti 16 straipsnį 21¹ dalimi:

„21¹. Aktyviesiems vartotojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą nereikalingas. Aktyviesiems vartotojams, sudarantiems sutartis, kaip nustatyta 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 1348/2014 dėl duomenų teikimo, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.

1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 8 straipsnio 2 ir

6 dalys (toliau – Reglamentas (ES) 1348/2014), 4 straipsnio 1 dalies

b punkte, dėl elektros energijos, kurią pagamino atskiras ne didesnio kaip 10 MW pajėgumo gamybos vienetas arba ne didesnio kaip 10 MW bendro pajėgumo gamybos vienetai, fizinio tiekimo ir norintiems parduoti elektros energiją vartotojams, nepriskirtiems aktyviajam vartotojui, kurį sudaro grupė vartotojų, leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą nereikalingas.“

6Papildyti 16 straipsnį 21² dalimi:

„21². Piliečių energetikos bendrijoms, norinčioms parduoti elektros energiją

savo dalininkams ar nariams, taip pat piliečių energetikos bendrijoms, elektros energiją gaminančioms iš atsinaujinančių išteklių, leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą nereikalingas. Piliečių energetikos bendrijoms, sudarančioms sutartis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 1348/2014 4 straipsnio 1 dalies b punkte, dėl elektros energijos, kurią pagamino atskiras ne didesnio kaip 10 MW pajėgumo gamybos vienetas arba ne didesnio kaip 10 MW bendro pajėgumo gamybos vienetai, fizinio tiekimo ir norinčioms parduoti elektros energiją vartotojams, kurie nėra tos piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai, leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą nereikalingas.“

9 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga dėl licencijos ar leidimo išdavimo termino netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais kitais asmenimis dėl licencijuojamos ar leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) ir kai yra prašoma išduoti perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licenciją teritorijoje, kurioje jau yra išduota perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licencija, ar dėl kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse ar Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija ar leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas pareiškėjui išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų, pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos ar leidimo išdavimo priėmimas.“

10 straipsnis. 18 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„1. Tinklų operatorius, įvertindamas elektros energetikos sistemos

adekvatumą, elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, gerindamas naudojimosi sistema sąlygas, planuoja ilgalaikę elektros energetikos sistemos plėtrą, derindamas ją su Energetikos ministerija, Taryba ir kitais tinklų operatoriais Perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, pateiktame pagal 2018 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (toliau – Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas), numatytas įgyvendinimo priemones ir įvertindamas elektros energetikos sistemos adekvatumą, poreikį užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, taip pat elektros energijos tiekimo vartotojams kokybės, vartojimo efektyvumo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, siekdamas gerinti naudojimosi elektros energetikos sistema sąlygas, planuoja ilgalaikę elektros energetikos sistemos plėtrą ir veiksmingas priemones, skirtas elektros energetikos sistemos pajėgumų pakankamumui ir elektros energijos tiekimo vartotojams saugumui užtikrinti, derindamas juos su Vyriausybės įgaliota institucija, Taryba ir skirstomųjų tinklų operatoriais.

Ilgalaikės elektros energetikos sistemos plėtros planavimas turi būti pagrįstas moksliniu, technologiniu ir ekonominiu įvertinimu. Tinklų operatoriai privalo bendradarbiauti, siekdami užtikrinti perdavimo ir skirstomųjų tinklų optimalią plėtrą. Tinklų operatoriai bendradarbiauja tarpusavyje Reglamento (ES) Nr. 2019/943 57 straipsnyje nustatytais tikslais, apimtimi ir tvarka.“

2. Pakeisti 18 straipsnio 1¹ dalį

ir ją išdėstyti taip: „1¹. Planuojant Planuodamas ilgalaikę elektros energetikos sistemos plėtrą, perdavimo sistemos operatorius įvertina pajėgumų poreikį, leidžiantį užtikrinti vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/943 25 straipsnio nuostatomis Tarybos teikimu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą kaip patikimumo standartą tikėtiną ne didesnę kaip 8 valandų apkrovos praradimo trukmę per kiekvienus kalendorinius metus.“

3. Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio

3 dalį. 3.

3. Jeigu nėra norinčiųjų įrengti naujus gamybos pajėgumų įrenginius šio

įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, Vyriausybės įgaliota institucija skelbia konkursą (aukcioną) įrengti naujus gamybos pajėgumus ir (ar) elektros energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymo priemones ir yra atsakinga už konkurso organizavimą bei nediskriminacinių sąlygų konkurso dalyviams nustatymą. Konkurso (aukciono) procedūros gali būti taikomos tik tuo atveju, kai remiantis leidimų išdavimo tvarka, kaip nurodyta šio įstatymo 16 straipsnyje, statytinų gamybos pajėgumų ar energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymo priemonių, kurių reikia imtis, nepakanka tiekimo saugumui užtikrinti. 11 straipsnis. Įstatymo papildymas 18¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu:

„18¹ straipsnis. Parodomieji projektai elektros

energetikos sektoriuje

1. Elektros energetikos sektoriuje įgyvendinamas projektas Tarybos

nustatyta tvarka ir sprendimu gali būti pripažintas parodomuoju projektu. Toks projektas laikomas energetikos inovacija. Projekto pripažinimui parodomuoju projektu ir jo kaip energetikos inovacijos vykdymui mutatis mutandis taikomi Energetikos įstatyme ir Tarybos nustatyti reikalavimai dėl prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo, laikantis šiame straipsnyje numatytų specialiųjų reikalavimų parodomiesiems projektams elektros energetikos sektoriuje. 2.

2. Dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu į Tarybą kreipiasi

projektą įgyvendinantis asmuo ar jo įgaliotas atstovas ir pateikia šią informaciją ir duomenis apie įgyvendinamą projektą:

1) paaiškinimą apie projektu demonstruojamą technologiją, jos naujumą Europos Sąjungos mastu ir pritaikymo galimybes;

2) atliktą projekto galimybių studiją, techninę analizę ar kitokio pobūdžio ekspertinio lygmens vertinimą, kurį atlikus buvo nuspręsta įgyvendinti projektą;

3) projekto tikslus, taikymo apimtį ir numatomą įgyvendinimo trukmę, kuri yra būtina parodomojo projekto tikslams pasiekti. 3. Sprendimą dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu Taryba priima įvertinusi šio straipsnio 2 dalies pagrindu gautą informaciją, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus:

1) parodomuoju projektu turi būti demonstruojama technologija, kuri yra pirma tokios rūšies technologija Europos Sąjungoje ir yra naujovė, gerokai lenkianti naudojamas technologijas;

2) parodomasis projektas turi skatinti naudoti tvarius, patikimus ir mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančius energijos šaltinius, technologijas ar sistemas;

3) parodomasis projektas turi būti plėtojamas ir jo rezultatai naudojami visuomenės naudai. 4. Taryba, prieš priimdama sprendimą dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu, turi teisę konsultuotis su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir (ar) rinkos dalyviais. 5. Parodomiesiems projektams taikomos šiame įstatyme, kituose energetiką reglamentuojančiuose įstatymuose ir Reglamente (ES) 2019/943 numatytos priemonės. Šios priemonės parodomajam projektui taikomos projekto vykdymo laikotarpiu, kurį Taryba pripažino kaip reikalingą parodomojo projekto tikslams pasiekti, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus.“

12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Patikimumo stebėsena 1.

Patikimumo stebėsena

1. Taryba stebi ir vertina perdavimo ir

skirstomųjų tinklų patikimumą. Patikimumo stebėsenos rezultatai apibendrinami Tarybos interneto svetainėje skelbiamose patikimumo stebėsenos metinėse ataskaitose, kurios ne vėliau kaip liepos 31 dieną teikiamos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Šiose ataskaitose pateikiami šie duomenys:

1) elektros energijos poreikio ir tiekimo (faktinio suvartojimo) balansas valstybės elektros energetikos sistemos mastu;

2) numatomo elektros energijos poreikio lygis ateityje ir tiekimo galimybės;

3) elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra;

4) priemonės elektros energijos poreikiui piko metu tenkinti ir sistemos balansavimo ir reguliavimo priemonės;

5) elektros energetikos sistemos priežiūros lygis ir kokybė. 2. Taryba kiekvienais metais, ne vėliau kaip liepos 31 dieną, perduoda metines ataskaitas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai ir Europos Komisijai.“

13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gamintojai, prijungiant jų įrenginius prie perdavimo ir (ar)

skirstomųjų tinklų ir juos eksploatuodami, turi laikytis elektros tinklų naudojimo taisyklių Europos Sąjungos reglamentų, reglamentuojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų bei perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytų techninių sąlygų. Naujų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai gaminti, projektavimo ir statybos reikalavimus nustato šis įstatymas, Statybos įstatymas, Energetikos įstatymas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.“

14 straipsnis. 22 straipsnio

pakeitimas

1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Gamintojų elektros įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jo jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas nustato Energetikos ministerija.“

2Papildyti 22 straipsnį 3¹ dalimi:

„3¹. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nedraudžia

tinklų operatoriui riboti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi Tarybos patvirtinti eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo

31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio 2 dalyje. Jeigu

elektros energijos gamybos įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi.“

3Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir

pateikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą.

Ši nuostata netaikoma gaminantiems vartotojams, gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantiems į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 500 kW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistinoji leistina naudoti galia ir kai šie gamintojai neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams ar pagamintą elektros energiją persiųsti tiesiogine linija prijungtiems vartotojo objektams šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, neketinančioms dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione.“

4Pakeisti 22 straipsnio 10 dalies 1 punktą į ir jį išdėstyti taip:

„1) dėl valstybės veiksmų, trečiųjų kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms šio straipsnio 8 dalyje nurodyto asmens prašymu;“. 15 straipsnis. Įstatymo papildymas 22¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 22¹ straipsniu: „22¹ straipsnis. Aktyvieji vartotojai

1. Vartotojai turi teisę veikti elektros energetikos sektoriuje kaip

aktyvieji vartotojai tiesiogiai arba per paklausos telkėjus. 2. Aktyvieji vartotojai turi teisę:

1) parduoti pačių pasigamintą elektros energiją;

2) dalyvauti teikiant lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;

3) perleisti jų veiklai reikalingų elektros įrenginių valdymą, įskaitant įrengimą, eksploatavimą, duomenų tvarkymą ir techninę priežiūrą, kitam asmeniui, kuris nėra laikomas aktyviuoju vartotoju. 3.

3. Vartotojas ar vartotojų grupė, siekiantys

veikti kaip aktyvusis vartotojas ir vykdyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų. 4. Pradėdamas veiklą kaip rinkos dalyvis aktyvusis vartotojas elektroninių ryšių priemonėmis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie savo veiklą ir atsakomybės už disbalansą įgyvendinimą. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai aktyviųjų vartotojų duomenis, reikalingus Tarybos funkcijoms atlikti. 5. Aktyvieji vartotojai yra finansiškai atsakingi už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje, tiek, kiek jie yra už balansą atsakingos šalys, arba perduoda savo atsakomybę už balansą pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį, ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba sutartį dėl savo atsakomybės už balansą perdavimo su kita už balansą atsakinga šalimi. Perdavimo sistemos operatorius teikia informaciją apie tokios sutarties nutraukimą skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti aktyviojo vartotojo elektros įrenginiai. 6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams. Aktyvusis vartotojas siekdamas pakeisti savo teisinį statusą ir nutraukti aktyviojo vartotojo veiklą, elektroninių ryšių priemonėmis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie savo veiklos nutraukimą. 7. Tarybos vykdomai aktyviųjų vartotojų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹, 25 ir 36 straipsnių nuostatos.“

16 straipsnis. Įstatymo papildymas 22² straipsniu

Papildyti Įstatymą 22² straipsniu: „22² straipsnis. Piliečių energetikos bendrijos 1.

Piliečių energetikos bendrija yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu įsteigtas juridinis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir

(ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams ar nariams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą. 2. Piliečių energetikos bendrijos veikla yra pagrįsta savanorišku ir atviru dalininkų ar narių, atitinkančių šio straipsnio

5 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu. 3. Piliečių energetikos bendrijos steigimo

sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams ar nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. 4. Viešųjų įstaigų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ar Sodininkų bendrijų įstatymas piliečių energetikos bendrijai atitinkamai taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais gali būti fiziniai asmenys, taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai.

Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų turimų teisių ir pareigų. 6. Viešoji įstaiga, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija, siekianti įgyti piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikdama prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar gaminti elektros energiją išdavimo ar turėdama vieną iš šių leidimų, pateikia Tarybai deklaraciją dėl piliečių energetikos bendrijos atitikties šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytiems reikalavimams, steigimo sutarties ir (ar) įstatų kopiją ir įsipareigoja, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, sudaryti šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atsiskaitymo už disbalansą ar atsakomybės už balansą perdavimo sutartį. 7. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose, be Viešųjų įstaigų įstatyme, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ar Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka:

1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos elektros energijos realizavimo;

2) dėl elektros energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;

3) dėl pajamų, gautų vykdant elektros energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 8. Piliečių energetikos bendrija, siekdama vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų.

9. Taikydamas Tarybos nustatytas nediskriminuojančias jo teikiamų

paslaugų kainas ir (ar) tarifus, skirstomųjų tinklų operatorius bendradarbiauja su piliečių energetikos bendrijomis, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos persiuntimui piliečių energetikos bendrijose. 10. Piliečių energetikos bendrijos yra finansiškai atsakingos už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje. Pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį jos yra už balansą atsakingos šalys, ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba pagal atsakomybės už balansą perdavimo sutartį savo atsakomybę už balansą perduoda kitai už balansą atsakingai šaliai. Perdavimo sistemos operatorius teikia Tarybai informaciją apie tokios sutarties sudarymą ir nutraukimą. 11. Piliečių energetikos bendrijos tiesiogiai arba per paklausos telkėjus turi teisę dalyvauti kituose elektros energijos rinkos segmentuose. 12.

12. Piliečių energetikos bendrijos turi teisę parduoti nuosavybės ar

kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją savo dalininkams ar nariams šiomis sąlygomis:

1) piliečių energetikos bendrijos su savo dalininkais ar nariais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;

2) piliečių energetikos bendrijos savo dalininkams ar nariams parduoda pagamintą energiją sutartyse nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui;

3) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

4) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

5) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 46¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 13.

13. Piliečių energetikos bendrijos turi teisę parduoti nuosavybės ar

kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją vartotojams, kurie nėra jos dalininkai ar nariai, šiomis sąlygomis:

1) piliečių energetikos bendrija su vartotojais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;

2) piliečių energetikos bendrija turi atitikti nepriklausomam tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus ir gauti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą leidimą;

3) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito vartotojai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

4) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

5) jeigu su vartotojais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 46¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 14. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar piliečių energetikos bendrijos atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus.

Tarybos vykdomai piliečių energetikos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹, 25 ir 36 straipsnių nuostatos. 15. Jeigu piliečių energetikos bendrija per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad piliečių energetikos bendrija pažeidė šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priėmimo dienos pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. 16. Piliečių energetikos bendrija tuo pačiu metu negali būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrija.“

17 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už elektros

energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, nacionalinės balansavimo funkcijos atlikimą balansavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sisteminių paslaugų teikimą, jungiamųjų linijų su kitų šalių elektros energetikos sistemomis eksploatavimą, priežiūrą, valdymą ir plėtrą, mažinant mažindamas pralaidumo perdavimo tinkluose apribojimus ir atsižvelgiant atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos bei elektros tinklų naudotojų poreikius, ir numato tinkamas priemones, kurių reikia jo pareigoms vykdyti.“ 2.

Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kai vartotojas pateikia prašymą prijungti prie perdavimo tinklų

elektros įrenginius, kurių leistinoji leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW, ir sudaro su perdavimo sistemos operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartį ir elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį, kuriomis įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios leistinos naudoti galios ir už ją mokėti šio įstatymo 69 straipsnio 7 dalyje nurodytą galios dedamąją.“

3Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad tinklų

naudotojams ir rinkos dalyviams būtų sudarytos objektyvios ir nediskriminacinės naudojimosi perdavimo tinklais sąlygos. Taryba derina elektros energijos perdavimo paslaugos sutarčių standartines sąlygas, kurių projektą parengia ir Tarybai teikia perdavimo sistemos operatorius. Suderintas elektros energijos perdavimo paslaugos sutarčių standartines sąlygas perdavimo sistemos operatorius skelbia savo interneto svetainėje.“

18 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Taryba, Reglamento (EB) Nr.

Taryba, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 3 Reglamento (ES) 2019/943 51 straipsnyje nustatytais terminais gavusi teigiamą Europos Komisijos išvadą arba negavusi neigiamos išvados, priima galutinį sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo.“

19 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis.

Perdavimo sistemos operatoriaus teisės Perdavimo sistemos operatorius turi teisę:

1) gauti iš gamintojų, skirstomųjų tinklų operatorių ir vartotojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų naudotojų rodmenis ir kitą informaciją, reikalingą ilgalaikei plėtrai planuoti, balansavimo funkcijai balansavimui ir kitoms pareigoms, nurodytoms šiame įstatyme, atlikti;

2) gauti iš perdavimo tinklų naudotojų informaciją, kuri reikalinga reikalingą tretiesiems asmenims naudotis perdavimo tinklais;

3) vadovaudamasis techniniais norminiais elektros tinklų eksploatavimo dokumentais, nustatyti skirstomųjų tinklų, gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių, prijungtų prie perdavimo tinklų, veikimo sąlygas, kurios užtikrintų elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą;

4) būti vienintelis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos balansavimo ir reguliavimo energijos prekybos organizuoti prekybą balansavimo paslaugomis su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis atstovas, taip pat organizuoti prekybą balansavimo paslaugomis ir reguliavimo elektros energija, rezervine galia aukcionuose Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis;

5) leisti pasinaudoti perdavimo tinklais tranzitui į užsienio valstybę, jeigu tai nemažina elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje;

65) siekdamas užtikrinti avarijų prevencijos priemonių ir avarijų prevencijos planų vykdymą, kuriais siekiama užkirsti kelią avarijų elektros energetikos sistemoje kilimui, plitimui ir sunkėjimui, taip pat siekdamas užtikrinti elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, reikalauti, kad visi rinkos dalyviai įgyvendintų būtinas avarijų prevencijos ir likvidavimo priemones;

76) gavęs susijusio gamintojo, skirstomųjų tinklų operatoriaus ar vartotojo perdavimo tinklų naudotojo sutikimą, patekti į gamintojų, skirstomųjų tinklų, vartotojų jo teritorijas ir (ar) patalpas tam, kad galėtų įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis;

87) reikalauti iš balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių pateikti perdavimo sistemos operatoriui pakankamą ir proporcingą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo, laikantis su perdavimo sistemos operatoriumi sudaromų balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo atsiskaitymo už disbalansą sutarčių standartinių nuostatų ir sąlygų, būtų užtikrintos būsimos ir (ar) esamos balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių prievolės nupirkti balansavimo energiją iš perdavimo sistemos operatoriaus.“

20 straipsnis.

Perdavimo sistemos operatoriaus teisės Perdavimo sistemos operatorius turi teisę:

1) gauti iš gamintojų, skirstomųjų tinklų operatorių ir vartotojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų naudotojų rodmenis ir kitą informaciją, reikalingą ilgalaikei plėtrai planuoti, balansavimo funkcijai balansavimui ir kitoms pareigoms, nurodytoms šiame įstatyme, atlikti;

2) gauti iš perdavimo tinklų naudotojų informaciją, kuri reikalinga reikalingą tretiesiems asmenims naudotis perdavimo tinklais;

3) vadovaudamasis techniniais norminiais elektros tinklų eksploatavimo dokumentais, nustatyti skirstomųjų tinklų, gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių, prijungtų prie perdavimo tinklų, veikimo sąlygas, kurios užtikrintų elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą;

4) būti vienintelis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos balansavimo ir reguliavimo energijos prekybos organizuoti prekybą balansavimo paslaugomis su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis atstovas, taip pat organizuoti prekybą balansavimo paslaugomis ir reguliavimo elektros energija, rezervine galia aukcionuose Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis;

5) leisti pasinaudoti perdavimo tinklais tranzitui į užsienio valstybę, jeigu tai nemažina elektros energijos tiekimo saugumo ir patikimumo Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje;

65) siekdamas užtikrinti avarijų prevencijos priemonių ir avarijų prevencijos planų vykdymą, kuriais siekiama užkirsti kelią avarijų elektros energetikos sistemoje kilimui, plitimui ir sunkėjimui, taip pat siekdamas užtikrinti elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, reikalauti, kad visi rinkos dalyviai įgyvendintų būtinas avarijų prevencijos ir likvidavimo priemones;

76) gavęs susijusio gamintojo, skirstomųjų tinklų operatoriaus ar vartotojo perdavimo tinklų naudotojo sutikimą, patekti į gamintojų, skirstomųjų tinklų, vartotojų jo teritorijas ir (ar) patalpas tam, kad galėtų įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis;

87) reikalauti iš balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių pateikti perdavimo sistemos operatoriui pakankamą ir proporcingą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo, laikantis su perdavimo sistemos operatoriumi sudaromų balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo atsiskaitymo už disbalansą sutarčių standartinių nuostatų ir sąlygų, būtų užtikrintos būsimos ir (ar) esamos balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių prievolės nupirkti balansavimo energiją iš perdavimo sistemos operatoriaus.“

20 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

1.

31 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus

pareigos

1Perdavimo sistemos operatorius privalo:

1) prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamą generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus;

21) teikti perdavimo tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugą, sudarydamas vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas visiems tinklų naudotojams, raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems tinklų naudotojams.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

32) efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, ir patikimumo, aplinkos apsaugos ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus, 10 metų perdavimo tinklų plėtros ir 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planus, Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir reikalavimus tikslus ir (ar) uždavinius, bei taip pat ekonomines sąlygas ir aplinkos apsaugos reikalavimus;

3) prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą, užtikrinti ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamą generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus;

4) užtikrinti perdavimo tinklų įrenginių darbo patikimumą ir ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius;

54) organizuoti ir diegti perdavimo tinklų elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius apskaitos prietaisus, užtikrindamas išmaniųjų energijos apskaitos sistemų įrengimą;

65) matuoti elektros energijos parametrus ir elektros energijos nediskriminuojančiomis sąlygomis apskaitos prietaisų rodmenis perduoti rinkos dalyviams, tarp jų ir balansavimo energijos tiekėjams, atsižvelgdamas į jų elektros energijos tiekimo mastą;

76) prijungti vartotojų, skirstomųjų tinklų operatorių, ir gamintojų ir kitų esamų ir potencialių tinklų naudotojų elektros įrenginius prie perdavimo tinklų pagal teisės aktų, reglamentuojančių elektros energijos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, ir atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus;

8) raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems tinklų naudotojams.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

32) efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, ir patikimumo, aplinkos apsaugos ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus, 10 metų perdavimo tinklų plėtros ir 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planus, Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir reikalavimus tikslus ir (ar) uždavinius, bei taip pat ekonomines sąlygas ir aplinkos apsaugos reikalavimus;

3) prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą, užtikrinti ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamą generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus;

4) užtikrinti perdavimo tinklų įrenginių darbo patikimumą ir ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius;

54) organizuoti ir diegti perdavimo tinklų elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius apskaitos prietaisus, užtikrindamas išmaniųjų energijos apskaitos sistemų įrengimą;

65) matuoti elektros energijos parametrus ir elektros energijos nediskriminuojančiomis sąlygomis apskaitos prietaisų rodmenis perduoti rinkos dalyviams, tarp jų ir balansavimo energijos tiekėjams, atsižvelgdamas į jų elektros energijos tiekimo mastą;

76) prijungti vartotojų, skirstomųjų tinklų operatorių, ir gamintojų ir kitų esamų ir potencialių tinklų naudotojų elektros įrenginius prie perdavimo tinklų pagal teisės aktų, reglamentuojančių elektros energijos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, ir atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus;

8) raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems tinklų naudotojams. Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

9) užtikrinti trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdyti ir pateikti išsamius paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama; 107) atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamybos pajėgumų, elektros energijos srautų perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą, atsižvelgdamas į elektros energijos mainus, elektros energijos srautų ribojimus, suderintus su kitomis elektros energetikos sistemomis; 118) atlikti nacionalinio balansavimo funkciją balansavimą ir užtikrinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai reikiamų balansavimo ir kitų papildomų paslaugų pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, sudarant sudarydamas vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams esamiems ir naujiems balansavimo paslaugų teikėjams;

12) atlikti galios ir elektros energijos rezervavimo funkciją sudarant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams; 139) kompensuoti perdavimo tinkluose susidarančias elektros energijos sąnaudas.

Perkant elektros energiją šioms elektros energijos sąnaudoms kompensuoti, sudaryti nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams; 1410) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;

15) garantuoti perdavimo tinklų darbo saugumą, patikimumą ir efektyvumą, užtikrinti sisteminių paslaugų teikimą visiems rinkos dalyviams; 1611) kaip dispečeris vykdydamas balansavimą bei tuo tikslu įsigydamas balansavimo paslaugas ir valdydamas gamybos balansavimo pajėgumus nacionalinei balansavimo funkcijai užtikrinti, laikytis sąlygų, nustatytų Prekybos elektros energija Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, Elektros energijos rinkos taisyklėse ir sutartyse su sisteminių paslaugų balansavimo paslaugų teikėjais;

17) užtikrinti, kad perdavimo tinklai Lietuvos Respublikos teritorijoje veiktų efektyviai, patikimai ir saugiai aplinkos apsaugos požiūriu; 1812) užtikrinti jungiamųjų linijų perkrovų su valstybėmis narėmis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą, rinkos mechanizmais, gautų perkrovų perkrovos pajamų paskirstymą ir dėl tarpsisteminių elektros energijos srautų atsiradusių sąnaudų kompensavimą pagal Reglamente (EB) Nr.

Perkant elektros energiją šioms elektros energijos sąnaudoms kompensuoti, sudaryti nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams; 1410) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;

15) garantuoti perdavimo tinklų darbo saugumą, patikimumą ir efektyvumą, užtikrinti sisteminių paslaugų teikimą visiems rinkos dalyviams; 1611) kaip dispečeris vykdydamas balansavimą bei tuo tikslu įsigydamas balansavimo paslaugas ir valdydamas gamybos balansavimo pajėgumus nacionalinei balansavimo funkcijai užtikrinti, laikytis sąlygų, nustatytų Prekybos elektros energija Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, Elektros energijos rinkos taisyklėse ir sutartyse su sisteminių paslaugų balansavimo paslaugų teikėjais;

17) užtikrinti, kad perdavimo tinklai Lietuvos Respublikos teritorijoje veiktų efektyviai, patikimai ir saugiai aplinkos apsaugos požiūriu; 1812) užtikrinti jungiamųjų linijų perkrovų su valstybėmis narėmis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą, rinkos mechanizmais, gautų perkrovų perkrovos pajamų paskirstymą ir dėl tarpsisteminių elektros energijos srautų atsiradusių sąnaudų kompensavimą pagal Reglamente (EB) Nr. 714/2009 nustatytus principus dalyvavimą perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizme, laikydamasis Reglamento (ES) 2019/943, kitų Europos Sąjungos reglamentų ir juos įgyvendinant Tarybos patvirtintų sąlygų, metodikų ir (ar) kitų teisės aktų (dokumentų) reikalavimų; 1913) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymą, jų pralaidumo nustatymą, paskirstymą ir perkrovų valdymą reglamentuojančias taisykles užtikrinti jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą, laikydamasis Tarybos patvirtintos metodikos reikalavimų;

20) užtikrinti informacijos, gautos atliekant savo funkcijas ir sudarančios komercinę ar kitokią paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir nenaudoti šios informacijos kitų elektros energetikos sektoriaus dalyvių diskriminavimo tikslais.

Taryba prižiūri ir kontroliuoja, kad perdavimo sistemos operatoriaus gauta informacija, sudaranti komercinę ar kitokią paslaptį, nebūtų perduodama jokiems tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, o perdavimo sistemos operatoriaus personalas neteiktų paslaugų ar nebūtų perleidžiamas įmonėms, vykdančioms elektros energijos gamybos ar tiekimo veiklą; 2114) rengti ir teikti Energetikos ministerijai derinti skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas; 2215) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2316) pagal Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką ir skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas apskaičiuoti skirstomus pajėgumus; 2417) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2518) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2619) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų perkrovos pajamų paskirstymo metodiką; 2720) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų aukcionų nuostatus; 2821) vadovaujantis vadovaudamasis Pajėgumų aukcionų nuostatais, atlikti kvalifikacinę atranką ir organizuoti pajėgumų aukcionus; 2922) Tarybai paskelbus savo išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, įvertintai pagal aukciono rezultatus, paskelbti įvykusio pajėgumų aukciono rezultatus; 3023) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties standartines sąlygas; 3124) rengti ir teikti Tarybai derinti pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštį; 3225) pateikti kitos sistemos, su kuria sujungta Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, perdavimo sistemos operatoriui pakankamai informacijos, kad būtų užtikrinamas saugus ir efektyvus jungtinės sistemos eksploatavimas, koordinuojama jos plėtra ir sąveika; 3326) savo interneto svetainėje skelbti atitinkamą informaciją, susijusią su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajėgumų paskirstymu suinteresuotosioms šalims, atsižvelgdamas į tai, kad neapibendrinta informacija turi būti tvarkoma kaip konfidenciali komercinė informacija;

34) teisės aktų nustatyta tvarka skelbti ir teikti nurodytą informaciją.

Taryba prižiūri ir kontroliuoja, kad perdavimo sistemos operatoriaus gauta informacija, sudaranti komercinę ar kitokią paslaptį, nebūtų perduodama jokiems tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, o perdavimo sistemos operatoriaus personalas neteiktų paslaugų ar nebūtų perleidžiamas įmonėms, vykdančioms elektros energijos gamybos ar tiekimo veiklą; 2114) rengti ir teikti Energetikos ministerijai derinti skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas; 2215) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2316) pagal Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką ir skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas apskaičiuoti skirstomus pajėgumus; 2417) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2518) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką; 2619) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų perkrovos pajamų paskirstymo metodiką; 2720) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų aukcionų nuostatus; 2821) vadovaujantis vadovaudamasis Pajėgumų aukcionų nuostatais, atlikti kvalifikacinę atranką ir organizuoti pajėgumų aukcionus; 2922) Tarybai paskelbus savo išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, įvertintai pagal aukciono rezultatus, paskelbti įvykusio pajėgumų aukciono rezultatus; 3023) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties standartines sąlygas; 3124) rengti ir teikti Tarybai derinti pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštį; 3225) pateikti kitos sistemos, su kuria sujungta Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, perdavimo sistemos operatoriui pakankamai informacijos, kad būtų užtikrinamas saugus ir efektyvus jungtinės sistemos eksploatavimas, koordinuojama jos plėtra ir sąveika

; 3326) savo interneto svetainėje skelbti atitinkamą informaciją, susijusią su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajėgumų paskirstymu suinteresuotosioms šalims, atsižvelgdamas į tai, kad neapibendrinta informacija turi būti tvarkoma kaip konfidenciali komercinė informacija;

34) teisės aktų nustatyta tvarka skelbti ir teikti nurodytą informaciją. 27) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, atitinkančias šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/2195 nustatytus reikalavimus;

28) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus), kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2015/1222, Reglamentą (ES) 2016/631, Reglamentą (ES) 2016/1388, Reglamentą (ES) 2016/1447, Reglamentą (ES) 2016/1719, Reglamentą (ES) 2017/1485, Reglamentą (ES) 2017/2195 ir Reglamentą (ES) 2017/2196;

29) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti metodiką dėl jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo skaičiavimo, paskirstymo ir (ar) papildomų paslaugų teikimo, kai šių santykių nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/943 ir

(ar) tinklo kodeksai ir gairės;

30) vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, įsigyti perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų, jomis naudotis ir užtikrinti patikimą, saugų ir efektyvų perdavimo tinklų darbą;

31) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą;

32) dalyvauti bendrojoje paskirstymo platformoje, nurodytoje Reglamente (ES) 2016/1719;

33) dalyvauti Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso pasiskirstymo nustatymo platformose, nurodyto

se Reglamente (ES) 2017/2195, atsižvelgdamas į Reglamente (ES) 2017/1485 nustatytas išimtis, taikomas iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

34) vadovaudamasis Reglamentu (ES) 2019/943, bendradarbiaudamas dėl reikiamų duomenų su skirstomųjų tinklų operatoriumi, apskaičiuoti bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę, teikti ją Tarybai tvirtinti ir atnaujinti ne rečiau kaip kas 5 metus arba dažniau, jeigu nustatomas reikšmingas prarastos apkrovos vertės pokytis;

35) vykdyti kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) 2019/943 ir tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energetikos sektorių, ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas perdavimo sistemos operatoriaus pareigas.

27) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, atitinkančias šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/2195 nustatytus reikalavimus;

28) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus), kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2015/1222, Reglamentą (ES) 2016/631, Reglamentą (ES) 2016/1388, Reglamentą (ES) 2016/1447, Reglamentą (ES) 2016/1719, Reglamentą (ES) 2017/1485, Reglamentą (ES) 2017/2195 ir Reglamentą (ES) 2017/2196;

29) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti metodiką dėl jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo skaičiavimo, paskirstymo ir (ar) papildomų paslaugų teikimo, kai šių santykių nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/943 ir

(ar) tinklo kodeksai ir gairės;

30) vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, įsigyti perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų, jomis naudotis ir užtikrinti patikimą, saugų ir efektyvų perdavimo tinklų darbą;

31) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą;

32) dalyvauti bendrojoje paskirstymo platformoje, nurodytoje Reglamente (ES) 2016/1719;

33) dalyvauti Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso pasiskirstymo nustatymo platformose, nurodytose Reglamente (ES) 2017/2195, atsižvelgdamas į Reglamente (ES) 2017/1485 nustatytas išimtis, taikomas iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

34) vadovaudamasis Reglamentu (ES) 2019/943, bendradarbiaudamas dėl reikiamų duomenų su skirstomųjų tinklų operatoriumi, apskaičiuoti bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę, teikti ją Tarybai tvirtinti ir atnaujinti ne rečiau kaip kas 5 metus arba dažniau, jeigu nustatomas reikšmingas prarastos apkrovos vertės pokytis;

35) vykdyti kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) 2019/943 ir tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energetikos sektorių, ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas perdavimo sistemos operatoriaus pareigas. 2.

2. Perdavimo sistemos

operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminuojančiomis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. 23.

23. Perdavimo

sistemos operatorius, atlikdamas elektros energijos srautų perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą ir atsižvelgdamas į perdavimo sistemos darbo saugumo ir jungiamųjų linijų pralaidumo paskirstymo reikalavimus, remdamasis turima faktine informacija apie gamintojų eksploatuojamus elektros energijos gamybos įrenginius ir nediskriminuodamas atskirų gamintojų, pirmumo teise toliau nustatyta prioriteto tvarka užtikrina elektros energijos priėmimą ir persiuntimą perdavimo tinklais iš:

1) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kuriems taikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta skatinimo priemonė;

2) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

3) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;

4) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

5) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

6) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu įgyvendinant šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Tarybos pripažintą parodomąjį projektą. 4. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW, pagamintos elektros energijos priėmimą ir persiuntimą pirmumo teise. 5.

5. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina

šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų gamintojų, kuriems leidimas gaminti elektros energiją išduotas po Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 200 kW, pagamintos elektros energijos priėmimą ir persiuntimą pirmumo teise. 6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos sąlygos įrengtajai galiai netaikomos šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų, kurių eksploatuojamose elektrinėse pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise yra užtikrintas pagal sutartis su perdavimo sistemos operatoriumi, sudarytas iki Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio 6 dalyje nurodytos datos, pagamintos elektros energijos priėmimui ir persiuntimui pirmumo teise. Tokių gamintojų eksploatuojamose elektrinėse pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise nebetaikomas nuo tos dienos, kurią elektrinėje padaroma didelių pakeitimų, dėl kurių būtina sudaryti naują prijungimo sutartį vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/631 nustatytais kriterijais ir reikalavimais, arba padidinamas elektros energijos gamybos pajėgumas. 7. Elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise iš šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytų gamintojų užtikrinamas parodomojo projekto įgyvendinimo laikotarpiu, kurį Taryba pripažino kaip reikalingą parodomojo projekto tikslams pasiekti, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus. 8. Kitais atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3–7 dalyse, elektros energija, įskaitant dėl neigiamo vartotojo paklausos pokyčio susidariusį elektros energijos kiekį, perdavimo tinkluose skirstoma remiantis nediskriminavimo, skaidrumo ir rinkos veikimo principais. 9.

9. Elektros energijos, įskaitant dėl neigiamo vartotojo paklausos

pokyčio susidariusį elektros energijos kiekį, perskirstymą perdavimo tinkluose atlieka perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 310. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas skatinti paklausos telkimo plėtrą, konsultuojasi su rinkos dalyviais ir, atsižvelgdamas į paklausos telkimo galimybes (paklausos telkimo potencialą ir galimybes jį panaudoti elektros energetikos sistemoje), remdamasis elektros energetikos sistemos techniniais reikalavimais ir poreikiais, nustato ir savo interneto svetainėje paskelbia nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose rinkoje nediskriminacines technines elektros energijos ir (arba) sisteminių paslaugų teikimo ir kitas sąlygas, kurias skelbia savo interneto svetainėje, kuriomis įgyvendinama paklausos telkėjų teisė teikti prekybos pasiūlymus viename ar daugiau elektros energijos rinkos segmentų, tarp jų ir balansavimo paslaugų rinkoje, ir (ar) siūlyti paslaugas elektros energijos rinkoje. Perdavimo sistemos operatorius taip pat rengia Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką, kurią suderina su Taryba, ir paskelbia savo interneto svetainėje. 11. Perdavimo sistemos operatorius įsigyja perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudojasi, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu. Perdavimo sistemos operatorius perka su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti perdavimo tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą.

Perdavimo sistemos operatoriaus teisė įsigyti ir naudoti su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas gali būti ribojama tik Tarybos sprendimu, kuris priimamas Tarybos iniciatyva arba perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, jeigu tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai efektyvus. 12. Perdavimo sistemos operatorius, įsigydamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudodamasis, taiko Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos apraše nustatytas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų specifikacijas. 13. Rengdamas ir įgyvendindamas Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašo nuostatas, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvius, siūlančių atsinaujinančių išteklių energiją, užsiimančių elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymu, teikiančių elektros energijos kaupimo paslaugas ir vykdančių paklausos telkimą, dalyvavimą.

Perdavimo sistemos operatorius, įvertinęs su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų poreikį ir pagrįstai numatęs jų įsigijimo mastą ir tvarką, teikia Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, prieš tai savo nustatyta tvarka, skelbiama jo interneto svetainėje, atlikęs viešąją konsultaciją su rinkos dalyviais ir kitais suinteresuotais asmenimis ir suderinęs šį aprašą su skirstomųjų tinklų operatoriumi. 14. Perdavimo sistemos operatorius, įsigydamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudodamasis, keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su skirstomųjų tinklų operatoriumi siekdamas užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, taip pat saugų, patikimą ir efektyvų elektros energetikos sistemos darbą ir sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos rinkai plėtoti. Perdavimo sistemos operatoriaus patirtos sąnaudos dėl su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų įsigijimo, įskaitant būtinų informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros sąnaudas, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant perdavimo paslaugų kainų viršutines ribas. 15.

15. Perdavimo sistemos operatorius išsaugo vykdant veiklą gautos informacijos

ir komercinę ar kitokią paslaptį sudarančios informacijos konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir užtikrina, kad informacija apie jo paties veiklą, kurią atskleidus gali būti suteiktas komercinis pranašumas, nebūtų skelbiama diskriminuojant elektros energetikos sektoriuje veikiančius asmenis. Perdavimo sistemos operatorius neatskleidžia jokios komercinę ar kitokią paslaptį sudarančios informacijos susijusiems ūkio subjektams, kaip jie suprantami pagal Konkurencijos įstatymą, nebent toks atskleidimas būtinas verslo sandoriui atlikti ir atliktas laikantis nediskriminavimo principų. Perdavimo sistemos operatorių kontroliuojantis asmuo ir kiti susiję ūkio subjektai, kaip jie suprantami pagal Konkurencijos įstatymą, negali naudotis bendru prekių tiekimu, darbų vykdymu ir (ar) paslaugų teikimu, išskyrus atliekant išimtinai administracinės priežiūros ir (ar) aptarnavimo ar su informacinėmis technologijomis susijusias funkcijas. Susijusiems ūkio subjektams, kaip jie suprantami pagal Konkurencijos įstatymą, parduodant ar perkant elektros energiją, perdavimo sistemos operatorius tik pagal paskirtį gali naudoti komercinę ar kitokią paslaptį sudarančią informaciją, kuri buvo gauta iš trečiųjų asmenų suteikiant jiems prieigą prie perdavimo tinklų ar derantis dėl tokios prieigos. Informaciją, būtiną veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti, perdavimo sistemos operatorius turi viešai skelbti savo interneto svetainėje, išskyrus informaciją, kuri sudaro komercinę ar kitokią paslaptį. 16. Perdavimo sistemos operatorius atsako už duomenų, gautų vykdant savo veiklą, tvarkymą ir apsaugą, įskaitant kibernetinį saugumą, šiame įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius palaiko ir plėtoja savo vidines duomenų tvarkymo sistemas.“ 2.

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus pareigos

1Perdavimo sistemos operatorius privalo:

1) teikti perdavimo tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugą, sudarydamas vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas visiems tinklų naudotojams, raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems tinklų naudotojams.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

2) efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, patikimumo ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus, 10 metų perdavimo tinklų plėtros ir 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planus, Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, taip pat ekonomines sąlygas ir aplinkos apsaugos reikalavimus;

3) prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą, užtikrinti ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamą generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus;

4) organizuoti perdavimo tinklų elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos apskaitos prietaisus, užtikrindamas išmaniųjų apskaitos sistemų įrengimą;

5) matuoti elektros energijos parametrus ir nediskriminuojančiomis sąlygomis apskaitos prietaisų rodmenis perduoti rinkos dalyviams;

6) prijungti vartotojų, skirstomųjų tinklų operatorių, gamintojų ir kitų esamų ir potencialių tinklų naudotojų elektros įrenginius prie perdavimo tinklų pagal teisės aktų, reglamentuojančių elektros energijos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, ir atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus;

7) atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamybos pajėgumų, elektros energijos srautų perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą, atsižvelgdamas į elektros energijos mainus, elektros energijos srautų ribojimus, suderintus su kitomis elektros energetikos sistemomis;

8) atlikti balansavimą ir užtikrinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai reikiamų balansavimo ir kitų papildomų paslaugų pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, sudarydamas vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems esamiems ir naujiems balansavimo paslaugų teikėjams;

9) kompensuoti perdavimo tinkluose susidarančias elektros energijos sąnaudas.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

2) efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, patikimumo ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus, 10 metų perdavimo tinklų plėtros ir 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planus, Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, taip pat ekonomines sąlygas ir aplinkos apsaugos reikalavimus;

3) prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą, užtikrinti ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamą generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus;

4) organizuoti perdavimo tinklų elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos apskaitos prietaisus, užtikrindamas išmaniųjų apskaitos sistemų įrengimą;

5) matuoti elektros energijos parametrus ir nediskriminuojančiomis sąlygomis apskaitos prietaisų rodmenis perduoti rinkos dalyviams;

6) prijungti vartotojų, skirstomųjų tinklų operatorių, gamintojų ir kitų esamų ir potencialių tinklų naudotojų elektros įrenginius prie perdavimo tinklų pagal teisės aktų, reglamentuojančių elektros energijos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, ir atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus;

7) atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamybos pajėgumų, elektros energijos srautų perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą, atsižvelgdamas į elektros energijos mainus, elektros energijos srautų ribojimus, suderintus su kitomis elektros

energetikos sistemomis;

8) atlikti balansavimą ir užtikrinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai reikiamų balansavimo ir kitų papildomų paslaugų pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, sudarydamas vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems esamiems ir naujiems balansavimo paslaugų teikėjams;

9) kompensuoti perdavimo tinkluose susidarančias elektros energijos sąnaudas. Perkant elektros energiją šioms elektros energijos sąnaudoms kompensuoti, sudaryti nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams;

10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;

11) vykdydamas balansavimą bei tuo tikslu įsigydamas balansavimo paslaugas ir valdydamas balansavimo pajėgumus, laikytis sąlygų, nustatytų Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, Elektros energijos rinkos taisyklėse ir sutartyse su balansavimo paslaugų teikėjais;

12) užtikrinti jungiamųjų linijų su valstybėmis narėmis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą, perkrovos pajamų paskirstymą ir dalyvavimą perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizme, laikydamasis Reglamento (ES) 2019/943, kitų Europos Sąjungos reglamentų ir juos įgyvendinant Tarybos patvirtintų sąlygų, metodikų ir (ar) kitų teisės aktų (dokumentų) reikalavimų;

13) užtikrinti jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą, laikydamasis Tarybos patvirtintos metodikos reikalavimų;

14) rengti ir teikti Energetikos ministerijai derinti skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas;

15) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką;

16) pagal Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką ir skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas apskaičiuoti skirstomus pajėgumus;

17) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų skaičiavimo metodiką;

18) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Jungi

amosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką;

19) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų perkrovos pajamų paskirstymo metodiką;

20) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų aukcionų nuostatus;

21) vadovaudamasis Pajėgumų aukcionų nuostatais, atlikti kvalifikacinę atranką ir organizuoti pajėgumų aukcionus;

22) Tarybai paskelbus savo išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, įvertintai pagal aukciono rezultatus, paskelbti įvykusio pajėgumų aukciono rezultatus;

23) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties standartines sąlygas;

24) rengti ir teikti Tarybai derinti pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštį;

25) pateikti kitos sistemos, su kuria sujungta Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, perdavimo sistemos operatoriui pakankamai informacijos, kad būtų užtikrinamas saugus ir efektyvus jungtinės sistemos eksploatavimas, koordinuojama jos plėtra ir sąveika;

26) savo interneto svetainėje skelbti informaciją, susijusią su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajėgumų paskirstymu suinteresuotosioms šalims, atsižvelgdamas į tai, kad neapibendrinta informacija turi būti tvarkoma kaip konfidenciali komercinė informacija;

27) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, atitinkančias šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/2195 nustatytus reikalavimus;

28) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus), kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2015/1222, Reglamentą (ES) 2016/631, Reglamentą (ES) 2016/1388, Reglamentą (ES) 2016/1447, Reglamentą (ES) 2

016/1719, Reglamentą (ES) 2017/1485, Reglamentą (ES) 2017/2195 ir Reglamentą (ES) 2017/2196.

Perkant elektros energiją šioms elektros energijos sąnaudoms kompensuoti, sudaryti nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams;

10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;

11) vykdydamas balansavimą bei tuo tikslu įsigydamas balansavimo paslaugas ir valdydamas balansavimo pajėgumus, laikytis sąlygų, nustatytų Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, Elektros energijos rinkos taisyklėse ir sutartyse su balansavimo paslaugų teikėjais;

12) užtikrinti jungiamųjų linijų su valstybėmis narėmis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą, perkrovos pajamų paskirstymą ir dalyvavimą perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizme, laikydamasis Reglamento (ES) 2019/943, kitų Europos Sąjungos reglamentų ir juos įgyvendinant Tarybos patvirtintų sąlygų, metodikų ir (ar) kitų teisės aktų (dokumentų) reikalavimų;

13) užtikrinti jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo paskirstymą ir perkrovos valdymą, laikydamasis Tarybos patvirtintos metodikos reikalavimų;

14) rengti ir teikti Energetikos ministerijai derinti skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas;

15) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką;

16) pagal Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką ir skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas apskaičiuoti skirstomus pajėgumus;

17) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų skaičiavimo metodiką;

18) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką;

19) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų perkrovos pajamų paskirstymo metodiką;

20) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų aukcionų nuostatus;

21) vadovaudamasis Pajėgumų aukcionų nuostatais, atlikti kvalifikacinę atranką ir organizuoti pajėgumų aukcionus;

22) Tarybai paskelbus savo išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį t

eisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, įvertintai pagal aukciono rezultatus, paskelbti įvykusio pajėgumų aukciono rezultatus;

23) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties standartines sąlygas;

24) rengti ir teikti Tarybai derinti pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštį;

25) pateikti kitos sistemos, su kuria sujungta Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, perdavimo sistemos operatoriui pakankamai informacijos, kad būtų užtikrinamas saugus ir efektyvus jungtinės sistemos eksploatavimas, koordinuojama jos plėtra ir sąveika;

26) savo interneto svetainėje skelbti informaciją, susijusią su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajėgumų paskirstymu suinteresuotosioms šalims, atsižvelgdamas į tai, kad neapibendrinta informacija turi būti tvarkoma kaip konfidenciali komercinė informacija;

27) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, atitinkančias šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/2195 nustatytus reikalavimus;

28) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti sąlygas, metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus), kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2015/1222, Reglamentą (ES) 2016/631, Reglamentą (ES) 2016/1388, Reglamentą (ES) 2016/1447, Reglamentą (ES) 2016/1719, Reglamentą (ES) 2017/1485, Reglamentą (ES) 2017/2195 ir Reglamentą (ES) 2017/2196. Rengdamas metodiką dėl bendrųjų techninių reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2016/631 7 straipsnio

7 dalį, jame įtvirtinti atvejus, kada elektros energijos gamybos modulis

laikytinas esamu, o kada nauju elektros energijos gamybos moduliu;

29) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti metodiką dėl jungiamųjų linijų su trečiosiomis š

alimis pralaidumo skaičiavimo, paskirstymo ir (ar) papildomų paslaugų teikimo, kai šių santykių nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/943 ir

(ar) tinklo kodeksai ir gairės;

30) vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, įsigyti perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų, jomis naudotis ir užtikrinti patikimą, saugų ir efektyvų perdavimo tinklų darbą;

31) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą;

32) dalyvauti bendrojoje paskirstymo platformoje, nurodytoje Reglamente (ES) 2016/1719;

33) dalyvauti Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso pasiskirstymo nustatymo platformose, nurodytose Reglamente (ES) 2017/2195, atsižvelgdamas į Reglamente (ES) 2017/1485 nustatytas išimtis, taikomas iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

34) vadovaudamasis Reglamentu (ES) 2019/943, bendradarbiaudamas dėl reikiamų duomenų su skirstomųjų tinklų operatoriumi, apskaičiuoti bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę, teikti ją Tarybai tvirtinti ir atnaujinti ne rečiau kaip kas 5 metus arba dažniau, jeigu nustatomas reikšmingas prarastos apkrovos vertės pokytis;

35) vykdyti kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) 2019/943 ir tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energetikos sektorių, ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas perdavimo sistemos operatoriaus pareigas.

Rengdamas metodiką dėl bendrųjų techninių reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2016/631 7 straipsnio

7 dalį, jame įtvirtinti atvejus, kada elektros energijos gamybos modulis

laikytinas esamu, o kada nauju elektros energijos gamybos moduliu;

29) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti metodiką dėl jungiamųjų linijų su trečiosiomis šalimis pralaidumo skaičiavimo, paskirstymo ir (ar) papildomų paslaugų teikimo, kai šių santykių nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/943 ir

(ar) tinklo kodeksai ir gairės;

30) vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, įsigyti perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų, jomis naudotis ir užtikrinti patikimą, saugų ir efektyvų perdavimo tinklų darbą;

31) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą;

32) dalyvauti bendrojoje paskirstymo platformoje, nurodytoje Reglamente (ES) 2016/1719;

33) dalyvauti Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso pasiskirstymo nustatymo platformose, nurodytose Reglamente (ES) 2017/2195, atsižvelgdamas į Reglamente (ES) 2017/1485 nustatytas išimtis, taikomas iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

34) vadovaudamasis Reglamentu (ES) 2019/943, bendradarbiaudamas dėl reikiamų duomenų su skirstomųjų tinklų operatoriumi, apskaičiuoti bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę, teikti ją Tarybai tvirtinti ir atnaujinti ne rečiau kaip kas 5 metus arba dažniau, jeigu nustatomas reikšmingas prarastos apkrovos vertės pokytis;

35) vykdyti kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) 2019/943 ir tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energetikos sektorių, ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas perdavimo sistemos operatoriaus pareigas. 2.

2. Perdavimo sistemos

operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminuojančiomis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. 3.

3. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas elektros energijos srautų

perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą ir atsižvelgdamas į perdavimo sistemos darbo saugumo ir jungiamųjų linijų pralaidumo paskirstymo reikalavimus, remdamasis turima faktine informacija apie gamintojų eksploatuojamus elektros energijos gamybos įrenginius ir nediskriminuodamas atskirų gamintojų, pirmumo teise toliau nustatyta prioriteto tvarka užtikrina elektros energijos priėmimą ir persiuntimą perdavimo tinklais iš:

1) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kuriems taikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta skatinimo priemonė;

2) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

3) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;

4) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

5) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

6) gamintojų, elektros energiją gaminančių įgyvendinant šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Tarybos pripažintą parodomąjį projektą. 4. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW, pagamintos elektros energijos priėmimą ir persiuntimą pirmumo teise. 5.

5. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina šio straipsnio 3 dalies 3

ir 4 punktuose nurodytų gamintojų, kuriems leidimas gaminti elektros energiją išduotas po Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 200 kW, pagamintos elektros energijos priėmimą ir persiuntimą pirmumo teise. 6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos sąlygos įrengtajai galiai netaikomos šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų, kurių eksploatuojamose elektrinėse pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise yra užtikrintas pagal sutartis su perdavimo sistemos operatoriumi, sudarytas iki Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio

6 dalyje nurodytos datos, pagamintos elektros energijos priėmimui ir

persiuntimui pirmumo teise. Tokių gamintojų eksploatuojamose elektrinėse pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise nebetaikomas nuo tos dienos, kurią elektrinėje padaroma didelių pakeitimų, dėl kurių būtina sudaryti naują prijungimo sutartį, vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/631 nustatytais kriterijais ir reikalavimais, arba padidinamas elektros energijos gamybos pajėgumas. 7. Elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise iš šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytų gamintojų užtikrinamas parodomojo projekto įgyvendinimo laikotarpiu, kurį Taryba pripažino kaip reikalingą parodomojo projekto tikslams pasiekti, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus. 8. Kitais atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3–7 dalyse, elektros energija, įskaitant dėl neigiamo vartotojo paklausos pokyčio susidariusį elektros energijos kiekį, perdavimo tinkluose skirstoma remiantis nediskriminavimo, skaidrumo ir rinkos veikimo principais. 9.

9. Elektros energijos, įskaitant dėl neigiamo vartotojo paklausos

pokyčio susidariusį elektros energijos kiekį, perskirstymą perdavimo tinkluose atlieka perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 10. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas skatinti paklausos telkimo plėtrą, konsultuojasi su rinkos dalyviais ir, atsižvelgdamas į paklausos telkimo galimybes (paklausos telkimo potencialą ir galimybes jį panaudoti elektros energetikos sistemoje), remdamasis elektros energetikos sistemos techniniais reikalavimais ir poreikiais, nustato ir savo interneto svetainėje paskelbia paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos rinkoje nediskriminacines technines sąlygas, kuriomis įgyvendinama paklausos telkėjų teisė teikti prekybos pasiūlymus viename ar daugiau elektros energijos rinkos segmentų, tarp jų ir balansavimo paslaugų rinkoje, ir (ar) siūlyti paslaugas elektros energijos rinkoje. Perdavimo sistemos operatorius taip pat rengia Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką, kurią suderina su Taryba, ir paskelbia savo interneto svetainėje. 11. Perdavimo sistemos operatorius įsigyja perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudojasi, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu. Perdavimo sistemos operatorius perka su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti perdavimo tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą.

Perdavimo sistemos operatoriaus teisė įsigyti ir naudoti su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas gali būti ribojama tik Tarybos sprendimu, kuris priimamas Tarybos iniciatyva arba perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, jeigu tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai efektyvus. 12. Perdavimo sistemos operatorius, įsigydamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudodamasis, taiko Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos apraše nustatytas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų specifikacijas. 13. Rengdamas ir įgyvendindamas Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašo nuostatas, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvius, siūlančių atsinaujinančių išteklių energiją, užsiimančių elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymu, teikiančių elektros energijos kaupimo paslaugas ir vykdančių paklausos telkimą, dalyvavimą.

Perdavimo sistemos operatorius, įvertinęs su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų poreikį ir pagrįstai numatęs jų įsigijimo mastą ir tvarką, teikia Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, prieš tai savo nustatyta tvarka, skelbiama jo interneto svetainėje, atlikęs viešąją konsultaciją su rinkos dalyviais ir kitais suinteresuotais asmenimis ir suderinęs šį aprašą su skirstomųjų tinklų operatoriumi. 14. Perdavimo sistemos operatorius, įsigydamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudodamasis, keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su skirstomųjų tinklų operatoriumi siekdamas užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, taip pat saugų, patikimą ir efektyvų elektros energetikos sistemos darbą ir sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos rinkai plėtoti. Perdavimo sistemos operatoriaus patirtos sąnaudos dėl su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų įsigijimo, įskaitant būtinų informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros sąnaudas, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant perdavimo paslaugų kainų viršutines ribas. 15.

15. Perdavimo sistemos operatorius išsaugo vykdant veiklą gautos

informacijos ir komercinę ar kitokią paslaptį sudarančios informacijos konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir užtikrina, kad informacija apie jo paties veiklą, kurią atskleidus gali būti suteiktas komercinis pranašumas, nebūtų skelbiama diskriminuojant elektros energetikos sektoriuje veikiančius asmenis. Perdavimo sistemos operatorius neatskleidžia jokios komercinę ar kitokią paslaptį sudarančios informacijos susijusiems ūkio subjektams, kaip jie suprantami pagal Konkurencijos įstatymą, nebent toks atskleidimas būtinas verslo sandoriui atlikti ir atliktas laikantis nediskriminavimo principų. Perdavimo sistemos operatorių kontroliuojantis asmuo ir kiti susiję ūkio subjektai, kaip jie suprantami pagal Konkurencijos įstatymą, negali naudotis bendru prekių tiekimu, darbų vykdymu ir (ar) paslaugų teikimu, išskyrus atliekant išimtinai administracinės priežiūros ir (ar) aptarnavimo ar su informacinėmis technologijomis susijusias funkcijas. Susijusiems ūkio subjektams, kaip jie suprantami pagal Konkurencijos įstatymą, parduodant ar perkant elektros energiją, perdavimo sistemos operatorius tik pagal paskirtį gali naudoti komercinę ar kitokią paslaptį sudarančią informaciją, kuri buvo gauta iš trečiųjų asmenų suteikiant jiems prieigą prie perdavimo tinklų ar derantis dėl tokios prieigos. Informaciją, būtiną veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti, perdavimo sistemos operatorius turi viešai skelbti savo interneto svetainėje, išskyrus informaciją, kuri sudaro komercinę ar kitokią paslaptį. 16. Perdavimo sistemos operatorius atsako už duomenų, gautų vykdant savo veiklą, tvarkymą ir apsaugą, įskaitant kibernetinį saugumą, šiame įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius palaiko ir plėtoja savo vidines duomenų tvarkymo sistemas.“

21 straipsnis.

33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnį jį išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Perdavimo tinklų plėtra ir įgaliojimai priimti

sprendimus dėl investavimo

1. Perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 18

straipsnyje nustatytais reikalavimais, parengia ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rečiau kaip kas 2 metus iki liepos 1 dienos Tarybai pateikia 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, kuriame pateikiamas esamos ir numatomos elektros energijos pasiūlos ir paklausos vertinimas, atlikto tikimybinio elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo išvados, ir paskelbia savo interneto svetainėje. Prieš teikiant teikdamas šį tinklų plėtros planą Tarybai, perdavimo sistemos operatoriaus sprendimu operatorius su kompetentingomis valstybės suinteresuotomis elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymo srities institucijomis ir kitais suinteresuotais tinklų naudotojais asmenimis vykdomos viešos konsultacijos vykdo viešąsias konsultacijas, kurių metu pristatomos ir tikimybinio elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo išvados. Tinklų 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane visų pirma

nurodoma:

1) perdavimo sistemos infrastruktūra, kurią reikia įrengti ar atnaujinti per planuojamą 10 metų laikotarpį;

2) visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir naujos investicijos, kurios bus reikalingos per planuojamą 10 metų laikotarpį;

3) visų investicinių projektų planuojami įgyvendinimo terminai;

4) investiciniuose projektuose pateikiamos galimos paklausos mažinimo, diegiant ar skatinant diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones perdavimo tinkluose, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą. 3. Rengdamas 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, perdavimo sistemos operatorius daro ir šiame plane nurodo pagrįstas prielaidas apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautų tendencijas, atsižvelgdamas į regioniniams ir visos Europos Sąjungos tinklams skirtų investicijų planus. 4. Taryba dėl perdavimo sistemos operatoriaus pateikto 10 metų perdavimo tinklų plėtros plano vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su visais suinteresuotais tinklų naudotojais. Taryba savo interneto svetainėje skelbia konsultacijų rezultatus, visų pirma, galimą investicijų į tinklų plėtrą poreikį. 5. Taryba įvertina, ar perdavimo sistemos operatoriaus pateiktame 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane atsižvelgta į visus investicijų poreikius, kurie buvo nustatyti konsultacijų metu, ir ar planas neprieštarauja neprivalomam Europos Sąjungos 10 metų tinklų tinklo plėtros planui, nurodytam Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 3 dalies b punkte ir nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui. Taryba 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą derina pagal jos nustatytus šio plano vertinimo principus ir kriterijus Tarybos nustatyta tvarka.

Taryba turi teisę konsultuotis su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra dėl šio plano suderinamumo su Europos Sąjungos tinklo plėtros planu. 6. Taryba vykdo 10 metų perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir atlieka jo vertinimą. Taryba, nustačiusi 10 metų perdavimo tinklų plėtros plano neatitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams, teikia perdavimo sistemos operatoriui rekomendacijas dėl šio tinklų plėtros plano koregavimo ar keitimo ir nurodo protingą terminą šiems veiksmams atlikti. Perdavimo sistemos operatorius, nepateikęs 10 metų perdavimo tinklų plėtros plano šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais arba pateikęs plėtros planą jį nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nepašalinęs nustatytų pažeidimų per Tarybos nurodytą terminą, laikomas pažeidusiu reguliuojamos elektros energijos perdavimo reguliuojamosios energetikos veiklos sąlygas. 7.

7. Tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius neatlieka

investicijų, kurios pagal 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą turėjo būti padarytos per ateinančius 3 metus, Taryba imasi bent vienos iš šių priemonių tam, kad atitinkamos investicijos būtų atliktos, jeigu jos yra reikalingos atsižvelgiant į naujausią 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą:

1) įpareigoja perdavimo sistemos operatorių atlikti atitinkamas investicijas;

2) įpareigoja perdavimo sistemos operatorių organizuoti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visi suinteresuoti investuotojai, įvertinus šiame įstatyme nustatytus perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo reikalavimus;

3) įpareigoja perdavimo sistemos operatorių padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, siekdama finansuoti reikiamas investicijas ir sudaryti sąlygas nepriklausomiems investuotojams dalyvauti kapitale, įvertinusi šiame įstatyme nustatytus perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo reikalavimus. 8. Tuo atveju, kai Taryba pasinaudoja šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytais įgaliojimais, ji gali reikalauti iš perdavimo sistemos operatoriaus įgyvendinti vieną ar daugiau iš šių reikalavimų, kad:

1) konkursą laimėjęs investuotojas teiktų finansavimą;

2) konkursą laimėjęs investuotojas vykdytų 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane numatytus perdavimo sistemos infrastruktūros plėtros ir (ar) atnaujinimo darbus;

3) perdavimo sistemos operatorius vykdytų 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane numatytus perdavimo sistemos infrastruktūros plėtros ir (ar) atnaujinimo darbus;

4) perdavimo sistemos operatorius eksploatuotų atitinkamą perdavimo sistemos turtą. 9. Perdavimo sistemos operatorius suteikia investuotojams visą investicijoms atlikti reikalingą informaciją, prijungia naują perdavimo sistemos turtą prie perdavimo tinklų ir deda visas protingas pastangas sudaryti palankias sąlygas investiciniams projektams įgyvendinti. Atitinkamas finansavimo Finansavimo priemones patvirtina Taryba. 10.

10. Tuo atveju, kai Taryba pasinaudoja šio straipsnio 7 dalyje

nurodytais įgaliojimais, elektros energijos perdavimo paslaugos ir susijusių paslaugų kainodaros tikslais įvertinamos atitinkamų investicijų sąnaudos. 11. Perdavimo sistemos operatorius Tarybos suderintą 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą paskelbia savo interneto svetainėje.“

22 straipsnis. 35 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Skirstymo veiklos principai

1. Skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius

skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų įrenginių prijungimo taško iki vartotojų, gamintojų ar energijos kaupimo įrenginių prijungimo taško ir už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal skirstomųjų tinklų naudotojų ilgalaikius poreikius, taip pat už elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais, persiunčiamos elektros energijos kokybę bei persiunčiamos elektros energijos apskaitą ir jos apskaitos prietaisų diegimą. 2. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti elektros tinklų naudotojams ir nepriklausomiems paklausos telkėjams nediskriminuojančias naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgdamas į technines paklausos telkimo galimybes ir sąlygas. 3. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo teikti elektros tinklų naudotojams informaciją, reikalingą efektyviai prieigai prie skirstomųjų tinklų. Energetikos ministerija nustato tokios informacijos teikimo tvarką ir sąlygas.“

23 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 38 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) iš gamintojų, vartotojų, gaminančių vartotojų tinklų naudotojų, kurių įrenginiai prijungti

prie skirstomųjų tinklų, tiekėjo ir perdavimo sistemos operatoriaus gauti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ar kitą informaciją, reikalingą jų pareigoms ir funkcijoms, nustatytoms šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, atlikti;“. 2.

2Pakeisti 38 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) gavęs susijusio gamintojo ar vartotojo tinklų naudotojo sutikimą, patekti į gamintojo,

vartotojo jo teritoriją ir

(ar) patalpą patalpas tam, kad galėtų įrengti, prižiūrėti, keisti, ar tikrinti ar kitaip eksploatuoti elektros energijos apskaitos prietaisus ir elektros energijos apskaitos schemų elementus, esančius gamintojo ir

(ar) vartotojo tinklų naudotojo teritorijoje ir (ar) patalpose, apžiūrėti jų plombas, nuskaityti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus;“. 3. Papildyti 38 straipsnį 4 punktu:

„4) vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Prekybos

lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu, įsigyti lankstumo paslaugų ir jomis naudotis;“. 4. Papildyti 38 straipsnį 5 punktu:

„5) Tarybos leidimu vykdyti kitokią veiklą, negu

elektros energetikos sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Reglamente (ES) 2019/943 numatyta skirstomųjų tinklų operatoriaus veikla elektros energetikos sektoriuje, jeigu Taryba nusprendžia, kad tokia veikla yra būtina tinkamam skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigų, numatytų elektros energetikos sektoriuje, vykdymui. Šia nuostata skirstomųjų tinklų operatoriui nedraudžiama nuosavybės teise turėti, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tinklus, kurie nėra elektros tinklai.“

24 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus

pareigos

1Skirstomųjų tinklų operatorius privalo:

1) teikti skirstomųjų tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo skirstomaisiais tinklais paslaugą, raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems naudotojams.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

2) rekonstruoti esamus ir įrengti naujus skirstomuosius tinklus, atsižvelgdamas į išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir reikalavimus;

32) techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, atsižvelgdamas į Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą, laikydamasis aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų;

43) organizuoti, ir diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius apskaitos prietaisus, užtikrindamas išmaniosios energijos apskaitos sistemos sistemų įrengimą;

54) atlikti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos matavimus, perduoti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis perdavimo sistemos operatoriui ir rinkos dalyviams teisės aktų nustatyta tvarka;

65) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas bei vartotojui ir gamintojui pageidaujant, pateikti detalią informaciją apie skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas;

7) raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems naudotojams.

Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

2) rekonstruoti esamus ir įrengti naujus skirstomuosius tinklus, atsižvelgdamas į išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir reikalavimus;

32) techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, atsižvelgdamas į Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą, laikydamasis aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų;

43) organizuoti, ir diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius apskaitos prietaisus, užtikrindamas išmaniosios energijos apskaitos sistemos sistemų įrengimą;

54) atlikti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos matavimus, perduoti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis perdavimo sistemos operatoriui ir rinkos dalyviams teisės aktų nustatyta tvarka;

65) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas bei vartotojui ir gamintojui pageidaujant, pateikti detalią informaciją apie skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas;

7) raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems naudotojams. Atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais;

86) kompensuoti skirstomuosiuose tinkluose susidarančias elektros energijos sąnaudas.

Perkant elektros energiją šioms elektros energijos sąnaudoms kompensuoti, sudaryti nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams;

97) sudaryti skirstomųjų tinklų avarijų prevencijos ir likvidavimo planus ir kontroliuoti, kaip jie įgyvendinami; 108) užtikrinti informacijos, gautos vykdant veiklą ir sudarančios komercinę ar kitokią paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir nenaudoti šios informacijos kitų elektros energetikos sektoriaus dalyvių diskriminavimo tikslais ir užtikrinti, kad informacija apie jo paties veiklą, kurią atskleidus gali būti suteiktas komercinis pranašumas, nebūtų skelbiama diskriminuojant elektros energetikos sektoriuje veikiančius asmenis; 119) leisti perdavimo sistemos operatoriui patekti į skirstomųjų tinklų teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti perdavimo sistemos operatoriui priklausančius elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis; 1210) užtikrinti garantinį tiekimą šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; 1311) parengti ir pateikti Tarybai derinti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas. Suderintas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas privalo skelbti savo interneto svetainėje.;

12) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą. 2. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje.

Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. 23. Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas elektros energijos srautų paskirstymo skirstomuosiuose tinkluose dispečerinį valdymą ir atsižvelgdamas į skirstymo sistemos darbo saugumo reikalavimus, remdamasis skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, pirmumo teise toliau nustatyta prioriteto tvarka užtikrina elektros energijos priėmimą ir persiuntimą skirstomaisiais tinklais iš: bei elektros energijos, įskaitant dėl neigiamo vartotojo paklausos pokyčio susidariusį elektros energijos kiekį, perskirstymą skirstomuosiuose tinkluose mutatis mutandis, vadovaudamasis šio įstatymo 31 straipsnio 3–9 dalyse nustatytais reikalavimais.

1) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę;

2) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

3) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu, įgijusių teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;

4) gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

5) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių didelio naudingumo kogeneracijos būdu;

6) gamintojų, elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu. 4. Vykdydamas savo veiklą ir atlikdamas jam pavestas funkcijas, skirstomųjų tinklų operatorius tvarko elektros energijos suvartojimo, gamybos ir kitus išmaniosiose apskaitos sistemose fiksuojamus asmens duomenis, vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kituose asmens duomenų apsaugos sritį reguliuojančiuose Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo užtikrinimo įtvirtinamos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse.“

25 straipsnis. 39¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39¹ straipsnis. Skirstomųjų tinklų plėtros planavimas

1. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100

000 vartotojų, rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, grindžiamą esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa elektros energetikos sistemoje, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi bei išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planais ir reikalavimais, taip pat tinklo optimizavimo galimybėmis. Planas turi būti atnaujinamas kiekvienais metais ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 dienos paskelbiamas skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje. Prieš paskelbdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su kompetentingomis valstybės institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Skirstomųjų tinklų plėtra ir jai skirtos investicijos grindžiamos tinklo plėtros planu.

Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, kas 2 metus rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, grindžiamą jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa (planuojamais naujai prijungti gamybos pajėgumais ir vartotojų skaičiumi, įskaitant elektromobilių įkrovimo prieigas) bei perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstomis prielaidomis apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautų tendencijas, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytais energetikos politikos strateginiais tikslais ir (ar) pažangos uždaviniais ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytomis įgyvendinimo priemonėmis, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais, taip pat tinklo optimizavimo galimybėmis, grindžiamomis energijos vartojimo efektyvumo didinimu, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą, reikiamomis vidutinės trukmės ir (ar) ilgalaikėmis lankstumo paslaugomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodyta teritorija planavimo tikslais skirstoma į atskiras planavimo teritorijas pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus analitiškai įvertinamą skirstomojo tinklo savybių vienarūšiškumą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatytas erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame 10 metų skirstomųjų tinklų

plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plane, be kita ko, nurodoma:

1) skirstomųjų tinklų įrengimo, atnaujinimo gairės – infrastruktūros dalys, kurias planuojama įrengti ar atnaujinti per planuojamą 10 metų laikotarpį;

2) bendroji investicijų programa (apimanti finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10 metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį;

3) bendrosios investicijų programos ir naujų investicijų rodiklių (apimčių) planuojami įgyvendinimo terminai;

4) veiksmingos priemonės, skirtos tiekimo saugumui, patikimumui ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti;

5) skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstos prognozės, kuriomis remiantis buvo sudarytas planas, ir jų prielaidos;

6) investiciniuose projektuose pateikiamos galimos paklausos mažinimo, diegiant ar skatinant diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones skirstomuosiuose tinkluose, alternatyvos, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą. 32. Rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius įvertina prognozes apie elektros energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo tendencijas, atsižvelgdamas į valstybės politikos kryptis, pagrįstas elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su perdavimo sistemos operatoriumi, taip pat su kitais suinteresuotais asmenimis.

10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planas ir konsultacijų proceso rezultatai ne vėliau kaip iki šio plano rengimo metų gruodžio 1 dienos pateikiami Tarybai derinti ir paskelbiami skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje. 43. Taryba turi teisę kreiptis į skirstomųjų tinklų operatorių su prašymu pateikti papildomą informaciją apie 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, informaciją apie praėjusiais metais atliktas investicijas ir (ar) paaiškinimus dėl neatliktų investicijų pagal 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą derina pagal jos nustatytus plano vertinimo principus ir kriterijus Tarybos nustatyta tvarka ir gali prašyti pakeisti pateiktą planą. 54. Tuo atveju, kai skirstomųjų tinklų operatorius neatlieka 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plano investicijų, kurios taip pat yra numatytos Vyriausybės nutarimuose, Taryba gali įpareigoti skirstomųjų tinklų operatorių pateikti derinti atitinkamas investicijas ir suderinusi investicijų projektą įpareigoti šias investicijas atlikti. Tuo atveju, kai Taryba pasinaudoja šioje dalyje nurodytais įgaliojimais, atitinkamų suderintų investicijų sąnaudos įvertinamos nustatant skirstomųjų tinklų operatoriaus paslaugos ir susijusių paslaugų kainas.“

26 straipsnis.

40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą skirstomaisiais tinklais

garantijos

1Vartotojai,

išskyrus buitinius vartotojus, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. 2. Tiekėjas privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kuriomis pasinaudojo vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie su tiekėju yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį.

Tiekėjo ir skirstomųjų tinklų operatoriaus sudaromoje elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartyje taip pat nustatoma keitimosi informacija tarp šalių tvarka.“

27 straipsnis. Įstatymo papildymas 40¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 40¹ straipsniu: „40¹ straipsnis. Naudojimasis lankstumo paslaugomis skirstomuosiuose tinkluose

1. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę įsigyti lankstumo

paslaugas ir jomis naudotis skirstomuosiuose tinkluose, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu. Lankstumo paslaugos apima su elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymu, vartotojo paklausos pokyčio valdymu, paklausos telkimu, energijos kaupimu ir perkrovos valdymu susijusias paslaugas, taip pat skirstomųjų tinklų operatoriaus veikloje reikalingas kitas paslaugas, kurios būtinos nepertraukiamam ir efektyviam elektros energijos skirstymo paslaugų teikimui užtikrinti, įskaitant efektyviai vykdomą tinklų plėtrą. 2. Taryba, priimdama šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, taip pat vykdydama šio įstatymo 39¹ straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas, užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, kartu užtikrinant nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą.

Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę pirkti lankstumo paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti skirstomųjų tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą. 3. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatant lankstumo paslaugų specifikacijas ir (ar) standartizuotus lankstumo paslaugų produktus, turi būti užtikrintos visų rinkos dalyvių galimybės dalyvauti teikiant šias paslaugas nediskriminuojančiomis sąlygomis. Rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą ir jį vykdydamas, skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti, kad lankstumo paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvių, vykdančių elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymą, paklausos telkimą ir energijos kaupimą, dalyvavimą. 4. Skirstomųjų tinklų operatorius, rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, savo nustatyta tvarka, skelbiama jo interneto svetainėje, vykdo viešąsias konsultacijas su rinkos dalyviais, derina šį aprašą su perdavimo sistemos operatoriumi, įvertina lankstumo paslaugų poreikį ir pagrįstai numato jų įsigijimo mastą ir tvarką. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai tvirtinti. 5.

5. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas

lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisė įsigyti lankstumo paslaugas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nurodytu būdu ir jas naudoti gali būti ribojama tik Tarybos sprendimu, kuris priimamas Tarybos iniciatyva arba skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, jeigu tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai veiksmingas arba dėl tokio pirkimo atsirastų didelių rinkos iškraipymų arba didesnė perkrova. 6. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su perdavimo sistemos operatoriumi, siekdamas užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, taip pat saugų, patikimą ir efektyvų elektros energetikos sistemos darbą ir sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos rinkai plėtoti. 7. Skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtos sąnaudos dėl lankstumo paslaugų įsigijimo, įskaitant būtinų informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros sąnaudas, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas. 8. Skirstomųjų tinklų operatoriai, bendradarbiaudami su jų veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veiklą vykdančiu šilumos tiekėju, kas 4 metus privalo įvertinti galimybę panaudoti centralizuoto šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemą teikiant lankstumo paslaugas, kai tam panaudojamas paklausos valdymas, perteklinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių energijos kaupimas, taip pat įvertinti, ar naudotis nustatytomis galimybėmis būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais. Šilumos tiekėjai bendradarbiauja teikdami informaciją skirstomųjų tinklų operatoriams.

Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip

100 000 vartotojų, vertinimo rezultatus pateikia ir (ar) panaudoja

rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą ir (ar) rengdamas (atnaujindamas) Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą.“

28 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Tiekimo veiklos principai

1. Vartotojai perka elektros energiją iš tiekėjų, gamintojų, elektros

energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, aktyviųjų vartotojų, piliečių energetikos bendrijų ir asmenų, nurodytų šio įstatymo 44 straipsnyje, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vartotojams, išskyrus vartotojus, sudariusius atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama su nepriklausomu tiekėju, aktyviuoju vartotoju ar piliečių energetikos bendrija sutarta kaina šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka arba visuomenine elektros energijos kaina šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis arba užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka. Vartotojams, sudariusiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama šioje sutartyje nustatyta elektros energijos kaina. 2. Tiekėjai Lietuvos Respublikos vidaus elektros energijos rinkoje prekiauja elektros energija biržoje ir (ar) pagal dvišales sutartis su gamintojais, vartotojais ar tarpusavyje Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka. Importuojama ir eksportuojama elektros energija prekiaujama tik biržoje. Vartotojams elektros energija tiekiama šiame įstatyme ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. 3.

3. Balansavimo energijos tiekėjai prekiauja balansavimo elektros

energija su perdavimo sistemos operatoriumi. Balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų su balansavimo energijos tiekėjais, standartines sąlygas rengia ir, suderinęs su Taryba, savo interneto svetainėje skelbia perdavimo sistemos operatorius. 4. Jeigu tiekėjai nėra balansavimo energijos tiekėjai, jie privalo sudaryti balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su kitu, atitinkamą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi turinčiu, balansavimo energijos tiekėju. 53. Tiekėjams draudžiama diskriminuoti vartotojus ar vartotojų grupes. 64. Nepriklausomi tiekėjai gali siūlyti turi teisę teikti vartotojams su vartotojo paklausos pokyčio valdymu ir, kaip nurodyta šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, elektros energijos paklausos telkimu susijusias paslaugas. 5. Nepriklausomas tiekėjas turi teisę teikti su paklausos telkimu susijusias paslaugas neturėdamas leidimo vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą tik jo aptarnaujamiems tiekimo paslaugos vartotojams, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) nepriklausomas tiekėjas su telkimu susijusias paslaugas teikia pagal atskirą sutartį, sudarytą su vartotoju šio įstatymo 61¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

2) šios dalies 1 punkte nurodyta sutartis negali riboti vartotojo teisės pasirinkti kitą paklausos telkėją, tai yra vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti tokią sutartį šio įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;

3) šios dalies 1 punkte nurodyta sutartis savaime netenka galios pasibaigus nepriklausomo tiekėjo ir vartotojo sudarytai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai ar elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčiai ar tokias sutartis nutraukus iki jų galiojimo termino pabaigos;

4) nepriklausomas tiekėjas atskirai tvarko su tiekimo ir paklausos telkimo veiklomis susijusią energijos apskaitą. 6.

6. Nepriklausomas tiekėjas turi teisę teikti su paklausos telkimu

susijusias paslaugas kitų nepriklausomų tiekėjų aptarnaujamiems tiekimo paslaugos vartotojams tik gavęs leidimą vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą nepriklausomas tiekėjas vykdo atskiridamas nuo tiekimo veiklos, tai yra tiekimas ar bet kokios su tiekimu susijusios paslaugos negali būti sąlyga vartotojui gauti su paklausos telkimu susijusias paslaugas ar jų atsisakyti;

2) nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą nepriklausomas tiekėjas vykdo laikydamasis šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų;

3) nepriklausomas tiekėjas atskirai tvarko su tiekimo, šio straipsnio 5 dalyje numatyto paklausos telkimo ir nepriklausomo paklausos telkėjo veiklomis susijusią energijos apskaitą;

4) nepriklausomas tiekėjas arba jo už balansą atsakinga šalis atskirai tvarko apskaitą už disbalansą, sukeltą nepriklausomam tiekėjui vykdant tiekimo veiklą, taip pat teikiant šio straipsnio 5 dalyje numatytas su paklausos telkimu susijusias paslaugas ir vykdant nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą. 7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi nepriklausomo tiekėjo patronuojamosioms įmonėms, taip pat nepriklausomo tiekėjo patronuojančiajai įmonei ir jos patronuojamosioms įmonėms. 8. Šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi nepriklausomiems paklausos telkėjams, kurie nevykdo tiekimo veiklos ir nėra susiję su nepriklausomu tiekėju.“

29 straipsnis. Įstatymo papildymas 41¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 41¹ straipsniu:

„41¹ straipsnis. Elektromobilių įkrovimo prieigos

1Skirstomųjų tinklų operatoriui neleidžiama turėti nuosavybės teise,

plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektromobilių įkrovimo prieigų, išskyrus atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatorius nuosavybės teise turi elektromobilių įkrovimo prieigas tik savo reikmėms. 2.

2. Elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros tinklų

sąnaudos paskirstomos šio įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta tvarka. 3. Skirstomųjų tinklų operatorius nediskriminuodamas bendradarbiauja dėl elektromobilių prieigų prijungimo su visais elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriais ar kitais asmenimis, kurie turi nuosavybės teise, plėtoja, eksploatuoja arba valdo elektromobilių įkrovimo prieigas.“

30 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Visuomeninis tiekėjas neprivalo vykdyti šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu tai padaryti trukdo nuo visuomeninio tiekėjo nepriklausančios aplinkybės, tarp jų valstybės veiksmai, trečiųjų kitų asmenų veiksmai ir (ar) neveikimas ar nenugalimos jėgos aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuomeninis tiekėjas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, visuomeninis tiekėjas, vartotojai ir (ar) tinklų operatoriai visapusiškai bendradarbiauja, siekdami pašalinti visuomeniniam elektros energijos tiekimui užtikrinti trukdančias aplinkybes. Vartotojams teikiamų visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugų patikimumo ir jų sąlygų priežiūrą bei kontrolę vykdo atlieka Taryba.“

31 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Garantinis elektros energijos tiekėjas garantinį tiekimą atlieka laikydamasis šių sąlygų:

1) garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas, kai vartotojas, ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nepriklausomo tiekėjo nutraukiamos veiklos arba su vartotoju sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimo gavęs nepriklausomo tiekėjo rašytinį ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą įspėjimą, per 2 savaites nuo šio pranešimo gavimo dienos nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės – tokiais atvejais vartotojo vartotojų su nepriklausomu tiekėju sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis laikoma nutraukta. Garantinis tiekimas vartotojams užtikrinamas persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su skirstomųjų tinklų operatoriumi pagrindu. Vartotojams, kurie tokios sutarties nėra sudarę, garantinis elektros energijos tiekimas užtikrinamas pagal garantinio elektros energijos tiekėjo viešai skelbiamas garantinio elektros energijos tiekimo užtikrinimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sąlygas, kurios rengiamos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vartotojui, kuriam užtikrinamas garantinis tiekimas, nusprendusiam sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, garantinis tiekimas nutraukiamas ne vėliau kaip per 3 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo garantiniam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Garantinio tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus pažeidžiamus vartotojus.

Jeigu per 6 mėnesius vartotojas, išskyrus pažeidžiamus vartotojus, nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, garantinis elektros energijos tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui. Apie garantinio tiekimo nutraukimą garantinis elektros energijos tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki elektros energijos tiekimo nutraukimo dienos;

2) jeigu vartotojas, kuriam buvo suteiktas garantinis tiekimas, garantinio tiekimo laikotarpiu pasirenka nepriklausomą tiekėją, vartotojas privalo sumokėti garantiniam elektros energijos tiekėjui už suvartotą elektros energiją pagal garantinio elektros energijos tiekėjo pateiktą mokėjimo dokumentą;

3) vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, išskyrus pažeidžiamus vartotojus, taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje kitos paros rinkoje, pritaikius koeficientą 1,25. Šią kainą apskaičiuoja garantinis elektros energijos tiekėjas ir paskelbia savo interneto svetainėje. Garantinio tiekimo kainą pažeidžiamiems vartotojams nustato ir skelbia Taryba. Garantinio tiekimo kaina pažeidžiamiems vartotojams nustatoma kaip elektros energijos įsigijimo ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainų, apskaičiuojamų Tarybos metodikoje nustatyta tvarka, suma. Skirtumas tarp faktinių ataskaitinio laikotarpio pajamų ir garantinio elektros energijos tiekėjo patirtų garantinio elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudų, įskaitant elektros energijos įsigijimo sąnaudas, priskiriamas garantinio elektros energijos tiekėjo sąnaudoms ar pajamoms pagal šio įstatymo 9 straipsnio

3 dalies 4 punkte nurodytą metodiką. Garantinio

elektros energijos tiekimo kaina apskaičiuojama šio įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje nurodytu periodiškumu ir terminais.

Kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatyta garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams kaina, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo garantinio elektros energijos tiekėjo nepriklausančių) veiksnių pokytį, ši kaina koreguojama ne dažniau kaip du kartus per metus ir įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jos paskelbimo. Garantinio tiekimo kainą apskaičiuoja ir nustato garantinis elektros energijos tiekėjas.“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) balansavimo energijos tiekėjas už balansą atsakinga šalis nutraukia sutartį su nepriklausomu tiekėju, pagal kurią už balansą atsakinga šalis prisiima atsakomybę už nepriklausomo tiekėjo disbalansą, ar arba perdavimo sistemos operatorius nutraukia balansavimo energijos pirkimo–pardavimo atsiskaitymo už disbalansą sutartį su nepriklausomu tiekėju ar su jo už balansą atsakinga šalimi ir nepriklausomas tiekėjas nėra balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudaręs naujos sutarties su kitu balansavimo tiekėju kita už balansą atsakinga šalimi;“. 3. Papildyti 44 straipsnį 3¹ dalimi:

„3¹. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais

vartotojams, išskyrus pažeidžiamus vartotojus, užtikrinant garantinį tiekimą 3 savaites taikoma kaina, apskaičiuojama kaip vidutinės praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainos, susiformavusios Lietuvos kainų zonoje kitos paros rinkoje, ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainos, kurią nustato Taryba, suma.“

4Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4.

Nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir atitinkamam tinklų operatoriui pranešti apie garantinio tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie asmenį, vykdysiantį garantinio tiekimo funkciją, ir jo kontaktinius duomenis. Vartotojai, kurių suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu apie tai jie buvo tinkamai informuoti, privalo užfiksuoti faktinius elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir juos pranešti tinklų operatoriui. Jeigu nepriklausomi tiekėjai ar vartotojai neįvykdo ar tinkamai neįvykdo šioje dalyje nustatytų pareigų, garantinio tiekimo metu tiekiamos elektros energijos kiekis nustatomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

5Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Vartotojai, kuriems šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis

užtikrinamas garantinis tiekimas, atsiskaito su asmeniu, atliekančiu garantinio tiekimo funkciją, už garantinį tiekimą, taip pat su tinklų operatoriais, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir 46 straipsnio 5 dalyje, už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir (ar) skirstomaisiais tinklais, sistemines paslaugas ir taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.“

32 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir nepriklausomo tiekėjo sutikimą bei ir būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti nepriklausomam tiekėjui.“

33 straipsnis. 46¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 46¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų,

pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus.

Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“

2Pakeisti 46¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų,

pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus.

Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.“

34 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„48 straipsnis. Elektros energijos apskaitos organizavimas ir išmaniųjų

apskaitos sistemų diegimas

1. Tinklų operatoriai yra atsakingi už jų valdomais elektros tinklais

persiųstos elektros energijos matavimo ir apskaitos organizavimą. Elektros energijos apskaita tvarkoma apskaitos prietaisais ar išmaniosiomis apskaitos sistemomis. Vartotojui patiektos elektros energijos ir suteiktos elektros energijos persiuntimo paslaugos apskaita tvarkoma pagal įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) kitais Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytais būdais. Tinklų naudotojai privalo sudaryti sąlygas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriui įrengti, prižiūrėti ar keisti apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2.

2. Tinklų operatorių pagal apskaitos prietaisų

rodmenis nustatytas vartotojų, prijungtų prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir perkančių elektros energiją iš visuomeninių ar nepriklausomų tiekėjų, suvartotos elektros energijos kiekis perdavimo sistemos operatoriaus pripažįstamas faktiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, kurį privalo nusipirkti visuomeninis, ir nepriklausomas tiekėjas. Ši nuostata netaikoma gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, ar kitiems nepriklausomiems tiekėjams, kurie taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ar nepriklausomas tiekėjas, kuris taip pat turi ir leidimą gaminti elektros energiją, privalo nusipirkti tokį elektros energijos kiekį, kuris nepadengia perdavimo sistemos operatoriaus pripažinto vartotojo faktinio suvartoto elektros energijos kiekio. 3. Tinklų operatoriai privalo užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai matyti savo apskaitos prietaisų rodmenis – tiesiogiai ar netiesiogiai per interneto sąsają arba kitą tinkamą sąsają. 4. Siekdamas įgyvendinti strateginius valstybės tikslus elektros energetikos sektoriuje ir sudaryti sąlygas vartotojams aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkoje, skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, atlieka išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą ir organizuoja išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą šio operatoriaus veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje įsikūrusiems vartotojams. 5. Išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo ir eksploatavimo sąnaudos yra pripažįstamos pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas kainas ar jų dalį.

Šių sąnaudų kontrolę, taip pat išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo naudos vartotojams stebėseną atlieka Taryba. 6. Vartotojui įdiegta išmanioji apskaitos sistema turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse nustatytus minimalius techninius, funkcijų ir sąveikumo reikalavimus. 7. Išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtu planu dviem etapais. Pirmuoju etapu per išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime numatytą laikotarpį išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vartotojų grupėms, atitinkančioms šiame vertinime nurodytus kriterijus, įskaitant kriterijus, susijusius su atitinkamu elektros energijos suvartojimu. Antruoju etapu likusiai vartotojų grupei išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos, kai nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso, kuris nėra išmanusis apskaitos prietaisas (toliau – įprastas apskaitos prietaisas), teisinis metrologinis patvirtinimas, jeigu išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime nenumatyta kitaip. Skirstomųjų tinklų operatorius savo interneto svetainėje nurodo tvarką, pagal kurią vartotojai gali susipažinti su išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo planu, ir skelbia informaciją apie išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapų pradžią ir pabaigą. 8. Pirmuoju etapu išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos be atskiro vartotojo sutikimo ar prašymo. Skirstomųjų tinklų operatoriui pabaigus išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo pirmąjį etapą, vartotojas įgyja teisę prašyti įdiegti išmaniąją apskaitos sistemą anksčiau negu nustoja galioti vartotojo įprasto apskaitos prietaiso teisinis metrologinis patvirtinimas.

Išmanioji apskaitos sistema diegiama vartotojo prašymu, tokiam vartotojui padengus Tarybos nustatytą išlaidų, susijusių su išmaniosios apskaitos sistemos diegimu, dalį, kuri negali būti mažesnė kaip 50 procentų, arba nemokamai, kai tokį prašymą pateikia pažeidžiamas vartotojas ar vartotojas, kuris yra neįgalusis, taip kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina, kad išmanioji apskaitos sistema būtų įdiegiama per protingą terminą, ne ilgesnį kaip 4 mėnesiai nuo vartotojo prašymo gavimo dienos. 9. Siekiant įgyvendinti valstybės socialinės politikos tikslus ir nenukrypstant nuo šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytos išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo tvarkos, išmaniosios apskaitos sistemos papildomai pirmuoju etapu nemokamai gali būti diegiamos ir vartotojams, kurie yra neįgalieji, taip kaip jie apibrėžti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, pagal jų prašymus Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 10. Išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą organizuojantis skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina išmaniosiomis apskaitos sistemomis surenkamų ir perduodamų duomenų saugumą ir asmens duomenų apsaugą pagal tokiems duomenims tvarkyti taikomus 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kitų Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir jo parengtas asmens duomenų tvarkymo ir saugumo užtikrinimo taisykles, atsako už šių duomenų tvarkymą ir jį organizuoja taip, kad užtikrintų veiksmingą ir saugią prieigą prie duomenų ir (ar) jų mainus su asmenimis, turinčiais teisę tvarkyti atitinkamų vartotojų duomenis. Šioje dalyje nurodyti duomenys apima matavimo ir suvartojimo duomenis, taip pat duomenis, reikalingus vartotojui keičiant tiekėją, paklausos telkėją, taip pat siekiant naudotis vartojimo valdymo ir kitomis paslaugomis. Asmenys, pagal šio įstatymo nuostatas turintys teisę gauti prašomus vartotojų duomenis, juos turi gauti nediskriminacinėmis sąlygomis ir tuo pačiu metu, o atitinkamos prieigos prie tų duomenų procedūros turi būti skelbiamos viešai. Asmens duomenų tvarkymo ir saugumo užtikrinimo, duomenų saugumo pažeidimų valdymo, taip pat prieigos prie duomenų taisyklės skelbiamos skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje. 11. Vartotojų prašymu per standartizuotą elektroninių ryšių sąsają arba nuotoliniu būdu jiems arba jų įgaliotiems asmenims išmaniųjų apskaitos prietaisų užfiksuoti jų į elektros tinklą persiųstos elektros energijos ir jų suvartotos elektros energijos duomenys, laikantis šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teikiami lengvai suprantama forma ir neatlygintinai, kad būtų galima palyginti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus naudojant vienodus kriterijus.“

35 straipsnis.

48² straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 48² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 2 dalis nedraudžia tinklų operatoriui riboti

energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio

2 dalyje siekiant užtikrinti ekonominį

efektyvumą naujų energijos kaupimo įrenginių atžvilgiu tik tuo atveju, kad tokius apribojimus perdavimo sistemos operatoriaus teikimu pagal kompetenciją patvirtino Taryba.“

2Pripažinti netekusia galios 48² straipsnio 4 dalį. 4. Taryba užtikrina, kad visi šio straipsnio 3

dalyje nurodyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir nesukurtų nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. 36 straipsnis. Įstatymo papildymas 48³ straipsniu Papildyti Įstatymą 48³ straipsniu:

„48³ straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus teisės į

energijos kaupimo įrenginius

1Perdavimo sistemos operatorius negali turėti nuosavybės teise,

plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. 2.

2Pagal perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės

teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginių, juos plėtoti, valdyti arba eksploatuoti, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:

• 1) po perdavimo sistemos operatoriaus įvykdyto atviro, skaidraus ir

nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygas derina ir rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

2) energijos kaupimo įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatorius galėtų įvykdyti savo pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje. 3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą. 4. Taryba, gavusi perdavimo sistemos operatoriaus prašymą leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, informuoja Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą ir Europos Komisiją apie perdavimo sistemos operatoriaus prašyme nurodytas priežastis ir priimtą sprendimą dėl leidimo suteikimo. 5. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius.

Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius energijos kaupimo įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja perdavimo sistemos operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę perdavimo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę. 6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos integruotiesiems elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 54 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:

1) yra prijungiami prie elektros perdavimo tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) yra integruoti į perdavimo sistemą;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros perdavimo tinklų saugumui atkurti įvykus nenumatytam atvejui elektros tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant įprastinį perskirstymą;

4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.“

37 straipsnis. Įstatymo papildymas 48⁴ straipsniu

Papildyti Įstatymą 48⁴ straipsniu:

„48⁴ straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės į

energijos kaupimo įrenginius 1.

Skirstomųjų tinklų operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. 2. Pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:

1) po skirstomųjų tinklų operatoriaus įvykdyto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygas derina ir rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

2) energijos kaupimo įrenginiai būtini, kad skirstomųjų tinklų operatorius galėtų įvykdyti savo teisės aktuose nustatytas pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus skirstymo sistemos eksploatavimo, o įrenginiai nėra naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje. 3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų skirstomųjų tinklų operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą. 4. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius.

Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja skirstomųjų tinklų operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę skirstomųjų tinklų operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę. 5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma integruotiesiems elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:

1) prijungiami prie elektros skirstomųjų tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) integruoti į skirstomuosius tinklus;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros skirstomųjų tinklų saugumui atkurti įvykus nenumatytam atvejui tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant perskirstymą;

4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.“

38 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Papildyti 49 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) vartotojai turi teisę būti aktyviaisiais vartotojais, taip pat piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais.“

39 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 51 straipsnio 2 dalį ir ją

išdėstyti taip: „2.

Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka sudaromų su elektros energijos vartotojais, sąlygos turi būti sąžiningos ir iš anksto žinomos. Tokiose sutartyse, atsižvelgiant į atskirų sutarčių dalyko ypatumus, be kita ko, turi būti nurodoma:

1) gauti iš Tarybos, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių, visuomeninių ir nepriklausomų tiekėjų aiškią ir suprantamą informaciją apie savo teises, susijusias su elektros energijos vartojimu ir gaunamomis paslaugomis;

2) susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis, įskaitant suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis davęs sutikimą, nemokamai leisti bet kuriam tiekėjui naudotis savo elektros energijos suvartojimo duomenimis, kuriuos nemokamai turi teisę gauti pats vartotojas;

3) gauti skaidrią informaciją apie taikomas kainas, tarifus ir apie visas sąlygas, susijusias su elektros energijos paslaugomis.“

2. Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„5. Elektros tinklų Tinklų operatoriai elektros energijos valandinius apskaitomo periodiškumo suvartojimo duomenis

už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus kartu su sąskaita už šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas elektroniniu būdu pateikia tinklų operatoriaus savitarnos interneto svetainėje vartotojams, kurių objektuose vartojamos elektros energijos apskaitos prietaisai yra prijungti prie automatinės duomenų nuskaitymo ar išmaniosios energijos apskaitos sistemų ir elektroninių ryšių priemonėmis tiekėjams, sudariusiems su šiais vartotojais elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį.

Vartotojams ir (ar), vartotojams raštiškai sutikus, nepriklausomiems tiekėjams elektros tinklų operatoriai už iš anksto operatorių nustatytą paslaugos kainą, pagrįstą patiriamomis sąnaudomis, gali sudaryti galimybę naudotis automatinėse duomenų nuskaitymo ar išmaniosiose energijos apskaitos sistemose esančiais elektros vartojimo tinklų operatoriaus valdomais vartotojo duomenimis ir kitu sutartu būdu.“

3Pakeisti 51 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Kai vartotojai aprūpinami elektros energija, kuria prekiaujama

elektros energijos biržoje ar kuri yra importuota iš asmenų, esančių ne valstybėje narėje, teikiant šio straipsnio 6 7 dalyje numatytą informaciją gali būti naudojami apibendrinti praėjusių metų biržos ar asmens, esančio ne valstybėje narėje, duomenys.“

40 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti

taip: „2.

Papildomos pažeidžiamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės:

1) pažeidžiamiems vartotojams negali būti apribotas ir (ar) nutrauktas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, nesumoka ar iš dalies sumoka už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų įsiskolinimas skirstomųjų tinklų operatoriui garantiniam elektros energijos tiekėjui ar tiekėjui yra ar buvo ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus;

2) pažeidžiamiems vartotojams per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas negali būti nutrauktas penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių ir prieššventinėmis dienomis arba kai vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė negu -15 °C ar aukštesnė negu +30 °C, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Papildomos pažeidžiamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės:

1) pažeidžiamiems vartotojams negali būti apribotas ir (ar) nutrauktas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, nesumoka ar iš dalies sumoka už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų įsiskolinimas skirstomųjų tinklų operatoriui garantiniam elektros energijos tiekėjui ar tiekėjui yra ar buvo ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus;

2) pažeidžiamiems vartotojams per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas negali būti nutrauktas penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių ir prieššventinėmis dienomis arba kai vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė negu -15 °C ar aukštesnė negu +30 °C, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir

72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Tokiais atvejais tiekimas

vartotojui gali būti nutrauktas kitą dieną po šiame punkte nustatytų aplinkybių pasibaigimo pasibaigus šiame punkte nustatytoms aplinkybėms, jeigu pažeidžiamas vartotojas apie tai buvo įspėtas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir kituose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;

3) pažeidžiami vartotojai turi teisę iki paskutinės mėnesio, einančio po kalendorinio mėnesio, per kurį persiunčiama ir (ar) tiekiama elektros energija ar teikiamos kitos su tuo susijusios paslaugos vartotojui, dienos (išskyrus atvejus, kai pažeidžiamo vartotojo prašymu yra susitarta dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų) atsiskaityti su skirstomųjų tinklų operatoriumi garantiniu elektros energijos tiekėju ar tiekėju;

4) pažeidžiamiems vartotojams vykdant elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, jeigu prijungimo įmoka didesnė kaip 600 eurų, 60 procentų prijungimo įmokos dalis sumokama per 10 kalendorinių dienų nuo vartotojo prijungimo paslaugos sutarties pasirašymo, kita įmokos dalis – per 10 kalendorinių dienų nuo rangos darbų pabaigos.

Prijungimo paslauga pradedama teikti, kai pažeidžiamas vartotojas sumoka pirmąją prijungimo paslaugos įmokos dalį. Apie rangos sutartyje nustatytų darbų pabaigą skirstomųjų tinklų operatorius praneša pažeidžiamam vartotojui ir pateikia jam mokėti reikalingus dokumentus prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta tvarka;

5) pažeidžiamiems vartotojams per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, nesumokėjus ar iš dalies sumokėjus už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, 3 mėnesius nuo termino praleidimo dienos delspinigiai nėra skaičiuojami.“

41 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kuriai Strateginio valdymo įstatymu pavesta rengti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, Nacionalinės energijos naudojimo efektyvumo didinimo programos, kitų energetikos programų projektus dalyvauti rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl energetikos politikos strateginių tikslų ir (ar) pažangos uždavinių nustatymo ir Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, rengti energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, turi teisę iš elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstomųjų tinklų ir tiekimo įmonių gauti šiems projektams dokumentams rengti reikiamą informaciją.“

2Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Taryba turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įskaitant ir jų

turimą Europos Sąjungos institucijų bei kitų valstybių narių disponuojamą informaciją, ir iš savivaldybių institucijų bei įstaigų, elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklą vykdančių energetikos įmonių, taip pat iš elektros biržos paskirtojo rinkos operatoriaus, kitų rinkos dalyvių ir kitų asmenų informaciją, kuri reikalinga Tarybai pavestoms elektros energetikos sektoriaus reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijoms tinkamai atlikti, įskaitant, bet neapsiribojant, išsamius paaiškinimus dėl ribojamo trečiųjų asmenų dalyvavimo (prieigos) persiunčiant elektros energiją ar atsisakymo suteikti šią prieigą bei informaciją apie priemones, reikalingas elektros tinklams stiprinti.“

3Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo veiklą

vykdančios energetikos įmonės, ir elektros biržos paskirtasis rinkos operatorius, kiti rinkos dalyviai ir kiti asmenys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją privalo teikti teisės aktų nustatyta tvarka.“

42 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

1.

58 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Elektros energija prekiaujama pagal Prekybos elektros energija

Elektros energijos rinkos taisykles, kuriose nustatyti reikalavimai atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus.“

2Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vartotojo objektas, esantis vienoje geografinėje vietoje ir

savarankiškai prijungtas prie skirstomųjų ar perdavimo tinklų, gali gauti elektros energiją iš kelių vartotojo laisvai pasirinktų tiekėjų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Didmenininkas turi teisę sudaryti sutartis su keliais nepriklausomais tiekėjais, taip pat su pasirinktu gamintoju.“

3Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta naudojant

atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri, be kita ko, reglamentuoja tokios įmonės pakeitimo procedūrą, paskirta įmonė. Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir šiame straipsnyje nurodyto skirstomųjų tinklų operatoriaus, ir paskirtosios įmonės vartotojams.

Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;

2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;

3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;

4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;

5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;

6) įmonė įsipareigoja vykdyti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;

2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;

3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;

4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;

5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;

6) įmonė įsipareigoja vykdyti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ankstesnioji paskirtoji įmonė vykdo funkcijas tol, kol bus paskirta nauja įmonė.“ 4.

Pakeisti 58 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Nustačiusi, kad paskirtoji įmonė neatitinka šio straipsnio 5 dalyje

nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šio straipsnio 5 dalyje nustatytų veiklos sąlygų, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo, Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklių ir kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja paskirtąją įmonę apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Paskirtajai įmonei per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujos paskirtosios įmonės atranką ir paskyrimą.“

43 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„59 straipsnis. Elektros energijos rinkos modelis

1. Elektros energijos rinka organizuojama Prekybos elektros energija

šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos vidaus rinkos veikimą, ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti, ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais. 2. Prekyba pagalbiniais instrumentais organizuojama atskirai nuo prekybos elektros energija elektros biržoje. 32. Perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę riboti trečiųjų asmenų dalyvavimą (prieigą) persiunčiant elektros energiją, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų. Toks ribojimas privalo būti pagrįstas objektyviais ir techniškai bei ekonomiškai pagrįstais kriterijais. 4. 53. Kiekvienas gamintojas ir tiekėjas yra atsakingas už elektros energijos gamybos kiekio, būtino pirkėjų poreikiams patenkinti, ir kiekio, nurodyto elektros energijos pirkimo–pardavimo grafikuose, pirkimo ar pardavimo atitiktį.

Prekyba balansavimo ir reguliavimo energija vykdoma pagal Prekybos elektros energija taisykles. Kiekvieno rinkos dalyvio atsakomybę už savo paties sukeltą disbalansą ir su tuo susijusias pareigas, už balansą atsakingos šalies atsakomybę nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Prisiimdamas Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą finansinę atsakomybę rinkos dalyvis arba asmuo, su kuriuo rinkos dalyvis sudarė atsakomybės už disbalansą perdavimo sutartį, kaip už balansą atsakinga šalis, sudaro su perdavimo sistemos operatoriumi atsiskaitymo už disbalansą sutartį, parengtą pagal perdavimo sistemos operatoriaus nustatytas atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas. Atsiskaitymo už disbalansą sutartyje turi būti aiškiai apibrėžti visi disbalanso skaičiavimui reikalingi Reglamente (ES) 2017/2195 įvardyti dėmenys, aiškiai nustatyti jų nustatymo ir (ar) skaičiavimo principai, taip pat nustatyta disbalanso skaičiavimo ir atsiskaitymo už jį tvarka. 4. Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta rinkos dalyvio atsakomybė už disbalansą gali būti netaikoma tik šiame įstatyme ir (ar) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytais atvejais. Už rinkos dalyvio, kuriam taikomas fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas ir kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, sukeltą disbalansą finansiškai atsako tinklų operatorius, prie kurio tinklų yra prijungti rinkos dalyvio įrenginiai, jeigu rinkos dalyvio pagamintą elektros energiją centralizuotai superka paskirtoji įmonė ar skirstomųjų tinklų operatorius.

Su tokia finansine atsakomybe susijusios tinklų operatorių patirtos sąnaudos kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius atsiskaitymus su paskirtąja įmone už rinkos dalyvio, kurio įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo ir kuris įstatymų atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, suplanuotos ir faktiškai pagamintos elektros energijos kiekio skirtumo pirkimą ir pardavimą vykdo šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai rinkos dalyvio, kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, pagaminta elektros energija nėra centralizuotai superkama, rinkos dalyvis vykdo veiksmus, kad būtų užtikrintas jo pagamintos elektros energijos balansas elektros energijos rinkoje, o su jais susijusios rinkos dalyvio pagrįstos išlaidos yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. 5. Balansavimo energija prekiaujama ir atsiskaitymai už disbalansą vykdomi balansavimo paslaugų rinkoje sutarčių tarp rinkos dalyvių pagrindu šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2017/2195 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas rengia perdavimo sistemos operatorius, teikia jas tvirtinti Tarybai ir, Tarybai patvirtinus, paskelbia savo interneto svetainėje. 5¹6. Nepriklausomas paklausos Paklausos telkėjas prekiauja elektros energija vadovaudamasis Prekybos elektros energija Elektros energijos rinkos taisyklėmis ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus nustatytomis sąlygomis. Nepriklausomas paklausos telkėjas, jeigu jis yra balansavimo energijos tiekėjas, arba balansavimo energijos tiekėjas, su kuriuo nepriklausomas paklausos telkėjas sudaro balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį, Paklausos telkėjas arba jo už balansą atsakinga šalis atsako už nepriklausomo paklausos telkėjo nepatiektą arba patiektą per didelį elektros energijos kiekį veikloje sukeltą disbalansą. 67. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas nacionalinę balansavimo funkciją balansavimą, sudaro nacionalinį balansą, atitinkantį nupirktos ir parduotos elektros energijos kiekį, pagal balansavimo energijos tiekėjų už balansą atsakingų šalių pateiktus duomenis ir patikrina pateiktų duomenų tikslumą pagal prekybos elektros energija elektros biržoje ir prekybos pagal dvišales sutartis duomenis, taip pat sutrikimų ir avarijų atveju koordinuoja gamintojų tinklų naudotojų veiksmus, perka elektros energiją, reikalingą elektros energijos sąnaudoms perdavimo tinkle kompensuoti, teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje. 78.

78. Perdavimo

sistemos operatorius negali riboti gamintojų, gaminančių elektros energiją ir šilumą didelio naudingumo kogeneracijos būdu, galimybių teikti reguliavimo balansavimo ir papildomas paslaugas, jeigu užtikrinamas perdavimo tinklo saugumas ir patikimumas. 9. Perdavimo sistemos operatorius ir paskirtasis rinkos operatorius bendrai organizuoja kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkų valdymą, vadovaudamiesi šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, Reglamente (ES) 2015/1222 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais reikalavimais. Prekyba kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkose vykdoma elektros biržoje. 10. Išankstinių sandorių rinka elektros energetikos sektoriuje, įskaitant perdavimo sistemos operatoriaus suteikiamas ilgalaikes elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais teises ir (ar) taikomas kitas lygiavertes priemones, ir (ar) finansinių priemonių rinkose siūlomus produktus, tarp jų išvestines finansines priemones, organizuojama Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/1719 nustatytais reikalavimais.“

44 straipsnis. 61¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 61¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61¹ straipsnis. Vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutartis

1. Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos

paklausą, turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju. Vartotojas turi teisę sudaryti sutartį be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo. 2. Vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik perdavimo sistemos operatoriui ir tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir priežiūros institucijoms.

Vartotojas turi teisę tretiesiems asmenims atskleisti informaciją apie sutarties su nepriklausomu paklausos telkėju sudarymo faktą, tačiau negali atskleisti šios sutarties nuostatų ir sąlygų turinio, neturėdamas nepriklausomo paklausos telkėjo sutikimo. 3. Nepriklausomas paklausos telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo išsamiai informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas. 4. Nepriklausomas paklausos telkėjas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas sutartį su vartotoju, prieš 3 savaites apie tai raštu privalo pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. 61¹ straipsnis. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis

1. Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą, turintis

tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų. Vartotojas turi teisę sudaryti tokią sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju arba su tiekėju, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje. Sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju vartotojas gali sudaryti be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo. 2. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik perdavimo sistemos operatoriui ir tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir priežiūros institucijoms. Vartotojas turi teisę kitiems asmenims atskleisti informaciją apie sutarties su paklausos telkėju sudarymo faktą, tačiau negali atskleisti šios sutarties nuostatų ir sąlygų turinio, negavęs paklausos telkėjo rašytinio sutikimo. 3.

3. Paklausos

telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo išsamiai informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas. 4. Paklausos telkėjas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas sutartį su vartotoju, prieš 2 savaites apie tai raštu privalo pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. 5. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje turi būti numatyta, kad vartotojo prašymu paklausos telkėjas neatlygintinai pateikia vartotojui informaciją apie sutelktą vartotojo paklausos pokytį ir, kai taikoma, informaciją apie į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energiją. Vartotojas dėl tokios informacijos pateikimo turi teisę kreiptis į paklausos telkėją pasibaigus kiekvienam vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje numatytam atsiskaitymo laikotarpiui. 6. Šiame straipsnyje nurodytos teisės vartotojams suteikiamos jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų ir (ar) laiko požiūriu. Tiekėjai neturi teisės taikyti vartotojams diskriminacinių techninių ir (ar) administracinių reikalavimų, procedūrų ir (ar) įkainių nepaisant to, ar vartotojai yra sudarę sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju, ar nėra sudaręs. 7. Vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su paklausos telkėju, įskaitant telkėjo pakeitimą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

45 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Elektros birža

1. Elektros energija prekiaujama elektros biržoje Prekybos elektros

energija taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Didmeninę prekybą elektros energija elektros biržoje organizuoja, prekybos elektros energija vietos techninį aptarnavimą ir palaikymą užtikrina bei elektros biržą administruoja elektros biržos operatorius. 3.

3. Elektros

biržos operatoriaus veiklą turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ūkinę komercinę veiklą vykdantis asmuo, atitinkantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir sudaręs su perdavimo sistemos operatoriumi susitarimą, nustatantį elektros biržos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykius. Susitarimo su elektros biržos operatoriumi standartines sąlygas rengia ir tvirtina perdavimo sistemos operatorius. 4. Asmuo, ketinantis vykdyti elektros biržos operatoriaus veiklą, privalo atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

1) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, užtikrinančias informacijos mainus su perdavimo sistemos operatoriumi, ir programinę įrangą, kurios reikia elektros biržos operatoriaus veiklai vykdyti;

2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti ryšių priemones, reikalingas informacijos mainams su elektros biržos dalyviais užtikrinti;

3) turėti ne mažesnę kaip 10 metų elektros energijos biržos organizavimo ir administravimo patirtį valstybėje narėje, kai tokios biržos metinė apyvarta yra ne mažesnė kaip 50 TWh;

4) atitikti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkos integracijos ir bendros elektros energijos rinkos sukūrimo tikslus. 5. Elektros biržos operatorius savo veiklą pradeda sudaręs susitarimą su perdavimo sistemos operatoriumi ir ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki veiklos pradžios paskelbęs prekybos elektros biržoje taisykles. 6.

6. Elektros

biržos operatorius neturi teisės įgalioti kitų asmenų vykdyti elektros biržos operatoriaus veiklą ir privalo laikytis šių bendrųjų veiklos sąlygų:

1) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti kompetentingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, taip pat skelbti informaciją apie didmeninę prekybą elektros energija elektros biržoje ir kitas elektros biržos veiklos sąlygas;

2) užtikrinti vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas visiems elektros biržos dalyviams;

3) informuoti ir konsultuoti elektros biržos dalyvius ir kitus rinkos dalyvius elektros biržos organizavimo ir veiklos klausimais;

4) užtikrinti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų, keliamų elektros biržos operatoriaus veiklai, laikymąsi. 7. Taryba nereguliuoja elektros biržos operatoriaus veiklos sąlygų, susijusių su kitoje valstybėje narėje reguliuojama veikla. Siekdama šio tikslo, Taryba visapusiškai bendradarbiauja su atitinkamos valstybės narės nacionaline reguliavimo institucija. 1. Elektros energija prekiaujama elektros biržoje šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos vidaus rinkos veikimą, ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Prekybą elektros biržoje organizuoja, prekybos elektros energija vietos techninę priežiūrą ir palaikymą užtikrina ir elektros biržą administruoja paskirtasis rinkos operatorius. 3. Paskirtojo rinkos operatoriaus veiklą turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ūkinę veiklą vykdantis asmuo, atitinkantis Reglamente (ES) 2015/1222 nustatytus paskirtojo rinkos operatoriaus skyrimo kriterijus ir paskirtas Tarybos šiame reglamente nustatyta tvarka ir sąlygomis. 4. Paskirtasis rinkos operatorius savo veiklą pradeda sudaręs su perdavimo sistemos operatoriumi susitarimą, nustatantį paskirtojo rinkos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykius.

Susitarimo su paskirtuoju rinkos operatoriumi standartines sąlygas rengia ir tvirtina perdavimo sistemos operatorius. 5. Paskirtasis rinkos operatorius savo veiklą vykdo Reglamente (ES) 2015/1222 ir kituose Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, laikydamasis šiame įstatyme ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytų privalomų reikalavimų. 6. Taryba užtikrina paskirtojo rinkos operatoriaus veiklos priežiūrą ir stebėseną. Reglamente (ES) 2015/1222 nustatyta tvarka ir sąlygomis Taryba gali laikinai sustabdyti paskirtojo rinkos operatoriaus veiklą ar atšaukti paskirtąjį rinkos operatorių.“

46 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Perdavimo sistemos operatorius ir elektros biržos paskirtasis rinkos operatorius pagal savo

kompetenciją informuoja Tarybą apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.“

2Papildyti 64 straipsnį 4 dalimi:

„Jeigu Taryba nustato, kad taikant elektros

energetikos sektoriaus politiką ir (ar) jos įgyvendinimo priemonę galėtų būti siekiama varžyti rinkos veikimo principais grindžiamą kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriaus taikomas priemones, taip pat priemones, kuriomis ketinama paveikti prekybos rinkoje rezultatus ar kitaip pažeisti veiklos elektros energijos rinkoje ir (ar) atskiruose jos segmentuose sąlygas, ji imasi visų, jos vertinimu, tinkamų veiksmų, kad nebūtų taikoma ta politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemonė arba, jeigu tai neįmanoma, siekia kuo labiau sumažinti jos poveikį teikiamiems pasiūlymams.“

47 straipsnis.

65 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Konkurencijos priežiūrą elektros energetikos sektoriuje pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos Konkurencijos įstatymą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos

Konkurencijos taryba (toliau

• Konkurencijos taryba).“

48 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Taryba, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi rinką nustato, kad toks gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. Taryba, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Gamintojams ar nepriklausomiems tiekėjams, turintiems didelę įtaką rinkoje, Taryba turi teisę nustatyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus.

Asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų paslaugų kainos, kai elektros energija ir (ar) paslaugomis prekiaujama regioninėje (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkoje, nereguliuojamos. Apie regioninės (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkos veiklos pradžią, suderinęs su Taryba, paskelbia perdavimo sistemos operatorius.“

2Papildyti 67 straipsnį nauja 1¹ dalimi:

„1¹. Asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų papildomų paslaugų kainos, kai elektros energija ir (ar) paslaugomis prekiaujama nacionalinėje rinkoje, nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Taryba, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi nacionalinę rinką nustato, kad toks asmuo turi didelę įtaką rinkoje ar atskirame jos segmente ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą kitiems asmenims, veikiantiems elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose. Taryba, atlikdama elektros energijos rinkos ir (ar) atskirų jos segmentų tyrimus, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Asmenims, turintiems didelę įtaką rinkoje, Taryba turi teisę nustatyti šio įstatymo 68 straipsnio

1 dalyje nurodytus įpareigojimus.“

3. Buvusią 67 straipsnio 1¹dalį laikyti

1² dalimi. 4. Pakeisti 67 straipsnio 1² dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹².

Gamintojų Asmenų, kurie teikia šias sistemines papildomas paslaugas – izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo – kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai perdavimo sistemos operatorius gauna pasiūlymą teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas tik iš vieno gamintojo asmens ar kelių gamintojų asmenų, kurie yra susiję asmenys, arba kai elektros energetikos sistemos veikimui užtikrinti yra reikalingi visų gamintojų asmenų, galinčių teikti tretinį aktyviosios galios rezervą ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas, elektros energijos generavimo pajėgumai, ir atvejį, nurodytą šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kai perdavimo sistemos operatorius informuoja gamintoją asmenį ir Tarybą, kad gamintojas asmuo su perdavimo sistemos operatoriaus nurodytu elektros energetikos energijos gamybos įrenginiu turi teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas. Šioje dalyje nurodytų reguliuojamų papildomų paslaugų kainos įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.“

5. Buvusią 67 straipsnio 1² dalį laikyti 1³

dalimi. 6. Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas viršutines kainų viršutines ribas ir įvertinus kiekvienos energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės kaštus sąnaudas ir naudą, turi būti numatytos būtinos ir pagrįstos tinklų operatorių reguliuojamos veiklos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų elektros tinklų plėtrą ir išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą, kurios leistų skatintų tinklų operatoriams operatorius efektyviau vykdyti reguliuojamą veiklą ir teikti papildomas tinklų naudotojams tokias paslaugas asmenims, įgyvendinantiems kurios sudaro sąlygas toliau diegiant išmaniuosius elektros tinklus įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones. Teikiamos papildomos Tokios tinklų operatorių teikiamos paslaugos negali turėti neigiamos įtakos sistemos saugumui ir patikimumui.“

7Papildyti 67 straipsnį 4¹ dalimi:

„4¹. Pereinamuoju laikotarpiu, tai yra iki perdavimo sistemos operatoriaus prisijungimo prie Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso paskirstymo nustatymo platformų pagal Reglamentą (ES) 2017/2195, balansavimo energijos techninė kainos pasiūlymo riba nustatoma balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, apie kurio pabaigą savo interneto svetainėje paskelbia perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, balansavimo energijos techninė kainos pasiūlymo riba balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose iš anksto nenustatoma, o balansavimo energijos kaina nustatoma pirkimo procedūros, kurią perdavimo sistemos operatorius vykdo Reglamente (ES) 2017/2195 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, metu.

Disbalanso kainos nustatymo principai ir (ar) jų pagrindas, atitinkantys Reglamento (ES) 2017/2195 reikalavimus, aiškiai nurodomi atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose.“

8Pakeisti 67 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Taryba, tvirtindama vartotojų ir gamintojų tinklų naudotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką, nustatydama įkainius ir juos diferencijuodama, taip pat derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką bei šių paslaugų įkainius, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:

1) tinklų naudotojų, jų eksploatuojamų elektros įrenginių ir (ar) naudojamų technologijų nediskriminavimo;

2) protingumo, teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir sąnaudų pagrįstumo;

3) elektros energijos vartojimo efektyvumo;

4) elektros energetikos sistemos efektyvumo ilguoju laikotarpiu;

45) tinklų naudotojų ūkinės veiklos aplinkybių įvertinimo;

56) tinklų naudotojų įrenginių prijungimo poreikio įvertinimo;

67) atokių ir menkai apgyvendintų regionų elektrifikavimo;

78) elektros tinklų plėtros sąnaudų įvertinimo, finansinio ir ekonominio atsipirkimo;

9) elektros tinklų saugumo ir lankstumo poreikio įvertinimo; 810) išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros; 911) galimybės panaudoti elektros energetikos įmonių objektus kitų tinklų naudotojų įrenginiams prijungti įvertinimo; 1012) teisės aktų nustatytų lengvatų ir (ar) skatinimo priemonių, taikomų gamintojų elektros įrenginių prijungimui, įvertinimo.“

9Pakeisti 67 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7.

Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai ar energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, sąnaudos paskirstomos tokia tvarka:

1) pažeidžiami vartotojai apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą Tarybos patvirtintą įkainį;

2) vartotojai, kurių pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW ar kurie didina leistinąją leistiną naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW ir kurie skirstomųjų tinklų operatoriui įsipareigoja 10 metų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų nemažinti leistinosios leistinos naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų;

3) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW, energijos kaupimo įrenginių savininkai ir gamintojai, kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, taip pat statytojai (užsakovai),šio straipsnio 7² dalyje nurodytais atvejais siekiantys įrengti skirstomuosius tinklus nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų įrengimo darbus, apmoka 100 procentų šių skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.

Atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir vadovaujantis šia nuostata įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė.

Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų ir gamintojų tinklų naudotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams ir gamintojams asmenims neatlyginama;

4) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1, 2, ir 3, 6 ir

7 punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus

sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;

5) gamintojai, prijungiantys elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius prijungimo taške, sutampančiame su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, kai prijungiamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia neviršija vartojimo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip didžiausia gaminantiems vartotojams leidžiamos įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės įrengtoji galia, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, o kiti gamintojai ir energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus vartotojus, kurių elektros įrenginių (įskaitant energijos kaupimo įrenginius) prijungimo prie skirstomųjų tinklų sąnaudų paskirstymui taikomi šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktai, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;

6) likusios sąnaudos, kurių neapmoka vartotojas ar gamintojas, yra pripažįstamos skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.

Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų ir gamintojų tinklų naudotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams ir gamintojams asmenims neatlyginama;

4) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1, 2, ir 3, 6 ir

7 punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus

sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;

5) gamintojai, prijungiantys elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius prijungimo taške, sutampančiame su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, kai prijungiamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia neviršija vartojimo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip didžiausia gaminantiems vartotojams leidžiamos įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės įrengtoji galia, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, o kiti gamintojai ir energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus vartotojus, kurių elektros įrenginių (įskaitant energijos kaupimo įrenginius) prijungimo prie skirstomųjų tinklų sąnaudų paskirstymui taikomi šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktai, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;

6) likusios sąnaudos, kurių neapmoka vartotojas ar gamintojas, yra pripažįstamos skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų apskaita tvarkoma ir kontrolė vykdoma šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka. vartotojai, siekiantys prijungti elektros įrenginius terminuotam laikotarpiui, taip pat siekiantys prijungti elektros įrenginius kilnojamuosiuose daiktuose ar laikinuosiuose statiniuose, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.

Jeigu elektros įrenginys yra elektromobilio įkrovimo prieiga, jos prijungimui prie elektros tinklų nebuvo suteikta parama iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų ir ji įregistruojama Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja elektromobilių įkrovimo prieigos prijungimą organizavusiam asmeniui 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus įrengimo sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio;

• 7) vartotojai, siekiantys pirmą kartą prijungti elektros įrenginius statiniuose,

kuriems elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo momentu leidimas statyti naują statinį nėra privalomas, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Jeigu vartotojas per 3 metus nuo prijungimo paslaugos užbaigimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, skirstomųjų tinklų operatorius šiam vartotojui Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja

50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį

apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio; tuo atveju, kai prijungiami pažeidžiamo vartotojo elektros įrenginiai, – 80 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio.

Vartotojai, kurie kreipdamiesi dėl prijungimo paslaugos suteikimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, pažeidžiami vartotojai – 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;

8) energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus energijos kaupimo įrenginių savininkus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, jeigu elektros energija ar jos dalis persiunčiama energijos kaupimo įrenginiams įkrauti vėliau bus grąžinama į skirstomųjų tinklų operatorių elektros tinklus.

Energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus energijos kaupimo įrenginių savininkus, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, jeigu elektros energija bus persiunčiama tik energijos kaupimo įrenginiams įkrauti ir bus naudojama tik vartojimo tikslams;

• 9) likusios sąnaudos, kurių neapmoka vartotojas, gamintojas ar kitas šioje straipsnio dalyje nurodytas asmuo, yra pripažįstamos skirstomųjų tinklų

operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų apskaita tvarkoma ir kontrolė vykdoma šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka.“

10Pakeisti 67 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8.

Vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW, ar energijos kaupimo įrenginių savininkai, ir kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklo tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus, ir kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su perdavimo sistemos operatoriumi, pastatyti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų statybos darbus, apmoka 100 procentų perdavimo tinklų statybos sąnaudų. Atlikti perdavimo tinklo tinklų statybos darbai laikomi vartotojo ar energijos kaupimo įrenginių savininko elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo paslaugos dalimi ir šie vartotojų ar energijos kaupimo įrenginių savininkų lėšomis vartotojų pastatyti perdavimo tinklai yra perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė. Prie šių perdavimo tinklų prijungiant kitų vartotojų tinklų naudotojų įrenginius, už jų statybą ir (ar) naudojimą šiuos perdavimo tinklus pastačiusiems vartotojams ar energijos kaupimo įrenginius savininkams neatlyginama.“

11Pakeisti 67 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7

dalyje, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo tinklų naudotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, o nurodytos šio straipsnio 7² dalyje, – perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su skirstomųjų tinklų įrengimu statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai).

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas vartotojas ir gamintojas tinklų naudotojas, taikant taikydamas šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo elektros įrenginius, arba 10 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 50 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 4 punkte, elektros įrenginius jo sąnaudų, patirtų prijungiant tinklų naudotojų elektros įrenginius, dalį, lygią šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4–8 punktuose nurodytai tinklų naudotojo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokamai sąnaudų procentinei daliai. Šio straipsnio 7² dalyje nurodytu atveju skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“

12Pakeisti 67 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11.

Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją leistiną naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinajai leistinai naudoti galiai. Jeigu skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas, proporcingai sumažintai leistinajai leistinai naudoti galiai, vartotojas apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas proporcingai vartotojo sumažintai leistinajai leistinai naudoti galiai.“

13Pakeisti 67 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Taryba, vadovaudamasi jos patvirtinta metodika, nustato

naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainą, kuri nustatoma ir pradedama taikyti atsižvelgus į motyvuotą Energetikos ministerijos pranešimą. Nustatant naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainą nėra vertinamos sąnaudos, kompensuojamos vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos reglamento Reglamento (ES) Nr. 838/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo (OL 2010 L 250, p. 5) nuostatomis. Naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainos įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo.

Tinklų naudotojai ir (ar) rinkos dalyviai, atsižvelgdami į tai, kas sukelia papildomas sąnaudas, už naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugas atskirai moka tik tuo atveju, kai šių paslaugų sąnaudos teisės aktuose nustatyta tvarka nėra įtrauktos į elektros energijos perdavimo paslaugos kainą ar į Tarybos nustatomą įėjimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką įmoką.“

49 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Taryba asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, ir gamintojams asmenims, kurie teikia izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar)

totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas ir kurių kainos yra reguliuojamos, taip pat elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui:

1) nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ar pelno maržą;

2) nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti;

3) įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribą.“

2Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kuriam yra

nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir vadovaudamasis gera verslo praktika užtikrina vykdomos veiklos elektros energetikos sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.

Tuo atveju, kai, nepažeidžiant reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Tarybos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą kainų reguliavimo periodą. Elektros energetikos įmonės pelno paskirstymo teisinius pagrindus nustato atitinkamą asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.“

50 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas. Be to, Taryba pagal Tarybos patvirtintą metodiką nustato papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos.“

2Pakeisti 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų

kainų ribos, papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties masto, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį.“ 3.

Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo

paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, teikiant tinklo naudotojams sistemines paslaugas, taip pat plėtoti elektros energijos paklausos valdymo priemones priemonių, įskaitant paklausos telkimą, papildomų ir lankstumo paslaugų panaudojimą, taip pat skatinti elektros energijos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus.

Siekdama elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos mažinimo ir paklausos valdymo priemonių diegimo perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant paklausos telkimo plėtrą, ir dėl gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.“

4Pakeisti 69 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar

perskaičiuota ne vėliau kaip likus 90 kalendorinių dienų, viršutinės skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos – ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki kainų reguliavimo periodo arba atitinkamų kainų reguliavimo periodo metų pradžios. Papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos nustato Taryba ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 20 dienos.“

5Pakeisti 69 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10.

Perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo paslaugos kainos ir tarifai, įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo. Gamintojų Asmenų, kurių parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios papildomų paslaugų kainos yra reguliuojamos, elektros energijos pardavimo ir rezervinės galios papildomų paslaugų kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba, skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip 45 dienoms nuo jų paskelbimo, o visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo. Gamintojų Asmenų, kurių teikiamų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos, taip pat energijos kaupimo įrenginių savininkų, kurių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos, nustatytos kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.“

6Pripažinti netekusiomis galios 69 straipsnio 16 ir 17 dalis. 16. Laikotarpiu, kol bus nustatytos elektros energijos perdavimo,

skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainos šiame straipsnyje nustatyta tvarka, galioja ir yra taikomos atitinkamų paslaugų kainos, nustatytos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 17. Sisteminių paslaugų kainą, kaip atskirą elektros energijos kainos dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, nustato Taryba ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 20 dienos. 51 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„70 straipsnis. Elektros energijos persiuntimas tiesiogine linija

1.

Elektros energija gali būti persiunčiama vartotojo objektams tiesiogine linija, jungiančia gamintojo ir vartotojo objektus, šiais atvejais:

1) kai tiesioginė linija jungia elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;

2) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir jo padalinių bei dukterinių patronuojamųjų įmonių objektus;

3) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir vartotojo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus.;

4) kai tiesioginė linija jungia gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių vietą, neprijungtą prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, ir vartojimo vietą, prijungtą prie skirstomųjų tinklų. 2. Asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija, turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Perdavimo sistemos operatorius šiems asmenims galios ir energijos rezervavimo funkcijos neatlieka. Šie asmenys privalo užtikrinti duomenų, pagal kuriuos nustatoma mokėtina suma, surinkimą ir pateikimą tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti jų įrenginiai. Asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato Taryba. 3. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminuojantys. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, nustatomi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse. 4.

4. Leidimas tiesti tiesioginę

liniją išduodamas tik tuo atveju, kai tinklų operatoriai atsisako leisti naudotis perdavimo ar skirstomaisiais tinklais, išskyrus atvejį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, arba šiame įstatyme nustatyta tvarka pradedama ginčo sprendimo procedūra pagal gamintojo ar vartotojo skundą dėl tinklų operatoriaus nustatytų prijungimo sąlygų ir (ar) dėl tinklų operatoriaus veiksmų ar neveikimo priimant sprendimą dėl prieigos prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų. 5. Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik suderinus su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti gamintojo ir (ar) vartotojo elektros įrenginiai, tiesioginės linijos techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos suderinamumą ir vientisumą. Tinklų operatoriaus keliami reikalavimai tiesioginės linijos techninei konstrukcijai ir eksploatavimui turi būti technologiškai pagrįsti ir nediskriminuojantys. 6. Tiesiant tiesioginę liniją šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, laikoma, kad gamybos įrenginį siekiama prijungti prie vartotojo elektros įrenginių, o gamybos įrenginiui prijungti mutatis mutandis taikoma šiame įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos. Tiesiant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą tiesioginę liniją, visi teisės aktuose nurodyti gamintojo įsipareigojimai yra taikomi vartotojui, prie kurio elektros įrenginių yra siekiama prijungti gamybos įrenginį. 67. Taryba gali atsisakyti išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją, jeigu jį išdavus būtų pažeidžiami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyti elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendrieji principai. Taryba privalo pateikti tinkamai pagrįstas tokio atsisakymo priežastis. 78.

78. Šio straipsnio

1 dalyje nurodyta galimybė persiųsti elektros energiją naudojant tiesioginę

liniją nedraudžia vartotojui sudaryti elektros energijos tiekimo sutarčių su nepriklausomu tiekėju, kaip nurodyta šio įstatymo 46 straipsnyje. 9. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas atvejis, kad elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos vieta nebūtų prijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, nedraudžia vartotojui gamintojo pagamintos ir tiesiogine linija vartotojui persiųstos, tačiau nesuvartotos elektros energijos patiekti į elektros tinklus, prie kurių yra prijungtas vartotojas. Tokiu atveju leidimas gaminti vartotojui nėra reikalingas. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, jeigu elektros energija yra patiekiama į elektros tinklą, vartotojas, tiesiogine linija besijungiantis prie gamybos vietos, yra laikomas rinkos dalyviu ir jam taikomi šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams.“

52 straipsnis. 70¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 70¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmu siekiama užtikrinti elektros

energetikos sistemos adekvatumą. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas yra įgyvendinamas šio įstatymo, Reglamento (ES) 2019/943 ir jo jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant pajėgumų aukcionus.“

2Pakeisti 70¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Asmenys gali dalyvauti valstybių narių, kurių elektros energetikos

sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose, ir vykdyti didmeninę prekybą elektros energija, ir (ar) teikti sistemines papildomas paslaugas ir (ar) vykdyti veiklą kituose elektros energijos rinkos segmentuose.

Asmenys, dalyvaujantys valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema ir su kurios perdavimo sistemos operatoriumi yra sudarytas šio įstatymo 70⁸ straipsnyje nurodytas susitarimas, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose, apie tai informuoja Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatorių ir privalo su Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatoriumi sudaryti susitarimą dėl dalyvavimo kitų valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose.“

53 straipsnis. 70² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70² straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pateikti asmenų, valdančių lankstesnius

pajėgumus užtikrinančius įrenginius. Lankstesniais laikomi pajėgumų įrenginiai, kurie, įvertinus jų paleidimo ir galios keitimo greičio charakteristikas per 8 valandas šio įstatymo 18 straipsnio 1¹ dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę (laikas nuo paskelbimo iki kritinio sistemos laikotarpio pradžios), gali į tinklą patiekti didesnę elektros energijos galią absoliučiu dydžiu;“. 54 straipsnis. 70³ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 70³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Teisę dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje ir jos metu teikti informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių, elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginių elektros sistemoje ar nepriklausomo elektros energijos paklausos telkėjo sutelktų įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams turi asmenys:

1) valdantys esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikoje, kurių galia yra mažesnė kaip 1 MW;

2) planuojantys įrengti naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius;

3) laimėję išankstinį pajėgumų aukcioną.“

2Pakeisti 70³ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Perdavimo sistemos operatorius yra Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo

registro valdytojas. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registre informacija kaupiama ir tvarkoma siekiant užtikrinti skaidrų ir patikimą pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimą. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registrą ir jam įgyvendinti skirtas priemones bei Pajėgumų užtikrinimo registro informaciją Pajėgumų aukcionų nuostatuose bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Reglamente (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos nustatyta tvarka ir terminais tvarko ir organizuoja perdavimo sistemos operatorius. Perdavimo sistemos operatorius asmens duomenis tvarko vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą elektros energetikos srityje.“

55 straipsnis. 70⁴ straipsnio pakeitimas

1.

70⁴ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 70⁴ straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti

taip:

„1) pateikti asmenų, valdančių lankstesnius pajėgumus užtikrinančius

įrenginius. Lankstesniais laikomi pajėgumų įrenginiai, kurie, įvertinus jų paleidimo ir galios keitimo greičio charakteristikas per 8 valandas šio įstatymo 18 straipsnio 1¹ dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę (laikas nuo paskelbimo iki kritinio sistemos laikotarpio pradžios), gali į tinklą patiekti didesnę elektros energijos galią absoliučiu dydžiu;“. 2. Pakeisti 70⁴ straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Perdavimo sistemos operatorius, remdamasis

atlikto tikimybinio kiekvienais metais atlieka tikimybinį elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimą ir vertinimo išvadomis, kiekvienais metais iki liepos 1 dienos pateikia Energetikos ministerijai šio vertinimo išvadas. Jeigu perdavimo sistemos operatorius, atlikęs tikimybinį elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimą, atsižvelgdamas į šio įstatymo 18 straipsnio 1¹ dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę, identifikuoja pajėgumų trūkumą Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti, kartu su šio vertinimo išvadomis pateikia Energetikos ministerijai ir pasiūlymus dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų derinimo ir (ar) tolesnių pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo tikslingumo. Energetikos ministerija, įvertinusi įvertina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus pasiūlymus, ir priima sprendimą dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų keitimo ir (ar) dėl kitų pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo tikslingumo.“

56 straipsnis. 72 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius, iš anksto įspėjęs, šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems tinklų naudotojams, kurie nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus įgaliotų atstovų į savo teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisų arba nuskaityti jų rodmenų. Tinklų naudotojų pareigą sudaryti sąlygas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriui įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis ir šios pareigos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės.“

57 straipsnis. 73¹

straipsnio pakeitimas Pakeisti 73³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Už elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo

kompetenciją atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra), elektros energetikos įmonės ir vartotojai tinklų naudotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų.“

58 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos

išteklius vykdoma ir šios elektros energijos, kurią gamina rinkos dalyviai atsakomybė už gamintojų, kurių eksploatuojama elektrinė yra mažesnė kaip 500 kW eksploatuojamos elektrinės įrengtoji galia neviršija Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytos galios, balansavimas vykdomi pagamintos elektros energijos disbalansą užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“. 2.

2Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta šio įstatymo 2 straipsnio 3¹ dalyje šiame įstatyme;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 74 straipsnio 5 dalies 5 punktą. 5) elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams. 4. Papildyti 74 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai ir (ar) jos dalininkams už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams, surinktos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos kompensuojamos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.“

5Pakeisti 74 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų įrenginių ir jų pagamintos

elektros energijos, asmenų savo ūkiniams poreikiams suvartotos ir asmenų, iš gamintojų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams suvartotos elektros energijos kiekio kontrolę atlieka Taryba.“

6Pakeisti 74 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12.

Asmuo ar asmenys, kurie yra įpareigoti teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, šiai paslaugai teikti Vyriausybės nustatyto dydžio elektros energijos gamybos pajėgumus ar dalį jų gali naudoti tik elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti ir elektros energijos biržos paskirtajam rinkos operatoriui ir (ar) perdavimo sistemos operatoriui pateikus informaciją apie elektros energijos pasiūlos didmeninėje elektros energijos rinkoje trūkumą privalo užtikrinti Vyriausybės nustatyto dydžio elektros energijos gamybos pajėgumų prieinamumą elektros energijos pasiūlos trūkumui padengti. Susidarius elektros energijos gamybos pajėgumų trūkumui elektros energijos rinkoje ir (ar) esant nepakankamam jungiamųjų linijų pralaidumui, kada negali būti patenkinamas visas elektros energijos vartojimo poreikis ir nėra kitų patikimų šaltinių užtikrinti sistemos gamybos ir vartojimo balansą elektros energetikos sistemoje, perdavimo sistemos operatorius kreipiasi į asmenį ar asmenis, kuris (kurie) yra įpareigotas (įpareigoti) teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, kad jis (jie), įvertinęs (įvertinę) visas elektros energijos gamybos sąnaudas, išskyrus pelno normą (maržą), privalo pateikti ne mažesnės, negu apibrėžta įrenginio technologinėse charakteristikose, minimalios gamybos apimties pasiūlymus dėl elektros energijos pardavimo kitos paros prekybos elektros energijos biržoje. Be to, asmuo ar asmenys, kuris (kurie) yra įpareigotas (įpareigoti) teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, gali teikti pasiūlymus ir dėl reguliavimo elektros energijos pardavimo balansavimo paslaugų teikimo.“

59 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti ir (ar) elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti (kai įstatymuose nurodyta, kad privaloma gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių zonų nustatymo) tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl apribojimų dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal atitinkamas Vyriausybės patvirtintas metodikas.

Kai sudarius nurodytas sutartis toje pačioje teritorijoje (jos dalyje) atsiranda nuostoliai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo arba kai nuostoliai dėl anksčiau šiai teritorijai (jos daliai) nustatytų apribojimų taikymo buvo atlyginti, kompensacija atitinkamai mažinama sutampančių arba atlygintų nuostolių dalimi. apribojimų dėl servituto nustatymo ir dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, žemės savininko pasirinkimu jam išmokama viena iš kompensacijų sutampantiems nuostoliams atlyginti. Tuo atveju, kai nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo toje pačioje teritorijoje jau buvo atlyginti ar su žemės savininku susitarta kitaip, kompensacija už nuostolius dėl servituto nustatymo mažinama atitinkama dalimi. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką arba Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką.“

60 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 76 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:

„9) koordinuojant bendrą subjektų, Europos

Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdančių funkcijas regionų lygmeniu, priežiūrą;“. 2.

2Papildyti 76 straipsnio 1 dalį 10 punktu:

„10) koordinuojant bendrą elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimų

nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmeniu priežiūrą;“. 3. Buvusį 76 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikyti 11 punktu. 4. Pakeisti 76 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Taryba pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros, veikiančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, veikloje.“

5Papildyti 76 straipsnį 5 dalimi:

„5. Taryba, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis elektros energetikos sektoriuje, užtikrina, kad Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), veikiantis pagal Reglamentą (ES) 2019/943 (toliau – Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas), ir skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacija, veikianti pagal Reglamentą (ES) 2019/943, vykdytų Reglamente (ES) 2019/943, tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir (ar) kituose teisės aktuose, įskaitant reglamentuojančius tarpvalstybinius santykius, taip pat Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros privalomuose sprendimuose nustatytas pareigas, ir konsultuojasi siekdama kartu su minėtomis institucijomis nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų. Jeigu nacionalinėms reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per 4 mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios siekiant kartu nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų, klausimas perduodamas svarstyti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai.“

6Papildyti 76 straipsnį 6 dalimi:

„6.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus Taryba vykdo konsultuodamasi su kitomis kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, nedarydama poveikio teisės aktuose nustatytai jų kompetencijai.“

61 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„77 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus bendradarbiavimas su užsienio valstybių

perdavimo sistemos operatoriais

1. Perdavimo

sistemos operatorius bendradarbiauja su užsienio valstybių perdavimo sistemos operatoriais siekiant sukurti konkurencingą elektros energijos vidaus rinką:

1) spręsdamas tarpvalstybinius elektros energetikos sektoriaus klausimus;

2) derindamas techninius elektros energijos perdavimo reikalavimus;

3) kitais elektros energetikos sistemos valdymo ir organizavimo tikslais. 2. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių perdavimo sistemos operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje. 3. Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatorius dalyvauja Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo, veikiančio pagal Reglamentą (EB) Nr. 714/2009, veikloje. 1.

1. Perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauja su valstybių narių perdavimo

sistemos operatoriais siekdamas sukurti konkurencingą elektros energijos vidaus rinką:

1) spręsdamas tarpvalstybinius elektros energetikos sektoriaus klausimus;

2) derindamas techninius elektros energijos perdavimo reikalavimus;

3) užtikrindamas elektros energetikos sistemos darbo saugumą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, įskaitant avarijų prevenciją, jų padarinių šalinimą ir sistemos veikimo atkūrimą;

4) įgyvendindamas strateginius elektros energetikos sektoriaus projektus, priskirtus perdavimo sistemos operatoriaus kompetencijai;

5) kitais elektros energetikos sistemos valdymo ir organizavimo tikslais. 2. Perdavimo sistemos operatorius su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu. 3. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių perdavimo sistemos operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje. 4. Perdavimo sistemos operatorius dalyvauja Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje. 5. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja steigiant Baltijos regioninio koordinavimo centrą ir jo veikloje, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2019/943 nustatytais reikalavimais. 6. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja bendrosiose Reglamente (ES) 2016/1719 ir Reglamente (ES) 2017/2195 nurodytose platformose, sukurtose ir veikiančiose šiuose reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 7.

7. Perdavimo sistemos operatorius, dalyvaudamas Europos elektros

energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje ir bendradarbiaudamas su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais, vadovaujasi Reglamento (ES) Nr. 2019/943 34 straipsnio nuostatomis. 8. Taryba vykdo perdavimo sistemos operatoriaus techninio bendradarbiavimo su valstybių narių ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatoriais stebėseną užtikrindama atitiktį šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.“

62 straipsnis. Įstatymo papildymas 77¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 77¹ straipsniu:

„77¹ straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus

bendradarbiavimas su užsienio valstybių skirstomųjų tinklų operatoriais

1. Skirstomųjų tinklų operatorius su valstybių narių skirstomųjų tinklų

operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu, siekdamas skatinti užbaigti kurti Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinką ir skatinti jos veikimą bei optimalų skirstymo ir perdavimo sistemų valdymą ir koordinuotą eksploatavimą. 2. Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių skirstomųjų tinklų operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje. 3. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę dalyvauti, o skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, dalyvauja skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, veikloje.

Skirstomųjų tinklų operatoriaus, kuris yra skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, registruotas narys, pagrįstos ir proporcingos išlaidos, susijusios su dalyvavimu šios organizacijos veikloje, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.“

63 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS

SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB. 2. 2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas 2003/796/EB dėl Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės įsteigimo. 3. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB. 4. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB. 5. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB. 6. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą. 7. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003. 8. 2010 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo. 9. 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 833/2010, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje. 10. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. 11. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB. 12. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, panaikinantis Direktyvą 2005/89/EB. 13. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos. 14. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES. 1. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB. 2. 2009 m. balandžio 23 d.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, su pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513. 3. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB. 4. 2010 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo. 5. 2010 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 838/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo. 6. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo. 7. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944. 8. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo su pakeitimais, padarytais 2017 m. lapkričio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/674. 9. 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės. 10. 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai. 11. 2016 m. rugpjūčio 17 d.

2016 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1388 dėl

tinklo kodekso, kuriame nustatomi apkrovos prijungimo reikalavimai. 12. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1447 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų ir nuolatinės srovės linija jungiamų elektros jėgainių parko modulių prijungimo prie tinklo reikalavimai. 13. 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės. 14. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės. 15. 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės. 16. 2017 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2196 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai. 17. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. 18. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB. 19. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra. 20. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos. 21. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES.“

64 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnį, 31 straipsnio 1 ir 3 dalis ir šio straipsnio 4–15 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. 3. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnis ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnį ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalis, įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 18 straipsnio 1¹ dalies nuostatomis, iki 2022 m. gegužės 2 d. pateikia pasiūlymą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl patikimumo standarto nustatymo, o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gegužės 31 d. patvirtina patikimumo standartą. Perdavimo sistemos operatorius pateikia Tarybai tvirtinti bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę iki 2022 m. balandžio 1 d. 6. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 40¹ straipsnio nuostatomis, iki 2022 m. gruodžio 1 d. parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kurį Taryba patvirtina iki 2022 m. gruodžio 31 d. 7.

7. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip

100 000 vartotojų, šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Elektros

energetikos įstatymo 40¹ straipsnio 8 dalyje nustatytą vertinimą atlieka ir jo rezultatus panaudoja rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, kurį pateikia Tarybai derinti iki 2024 m. gruodžio 1 d., ir (ar) rengdamas (atnaujindamas) Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kurį pateikia Tarybai tvirtinti iki 2024 m. gruodžio 1 d. 8. Asmenys, iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusias teisės aktų nuostatas. 9. Perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 21 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, rengia 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, kurį pateikia Tarybai derinti iki 2022 m. liepos 1 d. 10. Skirstomųjų tinklų operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 25 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 39¹ straipsnio nuostatomis, rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, kurį pateikia Tarybai derinti iki 2022 m. gruodžio 1 d. 11. Įgyvendinant šio įstatymo 48 straipsnyje išdėstytą Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 4¹ dalį, iki papildomomis paslaugomis neprekiaujama regioninėje (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkoje, galioja ir yra taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo Tarybos sprendimais nustatytas papildomų paslaugų kainų reguliavimas.

Jeigu pereinamuoju laikotarpiu, tai yra iki elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus prisijungimo prie Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso paskirstymo nustatymo platformų pagal Reglamentą (ES) 2017/2195, vienos papildomos paslaugos yra keičiamos kitomis papildomomis paslaugomis, Taryba gali atskiru sprendimu palikti galioti kitoms papildomoms paslaugoms iki šio įstatymo įsigaliojimo Tarybos priimtą sprendimą dėl kainų reguliavimo, jeigu kitos papildomos paslaugos techniškai pakeičia anksčiau nustatytas papildomas paslaugas. 12. Šio įstatymo 50 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio nuostatos dėl elektros energijos perdavimo paslaugų kainos, įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, nustatymo taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo nustatomoms kito reguliavimo periodo arba kitų atitinkamų reguliavimo periodo metų kainoms. 13. Šio įstatymo 59 straipsnyje išdėstytos Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pateiktiems prašymams dėl nuostolių kompensavimo. 14. Perdavimo sistemos operatorius, įgyvendindamas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 11–14 dalis, iki 2021 m. gruodžio 1 d. parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, kurį Taryba patvirtina iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Papildomos paslaugos pagal Tarybos patvirtintą Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą įsigyjamos nuo 2023 m. sausio 1 d. 15. Perdavimo sistemos operatorius, įgyvendindamas šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 28 punktą, iki 2022 m. gruodžio 1 d. parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti metodiką dėl bendrųjų techninių reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2016/631 7 straipsnio 7 dalį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

Teisės departamento išvada

2021-09-14 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS

ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-09-17 XIVP-829

Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsnio 95 dalies 1 punkte vartojama

„veiksmingos kontrolės“ sąvoka. Pažymėtina, kad ši sąvoka siejama su būtinuoju

reikalavimu, juridiniam asmeniui siekiant gauti piliečių energetikos bendrijos statusą. Todėl įstatymo projekte turi būti aiškiai apibrėžta, kaip ši sąvoka yra suprantama keičiamo įstatymo kontekste, kad asmenys tiksliai žinotų jiems taikytinų reikalavimų apimtį ir įstatymo turinys nebūtų aiškinamas poįstatyminiais teisės aktais. 2. Manytina, kad vadovaujantis teisės akto sistemiškumo ir aiškumo principais, projekto 2 straipsnio 95 dalies 1 – 3 punktai neturėtų būti dėstomi kaip sąvokos apibrėžties dalis. Svarstytina, ar šie punktai, iš esmės nustatantys reikalavimus juridiniams asmenims, siekiantiems piliečių energetikos bendrijos teisinio statuso, neturėtų būti išdėstyti projekto 16 straipsniu siūlomame įstatymo 22² straipsnyje, kad visa informacija, įskaitant ir reikalavimus šio teisinio statuso siekiantiems asmenims, būtų išdėstyta vienoje vietoje. 3. Projekto 16 straipsniu teikiamo įstatymo 22² straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant piliečių energetikos bendriją, pateikiama nuoroda į įstatymo 2 straipsnio 95 dalies 3 punktą, nurodant, kad tai yra „šio įstatymo 2 straipsnio 95 dalies 3 punkte nurodytą veiklą vykdantis juridinis asmuo“. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje pateikiama sąvokos apibrėžtis, kuri nelaikytina reguliacinio pobūdžio nuostata, nustatančia, kad tam tikri asmenys vykdo tam tikrą veiklą.

Be to, šios dalies 3 punkte nurodoma ne viena veikla, o kelios veiklos bei veikla, kurią vykdyti draudžiama, todėl analizuojamos nuostatos turinys tobulintinas ir derintinas su nuorodoje pateikiamos nuostatos turiniu, arba, kaip minėta šioje išvadoje, 2 straipsnio 95 dalies 3 punktai dėstytini analizuojamame straipsnyje, kaip reguliacinio pobūdžio normos. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 5 dalies. 4. Projekto 16 straipsniu teikiamo įstatymo 22² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad piliečių energetikos bendrija „įsipareigoja laikydamasi šio įstatymo reikalavimų sudaryti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atsiskaitymo už disbalansą ar atsakomybės už balansą perdavimo sutartį.“ Atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodomos sutartys yra alternatyva savarankiškai piliečių energetikos bendrijos atsakomybei už disbalansą. Todėl nuostatos derintinos tarpusavyje nurodant, ar įsipareigojimas sudaryti sutartis yra būtinas, ar tik alternatyvus savarankiškai atsakomybei. Be to, jeigu įsipareigojimas dėl sutarčių sudarymo yra būtinas, nustatytinas terminas, per kurį tokios sutartys turi būti sudarytos. Kartu svarstytina, ar tais atvejais, kai minėtos sutartys yra sudaromos, apie tai neturėtų būti informuojama Taryba, kad atsakomybės modelis visais atvejais būtų aiškus. 5. Projekto 16 straipsniu teikiamo įstatymo 22² straipsnio 12 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį būtent „atitinkamą“ Tarybos sprendimą kalbama. 6. Projekto 20 straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma nustatyti: „4. Užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW, pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise.

5. Užtikrinamas šio straipsnio

3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų gamintojų, kuriems leidimas gaminti elektros

energiją išduotas po Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip

200 kW, pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo

teise.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, pacituotose nuostatose nurodytina, koks asmuo turi užtikrinti tam tikras sąlygas, be to, atskleistina nuostatų esmė ir prasmė, logine ir kalbine prasmėmis derinant nuostatų pradžią

„užtikrindamas“ su nuostatų pabaiga: „priėmimas ir persiuntimas pirmumo

teise“ Be to, nurodytina kokiais atvejais šios nuostatos taikytinos, kaip jos siejasi su kitomis straipsnio nuostatomis. 7. Projekto 20 straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalis pradedama žodžiais: „Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti ribojimai“. Pažymėtina, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse jokie ribojimai nenustatomi, šiose dalyse nustatoma būtinybė užtikrinti tam tikras sąlygas. Todėl nuostatos turinys tobulintinas ir derintinas su minėtomis nuostatomis. 8. Projekto 20 straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 11 dalies esmė nėra aiški.

Nuostatoje derėtų nurodyti, ar perdavimo sistemos operatorius įsigyja perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudojasi, vadovaudamasis vien Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, ar vis dėlto perdavimo sistemos operatorius kiekvieną kartą privalo teikti Tarybai pagrįstą prašymą dėl Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis, kad būtų priimtas Tarybos atskiras sprendimas. 9. Projekto 20 straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje, siekiant užtikrinti asmenų teises į viešąją konsultaciją, nurodytina kokia tvarka turi būti vykdoma viešoji konsultacija su rinkos dalyviais ir kitais suinteresuotais asmenimis arba nurodytina, koks teisės aktas tokią tvarką nustato. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl projekto 27 straipsniu teikiamo įstatymo 40¹straipsnio 4 dalies. 10. Projekto 27 straipsniu teikiamo įstatymo 40¹straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Taryba užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas <...>“. Tačiau iš vertinamos dalies nuostatos nėra aišku, kokiu būdu Taryba „užtikrina“. Jeigu turima omenyje, kad Taryba nurodytą užtikrinimo pareigą atlieka tvirtindama Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kaip tai nustatyta vertinamo straipsnio 5 dalyje, tai šios dalys turi būti atitinkami susietos tarpusavyje. 11. Projekto 27 straipsniu teikiamo įstatymo 40¹straipsnio

5 dalyje nurodytina kokiais atvejais ir kokiu pagrindu Taryba turėtų ar galėtų

priimti atskirą sprendimą dėl lankstumo paslaugų įsigijimo, ar, galbūt, nurodytina, kad toks sprendimas turėtų būti priimamas visais atvejais. 12.

12. Projekto 36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³

straipsnyje nurodytina, kokia tvarka Tarybai teikiami prašymai leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, kokia tvarka, kokias terminais šie prašymai nagrinėjami. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio reguliavimo. 13. Projekto 28 straipsniu teikiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje pateikiama nuoroda į reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Svarstytina, ar neturėtų būti pateikta nuoroda į reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, nes šio straipsnio 4 dalyje yra nustatyta teisė teikti vartotojams su vartotojo paklausos pokyčio valdymu ir paklausos telkimu susijusias paslaugas. 14. Projekto 30 straipsniu teikiamo įstatymo 43 straipsnio 14 dalyje vietoje žodžio „neveikimo“ įrašytinas žodis „neveikimas“. 15. Projekto 34 straipsniu teikiamo įstatymo 48 straipsnio 12 dalyje vartojamas terminas „standartizuota ryšio sąsaja“, kuris savaime nėra aiškus. Siūlytina šį terminą apibrėžti. 16. Projekto 36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 2 dalyje vartojama konstrukcija: „Taryba gali leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti <…>” (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad tokia normos konstrukcija įgalina daryti prielaidą, kad Taryba gali ir neleisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, net jei visos įstatyme nurodytas sąlygos įvykdytos. Teigtina, kad teisinėje valstybėje, negali būti atvejų, kai nuo tam tikros institucijos nuomonės priklausytų įstatymo vykdymas ar nevykdymas.

Todėl projekte turi būti aiškiai nustatyti visi atvejai, kai Taryba suteikia minėtą leidimą ir kai toks leidimas nesuteikiamas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoje žodžių „gali leisti“ įrašyti žodį „leidžia“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio 2 dalies reguliavimo. 17. Projekto 36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga siejama su įvykdytu konkursu, o šios dalies 3 punkte – su teise vykdyti konkursą. Neaišku, ar turima omenyje vienas ir tas pats konkursas, ar du skirtingi konkursai. Jeigu turima omenyje tas pats konkursas, siekiant reguliavimo nuoseklumo, siūlytina 1 ir 3 punktus sukeisti vietomis. 18. Projekto 36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Jeigu iš Tarybos atliktos viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius energijos kaupimo įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriaus veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba gali numatyti galimybę perdavimo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.“ Nėra aišku, kokiu būdu Taryba „užtikrina“ – įpareigoja, nurodo perdavimo sistemos operatoriui vykdyti energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkursą ar kokiu kitu būdu. Projektas tikslintinas. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio reguliavimo. 19.

19. Projekto 36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 6 dalyje nurodoma galutinio

investavimo sprendimo priėmimo konkreti data - iki 2024 metų, o projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio 5 dalyje pateikiama nuoroda į Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4 dalį. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina abiejuose straipsniuose suvienodinti galutinio investavimo sprendimo priėmimo termino nurodymo būdą– arba nurodyti konkrečią datą, arba pateikti nuorodą į atitinkamą Direktyvos (ES) 2019/944 straipsnį. 20. Projekto 44 straipsniu teikiamo įstatymo 61¹ straipsnio 1 dalyje pateikiama klaidinga nuoroda į 41 straipsnio 7 dalį. Nurodyta nuoroda tikslintina. 21. Projekto 46 straipsniu teikiamo įstatymo 64 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojamas terminas „identifikuoja“ nėra tinkamas, nes neatspindi Tarybos veiksmo esmės. Siūlytina šias dalis apjungti į vieną dalį ir nustatyti: „4. Jeigu Taryba nustato, kad taikant elektros energetikos sektoriaus politiką ir (ar) jos įgyvendinimo priemonę galėtų būti siekiama varžyti rinkos veikimo principais grindžiamą kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriaus taikomas priemones, taip pat priemones, kuriomis ketinama paveikti prekybos rinkoje rezultatus ar kitaip pažeisti veiklos elektros energijos rinkoje ir (ar) atskiruose jos segmentuose sąlygas, ji imasi visų, jos vertinimu, tinkamų veiksmų, kad nebūtų taikoma ta politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemonė arba, jeigu tai neįmanoma, siekia kuo labiau sumažinti jos poveikį teikiamiems pasiūlymams.“

22. Projekto 48 straipsnio 3 dalį siūlytina išdėstyti

taip: „3. Buvusias 67 straipsnio 1¹ir 1² dalis laikyti 1² ir 1³ dalimis“. 23. Projekto 48 straipsnio 4 dalimi pakeisti teikiamo įstatymo 67 straipsnio 1² dalį, išdėstant ją nauja redakcija (kaip siūloma projekte).

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2021-10-27 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-11-05 Nr. XIVP-829(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje po

formuluotės „daugiau kaip pusę balsų“ įrašytina formuluotė „dalyvių susirinkime“. 2. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje siūloma netiksli nuostata: „pateikiama informacija apie šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų išdavimą.“ Galiojančio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 2 punkte nėra nurodyti jokie dokumentai. Siūlytina projektą patikslinti ir vietoje aukščiau nurodytos formuluotės įrašyti formuluotę „pateikiama informacija, patvirtinanti šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytus faktus.“ 3.

Projekto 20 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Perdavimo sistemos operatoriaus teisė įsigyti ir naudoti su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas gali būti ribojama tik Tarybos sprendimu, kuris priimamas Tarybos iniciatyva arba perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, jeigu tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai efektyvus.“ Neaišku, kaip perdavimo sistemos operatoriaus teisė gali būti ribojama jo „pagrįstu prašymu patvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą“, nes pagal tos pačios dalies pirmąjį sakinį

„Perdavimo sistemos operatorius įsigyja perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų

su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudojasi, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu.“ Jeigu turima omenyje, kad perdavimo sistemos operatorius pagrįstą prašymą riboti jo teisę įsigyti ir naudoti su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas teikia Tarybai kartu su prašymu tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, tai vertinama projekto nuostata turėtų būti atitinkamai suredaguota. 4. Projekto 20 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 15 dalyje, siekiant aiškumo, vietoje formuluotės „nebūtų skelbiama diskriminuojant“ siūlytina įrašyti formuluotę „būtų skelbiama nediskriminuojant“. 5.

5. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 27 straipsnyje

dėstomo keičiamo įstatymo 40¹ straipsnio 2 dalį siūlytina perkelti po šio straipsnio 5 dalies, nes 5 dalies nuostatos detalizuoja 2 dalies nuostatas (nustato Tarybos pareigas priimant 5 dalyje nurodytą sprendimą). Kartu siūlytina 5 dalies pirmąjį sakinį „Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas“ perkelti į 3 dalį, kurioje nustatoma specifikacijų rengimo tvarka, o 5 dalyje reguliuoti tik Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės įsigyti lankstumo paslaugas ribojimą. Be to, tikslintina 5 dalies nuostata, nustatanti, jog skirstomųjų tinklų operatoriaus teisė gali būti ribojama „skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą“. (žr. šios Išvados pastabą dėl keičiamo įstatymo 31 straipsnio 11 dalies). Pritarus pastabai, 40¹ straipsnio dalys atitinkamai pernumeruojamos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2021-09-14 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS

ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-829

2021-10-06 Nr. 108-P-34

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo: . Komiteto posėdyje dalyvavo:

komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Inga Žilienė, Energetikos konkurencingumo grupės vyr. patarėja Elena Mačiulaitytė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir atstovai Anastasija Skunčikaitė ir Laima Kasparavičiūtė, AB Ambergrid atstovės Violetą Žąsytienė ir Ingrida Kudabienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

• pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

2 straipsnio 95 dalies 1 punkte vartojama „veiksmingos kontrolės“ sąvoka. Pažymėtina, kad ši sąvoka siejama su būtinuoju reikalavimu, juridiniam asmeniui siekiant gauti piliečių energetikos bendrijos statusą. Todėl įstatymo projekte turi būti aiškiai apibrėžta, kaip ši sąvoka yra suprantama keičiamo įstatymo kontekste, kad asmenys tiksliai žinotų jiems taikytinų reikalavimų apimtį ir įstatymo turinys nebūtų aiškinamas poįstatyminiais teisės aktais. Pritarti

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17 2.

Manytina, kad vadovaujantis teisės akto sistemiškumo ir aiškumo principais, projekto 2 straipsnio 95 dalies 1 – 3 punktai neturėtų būti dėstomi kaip sąvokos apibrėžties dalis. Svarstytina, ar šie punktai, iš esmės nustatantys reikalavimus juridiniams asmenims, siekiantiems piliečių energetikos bendrijos teisinio statuso, neturėtų būti išdėstyti projekto 16 straipsniu siūlomame įstatymo 22² straipsnyje, kad visa informacija, įskaitant ir reikalavimus šio teisinio statuso siekiantiems asmenims, būtų išdėstyta vienoje vietoje. Pritarti

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

3. Projekto

16 straipsniu teikiamo įstatymo 22² straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant piliečių energetikos bendriją, pateikiama nuoroda į įstatymo 2 straipsnio 95 dalies 3 punktą, nurodant, kad tai yra „šio įstatymo 2 straipsnio 95 dalies 3 punkte nurodytą veiklą vykdantis juridinis asmuo“. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje pateikiama sąvokos apibrėžtis, kuri nelaikytina reguliacinio pobūdžio nuostata, nustatančia, kad tam tikri asmenys vykdo tam tikrą veiklą. Be to, šios dalies

3 punkte nurodoma ne viena veikla, o kelios veiklos bei veikla, kurią vykdyti

draudžiama, todėl analizuojamos nuostatos turinys tobulintinas ir derintinas su nuorodoje pateikiamos nuostatos turiniu, arba, kaip minėta šioje išvadoje, 2 straipsnio 95 dalies 3 punktai dėstytini analizuojamame straipsnyje, kaip reguliacinio pobūdžio normos. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 5 dalies. Pritarti

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17 4.

Projekto

16 straipsniu teikiamo įstatymo 22² straipsnio 3 dalyje

siūloma nustatyti, kad piliečių energetikos bendrija „įsipareigoja laikydamasi šio įstatymo reikalavimų sudaryti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atsiskaitymo už disbalansą ar atsakomybės už balansą perdavimo sutartį.“ Atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodomos sutartys yra alternatyva savarankiškai piliečių energetikos bendrijos atsakomybei už disbalansą. Todėl nuostatos derintinos tarpusavyje nurodant, ar įsipareigojimas sudaryti sutartis yra būtinas, ar tik alternatyvus savarankiškai atsakomybei. Be to, jeigu įsipareigojimas dėl sutarčių sudarymo yra būtinas, nustatytinas terminas, per kurį tokios sutartys turi būti sudarytos. Kartu svarstytina, ar tais atvejais, kai minėtos sutartys yra sudaromos, apie tai neturėtų būti informuojama Taryba, kad atsakomybės modelis visais atvejais būtų aiškus. Pritarti

5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

5. Projekto

16 straipsniu teikiamo įstatymo 22² straipsnio 12 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį būtent

„atitinkamą“ Tarybos sprendimą kalbama. Pritarti

6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

6. Projekto

20 straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma

nustatyti: „4. Užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW, pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise. 5. Užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų gamintojų, kuriems leidimas gaminti elektros energiją išduotas po Reglamento (ES) Nr.

2019/943 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 200 kW, pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, pacituotose nuostatose nurodytina, koks asmuo turi užtikrinti tam tikras sąlygas, be to, atskleistina nuostatų esmė ir prasmė, logine ir kalbine prasmėmis derinant nuostatų pradžią „užtikrindamas“ su nuostatų pabaiga: „priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise“ Be to, nurodytina kokiais atvejais šios nuostatos taikytinos, kaip jos siejasi su kitomis straipsnio nuostatomis. Pritarti

7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

7. Projekto

20 straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalis pradedama žodžiais:

„Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti ribojimai“. Pažymėtina, kad šio

straipsnio 4 ir 5 dalyse jokie ribojimai nenustatomi, šiose dalyse nustatoma būtinybė užtikrinti tam tikras sąlygas. Todėl nuostatos turinys tobulintinas ir derintinas su minėtomis nuostatomis. Pritarti

8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

8. Projekto

20 straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 11 dalies esmė nėra aiški. Nuostatoje derėtų nurodyti, ar perdavimo sistemos operatorius įsigyja perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudojasi, vadovaudamasis vien Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, ar vis dėlto perdavimo sistemos operatorius kiekvieną kartą privalo teikti Tarybai pagrįstą prašymą dėl Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis, kad būtų priimtas

Tarybos atskiras sprendimas. Pritarti

9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17 9.

Projekto

20 straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje, siekiant užtikrinti

asmenų teises į viešąją konsultaciją, nurodytina kokia tvarka turi būti vykdoma viešoji konsultacija su rinkos dalyviais ir kitais suinteresuotais asmenimis arba nurodytina, koks teisės aktas tokią tvarką nustato. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl projekto 27 straipsniu teikiamo įstatymo 40¹straipsnio

4 dalies. Pritarti

10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

10. Projekto

27 straipsniu teikiamo įstatymo 40¹straipsnio 2 dalyje

siūloma nustatyti: „Taryba užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas <...>“. Tačiau iš vertinamos dalies nuostatos nėra aišku, kokiu būdu Taryba „užtikrina“. Jeigu turima omenyje, kad Taryba nurodytą užtikrinimo pareigą atlieka tvirtindama Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kaip tai nustatyta vertinamo straipsnio 5 dalyje, tai šios dalys turi būti atitinkami susietos tarpusavyje. Pritarti

11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

11. Projekto

27 straipsniu teikiamo įstatymo 40¹straipsnio 5 dalyje

nurodytina kokiais atvejais ir kokiu pagrindu Taryba turėtų ar galėtų priimti atskirą sprendimą dėl lankstumo paslaugų įsigijimo, ar, galbūt, nurodytina, kad toks sprendimas turėtų būti priimamas visais atvejais. Pritarti

12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

12. Projekto

36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnyje nurodytina, kokia tvarka Tarybai teikiami prašymai leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, kokia tvarka, kokias terminais šie prašymai nagrinėjami. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio reguliavimo. Pritarti

13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17 13.

Projekto

28 straipsniu teikiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje pateikiama nuoroda į

reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Svarstytina, ar neturėtų būti pateikta nuoroda į reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 5 ir

6 dalyse, nes šio straipsnio 4 dalyje yra nustatyta

teisė teikti vartotojams su vartotojo paklausos pokyčio valdymu ir paklausos telkimu susijusias paslaugas. Pritarti

14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

14. Projekto

30 straipsniu teikiamo įstatymo 43 straipsnio 14 dalyje vietoje žodžio

„neveikimo“ įrašytinas žodis „neveikimas“. Pritarti

15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

15. Projekto

34 straipsniu teikiamo įstatymo 48 straipsnio 12 dalyje vartojamas terminas

„standartizuota ryšio sąsaja“, kuris savaime nėra aiškus. Siūlytina šį

terminą apibrėžti. Pritarti

16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

16. Projekto

36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 2 dalyje

vartojama konstrukcija: „Taryba gali leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti <…>” (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad tokia normos konstrukcija įgalina daryti prielaidą, kad Taryba gali ir neleisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, net jei visos įstatyme nurodytas sąlygos įvykdytos. Teigtina, kad teisinėje valstybėje, negali būti atvejų, kai nuo tam tikros institucijos nuomonės priklausytų įstatymo vykdymas ar nevykdymas. Todėl projekte turi būti aiškiai nustatyti visi atvejai, kai Taryba suteikia minėtą leidimą ir kai toks leidimas nesuteikiamas.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoje žodžių „gali leisti“ įrašyti žodį

„leidžia“. Analogiška pastaba išsakytina ir

dėl projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio 2 dalies reguliavimo. Pritarti

17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

17. Projekto

36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 2 dalies

1 punkte nurodyta sąlyga siejama su įvykdytu konkursu, o šios dalies 3 punkte

• su teise vykdyti konkursą. Neaišku, ar turima omenyje vienas ir tas pats konkursas, ar du skirtingi konkursai. Jeigu turima omenyje tas pats konkursas, siekiant reguliavimo nuoseklumo, siūlytina 1 ir 3 punktus sukeisti vietomis. Pritarti

18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

18. Projekto

36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 5 dalyje

siūloma nustatyti: „<...> Jeigu iš Tarybos atliktos viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius energijos kaupimo įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriaus veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba gali numatyti galimybę perdavimo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.“ Nėra aišku, kokiu būdu Taryba „užtikrina“ – įpareigoja, nurodo perdavimo sistemos operatoriui vykdyti energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkursą ar kokiu kitu būdu. Projektas tikslintinas. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio reguliavimo. Pritarti

19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17 19.

Projekto

36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 6 dalyje

nurodoma galutinio investavimo sprendimo priėmimo konkreti data - iki 2024 metų, o projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio

5 dalyje pateikiama nuoroda į Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4

dalį. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina abiejuose straipsniuose suvienodinti galutinio investavimo sprendimo priėmimo termino nurodymo būdą– arba nurodyti konkrečią datą, arba pateikti nuorodą į atitinkamą Direktyvos (ES) 2019/944 straipsnį. Pritarti

20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

20. Projekto

44 straipsniu teikiamo įstatymo 61¹ straipsnio 1 dalyje

pateikiama klaidinga nuoroda į 41 straipsnio 7 dalį. Nurodyta nuoroda tikslintina. Pritarti

21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

21. Projekto

46 straipsniu teikiamo įstatymo 64 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojamas

terminas „identifikuoja“ nėra tinkamas, nes neatspindi Tarybos veiksmo esmės. Siūlytina šias dalis apjungti į vieną dalį ir nustatyti: „4. Jeigu Taryba nustato, kad taikant elektros energetikos sektoriaus politiką ir (ar) jos įgyvendinimo priemonę galėtų būti siekiama varžyti rinkos veikimo principais grindžiamą kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriaus taikomas priemones, taip pat priemones, kuriomis ketinama paveikti prekybos rinkoje rezultatus ar kitaip pažeisti veiklos elektros energijos rinkoje ir

(ar) atskiruose jos segmentuose sąlygas, ji imasi visų, jos vertinimu, tinkamų veiksmų, kad nebūtų taikoma ta politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemonė arba, jeigu tai neįmanoma, siekia kuo labiau sumažinti jos poveikį teikiamiems pasiūlymams.“

Pritarti

22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17 22.

Projekto

48 straipsnio 3 dalį siūlytina išdėstyti taip: „3. Buvusias 67

straipsnio 1¹ir 1² dalis laikyti 1² ir

1³ dalimis“. Pritarti

23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

23. Projekto

48 straipsnio 4 dalimi pakeisti teikiamo įstatymo 67 straipsnio 1² dalį, išdėstant ją nauja redakcija (kaip siūloma projekte). Pritarti

3Piliečių, asociacijų,

politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) įvertino Lietuvos Respublikos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbus Lietuvos Respublikos Seimui pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektus ir pagal kompetenciją teikia jiems pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad Taryba šiems projektams dėl Švarios energijos paketo perkėlimo yra teikusi pastabas ir savo 2021 m. balandžio 12 d raštu Nr. R2-(RPS)-2702 ir 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. R2-(RPS)-5571, tačiau nebuvo atsižvelgta į kai kurias esmines pastabas, todėl dalis pastabų yra teikiama pakartotinai. Dėl tretinio rezervo kainų reguliavimo Atkreiptinas dėmesys, kad izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslauga užsakoma po tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono. Todėl šiai paslaugai teikti reikalingi ne visi gamintojai, bet tik tie, kurie neteiks tretinio aktyviosios galios rezervo.

Todėl perdavimo sistemos operatorius atskirai neskelbia informacijos, kad reikės visų asmenų, galinčių teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas, pajėgumų. Taip pat Taryba 2019 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. O3E-41 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios paslaugų rinkų tyrimo rezultatų“ konstatavo, kad tretinio rezervo paslaugos reguliavimas taikomas tuo atveju, kai reikia visų tiek tretinio aktyviosios galios rezervo, tiek izoliuoto darbo paslaugą užtikrinančių įrenginių. Tarybos nuomone, šiame straipsnyje neįtvirtinus aiškios procedūros, kada taikomas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugos reguliavimas, gali kilti rizika, jog bus pažeisti vartotojų interesai mokėti už perdavimo sistemos operatoriaus įsigyjamas papildomas paslaugas mažiausią kainą, kadangi Tarybai nebūtų suteikta teisė reguliuoti šios paslaugos kainas. Todėl Taryba siūlo pakeisti 67 straipsnio 1¹ dalį, laikyti ją nauja 1² dalimi ir išdėstyti taip (paliekant tretinį rezervą, kaip ir įtvirtinta aktualioje, dabar galiojančioje, Elektros energetikos įstatymo redakcijoje): „1².

Asmenų, kurie teikia šias papildomas paslaugas – izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir

(ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo – kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai perdavimo sistemos operatorius gauna pasiūlymą teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas tik iš vieno asmens ar kelių asmenų, kurie yra susiję asmenys, arba kai elektros energetikos sistemos veikimui užtikrinti yra reikalingi visų asmenų, galinčių teikti tretinį aktyviosios galios rezervą ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas, pajėgumai, ir atvejį, nurodytą šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kai perdavimo sistemos operatorius informuoja asmenį ir Tarybą, kad asmuo su perdavimo sistemos operatoriaus nurodytu elektros energetikos įrenginiu turi teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas. Šioje dalyje nurodytų reguliuojamų papildomų paslaugų kainos įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

2Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų (sisteminių) paslaugų įsigijimo nuo 2022 m.

Pažymėtina, kad, kai bus priimtas paketas (2021-ųjų metų IV ketv.), PSO jau bus užsisakęs su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas (angl. non-frequency ancillary services) 2022-iems metams pagal Elektros tinklų naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“[1] (toliau – Elektros tinklų naudojimo taisyklės), ir sudaręs sutartis su paslaugų teikėjais dėl šių paslaugų teikimo. Taip pat, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo

69 straipsnio 17 dalyje nustatytu terminu (spalio 20 d.), šių paslaugų

įsigijimo sąnaudos bus įtrauktos į sisteminių paslaugų kainą ir jau bus patvirtintos 2022-iems metams (izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslauga). Šiuo metu visas nuostatas dėl šioms paslaugoms keliamų reikalavimų ir įsigyjamų apimčių nustato būtent Elektros tinklų naudojimo taisyklės. Taip pat pažymėtina, kad yra reikalinga išplėstinė analizė dėl tokių paslaugų įsigijimo koncepcijos ir išsami aprašo viešoji konsultacija su rinkos dalyviais siekiant perkelti naujus Direktyvos keliamus kriterijus dėl šių paslaugų įsigijimo (produktai turi būti įsigyjami rinka grįstu būdu, nebent Taryba suteikia išimtį dėl kitokio įsigijimo būdo, ir t. t.). Atkreipiamas dėmesys, kad po antrosios paketo viešosios konsultacijos 2021 m. gegužės 24 d. paskelbtame EEĮ projekte[2] buvo numatyta šio dokumento parengimo data – 2022 m. liepos 1 d., todėl ir rinkos dalyviai objektyviai neturėjo pakankamai laiko pasiruošti pakeitimams nuo 2021 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nebūtų teisinių ir praktinių galimybių taikyti PSO parengtos ir Tarybos patvirtintos tvarkos, nepažeidžiant rinkos dalyvių interesų.

Todėl straipsnyje dėl įstatymo įsigaliojimo siūloma nustatyti, kad papildomos paslaugos pagal Tarybos patvirtintą Prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą įsigyjamos nuo 2023 m. sausio 1 d. (nes tokios paslaugos šiuo metu yra užsakomos į priekį kalendoriniams metams). Spręsti pagrindiniam komitetui

3Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl perdavimo sistemos operatoriaus teisės valdyti kaupimo įrenginius (1) Svarbu pažymėti, kad vienas iš svarbiausių Direktyvos (ES) 2019/944 (toliau – Direktyva) tikslų yra išvengti perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) ir asmenų, vykdančių tiekimo veiklą, interesų konflikto. Pvz., kad visiems ūkio subjektams ir verslui būtų sudarytos sąlygos veikti vienodoje konkurencinėje aplinkoje ir atlikti investicijas į gamybos ir kaupimo įrenginius. Atitinkamai, PSO neturi vykdyti tiekimo veiklos ir taip užimti dalį tiekimo rinkos, kurioje galėtų konkuruoti rinkos sąlygomis vystomi kaupimo ir kiti projektai. Pažymėtina, kad šiuo metu PSO vysto 1 MW kaupimo projektą, todėl perkėlus Direktyvą turi būti numatytos aiškios veiklos sąlygos, kaip šios baterijos turėtų būti atiduodamos rinkai, ar išimtys, pagal kurias jas toliau galėtų vystyti PSO. Tarybos nuomone, Projekte nėra įtvirtintos aiškios ir sklandžios procedūros, kada PSO suteikiamas leidimas valdyti kaupimo įrenginius. Netinkamai ar netiksliai perkėlus Direktyvą gali kilti rizika, jog bus pažeisti PSO ir rinkos dalyvių, siekiančių investuoti į kaupimo įrenginius, interesai. Visų pirma, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlome:

1) Aiškiai išskirti, kad pagal Direktyvos 54 str. 2 d. egzistuoja dviejų tipų leidimai (išimtys) PSO valdyti kaupimo įrenginius: 1.

Jeigu įrenginys yra integruotas komponentas, suteikiama išimtis, jeigu Taryba konstatuoja, kad jis yra integruotas komponentas (vienas kriterijus, paprasta procedūra). 2. Jeigu įrenginys nėra integruotas komponentas, tai išimtis suteikiama, jeigu jis atitinka 3 įvardintus kriterijus (konkurso atlikimas, įrenginių. teikiančių papildomas (sistemines) paslaugas. rinkoje trūkumas, Tarybos pareiga derinti konkurso sąlygas ir tvirtinti konkurso rezultatus). Visų antra, būtina tikslinti antrojo tipo išimties procedūrą, numatant, koks asmuo turi pareigą rengti konkursą (nes šiuo metu 2 dalyje niekam nepavesta tokia kompetencija, nors 3 dalyje netiesiogiai nurodoma, kad konkursą galimai rengia PSO), detalizuoti, kokius sprendimus priima Taryba (priima individualius teisės aktus – derina arba ir

(ar) tvirtina dokumentus). Taip pat Projekto 48³ straipsnio 2 dalies 1 punktas iš dalies dubliuoja 3 punktą. Pažymėtina, kad Tarybos ir operatoriaus atliekami veiksmai ir derinimo dokumentų procedūra turi būti aiškiai apibrėžta. Veiksmai, kuriuos atlieka Taryba, yra dokumentų derinimas arba dokumentų tvirtinimas, kurie yra priimami Tarybos nutarimais (individualiais teisės aktais) kolegialiu Tarybos sprendimu (nutarimu). Pažymėtina, kad dėl Energetikos įstatyme įtvirtinto kolegialumo principo Taryba negali dokumentų derinti, siųsdama raštus. Dokumentų peržiūrėjimas, vertinimas, pastabų teikimas ir išvada apie tokių dokumentų taikytinumą (angl. applicability) yra atliekamas derinant arba tvirtinant dokumentus, todėl šiame straipsnyje siūlome vartoti konkrečias sąvokas – „derinti“ ir „tvirtinti“. Taip pat siūloma atsisakyti 3 punkte nustatytos pareigos suteikti leidimą vykdyti konkursui, kaip perteklinės, kadangi konkursas ir taip būtų vykdomas pagal Tarybos suderintas sąlygas (patvirtintą konkurso sąlygų aprašą).

2) Apibendrinus siūlome aiškiai išdėstyti procedūrą dėl išimties suteikimo, nustatyti, kad: Taryba turi pareigą:

a) Derinti 48³ str. 2 d. 1 p. įtvirtintą konkurso sąlygų aprašą;

b) Tvirtinti konkurso rezultatus.

c) Tvirtinti (suteikti) išimtį PSO. PSO turi pareigą:

a) Rengti ir teikti Tarybai derinti 48³ str. 2 d. 1 p. įtvirtintą konkurso sąlygų aprašą;

b) Teikti Tarybai tvirtinti konkurso rezultatus. 3) Pažymėtina, kad Projekte Direktyvos 2 str. 9 d. sąvoka „elektros energijos rinkos“ yra blogai išversta. Atkreipiamas dėmesys, kad EEĮ projekte sąvokų straipsnyje sąvoka „electricity markets“ verčiama kaip

„elektros energijos rinkos segmentai“. Todėl projekte siekiant apimti visas

rinkas, kurioms ir turėtų būti taikomos nuostatos, ir siekiant išvengti blogo Direktyvos perkėlimo, prašome sąvokas visame projekte vartoti nuosekliai. Siūlome pakoreguoti EEĮ 48³ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

36 straipsnis. Įstatymo papildymas 48³

straipsniu Papildyti Įstatymą 48³ straipsniu: „48³ straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus teisės į energijos kaupimo įrenginius

<...>

2. Pagal perdavimo sistemos operatoriaus

pagrįstą prašymą Taryba gali leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu:

1) Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai.

Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginių, juos plėtoti, valdyti arba eksploatuoti, arba jeigu inter alia yra įvykdytos visos šios sąlygos:

• 12) įvykdžius atvirą, skaidrų ir pagal iš anksto su Taryba suderintas

nediskriminuojančias sąlygas konkursą, kurį peržiūri kai perdavimo sistemos operatoriui po jo atlikto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygų aprašą derina ir kurio rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

• 23) energijos kaupimo įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios

papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatorius galėtų įvykdyti savo pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje rinkos segmentuose;

• 34) Taryba įvertino ir patvirtino, kad perdavimo sistemos operatoriui

būtina turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokius energijos kaupimo įrenginius, iš anksto atliko konkurso taikymo ir sąlygų vertinimą ir leido jį vykdyti. Spręsti pagrindiniam komitetui 4.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29 Dėl perdavimo sistemos operatoriaus teisės valdyti kaupimo įrenginius (3)

1) Atsižvelgus į tai, kad neaišku (ir dviprasmiška), nuo kurios sakinio vietos prasideda šalutinis sakinys, siūlome performuluoti aiškiai išdėstant mintį, kad 5 dalies nuostatos, kaip įtvirtinta Direktyvoje, netaikomos:

a) Netaikoma visiškai integruotiems tinklo komponentams (visada netaikoma) arba

b) naujiems energijos kaupimo įrenginiams – elektros akumuliatoriams jų įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu, dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki 2024 metų, kai tenkinamos žemiau išvardintos 4 sąlygos (pvz., jeigu 2023 m. priimamas sprendimas investuoti į įrenginį, kurio nusidėvėjimo periodas yra 15 metų. Tai 5 dalies nuostatos netaikomos visų 15 metų laikotarpiui, kai tenkinamos 4 sąlygos). 2) Pažymėtina, kad Projekte Direktyvos 2 str. 9 d. sąvoka „elektros energijos rinkos“ yra blogai išversta. Pažymėtina, kad EEĮ projekte 2 straipsnyje Direktyvos sąvoka „electricity markets“ verčiama kaip „elektros energijos rinkos segmentai“. Todėl projekte siekiant apimti visas rinkas, kurioms ir turėtų būti taikomos nuostatos, ir siekiant išvengti blogo Direktyvos (ES) 2019/944 perkėlimo, siūlome sąvokas visame projekte vartoti nuosekliai. Siūlymai pakoreguoti EEĮ 48³ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos

netaikomos integruotiesiems elektros tinklo komponentams arba.

Taip pat netaikomos naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki

2024 metų, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu su sąlyga, kad tokie energijos

kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:

1) yra prijungiami prie elektros perdavimo tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) yra integruoti į perdavimo sistemą;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros perdavimo tinklų saugumo atkūrimui įvykus nenumatytam atvejui elektros tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant įprastinį perskirstymą;

4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje rinkos segmentuose, įskaitant balansavimą.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

5Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės valdyti kaupimo įrenginius Siūlome skirstomųjų tinklų operatoriaus (toliau – STO) atveju atlikti analogiškus pakeitimus, kaip pateikta 3–4 pastaboje. Papildomai pažymėtina, kad finansuose sąvoka

„depreciation period“ yra verčiama, kaip nusidėvėjimo laikotarpis /

periodas. Šis redakcinis netikslumas po viešosios konsultacijos buvo ištaisytas 48³ straipsnyje, reglamentuojančiame perdavimo sistemos operatoriaus teises valdyti kaupimo įrenginius, tačiau netikslumas liko 48⁴ straipsnyje. Siūlome pakoreguoti EEĮ 48⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

37 straipsnis. Įstatymo

papildymas 48⁴ straipsniu Papildyti Įstatymą 48⁴ straipsniu:

„48⁴ straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės į energijos kaupimo įrenginius

1. Skirstomųjų tinklų

operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. 2.

2. Pagal skirstomųjų tinklų

operatoriaus pagrįstą prašymą Taryba gali leisti skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu:

1) Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, arba jeigu inter alia yra įvykdytos visos šios sąlygos:

12) įvykdžius atvirą, skaidrų ir pagal iš anksto su Taryba suderintas nediskriminuojančias sąlygas konkursą, kurį peržiūri kai skirstomųjų tinklų operatoriui po jo atlikto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygų aprašą derina ir kurio rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

23) energijos kaupimo įrenginiai būtini, kad skirstomųjų tinklų operatorius galėtų įvykdyti savo teisės aktuose nustatytas pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus skirstymo sistemos eksploatavimo, o įrenginiai nėra naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje rinkos segmentuose;

34) Taryba įvertino ir patvirtino, kad skirstomųjų tinklų operatoriui būtina turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokius energijos kaupimo įrenginius, iš anksto atliko konkurso taikymo ir sąlygų vertinimą ir leido jį vykdyti. 3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų skirstomųjų tinklų operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą. 4. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius.

Jeigu iš Tarybos atliktos viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba gali numatyti galimybę skirstomųjų tinklų operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę. 5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma integruotiesiems elektros tinklo komponentams arba. Taip pat netaikomos naujų energijos kaupimo įrenginių (elektros akumuliatorių), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, įprastu nuvertėjimo nusidėvėjimo laikotarpiu su sąlyga, kad tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) yra:

1) prijungiami prie elektros skirstomųjų tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) integruoti į skirstomuosius tinklus;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros skirstomųjų tinklų saugumo atkūrimui įvykus nenumatytam atvejui tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant perskirstymą;

4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje rinkos segmentuose, įskaitant balansavimą.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 6.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29 Dėl PSO ir STO teisės valdyti kaupimo įrenginius Atsižvelgus į 3–4 pastabas, atitinkamai siūlome numatyti nuostatas dėl tokių dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo EEĮ 9 str. ir straipsniuose, reglamentuojančiame PSO ir STO pareigas. 1. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 42 punktu:

„42) derina tinklų operatorių parengtas privalomas šio įstatymo 48³

straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų konkursų sąlygų aprašą;“

2Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 43 punktu:

„43) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus šio įstatymo 48³ straipsnio

3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų

konkursų rezultatus;“

3Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 44 punktu:

„44) suteikia šio įstatymo 48³ straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio

3 dalyje numatytą leidimą perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės

teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius“ 4.

Keičiant 31 straipsnį numatyti šias perdavimo sistemos operatoriaus pareigas:

„rengia ir teikia Tarybai derinti šio įstatymo 48³

straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų konkursų sąlygų aprašą;“

5Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 43 punktu:

„43) organizuoja ir teikia Tarybai tvirtinti šio įstatymo

48³ straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio

3 dalyje numatytų konkursų rezultatus;“

6. Keičiant 39 straipsnį numatyti šią skirstomųjų tinklų

operatoriaus pareigą:

„rengia ir teikia Tarybai derinti šio įstatymo 48³

straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų konkursų sąlygų aprašą;“

7. Taip pat, atsižvelgus, kad pagal aukščiau pateiktas

pastabas 48³ straipsnis dėstomas naujomis formuluotėmis, siūloma papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju punktu, taip perkeliant Direktyvos 59 straipsnio 1 dalies v punktą:

„v) stebėti investavimą į gamybos ir kaupimo pajėgumus

siekiant užtikrinti tiekimo saugumą;“ Siūloma papildyti 9 straipsnio 3 dalį 44 punktu ir jį išdėstyti taip:

3. Taryba: <...>

„44) stebi ir vertina investavimą į elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginius siekdama užtikrinti tiekimo saugumą;“

Spręsti pagrindiniam komitetui

7Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl projekto prieštaravimo 2017 m. lapkričio 23 d.

Komisijos reglamentui (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (toliau – Balansavimo kodeksas)

41 straipsnio 6 dalies 4

punktu siūloma, kad nepriklausomas tiekėjas arba jo už balansą atsakinga šalis (angl. balance responsible party; toliau – BRP) atskirai atsako ir atsiskaito už disbalansą, sukeltą nepriklausomam tiekėjui vykdant tiekimo veiklą, taip pat teikiant šio straipsnio 5 dalyje numatytas su paklausos telkimu susijusias paslaugas ir vykdant nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą. Pažymėtina, kad toks siūlymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat didina perdavimo sistemos operatoriaus patiriamas administracines sąnaudas, susijusias su balansavimo veikla. EEĮ projekto 41 straipsnio 6 dalies 4 punktas prieštarauja Reglamento (ES) 2017/2195 54 straipsnio 3 ir 4 dalims, Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2020 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 18/2020 „Dėl pagrindinių atsiskaitymo už disbalansą principų harmonizavimo“ (angl. Harmonisation of the Main Features of Imbalance Settlement), parengto pagal Balansavimo kodekso 52 straipsnio 2 dalį (toliau – ACER sprendimas), 3 straipsnio 1 daliai ir 4 straipsnio 1 daliai[³]. Tai patvirtina ir ENTSO-E paskelbtas aiškinamasis dokumentas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad vienos galutinės pozicijos principas panaikins reikalavimus BRP atskirai išskirti disbalanso kiekius, sąlygotus gamybos energijos mainų dėl tarpvalstybinių jungčių, vartojimo, gamybos ar kaupimo įrenginių[⁴]. Pažymėtina, kad telkėjai, vykdydami reagavimo į paklausą (angl. demand response) veiklą, būtent ir valdys įrenginius, mažindami vartojimą ar kraudami kaupimo įrenginius. Balansavimo kodekso 54 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad: „3.

Kol bus įgyvendintas pasiūlymas pagal 52 straipsnio 2 dalį, kiekvienas PSO apskaičiuoja už balansą atsakingos šalies galutinę poziciją vienu iš šių metodų:

a) už balansą atsakinga šalis turi vieną galutinę poziciją, lygią jos išorės prekybos planų ir vidaus prekybos planų sumai;

b) už balansą atsakinga šalis turi dvi galutines pozicijas: pirmoji lygi jos išorės prekybos planų ir vidaus prekybos planų, susijusių su gamyba, sumai, o antroji – jos išorės prekybos planų ir vidaus prekybos planų, susijusių su vartojimu, sumai;

c) kai taikomas centrinio skirstymo modelis, už balansą atsakinga šalis kiekviename disbalanso rajone gali turėti kelias galutines pozicijas, lygias elektros energijos gamybos objektų gamybos grafikams arba apkrovos objektų vartojimo grafikams. 4. Kiekvienas PSO nustato taisykles, pagal kurias:

a) apskaičiuojama galutinė pozicija;

b) nustatomas paskirtas kiekis;

c) nustatoma disbalanso pataisa pagal 49 straipsnį;

d) apskaičiuojamas disbalansas;

e) už balansą atsakinga šalis reikalauja perskaičiuoti disbalansą.“ Paaiškiname, kad pagal pastarųjų straipsnių reikalavimus BRP disbalanso mokestis nuo 2022 m. sausio 15 d. turi būti nustatomas tik pagal jos vieną galutinę poziciją, t. y. įvertinus visų jos portfeliui priskirtų klientų ir įrenginių kiekius. Principą dėl dviejų galutinių pozicijų bus leidžiama turėti tik iki 2022 m. sausio

15 d., kol dar nebuvo keliamas reikalavimas įgyvendinti ACER sprendimą

pagal Balansavimo kodekso 52 straipsnio 4 dalį. Tuo tarpu, ACER sprendimą LITGRID AB pagal viešajai konsultacijai paskelbtą atnaujintą disbalanso sutarties projektą numato įgyvendinti laiku – nuo 2022 m. sausio 1 d. Todėl siūlymas atskirai skaičiuoti BRP disbalansą, sukeltą dėl telkimo veiklos, taip pat neatitinka LITGRID ruošiamos standartinės disbalanso pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų ir greitu metu negalėtų būti įgyvendintas ar įdiegtas.

Taip pat pagal Balansavimo kodekso 54 straipsnio 4 dalis a punktą, galutinės pozicijos nustatymo principą nustato PSO. Todėl imperatyvas, nustatytas įstatyme, prieštarauja šiam principui, nes nustatyti atsiskaitymo už disbalansą sąlygas yra PSO ir nacionalinių reguliavimo institucijų funkcija, kylanti iš reglamento. Taip pat standartines disbalanso sutarčių sąlygas rengia PSO ir tvirtina Taryba pagal Balansavimo kodekso 18 straipsnio 1 dalies b punktą. Derinimo pažymoje po antrosios viešosios konsultacijos pastabų nurodyta: „Neatsižvelgta Pažymėtina, kad su rinkos dalyviais, tinklų operatoriais ir Taryba buvo aptartas ir suderintas šis modelis. Tai veiklų atskyrimo principu pagrįsta formuluotė. Taip siekiama užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas nepriklausomą telkimą vykdantiems rinkos dalyviams. Be to, Direktyvoje yra numatyta galimybė, kuria ateityje gali prireikti pasinaudoti: „Valstybės narės gali reikalauti, kad elektros energijos įmonės arba dalyvaujantys galutiniai vartotojai mokėtų finansines kompensacijas kitiems rinkos dalyviams ar rinkos dalyvių už balansavimą atsakingoms šalims, jei reguliavimo apkrova aktyvavimas daro tiesioginį poveikį tiems rinkos dalyviams ar už balansavimą atsakingoms šalims. Tokia finansinė kompensacija neturi būti sudaromos kliūtys patekti į rinką telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams arba kliūtys lankstumui. Tokiais atvejais tokia finansinė kompensacija griežtai apribojama ir tik padengia išlaidas, kilusias reguliavimo apkrova aktyvavimo metu, kurias patiria dalyvaujančių vartotojų tiekėjai arba tiekėjų už balansą atsakingos šalys.

Nustatant kompensacijos apskaičiavimo metodą galima atsižvelgti į nepriklausomų telkėjų kitiems rinkos dalyviams teikiamą naudą ir tokiu atveju gali būti reikalaujama, kad telkėjai arba dalyvaujantys vartotojai prisidėtų prie tokios kompensacijos, bet tik tuo atveju ir ta apimtimi, kuria nauda visiems tiekėjams, vartotojams ir jų už balansą atsakingoms šalims neviršija patirtų tiesioginių išlaidų. Apskaičiavimo metodą turi patvirtini reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija.“ Atsižvelgiant į tai, vertinimui gali būti reikalingi telkimo veiklą duomenys, siekiant įvertinti jo naudą.“ Pažymėtina, kad siekiant surinkti statistinius duomenis, kurie būtų naudojami dėl kompensacijų nustatymo, EEĮ projekte būtų pakankama nustatyti reikalavimą BRP atskirti tiekėjo ir telkėjo sukeltą disbalanso kiekį informaciniais /skaidrumo tikslais. Pažymėtina ir tai, kad pagal verslo priežiūros logiką, iš rinkos dalyvių negalima rinkti duomenų ir ataskaitų, kurie nėra naudojami ir kol nėra priimti atitinkami teisės aktai. Taigi, deleguojamam tikslui pasiekti užtektų prieš tai įvardinto reikalavimo. Siūloma pakeisti 41 straipsnio į dalies punktą ir jį išdėstyti taip:

4) nepriklausomas tiekėjas arba jo už balansą atsakinga šalis atskirai atsako ir atsiskaito atskirai tvarko apskaitą už disbalansą, sukeltą nepriklausomam tiekėjui vykdant tiekimo veiklą, taip pat teikiant šio straipsnio 5 dalyje numatytas su paklausos telkimu susijusias paslaugas ir vykdant nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą“. Pritarti 8.

Pritarti

8Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl modernizavimo kriterijų dėl gamintojų prijungimo prie tinklų Pažymėtina, kad šiuo metu nėra tiksliai reglamentuotos situacijos, pagal kurias būtų galima objektyviai nustatyti, kada gamybos modulis laikytinas esamu ar kada nauju elektros energijos gamybos moduliu ir kada tampa privaloma taikyti 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/631[⁵] dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai (pvz., 1) vėjo jėgainių parke, nekeičiant prijungimo taško, įrengiami papildomi elektros energijos gamybos pajėgumai, nekeičiant generuojamos į tinklus galios; 2) A, B tipo elektrinėse didinama esamų modulių generavimo galia; 3) iš esmės rekonstruojama, keičiama elektrinės valdymo sistema; 4) įrengtosios galios ir leistinos generuoti galios sąvokų traktavimas teisės aktuose.). Tokios situacijos sukelia neapibrėžtumą gamintojams ir turi neigiamą įtaką gamybos pajėgumų plėtrai ir tinklo saugumui ir patikimumui Lietuvoje. Atsižvelgus į tai, kad paketo tikslas yra suderinti nacionalinių teisės aktų nuostatas su tinklų kodeksais, siūlome projekte pasinaudoti valstybės narės teise perkelti pastarojo tinklo kodekso 4 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą: „4. <...> Valstybė narė gali numatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis reguliavimo institucija gali nustatyti, ar elektros energijos gamybos modulis laikytinas esamu ar nauju elektros energijos gamybos moduliu.“ Taigi, reikalinga nustatyti vientisą metodiką, kuri reglamentuotų tokias situacijas. Tokia metodika, Tarybos nuomone, galėtų būti kitos jau galiojančios metodikos /dokumento dalimi. Pažymėtina ir tai, kad Reglamento (ES) 2016/631 7 straipsnio 7 dalyje numatyta metodika ir aiškus jos rengimo ir konsultavimo su rinkos dalyviais procesas. Atsižvelgus į tai, siūlome įstatymą papildyti nauju 31 straipsnio 1 dalies 34 punktu ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis.

Perdavimo sistemos operatoriaus pareigos Perdavimo sistemos operatorius privalo:

<...>

• 34) rengdamas metodiką dėl bendrųjų techninių reikalavimų pagal Reglamento (ES)

2016/631 7 straipsnio 7 dalį, jame įtvirtina atvejus, kada elektros energijos gamybos modulis laikytinas esamu, o kada nauju elektros energijos gamybos moduliu. Perdavimo sistemos operatorius šią metodiką rengia ir teikia tvirtinti Tarybai Reglamento (ES) 2016/631 nustatyta procedūra.“ Siūloma nustatyti nuostatą dėl šio straipsnio įsigaliojimo:

Iki 2022 gruodžio 31 d. PSO parengia ir pateikia tvirtinti Tarybai projektą, įtvirtintą šio įstatymo 31 straipsnio

1 dalies 34 punkte. Spręsti pagrindiniam komitetui

9Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl įrenginių prijungimo prie tinklų Siūloma keisti punkto struktūrą, nes šiuo metu esanti formuluotė suponuoja, kad jei per 3 metus bus pateikiamas statinio registravimo dokumentas, jam kompensacija skaičiuojama nuo sumokėto 50 proc. įkainio, o ne 100 proc. įkainio. Atsižvelgus į tai, 67 straipsnio 7 dalies 7 punktą siūloma išdėstyti taip: „7) vartotojai, siekiantys pirmą kartą prijungti elektros įrenginius statiniuose, kuriems elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo momentu leidimas statyti naują statinį nėra privalomas, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.

Jeigu vartotojas per 3 metus nuo prijungimo paslaugos užbaigimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, skirstomųjų tinklų operatorius šiam vartotojui Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja

50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį

apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio; tuo atveju, kai prijungiami pažeidžiamo vartotojo elektros įrenginiai, – 80 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio; Vartotojai, kurie kreipdamiesi dėl prijungimo paslaugos suteikimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, pažeidžiami vartotojai – 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

10Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl įrenginių prijungimo prie tinklų Reikalingas šio straipsnio papildymas, nes kaupimo įrenginio savininkas moka ne tik 100 proc., bet ir 50 proc. įmokos. Priešingu atveju toks jungiamas kaupimo įrenginio savininkas skirstomųjų tinklų operatoriui padengs 50 proc. sąnaudų, o STO perdavimo tinklų operatoriui turės padengti 100 proc., t. y. 50 proc. daugiau.

50 proc. daugiau. Atsižvelgus į tai siūlome

pakeisti 67 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo tinklų naudotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, o nurodytos šio straipsnio 7² dalyje, – perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su skirstomųjų tinklų įrengimu statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai). Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas tinklų naudotojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo ar energijos kaupimo įrenginio savininko elektros įrenginius, arba 10 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 50 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 4 punkte, elektros įrenginius arba energijos kaupimo įrenginio savininko elektros įrenginius, kai šis pagal šio straipsnio 7 dalies 8 punktą moka 50 procentų sąnaudų. Šio straipsnio 7² dalyje nurodytu atveju skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 11.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29 Dėl pasinaudojimo tinklais apribojimų Atkreipiamas dėmesys, kad siūloma 39 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pasinaudojimo STO tinklais sąlygų yra dėstoma tais pačiais žodžiais, kaip ir 31 straipsnio 2 dalis dėl pasinaudojimo PSO tinklais sąlygų, nepaisant to, kad pagal teisės aktų reikalavimus PSO ir STO yra keliami skirtingi reikalavimai, t. y. neatsižvelgiama į STO veiklos specifiką. Pažymėtina, kad ypač svarbu užtikrinti, kad operatoriai taikytų kuo mažiau apribojimų dėl prisijungimo prie tinklo arba kad tokių apribojimų išvis netaikytų, todėl ypač svarbu nustatyti aiškiais ir nediskriminacines procedūras dėl pasinaudojimo tinklu. Pvz., siekiant išvengti situacijų, kad operatorius atsisakymą pasinaudoti tinklu motyvuotų netiksliai apibrėžtais techniniais ar ekonominiais motyvais. Pagal Direktyvos 42 str. 2 d. reikalavimas dėl prijungimo apribojimų atlikti ekonominį efektyvumo vertinimą taikomas tik PSO. STO toks reikalavimas nėra taikomas, todėl tokio reikalavimo STO atveju siūlome neįvirtinti šiame straipsnyje, nes toks reikalavimas gali sukelti neproporcingai didelę administracinę naštą tinklų naudotojams (pvz., galimai dėl kiekvieno smulkaus investicijų projekto atsirastų poreikis daryti detalią kaštų ir naudos analizę ir kt.). Pažymėtina, kad ekonominis efektyvumas yra užtikrinamas kitomis Tarybos taikomomis priemonėmis, tokiomis, kaip STO atliekamų investicijų planų ir investicijų projektų derinimas, kainų reguliavimas, persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų (rodiklių) nustatymas ir kt. Siūloma pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama.

Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

12Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl Tarybos funkcijų perkėlimo iš Direktyvos Siūlome perkelti Direktyvos 59 straipsnio 1 dalies l punktą, nes šiuo metu jo perkėlimas nėra numatytas projekte: „l) remiantis keliais rodikliais stebėti ir vertinti perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių veiklos, susijusios su pažangiojo elektros energijos tinklo, kuriuo skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, rezultatus ir kas dvejus metus skelbti nacionalinę ataskaitą, įskaitant rekomendacijas;“ Siūlome papildyti EEĮ 9 straipsnio 3 dalį 43 punktu ir jį išdėstyti taip: 3.

Taryba: <...> „43) stebi ir vertina tinklų operatorių veiklos, susijusios su išmaniojo elektros energijos tinklo, kuriuo skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, plėtra, rezultatus ir kas 2 metus šiuos rezultatus ir rekomendacijas skelbia metinėje ataskaitoje Europos Komisijai, teikiamoje pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalį;“. Papildomai dėl pagrindimo žr. pastabą Nr. 19 dėl ataskaitos Europos Komisijai pateikimo. Taip pat pažymime, kad Taryba, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausoma: vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, Taryba yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens, Taryba nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo ir Taryba priima savarankiškus nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus. Įvertinus tai, Tarybai priskiriamos funkcijos turi būti numatytos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose.

Be to, Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai tik detalizuoja įstatymuose nustatytą reguliavimą ir negali nustatyti platesnio reguliavimo, nukrypti nuo įstatyme išreikštos įstatymų leidėjo valios – įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aukščiau minėta funkcija, Tarybai kylanti tiesiogiai iš Direktyvos, turėtų būti perkelta į Įstatymą, o ne, pvz.: nustatyta Tarybos nuostatuose, kurie yra poįstatyminis teisės aktas, tvirtinamas Vyriausybės nutarimu. Nepritarti Komiteto argumentai:

Siūloma nuostata buvo išbraukta iš Projekto atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės Išvadoje (2021-08-31 Nr. NV-2083) pateiktą pastabą, kurioje teigiama: „Elektros energetikos įstatyme turėtų būti nustatytos esminės VERT funkcijos, susijusios su veiklos tiksliais ir uždaviniais, jas detalizuojant VERT nuostatuose.“ Atsižvelgiant į tai šią funkciją Tarybai siūloma nustatyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13.

13Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl inovacijų skatinimo Siekdami teisinio aiškumo, siūlome tikslinti projekto 11 straipsniu pildomą 18¹ straipsnio 1 dalį, papildant ją konkrečiomis nuorodomis į mutatis mutandis parodomiesiems projektams taikomus Energetikos įstatymo straipsnius, jų dalis ir punktus, numatančius prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymą, kadangi nėra aišku, kokios bandomosios energetikos inovacijų aplinką reglamentuojančios Energetikos įstatymo nuostatos turi būti taikomos parodomiesiems projektams, arba siūlome Energetikos įstatymą papildančio 18¹ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Elektros energetikos sektoriuje įgyvendinamas

projektas Tarybos tvarka ir sprendimu gali būti pripažintas parodomuoju projektu Projekto pripažinimui parodomuoju projektu ir jo vykdymui mutatis mutandis taikomi Energetikos įstatyme ir Tarybos nustatyti reikalavimai dėl prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo, laikantis šiame straipsnyje numatytų specialiųjų reikalavimų parodomiesiems projektams elektros energetikos sektoriuje.“ Taip pat pažymime, kad iš Elektros energetikos įstatymą pildančio 18¹ straipsnio

5 dalies nėra aišku, kokios šiame ir kituose įstatymuose numatytos

skatinamosios priemonės taikomos parodomiesiems projektams. Siūlome numatyti aiškias nuorodas į Elektros energetikos įstatymo straipsnius, jų dalis ir punktus (pvz., Energetikos įstatymo 18¹ straipsnio 4 punktas, 19 straipsnio 2 punktas ir 3¹ punktas) ir kitų teisės aktų, numatančių skatinimo priemones parodomiesiems projektams, straipsniu, jų dalis ir punktus arba reglamentuoti, kokios skatinimo priemonės taikomos parodomiesiems projektams. Spręsti pagrindiniam komitetui 14.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29 Energetikos įstatymo 24¹ straipsnyje yra įtvirtintos Tarybos teisės vykdant atitinkamų įmonių priežiūrą ir kontrolę, o Energetikos įstatymo 36 straipsnyje – sankcijos, kurias Taryba gali taikyti, jei įmonė pažeidžia įstatymus ir (ar) nevykdo Tarybos reikalavimų. Kadangi AIEĮ nėra įtvirtintų nuostatų dėl Tarybos teisių vykdant Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (toliau – AIEB) priežiūrą ir kontrolę, nėra aišku, kokias Taryba turi teises vykdant AIEB priežiūrą ir kontrolę. Taip pat siūloma suvienodinti nuostatas taikomas piliečių energetikos bendrijoms ir AIEB. Todėl Taryba siūlo papildyti AIEĮ 20² straipsnio 9 dalį nuostatomis: ,,Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vykdomai Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹ ir 36 straipsnių nuostatos.“ Arba kaip alternatyvą siūlome AIEĮ nustatyti, kad Taryba, vykdydama AIEB priežiūrą ir kontrolę, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją šiai priežiūrai ir kontrolei atlikti. Jeigu AIEB nepateikia prašomos informacijos, Taryba sprendžia klausimą dėl AIEB statuso panaikinimo. Pritarti Komiteto pasiūlymas: siūloma keisti lydinčiojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. xi-1375 2, 3, 11, 14, 20, 20², 22 ir 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-830 nuostatas

15Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Dėl ataskaitos Europos Komisijai turinio Pareiga teikti ataskaitą Europos Komisijai ir ACER įtvirtinta Direktyvos 59 straipsnio 1 dalies i papunktyje. Papildomi reikalavimai ataskaitos turiniui įtvirtinti 59 straipsnio 2 dalies k ir i papunkčiuose[6].

Svarbu pažymėti, kad Europos Komisijai ir ACER bus teikiama ne visa Tarybos metinė ataskaita pagal visus Tarybos reguliuojamus sektorius ir veiklas, bet tik tas Tarybos funkcijas, kurios nustatytos Direktyvos (ES) 2009/73/EB[7] (Dujų direktyvą) 41 straipsnyje ir Direktyvos 59 straipsnyje. Iš pateikiamos nuostatos atrodo, kad nustatytas imperatyvas teikti visą ataskaitą (ir šilumos, vandens, įrenginių techninės priežiūros klausimais), ko nereikalauja pastarosios direktyvos. Atsižvelgus į tai siūlome pakeisti 8 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Tarybos strateginio veiklos plano projektas skelbiamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams, Taryba per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje, pateikiami strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai, nurodomi veiksmai, kurių imtasi šiame įstatyme ir kituose įstatymuose Tarybai priskirtoms funkcijoms vykdyti, pasiekti rezultatai, ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o per šešis mėnesius šios ataskaitos dujų ir elektros sektorių dalis, kaip įtvirtinta Direktyvos (ES) 2009/73/EB 41 straipsnyje ir Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnyje – Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), veikiančiai pagal Reglamentą (ES) 2019/942 (toliau – Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra). Veiklos ataskaitoje Taryba taip pat nurodo veiksmus, kurių imtasi šiame įstatyme ir kituose įstatymuose Tarybai priskirtoms funkcijoms vykdyti, ir pasiektus rezultatus. Taryba ataskaitas paskelbia savo interneto svetainėje. Tarybos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

16Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29 Redakcinė pastaba dėl sąvokų vartojimo Direktyvos 2 str. 1 d.

1 d. 2 p.: „2) Didmeninis vartotojas

• fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka elektros energiją siekdamas ją perparduoti sistemoje, kurioje tas asmuo yra įsisteigęs, ar už jos ribų.“

EEĮ projekto 2 str. 34 d.: „34. Elektros energijos didmenininkas (toliau – didmenininkas) – asmuo, kuris perka elektros energiją siekdamas ją perparduoti Lietuvos Respublikoje ir (ar) už jos ribų.“ Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 2 d.: „2. Didmeninis gamtinių dujų vartotojas (toliau – didmeninis vartotojas) – asmuo, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorių ar skirstymo sistemos operatorių, perkantis gamtines dujas perparduoti.“ Pažymėtina, kad Elektros energetikos įstatymo projekte Direktyvos sąvoką „didmeninis vartotojas“ (angl. wholesale customer), kuri labiau atitinka didmeninio kliento sąvoką, buvo pasirinkta vadinti „elektros energijos didmenininku“. Atsižvelgus į Direktyvos 64 straipsnį ir į tai, kad Energetikos įstatymas yra tarpsektorinis teisės aktas, kuris yra taikomas ir gamtinėms dujoms (atsižvelgus į Gamtinių dujų įstatyme vartojamas sąvokas), siūlome patikslinti šią nuostatą ir ją išdėstyti taip: „1. Energetikos įmonės, vykdančios energijos ar energijos išteklių tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Tarybai, Konkurencijos tarybai ir Europos Komisijai, šių prašymu pateikia visų sandorių su elektros energijos didmenininkais ir didmeniniais gamtinių dujų vartotojais ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos

iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-829, patobulinti jį pagal LRSK Teisės departamento ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pastabas. 7.

7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Urbanavičius. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė

Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5B434FBE38F7/asr [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5669dfb0bc6511eb91e294a1358e77e9?jfwid=pe1j9o42f [3] (https://extranet.acer.europa.eu/Official_documents/Acts_of_the_Agency/Annexes%20to%20the%20DECISION%20OF%20THE%20AGENCY%20FOR%20THE%20C15/ACER%20Decision%2018-2020%20on%20balancing%20ISHP%20-%20Annex%20I.pdf)„Article 3 <...> The calculation of a position

1. Each connecting TSO applying a self-dispatching

model shall calculate in each imbalance area for each ISP one single final position for each BRP as equal to the sum of its external and internal commercial trade schedules pursuant Article 54(3)(a) of the EB Regulation.“

„Article 4 <...> The calculation of an allocated

volume 1.

Each connecting TSO shall calculate the total allocated volume to each BRP in case of self-dispatching model, <...>, in each imbalance area for each ISP, over all injections and withdrawals for which the BRP is financially responsible in accordance with Article 17(2) of the EB Regulation, as the netted volume of:

(a) the volumes or aggregated volumes that are metered with a granularity of the ISP for the connections to a TSO grid;

(b) the volumes or aggregated volumes that are metered with a granularity of the ISP for the connections to a DSO grid;

(c) the aggregated volumes that are not metered with a granularity of the ISP;

(d) where applicable, according to each Member State's terms and conditions for BRPs, all corrections to points (a), (b) and (c) of this paragraph that constitute the volumes assigned per imbalance settlement harmonisation methodology ISP to market participants bearing balance responsibility or that have contractually delegated their balance responsibility to a BRP of their choice; and

(e) where applicable, according to each Member State's terms and conditions for BRPs, the aggregated volumes related to all residual energies resulting from incorrect or incomplete allocations of the volumes of point (a) and (b) and resulting from the allocation of the volumes of point (c) on the basis of predefined profiles or grid losses.“ [4] Explanatory document to all TSOs’ proposal to further specify and harmonise imbalance settlement in accordance with Article 52(2) of Commission Regulation (EU) 2017/2195 (https://consultations.entsoe.eu/markets/imbalance_settlement_harmonisation_proposal/supporting_documents/180716_ISH_Explanatory_document_public_consultation.pdf): „2.3.4.

Each connecting TSO shall calculate the total allocated volume to each BRP in case of self-dispatching model, <...>, in each imbalance area for each ISP, over all injections and withdrawals for which the BRP is financially responsible in accordance with Article 17(2) of the EB Regulation, as the netted volume of:

(a) the volumes or aggregated volumes that are metered with a granularity of the ISP for the connections to a TSO grid;

(b) the volumes or aggregated volumes that are metered with a granularity of the ISP for the connections to a DSO grid;

(c) the aggregated volumes that are not metered with a granularity of the ISP;

(d) where applicable, according to each Member State's terms and conditions for BRPs, all corrections to points (a), (b) and (c) of this paragraph that constitute the volumes assigned per imbalance settlement harmonisation methodology ISP to market participants bearing balance responsibility or that have contractually delegated their balance responsibility to a BRP of their choice; and

(e) where applicable, according to each Member State's terms and conditions for BRPs, the aggregated volumes related to all residual energies resulting from incorrect or incomplete allocations of the volumes of point (a) and (b) and resulting from the allocation of the volumes of point (c) on the basis of predefined profiles or grid losses.“ [4] Explanatory document to all TSOs’ proposal to further specify and harmonise imbalance settlement in accordance with Article 52(2) of Commission Regulation (EU) 2017/2195 (https://consultations.entsoe.eu/markets/imbalance_settlement_harmonisation_proposal/supporting_documents/180716_ISH_Explanatory_document_public_consultation.pdf):

„2.3.4. Argumentation <...> The proposal to apply a single

position for self-dispatching models contributes to a level playing field on the following counts:

• The choice of a single position ensures that for imbalance settlement in self-dispatching model, all connections are treated equally, by:
• removing the requirement for BRPs to distinguish between connections on load, generation or storage;
• eliminating the requirement for TSOs to verify such distinctions;
• simplifying the allocation process.

In a self-dispatching model, the single position enables easier control of imbalances by BRPs.

• For ancillary service markets, single position for self-dispatching model simplifies determining the imbalance adjustment for aggregated bids, as their volume can be treated as whole instead of dividing the bid volume in the imbalance adjustment for consumption and production.
• Single position is simple and, as shown in ENTSO-E’s

Survey on Ancillary Services Procurement and Electricity Balancing Market Design for year 2016, single position is already used by majority of the Member States.“ <...> 2.3.5. Particular implementation TSOs using a self-dispatching model currently applying the single position per balancing responsible party pursuant EBGL Art. 54(3)(a) for calculating the imbalance of a BRP will continue with the current practice. TSOs currently applying the calculation of two imbalances per balancing responsible party shall change their position calculation by implementing the use of single position.“ [5] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32016R0631 [6] Direktyvos 59 straipsnis: 1.

Reguliavimo institucijos pareigos yra šios: <...>

i) kasmet teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą atitinkamoms valstybių narių institucijoms, Komisijai ir ACER, įskaitant nurodant veiksmus, kurių imtasi kiekvienai iš šiame straipsnyje išvardytų užduočių vykdyti, ir pasiektus rezultatus;

<...>

k) prižiūrėti perdavimo sistemos operatorių investicijų planus ir savo metinėje ataskaitoje juos įvertinti atsižvelgiant į tai, ar jie suderinami su visos Sąjungos tinklo plėtros planu; toks įvertinimas gali apimti rekomendacijas iš dalies pakeisti tuos investicinius planus;

l) remiantis keliais rodikliais stebėti ir vertinti perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių veiklos, susijusios su pažangiojo elektros energijos tinklo, kuriuo skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, rezultatus ir kas dvejus metus skelbti nacionalinę ataskaitą, įskaitant rekomendacijas; [7] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:02009L0073-20190523

Komiteto išvada

2021-10-27 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS

ĮSTATYMO NR. VIII-1881 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-829

2021-10-20

Nr. 108-P-45

Vilnius

1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko

pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vyresnioji patarėja Elena Mačiulaitytė, Susisiekimo viceministrė Jurgita Norkienė, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus vedėjas Ignas Kazakevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.
• d. p. 1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17²

95 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsnio

95 dalies 1 punkte vartojama „veiksmingos kontrolės“ sąvoka.

Pažymėtina, kad ši sąvoka siejama su būtinuoju reikalavimu, juridiniam asmeniui siekiant gauti piliečių energetikos bendrijos statusą. Todėl įstatymo projekte turi būti aiškiai apibrėžta, kaip ši sąvoka yra suprantama keičiamo įstatymo kontekste, kad asmenys tiksliai žinotų jiems taikytinų reikalavimų apimtį ir įstatymo turinys nebūtų aiškinamas poįstatyminiais teisės aktais. Pritarti

Žr. argumentus ir

pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 3

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17²

95

2. Manytina, kad

vadovaujantis teisės akto sistemiškumo ir aiškumo principais, projekto 2 straipsnio 95 dalies 1 – 3 punktai neturėtų būti dėstomi kaip sąvokos apibrėžties dalis. Svarstytina, ar šie punktai, iš esmės nustatantys reikalavimus juridiniams asmenims, siekiantiems piliečių energetikos bendrijos teisinio statuso, neturėtų būti išdėstyti projekto 16 straipsniu siūlomame įstatymo 22² straipsnyje, kad visa informacija, įskaitant ir reikalavimus šio teisinio statuso siekiantiems asmenims, būtų išdėstyta vienoje vietoje. Pritarti

Žr. argumentus ir

pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 3

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17²

teikiamo įstatymo 22² straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant piliečių energetikos bendriją, pateikiama nuoroda į įstatymo 2 straipsnio 95 dalies 3 punktą, nurodant, kad tai yra „šio įstatymo 2 straipsnio 95 dalies 3 punkte nurodytą veiklą vykdantis juridinis asmuo“. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje pateikiama sąvokos apibrėžtis, kuri nelaikytina reguliacinio pobūdžio nuostata, nustatančia, kad tam tikri asmenys vykdo tam tikrą veiklą.

Be to, šios dalies 3 punkte nurodoma ne viena veikla, o kelios veiklos bei veikla, kurią vykdyti draudžiama, todėl analizuojamos nuostatos turinys tobulintinas ir derintinas su nuorodoje pateikiamos nuostatos turiniu, arba, kaip minėta šioje išvadoje, 2 straipsnio 95 dalies 3 punktai dėstytini analizuojamame straipsnyje, kaip reguliacinio pobūdžio normos. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 5 dalies. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento šią pastabą, taip pat pastabas Nr.1 ir Nr. 2 siūloma atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 95 dalyje dėstomą apibrėžtį, atsisakant joje dėstomų reguliavimo nuostatų ir perkeliant jas į įstatymo projekto 16 straipsnį. Komiteto pasiūlymai:

1. Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 95 dalį

išdėstyti taip: „95. Piliečių energetikos bendrija – šiame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantis juridinis asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktas piliečių energetikos bendrijos teisinis statusas."

2. Siūlome įstatymo

projekto 16 straipsnio 1 dalį ir naujas 2, 3 ir 4 dalis išdėstyti taip: „.1.

Piliečių energetikos bendrija yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu įsteigtas juridinis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir

(ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams ar nariams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą. 2. Piliečių energetikos bendrijos veikla yra pagrįsta savanorišku ir atviru dalininkų ar narių, atitinkančių šio straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu. 3. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams ar nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. 4. Viešųjų įstaigų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ar Sodininkų bendrijų įstatymas piliečių energetikos bendrijai atitinkamai taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“

3. Siūlome įstatymo projekto 16 straipsnio 2–13 dalis atitinkamai

laikyti 5–16 dalimis. 4. Siūlome įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.

Viešoji įstaiga, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija, siekianti įgyti piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikdama prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar gaminti elektros energiją išdavimo ar turėdama vieną iš šių leidimų, pateikia Tarybai deklaraciją dėl piliečių energetikos bendrijos atitikties šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytiems reikalavimams, steigimo sutarties ir (ar) įstatų kopiją ir įsipareigoja, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, sudaryti šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atsiskaitymo už disbalansą ar atsakomybės už balansą perdavimo sutartį.“

5. Siūlome įstatymo projekto 16 straipsnio 8 dalį

išdėstyti taip:

„8. Piliečių energetikos bendrija, siekdama vykdyti šio straipsnio 1

dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo

20 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio

nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų. “

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17¹⁶

10

4. Projekto 16 straipsniu

teikiamo įstatymo 22² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad piliečių energetikos bendrija „įsipareigoja laikydamasi šio įstatymo reikalavimų sudaryti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atsiskaitymo už disbalansą ar atsakomybės už balansą perdavimo sutartį.“ Atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodomos sutartys yra alternatyva savarankiškai piliečių energetikos bendrijos atsakomybei už disbalansą. Todėl nuostatos derintinos tarpusavyje nurodant, ar įsipareigojimas sudaryti sutartis yra būtinas, ar tik alternatyvus savarankiškai atsakomybei. Be to, jeigu įsipareigojimas dėl sutarčių sudarymo yra būtinas, nustatytinas terminas, per kurį tokios sutartys turi būti sudarytos.

Kartu svarstytina, ar tais atvejais, kai minėtos sutartys yra sudaromos, apie tai neturėtų būti informuojama Taryba, kad atsakomybės modelis visais atvejais būtų aiškus. Pritarti Atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą ir pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 3 siūloma tikslinti įstatymo projekto 22² straipsnio 10 (buvusią 7) dalį. Komiteto pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projekto 16 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

„10. Piliečių energetikos bendrijos yra finansiškai

atsakingos už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje. Pagal Reglamento (ES) 2019/943

5 straipsnį jos yra už balansą atsakingos

šalys, ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba pagal atsakomybės už balansą perdavimo sutartį savo atsakomybę už balansą perduoda kitai už balansą atsakingai šaliai. Perdavimo sistemos operatorius teikia Tarybai informaciją apie tokios sutarties sudarymą ir nutraukimą.“

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17¹⁶

15

5. Projekto 16 straipsniu

teikiamo įstatymo 22² straipsnio 12 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį būtent „atitinkamą“ Tarybos sprendimą kalbama. Pritarti Atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą ir pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 3 siūloma tikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 15 (buvusią 12) dalį. Komiteto pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projekto 16 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15.

Jeigu piliečių energetikos bendrija per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad piliečių energetikos bendrija pažeidė šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priėmimo dienos pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17²⁰ 4,⁵

6. Projekto 20

straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma nustatyti:

„4. Užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų

eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW, pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise. 5. Užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų gamintojų, kuriems leidimas gaminti elektros energiją išduotas po Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip

200 kW, pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo

teise.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, pacituotose nuostatose nurodytina, koks asmuo turi užtikrinti tam tikras sąlygas, be to, atskleistina nuostatų esmė ir prasmė, logine ir kalbine prasmėmis derinant nuostatų pradžią „užtikrindamas“ su nuostatų pabaiga: „priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise“ Be to, nurodytina kokiais atvejais šios nuostatos taikytinos, kaip jos siejasi su kitomis straipsnio nuostatomis. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projekto 20 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip: „4.

Perdavimo sistemos operatorius užtikrina šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW, pagamintos elektros energijos priėmimą ir persiuntimą pirmumo teise. 5. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų gamintojų, kuriems leidimas gaminti elektros energiją išduotas po Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, eksploatuojamose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra mažesnė kaip 200 kW, pagamintos elektros energijos priėmimą ir persiuntimą pirmumo teise.“

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17²⁰

6

7. Projekto 20 straipsniu

teikiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalis pradedama žodžiais: „Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti ribojimai“. Pažymėtina, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse jokie ribojimai nenustatomi, šiose dalyse nustatoma būtinybė užtikrinti tam tikras sąlygas. Todėl nuostatos turinys tobulintinas ir derintinas su minėtomis nuostatomis. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projekto 20 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos sąlygos įrengtajai galiai netaikomos šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų gamintojų, kurių eksploatuojamose elektrinėse pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise yra užtikrintas pagal sutartis su perdavimo sistemos operatoriumi, sudarytas iki Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 straipsnio 6 dalyje nurodytos datos, pagamintos elektros energijos priėmimui ir persiuntimui pirmumo teise.

Tokių gamintojų eksploatuojamose elektrinėse pagamintos elektros energijos priėmimas ir persiuntimas pirmumo teise nebetaikomas nuo tos dienos, kurią elektrinėje padaroma didelių pakeitimų, dėl kurių būtina sudaryti naują prijungimo sutartį vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/631 nustatytais kriterijais ir reikalavimais, arba padidinamas elektros energijos gamybos pajėgumas.“

8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17²⁰

11

8. Projekto 20

straipsniu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 11 dalies esmė nėra aiški. Nuostatoje derėtų nurodyti, ar perdavimo sistemos operatorius įsigyja perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudojasi, vadovaudamasis vien Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, ar vis dėlto perdavimo sistemos operatorius kiekvieną kartą privalo teikti Tarybai pagrįstą prašymą dėl Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis, kad būtų priimtas Tarybos atskiras sprendimas. Pritarti Perdavimo sistemos operatorius savo iniciatyva turėtų teikti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą Tarybai patvirtinti. Kartu turėtų būti teikiamas pagrįstas prašymas, kuriame atskleidžiama, kad šiuo aprašu nustatoma tvarka – arba atitinkanti šioje 31 straipsnio 11 dalyje, taip pat 13 dalyje nustatytus reikalavimus, arba nustatanti tam tikrus pirkimo ribojimus

• užtikrina, kad tokių paslaugų pirkimas yra ekonomiškai efektyvus. Tuo pačiu siūloma nustatyti, kad pirkimo ribojimai gali būti patvirtinti Tarybos sprendimu Tarybos iniciatyva. Komiteto pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projekto 20 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11.

Perdavimo sistemos operatorius įsigyja perdavimo tinklams eksploatuoti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų ir jomis naudojasi, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu. Perdavimo sistemos operatorius perka su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti perdavimo tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą. Perdavimo sistemos operatoriaus teisė įsigyti ir naudoti su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas gali būti ribojama tik Tarybos sprendimu, kuris priimamas Tarybos iniciatyva arba perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, jeigu tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai efektyvus.“

9. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17²⁰

27¹³⁴

9. Projekto 20 straipsniu įstatymo

projekto 31 straipsnio 13 dalyje, siekiant užtikrinti asmenų teises į viešąją konsultaciją, nurodytina kokia tvarka turi būti vykdoma viešoji konsultacija su rinkos dalyviais ir kitais suinteresuotais asmenimis arba nurodytina, koks teisės aktas tokią tvarką nustato. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl projekto 27 straipsniu teikiamo įstatymo 40¹straipsnio 4 dalies. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma nurodyti, kad konsultacijos vykdomos tinklų operatoriaus nustatyta tvarka. Komiteto pasiūlymai:

1. Siūlome įstatymo projekto 20 straipsnio 13 dalį išdėstyti

taip: „13.

Rengdamas ir įgyvendindamas Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašo nuostatas, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvius, siūlančių atsinaujinančių išteklių energiją, užsiimančių elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymu, teikiančių elektros energijos kaupimo paslaugas ir vykdančių paklausos telkimą, dalyvavimą. Perdavimo sistemos operatorius, įvertinęs su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų poreikį ir pagrįstai numatęs jų įsigijimo mastą ir tvarką, teikia Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, prieš tai savo nustatyta tvarka, skelbiama jo interneto svetainėje, atlikęs viešąją konsultaciją su rinkos dalyviais ir kitais suinteresuotais asmenimis ir suderinęs šį aprašą su skirstomųjų tinklų operatoriumi.“

2. Siūloma įstatymo projekto 27 straipsnio 4

dalį išdėstyti taip: „4. Skirstomųjų tinklų operatorius, rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, savo nustatyta tvarka, skelbiama jo interneto svetainėje, vykdo viešąsias konsultacijas su rinkos dalyviais, derina šį aprašą su perdavimo sistemos operatoriumi, įvertina lankstumo paslaugų poreikį ir pagrįstai numato jų įsigijimo mastą ir tvarką. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai tvirtinti“

10. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17²⁷

2 10.

Projekto

27 straipsniu įstatymo projekto 40¹straipsnio 2 dalyje

siūloma nustatyti: „Taryba užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas <...>“. Tačiau iš vertinamos dalies nuostatos nėra aišku, kokiu būdu Taryba „užtikrina“. Jeigu turima omenyje, kad Taryba nurodytą užtikrinimo pareigą atlieka tvirtindama Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kaip tai nustatyta vertinamo straipsnio

5 dalyje, tai šios dalys turi būti atitinkami susietos tarpusavyje. Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą siūloma patikslinti, kokiais būdais Taryba užtikrina, „kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas“, nurodant į susijusius Tarybos priimamus sprendimus ir vykdomas kitas pareigas. Komiteto pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Taryba, priimdama šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, taip pat vykdydama šio įstatymo 39¹ straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas, užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, kartu užtikrinant nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę pirkti lankstumo paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti skirstomųjų tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą.“

11. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17²⁷

5 11.

Projekto

27 straipsniu įstatymo projekto 40¹straipsnio 5 dalyje

nurodytina kokiais atvejais ir kokiu pagrindu Taryba turėtų ar galėtų priimti atskirą sprendimą dėl lankstumo paslaugų įsigijimo, ar, galbūt, nurodytina, kad toks sprendimas turėtų būti priimamas visais atvejais. Pritarti Argumentai. Skirstomųjų tinklų operatorius savo iniciatyva turėtų teikti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą Tarybai patvirtinti. Kartu turėtų būti teikiamas pagrįstas prašymas, kuriame atskleidžiama, kad šiuo aprašu nustatoma tvarka – arba atitinkanti įstatymo projekto 29 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, arba nustatanti tam tikrus pirkimo ribojimus – užtikrina, kad tokių paslaugų pirkimas yra ekonomiškai efektyvus ir dėl tokio pirkimo neatsirastų didelių rinkos iškraipymų arba didesnė perkrova. Tuo pačiu siūloma nustatyti, kad pirkimo ribojimai gali būti patvirtinti Tarybos sprendimu Tarybos iniciatyva. Komiteto pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projekto 27 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisė įsigyti lankstumo paslaugas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nurodytu būdu ir jas naudoti gali būti ribojama tik Tarybos sprendimu, kuris priimamas Tarybos iniciatyva arba skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, jeigu tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai veiksmingas arba dėl tokio pirkimo atsirastų didelių rinkos iškraipymų arba didesnė perkrova.“

12. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17³⁶

37²² 12.

Projekto 36 straipsniu įstatymo projekto 48³ straipsnyje nurodytina, kokia tvarka Tarybai teikiami prašymai leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, kokia tvarka, kokias terminais šie prašymai nagrinėjami. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio reguliavimo. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma patikslinti 36 straipsnio

2 dalies nuostatas. Žr. Ekonomikos

komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat siūloma patikslinti

37 straipsnio 2 dalies

nuostatas. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17²⁸

7

13. Projekto

28 straipsniu teikiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje pateikiama nuoroda į

reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Svarstytina, ar neturėtų būti pateikta nuoroda į reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 5 ir

6 dalyse, nes šio straipsnio 4 dalyje yra nustatyta teisė teikti vartotojams

su vartotojo paklausos pokyčio valdymu ir paklausos telkimu susijusias paslaugas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 28 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti

reikalavimai mutatis mutandis taikomi nepriklausomo tiekėjo patronuojamosioms įmonėms, taip pat nepriklausomo tiekėjo patronuojančiajai įmonei ir jos patronuojamosioms įmonėms.“

14. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17³⁰

1

14. Projekto

30 straipsniu teikiamo įstatymo 43 straipsnio 14 dalyje vietoje žodžio

„neveikimo“ įrašytinas žodis „neveikimas“. Pritarti

Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Pakeisti 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.

Visuomeninis tiekėjas neprivalo vykdyti šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu tai padaryti trukdo nuo visuomeninio tiekėjo nepriklausančios aplinkybės, tarp jų valstybės veiksmai, trečiųjų kitų asmenų veiksmai ir (ar) neveikimas ar nenugalimos jėgos aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuomeninis tiekėjas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, visuomeninis tiekėjas, vartotojai ir (ar) tinklų operatoriai visapusiškai bendradarbiauja, siekdami pašalinti visuomeniniam elektros energijos tiekimui užtikrinti trukdančias aplinkybes. Vartotojams teikiamų visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugų patikimumo ir jų sąlygų priežiūrą bei kontrolę vykdo atlieka Taryba.“

15. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17³⁴

11

15. Projekto

34 straipsniu teikiamo įstatymo 48 straipsnio 12 11 dalyje

vartojamas terminas „standartizuota ryšio sąsaja“, kuris savaime nėra aiškus. Siūlytina šį terminą apibrėžti. Pritarti iš dalies Argumentai. Formuluotės

„standartizuota sąsaja“, „standartizuota ryšio sąsaja“ (angl. standardised

interface, standardised communication interface) teikiamame projekte vartojamos atkartojant Direktyvos (ES) 2019/944 20 straipsnio (a ir e punktų) nuostatas bendrąja prasme taip, kaip jos vartojamos komunikacijų ir elektroninių ryšių srityje. Direktyvoje (ES) 2019/944 tokia formuluotė nėra pateikiama kaip specialiai apibrėžiama sąvoka. Pavyzdžiui, Terminų banke pateikiamas terminas

„sąsaja“, kurio aprobuota apibrėžtis: „techninių priemonių, jų parametrų ir

(ar) programinės įrangos visuma, užtikrinanti ryšį tarp aparatūros, įrenginių ir (ar) elektroninių ryšių tinklų“.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme terminas

„elektroniniai ryšiai“ apibrėžiami taip: „signalų perdavimas laidinėmis,

radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis“. Todėl siekiant terminų aiškumo siūloma įstatymo projekto 48 straipsnio 11 dalyje vartojamą formuluotę „standartizuota ryšio sąsaja“ pakeisti į „standartizuota elektroninių ryšių sąsaja“. Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 34 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:

„11. Vartotojų prašymu per standartizuotą elektroninių ryšių sąsają

arba nuotoliniu būdu jiems arba jų įgaliotiems asmenims išmaniųjų apskaitos prietaisų užfiksuoti jų į elektros tinklą persiųstos elektros energijos ir jų suvartotos elektros energijos duomenys, laikantis šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teikiami lengvai suprantama forma ir neatlygintinai, kad būtų galima palyginti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus naudojant vienodus kriterijus.“

16. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17³⁶

37²²

16. Projekto

36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 2 dalyje

vartojama konstrukcija: „Taryba gali leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti <…>” (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad tokia normos konstrukcija įgalina daryti prielaidą, kad Taryba gali ir neleisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, net jei visos įstatyme nurodytas sąlygos įvykdytos.

Teigtina, kad teisinėje valstybėje, negali būti atvejų, kai nuo tam tikros institucijos nuomonės priklausytų įstatymo vykdymas ar nevykdymas. Todėl projekte turi būti aiškiai nustatyti visi atvejai, kai Taryba suteikia minėtą leidimą ir kai toks leidimas nesuteikiamas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoje žodžių „gali leisti“ įrašyti žodį

„leidžia“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 37

straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio 2 dalies reguliavimo. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma patikslinti 36 straipsnio

2 dalies nuostatas. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat siūloma patikslinti

37 straipsnio 2 dalies

nuostatas. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17³⁶

37²²

17. Projekto

36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 2 dalies

1 punkte nurodyta sąlyga siejama su įvykdytu konkursu, o šios dalies 3 punkte

• su teise vykdyti konkursą. Neaišku, ar turima omenyje vienas ir tas pats konkursas, ar du skirtingi konkursai. Jeigu turima omenyje tas pats konkursas, siekiant reguliavimo nuoseklumo, siūlytina 1 ir 3 punktus sukeisti vietomis. Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą, siūloma patikslinti 36 straipsnio

2 dalies nuostatas pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą

Nr. 2. Kadangi analogiškos nuostatos, skirtos skirstomųjų tinklų operatoriui, dėstomos 37 straipsnio 2 dalyje, tai šias nuostatas taip pat siūloma keisti atsižvelgiant į šią pastabą pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. 18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17³⁶

37⁵⁴ 18.

Projekto

36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 5 dalyje

siūloma nustatyti: „<...> Jeigu iš Tarybos atliktos viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius energijos kaupimo įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriaus veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba gali numatyti galimybę perdavimo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.“ Nėra aišku, kokiu būdu Taryba „užtikrina“ – įpareigoja, nurodo perdavimo sistemos operatoriui vykdyti energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkursą ar kokiu kitu būdu. Projektas tikslintinas. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio reguliavimo. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą įstatymo projekto 36 straipsnio

5 dalyje ir 37 straipsnio 4 dalyje siūloma aiškiai

nustatyti, kad Taryba įpareigoja tinklų operatorių vykdyti atitinkamus veiksmus. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymus atitinkamai Nr. 4. ir Nr. 5. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17³⁶

6

19. Projekto

36 straipsniu teikiamo įstatymo 48³ straipsnio 6 dalyje

nurodoma galutinio investavimo sprendimo priėmimo konkreti data - iki 2024 metų, o projekto 37 straipsniu teikiamo įstatymo 48⁴ straipsnio

5 dalyje pateikiama nuoroda į Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4

dalį. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina abiejuose straipsniuose suvienodinti galutinio investavimo sprendimo priėmimo termino nurodymo būdą– arba nurodyti konkrečią datą, arba pateikti nuorodą į atitinkamą Direktyvos (ES) 2019/944 straipsnį.

Pritarti Atsižvelgiant į pastabą įstatymo projekto 36 straipsnio 6 dalyje vietoje konkrečios datos siūloma pateikti nuorodą į atitinkamą Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatą. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17⁴⁴

1

20. Projekto

44 straipsniu teikiamo įstatymo 61¹ straipsnio 1 dalyje

pateikiama klaidinga nuoroda į 41 straipsnio 7 dalį. Nurodyta nuoroda tikslintina. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 44 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos

paklausą, turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų. Vartotojas turi teisę sudaryti tokią sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju arba su tiekėju, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje. Sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju vartotojas gali sudaryti be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo.“

21. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17⁴⁶

21. Projekto

46 straipsniu teikiamo įstatymo 64 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojamas

terminas „identifikuoja“ nėra tinkamas, nes neatspindi Tarybos veiksmo esmės. Siūlytina šias dalis apjungti į vieną dalį ir nustatyti: „4.

Jeigu Taryba nustato, kad taikant elektros energetikos sektoriaus politiką ir (ar) jos įgyvendinimo priemonę galėtų būti siekiama varžyti rinkos veikimo principais grindžiamą kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriaus taikomas priemones, taip pat priemones, kuriomis ketinama paveikti prekybos rinkoje rezultatus ar kitaip pažeisti veiklos elektros energijos rinkoje ir (ar) atskiruose jos segmentuose sąlygas, ji imasi visų, jos vertinimu, tinkamų veiksmų, kad nebūtų taikoma ta politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemonė arba, jeigu tai neįmanoma, siekia kuo labiau sumažinti jos poveikį teikiamiems pasiūlymams.“ Pritarti Argumentai. Atsižvelgiant į pastabą, siūlome įstatymo projekto 46 straipsnio 2 dalį dėstyti nurodytu būdu ir atsisakyti įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalies. Komiteto pasiūlymas: 1.Siūlome įstatymo projekto 46 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Papildyti 64 straipsnį 4 dalimi:

„4. „Jeigu Taryba nustato, kad taikant elektros

energetikos sektoriaus politiką ir (ar) jos įgyvendinimo priemonę galėtų būti siekiama varžyti rinkos veikimo principais grindžiamą kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriaus taikomas priemones, taip pat priemones, kuriomis ketinama paveikti prekybos rinkoje rezultatus ar kitaip pažeisti veiklos elektros energijos rinkoje ir (ar) atskiruose jos segmentuose sąlygas, ji imasi visų, jos vertinimu, tinkamų veiksmų, kad nebūtų taikoma ta politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemonė arba, jeigu tai neįmanoma, siekia kuo labiau sumažinti jos poveikį teikiamiems pasiūlymams. “

2. Siūlome išbraukti

Projekto 46 straipsnio 3 dalį: „3.

Papildyti 64 straipsnį 5 dalimi: „5. Jeigu Taryba identifikuoja, kad elektros energetikos sektoriuje taikoma politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemone galėtų būti naudojamasi siekiant varžyti kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ji imasi visų, jos vertinimu, tinkamų veiksmų, kad nebūtų taikoma ta politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemonė arba, jeigu tai neįmanoma, siekia kuo labiau sumažinti jos poveikį teikiamiems pasiūlymams.“

22. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17⁴⁸

3

22. Projekto

48 straipsnio 3 dalį siūlytina išdėstyti taip: „3. Buvusias 67

straipsnio 1¹ir 1² dalis laikyti 1² ir

1³ dalimis“. Pritarti

23. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17⁴⁸

4

23. Projekto

48 straipsnio 4 dalimi pakeisti teikiamo įstatymo 67 straipsnio 1² dalį, išdėstant ją nauja redakcija (kaip siūloma projekte). Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių

partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.
• d. p. 1. Valstybinė

energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29⁴⁸

3 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) įvertino Lietuvos Respublikos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbus Lietuvos Respublikos Seimui pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektus ir pagal kompetenciją teikia jiems pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad Taryba šiems projektams dėl Švarios energijos paketo perkėlimo yra teikusi pastabas ir savo 2021 m. balandžio 12 d raštu Nr. R2-(RPS)-2702 ir 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr.

R2-(RPS)-5571,

tačiau nebuvo atsižvelgta į kai kurias esmines pastabas, todėl dalis pastabų yra teikiama pakartotinai. Dėl tretinio rezervo kainų reguliavimo Atkreiptinas dėmesys, kad izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslauga užsakoma po tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono. Todėl šiai paslaugai teikti reikalingi ne visi gamintojai, bet tik tie, kurie neteiks tretinio aktyviosios galios rezervo. Todėl perdavimo sistemos operatorius atskirai neskelbia informacijos, kad reikės visų asmenų, galinčių teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir

(ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas, pajėgumų. Taip pat Taryba 2019 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. O3E-41 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios paslaugų rinkų tyrimo rezultatų“ konstatavo, kad tretinio rezervo paslaugos reguliavimas taikomas tuo atveju, kai reikia visų tiek tretinio aktyviosios galios rezervo, tiek izoliuoto darbo paslaugą užtikrinančių įrenginių. Tarybos nuomone, šiame straipsnyje neįtvirtinus aiškios procedūros, kada taikomas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir

(ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugos reguliavimas, gali kilti rizika, jog bus pažeisti vartotojų interesai mokėti už perdavimo sistemos operatoriaus įsigyjamas papildomas paslaugas mažiausią kainą, kadangi Tarybai nebūtų suteikta teisė reguliuoti šios paslaugos kainas. Todėl Taryba siūlo pakeisti 67 straipsnio 1¹ dalį, laikyti ją nauja 1² dalimi ir išdėstyti taip (paliekant tretinį rezervą, kaip ir įtvirtinta aktualioje, dabar galiojančioje, Elektros energetikos įstatymo redakcijoje): „1².

Asmenų, kurie teikia šias papildomas paslaugas – izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo – kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai perdavimo sistemos operatorius gauna pasiūlymą teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas tik iš vieno asmens ar kelių asmenų, kurie yra susiję asmenys, arba kai elektros energetikos sistemos veikimui užtikrinti yra reikalingi visų asmenų, galinčių teikti tretinį aktyviosios galios rezervą ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas, pajėgumai, ir atvejį, nurodytą šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kai perdavimo sistemos operatorius informuoja asmenį ir Tarybą, kad asmuo su perdavimo sistemos operatoriaus nurodytu elektros energetikos įrenginiu turi teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas. Šioje dalyje nurodytų reguliuojamų papildomų paslaugų kainos įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.“ Nepritarti Siūloma nepritarti, kadangi suformuluotas pasiūlymas nėra korektiškas – asmenys negali būti kartu ir galintys teikti tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugas, ir galintys teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas.

Pastebėtina, kad pastaboje nurodyta, jog asmenys, kurie yra laimėję aukcioną ir teikia tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugas, negali teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29⁶⁴ Dėl su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų (sisteminių) paslaugų įsigijimo nuo 2022 m. Pažymėtina, kad, kai bus priimtas paketas (2021-ųjų metų IV ketv.), PSO jau bus užsisakęs su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas (angl. non-frequency ancillary services) 2022-iems metams pagal Elektros tinklų naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“[1] (toliau – Elektros tinklų naudojimo taisyklės), ir sudaręs sutartis su paslaugų teikėjais dėl šių paslaugų teikimo. Taip pat, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 17 dalyje nustatytu terminu (spalio 20 d.), šių paslaugų įsigijimo sąnaudos bus įtrauktos į sisteminių paslaugų kainą ir jau bus patvirtintos 2022-iems metams (izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslauga). Šiuo metu visas nuostatas dėl šioms paslaugoms keliamų reikalavimų ir įsigyjamų apimčių nustato būtent Elektros tinklų naudojimo taisyklės.

Taip pat pažymėtina, kad yra reikalinga išplėstinė analizė dėl tokių paslaugų įsigijimo koncepcijos ir išsami aprašo viešoji konsultacija su rinkos dalyviais siekiant perkelti naujus Direktyvos keliamus kriterijus dėl šių paslaugų įsigijimo (produktai turi būti įsigyjami rinka grįstu būdu, nebent Taryba suteikia išimtį dėl kitokio įsigijimo būdo, ir t. t.). Atkreipiamas dėmesys, kad po antrosios paketo viešosios konsultacijos

2021 m. gegužės 24 d. paskelbtame EEĮ projekte[2] buvo numatyta šio

dokumento parengimo data – 2022 m. liepos 1 d., todėl ir rinkos dalyviai objektyviai neturėjo pakankamai laiko pasiruošti pakeitimams nuo 2021 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nebūtų teisinių ir praktinių galimybių taikyti PSO parengtos ir Tarybos patvirtintos tvarkos, nepažeidžiant rinkos dalyvių interesų. Todėl straipsnyje dėl įstatymo įsigaliojimo siūloma nustatyti, kad papildomos paslaugos pagal Tarybos patvirtintą Prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą įsigyjamos nuo 2023 m. sausio 1 d. (nes tokios paslaugos šiuo metu yra užsakomos į priekį kalendoriniams metams). Pritarti Atsižvelgiant į pastabą patikslinta įstatymo projekto 64 straipsnio

14 dalies formuluotė, žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą

Nr. 10. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29³⁶

2 Dėl perdavimo sistemos operatoriaus teisės valdyti kaupimo įrenginius (1) Svarbu pažymėti, kad vienas iš svarbiausių Direktyvos (ES) 2019/944 (toliau – Direktyva) tikslų yra išvengti perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) ir asmenų, vykdančių tiekimo veiklą, interesų konflikto. Pvz., kad visiems ūkio subjektams ir verslui būtų sudarytos sąlygos veikti vienodoje konkurencinėje aplinkoje ir atlikti investicijas į gamybos ir kaupimo įrenginius.

Atitinkamai, PSO neturi vykdyti tiekimo veiklos ir taip užimti dalį tiekimo rinkos, kurioje galėtų konkuruoti rinkos sąlygomis vystomi kaupimo ir kiti projektai. Pažymėtina, kad šiuo metu PSO vysto 1 MW kaupimo projektą, todėl perkėlus Direktyvą turi būti numatytos aiškios veiklos sąlygos, kaip šios baterijos turėtų būti atiduodamos rinkai, ar išimtys, pagal kurias jas toliau galėtų vystyti PSO. Tarybos nuomone, Projekte nėra įtvirtintos aiškios ir sklandžios procedūros, kada PSO suteikiamas leidimas valdyti kaupimo įrenginius. Netinkamai ar netiksliai perkėlus Direktyvą gali kilti rizika, jog bus pažeisti PSO ir rinkos dalyvių, siekiančių investuoti į kaupimo įrenginius, interesai. Visų pirma, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlome:

1) Aiškiai išskirti, kad pagal Direktyvos 54 str. 2 d. egzistuoja dviejų tipų leidimai (išimtys) PSO valdyti kaupimo įrenginius:

1. Jeigu

įrenginys yra integruotas komponentas, suteikiama išimtis, jeigu Taryba konstatuoja, kad jis yra integruotas komponentas (vienas kriterijus, paprasta procedūra). 2. Jeigu įrenginys nėra integruotas komponentas, tai išimtis suteikiama, jeigu jis atitinka 3 įvardintus kriterijus (konkurso atlikimas, įrenginių. teikiančių papildomas (sistemines) paslaugas. rinkoje trūkumas, Tarybos pareiga derinti konkurso sąlygas ir tvirtinti konkurso rezultatus). Visų antra, būtina tikslinti antrojo tipo išimties procedūrą, numatant, koks asmuo turi pareigą rengti konkursą (nes šiuo metu 2 dalyje niekam nepavesta tokia kompetencija, nors 3 dalyje netiesiogiai nurodoma, kad konkursą galimai rengia PSO), detalizuoti, kokius sprendimus priima Taryba (priima individualius teisės aktus – derina arba ir (ar) tvirtina dokumentus). Taip pat Projekto 48³ straipsnio 2 dalies 1 punktas iš dalies dubliuoja 3 punktą.

Pažymėtina, kad Tarybos ir operatoriaus atliekami veiksmai ir derinimo dokumentų procedūra turi būti aiškiai apibrėžta. Veiksmai, kuriuos atlieka Taryba, yra dokumentų derinimas arba dokumentų tvirtinimas, kurie yra priimami Tarybos nutarimais (individualiais teisės aktais) kolegialiu Tarybos sprendimu (nutarimu). Pažymėtina, kad dėl Energetikos įstatyme įtvirtinto kolegialumo principo Taryba negali dokumentų derinti, siųsdama raštus. Dokumentų peržiūrėjimas, vertinimas, pastabų teikimas ir išvada apie tokių dokumentų taikytinumą (angl. applicability) yra atliekamas derinant arba tvirtinant dokumentus, todėl šiame straipsnyje siūlome vartoti konkrečias sąvokas – „derinti“ ir „tvirtinti“. Taip pat siūloma atsisakyti 3 punkte nustatytos pareigos suteikti leidimą vykdyti konkursui, kaip perteklinės, kadangi konkursas ir taip būtų vykdomas pagal Tarybos suderintas sąlygas (patvirtintą konkurso sąlygų aprašą). 2) Apibendrinus siūlome aiškiai išdėstyti procedūrą dėl išimties suteikimo, nustatyti, kad:

Taryba turi pareigą:

a) Derinti 48³ str. 2 d. 1 p. įtvirtintą konkurso sąlygų aprašą;

b) Tvirtinti konkurso rezultatus.

c) Tvirtinti (suteikti) išimtį PSO. PSO turi pareigą:

a) Rengti ir teikti Tarybai derinti 48³ str. 2 d. 1 p. įtvirtintą konkurso sąlygų aprašą;

b) Teikti Tarybai tvirtinti konkurso rezultatus. 3) Pažymėtina, kad Projekte Direktyvos 2 str. 9 d. sąvoka „elektros energijos rinkos“ yra blogai išversta. Atkreipiamas dėmesys, kad EEĮ projekte sąvokų straipsnyje sąvoka „electricity markets“ verčiama kaip „elektros energijos rinkos segmentai“. Todėl projekte siekiant apimti visas rinkas, kurioms ir turėtų būti taikomos nuostatos, ir siekiant išvengti blogo Direktyvos perkėlimo, prašome sąvokas visame projekte vartoti nuosekliai. Siūlome pakoreguoti EEĮ 48³ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

36 straipsnis.

Įstatymo papildymas 48³ straipsniu Papildyti Įstatymą 48³ straipsniu:

„48³ straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus teisės

į energijos kaupimo įrenginius

<...>

2. Pagal perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstą prašymą Taryba gali

leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu:

1) Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginių, juos plėtoti, valdyti arba eksploatuoti, arba jeigu inter alia yra įvykdytos visos šios sąlygos:

• 12) įvykdžius atvirą, skaidrų ir pagal iš anksto su Taryba suderintas

nediskriminuojančias sąlygas konkursą, kurį peržiūri kai perdavimo sistemos operatoriui po jo atlikto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygų aprašą derina ir kurio rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

23) energijos kaupimo įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatorius galėtų įvykdyti savo pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje rinkos segmentuose;

34) Taryba įvertino ir patvirtino, kad perdavimo sistemos operatoriui būtina turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokius energijos kaupimo įrenginius, iš anksto atliko konkurso taikymo ir sąlygų vertinimą ir leido jį vykdyti.

Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginių, juos plėtoti, valdyti arba eksploatuoti, arba jeigu inter alia yra įvykdytos visos šios sąlygos:

• 12) įvykdžius atvirą, skaidrų ir pagal iš anksto su Taryba suderintas

nediskriminuojančias sąlygas konkursą, kurį peržiūri kai perdavimo sistemos operatoriui po jo atlikto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygų aprašą derina ir kurio rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

23) energijos kaupimo įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatorius galėtų įvykdyti savo pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje rinkos segmentuose;

34) Taryba įvertino ir patvirtino, kad perdavimo sistemos operatoriui būtina turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokius energijos kaupimo įrenginius, iš anksto atliko konkurso taikymo ir sąlygų vertinimą ir leido jį vykdyti. Pritarti iš dalies Nurodytos įstatymo projekto nuostatos, patikslintos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, aiškiau nustato atvejus, kuomet Taryba suteikia leidimą tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr 2.

Kadangi elektros energijos rinka apibrėžiama per jos segmentus, t. y. per santykių visumą, kuri susiklosto, be kita ko, vykdant veiklą elektros energetikos sektoriuje ir teikiant prekybos pasiūlymus viename ar keliuose rinkos segmentuose, t. y. veikiant elektros energijos rinkos segmentuose, tai siūlomas pakeitimas (vietoje „elektros energijos rinka“ naudoti „elektros energijos rinkos segmentai“) nėra tikslingas. 4. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29³⁶

6 Dėl perdavimo sistemos operatoriaus teisės valdyti kaupimo įrenginius (3)

• 1) Atsižvelgus į tai, kad neaišku (ir dviprasmiška), nuo kurios sakinio vietos

prasideda šalutinis sakinys, siūlome performuluoti aiškiai išdėstant mintį, kad 5 dalies nuostatos, kaip įtvirtinta Direktyvoje, netaikomos:

a) Netaikoma visiškai integruotiems tinklo komponentams (visada netaikoma) arba

b) naujiems energijos kaupimo įrenginiams – elektros akumuliatoriams jų įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu, dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki 2024 metų, kai tenkinamos žemiau išvardintos 4 sąlygos (pvz., jeigu 2023 m. priimamas sprendimas investuoti į įrenginį, kurio nusidėvėjimo periodas yra 15 metų. Tai 5 dalies nuostatos netaikomos visų 15 metų laikotarpiui, kai tenkinamos 4 sąlygos). 2) Pažymėtina, kad Projekte Direktyvos 2 str. 9 d. sąvoka „elektros energijos rinkos“ yra blogai išversta. Pažymėtina, kad EEĮ projekte 2 straipsnyje Direktyvos sąvoka „electricity markets“ verčiama kaip „elektros energijos rinkos segmentai“. Todėl projekte siekiant apimti visas rinkas, kurioms ir turėtų būti taikomos nuostatos, ir siekiant išvengti blogo Direktyvos (ES) 2019/944 perkėlimo, siūlome sąvokas visame projekte vartoti nuosekliai. Siūlymai pakoreguoti EEĮ 48³ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos integruotiesiems

elektros tinklo komponentams arba.

Taip pat netaikomos naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki 2024 metų, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu su sąlyga, kad tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:

1) yra prijungiami prie elektros perdavimo tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) yra integruoti į perdavimo sistemą;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros perdavimo tinklų saugumo atkūrimui įvykus nenumatytam atvejui elektros tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant įprastinį perskirstymą;

• 4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje

rinkos segmentuose, įskaitant balansavimą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabą siūloma tikslinti įstatymo projekto 36 straipsnio 6 dalies nuostatos nuostatas, kad būtų aiškiai atskirti du atvejai, kuriais netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6. Kadangi elektros energijos rinka apibrėžiama per jos segmentus, t. y. per santykių visumą, kuri susiklosto, be kita ko, vykdant veiklą elektros energetikos sektoriuje ir teikiant prekybos pasiūlymus viename ar keliuose rinkos segmentuose, t. y. veikiant elektros energijos rinkos segmentuose, tai siūlomas pakeitimas (vietoje „elektros energijos rinka“ naudoti „elektros energijos rinkos segmentai“) nėra tikslingas. 5. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29³⁷

2⁵ Dėl skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės valdyti kaupimo įrenginius Siūlome skirstomųjų tinklų operatoriaus (toliau – STO) atveju atlikti analogiškus pakeitimus, kaip pateikta 3–4 pastaboje.

Papildomai pažymėtina, kad finansuose sąvoka „depreciation period“ yra verčiama, kaip nusidėvėjimo laikotarpis /periodas. Šis redakcinis netikslumas po viešosios konsultacijos buvo ištaisytas 48³ straipsnyje, reglamentuojančiame perdavimo sistemos operatoriaus teises valdyti kaupimo įrenginius, tačiau netikslumas liko 48⁴ straipsnyje. Siūlome pakoreguoti EEĮ 48⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

37 straipsnis. Įstatymo papildymas 48⁴

straipsniu Papildyti Įstatymą 48⁴ straipsniu: „48⁴ straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės į energijos kaupimo įrenginius

1. Skirstomųjų tinklų operatorius negali turėti

nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. 2. Pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstą prašymą Taryba gali leisti skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu:

• 1) Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji

elektros tinklo komponentai.

Taryba stebi ir vertina energijos kaupimo įrenginių plėtrą ir gali leisti skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, arba jeigu inter alia yra įvykdytos visos šios sąlygos:

12) įvykdžius atvirą, skaidrų ir pagal iš anksto su Taryba suderintas nediskriminuojančias sąlygas konkursą, kurį peržiūri kai skirstomųjų tinklų operatoriui po jo atlikto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygų aprašą derina ir kurio rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

23) energijos kaupimo įrenginiai būtini, kad skirstomųjų tinklų operatorius galėtų įvykdyti savo teisės aktuose nustatytas pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus skirstymo sistemos eksploatavimo, o įrenginiai nėra naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje rinkos segmentuose;

34) Taryba įvertino ir patvirtino, kad skirstomųjų tinklų operatoriui būtina turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokius energijos kaupimo įrenginius, iš anksto atliko konkurso taikymo ir sąlygų vertinimą ir leido jį vykdyti. 3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų skirstomųjų tinklų operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą. 4. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius.

Jeigu iš Tarybos atliktos viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba gali numatyti galimybę skirstomųjų tinklų operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę. 5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma integruotiesiems elektros tinklo komponentams arba.

Taip pat netaikomos naujų energijos kaupimo įrenginių (elektros akumuliatorių), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, įprastu nuvertėjimo nusidėvėjimo laikotarpiu su sąlyga, kad tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) yra:

1) prijungiami prie elektros skirstomųjų tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) integruoti į skirstomuosius tinklus;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros skirstomųjų tinklų saugumo atkūrimui įvykus nenumatytam atvejui tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant perskirstymą;

4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje rinkos segmentuose, įskaitant balansavimą.“ Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalies nuostatos, patikslintos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, aiškiau nustato atvejus, kai Taryba suteikia leidimą tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. Atsižvelgiant į pastabą, siūloma tikslinti 37 straipsnio

5 dalies nuostatas, kad būtų aiškiai atskirti du

atvejai, kuriais netaikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 7. Kadangi elektros energijos rinka apibrėžiama per jos segmentus, t. y. per santykių visumą, kuri susiklosto, be kita ko, vykdant veiklą elektros energetikos sektoriuje ir teikiant prekybos pasiūlymus viename ar keliuose rinkos segmentuose, t. y. veikiant elektros energijos rinkos segmentuose, tai siūlomas pakeitimas (vietoje „elektros energijos rinka“ naudoti „elektros energijos rinkos segmentai“) nėra tikslingas. 6.

6. Valstybinė

energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29⁶

11 Dėl PSO ir STO teisės valdyti kaupimo įrenginius Atsižvelgus į 3–4 pastabas, atitinkamai siūlome numatyti nuostatas dėl tokių dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo EEĮ 9 str. ir straipsniuose, reglamentuojančiame PSO ir STO pareigas. 1. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 42 punktu: „42) derina tinklų operatorių parengtas privalomas šio įstatymo 48³ straipsnio

3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų

konkursų sąlygų aprašą;“

2Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 43 punktu:

„43) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus šio įstatymo 48³ straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio

3 dalyje numatytų konkursų rezultatus;“

3Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 44 punktu:

„44) suteikia šio įstatymo 48³ straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą leidimą perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius“

4. Keičiant 31 straipsnį numatyti šias perdavimo sistemos operatoriaus

pareigas:

„rengia ir teikia Tarybai derinti šio įstatymo 48³

straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų konkursų sąlygų aprašą;“

5Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 43 punktu:

„43) organizuoja ir teikia Tarybai tvirtinti šio įstatymo 48³

straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų konkursų rezultatus;“

6. Keičiant 39 straipsnį numatyti šią skirstomųjų tinklų operatoriaus

pareigą:

„rengia ir teikia Tarybai derinti šio įstatymo 48³

straipsnio 3 dalyje ir (ar) 48⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų konkursų sąlygų aprašą;“

7. Taip pat, atsižvelgus, kad pagal aukščiau pateiktas pastabas 48³

straipsnis dėstomas naujomis formuluotėmis, siūloma papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju punktu, taip perkeliant Direktyvos 59 straipsnio 1 dalies v punktą:

„v) stebėti investavimą į gamybos ir kaupimo pajėgumus siekiant

užtikrinti tiekimo saugumą;“ Siūloma papildyti 9 straipsnio 3 dalį 44 punktu ir jį išdėstyti taip: 3.

Taryba: <...>

„44) stebi ir vertina investavimą į elektros energijos

gamybos ir energijos kaupimo įrenginius siekdama užtikrinti tiekimo saugumą;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio

2 dalies patikslinimus, kuriais atsižvelgiama į Teisės departamento

pastabas, ir iš dalies atsižvelgiant į šią pastabą, siūloma tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalimi Tarybai nustatomas pareigas, susijusias su 48³ ir 48⁴ straipsnių nuostatų įgyvendinimu. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. Įstatymo projekte

36 straipsnyje ir 37 straipsnyje dėstomos nuostatos dėl tinklų operatorių

veiksmų, kurie vykdomi jų iniciatyva, siekiant įgyti energijos kaupimo įrenginius. Šie veiksmai yra privaloma sąlyga, kad būtų jiems suteikta teisė turėti, valdyti ar eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius. Šie veiksmai (pareigos) yra vienkartinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo šiuos veiksmus nustatyti kaip nuolatines tinklų operatorių pareigas kituose įstatymo projekto 20 ir 24 straipsniuose. 7. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29²⁸

6⁴ Dėl projekto prieštaravimo 2017 m. lapkričio 23 d.

Komisijos reglamentui (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (toliau – Balansavimo kodeksas)

41 straipsnio 6 dalies 4 punktu siūloma, kad

nepriklausomas tiekėjas arba jo už balansą atsakinga šalis (angl. balance responsible party; toliau – BRP) atskirai atsako ir atsiskaito už disbalansą, sukeltą nepriklausomam tiekėjui vykdant tiekimo veiklą, taip pat teikiant šio straipsnio 5 dalyje numatytas su paklausos telkimu susijusias paslaugas ir vykdant nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą. Pažymėtina, kad toks siūlymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat didina perdavimo sistemos operatoriaus patiriamas administracines sąnaudas, susijusias su balansavimo veikla. EEĮ projekto 41 straipsnio 6 dalies 4 punktas prieštarauja Reglamento (ES) 2017/2195 54 straipsnio 3 ir 4 dalims, Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER)

2020 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 18/2020 „Dėl pagrindinių

atsiskaitymo už disbalansą principų harmonizavimo“ (angl. Harmonisation of the Main Features of Imbalance Settlement), parengto pagal Balansavimo kodekso 52 straipsnio 2 dalį (toliau – ACER sprendimas), 3 straipsnio 1 daliai ir 4 straipsnio 1 daliai[³]. Tai patvirtina ir ENTSO-E paskelbtas aiškinamasis dokumentas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad vienos galutinės pozicijos principas panaikins reikalavimus BRP atskirai išskirti disbalanso kiekius, sąlygotus gamybos energijos mainų dėl tarpvalstybinių jungčių, vartojimo, gamybos ar kaupimo įrenginių[⁴]. Pažymėtina, kad telkėjai, vykdydami reagavimo į paklausą (angl. demand response) veiklą, būtent ir valdys įrenginius, mažindami vartojimą ar kraudami kaupimo įrenginius. Balansavimo kodekso 54 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad: „3.

Kol bus įgyvendintas pasiūlymas pagal 52 straipsnio 2 dalį, kiekvienas PSO apskaičiuoja už balansą atsakingos šalies galutinę poziciją vienu iš šių metodų:

a) už balansą atsakinga šalis turi vieną galutinę poziciją, lygią jos išorės prekybos planų ir vidaus prekybos planų sumai;

b) už balansą atsakinga šalis turi dvi galutines pozicijas: pirmoji lygi jos išorės prekybos planų ir vidaus prekybos planų, susijusių su gamyba, sumai, o antroji – jos išorės prekybos planų ir vidaus prekybos planų, susijusių su vartojimu, sumai;

c) kai taikomas centrinio skirstymo modelis, už balansą atsakinga šalis kiekviename disbalanso rajone gali turėti kelias galutines pozicijas, lygias elektros energijos gamybos objektų gamybos grafikams arba apkrovos objektų vartojimo grafikams. 4. Kiekvienas PSO nustato taisykles, pagal kurias:

a) apskaičiuojama galutinė pozicija;

b) nustatomas paskirtas kiekis;

c) nustatoma disbalanso pataisa pagal 49 straipsnį;

d) apskaičiuojamas disbalansas;

e) už balansą atsakinga šalis reikalauja perskaičiuoti disbalansą.“ Paaiškiname, kad pagal pastarųjų straipsnių reikalavimus BRP disbalanso mokestis nuo 2022 m. sausio 15 d. turi būti nustatomas tik pagal jos vieną galutinę poziciją, t. y. įvertinus visų jos portfeliui priskirtų klientų ir įrenginių kiekius. Principą dėl dviejų galutinių pozicijų bus leidžiama turėti tik iki 2022 m. sausio 15 d., kol dar nebuvo keliamas reikalavimas įgyvendinti ACER sprendimą pagal Balansavimo kodekso 52 straipsnio 4 dalį. Tuo tarpu, ACER sprendimą LITGRID AB pagal viešajai konsultacijai paskelbtą atnaujintą disbalanso sutarties projektą numato įgyvendinti laiku – nuo

2022 m. sausio 1 d. Todėl siūlymas atskirai skaičiuoti BRP

disbalansą, sukeltą dėl telkimo veiklos, taip pat neatitinka LITGRID ruošiamos standartinės disbalanso pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų ir greitu metu negalėtų būti įgyvendintas ar įdiegtas.

Taip pat pagal Balansavimo kodekso 54 straipsnio 4 dalis a punktą, galutinės pozicijos nustatymo principą nustato PSO. Todėl imperatyvas, nustatytas įstatyme, prieštarauja šiam principui, nes nustatyti atsiskaitymo už disbalansą sąlygas yra PSO ir nacionalinių reguliavimo institucijų funkcija, kylanti iš reglamento. Taip pat standartines disbalanso sutarčių sąlygas rengia PSO ir tvirtina Taryba pagal Balansavimo kodekso 18 straipsnio 1 dalies b punktą. Derinimo pažymoje po antrosios viešosios konsultacijos pastabų nurodyta: „Neatsižvelgta Pažymėtina, kad su rinkos dalyviais, tinklų operatoriais ir Taryba buvo aptartas ir suderintas šis modelis. Tai veiklų atskyrimo principu pagrįsta formuluotė. Taip siekiama užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas nepriklausomą telkimą vykdantiems rinkos dalyviams. Be to, Direktyvoje yra numatyta galimybė, kuria ateityje gali prireikti pasinaudoti: „Valstybės narės gali reikalauti, kad elektros energijos įmonės arba dalyvaujantys galutiniai vartotojai mokėtų finansines kompensacijas kitiems rinkos dalyviams ar rinkos dalyvių už balansavimą atsakingoms šalims, jei reguliavimo apkrova aktyvavimas daro tiesioginį poveikį tiems rinkos dalyviams ar už balansavimą atsakingoms šalims. Tokia finansinė kompensacija neturi būti sudaromos kliūtys patekti į rinką telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams arba kliūtys lankstumui. Tokiais atvejais tokia finansinė kompensacija griežtai apribojama ir tik padengia išlaidas, kilusias reguliavimo apkrova aktyvavimo metu, kurias patiria dalyvaujančių vartotojų tiekėjai arba tiekėjų už balansą atsakingos šalys.

Nustatant kompensacijos apskaičiavimo metodą galima atsižvelgti į nepriklausomų telkėjų kitiems rinkos dalyviams teikiamą naudą ir tokiu atveju gali būti reikalaujama, kad telkėjai arba dalyvaujantys vartotojai prisidėtų prie tokios kompensacijos, bet tik tuo atveju ir ta apimtimi, kuria nauda visiems tiekėjams, vartotojams ir jų už balansą atsakingoms šalims neviršija patirtų tiesioginių išlaidų. Apskaičiavimo metodą turi patvirtini reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija.“ Atsižvelgiant į tai, vertinimui gali būti reikalingi telkimo veiklą duomenys, siekiant įvertinti jo naudą.“ Pažymėtina, kad siekiant surinkti statistinius duomenis, kurie būtų naudojami dėl kompensacijų nustatymo, EEĮ projekte būtų pakankama nustatyti reikalavimą BRP atskirti tiekėjo ir telkėjo sukeltą disbalanso kiekį informaciniais /skaidrumo tikslais. Pažymėtina ir tai, kad pagal verslo priežiūros logiką, iš rinkos dalyvių negalima rinkti duomenų ir ataskaitų, kurie nėra naudojami ir kol nėra priimti atitinkami teisės aktai. Taigi, deleguojamam tikslui pasiekti užtektų prieš tai įvardinto reikalavimo. Siūloma pakeisti 41 straipsnio 56 dalies punktą ir jį išdėstyti taip:

4) nepriklausomas tiekėjas arba jo už balansą atsakinga šalis atskirai atsako ir atsiskaito atskirai tvarko apskaitą už disbalansą, sukeltą nepriklausomam tiekėjui vykdant tiekimo veiklą, taip pat teikiant šio straipsnio 5 dalyje numatytas su paklausos telkimu susijusias paslaugas ir vykdant nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą“. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, patikslintas įstatymo projekto 28 straipsnio 6 dalies 4 punktas. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8. 8.

8. Valstybinė

energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29⁶⁴ Dėl modernizavimo kriterijų dėl gamintojų prijungimo prie tinklų Pažymėtina, kad šiuo metu nėra tiksliai reglamentuotos situacijos, pagal kurias būtų galima objektyviai nustatyti, kada gamybos modulis laikytinas esamu ar kada nauju elektros energijos gamybos moduliu ir kada tampa privaloma taikyti 2016 m. balandžio

14 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/631[⁵] dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi

generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai (pvz., 1) vėjo jėgainių parke, nekeičiant prijungimo taško, įrengiami papildomi elektros energijos gamybos pajėgumai, nekeičiant generuojamos į tinklus galios; 2) A, B tipo elektrinėse didinama esamų modulių generavimo galia; 3) iš esmės rekonstruojama, keičiama elektrinės valdymo sistema; 4) įrengtosios galios ir leistinos generuoti galios sąvokų traktavimas teisės aktuose.). Tokios situacijos sukelia neapibrėžtumą gamintojams ir turi neigiamą įtaką gamybos pajėgumų plėtrai ir tinklo saugumui ir patikimumui Lietuvoje. Atsižvelgus į tai, kad paketo tikslas yra suderinti nacionalinių teisės aktų nuostatas su tinklų kodeksais, siūlome projekte pasinaudoti valstybės narės teise perkelti pastarojo tinklo kodekso 4 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą: „4. <...> Valstybė narė gali numatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis reguliavimo institucija gali nustatyti, ar elektros energijos gamybos modulis laikytinas esamu ar nauju elektros energijos gamybos moduliu.“ Taigi, reikalinga nustatyti vientisą metodiką, kuri reglamentuotų tokias situacijas. Tokia metodika, Tarybos nuomone, galėtų būti kitos jau galiojančios metodikos / dokumento dalimi. Pažymėtina ir tai, kad Reglamento (ES) 2016/631 7 straipsnio 7 dalyje numatyta metodika ir aiškus jos rengimo ir konsultavimo su rinkos dalyviais procesas. Atsižvelgus į tai, siūlome įstatymą papildyti nauju 31 straipsnio 1 dalies 34 punktu ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis.

Perdavimo sistemos operatoriaus pareigos Perdavimo sistemos operatorius privalo:

<...>

34) rengdamas metodiką dėl bendrųjų techninių reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2016/631 7 straipsnio

7 dalį, jame įtvirtina atvejus, kada elektros energijos gamybos modulis

laikytinas esamu, o kada nauju elektros energijos gamybos moduliu. Perdavimo sistemos operatorius šią metodiką rengia ir teikia tvirtinti Tarybai Reglamento (ES) 2016/631 nustatyta procedūra.“ Siūloma nustatyti nuostatą dėl šio straipsnio įsigaliojimo: Iki 2022 gruodžio 31 d. PSO parengia ir pateikia tvirtinti Tarybai projektą, įtvirtintą šio įstatymo 31 straipsnio

1 dalies 34 punkte. Pritarti iš

dalies Siūloma iš esmės pritarti pasiūlymui papildyti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalį siūlomomis nuostatomis, tačiau numatyti jų įsigaliojimo datą 2023 m. sausio 31 d., t. y. nuo naujų kalendorinių metų, kad atitinkamai iki pasiūlyme nurodytos datos – 2022 m. gruodžio 31 d. būtų priimti šios nuostatos įgyvendinimui reikalingi teisės aktai. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 10. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29⁴⁸

8⁷ Dėl įrenginių prijungimo prie tinklų Siūloma keisti punkto struktūrą, nes šiuo metu esanti formuluotė suponuoja, kad jei per 3 metus bus pateikiamas statinio registravimo dokumentas, jam kompensacija skaičiuojama nuo sumokėto 50 proc. įkainio, o ne 100 proc. įkainio. Atsižvelgus į tai, 67 straipsnio 7 dalies 7 punktą siūloma išdėstyti taip:

„7) vartotojai, siekiantys pirmą kartą prijungti elektros

įrenginius statiniuose, kuriems elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo momentu leidimas statyti naują statinį nėra privalomas, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.

Jeigu vartotojas per 3 metus nuo prijungimo paslaugos užbaigimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, skirstomųjų tinklų operatorius šiam vartotojui Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio; tuo atveju, kai prijungiami pažeidžiamo vartotojo elektros įrenginiai, – 80 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio;

Vartotojai, kurie kreipdamiesi dėl prijungimo paslaugos suteikimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, pažeidžiami vartotojai – 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.“ Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūlome patikslinti įstatymo projekto 67 straipsnio 7 dalies 7 punkto formuluotę. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 11. 10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29⁴⁸

10 Dėl įrenginių prijungimo prie tinklų Reikalingas šio straipsnio papildymas, nes kaupimo įrenginio savininkas moka ne tik 100 proc., bet ir 50 proc. įmokos.

Priešingu atveju toks jungiamas kaupimo įrenginio savininkas skirstomųjų tinklų operatoriui padengs 50 proc. sąnaudų, o STO perdavimo tinklų operatoriui turės padengti 100 proc., t. y. 50 proc. daugiau. Atsižvelgus į tai siūlome pakeisti 67 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos,

nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo tinklų naudotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, o nurodytos šio straipsnio 7² dalyje, – perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su skirstomųjų tinklų įrengimu statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai). Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas tinklų naudotojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo ar energijos kaupimo įrenginio savininko elektros įrenginius, arba 10 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 50 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 4 punkte, elektros įrenginius arba energijos kaupimo įrenginio savininko elektros įrenginius, kai šis pagal šio straipsnio 7 dalies 8 punktą moka 50 procentų sąnaudų.

Šio straipsnio 7² dalyje nurodytu atveju skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 12. 11. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29²⁴

2 Dėl pasinaudojimo tinklais apribojimų Atkreipiamas dėmesys, kad siūloma 39 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pasinaudojimo STO tinklais sąlygų yra dėstoma tais pačiais žodžiais, kaip ir 31 straipsnio 2 dalis dėl pasinaudojimo PSO tinklais sąlygų, nepaisant to, kad pagal teisės aktų reikalavimus PSO ir STO yra keliami skirtingi reikalavimai, t. y. neatsižvelgiama į STO veiklos specifiką. Pažymėtina, kad ypač svarbu užtikrinti, kad operatoriai taikytų kuo mažiau apribojimų dėl prisijungimo prie tinklo arba kad tokių apribojimų išvis netaikytų, todėl ypač svarbu nustatyti aiškiais ir nediskriminacines procedūras dėl pasinaudojimo tinklu.

Pvz., siekiant išvengti situacijų, kad operatorius atsisakymą pasinaudoti tinklu motyvuotų netiksliai apibrėžtais techniniais ar ekonominiais motyvais. Pagal Direktyvos 42 str. 2 d. reikalavimas dėl prijungimo apribojimų atlikti ekonominį efektyvumo vertinimą taikomas tik PSO. STO toks reikalavimas nėra taikomas, todėl tokio reikalavimo STO atveju siūlome neįvirtinti šiame straipsnyje, nes toks reikalavimas gali sukelti neproporcingai didelę administracinę naštą tinklų naudotojams (pvz., galimai dėl kiekvieno smulkaus investicijų projekto atsirastų poreikis daryti detalią kaštų ir naudos analizę ir kt.). Pažymėtina, kad ekonominis efektyvumas yra užtikrinamas kitomis Tarybos taikomomis priemonėmis, tokiomis, kaip STO atliekamų investicijų planų ir investicijų projektų derinimas, kainų reguliavimas, persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų (rodiklių) nustatymas ir kt. Siūloma pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų

asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr.

2019/943 12 ir

13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius

Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką.“ Nepritarti Pastebėtina, kad prijungimo apribojimų taikymas yra numatytas abiem tinklų operatoriams teikiamo projekto 22 straipsnį 3¹ dalyje gamybos įrenginių prijungimo atveju ir 48² straipsnio 3 dalyje energijos kaupimo įrenginių prijungimo atveju. 39 straipsnio 2 dalyje dėstomi principai, kuriais reguliuojami skirstomųjų tinkų operatorių nustatomi apribojimai neturėtų skirtis nuo tų principų, kuriais 31 straipsnio 2 dalyje reguliuojami perdavimo sistemos operatoriaus nustatomi apribojimai. Pastebėtina, kad šioje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) pastaboje minimoje Direktyvos

42 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta reikalavimo, kad kiekvienu

individualiu atveju turi būti atliktas ekonominio efektyvumo vertinimas. Projekte nustatomas principas, kaip turi būti nustatomas prijungimų apribojimų reguliavimas visiems naujai prijungiamiems tinklų naudotojams, t. y., kad prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi taip, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas. Manytina, kad ekonominis efektyvumas gali būti grindžiamas ir kitų šalių praktika ar įvairių įrenginių veikimo ekonominio efektyvumo vertinimo studija, kur būtų įvertini tam tikri vidutiniai ribojimų parametrai, kurie vidutiniškai turėtų užtikrinti prijungiamų naujų įrenginių veikimo ekonominį efektyvumą. 12.

12. Valstybinė

energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29⁶

14 Dėl Tarybos funkcijų perkėlimo iš Direktyvos Siūlome perkelti Direktyvos 59 straipsnio 1 dalies l punktą, nes šiuo metu jo perkėlimas nėra numatytas projekte:

„l) remiantis keliais rodikliais stebėti ir vertinti

perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių veiklos, susijusios su pažangiojo elektros energijos tinklo, kuriuo skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, rezultatus ir kas dvejus metus skelbti nacionalinę ataskaitą, įskaitant rekomendacijas;“ Siūlome papildyti EEĮ 9 straipsnio 3 dalį 43 punktu ir jį išdėstyti taip:

3. Taryba: <...>

„43) stebi ir vertina tinklų operatorių veiklos,

susijusios su išmaniojo elektros energijos tinklo, kuriuo skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, plėtra, rezultatus ir kas 2 metus šiuos rezultatus ir rekomendacijas skelbia metinėje ataskaitoje Europos Komisijai, teikiamoje pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalį;“. Papildomai dėl pagrindimo žr. pastabą Nr. 19 dėl ataskaitos Europos Komisijai pateikimo. Taip pat pažymime, kad Taryba, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausoma: vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, Taryba yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens, Taryba nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo ir Taryba priima savarankiškus nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus. Įvertinus tai, Tarybai priskiriamos funkcijos turi būti numatytos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose.

Be to, Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai tik detalizuoja įstatymuose nustatytą reguliavimą ir negali nustatyti platesnio reguliavimo, nukrypti nuo įstatyme išreikštos įstatymų leidėjo valios – įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aukščiau minėta funkcija, Tarybai kylanti tiesiogiai iš Direktyvos, turėtų būti perkelta į Įstatymą, o ne, pvz.: nustatyta Tarybos nuostatuose, kurie yra poįstatyminis teisės aktas, tvirtinamas Vyriausybės nutarimu. Nepritarti Siūloma nuostata buvo išbraukta iš įstatymo projekto atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės Išvadoje (2021-08-31 Nr. NV-2083) pateiktą pastabą, kurioje teigiama: „Elektros energetikos įstatyme turėtų būti nustatytos esminės VERT funkcijos, susijusios su veiklos tiksliais ir uždaviniais, jas detalizuojant VERT nuostatuose.“ Atsižvelgiant į tai šią funkciją Tarybai siūloma nustatyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13.

13. Valstybinė

energetikos reguliavimo taryba,

2021-09-29¹¹

1 Dėl inovacijų skatinimo Siekdami teisinio aiškumo, siūlome tikslinti projekto 11 straipsniu pildomą 18¹ straipsnio 1 dalį, papildant ją konkrečiomis nuorodomis į mutatis mutandis parodomiesiems projektams taikomus Energetikos įstatymo straipsnius, jų dalis ir punktus, numatančius prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymą, kadangi nėra aišku, kokios bandomosios energetikos inovacijų aplinką reglamentuojančios Energetikos įstatymo nuostatos turi būti taikomos parodomiesiems projektams, arba siūlome Energetikos įstatymą papildančio 18¹ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Elektros energetikos sektoriuje įgyvendinamas projektas Tarybos tvarka ir sprendimu gali būti pripažintas parodomuoju projektu Projekto pripažinimui parodomuoju projektu ir jo vykdymui mutatis mutandis taikomi Energetikos įstatyme ir Tarybos nustatyti reikalavimai dėl prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo, laikantis šiame straipsnyje numatytų specialiųjų reikalavimų parodomiesiems projektams elektros energetikos sektoriuje.“ Taip pat pažymime, kad iš Elektros energetikos įstatymą pildančio 18¹ straipsnio 5 dalies nėra aišku, kokios šiame ir kituose įstatymuose numatytos skatinamosios priemonės taikomos parodomiesiems projektams. Siūlome numatyti aiškias nuorodas į Elektros energetikos įstatymo straipsnius, jų dalis ir punktus (pvz., Energetikos įstatymo 18¹ straipsnio 4 punktas, 19 straipsnio 2 punktas ir 3¹ punktas) ir kitų teisės aktų, numatančių skatinimo priemones parodomiesiems projektams, straipsniu, jų dalis ir punktus arba reglamentuoti, kokios skatinimo priemonės taikomos parodomiesiems projektams. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 13. 14.

14. Valstybinė

energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29 Energetikos įstatymo 24¹ straipsnyje yra įtvirtintos Tarybos teisės vykdant atitinkamų įmonių priežiūrą ir kontrolę, o Energetikos įstatymo 36 straipsnyje – sankcijos, kurias Taryba gali taikyti, jei įmonė pažeidžia įstatymus ir (ar) nevykdo Tarybos reikalavimų. Kadangi AIEĮ nėra įtvirtintų nuostatų dėl Tarybos teisių vykdant Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (toliau – AIEB) priežiūrą ir kontrolę, nėra aišku, kokias Taryba turi teises vykdant AIEB priežiūrą ir kontrolę. Taip pat siūloma suvienodinti nuostatas taikomas piliečių energetikos bendrijoms ir AIEB. Todėl Taryba siūlo papildyti AIEĮ 20² straipsnio 9 dalį nuostatomis: ,,Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vykdomai Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹ ir 36 straipsnių nuostatos.“ Arba kaip alternatyvą siūlome AIEĮ nustatyti, kad Taryba, vykdydama AIEB priežiūrą ir kontrolę, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją šiai priežiūrai ir kontrolei atlikti. Jeigu AIEB nepateikia prašomos informacijos, Taryba sprendžia klausimą dėl AIEB statuso panaikinimo. Pasiūlymas ne šiam įstatymo projektui Pasiūlymą įvertinti Ekonomikos komiteto išvadoje dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. xi-1375 2, 3, 11, 14, 20, 20², 22 ir 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto

Nr. XIVP-830

15. Valstybinė

energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29 Dėl ataskaitos Europos Komisijai turinio Pareiga teikti ataskaitą Europos Komisijai ir ACER įtvirtinta Direktyvos 59 straipsnio 1 dalies i papunktyje. Papildomi reikalavimai ataskaitos turiniui įtvirtinti 59 straipsnio 2 dalies k ir i papunkčiuose[6].

Svarbu pažymėti, kad Europos Komisijai ir ACER bus teikiama ne visa Tarybos metinė ataskaita pagal visus Tarybos reguliuojamus sektorius ir veiklas, bet tik tas Tarybos funkcijas, kurios nustatytos Direktyvos (ES) 2009/73/EB[7] (Dujų direktyvą) 41 straipsnyje ir Direktyvos 59 straipsnyje. Iš pateikiamos nuostatos atrodo, kad nustatytas imperatyvas teikti visą ataskaitą (ir šilumos, vandens, įrenginių techninės priežiūros klausimais), ko nereikalauja pastarosios direktyvos. Atsižvelgus į tai siūlome pakeisti 8 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Tarybos strateginio veiklos plano projektas skelbiamas

viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams, Taryba per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje, pateikiami strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai, nurodomi veiksmai, kurių imtasi šiame įstatyme ir kituose įstatymuose Tarybai priskirtoms funkcijoms vykdyti, pasiekti rezultatai, ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o per šešis mėnesius šios ataskaitos dujų ir elektros sektorių dalis, kaip įtvirtinta Direktyvos (ES) 2009/73/EB 41 straipsnyje ir Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnyje – Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), veikiančiai pagal Reglamentą (ES) 2019/942 (toliau – Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra). Veiklos ataskaitoje Taryba taip pat nurodo veiksmus, kurių imtasi šiame įstatyme ir kituose įstatymuose Tarybai priskirtoms funkcijoms vykdyti, ir pasiektus rezultatus. Taryba ataskaitas paskelbia savo interneto svetainėje. Tarybos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“ Pasiūlymas ne šiam įstatymo projektui Pasiūlymą įvertinti Ekonomikos komiteto išvadoje dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.

IX-884 2, 5, 6, 8, 14, 16, 26, 30 ir 31 straipsnių ir priedo

pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-832

16. Valstybinė

energetikos reguliavimo taryba, 2021-09-29 Redakcinė pastaba dėl sąvokų vartojimo Direktyvos 2 str. 1 d. 2 p.: „2) Didmeninis vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka elektros energiją siekdamas ją perparduoti sistemoje, kurioje tas asmuo yra įsisteigęs, ar už jos ribų.“ EEĮ projekto 2 str. 34 d.: „34. Elektros energijos didmenininkas (toliau – didmenininkas) – asmuo, kuris perka elektros energiją siekdamas ją perparduoti Lietuvos Respublikoje ir (ar) už jos ribų.“ Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 2 d.: „2. Didmeninis gamtinių dujų vartotojas (toliau – didmeninis vartotojas) – asmuo, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorių ar skirstymo sistemos operatorių, perkantis gamtines dujas perparduoti.“ Pažymėtina, kad Elektros energetikos įstatymo projekte Direktyvos sąvoką „didmeninis vartotojas“ (angl. wholesale customer), kuri labiau atitinka didmeninio kliento sąvoką, buvo pasirinkta vadinti „elektros energijos didmenininku“. Atsižvelgus į Direktyvos 64 straipsnį ir į tai, kad Energetikos įstatymas yra tarpsektorinis teisės aktas, kuris yra taikomas ir gamtinėms dujoms (atsižvelgus į Gamtinių dujų įstatyme vartojamas sąvokas), siūlome patikslinti šią nuostatą ir ją išdėstyti taip: „1.

Energetikos įmonės, vykdančios energijos ar energijos išteklių tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Tarybai, Konkurencijos tarybai ir Europos Komisijai, šių prašymu pateikia visų sandorių su elektros energijos didmenininkais ir didmeniniais gamtinių dujų vartotojais ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis.“ Pasiūlymas ne šiam įstatymo projektui Pasiūlymą įvertinti Ekonomikos komiteto išvadoje dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 8, 14, 16, 26, 30 ir 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-832

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos

teisę, pasiūlymai: -. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.
• d. p. 1. Lietuvos

Respublikos Prezidento kanceliarija, 2021-10-06³⁴

1. Dėl

elektros energetikos infrastruktūros (elektros skaitiklių) pritaikymo žmonių su negalia poreikiams. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnis numato, kad būstas ir jo aplinka, informacinė aplinka turi būti pritaikyta žmonių su negalia specialiesiems poreikiams. Tenka konstatuoti, kad iki šiol elektros energijos skaitikliai kaip elektros energijos skirstomojo tinklo infrastruktūros ir būsto bei jo aplinkos dalis netenkino šio reikalavimo. Duomenų nuo elektros energijos skaitiklio nurašymas buvo negalimas ar sunkiai įmanomas žmogui sujudėjimo ar regos negalia.

Todėl rengiant išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimo planą, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija teikė siūlymus, kad išmanieji elektros skaitikliai žmonėms su negalia būtų diegiami kuo greičiau prioriteto tvarka, tokiu būdu užtikrinant aukščiau paminėto įstatymo ir bendrojo principo, kad viešoji infrastruktūra turi būti pritaikyta žmonių poreikiams, įgyvendinimą. Atitinkamai teigiamai vertiname Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projekto 34 straipsnyje (48 straipsnio pakeitimas) siūlomą papildymą, kad išmaniosios apskaitos sistemos pirmuoju etapu bus nemokamai diegiamos ir vartotojams, kurie yra neįgalieji, esant jų pateiktiems prašymams. Pritarti

2. Lietuvos

Respublikos Prezidento kanceliarija, 2021-10-06³¹

3

2. Dėl garantinio elektros energijos tiekimo kainos

pažeidžiamiems vartotojams nustatymo, taikant elektros energijos biržos kainos vidurkį. Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projekto 31 straipsnyje (44 straipsnio pakeitimas) numatyta, kad pažeidžiamiems vartotojams, kurie nepasirenka nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, elektros energiją neterminuotai tiekia garantinis tiekėjas, o garantinio tiekimo kaina pažeidžiamiems vartotojams apskaičiuojama kaip vidutinė praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainos, susiformavusios Lietuvos kainų zonoje, ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainos, kurią nustato Taryba, suma (jai netaikant papildomo 1,25 koeficiento). Atkreiptinas dėmesys, kad elektros energijos biržoje galimos situacijos, kuomet elektros energijos kaina bus labai aukšta ir kelis kartus viršijanti įprastus metų ar pusmečio vidurkius.

Tokiu atveju, pažeidžiamas vartotojas už garantinį tiekimą sumokėtų ženkliai daugiau nei elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų perkantis vartotojas ir tai neatitiktų garantinio tiekimo pažeidžiamam vartotojui taikymo tikslo. Todėl siūlome nustatant garantinio tiekimo kainą pažeidžiamiems vartotojams taikyti ne praėjusio ataskaitinio mėnesio, o praėjusių 36 mėnesių elektros energijos biržos kainos vidurkį, nes ilgesnio laikotarpio eigoje būtų išlyginti galimi ženklūs elektros energijos kainos biržoje svyravimai. Pritarti iš dalies Sutiktina, kad nustatant garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams kainą svarbu išlaikyti tos kainos tam tikrą stabilumą, ir geriausiai tam galėtų užtikrinti tai, kad garantinio tiekimo kainą pažeidžiamiems vartotojams nustatytų ir skelbtų Taryba, žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 14. 3. Lietuvos

Respublikos Prezidento kanceliarija, 2021-10-06³¹

3

3. Dėl

garantijų vartotojui nepriklausomam elektros energijos tiekėjui staiga nutraukus sutarties vykdymą. Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas tuo atveju, jei nepriklausomas tiekėjas iš anksto informuoja apie nutraukiamą veiklą ar elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimą, bet vartotojas nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo. Kitaip tariant, vartotojui suteikiamas tam tikras laiko tarpas pasirinkti kitą nepriklausomą tiekėją, o jei to nepadaro laiku, vartotojui suteikiamas garantinis tiekimas su papildomu 1,25 koeficientu. Tačiau galimos ir situacijos, pažymėtos Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje, kuomet nepriklausomo tiekėjo veikla nutraukiama staiga. Tokiu atveju garantinis tiekimas su analogiška kainodara ir taikomu papildomu 1,25 koeficientu būtų užtikrinamas nedelsiant.

Įvertinant dviejų aprašytų situacijų aplinkybes, galima konstatuoti, kad pirmuoju atveju vartotojas turi pakankamą laiko tarpą pasirinkti nepriklausomą tiekėją iki garantinio tiekimo pradžios, o antruoju - neturi. Todėl tuomet, kai vartotojas patenka į garantinį tiekimą dėl to, kad nepriklausomas tiekėjas laiku neinformavo apie elektros energijos tiekimo paslaugos nutraukimą, siūlome atitinkamam pereinamajam laikotarpiui (3 savaitėms) netaikyti garantinio tiekimo papildomo 1,25 koeficiento. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad skaičiuojant galutinę garantinio tiekimo kainą garantinio tiekimo elektros energijos kainai pritaikomas koeficientas 1,25 užtikrina, kad būtų surinktos lėšos garantinio tiekimo administravimo sąnaudoms padengti, todėl netaikant šio koeficiento garantinio elektros energijos tiekėjo vykdoma veikla nebūtų atlyginta ir jis patirtų nuostolius. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 15. 4. Seimo narys Andrius Kupčinskas, 2021-10-12⁵⁸ Pasiūlymu LR Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-829 keičiant 74 straipsnį siūloma pakeisti esamo 74 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Argumentai:

Atliekinės šilumos panaudojimo skatinimas atitinka ir įgyvendina strateginius Lietuvos Respublikos energetikos tikslus:

• Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos 49, 52.1.3, 52.2.3 p. nuostatas;
• Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos 2015-2021 m. 30.1 p. nuostatas;
• Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. nuostatas (AEI127, AEI128);
• Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos 149, 150.4, 152.1 p. nuostatas. Taip pat, atliekinės šilumos panaudojimo skatinimas atitinka ir strateginius Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 2020-2024 m. tikslus, nustatytus programos 7, 149.1, 152-155 punktuose.

Visgi, nors nurodyti strateginiai energetikos politikos įgyvendinimo tikslai numato atliekinės šilumos panaudojimo skatinimo poreikį, tačiau faktiškai tai numatančio pakankamo teisinio reguliavimo iki šiol nėra nustatyta. Dėl šių priežasčių atliekinės šilumos panaudojimo potencialias iki šiol nėra išnaudotas įvairiuose Lietuvos sektoriuose: gamybos sektoriuje (pvz., naftos perdirbimo gamyklos, plieno perdirbimas, chemijos pramonė), paslaugų sektoriuje (pvz. kompiuterių centrai, skalbyklos, šaldymo sandėliai ir nuotekų bei vandens išteklių tvarkymas), atliekų šalinimo sektoriuje (pvz. terminis atliekų apdorojimas, medžiagų ciklų uždarymas atskirose įmonėse) ir energijos konversijoje (pvz. kondensacinės elektrinės, atliekinių dujų šiluma iš degimo procesų). Atsižvelgus į tai, pasiūlymu siūloma papildyti įstatymo 74 straipsnio 5 dalies 1 punktą nuostata, kad viešuosius interesus atitinkančios lėšos nerenkamos ne tik gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, pasigamintam ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotam elektros energijos kiekiui, bet ir atliekinę šilumą naudojančių gamintojų pasigamintam ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotam elektros energijos kiekiui. Nurodytas siūlomas papildymas, t.y. atliekinės šilumos panaudojimo elektros energijos gamybai bei jos suvartojimui, skatinimas, ne tik atitinka aukščiau nurodytus strateginius nacionalinius energetikos politikos dokumentus, didina vietinės energijos gamybos apimtis ir valstybės energetinę priklausomybę, tačiau ir sukelia tiesioginę ekologinę bei ekonominę naudą. Pagrindinės ekologinės naudos, prie kurių prisideda pasiūlymo priėmimas nurodomos žemiau.

Atliekinės šilumos panaudojimas elektros gamybai:

• nekelia papildomų emisijų (CO2, kietųjų dalelių, NOx, kt.);
• iš esmės nereikalauja jokių papildomų išteklių, taip pat papildomos erdvės naujų elektros gamybos įrengimų statybai /įrengimui;
• mažina atsitiktinius šilumos išmetimus į aplinką;
• mažina slėgio šilumos garų emisijos keliamą triukšmą. Pasiūlymo priėmimas taip pat sukelia tiesioginę ekonominę naudą:
• nereikia papildomų pirminių energijos šaltinių, kad atliekinė šilumos energija būtų paversta naudinga energija;
• įmonės gali sumažinti savo kuro ir elektros išlaidas;
• mažesnės energijos išlaidos galėtų reikšmingai paveikti gamybos įmonių konkurencingumą rinkoje;
• mažesnė priklausomybė nuo energijos rinkos (mažesnė nenuspėjamo iškastinio kuro kainų padidėjimo rizika);
• reikalaujama mažiau CO2 sertifikatų, o tai savo ruožtu leidžia sutaupyti eksploatacijos išlaidas. Taip pat pabrėžtina, jog pasiūlymas atitinka ir strateginius ES politikos tikslus, pagal kuriuos atliekinės šilumos panaudojimas ūkio sektoriuose skatinamas kaip viena iš esminių energijos efektyvumą didinančių priemonių:
• Europos Komisijos 2019-09-25 rekomendacijas Nr. 2019/1659 dėl šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialo išsamaus vertinimo turinio pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį (L_2019275LT.01009401.xml (europa.eu);
• Europos Parlamento priimtą ES šildymo ir vėsinimo strategiją (TA (europa.eu);
• 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos

Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB nuostatas. Atliekinės šilumos panaudojimas yra laikoma viena iš energijos efektyvumo didinimo priemonių.

Pastebėtina, jog energijos efektyvumo didinimo srityje Europos Komisijos 2020-10-14 ataskaitoje dėl valstybių narių pažangos, padarytos įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 2012/27/ES nurodyta, kad: „Labai mažai tikėtina, kad septynios valstybės narės (Bulgarija, Kroatija, Čekija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija) pasieks reikalaujamą sutaupytos energijos kiekį iki 2020 m. gruodžio 31 d., jei nesiims papildomų veiksmų.“ Taigi, siūlomo pasiūlymo priėmimas tiesiogiai prisideda ir prie LR įsipareigojimų energijos efektyvumo srityje įgyvendinimo skatinimo. Pasiūlymas:

Pakeisti 74 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gamintojų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius arba atliekinę šilumą pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį;“ Nepritarti Dėl įtvirtinti siūlomų nuostatų galimai mažėtų lėšų, skiriamų apmokėti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP lėšos), todėl tokių nuostatų įtvirtinimas reikalauja išankstinio VERT, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvertinimo dėl poveikio VIAP lėšoms. Teikiamu pasiūlymu siūloma atleisti nuo mokėjimų už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP) gamintojų, naudojant atliekinę šilumą pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energiją, tačiau pagal pateiktą pasiūlymą nėra aišku, kokia technologija pagrįstas elektros energijos gamybos iš atliekinės šilumos procesas, ar turima mintyje kogeneracija ir (ar) kitos technologijos, ir kokios. Todėl pasiūlymo ir jo poveikio VIAP lėšų surinkimui vertinimas negalėtų būti tikslus. Be to, dalies ūkio subjektų atleidimas nuo mokėjimo už VIAP galimai laikytinas Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama valstybės pagalba, todėl turėtų būti iš anksto derinamas su Europos Komisija. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2021-10-06 Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-829, patobulinti jį pagal LRSK Teisės departamento ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pastabas. Pritarti

2Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2021-10-07 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-829 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. Pritarti

7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-829(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas, 2021-10-20⁶ 11 Argumentai. Įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalį ir 37 straipsnio 2 dalį siūloma tikslinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 12, 16 ir 17, taip pat iš dalies atsižvelgiant į VERT pastabas Nr. 3, 5 ir 6. Atsižvelgiant į tai, kad 36 straipsnio 2 dalyje ir 37 straipsnio 2 dalyje Tarybai nustatomas pareigas, susijusios šių nuostatų įgyvendinimu, siūlome šiomis pareigomis papildyti įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 40 punktą. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:

„11. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 40 punktu:

11.

Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 40 punktu: „40) nustato šio įstatymo 48³ straipsnio 2 dalyje ir 48⁴ straipsnio 2 dalyje numatytų prašymų teikimo tvarką ir suteikia leidimą perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius šio įstatymo 48³ ir 48⁴ straipsniuose nustatyta tvarka;“. Pritarti

2. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20³⁶

2 Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Pagal perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą

Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginių, juos plėtoti, valdyti arba eksploatuoti, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:

1) po perdavimo sistemos operatoriaus įvykdyto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygas derina ir rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

2) energijos kaupimo įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatorius galėtų įvykdyti savo pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje.“

Pritarti

3. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20³⁷

2 Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.

Pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:

1) po skirstomųjų tinklų operatoriaus įvykdyto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygas derina ir rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

2) energijos kaupimo įrenginiai būtini, kad skirstomųjų tinklų operatorius galėtų įvykdyti savo teisės aktuose nustatytas pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus skirstymo sistemos eksploatavimo, o įrenginiai nėra naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje.“

Pritarti

4. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20³⁶

5 Argumentai. Įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalį ir 37 straipsnio 4 dalį siūloma koreguoti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 18. Taip pat atsižvelgiant į argumentus Teisės departamento pastaboje Nr. 16 šiose įstatymo projekto nuostatose siūloma tikslinti reguliavimą ir aiškiai nustatyti, kad Taryba „numato galimybę“, vietoje „gali numatyti galimybę“. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius.

Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius energijos kaupimo įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja perdavimo sistemos operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę perdavimo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.“

Pritarti

5. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20³⁷

4 Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 37 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos

kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja skirstomųjų tinklų operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę skirstomųjų tinklų operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.“

Pritarti

6. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20³⁶

6 Argumentai. Įstatymo projekto 36 straipsnio 6 dalį siūloma tikslinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 19. Taip pat atsižvelgiant į VERT pastabą Nr. 4, siūloma tikslinti nuostatas patikslinant jungtuką, kad būtų aiškiai atskirti du atvejai, kuriais netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos. Pasiūlymas.

Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 36 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos integruotiesiems

elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 54 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:

1) yra prijungiami prie elektros perdavimo tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) yra integruoti į perdavimo sistemą;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros perdavimo tinklų saugumui atkurti įvykus nenumatytam atvejui elektros tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant įprastinį perskirstymą;

4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.“

Pritarti

7. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20³⁷

5 Argumentai. Atsižvelgiant į VERT pastabą Nr. 5, siūloma tikslinti 37 straipsnio 5 dalies nuostatas patikslinant jungtuką, kad būtų aiškiai atskirti du atvejai, kuriais netaikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos. Taip pat atsižvelgiant į pastabą siūloma patikslinti sąvoką: vietoje „nuvertėjimo“ įrašyti

„nusidėvėjimo“. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 37 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5.

Šio straipsnio 4 dalis netaikoma integruotiesiems elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:

1) prijungiami prie elektros skirstomųjų tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;

2) integruoti į skirstomuosius tinklus;

3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros skirstomųjų tinklų saugumui atkurti įvykus nenumatytam atvejui tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant perskirstymą;

4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.“

Pritarti

8. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20²⁸

6⁴ Argumentai. Atsižvelgiant į VERT pastabą Nr. 7, siūloma patikslinti 28 straipsnio 6 dalies 4 punkto formuluotę. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 28 straipsnio 6 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) nepriklausomas tiekėjas arba jo už balansą atsakinga šalis

atskirai tvarko apskaitą už disbalansą, sukeltą nepriklausomam tiekėjui vykdant tiekimo veiklą, taip pat teikiant šio straipsnio 5 dalyje numatytas su paklausos telkimu susijusias paslaugas ir vykdant nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą.“

Pritarti

9. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20²⁰

2²⁸ Argumentai. Atsižvelgiant į VERT pastabą Nr.

8. ir teisės aktų rengimo reikalavimus siūloma papildyti

įstatymo projekto 20 straipsnį 2 dalimi (esamą 20 straipsnio dalį sunumeruoti ir laikyti 1 dalimi), kurioje būtų dėstoma įstatymo projekto 31 straipsnio nauja redakcija taip, kaip ji dėstoma Projekto 20 straipsnio 1 dalyje su pagal pasiūlytą pakeitimą keičiamu

31 straipsnio 1 dalies 28 punktu. Projekto 20

straipsnio 2 dalies įsigaliojimą nustatyti

2022 m. gruodžio 31 d. koreguojant

Projekto 64 straipsnį. Taip pat atsižvelgiant į VERT pastabą Nr. 2., siūloma, tikslinant įstatymo projekto 64 straipsnio 14 dalį, ją papildyti pasiūlyta nuostata. Pasiūlymas. Siūlome Projekto 20 straipsnio 2 dalyje dėstomo teikiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 28 punktą išdėstyti taip:

„28) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti sąlygas,

metodikas ir (ar) kitus teisės aktus (dokumentus), kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2015/1222, Reglamentą (ES) 2016/631, Reglamentą (ES) 2016/1388, Reglamentą (ES) 2016/1447, Reglamentą (ES) 2016/1719, Reglamentą (ES) 2017/1485, Reglamentą (ES) 2017/2195 ir Reglamentą (ES) 2017/2196. Rengdamas metodiką dėl bendrųjų techninių reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2016/631 7 straipsnio 7 dalį, jame įtvirtinti atvejus, kada elektros energijos gamybos modulis laikytinas esamu, o kada nauju elektros energijos gamybos moduliu;“ (Kitos įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalyje dėstomos įstatymo projekto 31 straipsnio nuostatos dėstomos taip pat, kaip jos dėstomos 20 straipsnio 1 dalyje). Pritarti

10. Ekonomikos

komitetas, 2021-10-20⁶⁴ Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 64 straipsnį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, 20

straipsnio 2 dalį, 27 straipsnį, 31 straipsnio 1 ir 3 dalis ir šio straipsnio 4–15 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. 3.

3. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnis ir 31 straipsnio

1 ir 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) iki

2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 10

straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnį ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalis, įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 18 straipsnio 1¹ dalies nuostatomis, iki 2022 m. gegužės 2 d. pateikia pasiūlymą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl patikimumo standarto nustatymo, o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gegužės 31 d. patvirtina patikimumo standartą. Perdavimo sistemos operatorius pateikia Tarybai tvirtinti bendrą Lietuvos prekybos zonoje taikomą prarastos apkrovos vertę iki 2022 m. balandžio 1 d. 6. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 40¹ straipsnio nuostatomis, iki 2022 m. gruodžio 1 d. parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kurį Taryba patvirtina iki 2022 m. gruodžio 31 d. 7. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip

100 000 vartotojų, šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Elektros

energetikos įstatymo 40¹ straipsnio 8 dalyje nustatytą vertinimą atlieka ir jo rezultatus panaudoja rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, kurį pateikia Tarybai derinti iki 2024 m. gruodžio 1 d., ir (ar) rengdamas (atnaujindamas) Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kurį pateikia Tarybai tvirtinti iki 2024 m. gruodžio 1 d. 8.

8. Asmenys, iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarę su skirstomųjų tinklų

operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusias teisės aktų nuostatas. 9. Perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 21 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, rengia 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, kurį pateikia Tarybai derinti iki 2022 m. liepos 1 d. 10. Skirstomųjų tinklų operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 25 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 39¹ straipsnio nuostatomis, rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, kurį pateikia Tarybai derinti iki 2022 m. gruodžio 1 d. 11. Įgyvendinant šio įstatymo 48 straipsnyje išdėstytą Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 4¹ dalį, iki papildomomis paslaugomis neprekiaujama regioninėje (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkoje, galioja ir yra taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo Tarybos sprendimais nustatytas papildomų paslaugų kainų reguliavimas. Jeigu pereinamuoju laikotarpiu, tai yra iki elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus prisijungimo prie Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso paskirstymo nustatymo platformų pagal Reglamentą (ES) 2017/2195, vienos papildomos paslaugos yra keičiamos kitomis papildomomis paslaugomis, Taryba gali atskiru sprendimu palikti galioti kitoms papildomoms paslaugoms iki šio įstatymo įsigaliojimo Tarybos priimtą sprendimą dėl kainų reguliavimo, jeigu kitos papildomos paslaugos techniškai pakeičia anksčiau nustatytas papildomas paslaugas. 12.

12. Šio įstatymo 50 straipsnyje išdėstyto

Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio nuostatos dėl elektros energijos perdavimo paslaugų kainos, įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, nustatymo taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo nustatomoms kito reguliavimo periodo arba kitų atitinkamų reguliavimo periodo metų kainoms. 13. Šio įstatymo 59 straipsnyje išdėstytos Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pateiktiems prašymams dėl nuostolių kompensavimo. 14. Perdavimo sistemos operatorius, įgyvendindamas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 11–14 dalis, iki 2021 m. gruodžio 1 d. parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą, kurį Taryba patvirtina iki 2021 m. gruodžio 31 d. Papildomos paslaugos pagal Tarybos patvirtintą Perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašą įsigyjamos nuo 2023 m. sausio 1 d. 15. Perdavimo sistemos operatorius, įgyvendindamas šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 28 punktą, iki 2022 m. gruodžio 1 d. parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti metodiką dėl bendrųjų techninių reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2016/631 7 straipsnio 7 dalį.“

Pritarti

11. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20⁴⁸

8⁷ Argumentai. Atsižvelgiant į VERT pastabą Nr. 9. siūloma patikslinti įstatymo projekto 48 straipsnio 8 dalies 7 punktą.

Pasiūlymas: Siūloma įstatymo projekto 48 straipsnio 9 dalies 7 punktą išdėstyti taip:

„7) vartotojai, siekiantys pirmą kartą prijungti elektros įrenginius

statiniuose, kuriems elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo momentu leidimas statyti naują statinį nėra privalomas, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Jeigu vartotojas per 3 metus nuo prijungimo paslaugos užbaigimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, skirstomųjų tinklų operatorius šiam vartotojui Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja

50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį

apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio; tuo atveju, kai prijungiami pažeidžiamo vartotojo elektros įrenginiai, – 80 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio. Vartotojai, kurie kreipdamiesi dėl prijungimo paslaugos suteikimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, pažeidžiami vartotojai – 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;“

Pritarti

12. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20⁴⁸

10 Atsižvelgiant į VERT pastabą Nr. 10 siūloma tikslinti įstatymo projekto 67 straipsnio 9 dalį ne tik VERT pastaboje nurodytu aspektu. Šios dalies nuostatos tikslintinos ir, galimai, dėl 67 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4–8 punktuose nurodytų tinklų naudotojų įrenginių prijungimo sąnaudų pasidalijimo (t. y. sąnaudų padengimo perdavimo sistemos operatoriui).

Todėl tikslinant 67 straipsnio 9 dalį siūloma įtvirtinti apibendrintą nuostatą dėl sąnaudų tarp skirstomųjų tinklų operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus padalijimo (t. y. sąnaudų padengimo perdavimo sistemos operatoriui). Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 48 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

„10. Pakeisti 67 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW, ar energijos kaupimo įrenginių savininkai, ir kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklo tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus, ir kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su perdavimo sistemos operatoriumi, pastatyti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų statybos darbus, apmoka 100 procentų perdavimo tinklų statybos sąnaudų. Atlikti perdavimo tinklo tinklų statybos darbai laikomi vartotojo ar energijos kaupimo įrenginių savininko elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo paslaugos dalimi ir šie vartotojų ar energijos kaupimo įrenginių savininkų lėšomis vartotojų pastatyti perdavimo tinklai yra perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė. Prie šių perdavimo tinklų prijungiant kitų vartotojų tinklų naudotojų įrenginius, už jų statybą ir (ar) naudojimą šiuos perdavimo tinklus pastačiusiems vartotojams ar energijos kaupimo įrenginius savininkams neatlyginama.“

Pritarti

13. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20¹¹

1⁵ Argumentai. Atsižvelgiant į VERT pastabą Nr. 13 siūloma tikslinti įstatymo projekto 18¹ straipsnio 1 ir 5 dalis.

Pastebėtina, kad Energetikos įstatyme yra nustatyta, jog energetikos inovacijų diegimui Lietuvos energetikos sektoriuje palengvinti yra taikoma bandomoji energetikos inovacijų aplinka, kurioje taikomos tam tikros Tarybos nustatytos energetikos inovacijų diegimą palengvinančios priemonės. Energetikos įstatyme energetikos inovacijos yra apibrėžiamos kaip nauji ar iš esmės patobulinti produktai, technologijos, verslo sprendimai, paslaugos, tokių produktų ir paslaugų teikimo būdai, veiklos modeliai, kurie dėl naujų ar naujai pritaikytų technologijų arba dėl kitų priežasčių gali teigiamai veikti energetikos veiklą ir teikti naudą visuomenei. Taip pat Energetikos įstatyme yra nuostatos, reguliuojančios energetikos inovacijų pripažinimo ir teisės suteikimo asmenims veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje procedūras. Pagal Reglamente (ES) 2019/943 pateikiamą parodomojo projekto apibrėžtį (parodomasis projektas – tai projektas, kuriuo demonstruojama technologija yra pirma tokios rūšies technologija Sąjungoje ir kuri yra didelė naujovė, gerokai lenkianti naudojamas technologijas) jis prilygintinas energetikos inovacijai, todėl siūloma atitinkamai patikslinti teikiamo projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai siūloma patikslinti, kad parodomųjų projektų, kaip energetikos inovacijų, vykdymui mutatis mutandis taikomi Energetikos įstatyme. Pastebėtina, kad Energetikos įstatyme teisės veikti bandomojoje inovacijų aplinkoje suteikimas nėra įvardijama kaip „skatinimo“ priemonė, todėl siūloma patikslinti teikiamo projekto 11 straipsnio 5 dalies nuostatas išbraukiant žodį

„skatinimo“, taip pat patikslinant teisės aktus, kuriose šios priemonės yra

nustatytos, taip pat ir nurodyti, kad viena iš kituose įstatymuose numatytų skatinamųjų priemonių yra priemonė, palengvinanti energetikos inovacijų diegimą. Pasiūlymas. 1. Siūlome įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.

Elektros energetikos sektoriuje įgyvendinamas projektas Tarybos nustatyta tvarka ir sprendimu gali būti pripažintas parodomuoju projektu. Toks projektas laikomas energetikos inovacija. Projekto pripažinimui parodomuoju projektu ir jo kaip energetikos inovacijos vykdymui mutatis mutandis taikomi Energetikos įstatyme ir Tarybos nustatyti reikalavimai dėl prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo, laikantis šiame straipsnyje numatytų specialiųjų reikalavimų parodomiesiems projektams elektros energetikos sektoriuje.“

2. Siūloma įstatymo

projekto 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Parodomiesiems projektams taikomos šiame įstatyme, kituose

energetiką reglamentuojančiuose įstatymuose ir Reglamente (ES) 2019/943 numatytos priemonės. Šios priemonės parodomajam projektui taikomos projekto vykdymo laikotarpiu, kurį Taryba pripažino kaip reikalingą parodomojo projekto tikslams pasiekti, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus.“

Pritarti

14. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20³¹

1³ Argumentai. Iš dalies atsižvelgiant į LRP pasiūlymą Nr. 2 siūloma įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti, kad garantinio tiekimo kainą pažeidžiamiems vartotojams nustato ir skelbia Taryba. Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis

tiekimas, išskyrus pažeidžiamus vartotojus, taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje kitos paros rinkoje, pritaikius koeficientą 1,25. Šią kainą apskaičiuoja garantinis elektros energijos tiekėjas ir paskelbia savo interneto svetainėje. Garantinio tiekimo kainą pažeidžiamiems vartotojams nustato ir skelbia Taryba.

Garantinio tiekimo kaina pažeidžiamiems vartotojams nustatoma kaip elektros energijos įsigijimo ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainų, apskaičiuojamų Tarybos metodikoje nustatyta tvarka, suma. Skirtumas tarp faktinių ataskaitinio laikotarpio pajamų ir garantinio elektros energijos tiekėjo patirtų garantinio elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudų, įskaitant elektros energijos įsigijimo sąnaudas, priskiriamas garantinio elektros energijos tiekėjo sąnaudoms ar pajamoms pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą metodiką. Garantinio elektros energijos tiekimo kaina apskaičiuojama šio įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje nurodytu periodiškumu ir terminais. Kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatyta garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams kaina, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo garantinio elektros energijos tiekėjo nepriklausančių) veiksnių pokytį, ši kaina koreguojama ne dažniau kaip du kartus per metus ir įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jos paskelbimo. Garantinio tiekimo kainą apskaičiuoja ir nustato garantinis elektros energijos tiekėjas.“. Pritarti

15. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20³¹

3 Argumentai. Pažymėtina, kad skaičiuojant galutinę garantinio tiekimo kainą garantinio tiekimo elektros energijos kainai pritaikomas koeficientas 1,25 užtikrina, kad būtų surinktos lėšos garantinio tiekimo administravimo sąnaudoms padengti, todėl netaikant šio koeficiento garantinio elektros energijos tiekėjo vykdoma veikla nebūtų atlyginta ir jis patirtų nuostolius. Iš dalies atsižvelgiant į LRP pasiūlymą Nr.

3, taip pat siekiant, kad garantinis elektros energijos tiekėjas nepatirtų nuostolių dėl vykdomos veiklos ir jam už tą veiklą būtų atlyginta, siūloma, kad tais atvejais, kai vartotojams (išskyrus pažeidžiamus vartotojus) Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas,

3 savaites jo kaina būtų lygi biržoje susiformavusios vidutinės praėjusio

mėnesio elektros energijos kainos ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainos, kurią nustato Taryba, sumai. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainą Taryba nustatys nuo 2023 m. sausio 1 d., siūloma, kad Projekto 31 straipsnio 3 dalis įsigaliotų nuo

2023 m. sausio 1 d. Pasiūlymas. 1. Siūlome įstatymo

projekto 31 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 44 straipsnį 3¹ dalimi:

„3¹. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais vartotojams, išskyrus

pažeidžiamus vartotojus, užtikrinant garantinį tiekimą 3 savaites taikoma kaina, apskaičiuojama kaip vidutinės praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainos, susiformavusios Lietuvos kainų zonoje kitos paros rinkoje, ir garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainos, kurią nustato Taryba, suma.“

2. Buvusias įstatymo

projekto 31 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti 4 ir 5 dalimis. Pritarti

16. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20²

1³⁵⁵² Argumentai. Siekiant didesnės aktyviųjų vartotojų plėtros siūloma tikslinti aktyviojo vartotojo apibrėžtį taip, kad jis galėtų turėti jam nuosavybės teise priklausantį elektros energijos gamybos įrenginį ne tik su vartojimo vieta susijusioje, jam priklausančioje teritorijoje, bet ir bet kurioje kitoje vietoje. Taip pat siūloma papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalį nuostata dėl aktyviojo vartotojo veiksmų, kai jis siekia nutraukti savo, kaip aktyviojo vartotojo, veiklą.

Be to, siekiant didesnės aktyviųjų vartotojų plėtros, taip pat suvienodinti visų elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, kurių įrengtoji galia yra ne didesnės kaip 30 kW, savininkų veiklos sąlygas, siūloma įstatymo projekto 16 straipsnyje įtvirtinti nuostatas, atleidžiančias gamintojus, įrengiančius minėtus gamybos įrenginius, nuo pareigos gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją (šiuo metu toks atleidimas taikomas tik gaminantiems vartotojams, siekiantiems įsirengti tokius įrenginius). Atitinkamai siūloma tikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 10, 11 ir 14 dalis. Atsižvelgiant į siūlomus

16 straipsnio 10 ir 14 dalių keitimus dėl leidimų atsisakymo, taip pat

siūloma projekto 64 straipsnyje numatyti įstatymo projekto įgyvendinimo nuostatas, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d. asmenys pateikę Tarybai prašymus dėl atitinkamų leidimų išdavimo ir sumokėję valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą atgautų sumokėtus pinigus, jeigu leidimas iki nurodytos datos nebuvo išduotas. Atitinkamai tikslintina 64 straipsnio 1 dalis dėl šio straipsnio dalių įsigaliojimo. Įstatymo projekto

16 straipsnio 11 dalį taip pat siūloma patikslinti tuo aspektu, kad nuostatos

dėl supaprastintos procedūros taikomos ne tik išduodant leidimą gaminti, kaip nustatyta šiuo metu, bet ir plėtoti elektros energijos gamybos įrenginius, išskyrus elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius (pastaruoju atveju leidimas nereikalingas), kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW.

Projektu siūloma papildyti įstatymo projekto 16 straipsnį 21¹ ir 21² dalimis, kur numatomi atvejai, kai atleidžiama nuo pareigos turėti leidimus vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą tam tikras sąlygas atitinkančius aktyviuosius vartotojus ar piliečių energetikos bendrijas. Taip pat čia siūlomais įstatymo projekto 16 straipsnio 10 ir 14 dalių pakeitimais siūloma tam tikrai grupei gamintojų (įsirengiančių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, kurių įrengtoji galia yra ne didesnės kaip 30 kW) taikyti atleidimą nuo pareigos turėti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Išimtis dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nustatoma siekiant užtikrinti, kad gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurias įrengia kiti asmenys, būtų įrengiamos tik naujos, t. y. jų statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga (šio aspekto kontrolę būtų sudėtinga užtikrinti atsisakius šių leidimų).

Nustatant išimtis prievolei turėti leidimus kyla rizika, kad tam tikri asmenys, kurie vykdys gamybos veiklą pagal esamą elektros energijos gamintojo apibrėžtį (apibrėžtis dėstoma įstatymo projekto 2 straipsnio 35 dalyje) nebus laikomi gamintojais, ir tam tikri asmenys, kurie vykdys nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą pagal esamą elektros energijos tiekėjo apibrėžtį (apibrėžtis dėstoma įstatymo projekto 2 straipsnio 52 dalyje) nebus laikomi tiekėjais. Todėl siūloma pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 35 ir 52 dalis ir atitinkamai papildyti šias apibrėžtis, kad asmenys, kurie turi teisę vykdyti atitinkamas veiklas be leidimo, taip ta būtų laikomi elektros energijos gamintojais ar elektros energijos tiekėjais. Taip pat siekiant didesnės aktyviųjų vartotojų plėtros bei suvienodinti visų elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, kurių įrengtoji galia neviršija maksimalios gaminantiems vartotojams leidžiamo turėti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginio įrengtosios galios, t. y.

500 kW, prijungimo sąlygas siūloma pakoreguoti įstatymo projekto 67

straipsnio 7 dalies 5 punktą ir nustatyti, kad už tokių įrenginių prijungimą, kai prijungiamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia neviršija vartojimo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios, gamintojai skirstomųjų tinklų operatoriui sumoka 50 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį (pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas šiuo metu tokia mokėjimo tvarka nustatyta gaminantiems vartotojams). Atsižvelgiant į šiuos elektros įrenginių prijungimo sąlygų pakeitimus, siūloma, keičiant Projekto 64 straipsnio 8 dalį, nustatyti, kad pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas sutartis už prijungimą mokama prijungimo įmoka, apskaičiuota pagal iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusias teisės aktų nuostatas. Pasiūlymas. 1. Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Aktyvusis elektros energijos vartotojas (toliau – aktyvusis

vartotojas) – elektros energijos vartotojas arba grupė kartu veikiančių tokių vartotojų, kurie vartoja ir (ar) kaupia elektros energiją, pagamintą jiems nuosavybės teise priklausančiuose elektros įrenginiuose, arba parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, jeigu tokia ūkinė veikla nėra jų pagrindinė veikla.“

2. Siūlome įstatymo

projekto 2 straipsnio 35 dalį išdėstyti taip: „35.

Elektros energijos gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis leidimą arba teisę vykdyti šią veiklą be leidimo.“

3. Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 52

dalį išdėstyti taip:

„52. Elektros energijos tiekėjas (toliau –

tiekėjas) – visuomeninis ar nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, turintys atitinkamai veiklos licenciją ar leidimą vykdyti šią veiklą arba teisę vykdyti šią veiklą be leidimo.“

Pritarti

17. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20⁸

2 Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu asmuo

numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas ir numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.“

Pritarti

18. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20⁸

3 Pasiūlymas. Siūlome papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 3 dalimi, kuria keičiama įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalis, ir ją išdėstyti taip:

„3. Pakeisti 16 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11.

Taryba, atsižvelgdama į paskirstytosios gamybos ribotą apimtį ir galimą poveikį elektros energetikos sistemos patikimumui, kai elektros energijos gamybos įrenginių, išskyrus elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, išduoda leidimą plėtoti ir (ar) gaminti elektros energiją Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse numatyta supaprastinta tvarka, jeigu asmuo pateikia prašymą, kuriame pateikiama informacija apie šio straipsnio 9 dalies

2 punkte nurodytų dokumentų išdavimą.“

2. Buvusias

įstatymo projekto 8 straipsnio 3–5 dalis laikyti 4–6 dalimis. Pritarti

19. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20⁸

4 Pasiūlymas. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas arba siekia tapti gaminančiu vartotoju ir numato statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.

Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas arba asmuo, siekiantis tapti gaminančiu vartotoju ir numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.“

Pritarti

20. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20¹⁵

6 Pasiūlymas. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams. Aktyvusis vartotojas siekdamas pakeisti savo teisinį statusą ir

nutraukti aktyviojo vartotojo veiklą, elektroninių ryšių priemonėmis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie savo veiklos nutraukimą.“

Pritarti

21. Ekonomikos

komitetas,

2021-10-20⁴⁸

9⁵ Pasiūlymas.

Siūlome pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 9 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) gamintojai, prijungiantys elektros energijos iš atsinaujinančių

energijos išteklių gamybos įrenginius prijungimo taške, sutampančiame su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, kai prijungiamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia neviršija vartojimo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip didžiausia gaminantiems vartotojams leidžiamos įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės įrengtoji galia, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, o kiti gamintojai ir energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus vartotojus, kurių elektros įrenginių (įskaitant energijos kaupimo įrenginius) prijungimo prie skirstomųjų tinklų sąnaudų paskirstymui taikomi šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktai, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;“

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru

sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5B434FBE38F7/asr [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5669dfb0bc6511eb91e294a1358e77e9?jfwid=pe1j9o42f [3] (https://extranet.acer.europa.eu/Official_documents/Acts_of_the_Agency/Annexes%20to%20the%20DECISION%20OF%20THE%20AGENCY%20FOR%20THE%20C15/ACER%20Decision%2018-2020%20on%20balancing%20ISHP%20-%20Annex%20I.pdf)„Article 3 <...> The calculation of a position 1.

Each connecting TSO applying a self-dispatching model shall calculate in each imbalance area for each ISP one single final position for each BRP as equal to the sum of its external and internal commercial trade schedules pursuant Article 54(3)(a) of the EB Regulation.“

„Article 4 <...> The calculation of an allocated

volume 1.

Each connecting TSO shall calculate the total allocated volume to each BRP in case of self-dispatching model, <...>, in each imbalance area for each ISP, over all injections and withdrawals for which the BRP is financially responsible in accordance with Article 17(2) of the EB Regulation, as the netted volume of:

(a) the volumes or aggregated volumes that are metered with a granularity of the ISP for the connections to a TSO grid;

(b) the volumes or aggregated volumes that are metered with a granularity of the ISP for the connections to a DSO grid;

(c) the aggregated volumes that are not metered with a granularity of the ISP;

(d) where applicable, according to each Member State's terms and conditions for BRPs, all corrections to points (a), (b) and (c) of this paragraph that constitute the volumes assigned per imbalance settlement harmonisation methodology ISP to market participants bearing balance responsibility or that have contractually delegated their balance responsibility to a BRP of their choice; and

(e) where applicable, according to each Member State's terms and conditions for BRPs, the aggregated volumes related to all residual energies resulting from incorrect or incomplete allocations of the volumes of point (a) and (b) and resulting from the allocation of the volumes of point (c) on the basis of predefined profiles or grid losses.“ [4] Explanatory document to all TSOs’ proposal to further specify and harmonise imbalance settlement in accordance with Article 52(2) of Commission Regulation (EU) 2017/2195 (https://consultations.entsoe.eu/markets/imbalance_settlement_harmonisation_proposal/supporting_documents/180716_ISH_Explanatory_document_public_consultation.pdf): „2.3.4.

Each connecting TSO shall calculate the total allocated volume to each BRP in case of self-dispatching model, <...>, in each imbalance area for each ISP, over all injections and withdrawals for which the BRP is financially responsible in accordance with Article 17(2) of the EB Regulation, as the netted volume of:

(a) the volumes or aggregated volumes that are metered with a granularity of the ISP for the connections to a TSO grid;

(b) the volumes or aggregated volumes that are metered with a granularity of the ISP for the connections to a DSO grid;

(c) the aggregated volumes that are not metered with a granularity of the ISP;

(d) where applicable, according to each Member State's terms and conditions for BRPs, all corrections to points (a), (b) and (c) of this paragraph that constitute the volumes assigned per imbalance settlement harmonisation methodology ISP to market participants bearing balance responsibility or that have contractually delegated their balance responsibility to a BRP of their choice; and

(e) where applicable, according to each Member State's terms and conditions for BRPs, the aggregated volumes related to all residual energies resulting from incorrect or incomplete allocations of the volumes of point (a) and (b) and resulting from the allocation of the volumes of point (c) on the basis of predefined profiles or grid losses.“ [4] Explanatory document to all TSOs’ proposal to further specify and harmonise imbalance settlement in accordance with Article 52(2) of Commission Regulation (EU) 2017/2195 (https://consultations.entsoe.eu/markets/imbalance_settlement_harmonisation_proposal/supporting_documents/180716_ISH_Explanatory_document_public_consultation.pdf):

„2.3.4. Argumentation <...> The proposal to apply a single

position for self-dispatching models contributes to a level playing field on the following counts:

• The choice of a single position ensures that for imbalance settlement in self-dispatching model, all connections are treated equally, by:
• removing the requirement for BRPs to distinguish between connections on load, generation or storage;
• eliminating the requirement for TSOs to verify such distinctions;
• simplifying the allocation process.

In a self-dispatching model, the single position enables easier control of imbalances by BRPs.

• For ancillary service markets, single position for self-dispatching model simplifies determining the imbalance adjustment for aggregated bids, as their volume can be treated as whole instead of dividing the bid volume in the imbalance adjustment for consumption and production.
• Single position is simple and, as shown in ENTSO-E’s

Survey on Ancillary Services Procurement and Electricity Balancing Market Design for year 2016, single position is already used by majority of the Member States.“ <...> 2.3.5. Particular implementation TSOs using a self-dispatching model currently applying the single position per balancing responsible party pursuant EBGL Art. 54(3)(a) for calculating the imbalance of a BRP will continue with the current practice. TSOs currently applying the calculation of two imbalances per balancing responsible party shall change their position calculation by implementing the use of single position.“ [5] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32016R0631 [6] Direktyvos 59 straipsnis: 1.

Reguliavimo institucijos pareigos yra šios: <...>

i) kasmet teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą atitinkamoms valstybių narių institucijoms, Komisijai ir ACER, įskaitant nurodant veiksmus, kurių imtasi kiekvienai iš šiame straipsnyje išvardytų užduočių vykdyti, ir pasiektus rezultatus;

<...>

k) prižiūrėti perdavimo sistemos operatorių investicijų planus ir savo metinėje ataskaitoje juos įvertinti atsižvelgiant į tai, ar jie suderinami su visos Sąjungos tinklo plėtros planu; toks įvertinimas gali apimti rekomendacijas iš dalies pakeisti tuos investicinius planus;

l) remiantis keliais rodikliais stebėti ir vertinti perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių veiklos, susijusios su pažangiojo elektros energijos tinklo, kuriuo skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, rezultatus ir kas dvejus metus skelbti nacionalinę ataskaitą, įskaitant rekomendacijas; [7] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:02009L0073-20190523