nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Vidaus reikalų ministerijos strateginių sprendimų paramos grupės vyriausioji patarėja Indrė Žvaigždinienė, LR Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM vado pavaduotojas Vidas Mačaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-09. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
po žodžių „Baltarusijos Respublika“ įrašytinas žodis „įrengimas“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-09. 2.
praktiką, projekto preambulės šeštojoje pastraipoje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
esmės nedera su projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamos „fizinio barjero“ sąvokos turiniu. Šios nuostatos tą patį terminą apibrėžia skirtingai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalyje atsisakyti trumpinio „(toliau – fizinis barjeras)“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengiant fizinį barjerą būtų siekiama „užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir šio įstatymo preambulėje nurodytų tikslų įgyvendinimą“. Pastebėtina, kad projekto preambulėje jau yra nurodyta, kad priimdamas šį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas, be kita ko, siekia „užtikrinti Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytus gyvybinius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus“ (past. – remiantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, gyvybiniais nacionalinio saugumo interesais laikoma suverenitetas, teritorijos vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka, pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga, taika ir gerovė valstybėje). Atsižvelgiant į tai, manytina jog pacituotoje projekto 1 straipsnio 1 dalies formuluotėje žodžiai „Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir“ yra pertekliniai.
Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į projekto 1 straipsnio 2 dalies turinį bei į tai, kad įstatymo paskirtis dėl fizinio barjero įrengimo bendrųjų principų nustatymo jau įtvirtinta šio straipsnio 1 dalyje, projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl sąvokos
„projektas“ apibrėžimo siūlome kelti į projekto 2 straipsnį, reglamentuojantį
pagrindines įstatymo sąvokas, o šios dalies nuostatą dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu, siūlome dėstyti projekto 3 straipsnyje, reglamentuojančiame projekto įgyvendinimą. Pritarti iš dalies Kadangi pati termino „projektas“ sąvoka nėra apibrėžiama, o tik įvedamas trumpinys (dėl patogumo), manytina, kad perkėlimas į 2 straipsnį nėra tikslingas. Jei tai būtų įtvirtinta kaip sąvoka, ji būtų iš esmės be turinio. Pritarti pastabos daliai dėl nuostatos dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu – žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 6. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
teisės technikos taisyklėmis, projekto 1 straipsnio 3 dalyje ir projekto 8 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose pateikiamos nuorodos į kitus įstatymus turi būti dėstomos abėcėlės tvarka. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, kiti atitinkami įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.
Tokia teisės normos konstrukcija – „taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja“ teisės požiūriu yra ydinga, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, teisės sistemos darnos prasme keičiamame įstatyme neturėtų būti normų, prieštaraujančių tiek nurodytiems, tiek ir kitiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tiesiog nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisyklę, esant jų tarpusavio konkurencijai. O derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatomas analogiškas konkurencinių teisės normų tarpusavio taikymo santykis, projekto 1 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui“ įrašytina formuluotė „kiek to nereglamentuoja šis įstatymas“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 8. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sienos apsaugos infrastruktūros objektas ar tarpusavyje susiję objektai <...>. Vertinant tokią nuostatą, pažymėtina, kad Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme nėra vartojama „valstybės sienos apsaugos infrastruktūros“ sąvoka (minėtame įstatyme vartojama formuluotė
„valstybės sienos apsaugos objektai bei įrenginiai“).
Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad fizinį barjerą tikėtinai sudarys tikrai ne vienas atskiras infrastruktūros objektas, o visas kompleksas tarpusavyje susijusių objektų, siūlome „fizinio barjero“ sąvoką dėstyti taip: „fizinis barjeras – tarpusavyje susiję valstybės sienos apsaugos objektai, sudaryti iš visumos statinių ir įrenginių, reikalingų užtikrinti valstybės sienos apsaugą, stebėjimą ir kontrolę“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 9. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nacionalinio saugumo pagrindų bei Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pavadinimai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme jokios sąvokos nėra apibrėžiamos, todėl nuoroda į šį įstatymą yra perteklinė. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 10. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įgyvendinimo organizavimo ir vykdymo priima Vyriausybė. Ši nuostata diskutuotina dėl kelių priežasčių. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiai nurodyti, kad Vyriausybė dėl projekto įgyvendinimo priima nutarimą. Antra, manytina, kad formuluotė „projekto įgyvendinimo organizavimas ir vykdymas“ yra perteklinė ir netiksli, todėl užtenka nurodyti, kad Vyriausybė arba priima nutarimą dėl projekto įgyvendinimo, arba nutarimą dėl projekto organizavimo ir vykdymo.
Tačiau iš kitos pusės, šio straipsnio 2 dalies turinys jau suponuoja, kad tokia procedūra kaip projekto įgyvendinimo organizavimas paprasčiausiai nebus vykdoma, o Vyriausybės nutarime bus išdėstytos konkrečios projekto vykdymo, t.y. darbų atlikimo ir jų finansavimo, sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisės akto glaustumo, projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalis siūlome sujungti į vieną dalį, ją dėstant taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl projekto įgyvendinimo, kuriame nustatomas projekto užsakovas, projekto vykdytojas, jų funkcijos <...> (toliau kaip 2 dalies tekste)“. Pritarti iš dalies Sąvoka
„Vyriausybė priima sprendimą“ sutinkama daugelyje įstatymų (pvz., Karo
padėties, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos ir kt.), todėl siūlytina nekeisti. Dėl kitos pastabos dalies siūloma pritarti – žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 11. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai nurodoma, kad projekto užsakovas yra arba Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ir
(ar) jos įgaliotos(ų) valstybės institucijos(ų), arba pati Vyriausybė. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į fizinio barjero reikšmę, jo vietą, tikslą, pobūdį bei finansavimo sąlygas, sunku įsivaizduoti, kad projekto užsakovu gali būti laikomas koks nors kitas teisinių santykių subjektas nei Lietuvos valstybė. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 12. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-09. 32 12.
32
Vyriausybės priimtame nutarime dėl projekto įgyvendinimo. Vertinant šią nuostatą, nėra iki galo aišku, kokiu būdu būtų parenkamas šis projekto vykdytojas. Mūsų nuomone, projekto vykdytojas, nepaisant valstybės balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, negali būti paskirtas vienašališku Vyriausybės sprendimu, o tokio subjekto atrankai turėtų būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos procedūros, po kurių su jų laimėtojų turi būti sudaroma sutartis dėl projekto vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsnyje nustatyta, kad pirkimai, skirti projekto įgyvendinimui, atliekami ir sutartys sudaromos neskelbiamų derybų būdu, jas vykdant pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Galbūt turima omenyje, kad ir projekto vykdytojas būtų parenkamas neskelbiamų derybų būdu. Jeigu taip, projekto 3 straipsnyje siūlome tai aiškiai nurodyti. Jeigu siekiama nustatyti kitokias projekto vykdytojo atrankos sąlygas, projekte tai turėtų būti aiškiai aptarta. Taip pat siūlome projekto 3 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, nustatančia, kad Vyriausybės nutarime turi būti įtvirtintos ir esminės sutarties su projekto vykdytoju dėl projekto įgyvendinimo sąlygos. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto vykdytojas – ne generalinis rangovas, o juridinis asmuo, turintis dalį užsakovo teisių ir padedantis užsakovui organizuoti projekto įgyvendinimą ir jį įgyvendinti. Būtent projekto vykdytojas neskelbiamų derybų būdu parinks rangovus, prekių ir paslaugų teikėjus, kurie atliks konkrečius darbus. Tai matyti ir iš Įstatymo projekto nuostatos
„Projekto vykdytojas, įgyvendinant projektą, nesiekia gauti su projektu
susijusių investicijų grąžos ir (ar) pelno“ – jokio ūkio subjekto su tokiu siūlymu nebūtų įmanoma parinkti, juo labiau keistai atrodytų ir pačios neskelbiamos „derybos“ - apie ką tuomet būtų deramasi?
Projekto vykdytojas veiks pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (83 straipsnis. Įgaliojimų atlikti pirkimo procedūras suteikimas kitai perkančiajai organizacijai
organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją. Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka), o vėlesniuose etapuose – remdamasis Vyriausybės nutarimu suteiktais įgaliojimais ir tomis teisėmis, kurias jam suteiks užsakovas. Vyriausybė turės įvertinti galimus projekto vykdytojus (atitinkančius nustatytus kriterijus: 1) juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valstybės valdomas bendroves nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą) ir priimti galutinį sprendimą. 13. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valstybės valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių“. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad sąvoka
„valstybės valdoma įmonė“ suponuoja ir valstybės įmonę, veikiančią pagal
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, ir valstybės valdomą bendrovę.
Tačiau pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, įmonei draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve, todėl valstybė netiesiogiai per valstybės įmonę negali turėti kitos bendrovės akcijų. Atsižvelgiant į tai, siūlome vietoj formuluotės „valstybės valdomas įmones“ vartoti formuluotę „valstybės valdomas bendroves“ (kas apimtų akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves). Be to, siekiant teisinio aiškumo vietoj žodžių „priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių“ įrašytini žodžiai „nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime“. Taip pat manome, kad projekto 2 straipsnio 2 dalis pildytina nuoroda į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, nes būtent šiame įstatyme apibrėžtas sąvokos „valstybės valdoma bendrovė“ turinys. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 14. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiam juridiniam asmeniui taikytini reikalavimai (jo akcijų priklausymas valstybei) suponuoja, kad projekto vykdytoju galėtų būti skiriama tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekte aiškiai nurodyti šio juridinio asmens teisinę formą. Jeigu, vis dėlto, projektu siekiama numatyti galimybę projekto vykdytoju skirti ir valstybės įmonę arba viešąją įstaigą, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė, projekto nuostatos turėtų būti patikslintos. Atsižvelgti Patikslinus projektą pagal Teisės departamento 13 pastabą, ši pastaba netenka aktualumo. 15.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15Svarstytina,
ar projekto 3 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti tiksliau nurodyta, kokių institucijų atstovai, taip pat koks jų skaičius turėtų būti skiriami į Vyriausybės nutarimu sudaromą tarpinstitucinę komisiją, taip pat aiškiau atskleistas tokios tarpinstitucinės komisijos teisinis statusas (juridinio asmens statuso neturinti institucija), jos narių darbo komisijoje apmokėjimo (ar neapmokėjimo), galimo vadovavimo komisijai (komisijos pirmininko skyrimo) klausimai. Be to, šios dalies pirmajame sakinyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir vertina“, o antrajame sakinyje vietoj žodžio „nustato“ įrašytinas žodis „tvirtina“. Taip pat nėra aišku, kodėl ši komisija savo pasiūlymus teiktų būtent Vyriausybei, o ne projekto užsakovui, projekto vykdytojui ar kitoms projekto 5 straipsnyje nurodytoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pagal kompetenciją priimančioms sprendimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, siūlome atskleisti tokių pasiūlymų teikimo Vyriausybei tikslą bei galimas teisines pasekmes (procedūras ar sprendimus, kurias gautų pasiūlymų pagrindu galėtų pradėti ar priimti Vyriausybė). Nepritarti Nuostata pagrįsta Vyriausybės įstatymo 27 straipsniu, kur visi šie klausimai yra aptarti, o dalis bus aptarta Vyriausybės sprendime jau konkrečiai nustatant Komisijos užduotis. „27 straipsnis. Vyriausybės komitetai ir Vyriausybės komisijos
gali sudaryti Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas. 2. Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos. Jų tikslas – teikti Vyriausybei siūlymus dėl jos veiklos prioritetų, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir jų atitikties Valstybės pažangos strategijai, prireikus derinti ministrų pozicijas sprendžiant valstybės valdymo reikalus ir vykdyti kitus Vyriausybės nustatytus uždavinius ir funkcijas. 3.
Vyriausybės narių, Vyriausybės kanclerio arba Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo. Sudarydama Vyriausybės komitetus, Vyriausybė nustato jų uždavinius, funkcijas, sudėtį, skiria pirmininką. Vyriausybės komitetų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas. 4. Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti. 16. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 straipsnio 1 dalyje siūlytina patikslinti formuluotę „nustatyta tvarka“, nes nėra aišku, kieno nustatyta tvarka finansavimui gali būti naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos. Tuo atveju, jeigu turima omenyje projekto 4 straipsnio 2 dalyje minima Vyriausybės nustatyta projekto finansavimo tvarka, tai ši tvarka turi būti paminėta jau projekto 4 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu, jeigu turima omenyje dar kita „tvarka“, projekto 4 straipsnio 1 dalyje turi būti apibrėžta, kas šią tvarką nustato. Be to, projekto 4 straipsnio 1 dalyje nėra aiški sąvoka „kiti šaltiniai“, kurių lėšas galima naudoti finansavimui. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad projekto įgyvendinimui reikės lėšų iš valstybės biudžeto, tačiau apie kitus šaltinius nėra užsimenama. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos dėl kitų šaltinių turėtų būti atskleistos išsamiau. Nepritarti Formuluotė „Nustatyta tvarka“ nusako tai, kiek leidžia jau nustatytos (šiuo metu galiojančios) ES paramos naudojimo taisyklės. Jokių specialių tvarkų šiuo aspektu tvirtinti nereikės. Dėl sąvokos „Kiti šaltiniai" - turima omenyje bet kokie kiti teisėti šaltiniai. Galiojančiuose įstatymuose yra vartojamos analogiškos sąvokos pvz. "kitos teisėtai gautos lėšos" (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas;
Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas ir kt.). 17.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
finansavimas turi padengti projekto įgyvendinimo išlaidas, ne tik stokoja aiškumo, tačiau ir neturi jokio teisinio krūvio. Pagal bendruosius bet kokių užsakomų darbų, paslaugų ar prekių įsigijimo principus, apmokėjimas (finansavimas) už atliekamus darbus, paslaugas ir prekes turi padengti šių darbų, paslaugų ar prekių kaštus, kitaip darbų, paslaugų vykdytojai ar prekių tiekėjai tiesiog neapsiims užsakymų. Kitaip sakant, užsakovas vykdytojui visada pilnai apmoka suderėtą sumą už sutartus darbus, paslaugas ar prekes. Jeigu šia projekto nuostata siekiama nustatyti tam tikrą imperatyvą dėl projekto visiško finansavimo tik valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšomis, t.y. tai, kad projekto vykdytojas ar kiti susiję ūkio subjektai neturi jokios dalinės projekto finansavimo pareigos, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad projekto finansavimas valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšomis turi padengti tik projekto įgyvendinimo sąnaudas, šią nuostatą reikėtų patikslinti ir sujungti su projekto 4 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad projekto vykdytojas neturi gauti jokios investicijų grąžos ir (ar) pelno. Nepritarti Šia nuostata siekiama aiškiai nurodyti, kad Vyriausybė, planuodama ir teikdama biudžetą, turi pareigą numatyti pakankamai lėšų projekto įgyvendinimui per kiek įmanoma greitesnį laikotarpį, taip pat ir tai, kad projekto vykdytojas neturi dalinės finansavimo pareigos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuostatos nekeisti. 18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„neturi gauti jokių“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 19.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19Pažymėtina,
kad projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatas, nenustatančias jokių reguliacinio pobūdžio normų bei neįpareigojančias valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas taikyti konkrečias priemones, imtis kažkokių konkrečių veiksmų ar laikytis konkrečių terminų, iš esmės neturi jokio teisinio krūvio ir nesukuria pridėtinės vertės teisiniame reguliavime. Reikėtų konkrečiau ir tiksliau įvardyti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių pareigas įgyvendinant projektą, pvz., nustatyti, kad visi sprendimai, susiję su projekto įgyvendinimu, būtų priimami per įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą minimalų ar dar trumpesnį, jei įmanoma, sprendimų priėmimo terminą. Taip pat nėra aišku, kaip turėtų būti įgyvendinamas aukščiau nurodytų subjektų, priimančių pagal kompetenciją priklausančius sprendimus, visapusiškas bendravimas tarpusavyje bei su projekto užsakovu bei vykdytoju. Svarstytina, ar tokia pareiga visapusiškai bendrauti dėl kiekvieno sprendimo, nesant objektyviam informacijos keitimosi objektyvumui ir būtinumui, apskritai būtų tikslinga ir nesukeltų priešingo efekto
Pakeisti, žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 20. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-09. 52 20.
52
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir (ar) kitiems subjektams patikėtais“ įrašytini žodžiai „Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir (ar) kitų subjektų patikėjimo teise valdomais“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 21. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
konkretinti, jį dėstant taip: „Administracinių sprendimų įgyvendinant projektą priėmimas ir teisės laikinai naudotis valstybės turtu suteikimas“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 22. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisė“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 23. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23Svarstytina,
ar projekto 6 straipsnio nereikėtų tikslinti, tiesiog nurodant, kad fizinis barjeras nuosavybės teise priklauso valstybei (jau apibrėžime nurodyta, kad fizinis barjeras, tai visuma statinių ir įrenginių, todėl nurodyti, kad valstybei nuosavybės teise priklauso ir fizinio barjero dalys, ne tik nėra prasmės, tačiau ir klaidina, nes fizinis barjeras į atskiras dalis tiesiog neskirstomas). Jeigu, vis dėlto, šią normą siekiama dėstyti atsižvelgiant į tai, kad kaip nekilnojamo turto registro objektai bus registruotas ne pats fizinis barjeras, o jį sudarantys statiniai ir įrenginiai, nuostatą reikėtų tikslinti, nurodant, kad fizinį barjerą sudarantys statiniai ir įrenginiai tiek projekto įgyvendinimo metu, tiek jį užbaigus, nuosavybės teise priklauso valstybei.
Pritarti Kai kalbama apie fizinio barjero dalis turima omenyje tarpiniai statybų rezultatai ir nebaigti statiniai (objektai), kol dar pilnai nepastatytas visas barjeras (visą laiką barjeras yra valstybės nuosavybė). Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 24. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 straipsnio pavadinimas tikslintinas, jį dėstant taip: „Viešųjų pirkimų, skirtų projekto įgyvendinimui, vykdymas“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 25. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 7 straipsnį siūlome dėstyti taip: „Projekto vykdytojas ir kitos projekto įgyvendinime dalyvaujančios perkančiosios organizacijos viešuosius pirkimus, skirtus projekto įgyvendinimui, atlieka ir sutartis sudaro neskelbiamų derybų būdu, jas vykdant pagal <...> (toliau kaip dėstomame 7 straipsnio tekste). Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 26. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„žemei, ant kurios“. Taip pat nėra aišku, kokie statiniai ir įrenginiai,
susiję su projekto įgyvendinimu, turimi omenyje šioje dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad fizinis barjeras yra visuma tarpusavyje susijusių statinių ir įrenginių, todėl jeigu turimi omenyje statiniai ir įrenginiai kaip fizinio barjero sudedamosios dalys, jų minėti nereikia.
Jeigu turimi omenyje laikini statiniai ir įrenginiai, skirti darbams atlikti, ar, vis dėlto, dar kitokie statiniai ir įrenginiai (pvz., įrengto fizinio barjero priežiūrai ir funkcionavimui užtikrinti), tai reikėtų aiškiai ir įvardinti. Be to, šioje dalyje po žodžių „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“ įrašytinas žodis „sprendimu“. Pritarti iš dalies Dėl pastabos pirmos dalies siūloma pritarti - žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). Dėl pastabos antros dalies siūloma palikti esamą formuluotę, nes projekto įgyvendinimo metu gali prireikti įvairių statinių ir įrenginių: tiek fizinio barjero sudedamųjų dalių, o taip pat ir laikinų statinių ir įrenginių, skirtų darbams atlikti. Todėl bendresnio pobūdžio formuluotė apimtų juos visus. 27. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
studiją“ įrašytini žodžiai „kuris paimant žemę fizinio barjero įrengimui netaikomas“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 28. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodis „juos“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 29. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „siekia“ įrašytini žodžiai „turi siekti“, o sąvoka „projekto vykdytojas“ rašytina mažosiomis raidėmis.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto užsakovas, atsižvelgiant į jo funkcijas, pats nevykdys jokių fizinio barjero įrengimo darbų, todėl jis nėra tinkamas šioje dalyje numatyto įpareigojimo adresatas. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti redakcinio pobūdžio pakeitimams, tačiau palikti nuostatą dėl projekto užsakovo, kadangi čia kalbama apie projektavimą, užduočių rangovams formulavimą. 30. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
82
įstatymų pavadinimai tikslintini atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 6.1. papunktį, kuriame įtvirtinta, kad tais atvejais, kai teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublikos“, tekste minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 31. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisėmis ir atlikdama pavestas pareigas, užtikrina tinkamą teisinių, finansinių ir organizacinių sąlygų įgyvendinimą, kad fizinis barjeras būtų įrengtas kiek įmanoma greičiau“.
Manytina, jog projekto 9 straipsnio
pastatymas akcentuojamas ir kitose projekto nuostatose – pvz., projekto preambulės penktojoje pastraipoje („skubus fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir kartu Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika [įrengimas] turi strateginę reikšmę“), projekto 4 straipsnio 2 dalyje („Vyriausybė nustato projekto finansavimo tvarką, užtikrinant, kad lėšos būtų skiriamos operatyviai, siekiant projektą įgyvendinti laiku“) ir t. t. Be to, tokia deklaratyvi savo turiniu norma, nenustatanti jokių konkrečių įpareigojimų Vyriausybei, neturėtų būti įstatymo baigiamųjų nuostatų dalis. Nepritarti Nors gali atrodyti deklaratyvi, tačiau tai yra svarbi nuostata, pagal kurią Vyriausybė turės atsiskaityti Seimui. Tai yra įpareigojimas Vyriausybei imtis visų reikiamų veiksmų, kad fizinis barjeras būtų įrengtas kuo greičiau. 32. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatomis, pagal kurias šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima ne tik Vyriausybė, bet ir jos įgaliotos institucijos. Pritarti iš dalies
dalis yra skirta įgyvenamiesiems teisės aktams (juos priims tik Vyriausybė), o 8 straipsnio 1 dalis – taikymo aktams, kuriuos šio įstatymo pagrindu priims ir kitos institucijos. 33. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-09. 93 33.
93
savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos pagal kompetenciją skaidriai ir efektyviai priima sprendimus, reikalingus šiam įstatymui tinkamai įgyvendinti“) labiau atitinka ne projekto 9 straipsnio, o projekto 5 straipsnio „Sprendimų priėmimas“ reguliavimo dalyką, todėl siūlytina jį perkelti būtent į projekto 5 straipsnį. Taip pat pažymime, kad minėtos dalies nuostata yra perteklinė, nes tai, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ir efektyvumo, ir skaidrumo principais jau įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, siūloma išbraukti projekto 9 straipsnio 3 dalį. Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys P. Gražulis, 2021-08-09. 33 Argumentai: Yra grėsmė, kad valstybės kontroliuojama įmonė pasienio fizinio barjero statytojais pasirinks tik tuos rangovus ir subrangovus, kurie yra valdančiųjų rėmėjai. Todėl, siekiant išvengti korupcijos ir per didelių kainų, siūloma vykdytojui skelbti tarptautinį konkursą. Pasiūlymas:
1Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Projekto įgyvendinimas
1Sprendimą dėl projekto įgyvendinimo organizavimo ir vykdymo priima Vyriausybė. 2.
nurodytame sprendime nustatomas projekto užsakovas ir projekto vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, svarbiausieji fizinio barjero inžineriniai reikalavimai, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir kiti esminiai su projekto vykdymu susiję aspektai bei sąlygos. 3. Projekto vykdytoju šio straipsnio 1 dalyje nurodytu Vyriausybės sprendimu skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valstybės valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, atrinktas tarptautiniame konkurse, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą. 4. Projekto įgyvendinimo procesą prižiūri ir vertina Vyriausybės nutarimu sudaryta tarpinstitucinė komisija (toliau – komisija), kuri stebi projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia pasiūlymus Vyriausybei. Komisijos užduotis ir personalinę sudėtį nustato Vyriausybė.“ Nepritarti Tarptautinio konkurso skelbimas, įvertinant procedūrų trukmę, visiškai nedera su poreikiu fizinį barjerą įrengti kaip įmanoma greičiau. Be to, organizuojant tarptautinį konkursą išlieka rizikos, kad jame dalyvaus priešiškai nusiteikusių užsienio subjektų kontroliuojami subjektai (per tarpininkus), kurie gali sabotuoti projekto eigą – šias rizikas suvaldyti gali būti sudėtinga. Neatsitiktinai tokie esminių nacionalinio saugumo interesų projektai paprastai įgyvendinami nacionaliniais pajėgumais. 2. Seimo narys P. Gražulis, 2021-08-09. 43 Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 straipsnis. Projekto įgyvendinimo finansavimas
finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, finansavimui taip pat gali būti nustatyta tvarka naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos. 2. Projektui skiriamas finansavimas turi padengti projekto įgyvendinimo išlaidas.
Vyriausybė nustato projekto finansavimo tvarką, užtikrinant, kad lėšos būtų skiriamos operatyviai, siekiant projektą įgyvendinti laiku. 3. Projekto vykdytojas, įgyvendinant projektą, nesiekia gauti su projektu susijusių investicijų grąžos ir (ar) pelno.“ Nepritarti Atsisakant nuostatos dėl pelno nesiekimo, sudaromos prielaidos projekto kainai labai ir neproporcingai stipriai išaugti. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į aplinkybes fizinio barjero projektas neturi būti komercinis. 3. Seimo nariai V. Fiodorovas I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Bukauskas, V. Giraitytė 2021-08-10. 43 Argumentai:
Siūloma papildyti Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį numatant, kad projekto vykdytojas, įgyvendinant projektą, nesiekia gauti su projektu susijusių investicijų grąžos ir (ar) pelno, o projekto įgyvendinimo išlaidos turi atitikti vidutines rinkos kainas. Toks projekto papildymas neleis padidinti numatytos projekto kainos. Pasiūlymas:
susijusių investicijų grąžos ir (ar) pelno, o projekto įgyvendinimo išlaidos turi atitikti vidutines rinkos kainas. Nepritarti Balsavimo rezultatai: už – 5; prieš – 2, susilaikė – 5. Vidutinei rinkos kainai nustatyti bus būtina atlikti atskirą analizę, o tai vėlgi pareikalaus papildomų laiko sąnaudų ir galimai stabdys viso projekto įgyvendinimą. Tam neturime ir operatyvaus mechnizmo. Be to, Įstatymo projekte numatyta, kad bus vykdomi viešieji pirkimai neskelbiamų derybų būdu, todėl situaciją rinkoje ir siūlomas kainas galėsime įvertinti. 4. Seimo nariai J. Jarutis, G. Burokienė 2021-08-10.
Burokienė 2021-08-10. 33 Argumentai: Tam, kad sienos statyba būtų įgyvendinta kiek įmanoma greičiau ir teisės akte neliktų neaiškumo ir nekiltų abejonių dėl tam tikrų įmonių protegavimo bei siekiant išvengti korupcijos, siūloma skaidyti sienos statybą tam tikromis atkarpomis (dalimis) kiekvienai daliai tuo pačiu metu skelbiant atskirą konkursą, kuriame dalyvautų atskiros įmonės. Tokiu būdu statybos procesas būtų daug spartesnis, neišsitęstų laike ir būtų greičiau galima pasiekti rezultatą. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. Projekto įgyvendinimas
1Sprendimą dėl projekto įgyvendinimo organizavimo ir vykdymo priima Vyriausybė. 2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytame sprendime nustatomas projekto užsakovas ir projekto vykdytojai, įvardijant kiekvieno iš jų darbų apimtis, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vietą, svarbiausieji fizinio barjero inžineriniai reikalavimai, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir kiti esminiai su projekto vykdymu susiję aspektai bei sąlygos. 3. Projekto vykdytojais šio straipsnio 1 dalyje nurodytu Vyriausybės sprendimu skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valstybės valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat skiriami juridiniai asmenys, atrinkti konkurso būdu, turintys būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą. 4. Projekto įgyvendinimo procesą prižiūri ir vertina Vyriausybės nutarimu sudaryta tarpinstitucinė komisija (toliau – komisija), kuri stebi projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia pasiūlymus Vyriausybei. Komisijos užduotis ir personalinę sudėtį nustato Vyriausybė.“ Nepritarti Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – 7. 5. Seimo nariai E. Gentvilas, J. Razma 2021-08-10. 94 Argumentai: Manome, kad tikslinga, jog Seimas nuolat būtų informuojamas apie valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9-ąjį straipsnį 4-a dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybė reguliariai, kartą per mėnesį teikia informaciją apie šio Įstatymo įgyvendinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o kartą per ketvirtį teikia apibendrintą informaciją Lietuvos Respublikos Seimui“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-753(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-753(2) ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už - 8; prieš - 1; susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-753(2). Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius