Projekto lyginamasis variantas
CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 2, 9, 13, 15, 17, 18, 24, 28 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsiranda arba gali atsirasti žala valstybei, gyventojams, aplinkai ar turtui.“
2Buvusias 2 straipsnio 1 – 33 dalis laikyti atitinkamai 2 – 34 dalimis. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nustato privalomų darbų būtinų užduočių atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarką;“. 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Papildyti 13 straipsnio 4 dalį nauju 8 punktu:
„8) dalyvauja likviduojant ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius, užtikrina valstybės operacijų vadovo, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimų įgyvendinimą;“. 2. Buvusius 13 straipsnio 4 dalies 8 – 9 punktus laikyti atitinkamai 9 –10 punktais. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti privalomus darbus būtinas užduotis;“. 5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Privalomų darbų Būtinų užduočių atlikimas
1Susidarius ekstremaliajai situacijai gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka privalomus darbus būtinas užduotis, būtinus reikalingas ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. 2. Privalomi darbai atliekami Būtinos užduotys atliekamos tik tada, kai civilinės saugos sistemos pajėgų ir ar materialinių išteklių, esančių operacijų vadovo žinioje, nepakanka ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. 3.
3Būtinoms užduotims, kurių atlikimui pasitelkiami tik žmogiškieji ištekliai, gali būti pasitelkiami gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos. 4. Būtinoms užduotims, kurių atlikimui pasitelkiami žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, gali būti pasitelkiami tik ūkio subjektai ir kitos įstaigos. 5. Būtinų užduočių paskyrimo, atlikimo ir kompensavimo už jų atlikimą tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu Vyriausybės nustatyta tvarka teikia turimus materialinius išteklius.“
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kiti gyventojai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu neturi priskirtų privalomų darbų ir būtinų užduočių, laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose.“
1Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti gelbėjimo Gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimai įforminami specialiame blanke elektroniniu būdu ir įsigalioja nuo jų pasirašymo momento. Šių sprendimų formą ir skelbimo tvarką nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Dėl gresiančio pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, kai nėra galimybių įforminti rašytinio šio straipsnio 4 dalyje nurodyto gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimo, gali būti duotas ir žodinis nurodymas, kuris ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įformintas ir paskelbtas šioje dalyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 31 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kompensacija už materialinių išteklių teikimą, privalomų darbų būtinų užduočių atlikimą ir žalos atlyginimas“. 2.
„1. Gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie atliko privalomus darbus būtinas užduotis, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su privalomų darbų būtinų užduočių atlikimu.“
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „privalomi darbai“ atstoja sąvoka „būtinos užduotys“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-754(2) lyginamasis variantas
CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 2, 9, 13, 15, 17, 18, 24, 28, 31 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsirastų arba galėtų atsirasti žala nacionaliniam saugumui, gyventojams, aplinkai ar turtui.“
2Buvusias 2 straipsnio 1 – 33 dalis laikyti atitinkamai 2 – 34 dalimis. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nustato privalomų darbų būtinų užduočių atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarką;“. 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 4 dalį nauju 8 punktu:
„8) dalyvauja likviduojant ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius, užtikrina valstybės operacijų vadovo, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimų įgyvendinimą;“. 2. Buvusius 13 straipsnio 4 dalies 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 9 ir 10 punktais. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti privalomus darbus būtinas užduotis;“. 5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Privalomų darbų Būtinų užduočių atlikimas
1Susidarius ekstremaliajai situacijai, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka privalomus darbus būtinas užduotis, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. 2. Privalomi darbai atliekami Būtinos užduotys atliekamos tik tada, kai civilinės saugos sistemos pajėgų ir ar materialinių išteklių, esančių operacijų vadovo žinioje, nepakanka ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. 3.
3Būtinoms užduotims, kurioms atlikti reikalingi tik žmogiškieji ištekliai, gali būti pasitelkiami gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos. 4. Būtinoms užduotims, kurioms atlikti reikalingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, gali būti pasitelkiami tik ūkio subjektai ir kitos įstaigos. 5. Būtinų užduočių paskyrimo, atlikimo ir kompensavimo už jų atlikimą tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu Vyriausybės nustatyta tvarka teikia turimus materialinius išteklius.“
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kiti gyventojai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu neturi priskirtų privalomų darbų ir būtinų užduočių, laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose.“
Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti gelbėjimo Gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimai įforminami specialiame blanke elektroniniu būdu ir įsigalioja nuo jų pasirašymo momento. Šių sprendimų formą ir skelbimo tvarką nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Dėl gresiančio pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, kai nėra galimybių įforminti rašytinio šio straipsnio 4 dalyje nurodyto gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimo, gali būti duotas ir žodinis nurodymas, kuris ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įformintas ir paskelbtas šioje dalyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 31 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kompensacija už materialinių išteklių teikimą, privalomų darbų būtinų užduočių atlikimą ir žalos atlyginimas“. 2.
2Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie atliko privalomus darbus būtinas užduotis, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su privalomų darbų būtinų užduočių atlikimu.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Valstybės paramos teikimas
Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės parama gali būti teikiama gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybę su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.“
1Šis įstatymas, išskyrus 3 ir 8 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „privalomi darbai“ atstoja sąvoka „būtinos užduotys“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
2021-08-08 Nr. XIVP-754 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, pateikiant joje
„būtinų užduočių“ sąvoką. Svarstytina, ar būtina šiuo atveju pildyti keičiamo
įstatymo 2 straipsnį, kadangi būtinosios užduotys yra apibrėžiamos atskiru projekto 5 straipsniu keičiamu įstatymo 17 straipsniu. Šios projekto nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje. Jeigu būtų nutarta visgi palikti projekto 1 straipsnio nuostatas, tokiu atveju keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „atsiranda arba gali atsirasti“ keistini į žodžius „atsirastų arba galėtų atsirasti“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „reikalingas ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti“. 2. Projekto 1 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio naujoje 1 dalyje, nustatančioje „būtinų užduočių“ sąvokos turinį, siūloma nustatyti, kad būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsiranda arba gali atsirasti žala valstybei, gyventojams, aplinkai ar turtui. Vertinant šią formuluotę, pažymėtina, kad formuluotė „žala valstybei“ visame ekstremaliųjų situacijų reglamentavimo kontekste yra per daug abstraktaus ir neapibrėžto turinio, todėl jos aiškinimas ir taikymas gali būti netinkamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme formuluotė „žala valstybei“ apskritai nėra vartojama, o vartojama konkretesnė savo turiniu formuluotė „žala nacionaliniam saugumui“ (kas apima valstybės valdymo, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimo sutrikdymą). 3. Siekiant projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje išvengti perteklinio žodžio
„pasitelkiami“ vartojimo, siūlytina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17
straipsnio 3 dalies formuluotėje „kurių atlikimui pasitelkiami“ vietoje žodžio
„pasitelkiami“ įrašyti žodį „reikalingi“. Ši pastaba taikytina ir projekto 5
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje esančiai analogiškai formuluotei
„kurių atlikimui pasitelkiami“, kurioje žodis „pasitelkiami“ irgi turėtų būti
keičiamas į žodį „reikalingi“. 4. Iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad būtinoms užduotims, kurių atlikimui reikalingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, gali būti pasitelkiami tik ūkio subjektai ir kitos įstaigos, tačiau negali būti pasitelkiami gyventojai. Kitaip sakant nėra aišku, kodėl gyventojai šiuo atveju prie būtinų užduočių atlikimo negalėtų prisidėti ta apimtimi, kuriai reikalingi tik žmogiškieji ištekliai. Galbūt būtų tikslingiau ir pagrįsčiau nustatyti, kad gyventojai negali būti pasitelkiami toms būtinoms užduotims, kurių atlikimui reikalingi materialiniai ištekliai. 5.
į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, o tinkamas įstatymo taikymas be poįstatyminių teisės aktų būtų negalimas, projekto
įsigaliojimą, taip įgalinant Vyriausybę iki jo įsigaliojimo tinkamai parengti ir priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio pavadinime prieš žodį „įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įsigaliojimas ir“. 6. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
įstatymo projekto pavadinimu turėtų būti nurodyta įstatymo priėmimo data „2021 m.“;
3 straipsnio pirmajai daliai turėtų būti suteiktas numeris „1.“;
žodyje „užduotis“ raidė „s“ turėtų būti rašoma neparyškintai; 6.4. projekto 8 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl ji turėtų būti nenumeruojama. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
ĮSTATYMO projekto nr. xivp-754 2021-08-10
Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, M. Majauskas (pakeičiantis Komiteto narį J. Džiugelį), D. Griškevičius, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, M. Puidokas, A. Sysas, A. Vyšniauskas (pakeičiantis Komiteto narę G. Skaistę), T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Kazlauskienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Bakas – Seimo narys, V. Dmitrijev
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2021-08-09 1,51 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-754: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauja 1 dalimi, pateikiant joje „būtinų užduočių“ sąvoką. Svarstytina, ar būtina šiuo atveju pildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį, kadangi būtinosios užduotys yra apibrėžiamos atskiru projekto 5 straipsniu keičiamu įstatymo 17 straipsniu. Šios projekto nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje.
Jeigu būtų nutarta visgi palikti projekto 1 straipsnio nuostatas, tokiu atveju keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „atsiranda arba gali atsirasti“ keistini į žodžius „atsirastų arba galėtų atsirasti“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „reikalingas ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti“. Pritarti. 1. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos
padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsiranda arba gali atsirasti atsirastų arba galėtų atsirasti žala nacionaliniam saugumui, gyventojams, aplinkai ar turtui.“
įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Susidarius ekstremaliajai situacijai,
gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka būtinas užduotis, reikalingas ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.“
2Teisės departamentas,
dalyje, nustatančioje „būtinų užduočių“ sąvokos turinį, siūloma nustatyti, kad būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsiranda arba gali atsirasti žala valstybei, gyventojams, aplinkai ar turtui. Vertinant šią formuluotę, pažymėtina, kad formuluotė „žala valstybei“ visame ekstremaliųjų situacijų reglamentavimo kontekste yra per daug abstraktaus ir neapibrėžto turinio, todėl jos aiškinimas ir taikymas gali būti netinkamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme formuluotė
„žala valstybei“ apskritai nėra vartojama, o vartojama konkretesnė savo
turiniu formuluotė „žala nacionaliniam saugumui“ (kas apima valstybės valdymo, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimo sutrikdymą). Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos
padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsirastų arba galėtų atsirasti žala valstybei nacionaliniam saugumui, gyventojams, aplinkai ar turtui.“
3Teisės departamentas,
išvengti perteklinio žodžio „pasitelkiami“ vartojimo, siūlytina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies formuluotėje „kurių atlikimui pasitelkiami“ vietoje žodžio „pasitelkiami“ įrašyti žodį
„reikalingi“. Ši pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
pasitelkiami“, kurioje žodis „pasitelkiami“ irgi turėtų būti keičiamas į žodį
„reikalingi“. Pritarti. 1. Pasiūlymas. Pakeisti
įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip:
„3. Būtinoms užduotims, kurių atlikimui pasitelkiami
kurioms atlikti reikalingi tik žmogiškieji ištekliai, gali būti pasitelkiami gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos.“
įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalį ir jį išdėstyti taip: „4.
Būtinoms užduotims, kurių atlikimui pasitelkiami kurioms atlikti reikalingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, gali būti pasitelkiami tik ūkio subjektai ir kitos įstaigos.“
4Teisės departamentas,
įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad būtinoms užduotims, kurių atlikimui reikalingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, gali būti pasitelkiami tik ūkio subjektai ir kitos įstaigos, tačiau negali būti pasitelkiami gyventojai. Kitaip sakant nėra aišku, kodėl gyventojai šiuo atveju prie būtinų užduočių atlikimo negalėtų prisidėti ta apimtimi, kuriai reikalingi tik žmogiškieji ištekliai. Galbūt būtų tikslingiau ir pagrįsčiau nustatyti, kad gyventojai negali būti pasitelkiami toms būtinoms užduotims, kurių atlikimui reikalingi materialiniai ištekliai. Nepritarti. Argumentai. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje toms būtinoms užduotims, kurioms atlikti yra reikalingi ne tik žmogiškieji, bet ir materialiniai ištekliai, gyventojai nepasitelkiami, nes daugelį kvalifikuotų darbų (pvz. statybos ir pan.) gali atlikti tik ūkio subjektų ir kitų įstaigų kvalifikuoti darbuotojai. 5. Teisės departamentas,
priimti poįstatyminius teisės aktus, o tinkamas įstatymo taikymas be poįstatyminių teisės aktų būtų negalimas, projekto 10 straipsnis pildytinas nauja 1 dalimi, numatančia vėlesnį įstatymo įsigaliojimą, taip įgalinant Vyriausybę iki jo įsigaliojimo tinkamai parengti ir priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio pavadinime prieš žodį
„įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įsigaliojimas ir“. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį (buvusį 10 straipsnį) ir
jį išdėstyti taip: „10 11 straipsnis.
ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 1. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. 3. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „privalomi darbai“ atstoja sąvoka „būtinos užduotys“.“
6Teisės departamentas,
2021-08-09 3, 4,81
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 6.1. po įstatymo projekto pavadinimu turėtų būti nurodyta įstatymo priėmimo data „2021 m.“; 6.2. projekto 3 straipsnio pirmajai daliai turėtų būti suteiktas numeris „1.“; 6.3. projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamame žodyje „užduotis“ raidė „s“ turėtų būti rašoma neparyškintai; 6.4. projekto 8 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl ji turėtų būti nenumeruojama. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo narys Vytautas Bakas,
2 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra aiškiai nustatyti, kad tais atvejais, kai savivaldybės, o taip pat kitos institucijos dėl ekstremalios situacijos valdymo, privalomų darbų atlikimo patiria išlaidų, jos turi būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti terminus, per kuriuos turi būti priimami sprendimai kompensuoti tokias išlaidas. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti trejų metų prašymų teikimo kompensuoti ar suteikti paramą terminus dėl žalos, kuri1 gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos patyrė dėl ekstremalios situacijos. Šiuo metu įstatyme toks terminas nenustatytas, Vyriausybės nutarimu nustatytas tik vieno mėnesio terminas gyventojams kreiptis dėl paramos ar žalos atlyginimo. Siūloma suvienodinti šį terminą su Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis ir, remiantis analogija su CK 1.125, nustatyti trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Toks terminas dėl ekstremalios situacijos metu padarytos žalos atlyginimo ar paramos suteikimo įstatymuose nenustatytas. Šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatose nustatyta, kad gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie atliko privalomus darbus, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su privalomų darbų atlikimu. Kitaip tariant, nustatyta Vyriausybės diskrecija kompensuoti arba nekompensuoti, iš dalies kompensuoti ekstremalios situacijos atveju patirtas išlaidas. Įstatyme nėra aiškių kriterijų, kada, kokiais atvejais ir per kiek laiko tokios išlaidos turi būti kompensuojamos. Tai kuria neapibrėžtumą ir apsunkina ekstremalių situacijų valdymą. Pvz., siekiant suvaldyti neteisėtos migracijos keliamus iššūkius ir pasirengti galimiems dar didesniems užsieniečių, neteisėtai kertančių valstybės sieną, srautams, 2021 m. liepos 2d. Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.
Oficialiai pripažinta, kad išaugę neteisėtos migracijos procesai valdomi Baltarusijos Respubliką valdančio režimo, todėl yra reali tikimybė, kad tokia situacija nėra vienkartinė problema ir tai turės tęstinumą. Pasienio savivaldybės ir kitos institucijos ekstremalių situacijų operacijų vadovo sprendimu įpareigotos atlikti privalomus darbus, pasirūpinti imigrantų apgyvendinimu, sveikatos priežiūra, saugumu ir kt. 2021 m. liepos
atstovų susitikimas, kuriame paaiškėjo Ekstremalios situacijos valdymo spragos, turinčios esminės reikšmės panašių situacijų valdymui. Nors savivaldybės geranoriškai atsiliepia į centrinės valdžios pagalbos prašymus ir asmenims, kirtusiems Lietuvos sieną su Baltarusija, suteikė laikiną apgyvendinimą savivaldybių žinioje esančiose patalpose, tačiau savivaldybių patirtų išlaidų kompensavimo klausimai keliami ir šiandien. Nepaisant to, kad yra įvestas specialus režimas (valstybės lygio ekstremali situacija), faktinį ekstremalios situacijos valdymą atlieka savivaldybės, kurios vidaus reikalų ministrės sprendimu privalo užtikrinti migrantų (užsieniečių) sveikatos priežiūrą, testavimą, izoliavimą, apgyvendinimą ir kt. Migrantų apgyvendinimas, maitinimas, sveikatos priežiūra, higienos priemonių, komunalinių paslaugų teikimas iki šiol tenka savivaldybėms, nors valstybės lygio ekstremalios situacijos valdymas turi būti atliekamas valstybės lygiu, o valstybės operacijų centras koordinuoja visą teikiamą pagalbą (Civilinės saugos įstatymo 26 str. 1d.). Aiškėja, kad duodant tokius nurodymus nėra aptariamas išlaidų kompensavimo klausimas, nevertinama, kokie kaštai teks savivaldybėms. Būtinas terminų ir dydžių aiškumas dėl kompensavimo savivaldybei už patirtas išlaidas reaguojant į ekstremalią situaciją.
Pasak savivaldos atstovų, kaštai, susiję su ekstremalios situacijos valdymu, per mėnesį gali siekti šimtus tūkstančių eurų, o savivaldybių administracijų rezervai yra menki ir nėra numatyti Valstybės lygio ekstremalioms situacijoms suvaldyti. Nesprendžiant ekstremalių situacijų, kurios skelbiamos šalies mastu, padarinių likvidavimo kaštų klausimo, kyla rizika, kad savivaldybės privalės atsisakyti įstatymais jai priskirtų, o taip pat valstybės deleguotų funkcijų vykdymo. Savivaldybių vadovų ir administracijų patiriamas neapibrėžtumas dėl jų patiriamų išlaidų kompensavimo mažina ekstremalių situacijų valdymo veiksmingumą ir efektyvumą, užkerta kelią priimti būtinus sprendimus dėl ekstremalios situacijos padarinių likvidavimo, prevencijos, o tai, savo ruožtu, gali sukelti humanitarines, kriminogenines krizes, socialines įtampas. Akivaizdu, kad savivaldybių vadovai, neturėdami reikiamų išteklių bei paramos, garantijų dėl patirtų kaštų kompensavimo, nesant jų tinkamo įtraukimo į ekstremalios situacijos valdymą, neveikiant konsultacijų, informacijos sklaidos mechanizmui, susiduria su esminiais sunkumais užtikrinant gyventojų bei užsieniečių (imigrantų) saugumą, sveikatos priežiūrą, apgyvendinimą. Pagrįstas yra savivaldybių, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, gyventojų susirūpinimas dėl ekstremalios situacijos perspektyvų, nes pavyzdžiai kitose šalyse, kurios susidūrė su migrantų/pabėgėlių srautais, rodo, kad ilgainiui susiduriama su kriminogeninės situacijos pokyčiais, aktyvia visuomenės pozicija ir politinėmis krizėmis. Tokiu atveju reikalingi greiti, ryžtingi sprendimai. Pasiūlymas:
„Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip
„1. Gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms,
kurie atliko būtinas užduotis, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su būtinų užduočių atlikimu.“ Pritarti.
1.2 Seimo narys Vytautas Bakas,
3 N Pasiūlymas: Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ūkio subjektams, savivaldybėms ir kitoms įstaigoms, kurie teikė materialinius išteklius, išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Argumentai. Pagal Civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus valstybės ir savivaldybių institucijos privalo telkti ir naudoti savo turimus išteklius, reikalingus ekstremaliai situacijai likviduoti. Valstybės ir savivaldybių patirtos išlaidos kompensuojamos jų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka. 1.3 Seimo narys Vytautas Bakas,
4 N Pasiūlymas: Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žala, atsiradusi gyventojams, ūkio subjektams ar kitoms įstaigoms, dėl teisėto gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo nurodymo ar ekstremalių situacijų komisijos sprendimo įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos metu, atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo prašymo atlyginti žalą dienos. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybę su rašytiniais prašymais kompensuoti žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.“ Nepritarti. Argumentai. Siūlomas terminas per trumpas, kadangi kreipimosi nagrinėjimo procedūra susideda iš trijų dalių:
1) kreipimosi nagrinėjimo (įvertinimo) procedūros,
2) žalą pagrindžiančių dokumentų rinkimo ir vertinimo procedūra;
3) sprendimo projekto (Vyriausybės nutarimo) rengimas ir priėmimas. Konkretus terminas turėtų būti numatytas Vyriausybės nustatytoje tvarkoje, įtraukiant Finansų ministeriją ir kitas kompetentingas institucijas.
1.4 Seimo narys Vytautas Bakas,
5 N Pasiūlymas: Papildyti 31 straipsnį nauja ketvirtąja dalimi: “4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais kompensacija už materialinių išteklių teikimą, būtinų užduočių atlikimą turi būti skiriama ne vėliau, kaip per penkiolika dienų nuo paraiškos kompensuoti tokias išlaidas pateikimo“. Nepritarti. Argumentai. Siūlomas terminas per trumpas, kadangi kreipimosi nagrinėjimo procedūra susideda iš trijų dalių:
1) kreipimosi nagrinėjimo (įvertinimo) procedūros,
2) žalą pagrindžiančių dokumentų rinkimo ir vertinimo procedūra;
3) sprendimo projekto (Vyriausybės nutarimo) rengimas ir priėmimas. Konkretus terminas turėtų būti numatytas Vyriausybės nustatytoje tvarkoje, įtraukiant Finansų ministeriją ir kitas kompetentingas institucijas. 1.5 Seimo narys Vytautas Bakas, 2021-08-1010 N Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės parama gali būti teikiama gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybę su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.“ Pritarti. Pasiūlymas. Papildyti įstatymo projektą nauju 10 straipsniu, buvusį įstatymo projekto 10 straipsnį laikyti 11 straipsniu, atitinkamai papildyti įstatymo projekto pavadinimą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Asta Kazlauskienė