Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos
direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo, derinimo tvarka ir terminai bei apskundimo tvarka nagrinėjimas
administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką. Savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, kartu su policijos atstovais, kitų įstaigų atstovais ar specialistais, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. Nagrinėjant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti ir susirinkimo organizatoriai. 2. Pranešimas apie organizuojamą susirinkimą turi būti suderintas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. 3. Pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai. 4.
savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo ir suderinimo dokumento nuorašą nedelsdamas įteikia arba išsiunčia organizatoriams. 5. Kai toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku du ar daugiau susirinkimo organizatorių planuoja rengti susirinkimus, pirmumo teisę organizuoti susirinkimą turi tas organizatorius, kuris pirmasis pateikė pranešimą savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui. Su kitais organizatoriais savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo derina kitą galimą susirinkimo vietą ar laiką. 6. 2. Minint valstybės šventes: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms. 3. Jei yra pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. 7. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai (neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo privalo šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti sklandų pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą išnagrinėjimą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas) Vytautas Bakas Laima Mogenienė Laima Nagienė Rima Baškienė Domas Griškevičius Lukas Savickas Algirdas Butkevičius Tomas Tomilinas Rūta Miliūtė Zenonas Streikus Algirdas Stončaitis Linas Kukuraitis Saulius Skvernelis
2021-09-16 Nr. XIVP-819 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo“. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teismų sistemoje yra aukščiausios grandies teismas, todėl tai reiškia, kad šis teismas būtų pirma ir paskutinė teisminė instancija bylose dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Kitaip tariant, apeliacija dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo tenkinti arba netenkinti kreipimąsi dėl susirinkimų laisvės ribojimo būtų negalima. Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė:
tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai).
Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).
teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui.
teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui. Taigi aptariamos projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl Konstitucijos 30 straipsniu garantuotos asmens teisės kreiptis į teismą, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra būtent teisė skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje pranešimams apie susirinkimus, kuriuose dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, nėra keliama jokių imperatyvių turinio ir formos reikalavimų, skirtingai nei kitiems susirinkimams (remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pranešimuose apie susirinkimus, kuriuose dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, turi būti nurodyta: „1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai;
4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta“.). Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas sudarytų visapusiškas prielaidas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems valstybę atstovaujantiems subjektams tinkamai įvertinti bei nuspręsti, jog planuojamas susirinkimas kelia grėsmę valstybės saugumui ar kitiems teisiniams gėriams ir, atitinkamai, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės apribojimo. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
skyriaus pavadinimu, t. y. pastarajame žodis „DERINIMO“ keistinas į žodį
„NAGRINĖJIMO“. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
7 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje vietoje žodžio „kitų“ įrašytinas žodis „kitos“, o prieš žodį „administracijos“ – žodis „savivaldybės“. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
direktorius <...> pranešimą apie organizuojamą susirinkimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo“.
Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra nurodomas tokio nagrinėjimo tikslas, nenumatomos pranešimo išnagrinėjimo pasekmės, tiesiogiai nenustatoma, kokie sprendimai gali būti priimti išnagrinėjus pranešimą. Pranešimo nagrinėjimas neturėtų būti savitikslis, todėl svarstytina projekte numatytą galimybę kreiptis į teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo tiesiogiai susieti su pranešimo nagrinėjimu, nustatyti nagrinėjimo terminų pratęsimo galimybę, jei kreipiamasi į teismą, nustatyti pranešimo išnagrinėjimo pasekmes bei galimus sprendimus išnagrinėjus pranešimą. 6. Administracinių bylų teisenos įstatymo
administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti“. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Toks skundas turi būti išnagrinėtas <...>“ žodis „skundas“ yra netinkamas, kadangi šiuo atveju administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreiptųsi ne dėl viešojo administravimo subjekto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti tam tikrus veiksmus, lėmusio jų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, bet siekdami, kad būtų apribota Konstitucijos laiduojama susirinkimų laisvė. 7. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, savivaldybėms reikėtų koreguoti merų potvarkius bei administracijos direktorių įsakymus.
Dėl šios priežasties siūlytina įstatymo projekte numatyti adekvačią įstatymo įsigaliojimo datą, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti subjektai galėtų tinkamai pasiruošti šio įstatymo taikymui ir priimti atitinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Projektas turėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, numatančiomis, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias buvo pradėtos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2022-10-12
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėja Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Seimo nariai: Vytautas Bakas, Sergejus Jovaiša; LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Laskevičiūtė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja Milda Treigė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-09-16 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo“.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teismų sistemoje yra aukščiausios grandies teismas, todėl tai reiškia, kad šis teismas būtų pirma ir paskutinė teisminė instancija bylose dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Kitaip tariant, apeliacija dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo tenkinti arba netenkinti kreipimąsi dėl susirinkimų laisvės ribojimo būtų negalima. Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė:
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai).
Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).
teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui.
2021-09-16 * Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje pranešimams apie susirinkimus, kuriuose dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, nėra keliama jokių imperatyvių turinio ir formos reikalavimų, skirtingai nei kitiems susirinkimams (remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pranešimuose apie susirinkimus, kuriuose dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, turi būti nurodyta: „1) susirinkimo forma ir turinys;
2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta“.). Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas sudarytų visapusiškas prielaidas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems valstybę atstovaujantiems subjektams tinkamai įvertinti bei nuspręsti, jog planuojamas susirinkimas kelia grėsmę valstybės saugumui ar kitiems teisiniams gėriams ir, atitinkamai, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės apribojimo. Pritarti
2021-09-163 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimo pakeitimai turėtų būti derinami su keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinimu, t. y. pastarajame žodis
„DERINIMO“ keistinas į žodį „NAGRINĖJIMO“. Pritarti
2021-09-163 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje vietoje žodžio „kitų“ įrašytinas žodis „kitos“, o prieš žodį „administracijos“ – žodis „savivaldybės“. Pritarti 5.
2021-09-162 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės administracijos direktorius <...> pranešimą apie organizuojamą susirinkimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo“. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra nurodomas tokio nagrinėjimo tikslas, nenumatomos pranešimo išnagrinėjimo pasekmės, tiesiogiai nenustatoma, kokie sprendimai gali būti priimti išnagrinėjus pranešimą. Pranešimo nagrinėjimas neturėtų būti savitikslis, todėl svarstytina projekte numatytą galimybę kreiptis į teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo tiesiogiai susieti su pranešimo nagrinėjimu, nustatyti nagrinėjimo terminų pratęsimo galimybę, jei kreipiamasi į teismą, nustatyti pranešimo išnagrinėjimo pasekmes bei galimus sprendimus išnagrinėjus pranešimą. Pritarti
2021-09-163 Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti“. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Toks skundas turi būti išnagrinėtas <...>“ žodis „skundas“ yra netinkamas, kadangi šiuo atveju administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreiptųsi ne dėl viešojo administravimo subjekto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti tam tikrus veiksmus, lėmusio jų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, bet siekdami, kad būtų apribota Konstitucijos laiduojama susirinkimų laisvė. 7.
2021-09-16 * Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, savivaldybėms reikėtų koreguoti merų potvarkius bei administracijos direktorių įsakymus. Dėl šios priežasties siūlytina įstatymo projekte numatyti adekvačią įstatymo įsigaliojimo datą, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti subjektai galėtų tinkamai pasiruošti šio įstatymo taikymui ir priimti atitinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
2021-09-16 * Projektas turėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, numatančiomis, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias buvo pradėtos. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-09-29 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-819 atitiktį
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2022-04-26 * Įstatymo projekto Nr. XIVP-819 (toliau - Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projektu siūloma atsisakyti šiuo metu, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatytos pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, o taip pat numatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinė teisė į susirinkimų laisvę gali būti ribojama tik teismo“.
Tačiau Įstatymo projektu siūlomame keisti 7 straipsnyje numatyta, kad „savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, kartu su policijos atstovais, kitų įstaigų atstovais ar specialistais, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per
tai skiriasi nuo dabartinio reguliavimo, kai organizuojamas susirinkimas turi būti „suderintas“. Nesant nustatytiems kriterijams pagal kuriuos turi būti nagrinėjamas pranešimas ir nenurodžius sprendimų, kuriuos galėtų priimti savivaldybės administracijos direktorius, visai tikėtina, kad savivaldybės administracijos direktorius išnagrinėjęs pranešimą gali priimti sprendimą jį
„atmesti“ ir tokiu būdu rezultatas būtų toks pats, kaip ir organizuojamo
susirinkimo „nesuderinimas“. Atsižvelgiant į tai, jei būtų tęsiamas šio įstatymo projekto svarstymas, siūlytume performuluoti aukščiau cituotą formuluotę aiškiai įtvirtinant, kokia apimti nagrinėjamas pranešimas dėl organizuojamo susirinkimo bei kokiais atvejais kokie sprendimai gali būti priimti. Dėl siūlomos Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pritariame LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimui, kad šiuo atveju teisminė institucija neturėtų būti aukščiausios instancijos, taip užkertant kelią susirinkimo organizatoriams apskųsti teismo priimtą sprendimą. Pritarti
siūlo projektą grąžinti tobulinti
universiteto Teisės fakultetas 2022-04-262 2.
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad jei yra pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais:
vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai bei apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų, nutarčių, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
nagrinėti bylas dėl susirinkimų laisvės ribojimo nėra numatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teismų sistemoje yra aukščiausios grandies teismas, todėl tai reiškia, kad šis teismas būtų pirma ir paskutinė teisminė instancija bylose dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Kitaip tariant, apeliacija dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo tenkinti arba netenkinti kreipimąsi dėl susirinkimų laisvės ribojimo būtų negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės 2 instancijos teismui {inter alia Konstitucinis Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas). Taigi aptariamos projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl Konstitucijos 30 straipsniu garantuotos asmens teisės kreiptis į teismą, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra būtent teisė skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. 2.2. Laikantis teisinio tikrumo ir aiškumo principų, siūlytina jtraukti jstatymo pataisų įsigaliojimo datą. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti tobulinti. 3. VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2022-04-27 * Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiama koreguoti įstatymo 7 str., keičiant pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo tvarką ir perkeliant kreipimosi į teismą naštą nuo susirinkimų organizatorių savivaldybių administracijoms, t.y. susirinkimas gali būti laisvai organizuojamas, nebent savivaldybės administracija, manydama, jog susirinkimu būtų pažeistos Konstitucijos ir įstatymo saugomos vertybės, kreipiasi į teismą dėl tokio susirinkimo ribojimo.
ŽTSI vertinimu, toks susirinkimų organizavimo tvarkos palengvinimas vertintinas teigiamai, atsižvelgiant į pamatinę susirinkimų laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje ir vis dar pasitaikančius nepagrįstus taikių susirinkimų ribojimo atvejus, nesutinkant suderinti susirinkimo datos, laiko ir vietos bei kuriant susirinkimo organizavimui biurokratines, teisiškai ir objektyviai nepagrįstas kliūtis. Visgi sutiktina su Seimo Teisės departamento išvada, kad iš siūlomo projekto nėra aiški pranešimų nagrinėjimo išdava ir tolesni, po nagrinėjimo sekantys sprendimai ir/ar veiksmai. Pavyzdžiui, nėra numatyta, kaip vyksta pranešimo nagrinėjimas, jeigu organizuojamo susirinkimo vietoje tuo pačiu metu suplanuotas kitas susirinkimas ar renginys ar yra kitų, objektyvių, svarių ir įstatymu pagrįstų priežasčių, dėl kurių reikėtų tolesnio susirinkimo datos, laiko ir vietos derinimo. Tad, ŽTSI vertinimu, šios projekto nuostatos dar galėtų būti koreguojamos, siekiant teisinio ir praktinio aiškumo susirinkimų organizatoriams, pranešimus apie susirinkimus nagrinėjantiems ir kitiems įstatymą įgyvendinantiems subjektams. Pritarti iš dalies Žr. TD , VU ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto argumentus, kuriems komitetas pritaria
žmogaus teisių centras 2022-04-27 * Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės yra pažymėta, jog pranešimas apie susirinkimą neturėtų tapti leidimo organizuoti renginį išdavimu.
Pozityviai vertiname ketinimą keisti susirinkimo derinimo procedūrą, atsisakant de facto leidimo išdavimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, jog dabartinė susirinkimo derinimo procedūra pastaraisiais metais suteikė galimybę savivaldybių tarnautojams piktnaudžiauti jiems suteikta teise nederinti susirinkimų, iš esmės Seimo nario V. Bako įstatymo projektą Nr. XIVP-819 palaikome. Vis dėlto pažymime, jog nepaisant to, kad principinė idėja žmogaus teisių požiūriu yra tinkama, praktinius įgyvendinimo aspektus turėtų įvertinti atskirų sričių ekspertai ir specialistai. Pritarti iš dalies Žr. TD, VU ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto argumentus, kuriems komitetas pritaria. Aptariamos projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl Konstitucijos 30 straipsniu garantuotos asmens teisės kreiptis į teismą, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra būtent teisė skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiamas nustatyti teisinis reguliavimas nėra būdingas Lietuvos administracinei teisei. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, ABTĮ nustatyta tvarka yra tik patikrinamas institucijos priimto sprendimo ar veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų nagrinėti net ir tokias bylas, kuriose ne nagrinėjamas kilęs ginčas, o sprendžiama dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Tokių bylų nagrinėjimas taip pat nėra būdingas ABTĮ 21 straipsnyje apibrėžtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai. 5.
Didžiojo universiteto Teisės fakultetas 2022-04-28 * Pagal šiuo metu Susirinkimų įstatyme nustatytą išankstinio pranešimo apie organizuojamą susirinkimo derinimo tvarką, susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, jei jame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių; savivaldybės administracijos direktorius, gavęs tokį pranešimą, organizuoja jo derinimą ir per 3 darbo dienas nuo minėto pranešimo gavimo privalo priimti suderinimo dokumentą; savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai (neveikimas), pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Projekto Nr. XIVP-819 aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūloma atsisakyti šiuo metu Susirinkimų įstatyme nustatytos pranešimo apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, įtvirtinti, kad susirinkimų laisvė negalėtų būti ribojama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, numatyti, kad ši laisvė galėtų būti ribojama tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. 4.1. Pažymėtina, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus ir suprantamas, teisės aktų formuluotės būtų tikslios (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).
Tarptautiniai standartai taip pat numato, jog teisės aktai, reguliuojantys susirinkimų laisvės įgyvendinimą, turi būti aiškūs, tikslūs, neprieštaringi; teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžtos sprendimus dėl susirinkimų laisvės priimančių institucijų teisės, pareigos ir įgaliojimai; taip pat tiksliai ir suprantamai apibrėžtos procedūros, kurių turi laikyti susirinkimų organizatoriai ir kompetentingos institucijos (tiek prieš susirinkimą, tiek jo metu), be kita ko, tinkami išankstinio pranešimo terminai, susirinkimų laisvės apribojimai, teisė į teisminę gynybą[1]. Susipažinus su Projektu Nr. XIVP-819, darytina išvada, kad jis neatitinka šių reikalavimų. Projekte Nr. XIVP-819 siūlomu teisiniu reguliavimu numatoma, kad „1. Savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, kartu su policijos atstovais, kitų įstaigų atstovais ar specialistais, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. Nagrinėjant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti ir susirinkimo organizatoriai. <...>. 3. Jei yra pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.“ Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kaip užtikrinama susirinkimo organizatoriaus galimybė dalyvauti jo pateikto pranešimo nagrinėjime, pavyzdžiui, kokiu būdu ir kokiais terminais susirinkimo organizatorius yra informuojamas apie būsimą pranešimo dėl organizuojamo susirinkimo nagrinėjimą. Taip pat nėra aišku, koks yra pranešimo nagrinėjimo administracinės procedūros tikslas, kokius konkrečius sprendimus dėl pranešimo apie organizuojamą susirinkimą gali priimti savivaldybės administracijos direktorius, išnagrinėjęs pranešimą, kokiu būdu ir kokiais terminais susirinkimo organizatoriai turi būti informuojami apie priimtus sprendimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jiems siūloma numatyti tik teisę, o ne pareigą dalyvauti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjime. Kartu nėra aišku, kokius sprendimus turi teisę priimti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimąsi dėl susirinkimų laisvės ribojimo. 4.2. Kaip minėta, Projekte Nr. XIVP-819 siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė teisminė instancija dėl susirinkimų laisvės ribojimo, taigi apeliacija dėl tokių sprendimų nėra galima. Dėl šio aspekto pritartina Teisės departamento Išvadoje išdėstytai pozicijai, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinės teisės kreiptis į teismą, pagal kurią asmuo, be kita ko, turi teisę skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui (šiuo aspektu žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimą). 4.3. Projekte Nr. XIVP-819, be kita ko, siūloma įtvirtinti, kad nagrinėjant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti ir susirinkimo organizatoriai. Kitaip tariant, pagal siūlomą reguliavimą susirinkimo organizatoriai neturi pareigos dalyvauti svarstant jų pranešimą apie organizuojamą susirinkimą.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 36 straipsnį tiek susirinkimų organizatoriai, tiek susirinkimą derinančios institucijos (pareigūnai) turi konstitucines pareigas užtikrinti, kad susirinkimas nepakenks valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų, įskaitant susirinkimo dalyvių, teisių ir laisvių (šiuo aspektu žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimą). Pažymėtina, kad tai gali būti pasiekta tik susirinkimo organizatoriams ir susirinkimą derinančioms institucijoms (pareigūnams) bendradarbiaujant. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį susirinkimo organizatoriai neturi pareigos dalyvauti nagrinėjant jų pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, neužkirstų kelio veiksmingam minėtų konstitucinių pareigų, kylančių iš susirinkimų laisvės, įgyvendinimui. 4.4. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte Nr. XIVP-819 siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatyta jokių reikalavimų pranešimų apie organizuojamą susirinkimą turiniui ir formai, jei susirinkime ketina dalyvauti ne daugiau nei 15 žmonių. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas sudarys galimybes kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms gauti visapusišką informaciją ir tinkamai įgyvendinti konstitucines pareigas, t. y. užtikrinti, kad susirinkimas nepakenks valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų, įskaitant susirinkimo dalyvių, teisių ir laisvių. 5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, manytina, kad Projekte Nr. XIVP-819 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulintinas. Pritarti
2022-04-28 * Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad yra būtina užtikrinti susirinkimų leidimo teisę ir, pagal galimybes, šios teisės nereguliuoti.
Tačiau siekiant subalansuoti visuotinai pripažįstamas ir saugomas vertybes, net ir atsižvelgiant į pačių rengėjų nurodomus pavyzdžius dėl susirinkimų organizavimo tiek Vilniuje, tiek Kaune, akivaizdu, kad tam tikras derinimas ne tik kad nėra perteklinis, jis yra būtinas siekiant apsaugoti kai kuriais atvejais pačių susirinkimo organizatorių ir dalyvių, o taip pat ir atitinkamame susirinkime nedalyvaujančių asmenų teises ir laisves. Būtent projekto rengėjų nurodytais atvejais išankstinis svarstymas ir policijos pareigūnų tinkamas pasiruošimas padėjo išlaikyti vertybių pusiausvyrą ir apsaugoti tiek dalyvaujančių susirinkime, tiek nedalyvaujančių jame teises ir laisves, sveikatą, viešąją tvarką. Atsižvelgiant į tai, manome, kad pranešimo apie organizuojamą susirinkimą procedūros atsisakymas sukeltų neigiamas pasekmes visuomenės saugumui. Tuo tarpu įstatymo pakeitimo projekto rengėjų siūloma alternatyva pranešimo nagrinėjimo, kurio trukmė – 3 darbo dienos, metu savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kaip vienintelę ir paskutinę teisminę instituciją ir tik tokiu atveju, kai yra pagrindo manyti, kad bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, nėra pakankama šių vertybių užtikrinimui. Pastebėtina, kad administracijos direktorius nedisponuoja pvz., operatyvine informacija, todėl jo kreipimasis į teismą negali būti pagrįstas policijos turimais įrodymais. Tiek dėl trumpo kreipimosi termino, tiek dėl siūlomo bylos nagrinėjimo termino (48 valandos įskaitant nedarbo dienas) kyla pagrįstų abejonių dėl tokių įrodymų pateikimo teismui galimybės ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo.
Manome, kad priėmus siūlomus pakeitimus teismams, kaip teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdančiai institucijai, būtų nustatoma, deleguojama pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo funkcija. Tačiau dėl šių aspektų turi pasisakyti teismai, o ne savivaldybės. Negalime sutikti su projekto 1 straipsniu siūlomu pakeitimu iš Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio išbraukti žodžius
„ir šio įstatymo 7 straipsnio“. Priėmus tokį pakeitimą ir išbraukus
minėtus žodžius įsigaliotų nuostata, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo (įvertinus net ir tuo pačiu projektu siūlomą Įstatymo 7 straipsnio pakeitimą, tai savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, kartu su policijos atstovais, kitų įstaigų atstovais ar specialistais) privalėtų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo jį išnagrinėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui būtų susiduriama su problemomis, kurių būtų neįmanoma išspręsti. Visų pirma nebūtų galimybės išnagrinėti laisvos formos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, jeigu nėra nustatyta tokio pranešimo forma (kad ir supaprastinta) ir kai nėra nustatyta koks dokumentas turėtų būti pateikiamas. Taip pat nebūtų galimybės išnagrinėti laisvos formos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo, jeigu nėra nustatytas tokio pranešimo pateikimo terminas (praktikoje dažni atvejai, kai toks laisvos formos pranešimas savivaldybės administracijai pateikiamas likus tik kelioms valandoms ar net minutėms iki planuojamo susirinkimo pradžios). Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022-04-22 * Projektu Nr. XIVP-819 siūloma papildyti ir pakeisti Įstatymo 6, 7 ir 12 straipsnius, atsisakant šiuo metu Įstatyme nustatytos pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, o taip pat numatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinė teisė į susirinkimų laisvę galėtų būti ribojama tik teismo. Siūlome kitokį nei Projekte Nr. XIVP-819 numatytas Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reglamentavimas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas yra pagrindiniai policijos uždaviniai, kuriuos ji atlieka vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais bendradarbiaudama su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir visuomene. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktu viešąją tvarką valstybėje garantuoti pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Policija yra vykdomosios valdžios institucija, tiesiogiai vykdanti viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją valstybės mastu. Viešosios tvarkos ir visuomeninės rimties užtikrinimas yra viena iš pagrindinių policijos funkcijų, o savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punktą tik dalyvauja, bendradarbiauja užtikrindamos viešąją tvarką, kurdamos ir įgyvendindamos nusikaltimų prevencijos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareiga yra užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, tam įstatymais jai suteikti atitinkami įgaliojimai rinkti informaciją (tame tarpe ir ne viešą), Projekte Nr.
XIVP-819 numatytoje 7 straipsnio 3 dalyje kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo funkciją tikslinga priskirti policijai, o ne savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui. Pritarti iš dalies Žr. TD, VU ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto argumentus, kuriems komitetas pritaria. Aptariamos projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl Konstitucijos 30 straipsniu garantuotos asmens teisės kreiptis į teismą, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra būtent teisė skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiamas nustatyti teisinis reguliavimas nėra būdingas Lietuvos administracinei teisei. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, ABTĮ nustatyta tvarka yra tik patikrinamas institucijos priimto sprendimo ar veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų nagrinėti net ir tokias bylas, kuriose ne nagrinėjamas kilęs ginčas, o sprendžiama dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Tokių bylų nagrinėjimas taip pat nėra būdingas ABTĮ 21 straipsnyje apibrėžtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai. 2. Seimo kontrolierių įstaiga 2022-04-25 * <..> Projektu Nr. XIVP-819 siūloma pakeisti Susirinkimų įstatymo 6 ir 7 straipsnius atsisakant šiuo metu Susirinkimų įstatyme nustatytos pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, ją pakeičiant pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimu.
Šiuo projektu taip pat siūloma sprendimo, kuriame būtų įvertinta, ar susirinkimas kelia grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms, priėmimo teisę perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Projekto Nr. XIVP-819 aiškinamajame rašte nurodyta, kad šio projekto tikslas - pašalinti įstatymo spragas, kurios leidžia valstybės (savivaldybių) valdžios institucijoms ir politikams riboti teisę į taikius susirinkimus, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris garantuotų netrukdomą šios demokratinėje visuomenėje esminės teisės įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. XIVP-819 nėra siūloma nustatyti papildomų reikalavimų ar ribojimų, apsunkinančių teisės rinktis į taikius susirinkimus įgyvendinimą, Seimo kontrolierių įstaiga pastabų šiam projektui susirinkimų laisvės aspektu neturi. Tačiau pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. rugsėjo 16 d. išvadoje Nr. XIVP-819 ,.Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. 1-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto" pateiktai nuomonei dėl būtinybės užtikrinti, kad teisiniu reguliavimu turėtų būti garantuojama asmens teisė kreiptis į teismą, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra būtent teisė skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu norėtume pastebėti, kad susirūpinimą keliančius nepagrįstus susirinkimų laisvės ribojimus, mūsų vertinimu, lemia ne tiek galiojantis teisinis reguliavimas, kiek netinkamas jo praktinis taikymas, kai Susirinkimų įstatyme įtvirtinta pareikštinė susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka praktikoje virsta de facto leidimų išdavimo procedūra.
Situacijos, kada savivaldybių administracijų direktoriai atsisako derinti pranešimą apie susirinkimą motyvuodami susirinkimo keliamais nepatogumais, hipotetinėmis viešosios tvarkos pažeidimo rizikomis ar pan. aplinkybėmis yra nesuderinamos ne tik su tarptautiniais susirinkimų laisvės apsaugos standartais, bet ir su galiojančiu nacionaliniu teisiniu reguliavimu. Vertinant iš žmogaus teisių ir laisvių apsaugos perspektyvos, Susirinkimų įstatyme numatytais piliečių teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ribojimo pagrindais negali būti remiamasi siekiant sudaryti dirbtinas kliūtis asmenims, ketinantiems realizuoti konstitucinę teisę į susirinkimų laisvę.<..>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Sergejus Jovaiša 2021-12-081 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame LR Susirinkimų įstatyme nustatyta, kad organizuojant susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie planuojamą susirinkimą. Toks pranešimas nėra derinamas, nenumatyti ribojimai, kai toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku planuojama rengti du ar daugiau susirinkimus. Tokiu būdu lieka galimybė piktnaudžiauti įstatymo nuostatomis ir vienu metu organizuoti kelis ar net kelioliką susirinkimų, kurių kiekviename dalyvauja ne daugiau 15 žmonių, taip suburiant didelę masę žmonių.
Kaip pavyzdys paminėtinas 2021 m. birželio 15 dieną prie Seimo vykęs susibūrimas, kurio metu susirinko ir būriavosi keli šimtai žmonių, nors leidimas dideliam susibūrimui nebuvo derintas su savivaldybe, o buvo pateikti prašymai dėl ne didesnių nei 15 asmenų susirinkimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlau nustatyti, kad toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 susirinkimai iki 15 žmonių. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas „1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 tokie susirinkimai. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos.“ Pritarti Analogiškas Seimo nario siūlymas pateiktas ir įstatymo projektui XIVP-1328, kuriam komitetas siūlo iš esmės pritarti ir jį tobulinti pagrindiniam komitetui. Šį projektą komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2022-08-03 * <..> 2. Nepritarti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-766 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-766) ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-819 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-819) dėl šių priežasčių: <..>
apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros.
Siūlomi pakeitimai kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės visapusiškai ir tinkamai įvertinti, ar planuojamas susirinkimas nekels grėsmės valstybės, visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai, t. y. gali būti sunku įvertinti galimas rizikas ir jas valdyti. Pažymėtina, kad dėl įvairių situacijų taikūs susirinkimai ir mitingai neretai perauga į riaušes, todėl supaprastintos prašymų nagrinėjimo procedūros gali sudaryti prielaidas vykti įvairaus pobūdžio susirinkimams, kurių metu būtų sudėtinga užtikrinti tiek organizatorių, tiek dalyvių, tiek kitų asmenų saugumą. Be to, siūlomi pakeitimai iš esmės formuluojami ydingai, nes Įstatymo projekte Nr. XIVP-819 siūloma tiesiog nustatyti, kad pranešimas apie organizuojamą susirinkimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo, tačiau nenurodomos jokios su pranešimo nagrinėjimu susijusios pasekmės, nekalbama apie tai, koks sprendimas galėtų būti priimtas. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 186 punkte nustatytas Vyriausybės siekis tęsti teisinio reguliavimo peržiūrą, atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, plečiant ikiteisminį ginčų sprendimą ir skatinant mediaciją. Įgyvendinus Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siūlomas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų nagrinėti net ir tokias bylas, kuriose ne nagrinėjamas kilęs ginčas, o sprendžiama dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Šis Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiamas nustatyti teisinis reguliavimas nėra būdingas Lietuvos administracinei teisei.
Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, ABTĮ nustatyta tvarka yra tik patikrinamas institucijos priimto sprendimo ar veiksmų (neveikimo) teisėtumas, t. y. patį administracinio pobūdžio sprendimą priima ar atsisako priimti atitinkama valstybės ar savivaldybės institucija. Tokia sistema leidžia ginčus nagrinėti kokybiškai ir operatyviai, o priešinga sistema lemtų proaktyvų teismo vaidmenį, įsiterpiant į patį sprendimų priėmimo procesą, – tai Lietuvos teisinei sistemai nėra būdinga. Tokių bylų nagrinėjimas taip pat nėra būdingas ABTĮ
kompetencijai. Taigi Įstatymo projekte Nr. XIVP-819 numatytų skundų nagrinėjimas vertintinas kaip teismams nebūdinga funkcija, nesusijusi su teismams suteiktais įgaliojimais vykdyti teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. KT205-A-N16/2021 pažymėjo, kad „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, teismų instancinė sistema suponuoja tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai)“. Tuo tarpu Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiama sukurti teisines prielaidas klausimą dėl susirinkimų laisvės ribojimo nagrinėti tik vienos, t. y. aukščiausios instancijos teisme, nors šio projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu toks klausimo nagrinėjimas galėtų būti pateisinamas ar būtinas, o įprasta pranešimų, prašymų ar skundų nagrinėjimo administracine teisena tvarka nėra pakankama.
Nors ABTĮ yra nustatytos bylos, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja kaip vienintelė ir galutinė instancija, tačiau tai yra išskirtinės, visai visuomenei svarbios bylos, kurių išsprendimas daro įtaką daugelio visuomenės narių teisėms ir pareigoms (pvz., bylos dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo ir pan.). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų prielaidas riboti asmens teisę į teisminę gynybą. Pritarti
6Sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti projekto idėjai, tačiau siūlyti pagrindiniam
komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiat į TD išvadą, Vyriausybės ir kitų institucijų nuomonę, kuriai komitetas pritarė. Be to, komitetas pažymi, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo naują redakciją, kuri įsigalios 2023-04-01, keičiasi vykdomosios institucijos sąvoka ir mero, kaip vykdomosios institucijos, įgaliojimai, todėl su šiomis nuostatomis derintinos Susirinkimų įstatymo nuostatos, bei atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, kad ABTĮ nustatyta tvarka yra tik patikrinamas institucijos priimto sprendimo ar veiksmų (neveikimo) teisėtumas, t. y. patį administracinio pobūdžio sprendimą priima ar atsisako priimti atitinkama valstybės ar savivaldybės institucija, svarstyti administracinių teismų galimybę dalyvauti siūlomo sprendimo priėmimo procese, sureguliuojant tai įstatyminiu lygmeniu. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8.
Šedbaras, Agnė Širinskienė, Algirdas Stončaitis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] Šiais aspektais žr. Gairės dėl susirinkimų laisvės, p. 26, 94, 96, 97, 118.
DĖL
2022-11-09 Nr. 112-P- 39 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Sergejus Jovaiša, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas ir vyriausiasis specialistas Dainius Jasiūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė, Viešosios policijos valdybos vyriausiasis tyrėjas Darius Navikas, VRM Viešojo saugumo politikos grupės Vyresnioji patarėja Jurgita Laskevičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Airė Keturakienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Asta Gedzevičiūtė, Prezidento patarėja Simona Vilkelytė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Lukoševičienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio t eismo direktorė Audronė Gedmintaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
73 1.
Projekto
pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo“. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teismų sistemoje yra aukščiausios grandies teismas, todėl tai reiškia, kad šis teismas būtų pirma ir paskutinė teisminė instancija bylose dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Kitaip tariant, apeliacija dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo tenkinti arba netenkinti kreipimąsi dėl susirinkimų laisvės ribojimo būtų negalima. Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė:
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai).
Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).
teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui.
61 Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje pranešimams apie susirinkimus, kuriuose dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, nėra keliama jokių imperatyvių turinio ir formos reikalavimų, skirtingai nei kitiems susirinkimams (remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pranešimuose apie susirinkimus, kuriuose dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, turi būti nurodyta: „1) susirinkimo forma ir turinys;
2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta“.). Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas sudarytų visapusiškas prielaidas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems valstybę atstovaujantiems subjektams tinkamai įvertinti bei nuspręsti, jog planuojamas susirinkimas kelia grėsmę valstybės saugumui ar kitiems teisiniams gėriams ir, atitinkamai, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės apribojimo. Pritarti
2021-09-163 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimo pakeitimai turėtų būti derinami su keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinimu, t. y. pastarajame žodis
„DERINIMO“ keistinas į žodį „NAGRINĖJIMO“. Pritarti
2021-09-163 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje vietoje žodžio „kitų“ įrašytinas žodis „kitos“, o prieš žodį „administracijos“ – žodis „savivaldybės“. Pritarti 5.
2021-09-162 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės administracijos direktorius <...> pranešimą apie organizuojamą susirinkimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo“. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra nurodomas tokio nagrinėjimo tikslas, nenumatomos pranešimo išnagrinėjimo pasekmės, tiesiogiai nenustatoma, kokie sprendimai gali būti priimti išnagrinėjus pranešimą. Pranešimo nagrinėjimas neturėtų būti savitikslis, todėl svarstytina projekte numatytą galimybę kreiptis į teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo tiesiogiai susieti su pranešimo nagrinėjimu, nustatyti nagrinėjimo terminų pratęsimo galimybę, jei kreipiamasi į teismą, nustatyti pranešimo išnagrinėjimo pasekmes bei galimus sprendimus išnagrinėjus pranešimą. Pritarti
2021-09-163 Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti“. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Toks skundas turi būti išnagrinėtas <...>“ žodis „skundas“ yra netinkamas, kadangi šiuo atveju administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreiptųsi ne dėl viešojo administravimo subjekto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti tam tikrus veiksmus, lėmusio jų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, bet siekdami, kad būtų apribota Konstitucijos laiduojama susirinkimų laisvė. 7.
2021-09-16 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, savivaldybėms reikėtų koreguoti merų potvarkius bei administracijos direktorių įsakymus. Dėl šios priežasties siūlytina įstatymo projekte numatyti adekvačią įstatymo įsigaliojimo datą, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti subjektai galėtų tinkamai pasiruošti šio įstatymo taikymui ir priimti atitinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
2021-09-16 Projektas turėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, numatančiomis, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias buvo pradėtos. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-09-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-819 atitiktį
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2022-04-26 Įstatymo projekto Nr. XIVP-819 (toliau - Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projektu siūloma atsisakyti šiuo metu, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatytos pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, o taip pat numatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinė teisė į susirinkimų laisvę gali būti ribojama tik teismo“.
Tačiau Įstatymo projektu siūlomame keisti 7 straipsnyje numatyta, kad „savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, kartu su policijos atstovais, kitų įstaigų atstovais ar specialistais, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per
tai skiriasi nuo dabartinio reguliavimo, kai organizuojamas susirinkimas turi būti „suderintas“. Nesant nustatytiems kriterijams pagal kuriuos turi būti nagrinėjamas pranešimas ir nenurodžius sprendimų, kuriuos galėtų priimti savivaldybės administracijos direktorius, visai tikėtina, kad savivaldybės administracijos direktorius išnagrinėjęs pranešimą gali priimti sprendimą jį
„atmesti“ ir tokiu būdu rezultatas būtų toks pats, kaip ir organizuojamo
susirinkimo „nesuderinimas“. Atsižvelgiant į tai, jei būtų tęsiamas šio įstatymo projekto svarstymas, siūlytume performuluoti aukščiau cituotą formuluotę aiškiai įtvirtinant, kokia apimti nagrinėjamas pranešimas dėl organizuojamo susirinkimo bei kokiais atvejais kokie sprendimai gali būti priimti. Dėl siūlomos Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pritariame LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimui, kad šiuo atveju teisminė institucija neturėtų būti aukščiausios instancijos, taip užkertant kelią susirinkimo organizatoriams apskųsti teismo priimtą sprendimą. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti tobulinti 2.
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2022-04-262 Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad jei yra pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai bei apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų, nutarčių, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
nagrinėti bylas dėl susirinkimų laisvės ribojimo nėra numatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teismų sistemoje yra aukščiausios grandies teismas, todėl tai reiškia, kad šis teismas būtų pirma ir paskutinė teisminė instancija bylose dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Kitaip tariant, apeliacija dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo tenkinti arba netenkinti kreipimąsi dėl susirinkimų laisvės ribojimo būtų negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės 2 instancijos teismui {inter alia Konstitucinis Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas). Taigi aptariamos projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl Konstitucijos 30 straipsniu garantuotos asmens teisės kreiptis į teismą, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra būtent teisė skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Laikantis teisinio tikrumo ir aiškumo principų, siūlytina įtraukti įstatymo pataisų įsigaliojimo datą. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti tobulinti. 3. VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2022-04-27 Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiama koreguoti įstatymo 7 str., keičiant pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo tvarką ir perkeliant kreipimosi į teismą naštą nuo susirinkimų organizatorių savivaldybių administracijoms, t.y. susirinkimas gali būti laisvai organizuojamas, nebent savivaldybės administracija, manydama, jog susirinkimu būtų pažeistos Konstitucijos ir įstatymo saugomos vertybės, kreipiasi į teismą dėl tokio susirinkimo ribojimo.
ŽTSI vertinimu, toks susirinkimų organizavimo tvarkos palengvinimas vertintinas teigiamai, atsižvelgiant į pamatinę susirinkimų laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje ir vis dar pasitaikančius nepagrįstus taikių susirinkimų ribojimo atvejus, nesutinkant suderinti susirinkimo datos, laiko ir vietos bei kuriant susirinkimo organizavimui biurokratines, teisiškai ir objektyviai nepagrįstas kliūtis. Visgi sutiktina su Seimo Teisės departamento išvada, kad iš siūlomo projekto nėra aiški pranešimų nagrinėjimo išdava ir tolesni, po nagrinėjimo sekantys sprendimai ir/ar veiksmai. Pavyzdžiui, nėra numatyta, kaip vyksta pranešimo nagrinėjimas, jeigu organizuojamo susirinkimo vietoje tuo pačiu metu suplanuotas kitas susirinkimas ar renginys ar yra kitų, objektyvių, svarių ir įstatymu pagrįstų priežasčių, dėl kurių reikėtų tolesnio susirinkimo datos, laiko ir vietos derinimo. Tad, ŽTSI vertinimu, šios projekto nuostatos dar galėtų būti koreguojamos, siekiant teisinio ir praktinio aiškumo susirinkimų organizatoriams, pranešimus apie susirinkimus nagrinėjantiems ir kitiems įstatymą įgyvendinantiems subjektams. Pritarti iš dalies Žr. TD , VU ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto argumentus, kuriems komitetas pritaria
žmogaus teisių centras 2022-04-27 Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės yra pažymėta, jog pranešimas apie susirinkimą neturėtų tapti leidimo organizuoti renginį išdavimu.
Pozityviai vertiname ketinimą keisti susirinkimo derinimo procedūrą, atsisakant de facto leidimo išdavimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, jog dabartinė susirinkimo derinimo procedūra pastaraisiais metais suteikė galimybę savivaldybių tarnautojams piktnaudžiauti jiems suteikta teise nederinti susirinkimų, iš esmės Seimo nario V. Bako įstatymo projektą Nr. XIVP-819 palaikome. Vis dėlto pažymime, jog nepaisant to, kad principinė idėja žmogaus teisių požiūriu yra tinkama, praktinius įgyvendinimo aspektus turėtų įvertinti atskirų sričių ekspertai ir specialistai. Pritarti iš dalies Žr. TD, VU ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto argumentus, kuriems komitetas pritaria. Aptariamos projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl Konstitucijos 30 straipsniu garantuotos asmens teisės kreiptis į teismą, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra būtent teisė skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiamas nustatyti teisinis reguliavimas nėra būdingas Lietuvos administracinei teisei. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, ABTĮ nustatyta tvarka yra tik patikrinamas institucijos priimto sprendimo ar veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų nagrinėti net ir tokias bylas, kuriose ne nagrinėjamas kilęs ginčas, o sprendžiama dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Tokių bylų nagrinėjimas taip pat nėra būdingas ABTĮ 21 straipsnyje apibrėžtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai. 5.
Didžiojo universiteto Teisės fakultetas 2022-04-28 Pagal šiuo metu Susirinkimų įstatyme nustatytą išankstinio pranešimo apie organizuojamą susirinkimo derinimo tvarką, susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, jei jame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių; savivaldybės administracijos direktorius, gavęs tokį pranešimą, organizuoja jo derinimą ir per 3 darbo dienas nuo minėto pranešimo gavimo privalo priimti suderinimo dokumentą; savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai (neveikimas), pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Projekto Nr. XIVP-819 aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūloma atsisakyti šiuo metu Susirinkimų įstatyme nustatytos pranešimo apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, įtvirtinti, kad susirinkimų laisvė negalėtų būti ribojama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, numatyti, kad ši laisvė galėtų būti ribojama tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Pažymėtina, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus ir suprantamas, teisės aktų formuluotės būtų tikslios (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).
Tarptautiniai standartai taip pat numato, jog teisės aktai, reguliuojantys susirinkimų laisvės įgyvendinimą, turi būti aiškūs, tikslūs, neprieštaringi; teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžtos sprendimus dėl susirinkimų laisvės priimančių institucijų teisės, pareigos ir įgaliojimai; taip pat tiksliai ir suprantamai apibrėžtos procedūros, kurių turi laikyti susirinkimų organizatoriai ir kompetentingos institucijos (tiek prieš susirinkimą, tiek jo metu), be kita ko, tinkami išankstinio pranešimo terminai, susirinkimų laisvės apribojimai, teisė į teisminę gynybą[1]. Susipažinus su Projektu Nr. XIVP-819, darytina išvada, kad jis neatitinka šių reikalavimų. Projekte Nr. XIVP-819 siūlomu teisiniu reguliavimu numatoma, kad „1. Savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, kartu su policijos atstovais, kitų įstaigų atstovais ar specialistais, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. Nagrinėjant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti ir susirinkimo organizatoriai. <...>. 3. Jei yra pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.“ Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kaip užtikrinama susirinkimo organizatoriaus galimybė dalyvauti jo pateikto pranešimo nagrinėjime, pavyzdžiui, kokiu būdu ir kokiais terminais susirinkimo organizatorius yra informuojamas apie būsimą pranešimo dėl organizuojamo susirinkimo nagrinėjimą. Taip pat nėra aišku, koks yra pranešimo nagrinėjimo administracinės procedūros tikslas, kokius konkrečius sprendimus dėl pranešimo apie organizuojamą susirinkimą gali priimti savivaldybės administracijos direktorius, išnagrinėjęs pranešimą, kokiu būdu ir kokiais terminais susirinkimo organizatoriai turi būti informuojami apie priimtus sprendimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jiems siūloma numatyti tik teisę, o ne pareigą dalyvauti pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjime. Kartu nėra aišku, kokius sprendimus turi teisę priimti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimąsi dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Kaip minėta, Projekte Nr. XIVP-819 siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė teisminė instancija dėl susirinkimų laisvės ribojimo, taigi apeliacija dėl tokių sprendimų nėra galima. Dėl šio aspekto pritartina Teisės departamento Išvadoje išdėstytai pozicijai, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinės teisės kreiptis į teismą, pagal kurią asmuo, be kita ko, turi teisę skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui (šiuo aspektu žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimą). Projekte Nr. XIVP-819, be kita ko, siūloma įtvirtinti, kad nagrinėjant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti ir susirinkimo organizatoriai. Kitaip tariant, pagal siūlomą reguliavimą susirinkimo organizatoriai neturi pareigos dalyvauti svarstant jų pranešimą apie organizuojamą susirinkimą.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 36 straipsnį tiek susirinkimų organizatoriai, tiek susirinkimą derinančios institucijos (pareigūnai) turi konstitucines pareigas užtikrinti, kad susirinkimas nepakenks valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų, įskaitant susirinkimo dalyvių, teisių ir laisvių (šiuo aspektu žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimą). Pažymėtina, kad tai gali būti pasiekta tik susirinkimo organizatoriams ir susirinkimą derinančioms institucijoms (pareigūnams) bendradarbiaujant. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį susirinkimo organizatoriai neturi pareigos dalyvauti nagrinėjant jų pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, neužkirstų kelio veiksmingam minėtų konstitucinių pareigų, kylančių iš susirinkimų laisvės, įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte Nr. XIVP-819 siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatyta jokių reikalavimų pranešimų apie organizuojamą susirinkimą turiniui ir formai, jei susirinkime ketina dalyvauti ne daugiau nei 15 žmonių. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas sudarys galimybes kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms gauti visapusišką informaciją ir tinkamai įgyvendinti konstitucines pareigas, t. y. užtikrinti, kad susirinkimas nepakenks valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų, įskaitant susirinkimo dalyvių, teisių ir laisvių. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, manytina, kad Projekte Nr. XIVP-819 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulintinas. Pritarti
2022-04-28 Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad yra būtina užtikrinti susirinkimų leidimo teisę ir, pagal galimybes, šios teisės nereguliuoti.
Tačiau siekiant subalansuoti visuotinai pripažįstamas ir saugomas vertybes, net ir atsižvelgiant į pačių rengėjų nurodomus pavyzdžius dėl susirinkimų organizavimo tiek Vilniuje, tiek Kaune, akivaizdu, kad tam tikras derinimas ne tik kad nėra perteklinis, jis yra būtinas siekiant apsaugoti kai kuriais atvejais pačių susirinkimo organizatorių ir dalyvių, o taip pat ir atitinkamame susirinkime nedalyvaujančių asmenų teises ir laisves. Būtent projekto rengėjų nurodytais atvejais išankstinis svarstymas ir policijos pareigūnų tinkamas pasiruošimas padėjo išlaikyti vertybių pusiausvyrą ir apsaugoti tiek dalyvaujančių susirinkime, tiek nedalyvaujančių jame teises ir laisves, sveikatą, viešąją tvarką. Atsižvelgiant į tai, manome, kad pranešimo apie organizuojamą susirinkimą procedūros atsisakymas sukeltų neigiamas pasekmes visuomenės saugumui. Tuo tarpu įstatymo pakeitimo projekto rengėjų siūloma alternatyva pranešimo nagrinėjimo, kurio trukmė – 3 darbo dienos, metu savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kaip vienintelę ir paskutinę teisminę instituciją ir tik tokiu atveju, kai yra pagrindo manyti, kad bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, nėra pakankama šių vertybių užtikrinimui. Pastebėtina, kad administracijos direktorius nedisponuoja pvz., operatyvine informacija, todėl jo kreipimasis į teismą negali būti pagrįstas policijos turimais įrodymais. Tiek dėl trumpo kreipimosi termino, tiek dėl siūlomo bylos nagrinėjimo termino (48 valandos įskaitant nedarbo dienas) kyla pagrįstų abejonių dėl tokių įrodymų pateikimo teismui galimybės ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo.
Manome, kad priėmus siūlomus pakeitimus teismams, kaip teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdančiai institucijai, būtų nustatoma, deleguojama pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo funkcija. Tačiau dėl šių aspektų turi pasisakyti teismai, o ne savivaldybės. Negalime sutikti su projekto 1 straipsniu siūlomu pakeitimu iš Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio išbraukti žodžius
„ir šio įstatymo 7 straipsnio“. Priėmus tokį pakeitimą ir išbraukus
minėtus žodžius įsigaliotų nuostata, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo (įvertinus net ir tuo pačiu projektu siūlomą Įstatymo 7 straipsnio pakeitimą, tai savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, kartu su policijos atstovais, kitų įstaigų atstovais ar specialistais) privalėtų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo jį išnagrinėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui būtų susiduriama su problemomis, kurių būtų neįmanoma išspręsti. Visų pirma nebūtų galimybės išnagrinėti laisvos formos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, jeigu nėra nustatyta tokio pranešimo forma (kad ir supaprastinta) ir kai nėra nustatyta koks dokumentas turėtų būti pateikiamas. Taip pat nebūtų galimybės išnagrinėti laisvos formos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo, jeigu nėra nustatytas tokio pranešimo pateikimo terminas (praktikoje dažni atvejai, kai toks laisvos formos pranešimas savivaldybės administracijai pateikiamas likus tik kelioms valandoms ar net minutėms iki planuojamo susirinkimo pradžios). Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022-04-22 * Projektu Nr. XIVP-819 siūloma papildyti ir pakeisti Įstatymo 6, 7 ir 12 straipsnius, atsisakant šiuo metu Įstatyme nustatytos pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, o taip pat numatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinė teisė į susirinkimų laisvę galėtų būti ribojama tik teismo. Siūlome kitokį nei Projekte Nr. XIVP-819 numatytas Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reglamentavimas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas yra pagrindiniai policijos uždaviniai, kuriuos ji atlieka vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais bendradarbiaudama su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir visuomene. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktu viešąją tvarką valstybėje garantuoti pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Policija yra vykdomosios valdžios institucija, tiesiogiai vykdanti viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją valstybės mastu. Viešosios tvarkos ir visuomeninės rimties užtikrinimas yra viena iš pagrindinių policijos funkcijų, o savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punktą tik dalyvauja, bendradarbiauja užtikrindamos viešąją tvarką, kurdamos ir įgyvendindamos nusikaltimų prevencijos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareiga yra užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, tam įstatymais jai suteikti atitinkami įgaliojimai rinkti informaciją (tame tarpe ir ne viešą), Projekte Nr.
XIVP-819 numatytoje 7 straipsnio 3 dalyje kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo funkciją tikslinga priskirti policijai, o ne savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui. Pritarti iš dalies Žr. TD, VU ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto argumentus, kuriems komitetas pritaria. Aptariamos projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl Konstitucijos 30 straipsniu garantuotos asmens teisės kreiptis į teismą, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra būtent teisė skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiamas nustatyti teisinis reguliavimas nėra būdingas Lietuvos administracinei teisei. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, ABTĮ nustatyta tvarka yra tik patikrinamas institucijos priimto sprendimo ar veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų nagrinėti net ir tokias bylas, kuriose ne nagrinėjamas kilęs ginčas, o sprendžiama dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Tokių bylų nagrinėjimas taip pat nėra būdingas ABTĮ 21 straipsnyje apibrėžtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai. 2. Seimo kontrolierių įstaiga 2022-04-25 Projektu Nr. XIVP-819 siūloma pakeisti Susirinkimų įstatymo 6 ir 7 straipsnius atsisakant šiuo metu Susirinkimų įstatyme nustatytos pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, ją pakeičiant pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimu.
Šiuo projektu taip pat siūloma sprendimo, kuriame būtų įvertinta, ar susirinkimas kelia grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms, priėmimo teisę perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Projekto Nr. XIVP-819 aiškinamajame rašte nurodyta, kad šio projekto tikslas - pašalinti įstatymo spragas, kurios leidžia valstybės (savivaldybių) valdžios institucijoms ir politikams riboti teisę į taikius susirinkimus, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris garantuotų netrukdomą šios demokratinėje visuomenėje esminės teisės įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. XIVP-819 nėra siūloma nustatyti papildomų reikalavimų ar ribojimų, apsunkinančių teisės rinktis į taikius susirinkimus įgyvendinimą, Seimo kontrolierių įstaiga pastabų šiam projektui susirinkimų laisvės aspektu neturi. Tačiau pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. rugsėjo 16 d. išvadoje Nr. XIVP-819 ,.Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. 1-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto" pateiktai nuomonei dėl būtinybės užtikrinti, kad teisiniu reguliavimu turėtų būti garantuojama asmens teisė kreiptis į teismą, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra būtent teisė skųsti teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu norėtume pastebėti, kad susirūpinimą keliančius nepagrįstus susirinkimų laisvės ribojimus, mūsų vertinimu, lemia ne tiek galiojantis teisinis reguliavimas, kiek netinkamas jo praktinis taikymas, kai Susirinkimų įstatyme įtvirtinta pareikštinė susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka praktikoje virsta de facto leidimų išdavimo procedūra.
Situacijos, kada savivaldybių administracijų direktoriai atsisako derinti pranešimą apie susirinkimą motyvuodami susirinkimo keliamais nepatogumais, hipotetinėmis viešosios tvarkos pažeidimo rizikomis ar pan. aplinkybėmis yra nesuderinamos ne tik su tarptautiniais susirinkimų laisvės apsaugos standartais, bet ir su galiojančiu nacionaliniu teisiniu reguliavimu. Vertinant iš žmogaus teisių ir laisvių apsaugos perspektyvos, Susirinkimų įstatyme numatytais piliečių teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ribojimo pagrindais negali būti remiamasi siekiant sudaryti dirbtinas kliūtis asmenims, ketinantiems realizuoti konstitucinę teisę į susirinkimų laisvę. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Sergejus Jovaiša 2021-12-081 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame LR Susirinkimų įstatyme nustatyta, kad organizuojant susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie planuojamą susirinkimą. Toks pranešimas nėra derinamas, nenumatyti ribojimai, kai toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku planuojama rengti du ar daugiau susirinkimus. Tokiu būdu lieka galimybė piktnaudžiauti įstatymo nuostatomis ir vienu metu organizuoti kelis ar net kelioliką susirinkimų, kurių kiekviename dalyvauja ne daugiau 15 žmonių, taip suburiant didelę masę žmonių.
Kaip pavyzdys paminėtinas 2021 m. birželio 15 dieną prie Seimo vykęs susibūrimas, kurio metu susirinko ir būriavosi keli šimtai žmonių, nors leidimas dideliam susibūrimui nebuvo derintas su savivaldybe, o buvo pateikti prašymai dėl ne didesnių nei 15 asmenų susirinkimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlau nustatyti, kad toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 susirinkimai iki 15 žmonių. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas „1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 tokie susirinkimai. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos.“ Pritarti Analogiškas Seimo nario siūlymas pateiktas ir įstatymo projektui XIVP-1328, kuriam komitetas siūlo iš esmės pritarti ir jį tobulinti pagrindiniam komitetui. Šį projektą komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos
Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-766 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-766) ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-819 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-819) dėl šių priežasčių: <..>
apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros.
Siūlomi pakeitimai kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės visapusiškai ir tinkamai įvertinti, ar planuojamas susirinkimas nekels grėsmės valstybės, visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai, t. y. gali būti sunku įvertinti galimas rizikas ir jas valdyti. Pažymėtina, kad dėl įvairių situacijų taikūs susirinkimai ir mitingai neretai perauga į riaušes, todėl supaprastintos prašymų nagrinėjimo procedūros gali sudaryti prielaidas vykti įvairaus pobūdžio susirinkimams, kurių metu būtų sudėtinga užtikrinti tiek organizatorių, tiek dalyvių, tiek kitų asmenų saugumą. Be to, siūlomi pakeitimai iš esmės formuluojami ydingai, nes Įstatymo projekte Nr. XIVP-819 siūloma tiesiog nustatyti, kad pranešimas apie organizuojamą susirinkimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo, tačiau nenurodomos jokios su pranešimo nagrinėjimu susijusios pasekmės, nekalbama apie tai, koks sprendimas galėtų būti priimtas. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 186 punkte nustatytas Vyriausybės siekis tęsti teisinio reguliavimo peržiūrą, atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, plečiant ikiteisminį ginčų sprendimą ir skatinant mediaciją. Įgyvendinus Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siūlomas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų nagrinėti net ir tokias bylas, kuriose ne nagrinėjamas kilęs ginčas, o sprendžiama dėl susirinkimų laisvės ribojimo. Šis Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiamas nustatyti teisinis reguliavimas nėra būdingas Lietuvos administracinei teisei.
Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, ABTĮ nustatyta tvarka yra tik patikrinamas institucijos priimto sprendimo ar veiksmų (neveikimo) teisėtumas, t. y. patį administracinio pobūdžio sprendimą priima ar atsisako priimti atitinkama valstybės ar savivaldybės institucija. Tokia sistema leidžia ginčus nagrinėti kokybiškai ir operatyviai, o priešinga sistema lemtų proaktyvų teismo vaidmenį, įsiterpiant į patį sprendimų priėmimo procesą, – tai Lietuvos teisinei sistemai nėra būdinga. Tokių bylų nagrinėjimas taip pat nėra būdingas ABTĮ 21 straipsnyje apibrėžtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai. Taigi Įstatymo projekte Nr. XIVP-819 numatytų skundų nagrinėjimas vertintinas kaip teismams nebūdinga funkcija, nesusijusi su teismams suteiktais įgaliojimais vykdyti teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. KT205-A-N16/2021 pažymėjo, kad „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, teismų instancinė sistema suponuoja tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai)“. Tuo tarpu Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siekiama sukurti teisines prielaidas klausimą dėl susirinkimų laisvės ribojimo nagrinėti tik vienos, t. y. aukščiausios instancijos teisme, nors šio projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu toks klausimo nagrinėjimas galėtų būti pateisinamas ar būtinas, o įprasta pranešimų, prašymų ar skundų nagrinėjimo administracine teisena tvarka nėra pakankama.
Nors ABTĮ yra nustatytos bylos, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja kaip vienintelė ir galutinė instancija, tačiau tai yra išskirtinės, visai visuomenei svarbios bylos, kurių išsprendimas daro įtaką daugelio visuomenės narių teisėms ir pareigoms (pvz., bylos dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo ir pan.). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. XIVP-819 siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų prielaidas riboti asmens teisę į teisminę gynybą. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-10-12 Iš esmės pritarti projekto idėjai, tačiau siūlyti pagrindiniam komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiat į TD išvadą, Vyriausybės ir kitų institucijų nuomonę, kuriai komitetas pritarė.
Be to, komitetas pažymi, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo naują redakciją, kuri įsigalios 2023-04-01, keičiasi vykdomosios institucijos sąvoka ir mero, kaip vykdomosios institucijos, įgaliojimai, todėl su šiomis nuostatomis derintinos Susirinkimų įstatymo nuostatos, bei atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, kad ABTĮ nustatyta tvarka yra tik patikrinamas institucijos priimto sprendimo ar veiksmų (neveikimo) teisėtumas, t. y. patį administracinio pobūdžio sprendimą priima ar atsisako priimti atitinkama valstybės ar savivaldybės institucija, svarstyti administracinių teismų galimybę dalyvauti siūlomo sprendimo priėmimo procese, sureguliuojant tai įstatyminiu lygmeniu. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Vyriausybės ir kitų institucijų nuomonę, kuriai komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – 1 , susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Gentvilas, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Inga Ališauskienė Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė [1] Šiais aspektais žr. Gairės dėl susirinkimų laisvės, p. 26, 94, 96, 97, 118.