Projekto lyginamasis variantas
d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių
pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.
Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:
1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;
2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
3) asmenys, turintys budinčiojo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.
Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:
1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;
2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
3) asmenys, turintys budinčiojo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines plaukiojimo priemones.;
metų, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš juridinių asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus.
Juridiniai asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, privalo užtikrinti, kad asmuo ketinantis išsinuomoti asmeninį laivą išklausytų instruktažą ir pasirašytų dėl saugaus asmeninio laivo valdymo. Plaukiojimas asmeniniais laivais būtų organizuojamas pažymėtose vandens telkinio teritorijose, saugiu atstumu nuo pakrantės. Juridiniai asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, apie konkrečios vandens telkinio dalies, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas informuoja Lietuvos transporto saugos administraciją.“
ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 18 straipsnio 2 dalį 5 punktu:
„5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų
plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, atsako už šios veiklos vykdymą ir privalo užtikrinti, kad asmuo, ketinantis išsinuomoti asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su asmeninio laivo valdymu ir teritorijos, kurioje plaukiojama išsinuomotais asmeniniais laivais, ribomis. Plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose, saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie konkrečios vandens telkinio teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją.“
ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-08-25 Nr. XIVP-760 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 18 straipsnio 2 dalį 5 punktu bei nustatyti, kad asmenys, vyresni negu 18 metų, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš juridinių asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus galėtų valdyti netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Ši nuostata diskutuotina, nes nėra aišku, ar nepraėję atitinkamų mokymų asmenys sugebės saugiai valdyti asmeninius laivus, nesukeldami grėsmės kitiems asmenims ir sau. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Kodekso
transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. 2. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad teikiamu įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad „<...> asmenys, vyresni negu 18 metų, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš juridinių asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus, t. y. vandens motociklus, galėtų juos saugiai ir teisėtai valdyti <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal reglamentuotą vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimą, asmeniniu laivu yra laikomas trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus (Kodekso 15 straipsnio 6 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu teikiama keičiamo Kodekso 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, kad asmeninius laivus galėtų valdyti netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą apimtų ne tik vandens motociklus, bet ir kitus asmeninius laivus. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu siūloma nustatyti, kad motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos pažymėjimo nereikėtų asmenims, vyresniems negu 18 metų, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantiems išsinuomotus iš juridinių asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Atsižvelgiant į tai, kad asmeninių laivų (tame tarpe ir vandens motociklų) nuoma gali užsiimti ir fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimą ar kt., šis projekto nuostatomis įtvirtinamas teisinis reglamentavimas tik juridiniams asmenims diskutuotinas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytu ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo principo atžvilgiu.
Šiame kontekste paminėtina siūloma projektu nustatyti pareiga juridiniams asmenims, vykdantiems asmeninių laivų nuomos veiklą, apie konkrečios vandens telkinio dalies, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas informuoti Lietuvos transporto saugos administraciją. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas reikalavimas informuoti, viena vertus, būtų taikomas tik juridiniams asmenims, kita vertus yra neaiškus, nes nėra numatytas konkretus terminas, kada ir kokiu būdu turėtu būti informuojama minima institucija. Taip pat tikslintinas neaiškus sąvokos „konkrečios vandens telkinio dalies“ teisinis turinys. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamos Kodekso 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, jog juridiniai asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, privalo užtikrinti, kad ketinantis išsinuomoti asmeninį laivą asmuo išklausytų instruktažą ir pasirašytų dėl saugaus asmeninio laivo valdymo, diskutuotinos šiais aspektais:
kad įstatymo projekto nuostatose įtvirtintas „instruktažo išklausymas” yra per daug abstraktus, neapibrėžtas ir netinkamas didesnio pavojaus šaltinio (motorinio laivo) valdytojui, neturinčiam pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos pažymėjimo, nuomojantis asmeninį laivą. Svarstytina, ar nereikėtų poįstatyminiame teisės akte apibrėžti ir įtvirtinti, kokios privalomos žinoti taisyklės turėtų atsispindėti išsinuomoto asmeninio laivo valdymo instruktaže, pvz.: supažindinimas su laivo valdymo mechanizmu, pagrindiniais saugios laivybos principais, atstumo laikymosi ir pan., bei įstatymo projekto siūlomose nuostatose pateikti nuorodą į tokį poįstatyminį teisės aktą.
Tokiu atveju įstatymo projekto nuostatose minimas instruktažas nepriklausytų nuo subjektyvaus asmeninio laivo nuomotojo ar jo darbuotojo supratimo ir turimų žinių (tiek nuomos veikla užsiimantys juridinio asmens vadovai, tiek kiti darbuotojai gali ir patys būti nelankę mokymo kursų motorinių pramoginių laivų laivavedžio kvalifikacijai turėti ir pažymėjimui gauti);
nuostatos „pasirašytų dėl saugaus asmeninio laivo valdymo“ teisinis turinys. Manytina, kad projekto nuostatomis turėtų būti įtvirtinamas reikalavimas išklausiusiam instruktažą dėl saugaus asmeninio laivo valdymo asmeniui šį faktą patvirtinti savo parašu. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas ir turint tikslą įstatymo projekto normomis nustatyti konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisyklę (teisę ir pareigą), koreguotinos įstatymo projekto nuostatos „Plaukiojimas asmeniniais laivais būtų organizuojamas pažymėtose vandens telkinio teritorijose, saugiu atstumu nuo pakrantės“ prieš žodį „asmeniniais“ įrašant žodį „ išnuomotais“, taip pat atsisakant tekste vartojamos tariamosios nuosakos „būtų“. Be to, neaiškus nuostatų „pažymėtose vandens telkinio teritorijose“ turinys, ar turėta omenyje vidaus vandenų plaukiojimo rajoną ir pakrančių plaukiojimo rajoną, ar kitas šių rajonų teritorijas.
Taip pat kyla klausimas, ar nustatytą reikalavimą pažymėti visą galimą plaukiojimo išnuomotais asmeniniais laivais teritoriją vidaus vandenų plaukiojimo rajone ar pakrančių plaukiojimo rajone būtų įmanoma realiai įvykdyti. Privatinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti departamento direktorių R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167; el. p. [email protected]
2021-11-16 Nr. XIVP-760(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 15 straipsniu reglamentuojamą vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimą, asmeniniu laivu yra laikomas trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus (Kodekso 15 straipsnio 6 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu teikiama keičiamo Kodekso 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, kad asmeninius laivus galėtų valdyti netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą apimtų ne tik vandens motociklus, bet ir kitus asmeninius laivus. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodekse vartojamos sąvokos tokios, kokios jos nustatytos ir asmeninio laivo sąvoka apima visus šioje sąvokoje nurodytasis požymiais apibrėžtus laivus. Jeigu norima, kad asmeninis laivas Kodekse būtų įvardijamas kaip vandens motociklas, reikėtų keisti ir visas kitas Kodekso nuostatas, kuriose minima asmeninio laivo sąvoka. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas nepakoreguotas atsižvelgiant į Teisės departamento 2021-08-25 išvadą įstatymo projektui Nr. XIVP-760 (4 pastaba) nors Ekonomikos komiteto 2021-10-20 išvadoje Nr. 108-P-44 pažymėta, kad Teisės departamento pasiūlymui pritarta.
Manytina, jog svarbu, kad asmeninį laivą išsinuomojęs asmuo, kaip padidinto pavojaus valdytojas, turi būti supažindintas ne tik su asmeninio laivo valdymu ir teritorijos ribomis (kaip nustatyta projekte), tačiau ir su atsakomybe už savo veiksmus ir jų pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaiškus sąvokos
„laivo valdymas“ turinys – ar tai tik supažindinimas su techniniais asmeninio
laivo valdymo dalykais, ar apima ir kitus saugios laivybos reikalavimus. todėl taikant įstatymą ši sąvoka galėtų būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta ir į tai, kad teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, projekto nuostatos tikslintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167; el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, B.Matelis (pavaduojantis A.Kupčinską), D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Susisiekimo ministerijos atstovai: Vidmantas Tamulis ir Virginija Šomkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 18 straipsnio 2 dalį 5 punktu bei nustatyti, kad asmenys, vyresni negu 18 metų, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš juridinių asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus galėtų valdyti netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Ši nuostata diskutuotina, nes nėra aišku, ar nepraėję atitinkamų mokymų asmenys sugebės saugiai valdyti asmeninius laivus, nesukeldami grėsmės kitiems asmenims ir sau.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Kodekso 4 straipsnio
valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti. Projekto rengimo, svarstymo (tobulinimo) metu vyko neformalios konsultacijos su Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos atstovais. 2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-25
teikiamu įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad
„<...> asmenys, vyresni negu 18 metų, vidaus vandenų plaukiojimo
rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš juridinių asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus, t. y. vandens motociklus, galėtų juos saugiai ir teisėtai valdyti <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal reglamentuotą vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimą, asmeniniu laivu yra laikomas trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus (Kodekso 15 straipsnio 6 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu teikiama keičiamo Kodekso 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, kad asmeninius laivus galėtų valdyti netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą apimtų ne tik vandens motociklus, bet ir kitus asmeninius laivus. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Įstatymo projekte nurodyta, kad teisė valdyti vidaus vandenų transporto priemonę neturint laivavedžio kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų suteikiama asmenims, valdantiems asmeninius laivus, 18 str. 5 dalyje nurodytomis sąlygomis. Projekto aiškinamąjame rašte pateikiamas paaiškinimas, kad asmeninis laivas, tai vidaus vandenų transporto priemonė, kuri praktikoje vadinama vandens motociklu. Tokiu būdu aiškinamajame rašte siekiama atkreipti dėmesį, kad Vidaus vandenų transporto kodekse pateikta „asmeninio laivo“ sąvoka, atsižvelgiant į jos apibrėžtį, de facto reiškia vandens motociklą (o ne duoda nuorodą į vidaus vandens transporto priemonės valdymo formą). Todėl įstatymo projekto tikslinti nereikia. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-25
straipsnio 2 dalies 5 punktu siūloma nustatyti, kad motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos pažymėjimo nereikėtų asmenims, vyresniems negu 18 metų, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantiems išsinuomotus iš juridinių asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Atsižvelgiant į tai, kad asmeninių laivų (tame tarpe ir vandens motociklų) nuoma gali užsiimti ir fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimą ar kt., šis projekto nuostatomis įtvirtinamas teisinis reglamentavimas tik juridiniams asmenims diskutuotinas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytu ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo principo atžvilgiu. Šiame kontekste paminėtina siūloma projektu nustatyti pareiga juridiniams asmenims, vykdantiems asmeninių laivų nuomos veiklą, apie konkrečios vandens telkinio dalies, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas informuoti Lietuvos transporto saugos administraciją.
Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas reikalavimas informuoti, viena vertus, būtų taikomas tik juridiniams asmenims, kita vertus yra neaiškus, nes nėra numatytas konkretus terminas, kada ir kokiu būdu turėtu būti informuojama minima institucija. Taip pat tikslintinas neaiškus sąvokos
„konkrečios vandens telkinio dalies“ teisinis turinys. Pritarti. Patikslinti įstatymo
projektą ir nuostatą „juridiniai asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą“ pakeisti į „juridiniai asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą“. Siekiant patikslinti informacijos pateikimo Lietuvos transporto saugos administracijai būdą ir terminą, siūloma pakeisti Projektą ir įtvirtinti, kad: „Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie konkrečios vandens telkinio teritoriją, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją.“4
straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, jog juridiniai asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, privalo užtikrinti, kad ketinantis išsinuomoti asmeninį laivą asmuo išklausytų instruktažą ir pasirašytų dėl saugaus asmeninio laivo valdymo, diskutuotinos šiais aspektais:
1) manytina, kad įstatymo projekto nuostatose įtvirtintas „instruktažo išklausymas” yra per daug abstraktus, neapibrėžtas ir netinkamas didesnio pavojaus šaltinio (motorinio laivo) valdytojui, neturinčiam pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos pažymėjimo, nuomojantis asmeninį laivą.
Svarstytina, ar nereikėtų poįstatyminiame teisės akte apibrėžti ir įtvirtinti, kokios privalomos žinoti taisyklės turėtų atsispindėti išsinuomoto asmeninio laivo valdymo instruktaže, pvz.: supažindinimas su laivo valdymo mechanizmu, pagrindiniais saugios laivybos principais, atstumo laikymosi ir pan., bei įstatymo projekto siūlomose nuostatose pateikti nuorodą į tokį poįstatyminį teisės aktą. Tokiu atveju įstatymo projekto nuostatose minimas instruktažas nepriklausytų nuo subjektyvaus asmeninio laivo nuomotojo ar jo darbuotojo supratimo ir turimų žinių (tiek nuomos veikla užsiimantys juridinio asmens vadovai, tiek kiti darbuotojai gali ir patys būti nelankę mokymo kursų motorinių pramoginių laivų laivavedžio kvalifikacijai turėti ir pažymėjimui gauti);
2) neaiškus nuostatos „pasirašytų dėl saugaus asmeninio laivo valdymo“ teisinis turinys. Manytina, kad projekto nuostatomis turėtų būti įtvirtinamas reikalavimas išklausiusiam instruktažą dėl saugaus asmeninio laivo valdymo asmeniui šį faktą patvirtinti savo parašu. Pritarti. Siūloma Projekte nurodyti, kad: „asmuo, ketinantis išsinuomoti asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su asmeninio laivo valdymu ir teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribomis“. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-25 5.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas ir turint tikslą įstatymo projekto normomis nustatyti konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisyklę (teisę ir pareigą), koreguotinos įstatymo projekto nuostatos „Plaukiojimas asmeniniais laivais būtų organizuojamas pažymėtose vandens telkinio teritorijose, saugiu atstumu nuo pakrantės“ prieš žodį „asmeniniais“ įrašant žodį „ išnuomotais“, taip pat atsisakant tekste vartojamos tariamosios nuosakos „būtų“. Be to, neaiškus nuostatų
„pažymėtose vandens telkinio teritorijose“ turinys, ar turėta omenyje vidaus
vandenų plaukiojimo rajoną ir pakrančių plaukiojimo rajoną, ar kitas šių rajonų teritorijas. Taip pat kyla klausimas, ar nustatytą reikalavimą pažymėti visą galimą plaukiojimo išnuomotais asmeniniais laivais teritoriją vidaus vandenų plaukiojimo rajone ar pakrančių plaukiojimo rajone būtų įmanoma realiai įvykdyti. Pritarti. Siūloma tikslinti Projektą ir įrašyti: „Plaukiojimas išnuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik vandens telkinio teritorijose, kuri yra pažymėta ir matoma kitiems vandenyje esantiems asmenims, saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų“. Teisė plaukioti asmeniniais laivais, neturint laivavedžio pažymėjimo, turi būti vykdoma tik pažymėtose vandens telkinio teritorijose, tokiu būdu apsaugant tiek kitų vandens transporto eismo dalyvių, tiek besimaudančių asmenų interesus ir saugą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Teisingumo ministerija, 2021-09-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-760 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu siūloma nustatyti, kad motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos pažymėjimo nereikėtų asmenims, vyresniems negu 18 metų, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantiems išsinuomotus iš juridinių asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Atkreipiame dėmesį, kad ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti ne tik juridiniai bet ir fiziniai asmenys, taip pat ir kitų Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ar kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Todėl siūlome Projektą patikslinti nurodant Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės fizinius ir juridinius asmenis, bei kitas organizacijas ar jų padalinius. Pritarti. Siūloma tikslinti Projektą ir nuorodą „juridiniai asmuo, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą“ pakeisti į „asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Skritulskas, G.Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis
variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris