Projekto lyginamasis variantas
2021
straipsnio pakeitimas
taip:
„5. Turto tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija ir Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – turto tyrimą atliekančios institucijos) šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) šio įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja atliekant turto tyrimą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vytautas Bakas
Projekto lyginamasis variantas
2021
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
„5. Turto tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – turto tyrimą atliekančios institucijos) šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) šio įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja atliekant turto tyrimą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Vytautas Bakas
aiškinamasis raštas 1.. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. kovo 31 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą, įgaliojimai atlikti turto tyrimą buvo suteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijai, tačiau nuo Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2020-07-01 d.) civilinis turto konfiskavimas nei karto nebuvo pritaikytas praktikoje. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas išplėsti subjektų, galinčių taikyti civilinio turto konfiskavimo institutą, tokiu būdu paskatinti teisėsaugos institucijas aktyviau ir efektyviau naudoti minėtą institutą. Moksliniai tyrimai bei užsienio valstybių patirtis parodė, jog siekiant kovoti su organizuotu bei intelektualiuoju nusikalstamumu, vienas iš efektyviausių ilgalaikę perspektyvą turinčių užkardymo būdų – pakirsti ekonominį nusikaltimus darančių asmenų potencialą, įdiegti visuomenėje principinę „nusikaltimai neapsimoka“ nuostatą. Civilinis turto konfiskavimas ypatingas tuo, kad jį taikant nereikia įrodyti asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką. Ši priemonė nėra kriminalinės bausmės rūšis, o jos taikymas turi ir civilinio, ir baudžiamojo proceso požymių. Vienas esminių civilinio turto konfiskavimo instituto privalumų, kad jis nepriklauso nuo baudžiamojo proceso eigos.
Akivaizdu, kad šiuo metu institucijos, kurioms suteiktas įgaliojimas naudotis civilinio turto konfiskavimo institutu, kovojant su sunkiomis nusikalstamomis veikomis, tokiomis kaip korupcija, pinigų plovimas ir nusikaltimai, susiję su narkotikais, nesinaudoja juo ir visiškai neįgyvendina įstatymų leidėjo siekio sukurti nepakančią aplinką tokius nusikaltimų darantiems asmenims. Be to, Lietuvos Respublikos Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2 straipsnyje „Civilinio turto konfiskavimo sąlygos ir pagrindai“ numatytos sąlygos, kurioms esant turtas gali būti konfiskuojamas. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkami straipsniai už nusikaltimus, kuriais buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti asmenys ir tai yra sąlygos, sudarančios prielaidą preziumuoti, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį asmuo nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti. Ikiteisminius tyrimus dėl Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų nusikaltimų prokurorai gali pavesti tirti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, atsižvelgiant į institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas, t.y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos muitinei, todėl tikslinga ir šioms institucijoms suteikti galimybę taikyti civilinio turto konfiskavimo institutą ir be institucijų jau turinčių įgaliojimus atlikti turto tyrimą. 2.. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Bakas. 3..
3.. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policija. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dalyvauja atliekant turto tyrimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma išplėsti subjektų, galinčių taikyti civilinio turto konfiskavimo institutą ir be institucijų jau turinčių įgaliojimus atlikti turto tyrimą, t.y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijos, papildyti šiomis institucijomis: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos muitine. Praplėtus teisėsaugos institucijų, galinčių taikyti civilinio turto konfiskavimo institutą ratą, jį galės taikyti daugiau teisėsaugos institucijų, o tai paskatins jas aktyviau ir efektyviau naudoti minėtą institutą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamo įstatymo projekto priėmimas ir įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymų projektą, kitų įstatymų keisti ar priimti naujų įstatymų nereikės. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Vertintina, kad Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų asignavimų nepareikalaus. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „civilinis turto konfiskavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2021-08-26 Nr. XIVP-781 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 5 dalį, joje įtvirtinant, kad turto tyrimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija ir Lietuvos Respublikos muitinė. Pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakciją turto tyrimą atlieka tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policija. Projekto aiškinamajame rašte siūlomų pakeitimų poreikis argumentuojamas tuo, kad „<...> nuo Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2020-07-01 d.) civilinis turto konfiskavimas nei karto nebuvo pritaikytas praktikoje. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas išplėsti subjektų, galinčių taikyti turto civilinio konfiskavimo institutą, tokiu būdu paskatinti teisėsaugos institucijas aktyviau ir efektyviau naudoti minėtą institutą“. Kyla abejonių, ar keičiamo įstatymo pagrindine netaikymo priežastimi yra būtent per mažas institucijų, galinčių atlikti turto tyrimą, skaičius.
Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo netaikymą gali lemti ir kitos priežastys, kaip antai: 1) keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas paraleliai pradėti ir vykdyti civilinio turto konfiskavimo procedūrą tais atvejais, kai asmens atžvilgiu jau yra pradėtas ir nepasibaigęs baudžiamasis procesas dėl keičiamo įstatymo
įtvirtintos keičiamo įstatymo galiojimo laike taisyklės, stipriai ribojančios galimybę pritaikyti civilinį turto konfiskavimą asmenims, įgijusiems konfiskuotiną turtą iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo momento; 3) tai, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tik 2021 m. gegužės mėn. buvo įsteigtas specialus Turto tyrimo skyrius, skirtas atlikti turto tyrimą civilinio turto konfiskavimo metu, siekiant surinkti duomenis sprendimams dėl civilinio turto konfiskavimo priimti, surasti galimai nusikalstamu būdu įgytą turtą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, diskutuotina ar projekte numatomi pakeitimai yra pakankami ir ar apskritai reikalingi tam, kad būtų pasiektas projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas įstatymo projekto tikslas, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. 2. Vadovaujantis Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.
I-47 patvirtintomis rekomendacijomis dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms, Karo policija paprastai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XLVI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai ir mobilizacijai), taip pat dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė Lietuvos ar kitų NATO šalių kariai karinėje teritorijoje ar kariniame transporte. Tuo tarpu civilinis turto konfiskavimas orientuotas į organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevenciją (keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), t. y. į tokių nusikalstamų veikų, kurios nepatenka į BK XLVI skyrių, prevenciją. Dėl to abejotina, ar būtų tikslinga turto tyrimą galinčių atlikti institucijų sąrašą papildyti Karo policija. 3. Priėmus projektu siūlomus pakeitimus ir siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo įgyvendinimą, atitinkamose institucijose, kurioms siūloma suteikti įgaliojimus atlikti turto tyrimą, galimai reikėtų steigti naujus struktūrinius padalinius ir (ar) naujas pareigybes. Taigi projekto įgyvendinimas galimai pareikalautų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgus į tai, manytina, jog dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. 4. Remiantis tuo, kas išdėstyta šios išvados 3 pastaboje, manytina, jog tinkamam projekto įgyvendinimui būtų reikalingas ir tam tikras laiko tarpas po įstatymo oficialaus paskelbimo, todėl svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 5.1. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje žodis „jį“ keistinas į žodį „ją“; 5.2. projekto 1 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl ji turėtų būti nenumeruojama. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891; el. p. simonas.mikš[email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
[1] Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Kai asmeniui pareikštas įtarimas dėl šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų, civilinio turto konfiskavimo procedūra nepradedama tol, kol baudžiamajame procese bus priimtas galutinis prokuroro procesinis sprendimas arba įsiteisės galutinis teismo sprendimas tam asmeniui.“. Plačiau apie šios nuostatos trūkumus žr.: https://www.teise.pro/index.php/2020/04/18/s-bikelis-ar-civilinis-turto-konfiskavimas-startuos-su-uztrauktu-rankiniu-stabdziu/. [2] Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta: „3. Šis įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d. 4. Civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui“.
2021-12-01 Nr. XIVP-781(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 5 dalį, joje įtvirtinant, kad turto tyrimą taip pat atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos muitinė. Pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakciją turto tyrimą atlieka tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policija. Projekto aiškinamajame rašte siūlomų pakeitimų poreikis argumentuojamas tuo, kad „<...> nuo Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2020-07-01 d.) civilinis turto konfiskavimas nei karto nebuvo pritaikytas praktikoje. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas išplėsti subjektų, galinčių taikyti civilinio turto konfiskavimo institutą, tokiu būdu paskatinti teisėsaugos institucijas aktyviau ir efektyviau naudoti minėtą institutą“. Kyla abejonių, ar keičiamo įstatymo pagrindine netaikymo priežastimi yra būtent per mažas institucijų, galinčių atlikti turto tyrimą, skaičius. Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo netaikymą gali lemti ir kitos priežastys, kaip antai: 1.1.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas paraleliai pradėti ir vykdyti civilinio turto konfiskavimo procedūrą tais atvejais, kai asmens atžvilgiu jau yra pradėtas ir nepasibaigęs baudžiamasis procesas dėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų nusikalstamų veikų[1]. 1.2. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse[2] įtvirtintos keičiamo įstatymo galiojimo laike taisyklės, stipriai ribojančios galimybę pritaikyti civilinį turto konfiskavimą asmenims, įgijusiems konfiskuotiną turtą iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo momento. 1.3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tik 2021 m. gegužės mėn. buvo įsteigtas specialus Turto tyrimo skyrius, skirtas atlikti turto tyrimą civilinio turto konfiskavimo metu, siekiant surinkti duomenis sprendimams dėl civilinio turto konfiskavimo priimti bei surasti galimai nusikalstamu būdu įgytą turtą. 1.4. Civilinis turto konfiskavimas yra itin sudėtingas, Lietuvos teisinėje sistemoje naujas ir daug specialių žinių reikalaujantis teisinis instrumentas, todėl natūralu, kad per kiek daugiau nei vienerius metus jis iki šiol dar nebuvo nei karto pritaikytas. Pažymėtina, kad savo esme į civilinį turto konfiskavimą panaši priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas – praktikoje pradėta taikyti tik pastaruoju metu[3], nors Baudžiamojo kodekso 72³ straipsnis, numatantis išplėstinio turto konfiskavimo taikymą, įsigaliojo 2010 m. gruodžio 11 d., t. y. beveik prieš vienuolika metų[4].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, diskutuotina ar projekte numatomi pakeitimai yra pakankami ir ar apskritai reikalingi tam, kad būtų pasiektas projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas įstatymo projekto tikslas, taip pat ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. 2. Priėmus projektu siūlomus pakeitimus ir siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo įgyvendinimą, atitinkamose institucijose, kurioms siūloma suteikti įgaliojimus atlikti turto tyrimą, galimai reikėtų steigti naujus struktūrinius padalinius ir (ar) naujas pareigybes. Taigi projekto įgyvendinimas galimai pareikalautų valstybės biudžeto lėšų. Manytina, jog dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. 3. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu – atsirado reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891; el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Kai asmeniui pareikštas įtarimas dėl šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų, civilinio turto konfiskavimo procedūra nepradedama tol, kol baudžiamajame procese bus priimtas galutinis prokuroro procesinis sprendimas arba įsiteisės galutinis teismo sprendimas tam asmeniui.“. [2] Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta: „3. Šis įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d. 4. Civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui“. [3] Bikelis, S. Pakartotinis įtartinos turto kilmės vertinimas – pateisinama viešojo intereso apsaugos priemonė ar žmogaus teisių pažeidimas? Kriminologijos studijos, 2020, vol. 8, p. 40. [4] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 72³, 189¹ straipsniais įstatymas (reg. Nr. XI-1199).