Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius. Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:
a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę:
0,3 0,2 · GPMKVSBNS, čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti; GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;“. 2 straipsnis.
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eugenijus Sabutis
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-07-21 Nr. XIVP–728 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, todėl projektas tikslintinas išdėstant tik keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, o ne visą 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 2. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> projekto nuostatos turėtų būti taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2021 metų ar vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus“. Pažymėtina, jog projekto 2 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja
nuostatos būtų taikomos rengiant 2022 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, siekiant teisinio aiškumo projektas tobulintinas papildant nuostatomis dėl jo taikymo. 3. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385
2023-04-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriūka, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, todėl projektas tikslintinas išdėstant tik keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, o ne visą 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-07-211 2.
Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> projekto nuostatos turėtų būti taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2021 metų ar vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus“. Pažymėtina, jog projekto 2 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jei projektu yra siekiama nustatyti, kad jo nuostatos būtų taikomos rengiant 2022 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, siekiant teisinio aiškumo projektas tobulintinas papildant nuostatomis dėl jo taikymo. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti Argumentai:
Vyriausybė 2023 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą Nr. 210 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-728“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-03-29 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-247
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-728 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
nustatyti, kad kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir (ar) Vyriausybės priimtų sprendimų susidaro gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) netekčių, valstybės biudžetui tektų 80 procentų, savivaldybių biudžetams
ir savivaldybių biudžetų proporcija – valstybės biudžetui tenka 70 procentų GPM netekčių našta, o savivaldybių biudžetams – 30 procentų. Tokia nustatyta proporcija preliminariai atitinka savivaldybių biudžetams tenkančių konsoliduotos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos pajamų proporcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2020 metų dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų GPM netekčių našta tiek valstybės biudžetui, tiek savivaldybių biudžetams tekdavo vienoda. 2. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymą (2022 m. lapkričio 22 d. įstatymas Nr. XIV-1550) nuo
mažas ir vidutines pajamas gaunantiems, neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims.
Įvertinus 2023 metais iš GPM planuojamas gauti pajamas, priėmus Įstatymo projektą, valstybės biudžeto pajamos sumažėtų apie 39 mln. eurų, o tvarių pajamų (šiuo atveju – iš GPM) mažinimas neigiamai paveiktų jau prisiimtus valstybės įsipareigojimus, įskaitant išlaidų dėl pasaulinių elektros energijos ir gamtinių dujų kainų augimo elektros energijos ir gamtinių dujų kainų dalies buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensavimą, išlaidų pagalbos priemonėms, skirtoms dėl aukštų energijos kainų nukentėjusiam verslui, apmokėjimą, išlaidų, susijusių su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse iniciatyvose, skirtose pagalbai Ukrainai, ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikimu, apmokėjimą, krašto apsaugos sistemos finansavimą (Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymą). 3. Pažymėtina, kad, Seimui priimant sprendimus taikyti didesnį NPD, prisidedama prie gyventojų realiųjų pajamų didinimo. Gyventojų pajamų atskaičius mokesčius augimas daro tiesioginį poveikį savivaldybių biudžetų išlaidų, kurios susidaro mokant socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, mažėjimui. Nepritarti Argumentai:
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra pagrindinis savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinis. Pajamos iš šio mokesčio sudaro daugiau nei 80 proc. visų savivaldybių biudžetų pajamų. Kai Vyriausybė savo sprendimais sumažina savivaldybėms tenkančias GPM pajamas, nėra užtikrinamas savivaldybių pagrindinio pajamų šaltinio, GPM, stabilumas, pažeidžiamas savivaldybių finansinio savarankiškumo principas, neužtikrinamas savivaldybių pajamų šaltinių neliečiamumas.
Papildomai pažymėtina, kad Memorandumu[1] susitarta siekti, jog Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas dėl gyventojų pajamo mokesčio netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto. Todėl būtina pritarti įstatymo projektui, kad būtų užtikrintas savivaldybių biudžetų stabilumas. 2. Seimo nariai:
G. Burokienė, D. Labanavičius, A. Norkienė, 2021-11-091 Šiuo metu Metodikos įstatyme nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Galiojantis teisės aktas, kaip rodo praktika, neigiamai veikia savivaldybių biudžetų formavimą, nes neužtikrina savivaldybių pagrindinio pajamų šaltinio. Tai mažina savivaldybių motyvaciją pritraukti investicijas, skatinti verslą, didinti savivaldybės patrauklumą pritraukiant reikalingus specialistus. Savivaldybės turi savarankiškai planuotis savo pajamas ir išlaidas, o tam turi būti užtikrintas savivaldybių pajamų šaltinių neliečiamumas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius. Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:
a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę:
GPMKVSBNS, čia:
savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti; GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma“. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: įvertinus tai, kad privaloma laikytis Memorandume nustatytų susitarimų, taip pat negalima pažeisti savivaldybių finansinio savarankiškumo principo, būtina užtikrinti savivaldybių pajamų šaltinių neliečiamumą ir savivaldybių biudžetų stabilumą, iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-728 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: nepateikta. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 6. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1] Memorandumas „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“, pasirašytas 2020-09-03 Seime atstovaujamų politinių partijų ir savivaldybių.