Užsienio reikalų komitetas
nR. XIVP-764 2021 m. rugsėjo 24 d. Nr. 105-P-93
reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Laima Liucija Andrikienė, Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Giedrius Surplys, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Eglė Maželė, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Artūras Žurauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma apibrėžti Seimo nuolatinio atstovo užsienio valstybėje statusą, teisinius veiklos pagrindus, pavaldumą ir atskaitomybę (bus atskaitingas Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovui). Atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktį Užsienio reikalų ministerijai pavesta formuoti atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje politiką, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Nepritarti Nuolatinio Seimo atstovo užsienio valstybėje įsteigimo iniciatyvos įgyvendinimas, ieškant tinkamiausio teisinio reglamentavo, buvo aptartas su Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės ir Seimo kanceliarija. 2. Teisingumo ministerija, 2021-08-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-764 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš –1, susilaikė –1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arminas Lydeka, Giedrius Surplys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
Europos reikalų komitetas
2021-09-17
dalyvavo: Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pirmininkės pavaduotojai Laima Liucija Andrikienė, Audronius Ažubalis, Domas Griškevičius, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis Mindaugas Puidokas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Ligita Girskienė, Jonas Jarutis, Andrius Mazuronis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Rūta Miliūtė, Mindaugas Lingė, Monika Ošmianskienė, Gintautas Paluckas, Žygimantas Pavilionis, Lukas Savickas, Algirdas Sysas, Andrius Vyšniauskas, Emanuelis Zingeris. Kvorumas yra. Europos reikalų komiteto biuras: vedėja Dainora Asevičienė, patarėjos Agnė Grigienė, Simona Jankauskaitė, Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, Aistė Pikiotienė, vyriausiasis specialistas Martynas Lukoševičius, padėjėja Agneta Milena Paskalucė, padėjėja Eglė Petrošienė. Kviestieji asmenys: URM ESD COREPER II skyriaus antrasis sekretorius Tomas Kuprys, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, URM ESD direktorė Asta Radikaitė, vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, URM ESD Bendrųjų reikalų ir institucinių klausimų skyriaus atašė Augustinas Uleckas, URM ESD patarėjas Egidijus Vareikis, URM Europos šalių departamento Pietryčių Europos šalių skyriaus antrasis sekretorius Edvard Vickun, Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės patarėja Giedrė Vinikienė, Seimo Pirmininkės pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės patarėja Augustina Zamuškevičiūtė, Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro vedėjas Evaldas Zelenka, URM ESD COREPER II skyriaus vedėja Rasa Žemaitytė. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-27 Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma apibrėžti Seimo nuolatinio atstovo užsienio valstybėje statusą, teisinius veiklos pagrindus, pavaldumą ir atskaitomybę (bus atskaitingas Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovui). Atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktį Užsienio reikalų ministerijai pavesta formuoti atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje politiką, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija 2021-08-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projekto
pasiūlymų neturime. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti
įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lukas Savickas. Komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ERK biuro patarėja Dovilė Paužaitė-Šliachtovič
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Audrius Petrošius, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė ir Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos grupės patarėjas Dainius Cicėnas, Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Artūras Žurauskas, Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ir biuro patarėja Inga Milašiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-27 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma apibrėžti Seimo nuolatinio atstovo užsienio valstybėje statusą, teisinius veiklos pagrindus, pavaldumą ir atskaitomybę (bus atskaitingas Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovui). Atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.
ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktį Užsienio reikalų ministerijai pavesta formuoti atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje politiką, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Iš dalies pritarti Komitetas kreipėsi į Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijas, prašydamas įvertinti įstatymo projektus Nr. XIVP-764
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-764 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vidaus reikalų ministerija, 2021-09-27 2,3 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. S-2021-7741 „Dėl komiteto sprendimo“ pateiktą prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-764 (toliau – Atstovo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 21, 49 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-765 (toliau – VTĮ projektas) siūlomo teisinio reguliavimo, pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus dėl nurodytų įstatymų projektų. Dėl Atstovo įstatymo projekto:
atstovo Europos Sąjungoje įstatyme, tiek ir Atstovo įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 7 dalyse bei 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Seimo nuolatinio atstovo, taip pat jo pavaduotojo pareigas gali pretenduoti tik Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai. Pažymėtina, kad, pasirinkus šį teisinio reguliavimo modelį, Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai, turintys reikalingas atstovavimo kompetencijas, būtų motyvuojami dalyvauti atrankose į Seimo nuolatinio atstovo pareigas, tačiau prireikus svarstytinas ir kitas teisinio reguliavimo modelis, kai nesant pretendentų į minėtas pareigas iš Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų, atrankose į Seimo nuolatinio atstovo pareigas galėtų dalyvauti ir kitų institucijų ir įstaigų (pvz., Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos) karjeros valstybės tarnautojai, turintys reikalingą darbo patirtį (kompetencijas) užsienio politikos, tarptautinių santykių, Europos Sąjungos reikalų, eurointegracijos srityse. Nepritarti Komitete nuspręsta likti prie vidinės atrankos modelio, kurio privalumai pateikiami toliau. 1. Vidinė atranka garantuotų, kad Seimo atstovu būtų atrinktas geriausias kompetencijas ir įgūdžius turintis asmuo, sukaupęs vertingą institucinės atminties bei kontaktų bagažą. 2. Tarpparlamentinių ryšių stiprinimas yra viena iš Seimo kertinių veiklos krypčių, todėl užtikrinti kokybišką atstovavimui gali tik Seimo kanceliarijoje dirbantis valstybės tarnautojas. 3. Seimo kanceliarijoje valstybės tarnautojai yra „auginami“ į juos investuojama, asmuo įgyja ir Seimo narių bei Seimo kanceliarijos vadovybės ir kolegų pasitikėjimą. 4.
teisėkūros proceso išmanymas ir parlamentarizmo supratimas. 5. Seimo atstovo pareigybę numatyta steigti Seimo kanceliarijos struktūroje. Ji būtų pavaldi Seimo kancleriui. Numatomos garantijos pasibaigus atstovo paskyrimui – eitos ar lygiavertės pareigos Seimo kanceliarijoje. Tokiu būdu įgyta tarpparlamentinių santykių patirtis būtų
„parvežama“ į Seimo kanceliarija. 6. Seimo atstovas ES taip pat yra atrenkamas
iš Seimo kanceliarijoje dirbančių valstybės tarnautojų. Ši ilgiau nei 20 metų praktika yra sėkmingai pasiteisinusi. 2. Vidaus reikalų ministerija,
4
įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Seimo nuolatinis atstovas privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 16 dalies ir 16 straipsnio nuostatas šis leidimas išduodamas norint dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, tuo tarpu norint dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama teisė, bet ne leidimas. Atsižvelgus į tai, Atstovo įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„4. Atstovas privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti
ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktą teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, kuri reglamentuoja tiek leidimų dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą, tiek ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikimą. Pritarti
3Vidaus reikalų ministerija,
7 3.
VTĮ projekto 1 straipsnyje keičiamo VTĮ 5 straipsnio
punkte nurodyta Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigybė, tačiau Atstovo įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad gali būti tik Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojas, t. y., nėra numatyta Seimo nuolatinio atstovo užsienyje pavaduotojo pareigybė. Nurodytu aspektu būtina suderinti įstatymų projektų nuostatas. Pritarti Seimo nuolatinio atstovo įstatyme sistemiškai siūlome numatyti ir Seimo nuolatinio atstovo užsienyje pavaduotojo pareigybę. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 4. Vidaus reikalų ministerija,
5
žodžius „atstovybėje dirbančio“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos diplomatinėje“. Pritarti
5Vidaus reikalų ministerija,
7
nustatyta, kad nustatant atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo pavaldumą inter alia taikoma Atstovo įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalis, kuri nustato, jog Seimo nuolatinis atstovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Seimo kancleriui. Taigi šią nuostatą taikant ir atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojui susiklostys situacija, kai šis pavaduotojas irgi bus tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Seimo kancleriui, bet ne atstovui Europos Sąjungoje. Svarstytina, ar tikrai siekiama tokio teisinio reguliavimo, ir ar toks pavaldumo ir atskaitingumo nustatymas dera su atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo pareigybės paskirtimi. Nepritarti Abi pareigybės bus įsteigtos Seimo kanceliarijoje, todėl įstatymo iniciatoriaus sumanymas ir buvo, kad šios pareigybės būtų pavaldžios ir atskaitingos Seimo kancleriui. Tokiam sumanymui Komitete pritarta. 6. Vidaus reikalų ministerija,
2 6.
Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, Atstovo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje tikslintina, kad į atstovo pareigas rašytiniu sutikimu perkeliamas ne „valstybės tarnautojas“, bet „Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojas“. Ši pastaba taikytina ir 3 straipsnio 3-5 dalims, kuriose vartojamos „valstybės tarnautojo“ ir „karjeros valstybės tarnautojo“ sąvokos. Be to, atsižvelgus į šiame rašte pateiktas 2 ir 3 pastabas dėl VTĮ projekto ir į tai, kad galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į Seimo nuolatinio atstovo pareigas tvarkos ir sąlygų, Atstovo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „vadovaujantis
7Vidaus reikalų ministerija,
1
straipsnyje nustatoma, kad atstovo statusas yra prilyginamas atstovybėje dirbančio specialiojo atašė statusui, o 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nuolatiniam atstovui taikomos specialiajam atašė numatytos socialinės ir kitos garantijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi į Seimo nuolatinio atstovo pareigas karjeros valstybės tarnautojas bus perkeliamas 3 metams su galimybe dar vieneriems metams pratęsti tarnybą šiose pareigose, nėra sureguliuotas Seimo nuolatinio atstovo šeimos narių garantijų klausimas, nors specialiųjų atašė šeimos narių garantijos yra nustatytos teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.
apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi principinės pozicijos, kad svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais. Ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu (1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties (2007 m. gegužės 5 d. nutarimas)“. Atsižvelgus į šią Konstitucinio Teismo doktriną ir į tai, kad Seimo nuolatinio atstovo statusas prilyginamas specialiojo atašė statusui, siūlytina Atstovo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip:
„Atstovui ir kartu su juo užsienyje gyvenantiems jo
šeimos nariams taikomos specialiesiems atašė nustatytos socialinės ir kitos garantijos.“
8Vidaus reikalų ministerija,
1
nustatyta, kad valstybės tarnautojui nuo perkėlimo į atstovo pareigas dienos mokamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto dydžio darbo užmokestis. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 12 punktą teisės akte nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia.
Kadangi Seimo nuolatinio atstovo pareigybė pagal VTĮ projekto 1 priedo 7.1 papunktį bus karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, jam darbo užmokestis bus mokamas pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlytina Atstovo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje tikslinti, kad valstybės tarnautojui nuo perkėlimo į Seimo nuolatinio atstovo pareigas dienos mokamas Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestis. Pritarti
9Vidaus reikalų ministerija,
22
dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias Seimo nuolatinis atstovas gali būti atšauktas anksčiau, negu baigiasi jo perkėlimo laikas Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja valstybės tarnautojų atšaukimo iš pareigų pagrindų, bet nustato atleidimo iš pareigų pagrindus, todėl siūlytina tikslinti, jog Seimo nuolatinis atstovas gali būti atšauktas anksčiau laiko, pvz., esant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytiems atleidimo iš pareigų pagrindams. Pritarti
* Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją įvertino pateiktus Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-764 ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 21, 49 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-765 (toliau –įstatymų projektai) ir informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų įstatymų projektams neturi. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos reikalų komitetas, 2021-09-17
komitetas, 2021-09-24 * Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-764 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-764(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021‑09-2922 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo atstovams keliamus uždavinius ir numatomas funkcijas, siūlome įtvirtinti, kad pretenduoti į Seimo atstovo pareigas galėtų ne žemesnes nei patarėjo Seimo kanceliarijoje pareigas einantys karjeros valstybės tarnautojai. Pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento pastabą atsisakyta skliausteliuose perteklinio požymio (Seimo kanceliarijoje). Iš bendros sakinio konstrukcijos yra aišku, kad tik Seimo kanceliarijos patarėjas gali pretenduoti į Seimo nuolatinio atstovo pareigas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į atstovo pareigas perkeliamas Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojas, einantis ne žemesnes kaip vyriausiojo specialisto patarėjo (Seimo kanceliarijoje) pareigas, turintis 2 metų darbo patirtį atitinkamai užsienio politikos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo užsienio valstybėje atveju) arba Europos Sąjungos reikalų, eurointegracijos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo Europos Sąjungoje atveju).“
komitetas, 2021‑09-2927 Argumentai: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą Nr.
3, siūlome numatyti Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigybę, neišskiriant ar atstovas būtų Europos Sąjungoje, ar užsienio valstybėje. Juolab lydinčiojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-765 1 priede būtent Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigybė ir yra įtvirtinama. Atsižvelgiant į Seimo nuolatiniam atstovui ir jo pavaduotojui keliamus uždavinius ir numatomas funkcijas, siūlome įtvirtinti, kad pretenduoti į Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojo pareigas galėtų ne žemesnes nei vyriausiojo specialisto Seimo kanceliarijoje pareigas einantys karjeros valstybės tarnautojai. Straipsnio dalis taip pat suredaguota pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento pasiūlymus, pavyzdžiui, žodis „prilyginamas“ pakeistas korektiškesniu žodžiu „tolygus“ ir kt. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Prireikus gali būti paskirtas atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojas,. kurio Atstovo pavaduotojo statusas prilyginamas tolygus Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirbančio specialiojo atašė pavaduotojo statusui (atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo atveju), arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbančio specialiojo atašė pavaduotojo statusui (atstovo užsienio valstybėje pavaduotojo atveju). Į atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo pareigas gali būti perkeltas Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojas, einantis ne žemesnes kaip vyresniojo vyriausiojo specialisto (Seimo kanceliarijoje) ar padėjėjo (Seimo kanceliarijoje) pareigas, turintis darbo patirties Europos Sąjungos reikalų, eurointegracijos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo atveju), arba užsienio politikos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo užsienio valstybėje pavaduotojo atveju).
Perkeliant į atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo pareigas ir atšaukiant iš jų, nustatant atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo funkcijas, pavaldumą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, taikomos šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalių ir šio įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatos.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Sabutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Ričardas
Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas