2021-09-13 Nr. XIVP-762 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamo projekto nuostatos suponuoja intenciją nustatyti,
kad psichologų praktinė veikla būtų valstybės reguliuojama profesija, kuria užsiimti būtų leidžiama tik įvykdžius ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tik formalus šių sąlygų turinys, t. y. reikalavimas įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrėti tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pavyzdžiui, gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pavyzdžiui, notarų veiklos reguliavimas pagal Notariato įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą).
Valstybės reguliuojamų profesijų besiverčiančių asmenų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos yra įgaliotos prižiūrėti bei kontroliuoti kaip vykdomos įstatymuose nustatytos reguliuojamos veiklos sąlygos, kaip reguliuojama veikla besiverčiantys asmenys vykdo privalomus kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir kreipimusis dėl reguliuojamos profesijos atstovų veiklos. Tą lemia pats valstybės reguliuojamos profesijos pobūdis, kuris reiškia, kad valstybė šia profesija užsiimantiems asmenims kelia tam tikrus padidintus reikalavimus nei kitomis profesijomis užsiimantiems asmenims. Atitinkamai valstybė per įgaliotas valstybės įstaigas ar savivaldos institucijas privalo užtikrinti, kad šių padidintų veiklos vykdymo reikalavimų būtų laikomasi. Tuo tarpu projekte siūlomas modelis, pagal kurį valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas tinkamas jų veiklos priežiūros mechanizmas, kai psichologų veiklos sąlygas prižiūrėtų kompetentinga institucija (kartu atsakinga ir už psichologų sąrašo tvarkymą ir kitų su tuo susijusių funkcijų vykdymą), mūsų nuomone, yra ydingas kaip neatitinkantis esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų.
Pažymėtina, kad nei joks nurodytas registro tvarkytojas, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nevykdo jokia specifine valstybės reguliuojamos profesija užsiimančių asmenų veiklos priežiūros funkcijos. Registro tvarkytojas būtų įgaliotas priimti tik formalius sprendimus dėl asmens įrašymo ar išbraukimo iš registro pagal paties asmens prašymus ar kitų subjektų pateiktas išvadas. Ir nors projekte yra numatytas dar vienas psichologų praktinės veiklos priežiūros subjektas - Komitetas, kuris būtų atsakingas už profesinės etikos kodekso laikymąsi, tačiau kažkokia institucija, kuri nuosekliai ir sistemingai vykdytų psichologų praktinės veiklos priežiūrą, projekte nėra atskleistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas dėl iš esmės vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, nekeliant kitų esminių kvalifikacinių veiklos reikalavimų, yra tikslingas, pagrįstas ir pakankamas. Pažymėtina, kad psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pavyzdžiui, psichologus vienijančios asociacijos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją. 2. Projekte neturi būti nurodyta konkreti įstatymo priėmimo data. 3.
siūlome tikslinti, nes:
nustato ne psichologų kvalifikacijos įgijimo sąlygas (tą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai ir aukštosios mokyklos vidaus teisės aktai), o reikalavimus psichologų išsilavinimui;
kad įstatymas nustato „registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką” yra perteklinė, nes šiuos dalykus apima psichologų praktinės veiklos sąlygų reglamentavimas, kas, kaip atskiras įstatymo reguliavimo dalykas, jau numatytas šiame straipsnyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl perteklinės formuluotės, kad įstatymas nustato ir „užsienio valstybių piliečių teisę teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje“;
pažeidimą pagrindų, o tik pateikia nuorodą į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsnį siūlome dėstyti taip: „Šis įstatymas nustato teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo ir šios veiklos vykdymo sąlygas, psichologų teises ir pareigas bei psichologų praktinės veiklos priežiūros pagrindus“. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso formą, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „dokumentas, apimantis“ įrašyti žodžius
„teisės aktas, nustatantis“. Be to, siekiant teisės akto glaustumo, šioje
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurių psichologai privalo laikytis užsiimdami psichologo praktine veikla“, nes tai kad psichologai turės laikytis šio kodekso ne vieną kartą įtvirtinta kitose projekto nuostatose. 5.
projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, apibrėžiančią, kad psichologas – asmuo, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla, pažymime, kad nėra pagrįsta psichologu vadinti asmenį, kuris ne tik turi reikiamą kvalifikaciją, tačiau ir verčiasi psichologo praktine veikla. Kitaip sakant, įgytos psichologo kvalifikacijos negali paneigti tas faktas, kad šią kvalifikaciją turintis asmuo dėl tam tikrų aplinkybių dar ar jau nevykdo praktinės psichologo veiklos. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje aukščiau išdėstytą pastabą dėl psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarkos, o taip pat į tai, kad įstatyme nebereikia nurodinėti pilno jo paties pavadinimo (ši pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriame dėstomas visas įstatymo pavadinimas), projekto 2 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Psichologas – asmuo, įgijęs šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančią psichologo kvalifikaciją“. 6. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, apibrėžianti „psichologo paslaugų” sąvokos turinį, nėra tautologiška ir perteklinė, nes ji nenustato jokių papildomų šią sąvoką identifikuojančių požymių, o tik pakartoja ir taip aiškų logine prasme teiginį, kad psichologo paslaugos tai tokios paslaugos, kurias teikia psichologas. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, šioje dalyje vietoj žodžio „savo“ įrašytinas žodis „psichologo“. 7. Analogiško turinio pastaba dėl nuostatos pertekliškumo taikytina ir projekto 2 straipsnio
paslaugų gavėjas tai asmuo, kuriam tokios paslaugos teikiamos. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą ir nuostatą būtų nuspręsta palikti, siūlome išbraukti nuostatą, nustatančią, kad paslaugos gavėju laikomas ne tik atskiras asmuo, tačiau ir asmenų grupė. Toks reguliavimas būtų galimai ydingas dėl kelių priežasčių.
Pirma, nėra aišku, kokiais atvejais kaip atskiras teisinių santykių psichologo paslaugų teikimo srityje subjektas turėtų būti laikoma būtent asmenų grupė, o ne atskiras asmuo. Galbūt omenyje turimi atvejai, kai psichologo paslaugos tuo pačiu teikiamos asmenų kolektyvui, tačiau ir tokiu atveju sudėtinga būtų teigti, kad ir atskiras kolektyvo narys neturėtų būti vertinamas kaip savarankiškas paslaugų gavėjas. Antra, iškiltų klausimas dėl tokio kolektyvo (asmenų grupės) teisinio atstovavimo, jeigu iškiltų ginčas dėl paslaugų kokybės, turinio ar kitų klausimų. Trečia, kiltų praktinių įstatymo taikymo problemų, jeigu nepasitenkinimą dėl psichologo paslaugų pareikštų, pavyzdžiui, tik vienas iš asmenų grupės narių. Neaišku, ar tokiu atveju jis galėtų būti laikomas kaip atskiru psichologo paslaugų gavėju, ar, vis dėlto, tik asmenų grupė, atstovaujama įstatymų nustatyta tvarka įgalioto asmens ar asmenų, galėtų ginti savo kaip psichologo paslaugų gavėjo teises. Ketvirta, ginčytina, kaip asmenų grupės atžvilgiu galėtų būti įgyvendinamos tokia psichologo praktinė veiklos sritys kaip psichologinis įvertinimas ir testavimas, psichologinė ekspertizė, psichologinės intervencija (kaip numatyta šio straipsnio 5 dalyje). Atsižvelgiant į tai, manome, kad nepaisant to, kad psichologo paslaugos gali būti teikiamos tiek atskiriems asmenims, tiek asmenų grupėms, svarstytina, ar pagrįsta būtent tokią asmenų grupę kaip visumą laikyti savarankišku psichologo paslaugų gavėju. 8. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių
„profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“ siūlome įrašyti
žodžius „pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetencijas vykdoma profesinė veikla“. 9.
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 6 dalį, apibrėžiančią „psichologo praktinės veiklos srities“ sąvoką reikėtų tikslinti, aiškiai atskleidžiant kompetencijos kažkokioje veiklos srityje kvalifikuojančius požymius, nes projekte nėra numatytos nei veiklos sritį galinčios apspręsti aukštojo mokslo studijų baigimo sąlygos, nei praktinės veiklos metu galimų įgyti papildomų kompetencijų įgijimo bei jų patvirtinimo pagrindai, įgalinantys konstatuoti pasirengimą vykdyti veiklą tam tikrose srityse. Taip pat šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „Psichologų registre įrašyta“, nes srities įrašymas į registrą yra ne psichologo kompetencijos šioje srityje buvimą patvirtinanti būtinoji sąlyga, o tiesiog vienas iš psichologo praktinės veiklos įgyvendinimo reikalavimų. Taip pat ginčytina šios dalies nuostata, numatanti, kad papildomą kvalifikaciją psichologas gali įgyti ne studijų, o praktinės veiklos metu. Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštojo mokslo kvalifikacijas gali teikti tik aukštosios mokyklos (analogiška nuostata pakartota ir projekto 3 straipsnyje, nustatančiame, kad psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines studijas). 10. Atsižvelgiant į tai, kad Psichologų registro steigimas bei psichologų registravimas jame būtų esminė psichologų teisės verstis praktine veikla įgyvendinimo sąlygų, siūlytume šio registro steigimui skirti atskirą straipsnį (kuris, siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, turėtų būti dėstomas po projekto 4 straipsnio), reglamentuojantį steigiamą valstybės registrą, registruojamus objektus, valstybės registro valdytoją, įgaliojimus Vyriausybei tvirtinti registro nuostatus ir paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kitą su steigiamu valstybės registru susijusią informaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 7 dalies reikėtų apskritai atsisakyti kaip perteklinės.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 2 straipsnio 7 dalis turėtų būti dėstytina taip: „Psichologų registras – valstybės registras, kuriame registruojami ir tvarkomi psichologų, ketinančių verstis ar besiverčiančių psichologo praktine veikla, duomenys“ (šios dalies antrasis sakinys apskritai brauktinas kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes reguliacinio pobūdžio nuostatas dėl registro valdytojo paskyrimo (kuris, beje, turi būti nurodomas įstatyme, o ne skiriamas Vyriausybės) bei jo funkcijų reikėtų dėstyti registro steigimą ir jo veiklą įtvirtinančiose projekto nuostatose). 11. Atsižvelgiant į projekto II skyriaus turinį, jo pavadinimas dėstytinas taip: „Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas. Psichologų registracija“. 12. Projekto 3 straipsnyje po žodžių „vientisąsias universitetines psichologijos“ įrašytinas žodis „studijų“. Minėta nuostata tikslintina ir dėl kitų priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra vartojamos tokios formuluotės kaip „psichologijos bakalauro ar psichologijos magistro studijos“. Galbūt turimi omenyje psichologijos bakalauro bei psichologijos magistro kvalifikaciniai laipsniai. Antra, psichologijos studijų krypties apraše nėra numatyta galimybė psichologijos studijas studijuoti ne pakopine, o vientisųjų studijų forma. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pabaigus psichologijos studijas formaliai gali būti išduodamas ne psichologijos, o socialinių mokslų (psichologijos krypties) kvalifikacinis laipsnis.
Atsižvelgiant į tai, nuostatą siūlytina tikslinti, ją dėstant taip: „Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios studijų pakopos psichologijos studijų krypties psichologijos studijas bei įgijus socialinių mokslų (psichologijos) bakalauro ir socialinių mokslų (psichologijos) magistro kvalifikacinius laipsnius arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šioms aukštojo mokslo kvalifikacijoms lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją“. 13. Derinant projekto 4 straipsnio nuostatas su projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktu „psichologo“ sąvokos apibrėžimu, t. y. asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją yra laikomas psichologu“, bei atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje turėtų būti įtvirtinama tik principinė teisės verstis psichologo praktine veikla įgyvendinimo sąlyga, nedetalizuojant registracijos sustabdymo galimybės ar kitų registracijos reglamentavimo nuostatų, šią dalį siūlytume dėstyti taip: „Psichologo praktine veikla gali užsiimti tik psichologas, šiame įstatyme nustatyta tvarka įregistruotas Psichologų registre“ (kaip ir siūlėme aukščiau išvadoje, sekančiame straipsnyje turėtų būti reglamentuojamas Psichologų registro steigimas bei jo veiklos pagrindai). 14. Atsižvelgiant į tikėtiną psichologo prašymo, pateikiamo psichologų registro tvarkytojui, turinį, projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Psichologo praktine veikla ketinantis užsiimti psichologas Psichologų registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti jį į registrą, kartu nurodydamas psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą (toliau – prašymas) ir šiuos dokumentus:“. 15.
nuostatų, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikėtų dėstyti taip:
„psichologo kvalifikaciją, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnyje, patvirtinančius
dokumentus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 2 punktui. 16. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas jį dėstant taip:
„dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo
praktinės veiklos srityje (srityse), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 3 punktui. 17. Nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įvedama „ligų sąrašo“ santrumpa, nes toliau projekto tekste ši santrumpa nėra daugiau vartojama nė karto. 18. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto apskritai siūlome atsisakyti kaip perteklinio ir neturinčio jokio teisinio krūvio, nes asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra ne specialius kvalifikacinius įstatyme numatytus reikalavimus patvirtinantis dokumentas, o tiesiog pildant įvairius prašymus, pareiškimus ar skundus bendrąja tvarka pateikiamas dokumentas, identifikuojantis pareiškėjo tapatybę bei pagrindžiantis pateikiamų dokumentų sąsają su juos teikiančiu asmeniu. Pažymėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas nėra nurodomas kaip viena iš būtinųjų specialiųjų licencijavimo ar kitokių prašymų tenkinimo sąlygų. 19. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas brauktinas kaip perteklinis ir galimai klaidinantis, nes jis suponuoja, kad psichologo praktika besiverčiantis psichologas savanoriškai sutinka laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų.
Tačiau pažymėtina, kad sistemiškai vertinant projekto nuostatas, galima daryti išvadą, kad projekte imperatyviai įtvirtinta, kad šio kodekso laikymasis yra viena iš privalomų psichologo praktinės veiklos vykdymo sąlygų, o šio kodekso nesilaikymas psichologui užtraukia atitinkamą atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, projekto
netikslingo. 20. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnis pildytinas atskira dalimi (atsižvelgiant į straipsnio nuostatų nuoseklumą, ji turėtų būti dėstoma po šio straipsnio 2 dalies), nurodančia per kiek laiko nuo prašymo gavimo dienos registro tvarkytojas, nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, ir (arba) prašyme ir (arba) dokumentuose pateikta ne visa ir (arba) netiksli informacija, turėtų pranešti apie tai pareiškėjui ir numatančia minimalų terminą tokiems trūkumams pašalinti. Atitinkamai projekto 5 straipsnio 4 dalis pildytina, nurodant, kad prašymo trūkumų šalinimo terminas į 15 dienų terminą neįskaičiuojamas. 21.
dalį siūlome tikslinti, nurodant joje tik esminę ir nesikartojančią su kitomis projekto nuostatomis normą, nurodančią, kad įregistravus psichologą Psichologų registre jam išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas, t. y. nuostatoje reikėtų kalbėti ne apie registracijos patvirtinimą, kuris iš esmės neturi teisinės reikšmės, o apie tai, kad psichologo praktine veikla ketinantys užsiimti asmenys registruojami Psichologų registre, o įregistravus tokius asmenis registre, jiems išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas (tai, kad pažymėjime yra registracijos numeris nurodyti tiesiog nereikia, nes tai akivaizdu pagal bendrąsias dokumentų apskaitos taisykles). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų nurodyti, kokia forma (popierine, elektronine ar bet kuria iš jų) registracijos pažymėjimas yra išduodamas. Antro šios dalies sakinio apskritai nereikia, nes analogiška taisyklė įtvirtinta šio straipsnio 4 dalyje. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų nurodyti, kas nurodoma registracijos pažymėjimuose, nes tai leistų identifikuoti atvejus, kada registro tvarkytojas, patikslinęs registro duomenis, turėtų psichologui išduoti patikslintą psichologo registracijos pažymėjimą, t. y. tais atvejais, kai pasikeistų registracijos pažymėjime nurodyti duomenys, pavyzdžiui, psichologo praktinės veiklos sritis ir įgytų kvalifikacijų sąrašas. 22. Projekto 5 straipsnio 4 dalį reikėtų dėstyti taip: „Psichologas turi būti įregistruotas Psichologų registre ir psichologo registracijos pažymėjimas jam turi būti išduotas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių (arba darbo) dienų nuo prašymo ir <...> (toliau kaip tekste). Kaip jau minėta, ši dalis papildytina nuostata, kad į šį terminą neįskaitomas trūkumų šalinimo laikotarpis. 23.
aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai atskleisti, kaip būtent aukštojo mokslo diplomas, t. y. dokumentas, įrodantis įgytą psichologo kvalifikaciją, gali pagrįsti profesinės veiklos sritį, kurioje ketina verstis psichologas. Tai yra tas pats dokumentas (aukštojo mokslo diplomas) tuo pačiu metu įrodys ne tik įgytą psichologo kvalifikaciją, tačiau ir profesinės veiklos sritį, kurioje jis turi kompetencijų. Galbūt turima omenyje, pabaigta studijų programa, diplomo priede nurodyti dalykai ir įvertinimai už juos, kažkokie kiti kokybiniai diplomo duomenys. Reikėtų tai projekte aiškiai nurodyti. Taip pat nėra aišku, kaip darbo patirtį liudijantys dokumentai galėtų pagrįsti tam tikras kompetencijas psichologinės veiklos srityje. Logiškai samprotaujant, psichologas objektyviai negalės pateikti darbo patirties toje psichologo praktinės veiklos srityje, nes jis neturės tam reikiamos kvalifikacijos. Tai suponuoja, kad darbo patirtis kažkurioje kitoje ūkinės veiklos srityje galės būti laikomas ir vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti psichologo kompetenciją tam tikroje psichologo praktinės veiklos srityje. Svarstytina, ar tai yra pagrįsta, o jeigu ir taip, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis ir koks subjektas būtų įgaliotas tokį darbo patirties vertinimą atlikti. Kaip minėta aukščiau, neaiškus ir šiame projekte vartojamos sąvokos „papildoma kvalifikacija“ turinys bei jos santykis su aukštųjų mokyklų teikiamomis aukštojo mokslo kvalifikacijomis. Siekiant teisinio aiškumo, šį papildomas psichologo įgytas kompetencijas liudijantį išsilavinimą (žinių lygį, išklausytų kursų ar pan.) reikėtų aiškiai reglamentuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar registro tvarkytojas apskritai bus įgaliotas ir kompetentingas vertinti pateiktų dokumentų turinį, o jei ir taip, svarstytina, ar įmanoma objektyviai vertinti dokumentų atitiktį tokiems įstatyme aiškiai neapibrėžtiems reikalavimams. 24.
aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 punkte žodis „įgytos“ dėstytinas prieš žodį „psichologo“, nes čia turima omenyje būtent psichologo kvalifikacija, nurodyta projekto 3 straipsnyje, o ne po psichologo įregistravimo registre įgyta kita kvalifikacija. 25. Projekto 5 straipsnio 6 dalies 5 punkte vietoj žodžių „ar panaikinimą“ įrašytini žodžiai „galiojimo sustabdymo panaikinimą ir registracijos panaikinimą“. 26. Nėra aiški projekto 5 straipsnio 7 dalies pirmosios pastraipos nuostata, nustatanti, kad duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Pažymėtina, kad duomenys registruose yra keičiami (atnaujinami) esant poreikiui, t. y. kai atsiranda faktinės aplinkybės ar juridiniai pagrindai, įrodantys registruose esančių duomenų pasikeitimą. Tuo tarpu registro duomenų atnaujinimas paties registro tvarkytojo iniciatyva, kai tam nėra poreikio, turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas savitikslis procesas. 27. Atsižvelgiant į projekto
tikslinti ir formuluoti ją, kaip pareigą psichologo praktine veikla besiverčiančiam psichologui ne rečiau kaip kartą per penkis metus teikti registrui 1) dokumentus, pagrindžiančius įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei 2) dokumentus, įrodančius, kad per pastaruosius 5 metus jis bent
metus psichologo praktinę veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose (beje, reikėtų atskleisti koks būtų pareigos tobulinti kvalifikaciją ne mažiau kaip 40 val. per 5 metus santykis su pareiga tobulinti kvalifikaciją, jeigu jis vertėsi praktine veikla mažiau kaip tris metus).
Be aukščiau nurodytų atvejų, kada psichologas būtų imperatyviai įpareigotas registrui teikti savo atsinaujinusius duomenis, o tokių duomenų nepateikimas būtų pagrindas sustabdyti registracijos galiojimą, psichologas registro tvarkytojui taip pat turėtų teikti duomenis apie papildomos kvalifikacijos įgijimą bei jos tobulinimą ir apie papildomą (papildomas) psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą ir dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas šioje (šiose) srityje (srityse). Manytume, kad kitų pagrindų, kada psichologas pats turėtų teikti registro tvarkytojui pasikeitusius duomenis apie save, nėra, t. y. kitais atvejais registro tvarkytojui duomenis teiktų kitos kompetentingos institucijos. 28.
pildytinas nauja dalimi, nustatančia per kiek laiko nuo patikslintų registro duomenų pateikimo registro tvarkytojas turi įregistruoti šiuos duomenis, paskelbti juos savo internetinėje svetainėje bei išduoti (jeigu to reikia) patikslintą registracijos pažymėjimą. 29. Projekto 6 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologo registracijos sustabdymą, vietoj formuluotės
„registracijos galiojimo sustabdymas“ vartotina formuluotė „registracijos
sustabdymas“, nes galiojimo sustabdymas gali būti taikomas tik registracijos pažymėjimo atžvilgiu, tuo tarpu pati registracija registre yra sustabdoma. 30. Siekiant teisės akto dėstymo nuoseklumo bei normų aiškumo, visuose projekto 6 straipsnio 1 dalies punktuose siūlome nurodyti laikotarpį, kuriam stabdoma registracija. Atsižvelgiant į tai, siūlome šios dalies 1 punkte po žodžio „prašymu“ įrašyti žodžius „prašyme nurodytam laikotarpiui“. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nurodytas maksimalus laikotarpis, kuriam gali būti stabdoma registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, sustabdžius registraciją 10 metų, sprendimas dėl jos sustabdymo panaikinimo galėtų būti priimamas tik patenkinus tam tikrus tinkamą psichologo kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Kitaip sakant, ar neturėtų būti nustatyta, kad per įstatyme nustatytą maksimalų registracijos sustabdymo laikotarpį nepateikus registracijos sustabdymo panaikinimą pagrindžiančius dokumentus, registracija turėtų būti naikinama ir dėl įregistravimo į Psichologų registrą psichologas vėl kreiptųsi šiame įstatyme nustatyta bendrąja tvarka. 31. Svarstytina, ar projekto
psichologo registracija stabdoma psichologo laikino nušalinimo ne nuo bet kokių pareigų, o būtent nušalinimo nuo su psichologo praktine veikla susijusių pareigų atveju.
Tačiau ir tokiu atveju, psichologas juk gali užsiimti praktine veikla ir kitoje psichologo praktinės veiklos srityje, su kuria šis nušalinimas gali neturėti nieko bendro, tad tokiu atveju registracijos sustabdymas gali būti vertinamas kaip neproporcinga sankcija. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, šis punktas pildytinas nurodant laikotarpį, kuriam šiame punkte nurodytu atveju registracija būtų sustabdoma – kol išnyksta teismo sprendimu nustatytas registracijos sustabdymo pagrindas. Taip pat siūlome šiame punkte braukti perteklinį žodį „priimtam“. 32. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „paaiškėjus, kad psichologas įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi“ įrašytini žodžiai
„jeigu psichologas įstatymų nustatyta tvarka“. Arba šioje nuostatoje
atsisakytina žodžių „arba nutartimi“, nes asmuo nutartimi nepripažįstamas kaltu ir nutarties pagrindu teistumas neatsiranda. Šios aplinkybės gali būti patvirtintos tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. 33. Svarstytinas projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, nustatančio, kad antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką, jo registracija stabdoma 1 metams, pagrįstumas. Atkreipiame dėmesį, kad analogiško pobūdžio teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose (Medicinos praktikos įstatyme, Odontologijos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme) nustatyta, kad net ir už pirmą šiurkštų profesinės etikos pažeidimą, mediko praktikos ar odontologijos praktikos licencija yra naikinama.
Pažymėtina, kad apskritai nėra aiškus registracijos sustabdymo už šiurkštų etikos pažeidimą tikslas, nes šiurkštus pažeidimas jau yra įvykęs ir konstatuotas faktas, kurio reikšmė per tuos vienus registracijos sustabdymo metus nesumažės ir neišnyks. 34. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte reiktų patikslinti kokį šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą pažeidus būtų stabdoma registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, už informacijos apie papildomos kvalifikacijos įgijimą nepateikimas nebūtų pagrindas stabdyti psichologo registracijos. Galbūt tikslinga būtų registracijos stabdymo pagrindu laikyti būtent imperatyviai nurodytų duomenų dėl savo kvalifikacijos - dokumentų, pagrindžiančių įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei dokumentų, įrodančius, kad per pastaruosius 5 metus jis bent 3 metus vykdė psichologo praktinę veiklą, nepateikimą laiku. 35. Atkreipiame dėmesį, kad teismas gali priimti sprendimą ne tik dėl laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla stabdymo, tačiau ir pripažinti asmenį ribotai veiksniu ar neveiksniu psichologo praktinės veiklos vykdymo srityje, todėl manytina, kad toks pagrindas turėtų būti numatytas kaip savarankiškas registracijos sustabdymo pagrindas 6 straipsnio 1 dalyje. 36. Projekto 6 straipsnis pildytinas nauja dalimi, nustatančia per kiek laiko nuo šio straipsnio 1 nurodytų pagrindų atsiradimo registro tvarkytojas turi priimti sprendimą dėl registracijos sustabdymo ir per kiek laiko nuo šio sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai. 37.
dalis tikslintina nurodant, kad pats psichologas teikia prašymą dėl registracijos sustabdymo panaikinimo tik tuo atveju, kai pačiame prašyme stabdyti registraciją nebuvo nurodytas prašomas sustabdymo laikotarpis. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai atskleisti atvejus, kada su prašymu panaikinti registracijos sustabdymą kartu turėtų būti pateikiami ir kokie dokumentai (turbūt turimi omenyje atvejai, kai registracija buvo sustabdyta kažkokį ilgą laikotarpį ir norint panaikinti registracijos sustabdymą psichologas turėtų pateikti savo kvalifikacijos tobulinimo šiuo laikotarpiu dokumentus) bei per kiek laiko nuo prašymo ir kitų dokumentų (jeigu jie reikalingi) gavimo turi būti priimtas sprendimas dėl registracijos sustabdymo panaikinimo. 38. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Jeigu psichologo registracija buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytu pagrindu, registracijos sustabdymas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų ir (ar) duomenų, patvirtinančių, kad registracijos sustabdymo pagrindas išnyko“. Be to, ši dalis pildytina nuostata, nustatančia per kiek laiko nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai). 39. Projekto 6 straipsnio 5 dalies 2 punktas dėstytinas taip: „psichologui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi uždrausta verstis psichologo praktine veikla“. 40. Projekto 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad registracija panaikinama paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų.
Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis registro tvarkytojas galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, registracijos panaikinimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlome šiame punkte išbraukti žodžius „pateikti suklastoti dokumentai ar“. 41. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas verstis psichologo praktine veikla registracijos sustabdymo laikotarpiu, projekte reikėtų nustatyti ir šio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (turbūt turėtų būti priimamas sprendimas dėl registracijos panaikinimo). Taip pat pažymime, kad 6 straipsnio 5 dalis turėtų būti papildyta ir šiais registracijos panaikinimo pagrindais: kai psichologas per registracijos sustabdymo laikotarpį (jeigu toks būtų nustatytas) nepateiktų dokumentų, patvirtinančių registracijos sustabdymo pagrindo išnykimą; jei teismas pripažintų psichologą neveiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje arba ribotai veiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje, taip pat jei paaiškėtų, kad psichologas teikė paslaugas kitose psichologo praktinės veiklos srityje, nei nurodyta Psichologų registre. 42. Projekto 6 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti, kad asmuo, kurio registracijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka registruotis Psichologų registre iš naujo, suponuoja, kad registraciją panaikinus visais kitais pagrindais, psichologas nebeturėtų teisės niekada registruotis ir užsiimti psichologo praktine veikla.
Manome, kad toks reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas ir nepagrįstas psichologo teisių ribojimas. Projekte turėtų būti numatyta galimybė, praėjus tam tikram laikotarpiui, kuris atitiktų registracijos panaikinimo pagrindo rimtumą, vėl registruotis registre ir užsiimti psichologo praktine veikla. 43. Vertinant projekte išdėstytą psichologų registracijos Psichologų registre reguliavimą, pažymime, kad projekte reikėtų atskleisti subjektą, įgaliotą tvirtinti psichologų registravimą registre detalizuojančią tvarką, kurioje būtų išdėstytos konkrečios registracijos sąlygos, sprendimų priėmimo tvarka, prašymų formos, teikiamų dokumentų rūšys, jų formos, pateikimo registro tvarkytojui būdai, terminai ir kitos psichologų registracijos Psichologų registre nuostatos. Taip pat turėtų būti atskleistas psichologų teisių gynimo būdas, t. y. Psichologų registro tvarkytojo sprendimų, susijusių su psichologų registravimu registre, apskundimo tvarka. 44. Projekto III skyriaus pavadinimas dėstytinas taip: „Psichologų teisės ir pareigos. Psichologų profesinė etika ir jos laikymosi priežiūra. Psichologų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas“. 45. Atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį reglamentuoti būtent praktine veikla užsiimančių psichologų veiklą, projekto 7 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Praktine veikla užsiimančio psichologo teisės“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 8 straipsnio pavadinimas. 46. Projekto 7 straipsnio 2 ir 4 punktų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių ir ne šio įstatymo reguliavimo dalyko.
Pažymėtina, kad teikiamas projektas apskritai neriboja psichologo praktinės veiklos formų, t. y. jis gali psichologo praktine veikla verstis tiek vykdydamas individualią veiklą, tiek steigdamas savo įmonę, tiek dirbdamas pagal darbo sutartį, todėl šio straipsnio 2 punkte bandymas vardinti kelias paslaugų teikimo formas yra netikslingas ir klaidinantis. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 punktas, nustatantis, kad psichologas turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, savo turiniu apima ir 2 punkto nuostatą. Nuostata dėl nediskriminacinio atlyginimo dydžio yra ne šio įstatymo, o darbo santykius reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. 47. Projekto 7 straipsnio 3 punktas dėstytinas taip: „įgyti papildomą kvalifikaciją ir (ar) tobulinti turimą psichologo kvalifikaciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kvalifikacijos įgijimu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusį finansavimą“. 48. Projekto 7 straipsnio 5 punkte ir 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „visuomenines“ bei „visuomeninių“ įrašytini atitinkamai žodžiai „nevyriausybines“ bei „nevyriausybinių“. 49. Projekto 7 straipsnį siūlome papildyti 2 dalimi, numatančia, kad psichologas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 50. Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai bei teisės aktai nenustato specifinių psichologo praktinės veiklos sąlygų, nėra aiškūs nei projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys, kuriuo psichologai įpareigojami laikytis kituose teisės aktuose nustatytų psichologų veiklos sąlygų, nei jo praktinis įgyvendinimas. Be to, šiame punkte po žodžio „laikytis“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme ir kituose“. 51.
aiškus projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos psichologo pareigos, nurodyti paslaugų gavėjui savo registracijos Psichologų registre numerį, paskirtis bei tikslas. Galbūt siekiama nustatyti, kad paslaugų gavėjui paprašius, psichologas turėtų pateikti savo registracijos pažymėjimą (ar jo kopiją), kuriame ne tik būtų minėtas dokumento rekvizitas, tačiau ir kita psichologo vykdomos praktinės veiklos informacija. 52. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte išdėstytos nuostatos dėl psichologo kvalifikacijos tobulinimo turėtų būti atskleistos plačiau nurodant tokio tobulinimo apimtis ir mąstą, arba nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti privalomo psichologų kvalifikacijos tobulinimo tvarką. 53. Projekto
„šiame įstatyme ir Psichologų registro nuostatuose“. 54. Projekto
užsiimantys psichologai turi laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso (tas numatyta projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte), o tiesiog nurodyti, kad Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksą Lietuvos psichologų etikos komiteto teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras. 55. Projekto 9 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio
„tvirtinamą“ įrašytini žodžiai „kurio sudėtis tvirtinama“, vietoj žodžių
„psichologijos magistro“ – žodžiai „psichologijos studijų krypties antrosios
pakopos psichologijos studijas“, vietoj žodžių „trys nariai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai“ – žodžius „po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovą“. 56.
komiteto narys yra psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad organizacijų, kurių tikslas atstovauti būtent psichologų paslaugų gavėjus kaip tokius, apskritai galbūt nėra. Psichologų paslaugos gali būti teikiamos neapibrėžtam skaičiui asmenų, neatsižvelgiant į jų profesijas, specialybes, užsiėmimą, amžių. Atitinkamai psichologų paslaugų gavėjus, t. y. asmenis, kurie kada nors yra gavę psichologo paslaugas, gali vienyti nesuskaičiuojama daugybė įvairių organizacijų, kurių paskirtis net nėra įvardijama kaip psichologo paslaugų gavėjų interesų atstovavimas. Atsižvelgiant į tai, sunkiai įsivaizduojamas šios nuostatos praktinis įgyvendinimas, kai bet kokia nevyriausybinė organizacija, tarp kurios narių bus psichologo paslaugų gavėjų, pareikš norą deleguoti savo atstovą. 57. Projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai, stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar turima omeny, kad ne daugiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, kad ne mažiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, ar, vis dėlto, lygiai dešimt narių turi būti psichologai. Jeigu siekiama nustatyti, kad psichologais turi būti būtent 10 narių, siūlome aiškiai nustatyti, kad visi Etikos komiteto nariai, išskyrus psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovą, turi būti psichologo praktine veikla užsiimantys psichologai. 58. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad renkamas Etikos komiteto pirmininkas, siūlome atskleisti tokių rinkimų prasmę apibrėžiant specialų Etikos komiteto pirmininko statusą bei jo vykdomas funkcijas. Taip pat siūlome nurodyti kokia tvarka renkamas Etikos komiteto pirmininkas, o jeigu tvarka numatyta Komiteto nuostatuose, tą taip pat reikėtų nurodyti.
Be to, siūlome aiškiai nustatyti, ar išrinktas Komiteto pirmininkas turi būti tvirtinamas ministro įsakymu (t. y. ar turėtų būti patikslinta komiteto sudėtis, nurodant išrinkto pirmininko pareigas). 59. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti, kokia tvarka, kokiais terminais ministrui aukščiau nurodytos institucijos deleguoja savo atstovus ir reglamentuoti atvejus, kada atstovų yra pateikiama daugiau nei numatyta (kai kelios deleguojančios institucijos nesusitaria dėl bendrų atstovų kandidatūrų). Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „deleguojamas“ įrašytini žodžiai „gali būti skiriamas“, o vietoj žodžių „ne ilgiau“ – žodžiai „ne daugiau“. 60. Kadangi Etikos komiteto sudėtis tvirtinama in corpore, projekto 9 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kad ne Etikos komiteto nario, o viso Etikos komiteto įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Etikos komiteto kadencijai. 61. Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komiteto narys į pareigas skiriamas ministro įsakymu, o ne jį delegavusios institucijos sprendimu, projekto 9 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje reikėtų numatyti, kad Etikos komiteto narys ne atšaukiamas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, o jo įgaliojimai nutrūksta ir jis išbraukiamas iš Etikos komiteto sudėties nepasibaigus kadencijai. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis. 62. Projekto 9 straipsnio 5 dalies 2 punktas dėstytinas taip: „kaip per paskutinius 12 mėnesių be pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau nei pusėje Etikos komiteto posėdžių“. 63.
straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrįstumas, nes delegavusios institucijos sprendimas deleguoti savo atstovą yra vienkartinis veiksmas, po kurio jau pats ministras sprendžia dėl deleguoto asmens tinkamumo užimti Etikos komiteto nario pareigas ir būtent ministras yra subjektas, įgaliotas įstatymų nustatyta tvarka vertinti jo į pareigas paskirto asmens tinkamumą toliau užimti šias pareigas. 64. Svarstytina, ar tikslinga projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti baigtinį aplinkybių, kurioms esant Etikos komiteto nario įgaliojimai gali nutrūkti nesibaigus kadencijai, sąrašą, nes gali atsirasti visa eilė kitų pagrindų, kuriems esant Etikos komiteto nario įgaliojimai taip pat nutrūktų: jis mirtų, būtų pripažintas neveiksniu, atimta teisė verstis psichologo praktika, panaikinta registracija, nuteistas laisvės atėmimo bausme ir kt. Tačiau svarstytina, ar neturėtų būti aiškiai nurodomi visi įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus kadencijai pagrindai, susiję su jo, kaip psichologo praktinę veiklą vykdančio psichologo, statuso pasikeitimu. 65. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje reikia nurodyti, ar likusiam kadencijos laikotarpiui paskirtas asmuo laikomas išbuvusiu visą kadenciją ir gali būti paskirtas tik dar vienai papildomai kadencijai iš eilės, ar - likusi kadencijos dalis nelaikoma pilna kadencija ir asmuo gali būti skiriamas dar dviem kadencijoms iš eilės. 66. Projekto 9 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad už darbo laiką atliekant Etikos komiteto nario pareigas Etikos komiteto nariui mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto asignavimų, tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, Etikos komiteto nariai nėra darbuotojai, valstybės tarnautojai ar valstybės pareigūnai, kuriems gali būti mokamas atlyginimas darbo ar juos atitinkančių santykių pagrindu. Antra, reikėtų aiškiai nurodyti, iš kokiam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui skirtų asignavimų, jiems yra mokama.
Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad Etikos komiteto nariams atlygis už darbą mokamas iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų asignavimų. Atitinkamai paskutinis šios dalies sakinys brauktinas. 67. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, apmokėjimas turi būti nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiais tesiės aktais, reikėtų pačiame projekte aptarti Etikos komiteto narių už darbą posėdžiuose apmokėjimo principus. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į Etikos komiteto statusą bei vykdomas funkcijas, jo narių darbas neturėtų būti apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatyta tvarka, taikoma įstatymų pagrindais sudarytų komisijų pirmininkams ir nariams. Tuo tarpu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (švietimo, mokslo ir sporto ministras), atsižvelgdama į komiteto veiklos pobūdį, galėtų nustato konkretų Etikos komiteto narių atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką. 68. Projekto 9 straipsnio 8 dalies nuostatos tikslintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, svarstytina, ar tikslinga konkretų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūrinį padalinį vadinti Etikos komiteto biuru, nes tas pats ministerijos padalinys gali atlikti ir ne vieną kitą funkciją, visiškai nesusijusią su Etikos komiteto aptarnavimu. Antra, ministerijos struktūrinis padalinys išlaikomas ne iš valstybės biudžeto asignavimų apskritai, o būtent iš šiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų (nes viena iš biudžeto asignavimų paskirties ir yra biudžeto asignavimo valdytojo vadovaujamos institucijos išlaikymas).
Trečia, ministerijos struktūrinis padalinys, t. y. jo vadovas ir darbuotojai, atskaitingi ir pavaldūs ministerijos vadovybei, o ne Etikos komitetui, kuris netgi neturėtų subjektiškumo vidaus administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome tiesiog nurodyti, kad Etikos komitetą techniškai aptarnauja bei sąlygas jam veikti užtikrina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 69. Projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punktą siūlome dėstyti kaip tiesiog 9 dalį, nustatančią, kad Etikos komitetas gautus pareiškėjų (manome, kad pareiškėjai gali būti visi Lietuvos gyventojai, kuriems Lietuvos Respublikoje buvo suteiktos psichologo paslaugos) skundus dėl galimo Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimo nagrinėja, tyrimus atlieka bei sprendimus priima vadovaudamasis savo patvirtintu Skundų dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo reglamentu. Tuo tarpu šios dalies 2 punktą reikėtų atskleisti plačiau, aiškiai nurodant, kokie sprendimai gali būti priimti (pavyzdžiui, ar galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti priimti ir nagrinėti gautą skundą ir kokiais atvejais), kokios sankcijos šių sprendimų pagrindu gali būti taikomos prasižengusiam psichologui, taip pat šias sankcijas taikantys subjektai, t. y. reikėtų nurodyti šių sprendimų santykį su galimais įpareigojimais registro tvarkytojui, t. y. nurodyti, ar tokių sprendimų pagrindu gali būti stabdoma ar panaikinama registracija, ar registre nurodoma informacija apie priimtą sprendimą, ar taikomos kokios kitos sankcijos.
Taip pat derėtų aiškiai apibrėžti tai, kokios aplinkybės laikomos sunkinančiomis ir lengvinančiomis, kaip tai, pavyzdžiui, apibrėžiama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir daugelyje kitų įstatymų. Kartu pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, taip pat reikėtų aiškiai nurodyti tokių Etikos komisijos sprendimų apskundimo tvarką – ar jie skundžiami administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ar bendrosios kompetencijos teismui – Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taip pat Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimo tvarką, jei jis per nustatytą terminą nėra skundžiamas, Etikos komiteto sprendimų pateikimo pareiškėjams, psichologui, registro tvarkytojui ir kitiems suinteresuotiems subjektams tvarką ir terminus. Be to, įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turi būti nurodytas maksimalus terminas, per kurį pareiškėjų skundai turi būti išnagrinėti, kartu nurodant kokį laikotarpį galėtų trukti papildomi tyrimai ir ar šių papildomų tyrimų laikotarpis įskaitomas į sprendimo priėmimo trukmę. Visi šioje pastaboje siūlomi papildymai ir pakeitimai yra būtini atsižvelgiant į tai, kad toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis ir todėl gali būti nustatytas tik įstatyme. 70.
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „Psichologas turi teisę per 30 dienų nuo Etikos komiteto sprendimo priėmimo dienos apskųsti Etikos komiteto sprendimą teismui. Tokiu atveju Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Etikos komisijos sprendimo turinio suinteresuotumą turi ne tik psichologas, tačiau ir skundą pateikęs asmuo, todėl manytina, kad teikiamas reguliavimas pažeidžia asmenų, pateikusių skundą teises, nes nenumato galimybės tokiems asmenims pateikti skundą teismui dėl Etikos komiteto sprendimo. Taip pat svarstytina, ar antrasis iš pacituotų sakinių, nustatantis, kad Etikos komisijos sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos neturėtų būti koreguojamas, nes teismas gali ne tik atmesti skundą, tačiau jį ir patenkinti, tokiu atveju Etikos komisijos sprendimas negalės įsigalioti iš viso. 71. Kadangi Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksas bei Etikos komiteto nuostatai bus tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, kurie skelbiami Teisėkūros įstatymo nustatyta tvarka, svarstytinas šių dokumentų skelbimo ir interneto svetainėje, numatytas projekto 9 straipsnio 10 dalyje, tikslingumas. Be to, šioje dalyje brauktina per daug neapibrėžto turinio formuluotė „ir kiti teisės aktais numatyti dokumentai“, nes nėra aišku nei kokiuose teisės aktuose numatyti, nei kokio pobūdžio dokumentai turėtų būti skelbiami interneto svetainėje. 72. Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komitetas nebus juridinis asmuo, o jo subjektiškumas bus labai ribotas ir labai konkrečioje srityje, abejotina jo galimybė būti Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoju, t. y. turėti ir tvarkyti savo interneto svetainę. Manytina, kad visa informacija, susijusi su šio komiteto veikla, bus skelbiama ją aptarnaujančios institucijos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje.
Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 10 dalies nuostata dėl informacijos skelbimo būtent Etikos komiteto interneto svetainėje, tikslintina. Kartu pastebėtina, kad Etikos komiteto sprendimuose, priimtuose dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų, gali būti minimi skundą pateikusių asmenų duomenys ir su šiais asmenimis sietina „jautri“ informacija. Todėl svarstytina, ar įstatyme nustatant imperatyvų įpareigojimą skelbti tokius sprendimus viešai, neturėtų kartu būti nustatytas tokių sprendimų nuasmeninimo reikalavimas, siekiant užtikrinti asmenų teises. 73. Projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad papildomos psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, svarstytina jos santykiu su Mokslo ir studijų įstatymu, nustatančiu, kad aukštojo mokslo kvalifikacijas teikia aukštosios mokyklos asmenims, baigusiems aukštojo mokslo studijas. Atsižvelgiant į tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai nurodant, koks yra
„papildomos kvalifikacijos“ turinys, koks jos santykis su psichologo kvalifikacija,
kuri įgyjama baigus aukštojo mokslo studijas, bei kokie pagrindiniai jos įgijimo principai (ar tai susiję su kažkokiu formaliu išsilavinimu, ar darbo patirtimi, ar konkrečių kursų baigimu, ar žinių įvertinimu, ar kt.). 74. Svarstytinas projekto 10 straipsnio
papildomos kvalifikacijos įgijimo ar turimos kvalifikacijos tobulinimo finansavimo tvarką. Tokia nuostata suponuoja, kad visų psichologų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, kvalifikacijos tobulinimo tikslo ar papildomos kvalifikacijos įgijimo poreikio ir įgijimo sąlygų, kvalifikacija tobulinimas bus apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.
Tokia nuostata ginčytina ne tik dėl jos pagrįstumo ir santykio su racionalaus valstybės turto naudojimo principu, tačiau ir dėl jos nederėjimo su 2 šio straipsnio dalimi, aiškiau ir konkrečiau atskleidžiančia tam tikrus kvalifikacijos tobulinimo galimo finansavimo principus. Be to, pažymėtina, jog tuo atveju, jei iš tiesų siekiama nustatyti, kad visų psichologų papildomos kvalifikacijos įgijimas ar turimos kvalifikacijos tobulinimas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, turėtų būti svarstomas tokios nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, nes jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kvalifikacija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas. 75. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūlome nenurodinėti visų kvalifikacijos tobulinimo tikslų ir atvejų, o tiesiog nurodyti, kad psichologo kvalifikacijos tobulinimo bei jų papildomos kvalifikacijos įgijimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atitinkamai šioje tvarkoje ir būtų išdėstyti visi kvalifikacijos tobulinimo pagrindai, sąlygos bei reikalavimai. Be to, atsižvelgiant į įstatymų leidybos praktiką, šioje dalyje reikėtų nurodyti, kad tvarką ar reikalavimus nustato ne Vyriausybės įgaliota ministerija, o Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. valstybės institucija plačiąja prasme). 76.
76Projekto 10 straipsnio 2 dalis tikslintina,
atsižvelgiant į šiuos aspektus:
dalies pirmąjį sakinį siūlome tikslinti, nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne bet kokių psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o būtent psichologų, siekiančių dirbti ar dirbančių būtent viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto;
dalyje apskritai reikėtų atsisakyti perteklinės ir jokio teisinio krūvio neturinčios nuostatos, nustatančios, kad kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas ir kitomis teisėtomis lėšomis, nes bet kokiu atveju kvalifikacijos tobulinimas turės būti kažkaip finansuojamas, o jeigu įstatymas nenustato konkrečios finansavimo tvarkos ar šaltinių, apie „kitus teisėtus šaltinius“ užsiminti nereikia;
šios dalies sakinyje nėra aiški nuostata, kad suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), kvalifikacijos tobulinimas ar papildomos kvalifikacijos įgijimas, gali būti finansuojamas iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų. Pažymėtina, kad suderinus su darbdaviu, kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas būtent darbdavio, su kuriuo tai derinta, ar bent dalinai darbdavio lėšomis. Jeigu kvalifikacijos tobulinimas būtų finansuojamas paties psichologo ar kokiomis kitomis lėšomis, tokio finansavimo su darbdaviu derinti apskritai nereikia, nes tokie santykių reguliavimas visiškai nepriklausytų darbdavio kompetencijai. 77.
valstybių piliečių galimybe teikti psichologines paslaugas Lietuvoje, pastebėtina, jog:
paslaugas Lietuvoje, laikinai užsiregistruoti Psichologų registre ir projekto 5 straipsnio 4 dalį, nustatančią jog registracijos pažymėjimas išduodamas per 15 (darbo?) dienų po dokumentų pateikimo, darytina išvada, jog tik praėjus 15 darbo dienų terminui ir gavus registracijos pažymėjimą asmenys galėtų laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvoje. Toks reguliavimas neatitinka 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkto, o kartu ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kuriuos, kitose valstybėse įsisteigę paslaugų teikėjai turi būti atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos, o tuo atveju, jei numatoma laikinoji registracija, paslaugas turi būti leidžiama teikti ne nuo registracijos momento, o nuo dokumentų pateikimo registracijai;
Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pavadinimą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ neberašomi;
Lietuvos Respublikoje, turi būti įregistruoti Psichologų registre“. 78. Atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio nuostatas, manytina, kad jo pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, nes jame reglamentuojama ne psichologų praktinės veiklos priežiūra kaip tokia apskritai, o tiesiog tam tikrų skundų nagrinėjimo ypatumai. 79.
nagrinėja skundus dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso reikalavimų laikymosi, brauktina kaip perteklinė, nes analogiška nuostata jau nustatyta projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punkte. 80. Projekto 13 straipsnio 2 dalis yra ydinga dėl kelių priežasčių:
aiškus formuluotės „juridinių asmenų psichologo praktinė veikla“ turinys, nes jokie juridiniai asmenys psichologo praktine veikla paprasčiausiai užsiimti negali. Pažymime, kad psichologo praktinė veikla yra psichologo, t. y. fizinio asmens, įgijusio psichologo kvalifikaciją, vykdoma profesinė veikla;
aišku, kodėl tuo atveju, kai psichologas dirba ne individualiai, o pagal darbo sutartį (tą suponuoja sisteminė šios dalies nuostatų analizė ir loginis samprotavimas), skundai dėl jo paslaugų kokybės turėtų būti teikiami ne nešališkai ir kompetentingai institucijai, o būtent psichologo darbdaviui. Pabrėžtina, kad toks reguliavimas ne tik neužtikrintų objektyvaus ir kvalifikuoto skundo nagrinėjimo proceso, tačiau ribotų ir psichologo paslaugų gavėjo teisių apsaugą;
aišku, kokie sprendimai gali būti priimami išnagrinėjus skundus dėl netinkamos psichologo paslaugų kokybės ir kokios sankcijos gali būti taikomos (jeigu jos apskritai taikomos) psichologams už netinkamos kokybės paslaugų teikimą;
aiškus skundų dėl netinkamos kokybės teikimo santykis su šio straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad psichologo paslaugų gavėjai dėl psichologo veiksmais ir (arba) neveikimu užsiimant psichologo praktine veikla sukeltos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Kitaip sakant, nėra aišku, ar skundai dėl netinkamos kokybės teikiami, kai nesukelta žala, ar skundų teikimas yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija ar, vis dėlto, skundo dėl netinkamos paslaugų kokybės pateikimas niekaip neįtakoja ir neapriboja psichologo paslaugų gavėjo teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą;
kad skundus dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, yra perteklinė, nes tokia teisė visiems vartotojams jau yra garantuojama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Apskritai vertinant šią dalį, pažymime, kad psichologo paslaugų gavėjas, kaip ir bet kuris vartotojas, savo kaip vartotojo teises gali ginti aukščiau nurodytame įstatyme nustatyta tvarka, kuri, beje, numato, kad paslaugų teikėjas, manantis, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. 81. Projekto
institucijos“ įrašytini žodžiai „ir jos įgaliotos valstybės institucijos“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2023-05-31
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė – Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, S. Lengvinienė, A. Norkienė, L. Nagienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, V. Targamadze. Kiti asmenys: Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-13 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad psichologų praktinė veikla būtų valstybės reguliuojama profesija, kuria užsiimti būtų leidžiama tik įvykdžius ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tik formalus šių sąlygų turinys, t. y. reikalavimas įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį.
Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrėti tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pavyzdžiui, gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pavyzdžiui, notarų veiklos reguliavimas pagal Notariato įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Valstybės reguliuojamų profesijų besiverčiančių asmenų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos yra įgaliotos prižiūrėti bei kontroliuoti kaip vykdomos įstatymuose nustatytos reguliuojamos veiklos sąlygos, kaip reguliuojama veikla besiverčiantys asmenys vykdo privalomus kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir kreipimusis dėl reguliuojamos profesijos atstovų veiklos. Tą lemia pats valstybės reguliuojamos profesijos pobūdis, kuris reiškia, kad valstybė šia profesija užsiimantiems asmenims kelia tam tikrus padidintus reikalavimus nei kitomis profesijomis užsiimantiems asmenims. Atitinkamai valstybė per įgaliotas valstybės įstaigas ar savivaldos institucijas privalo užtikrinti, kad šių padidintų veiklos vykdymo reikalavimų būtų laikomasi.
Tuo tarpu projekte siūlomas modelis, pagal kurį valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas tinkamas jų veiklos priežiūros mechanizmas, kai psichologų veiklos sąlygas prižiūrėtų kompetentinga institucija (kartu atsakinga ir už psichologų sąrašo tvarkymą ir kitų su tuo susijusių funkcijų vykdymą), mūsų nuomone, yra ydingas kaip neatitinkantis esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų. Pažymėtina, kad nei joks nurodytas registro tvarkytojas, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nevykdo jokia specifine valstybės reguliuojamos profesija užsiimančių asmenų veiklos priežiūros funkcijos. Registro tvarkytojas būtų įgaliotas priimti tik formalius sprendimus dėl asmens įrašymo ar išbraukimo iš registro pagal paties asmens prašymus ar kitų subjektų pateiktas išvadas. Ir nors projekte yra numatytas dar vienas psichologų praktinės veiklos priežiūros subjektas - Komitetas, kuris būtų atsakingas už profesinės etikos kodekso laikymąsi, tačiau kažkokia institucija, kuri nuosekliai ir sistemingai vykdytų psichologų praktinės veiklos priežiūrą, projekte nėra atskleistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas dėl iš esmės vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, nekeliant kitų esminių kvalifikacinių veiklos reikalavimų, yra tikslingas, pagrįstas ir pakankamas. Pažymėtina, kad psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pavyzdžiui, psichologus vienijančios asociacijos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją. Spręsti pagrindiniam Komitetui
Teisės departamentas 2021-09-13 2.
Projekte neturi būti nurodyta konkreti įstatymo priėmimo data. Spręsti pagrindiniam Komitetui
nuostatas siūlome tikslinti, nes:
Respublikoje“;
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 str. ir jį išdėstyti taip: „Šis įstatymas nustato psichologų kvalifikacijos įgijimo sąlygas reikalavimus psichologų išsilavinimui, psichologų praktinės veiklos sąlygas, registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką, psichologų teises ir pareigas, užsienio valstybių piliečių teisę teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindus.“
1 4.
Atsižvelgiant į Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso formą, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „dokumentas, apimantis“ įrašyti žodžius
„teisės aktas, nustatantis“. Be to, siekiant teisės akto glaustumo, šioje
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurių psichologai privalo laikytis užsiimdami psichologo praktine veikla“, nes tai kad psichologai turės laikytis šio kodekso ne vieną kartą įtvirtinta kitose projekto nuostatose. Spręsti pagrindiniam Komitetui
2
projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, apibrėžiančią, kad psichologas – asmuo, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla, pažymime, kad nėra pagrįsta psichologu vadinti asmenį, kuris ne tik turi reikiamą kvalifikaciją, tačiau ir verčiasi psichologo praktine veikla. Kitaip sakant, įgytos psichologo kvalifikacijos negali paneigti tas faktas, kad šią kvalifikaciją turintis asmuo dėl tam tikrų aplinkybių dar ar jau nevykdo praktinės psichologo veiklos. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje aukščiau išdėstytą pastabą dėl psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarkos, o taip pat į tai, kad įstatyme nebereikia nurodinėti pilno jo paties pavadinimo (ši pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriame dėstomas visas įstatymo pavadinimas), projekto 2 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Psichologas – asmuo, įgijęs šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančią psichologo kvalifikaciją“. Spręsti pagrindiniam Komitetui
3 6.
Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, apibrėžianti „psichologo paslaugų” sąvokos turinį, nėra tautologiška ir perteklinė, nes ji nenustato jokių papildomų šią sąvoką identifikuojančių požymių, o tik pakartoja ir taip aiškų logine prasme teiginį, kad psichologo paslaugos tai tokios paslaugos, kurias teikia psichologas. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, šioje dalyje vietoj žodžio „savo“ įrašytinas žodis „psichologo“. Spręsti pagrindiniam Komitetui
4
turinio pastaba dėl nuostatos pertekliškumo taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 daliai, nustatančiai akivaizdžią ir bendro pobūdžio taisyklę, kad psichologo paslaugų gavėjas tai asmuo, kuriam tokios paslaugos teikiamos. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą ir nuostatą būtų nuspręsta palikti, siūlome išbraukti nuostatą, nustatančią, kad paslaugos gavėju laikomas ne tik atskiras asmuo, tačiau ir asmenų grupė. Toks reguliavimas būtų galimai ydingas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kokiais atvejais kaip atskiras teisinių santykių psichologo paslaugų teikimo srityje subjektas turėtų būti laikoma būtent asmenų grupė, o ne atskiras asmuo. Galbūt omenyje turimi atvejai, kai psichologo paslaugos tuo pačiu teikiamos asmenų kolektyvui, tačiau ir tokiu atveju sudėtinga būtų teigti, kad ir atskiras kolektyvo narys neturėtų būti vertinamas kaip savarankiškas paslaugų gavėjas. Antra, iškiltų klausimas dėl tokio kolektyvo (asmenų grupės) teisinio atstovavimo, jeigu iškiltų ginčas dėl paslaugų kokybės, turinio ar kitų klausimų. Trečia, kiltų praktinių įstatymo taikymo problemų, jeigu nepasitenkinimą dėl psichologo paslaugų pareikštų, pavyzdžiui, tik vienas iš asmenų grupės narių.
Neaišku, ar tokiu atveju jis galėtų būti laikomas kaip atskiru psichologo paslaugų gavėju, ar, vis dėlto, tik asmenų grupė, atstovaujama įstatymų nustatyta tvarka įgalioto asmens ar asmenų, galėtų ginti savo kaip psichologo paslaugų gavėjo teises. Ketvirta, ginčytina, kaip asmenų grupės atžvilgiu galėtų būti įgyvendinamos tokia psichologo praktinė veiklos sritys kaip psichologinis įvertinimas ir testavimas, psichologinė ekspertizė, psichologinė intervencija (kaip numatyta šio straipsnio 5 dalyje). Atsižvelgiant į tai, manome, kad nepaisant to, kad psichologo paslaugos gali būti teikiamos tiek atskiriems asmenims, tiek asmenų grupėms, svarstytina, ar pagrįsta būtent tokią asmenų grupę kaip visumą laikyti savarankišku psichologo paslaugų gavėju. Spręsti pagrindiniam Komitetui
5
kvalifikaciją ir kompetenciją“ siūlome įrašyti žodžius „pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetencijas vykdoma profesinė veikla“. Pritarti iš dalies Argumentai: Termino apibrėžtyje pateikus aiškią nuorodą į šį įstatymą, nebūtina kartoti nuostatų
„pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“, nes būtent šiame įstatyme ir yra
nustatyti reikalavimai psichologų kvalifikacijai. Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 2 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Psichologo praktinė veikla – Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama psichologo profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“ 9.
Seimo kanceliarijos
6
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 6 dalį, apibrėžiančią „psichologo praktinės veiklos srities“ sąvoką reikėtų tikslinti, aiškiai atskleidžiant kompetencijos kažkokioje veiklos srityje kvalifikuojančius požymius, nes projekte nėra numatytos nei veiklos sritį galinčios apspręsti aukštojo mokslo studijų baigimo sąlygos, nei praktinės veiklos metu galimų įgyti papildomų kompetencijų įgijimo bei jų patvirtinimo pagrindai, įgalinantys konstatuoti pasirengimą vykdyti veiklą tam tikrose srityse. Taip pat šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „Psichologų registre įrašyta“, nes srities įrašymas į registrą yra ne psichologo kompetencijos šioje srityje buvimą patvirtinanti būtinoji sąlyga, o tiesiog vienas iš psichologo praktinės veiklos įgyvendinimo reikalavimų. Taip pat ginčytina šios dalies nuostata, numatanti, kad papildomą kvalifikaciją psichologas gali įgyti ne studijų, o praktinės veiklos metu. Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštojo mokslo kvalifikacijas gali teikti tik aukštosios mokyklos (analogiška nuostata pakartota ir projekto 3 straipsnyje, nustatančiame, kad psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines studijas). Pritarti Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Psichologo praktinės veiklos sritis – Psichologų registre įrašyta psichologų profesinės veiklos sritis, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų studijų baigimą patvirtinančiuose dokumentuose įrašytą studijų programą metu ir (arba) praktinės veiklos metu įgytą psichologo kvalifikaciją ir kompetenciją.“
7
tai, kad Psichologų registro steigimas bei psichologų registravimas jame būtų esminė psichologų teisės verstis praktine veikla įgyvendinimo sąlygų, siūlytume šio registro steigimui skirti atskirą straipsnį (kuris, siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, turėtų būti dėstomas po projekto 4 straipsnio), reglamentuojantį steigiamą valstybės registrą, registruojamus objektus, valstybės registro valdytoją, įgaliojimus Vyriausybei tvirtinti registro nuostatus ir paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kitą su steigiamu valstybės registru susijusią informaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 7 dalies reikėtų apskritai atsisakyti kaip perteklinės. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 2 straipsnio 7 dalis turėtų būti dėstytina taip:
„Psichologų registras – valstybės registras, kuriame registruojami ir
tvarkomi psichologų, ketinančių verstis ar besiverčiančių psichologo praktine veikla, duomenys“ (šios dalies antrasis sakinys apskritai brauktinas kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes reguliacinio pobūdžio nuostatas dėl registro valdytojo paskyrimo (kuris, beje, turi būti nurodomas įstatyme, o ne skiriamas Vyriausybės) bei jo funkcijų reikėtų dėstyti registro steigimą ir jo veiklą įtvirtinančiose projekto nuostatose). Spręsti pagrindiniam Komitetui
II skyriaus turinį, jo pavadinimas dėstytinas taip: „Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas. Psichologų registracija“. Spręsti pagrindiniam Komitetui 12.
Seimo kanceliarijos
po žodžių „vientisąsias universitetines psichologijos“ įrašytinas žodis
„studijų“. Minėta nuostata tikslintina ir dėl kitų priežasčių. Pirma,
pažymėtina, kad teisės aktuose nėra vartojamos tokios formuluotės kaip
„psichologijos bakalauro ar psichologijos magistro studijos“. Galbūt turimi
omenyje psichologijos bakalauro bei psichologijos magistro kvalifikaciniai laipsniai. Antra, psichologijos studijų krypties apraše nėra numatyta galimybė psichologijos studijas studijuoti ne pakopine, o vientisųjų studijų forma. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pabaigus psichologijos studijas formaliai gali būti išduodamas ne psichologijos, o socialinių mokslų (psichologijos krypties) kvalifikacinis laipsnis. Atsižvelgiant į tai, nuostatą siūlytina tikslinti, ją dėstant taip: „Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios studijų pakopos psichologijos studijų krypties psichologijos studijas bei įgijus socialinių mokslų (psichologijos) bakalauro ir socialinių mokslų (psichologijos) magistro kvalifikacinius laipsnius arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šioms aukštojo mokslo kvalifikacijoms lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Šiuo metu vientisosios universitetinės psichologijos krypties studijos Lietuvoje nėra vykdomos, tačiau ateityje tokios studijos gali atsirasti. Tam, kad nereikėtų vėliau keisti įstatymo, tikslinga jau dabar įstatyme numatyti įvairias studijų formas.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios
ir antrosios psichologijos studijų pakopų krypties psichologijos studijų krypties bakalauro ir psichologijos magistro studijas bei įgijus socialinių mokslų bakalauro ir socialinių mokslų magistro kvalifikacinius laipsnius arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šiai kvalifikacijai lygiavertę psichologo kvalifikaciją. Psichologo profesinė kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsnio nuostatas su projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktu „psichologo“ sąvokos apibrėžimu, t. y. asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją yra laikomas psichologu“, bei atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje turėtų būti įtvirtinama tik principinė teisės verstis psichologo praktine veikla įgyvendinimo sąlyga, nedetalizuojant registracijos sustabdymo galimybės ar kitų registracijos reglamentavimo nuostatų, šią dalį siūlytume dėstyti taip: „Psichologo praktine veikla gali užsiimti tik psichologas, šiame įstatyme nustatyta tvarka įregistruotas Psichologų registre“ (kaip ir siūlėme aukščiau išvadoje, sekančiame straipsnyje turėtų būti reglamentuojamas Psichologų registro steigimas bei jo veiklos pagrindai). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis.
Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas Užsiimti pPsichologo praktine veikla gali užsiimti tik asmuo, turintis psichologoas, kvalifikaciją, kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje, ir šioiame įstatymoe nustatyta tvarka registruotas Psichologų registre., jeigu jo registracija šiame registre nėra sustabdyta“. 14. Seimo kanceliarijos
1
psichologo prašymo, pateikiamo psichologų registro tvarkytojui, turinį, projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip:
„Psichologo praktine veikla ketinantis užsiimti psichologas Psichologų
registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti jį į registrą, kartu nurodydamas psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą (toliau – prašymas) ir šiuos dokumentus:“. Spręsti pagrindiniam komitetui
11
glaustumo bei vengiant besikartojančių projekto nuostatų, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikėtų dėstyti taip: „psichologo kvalifikaciją, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnyje, patvirtinančius dokumentus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 2 punktui. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 str. 1 d. 1 p. ir jį dėstyti taip:
„1) universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos
bakalauro ir psichologijos magistro studijų ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimą patvirtinančius dokumentus arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnyje, patvirtinančius dokumentus;“ Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 str. 6 d.
taip:
2) universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro diplomuose ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimo diplome arba diplome, patvirtinančiame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertė užsienyje ar Lietuvoje įgyta psichologo kvalifikacija, nurodyta šio įstatymo
12
psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos srityje (srityse), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 3 punktui. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) duomenis apie dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos sritįyje (sritisyse), kurioje (kuriose) jis ketina užsiimti psichologo praktine veikla ir šiuos duomenis patvirtinančius dokumentus vykdyti praktinę veiklą;“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 str. 6 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant
dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta pabaigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos įgijimą);“
13
projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įvedama „ligų sąrašo“ santrumpa, nes toliau projekto tekste ši santrumpa nėra daugiau vartojama nė karto. Spręsti pagrindiniam komitetui
14 18.
Projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto apskritai siūlome atsisakyti kaip perteklinio ir neturinčio jokio teisinio krūvio, nes asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra ne specialius kvalifikacinius įstatyme numatytus reikalavimus patvirtinantis dokumentas, o tiesiog pildant įvairius prašymus, pareiškimus ar skundus bendrąja tvarka pateikiamas dokumentas, identifikuojantis pareiškėjo tapatybę bei pagrindžiantis pateikiamų dokumentų sąsają su juos teikiančiu asmeniu. Pažymėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas nėra nurodomas kaip viena iš būtinųjų specialiųjų licencijavimo ar kitokių prašymų tenkinimo sąlygų. Spręsti pagrindiniam komitetui
15
straipsnio 1 dalies 5 punktas brauktinas kaip perteklinis ir galimai klaidinantis, nes jis suponuoja, kad psichologo praktika besiverčiantis psichologas savanoriškai sutinka laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų. Tačiau pažymėtina, kad sistemiškai vertinant projekto nuostatas, galima daryti išvadą, kad projekte imperatyviai įtvirtinta, kad šio kodekso laikymasis yra viena iš privalomų psichologo praktinės veiklos vykdymo sąlygų, o šio kodekso nesilaikymas psichologui užtraukia atitinkamą atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto siūlome atsisakyti kaip nepagrįsto ir netikslingo. Spręsti pagrindiniam komitetui
Teisės departamentas 2021-09-135 20.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnis pildytinas atskira dalimi (atsižvelgiant į straipsnio nuostatų nuoseklumą, ji turėtų būti dėstoma po šio straipsnio 2 dalies), nurodančia per kiek laiko nuo prašymo gavimo dienos registro tvarkytojas, nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, ir (arba) prašyme ir (arba) dokumentuose pateikta ne visa ir (arba) netiksli informacija, turėtų pranešti apie tai pareiškėjui ir numatančia minimalų terminą tokiems trūkumams pašalinti. Atitinkamai projekto 5 straipsnio 4 dalis pildytina, nurodant, kad prašymo trūkumų šalinimo terminas į 15 dienų terminą neįskaičiuojamas. Spręsti pagrindiniam komitetui
3
dalį siūlome tikslinti, nurodant joje tik esminę ir nesikartojančią su kitomis projekto nuostatomis normą, nurodančią, kad įregistravus psichologą Psichologų registre jam išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas, t. y. nuostatoje reikėtų kalbėti ne apie registracijos patvirtinimą, kuris iš esmės neturi teisinės reikšmės, o apie tai, kad psichologo praktine veikla ketinantys užsiimti asmenys registruojami Psichologų registre, o įregistravus tokius asmenis registre, jiems išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas (tai, kad pažymėjime yra registracijos numeris nurodyti tiesiog nereikia, nes tai akivaizdu pagal bendrąsias dokumentų apskaitos taisykles). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų nurodyti, kokia forma (popierine, elektronine ar bet kuria iš jų) registracijos pažymėjimas yra išduodamas. Antro šios dalies sakinio apskritai nereikia, nes analogiška taisyklė įtvirtinta šio straipsnio 4 dalyje.
Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų nurodyti, kas nurodoma registracijos pažymėjimuose, nes tai leistų identifikuoti atvejus, kada registro tvarkytojas, patikslinęs registro duomenis, turėtų psichologui išduoti patikslintą psichologo registracijos pažymėjimą, t. y. tais atvejais, kai pasikeistų registracijos pažymėjime nurodyti duomenys, pavyzdžiui, psichologo praktinės veiklos sritis ir įgytų kvalifikacijų sąrašas. Spręsti pagrindiniam komitetui
4
dalį reikėtų dėstyti taip: „Psichologas turi būti įregistruotas Psichologų registre ir psichologo registracijos pažymėjimas jam turi būti išduotas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių (arba darbo) dienų nuo prašymo ir <...> (toliau kaip tekste). Kaip jau minėta, ši dalis papildytina nuostata, kad į šį terminą neįskaitomas trūkumų šalinimo laikotarpis. Spręsti pagrindiniam komitetui
63
aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai atskleisti, kaip būtent aukštojo mokslo diplomas, t. y. dokumentas, įrodantis įgytą psichologo kvalifikaciją, gali pagrįsti profesinės veiklos sritį, kurioje ketina verstis psichologas. Tai yra tas pats dokumentas (aukštojo mokslo diplomas) tuo pačiu metu įrodys ne tik įgytą psichologo kvalifikaciją, tačiau ir profesinės veiklos sritį, kurioje jis turi kompetencijų. Galbūt turima omenyje, pabaigta studijų programa, diplomo priede nurodyti dalykai ir įvertinimai už juos, kažkokie kiti kokybiniai diplomo duomenys. Reikėtų tai projekte aiškiai nurodyti. Taip pat nėra aišku, kaip darbo patirtį liudijantys dokumentai galėtų pagrįsti tam tikras kompetencijas psichologinės veiklos srityje.
Logiškai samprotaujant, psichologas objektyviai negalės pateikti darbo patirties toje psichologo praktinės veiklos srityje, nes jis neturės tam reikiamos kvalifikacijos. Tai suponuoja, kad darbo patirtis kažkurioje kitoje ūkinės veiklos srityje galės būti laikomas ir vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti psichologo kompetenciją tam tikroje psichologo praktinės veiklos srityje. Svarstytina, ar tai yra pagrįsta, o jeigu ir taip, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis ir koks subjektas būtų įgaliotas tokį darbo patirties vertinimą atlikti. Kaip minėta aukščiau, neaiškus ir šiame projekte vartojamos sąvokos „papildoma kvalifikacija“ turinys bei jos santykis su aukštųjų mokyklų teikiamomis aukštojo mokslo kvalifikacijomis. Siekiant teisinio aiškumo, šį papildomas psichologo įgytas kompetencijas liudijantį išsilavinimą (žinių lygį, išklausytų kursų ar pan.) reikėtų aiškiai reglamentuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar registro tvarkytojas apskritai bus įgaliotas ir kompetentingas vertinti pateiktų dokumentų turinį, o jei ir taip, svarstytina, ar įmanoma objektyviai vertinti dokumentų atitiktį tokiems įstatyme aiškiai neapibrėžtiems reikalavimams. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
“3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant
dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta baigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą);“
64 24.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 punkte žodis „įgytos“ dėstytinas prieš žodį „psichologo“, nes čia turima omenyje būtent psichologo kvalifikacija, nurodyta projekto 3 straipsnyje, o ne po psichologo įregistravimo registre įgyta kita kvalifikacija. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) duomenys apie įgytos psichologo įgytos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;“
65
dalies 5 punkte vietoj žodžių „ar panaikinimą“ įrašytini žodžiai „galiojimo sustabdymo panaikinimą ir registracijos panaikinimą“. Spręsti pagrindiniam komitetui
7
straipsnio 7 dalies pirmosios pastraipos nuostata, nustatanti, kad duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Pažymėtina, kad duomenys registruose yra keičiami (atnaujinami) esant poreikiui, t. y. kai atsiranda faktinės aplinkybės ar juridiniai pagrindai, įrodantys registruose esančių duomenų pasikeitimą. Tuo tarpu registro duomenų atnaujinimas paties registro tvarkytojo iniciatyva, kai tam nėra poreikio, turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas savitikslis procesas. Spręsti pagrindiniam komitetui
7 27.
Atsižvelgiant į projekto
siūlome tikslinti ir formuluoti ją, kaip pareigą psichologo praktine veikla besiverčiančiam psichologui ne rečiau kaip kartą per penkis metus teikti registrui
1) dokumentus, pagrindžiančius įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei 2) dokumentus, įrodančius, kad per pastaruosius 5 metus jis bent 3 metus vykdė psichologo praktinę veiklą, o tuo atveju, kai per pastaruosius 5 metus psichologo praktinę veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose (beje, reikėtų atskleisti koks būtų pareigos tobulinti kvalifikaciją ne mažiau kaip
vertėsi praktine veikla mažiau kaip tris metus). Be aukščiau nurodytų atvejų, kada psichologas būtų imperatyviai įpareigotas registrui teikti savo atsinaujinusius duomenis, o tokių duomenų nepateikimas būtų pagrindas sustabdyti registracijos galiojimą, psichologas registro tvarkytojui taip pat turėtų teikti duomenis apie papildomos kvalifikacijos įgijimą bei jos tobulinimą ir apie papildomą (papildomas) psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą ir dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas šioje (šiose) srityje (srityse). Manytume, kad kitų pagrindų, kada psichologas pats turėtų teikti registro tvarkytojui pasikeitusius duomenis apie save, nėra, t. y. kitais atvejais registro tvarkytojui duomenis teiktų kitos kompetentingos institucijos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 str. 7 d.
punktus ir juos išdėstyti taip: „1) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą (ne mažiau 40 80 val. per 5 metus) ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;
<...>
3) dokumentus, patvirtinančius per pastaruosius 5 metus bent 3 metų vykdytos psichologo praktinės veiklos, faktą arba dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas, per pastaruosius 5 metus psichologo praktinę veiklą vykdęs trumpiau nei 3 metus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją kompetenciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose.“
nauja dalimi, nustatančia per kiek laiko nuo patikslintų registro duomenų pateikimo registro tvarkytojas turi įregistruoti šiuos duomenis, paskelbti juos savo internetinėje svetainėje bei išduoti (jeigu to reikia) patikslintą registracijos pažymėjimą. Spręsti pagrindiniam komitetui
6 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologo registracijos sustabdymą, vietoj formuluotės „registracijos galiojimo sustabdymas“ vartotina formuluotė
„registracijos sustabdymas“, nes galiojimo sustabdymas gali būti taikomas tik
registracijos pažymėjimo atžvilgiu, tuo tarpu pati registracija registre yra sustabdoma. Spręsti pagrindiniam komitetui
1
dėstymo nuoseklumo bei normų aiškumo, visuose projekto 6 straipsnio 1 dalies punktuose siūlome nurodyti laikotarpį, kuriam stabdoma registracija. Atsižvelgiant į tai, siūlome šios dalies 1 punkte po žodžio „prašymu“ įrašyti žodžius „prašyme nurodytam laikotarpiui“.
Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nurodytas maksimalus laikotarpis, kuriam gali būti stabdoma registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, sustabdžius registraciją 10 metų, sprendimas dėl jos sustabdymo panaikinimo galėtų būti priimamas tik patenkinus tam tikrus tinkamą psichologo kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Kitaip sakant, ar neturėtų būti nustatyta, kad per įstatyme nustatytą maksimalų registracijos sustabdymo laikotarpį nepateikus registracijos sustabdymo panaikinimą pagrindžiančius dokumentus, registracija turėtų būti naikinama ir dėl įregistravimo į Psichologų registrą psichologas vėl kreiptųsi šiame įstatyme nustatyta bendrąja tvarka. Spręsti pagrindiniam komitetui
12
projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti patikslintas, nurodant, kad psichologo registracija stabdoma psichologo laikino nušalinimo ne nuo bet kokių pareigų, o būtent nušalinimo nuo su psichologo praktine veikla susijusių pareigų atveju. Tačiau ir tokiu atveju, psichologas juk gali užsiimti praktine veikla ir kitoje psichologo praktinės veiklos srityje, su kuria šis nušalinimas gali neturėti nieko bendro, tad tokiu atveju registracijos sustabdymas gali būti vertinamas kaip neproporcinga sankcija. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, šis punktas pildytinas nurodant laikotarpį, kuriam šiame punkte nurodytu atveju registracija būtų sustabdoma – kol išnyksta teismo sprendimu nustatytas registracijos sustabdymo pagrindas. Taip pat siūlome šiame punkte braukti perteklinį žodį
Projekto 6 straipsnio
teismo nuosprendžiu arba nutartimi“ įrašytini žodžiai „jeigu psichologas įstatymų nustatyta tvarka“. Arba šioje nuostatoje atsisakytina žodžių „arba nutartimi“, nes asmuo nutartimi nepripažįstamas kaltu ir nutarties pagrindu teistumas neatsiranda. Šios aplinkybės gali būti patvirtintos tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Spręsti pagrindiniam komitetui
14
straipsnio 1 dalies 4 punkto, nustatančio, kad antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką, jo registracija stabdoma 1 metams, pagrįstumas. Atkreipiame dėmesį, kad analogiško pobūdžio teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose (Medicinos praktikos įstatyme, Odontologijos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme) nustatyta, kad net ir už pirmą šiurkštų profesinės etikos pažeidimą, mediko praktikos ar odontologijos praktikos licencija yra naikinama. Pažymėtina, kad apskritai nėra aiškus registracijos sustabdymo už šiurkštų etikos pažeidimą tikslas, nes šiurkštus pažeidimas jau yra įvykęs ir konstatuotas faktas, kurio reikšmė per tuos vienus registracijos sustabdymo metus nesumažės ir neišnyks. Spręsti pagrindiniam Komitetui
15
dalies 5 punkte reiktų patikslinti kokį šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą pažeidus būtų stabdoma registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, už informacijos apie papildomos kvalifikacijos įgijimą nepateikimas nebūtų pagrindas stabdyti psichologo registracijos.
Galbūt tikslinga būtų registracijos stabdymo pagrindu laikyti būtent imperatyviai nurodytų duomenų dėl savo kvalifikacijos - dokumentų, pagrindžiančių įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei dokumentų, įrodančius, kad per pastaruosius 5 metus jis bent 3 metus vykdė psichologo praktinę veiklą, nepateikimą laiku. Spręsti pagrindiniam komitetui
1
gali priimti sprendimą ne tik dėl laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla stabdymo, tačiau ir pripažinti asmenį ribotai veiksniu ar neveiksniu psichologo praktinės veiklos vykdymo srityje, todėl manytina, kad toks pagrindas turėtų būti numatytas kaip savarankiškas registracijos sustabdymo pagrindas 6 straipsnio 1 dalyje. Spręsti pagrindiniam komitetui
straipsnio 1 nurodytų pagrindų atsiradimo registro tvarkytojas turi priimti sprendimą dėl registracijos sustabdymo ir per kiek laiko nuo šio sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai. Spręsti pagrindiniam komitetui
3
dalis tikslintina nurodant, kad pats psichologas teikia prašymą dėl registracijos sustabdymo panaikinimo tik tuo atveju, kai pačiame prašyme stabdyti registraciją nebuvo nurodytas prašomas sustabdymo laikotarpis.
Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai atskleisti atvejus, kada su prašymu panaikinti registracijos sustabdymą kartu turėtų būti pateikiami ir kokie dokumentai (turbūt turimi omenyje atvejai, kai registracija buvo sustabdyta kažkokį ilgą laikotarpį ir norint panaikinti registracijos sustabdymą psichologas turėtų pateikti savo kvalifikacijos tobulinimo šiuo laikotarpiu dokumentus) bei per kiek laiko nuo prašymo ir kitų dokumentų (jeigu jie reikalingi) gavimo turi būti priimtas sprendimas dėl registracijos sustabdymo panaikinimo. Spręsti pagrindiniam komitetui
4
aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Jeigu psichologo registracija buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytu pagrindu, registracijos sustabdymas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų ir (ar) duomenų, patvirtinančių, kad registracijos sustabdymo pagrindas išnyko“. Be to, ši dalis pildytina nuostata, nustatančia per kiek laiko nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai). Spręsti pagrindiniam komitetui
52
dalies 2 punktas dėstytinas taip: „psichologui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi uždrausta verstis psichologo praktine veikla“. Spręsti pagrindiniam komitetui
53
dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad registracija panaikinama paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai.
Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis registro tvarkytojas galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, registracijos panaikinimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlome šiame punkte išbraukti žodžius „pateikti suklastoti dokumentai ar“. Spręsti pagrindiniam komitetui
5
projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas verstis psichologo praktine veikla registracijos sustabdymo laikotarpiu, projekte reikėtų nustatyti ir šio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (turbūt turėtų būti priimamas sprendimas dėl registracijos panaikinimo). Taip pat pažymime, kad 6 straipsnio 5 dalis turėtų būti papildyta ir šiais registracijos panaikinimo pagrindais: kai psichologas per registracijos sustabdymo laikotarpį (jeigu toks būtų nustatytas) nepateiktų dokumentų, patvirtinančių registracijos sustabdymo pagrindo išnykimą; jei teismas pripažintų psichologą neveiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje arba ribotai veiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje, taip pat jei paaiškėtų, kad psichologas teikė paslaugas kitose psichologo praktinės veiklos srityje, nei nurodyta Psichologų registre. Spręsti pagrindiniam komitetui
7 42.
Projekto 6 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti, kad asmuo, kurio registracijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka registruotis Psichologų registre iš naujo, suponuoja, kad registraciją panaikinus visais kitais pagrindais, psichologas nebeturėtų teisės niekada registruotis ir užsiimti psichologo praktine veikla. Manome, kad toks reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas ir nepagrįstas psichologo teisių ribojimas. Projekte turėtų būti numatyta galimybė, praėjus tam tikram laikotarpiui, kuris atitiktų registracijos panaikinimo pagrindo rimtumą, vėl registruotis registre ir užsiimti psichologo praktine veikla. Spręsti pagrindiniam komitetui
išdėstytą psichologų registracijos Psichologų registre reguliavimą, pažymime, kad projekte reikėtų atskleisti subjektą, įgaliotą tvirtinti psichologų registravimą registre detalizuojančią tvarką, kurioje būtų išdėstytos konkrečios registracijos sąlygos, sprendimų priėmimo tvarka, prašymų formos, teikiamų dokumentų rūšys, jų formos, pateikimo registro tvarkytojui būdai, terminai ir kitos psichologų registracijos Psichologų registre nuostatos. Taip pat turėtų būti atskleistas psichologų teisių gynimo būdas, t. y. Psichologų registro tvarkytojo sprendimų, susijusių su psichologų registravimu registre, apskundimo tvarka. Spręsti pagrindiniam komitetui
pavadinimas dėstytinas taip: „Psichologų teisės ir pareigos. Psichologų profesinė etika ir jos laikymosi priežiūra. Psichologų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas“. Spręsti pagrindiniam komitetui
Teisės departamentas 2021-09-13 7,8 45.
Atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį reglamentuoti būtent praktine veikla užsiimančių psichologų veiklą, projekto 7 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Praktine veikla užsiimančio psichologo teisės“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 8 straipsnio pavadinimas. Spręsti pagrindiniam komitetui
Teisės departamentas 2021-09-137 2,4
ir 4 punktų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių ir ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad teikiamas projektas apskritai neriboja psichologo praktinės veiklos formų, t. y. jis gali psichologo praktine veikla verstis tiek vykdydamas individualią veiklą, tiek steigdamas savo įmonę, tiek dirbdamas pagal darbo sutartį, todėl šio straipsnio 2 punkte bandymas vardinti kelias paslaugų teikimo formas yra netikslingas ir klaidinantis. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 punktas, nustatantis, kad psichologas turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, savo turiniu apima ir 2 punkto nuostatą. Nuostata dėl nediskriminacinio atlyginimo dydžio yra ne šio įstatymo, o darbo santykius reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Spręsti pagrindiniam komitetui
3
punktas dėstytinas taip: „įgyti papildomą kvalifikaciją ir (ar) tobulinti turimą psichologo kvalifikaciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kvalifikacijos įgijimu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusį finansavimą“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: „7 straipsnis.
Psichologo teisės Psichologas turi teisę:
<...>
3) įgyti papildomą kvalifikaciją kompetenciją ir, siekdamas įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, tobulinti turimą kvalifikaciją kompetenciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kompetencijos įgijimu ar kompetencijos tobulinimu susijusį finansavimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta apimtimi ir tvarka apmokant išlaidas, susijusias su kvalifikacijos tobulinimu;“. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-13 7,925
punkte ir 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „visuomenines“ bei
„visuomeninių“ įrašytini atitinkamai žodžiai „nevyriausybines“ bei
„nevyriausybinių“. Spręsti pagrindiniam komitetui
siūlome papildyti 2 dalimi, numatančia, kad psichologas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Spręsti pagrindiniam komitetui
11
jokie kiti įstatymai bei teisės aktai nenustato specifinių psichologo praktinės veiklos sąlygų, nėra aiškūs nei projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys, kuriuo psichologai įpareigojami laikytis kituose teisės aktuose nustatytų psichologų veiklos sąlygų, nei jo praktinis įgyvendinimas. Be to, šiame punkte po žodžio „laikytis“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme ir kituose“. Spręsti pagrindiniam komitetui
13
straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos psichologo pareigos, nurodyti paslaugų gavėjui savo registracijos Psichologų registre numerį, paskirtis bei tikslas.
Galbūt siekiama nustatyti, kad paslaugų gavėjui paprašius, psichologas turėtų pateikti savo registracijos pažymėjimą (ar jo kopiją), kuriame ne tik būtų minėtas dokumento rekvizitas, tačiau ir kita psichologo vykdomos praktinės veiklos informacija. Spręsti pagrindiniam komitetui
15
teisinio aiškumo projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte išdėstytos nuostatos dėl psichologo kvalifikacijos tobulinimo turėtų būti atskleistos plačiau nurodant tokio tobulinimo apimtis ir mąstą, arba nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti privalomo psichologų kvalifikacijos tobulinimo tvarką. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nuolat tobulinti kvalifikaciją kompetenciją
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka;“
16
dalies 6 punkte vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme ir Psichologų registro nuostatuose“. Spręsti pagrindiniam komitetui
1
dalyje siūlome nebekartoti nuostatos, kad praktine veikla užsiimantys psichologai turi laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso (tas numatyta projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte), o tiesiog nurodyti, kad Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksą Lietuvos psichologų etikos komiteto teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras. Spręsti pagrindiniam komitetui
2 55.
Projekto 9 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „tvirtinamą“ įrašytini žodžiai „kurio sudėtis tvirtinama“, vietoj žodžių „psichologijos magistro“ – žodžiai
„psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos studijas“,
vietoj žodžių „trys nariai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai“ – žodžius „po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovą“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Etikos komitetas sudaromas 2 metams ir
veikia pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus. Etikos komitetą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaią; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys - psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.“
2
dalyje siūloma nustatyti, kad vienas Etikos komiteto narys yra psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas.
Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad organizacijų, kurių tikslas atstovauti būtent psichologų paslaugų gavėjus kaip tokius, apskritai galbūt nėra. Psichologų paslaugos gali būti teikiamos neapibrėžtam skaičiui asmenų, neatsižvelgiant į jų profesijas, specialybes, užsiėmimą, amžių. Atitinkamai psichologų paslaugų gavėjus, t. y. asmenis, kurie kada nors yra gavę psichologo paslaugas, gali vienyti nesuskaičiuojama daugybė įvairių organizacijų, kurių paskirtis net nėra įvardijama kaip psichologo paslaugų gavėjų interesų atstovavimas. Atsižvelgiant į tai, sunkiai įsivaizduojamas šios nuostatos praktinis įgyvendinimas, kai bet kokia nevyriausybinė organizacija, tarp kurios narių bus psichologo paslaugų gavėjų, pareikš norą deleguoti savo atstovą. Spręsti pagrindiniam komitetui
2
dalies nuostata, numatanti, kad 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai, stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar turima omeny, kad ne daugiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, kad ne mažiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, ar, vis dėlto, lygiai dešimt narių turi būti psichologai. Jeigu siekiama nustatyti, kad psichologais turi būti būtent 10 narių, siūlome aiškiai nustatyti, kad visi Etikos komiteto nariai, išskyrus psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovą, turi būti psichologo praktine veikla užsiimantys psichologai. Spręsti pagrindiniam komitetui
2
projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad renkamas Etikos komiteto pirmininkas, siūlome atskleisti tokių rinkimų prasmę apibrėžiant specialų Etikos komiteto pirmininko statusą bei jo vykdomas funkcijas.
Taip pat siūlome nurodyti kokia tvarka renkamas Etikos komiteto pirmininkas, o jeigu tvarka numatyta Komiteto nuostatuose, tą taip pat reikėtų nurodyti. Be to, siūlome aiškiai nustatyti, ar išrinktas Komiteto pirmininkas turi būti tvirtinamas ministro įsakymu (t. y. ar turėtų būti patikslinta komiteto sudėtis, nurodant išrinkto pirmininko pareigas). Spręsti pagrindiniam komitetui
3
dalyje reikėtų atskleisti, kokia tvarka, kokiais terminais ministrui aukščiau nurodytos institucijos deleguoja savo atstovus ir reglamentuoti atvejus, kada atstovų yra pateikiama daugiau nei numatyta (kai kelios deleguojančios institucijos nesusitaria dėl bendrų atstovų kandidatūrų). Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „deleguojamas“ įrašytini žodžiai „gali būti skiriamas“, o vietoj žodžių „ne ilgiau“ – žodžiai „ne daugiau“. Spręsti pagrindiniam komitetui
4
sudėtis tvirtinama in corpore, projekto 9 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kad ne Etikos komiteto nario, o viso Etikos komiteto įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Etikos komiteto kadencijai. Spręsti pagrindiniam komitetui
5
Etikos komiteto narys į pareigas skiriamas ministro įsakymu, o ne jį delegavusios institucijos sprendimu, projekto 9 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje reikėtų numatyti, kad Etikos komiteto narys ne atšaukiamas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, o jo įgaliojimai nutrūksta ir jis išbraukiamas iš Etikos komiteto sudėties nepasibaigus kadencijai. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis.
pagrindiniam komitetui
52
dalies 2 punktas dėstytinas taip: „kaip per paskutinius 12 mėnesių be pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau nei pusėje Etikos komiteto posėdžių“. Spręsti pagrindiniam komitetui
53
straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrįstumas, nes delegavusios institucijos sprendimas deleguoti savo atstovą yra vienkartinis veiksmas, po kurio jau pats ministras sprendžia dėl deleguoto asmens tinkamumo užimti Etikos komiteto nario pareigas ir būtent ministras yra subjektas, įgaliotas įstatymų nustatyta tvarka vertinti jo į pareigas paskirto asmens tinkamumą toliau užimti šias pareigas. Spręsti pagrindiniam komitetui
5
tikslinga projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti baigtinį aplinkybių, kurioms esant Etikos komiteto nario įgaliojimai gali nutrūkti nesibaigus kadencijai, sąrašą, nes gali atsirasti visa eilė kitų pagrindų, kuriems esant Etikos komiteto nario įgaliojimai taip pat nutrūktų: jis mirtų, būtų pripažintas neveiksniu, atimta teisė verstis psichologo praktika, panaikinta registracija, nuteistas laisvės atėmimo bausme ir kt. Tačiau svarstytina, ar neturėtų būti aiškiai nurodomi visi įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus kadencijai pagrindai, susiję su jo, kaip psichologo praktinę veiklą vykdančio psichologo, statuso pasikeitimu. Spręsti pagrindiniam Komitetui
6
dalyje reikia nurodyti, ar likusiam kadencijos laikotarpiui paskirtas asmuo laikomas išbuvusiu visą kadenciją ir gali būti paskirtas tik dar vienai papildomai kadencijai iš eilės, ar - likusi kadencijos dalis nelaikoma pilna kadencija ir asmuo gali būti skiriamas dar dviem kadencijoms iš eilės.
pagrindiniam komitetui
7
dalies nuostata, numatanti, kad už darbo laiką atliekant Etikos komiteto nario pareigas Etikos komiteto nariui mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto asignavimų, tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, Etikos komiteto nariai nėra darbuotojai, valstybės tarnautojai ar valstybės pareigūnai, kuriems gali būti mokamas atlyginimas darbo ar juos atitinkančių santykių pagrindu. Antra, reikėtų aiškiai nurodyti, iš kokiam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui skirtų asignavimų, jiems yra mokama. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad Etikos komiteto nariams atlygis už darbą mokamas iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų asignavimų. Atitinkamai paskutinis šios dalies sakinys brauktinas. Spręsti pagrindiniam komitetui
aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, apmokėjimas turi būti nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiais tesiės aktais, reikėtų pačiame projekte aptarti Etikos komiteto narių už darbą posėdžiuose apmokėjimo principus. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į Etikos komiteto statusą bei vykdomas funkcijas, jo narių darbas neturėtų būti apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatyta tvarka, taikoma įstatymų pagrindais sudarytų komisijų pirmininkams ir nariams.
Tuo tarpu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (švietimo, mokslo ir sporto ministras), atsižvelgdama į komiteto veiklos pobūdį, galėtų nustato konkretų Etikos komiteto narių atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką. Spręsti pagrindiniam Komitetui
8
dalies nuostatos tikslintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, svarstytina, ar tikslinga konkretų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūrinį padalinį vadinti Etikos komiteto biuru, nes tas pats ministerijos padalinys gali atlikti ir ne vieną kitą funkciją, visiškai nesusijusią su Etikos komiteto aptarnavimu. Antra, ministerijos struktūrinis padalinys išlaikomas ne iš valstybės biudžeto asignavimų apskritai, o būtent iš šiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų (nes viena iš biudžeto asignavimų paskirties ir yra biudžeto asignavimo valdytojo vadovaujamos institucijos išlaikymas). Trečia, ministerijos struktūrinis padalinys, t. y. jo vadovas ir darbuotojai, atskaitingi ir pavaldūs ministerijos vadovybei, o ne Etikos komitetui, kuris netgi neturėtų subjektiškumo vidaus administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome tiesiog nurodyti, kad Etikos komitetą techniškai aptarnauja bei sąlygas jam veikti užtikrina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Spręsti pagrindiniam komitetui Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra. 69.
91
9 straipsnio 9 dalies 1 punktą siūlome dėstyti kaip tiesiog 9 dalį, nustatančią, kad Etikos komitetas gautus pareiškėjų (manome, kad pareiškėjai gali būti visi Lietuvos gyventojai, kuriems Lietuvos Respublikoje buvo suteiktos psichologo paslaugos) skundus dėl galimo Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimo nagrinėja, tyrimus atlieka bei sprendimus priima vadovaudamasis savo patvirtintu Skundų dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo reglamentu. Tuo tarpu šios dalies 2 punktą reikėtų atskleisti plačiau, aiškiai nurodant, kokie sprendimai gali būti priimti (pavyzdžiui, ar galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti priimti ir nagrinėti gautą skundą ir kokiais atvejais), kokios sankcijos šių sprendimų pagrindu gali būti taikomos prasižengusiam psichologui, taip pat šias sankcijas taikantys subjektai, t. y. reikėtų nurodyti šių sprendimų santykį su galimais įpareigojimais registro tvarkytojui, t. y. nurodyti, ar tokių sprendimų pagrindu gali būti stabdoma ar panaikinama registracija, ar registre nurodoma informacija apie priimtą sprendimą, ar taikomos kokios kitos sankcijos. Taip pat derėtų aiškiai apibrėžti tai, kokios aplinkybės laikomos sunkinančiomis ir lengvinančiomis, kaip tai, pavyzdžiui, apibrėžiama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir daugelyje kitų įstatymų. Kartu pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, taip pat reikėtų aiškiai nurodyti tokių Etikos komisijos sprendimų apskundimo tvarką – ar jie skundžiami administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ar bendrosios kompetencijos teismui – Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taip pat Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimo tvarką, jei jis per nustatytą terminą nėra skundžiamas, Etikos komiteto sprendimų pateikimo pareiškėjams, psichologui, registro tvarkytojui ir kitiems suinteresuotiems subjektams tvarką ir terminus.
Be to, įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turi būti nurodytas maksimalus terminas, per kurį pareiškėjų skundai turi būti išnagrinėti, kartu nurodant kokį laikotarpį galėtų trukti papildomi tyrimai ir ar šių papildomų tyrimų laikotarpis įskaitomas į sprendimo priėmimo trukmę. Visi šioje pastaboje siūlomi papildymai ir pakeitimai yra būtini atsižvelgiant į tai, kad toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis ir todėl gali būti nustatytas tik įstatyme. Spręsti pagrindiniam Komitetui
92
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „Psichologas turi teisę per 30 dienų nuo Etikos komiteto sprendimo priėmimo dienos apskųsti Etikos komiteto sprendimą teismui. Tokiu atveju Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Etikos komisijos sprendimo turinio suinteresuotumą turi ne tik psichologas, tačiau ir skundą pateikęs asmuo, todėl manytina, kad teikiamas reguliavimas pažeidžia asmenų, pateikusių skundą teises, nes nenumato galimybės tokiems asmenims pateikti skundą teismui dėl Etikos komiteto sprendimo.
Taip pat svarstytina, ar antrasis iš pacituotų sakinių, nustatantis, kad Etikos komisijos sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos neturėtų būti koreguojamas, nes teismas gali ne tik atmesti skundą, tačiau jį ir patenkinti, tokiu atveju Etikos komisijos sprendimas negalės įsigalioti iš viso. Spręsti pagrindiniam Komitetui
10
psichologų profesinės etikos kodeksas bei Etikos komiteto nuostatai bus tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, kurie skelbiami Teisėkūros įstatymo nustatyta tvarka, svarstytinas šių dokumentų skelbimo ir interneto svetainėje, numatytas projekto 9 straipsnio 10 dalyje, tikslingumas. Be to, šioje dalyje brauktina per daug neapibrėžto turinio formuluotė „ir kiti teisės aktais numatyti dokumentai“, nes nėra aišku nei kokiuose teisės aktuose numatyti, nei kokio pobūdžio dokumentai turėtų būti skelbiami interneto svetainėje. Spręsti pagrindiniam Komitetui Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra. 72. Seimo kanceliarijos
10 72.
Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komitetas nebus juridinis asmuo, o jo subjektiškumas bus labai ribotas ir labai konkrečioje srityje, abejotina jo galimybė būti Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoju, t. y. turėti ir tvarkyti savo interneto svetainę. Manytina, kad visa informacija, susijusi su šio komiteto veikla, bus skelbiama ją aptarnaujančios institucijos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 10 dalies nuostata dėl informacijos skelbimo būtent Etikos komiteto interneto svetainėje, tikslintina. Kartu pastebėtina, kad Etikos komiteto sprendimuose, priimtuose dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų, gali būti minimi skundą pateikusių asmenų duomenys ir su šiais asmenimis sietina „jautri“ informacija. Todėl svarstytina, ar įstatyme nustatant imperatyvų įpareigojimą skelbti tokius sprendimus viešai, neturėtų kartu būti nustatytas tokių sprendimų nuasmeninimo reikalavimas, siekiant užtikrinti asmenų teises. Spręsti pagrindiniam Komitetui Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra. 73. Seimo kanceliarijos
1
dalies nuostata, numatanti, kad papildomos psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, svarstytina jos santykiu su Mokslo ir studijų įstatymu, nustatančiu, kad aukštojo mokslo kvalifikacijas teikia aukštosios mokyklos asmenims, baigusiems aukštojo mokslo studijas.
Atsižvelgiant į tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai nurodant, koks yra „papildomos kvalifikacijos“ turinys, koks jos santykis su psichologo kvalifikacija, kuri įgyjama baigus aukštojo mokslo studijas, bei kokie pagrindiniai jos įgijimo principai (ar tai susiję su kažkokiu formaliu išsilavinimu, ar darbo patirtimi, ar konkrečių kursų baigimu, ar žinių įvertinimu, ar kt.). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Psichologų papildomos kvalifikacijos kompetencijos
įgijimo, jų turimos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo, siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, taip pat kvalifikacijos tobulinimo papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, organizavimo, įskaitant papildomos kvalifikacijos įgijimo ir (ar) turimo kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų nustatymą, ir finansavimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija institucija (įgaliotos ministerijos institucijos).“
2
straipsnio 1 dalies, numatančios, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato papildomos kvalifikacijos įgijimo ar turimos kvalifikacijos tobulinimo finansavimo tvarką. Tokia nuostata suponuoja, kad visų psichologų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, kvalifikacijos tobulinimo tikslo ar papildomos kvalifikacijos įgijimo poreikio ir įgijimo sąlygų, kvalifikacijos tobulinimas bus apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.
Tokia nuostata ginčytina ne tik dėl jos pagrįstumo ir santykio su racionalaus valstybės turto naudojimo principu, tačiau ir dėl jos nederėjimo su 2 šio straipsnio dalimi, aiškiau ir konkrečiau atskleidžiančia tam tikrus kvalifikacijos tobulinimo galimo finansavimo principus. Be to, pažymėtina, jog tuo atveju, jei iš tiesų siekiama nustatyti, kad visų psichologų papildomos kvalifikacijos įgijimas ar turimos kvalifikacijos tobulinimas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, turėtų būti svarstomas tokios nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, nes jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kvalifikacija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas. Pritarti LRV pažymi, kad jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kompetencija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas. Dėl šios priežasties psichologų kompetencijos tobulinimo visiškas finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų pažeistų lygiateisiškumo principą ir toks valstybės biudžeto lėšų naudojimas nebūtų pagrįstas ir racionalus. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne visų psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o psichologų, dirbančių viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, Psichologams, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, užtikrinamas psichologų kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo ne mažiau kaip 40 80 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų. ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais psichologų kvalifikacijos tobulinimas, papildomos kvalifikacijos įgijimas ar kvalifikacijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus gali būti finansuojamas, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.“
1
glaustumo, projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūlome nenurodinėti visų kvalifikacijos tobulinimo tikslų ir atvejų, o tiesiog nurodyti, kad psichologo kvalifikacijos tobulinimo bei jų papildomos kvalifikacijos įgijimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atitinkamai šioje tvarkoje ir būtų išdėstyti visi kvalifikacijos tobulinimo pagrindai, sąlygos bei reikalavimai. Be to, atsižvelgiant į įstatymų leidybos praktiką, šioje dalyje reikėtų nurodyti, kad tvarką ar reikalavimus nustato ne Vyriausybės įgaliota ministerija, o Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. valstybės institucija plačiąja prasme). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Psichologų papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimo, jų turimos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo, siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, taip pat kvalifikacijos tobulinimo papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, organizavimo, įskaitant papildomos kvalifikacijos įgijimo ir (ar) turimo kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų nustatymą, ir finansavimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija institucija (įgaliotos ministerijos institucijos). 76. Seimo kanceliarijos
2
straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į šiuos aspektus:
Pažymėtina, kad suderinus su darbdaviu, kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas būtent darbdavio, su kuriuo tai derinta, ar bent dalinai darbdavio lėšomis. Jeigu kvalifikacijos tobulinimas būtų finansuojamas paties psichologo ar kokiomis kitomis lėšomis, tokio finansavimo su darbdaviu derinti apskritai nereikia, nes tokie santykių reguliavimas visiškai nepriklausytų darbdavio kompetencijai. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, Psichologams, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, užtikrinamas psichologų kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo ne mažiau kaip 40 80 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų. ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais psichologų kvalifikacijos tobulinimas, papildomos kvalifikacijos įgijimas ar kvalifikacijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus gali būti finansuojamas, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.“
Teisės departamentas 2021-09-13 11,12
77Vertinant projekto 11 ir 12 straipsnių nuostatas,
susijusias su kitų valstybių piliečių galimybe teikti psichologines paslaugas Lietuvoje, pastebėtina, jog:
registre derintina su projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad registracija registre yra neterminuota;
Lietuvoje. Toks reguliavimas neatitinka 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkto, o kartu ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kuriuos, kitose valstybėse įsisteigę paslaugų teikėjai turi būti atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos, o tuo atveju, jei numatoma laikinoji registracija, paslaugas turi būti leidžiama teikti ne nuo registracijos momento, o nuo dokumentų pateikimo registracijai;
straipsnio turinio, nes jame reglamentuojama ne psichologų praktinės veiklos priežiūra kaip tokia apskritai, o tiesiog tam tikrų skundų nagrinėjimo ypatumai. Spręsti pagrindiniam Komitetui 79.
Seimo kanceliarijos
1
dalis, numatanti, kad Etikos komitetas nagrinėja skundus dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso reikalavimų laikymosi, brauktina kaip perteklinė, nes analogiška nuostata jau nustatyta projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punkte. Spręsti pagrindiniam Komitetui
2
13 straipsnio 2 dalis yra ydinga dėl kelių priežasčių:
nešališkai ir kompetentingai institucijai, o būtent psichologo darbdaviui. Pabrėžtina, kad toks reguliavimas ne tik neužtikrintų objektyvaus ir kvalifikuoto skundo nagrinėjimo proceso, tačiau ribotų ir psichologo paslaugų gavėjo teisių apsaugą;
Kitaip sakant, nėra aišku, ar skundai dėl netinkamos kokybės teikiami, kai nesukelta žala, ar skundų teikimas yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija ar, vis dėlto, skundo dėl netinkamos paslaugų kokybės pateikimas niekaip neįtakoja ir neapriboja psichologo paslaugų gavėjo teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą;
vartotojams jau yra garantuojama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Apskritai vertinant šią dalį, pažymime, kad psichologo paslaugų gavėjas, kaip ir bet kuris vartotojas, savo kaip vartotojo teises gali ginti aukščiau nurodytame įstatyme nustatyta tvarka, kuri, beje, numato, kad paslaugų teikėjas, manantis, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Spręsti pagrindiniam Komitetui
2 81.
Projekto 15 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ar jos įgaliotos valstybinės institucijos“ įrašytini žodžiai „ir jos įgaliotos valstybės institucijos“. Spręsti pagrindiniam Komitetui
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Advokatas dr. P. Vinkleris 2021-09-29 Išanalizavus Psichologų praktinės veiklos įstatymo nuostatas, pritariu Lietuvos Respublikos teisės departamento išvadoms, bei papildomai yra nustatyta kitų trūkumų ir siūloma ištaisyti šiuos neatitikimus laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo aiškumo ir sistemiškumo principų :
teisės aktas taikomas visiems psichologams (išlygų projekte nenumatyta). Tačiau pastabėtina, kad Įstatymo 2 str. 5 d. normos dalis ,, psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“ yra per siauras reglamentavimas neatitinka /neapima Medicinos psichologo normos apimties: ,, 3.6. Psichologinis įvertinimas – vadovaujantis įvairių šaltinių ir įvairiais psichologinio įvertinimo metodais gauta informacija“ – tai platesnė formuluotė nei Įstatymo 2 str. 5 d. ,,testavimas“. Jei paliksite kaip dabar yra įstatymo 2 str. 5 d. - turės būti siaurinamos medicinos psichologo normos, kas neatitinka netik praktikos, net ir psichologijos teismo ekspertizių (nes ten pasitelkiami ne tik testai, bet ir pokalbis, kitos projekcinės technikos). Be to Įstatymo 2 str. 5 d. numato ,,psichologinės intervencijos taikymą“, o medicinos psichologo normos 3.4. punktas - Psichologinė intervencija numato - ,,ir psichoterapijos technikos“ taikymą.
Siaurinant Įstatymo lygiu poveikio priemones, reikštu, kad psichologinių poveikio priemonių sumažinimą, nuvertės psichologinės pagalbos galimybės. Todėl kyla neaiškumas ir klausimas ar minimas Įstatymas netaikomas medicinos psichologams. yra įstatymo 2 str. 5 d. neįrašius ,, vadovaujantis įvairių šaltinių ir įvairiais psichologinio įvertinimo metodais gauta informacija“ bus paveiktos medicinos bei teismo psichologų darbo įrankiai, parastas tikslumas. Prašome peržiūrėti įstatymo 2 str. 5 d.. 2. Pagal LR korupcijos prevencijos įstatymą bei LR teisėkūros pagrindų įstatymą kertus su psichologų praktinės veiklos įstatymo projektu turi būti paskelbta ir antikorupcinio vertinimo pažyma. Prašome laikytis įstatymų. 3. Siūlome papildyti psichologų praktinės veiklos įstatymo 8 straipsnį norma, kuriuo būtų reikalaujama ,,klientui ar pacientui pranešti psichologinę arba psichoterapinę diagnozę (jei psichologas yra psichoterapeutu). Tai svarbu netik kliento asmens tobulėjimui, bet ir teismo psichologijoje atliekant psichologinį, o vėliau ir teisinį vertinimą. 4. Kadangi Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksas apima visą spektrą specializacijų prašome, kad minimą kodeksą tvirtintų ne tik Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, bet ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Spręsti pagrindiniam Komitetui
2021-10-20 Lietuvos psichologų sąjunga (LPS), būdama didžiausia Lietuvos psichologus vienijanti asociacija bei didžiausios Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) narė, pritaria šiame įstatymo projekte (3 DG parengtas ir teikiamas galutinis variantas) numatytam psichologų veiklos teisiniam reglamentavimui.
Kartu su psichologus rengiančiais Lietuvos universitetais LPS pritaria įstatyminėms iniciatyvoms, kurios įtvirtina EFPA suformuluotus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tokius kaip bakalauro ir magistro studijas apimantis psichologo išsilavinimas, profesinė priežiūra praktinės veiklos pradžioje, psichologo profesinės etikos kodekso laikymasis ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas. Nepaisant to, kad įstatyme yra įtvirtinta tik dalis minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir tai padaryta nepilna apimtimi, LPS požiūriu įstatymo projektas yra sveikintinas kaip kompromisinis skirtingus interesus deklaruojančių psichologų organizacijų sunkaus bendro darbo rezultatas. Įstatymo projekte yra įtvirtinti išsilavinimo, kvalifikacijos tobulinimo bei profesinės psichologo etikos laikymosi reikalavimai, be kurių psichologo praktinė veikla neturėtų būti vykdoma. Tai, kad skirtingos psichologų organizacijos dalyvavo rengiant šį įstatymo projektą ir pasiekė kompromisą, leidžia tikėtis sklandžios šio Įstatymo priėmimo eigos. Tuo pačiu teikiame dar keletą pasiūlymų Įstatymo projektui:
nuostatas dėl registracijos nutraukimo. Siūlome: neleisti psichologui nutraukti registracijos, kai ji yra sustabdyta etikos komiteto sprendimu. Ši korekcija užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui, kad profesinę etiką pažeidęs psichologas negalėtų nutraukti registracijos ir vėl iš naujo pateikti prašymo registracijai. 2. Pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados dėl LR psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto 2021-09-13 Nr.
XIVP-762 punktui Nr.33., jog už pirmą šiurkštų profesinės etikos pažeidimą būtų stabdoma psichologo registracija. 3. Siūlome papildyti įstatymo projekto 9 str. 3 punktą ,,Į Etikos komitetą deleguojamas tik nepriekaištingos reputacijos registruotas psichologų registre ir ne trumpiau kaip 3 metus psichologo praktine veikla užsiimantis ar ne mažesnę kaip 3 metų narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirtį turintis asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Asmuo Etikos komiteto nariu gali būti skiriamas ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės”. Spręsti pagrindiniam Komitetui
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-03-05 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2022 m. vasario 18 d. raštą Nr. S-2022-639, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (registracijos TAIS Nr. XIVP-762) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
išvardinti atvejai, kada panaikinama psichologo registracija Psichologų registre, be kurios psichologas negali vykdyti praktinės veiklos.
Remiantis Projekto 6 straipsnio 6 dalimi, Psichologų registro tvarkytojas sprendimą dėl psichologo registracijos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo registracijos panaikinimo pagrindo atsiradimo dienos. Siūlomas reglamentavimas svarstytinas šiais aspektais:
reglamentavimą, darytina išvada, kad Psichologų registro tvarkytojui, kurį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suteikiama teisė priimti sprendimą panaikinti arba ne psichologo registraciją Psichologų registre. Tačiau siūlomi registracijos panaikinimo pagrindai suponuoja, kad Psichologų registro tvarkytojo funkcijos turėtų apsiriboti tik formalių faktų (pavyzdžiui, psichologo prašymo ar mirties) fiksavimu. 1.1.2. Siūlomu reglamentavimu faktiškai būtų sudarytos sąlygos psichologui, kurio atžvilgiu įsigalėjo teismo sprendimas, draudžiantis užsiimti psichologo praktine veikla (Projekto 6 straipsnio 5 dalies 2 dalis), dar 30 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo vykdyti psichologo praktinę veiklą. Pažymėtina, kad tai nepriimtina ne tik teisingumo įgyvendinimo kontekste, bet ir antikorupciniu pažiūriu, kadangi atsirastų neapibrėžta Psichologų registro tvarkytojo diskrecija vienų psichologų registraciją Psichologų registre naikinti nedelsiant gavus atitinkamą teismo sprendimą, o kitų po 30 dienų.
Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta ir siekdami psichologų veiklos efektyvesnės priežiūros ir kontrolės, bei procedūrų skaidrumo, siūlome:
nustatyta: „7. Duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Psichologas, kreipdamasis dėl duomenų Psichologų registre atnaujinimo, turi pateikti:“. Šis reglamentavimas svarstytinas šiais aspektais: 2.1.1. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar duomenys Psichologų registre atsinaujinami automatiškai, ar tuomet, kai naujus duomenis pateikia psichologas. 2.1.2. Diskutuotina, ar neturėtų būti nustatyta psichologo pareiga duomenis Psichologų registrui pateikti nedelsiant, jiems pasikeitus. 2.1.3.
nustatyta psichologo pareiga, nuolat tobulinti kvalifikaciją, o Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad psichologas Psichologų registrui turi pateikti „dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos tobulinimą (ne mažiau 40 val. per 5 metus) ir (ar) papildomos kvalifikacijos įgijimą“. Manytina, kad tokia Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkto formuluotė mažina teisinio reglamentavimo aiškumą, kadangi nėra aišku, kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendinamas reikalavimas nuolatos tobulinti profesinę kvalifikaciją, pavyzdžiui, ar pakaktų vieną kartą per 5 metus išklausyti 40 valandų trukmės kursą, o gal kvalifikacija turėtų būti tobulinama kasmet po 8 valandas. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo ir galimybių, nevienodai interpretuoti teisės normas, mažinimo, siūlome tobulinti Projekto 5 straipsnio
nuostatomis, asmuo, kurio registracijos galiojimas buvo panaikintas jo prašymu, turi teisę registruotis Psichologų registre iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reglamentavimas iš esmės nenustato saugikių situacijoms, kai psichologas, iki registracijos Psichologų registre sustabdymo ar panaikinimo pagrindų atsiradimo (iki įsiteisės teismo sprendimas ar nuosprendis: (i) dėl psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų, (ii) dėl laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo, (iii) kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, (iv) dėl draudimo Psichologų registre registruotam psichologui užsiimti psichologo praktine veikla), paprašo panaikinti jo registraciją ir po šių priežasčių atsiradimo (sprendimo ar nuosprendžio įsigaliojimo) vėl prašo registruoti jį registre.
O nauja registracija įmanoma, nes:
nuosprendžiai yra pagrindas panaikinti psichologo registraciją Psichologų registre, tačiau formaliai tie patys sprendimai ir nuosprendžiai nėra pagrindas netenkinti formalius reikalavimus atitinkančio asmens prašymo registruoti jį Psichologų registre;
nenumato mechanizmo, kaip Psichologų registro tvarkytojas, kuris pagal siūlomą reglamentavimą asmenis registruoja Psichologų registre ir išduoda tai patvirtinančius pažymėjimus, turėtų/galėtų sužinoti apie registracijos Psichologų registre sustabdymo ar panaikinimo pagrindų egzistavimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą ir nustatyti nesąžiningo elgesio užkardymo priemones. 2.3. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Etikos komitetas sudaromas 2 metams ir veikia pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus.
Etikos komitetą, tvirtinamą Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys – psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.“ Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kas ir kaip atrenka konkrečius, atstovus į Etikos komitetą teikiančius (-ias), universitetus, psichologų visuomenines organizacijas, profesines sąjungas ir psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančias organizacijas, jeigu jų yra ne vienas (-a) ir daugiau nei šiai interesų grupei skiriama atstovų kvota. Todėl siūlome tikslinti Etikos komiteto formavimo reglamentavimą. 2.4. Vadovaujantis Projekto 9 straipsnio 9 dalies 2 punkto nuostatomis, sankcijos, taikytinos psichologams už Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimus, turėtų būti nustatytos pačiame kodekse. Siekdami teisinio reglamentavimo stabilumo ir galimybių keičiant teisinį reglamentavimą taikyti jį konkretiems atvejams apsunkinimo, siūlome sankcijas už psichologų etikos pažeidimus nustatyti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatyme. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: 3.1.
Vadovaujantis Projekto
registracijos Psichologų registre galiojimas turėtų būti sustabdomas, „paaiškėjus, kad psichologas įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, – kol jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“. Pažymėtina, kad jokie reputacijos reikalavimai psichologui šiame Projekte nenustatomi, todėl svarstytina, ar tokio registracijos Psichologų registre galiojimo sustabdymo pagrindo nustatymas yra pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtas registracijos Psichologų registre galiojimo sustabdymo pagrindas nusikaltimo padarymą nesieja su psichologo profesine veikla, t. y. bet koks sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, pavyzdžiui, muitinės apgaulė ar mokesčių nesumokėjimas, būtų pagrindas stabdyti registraciją Psichologų registre. 3.2. Projekto 11 straipsnyje nustatoma valstybių narių piliečių teisė laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Atkreipiame dėmesį, kad projekte neapibrėžiama, ką reiškia psichologo paslaugas teikti laikinai, ir ką reiškia psichologo paslaugas teikti kartais. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios Projekto nuostatos yra mažinančios psichologų kvalifikacijos įgijimo, psichologų praktinės veiklos, registracijos Psichologų registre, praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti. Spręsti pagrindiniam Komitetui
2022-03-04 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIVP-762(2) (toliau – Projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projekto 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad „Psichologų registro tvarkytojo interneto svetainėje viešai skelbiami šie Psichologų registro duomenys <...>“. Fizinių asmenų asmens duomenų skelbimo viešai reguliavimas teisės aktuose turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio
narės teise kaip teisiniu asmens duomenų tvarkymo pagrindu. Tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas nacionaline teise, teisės akte būtina nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą. Be to, teisinis reguliavimas turi atitikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką dėl teisės į asmens duomenų apsaugą apribojimų, pagal kurią tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu, be kita ko: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti Projekto 5 straipsnio 6 dalį, nurodant Psichologų registro duomenų viešo skelbimo Psichologų registro tvarkytojo interneto svetainėje tikslą ir laikotarpį (tikslų terminą ar sąlygą, kuriai įvykus duomenys nebūtų skelbiami), kuris turi būti proporcingas tikslui, kurio siekiama (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies e punktas). 2.
punktu, taikant skaidrumo principą, fiziniams asmenims turėtų būti aišku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi. Nėra aišku, ar Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu siekiama viešai skelbti duomenis apie psichologo įgytos kvalifikacijos tobulinimo ir (ar) papildomos kvalifikacijos įgijimo, psichologo registracijos sustabdymo ar panaikinimo faktą ar ir kitus duomenis, pavyzdžiui, papildomos kvalifikacijos įgijimo datą, pavadinimą ir pan. Siūlytina tikslinti Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktus aiškiai apibrėžiant, kokia apimtimi bus tvarkomi asmens duomenys. Be to, abejotinas psichologui skirtų sankcijų už Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimus viešo skelbimo, aptariamo Projekto 5 straipsnio
ir būtinumas. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad psichologo registracijos galiojimas sustabdomas Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką ir vadovaujantis Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 punktu apie psichologo registracijos sustabdymą yra paskelbiama Psichologų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Manytina, kad tokia priemonė yra pati savaime veiksminga ir duomenų apie psichologui skirtas sankcijas už Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimus viešas skelbimas būtų perteklinis. 3. Projekto 5 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Nėra aišku, kurie konkrečiai asmens duomenys Psichologų registre atnaujinami kas 5 metus.
Be to, siūlytina pakartotinai įvertinti ar atitinkamus asmens duomenis atnaujinant tik kas 5 metus bus tinkamai įgyvendinta Reglamento 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtinta duomenų valdytojo prievolė tvarkyti tikslius asmens duomenis (pavyzdžiui, duomenys apie psichologo registracijos sustabdymo ar panaikinimo faktą turėtų būti atnaujinti nedelsiant, kai tik tam yra poreikis, pavyzdžiui, atnaujinus sustabdytą psichologo registraciją, bet ne po 5 metų ir pan.). 4. Projekto 9 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Etikos komiteto priimti sprendimai skelbiami Etikos komiteto interneto svetainėje. Iš šios nuostatos nėra aišku, kokia apimtimi siekiama skelbti Etikos komiteto priimtus sprendimus ir, ar būtų skelbiami asmens duomenys. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar tam tikrus asmens duomenis, nurodytus institucijų ar įstaigų dokumentuose, galima skelbti viešai, turi būti įvertintos pasekmės, kurias sukels toks asmens duomenų tvarkymas. Viešai paskelbti asmens duomenys tampa prieinami neapibrėžtam ratui asmenų, t. y. ne tik tiems asmenims, kurie turi teisėtą interesą tokius asmens duomenis gauti. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, kad tam tikrais atvejais viešas asmens duomenų paskelbimas gali sulaikyti asmenį nuo galimybės teisėtai pasinaudoti jam teisės aktais numatytomis teisėmis. Taigi, pirmiausia turi būti įvertinta, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti viešai neskelbiant asmens duomenų. Tuo atveju, jeigu būtų įvertinta, kad skelbiant Etikos komiteto priimtus sprendimus Etikos komiteto interneto svetainėje asmens duomenų viešas skelbimas yra būtinas ir proporcingas, Projekto 9 straipsnis turėtų būti tikslinamas, numatant viešai skelbiamus asmens duomenis baigtiniu sąrašu, nurodant šių duomenų skelbimo tikslą ir laikotarpį.
Tuo atveju, jeigu asmens duomenys nebus skelbiami, siūlytina tai nurodyti Projekto 9 straipsnio 10 dalyje, pavyzdžiui, kad Etikos komiteto interneto svetainėje skelbiami nuasmeninti Etikos komiteto priimti sprendimai. Spręsti pagrindiniam Komitetui
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.9 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIVP-762 (toliau – projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
psichologas apibrėžtas kaip asmuo, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla. Tokia nuostata ydinga, nes psichologo kvalifikaciją įgijęs (baigęs projekto 3 straipsnyje nurodytas studijas) asmuo laikytinas psichologu, net jei nesiverčia psichologo praktine veikla, be to, atsižvelgiant į projekto 4 straipsnį, registracija Psichologų registre yra teisės užsiimti psichologo praktine veikla, o ne pripažinimo psichologu sąlyga.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalis tikslintina išbraukiant žodžius „registruotas
pagrindiniam Komitetui
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, susijęs su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu. Tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas nacionaline teise, teisės akte būtina nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą. Kadangi projekte aptariamos atitinkamos asmens duomenų tvarkymo operacijos, tokios kaip asmens duomenų viešas skelbimas ir kt., siūlytina projekto straipsniuose, kuriuose yra reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, aptarti teisėtus tikslus, kurių siekiant bus atliekami atitinkami asmens duomenų tvarkymo veiksmai. Spręsti pagrindiniam Komitetui
administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį licencijų išdavimo funkcijoms atlikti negali būti steigiami nauji valstybės registrai ir informacinės sistemos, jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar jų įgyvendinamuosiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nėra nustatyta kitaip.
Kadangi teisę užsiimti psichologo praktine veikla asmuo įgyja tik užsiregistravęs Psichologų registre, registracija prilyginama licencijos išdavimui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį licencija gali būti įrašas Licencijų informacinėje sistemoje, kuriuo įstatymų nustatytais atvejais suteikiama teisė vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą, todėl informacija apie asmenims išduotus psichologo pažymėjimus gali būti suvedama ir formuojamas turinčių teisę užsiimti psichologo praktika sąrašas Licencijų informacinėje sistemoje. Asmuo įgytų teisę užsiimti psichologo praktine veikla nuo įrašo Licencijų informacinėje sistemoje atsiradimo dienos. Atitinkamai turėtų būti koreguojamos projekto 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatos. Spręsti pagrindiniam Komitetui
jurisprudencijoje valstybės kontroliuojamomis profesijomis laikomos tokios profesijos, kai viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas vykdo savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos vykdomos. Taigi, jei psichologų profesija taptų valstybės reguliuojama profesija, įstatymu turi būti nustatytas tinkamas jos priežiūros mechanizmas, kurio projekte nėra numatyta. Projekte numatytas tik skundų dėl psichologų atskirų profesinės veiklos aspektų (profesinės etikos reikalavimų laikymosi) nagrinėjimas.
Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti įvairių sričių psichologų praktinę veiklą, vienos valstybinės institucijos, į kurios reguliuojamą sritį patektų visų sričių psichologų praktinė veikla, nėra, todėl projekte siūlytina nurodyti, kad psichologų pažymėjimų išdavimą, psichologų praktinės veiklos priežiūrą vykdo naujai įsteigta nevyriausybinė psichologus vienijanti organizacija Lietuvos Respublikos psichologų rūmai (toliau – Rūmai), o psichologų pažymėjimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija (-os), bei papildyti projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis Rūmų funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus bei užtikrinančiomis Rūmų įsteigimą iki įstatymo įsigaliojimo. Spręsti pagrindiniam komitetui Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5
dalyje apibrėžtą psichologo sąvoką, papildomas kvalifikacijos ir kompetencijos paminėjimas apibrėžiant psichologo praktinę veiklą yra perteklinis, todėl siūlytina projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Psichologo praktinė veikla – psichologo profesinė veikla, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Termino apibrėžtyje pateikus aiškią nuorodą į šį įstatymą, nebūtina kartoti nuostatų
„pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“, nes būtent šiame įstatyme ir yra
nustatyti reikalavimai psichologų kvalifikacijai.
Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 2 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Psichologo praktinė veikla – Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama psichologo profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“
6
pažymėjime siūloma įrašyti psichologo veiklas /sritis, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 6 dalį ją išdėstant taip: „6. Psichologo praktinės veiklos sritis
Pritarti iš dalies Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Psichologo praktinės veiklos sritis – Psichologų registre įrašyta psichologų profesinės veiklos sritis, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų studijų baigimą patvirtinančiuose dokumentuose įrašytą studijų programą metu ir (arba) praktinės veiklos metu įgytą psichologo kvalifikaciją ir kompetenciją.“
2023-04-053 7.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 1 straipsnio
tai, kad psichologo kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, turės būti pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, siūlytina koreguoti projekto 3 straipsnį, suderinant jį su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Siūlytina projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Psichologo profesinės kvalifikacijos įgijimas Psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios pakopų psichologijos studijų krypties studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Psichologo profesinė kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Šiuo metu vientisosios universitetinės psichologijos krypties studijos Lietuvoje nėra vykdomos, tačiau ateityje tokios studijos gali atsirasti. Tam, kad nereikėtų vėliau keisti įstatymo, tikslinga jau dabar įstatyme numatyti įvairias studijų formas. Siūloma formuluotė atsižvelgus tiek į LRV, tiek į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios
ir antrosios psichologijos studijų pakopų krypties psichologijos studijų krypties bakalauro ir psichologijos magistro studijas bei įgijus socialinių mokslų bakalauro ir socialinių mokslų magistro kvalifikacinius laipsnius arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šiai kvalifikacijai lygiavertę psichologo kvalifikaciją. Psichologo profesinė kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
1
8Pagal Licencijavimo pagrindų aprašo,
patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas), 18.3 papunktį veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose turi būti įtvirtintos licencijos išdavimo sąlygos, tai yra esminiai reikalavimai ūkio subjektui, siekiančiam užsiimti licencijuojama veikla. Projekto 5 straipsnio
psichologo praktine veikla, bet procedūrinės nuostatos – pateiktinų dokumentų ir duomenų sąrašas, kuris galėtų būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte
2023-04-05 5,5 1,6 2,3
punkto ir 6 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, ar asmuo, baigęs universitetines psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas, galėtų prašyti leisti užsiimti psichologo praktika bet kurioje srityje, ar taikytini papildomi reikalavimai dėl konkrečios kvalifikacijos ar darbo patirties norint užsiimti psichologo praktika tam tikroje srityje, todėl siūlytina papildyti projektą nuostatomis, aiškiai apibrėžiančiomis reikalavimus asmenims, norintiems užsiimti psichologo praktika konkrečiose srityse. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) duomenis apie dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos sritįyje (sritisyse), kurioje (kuriose) jis ketina užsiimti psichologo praktine veikla ir šiuos duomenis patvirtinančius dokumentus vykdyti praktinę veiklą;“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 str. 6 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant
dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta pabaigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos įgijimą);“
papunktį licencijavimą reguliuojančiame įstatyme turi būti nustatytos išimtys, jeigu jos taikomos, kai licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu (šios išimtys turi būti pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus).
Dėl šios priežasties siūlytina projekte nustatyti, kad pareiškėjas įgyja teisę užsiimti psichologo praktika, jei per projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą psichologo pažymėjimas neišduodamas arba nepateikiamas motyvuotas atsisakymas išduoti pažymėjimą. Spręsti pagrindiniam Komitetui
3
apskaitos taisykles, projekto 5 straipsnio 3 dalyje įrašytas reikalavimas pažymėjime nurodyti registracijos numerį yra perteklinis, taip pat perteklinis yra ir antrasis šio straipsnio 3 dalies sakinys, nes projekto 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kada išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas. Dėl to siūlytina patikslinti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Teisė užsiimti psichologo praktine veikla suteikiama asmeniui išduodant psichologo pažymėjimą ir įrašant į Psichologų sąrašą Licencijų informacinėje sistemoje.“
pagrindiniam Komitetui
6
punkte nustatytas duomenų kiekio mažinimo principas, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendime byloje Nr.
C‑439/19 (110 paragrafas) nurodė, kad „būtinumo reikalavimas nėra įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas gali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines laisves ir teises, ypač teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, garantuojamas Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, o nukrypti nuo tokių duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina“. Atsižvelgiant į tai bei į projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad psichologo registracijos galiojimas sustabdomas Lietuvos psichologų etikos komitetui (toliau – Komitetas) antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo profesinę etiką, projekto 5 straipsnio
psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimus viešinimas nėra būtinas ir proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus gauti kokybiškas ir etiškas psichologų paslaugas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei dermės su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse vartojamomis sąvokomis, taip pat siekiant aiškiai nurodyti, kokia informacija ir duomenys turi būti viešai skelbiami Licencijų informacinėje sistemoje, siūlytina projekto 5 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Licencijų informacinės sistemos interneto svetainėje www.licencijavimas.lt viešai skelbiami šie duomenys:
1) į Psichologų sąrašą įrašyto psichologo vardas ir pavardė;
2) asmens įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija, aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo data;
3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančius dokumentus, darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomų kompetencijų įgijimą, nurodant išdavimo datą, įstaigos, išdavusios dokumentą, pavadinimą bei dokumento pavadinimą).“ Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 5 str. 6 dalies 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:
“3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant
dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta baigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą); „4) duomenys apie įgytos psichologo įgytos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;“
dalies e punkte įtvirtintu duomenų saugojimo trukmės apribojimo principu, projekto 5 straipsnis papildytinas jo 6 dalyje nurodytų asmens duomenų viešinimo terminu, kuris turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Spręsti pagrindiniam Komitetui 14.
72
formuluotę taip: „jeigu pasikeitė šio straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 dalies 1 punkte nurodytuose dokumentuose pateikiami duomenys – šiuos pasikeitimus įrodantys dokumentai.“
pagrindiniam Komitetui
12
laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymą, siūlytina projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti nurodant, kad psichologo pažymėjimo galiojimas stabdomas, kol išnyksta teismo sprendimu nustatytas psichologo pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindas, aiškiai įvardijant, kad nušalinama tik nuo su psichologo praktine veikla susijusių pareigų, bei šį punktą formuluoti taip: „2) įsigaliojus teismo sprendimui dėl psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų, kurias eidamas psichologas užsiima psichologo praktine veikla, ar laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo, psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų, kurias eidamas psichologas užsiima psichologo praktine veikla, ar laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo laikotarpiu;“. Spręsti pagrindiniam Komitetui
papunktį licencijavimą reglamentuojančiame įstatyme turėtų būti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai yra neesminiai ar nekeliantys rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkama nuostata papildyti projekto 6 straipsnį. Spręsti pagrindiniam Komitetui
2023-04-05 6,6 1,54 17.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatyme už šiurkščius pacientų teisių pažeidimus, analogiškus projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytiems psichologo profesinės etikos pažeidimams, numatytas asmens sveikatos priežiūros (įskaitant medicinos psichologo) praktikos licencijos galiojimo panaikinimas, taip pat numatyta, kad tokiu atveju dėl naujos licencijos išdavimo galima kreiptis tik praėjus šešiems mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto turėtų būti atsisakyta, projekto 6 straipsnio 5 dalis papildytina psichologo pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindu „5) Lietuvos psichologų etikos komitetui nustačius, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo profesinę etiką: šiurkščiai elgėsi ir (ar) žemino psichologo paslaugų gavėjo orumą; pasinaudojo pareigomis, norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų; seksualiai priekabiavo prie psichologo paslaugų gavėjo; sukčiavo ar atliko vagystę iš psichologo paslaugų gavėjo; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų teikė psichologo paslaugų gavėjui paslaugas; atliko kitą veiką, kuria buvo šiurkščiai pažeistos psichologo paslaugų gavėjo teisės“. Taip pat projekto 6 straipsnio 7 dalis papildytina nuostata, kad
„Asmuo, kurio psichologo pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas šio
straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu, kreiptis dėl psichologo pažymėjimo išdavimo gali praėjus šešiems mėnesiams nuo psichologo pažymėjimo galiojimo panaikinimo dienos“. Spręsti pagrindiniam Komitetui
54
straipsnio 5 dalies 4 punktą, nurodant, kas turi pateikti informaciją Licencijų informacinės sistemos tvarkytojui apie psichologo mirtį.
Taip pat projekto 6 straipsnyje reikėtų nurodyti pasekmes, kurios numatomos psichologui, jei jis neinformuoja Komiteto (atsižvelgiant į šio nutarimo 4 punkte pateiktą pasiūlymą – psichologų praktinės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos) apie projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose arba 5 dalies 2 punkte nurodytą teismo sprendimą. Spręsti pagrindiniam Komitetui
3
įstatymu, nustatančiu, kad aukštojo mokslo studijas baigęs asmuo įgyja aukštojo mokslo kvalifikaciją – kvalifikacinį laipsnį, mokslo daktaro laipsnį, meno daktaro laipsnį, taip pat kvalifikaciją, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti, ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, bei dermės su Švietimo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse vartojamomis sąvokomis, siūlytina projekte koreguoti formuluotes: projekto 7 straipsnio 3 punkte – vietoje „papildoma specializacija“ vartoti „papildomos kompetencijos“, vietoje „kvalifikacija“ vartoti „kompetencijos“, 5 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose bei 7 dalies 1 ir 3 punktuose, 10 straipsnio pavadinime bei 1 dalyje – vietoje „papildoma kvalifikacija“ ar „kvalifikacijos tobulinimas“ vartoti „papildomos kompetencijos“ ar „kompetencijų tobulinimas“. Pritarti iš dalies Pagal Švietimo įstatymą:
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. Pasiūlymas: „7 straipsnis.
Pasiūlymas: „7 straipsnis. Psichologo teisės Psichologas turi teisę:
<...>
3) įgyti papildomą kvalifikaciją kompetenciją ir, siekdamas įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, tobulinti turimą kvalifikaciją kompetenciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kompetencijos įgijimu ar kompetencijos tobulinimu susijusį finansavimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta apimtimi ir tvarka apmokant išlaidas, susijusias su kvalifikacijos tobulinimu;“. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
11
Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad esminės psichologo veiklos sąlygos turi būti apibrėžtos įstatyminiu lygmeniu, siūlytina tikslinti projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatant, kad psichologas, užsiimantis psichologo praktine veikla, privalo laikytis šiame įstatyme nustatytų psichologo praktinės veiklos sąlygų. Spręsti pagrindiniam Komitetui
1
apibrėžiami atitinkamos profesijos specialistų bendrai tos profesijos atstovams pripažįstant būtinus etikos reikalavimus ir jų laikymosi svarbą savo profesijoje. Profesinės etikos laikymasis yra būtina psichologo profesinės veiklos sąlyga, todėl svarbu, kad šios profesijos atstovai kaip įmanoma labiau įsitrauktų į visas veiklas, užtikrinančias psichologų reputaciją.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projekto 9 straipsnio 1,
numatytas Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso, Komiteto formavimo, jo nuostatų tvirtinimo, techninio aptarnavimo funkcijas pavedant siūlomiems įsteigti Rūmams ir atitinkamai atsisakant nuostatos dėl Komiteto biuro išlaikymo iš valstybės biudžeto asignavimų. Spręsti pagrindiniam komitetui Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-04-059 2,3
dalis numato Komiteto sudėtį, į kurią įtraukiami ir valstybės institucijų (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) atstovai, atsižvelgiant į šio nutarimo 21 punkto siūlymą, kuriuo siūloma Komiteto formavimo funkcijas pavesti Rūmams, siūlytina apsvarstyti tikslingumą į Komiteto sudėtį įtraukti valstybės institucijų atstovus. Nusprendus, kad valstybės institucijų atstovus yra tikslinga įtraukti į komiteto sudėtį, bei atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija psichologinės pagalbos teikimo nereglamentuoja, nekoordinuoja ir neorganizuoja, siūlytina Teisingumo ministerijos atstovą išbraukti iš privalomų į Komiteto sudėtį įtraukiamų atstovų.
Įvertinus tai, kad psichologų profesinės etikos klausimai ir problemos dažnai yra susijusios su psichologo paslaugos gavėjo patirtimi ir galimais jo teisių pažeidimais gaunant psichologo paslaugas, siūlytina į Komiteto sudėtį įtraukti ne vieną, o du psichologų paslaugų gavėjų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį psichologas yra asmuo, Psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla. Pagal projekto 9 straipsnio 3 dalį „į Etikos komitetą deleguojamas tik nepriekaištingos reputacijos, ne trumpiau kaip 3 metus psichologo praktine veikla užsiimantis ar ne mažesnę kaip 3 metų narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirtį turintis asmuo“. Atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiklos sritis ir specifiką, tikėtina, kad dauguma šiose ministerijose dirbančių darbuotojų bei valstybės tarnautojų nėra psichologai (kaip tai apibrėžta projekto 2 straipsnio 2 dalyje), taip pat neturės nei psichologo praktinės veiklos, nei narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirties. Atsižvelgiant į tai, bei nusprendus, kad į Komiteto sudėtį būtina įtraukti ir valstybės institucijų atstovus, siūlytina koreguoti projekto 9 straipsnio 3 dalį valstybės institucijų skiriamiems atstovams numatant kitokios darbo patirties reikalavimą, pavyzdžiui: „atstovai, kurių darbo funkcijos susijusios su psichologinės pagalbos teikimo atitinkamoje srityje reglamentavimu, koordinavimu, organizavimu“.
Spręsti pagrindiniam komitetui Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Etikos komitetas sudaromas 2 metams ir
veikia pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus. Etikos komitetą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaią; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys - psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.“
punktų siūlymus, siūlytina atsisakyti Projekto 9 straipsnio 7 dalies. Pritarti
9 24.
Siūlytina projekto 9 straipsnio 9 dalies
kita ko, ar galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti priimti ir nagrinėti gautą skundą ir kokiais atvejais), kokios sankcijos šių sprendimų pagrindu gali būti taikomos pažeidimą padariusiam psichologui, taip pat šias sankcijas taikantys subjektai, t. y. reikėtų nurodyti, ar tokių sprendimų pagrindu gali būti stabdomas ar panaikinamas teisės užsiimti psichologo praktika galiojimas, ar taikomos kokios kitos sankcijos. Taip pat derėtų aiškiai apibrėžti tai, kokios aplinkybės laikomos sunkinančiomis ir lengvinančiomis. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlytina aiškiai nurodyti tokių Komiteto sprendimų apskundimo tvarką – ar jie skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ar bendrosios kompetencijos teismui – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nustatyti, kad Komiteto sprendimus turi teisę skųsti ne tik psichologai, bet ir skundus padavę asmenys, taip pat nustatyti Komiteto sprendimo įsigaliojimo tvarką, jei jis per nustatytą terminą nėra skundžiamas, Komiteto sprendimų pateikimo pareiškėjams, psichologui ir kitiems suinteresuotiems subjektams tvarką ir terminus. Taip pat siūlytina įstatyme nurodyti maksimalų terminą, per kurį pareiškėjų skundai turi būti išnagrinėti Komitete, kartu nurodant, kokį laikotarpį galėtų trukti papildomi tyrimai ir ar šių papildomų tyrimų laikotarpis įskaitomas į sprendimo priėmimo trukmę. Spręsti pagrindiniam Komitetui
10
25Projekto 9 straipsnio 10 dalis nustato,
kad Komiteto priimti sprendimai ir kiti teisės aktais numatyti dokumentai skelbiami Komiteto interneto svetainėje.
Vertinant tai, kad Komiteto sprendimuose ar kituose dokumentuose gali būti nurodyti psichologų, skundą pateikusių asmenų ir kitų asmenų asmens duomenys, įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis, bei atsižvelgiant į Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, siūlytina projekto 9 straipsnio 10 dalyje nurodyti, kad
pagrindiniam Komitetui
26Projekto 10 straipsnio 1 dalies,
numatančios, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato papildomų kompetencijų įgijimo ar turimų kompetencijų tobulinimo finansavimo tvarką, nuostata suponuoja, kad visų psichologų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, kompetencijų tobulinimo tikslo ar papildomų kompetencijų įgijimo poreikio ir įgijimo sąlygų, kompetencijų tobulinimas bus apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau projekto 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta siauresnė psichologų kompetencijų tobulinimo finansavimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų apimtis, t. y. kad siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, užtikrinamas psichologų kompetencijų tobulinimo ne mažiau kaip 40 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų, o kitais atvejais psichologų kompetencijos tobulinimas, papildomos kompetencijos įgijimas ar kompetencijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, gali būti finansuojamas suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.
Pažymėtina, kad jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kompetencija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas. Dėl šios priežasties psichologų kompetencijos tobulinimo visiškas finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų pažeistų lygiateisiškumo principą ir toks valstybės biudžeto lėšų naudojimas nebūtų pagrįstas ir racionalus. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne visų psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o psichologų, dirbančių viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 str. ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Psichologų papildomos kvalifikacijos
kompetencijos įgijimo ir jų kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo organizavimas ir finansavimas 1.
Psichologų papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimo, jų turimos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo, siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, taip pat kvalifikacijos tobulinimo papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, organizavimo, įskaitant papildomos kvalifikacijos įgijimo ir (ar) turimo kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų nustatymą, ir finansavimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija institucija (įgaliotos ministerijos institucijos). 2. Siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, Psichologams, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, užtikrinamas psichologų kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo ne mažiau kaip 40
valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų. ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais psichologų kvalifikacijos tobulinimas, papildomos kvalifikacijos įgijimas ar kvalifikacijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus gali būti finansuojamas, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.“
2023-04-0511 27.
Projekto 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatoma, kad „valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę verstis psichologo praktine veikla, turi teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka.“ Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje yra nustatoma, kad 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę teikti paslaugas laikinai ir kartais tik užsiregistravę Psichologų registre. Tokia nuostata prieštarauja laisvo paslaugų teikimo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnyje. Be to, projekto 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma prievolė 1 dalyje nurodytiems asmenims pateikti dokumentus Psichologų registro duomenų tvarkytojui. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kitos valstybės narės pilietis, šiuo atveju psichologas, siekiantis teikti paslaugas laikinai ir kartais, turi pateikti kompetentingos institucijos nustatytus dokumentus, vadovaudamasis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytu baigtiniu dokumentų sąrašu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projektą išbraukiant 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. Spręsti pagrindiniam komitetui
2
nenurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečius Psichologų registre registruoja Psichologų registro duomenų tvarkytojas, siūlytina išbraukti projekto 12 straipsnio 2 dalį. Spręsti pagrindiniam Komitetui
1 29.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato psichologo pareigą laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso, tikslintina projekto 13 straipsnio 1 dalis ją išdėstant taip: „Etikos komitetas nagrinėja skundus dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso nuostatų pažeidimų.“
pagrindiniam Komitetui
2
numatoma, kad „psichologo paslaugų gavėjų skundai dėl juridinių asmenų psichologo praktinės veiklos, susiję su galimai jiems suteiktų psichologo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimais, nagrinėjami juridinių asmenų patvirtinta tvarka“, formuluotė dėl juridinių asmenų psichologo praktinės veiklos vykdymo nėra aiški, nes juridiniai asmenys psichologo praktinės veiklos nevykdo. Siūlytina projekto 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„Psichologo paslaugų gavėjų skundai dėl psichologo, einančio jo įgytą
kvalifikaciją atitinkančias pareigas viešojo ar privataus sektoriaus įstaigoje (organizacijoje), praktinės veiklos, susiję su galimai jiems suteiktų psichologo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimais, nagrinėjami įstaigos (organizacijos) vadovo nustatyta tvarka.“ Skundai dėl psichologo paslaugų kokybės pagal savo esmę negali būti atskiriami nuo skundų dėl psichologų profesinės etikos reikalavimų laikymosi, nes psichologo paslaugų kokybė būtų netinkama būtent dėl psichologų profesinės etikos reikalavimų nesilaikymo, todėl nagrinėjant skundus dėl psichologo paslaugų kokybės reikėtų vertinti psichologų profesinės etikos reikalavimų laikymąsi (tai daryti pagal projektą numatoma pavesti Komitetui (projekto 9 ir 13 straipsniai), tam reikia turėti psichologijos srities žinių.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina iš projekto 13 straipsnio 2 dalies išbraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kaip instituciją, nagrinėjančią skundus dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės. Atsižvelgiant į šio nutarimo 4 punkte pateiktą pasiūlymą, projekto 13 straipsnyje nustatytina, kad skundų nagrinėjimą dėl psichologo, einančio jo įgytą kvalifikaciją atitinkančias pareigas viešojo ar privataus sektoriaus įstaigoje (organizacijoje), suteiktų psichologo paslaugų kokybės, jei asmuo nepatenkintas įstaigos (organizacijos) priimtu sprendimu išnagrinėjus jo skundą, bei dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės nagrinėja Rūmai. Spręsti pagrindiniam Komitetui
3 31.
Atsižvelgiant į švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Kvalifikacinių laipsnių sąrangą, siūlytina koreguoti projekto 15 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip:
„Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo
dienos turėjo aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines pirmosios pakopos psichologijos studijas, ir dirbo psichologu, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla, neturėdamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos aukštojo mokslo kvalifikacijos, ne ilgiau kaip 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Pritarti Argumentai:
Įstatymuose tikslinga tiksliai nurodyti datą, iki kada asmenys, neturintys reikiamos kvalifikacijos, gali teikti įvairias paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad LRV siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti iki 2025 m. gegužės 1 d., tikslinga projekte nurodyti, kad asmenys, kurie šiuo metu neturi reikiamos kvalifikacijos, tačiau dirba psichologais, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla iki 2028 m. gegužės 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turėjo aukštojo mokslo kvalifikaciją, buvo įgijęs įgytą baigus universitetines pirmosios pakopos psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį studijas, tačiau nebuvo įgijęs psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio, ir dirbo psichologu, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla, neturėdamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos aukštojo mokslo kvalifikacijos, ne ilgiau kaip 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki įgis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą išsilavinimą iki 2028 m. gegužės 1 d.“
2023-04-0515 32.
Medicinos psichologų profesinės kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo sąlygas, teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimo, įgyvendinimo ir panaikinimo sąlygas, profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir kompetenciją, licencijos išdavimo, galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti dvigubo licencijavimo bei papildomos administracinės naštos medicinos psichologams (t. y. be prievolės gauti licenciją, dar ir užsiregistruoti Psichologų registre (patikslinus projektą pagal šio nutarimo 3 punkte nurodytą pasiūlymą – gauti psichologo registracijos pažymėjimą), projekte turėtų būti įvardyta, jog medicinos psichologams norint užsiimti psichologo praktine veikla netaikomas reikalavimas papildomai gauti psichologo registracijos pažymėjimą, jei jis turi išduotą galiojančią licenciją užsiimti medicinos psichologo praktika, taip pat turėtų būti nurodyta, kad informacija apie medicinos psichologams išduotas licencijas į Psichologų sąrašą Licencijų informacinėje sistemoje pateikiama be psichologo prašymo, ir nustatyta, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymas medicinos psichologams taikomas tiek, kiek jų praktinės veiklos nereglamentuoja
pagrindiniam Komitetui
2023-04-0515 1,2
pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad psichologų praktinės veiklos priežiūrą vykdo Rūmai, kurie dar nėra įsteigti, tikslintina projekto 15 straipsnio 1 dalyje numatoma projekto įsigaliojimo data, nukeliant ją į 2025 m. gegužės 1 d. bei atitinkamai tikslinama 15 straipsnio 2 dalis. Spręsti pagrindiniam Komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr.
XIVP-762 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Vyriausybės pastabas, kurioms Komitetas pritarė, taip pat pagal Komiteto pateiktus pasiūlymus. Taip pat nutarta:
Seimo valdybą ir siūlyti sudaryti darbo grupę, kurioje būtų sprendžiami klausimai dėl Lietuvos Respublikos psichologų rūmų funkcijų, įsteigimo sąlygų, valdymo ir veiklos ypatumų bei priežiūros. 6.2. Pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2023-05-241 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslintinas projekto 1 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 str. ir jį išdėstyti taip:
„Šis įstatymas nustato psichologų kvalifikacijos
įgijimo sąlygas reikalavimus psichologų išsilavinimui, psichologų praktinės veiklos sąlygas, registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką, psichologų teises ir pareigas, užsienio valstybių piliečių teisę teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindus.“
5 Argumentai: Termino apibrėžtyje pateikus aiškią nuorodą į šį įstatymą, nebūtina kartoti nuostatų
„pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“, nes būtent šiame įstatyme ir yra
nustatyti reikalavimai psichologų kvalifikacijai. Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 2 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Psichologo praktinė veikla – Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama psichologo profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslintinas projekto 2 straipsnio 6 dalis. Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Psichologo praktinės veiklos sritis – Psichologų registre įrašyta psichologų profesinės veiklos sritis, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų studijų baigimą patvirtinančiuose dokumentuose įrašytą studijų programą metu ir (arba) praktinės veiklos metu įgytą psichologo kvalifikaciją ir kompetenciją.“
2023-05-243 Argumentai: Projekto 3 straipsnis tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Vyriausybės pastabas. Taip pat svarbu, kad šiuo metu vientisosios universitetinės psichologijos krypties studijos Lietuvoje nėra vykdomos, tačiau ateityje tokios studijos gali atsirasti. Tam, kad nereikėtų vėliau keisti įstatymo, tikslinga jau dabar įstatyme numatyti įvairias studijų formas.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios
ir antrosios psichologijos studijų pakopų krypties psichologijos studijų krypties bakalauro ir psichologijos magistro studijas bei įgijus socialinių mokslų bakalauro ir socialinių mokslų magistro kvalifikacinius laipsnius arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šiai kvalifikacijai lygiavertę psichologo kvalifikaciją. Psichologo profesinė kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
2023-05-244 Argumentai: Projekto 4 straipsnis tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas Užsiimti pPsichologo praktine veikla gali užsiimti tik asmuo, turintis psichologoas, kvalifikaciją, kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje, ir šioiame įstatymoe nustatyta tvarka registruotas Psichologų registre., jeigu jo registracija šiame registre nėra sustabdyta“. Pritarti
11 Argumentai: Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 str. 1 d.
dėstyti taip:
„1) universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos
bakalauro ir psichologijos magistro studijų ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimą patvirtinančius dokumentus arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnyje, patvirtinančius dokumentus;“
12 Argumentai: Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) duomenis apie dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos sritįyje (sritisyse), kurioje
patvirtinančius dokumentus vykdyti praktinę veiklą;“. Pritarti
62 Argumentai: Projekto 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 str. 6 d. 2 p. išdėstyti taip:
2) universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro diplomuose ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimo diplome arba diplome, patvirtinančiame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertė užsienyje ar
63 Argumentai: Projekto 5 straipsnio 6 dalies 3 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 str. 6 d.
išdėstyti taip:
„3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant
dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta pabaigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos įgijimą);“
64 Argumentai: Švietimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad kvalifikacija – tai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. Tuo tarpu kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) duomenys apie įgytos psichologo įgytos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;“
7 Argumentai: Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad psichologai privalo nuolat tobulinti kompetenciją. Tuo pačiu Projekto 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad psichologai, kreipdamiesi dėl duomenų Psichologų registre atnaujinimo turi pateikti dokumentus, patvirtinančius kompetencijos tobulinimą (ne mažiau
nuostatas, galima daryti išvadą, kad psichologai privalo tobulinti kompetenciją mažiausiai 40 val. per 5 metus. Manytina, kad to yra per mažai.
Kompetencijos tobulinimas yra būtina priemonė, nes psichologijos laukas ir metodai labai greitai keičiasi, atsiranda vis nauji mokslu grįsti psichologinio įvertinimo ir pagalbos būdai, o tai reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo. 2010 m. Europos psichologų asociacijų federacija įdiegė visoje Europoje taikomą psichologų kvalifikacijos standartą (EuroPsy), kuris suteikiamas tik tiems psichologams, kurie atitinka tam tikrus išsilavinimo ir profesinius reikalavimus. Šis standartas papildo nacionalinius standartus ir padeda žmonėms nustatyti, ar psichologas gali būti laikomas kompetentingu praktikuoti tam tikroje srityje. Šiame standarte numatyta, kad medicinos psichologai, švietimo, socialinės apsaugos srityje dirbantys psichologai asmeniniam profesiniam tobulėjimui turi skirti min 80 val. per metus (iš kurių 40 val. turi būti aiškiai įrodyta). Svarbu paminėti, kad Lietuvoje medicinos psichologams numatyta pareiga tobulinti kvalifikaciją: privalomojo tobulinimo trukmė – ne mažiau kaip po 60 val. kas 5 metai arba tobulinimo trukmė turi būti proporcinga metų skaičiui, t. y. vidutiniškai po
licencijos (toliau – licencija) išdavimo dienos. Manytina, kad psichologas turėtų tobulinti savo kompetenciją bent 80 val. per 5 metus. Toks minimalus standartas turėtų būti nustatytas įstatyme, o vėliau detalizuotas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos. Pvz., Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad mokytojas privalo tobulinti savo kvalifikaciją prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Įstatymo 49 str. 1 dalies 2 punkte numatyta, kad mokytojas turi teisę ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programose ir renginiuose.
Taip pat, atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu. Atitinkamai tikslintina ir Projekto 10 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 str. 7 d. 1 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą (ne mažiau 40 80 val. per 5 metus) ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;
<...>
3) dokumentus, patvirtinančius per pastaruosius 5 metus bent 3 metų vykdytos psichologo praktinės veiklos, faktą arba dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas, per pastaruosius 5 metus psichologo praktinę veiklą vykdęs trumpiau nei 3 metus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją kompetenciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose.“
3 Argumentai: Projekto 7 straipsnio 3 dalis tikslintina pagal Seimo kanceliarijos ir LRV pastabas. Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu. Pasiūlymas: „7 straipsnis. Psichologo teisės Psichologas turi teisę:
<...>
3) įgyti papildomą kvalifikaciją kompetenciją ir, siekdamas įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, tobulinti turimą kvalifikaciją kompetenciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kompetencijos įgijimu ar kompetencijos tobulinimu susijusį finansavimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta apimtimi ir tvarka apmokant išlaidas, susijusias su kvalifikacijos tobulinimu;“. Pritarti 13.
15 Argumentai: Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos ir LRV pastabas. Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nuolat tobulinti kvalifikaciją kompetenciją
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka;“
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Etikos komitetas sudaromas 2 metams ir
veikia pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus. Etikos komitetą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaią; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys - psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.“
1 Argumentai: Projekto 10 straipsnio 1 dalis tikslintina pagal Seimo kanceliarijos ir LRV pastabas. Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Psichologų papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimo, jų turimos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo, siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, taip pat kvalifikacijos tobulinimo papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, organizavimo, įskaitant papildomos kvalifikacijos įgijimo ir (ar) turimo kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų nustatymą, ir finansavimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija institucija (įgaliotos ministerijos institucijos).“
2 Argumentai: LRV pažymi, kad jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kompetencija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas. Dėl šios priežasties psichologų kompetencijos tobulinimo visiškas finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų pažeistų lygiateisiškumo principą ir toks valstybės biudžeto lėšų naudojimas nebūtų pagrįstas ir racionalus. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio
būti finansuojami ne visų psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o psichologų, dirbančių viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. Taip pat manytina, kad psichologas turėtų tobulinti savo kompetenciją bent 80 val. per 5 metus. Toks minimalus standartas turėtų būti nustatytas įstatyme, o vėliau detalizuotas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, Psichologams, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, užtikrinamas psichologų kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo ne mažiau kaip 40 80 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų. ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais psichologų kvalifikacijos tobulinimas, papildomos kvalifikacijos įgijimas ar kvalifikacijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus gali būti finansuojamas, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.“
3 Argumentai: Įstatymuose tikslinga tiksliai nurodyti datą, iki kada asmenys, neturintys reikiamos kvalifikacijos, gali teikti įvairias paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad LRV siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti iki 2025 m. gegužės 1 d., tikslinga projekte nurodyti, kad asmenys, kurie šiuo metu neturi reikiamos kvalifikacijos, tačiau dirba psichologais, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla iki 2028 m. gegužės 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turėjo aukštojo mokslo kvalifikaciją, buvo įgijęs įgytą baigus universitetines pirmosios pakopos psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį studijas, tačiau nebuvo įgijęs psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio, ir dirbo psichologu, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla, neturėdamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos aukštojo mokslo kvalifikacijos, ne ilgiau kaip 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki įgis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą išsilavinimą iki 2028 m. gegužės 1 d.“ Pritarti 7.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 5. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Kačinskaitė-Urbonienė, E. Rudelienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2023-04-26
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Linas Slušnys – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vilma Augienė – viceministrė, Jurgita Bučiūtė-Barysienė – Šeimos ir vaiko teisių grupės vyresnioji patarėja, Eglė Kanopaitė-Gruodienė – Socialinių paslaugų grupės vyresnioji patarėja, Giedrė Mikalauskienė – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja, Goda Žvaliauskė – Socialinių paslaugų grupės patarėja; Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: Edita Bishop – Psichikos sveikatos skyriaus patarėja, Ignas Rubikas – Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Andrius Andrejus Fominas – Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Mindaugas Guščius – Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas; Aina Adomaitytė – Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė, Simonas Audickas – teisės psichologijos specialistas, Albinas Bagdonas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius emeritas, Aurelija Giedraitytė – Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės l. e. p. vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau–Teisės departamentas) 2021-09-13 * Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos suponuoja intenciją nustatyti, kad psichologų praktinė veikla būtų valstybės reguliuojama profesija, kuria užsiimti būtų leidžiama tik įvykdžius ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tik formalus šių sąlygų turinys, t. y. reikalavimas įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrėti tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pavyzdžiui, gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pavyzdžiui, notarų veiklos reguliavimas pagal Notariato įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą).
Valstybės reguliuojamų profesijų besiverčiančių asmenų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos yra įgaliotos prižiūrėti bei kontroliuoti kaip vykdomos įstatymuose nustatytos reguliuojamos veiklos sąlygos, kaip reguliuojama veikla besiverčiantys asmenys vykdo privalomus kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir kreipimusis dėl reguliuojamos profesijos atstovų veiklos. Tą lemia pats valstybės reguliuojamos profesijos pobūdis, kuris reiškia, kad valstybė šia profesija užsiimantiems asmenims kelia tam tikrus padidintus reikalavimus nei kitomis profesijomis užsiimantiems asmenims. Atitinkamai valstybė per įgaliotas valstybės įstaigas ar savivaldos institucijas privalo užtikrinti, kad šių padidintų veiklos vykdymo reikalavimų būtų laikomasi. Tuo tarpu projekte siūlomas modelis, pagal kurį valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas tinkamas jų veiklos priežiūros mechanizmas, kai psichologų veiklos sąlygas prižiūrėtų kompetentinga institucija (kartu atsakinga ir už psichologų sąrašo tvarkymą ir kitų su tuo susijusių funkcijų vykdymą), mūsų nuomone, yra ydingas kaip neatitinkantis esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų.
Pažymėtina, kad nei joks nurodytas registro tvarkytojas, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nevykdo jokia specifine valstybės reguliuojamos profesija užsiimančių asmenų veiklos priežiūros funkcijos. Registro tvarkytojas būtų įgaliotas priimti tik formalius sprendimus dėl asmens įrašymo ar išbraukimo iš registro pagal paties asmens prašymus ar kitų subjektų pateiktas išvadas. Ir nors projekte yra numatytas dar vienas psichologų praktinės veiklos priežiūros subjektas - Komitetas, kuris būtų atsakingas už profesinės etikos kodekso laikymąsi, tačiau kažkokia institucija, kuri nuosekliai ir sistemingai vykdytų psichologų praktinės veiklos priežiūrą, projekte nėra atskleistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas dėl iš esmės vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, nekeliant kitų esminių kvalifikacinių veiklos reikalavimų, yra tikslingas, pagrįstas ir pakankamas. Pažymėtina, kad psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pavyzdžiui, psichologus vienijančios asociacijos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.2 Teisės departamentas, 2021-09-13
Teisės departamentas, 2021-09-131 3.
Projekto 1 straipsnio nuostatas siūlome tikslinti, nes:
psichologų kvalifikacijos įgijimo sąlygas (tą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai ir aukštosios mokyklos vidaus teisės aktai), o reikalavimus psichologų išsilavinimui;
įstatymas nustato „registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką” yra perteklinė, nes šiuos dalykus apima psichologų praktinės veiklos sąlygų reglamentavimas, kas, kaip atskiras įstatymo reguliavimo dalykas, jau numatytas šiame straipsnyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl perteklinės formuluotės, kad įstatymas nustato ir „užsienio valstybių piliečių teisę teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje“;
jokių atsakomybės už įstatymo pažeidimą pagrindų, o tik pateikia nuorodą į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsnį siūlome dėstyti taip: „Šis įstatymas nustato teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo ir šios veiklos vykdymo sąlygas, psichologų teises ir pareigas bei psichologų praktinės veiklos priežiūros pagrindus“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.4
departamentas, 2021-09-1321
profesinės etikos kodekso formą, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „dokumentas, apimantis“ įrašyti žodžius „teisės aktas, nustatantis“. Be to, siekiant teisės akto glaustumo, šioje dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurių psichologai privalo laikytis užsiimdami psichologo praktine veikla“, nes tai kad psichologai turės laikytis šio kodekso ne vieną kartą įtvirtinta kitose projekto nuostatose. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.5
departamentas, 2021-09-1322 5.
Vertinant projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, apibrėžiančią, kad psichologas – asmuo, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla, pažymime, kad nėra pagrįsta psichologu vadinti asmenį, kuris ne tik turi reikiamą kvalifikaciją, tačiau ir verčiasi psichologo praktine veikla. Kitaip sakant, įgytos psichologo kvalifikacijos negali paneigti tas faktas, kad šią kvalifikaciją turintis asmuo dėl tam tikrų aplinkybių dar ar jau nevykdo praktinės psichologo veiklos. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje aukščiau išdėstytą pastabą dėl psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarkos, o taip pat į tai, kad įstatyme nebereikia nurodinėti pilno jo paties pavadinimo (ši pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriame dėstomas visas įstatymo pavadinimas), projekto 2 straipsnio 2 dalis dėstytina taip:
„Psichologas – asmuo, įgijęs šiame įstatyme nustatytus reikalavimus
atitinkančią psichologo kvalifikaciją“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė taip pat siūlo tikslinti šią sąvoką (pastaba Nr. 1.1). 1.6
departamentas, 2021-09-1323
dalies nuostata, apibrėžianti „psichologo paslaugų” sąvokos turinį, nėra tautologiška ir perteklinė, nes ji nenustato jokių papildomų šią sąvoką identifikuojančių požymių, o tik pakartoja ir taip aiškų logine prasme teiginį, kad psichologo paslaugos tai tokios paslaugos, kurias teikia psichologas. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, šioje dalyje vietoj žodžio „savo“ įrašytinas žodis „psichologo“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.7
departamentas, 2021-09-1324 7.
Analogiško turinio pastaba dėl nuostatos pertekliškumo taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 daliai, nustatančiai akivaizdžią ir bendro pobūdžio taisyklę, kad psichologo paslaugų gavėjas tai asmuo, kuriam tokios paslaugos teikiamos. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą ir nuostatą būtų nuspręsta palikti, siūlome išbraukti nuostatą, nustatančią, kad paslaugos gavėju laikomas ne tik atskiras asmuo, tačiau ir asmenų grupė. Toks reguliavimas būtų galimai ydingas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kokiais atvejais kaip atskiras teisinių santykių psichologo paslaugų teikimo srityje subjektas turėtų būti laikoma būtent asmenų grupė, o ne atskiras asmuo. Galbūt omenyje turimi atvejai, kai psichologo paslaugos tuo pačiu teikiamos asmenų kolektyvui, tačiau ir tokiu atveju sudėtinga būtų teigti, kad ir atskiras kolektyvo narys neturėtų būti vertinamas kaip savarankiškas paslaugų gavėjas. Antra, iškiltų klausimas dėl tokio kolektyvo (asmenų grupės) teisinio atstovavimo, jeigu iškiltų ginčas dėl paslaugų kokybės, turinio ar kitų klausimų. Trečia, kiltų praktinių įstatymo taikymo problemų, jeigu nepasitenkinimą dėl psichologo paslaugų pareikštų, pavyzdžiui, tik vienas iš asmenų grupės narių. Neaišku, ar tokiu atveju jis galėtų būti laikomas kaip atskiru psichologo paslaugų gavėju, ar, vis dėlto, tik asmenų grupė, atstovaujama įstatymų nustatyta tvarka įgalioto asmens ar asmenų, galėtų ginti savo kaip psichologo paslaugų gavėjo teises. Ketvirta, ginčytina, kaip asmenų grupės atžvilgiu galėtų būti įgyvendinamos tokia psichologo praktinė veiklos sritys kaip psichologinis įvertinimas ir testavimas, psichologinė ekspertizė, psichologinės intervencija (kaip numatyta šio straipsnio 5 dalyje).
Atsižvelgiant į tai, manome, kad nepaisant to, kad psichologo paslaugos gali būti teikiamos tiek atskiriems asmenims, tiek asmenų grupėms, svarstytina, ar pagrįsta būtent tokią asmenų grupę kaip visumą laikyti savarankišku psichologo paslaugų gavėju. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.8
departamentas, 2021-09-1325
žodžių „profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“ siūlome įrašyti žodžius „pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetencijas vykdoma profesinė veikla“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė taip pat siūlo formuluotę (pastaba Nr. 1.5). 1.9
departamentas, 2021-09-1326
praktinės veiklos srities“ sąvoką reikėtų tikslinti, aiškiai atskleidžiant kompetencijos kažkokioje veiklos srityje kvalifikuojančius požymius, nes projekte nėra numatytos nei veiklos sritį galinčios apspręsti aukštojo mokslo studijų baigimo sąlygos, nei praktinės veiklos metu galimų įgyti papildomų kompetencijų įgijimo bei jų patvirtinimo pagrindai, įgalinantys konstatuoti pasirengimą vykdyti veiklą tam tikrose srityse. Taip pat šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „Psichologų registre įrašyta“, nes srities įrašymas į registrą yra ne psichologo kompetencijos šioje srityje buvimą patvirtinanti būtinoji sąlyga, o tiesiog vienas iš psichologo praktinės veiklos įgyvendinimo reikalavimų. Taip pat ginčytina šios dalies nuostata, numatanti, kad papildomą kvalifikaciją psichologas gali įgyti ne studijų, o praktinės veiklos metu.
Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštojo mokslo kvalifikacijas gali teikti tik aukštosios mokyklos (analogiška nuostata pakartota ir projekto 3 straipsnyje, nustatančiame, kad psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines studijas). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė taip pat siūlo formuluotę (pastaba Nr. 1.6). 1.10
departamentas, 2021-09-1327
registravimas jame būtų esminė psichologų teisės verstis praktine veikla įgyvendinimo sąlygų, siūlytume šio registro steigimui skirti atskirą straipsnį (kuris, siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, turėtų būti dėstomas po projekto 4 straipsnio), reglamentuojantį steigiamą valstybės registrą, registruojamus objektus, valstybės registro valdytoją, įgaliojimus Vyriausybei tvirtinti registro nuostatus ir paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kitą su steigiamu valstybės registru susijusią informaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 7 dalies reikėtų apskritai atsisakyti kaip perteklinės. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 2 straipsnio 7 dalis turėtų būti dėstytina taip:
„Psichologų registras – valstybės registras, kuriame registruojami ir
tvarkomi psichologų, ketinančių verstis ar besiverčiančių psichologo praktine veikla, duomenys“ (šios dalies antrasis sakinys apskritai brauktinas kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes reguliacinio pobūdžio nuostatas dėl registro valdytojo paskyrimo (kuris, beje, turi būti nurodomas įstatyme, o ne skiriamas Vyriausybės) bei jo funkcijų reikėtų dėstyti registro steigimą ir jo veiklą įtvirtinančiose projekto nuostatose). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė siūlo (pastaba Nr.
Vyriausybė siūlo (pastaba Nr. 1.3) nustatyti, kad informacija apie asmenims išduotus psichologo pažymėjimus gali būti suvedama ir formuojamas turinčių teisę užsiimti psichologo praktika sąrašas Licencijų informacinėje sistemoje. 1.11 Teisės departamentas, 2021-09-13
11Atsižvelgiant į projekto II skyriaus turinį, jo pavadinimas dėstytinas taip:
„Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas. Psichologų
registracija“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.12 Teisės departamentas,
įrašytinas žodis „studijų“. Minėta nuostata tikslintina ir dėl kitų priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra vartojamos tokios formuluotės kaip „psichologijos bakalauro ar psichologijos magistro studijos“. Galbūt turimi omenyje psichologijos bakalauro bei psichologijos magistro kvalifikaciniai laipsniai. Antra, psichologijos studijų krypties apraše nėra numatyta galimybė psichologijos studijas studijuoti ne pakopine, o vientisųjų studijų forma. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pabaigus psichologijos studijas formaliai gali būti išduodamas ne psichologijos, o socialinių mokslų (psichologijos krypties) kvalifikacinis laipsnis. Atsižvelgiant į tai, nuostatą siūlytina tikslinti, ją dėstant taip:
„Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir
antrosios studijų pakopos psichologijos studijų krypties psichologijos studijas bei įgijus socialinių mokslų (psichologijos) bakalauro ir socialinių mokslų (psichologijos) magistro kvalifikacinius laipsnius arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šioms aukštojo mokslo kvalifikacijoms lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė taip pat siūlo formuluotę (pastaba Nr. 1.7). 1.13 Teisės departamentas, 2021-09-134 13.
Derinant projekto 4 straipsnio nuostatas su projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktu „psichologo“ sąvokos apibrėžimu, t. y. asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją yra laikomas psichologu“, bei atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje turėtų būti įtvirtinama tik principinė teisės verstis psichologo praktine veikla įgyvendinimo sąlyga, nedetalizuojant registracijos sustabdymo galimybės ar kitų registracijos reglamentavimo nuostatų, šią dalį siūlytume dėstyti taip: „Psichologo praktine veikla gali užsiimti tik psichologas, šiame įstatyme nustatyta tvarka įregistruotas Psichologų registre“ (kaip ir siūlėme aukščiau išvadoje, sekančiame straipsnyje turėtų būti reglamentuojamas Psichologų registro steigimas bei jo veiklos pagrindai). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 4 straipsniui pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.14
departamentas, 2021-09-1351
tvarkytojui, turinį, projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Psichologo praktine veikla ketinantis užsiimti psichologas Psichologų registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti jį į registrą, kartu nurodydamas psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą (toliau – prašymas) ir šiuos dokumentus:“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Projekto
vengiant besikartojančių projekto nuostatų, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikėtų dėstyti taip: „psichologo kvalifikaciją, nurodytą šio įstatymo
taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 2 punktui. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.16
Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas jį dėstant taip: „dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos srityje (srityse), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 3 punktui. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.17
departamentas, 2021-09-13513
tekste ši santrumpa nėra daugiau vartojama nė karto. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.18
departamentas, 2021-09-13514
teisinio krūvio, nes asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra ne specialius kvalifikacinius įstatyme numatytus reikalavimus patvirtinantis dokumentas, o tiesiog pildant įvairius prašymus, pareiškimus ar skundus bendrąja tvarka pateikiamas dokumentas, identifikuojantis pareiškėjo tapatybę bei pagrindžiantis pateikiamų dokumentų sąsają su juos teikiančiu asmeniu. Pažymėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas nėra nurodomas kaip viena iš būtinųjų specialiųjų licencijavimo ar kitokių prašymų tenkinimo sąlygų. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.19
departamentas, 2021-09-13515
suponuoja, kad psichologo praktika besiverčiantis psichologas savanoriškai sutinka laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų.
Tačiau pažymėtina, kad sistemiškai vertinant projekto nuostatas, galima daryti išvadą, kad projekte imperatyviai įtvirtinta, kad šio kodekso laikymasis yra viena iš privalomų psichologo praktinės veiklos vykdymo sąlygų, o šio kodekso nesilaikymas psichologui užtraukia atitinkamą atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto siūlome atsisakyti kaip nepagrįsto ir netikslingo. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.20 Teisės departamentas, 2021-09-13 5,5 3N,4
(atsižvelgiant į straipsnio nuostatų nuoseklumą, ji turėtų būti dėstoma po šio straipsnio 2 dalies), nurodančia per kiek laiko nuo prašymo gavimo dienos registro tvarkytojas, nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, ir (arba) prašyme ir (arba) dokumentuose pateikta ne visa ir (arba) netiksli informacija, turėtų pranešti apie tai pareiškėjui ir numatančia minimalų terminą tokiems trūkumams pašalinti. Atitinkamai projekto
terminas į 15 dienų terminą neįskaičiuojamas. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.21
departamentas, 2021-09-1353 21.
Projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome tikslinti, nurodant joje tik esminę ir nesikartojančią su kitomis projekto nuostatomis normą, nurodančią, kad įregistravus psichologą Psichologų registre jam išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas, t. y. nuostatoje reikėtų kalbėti ne apie registracijos patvirtinimą, kuris iš esmės neturi teisinės reikšmės, o apie tai, kad psichologo praktine veikla ketinantys užsiimti asmenys registruojami Psichologų registre, o įregistravus tokius asmenis registre, jiems išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas (tai, kad pažymėjime yra registracijos numeris nurodyti tiesiog nereikia, nes tai akivaizdu pagal bendrąsias dokumentų apskaitos taisykles). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų nurodyti, kokia forma (popierine, elektronine ar bet kuria iš jų) registracijos pažymėjimas yra išduodamas. Antro šios dalies sakinio apskritai nereikia, nes analogiška taisyklė įtvirtinta šio straipsnio 4 dalyje. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų nurodyti, kas nurodoma registracijos pažymėjimuose, nes tai leistų identifikuoti atvejus, kada registro tvarkytojas, patikslinęs registro duomenis, turėtų psichologui išduoti patikslintą psichologo registracijos pažymėjimą, t. y. tais atvejais, kai pasikeistų registracijos pažymėjime nurodyti duomenys, pavyzdžiui, psichologo praktinės veiklos sritis ir įgytų kvalifikacijų sąrašas. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Projekto
Nr. 1.11. 1.22 Teisės departamentas,
4
įregistruotas Psichologų registre ir psichologo registracijos pažymėjimas jam turi būti išduotas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių (arba darbo) dienų nuo prašymo ir <...> (toliau kaip tekste). Kaip jau minėta, ši dalis papildytina nuostata, kad į šį terminą neįskaitomas trūkumų šalinimo laikotarpis.
Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.23
departamentas, 2021-09-13563
aiškiai atskleisti, kaip būtent aukštojo mokslo diplomas, t. y. dokumentas, įrodantis įgytą psichologo kvalifikaciją, gali pagrįsti profesinės veiklos sritį, kurioje ketina verstis psichologas. Tai yra tas pats dokumentas (aukštojo mokslo diplomas) tuo pačiu metu įrodys ne tik įgytą psichologo kvalifikaciją, tačiau ir profesinės veiklos sritį, kurioje jis turi kompetencijų. Galbūt turima omenyje, pabaigta studijų programa, diplomo priede nurodyti dalykai ir įvertinimai už juos, kažkokie kiti kokybiniai diplomo duomenys. Reikėtų tai projekte aiškiai nurodyti. Taip pat nėra aišku, kaip darbo patirtį liudijantys dokumentai galėtų pagrįsti tam tikras kompetencijas psichologinės veiklos srityje. Logiškai samprotaujant, psichologas objektyviai negalės pateikti darbo patirties toje psichologo praktinės veiklos srityje, nes jis neturės tam reikiamos kvalifikacijos. Tai suponuoja, kad darbo patirtis kažkurioje kitoje ūkinės veiklos srityje galės būti laikomas ir vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti psichologo kompetenciją tam tikroje psichologo praktinės veiklos srityje. Svarstytina, ar tai yra pagrįsta, o jeigu ir taip, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis ir koks subjektas būtų įgaliotas tokį darbo patirties vertinimą atlikti. Kaip minėta aukščiau, neaiškus ir šiame projekte vartojamos sąvokos
„papildoma kvalifikacija“ turinys bei jos santykis su aukštųjų mokyklų
teikiamomis aukštojo mokslo kvalifikacijomis. Siekiant teisinio aiškumo, šį papildomas psichologo įgytas kompetencijas liudijantį išsilavinimą (žinių lygį, išklausytų kursų ar pan.) reikėtų aiškiai reglamentuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar registro tvarkytojas apskritai bus įgaliotas ir kompetentingas vertinti pateiktų dokumentų turinį, o jei ir taip, svarstytina, ar įmanoma objektyviai vertinti dokumentų atitiktį tokiems įstatyme aiškiai neapibrėžtiems reikalavimams. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Projekto
Nr. 1.12. 1.24
departamentas, 2021-09-13564
„įgytos“ dėstytinas prieš žodį „psichologo“, nes čia turima omenyje būtent psichologo
kvalifikacija, nurodyta projekto 3 straipsnyje, o ne po psichologo įregistravimo registre įgyta kita kvalifikacija. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė (pastaba Nr. 1.12) siūlo atsisakyti šio punkto. 1.25 Teisės departamentas,
65
įrašytini žodžiai „galiojimo sustabdymo panaikinimą ir registracijos panaikinimą“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė (pastaba Nr. 1.12) siūlo atsisakyti šio punkto. 1.26
departamentas, 2021-09-1357
26Nėra aiški projekto 5 straipsnio 7 dalies pirmosios pastraipos nuostata,
nustatanti, kad duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Pažymėtina, kad duomenys registruose yra keičiami (atnaujinami) esant poreikiui, t. y. kai atsiranda faktinės aplinkybės ar juridiniai pagrindai, įrodantys registruose esančių duomenų pasikeitimą. Tuo tarpu registro duomenų atnaujinimas paties registro tvarkytojo iniciatyva, kai tam nėra poreikio, turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas savitikslis procesas. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3.
departamentas, 2021-09-1357
aiškumo, šią dalį siūlome tikslinti ir formuluoti ją, kaip pareigą psichologo praktine veikla besiverčiančiam psichologui ne rečiau kaip kartą per penkis metus teikti registrui 1) dokumentus, pagrindžiančius įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei 2) dokumentus, įrodančius, kad per pastaruosius
per pastaruosius 5 metus psichologo praktinę veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose (beje, reikėtų atskleisti koks būtų pareigos tobulinti kvalifikaciją ne mažiau kaip 40 val. per 5 metus santykis su pareiga tobulinti kvalifikaciją, jeigu jis vertėsi praktine veikla mažiau kaip tris metus). Be aukščiau nurodytų atvejų, kada psichologas būtų imperatyviai įpareigotas registrui teikti savo atsinaujinusius duomenis, o tokių duomenų nepateikimas būtų pagrindas sustabdyti registracijos galiojimą, psichologas registro tvarkytojui taip pat turėtų teikti duomenis apie papildomos kvalifikacijos įgijimą bei jos tobulinimą ir apie papildomą (papildomas) psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą ir dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas šioje (šiose) srityje (srityse). Manytume, kad kitų pagrindų, kada psichologas pats turėtų teikti registro tvarkytojui pasikeitusius duomenis apie save, nėra, t. y. kitais atvejais registro tvarkytojui duomenis teiktų kitos kompetentingos institucijos. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.28 Teisės departamentas, 2021-09-135 N 28.
Projekto 5 straipsnis pildytinas nauja dalimi, nustatančia per kiek laiko nuo patikslintų registro duomenų pateikimo registro tvarkytojas turi įregistruoti šiuos duomenis, paskelbti juos savo internetinėje svetainėje bei išduoti (jeigu to reikia) patikslintą registracijos pažymėjimą. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.29
departamentas, 2021-09-136
registracijos sustabdymą, vietoj formuluotės „registracijos galiojimo sustabdymas“ vartotina formuluotė „registracijos sustabdymas“, nes galiojimo sustabdymas gali būti taikomas tik registracijos pažymėjimo atžvilgiu, tuo tarpu pati registracija registre yra sustabdoma. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.30
departamentas, 2021-09-13611
bei normų aiškumo, visuose projekto 6 straipsnio 1 dalies punktuose siūlome nurodyti laikotarpį, kuriam stabdoma registracija. Atsižvelgiant į tai, siūlome šios dalies 1 punkte po žodžio „prašymu“ įrašyti žodžius „prašyme nurodytam laikotarpiui“. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nurodytas maksimalus laikotarpis, kuriam gali būti stabdoma registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, sustabdžius registraciją 10 metų, sprendimas dėl jos sustabdymo panaikinimo galėtų būti priimamas tik patenkinus tam tikrus tinkamą psichologo kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Kitaip sakant, ar neturėtų būti nustatyta, kad per įstatyme nustatytą maksimalų registracijos sustabdymo laikotarpį nepateikus registracijos sustabdymo panaikinimą pagrindžiančius dokumentus, registracija turėtų būti naikinama ir dėl įregistravimo į Psichologų registrą psichologas vėl kreiptųsi šiame įstatyme nustatyta bendrąja tvarka. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3.
departamentas, 2021-09-13612
dalies 2 punktas neturėtų būti patikslintas, nurodant, kad psichologo registracija stabdoma psichologo laikino nušalinimo ne nuo bet kokių pareigų, o būtent nušalinimo nuo su psichologo praktine veikla susijusių pareigų atveju. Tačiau ir tokiu atveju, psichologas juk gali užsiimti praktine veikla ir kitoje psichologo praktinės veiklos srityje, su kuria šis nušalinimas gali neturėti nieko bendro, tad tokiu atveju registracijos sustabdymas gali būti vertinamas kaip neproporcinga sankcija. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, šis punktas pildytinas nurodant laikotarpį, kuriam šiame punkte nurodytu atveju registracija būtų sustabdoma – kol išnyksta teismo sprendimu nustatytas registracijos sustabdymo pagrindas. Taip pat siūlome šiame punkte braukti perteklinį žodį „priimtam“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Projekto
departamentas, 2021-09-13613
vietoj žodžių „paaiškėjus, kad psichologas įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi“ įrašytini žodžiai „jeigu psichologas įstatymų nustatyta tvarka“. Arba šioje nuostatoje atsisakytina žodžių „arba nutartimi“, nes asmuo nutartimi nepripažįstamas kaltu ir nutarties pagrindu teistumas neatsiranda. Šios aplinkybės gali būti patvirtintos tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.33
departamentas, 2021-09-13614
dalies 4 punkto, nustatančio, kad antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką, jo registracija stabdoma 1 metams, pagrįstumas.
Atkreipiame dėmesį, kad analogiško pobūdžio teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose (Medicinos praktikos įstatyme, Odontologijos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme) nustatyta, kad net ir už pirmą šiurkštų profesinės etikos pažeidimą, mediko praktikos ar odontologijos praktikos licencija yra naikinama. Pažymėtina, kad apskritai nėra aiškus registracijos sustabdymo už šiurkštų etikos pažeidimą tikslas, nes šiurkštus pažeidimas jau yra įvykęs ir konstatuotas faktas, kurio reikšmė per tuos vienus registracijos sustabdymo metus nesumažės ir neišnyks. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Projekto
departamentas, 2021-09-13615
reiktų patikslinti kokį šio įstatymo
registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, už informacijos apie papildomos kvalifikacijos įgijimą nepateikimas nebūtų pagrindas stabdyti psichologo registracijos. Galbūt tikslinga būtų registracijos stabdymo pagrindu laikyti būtent imperatyviai nurodytų duomenų dėl savo kvalifikacijos - dokumentų, pagrindžiančių įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei dokumentų, įrodančius, kad per pastaruosius 5 metus jis bent 3 metus vykdė psichologo praktinę veiklą, nepateikimą laiku. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.35 Teisės departamentas,
1 35.
Atkreipiame dėmesį, kad teismas gali priimti sprendimą ne tik dėl laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla stabdymo, tačiau ir pripažinti asmenį ribotai veiksniu ar neveiksniu psichologo praktinės veiklos vykdymo srityje, todėl manytina, kad toks pagrindas turėtų būti numatytas kaip savarankiškas registracijos sustabdymo pagrindas 6 straipsnio 1 dalyje. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.36 Teisės departamentas,
dalimi, nustatančia per kiek laiko nuo šio straipsnio 1 nurodytų pagrindų atsiradimo registro tvarkytojas turi priimti sprendimą dėl registracijos sustabdymo ir per kiek laiko nuo šio sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.37
departamentas, 2021-09-1363
tikslintina nurodant, kad pats psichologas teikia prašymą dėl registracijos sustabdymo panaikinimo tik tuo atveju, kai pačiame prašyme stabdyti registraciją nebuvo nurodytas prašomas sustabdymo laikotarpis. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai atskleisti atvejus, kada su prašymu panaikinti registracijos sustabdymą kartu turėtų būti pateikiami ir kokie dokumentai (turbūt turimi omenyje atvejai, kai registracija buvo sustabdyta kažkokį ilgą laikotarpį ir norint panaikinti registracijos sustabdymą psichologas turėtų pateikti savo kvalifikacijos tobulinimo šiuo laikotarpiu dokumentus) bei per kiek laiko nuo prašymo ir kitų dokumentų (jeigu jie reikalingi) gavimo turi būti priimtas sprendimas dėl registracijos sustabdymo panaikinimo. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.38
departamentas, 2021-09-1364 38.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Jeigu psichologo registracija buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytu pagrindu, registracijos sustabdymas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų ir (ar) duomenų, patvirtinančių, kad registracijos sustabdymo pagrindas išnyko“. Be to, ši dalis pildytina nuostata, nustatančia per kiek laiko nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.39
departamentas, 2021-09-13652
39Projekto 6 straipsnio 5 dalies 2 punktas dėstytinas taip: „psichologui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba
nutartimi uždrausta verstis psichologo praktine veikla“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.40
departamentas, 2021-09-13653
panaikinama paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis registro tvarkytojas galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, registracijos panaikinimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlome šiame punkte išbraukti žodžius „pateikti suklastoti dokumentai ar“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.41 Teisės departamentas, 2021-09-13 6,6 2,5 41.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas verstis psichologo praktine veikla registracijos sustabdymo laikotarpiu, projekte reikėtų nustatyti ir šio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (turbūt turėtų būti priimamas sprendimas dėl registracijos panaikinimo). Taip pat pažymime, kad 6 straipsnio 5 dalis turėtų būti papildyta ir šiais registracijos panaikinimo pagrindais: kai psichologas per registracijos sustabdymo laikotarpį (jeigu toks būtų nustatytas) nepateiktų dokumentų, patvirtinančių registracijos sustabdymo pagrindo išnykimą; jei teismas pripažintų psichologą neveiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje arba ribotai veiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje, taip pat jei paaiškėtų, kad psichologas teikė paslaugas kitose psichologo praktinės veiklos srityje, nei nurodyta Psichologų registre. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.42
departamentas, 2021-09-1367
42Projekto 6 straipsnio 7 dalies nuostata,
nustatanti, kad asmuo, kurio registracijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka registruotis Psichologų registre iš naujo, suponuoja, kad registraciją panaikinus visais kitais pagrindais, psichologas nebeturėtų teisės niekada registruotis ir užsiimti psichologo praktine veikla. Manome, kad toks reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas ir nepagrįstas psichologo teisių ribojimas. Projekte turėtų būti numatyta galimybė, praėjus tam tikram laikotarpiui, kuris atitiktų registracijos panaikinimo pagrindo rimtumą, vėl registruotis registre ir užsiimti psichologo praktine veikla. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.7. 1.43 Teisės departamentas, 2021-09-13 * 43.
Vertinant projekte išdėstytą psichologų registracijos Psichologų registre reguliavimą, pažymime, kad projekte reikėtų atskleisti subjektą, įgaliotą tvirtinti psichologų registravimą registre detalizuojančią tvarką, kurioje būtų išdėstytos konkrečios registracijos sąlygos, sprendimų priėmimo tvarka, prašymų formos, teikiamų dokumentų rūšys, jų formos, pateikimo registro tvarkytojui būdai, terminai ir kitos psichologų registracijos Psichologų registre nuostatos. Taip pat turėtų būti atskleistas psichologų teisių gynimo būdas, t. y. Psichologų registro tvarkytojo sprendimų, susijusių su psichologų registravimu registre, apskundimo tvarka. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.44 Teisės departamentas, 2021-09-13
taip: „Psichologų teisės ir pareigos. Psichologų profesinė etika ir jos laikymosi priežiūra. Psichologų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.45 Teisės departamentas, 2021-09-13 7,8 T,
reglamentuoti būtent praktine veikla užsiimančių psichologų veiklą, projekto
psichologo teisės“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 8 straipsnio pavadinimas. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.46 Teisės departamentas, 2021-09-13 7,7 2,4
reikėtų atsisakyti kaip perteklinių ir ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad teikiamas projektas apskritai neriboja psichologo praktinės veiklos formų, t. y. jis gali psichologo praktine veikla verstis tiek vykdydamas individualią veiklą, tiek steigdamas savo įmonę, tiek dirbdamas pagal darbo sutartį, todėl šio straipsnio 2 punkte bandymas vardinti kelias paslaugų teikimo formas yra netikslingas ir klaidinantis.
Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 punktas, nustatantis, kad psichologas turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, savo turiniu apima ir 2 punkto nuostatą. Nuostata dėl nediskriminacinio atlyginimo dydžio yra ne šio įstatymo, o darbo santykius reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.47
departamentas, 2021-09-1373
dėstytinas taip: „įgyti papildomą kvalifikaciją ir (ar) tobulinti turimą psichologo kvalifikaciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kvalifikacijos įgijimu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusį finansavimą“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.48 Teisės departamentas, 2021-09-13 7,9 1,25
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „visuomenines“ bei „visuomeninių“ įrašytini atitinkamai žodžiai „nevyriausybines“ bei „nevyriausybinių“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.49
departamentas, 2021-09-1372
dalimi, numatančia, kad psichologas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.50
departamentas, 2021-09-13811 50.
Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai bei teisės aktai nenustato specifinių psichologo praktinės veiklos sąlygų, nėra aiškūs nei projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys, kuriuo psichologai įpareigojami laikytis kituose teisės aktuose nustatytų psichologų veiklos sąlygų, nei jo praktinis įgyvendinimas. Be to, šiame punkte po žodžio „laikytis“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme ir kituose“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė taip pat siūlo tikslinti šią sąvoką (pastaba Nr. 1.20). 1.51
departamentas, 2021-09-13813
dalies 3 punkte įtvirtintos psichologo pareigos, nurodyti paslaugų gavėjui savo registracijos Psichologų registre numerį, paskirtis bei tikslas. Galbūt siekiama nustatyti, kad paslaugų gavėjui paprašius, psichologas turėtų pateikti savo registracijos pažymėjimą (ar jo kopiją), kuriame ne tik būtų minėtas dokumento rekvizitas, tačiau ir kita psichologo vykdomos praktinės veiklos informacija. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.52 Teisės departamentas,
15
kvalifikacijos tobulinimo turėtų būti atskleistos plačiau nurodant tokio tobulinimo apimtis ir mąstą, arba nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti privalomo psichologų kvalifikacijos tobulinimo tvarką. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.53
departamentas, 2021-09-13816
vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme ir Psichologų registro nuostatuose“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.3. 1.54
departamentas, 2021-09-1391 54.
Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūlome nebekartoti nuostatos, kad praktine veikla užsiimantys psichologai turi laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso (tas numatyta projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte), o tiesiog nurodyti, kad Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksą Lietuvos psichologų etikos komiteto teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.21. 1.55
departamentas, 2021-09-1392
įrašytini žodžiai „kurio sudėtis tvirtinama“, vietoj žodžių „psichologijos magistro“ – žodžiai „psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos studijas“, vietoj žodžių „trys nariai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai“ – žodžius „po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovą“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.22. 1.56
departamentas, 2021-09-1392
narys yra psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad organizacijų, kurių tikslas atstovauti būtent psichologų paslaugų gavėjus kaip tokius, apskritai galbūt nėra. Psichologų paslaugos gali būti teikiamos neapibrėžtam skaičiui asmenų, neatsižvelgiant į jų profesijas, specialybes, užsiėmimą, amžių.
Atitinkamai psichologų paslaugų gavėjus, t. y. asmenis, kurie kada nors yra gavę psichologo paslaugas, gali vienyti nesuskaičiuojama daugybė įvairių organizacijų, kurių paskirtis net nėra įvardijama kaip psichologo paslaugų gavėjų interesų atstovavimas. Atsižvelgiant į tai, sunkiai įsivaizduojamas šios nuostatos praktinis įgyvendinimas, kai bet kokia nevyriausybinė organizacija, tarp kurios narių bus psichologo paslaugų gavėjų, pareikš norą deleguoti savo atstovą. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.22. 1.57
departamentas, 2021-09-1392
komiteto narių turi būti psichologai, stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar turima omeny, kad ne daugiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, kad ne mažiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, ar, vis dėlto, lygiai dešimt narių turi būti psichologai. Jeigu siekiama nustatyti, kad psichologais turi būti būtent 10 narių, siūlome aiškiai nustatyti, kad visi Etikos komiteto nariai, išskyrus psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovą, turi būti psichologo praktine veikla užsiimantys psichologai. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.22. 1.58
departamentas, 2021-09-1392
renkamas Etikos komiteto pirmininkas, siūlome atskleisti tokių rinkimų prasmę apibrėžiant specialų Etikos komiteto pirmininko statusą bei jo vykdomas funkcijas. Taip pat siūlome nurodyti kokia tvarka renkamas Etikos komiteto pirmininkas, o jeigu tvarka numatyta Komiteto nuostatuose, tą taip pat reikėtų nurodyti.
Be to, siūlome aiškiai nustatyti, ar išrinktas Komiteto pirmininkas turi būti tvirtinamas ministro įsakymu (t. y. ar turėtų būti patikslinta komiteto sudėtis, nurodant išrinkto pirmininko pareigas). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.22. 1.59
departamentas, 2021-09-1393
terminais ministrui aukščiau nurodytos institucijos deleguoja savo atstovus ir reglamentuoti atvejus, kada atstovų yra pateikiama daugiau nei numatyta (kai kelios deleguojančios institucijos nesusitaria dėl bendrų atstovų kandidatūrų). Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „deleguojamas“ įrašytini žodžiai „gali būti skiriamas“, o vietoj žodžių „ne ilgiau“ – žodžiai „ne daugiau“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.22. 1.60 Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kad ne Etikos komiteto nario, o viso Etikos komiteto įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Etikos komiteto kadencijai. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.61 Teisės departamentas, 2021-09-13 9,9 5,6
įsakymu, o ne jį delegavusios institucijos sprendimu, projekto 9 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje reikėtų numatyti, kad Etikos komiteto narys ne atšaukiamas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, o jo įgaliojimai nutrūksta ir jis išbraukiamas iš Etikos komiteto sudėties nepasibaigus kadencijai. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.21. 1.62
departamentas, 2021-09-13952 62.
Projekto 9 straipsnio 5 dalies 2 punktas dėstytinas taip: „kaip per paskutinius
komiteto posėdžių“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.63
departamentas, 2021-09-13953
delegavusios institucijos sprendimas deleguoti savo atstovą yra vienkartinis veiksmas, po kurio jau pats ministras sprendžia dėl deleguoto asmens tinkamumo užimti Etikos komiteto nario pareigas ir būtent ministras yra subjektas, įgaliotas įstatymų nustatyta tvarka vertinti jo į pareigas paskirto asmens tinkamumą toliau užimti šias pareigas. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.64
departamentas, 2021-09-1395
aplinkybių, kurioms esant Etikos komiteto nario įgaliojimai gali nutrūkti nesibaigus kadencijai, sąrašą, nes gali atsirasti visa eilė kitų pagrindų, kuriems esant Etikos komiteto nario įgaliojimai taip pat nutrūktų: jis mirtų, būtų pripažintas neveiksniu, atimta teisė verstis psichologo praktika, panaikinta registracija, nuteistas laisvės atėmimo bausme ir kt. Tačiau svarstytina, ar neturėtų būti aiškiai nurodomi visi įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus kadencijai pagrindai, susiję su jo, kaip psichologo praktinę veiklą vykdančio psichologo, statuso pasikeitimu. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.65 Teisės departamentas, 2021-09-139
darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, apmokėjimas turi būti nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiais tesiės aktais, reikėtų pačiame projekte aptarti Etikos komiteto narių už darbą posėdžiuose apmokėjimo principus.
Svarstytina, ar, atsižvelgiant į Etikos komiteto statusą bei vykdomas funkcijas, jo narių darbas neturėtų būti apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatyta tvarka, taikoma įstatymų pagrindais sudarytų komisijų pirmininkams ir nariams. Tuo tarpu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (švietimo, mokslo ir sporto ministras), atsižvelgdama į komiteto veiklos pobūdį, galėtų nustato konkretų Etikos komiteto narių atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.21. 1.66
departamentas, 2021-09-1396
laikotarpiui paskirtas asmuo laikomas išbuvusiu visą kadenciją ir gali būti paskirtas tik dar vienai papildomai kadencijai iš eilės, ar - likusi kadencijos dalis nelaikoma pilna kadencija ir asmuo gali būti skiriamas dar dviem kadencijoms iš eilės. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.67
departamentas, 2021-09-1397
atliekant Etikos komiteto nario pareigas Etikos komiteto nariui mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto asignavimų, tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, Etikos komiteto nariai nėra darbuotojai, valstybės tarnautojai ar valstybės pareigūnai, kuriems gali būti mokamas atlyginimas darbo ar juos atitinkančių santykių pagrindu. Antra, reikėtų aiškiai nurodyti, iš kokiam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui skirtų asignavimų, jiems yra mokama.
Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad Etikos komiteto nariams atlygis už darbą mokamas iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų asignavimų. Atitinkamai paskutinis šios dalies sakinys brauktinas. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.23 1.68
departamentas, 2021-09-1398
68Projekto 9 straipsnio 8 dalies nuostatos tikslintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, svarstytina, ar tikslinga konkretų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
struktūrinį padalinį vadinti Etikos komiteto biuru, nes tas pats ministerijos padalinys gali atlikti ir ne vieną kitą funkciją, visiškai nesusijusią su Etikos komiteto aptarnavimu. Antra, ministerijos struktūrinis padalinys išlaikomas ne iš valstybės biudžeto asignavimų apskritai, o būtent iš šiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų (nes viena iš biudžeto asignavimų paskirties ir yra biudžeto asignavimo valdytojo vadovaujamos institucijos išlaikymas). Trečia, ministerijos struktūrinis padalinys, t. y. jo vadovas ir darbuotojai, atskaitingi ir pavaldūs ministerijos vadovybei, o ne Etikos komitetui, kuris netgi neturėtų subjektiškumo vidaus administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome tiesiog nurodyti, kad Etikos komitetą techniškai aptarnauja bei sąlygas jam veikti užtikrina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.21. 1.69
Projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punktą siūlome dėstyti kaip tiesiog 9 dalį, nustatančią, kad Etikos komitetas gautus pareiškėjų (manome, kad pareiškėjai gali būti visi Lietuvos gyventojai, kuriems Lietuvos Respublikoje buvo suteiktos psichologo paslaugos) skundus dėl galimo Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimo nagrinėja, tyrimus atlieka bei sprendimus priima vadovaudamasis savo patvirtintu Skundų dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo reglamentu. Tuo tarpu šios dalies
būti priimti (pavyzdžiui, ar galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti priimti ir nagrinėti gautą skundą ir kokiais atvejais), kokios sankcijos šių sprendimų pagrindu gali būti taikomos prasižengusiam psichologui, taip pat šias sankcijas taikantys subjektai, t. y. reikėtų nurodyti šių sprendimų santykį su galimais įpareigojimais registro tvarkytojui, t. y. nurodyti, ar tokių sprendimų pagrindu gali būti stabdoma ar panaikinama registracija, ar registre nurodoma informacija apie priimtą sprendimą, ar taikomos kokios kitos sankcijos. Taip pat derėtų aiškiai apibrėžti tai, kokios aplinkybės laikomos sunkinančiomis ir lengvinančiomis, kaip tai, pavyzdžiui, apibrėžiama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir daugelyje kitų įstatymų. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.24. 1.70
departamentas, 2021-09-13992
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „Psichologas turi teisę per 30 dienų nuo Etikos komiteto sprendimo priėmimo dienos apskųsti Etikos komiteto sprendimą teismui.
Tokiu atveju Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Etikos komisijos sprendimo turinio suinteresuotumą turi ne tik psichologas, tačiau ir skundą pateikęs asmuo, todėl manytina, kad teikiamas reguliavimas pažeidžia asmenų, pateikusių skundą teises, nes nenumato galimybės tokiems asmenims pateikti skundą teismui dėl Etikos komiteto sprendimo. Taip pat svarstytina, ar antrasis iš pacituotų sakinių, nustatantis, kad Etikos komisijos sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos neturėtų būti koreguojamas, nes teismas gali ne tik atmesti skundą, tačiau jį ir patenkinti, tokiu atveju Etikos komisijos sprendimas negalės įsigalioti iš viso. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.71 Teisės departamentas,
10
nuostatai bus tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, kurie skelbiami Teisėkūros įstatymo nustatyta tvarka, svarstytinas šių dokumentų skelbimo ir interneto svetainėje, numatytas projekto 9 straipsnio 10 dalyje, tikslingumas. Be to, šioje dalyje brauktina per daug neapibrėžto turinio formuluotė „ir kiti teisės aktais numatyti dokumentai“, nes nėra aišku nei kokiuose teisės aktuose numatyti, nei kokio pobūdžio dokumentai turėtų būti skelbiami interneto svetainėje. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.25. 1.72
departamentas, 2021-09-13910 72.
Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komitetas nebus juridinis asmuo, o jo subjektiškumas bus labai ribotas ir labai konkrečioje srityje, abejotina jo galimybė būti Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoju, t. y. turėti ir tvarkyti savo interneto svetainę. Manytina, kad visa informacija, susijusi su šio komiteto veikla, bus skelbiama ją aptarnaujančios institucijos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 10 dalies nuostata dėl informacijos skelbimo būtent Etikos komiteto interneto svetainėje, tikslintina. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.25. 1.73
departamentas, 2021-09-13910
sprendimuose, priimtuose dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų, gali būti minimi skundą pateikusių asmenų duomenys ir su šiais asmenimis sietina „jautri“ informacija. Todėl svarstytina, ar įstatyme nustatant imperatyvų įpareigojimą skelbti tokius sprendimus viešai, neturėtų kartu būti nustatytas tokių sprendimų nuasmeninimo reikalavimas, siekiant užtikrinti asmenų teises. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.25. 1.74 Teisės departamentas,
1
psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, svarstytina jos santykiu su Mokslo ir studijų įstatymu, nustatančiu, kad aukštojo mokslo kvalifikacijas teikia aukštosios mokyklos asmenims, baigusiems aukštojo mokslo studijas.
Atsižvelgiant į tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai nurodant, koks yra „papildomos kvalifikacijos“ turinys, koks jos santykis su psichologo kvalifikacija, kuri įgyjama baigus aukštojo mokslo studijas, bei kokie pagrindiniai jos įgijimo principai (ar tai susiję su kažkokiu formaliu išsilavinimu, ar darbo patirtimi, ar konkrečių kursų baigimu, ar žinių įvertinimu, ar kt.). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.75
departamentas, 2021-09-13101
glaustumo, projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūlome nenurodinėti visų kvalifikacijos tobulinimo tikslų ir atvejų, o tiesiog nurodyti, kad psichologo kvalifikacijos tobulinimo bei jų papildomos kvalifikacijos įgijimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atitinkamai šioje tvarkoje ir būtų išdėstyti visi kvalifikacijos tobulinimo pagrindai, sąlygos bei reikalavimai. Be to, atsižvelgiant į įstatymų leidybos praktiką, šioje dalyje reikėtų nurodyti, kad tvarką ar reikalavimus nustato ne Vyriausybės įgaliota ministerija, o Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. valstybės institucija plačiąja prasme). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.76
departamentas, 2021-09-13102 76.
Projekto 10 straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į šiuos aspektus:
sakinį siūlome tikslinti, nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne bet kokių psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o būtent psichologų, siekiančių dirbti ar dirbančių būtent viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto;
reikėtų atsisakyti perteklinės ir jokio teisinio krūvio neturinčios nuostatos, nustatančios, kad kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas ir kitomis teisėtomis lėšomis, nes bet kokiu atveju kvalifikacijos tobulinimas turės būti kažkaip finansuojamas, o jeigu įstatymas nenustato konkrečios finansavimo tvarkos ar šaltinių, apie „kitus teisėtus šaltinius“ užsiminti nereikia;
sakinyje nėra aiški nuostata, kad suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), kvalifikacijos tobulinimas ar papildomos kvalifikacijos įgijimas, gali būti finansuojamas iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų. Pažymėtina, kad suderinus su darbdaviu, kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas būtent darbdavio, su kuriuo tai derinta, ar bent dalinai darbdavio lėšomis. Jeigu kvalifikacijos tobulinimas būtų finansuojamas paties psichologo ar kokiomis kitomis lėšomis, tokio finansavimo su darbdaviu derinti apskritai nereikia, nes tokie santykių reguliavimas visiškai nepriklausytų darbdavio kompetencijai. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.26. 1.77 Teisės departamentas, 2021-09-13 11,12 77.
Vertinant projekto 11 ir 12 straipsnių nuostatas, susijusias su kitų valstybių piliečių galimybe teikti psichologines paslaugas Lietuvoje, pastebėtina, jog:
registre derintina su projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad registracija registre yra neterminuota;
Lietuvoje. Toks reguliavimas neatitinka 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkto, o kartu ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kuriuos, kitose valstybėse įsisteigę paslaugų teikėjai turi būti atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos, o tuo atveju, jei numatoma laikinoji registracija, paslaugas turi būti leidžiama teikti ne nuo registracijos momento, o nuo dokumentų pateikimo registracijai;
Respublikos“ neberašomi;
Respublikoje, turi būti įregistruoti Psichologų registre“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Pateiktos Vyriausybės pastabos Nr. 1.27 ir Nr. 28. 1.78 Teisės departamentas, 2021-09-1313
pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, nes jame reglamentuojama ne psichologų praktinės veiklos priežiūra kaip tokia apskritai, o tiesiog tam tikrų skundų nagrinėjimo ypatumai.
Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.79
departamentas, 2021-09-13131
79Projekto 13 straipsnio 1 dalis,
numatanti, kad Etikos komitetas nagrinėja skundus dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso reikalavimų laikymosi, brauktina kaip perteklinė, nes analogiška nuostata jau nustatyta projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punkte. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė siūlo patikslinti formuluotę (pastaba Nr. 1.29). 1.80
departamentas, 2021-09-13132
dalis yra ydinga dėl kelių priežasčių:
„juridinių asmenų psichologo praktinė veikla“ turinys, nes jokie juridiniai
asmenys psichologo praktine veikla paprasčiausiai užsiimti negali. Pažymime, kad psichologo praktinė veikla yra psichologo, t. y. fizinio asmens, įgijusio psichologo kvalifikaciją, vykdoma profesinė veikla;
atveju, kai psichologas dirba ne individualiai, o pagal darbo sutartį (tą suponuoja sisteminė šios dalies nuostatų analizė ir loginis samprotavimas), skundai dėl jo paslaugų kokybės turėtų būti teikiami ne nešališkai ir kompetentingai institucijai, o būtent psichologo darbdaviui.
Pabrėžtina, kad toks reguliavimas ne tik neužtikrintų objektyvaus ir kvalifikuoto skundo nagrinėjimo proceso, tačiau ribotų ir psichologo paslaugų gavėjo teisių apsaugą;
sprendimai gali būti priimami išnagrinėjus skundus dėl netinkamos psichologo paslaugų kokybės ir kokios sankcijos gali būti taikomos (jeigu jos apskritai taikomos) psichologams už netinkamos kokybės paslaugų teikimą;
netinkamos kokybės teikimo santykis su šio straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad psichologo paslaugų gavėjai dėl psichologo veiksmais ir (arba) neveikimu užsiimant psichologo praktine veikla sukeltos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip sakant, nėra aišku, ar skundai dėl netinkamos kokybės teikiami, kai nesukelta žala, ar skundų teikimas yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija ar, vis dėlto, skundo dėl netinkamos paslaugų kokybės pateikimas niekaip neįtakoja ir neapriboja psichologo paslaugų gavėjo teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą;
Vartotojų teisių apsaugos įstatyme.
Apskritai vertinant šią dalį, pažymime, kad psichologo paslaugų gavėjas, kaip ir bet kuris vartotojas, savo kaip vartotojo teises gali ginti aukščiau nurodytame įstatyme nustatyta tvarka, kuri, beje, numato, kad paslaugų teikėjas, manantis, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Projekto
Nr. 1.30). 1.81 Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ar jos įgaliotos valstybinės institucijos“ įrašytini žodžiai „ir jos įgaliotos valstybės institucijos“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2.1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (toliau - Europos Sąjungos teisės grupė),
2 Įvertinę Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIVP-762 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1.
ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje, 2 dalyje nustatoma, kad nurodyti asmenys turi teisę laikinai teikti psichologines paslaugas Lietuvoje užsiregistravę Psichologų registre. Tačiau pagal Projekto 5 straipsnio 3 ir 4 dalis įregistravimas registre patvirtinamas išduodant pažymėjimą, kuris išduodamas per 15 dienų. Pažymėtina, kad iš šių nuostatų nėra aiškus teisės teikti laikinai ir kartais psichologo paslaugas Lietuvoje pradžios momentas. Iš siūlomo teisinio reguliavimo gali atrodyti, kad ES valstybės narės pilietis įgis teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje tik praėjus 15 dienų terminui, t. y. gavus registracijos pažymėjimą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo su visais pakeitimais (toliau – Direktyva) 6 straipsnio a punktą (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktas) priimančiosioms valstybėms narėms nustatyta pareiga kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos. Tačiau valstybės narės gali numatyti automatinę laikinąją registraciją, jei tokia registracija niekaip neuždelsia ir neapsunkina paslaugų teikimo bei nesudaro papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Atsižvelgiant į tai, teisės teikti laikinai ir kartais psichologo paslaugas Lietuvoje pradžia neturėtų būti siejama su registracijos pažymėjimo išdavimo data, t. y. tokias paslaugas turėtų būti leidžiama teikti tik pateiktus dokumentus Psichologų registrui. Atitinkamai siūlytina tikslinti Projekto 11 straipsnio 2 dalį aiškiai nustatant laikino paslaugų teikimo pradžios momentą. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė siūlo koreguoti projektą, išbraukiant 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis (pastaba Nr. 1.27).
1.27). 2.2 Europos Sąjungos teisės grupė,
3
paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais, privalo Psichologų registro duomenų tvarkytojui pateikti dokumentus, vadovaudamasis šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teikiant Psichologų registro tvarkytojui užsienio valstybėse išduotus dokumentus, pateikiamas ir jų vertimas į lietuvių kalbą, patvirtintas jį atlikusio vertėjo parašu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Direktyvos vartotojo vadovu[¹] gali būti reikalaujama tik svarbių dokumentų vertimų, pvz., dokumentų, kuriais patvirtinama profesinė kvalifikacija, pažymų apie profesinės patirties trukmę ir veiklos pobūdį, tačiau negali būti reikalaujama standartinių dokumentų, pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelių, pasų ir kt., patvirtintų vertimų, kaip numatyta Projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Vyriausybė siūlo koreguoti projektą, išbraukiant 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis (pastaba Nr. 1.27). 2.3
į Projekto 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą asmenų, kuriems taikomas šis straipsnis, ratą, Projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoje formuluotės „valstybės narės pilietis“ vartoti formuluotę „asmuo“, analogiškai kaip vartojama ir Projekto 11 straipsnio 2-4 dalyse. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2.4 Europos Sąjungos teisės grupė,
taikomi šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatyti reikalavimai, taigi ir reikalavimas dėl dokumentų pateikimo.
Projekto 11 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė dokumentus teikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai taip pat turėtų būti taikoma ir Projekto 12 straipsnio atveju, kaip tai nustatyta Direktyvos 57a straipsnyje (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnis). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2.4 Europos Sąjungos teisės grupė,
dėmesys, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (toliau – Direktyva (ES) 2018/958) nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t.y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1218 „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Vadovaujantis Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9-11 punktais, norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną Nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte. Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2.5
į Projekto 5 straipsnio 6 dalį bei 9 straipsnio 10 dalį, siekiant užtikrinti Projekto nuostatų atitiktį 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nuostatoms, vadovaujantis Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlytina Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti. Gauta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomonė. 2.6 Europos Sąjungos teisės grupė,
2
pažymime, kad kelia rimtų abejonių Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūlomas Teisingumo ministerijos dalyvavimas Lietuvos psichologų etikos komiteto (toliau – Etikos komitetas) veikloje. Projekte nenumatomas Teisingumo ministerijos dalyvavimas formuojant psichologo praktinės veiklos politiką, o aiškinamajame rašte lieka nepagrįsta Etikos komiteto institucinė sudėtis ir neatskleisti Teisingumo ministerijos atstovo įtraukimo motyvai. Etikos komitetas vertins etinio, o ne teisinio pobūdžio klausimus, be to, Projekto 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatomi privalomi reikalavimai Etikos komiteto nariams, kurie iš esmės susiję tiek su psichologo kvalifikacijos, tiek su praktinės psichologo veiklos patirties turėjimu, tuo tarpu Teisingumo ministerijoje, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas jos veiklos sritis ir priskirtą kompetenciją, apskritai nebūtų atstovų, atitinkančių nurodytus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, manytume, kad Etikos komiteto veikloje turėtų dalyvauti valstybės politiką šioje srityje formuojančios institucijos, galinčios pasiūlyti atitinkamus reikalavimus atitinkančius atstovus. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Advokatas dr. Paulius Vinkleris, 2021-09-29 Nr. g-2021-9830 2,85 Ši laišką teikiu kaip privatus asmuo. Išanalizavus Psichologų praktinės veiklos įstatymo nuostatas, pritariu Lietuvos Respublikos teisės departamento išvadoms, bei papildomai yra nustatyta kitų trūkumų ir siūloma ištaisyti šiuos neatitikimus laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo aiškumo ir sistemiškumo principų :
įstatymas, kaip administracinis norminis teisės aktas taikomas visiems psichologams (išlygų projekte nenumatyta). Tačiau pastabėtina, kad Įstatymo 2 str. 5 d. normos dalis ,, psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“ yra per siauras reglamentavimas neatitinka /neapima Medicinos psichologo normos apimties: ,, 3.6. Psichologinis įvertinimas – vadovaujantis įvairių šaltinių ir įvairiais psichologinio įvertinimo metodais gauta informacija“ – tai platesnė formuluotė nei Įstatymo 2 str.
yra įstatymo 2 str. 5 d. - turės būti siaurinamos medicinos psichologo normos, kas neatitinka netik praktikos, net ir psichologijos teismo ekspertizių (nes ten pasitelkiami ne tik testai, bet ir pokalbis, kitos projekcinės technikos). Be to Įstatymo 2 str. 5 d. numato ,,psichologinės intervencijos taikymą“, o medicinos psichologo normos 3.4. punktas - Psichologinė intervencija numato - ,,ir psichoterapijos technikos“ taikymą. Siaurinant Įstatymo lygiu poveikio priemones, reikštų, kad psichologinių poveikio priemonių sumažinimą, nuvertės psichologinės pagalbos galimybės. Todėl kyla neaiškumas ir klausimas ar minimas Įstatymas netaikomas medicinos psichologams. yra įstatymo 2 str. 5 d. neįrašius ,, vadovaujantis įvairių šaltinių ir įvairiais psichologinio įvertinimo metodais gauta informacija“ bus paveiktos medicinos bei teismo psichologų darbo įrankiai, parastas tikslumas. Prašome peržiūrėti įstatymo 2 str. 5 d.. 2. Pagal LR korupcijos prevencijos įstatymą bei LR teisėkūros pagrindų įstatymą kartu su psichologų praktinės veiklos įstatymo projektu turi būti paskelbta ir antikorupcinio vertinimo pažyma. Prašome laikytis įstatymų. 3. Siūlome papildyti psichologų praktinės veiklos įstatymo 8 straipsnį norma, kuriuo būtų reikalaujama ,,klientui ar pacientui pranešti psichologinę arba psichoterapinę diagnozę (jei psichologas yra psichoterapeutu). Tai svarbu netik kliento asmens tobulėjimui, bet ir teismo psichologijoje atliekant psichologinį, o vėliau ir teisinį vertinimą. 4.
Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksas apima visą spektrą specializacijų prašome, kad minimą kodeksą tvirtintų ne tik Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, bet ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-03-07 pateikė projekto antikorupcinį vertinimą (žr. išvados 4 dalį). 2. Lietuvos psichologų sąjunga
psichologų sąjunga (LPS), būdama didžiausia Lietuvos psichologus vienijanti asociacija bei didžiausios Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) narė, pritaria šiame įstatymo projekte (3 DG parengtas ir teikiamas galutinis variantas) numatytam psichologų veiklos teisiniam reglamentavimui. Kartu su psichologus rengiančiais Lietuvos universitetais LPS pritaria įstatyminėms iniciatyvoms, kurios įtvirtina EFPA suformuluotus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tokius kaip bakalauro ir magistro studijas apimantis psichologo išsilavinimas, profesinė priežiūra praktinės veiklos pradžioje, psichologo profesinės etikos kodekso laikymasis ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas. Nepaisant to, kad įstatyme yra įtvirtinta tik dalis minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir tai padaryta nepilna apimtimi, LPS požiūriu įstatymo projektas yra sveikintinas kaip kompromisinis skirtingus interesus deklaruojančių psichologų organizacijų sunkaus bendro darbo rezultatas. Įstatymo projekte yra įtvirtinti išsilavinimo, kvalifikacijos tobulinimo bei profesinės psichologo etikos laikymosi reikalavimai, be kurių psichologo praktinė veikla neturėtų būti vykdoma. Tai, kad skirtingos psichologų organizacijos dalyvavo rengiant šį įstatymo projektą ir pasiekė kompromisą, leidžia tikėtis sklandžios šio Įstatymo priėmimo eigos. Tuo pačiu teikiame dar keletą pasiūlymų Įstatymo projektui: 1.
Koreguoti Įstatymo projekto 6 str. apibrėžtas nuostatas dėl registracijos nutraukimo. Siūlome: neleisti psichologui nutraukti registracijos, kai ji yra sustabdyta etikos komiteto sprendimu. Ši korekcija užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui, kad profesinę etiką pažeidęs psichologas negalėtų nutraukti registracijos ir vėl iš naujo pateikti prašymo registracijai. 2. Pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados dėl LR psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto 2021-09-13 Nr. XIVP-762 punktui Nr.33., jog už pirmą šiurkštų profesinės etikos pažeidimą būtų stabdoma psichologo registracija. 3. Siūlome papildyti įstatymo projekto 9 str. 3 punktą ,,Į Etikos komitetą deleguojamas tik nepriekaištingos reputacijos registruotas psichologų registre ir ne trumpiau kaip 3 metus psichologo praktine veikla užsiimantis ar ne mažesnę kaip 3 metų narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirtį turintis asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Asmuo Etikos komiteto nariu gali būti skiriamas ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės”. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Specialiųjų tyrimų tarnyba,
5 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2022 m. vasario 18 d. raštą Nr. S-2022-639, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (registracijos TAIS Nr.
(toliau – Projektas)[1] antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
išvardinti atvejai, kada panaikinama psichologo registracija Psichologų registre[²], be kurios psichologas negali vykdyti praktinės veiklos. Remiantis Projekto 6 straipsnio 6 dalimi, Psichologų registro tvarkytojas sprendimą dėl psichologo registracijos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo registracijos panaikinimo pagrindo atsiradimo dienos. Siūlomas reglamentavimas svarstytinas šiais aspektais:
reglamentavimą, darytina išvada, kad Psichologų registro tvarkytojui, kurį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suteikiama teisė priimti sprendimą panaikinti arba ne psichologo registraciją Psichologų registre. Tačiau siūlomi registracijos panaikinimo pagrindai suponuoja, kad Psichologų registro tvarkytojo funkcijos turėtų apsiriboti tik formalių faktų (pavyzdžiui, psichologo prašymo ar mirties) fiksavimu. 1.1.2. Siūlomu reglamentavimu faktiškai būtų sudarytos sąlygos psichologui, kurio atžvilgiu įsigalėjo teismo sprendimas, draudžiantis užsiimti psichologo praktine veikla (Projekto 6 straipsnio 5 dalies 2 dalis), dar 30 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo vykdyti psichologo praktinę veiklą. Pažymėtina, kad tai nepriimtina ne tik teisingumo įgyvendinimo kontekste, bet ir antikorupciniu pažiūriu, kadangi atsirastų neapibrėžta Psichologų registro tvarkytojo diskrecija vienų psichologų registraciją Psichologų registre naikinti nedelsiant gavus atitinkamą teismo sprendimą, o kitų po 30 dienų.
Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta ir siekdami psichologų veiklos efektyvesnės priežiūros ir kontrolės, bei procedūrų skaidrumo, siūlome:
Specialiųjų tyrimų tarnyba,
7
pasiūlymai:
nustatyta: „7. Duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Psichologas, kreipdamasis dėl duomenų Psichologų registre atnaujinimo, turi pateikti:“. Šis reglamentavimas svarstytinas šiais aspektais: 2.1.1. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar duomenys Psichologų registre atsinaujinami automatiškai, ar tuomet, kai naujus duomenis pateikia psichologas. 2.1.2. Diskutuotina, ar neturėtų būti nustatyta psichologo pareiga duomenis Psichologų registrui pateikti nedelsiant, jiems pasikeitus. 2.1.3.
nustatyta psichologo pareiga, nuolat tobulinti kvalifikaciją, o Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad psichologas Psichologų registrui turi pateikti „dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos tobulinimą (ne mažiau 40 val. per 5 metus) ir (ar) papildomos kvalifikacijos įgijimą“. Manytina, kad tokia Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkto formuluotė mažina teisinio reglamentavimo aiškumą, kadangi nėra aišku, kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendinamas reikalavimas nuolatos tobulinti profesinę kvalifikaciją, pavyzdžiui, ar pakaktų vieną kartą per 5 metus išklausyti 40 valandų trukmės kursą, o gal kvalifikacija turėtų būti tobulinama kasmet po 8 valandas. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo ir galimybių, nevienodai interpretuoti teisės normas, mažinimo, siūlome tobulinti Projekto 5 straipsnio
projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.3 Specialiųjų tyrimų tarnyba,
7
6 straipsnio 7 dalies nuostatomis, asmuo, kurio registracijos galiojimas buvo panaikintas jo prašymu, turi teisę registruotis Psichologų registre iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reglamentavimas iš esmės nenustato saugikių situacijoms, kai psichologas, iki registracijos Psichologų registre sustabdymo ar panaikinimo pagrindų atsiradimo (iki įsiteisės teismo sprendimas ar nuosprendis: (i) dėl psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų,
(ii) dėl laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo, (iii) kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,
(iv) dėl draudimo Psichologų registre registruotam psichologui užsiimti psichologo praktine veikla), paprašo panaikinti jo registraciją ir po šių priežasčių atsiradimo (sprendimo ar nuosprendžio įsigaliojimo) vėl prašo registruoti jį registre.
O nauja registracija įmanoma, nes:
įsiteisėję minėti sprendimai ar nuosprendžiai yra pagrindas panaikinti psichologo registraciją Psichologų registre, tačiau formaliai tie patys sprendimai ir nuosprendžiai nėra pagrindas netenkinti formalius reikalavimus atitinkančio asmens prašymo registruoti jį Psichologų registre;
nenumato mechanizmo, kaip Psichologų registro tvarkytojas, kuris pagal siūlomą reglamentavimą asmenis registruoja Psichologų registre ir išduota tai patvirtinančius pažymėjimus, turėtų/galėtų sužinoti apie registracijos Psichologų registre sustabdymo ar panaikinimo pagrindų egzistavimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą ir nustatyti nesąžiningo elgesio užkardymo priemones. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.4 Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
ir veikia pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus.
Etikos komitetą, tvirtinamą Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys – psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.“ Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kas ir kaip atrenka konkrečius, atstovus į Etikos komitetą teikiančius (-ias), universitetus, psichologų visuomenines organizacijas, profesines sąjungas ir psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančias organizacijas, jeigu jų yra ne vienas (-a) ir daugiau nei šiai interesų grupei skiriama atstovų kvota. Todėl siūlome tikslinti Etikos komiteto formavimo reglamentavimą. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.5 Specialiųjų tyrimų tarnyba,
92
dalies 2 punkto nuostatomis, sankcijos, taikytinos psichologams už Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimus, turėtų būti nustatytos pačiame kodekse. Siekdami teisinio reglamentavimo stabilumo ir galimybių keičiant teisinį reglamentavimą taikyti jį konkretiems atvejams apsunkinimo, siūlome sankcijas už psichologų etikos pažeidimus nustatyti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatyme. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.5 Specialiųjų tyrimų tarnyba,
13
3Kitos pastabos ir pasiūlymai:
3.1.
Vadovaujantis Projekto
registracijos Psichologų registre galiojimas turėtų būti sustabdomas, „paaiškėjus, kad psichologas įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, – kol jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“. Pažymėtina, kad jokie reputacijos reikalavimai psichologui šiame Projekte nenustatomi, todėl svarstytina, ar tokio registracijos Psichologų registre galiojimo sustabdymo pagrindo nustatymas yra pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtas registracijos Psichologų registre galiojimo sustabdymo pagrindas nusikaltimo padarymą nesieja su psichologo profesine veikla, t. y. bet koks sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, pavyzdžiui, muitinės apgaulė ar mokesčių nesumokėjimas, būtų pagrindas stabdyti registraciją Psichologų registre. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.5 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-03-07 Nr. 2022-g-186811
straipsnyje nustatoma valstybių narių piliečių teisė laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Atkreipiame dėmesį, kad projekte neapibrėžiama, ką reiškia psichologo paslaugas teikti laikinai, ir ką reiškia psichologo paslaugas teikti kartais. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.6 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-03-07 Nr. 2022-g-1868 * Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios Projekto nuostatos yra mažinančios psichologų kvalifikacijos įgijimo, psichologų praktinės veiklos, registracijos Psichologų registre, praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2.1 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2022-03-07 Nr.
6 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIVP-762(2) (toliau – Projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
tvarkytojo interneto svetainėje viešai skelbiami šie Psichologų registro duomenys <...>“. Fizinių asmenų asmens duomenų skelbimo viešai reguliavimas teisės aktuose turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio
narės teise kaip teisiniu asmens duomenų tvarkymo pagrindu. Tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas nacionaline teise, teisės akte būtina nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą.[3] Be to, teisinis reguliavimas turi atitikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką dėl teisės į asmens duomenų apsaugą apribojimų[4], pagal kurią tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu, be kita ko: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti Projekto 5 straipsnio 6 dalį, nurodant Psichologų registro duomenų viešo skelbimo Psichologų registro tvarkytojo interneto svetainėje tikslą ir laikotarpį (tikslų terminą ar sąlygą, kuriai įvykus duomenys nebūtų skelbiami), kuris turi būti proporcingas tikslui, kurio siekiama (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies e punktas). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2.2 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2022-03-07 Nr. 2022-g-1867 5,5 6,645
punktu, taikant skaidrumo principą, fiziniams asmenims turėtų būti aišku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi. Nėra aišku, ar Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu siekiama viešai skelbti duomenis apie psichologo įgytos kvalifikacijos tobulinimo ir (ar) papildomos kvalifikacijos įgijimo, psichologo registracijos sustabdymo ar panaikinimo faktą ar ir kitus duomenis, pavyzdžiui, papildomos kvalifikacijos įgijimo datą, pavadinimą ir pan. Siūlytina tikslinti Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktus aiškiai apibrėžiant, kokia apimtimi bus tvarkomi asmens duomenys. Be to, abejotinas psichologui skirtų sankcijų už Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimus viešo skelbimo, aptariamo Projekto 5 straipsnio
ir būtinumas.
Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad psichologo registracijos galiojimas sustabdomas Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką ir vadovaujantis Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 punktu apie psichologo registracijos sustabdymą yra paskelbiama Psichologų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Manytina, kad tokia priemonė yra pati savaime veiksminga ir duomenų apie psichologui skirtas sankcijas už Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimus viešas skelbimas būtų perteklinis.[⁵] Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2.3 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
7
atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Nėra aišku, kurie konkrečiai asmens duomenys Psichologų registre atnaujinami kas 5 metus. Be to, siūlytina pakartotinai įvertinti ar atitinkamus asmens duomenis atnaujinant tik kas 5 metus bus tinkamai įgyvendinta Reglamento 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtinta duomenų valdytojo prievolė tvarkyti tikslius asmens duomenis (pavyzdžiui, duomenys apie psichologo registracijos sustabdymo ar panaikinimo faktą turėtų būti atnaujinti nedelsiant, kai tik tam yra poreikis, pavyzdžiui, atnaujinus sustabdytą psichologo registraciją, bet ne po 5 metų ir pan.). Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2.4 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
10
4Projekto 9 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Etikos komiteto priimti sprendimai skelbiami Etikos
komiteto interneto svetainėje. Iš šios nuostatos nėra aišku, kokia apimtimi siekiama skelbti Etikos komiteto priimtus sprendimus ir, ar būtų skelbiami asmens duomenys.
Pažymėtina, kad sprendžiant, ar tam tikrus asmens duomenis, nurodytus institucijų ar įstaigų dokumentuose, galima skelbti viešai, turi būti įvertintos pasekmės, kurias sukels toks asmens duomenų tvarkymas. Viešai paskelbti asmens duomenys tampa prieinami neapibrėžtam ratui asmenų, t. y. ne tik tiems asmenims, kurie turi teisėtą interesą tokius asmens duomenis gauti. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, kad tam tikrais atvejais viešas asmens duomenų paskelbimas gali sulaikyti asmenį nuo galimybės teisėtai pasinaudoti jam teisės aktais numatytomis teisėmis. Taigi, pirmiausia turi būti įvertinta, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti viešai neskelbiant asmens duomenų. Tuo atveju, jeigu būtų įvertinta, kad skelbiant Etikos komiteto priimtus sprendimus Etikos komiteto interneto svetainėje asmens duomenų viešas skelbimas yra būtinas ir proporcingas, Projekto 9 straipsnis turėtų būti tikslinamas, numatant viešai skelbiamus asmens duomenis baigtiniu sąrašu, nurodant šių duomenų skelbimo tikslą ir laikotarpį. Tuo atveju, jeigu asmens duomenys nebus skelbiami, siūlytina tai nurodyti Projekto 9 straipsnio 10 dalyje, pavyzdžiui, kad Etikos komiteto interneto svetainėje skelbiami nuasmeninti Etikos komiteto priimti sprendimai. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Projekto 9 straipsnio 10 daliai pateikta Vyriausybės pastaba Nr. 1.25. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-04-05 nutarimas Nr. 228 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr.
SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.9 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIVP-762 (toliau
Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
psichologas apibrėžtas kaip asmuo, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla. Tokia nuostata ydinga, nes psichologo kvalifikaciją įgijęs (baigęs projekto 3 straipsnyje nurodytas studijas) asmuo laikytinas psichologu, net jei nesiverčia psichologo praktine veikla, be to, atsižvelgiant į projekto 4 straipsnį, registracija Psichologų registre yra teisės užsiimti psichologo praktine veikla, o ne pripažinimo psichologu sąlyga. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalis tikslintina išbraukiant žodžius „registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Teisės departamentas taip pat siūlo tikslinti šią sąvoką (pastaba Nr. 1.5). 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, susijęs su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu.
Tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas nacionaline teise, teisės akte būtina nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą. Kadangi projekte aptariamos atitinkamos asmens duomenų tvarkymo operacijos, tokios kaip asmens duomenų viešas skelbimas ir kt., siūlytina projekto straipsniuose, kuriuose yra reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, aptarti teisėtus tikslus, kurių siekiant bus atliekami atitinkami asmens duomenų tvarkymo veiksmai. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Projektui pateiktos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabos (žr. išvados 4 dalį). 1.3
administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį licencijų išdavimo funkcijoms atlikti negali būti steigiami nauji valstybės registrai ir informacinės sistemos, jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar jų įgyvendinamuosiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nėra nustatyta kitaip. Kadangi teisę užsiimti psichologo praktine veikla asmuo įgyja tik užsiregistravęs Psichologų registre, registracija prilyginama licencijos išdavimui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį licencija gali būti įrašas Licencijų informacinėje sistemoje, kuriuo įstatymų nustatytais atvejais suteikiama teisė vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą, todėl informacija apie asmenims išduotus psichologo pažymėjimus gali būti suvedama ir formuojamas turinčių teisę užsiimti psichologo praktika sąrašas Licencijų informacinėje sistemoje.
Asmuo įgytų teisę užsiimti psichologo praktine veikla nuo įrašo Licencijų informacinėje sistemoje atsiradimo dienos. Atitinkamai turėtų būti koreguojamos projekto 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatos. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
jurisprudencijoje valstybės kontroliuojamomis profesijomis laikomos tokios profesijos, kai viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas vykdo savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos vykdomos. Taigi, jei psichologų profesija taptų valstybės reguliuojama profesija, įstatymu turi būti nustatytas tinkamas jos priežiūros mechanizmas, kurio projekte nėra numatyta. Projekte numatytas tik skundų dėl psichologų atskirų profesinės veiklos aspektų (profesinės etikos reikalavimų laikymosi) nagrinėjimas.
Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti įvairių sričių psichologų praktinę veiklą, vienos valstybinės institucijos, į kurios reguliuojamą sritį patektų visų sričių psichologų praktinė veikla, nėra, todėl projekte siūlytina nurodyti, kad psichologų pažymėjimų išdavimą, psichologų praktinės veiklos priežiūrą vykdo naujai įsteigta nevyriausybinė psichologus vienijanti organizacija Lietuvos Respublikos psichologų rūmai (toliau – Rūmai), o psichologų pažymėjimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija (-os), bei papildyti projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis Rūmų funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus bei užtikrinančiomis Rūmų įsteigimą iki įstatymo įsigaliojimo. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5
dalyje apibrėžtą psichologo sąvoką, papildomas kvalifikacijos ir kompetencijos paminėjimas apibrėžiant psichologo praktinę veiklą yra perteklinis, todėl siūlytina projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Psichologo praktinė veikla – psichologo profesinė veikla, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6
pažymėjime siūloma įrašyti psichologo veiklas /sritis, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 6 dalį ją išdėstant taip: „6. Psichologo praktinės veiklos sritis
Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti.
Teisės departamentas taip pat siūlo tikslinti formuluotę (pastaba Nr. 1.9). 1.7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 1 straipsnio
tai, kad psichologo kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, turės būti pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, siūlytina koreguoti projekto 3 straipsnį, suderinant jį su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Siūlytina projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Psichologo profesinės kvalifikacijos įgijimas Psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios pakopų psichologijos studijų krypties studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Psichologo profesinė kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Teisės departamentas taip pat siūlo formuluotę (pastaba Nr. 1.12). 1.8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
8Pagal Licencijavimo pagrindų aprašo,
patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas), 18.3 papunktį veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose turi būti įtvirtintos licencijos išdavimo sąlygos, tai yra esminiai reikalavimai ūkio subjektui, siekiančiam užsiimti licencijuojama veikla. Projekto 5 straipsnio
psichologo praktine veikla, bet procedūrinės nuostatos – pateiktinų dokumentų ir duomenų sąrašas, kuris galėtų būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte
punkto ir 6 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, ar asmuo, baigęs universitetines psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas, galėtų prašyti leisti užsiimti psichologo praktika bet kurioje srityje, ar taikytini papildomi reikalavimai dėl konkrečios kvalifikacijos ar darbo patirties norint užsiimti psichologo praktika tam tikroje srityje, todėl siūlytina papildyti projektą nuostatomis, aiškiai apibrėžiančiomis reikalavimus asmenims, norintiems užsiimti psichologo praktika konkrečiose srityse. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.10 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4 10.
Pagal Licencijavimo pagrindų aprašo 18.6 papunktį licencijavimą reguliuojančiame įstatyme turi būti nustatytos išimtys, jeigu jos taikomos, kai licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu (šios išimtys turi būti pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus). Dėl šios priežasties siūlytina projekte nustatyti, kad pareiškėjas įgyja teisę užsiimti psichologo praktika, jei per projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą psichologo pažymėjimas neišduodamas arba nepateikiamas motyvuotas atsisakymas išduoti pažymėjimą. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.11 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
apskaitos taisykles, projekto 5 straipsnio 3 dalyje įrašytas reikalavimas pažymėjime nurodyti registracijos numerį yra perteklinis, taip pat perteklinis yra ir antrasis šio straipsnio 3 dalies sakinys, nes projekto 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kada išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas. Dėl to siūlytina patikslinti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Teisė užsiimti psichologo praktine veikla suteikiama asmeniui išduodant psichologo pažymėjimą ir įrašant į Psichologų sąrašą Licencijų informacinėje sistemoje.“ Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.12 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6
punkte nustatytas duomenų kiekio mažinimo principas, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendime byloje Nr.
C‑439/19 (110 paragrafas) nurodė, kad „būtinumo reikalavimas nėra įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas gali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines laisves ir teises, ypač teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, garantuojamas Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, o nukrypti nuo tokių duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina“. Atsižvelgiant į tai bei į projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad psichologo registracijos galiojimas sustabdomas Lietuvos psichologų etikos komitetui (toliau – Komitetas) antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo profesinę etiką, projekto
Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimus viešinimas nėra būtinas ir proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus gauti kokybiškas ir etiškas psichologų paslaugas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei dermės su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse vartojamomis sąvokomis, taip pat siekiant aiškiai nurodyti, kokia informacija ir duomenys turi būti viešai skelbiami Licencijų informacinėje sistemoje, siūlytina projekto 5 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Licencijų informacinės sistemos interneto svetainėje www.licencijavimas.lt viešai skelbiami šie duomenys:
1) į Psichologų sąrašą įrašyto psichologo vardas ir pavardė;
2) asmens įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija, aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo data;
3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančius dokumentus, darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomų kompetencijų įgijimą, nurodant išdavimo datą, įstaigos, išdavusios dokumentą, pavadinimą bei dokumento pavadinimą).“ Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.13 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6
dalies e punkte įtvirtintu duomenų saugojimo trukmės apribojimo principu, projekto 5 straipsnis papildytinas jo 6 dalyje nurodytų asmens duomenų viešinimo terminu, kuris turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.14 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
72
formuluotę taip: „jeigu pasikeitė šio straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 dalies
pasikeitimus įrodantys dokumentai.“ Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.15 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
12 15.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas savo sprendimu gali panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymą, siūlytina projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti nurodant, kad psichologo pažymėjimo galiojimas stabdomas, kol išnyksta teismo sprendimu nustatytas psichologo pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindas, aiškiai įvardijant, kad nušalinama tik nuo su psichologo praktine veikla susijusių pareigų, bei šį punktą formuluoti taip: „2) įsigaliojus teismo sprendimui dėl psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų, kurias eidamas psichologas užsiima psichologo praktine veikla, ar laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo, psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų, kurias eidamas psichologas užsiima psichologo praktine veikla, ar laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo laikotarpiu;“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.16 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
papunktį licencijavimą reglamentuojančiame įstatyme turėtų būti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai yra neesminiai ar nekeliantys rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkama nuostata papildyti projekto 6 straipsnį. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.17
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatyme už šiurkščius pacientų teisių pažeidimus, analogiškus projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytiems psichologo profesinės etikos pažeidimams, numatytas asmens sveikatos priežiūros (įskaitant medicinos psichologo) praktikos licencijos galiojimo panaikinimas, taip pat numatyta, kad tokiu atveju dėl naujos licencijos išdavimo galima kreiptis tik praėjus šešiems mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto turėtų būti atsisakyta, projekto 6 straipsnio 5 dalis papildytina psichologo pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindu „5) Lietuvos psichologų etikos komitetui nustačius, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo profesinę etiką: šiurkščiai elgėsi ir (ar) žemino psichologo paslaugų gavėjo orumą; pasinaudojo pareigomis, norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų; seksualiai priekabiavo prie psichologo paslaugų gavėjo; sukčiavo ar atliko vagystę iš psichologo paslaugų gavėjo; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų teikė psichologo paslaugų gavėjui paslaugas; atliko kitą veiką, kuria buvo šiurkščiai pažeistos psichologo paslaugų gavėjo teisės“. Taip pat projekto 6 straipsnio 7 dalis papildytina nuostata, kad
„Asmuo, kurio psichologo pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas šio
straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu, kreiptis dėl psichologo pažymėjimo išdavimo gali praėjus šešiems mėnesiams nuo psichologo pažymėjimo galiojimo panaikinimo dienos“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.18 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
54
straipsnio 5 dalies 4 punktą, nurodant, kas turi pateikti informaciją Licencijų informacinės sistemos tvarkytojui apie psichologo mirtį.
Taip pat projekto 6 straipsnyje reikėtų nurodyti pasekmes, kurios numatomos psichologui, jei jis neinformuoja Komiteto (atsižvelgiant į šio nutarimo 4 punkte pateiktą pasiūlymą – psichologų praktinės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos) apie projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose arba 5 dalies 2 punkte nurodytą teismo sprendimą. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.19 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
13
įstatymu, nustatančiu, kad aukštojo mokslo studijas baigęs asmuo įgyja aukštojo mokslo kvalifikaciją – kvalifikacinį laipsnį, mokslo daktaro laipsnį, meno daktaro laipsnį, taip pat kvalifikaciją, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti, ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, bei dermės su Švietimo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse vartojamomis sąvokomis, siūlytina projekte koreguoti formuluotes: projekto 7 straipsnio 3 punkte – vietoje „papildoma specializacija“ vartoti „papildomos kompetencijos“, vietoje „kvalifikacija“ vartoti „kompetencijos“, 5 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose bei 7 dalies 1 ir 3 punktuose, 10 straipsnio pavadinime bei 1 dalyje – vietoje „papildoma kvalifikacija“ ar „kvalifikacijos tobulinimas“ vartoti „papildomos kompetencijos“ ar „kompetencijų tobulinimas“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.20 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
11
Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad esminės psichologo veiklos sąlygos turi būti apibrėžtos įstatyminiu lygmeniu, siūlytina tikslinti projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatant, kad psichologas, užsiimantis psichologo praktine veikla, privalo laikytis šiame įstatyme nustatytų psichologo praktinės veiklos sąlygų. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Teisės departamentas taip pat siūlo tikslinti formuluotę (pastaba Nr. 1.50). 1.21
apibrėžiami atitinkamos profesijos specialistų bendrai tos profesijos atstovams pripažįstant būtinus etikos reikalavimus ir jų laikymosi svarbą savo profesijoje. Profesinės etikos laikymasis yra būtina psichologo profesinės veiklos sąlyga, todėl svarbu, kad šios profesijos atstovai kaip įmanoma labiau įsitrauktų į visas veiklas, užtikrinančias psichologų reputaciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projekto 9 straipsnio 1,
numatytas Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso, Komiteto formavimo, jo nuostatų tvirtinimo, techninio aptarnavimo funkcijas pavedant siūlomiems įsteigti Rūmams ir atitinkamai atsisakant nuostatos dėl Komiteto biuro išlaikymo iš valstybės biudžeto asignavimų. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-04-05 9,9 2,3 22.
Projekto 9 straipsnio 2 dalis numato Komiteto sudėtį, į kurią įtraukiami ir valstybės institucijų (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) atstovai, atsižvelgiant į šio nutarimo 21 punkto siūlymą, kuriuo siūloma Komiteto formavimo funkcijas pavesti Rūmams, siūlytina apsvarstyti tikslingumą į Komiteto sudėtį įtraukti valstybės institucijų atstovus. Nusprendus, kad valstybės institucijų atstovus yra tikslinga įtraukti į komiteto sudėtį, bei atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija psichologinės pagalbos teikimo nereglamentuoja, nekoordinuoja ir neorganizuoja, siūlytina Teisingumo ministerijos atstovą išbraukti iš privalomų į Komiteto sudėtį įtraukiamų atstovų. Įvertinus tai, kad psichologų profesinės etikos klausimai ir problemos dažnai yra susijusios su psichologo paslaugos gavėjo patirtimi ir galimais jo teisių pažeidimais gaunant psichologo paslaugas, siūlytina į Komiteto sudėtį įtraukti ne vieną, o du psichologų paslaugų gavėjų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį psichologas yra asmuo, Psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla. Pagal projekto 9 straipsnio 3 dalį „į Etikos komitetą deleguojamas tik nepriekaištingos reputacijos, ne trumpiau kaip 3 metus psichologo praktine veikla užsiimantis ar ne mažesnę kaip 3 metų narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirtį turintis asmuo“.
Atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiklos sritis ir specifiką, tikėtina, kad dauguma šiose ministerijose dirbančių darbuotojų bei valstybės tarnautojų nėra psichologai (kaip tai apibrėžta projekto 2 straipsnio 2 dalyje), taip pat neturės nei psichologo praktinės veiklos, nei narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirties. Atsižvelgiant į tai, bei nusprendus, kad į Komiteto sudėtį būtina įtraukti ir valstybės institucijų atstovus, siūlytina koreguoti projekto 9 straipsnio 3 dalį valstybės institucijų skiriamiems atstovams numatant kitokios darbo patirties reikalavimą, pavyzdžiui: „atstovai, kurių darbo funkcijos susijusios su psichologinės pagalbos teikimo atitinkamoje srityje reglamentavimu, koordinavimu, organizavimu“. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.23 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
7
punktų siūlymus, siūlytina atsisakyti Projekto 9 straipsnio 7 dalies. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.24 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
91
kita ko, ar galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti priimti ir nagrinėti gautą skundą ir kokiais atvejais), kokios sankcijos šių sprendimų pagrindu gali būti taikomos pažeidimą padariusiam psichologui, taip pat šias sankcijas taikantys subjektai, t. y. reikėtų nurodyti, ar tokių sprendimų pagrindu gali būti stabdomas ar panaikinamas teisės užsiimti psichologo praktika galiojimas, ar taikomos kokios kitos sankcijos.
Taip pat derėtų aiškiai apibrėžti tai, kokios aplinkybės laikomos sunkinančiomis ir lengvinančiomis. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlytina aiškiai nurodyti tokių Komiteto sprendimų apskundimo tvarką – ar jie skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ar bendrosios kompetencijos teismui – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nustatyti, kad Komiteto sprendimus turi teisę skųsti ne tik psichologai, bet ir skundus padavę asmenys, taip pat nustatyti Komiteto sprendimo įsigaliojimo tvarką, jei jis per nustatytą terminą nėra skundžiamas, Komiteto sprendimų pateikimo pareiškėjams, psichologui ir kitiems suinteresuotiems subjektams tvarką ir terminus. Taip pat siūlytina įstatyme nurodyti maksimalų terminą, per kurį pareiškėjų skundai turi būti išnagrinėti Komitete, kartu nurodant, kokį laikotarpį galėtų trukti papildomi tyrimai ir ar šių papildomų tyrimų laikotarpis įskaitomas į sprendimo priėmimo trukmę. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.25 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
10
25Projekto 9 straipsnio 10 dalis nustato,
kad Komiteto priimti sprendimai ir kiti teisės aktais numatyti dokumentai skelbiami Komiteto interneto svetainėje.
Vertinant tai, kad Komiteto sprendimuose ar kituose dokumentuose gali būti nurodyti psichologų, skundą pateikusių asmenų ir kitų asmenų asmens duomenys, įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis, bei atsižvelgiant į Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, siūlytina projekto 9 straipsnio 10 dalyje nurodyti, kad Rūmų interneto svetainėje šie dokumentai skelbiami tik nuasmeninti. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.26 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
26Projekto 10 straipsnio 1 dalies,
numatančios, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato papildomų kompetencijų įgijimo ar turimų kompetencijų tobulinimo finansavimo tvarką, nuostata suponuoja, kad visų psichologų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, kompetencijų tobulinimo tikslo ar papildomų kompetencijų įgijimo poreikio ir įgijimo sąlygų, kompetencijų tobulinimas bus apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau projekto 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta siauresnė psichologų kompetencijų tobulinimo finansavimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų apimtis, t. y. kad siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, užtikrinamas psichologų kompetencijų tobulinimo ne mažiau kaip 40 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų, o kitais atvejais psichologų kompetencijos tobulinimas, papildomos kompetencijos įgijimas ar kompetencijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, gali būti finansuojamas suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.
Pažymėtina, kad jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kompetencija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas. Dėl šios priežasties psichologų kompetencijos tobulinimo visiškas finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų pažeistų lygiateisiškumo principą ir toks valstybės biudžeto lėšų naudojimas nebūtų pagrįstas ir racionalus. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne visų psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o psichologų, dirbančių viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 10 straipsnio 2 daliai tikslinti pateikta Teisės departamento pastaba Nr. 1.76. 1.27
Projekto 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatoma, kad „valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę verstis psichologo praktine veikla, turi teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka.“ Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje yra nustatoma, kad 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę teikti paslaugas laikinai ir kartais tik užsiregistravę Psichologų registre. Tokia nuostata prieštarauja laisvo paslaugų teikimo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnyje. Be to, projekto 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma prievolė 1 dalyje nurodytiems asmenims pateikti dokumentus Psichologų registro duomenų tvarkytojui. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kitos valstybės narės pilietis, šiuo atveju psichologas, siekiantis teikti paslaugas laikinai ir kartais, turi pateikti kompetentingos institucijos nustatytus dokumentus, vadovaudamasis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytu baigtiniu dokumentų sąrašu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projektą išbraukiant 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.28 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
nenurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečius Psichologų registre registruoja Psichologų registro duomenų tvarkytojas, siūlytina išbraukti projekto 12 straipsnio 2 dalį. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.29 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 29.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato psichologo pareigą laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso, tikslintina projekto 13 straipsnio 1 dalis ją išdėstant taip: „Etikos komitetas nagrinėja skundus dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso nuostatų pažeidimų.“ Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Teisės departamentas siūlo atsisakyti 13 straipsnio 1 dalies, kaip perteklinės (pastaba Nr. 1.79). 1.30 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
numatoma, kad „psichologo paslaugų gavėjų skundai dėl juridinių asmenų psichologo praktinės veiklos, susiję su galimai jiems suteiktų psichologo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimais, nagrinėjami juridinių asmenų patvirtinta tvarka“, formuluotė dėl juridinių asmenų psichologo praktinės veiklos vykdymo nėra aiški, nes juridiniai asmenys psichologo praktinės veiklos nevykdo. Siūlytina projekto 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„Psichologo paslaugų gavėjų skundai dėl psichologo, einančio jo įgytą
kvalifikaciją atitinkančias pareigas viešojo ar privataus sektoriaus įstaigoje (organizacijoje), praktinės veiklos, susiję su galimai jiems suteiktų psichologo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimais, nagrinėjami įstaigos (organizacijos) vadovo nustatyta tvarka.“ Skundai dėl psichologo paslaugų kokybės pagal savo esmę negali būti atskiriami nuo skundų dėl psichologų profesinės etikos reikalavimų laikymosi, nes psichologo paslaugų kokybė būtų netinkama būtent dėl psichologų profesinės etikos reikalavimų nesilaikymo, todėl nagrinėjant skundus dėl psichologo paslaugų kokybės reikėtų vertinti psichologų profesinės etikos reikalavimų laikymąsi (tai daryti pagal projektą numatoma pavesti Komitetui (projekto 9 ir 13 straipsniai), tam reikia turėti psichologijos srities žinių.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina iš projekto 13 straipsnio 2 dalies išbraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kaip instituciją, nagrinėjančią skundus dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės. Atsižvelgiant į šio nutarimo 4 punkte pateiktą pasiūlymą, projekto 13 straipsnyje nustatytina, kad skundų nagrinėjimą dėl psichologo, einančio jo įgytą kvalifikaciją atitinkančias pareigas viešojo ar privataus sektoriaus įstaigoje (organizacijoje), suteiktų psichologo paslaugų kokybės, jei asmuo nepatenkintas įstaigos (organizacijos) priimtu sprendimu išnagrinėjus jo skundą, bei dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės nagrinėja Rūmai. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.31 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 31.
Atsižvelgiant į švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Kvalifikacinių laipsnių sąrangą, siūlytina koreguoti projekto 15 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip: „Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turėjo aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines pirmosios pakopos psichologijos studijas, ir dirbo psichologu, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla, neturėdamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos aukštojo mokslo kvalifikacijos, ne ilgiau kaip 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.32 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo sąlygas, teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimo, įgyvendinimo ir panaikinimo sąlygas, profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir kompetenciją, licencijos išdavimo, galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti dvigubo licencijavimo bei papildomos administracinės naštos medicinos psichologams (t. y. be prievolės gauti licenciją, dar ir užsiregistruoti Psichologų registre (patikslinus projektą pagal šio nutarimo 3 punkte nurodytą pasiūlymą – gauti psichologo registracijos pažymėjimą), projekte turėtų būti įvardyta, jog medicinos psichologams norint užsiimti psichologo praktine veikla netaikomas reikalavimas papildomai gauti psichologo registracijos pažymėjimą, jei jis turi išduotą galiojančią licenciją užsiimti medicinos psichologo praktika, taip pat turėtų būti nurodyta, kad informacija apie medicinos psichologams išduotas licencijas į Psichologų sąrašą Licencijų informacinėje sistemoje pateikiama be psichologo prašymo, ir nustatyta, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymas medicinos psichologams taikomas tiek, kiek jų praktinės veiklos nereglamentuoja Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.33 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad psichologų praktinės veiklos priežiūrą vykdo Rūmai, kurie dar nėra įsteigti, tikslintina projekto 15 straipsnio 1 dalyje numatoma projekto įsigaliojimo data, nukeliant ją į 2025 m. gegužės 1 d. bei atitinkamai tikslinama 15 straipsnio 2 dalis. Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr.
XIVP-762 iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas bei pasiūlymus, juos suderinant su psichologų bendruomenės atstovais. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis Patarėja Asta Kazlauskienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/cc199a70fb4411ebb4af84e751d2e0c9?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=5d310dc1-2fc4-4abb-a391-acefdcaff9de [2] Projekto 6 straipsnio
panaikinama:
1) psichologo prašymu;
2) įsigaliojus priimtam teismo sprendimui dėl draudimo Psichologų registre registruotam psichologui užsiimti psichologo praktine veikla;
3) paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar pateiktuose dokumentuose nurodyti klaidingi ir (ar) tikrovės neatitinkantys duomenys;
4) psichologui mirus.“ [3] Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas valstybės narės teise, Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokiame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį Reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas.
Taip pat Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisės akte būtina nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą. [4] Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo sujungtose bylose C‑92/09 ir C‑93/09 50 paragrafas. [5] Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo byloje Nr. C‑439/19 110 – 114 paragrafai.