Projekto lyginamasis variantas
SUSIRINKIMŲ įstatymo
Nr. Vilnius
papildymas Pakeisti ir papildyti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Susirinkimo subjektai – susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti
asmenys, susirinkimo dalyviai, savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, policijos pareigūnai. , Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo.“
straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti ir papildyti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3) Pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. bei Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Andrius Kupčinskas Paulius Saudargas
2021-08-24 Nr. XIVP-766 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma prie institucijų, su kurių atstovais derinamas pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, papildomai priskirti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijas, jeigu susirinkimas planuojamas „šių institucijų prieigose“, kad jos būtų operatyviai ir privalomai informuojamos, pateikiant visą medžiagą apie tokio susirinkimo turinį, dalyvių skaičių ir kitą reikalingą informaciją. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pagrindinis teigiamas rezultatas – siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais. 1.1. Atsižvelgiant į Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai, svarstytina, ar pranešimai apie susirinkimus, organizuojamus prie teismų pastatų, neturėtų būti derinami ir su atitinkamo teismo administracijos ar Konstitucinio Teismo kanceliarijos įgaliotais asmenimis, juolab kad vienodas teisinis reguliavimas visų valstybės valdžios institucijų atžvilgiu yra nustatytas ir Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie valstybės valdžios institucijų, įskaitant teismus, pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai iki šių pastatų. 1.2.
projektu siūlomais pakeitimais turėtų būti atitinkamai koreguojama ir Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, kurioje yra įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens pareiga apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką informuoti (tik) susirinkimo organizatorius ir policiją. 1.3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, vietoj žodžių „įgaliotas asmuo“ įrašytina „įgalioti asmenys“; valstybės valdžios institucijas siūlome išvardyti tokia eilės tvarka, kokia jos yra išvardytos Konstitucijos
Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgalioti asmenys“, o jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 1.1 papunktyje išdėstytą pastabą, – „Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanceliarijų, kitų teismų administracijų įgalioti asmenys“ arba „valstybės valdžios institucijų kanceliarijų ar administracijų įgalioti asmenys“). 1.4.
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, vietoj formuluotės „policijos atstovas bei Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose“ siūlome įrašyti formuluotę „policijos atstovas, o jeigu susirinkimą planuojama organizuoti prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės, – ir atitinkamos valstybės valdžios institucijos kanceliarijos įgaliotas asmuo“ (jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 1.1 papunktyje išdėstytą pastabą, – „policijos atstovas, o jeigu susirinkimą planuojama organizuoti prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar teismo, – ir atitinkamos valstybės valdžios institucijos kanceliarijos ar administracijos įgaliotas asmuo“). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančios Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje, pagal kurią „Susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai <...> iki šių pastatų“, teisiškai netiksliai pavartota sąvoka „Respublikos Prezidento kanceliarijos“ turėtų būti pakeista sąvoka „Lietuvos Respublikos Prezidentūros“ (žr. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 127 straipsnį, pagal kurį prie Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų priskiriami, be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidentūros pastatai). 1.5.
į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą tikslingumo principą (3 straipsnio
vadovautis teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, ir turint omenyje projekto aiškinamajame rašte nurodytą „siekį išvengti neramumų, agresijos ir riaušių“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte numatytas valstybės valdžios institucijų kanceliarijų atstovų dalyvavimas derinant pranešimus apie prie tų institucijų organizuojamus susirinkimus (jų laiką) negalėtų užtikrinti, kad toks tikslas būtų pasiektas, nes šie atstovai negalėtų, siekdami užkirsti kelią kilti riaušėms ar kitokiems neramumams, neleisti piliečiams įgyvendinant konstitucinę susirinkimų laisvę prie tų institucijų organizuoti taikių teisėtų susirinkimų. 2. Projekto
apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias buvo pradėtos. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
Daina Petrauskaitė J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2022-10-12
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, biuro padėjėja Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Laskevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-24 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma prie institucijų, su kurių atstovais derinamas pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, papildomai priskirti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijas, jeigu susirinkimas planuojamas „šių institucijų prieigose“, kad jos būtų operatyviai ir privalomai informuojamos, pateikiant visą medžiagą apie tokio susirinkimo turinį, dalyvių skaičių ir kitą reikalingą informaciją.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pagrindinis teigiamas rezultatas – siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais. 1.1. Atsižvelgiant į Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai, svarstytina, ar pranešimai apie susirinkimus, organizuojamus prie teismų pastatų, neturėtų būti derinami ir su atitinkamo teismo administracijos ar Konstitucinio Teismo kanceliarijos įgaliotais asmenimis, juolab kad vienodas teisinis reguliavimas visų valstybės valdžios institucijų atžvilgiu yra nustatytas ir Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie valstybės valdžios institucijų, įskaitant teismus, pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai iki šių pastatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-24 * 1.2. Manytina, kad kartu su projektu siūlomais pakeitimais turėtų būti atitinkamai koreguojama ir Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, kurioje yra įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens pareiga apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką informuoti (tik) susirinkimo organizatorius ir policiją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-241 1.3.
Projekto
tikslumo ir aiškumo, vietoj žodžių „įgaliotas asmuo“ įrašytina „įgalioti asmenys“; valstybės valdžios institucijas siūlome išvardyti tokia eilės tvarka, kokia jos yra išvardytos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje ir Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje („Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgalioti asmenys“, o jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 1.1 papunktyje išdėstytą pastabą, – „Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanceliarijų, kitų teismų administracijų įgalioti asmenys“ arba „valstybės valdžios institucijų kanceliarijų ar administracijų įgalioti asmenys“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-242
tikslumo ir aiškumo, vietoj formuluotės „policijos atstovas bei Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose“ siūlome įrašyti formuluotę
„policijos atstovas, o jeigu susirinkimą planuojama organizuoti prie Lietuvos
Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės, – ir atitinkamos valstybės valdžios institucijos kanceliarijos įgaliotas asmuo“ (jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 1.1 papunktyje išdėstytą pastabą, – „policijos atstovas, o jeigu susirinkimą planuojama organizuoti prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar teismo, – ir atitinkamos valstybės valdžios institucijos kanceliarijos ar administracijos įgaliotas asmuo“).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančios Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje, pagal kurią „Susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai <...> iki šių pastatų“, teisiškai netiksliai pavartota sąvoka „Respublikos Prezidento kanceliarijos“ turėtų būti pakeista sąvoka „Lietuvos Respublikos Prezidentūros“ (žr. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 127 straipsnį, pagal kurį prie Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų priskiriami, be kita ko, Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-24 * 1.5.
Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą tikslingumo principą (3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuriuo, be kitų teisėkūros principų, privalo vadovautis teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, ir turint omenyje projekto aiškinamajame rašte nurodytą „siekį išvengti neramumų, agresijos ir riaušių“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte numatytas valstybės valdžios institucijų kanceliarijų atstovų dalyvavimas derinant pranešimus apie prie tų institucijų organizuojamus susirinkimus (jų laiką) negalėtų užtikrinti, kad toks tikslas būtų pasiektas, nes šie atstovai negalėtų, siekdami užkirsti kelią kilti riaušėms ar kitokiems neramumams, neleisti piliečiams įgyvendinant konstitucinę susirinkimų laisvę prie tų institucijų organizuoti taikių teisėtų susirinkimų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnis papildytinas nuostata, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias buvo pradėtos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
į teisės technikos taisykles:
papildyti“;
išbrauktinas, nes projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnis nekeičiamas;
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-09-13 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr.
I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-819 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2022-04-26 * Įstatymo projektu Nr. XIVP-766 (toliau - Įstatymo projektas) siekiama nustatyti, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina ne tik savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas, bet ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad (Vilniaus miesto savivaldybės) „(...) spontaniški sprendimai kelia pagrįstų klausimų dėl leidimo išdavimo motyvų tokiam asmenų skaičiui, o taip pat verčia abejoti ar Vilniaus miesto savivaldybė įsivertino policijos, viešojo saugumo tarnybos ir kitų institucijų pajėgumus“. Taip pat nurodoma, kad „Pagrindinis teigiamas rezultatas - siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalį susirinkimų laisvė „negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves“.
Susirinkimų įstatyme nustatyta organizuojamo susirinkimo derinimo procedūra yra skirta tik organizuojamo susirinkimo organizacinių reikalų suderinimui, tačiau ne susirinkimų laisvės suvaržymui. Pagal siūlomą Įstatymo projekto formuluotę, nėra aišku, kuo
„derinimas“ bus geresnis, jei nurodytais atvejais bus įtraukiami Lietuvos
Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Juolab, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kyla abejonių, ar šių institucijų atstovų dalyvavimas derinimo procese padėtų išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Pritarti
universiteto Teisės fakultetas 2022-04-261 Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti ir papildyti Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, prie susirinkimo subjektų taip pat priskiriant Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotą asmenį. 1 Projekto 2 straipsniu taip pat siūloma pakeisti ir papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, prie asmenų, kurie derina organizuojamo susirinkimo pranešimą taip pat įtraukiant Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotą asmenį, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. 1 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siekiamas pagrindinis teigiamas rezultatas - siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus. Siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais: 1.1.
Atsižvelgiant į Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai, taip pat į Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, pagal kurią susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie valstybės valdžios institucijų, įskaitant teismus, pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai iki šių pastatų, siūlytina išplėsti susirinkimo subjektų (taip pat asmenų, kurie derina organizuojamo susirinkimo pranešimą) sąrašą atitinkamai jj papildant atitinkamo teismo administracijos ar Konstitucinio Teismo kanceliarijos {galiotais asmenimis. Siekiant teisinio aiškumo bei tokių principų kaip teisingumas, sąžiningumas, lygiateisiškumas užtikrinimo, svarstytina ir tai, ar nereikėtų susirinkimų subjektų (taip pat asmenų, kurie derina organizuojamo susirinkimo pranešimą) sąrašą įtraukti ir kitų Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų įgaliotus asmenis, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. 1.2. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekiamas pagrindinis teigiamas rezultatas - siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus - negali būti įgyvendinamas siūlomomis įstatymo pataisomis ir nekoreliuoja su siūlomų pataisų turiniu. 1.3. Vadovaujantis lex retro non agit principu, siūlytina pataisyti įstatymo įsigaliojimo datą (dabar projekte nurodyta įstatymo įsigaliojimo datą - 2022 m. sausio 1 d.). Pritarti
teisių stebėjimo institutas 2022-04-27 * Įstatymo projektu Nr. XIVP-766 siekiama papildyti Susirinkimų įstatymo 2 str. 5 d. numatytų įstatymo subjektų ratą kelių valstybės valdžios institucijų įgaliotais asmenimis bei įtraukti šių institucijų įgaliotus asmenis į 7 str.
organizuojamus susirinkimus derinančių asmenų, jeigu susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. ŽTSI vertinimu, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto motyvus, visgi nėra aišku, kokios būtų papildomos šių subjektų funkcijos pranešimų apie susirinkimus derinimo procese, kuriame dalyvauja tiek savivaldybės administracijos, tiek policijos atstovai, ypač atsižvelgiant į tai, kad susirinkimą galima riboti tik Konstitucijoje ir Susirinkimų įstatyme numatytais pagrindais.[1] Manytina, kad aiškinamajame rašte nurodyto tikslo – nuodugniai informuoti institucijų, prie kurių planuojami susirinkimai, atstovus galima pasiekti numatant savivaldybių administracijoms ir/ar policijos atstovams teisę informuoti šių ir kitų institucijų atstovus apie planuojamus susirinkimus prie šių institucijų. Be to, įstatymo 7 str. 3 d. numato, kad, derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti „kitų įstaigų atstovai, specialistai“. Tad, manytina, kad siūlomo įstatymo projekto pakeitimų laukiamų rezultatų būtų galima pasiekti be privalomo valdžios institucijų atstovų įtraukimo į pranešimų derinimo procesą ir papildomai jo neapsunkinant bei nebiurokratizuojant. Atsižvelgti
žmogaus teisių centras 2022-04-27 * Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-766. Susipažinę su Seimo narių Andriaus Kupčinsko ir Pauliaus Saudargo registruotu projektu Nr. XIVP-766, kuris praplėstų įstatyme numatytą derinančių institucijų sąrašą, suteikiant teisę susirinkimo derinimo procese dalyvauti institucijų atstovams, jei susirinkimas organizuojamas tokių institucijų prieigose, matome galimą grėsmę tinkamam susirinkimų laisvės įgyvendinimui.
Centro požiūriu, toks įstatymo pakeitimas suteiktų galimybę institucijoms neproporcingai riboti asmenų teisę rinktis į taikius susirinkimus arba neproporcingai padidintų organizatorių naštą juos organizuojant. Žmogaus teisių požiūriu tokį siūlymą laikome pavojingu precedentu, todėl iš esmės nesutinkame su siūlomais įstatymo pakeitimais. Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą, tačiau tai negali tapti papildoma našta taikių susirinkimų organizatoriams bei kliūtimi į susirinkimų laisvės įgyvendinimą. Taikių susirinkimų laisvės esminis tikslas yra apsaugoti asmenį nuo savavališko valdžios organų įsikišimo įgyvendinant šią teisę. Kaip yra išaiškinusi Europos Žmogaus Teisių Komisija 1980 m. byloje Christians against RacismandFascism v. the United Kingdom, Nr. 8440/78, valstybė turi ne tik susilaikyti nuo nepagrįstų netiesioginių šios laisvės suvaržymų taikymo, bet ir užtikrinti efektyvų naudojimąsi šia teise. Centro požiūriu, priėmus įstatymo projektą Nr. XIVP-766, tai pasiekti būtų sudėtinga. Siekiant išvengti 2021 m. rugpjūtį vykusių antivalstybinių įvykių prie Lietuvos Respublikos Seimo, siūlytume apsvarstyti įstatymu įpareigoti savivaldybę, kurios teritorijoje vyksta susirinkimas, informuoti institucijų atstovus, o ne įtraukti institucijų atstovus į susirinkimo derinimo procesą. Atsižvelgti
Didžiojo universiteto Teisės fakultetas
reguliavimą, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas; derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-766 iš esmės siūloma prie institucijų, kurių atstovai privalo derinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, taip pat priskirti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijas, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. 1.1. Atkreipiame dėmesį, kad pagal tarptautinius susirinkimų laisvės standartus, išankstiniu pranešimu apie organizuojamą susirinkimą paremta procedūra kompetentingoms institucijoms sudaro sąlygas užtikrinti sklandžią susirinkimo eigą, apsaugoti viešąją tvarką ir saugumą, kitų asmenų teises ir laisves; reikalavimai, susiję su išankstinio pranešimo apie organizuojamą susirinkimą procedūra, turi būti įtvirtinti įstatyme, būtini ir proporcingi; tokia procedūra neturi būti apsunkinanti ar per daug biurokratiška[2]. Svarstytina, ar didinant institucijų atstovų, privalomai derinančių pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kiekį, nekyla grėsmė minėto standarto užtikrinimui. Be to, iš Projekto Nr. XIVP-766 nėra aišku, kokios būtų Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės atstovų teisės derinimo procedūroje, taip pat pasekmės tais atvejais, kai privalomai pranešimą dėl organizuojamo susirinkimo turinčių derinti institucijų, t. y. savivaldybės ir Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės atstovų pozicijos išsiskirtų. Kaip nurodoma Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte, siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė būtų operatyviai ir privalomai informuojama, pateikiant visą medžiagą apie organizuojamo susirinkimo turinį, dalyvių skaičių ir kitą reikalingą informaciją.
Atsižvelgiant į proporcingumo principą, svarstytina, ar šiam tikslui pasiekti nepakaktų Susirinkimų įstatyme įtvirtinti aiškios informavimo pareigos, t. y. teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybės atstovai, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, taip pat jį suderinę, turėtų pareigą operatyviai (nedelsiant) informuoti Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, taip pat kitų institucijų atstovus, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Manytina, kad tokios aiškios informavimo pareigos įvedimas suteiktų galimybę veiksmingai suderinti tiek susirinkimų laisvės neapsunkintą realizavimą, tiek kompetentingų institucijų pareigą užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves, sklandžią susirinkimo eigą. 1.2. Pažymėtina, kad Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad pagrindinis teigiamas siūlomo teisinio reguliavimo „rezultatas – siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios tvarkos užtikrinimas pirmiausia yra policijos pareigūnams priskirta funkcija, neaišku, kaip Projekte Nr. XIVP-766 siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų minėtą siekį. 1.3. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. XIVP-766 (toliau – Teisės departamento Išvada) pateiktai pozicijai, jog pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl pagal Projekte Nr.
XIVP-766 siūlomą teisinį reguliavimą į pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūrą nėra įtraukiami Konstitucinio Teismo ir kitų teismų atstovai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Projekte Nr. XIVP-766 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulintinas. Pritarti
2022-04-28 * Projektu Nr. XIVP-766 siūloma į pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimą papildomai įtraukti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotus asmenis, jei susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Tokio pasiūlymo motyvu nurodoma tai, kad pasikeitus pradinei susirinkimo organizatorių pateiktai informacijai apie tai nebuvo deramai informuota Seimo kanceliarija. LSA šiam Projektui nepritaria, manome, kad toks motyvas nėra pakankamas tam, kad procedūroje dalyvautų šių institucijų įgalioti asmenys, kadangi nei jų statusas derinimo procedūroje, nei jų sprendimo reikšmė nėra papildomai reglamentuojami. Pastebėtina, kad valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir kt. susirinkimų metu užtikrina ne šių institucijų atstovai. Jei yra poreikis gauti atnaujintą informaciją, yra galimybė tai pasiekti tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir komunikavimo pagalba. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui, susirinkimo organizatoriams ir policijos atstovui derinant pranešimus apie organizuojamus susirinkimus dalyvauti ir kitų įstaigų atstovams. Pakeitus Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 7 straipsnio 3 dalį lieka neaišku, kokios būtų Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybė įgyvendinant Įstatymą.
Siūlomi pakeitimai neprisidės prie siekiamo rezultato kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija yra pagrindiniai policijos, o ne Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kanceliarijų uždaviniai. Vilniaus miesto savivaldybė nuomonę pateikė Seimo Žmogaus teisių komitetui 2022 m balandžio
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022-04-22 * Projekte Nr. XIVP-766 siūloma papildyti ir pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 7 straipsnio 3 dalį, įtraukiant Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų (toliau – Prezidento, Seimo, Vyriausybės kanceliarijos) įgaliotus asmenis prie organizuojamus susirinkimus derinančių institucijų tam, kad jos būtų nuodugniai informuojamos apie planuojamus susirinkimus, vyksiančius prie šių institucijų pastatų. Siūlomas papildymas būtų perteklinis, nes Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui, susirinkimo organizatoriams ir policijos atstovui derinant pranešimus apie organizuojamus susirinkimus dalyvauti ir kitų įstaigų (įskaitant, bet neapsiribojant – ir Prezidento, Seimo bei Vyriausybės kanceliarijų) atstovams. Nė viena iš siūlomų institucijų niekuomet neišreiškė pageidavimo dalyvauti derinant pranešimus.
Įstatymu nustačius privalomą Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų atstovų dalyvavimą derinant susirinkimus, lieka neaišku, kodėl būtent šios institucijos yra išskiriamos iš kitų institucijų, šalia kurių vyksta susirinkimai, nustatyti atitinkami atstumų laikymosi reikalavimai. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato atstumus, kurių reikia laikytis susirinkimų metu, ne tik nuo Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bet ir nuo teismų, kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, LR valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, LR vidaus reikalų ministerijos, LR krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti minimalūs atstumai nuo institucijų ir įstaigų pastatų ir objektų yra laikytini pakankamais užtikrinant, kad būtų apsaugotas institucijų ar įstaigų personalas bei turtas nuo galimų neramumų ir agresijos. Pakeitus Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 7 straipsnio 3 dalį lieka neaišku, kokios būtų Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybė įgyvendinant Įstatymą. Policijos ir savivaldybių teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybė yra Įstatyme nustatyta ir apibrėžta, todėl šios institucijos ir yra laikytinos pagrindiniais ir privalomais susirinkimų derinimo subjektais.
Be to, siūlomi Įstatymo pakeitimai neprisidės prie siekiamo rezultato – neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus, išvengimo, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija yra pagrindiniai policijos, o ne Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kanceliarijų uždaviniai. Suderinus organizuojamą susirinkimą Savivaldybės teritorijoje ir savivaldybės direktoriui pasirašius pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo dokumentą, visos suinteresuotas institucijas ir įstaigas nedelsiant informuojame apie suderintą susirinkimą. Tad suinteresuotos institucijos ir įstaigos operatyviai gauna reikiamą informaciją ir papildymas nėra prasmingas. Pritarti
kontrolierių įstaiga 2022-04-25 <..> Taikių susirinkimų laisvė yra viena iš pamatinių teisių demokratinėje visuomenėje ir, kaip nurodyta Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) ir 2020 m. liepos 15 d. paskelbtose Gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės, turėtų būti aiškinama plačiai ir užtikrinama paisant susirinkimų teisėtumo prezumpcijos1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės kišimasis į naudojimąsi susirinkimų laisve, kaip ir kitomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis, pripažįstamas teisėtu ir būtinu tik jei laikomasi apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principo.
Visais atvejais būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės ir viešojo intereso; įstatyme nustatyti susirinkimų vietos, laiko ir formos reikalavimai negali paneigti Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad taikių susirinkimų laisvė negali būti ribojama, išskyrus kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Organizuoti susirinkimų, kurie įstatyme tiesiogiai nėra nurodyti kaip draudžiami, negali būti neleidžiama, jeigu jie atitinka įstatyme nustatytus susirinkimų vietos ir laiko reikalavimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas). Dėl Projekto Nr. XIVP-766. Projektu Nr. XIVP-766 siūloma praplėsti Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamą sąvokos „Susirinkimo subjektai“ apibrėžtį ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyti, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą taip pat derina „Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose“. Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomo projekto rengimą paskatino konkretus atvejis, kai, šio projekto iniciatorių manymu, buvo galimai nepagrįstai „išduotas leidimas“ organizuoti susirinkimą prie Seimo, o siūlomu reguliavimu tikimasi „išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Pažymėtina, kad Susirinkimų įstatyme yra įtvirtinta ne leidiminė, o pareikštinė konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka.
Atitinkamai pranešimo apie susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau nei 15 asmenų, derinimo tikslas turi būti sklandžios susirinkimo eigos, įskaitant ir viešosios tvarkos apsaugos aspektu, užtikrinimas, o ne sprendimo dėl leidimo rengti susirinkimą priėmimas. Seimo kontrolierių įstaigos vertinimu, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro pakankamas prielaidas įgyvendinti Projekto Nr. XIVP-766 iniciatorių siekiamą tikslą. Vadovaujantis Susirinkimų įstatymo 14 straipsniu, policijos pareigūnai privalo dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą bei sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti, o turėdami ar gavę kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai - imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą galimų grėsmių užkardymas, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės prieigose planuojamuose susirinkimuose, siejamas su policijos įtraukimu į susirinkimų derinimo procesą. Iš siūlomo teisinio reguliavimo ir jo pagrindimo nėra aišku, kokiu būdu prie grėsmių asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai neutralizavimo prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės prieigose organizuojamuose susirinkimuose atitinkamai prisidėtų šių institucijų kanceliarijų įgaliotų asmenų privalomas įtraukimas į susirinkimų derinimo procesą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje jau yra numatyta, kad derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, be savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens, susirinkimo organizatorių ir policijos atstovo, gali dalyvauti ir kitų įstaigų atstovai, specialistai. Taigi Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio nuostatos jau sudaro prielaidas į pranešimų apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūrą įtraukti reikiamus kitų įstaigų atstovus. Tuo tarpu pritarus Projektu Nr. XIVP-766 siūlomoms nuostatoms, į Susirinkimų įstatyme numatytą derinimo procedūrą privaloma tvarka būtų įtraukiamas papildomas atitinkamos institucijos atstovas, o tai praktikoje galėtų lemti apsunkintas pranešimų apie organizuojamą susirinkimą Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės prieigose derinimo 3 procedūras. Sudėtingesnė pranešimų apie susirinkimus, numatomus organizuoti prie aukščiausių valstybės politinės valdžios institucijų, derinimo procedūra kritiškai vertintina ir tuo požiūriu, kad galimybė taikių susirinkimų metu išsakyti pozicijas dėl būtent šių institucijų ir jų pareigūnų priimamų sprendimų demokratinėje valstybėje turėtų būti ypatingai saugoma. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte prie siūlomo teisinio reguliavimo tikslų taip pat nurodomas siekis, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos būtų operatyviai ir privalomai informuojamos apie prie atitinkamų institucijų planuojamų susirinkimų turinį, dalyvių skaičių ir pan. Pastebėtina, kad informacijos apie planuojamus susirinkimus teikimas gali būti aktualus ne tik Projekte Nr. XIVP-766 nurodytoms, bet ir kitoms institucijoms ir įstaigoms, ypač kai planuojamo susirinkimo turinys yra susijęs su šių įstaigų ar jų atstovų veikla. Vis dėlto, šio tikslo siūlytina siekti ne keičiant pranešimų apie planuojamą susirinkimą derinimo procedūrą, o taikant jau minėtą Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl kitų įstaigų atstovų teisės dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, taip pat stiprinant tarp institucinį bendradarbiavimą ir (ar) nustatant (tobulinant) informacijos suinteresuotoms institucijoms apie planuojamus susirinkimus teikimo procedūras. Apibendrinant, Seimo kontrolierių įstaigos vertinimu, Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte įvardyti tikslai gali būti pasiekti tinkamai įgyvendinant aktualias Susirinkimų įstatymo nuostatas, o pritarus siūlomiems pakeitimams galimai būtų apsunkintos teisės į taikius susirinkimus realizavimo procedūros. <..>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2022-08-03 * <..>2. Nepritarti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-766 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-766) ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-819 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
dėl šių priežasčių:
organizavimo procesą siūloma įtraukti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų kanceliarijų atstovus, o šių pakeitimų pagrindinis tikslas, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, siekti išvengti neramumų, agresijos ir riaušių. Siūlomi pakeitimai vertintini kaip pertekliniai galiojančio teisinio reguliavimo atžvilgiu ir neatitinkantys Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato atstumus, kurių reikia laikytis susirinkimų metu, ne tik nuo Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bet ir nuo teismų, kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų. Įstatyme nurodyti minimalūs atstumai nuo institucijų ir įstaigų pastatų ir objektų yra laikytini pakankamais užtikrinant, kad būtų apsaugotas institucijų ar įstaigų personalas bei turtas nuo galimų neramumų ir agresijos. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir dabar yra sudarytos teisinės prielaidos derinant pranešimus apie organizuojamus susirinkimus dalyvauti ir kitų suinteresuotų įstaigų atstovams, jeigu jie tokį poreikį įžvelgia.
Be to, praktikoje, vadovaujantis subsidiarumo principu, suderinus savivaldybės teritorijoje organizuojamą susirinkimą ir savivaldybės direktoriui pasirašius pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą, apie tai informuojamos suinteresuotos institucijos ir įstaigos, tad teisė žinoti apie prie Seimo, Prezidentūros ar Vyriausybės planuojamą susirinkimą yra iš esmės užtikrinama. Iš siūlomų Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimų taip pat neaišku, kokios turėtų būti Seimo, Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijų atstovų teisės, pareigos ir atsakomybė įgyvendinant įstatymą, nes viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, grėsmių vertinimas yra pagrindiniai policijos, o ne Seimo, Prezidento ar Vyriausybės kanceliarijų uždaviniai. Taigi Įstatymo projekte Nr. XIVP-766 numatytas valstybės valdžios institucijų kanceliarijų atstovų, kaip susirinkimo subjektų, privalomas dalyvavimas derinant pranešimus apie prie tų institucijų organizuojamus susirinkimus būtų labiau formalus, sukurtų papildomą administravimo naštą, tačiau neleistų pasiekti aiškinamajame rašte nurodyto tikslo.
projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiat į TD išvadą ir teiktą šiam projektui Vyriausybės ir kitų institucijų nuomonę, jog projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekiamas pagrindinis teigiamas rezultatas - siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus - negali būti įgyvendinamas siūlomomis įstatymo pataisomis ir nekoreliuoja su siūlomų pataisų turiniu. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8.
Šedbaras, Agnė Širinskienė, Algirdas Stončaitis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] Be to, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma projekto aiškinamojo rašto pirmoje dalyje, Susirinkimų įstatymas numato pareikštinę, ne leidiminę susirinkimų organizavimo tvarką. [2] Žr. Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Gaires dėl taikių susirinkimų laisvės (trečia patikslinta redakcija) (toliau – Gairės dėl susirinkimų laisvės), p. 25. Prieiga per internetą: <https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2019)017rev-e>. Šiose Gairėse dėl susirinkimų laisvės apibendrinti tarptautiniai standartai, susiję su taikių susirinkimų laisve.
DĖL
2022-11-09 Nr. 112-P- 39 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Sergejus Jovaiša, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas ir vyriausiasis specialistas Dainius Jasiūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė, Viešosios policijos valdybos vyriausiasis tyrėjas Darius Navikas, VRM Viešojo saugumo politikos grupės Vyresnioji patarėja Jurgita Laskevičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Airė Keturakienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Asta Gedzevičiūtė, Prezidento patarėja Simona Vilkelytė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Lukoševičienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio t eismo direktorė Audronė Gedmintaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-24 1.
Projektu siūloma prie institucijų, su kurių atstovais derinamas pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, papildomai priskirti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijas, jeigu susirinkimas planuojamas „šių institucijų prieigose“, kad jos būtų operatyviai ir privalomai informuojamos, pateikiant visą medžiagą apie tokio susirinkimo turinį, dalyvių skaičių ir kitą reikalingą informaciją. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pagrindinis teigiamas rezultatas – siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais. Atsižvelgiant į Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai, svarstytina, ar pranešimai apie susirinkimus, organizuojamus prie teismų pastatų, neturėtų būti derinami ir su atitinkamo teismo administracijos ar Konstitucinio Teismo kanceliarijos įgaliotais asmenimis, juolab kad vienodas teisinis reguliavimas visų valstybės valdžios institucijų atžvilgiu yra nustatytas ir Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie valstybės valdžios institucijų, įskaitant teismus, pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai iki šių pastatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2. Manytina, kad kartu su projektu siūlomais pakeitimais turėtų būti atitinkamai koreguojama ir Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, kurioje yra įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens pareiga apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką informuoti (tik) susirinkimo organizatorius ir policiją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-241 3.
Projekto
tikslumo ir aiškumo, vietoj žodžių „įgaliotas asmuo“ įrašytina „įgalioti asmenys“; valstybės valdžios institucijas siūlome išvardyti tokia eilės tvarka, kokia jos yra išvardytos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje ir Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje („Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgalioti asmenys“, o jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 1.1 papunktyje išdėstytą pastabą, – „Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanceliarijų, kitų teismų administracijų įgalioti asmenys“ arba „valstybės valdžios institucijų kanceliarijų ar administracijų įgalioti asmenys“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
tikslumo ir aiškumo, vietoj formuluotės „policijos atstovas bei Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose“ siūlome įrašyti formuluotę „policijos atstovas, o jeigu susirinkimą planuojama organizuoti prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės, – ir atitinkamos valstybės valdžios institucijos kanceliarijos įgaliotas asmuo“ (jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 1.1 papunktyje išdėstytą pastabą, – „policijos atstovas, o jeigu susirinkimą planuojama organizuoti prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar teismo, – ir atitinkamos valstybės valdžios institucijos kanceliarijos ar administracijos įgaliotas asmuo“).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančios Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje, pagal kurią „Susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai <...> iki šių pastatų“, teisiškai netiksliai pavartota sąvoka „Respublikos Prezidento kanceliarijos“ turėtų būti pakeista sąvoka „Lietuvos Respublikos Prezidentūros“ (žr. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 127 straipsnį, pagal kurį prie Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų priskiriami, be kita ko, Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-24 5.
Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą tikslingumo principą (3 straipsnio
vadovautis teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, ir turint omenyje projekto aiškinamajame rašte nurodytą „siekį išvengti neramumų, agresijos ir riaušių“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte numatytas valstybės valdžios institucijų kanceliarijų atstovų dalyvavimas derinant pranešimus apie prie tų institucijų organizuojamus susirinkimus (jų laiką) negalėtų užtikrinti, kad toks tikslas būtų pasiektas, nes šie atstovai negalėtų, siekdami užkirsti kelią kilti riaušėms ar kitokiems neramumams, neleisti piliečiams įgyvendinant konstitucinę susirinkimų laisvę prie tų institucijų organizuoti taikių teisėtų susirinkimų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnis papildytinas nuostata, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias buvo pradėtos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
į teisės technikos taisykles:
papildyti“;
išbrauktinas, nes projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnis nekeičiamas;
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-09-13 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr.
I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-819 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2022-04-26 Įstatymo projektu Nr. XIVP-766 (toliau - Įstatymo projektas) siekiama nustatyti, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina ne tik savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas, bet ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad (Vilniaus miesto savivaldybės) „(...) spontaniški sprendimai kelia pagrįstų klausimų dėl leidimo išdavimo motyvų tokiam asmenų skaičiui, o taip pat verčia abejoti ar Vilniaus miesto savivaldybė įsivertino policijos, viešojo saugumo tarnybos ir kitų institucijų pajėgumus“. Taip pat nurodoma, kad „Pagrindinis teigiamas rezultatas - siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalį susirinkimų laisvė „negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves“.
Susirinkimų įstatyme nustatyta organizuojamo susirinkimo derinimo procedūra yra skirta tik organizuojamo susirinkimo organizacinių reikalų suderinimui, tačiau ne susirinkimų laisvės suvaržymui. Pagal siūlomą Įstatymo projekto formuluotę, nėra aišku, kuo
„derinimas“ bus geresnis, jei nurodytais atvejais bus įtraukiami Lietuvos
Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Juolab, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kyla abejonių, ar šių institucijų atstovų dalyvavimas derinimo procese padėtų išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Pritarti
universiteto Teisės fakultetas 2022-04-261 Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti ir papildyti Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, prie susirinkimo subjektų taip pat priskiriant Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotą asmenį. 1 Projekto 2 straipsniu taip pat siūloma pakeisti ir papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, prie asmenų, kurie derina organizuojamo susirinkimo pranešimą taip pat įtraukiant Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotą asmenį, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. 1 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siekiamas pagrindinis teigiamas rezultatas - siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus. Siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais: 1.1.
Atsižvelgiant į Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai, taip pat į Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, pagal kurią susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie valstybės valdžios institucijų, įskaitant teismus, pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai iki šių pastatų, siūlytina išplėsti susirinkimo subjektų (taip pat asmenų, kurie derina organizuojamo susirinkimo pranešimą) sąrašą atitinkamai jį papildant atitinkamo teismo administracijos ar Konstitucinio Teismo kanceliarijos {galiotais asmenimis. Siekiant teisinio aiškumo bei tokių principų kaip teisingumas, sąžiningumas, lygiateisiškumas užtikrinimo, svarstytina ir tai, ar nereikėtų susirinkimų subjektų (taip pat asmenų, kurie derina organizuojamo susirinkimo pranešimą) sąrašą įtraukti ir kitų Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų įgaliotus asmenis, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. 1.2. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekiamas pagrindinis teigiamas rezultatas - siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus - negali būti įgyvendinamas siūlomomis įstatymo pataisomis ir nekoreliuoja su siūlomų pataisų turiniu. 1.3. Vadovaujantis lex retro non agit principu, siūlytina pataisyti įstatymo įsigaliojimo datą (dabar projekte nurodyta įstatymo įsigaliojimo datą - 2022 m. sausio 1 d.). Pritarti
teisių stebėjimo institutas 2022-04-27 Įstatymo projektu Nr. XIVP-766 siekiama papildyti Susirinkimų įstatymo 2 str. 5 d. numatytų įstatymo subjektų ratą kelių valstybės valdžios institucijų įgaliotais asmenimis bei įtraukti šių institucijų įgaliotus asmenis į 7 str.
organizuojamus susirinkimus derinančių asmenų, jeigu susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. ŽTSI vertinimu, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto motyvus, visgi nėra aišku, kokios būtų papildomos šių subjektų funkcijos pranešimų apie susirinkimus derinimo procese, kuriame dalyvauja tiek savivaldybės administracijos, tiek policijos atstovai, ypač atsižvelgiant į tai, kad susirinkimą galima riboti tik Konstitucijoje ir Susirinkimų įstatyme numatytais pagrindais.[1] Manytina, kad aiškinamajame rašte nurodyto tikslo – nuodugniai informuoti institucijų, prie kurių planuojami susirinkimai, atstovus galima pasiekti numatant savivaldybių administracijoms ir/ar policijos atstovams teisę informuoti šių ir kitų institucijų atstovus apie planuojamus susirinkimus prie šių institucijų. Be to, įstatymo 7 str. 3 d. numato, kad, derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti „kitų įstaigų atstovai, specialistai“. Tad, manytina, kad siūlomo įstatymo projekto pakeitimų laukiamų rezultatų būtų galima pasiekti be privalomo valdžios institucijų atstovų įtraukimo į pranešimų derinimo procesą ir papildomai jo neapsunkinant bei nebiurokratizuojant. Pritarti
žmogaus teisių centras 2022-04-27 Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-766. Susipažinę su Seimo narių Andriaus Kupčinsko ir Pauliaus Saudargo registruotu projektu Nr. XIVP-766, kuris praplėstų įstatyme numatytą derinančių institucijų sąrašą, suteikiant teisę susirinkimo derinimo procese dalyvauti institucijų atstovams, jei susirinkimas organizuojamas tokių institucijų prieigose, matome galimą grėsmę tinkamam susirinkimų laisvės įgyvendinimui.
Centro požiūriu, toks įstatymo pakeitimas suteiktų galimybę institucijoms neproporcingai riboti asmenų teisę rinktis į taikius susirinkimus arba neproporcingai padidintų organizatorių naštą juos organizuojant. Žmogaus teisių požiūriu tokį siūlymą laikome pavojingu precedentu, todėl iš esmės nesutinkame su siūlomais įstatymo pakeitimais. Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą, tačiau tai negali tapti papildoma našta taikių susirinkimų organizatoriams bei kliūtimi į susirinkimų laisvės įgyvendinimą. Taikių susirinkimų laisvės esminis tikslas yra apsaugoti asmenį nuo savavališko valdžios organų įsikišimo įgyvendinant šią teisę. Kaip yra išaiškinusi Europos Žmogaus Teisių Komisija 1980 m. byloje Christians against RacismandFascism v. the United Kingdom, Nr. 8440/78, valstybė turi ne tik susilaikyti nuo nepagrįstų netiesioginių šios laisvės suvaržymų taikymo, bet ir užtikrinti efektyvų naudojimąsi šia teise. Centro požiūriu, priėmus įstatymo projektą Nr. XIVP-766, tai pasiekti būtų sudėtinga. Siekiant išvengti 2021 m. rugpjūtį vykusių antivalstybinių įvykių prie Lietuvos Respublikos Seimo, siūlytume apsvarstyti įstatymu įpareigoti savivaldybę, kurios teritorijoje vyksta susirinkimas, informuoti institucijų atstovus, o ne įtraukti institucijų atstovus į susirinkimo derinimo procesą. Pritarti
reguliavimą, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas; derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-766 iš esmės siūloma prie institucijų, kurių atstovai privalo derinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, taip pat priskirti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijas, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. 1.1. Atkreipiame dėmesį, kad pagal tarptautinius susirinkimų laisvės standartus, išankstiniu pranešimu apie organizuojamą susirinkimą paremta procedūra kompetentingoms institucijoms sudaro sąlygas užtikrinti sklandžią susirinkimo eigą, apsaugoti viešąją tvarką ir saugumą, kitų asmenų teises ir laisves; reikalavimai, susiję su išankstinio pranešimo apie organizuojamą susirinkimą procedūra, turi būti įtvirtinti įstatyme, būtini ir proporcingi; tokia procedūra neturi būti apsunkinanti ar per daug biurokratiška[2]. Svarstytina, ar didinant institucijų atstovų, privalomai derinančių pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kiekį, nekyla grėsmė minėto standarto užtikrinimui. Be to, iš Projekto Nr. XIVP-766 nėra aišku, kokios būtų Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės atstovų teisės derinimo procedūroje, taip pat pasekmės tais atvejais, kai privalomai pranešimą dėl organizuojamo susirinkimo turinčių derinti institucijų, t. y. savivaldybės ir Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės atstovų pozicijos išsiskirtų. Kaip nurodoma Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte, siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė būtų operatyviai ir privalomai informuojama, pateikiant visą medžiagą apie organizuojamo susirinkimo turinį, dalyvių skaičių ir kitą reikalingą informaciją.
Atsižvelgiant į proporcingumo principą, svarstytina, ar šiam tikslui pasiekti nepakaktų Susirinkimų įstatyme įtvirtinti aiškios informavimo pareigos, t. y. teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybės atstovai, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, taip pat jį suderinę, turėtų pareigą operatyviai (nedelsiant) informuoti Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, taip pat kitų institucijų atstovus, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Manytina, kad tokios aiškios informavimo pareigos įvedimas suteiktų galimybę veiksmingai suderinti tiek susirinkimų laisvės neapsunkintą realizavimą, tiek kompetentingų institucijų pareigą užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves, sklandžią susirinkimo eigą. 1.2. Pažymėtina, kad Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad pagrindinis teigiamas siūlomo teisinio reguliavimo „rezultatas – siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios tvarkos užtikrinimas pirmiausia yra policijos pareigūnams priskirta funkcija, neaišku, kaip Projekte Nr. XIVP-766 siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų minėtą siekį. 1.3. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. XIVP-766 (toliau – Teisės departamento Išvada) pateiktai pozicijai, jog pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl pagal Projekte Nr.
XIVP-766 siūlomą teisinį reguliavimą į pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūrą nėra įtraukiami Konstitucinio Teismo ir kitų teismų atstovai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Projekte Nr. XIVP-766 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulintinas. Pritarti
2022-04-28 * Projektu Nr. XIVP-766 siūloma į pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimą papildomai įtraukti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotus asmenis, jei susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Tokio pasiūlymo motyvu nurodoma tai, kad pasikeitus pradinei susirinkimo organizatorių pateiktai informacijai apie tai nebuvo deramai informuota Seimo kanceliarija. LSA šiam Projektui nepritaria, manome, kad toks motyvas nėra pakankamas tam, kad procedūroje dalyvautų šių institucijų įgalioti asmenys, kadangi nei jų statusas derinimo procedūroje, nei jų sprendimo reikšmė nėra papildomai reglamentuojami. Pastebėtina, kad valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir kt. susirinkimų metu užtikrina ne šių institucijų atstovai. Jei yra poreikis gauti atnaujintą informaciją, yra galimybė tai pasiekti tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir komunikavimo pagalba. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui, susirinkimo organizatoriams ir policijos atstovui derinant pranešimus apie organizuojamus susirinkimus dalyvauti ir kitų įstaigų atstovams. Pakeitus Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 7 straipsnio 3 dalį lieka neaišku, kokios būtų Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybė įgyvendinant Įstatymą.
Siūlomi pakeitimai neprisidės prie siekiamo rezultato kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija yra pagrindiniai policijos, o ne Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kanceliarijų uždaviniai. Vilniaus miesto savivaldybė nuomonę pateikė Seimo Žmogaus teisių komitetui 2022 m balandžio
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022-04-22 * Projekte Nr. XIVP-766 siūloma papildyti ir pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 7 straipsnio 3 dalį, įtraukiant Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų (toliau – Prezidento, Seimo, Vyriausybės kanceliarijos) įgaliotus asmenis prie organizuojamus susirinkimus derinančių institucijų tam, kad jos būtų nuodugniai informuojamos apie planuojamus susirinkimus, vyksiančius prie šių institucijų pastatų. Siūlomas papildymas būtų perteklinis, nes Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui, susirinkimo organizatoriams ir policijos atstovui derinant pranešimus apie organizuojamus susirinkimus dalyvauti ir kitų įstaigų (įskaitant, bet neapsiribojant – ir Prezidento, Seimo bei Vyriausybės kanceliarijų) atstovams. Nė viena iš siūlomų institucijų niekuomet neišreiškė pageidavimo dalyvauti derinant pranešimus.
Įstatymu nustačius privalomą Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų atstovų dalyvavimą derinant susirinkimus, lieka neaišku, kodėl būtent šios institucijos yra išskiriamos iš kitų institucijų, šalia kurių vyksta susirinkimai, nustatyti atitinkami atstumų laikymosi reikalavimai. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato atstumus, kurių reikia laikytis susirinkimų metu, ne tik nuo Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bet ir nuo teismų, kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, LR valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, LR vidaus reikalų ministerijos, LR krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti minimalūs atstumai nuo institucijų ir įstaigų pastatų ir objektų yra laikytini pakankamais užtikrinant, kad būtų apsaugotas institucijų ar įstaigų personalas bei turtas nuo galimų neramumų ir agresijos. Pakeitus Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 7 straipsnio 3 dalį lieka neaišku, kokios būtų Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybė įgyvendinant Įstatymą. Policijos ir savivaldybių teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybė yra Įstatyme nustatyta ir apibrėžta, todėl šios institucijos ir yra laikytinos pagrindiniais ir privalomais susirinkimų derinimo subjektais.
Be to, siūlomi Įstatymo pakeitimai neprisidės prie siekiamo rezultato – neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus, išvengimo, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija yra pagrindiniai policijos, o ne Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kanceliarijų uždaviniai. Suderinus organizuojamą susirinkimą Savivaldybės teritorijoje ir savivaldybės direktoriui pasirašius pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo dokumentą, visos suinteresuotas institucijas ir įstaigas nedelsiant informuojame apie suderintą susirinkimą. Tad suinteresuotos institucijos ir įstaigos operatyviai gauna reikiamą informaciją ir papildymas nėra prasmingas. Pritarti
kontrolierių įstaiga 2022-04-25 Taikių susirinkimų laisvė yra viena iš pamatinių teisių demokratinėje visuomenėje ir, kaip nurodyta Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) ir 2020 m. liepos 15 d. paskelbtose Gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės, turėtų būti aiškinama plačiai ir užtikrinama paisant susirinkimų teisėtumo prezumpcijos1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės kišimasis į naudojimąsi susirinkimų laisve, kaip ir kitomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis, pripažįstamas teisėtu ir būtinu tik jei laikomasi apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principo.
Visais atvejais būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės ir viešojo intereso; įstatyme nustatyti susirinkimų vietos, laiko ir formos reikalavimai negali paneigti Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad taikių susirinkimų laisvė negali būti ribojama, išskyrus kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Organizuoti susirinkimų, kurie įstatyme tiesiogiai nėra nurodyti kaip draudžiami, negali būti neleidžiama, jeigu jie atitinka įstatyme nustatytus susirinkimų vietos ir laiko reikalavimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas). Dėl Projekto Nr. XIVP-766. Projektu Nr. XIVP-766 siūloma praplėsti Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamą sąvokos „Susirinkimo subjektai“ apibrėžtį ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyti, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą taip pat derina „Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose“. Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomo projekto rengimą paskatino konkretus atvejis, kai, šio projekto iniciatorių manymu, buvo galimai nepagrįstai „išduotas leidimas“ organizuoti susirinkimą prie Seimo, o siūlomu reguliavimu tikimasi „išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Pažymėtina, kad Susirinkimų įstatyme yra įtvirtinta ne leidiminė, o pareikštinė konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka.
Atitinkamai pranešimo apie susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau nei 15 asmenų, derinimo tikslas turi būti sklandžios susirinkimo eigos, įskaitant ir viešosios tvarkos apsaugos aspektu, užtikrinimas, o ne sprendimo dėl leidimo rengti susirinkimą priėmimas. Seimo kontrolierių įstaigos vertinimu, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro pakankamas prielaidas įgyvendinti Projekto Nr. XIVP-766 iniciatorių siekiamą tikslą. Vadovaujantis Susirinkimų įstatymo 14 straipsniu, policijos pareigūnai privalo dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą bei sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti, o turėdami ar gavę kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai - imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą galimų grėsmių užkardymas, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės prieigose planuojamuose susirinkimuose, siejamas su policijos įtraukimu į susirinkimų derinimo procesą. Iš siūlomo teisinio reguliavimo ir jo pagrindimo nėra aišku, kokiu būdu prie grėsmių asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai neutralizavimo prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės prieigose organizuojamuose susirinkimuose atitinkamai prisidėtų šių institucijų kanceliarijų įgaliotų asmenų privalomas įtraukimas į susirinkimų derinimo procesą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje jau yra numatyta, kad derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, be savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens, susirinkimo organizatorių ir policijos atstovo, gali dalyvauti ir kitų įstaigų atstovai, specialistai. Taigi Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio nuostatos jau sudaro prielaidas į pranešimų apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūrą įtraukti reikiamus kitų įstaigų atstovus. Tuo tarpu pritarus Projektu Nr. XIVP-766 siūlomoms nuostatoms, į Susirinkimų įstatyme numatytą derinimo procedūrą privaloma tvarka būtų įtraukiamas papildomas atitinkamos institucijos atstovas, o tai praktikoje galėtų lemti apsunkintas pranešimų apie organizuojamą susirinkimą Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės prieigose derinimo 3 procedūras. Sudėtingesnė pranešimų apie susirinkimus, numatomus organizuoti prie aukščiausių valstybės politinės valdžios institucijų, derinimo procedūra kritiškai vertintina ir tuo požiūriu, kad galimybė taikių susirinkimų metu išsakyti pozicijas dėl būtent šių institucijų ir jų pareigūnų priimamų sprendimų demokratinėje valstybėje turėtų būti ypatingai saugoma. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte prie siūlomo teisinio reguliavimo tikslų taip pat nurodomas siekis, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos būtų operatyviai ir privalomai informuojamos apie prie atitinkamų institucijų planuojamų susirinkimų turinį, dalyvių skaičių ir pan. Pastebėtina, kad informacijos apie planuojamus susirinkimus teikimas gali būti aktualus ne tik Projekte Nr. XIVP-766 nurodytoms, bet ir kitoms institucijoms ir įstaigoms, ypač kai planuojamo susirinkimo turinys yra susijęs su šių įstaigų ar jų atstovų veikla. Vis dėlto, šio tikslo siūlytina siekti ne keičiant pranešimų apie planuojamą susirinkimą derinimo procedūrą, o taikant jau minėtą Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl kitų įstaigų atstovų teisės dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, taip pat stiprinant tarp institucinį bendradarbiavimą ir (ar) nustatant (tobulinant) informacijos suinteresuotoms institucijoms apie planuojamus susirinkimus teikimo procedūras. Apibendrinant, Seimo kontrolierių įstaigos vertinimu, Projekto Nr. XIVP-766 aiškinamajame rašte įvardyti tikslai gali būti pasiekti tinkamai įgyvendinant aktualias Susirinkimų įstatymo nuostatas, o pritarus siūlomiems pakeitimams galimai būtų apsunkintos teisės į taikius susirinkimus realizavimo procedūros. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-766 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-766) ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-819 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-819) dėl šių priežasčių: 2.1.
Įstatymo projektu Nr. XIVP-766 į susirinkimų organizavimo procesą siūloma įtraukti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų kanceliarijų atstovus, o šių pakeitimų pagrindinis tikslas, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, siekti išvengti neramumų, agresijos ir riaušių. Siūlomi pakeitimai vertintini kaip pertekliniai galiojančio teisinio reguliavimo atžvilgiu ir neatitinkantys Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato atstumus, kurių reikia laikytis susirinkimų metu, ne tik nuo Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bet ir nuo teismų, kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų. Įstatyme nurodyti minimalūs atstumai nuo institucijų ir įstaigų pastatų ir objektų yra laikytini pakankamais užtikrinant, kad būtų apsaugotas institucijų ar įstaigų personalas bei turtas nuo galimų neramumų ir agresijos. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir dabar yra sudarytos teisinės prielaidos derinant pranešimus apie organizuojamus susirinkimus dalyvauti ir kitų suinteresuotų įstaigų atstovams, jeigu jie tokį poreikį įžvelgia.
Be to, praktikoje, vadovaujantis subsidiarumo principu, suderinus savivaldybės teritorijoje organizuojamą susirinkimą ir savivaldybės direktoriui pasirašius pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą, apie tai informuojamos suinteresuotos institucijos ir įstaigos, tad teisė žinoti apie prie Seimo, Prezidentūros ar Vyriausybės planuojamą susirinkimą yra iš esmės užtikrinama. Iš siūlomų Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimų taip pat neaišku, kokios turėtų būti Seimo, Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijų atstovų teisės, pareigos ir atsakomybė įgyvendinant įstatymą, nes viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, grėsmių vertinimas yra pagrindiniai policijos, o ne Seimo, Prezidento ar Vyriausybės kanceliarijų uždaviniai. Taigi Įstatymo projekte Nr. XIVP-766 numatytas valstybės valdžios institucijų kanceliarijų atstovų, kaip susirinkimo subjektų, privalomas dalyvavimas derinant pranešimus apie prie tų institucijų organizuojamus susirinkimus būtų labiau formalus, sukurtų papildomą administravimo naštą, tačiau neleistų pasiekti aiškinamajame rašte nurodyto tikslo. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-10-12 Siūlyti pagrindiniam komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiat į TD išvadą ir teiktą šiam projektui Vyriausybės ir kitų institucijų nuomonę, jog projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekiamas pagrindinis teigiamas rezultatas - siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus - negali būti įgyvendinamas siūlomomis įstatymo pataisomis ir nekoreliuoja su siūlomų pataisų turiniu. Pritarti
projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą ir šiam projektui teiktą Vyriausybės ir kitų institucijų nuomonę, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Gentvilas, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Inga Ališauskienė Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė [1] Be to, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma projekto aiškinamojo rašto pirmoje dalyje, Susirinkimų įstatymas numato pareikštinę, ne leidiminę susirinkimų organizavimo tvarką. [2] Žr. Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Gaires dėl taikių susirinkimų laisvės (trečia patikslinta redakcija) (toliau – Gairės dėl susirinkimų laisvės), p. 25. Prieiga per internetą: <https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2019)017rev-e>. Šiose Gairėse dėl susirinkimų laisvės apibendrinti tarptautiniai standartai, susiję su taikių susirinkimų laisve.