Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;“
2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis dėl laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos nustato kačių, šunų ir šeškų bei kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką;“
3Pakeisti 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;“
4Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus;
5Pakeisti 3 straipsnio 9 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) organizuoja vykdo gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimąo ir registravimąo reikalavimų laikymosi priežiūrą;“
6Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 9 dalies 15 punktą;
7Papildyti 3 straipsnio 10 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
“7) kontroliuoja, ar šunų, kačių ir šeškų laikytojai ar savininkai nustatyta tvarka yra suženklinę ir užregistravę laikomus gyvūnus augintinius;”
8Buvusį 3 straipsnio 10 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Gyvūnų augintinių registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija Aplinkos ministerija, tvarkytojai – valstybės įmonė Žemės ūkio informavimocijos ir kaimo verslo centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-824(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis dėl laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos nustato kačių, šunų, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;“. 4. Pripažinti netekusiais galios 3 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. 5. Pakeisti 3 straipsnio 9 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) organizuoja vykdo gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimąo ir registravimąo reikalavimų laikymosi priežiūrą;“. 6. Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 9 dalies 15 punktą. 7. Papildyti 3 straipsnio 10 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) kontroliuoja, ar šunų, kačių ir šeškų laikytojai ar savininkai nustatyta tvarka yra paženklinę ir registravę laikomus gyvūnus augintinius;“. 8. Buvusį 3 straipsnio 10 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Gyvūnų augintinių registro valdytoja – Žemės ūkio ministerijaAplinkos ministerija, tvarkytojai – valstybės įmonė Žemės ūkio informavimocijos ir kaimo verslo centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
2021-09-14 Nr. XIVP-824 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected]
2022-01-19 Nr. XIVP-824(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected]
Nr. XIVP-824 2021-11-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas
Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-14 Nr. XIVP-824 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
sveikatos mokslų universitetas (Poveikio vertinimo išvada) 2021-11-11 Nr. 2021-DVT2-2117 (2021-11-11. Nr.:G-2021-11384) Išrašas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto2021-11-11 Nr. 2021-DVT2-2117 Poveikio vertinimo išvados: „<...>
formavimą nebus susilpninta gyvūnų augintinių gerovės kontrolė? Tik skiriant pakankamai dėmesio ir resursų (tiek finansinių, tiek žmogiškųjų), kontrolė nebus susilpninta, nes iki šiol nebuvo pakankama apimtimi formuojama gyvūnų gerovės politika ir neskiriama pakankamai dėmesio gerovės užtikrinimo kontrolei. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad žmogiškieji ir finansiniai resursai gali būti skiriami ir LR žemės ūkio ministerijoje (toliau – ŽŪM) papildomiems etatams įkurti bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) vykdytų funkcijų kontrolei stiprinti nekuriant visiškai naujo gyvūnų augintinių gerovės kontrolės modelio (ypač atsižvelgiant ir į tarptautinę patirtį bei esamus žmogiškuosius resursus). 2.
išskaidžius ir perkėlus į Aplinkos ministeriją, kur nėra reikiamos kompetencijos specialistų nebus susilpninta gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimas ir koordinavimas? Gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimas ir koordinavimas gali susilpnėti. Gyvūnų augintinių apibrėžimas neįtraukia konkrečių rūšių (LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas / Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti). Šiuo metu daugiausiai dėmesio kreipiama į šunis ir kates, tačiau tų pačių rūšių gyvūnai gali būti traktuojami ir kaip augintiniai, ir kaip ūkiniai (pvz. arkliai ir kt.). Gyvūnų gerovės politikos formavimas neturėtų būti fragmentuotas tarp augintinių ir ūkinių gyvūnų rūšių kaip jos suprantamos dabar, nes rūšių skaičius netolimoje ateityje gali plėstis ir auginimo paskirtis gali keistis. Todėl gali atsirasti tiek teisinių, tiek ir praktinių problemų tokios politikos įgyvendinime ir sutrikti jos koordinavimas. Tikėtina, kad tarp ŽŪM ir LR aplinkos ministerijos (toliau – AM) gali atsirasti nevienodas supratimas apie įvairių priemonių taikymą gyvūnų gerovei įgyvendinti. Apibendrinant galima teigti, kad galutinis rezultatas bus dvi skirtingos (AM ir ŽŪM) koordinuojančios ministerijos su persidengiančiomis funkcijomis ir tai gali lemti dar labiau susilpnintą gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimą ir koordinavimą. Be to, reikia atsižvelgti ir į skirtingą AM, ŽŪM ir VMVT darbuotojų, kuruojančių ar kuruosiančių šią sritį, kompetenciją ar kvalifikaciją. 3. Įvertinti kaštų ir naudos analizę, perkeliant ir išskaidant funkcijas tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų. Pagal turimas kompetencijas ir ribotą informaciją tikslios kaštų ir naudos analizės atlikti negalime. Tačiau manome, kad toks funkcijų išskaidymas gali neabejotinai pareikalauti finansine ir žmogiškųjų resursų prasme didesnių kaštų pasiekti tą patį rezultatą (dalis funkcijų ir veiklų dubliuosis), nei sutelkus funkcijas vienoje ministerijoje.
Bet kokiu atveju ir ŽŪM būtina spręsti papildomų etatų klausimą, nes ūkinių gyvūnų gerovės teisėkūros sritis stokoja reikiamo dėmesio. 4. Įvertinti užsienio šalių patirtį gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimo ir kontrolės srityje. Lietuvoje gyvūnų gerovės politiką formuoja ŽŪM, o kontrolę vykdo VMVT ir tai yra vyraujanti kitose šalyse taikoma praktika. <...> Gyvūnų gerovės politikos formavimą vykdo taip pat įvairios institucijos, daugumoje šių valstybių už šią sritį yra atsakingos ministerijos ar kitos įstaigos, analogiškos ŽŪM. <...> <...> Taip pat svarbu paminėti, kad Europos Sąjungoje tiek gyvūnų augintiniams, tiek ir ūkiniams gyvūnams galioja tie patys gyvūnų gerovės ir apsaugos principai.<...>“
Didžiojo universitetas (Poveikio vertinimo išvada) 2021-11-15
(2021-11-16 Nr. G-2021-11530) Išrašas iš 2021-11-15 Nr. ŽŪA-SR-172 VDU Poveikio vertinimo išvados: „<...> informuojame, kad, išskaidžius funkcijas ir Aplinkos ministerijai pavedus gyvūnų gerovės politikos formavimo klausimus, tikėtina, kad gali būti susilpninta gyvūnų augintinių gerovės kontrolė. Manome, kad funkcijų padalijimas dviem ministerijoms susilpnintų bendrą koordinavimą. Gyvūnų gerovės politikos formavimas ir jos įgyvendinimas turėtų būti koordinuojamas vienoje ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose. Žemės ūkio ministerija, atsakinga už gyvulininkystės vystymą, turėtų koordinuoti ir gyvūnų gerovės politikos formavimo bei įgyvendinimo politiką. <...>“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Jurgita Gustaitienė 2021-11-04 (2021-11-05 Nr. g-2021-11166) Išrašas iš 2021-11-04 UAB „Nuaras“ rašto: „<...>Todėl nepritariu siūlomiems įstatymų pakeitimams kol nėra išsamios analizės apie tokio pakeitimo būtinumą.<...>“
draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė 2021-11-04 (2021-11-05 Nr. g-2021-11169) Išrašas iš 2021-11-04 Lietuvos kinologų draugijos rašto: „<...> Lietuvos kinologų draugija nepritaria Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymui.<...>“
draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė 2021-11-23 Išrašas iš 2021-11-04 Lietuvos kinologų draugijos rašto (pateikiami papildomi argumentai): „<...> keisti gyvūnų gerovės politikos formuotoją nėra jokių objektyvių priežasčių ir toks žingsnis ne tik nepagerins situacijos, bet gali dar ją pabloginti. LKD pripažįsta, kad ne viskas gyvūnų gerovės apsaugoje yra tobula, tačiau ŽŪM ir VMVT daug metų dirba šioje srityje, turi patyrusius specialistus, galinčius toliau dirbti šį darbą. Perdavus šią sritį kitai ministerijai bus nuo nulio kuriama nauja sistema. LKD nuomone geriau tobulinti jau esamą, nei kurti visai naują – taip bus sutaupyta ir laiko, ir lėšų.<...> <...> negali būti viena gyvūnų gerovė šunims, katėms ir šeškams ir kita – triušiams, žiurkėnams, dekoratyvinėms žiurkėms, vištoms, mini paršeliams ir ožkytėms bei kitiems gyvūnams, žmonių laikomiems namuose estetiniais tikslais. <...> iki šiol nėra atsakymo į klausimą, kas yra gyvūnas augintinis, kokie yra kriterijai, leidžiantys priskirti gyvūną šiai kategorijai, ir kokios konkrečios gyvūnų rūšys turėtų būti priskirtos šiai kategorijai.
Jei numatoma dalį gyvūnų augintinių palikti ŽŪM kompetencijoje, o dalį – AM, turėsime dvi gyvūnų augintinių gerovės rūšis, kurių strategijas kurs dvi ministerijos.<...> <...> iki šiol nebuvo pateikta jokių objektyvių argumentų, įrodančių, kad gyvūnų augintinių (šunų, kačių ir šeškų) gerovės politikos formavimo perdavimas Aplinkos Ministerijai kaip nors pagerins esamą situaciją. 2021 metais, kai buvo iškelta ši idėja, kaip tik atsirado tendencija atidėlioti svarbių sprendimų priėmimą, apeliuojant į būsimus politinius pokyčius. <...>“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas bei į gyvūnų augintinių savininkus vienijančių šalies organizacijų siūlymus, įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas, Vigilijus Jukna. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
2021-12-08
nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Petras Gražulis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Mantas Staškevičius, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viceministras Danas Augutis, patarėjas Marius Čepulis, Vytauto Didžiojo universiteto kanclerė Astrida Miceikienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų gerovės centro vadovas Dr. Vytautas Ribikauskas, Dr. Jūratė Kučinskienė, Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė, UAB „Nuaras“ Jurgita Gustaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
sveikatos universitetas 2021-11-11 Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2021-10-21 raštą Nr. S-2021-4887 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-824 poveikio vertinimo išvadų“, pateikiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Gyvūnų gerovės centro specialistų atsakymus į Seimo narių klausimus:
ministeriją gyvūnų gerovės politikos formavimą nebus susilpninta gyvūnų augintinių gerovės kontrolė? Tik skiriant pakankamai dėmesio ir resursų (tiek finansinių, tiek žmogiškųjų), kontrolė nebus susilpninta, nes iki šiol nebuvo pakankama apimtimi formuojama gyvūnų gerovės politika ir neskiriama pakankamai dėmesio gerovės užtikrinimo kontrolei. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad žmogiškieji ir finansiniai resursai gali būti skiriami ir LR žemės ūkio ministerijoje (toliau – ŽŪM) papildomiems etatams įkurti bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) vykdytų funkcijų kontrolei stiprinti nekuriant visiškai naujo gyvūnų augintinių gerovės kontrolės modelio (ypač atsižvelgiant ir į tarptautinę patirtį bei esamus žmogiškuosius resursus). 2. Ar išskaidžius ir perkėlus į Aplinkos ministeriją, kur nėra reikiamos kompetencijos specialistų nebus susilpninta gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimas ir koordinavimas? Gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimas ir koordinavimas gali susilpnėti. Gyvūnų augintinių apibrėžimas neįtraukia konkrečių rūšių (LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas / Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti). Šiuo metu daugiausiai dėmesio kreipiama į šunis ir kates, tačiau tų pačių rūšių gyvūnai gali būti traktuojami ir kaip augintiniai, ir kaip ūkiniai (pvz. arkliai ir kt.). Gyvūnų gerovės politikos formavimas neturėtų būti fragmentuotas tarp augintinių ir ūkinių gyvūnų rūšių kaip jos suprantamos dabar, nes rūšių skaičius netolimoje ateityje gali plėstis ir auginimo paskirtis gali keistis.
Todėl gali atsirasti tiek teisinių, tiek ir praktinių problemų tokios politikos įgyvendinime ir sutrikti jos koordinavimas. Tikėtina, kad tarp ŽŪM ir LR aplinkos ministerijos (toliau – AM) gali atsirasti nevienodas supratimas apie įvairių priemonių taikymą gyvūnų gerovei įgyvendinti. Apibendrinant galima teigti, kad galutinis rezultatas bus dvi skirtingos (AM ir ŽŪM) koordinuojančios ministerijos su persidengiančiomis funkcijomis ir tai gali lemti dar labiau susilpnintą gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimą ir koordinavimą. Be to, reikia atsižvelgti ir į skirtingą AM, ŽŪM ir VMVT darbuotojų, kuruojančių ar kuruosiančių šią sritį, kompetenciją ar kvalifikaciją. 3. Įvertinti kaštų ir naudos analizę, perkeliant ir išskaidant funkcijas tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų. Pagal turimas kompetencijas ir ribotą informaciją tikslios kaštų ir naudos analizės atlikti negalime. Tačiau manome, kad toks funkcijų išskaidymas gali neabejotinai pareikalauti finansine ir žmogiškųjų resursų prasme didesnių kaštų pasiekti tą patį rezultatą (dalis funkcijų ir veiklų dubliuosis), nei sutelkus funkcijas vienoje ministerijoje. Bet kokiu atveju ir ŽŪM būtina spręsti papildomų etatų klausimą, nes ūkinių gyvūnų gerovės teisėkūros sritis stokoja reikiamo dėmesio. 4. Įvertinti užsienio šalių patirtį gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimo ir kontrolės srityje. Lietuvoje gyvūnų gerovės politiką formuoja ŽŪM, o kontrolę vykdo VMVT ir tai yra vyraujanti kitose šalyse taikoma praktika. Išanalizavome Švedijos, Danijos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Bulgarijos, Suomijos, Norvegijos ir Olandijos šalių patirtis. Šiose valstybėse gyvūnų gerovės kontrolę vykdo įvairios institucijos ir vienodo kontrolės modelio nėra.
Vienose valstybėse gyvūnų gerovės tiesioginę kontrolę atlieka savivalda (Švedijoje, Suomijoje), kitose – policija (Švedijoje Stokholme, Belgijoje Valonijos regione ir Briuselyje, Bulgarijoje, Norvegijoje (kartu su Maisto saugos tarnyba), Olandijoje). Gyvūnų gerovės politikos formavimą vykdo taip pat įvairios institucijos, daugumoje šių valstybių už šią sritį yra atsakingos ministerijos ar kitos įstaigos, analogiškos ŽŪM. Taip yra Švedijoje, Danijoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Norvegijoje. Olandijoje politiką formuoja Gyvūnų gerovės komitetas prie Vyriausybės, Belgijos Valonijoje – Sveikatos ministerija, Flandrijoje – Aplinkos, gamtos ir energijos departamentas, Briuselyje – Aplinkos institutas. Kaip jau minėta, Lietuvoje gyvūnų gerovės politiką formuoja ŽŪM, o kontrolę vykdo VMVT ir tai yra vyraujanti kitose šalyse praktika (t. y. nėra dviejų atsakingų institucijų formuojant politiką). Europos Sąjungos gyvūnų gerovės teisėkūros iniciatyvos svarstomos ES Tarybos ir Komisijos darbo grupėse, kuriose dalyvauja VMVT ir ŽŪM. Reikia pažymėti, kad Europos Komisijoje DG Environment / Aplinkos direktorate yra rengiama ir vykdoma politika, susijusi tik su laukiniais gyvūnais ir mokslo tikslams naudojamais gyvūnais. Taip pat pabrėžtina, kad Europos Komisija gyvūnų (gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų) gerovės klausimus yra priskyrusi DG SANTE direktorato kompetencijai ir yra atstovaujama VMVT. Taip pat svarbu paminėti, kad Europos Sąjungoje tiek gyvūnų augintiniams, tiek ir ūkiniams gyvūnams galioja tie patys gyvūnų gerovės ir apsaugos principai. 5. Prašome pateikti ekspertines rekomendacijas, kaip galima sustiprinti gyvūnų augintinių gerovės indeksą. Gyvūnų augintinių gerovė Lietuvoje gerėtų, jeigu būtų: ü vykdomas formalusis švietimas apie gyvūnų gerovę ir apsaugą bendrojo ugdymo programose.
Tai numato ir LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, tačiau ši teisinė prievolė nevykdoma jau daugelį metų: 3 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija:.. 7. Švietimo ir mokslo ministerija: 1) įtraukia į formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gyvūnų gerovės ir apsaugos temas; ü nacionalinei gyvūnų gerovės politikai formuoti ŽŪM įsteigti ne mažiau kaip keturi etatai: 1 et. – juristo, 2 et. – veterinarijos gydytojo-gyvūnų gerovės specialisto (turinčio gyvūnų gerovės rezidentūros studijų programos baigimo diplomą), 1 et. – gyvūnų mokslų specialisto; ü prie gyvūnų gerovės politikos formavimo skyriaus įkurta konsultuojanti ekspertų grupė, į kurios sudėtį įeitų: mokslininkai, dirbantys gyvūnų sveikatingumo ir gyvūnų gerovės srityse, savivaldybių asociacijos, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai; ü VMVT stiprintų gyvūnų gerovės užtikrinimo kontrolę ir remdamasi praktine patirtimi aktyviai teiktų pasiūlymus gyvūnų gerovės politikos formavimui. Kontrolės funkcijos stiprinamos: įkuriant atskirą VMVT padalinį, kuriame dirbtų veterinarijos gydytojai-gyvūnų gerovės specialistai, besispecializuojantys atskirų gyvūnų grupių (ūkinių, augintinių) srityse; didinant gyvūnų gerovę vertinančių veterinarijos gydytojų-gyvūnų gerovės specialistų skaičių; naudojant gyvūnų gerovės vertinimo kriterijus (gyvūnų gerovės indeksus), taikomus tarptautinėje praktikoje. Taip pat gyvūnų augintinių gerovei užtikrinti yra pateikti ŽŪM sudarytos darbo grupės, kurioje dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų gerovės centro atstovas, siūlymai. Šiems siūlymams pritariame, dalis jų jau yra priimti.
Pateikiame tuos siūlymus, kurie dar turėtų būti įgyvendinti: ü Siūlyti kasmet VMVT papildomai skirti po 228 000,00 Eur iš valstybės biudžeto įrangai ir darbo užmokesčiui, siekiant užtikrinti operatyvų VMVT pareigūnų grupės reagavimą į pranešimus dėl gyvūnų augintinių gerovės pažeidimų (24 val. per parą, 7 dienas per savaitę). ü Dėl gyvūnų gerovės reikalavimų nustatymo bei peržiūros, įvertinant dabartinę Lietuvos teisinę bazę, teisinio reglamentavimo trūkumų ir gerosios tarptautinės praktikos: · įstatymu reglamentuoti, kas yra suluošintas gyvūnas; · atsisakyti skirstyti gyvūnus augintinius į kovinius ir pavojingus; · stiprinti savivaldybių administracijų vykdomą šunų mišrūnų laikymo kontrolę; · aiškiai reglamentuoti, nuo kada (nuo laikomų veisimui naudojamų gyvūnų augintinių skaičiaus ar nustatyti kitus kriterijus) laikoma, kad asmuo užsiima versliniu gyvūnų augintinių veisimu ir verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą privalo registruoti kompetentingoje institucijoje (VMI ir VMVT). · supaprastinti gyvūno perdavimą laikinai globai, laikinam laikymui, numatytą LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str.
pat laikinos globos /laikymo išlaidų kompensavimą iš gyvūno augintinio savininko, nuosavybės teisių praradimą; · įtraukti nuostatas ir įpareigoti VMVT tvirtinti kačių, šunų ir šeškų gerovės reikalavimus; · pakeisti poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą, veisimą, veisėjų registravimą bei patvirtinimą. ü Dėl neteisėtos prekybos gyvūnais kontrolės tobulinimo, atsižvelgiant į gyvūnų augintinių įvežimo į Lietuvos Respubliką, taip pat augintinių dauginimo, augintinių gerovės kontrolės problemas, gyvūnų registracijos, fizinių ir juridinių asmenų ekonominės veiklos, mokesčių ir veiklos problematiką: · pakeisti reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams:
sveikatingumo, genetinio vertinimo kriterijus;
odamo leidimo veiklai reikiamų profesinių žinių įvertinimo reikalavimus;
augintinių veisimui leidimų išdavimo, reikalavimų veisimo veiklai gaires ar taikymo vadovą; · LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyti draudimą įsigyti (nusipirkti, gauti dovanų ar kitaip įgyti) neregistruotą gyvūną; · įregistruoti veisėjai turi užtikrinti, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas atsivestą gyvūnų vadą apžiūrėtų veterinarijos gydytojas ir surašytų apžiūros dokumentą; · įregistruoti veisėjai turėtų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti duomenis gyvūnų augintinių registrui apie konkretaus veislinio gyvūno atsivestų gyvūnų skaičių ir registre patalpinti veterinaro surašytą apžiūros aktą; · įvesti fiksuotą muito mokestį supaprastinant deklaracijos formą ir muito mokesčio mokėjimo tvarką. ü Dėl atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais augintiniais griežtinimo, įvertinant sankcijų dydžius ir apribojimus laikyti gyvūnus asmenims, vykdžiusiems neteisėtą veiklą: · parengti LR administracinių nusižengimų kodekso 595 straipsnio
„Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės“
pakeitimą, reglamentuojant pareigūnų patekimo į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas atvejus. ü Dėl visuomenės švietimo apie atsakingą elgesį su gyvūnais, pasitelkiant LR švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir kitas įstaigas bei organizacijas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumų įvertinimo: · gyvūnų gerovės klausimams mokyklos programoje nuo 4 iki 11 klasių imtinai turi būti skiriama bent 2 akademinės valandos kasmet; · būtina numatyti bent jau gyvūnų veisėjų ir gyvūnų laikymo reikalavimus pažeidusių asmenų mokymą; · skirti papildomą finansavimą neformaliajam švietimui, kaip paskatinimą kiekvienos bendrojo ugdymo įstaigos pedagogams vykdyti tokių žinių sklaidą; · VMVT pavesti nustatyti kompetencijas gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje įgauti ir gyvūnų globos namų st
eigėjams. ü Dėl operatyvaus reagavimo į gyvūnų teisių pažeidimus užtikrinimo: · VMVT regioniniuose padaliniuose – departamentuose
pat laikinos globos /laikymo išlaidų kompensavimą iš gyvūno augintinio savininko, nuosavybės teisių praradimą; · įtraukti nuostatas ir įpareigoti VMVT tvirtinti kačių, šunų ir šeškų gerovės reikalavimus; · pakeisti poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą, veisimą, veisėjų registravimą bei patvirtinimą. ü Dėl neteisėtos prekybos gyvūnais kontrolės tobulinimo, atsižvelgiant į gyvūnų augintinių įvežimo į Lietuvos Respubliką, taip pat augintinių dauginimo, augintinių gerovės kontrolės problemas, gyvūnų registracijos, fizinių ir juridinių asmenų ekonominės veiklos, mokesčių ir veiklos problematiką: · pakeisti reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams:
sveikatingumo, genetinio vertinimo kriterijus;
reikiamų profesinių žinių įvertinimo reikalavimus;
augintinių veisimui leidimų išdavimo, reikalavimų veisimo veiklai gaires ar taikymo vadovą; · LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyti draudimą įsigyti (nusipirkti, gauti dovanų ar kitaip įgyti) neregistruotą gyvūną; · įregistruoti veisėjai turi užtikrinti, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas atsivestą gyvūnų vadą apžiūrėtų veterinarijos gydytojas ir surašytų apžiūros dokumentą; · įregistruoti veisėjai turėtų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti duomenis gyvūnų augintinių registrui apie konkretaus veislinio gyvūno atsivestų gyvūnų skaičių ir registre patalpinti veterinaro surašytą apžiūros aktą; · įvesti fiksuotą muito mokestį supaprastinant deklaracijos formą ir muito mokesčio mokėjimo tvarką. ü Dėl atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais augintiniais griežtinimo, įvertinant sankcijų dydžius ir apribojimus laikyti gyvūnus asmenims, vykdžiusiems neteisėtą veiklą: · parengti LR administracinių nusižengimų kodekso 595 straipsnio
„Administracinių nusižengimų teisenos užtikri
nimo prievartos priemonės“ pakeitimą, reglamentuojant pareigūnų patekimo į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas atvejus. ü Dėl visuomenės švietimo apie atsakingą elgesį su gyvūnais, pasitelkiant LR švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir kitas įstaigas bei organizacijas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumų įvertinimo: · gyvūnų gerovės klausimams mokyklos programoje nuo 4 iki 11 klasių imtinai turi būti skiriama bent 2 akademinės valandos kasmet; · būtina numatyti bent jau gyvūnų veisėjų ir gyvūnų laikymo reikalavimus pažeidusių asmenų mokymą; · skirti papildomą finansavimą neformaliajam švietimui, kaip paskatinimą kiekvienos bendrojo ugdymo įstaigos pedagogams vykdyti tokių žinių sklaidą; · VMVT pavesti nustatyti kompetencijas gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje įgauti ir gyvūnų globos namų steigėjams. ü Dėl operatyvaus reagavimo į gyvūnų teisių pažeidimus užtikrinimo: · VMVT regioniniuose padaliniuose – departamentuose
odėl siūloma įteisinti skirtingų veiklos tipų gyvūnų globos įstaigas, atitinkamai skirtingai jas finansuojant.
Nėra aišku, ar už tai gali būti atsakingas savanoris, todėl siūloma įteisinti skirtingų veiklos tipų gyvūnų globos įstaigas, atitinkamai skirtingai jas finansuojant. Tam reikia sukurti kiekybinę vertinimo sistemą. Pritarti iš dalies projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 162.6 papunkčio nuostatas, kuriomis numatyta naminių gyvūnų gerovės klausimus perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai. Įstatymo projekto tikslas – pakeisti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos gyvūnų augintinių gerovės srityje reglamentavimą, siekiant valstybės politikos gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje formavimą, organizavimą bei kontrolę, bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, perduoti AM kompetencijai. Tikimasi, kad įteisinus siūlomas nuostatas, bus nustatytos aiškios susijusių institucijų kompetencijos. Tai leis veiksmingiau užtikrinti gyvūnų augintinių gerovės reikalavimų laikymąsi ir efektyvesnę kontrolę, siekiant pagerinti gyvūnų gerovės situaciją šalyje. 3. Vytauto Didžiojo universitetas 2021-11-16 Atsakydami į 2021 m. spalio 21 d. gautą raštą Nr. S-2021-4887 informuojame, kad, išskaidžius funkcijas ir Aplinkos ministerijai pavedus gyvūnų gerovės politikos formavimo klausimus, tikėtina, kad gali būti susilpninta gyvūnų augintinių gerovės kontrolė. Manome, kad funkcijų padalijimas dviems ministerijoms susilpnintų bendrą koordinavimą. Gyvūnų gerovės politikos formavimas ir jos įgyvendinimas turėtų būti koordinuojamas vienoje ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose. Žemės ūkio ministerija, atsakinga už gyvulininkystės vystymą, turėtų koordinuoti ir gyvūnų gerovės politikos formavimo bei įgyvendinimo politiką.
Kaštų ir naudos analizę, pavedant ir išskaidant funkcijas Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, atlikti negalime dėl informacijos stokos ir didelio žmogiškųjų išteklių užimtumo. Manome, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas užsakant kompetentingų mokslo institucijų studiją. Užsienio šalių patirties gyvūnų augintinių gerovės politikos formavimo ir kontrolės srityje analizei bei ekspertinėms rekomendacijoms, kaip galima sustiprinti gyvūnų augintinių gerovės indeksą, pateikti reikia daugiau laiko ir papildomų finansinių išteklių, todėl į šiuos klausimus atsakyti negalime. Pritarti iš dalies projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 162.6 papunkčio nuostatas, kuriomis numatyta naminių gyvūnų gerovės klausimus perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai. Įstatymo projekto tikslas – pakeisti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos gyvūnų augintinių gerovės srityje reglamentavimą, siekiant valstybės politikos gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje formavimą, organizavimą bei kontrolę, bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, perduoti AM kompetencijai. Tikimasi, kad įteisinus siūlomas nuostatas, bus nustatytos aiškios susijusių institucijų kompetencijos. Tai leis veiksmingiau užtikrinti gyvūnų augintinių gerovės reikalavimų laikymąsi ir efektyvesnę kontrolę, siekiant pagerinti gyvūnų gerovės situaciją šalyje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
draugija 2021-11-04, UAB Nuaras 2021-11-05, Lietuvos kinologų draugija 2021-11-23 nepritaria Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. „<...> keisti gyvūnų gerovės politikos formuotoją nėra jokių objektyvių priežasčių ir toks žingsnis ne tik nepagerins situacijos, bet gali dar ją pabloginti. LKD pripažįsta, kad ne viskas gyvūnų gerovės apsaugoje yra tobula, tačiau ŽŪM ir VMVT daug metų dirba šioje srityje, turi patyrusius specialistus, galinčius toliau dirbti šį darbą. Perdavus šią sritį kitai ministerijai bus nuo nulio kuriama nauja sistema. LKD nuomone geriau tobulinti jau esamą, nei kurti visai naują – taip bus sutaupyta ir laiko, ir lėšų.<...> <...> negali būti viena gyvūnų gerovė šunims, katėms ir šeškams ir kita – triušiams, žiurkėnams, dekoratyvinėms žiurkėms, vištoms, mini paršeliams ir ožkytėms bei kitiems gyvūnams, žmonių laikomiems namuose estetiniais tikslais. <...> iki šiol nėra atsakymo į klausimą, kas yra gyvūnas augintinis, kokie yra kriterijai, leidžiantys priskirti gyvūną šiai kategorijai, ir kokios konkrečios gyvūnų rūšys turėtų būti priskirtos šiai kategorijai. Jei numatoma dalį gyvūnų augintinių palikti ŽŪM kompetencijoje, o dalį – AM, turėsime dvi gyvūnų augintinių gerovės rūšis, kurių strategijas kurs dvi ministerijos.<...> <...> iki šiol nebuvo pateikta jokių objektyvių argumentų, įrodančių, kad gyvūnų augintinių (šunų, kačių ir šeškų) gerovės politikos formavimo perdavimas Aplinkos Ministerijai kaip nors pagerins esamą situaciją. 2021 metais, kai buvo iškelta ši idėja, kaip tik atsirado tendencija atidėlioti svarbių sprendimų priėmimą, apeliuojant į būsimus politinius pokyčius.“ Nepritarti projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 162.6 papunkčio nuostatas, kuriomis numatyta naminių gyvūnų gerovės klausimus perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai. Įstatymo projekto tikslas – pakeisti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos gyvūnų augintinių gerovės srityje reglamentavimą, siekiant valstybės politikos gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje formavimą, organizavimą bei kontrolę, bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, perduoti AM kompetencijai. Tikimasi, kad įteisinus siūlomas nuostatas, bus nustatytos aiškios susijusių institucijų kompetencijos. Tai leis veiksmingiau užtikrinti gyvūnų augintinių gerovės reikalavimų laikymąsi ir efektyvesnę kontrolę, siekiant pagerinti gyvūnų gerovės situaciją šalyje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2021-11-24 atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas bei į gyvūnų augintinių savininkus vienijančių šalies organizacijų siūlymus, įstatymo projektą atmesti. Nepritarti projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 162.6 papunkčio nuostatas, kuriomis numatyta naminių gyvūnų gerovės klausimus perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai. Įstatymo projekto tikslas – pakeisti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos gyvūnų augintinių gerovės srityje reglamentavimą, siekiant valstybės politikos gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje formavimą, organizavimą bei kontrolę, bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, perduoti AM kompetencijai. Tikimasi, kad įteisinus siūlomas nuostatas, bus nustatytos aiškios susijusių institucijų kompetencijos. Tai leis veiksmingiau užtikrinti gyvūnų augintinių gerovės reikalavimų laikymąsi ir efektyvesnę kontrolę, siekiant pagerinti gyvūnų gerovės situaciją šalyje. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
dėl šio projekto ir teikti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-824(2) bei jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2021-12-083
ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 2022 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.
VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė