P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 13, 14 ir 15 STRAIPSNių PAkeitimo ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 13 straipsnio 111 dalies pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio11 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
1Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu juos tiesiogiai ir viešai transliuojant realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas ), jei savivaldybės teritorijoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremali situacija ar karantinas, o savivaldybės tarybos nariai negali dalyvauti fiziškai. Nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų įstatymo ir tarybos veiklos reglamento reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario , bendruomenių atstovavimo ir pasisakymo teises. Nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas (kvalifikuotų el. identifikavimo priemonių būdu) ir rezultatų viešas skelbimas . Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami priimami, nustatant iš anksto skelbiamą laiką, jo trukmę ir tinkamą erdvę, kuri atitinka saugumo reikalavimus.“
2 straipsnis. 14 straipsnio 10 dalies pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdis negali vykti komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu jį tiesiogiai ir viešai transliuojant , jei savivaldybės teritorijoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremali situacija ar karantinas arba visi savivaldybės tarybos nariai pritaria tokiam būdui. Nuotoliniu būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje įstatyme nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario , bendruomenių atstovavimo ir pasisakymo teises. Nuotoliniu būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas atsiklausiama komiteto nario tapatybės pozicijos ir jo paskelbiamas bendras balsavimo rezultatų nustatymas. rezultatas.“ 3 straipsnis. 15 straipsnio 8 dalies pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijos posėdis negali vykti komisijos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, komisijos posėdis gali vykti nuotoliniu būdu jį tiesiogiai ir viešai transliuojant, jei savivaldybės teritorijoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremali situacija ar karantinas arba visi savivaldybės tarybos nariai pritaria tokiam būdui. Nuotoliniu būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje įstatyme nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario , bendruomenių atstovavimo ir pasisakymo teises. Nuotoliniu būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas atsiklausiama komiteto nario tapatybės pozicijos ir jo paskelbiamas bendras balsavimo rezultatų nustatymas.
rezultatas. 4 straipsnis.
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
2021-08-05 Nr. XIVP-744 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 13 straipsnio 111 dalyje po žodžių „laikantis visų“ įrašytinas žodis „šio“. 2. Projekto
dalies pirmojo sakinio pradžioje dėstomos formuluotės „Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai“ mechaninis perkėlimas į sakinio pabaigą, yra savitikslis ir dirbtinis, nekeičiantis sąlygų turinio. Todėl šia apimtimi galiojančios teisės normos konstrukcijos keisti nereikia. Šiuo aspektu tokią pat pastabą teikiame ir dėl projekto 2 ir 3 straipsniais keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies ir 15 straipsnio 8 dalies pakeitimo. 3. Pagal projekto
dalyje siūlomus įtvirtinti pakeitimus neliktų nuotolinių tarybos posėdžių organizavimui taikomų reikalavimų: posėdžius organizuoti „realiuoju laiku“ ir „elektroninių ryšių priemonėmis“. Nelikus tokių reikalavimų, nebūtų jokio vieningo nuotolinių posėdžių organizavimo algoritmo, kuris vienodai būtų taikomas visose 60 savivaldybių. Atkreipiame dėmesį, kad pavyzdžiui, Seimo nuotolinių posėdžių organizavimui tokie reikalavimai yra nustatyti Seimo statute. Taigi, mūsų nuomone, šių reikalavimų panaikinimas nuotolinių tarybos posėdžių organizavimui yra ydingas ir gali turėti neigiamų pasekmių savivaldybės tarybos darbo organizavimui ir funkcijų vykdymui. 4.
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 111 dalyje siūlomą formuluotę atsirastų reikalavimas nuotolinius tarybos posėdžius transliuoti „tiesiogiai ir viešai“ elektroninių ryšių priemonėmis. Siūloma formuluotė nesuderinta su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta tarybos posėdžių transliavimo tvarka „ Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai tiesiogiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje“. Be to, atkreipiame dėmesį ir į šio straipsnio 14 dalį, kurioje nustatyta, kad tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau
dalyje ( projekto 2 ir 3 straipsniais keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies ir 15 straipsnio 8 dalies nuostatose, reglamentuojančiose komitetų ir komisijų posėdžius) siūloma nustatyti, kad nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje turi būti užtikrinamos šiame įstatyme nustatytos savivaldybės tarybos nario , „ bendruomenių atstovavimo ir pasisakymo teisės“.
Iš šios formuluotės turinio nesuprantama, kokius subjektus ir kokias su atstovavimu susijusias teises ji apimtų (visos savivaldybės bendruomenės nuolatinius gyventojus, gyvenamosios vietovės bendruomenių atstovus, bendruomeninių organizacijų atstovus, seniūnaičius ar juos visus, jų teises dalyvauti posėdyje ir pasisakyti svarstomais klausimais ir kt.). Aiškinamajame rašte rašoma apie galimybę „savivaldybių tarybų, komitetų ir komisijų posėdžių metu pasisakyti bendruomenių atstovams“, tačiau projekto formuluotė išdėstyta neaiškiai. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio111 dalies formuluotėje dėl savivaldybės tarybos posėdyje „bendruomenių atstovavimo ir pasisakymo“ teisių įgyvendinimo neatsižvelgta į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatą, reglamentuojančią posėdyje dalyvaujančių kviestų asmenų (kurie gali būti gyvenamosios vietovės bendruomenių atstovai, bendruomeninių organizacijų atstovai, seniūnaičiai ar kiti suinteresuoti asmenys) teisių įgyvendinimą „ Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka
“. Jeigu šių asmenų teisės realiai nėra užtikrinamos, tai
būtų įstatymo taikymo, o ne teisinio reglamentavimo ydingumo klausimas.
Be to, atkreipiame dėmesį ir į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies formuluotėje, reglamentuojančioje komitetų posėdžius neatsižvelgta į šio straipsnio 6 dalį „Komitetų darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti suinteresuoti asmenys“, o projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies formuluotėje neatsižvelgta į šio straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad „ Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai“. Šių asmenų komisijos nario statusas pats savaime suponuoja jų teises vykdant šio įstatymo nustatytas komisijų funkcijas, posėdyje pasisakyti svarstomais klausimais ir balsuoti dėl priimamų sprendimų. Jeigu komisijos nario teisės realiai nėra užtikrinamos, tai būtų įstatymo taikymo, o ne teisinio reglamentavimo ydingumo klausimas. 6. P rojekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario tapatybės ir balsavimo rezultatų nustatymas vykdomas „kvalifikuotų el. identifikavimo priemonių būdu“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto nuostatose, nei aiškinamajame rašte nenurodoma, kokios savivaldybės tarybos narių tapatybės identifikavimo priemonės turimos omenyje ir būtų laikomos „kvalifikuotomis“, pavyzdžiui, ar tapatybės nustatymo būdas turi atitikti Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo reikalavimus ar kt. 7.
dalyje yra siūloma įtvirtinti reikalavimą užtikrinti savivaldybės tarybos narių balsavimo rezultatų „viešą paskelbimą“. Pažymėtina, kad siūloma formuluotė yra perteklinė ir nesuderinta su įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad „ Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje “. 8. Projekto
dalyje siūloma nustatyti, kad „Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, priimami, nustatant iš anksto skelbiamą laiką, jo trukmę ir tinkamą erdvę, kuri atitinka saugumo reikalavimus.“ Iš šios formuluotės turinio nėra aišku kaip konkrečiai ji turėtų būti (galėtų būti) įgyvendinama, t. y. koks subjektas nustatytų slaptam balsavimui taikomus saugumo reikalavimus erdvei, kurioje toks slaptas balsavimas vyktų ir pan. Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos nuotoliniu būdu vyksiančio posėdžio metu sprendimų, kai dėl jų turi būti balsuojama slaptai (pavyzdžiui, sprendimų, nurodytų šio straipsnio 9 dalyje), priėmimas yra negalimas ir prieštarautų slapto balsavimo esmei. Kai dėl savivaldybės tarybos sprendimo turėtų būti balsuojama slaptai, toks balsavimas turėtų vykti ne posėdžio metu, o per posėdžio pertrauką, tokiam balsavimui pritaikytoje vietoje ir nustatytu laiku. Tai įprasta praktika politinių atstovaujamųjų institucijų veikloje, kai sprendimai turi būti priimti slaptu balsavimu. Slapto balsavimo tvarka gali būti nustatyta tarybos veiklą reglamentuojančiame reglamente (keičiamo įstatymo
laiką, jo trukmę“ praleistas žodis
„balsavimo“. Atsižvelgiant į tai, vertinamosios
projekto nuostatos tikslintinos. 9.
straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje) siūloma įtvirtinti naują atvejį, kai komiteto (komisijos) posėdis gali vykti nuotoliniu būdu “visi savivaldybės tarybos nariai pritaria tokiam būdui“ ir atsisakyti esminės tokių posėdžių organizavimo sąlygos „komiteto posėdis negali vykti komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai“, „komisijos posėdis negali vykti komisijos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai“. Taigi net ir tais atvejais, kai nebus „paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas“ visi savivaldybės tarybos nariai galėtų priimti sprendimą dėl nuotolinių komitetų (komisijų) posėdžių organizavimo. Tai gali sudaryti teisines prielaidas komiteto (komisijos) posėdžius organizuoti vien nuotoliniu būdu. Šie siūlymai svarstytini keliais aspektais:
aiškinamajame rašte teigiama, kad „ Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse pastebima tendencija toliau rengti nuotolinius posėdžius, nors karantinas atšauktas, o didesnė dalis tarybos narių ir administracijos darbuotojų yra pasiskiepiję“. Taigi projekto siūlymas priešingas aiškinamajame rašte nurodytai problemai;
aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą, pagal kurį nuotolinių tarybos posėdžiui organizavimui, be kita ko, yra būtina sąlyga, kad posėdyje „savivaldybės tarybos nariai negali dalyvauti fiziškai“ (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
dalis), o tarybos sudaromų komitetų ir komisijų - ne;
tarybos nariai pritaria tokiam būdui“ apskritai gali būti sunkiai įgyvendinamas, nes tik idealiuoju atveju tarybos posėdyje dalyvautų visi jos nariai (100 proc.) ir visi jie balsuotų už sprendimą dėl nuotolinių komitetų (komisijų) posėdžių. Paprastai esama tarybos narių, kurie tarybos posėdyje negali dalyvauti dėl nedarbingumo ar kitų pateisiamų priežasčių.
Taigi, jeigu bent vienas tarybos narys posėdyje nedalyvautų, tarybos posėdžio kvorumo nebūtų arba net jeigu dalyvautų visi tarybos nariai (būtų kvorumas), tačiau bent vienas iš jų balsuotų prieš sprendimą rengti nuotolinius komitetų (komisijų) posėdžius, sprendimas nebūtų priimtas;
pritaria tokiam būdui“ neatitinka keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos
„Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja
išrinktų tarybos narių dauguma“ ir šio straipsnio 9 dalies nuostatos, jog „ savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma“. 10. Projekto
reikalavimo, kad nuotoliniu būdu priimant komiteto sprendimus būtų užtikrinta komiteto nario tapatybė. Aiškinamajame rašte nėra paaiškinama, kodėl šio nustatyto reikalavimo yra atsisakoma. Pažymime, kad komiteto ar komisijos posėdyje dalyvaujančio komiteto nario (komisijos nario) tapatybės identifikavimas posėdyje yra priemonė užtikrinanti ne tik paties posėdžio, bet ir jame priimamų sprendimų legitimumą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 111 dalį nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Tokiam teisinio reguliavimo diferencijavimui, kai nuotoliniame tarybos posėdyje turi būti užtikrintas tarybos nario tapatybės ir balsavimo rezultatų nustatymas, o komiteto posėdyje komiteto nario – ne, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalis turėtų būti atitinkamai tikslinama.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalis, kurioje siūloma atsisakyti reikalavimo, kad nuotoliniu būdu priimant komisijos sprendimus, būtų užtikrinta komisijos nario tapatybė. 11. Projekto
nuotoliniu būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti atsiklausiama komiteto nario „pozicijos“. Jeigu turima omenyje, kad nuotolinio komiteto posėdžio metu priimant komiteto sprendimus turi būti klausiama, kokia yra komiteto nario valia dėl priimamo sprendimo, t.y., ar jis balsuoja „už“, „prieš“ ar „susilaiko“, tai turi būti aiškiai išdėstyta. Siūlomoje formuluotėje vartojama sąvoka „pozicija“ yra netinkama pareikšti komiteto nario valią dėl komiteto sprendimo. Šiuo aspektu tokią pat pastabą teikiame ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatoms. 12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto lyginamajame variante 1 ir 2 straipsniuose nurodyti pakeitimai neatitinka galiojančios keičiamo įstatymo 13 straipsnio 111 dalies ir 14 straipsnio 10 dalies redakcijos. 13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Taigi šio projekto aiškinamasis raštas turėtų būti atitinkamai papildytas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J.
Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
2022-09-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
dalyje po žodžių „laikantis visų“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-05 1, 2, 3 2.
111 dalies pirmojo sakinio pradžioje dėstomos formuluotės
„Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino
savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai“ mechaninis perkėlimas į sakinio pabaigą, yra savitikslis ir dirbtinis, nekeičiantis sąlygų turinio. Todėl šia apimtimi galiojančios teisės normos konstrukcijos keisti nereikia. Šiuo aspektu tokią pat pastabą teikiame ir dėl projekto 2 ir 3 straipsniais keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies ir 15 straipsnio 8 dalies pakeitimo. Pritarti Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas iškreipia normos esmę, nes nenustatomas aiškus priežastinis ryšys tarp savivaldybės tarybos narių negalėjimo dalyvauti posėdyje fiziškai ir savivaldybės teritorijoje paskelbtos nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino. Tam tikrais atvejais nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimas savivaldybėje savaime nebus kliūtis savivaldybės tarybai rinktis į posėdžius fiziškai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1044 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija tam tikrose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos dalyse (Vilniaus piliavietėse) negali būti vertinama kaip priežastis, dėl kurios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai negalėtų dalyvauti tarybos posėdyje fiziškai. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111 dalyje siūlomus įtvirtinti pakeitimus neliktų nuotolinių tarybos posėdžių organizavimui taikomų reikalavimų: posėdžius organizuoti
„realiuoju laiku“ ir „elektroninių ryšių priemonėmis“.
Nelikus tokių reikalavimų, nebūtų jokio vieningo nuotolinių posėdžių organizavimo algoritmo, kuris vienodai būtų taikomas visose 60 savivaldybių. Atkreipiame dėmesį, kad pavyzdžiui, Seimo nuotolinių posėdžių organizavimui tokie reikalavimai yra nustatyti Seimo statute. Taigi, mūsų nuomone, šių reikalavimų panaikinimas nuotolinių tarybos posėdžių organizavimui yra ydingas ir gali turėti neigiamų pasekmių savivaldybės tarybos darbo organizavimui ir funkcijų vykdymui. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūlomą formuluotę atsirastų reikalavimas nuotolinius tarybos posėdžius transliuoti
„tiesiogiai ir viešai“ elektroninių ryšių priemonėmis. Siūloma formuluotė
nesuderinta su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta tarybos posėdžių transliavimo tvarka „ Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai tiesiogiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje“. Be to, atkreipiame dėmesį ir į šio straipsnio 14 dalį, kurioje nustatyta, kad tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai nedaromi. Savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši ir Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos
informacinėse laikmenose, ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-05 1,
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 111 dalyje (projekto 2 ir 3 straipsniais keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies ir 15 straipsnio
siūloma nustatyti, kad nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje turi būti užtikrinamos šiame įstatyme nustatytos savivaldybės tarybos nario, „bendruomenių atstovavimo ir pasisakymo teisės“. Iš šios formuluotės turinio nesuprantama, kokius subjektus ir kokias su atstovavimu susijusias teises ji apimtų (visos savivaldybės bendruomenės nuolatinius gyventojus, gyvenamosios vietovės bendruomenių atstovus, bendruomeninių organizacijų atstovus, seniūnaičius ar juos visus, jų teises dalyvauti posėdyje ir pasisakyti svarstomais klausimais ir kt.). Aiškinamajame rašte rašoma apie galimybę „savivaldybių tarybų, komitetų ir komisijų posėdžių metu pasisakyti bendruomenių atstovams“, tačiau projekto formuluotė išdėstyta neaiškiai.
Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 111 dalies formuluotėje dėl savivaldybės tarybos posėdyje „bendruomenių atstovavimo ir pasisakymo“ teisių įgyvendinimo neatsižvelgta į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatą, reglamentuojančią posėdyje dalyvaujančių kviestų asmenų (kurie gali būti gyvenamosios vietovės bendruomenių atstovai, bendruomeninių organizacijų atstovai, seniūnaičiai ar kiti suinteresuoti asmenys) teisių įgyvendinimą „ Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka “. Jeigu šių asmenų teisės realiai nėra užtikrinamos, tai būtų įstatymo taikymo, o ne teisinio reglamentavimo ydingumo klausimas. Be to, atkreipiame dėmesį ir į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies formuluotėje, reglamentuojančioje komitetų posėdžius neatsižvelgta į šio straipsnio 6 dalį
„Komitetų darbe patariamojo balso teise reglamento
nustatyta tvarka gali dalyvauti suinteresuoti asmenys“, o projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies formuluotėje neatsižvelgta į šio straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad „ Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai -seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai“.
Šių asmenų komisijos nario statusas pats savaime suponuoja jų teises vykdant šio įstatymo nustatytas komisijų funkcijas, posėdyje pasisakyti svarstomais klausimais ir balsuoti dėl priimamų sprendimų. Jeigu komisijos nario teisės realiai nėra užtikrinamos, tai būtų įstatymo taikymo, o ne teisinio reglamentavimo ydingumo klausimas. Pritarti Galimybė
„pasisakyti bendruomenių atstovams“ yra užtikrinama ir nekeičiant teisinio
reguliavimo, kaip tai siūloma įstatymo projektu. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario tapatybės ir balsavimo rezultatų nustatymas vykdomas „kvalifikuotų el. identifikavimo priemonių būdu“.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto nuostatose, nei aiškinamajame rašte nenurodoma, kokios savivaldybės tarybos narių tapatybės identifikavimo priemonės turimos omenyje ir būtų laikomos
„kvalifikuotomis“, pavyzdžiui, ar tapatybės nustatymo būdas turi atitikti
Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo reikalavimus ar kt. Pritarti Pasiūlymas įstatymu nustatyti savivaldybės tarybos narių tapatybės ir balsavimo rezultatų nustatymo nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje būdą yra ne keičiamo įstatymo, o savivaldybės tarybos veiklos reglamento reguliavimo dalykas. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje yra siūloma įtvirtinti reikalavimą užtikrinti savivaldybės tarybos narių balsavimo rezultatų „viešą paskelbimą“. Pažymėtina, kad siūloma formuluotė yra perteklinė ir nesuderinta su įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad „ Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje “. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-051 8.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
dalyje siūloma nustatyti, kad
„Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl
kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, priimami, nustatant iš anksto skelbiamą laiką, jo trukmę ir tinkamą erdvę, kuri atitinka saugumo reikalavimus.“ Iš šios formuluotės turinio nėra aišku kaip konkrečiai ji turėtų būti (galėtų būti) įgyvendinama, t. y. koks subjektas nustatytų slaptam balsavimui taikomus saugumo reikalavimus erdvei, kurioje toks slaptas balsavimas vyktų ir pan. Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos nuotoliniu būdu vyksiančio posėdžio metu sprendimų, kai dėl jų turi būti balsuojama slaptai (pavyzdžiui, sprendimų, nurodytų šio straipsnio 9 dalyje), priėmimas yra negalimas ir prieštarautų slapto balsavimo esmei. Kai dėl savivaldybės tarybos sprendimo turėtų būti balsuojama slaptai, toks balsavimas turėtų vykti ne posėdžio metu, o per posėdžio pertrauką, tokiam balsavimui pritaikytoje vietoje ir nustatytu laiku. Tai įprasta praktika politinių atstovaujamųjų institucijų veikloje, kai sprendimai turi būti priimti slaptu balsavimu. Slapto balsavimo tvarka gali būti nustatyta tarybos veiklą reglamentuojančiame reglamente (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Be to, formuluotėje „nustatant iš anksto skelbiamą laiką, jo trukmę“ praleistas žodis
„balsavimo“. Atsižvelgiant į tai, vertinamosios
projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268
savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą, dėl kurio šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, klausimo svarstymas vyksta nuotoliniu būdu, o sprendimo priėmimui klausimo svarstyme daroma pertrauka, kurios metu fiziškai vykdomas slaptas balsavimas.
Įvykus slaptam balsavimui, klausimo svarstymas tęsiamas nuotoliniu būdu priimant sprendimą pagal slapto balsavimo rezultatus. Priimtame įstatyme įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios balsavimo slaptumą. 9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-05 2,3
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje (taip pat projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje) siūloma įtvirtinti naują atvejį, kai komiteto (komisijos) posėdis gali vykti nuotoliniu būdu “visi savivaldybės tarybos nariai pritaria tokiam būdui“ ir atsisakyti esminės tokių posėdžių organizavimo sąlygos „komiteto posėdis negali vykti komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai“, „komisijos posėdis negali vykti komisijos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai“. Taigi net ir tais atvejais, kai nebus „paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas“ visi savivaldybės tarybos nariai galėtų priimti sprendimą dėl nuotolinių komitetų (komisijų) posėdžių organizavimo. Tai gali sudaryti teisines prielaidas komiteto (komisijos) posėdžius organizuoti vien nuotoliniu būdu. Šie siūlymai svarstytini keliais aspektais:
1) projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse pastebima tendencija toliau rengti nuotolinius posėdžius, nors karantinas atšauktas, o didesnė dalis tarybos narių ir administracijos darbuotojų yra pasiskiepiję“.
Taigi projekto siūlymas priešingas aiškinamajame rašte nurodytai problemai;
2) projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą, pagal kurį nuotolinių tarybos posėdžiui organizavimui, be kita ko, yra būtina sąlyga, kad posėdyje „savivaldybės tarybos nariai negali dalyvauti fiziškai“ (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
dalis), o tarybos sudaromų komitetų ir komisijų - ne;
3) siūlymas „visi savivaldybės tarybos nariai pritaria tokiam būdui“ apskritai gali būti sunkiai įgyvendinamas, nes tik idealiuoju atveju tarybos posėdyje dalyvautų visi jos nariai (100 proc.) ir visi jie balsuotų už sprendimą dėl nuotolinių komitetų (komisijų) posėdžių. Paprastai esama tarybos narių, kurie tarybos posėdyje negali dalyvauti dėl nedarbingumo ar kitų pateisiamų priežasčių. Taigi, jeigu bent vienas tarybos narys posėdyje nedalyvautų, tarybos posėdžio kvorumo nebūtų arba net jeigu dalyvautų visi tarybos nariai (būtų kvorumas), tačiau bent vienas iš jų balsuotų prieš sprendimą rengti nuotolinius komitetų (komisijų) posėdžius, sprendimas nebūtų priimtas;
4) siūlymas „visi savivaldybės tarybos nariai pritaria tokiam būdui“ neatitinka keičiamo įstatymo
„Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma“ ir šio straipsnio 9 dalies nuostatos, jog „ savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma“. Pritarti Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-1268
nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu priima komiteto (komisijos) pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs komiteto (komisijos) nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Sistemiškai vertinant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, reikalavimas, kad visi savivaldybės tarybos nariai pritartų nuotoliniam komiteto (komisijos) posėdžio organizavimo būdui, yra neproporcingas, be to, sunkiai įgyvendinamas ir taptų kliūtimi organizuoti komitetų (komisijų) posėdžius. 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
komiteto sprendimus būtų užtikrinta komiteto nario tapatybė. Aiškinamajame rašte nėra paaiškinama, kodėl šio nustatyto reikalavimo yra atsisakoma. Pažymime, kad komiteto ar komisijos posėdyje dalyvaujančio komiteto nario (komisijos nario) tapatybės identifikavimas posėdyje yra priemonė užtikrinanti ne tik paties posėdžio, bet ir jame priimamų sprendimų legitimumą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 111 dalį nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Tokiam teisinio reguliavimo diferencijavimui, kai nuotoliniame tarybos posėdyje turi būti užtikrintas tarybos nario tapatybės ir balsavimo rezultatų nustatymas, o komiteto posėdyje komiteto nario – ne, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalis turėtų būti atitinkamai tikslinama.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalis, kurioje siūloma atsisakyti reikalavimo, kad nuotoliniu būdu priimant komisijos sprendimus, būtų užtikrinta komisijos nario tapatybė. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-05 2,3
sprendimus, turi būti atsiklausiama komiteto nario „pozicijos“. Jeigu turima omenyje, kad nuotolinio komiteto posėdžio metu priimant komiteto sprendimus turi būti klausiama, kokia yra komiteto nario valia dėl priimamo sprendimo, t. y., ar jis balsuoja „už“, „prieš“ ar „susilaiko“, tai turi būti aiškiai išdėstyta. Siūlomoje formuluotėje vartojama sąvoka „pozicija“ yra netinkama pareikšti komiteto nario valią dėl komiteto sprendimo. Šiuo aspektu tokią pat pastabą teikiame ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-05 1,2
variante 1 ir 2 straipsniuose nurodyti pakeitimai neatitinka galiojančios keičiamo įstatymo 13 straipsnio 111 dalies ir 14 straipsnio
13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d.
įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Taigi šio projekto aiškinamasis raštas turėtų būti atitinkamai papildytas. Pritarti 14.
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-08-131 Įvertinę Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-744 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 111 dalyje siūloma įtvirtinti galimybė savivaldybės tarybos posėdžius vykdyti nuotoliniu būdu juos tiesiogiai ir viešai transliuojant būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 14 dalyje įtvirtintu reikalavimu nedaryti posėdžių garso ir vaizdo įrašų tais atvejais, kai svarstoma valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudaranti, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų susijusi informacija ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudaranti, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusi informacija, projektai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlome atitinkamai įtvirtinti išlygą Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 111 dalyje dėl
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Alytaus miesto savivaldybės administracija, 2021-10-071 Susipažinę su Vietos savivaldos įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais Nr. XIVP-517 ir Nr. XIVP-744, teikiame dėl jų savo pastabas. Pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 111 dalyje siūlomą formuluotę atsirastų reikalavimas nuotolinius tarybos posėdžius transliuoti „tiesiogiai ir viešai“ elektroninių ryšių priemonėmis.
Tačiau siūloma formuluotė nesuderinta su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta tarybos posėdžių transliavimo tvarka „ Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai tiesiogiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje“. Taip pat keičiamo įstatymo 13 straipsnio 111 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario tapatybės ir balsavimo rezultatų nustatymas vykdomas „kvalifikuotų el. identifikavimo priemonių būdu“, tačiau nei projekto nuostatose, nei aiškinamajame rašte nenurodoma, kokios savivaldybės tarybos narių tapatybės identifikavimo priemonės turimos omenyje ir būtų laikomos „kvalifikuotomis“, pavyzdžiui, ar tapatybės nustatymo būdas turi atitikti Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo reikalavimus ar kt. Taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą užtikrinti savivaldybės tarybos narių balsavimo rezultatų „viešą paskelbimą“. Manome, kad tokia formuluotė yra perteklinė, nes įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad „ Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje “. Pritarti
2Alytaus miesto savivaldybės administracija,
2021-10-072 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje siūloma įtvirtinti naują atvejį, kai komiteto (komisijos) posėdis gali vykti nuotoliniu būdu, jei visi savivaldybės tarybos nariai pritaria tokiam būdui. Manome, kad siūlymas „visi savivaldybės tarybos nariai pritaria tokiam būdui“ gali būti sunkiai įgyvendinamas, nes paprastai esama tarybos narių, kurie tarybos posėdyje negali dalyvauti dėl nedarbingumo ar kitų pateisiamų priežasčių.
Be to, tokia nuostata neatitinka keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma“ ir šio straipsnio 9 dalies nuostatos, jog „ savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma“. Kitiems Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo projektams pastabų ar pasiūlymų neturime. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir suinteresuotos institucijos pastabas, įstatymo projektą Nr. XIVP-744 atmesti, nes dalis juo siūlomų pakeitimų prarado aktualumą Seimui 2022 m. birželio 30 d. priėmus Vietos savivaldos įstatymo Nr. I‑533 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1268, o kiti siūlomi pakeitimai yra pertekliniai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Audrius Petrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė