Projekto lyginamasis variantas
CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809 TREČIOJO, PENKTOJO, ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
Pakeisti trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
2007 M. LAPKRIČIO 13 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 1393/2007 DĖL TEISMINIŲ IR NETEISMINIŲ DOKUMENTŲ CIVILINĖSE ARBA KOMERCINĖSE BYLOSE ĮTEIKIMO VALSTYBĖSE NARĖSE („DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS“) IR PANAIKINANČIO TARYBOS REGLAMENTĄ (EB) NR. 1348/2000 REGLAMENTO (ES) 2020/1784 IR 1965 M. LAPKRIČIO 15 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TEISMINIŲ IR NETEISMINIŲ DOKUMENTŲ CIVILINĖSE ARBA KOMERCINĖSE BYLOSE ĮTEIKIMO UŽSIENYJE ĮGYVENDINIMAS
1Iš užsienio gauti dokumentai įteikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 (ES) 2020/1784), 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau šiame skirsnyje – 1965 m. Hagos konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Apmokestinimo už dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka. 3¹ straipsnis. 1965 m. Hagos konvencijos įgyvendinimas
1965 m.
Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje ratifikavimo įstatymu. 3² straipsnis. Centrinė įstaiga
1Centrinė įstaiga Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 (ES) 2020/1784 3 4 straipsnyje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 2. Centrinė įstaiga 1965 m. Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3³ straipsnis. Dokumentus perduodančios ir priimančios įstaigos
1Perduoti dokumentus užsienio valstybei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 (ES) 2020/1784 ir 1965 m. Hagos konvenciją yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas. 2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 (ES) 2020/1784 2 3 straipsnio 2 dalį paskirta įstaiga, kompetentinga priimti kitų valstybių narių prašymus dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai. 3. Pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančiųjų valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda Lietuvos antstolių rūmams. 4. Lietuvos antstolių rūmai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais organizuoja ir koordinuoja dokumentų įteikimą ir jų perdavimą antstoliams vykdyti. 3⁴ straipsnis. Įstaiga, teikianti pagalbą nustatant adresą
1Pagal Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnio 1 dalies a punktą paskirta įstaiga, kuriai kitų valstybių narių perduodančiosios agentūros gali teikti prašymus nustatyti asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, adresą, yra Lietuvos antstolių rūmai. 2. Lietuvos antstolių rūmai turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybės registrų duomenis, reikalingus Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytai funkcijai atlikti.
neatvykimas į teismą
1Lietuvos Respublikos teismai gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jeigu įvykdomos visos Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos arba – atitinkamai visos 1965 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. 2. Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 Reglamento (ES) 2020/1784 19 22 straipsnio 4 dalyje, išskyrus Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, ir 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, nustatytais atvejais atsakovas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nenagrinėjamas, jeigu praėjo daugiau kaip vieni metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 3⁶ straipsnis. Kalbos
Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (ES) 2020/1784 3 straipsnio 4 dalies d punktą, 8 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį yra lietuvių ir anglų kalbos.“
Pakeisti penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
2001 M. GEGUŽĖS 28 D. TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 1206/2001 DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMŲ TARPUSAVIO BENDRADARBIAVIMO RENKANT ĮRODYMUS CIVILINĖSE AR KOMERCINĖSE BYLOSE REGLAMENTO (ES) 2020/1783 ĮGYVENDINIMAS
1Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka rinkti įrodymus Europos Sąjungos valstybėje narėje turi teisę visi Lietuvos Respublikos teismai (teisėjai). 2.
2Šalys ir jų atstovai, jeigu tokie yra, turi teisę dalyvauti Europos Sąjungos valstybės narės teismui renkant įrodymus Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. 6 straipsnis. Centrinė įstaiga
Centrinė įstaiga 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose Reglamento (ES) 2020/1783 3 4 straipsnyje straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 6¹ straipsnis. Įstaiga, atsakinga už sprendimų dėl prašymų tiesiogiai surinkti įrodymus priėmimą Įstaiga, pagal Reglamento (ES) 2020/1783 4 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnį atsakinga už sprendimų dėl kitų valstybių narių teismų prašymų tiesiogiai surinkti įrodymus priėmimą, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 6² straipsnis. Kalbos Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (ES) 2020/1783 6 straipsnį yra lietuvių ir anglų kalbos.“
Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
2003 M. LAPKRIČIO 27 D. TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 2201/2003 DĖL JURISDIKCIJOS IR TEISMO SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU SANTUOKA IR TĖVŲ PAREIGOMIS, PRIPAŽINIMO BEI VYKDYMO, PANAIKINANČIO REGLAMENTĄ (EB) NR. 1347/2000 REGLAMENTO (ES) 2019/1111, 1980 M. SPALIO 25 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO VAIKŲ GROBIMO CIVILINIŲ ASPEKTŲ IR 1996 M. SPALIO 19 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL JURISDIKCIJOS, TAIKYTINOS TEISĖS, PRIPAŽINIMO, VYKDYMO IR BENDRADARBIAVIMO TĖVŲ PAREIGŲ IR VAIKŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMAS
1Bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d.
Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) laikomo vaiko grąžinimo (toliau – bylos dėl vaiko grąžinimo) nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111), Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, teismingos Vilniaus apygardos teismui. 3. Apie bylos dėl vaiko grąžinimo nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl vaiko grąžinimo, paveda šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai centrinei institucijai pateikti Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 55 80 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją. 4. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme dėl vaiko grąžinimo turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio elektroninių ryšių priemonių adresas adresai, kuriuo kuriais pareiškėjui būtų galima įteikti procesinius dokumentus. 5. Prašymas dėl vaiko grąžinimo turi būti išnagrinėtas laikantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 11 24 straipsnyje nustatytų terminų. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, turi būti rašomas fiksuojama teismo posėdžio protokolas eiga. 6.
6Teismo nutartis grąžinti vaiką ar atsisakyti grąžinti vaiką gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima. 7. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 11 29 straipsnio 6 3 dalyje nurodytų dokumentų perdavimo funkciją Lietuvos Respublikoje atlieka šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 2 punkte nurodyta centrinė institucija. 8 straipsnis. Bylų, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys
gyvenamosios vietos ir turto Lietuvos Respublikoje, teismingumas Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas bet kuriam apylinkės teismui ieškovo pasirinkimu. 8¹ straipsnis. Pažymos išdavimas, ištaisymas ir atšaukimas
1Reglamento (ES) 2019/1111 36 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymas išduoda sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. 2. Reglamento (ES) 2019/1111 37 ir 48 straipsniuose numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs teismas. Pažymos ištaisymo ar atšaukimo klausimas išsprendžiamas mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio nuostatas dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo. 3. Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą išduoda autentišką dokumentą patvirtinęs notaras. 4. Reglamento (ES) 2019/1111 67 straipsnyje numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs notaras. Apie pažymos ištaisymą ar atšaukimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu informuojamas asmuo, kuriam buvo išduota pažyma. Šioje dalyje nurodyti notariniai veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. 9 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų vykdymas
1.
Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai dėl bendravimo teisių ir dėl vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti pažymėjimai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 41 ir 42 straipsniuose, yra vykdomieji dokumentai. 9 straipsnis. Teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir susitarimų pripažinimas ir vykdymas
1Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai, dėl kurių išduodamos Reglamento (ES) 2019/1111 36 straipsnio 1 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse formaliai parengti arba užregistruoti autentiški dokumentai ar užregistruoti susitarimai, dėl kurių išduodamos Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, yra vykdomieji dokumentai. 2. Reglamento (ES) 2019/1111 30 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus priimti sprendimą, kad nėra jokių Reglamento (ES) 2019/1111 38 ir 39 straipsniuose nurodytų atsisakymo pripažinti pagrindų, Reglamento (ES) 2019/1111 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti pripažinti, taip pat Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Reglamento (ES) 2019/1111 39 straipsniu ar kitais Reglamente (ES) 2019/1111 nustatytais pagrindais, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Prašymai peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prašymų, gali būti paduoti per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. 4.
4Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, nagrinėja antstolis, kuriam pateiktas vykdyti sprendimas. 5. Reglamento (ES) 2019/1111 56 straipsnyje numatytais atvejais vykdymo procesą sustabdo vykdymo vietos apylinkės teismas. 10 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų vykdymo praktiniai
nurodymai
1Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendime dėl bendravimo teisių nėra reikalingų nurodymų arba jų nepakanka, vykdymo veiksmus atliekantis antstolis kreipiasi su pareiškimu į vykdymo vietos apylinkės teismą dėl praktinių nurodymų dėl naudojimosi bendravimo teisėmis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 3. Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl naudojimosi bendravimo teisėmis turi būti išklausytas teismo posėdyje mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 380 straipsnyje nustatytą tvarką. 4. Teismas, rengdamasis nagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą, paveda vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą. 5. Dėl teismo nutarties, kurioje išdėstyti praktiniai nurodymai dėl naudojimosi bendravimo teisėmis, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą, kasacine tvarka neskundžiama. 11 straipsnis. Centrinės institucijos ir kompetentinga institucija
1Centrinė institucija Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2. Centrinės institucijos Reglamente (EB) Nr.
2201/2003 (ES) 2019/1111 nustatytoms funkcijoms atlikti yra:
1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija –, atsakinga už teismų susižinojimo funkcijų atlikimą ir informacijos apie Lietuvos Respublikos teisės nustatytas procedūrines taisykles, susijusias su Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 įgyvendinimu, perdavimą Reglamento (ES) 2019/1111 77 straipsnio 1 dalyje numatytą informacijos apie nacionalinius įstatymus, procedūras ir paslaugas su tėvų pareigomis susijusiose bylose pranešimą;
2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) –, atsakinga už kitų, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 centrinėms institucijoms nustatytų funkcijų įgyvendinimą atlikimą. 3. Reglamento (ES) 2019/1111 74 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, kad asmuo turi teisę į antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, išduoda Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 11¹ straipsnis. Kalbos Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (ES) 2019/1111 91 straipsnio 3 dalį yra lietuvių ir anglų kalbos. 12 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
1Priėmęs prašymą ar sprendimą dėl vaiko grąžinimo, teismas ieškovo (išieškotojo) ar antstolio prašymu arba savo iniciatyva gali taikyti, o priėmęs sprendimą dėl vaiko grąžinimo, – savo iniciatyva privalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –: draudimą atsakovui (skolininkui) išvykti iš Lietuvos Respublikos ir (arba) draudimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, taip pat kitas laikinąsias apsaugos priemones Reglamento (ES) 2019/1111 15 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka. 2. Nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo antstolis.
12¹ straipsnis. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje įgyvendinimas
11996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija) Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo“. 2. Valstybių 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius. 12² straipsnis. Prašymų dėl jurisdikcijos perėmimo ir prašymų dėl jurisdikcijos perdavimo
nagrinėjimo tvarka
1Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 15 12 ir 13 straipsnyje straipsniuose ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir bei prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 15 12 ir 13 straipsnio straipsnių nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma, šis prašymas ir jo priedai turi būti pateikti anglų kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į anglų kalbą. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio elektroninių ryšių priemonių adresas adresai, kuriuo kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. 4. Lietuvos apeliacinis teismas, kai tai tikslinga, gali pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas nustato šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminą. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas. Teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas nesilaikant Reglamente (EB) Nr.
2201/2003 (ES) 2019/1111, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijoje, šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos, laiko jį nepaduotu ir nutartimi grąžina pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Teismas nustato terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio elektroninių ryšių priemonių adresą adresus, kuriuo kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenantį (turintį profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai dėl prašymų trūkumų šalinimo netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. Teismas prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ar prašymą dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui išsprendžia priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų, yra neskundžiamos. 6. Prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešias savaites nuo prašymo priėmimo teisme dienos. 7.
7Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą šį prašymą patenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. Kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas prireikus nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. 12³ straipsnis. Vaiko įkurdinimas Lietuvos Respublikoje
Prašymas dėl Reglamento (ES) 2019/1111 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo įkurdinti vaiką Lietuvos Respublikoje paduodamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Prašymo padavimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo priedas
12012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2012 L 351, p. 1). 2. 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 121). 31. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 243). 42. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, su pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2005 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 38). 53. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL 2006 L 399, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2421 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1260 (OL 2015 L 341, p. 1). 64. 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (OL 2007 L 199, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2421 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1259 (OL 2015 L 341, p. 1). 7. 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (OL 2007 L 324, p. 79). 85. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1937 (OL 2009 L 7, p. 1). 96. 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas Nr.
Tarybos sprendimas Nr. 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu 2014/218/ES (OL 2011 L 192, p. 39). 107. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (OL 2012 L 201, p. 107). 8. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/281. 119. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (OL 2013 L 181, p. 4). 1210. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL 2014 L 189, p. 59). 11. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija). 12. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (nauja redakcija).“
Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo priedas
12003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. 21. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, su pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2005. 32. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1260. 43. 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1259. 54. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1937. 65. 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas Nr. 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d.
Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu 2014/218/ES. 76. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. 87. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/281. 98. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose. 109. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose. 10. 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo. 11. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija). 12. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (nauja redakcija).“
1.
Šio įstatymo 1, 2 ir 4 straipsniai įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 3 ir 5 straipsniai įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 3. Į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, taikymo sritį patenkantiems iki 2022 m. liepos 31 d. pradėtuose teismo procesuose priimtiems sprendimams, oficialiai parengtiems arba užregistruotiems autentiškiems dokumentams, taip pat susitarimams, tapusiems vykdytinais valstybėje narėje, kurioje jie buvo sudaryti, taikomos iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytos datos galiojusios Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo šeštojo skirsnio nuostatos. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2022 m. birželio 30 d., o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius – iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
dokumentų įteikimo tvarka
užsienio gauti dokumentai įteikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 (ES) 2020/1784), 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau šiame skirsnyje – 1965 m. Hagos konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Apmokestinimo už dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka. 3¹ straipsnis. 1965 m. Hagos konvencijos įgyvendinimas 1965 m.
Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje ratifikavimo įstatymu. 3² straipsnis. Centrinė įstaiga
nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 2. Centrinė įstaiga 1965 m. Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3³straipsnis. Dokumentus perduodančios ir priimančios įstaigos
2020/1784 ir 1965 m. Hagos konvenciją yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas. 2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 (ES) 2020/1784 2 3 straipsnio
dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai. 3. Pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančiųjų valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda Lietuvos antstolių rūmams. 4. Lietuvos antstolių rūmai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais organizuoja ir koordinuoja dokumentų įteikimą ir jų perdavimą antstoliams vykdyti. 3⁴straipsnis. Įstaiga, teikianti pagalbą nustatant adresą
Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnio 1 dalies a punktą paskirta įstaiga, kuriai kitų valstybių narių perduodančiosios agentūros gali teikti prašymus nustatyti asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, adresą, yra Lietuvos antstolių rūmai. 2. Lietuvos antstolių rūmai turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybės registrų duomenis, reikalingus Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytai funkcijai atlikti. 3⁴ 3⁵straipsnis.
neatvykimas į teismą
sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jeigu įvykdomos visos Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos arba visos 1965 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. 2. Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 Reglamento (ES) 2020/1784 19 22 straipsnio 4 dalyje, išskyrus Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, ir 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, nustatytais atvejais atsakovas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nenagrinėjamas, jeigu praėjo daugiau kaip vieni metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 3⁶straipsnis. Kalbos Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (ES) 2020/1784 3 straipsnio 4 dalies d punktą, 8 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį yra lietuvių ir anglų kalbos.“
Pakeisti penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
5 straipsnis. Įrodymų rinkimas Europos Sąjungos valstybėje narėje
valstybėje narėje turi teisę visi Lietuvos Respublikos teismai (teisėjai). 2. Šalys ir jų atstovai, jeigu tokie yra, turi teisę dalyvauti Europos Sąjungos valstybės narės teismui renkant įrodymus Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. 6 straipsnis. Centrinė įstaiga Centrinė įstaiga 2001 m. gegužės 28 d.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose Reglamento (ES) 2020/1783 3 4 straipsnyje straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 6¹straipsnis. Įstaiga, atsakinga už sprendimų dėl prašymų tiesiogiai surinkti įrodymus priėmimą Įstaiga, pagal Reglamento (ES) 2020/1783 4 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnį atsakinga už sprendimų dėl kitų valstybių narių teismų prašymų tiesiogiai surinkti įrodymus priėmimą, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 6² straipsnis. Kalbos Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (ES) 2020/1783 6 straipsnį yra lietuvių ir anglų kalbos.“
Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
7 straipsnis. Vaiko grąžinimas
jo įprastinė gyvenamoji vieta, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) laikomo vaiko grąžinimo (toliau – bylos dėl vaiko grąžinimo) nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111), Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, teismingos Vilniaus apygardos teismui. 3. Apie bylos dėl vaiko grąžinimo nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl vaiko grąžinimo, paveda šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai centrinei institucijai pateikti Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 55 80 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją. 4. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme dėl vaiko grąžinimo turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio elektroninių ryšių priemonių adresas adresai, kuriuo kuriais pareiškėjui būtų galima įteikti procesinius dokumentus. 5. Prašymas dėl vaiko grąžinimo turi būti išnagrinėtas laikantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 11 24 straipsnyje nustatytų terminų. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, turi būti rašomas fiksuojama teismo posėdžio protokolas eiga. 6. Teismo nutartis grąžinti vaiką ar atsisakyti grąžinti vaiką gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima. 7. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 11 29 straipsnio 6 3 dalyje nurodytų dokumentų perdavimo funkciją Lietuvos Respublikoje atlieka šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 2 punkte nurodyta centrinė institucija. 8 straipsnis.
8 straipsnis. Bylų, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys gyvenamosios vietos ir turto Lietuvos Respublikoje, teismingumas Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas bet kuriam apylinkės teismui ieškovo pasirinkimu. 8¹ straipsnis. Pažymų išdavimas, ištaisymas ir atšaukimas
nurodytas pažymas išduoda sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. 2. Reglamento (ES) 2019/1111 37 ir 48 straipsniuose numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs teismas. Pažymos ištaisymo ar atšaukimo klausimas išsprendžiamas mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
sprendime ištaisymo. 3. Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą išduoda autentišką dokumentą patvirtinęs notaras. 4. Reglamento (ES) 2019/1111 67 straipsnyje numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs notaras. Apie pažymos ištaisymą ar atšaukimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu informuojamas asmuo, kuriam buvo išduota pažyma. Šioje dalyje nurodyti notariniai veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. 9 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų vykdymas
vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti pažymėjimai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 41 ir 42 straipsniuose, yra vykdomieji dokumentai. 9 straipsnis.
9 straipsnis. Teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir susitarimų pripažinimas ir vykdymas
Reglamento (ES) 2019/1111 36 straipsnio 1 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse formaliai parengti arba užregistruoti autentiški dokumentai ar užregistruoti susitarimai, dėl kurių išduodamos Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, yra vykdomieji dokumentai. 2. Reglamento (ES) 2019/1111 30 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus priimti sprendimą, kad nėra jokių Reglamento (ES) 2019/1111 38 ir 39 straipsniuose nurodytų atsisakymo pripažinti pagrindų, Reglamento (ES) 2019/1111 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti pripažinti, taip pat Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Reglamento (ES) 2019/1111 39 straipsnio nuostatomis ar kitais Reglamente (ES) 2019/1111 nustatytais pagrindais, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Prašymai peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prašymų, gali būti paduoti per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. 4. Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, nagrinėja antstolis, kuriam pateiktas vykdyti sprendimas. 5. Reglamento (ES) 2019/1111 56 straipsnyje numatytais atvejais vykdymo procesą sustabdo vykdymo vietos apylinkės teismas. 10 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų vykdymo praktiniai nurodymai 1.
Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendime dėl bendravimo teisių nėra reikalingų nurodymų arba jų nepakanka, vykdymo veiksmus atliekantis antstolis kreipiasi su pareiškimu į vykdymo vietos apylinkės teismą dėl praktinių nurodymų dėl naudojimosi bendravimo teisėmis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 3. Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl naudojimosi bendravimo teisėmis turi būti išklausytas teismo posėdyje mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 380 straipsnyje nustatytą tvarką. 4. Teismas, rengdamasis nagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą, paveda vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą. 5. Dėl teismo nutarties, kurioje išdėstyti praktiniai nurodymai dėl naudojimosi bendravimo teisėmis, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą, kasacine tvarka neskundžiama. 11 straipsnis. Centrinės institucijos ir kompetentinga institucija
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2. Centrinės institucijos Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 nustatytoms funkcijoms atlikti yra:
susižinojimo funkcijų atlikimą ir informacijos apie Lietuvos Respublikos teisės nustatytas procedūrines taisykles, susijusias su Reglamento (EB) Nr.
2201/2003 įgyvendinimu, perdavimą Reglamento (ES) 2019/1111 77 straipsnio 1 dalyje numatytą informacijos apie nacionalinius įstatymus, procedūras ir paslaugas su tėvų pareigomis susijusiose bylose pranešimą;
2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministerijos (toliau
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) – atsakinga už kitų, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 centrinėms institucijoms nustatytų funkcijų įgyvendinimą atlikimą. 3. Reglamento (ES) 2019/1111 74 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, kad asmuo turi teisę į antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, išduoda Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 11¹ straipsnis. Kalbos Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (ES)
straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
prašymą ar sprendimą dėl vaiko grąžinimo, teismas ieškovo (išieškotojo) ar antstolio prašymu arba savo iniciatyva gali taikyti, o priėmęs sprendimą dėl vaiko grąžinimo, – savo iniciatyva privalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –: draudimą atsakovui (skolininkui) išvykti iš Lietuvos Respublikos ir
(arba) draudimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, taip pat kitas laikinąsias apsaugos priemones Reglamento (ES) 2019/1111 15 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. 2. Nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo antstolis. 12¹ straipsnis. 1996 m. spalio 19 d.
1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje įgyvendinimas
m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija) Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo“. 2. Valstybių 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius. 12² straipsnis. Prašymų dėl jurisdikcijos perėmimo ir prašymų dėl jurisdikcijos perdavimo nagrinėjimo tvarka
straipsnyje straipsniuose ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (ES) 2019/1111 15 12 ir 13 straipsnio straipsnių nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine lietuvių kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine lietuvių kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma, šis prašymas ir jo priedai turi būti pateikti anglų kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į anglų kalbą. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio elektroninių ryšių priemonių adresas adresai, kuriuo kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. 4. Lietuvos apeliacinis teismas, kai tai tikslinga, gali pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas nustato šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminą. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas. Teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas nesilaikant Reglamente (EB) Nr.
2201/2003 (ES) 2019/1111, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijoje, šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos, laiko jį nepaduotu ir nutartimi grąžina pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Teismas nustato terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio elektroninių ryšių priemonių adresą adresus, kuriuo kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenantį (turintį profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai dėl prašymų trūkumų šalinimo netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. Teismas prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ar prašymą dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui išsprendžia priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų, yra neskundžiamos. 6. Prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešias savaites nuo prašymo priėmimo teisme dienos. 7.
iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą šį prašymą patenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. Kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas prireikus nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. 12³ straipsnis. Vaiko įkurdinimas Lietuvos Respublikoje Prašymas dėl Reglamento (ES) 2019/1111 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo įkurdinti vaiką Lietuvos Respublikoje paduodamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Prašymo padavimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius.“
Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo priedas
m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2012 L 351, p. 1). 2. 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 121). 31. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 243). 42. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, su pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2005 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 38). 53. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL 2006 L 399, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2421 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1260 (OL
m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (OL 2007 L 199, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2421 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1259 (OL
m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (OL 2007 L 324, p. 79). 85. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais
m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas Nr.
Tarybos sprendimas Nr. 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu 2014/218/ES (OL 2011 L 192, p. 39). 107. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (OL 2012 L 201, p. 107). 8. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/281. 119. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (OL 2013 L 181, p. 4). 1210. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL 2014 L 189, p. 59). 11. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija). 12. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (nauja redakcija).“ 2.
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo priedas
m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. 21. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, su pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2005. 32. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1260. 43. 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1259. 54. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1937. 65. 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas Nr. 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 9 d.
Tarybos sprendimu 2014/218/ES. 76. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. 87. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/281. 98. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose. 109. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose. 10. 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo. 11. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija). 12. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (nauja redakcija).“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1.
Šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai ir 4 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis ir 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 3. Į
ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, taikymo sritį patenkantiems iki 2022 m. liepos 31 d. pradėtuose teismo procesuose priimtiems sprendimams, oficialiai parengtiems arba užregistruotiems autentiškiems dokumentams, taip pat susitarimams, tapusiems vykdytinais valstybėje narėje, kurioje jie buvo sudaryti, taikomos iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo šeštojo skirsnio nuostatos. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2022 m. birželio 30 d., o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius – iki 2022 m. liepos
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-09-14 Nr. XIVP-820 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2021-11-05 Nr. XIVP-820(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-10-13
dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos patarėjai: Reda Gabrilavičiūtė, Tautginas Mickevičius, Giedrė Sventickaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-14 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė