Projekto Projekto XIVP-722(2) lyginamasis variantas
TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ ĮSTATYMO NR. X‑1771 4 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹straipsniu
Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) priemokos už padidėjusį darbo krūvį.“
Papildyti Įstatymą 5¹ straipsniu:
„5¹ straipsnis. Priemoka už padidėjusį darbo krūvį
1Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių žymiai padaugėjus gaunamų nagrinėti tam tikros kategorijos bylų per mėnesį. 2. Priemokų už padidėjusį darbo krūvį skyrimo ir mokėjimo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams tvarką nustato Teisėjų taryba. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamos priemokos už padidėjusį darbo krūvį dydį nustato bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo pirmininkas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2021 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
2021-07-12 Nr. XIVP-722 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teismų įstatyme yra įtvirtinta „darbo krūvio“ sąvoka, siūlytina projekte naudojamą sąvoką „darbų krūvis“ keisti į sąvoką „darbo krūvis“. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Teisėjų atlyginimų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsniu iš šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad: „Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbų krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių smarkiai padidėjus gaunamų atitinkamos kategorijos bylų skaičiui per mėnesį, bet neviršijama bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo darbo tvarkos taisyklėse nustatyta darbo laiko trukmė.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog teismų darbo tvarkos taisyklėse dėl teisėjų darbo specifikos, visuomet yra numatoma galimybė dirbti po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Darbo tvarkos taisyklių[1]
dirbama ir po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis) teisėjų darbo pradžia ir pabaiga įstatymais nėra griežtai reglamentuota.“ Analogiškai darbo laiko trukmė yra reguliuojama ir visuose kituose teismuose. Taigi pažymėtina, jog teismų darbo tvarkos taisyklėse reguliuojama visa įmanoma teisėjų darbo laiko trukmė, apimanti ne tik įprastą darbo laiką, tačiau ir darbą po darbo valandų bei darbą poilsio ir švenčių dienomis, todėl tokios darbo laiko trukmės viršyti neįmanoma.
Tuo atveju, jei nuostatoje kalbama tik apie įprasto darbo laiko, neapimančio darbo po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis, tai turėtų būti aiškiai nurodyta, nes priešingu atveju, nuostatos praktinis taikymas ir jos prasmė apskritai, liktų neaiškūs. Antra, tuo atveju, jei nuostatoje kalbama tik apie įprasto darbo laiko, neapimančio darbo po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis, trukmės viršijimą, turėtų būti keliamas klausimas, ar toks nuostatos turinys dera su konstituciniu teisingo darbo apmokėjimo principu. Pažymėtina, jog esant poreikiui, nagrinėti bylas ir dirbti po darbo valandų, kad būtų laikomasi įstatymuose nustatytų bylų išnagrinėjimo terminų, ir dėl to teisėjui viršijus įprastą darbo laiko trukmę, tokiam teisėjui, pagal siūlomą reguliavimą, negalėtų būti mokama iki 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį dabų krūvį, nes šio priedo mokėjimo būtina kumuliatyvinė sąlyga yra teismo darbo tvarkos taisyklėse nustatytos darbo laiko trukmės (tikėtina - įprastos darbo laiko trukmės, neapimančios darbo po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis) neviršijimas. Trečia, tikėtina, jog nuostatoje norėta reguliuoti priemokos už padidėjusį darbų krūvį mokėjimo galimybę, kartu bandant spręsti apmokėjimo už darbą po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis santykio klausimą. Tačiau, kaip minėta, nuostata tik eliminuotų galimybę teisėjams mokėti iki30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį dabų krūvį, jei kartu būtų dirbama po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis.
Tuo atveju, jei ši prielaida yra teisinga, nuostatoje turėtų būti aiškiai nurodyta, jog teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbų krūvį, kai jis dirba įprastu darbo metu, o už darbą po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis, apmokama pagal atitinkamas keičiamo įstatymo nuostatas. Priešingu atveju, jei nuostatoje iš tiesų siekiama nustatyti, kad darbas po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis eliminuoja galimybę teisėjui gauti ne didesnę kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoką už padidėjusį darbų krūvį, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu teisingo darbo apmokėjimo principu. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 3 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo
įstatymo 5¹straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams priemokos už padidėjusį darbų krūvį dydį nustato bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo pirmininkas. Siūloma nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad nors keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 dalyje yra nustatoma, jog priemoka už padidėjusį darbų krūvį negali viršyti 30 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio, projekte nėra nustatoma jokių kitų sąlygų ar kriterijų, kuriais vadovaujantis teismo pirmininkas galėtų spręsti dėl priemokos už padidėjusį darbų krūvį dydžio kiekvienam teisėjui individualiai. Pastebėtina, kad minėtų sąlygų ar kriterijų nebuvimas gali sąlygoti objektyvumo ir nešališkumo principų pažeidimus ir sudaryti sąlygas subjektyviam priemokos už padidėjusį darbų krūvį nustatymui. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.
Ta pati pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 daliai. 4. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ši nuostata 2011 m. vasario 14 d. Konstitucinio teismo nutarimu, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, kaip ribojanti teisėjų teisę gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Todėl pagal projekto aiškinamojo rašto teiginius, ši nuostata projekto 3 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Teisėjų darbo apmokėjimo 6 straipsnio
teismų teisėjų darbas poilsio ir švenčių dienomis apmokamas, jei jie atlieka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus neatidėliotinus veiksmus, kurių iš anksto nebuvo galima suplanuoti ir numatyti ir kurių dėl teisinių ir (ar) faktinių kliūčių negalima atlikti kitu laiku ar atidėti kitai darbo dienai (toliau – neatidėliotini veiksmai).“ Tokia nuostatos formuluotė kelia abejonių dėl jos turinio prasmės ir taikymo apimties. Pirma, pažymėtina, jog Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksuose gali būti nustatyti tam tikri neatidėliotini veiksmai, kuriuos dera atlikti nedelsiant per tam tikrą nustatytą laiką, tačiau kiti įstatymai tokių neatidėliotinų veiksmų nenumato. Be to, kituose įstatymuose nevartojamas ir teismo atliekamų „neatidėliotinų veiksmų“ terminas.
Todėl kelia abejonių, ar kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Prezidento rinkimų įstatyme, teismui nustatoma pareiga išnagrinėti skundą per 48 valandas nuo skundo gavimo, galėtų būti traktuojama, kaip neatidėliotinų veiksmų atlikimas, nes veiksmas iš esmės nesuponuoja visos tam tikro proceso, susijusio su, pavyzdžiui, minėto skundo išnagrinėjimu, apimties. Todėl svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, analizuojamoje nuostatoje neturėtų būti vartojami aiškūs ir su minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu derantys terminai ir sąvokos. Manytina, kad nuostatos žodžiai „jei jie atlieka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus neatidėliotinus veiksmus“ turėtų būti pakeisti į žodžius „kai jie vykdo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai koreguotinas ir tolesnis nuostatų tekstas. Antra, pažymėtina, kad siūloma įstatymo formuluotė visiškai neapima galimybės apmokėti teisėjų dirbtus viršvalandžius darbo dienomis, kai jie vykdo Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, jei jas vykdant būtina dirbti viršvalandžius. Toks, darbo dienomis dirbamų viršvalandžių, apmokėjimo eliminavimas, visiškai nedera su minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame aiškiai nurodomi tiek teisėjų dirbami viršvalandžiai, tiek ir darbas poilsio ir švenčių dienomis, nurodant, kad ribojimas gauti teisingą apmokėjimą už viršvalandžius bei darbą poilsio ir švenčių dienomis, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms.
Todėl tuo atveju, jei projekto nuostatomis iš tiesų siekiama eliminuoti galimybę teisėjams gauti teisingą apmokėjimą už dirbtus viršvalandžius darbo dienomis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu teisingo darbo apmokėjimo principu. Priešingu atveju, nuostatoje turėtų būti aiškiai nurodoma, jog tais atvejais, kai teisėjai vykdo Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas ir tam būtina dirbti viršvalandžius darbo dienomis, šie viršvalandžiai taip pat yra apmokami. 5. Projektas Seime registruotas
skubos tvarka. Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma pakeisti Teisėjų atlyginimų įstatymą numatant galimybę teisėjams mokėti priemokas už padidėjusį darbo krūvį, nustatant, kad šios nuostatos įsigaliotų 2021 m. rugpjūčio 1 d. (projekto 1, 2 straipsniai,
nauja redakcija, nustatant, kad ji įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, dėl kokių išskirtinių aplinkybių ypatingos skubos tvarka turėtų būti svarstomas Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimas išdėstant jį nauja redakcija, kai šie pakeitimai įsigaliotų tik 2022 m. sausio 1 d.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „atsižvelgiant į nurodytą jau šiuo metu prognozuojamą drastišką atitinkamos kategorijos bylų, susijusių su esama situacija, kai užsieniečiai masiškai neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos sieną, skaičiaus padidėjimą ir tokias bylas nagrinėjančių teismų teisėjų darbo krūvio didėjimą, Įstatymo projektu siūloma numatyti ankstesnį nuostatos dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį skyrimo, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių smarkiai padidėjus gaunamų atitinkamos kategorijos bylų skaičiui per mėnesį, įsigaliojimo terminą –
papildyti galiojantį Įstatymą nauju 5¹straipsniu).“ Pažymėtina, jog pagal Seimo statuto
pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka tik tais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, t. y. įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, taip pat ją atšaukiant, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, skelbiant demobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus ypač skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini ypač skubūs Seimo sprendimai.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „atsižvelgiant į nurodytą jau šiuo metu prognozuojamą drastišką atitinkamos kategorijos bylų, susijusių su esama situacija, kai užsieniečiai masiškai neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos sieną, skaičiaus padidėjimą ir tokias bylas nagrinėjančių teismų teisėjų darbo krūvio didėjimą, Įstatymo projektu siūloma numatyti ankstesnį nuostatos dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį skyrimo, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių smarkiai padidėjus gaunamų atitinkamos kategorijos bylų skaičiui per mėnesį, įsigaliojimo terminą –
papildyti galiojantį Įstatymą nauju 5¹straipsniu).“ Pažymėtina, jog pagal Seimo statuto
pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka tik tais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, t. y. įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, taip pat ją atšaukiant, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, skelbiant demobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus ypač skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini ypač skubūs Seimo sprendimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „<...> Seimas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnį reglamentuodamas įstatymų leidybos procedūrą, gali nustatyti tokį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka teisinį reguliavimą, pagal kurį tokia tvarka galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai <...> kitoks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai galėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais arba būtų leidžiama įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus, svarstomus ypatingos skubos tvarka, priimti neužtikrinus Seimo vidinės prevencinės jų atitikties Konstitucijai kontrolės, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančiais įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimais.“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „<...> Seimas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnį reglamentuodamas įstatymų leidybos procedūrą, gali nustatyti tokį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka teisinį reguliavimą, pagal kurį tokia tvarka galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai <...> kitoks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai galėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais arba būtų leidžiama įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus, svarstomus ypatingos skubos tvarka, priimti neužtikrinus Seimo vidinės prevencinės jų atitikties Konstitucijai kontrolės, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančiais įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimais.“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstoma Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo nauja redakcija, gali būti priimama ypatingos skubos tvarka, ar projektas neturėtų būti patikslintas, atsisakant projekto 3 straipsnio. 6.
6Projekto aiškinamajame rašte nurodoma,
kad teikiamu projektu „atsisakoma nuostatos, kad bazinis dydis tvirtinamas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, nes praktikoje ji neįgyvendinama (neveikia)“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatos derintinos su Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 6 straipsniu, kuriame nustatoma, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Atsižvelgus į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatos turėtų būti arba atitinkamai tikslintinos, arba kartu su projektu turėtų būti teikiamos ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] https://www.lat.lt/data/public/uploads/2019/01/darbo-tvarkos-taisykles-2019-01-01.docx
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ ĮSTATYMO NR. X‑1771
1Komiteto posėdyje dalyvavo: M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, A. Petrošius, M. Puidokas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjosD. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė; kviestieji asmenys: V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, A. Nakčerienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-07-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgus į tai, kad Teismų įstatyme yra įtvirtinta „darbo krūvio“ sąvoka, siūlytina projekte naudojamą sąvoką „darbų krūvis“ keisti į sąvoką „darbo krūvis“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-07-122 2.
Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Teisėjų atlyginimų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsniu iš šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad: „Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbų krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių smarkiai padidėjus gaunamų atitinkamos kategorijos bylų skaičiui per mėnesį, bet neviršijama bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo darbo tvarkos taisyklėse nustatyta darbo laiko trukmė.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog teismų darbo tvarkos taisyklėse dėl teisėjų darbo specifikos, visuomet yra numatoma galimybė dirbti po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Darbo tvarkos taisyklių[¹] 59 punkte nustatyta:
„Dėl teisėjų funkcijų vykdymo ypatumų (esant poreikiui dirbama ir po darbo
valandų bei poilsio ir švenčių dienomis) teisėjų darbo pradžia ir pabaiga įstatymais nėra griežtai reglamentuota.“ Analogiškai darbo laiko trukmė yra reguliuojama ir visuose kituose teismuose. Taigi pažymėtina, jog teismų darbo tvarkos taisyklėse reguliuojama visa įmanoma teisėjų darbo laiko trukmė, apimanti ne tik įprastą darbo laiką, tačiau ir darbą po darbo valandų bei darbą poilsio ir švenčių dienomis, todėl tokios darbo laiko trukmės viršyti neįmanoma. Tuo atveju, jei nuostatoje kalbama tik apie įprasto darbo laiko, neapimančio darbo po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis, tai turėtų būti aiškiai nurodyta, nes priešingu atveju, nuostatos praktinis taikymas ir jos prasmė apskritai, liktų neaiškūs.
Antra, tuo atveju, jei nuostatoje kalbama tik apie įprasto darbo laiko, neapimančio darbo po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis, trukmės viršijimą, turėtų būti keliamas klausimas, ar toks nuostatos turinys dera su konstituciniu teisingo darbo apmokėjimo principu. Pažymėtina, jog esant poreikiui, nagrinėti bylas ir dirbti po darbo valandų, kad būtų laikomasi įstatymuose nustatytų bylų išnagrinėjimo terminų, ir dėl to teisėjui viršijus įprastą darbo laiko trukmę, tokiam teisėjui, pagal siūlomą reguliavimą, negalėtų būti mokama iki 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį dabų krūvį, nes šio priedo mokėjimo būtina kumuliatyvinė sąlyga yra teismo darbo tvarkos taisyklėse nustatytos darbo laiko trukmės (tikėtina - įprastos darbo laiko trukmės, neapimančios darbo po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis) neviršijimas. Trečia, tikėtina, jog nuostatoje norėta reguliuoti priemokos už padidėjusį darbų krūvį mokėjimo galimybę, kartu bandant spręsti apmokėjimo už darbą po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis santykio klausimą. Tačiau, kaip minėta, nuostata tik eliminuotų galimybę teisėjams mokėti iki 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį dabų krūvį, jei kartu būtų dirbama po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis. Tuo atveju, jei ši prielaida yra teisinga, nuostatoje turėtų būti aiškiai nurodyta, jog teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbų krūvį, kai jis dirba įprastu darbo metu, o už darbą po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis, apmokama pagal atitinkamas keičiamo įstatymo nuostatas.
Priešingu atveju, jei nuostatoje iš tiesų siekiama nustatyti, kad darbas po darbo valandų bei poilsio ir švenčių dienomis eliminuoja galimybę teisėjui gauti ne didesnę kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoką už padidėjusį darbų krūvį, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu teisingo darbo apmokėjimo principu. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 3 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies. Pritarti. Įstatymo projekto 5¹ straipsnį siūlome išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Priemoka už padidėjusį darbųo krūvį
teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip
priemoka už padidėjusį darbųo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių smarkiai žymiai padidėjus padaugėjus gaunamų nagrinėti atitinkamos tam tikros kategorijos bylų skaičiui per mėnesį. bet neviršijama bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo darbo tvarkos taisyklėse nustatyta darbo laiko trukmė. 2. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams Ppriemokosų už padidėjusį darbųo krūvį skyrimo ir mokėjimo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams tvarką nustato Teisėjų taryba. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamos priemokos už padidėjusį darbųo krūvį dydį nustato bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo pirmininkas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-07-122 3.
Projekto
nustatyti, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams priemokos už padidėjusį darbų krūvį dydį nustato bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo pirmininkas. Siūloma nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad nors keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 dalyje yra nustatoma, jog priemoka už padidėjusį darbų krūvį negali viršyti 30 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio, projekte nėra nustatoma jokių kitų sąlygų ar kriterijų, kuriais vadovaujantis teismo pirmininkas galėtų spręsti dėl priemokos už padidėjusį darbų krūvį dydžio kiekvienam teisėjui individualiai. Pastebėtina, kad minėtų sąlygų ar kriterijų nebuvimas gali sąlygoti objektyvumo ir nešališkumo principų pažeidimus ir sudaryti sąlygas subjektyviam priemokos už padidėjusį darbų krūvį nustatymui. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 daliai. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 5¹ straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip:
už padidėjusį darbųo krūvį skyrimo ir mokėjimo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams tvarką nustato Teisėjų taryba. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamos priemokos už padidėjusį darbųo krūvį dydį nustato bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo pirmininkas.“ Komitete pritarta Seimo narių M. Navickienės, M. Lingės ir S. Šedbaro pasiūlymui išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsnį, kuriuo Įstatymas dėstomas nauja redakcija (atitinkamai patikslinant Įstatymo projekto pavadinimą). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-07-123 4.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ši nuostata 2011 m. vasario 14 d. Konstitucinio teismo nutarimu, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos
<...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, kaip ribojanti teisėjų teisę gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Todėl pagal projekto aiškinamojo rašto teiginius, ši nuostata projekto 3 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Teisėjų darbo apmokėjimo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, kad: „Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų darbas poilsio ir švenčių dienomis apmokamas, jei jie atlieka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus neatidėliotinus veiksmus, kurių iš anksto nebuvo galima suplanuoti ir numatyti ir kurių dėl teisinių ir (ar) faktinių kliūčių negalima atlikti kitu laiku ar atidėti kitai darbo dienai (toliau – neatidėliotini veiksmai).“ Tokia nuostatos formuluotė kelia abejonių dėl jos turinio prasmės ir taikymo apimties. Pirma, pažymėtina, jog Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksuose gali būti nustatyti tam tikri neatidėliotini veiksmai, kuriuos dera atlikti nedelsiant per tam tikrą nustatytą laiką, tačiau kiti įstatymai tokių neatidėliotinų veiksmų nenumato. Be to, kituose įstatymuose nevartojamas ir teismo atliekamų „neatidėliotinų veiksmų“ terminas.
Todėl kelia abejonių, ar kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Prezidento rinkimų įstatyme, teismui nustatoma pareiga išnagrinėti skundą per 48 valandas nuo skundo gavimo, galėtų būti traktuojama, kaip neatidėliotinų veiksmų atlikimas, nes veiksmas iš esmės nesuponuoja visos tam tikro proceso, susijusio su, pavyzdžiui, minėto skundo išnagrinėjimu, apimties. Todėl svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, analizuojamoje nuostatoje neturėtų būti vartojami aiškūs ir su minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu derantys terminai ir sąvokos. Manytina, kad nuostatos žodžiai „jei jie atlieka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus neatidėliotinus veiksmus“ turėtų būti pakeisti į žodžius „kai jie vykdo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai koreguotinas ir tolesnis nuostatų tekstas. Antra, pažymėtina, kad siūloma įstatymo formuluotė visiškai neapima galimybės apmokėti teisėjų dirbtus viršvalandžius darbo dienomis, kai jie vykdo Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, jei jas vykdant būtina dirbti viršvalandžius. Toks, darbo dienomis dirbamų viršvalandžių, apmokėjimo eliminavimas, visiškai nedera su minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame aiškiai nurodomi tiek teisėjų dirbami viršvalandžiai, tiek ir darbas poilsio ir švenčių dienomis, nurodant, kad ribojimas gauti teisingą apmokėjimą už viršvalandžius bei darbą poilsio ir švenčių dienomis, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms.
Todėl tuo atveju, jei projekto nuostatomis iš tiesų siekiama eliminuoti galimybę teisėjams gauti teisingą apmokėjimą už dirbtus viršvalandžius darbo dienomis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu teisingo darbo apmokėjimo principu. Priešingu atveju, nuostatoje turėtų būti aiškiai nurodoma, jog tais atvejais, kai teisėjai vykdo Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas ir tam būtina dirbti viršvalandžius darbo dienomis, šie viršvalandžiai taip pat yra apmokami. Įvertinta Komitete pritarta Seimo narių M. Navickienės, M. Lingės ir S. Šedbaro pasiūlymui išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsnį, kuriuo Įstatymas dėstomas nauja redakcija (atitinkamai patikslinant Įstatymo projekto pavadinimą). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Seime registruotas 2021 m. liepos 9 d., jo pateikimas, svarstymas ir priėmimas numatytas 2021 m. liepos 13 d. neeilinės Seimo sesijos metu – pagal Vyriausybės siūlymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma pakeisti Teisėjų atlyginimų įstatymą numatant galimybę teisėjams mokėti priemokas už padidėjusį darbo krūvį, nustatant, kad šios nuostatos įsigaliotų 2021 m. rugpjūčio 1 d. (projekto 1, 2 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis). Projekto 3 straipsniu siūloma keičiamą įstatymą išdėstyti nauja redakcija, nustatant, kad ji įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
Pažymėtina, jog iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, dėl kokių išskirtinių aplinkybių ypatingos skubos tvarka turėtų būti svarstomas Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimas išdėstant jį nauja redakcija, kai šie pakeitimai įsigaliotų tik 2022 m. sausio 1 d. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „atsižvelgiant į nurodytą jau šiuo metu prognozuojamą drastišką atitinkamos kategorijos bylų, susijusių su esama situacija, kai užsieniečiai masiškai neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos sieną, skaičiaus padidėjimą ir tokias bylas nagrinėjančių teismų teisėjų darbo krūvio didėjimą, Įstatymo projektu siūloma numatyti ankstesnį nuostatos dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį skyrimo, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių smarkiai padidėjus gaunamų atitinkamos kategorijos bylų skaičiui per mėnesį, įsigaliojimo terminą – 2021 m. rugpjūčio 1 d. (pakeisti galiojančio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir papildyti galiojantį Įstatymą nauju 5¹straipsniu).“ Pažymėtina, jog pagal Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka tik tais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, t. y. įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, taip pat ją atšaukiant, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, skelbiant demobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus ypač skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini ypač skubūs Seimo sprendimai.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „atsižvelgiant į nurodytą jau šiuo metu prognozuojamą drastišką atitinkamos kategorijos bylų, susijusių su esama situacija, kai užsieniečiai masiškai neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos sieną, skaičiaus padidėjimą ir tokias bylas nagrinėjančių teismų teisėjų darbo krūvio didėjimą, Įstatymo projektu siūloma numatyti ankstesnį nuostatos dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį skyrimo, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių smarkiai padidėjus gaunamų atitinkamos kategorijos bylų skaičiui per mėnesį, įsigaliojimo terminą – 2021 m. rugpjūčio 1 d. (pakeisti galiojančio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir papildyti galiojantį Įstatymą nauju 5¹straipsniu).“ Pažymėtina, jog pagal Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka tik tais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, t. y. įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, taip pat ją atšaukiant, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, skelbiant demobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus ypač skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini ypač skubūs Seimo sprendimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „<...> Seimas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnį reglamentuodamas įstatymų leidybos procedūrą, gali nustatyti tokį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka teisinį reguliavimą, pagal kurį tokia tvarka galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai <...> kitoks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai galėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais arba būtų leidžiama įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus, svarstomus ypatingos skubos tvarka, priimti neužtikrinus Seimo vidinės prevencinės jų atitikties Konstitucijai kontrolės, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančiais įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimais.“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „<...> Seimas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnį reglamentuodamas įstatymų leidybos procedūrą, gali nustatyti tokį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka teisinį reguliavimą, pagal kurį tokia tvarka galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai <...> kitoks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai galėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais arba būtų leidžiama įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus, svarstomus ypatingos skubos tvarka, priimti neužtikrinus Seimo vidinės prevencinės jų atitikties Konstitucijai kontrolės, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančiais įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimais.“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstoma Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo nauja redakcija, gali būti priimama ypatingos skubos tvarka, ar projektas neturėtų būti patikslintas, atsisakant projekto 3 straipsnio. Pritarti. Komitete pritarta Seimo narių M. Navickienės, M. Lingės ir S.
Lingės ir S. Šedbaro pasiūlymui išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsnį, kuriuo Įstatymas dėstomas nauja redakcija (atitinkamai patikslinant Įstatymo projekto pavadinimą). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
rašte nurodoma, kad teikiamu projektu „atsisakoma nuostatos, kad bazinis dydis tvirtinamas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, nes praktikoje ji neįgyvendinama (neveikia)“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatos derintinos su Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 6 straipsniu, kuriame nustatoma, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Atsižvelgus į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatos turėtų būti arba atitinkamai tikslintinos, arba kartu su projektu turėtų būti teikiamos ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisos. Įvertinta. Komitete pritarta Seimo narių M. Navickienės, M. Lingės ir S. Šedbaro pasiūlymui išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsnį, kuriuo Įstatymas dėstomas nauja redakcija (atitinkamai patikslinant Įstatymo projekto pavadinimą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-07-133 Argumentai: Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio, kadangi jis pagal Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti svarstomas ypatingos skubos tvarka.
Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsnį, kuriuo Įstatymas dėstomas nauja redakcija. 3 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą Nr. X-1771 ir jį išdėstyti taip:
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų darbo apmokėjimo sąlygas. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nustatyti atlyginimai taikomi šių teismų pirmininkams, jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir teisėjams (toliau – teisėjai):
1) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;
2) bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų, apylinkių teismų. 3 straipsnis. Atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis Teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas.
Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nesudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinęs ir atsižvelgęs į šiame straipsnyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. 4 straipsnis. Teisėjų atlyginimas
apskaičiuojamas atitinkamą atlyginimo koeficientą, nustatytą šio įstatymo priede, padauginus iš bazinio dydžio. 2. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimą sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
3) darbo bei budėjimo poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimo apmokėjimas;
4) priemoka už padidėjusį darbų krūvį. 3. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priede, padauginus iš bazinio dydžio. 4. Duomenys apie teisėjų atlyginimus yra vieši. Jie teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 5 straipsnis. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą
teisėjams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. 2.
sudaro vienas procentas bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos. 6 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų darbo bei budėjimo poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimo apmokėjimas
kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų darbas poilsio ir švenčių dienomis apmokamas, jei jie atlieka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus neatidėliotinus veiksmus, kurių iš anksto nebuvo galima suplanuoti ir numatyti ir kurių dėl teisinių ir (ar) faktinių kliūčių negalima atlikti kitu laiku ar atidėti kitai darbo dienai (toliau – neatidėliotini veiksmai). 2. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų budėjimas poilsio ir švenčių dienomis apmokamas, jei pagal bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo pirmininko ar jo įgalioto bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo patvirtintą bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjų budėjimo grafiką bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjas turi būti nurodytoje vietoje (bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme arba namuose) poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus galėtų atlikti neatidėliotinus veiksmus. 3. Už darbą bei budėjimą bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme poilsio ir švenčių dienomis bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pasirinkimu mokamas dvigubo bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio atlygis arba jam artimiausią mėnesį suteikiamas dvigubos trukmės poilsio laikas, arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Už suteiktą poilsio laiką bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokamas jo pareiginės algos su priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio atlygis. 4. Už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis namuose bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama
valstybei stažą dydžio atlygio proporcingai budėtam laikui. Už darbą atvykus į bendrosios kompetencijos ar specializuotą teismą atlikti neatidėliotinų veiksmų poilsio ir švenčių dienomis mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 5. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams už darbą bei budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtą laiką. Budėjimo namuose laikas į darbo laiką neįskaičiuojamas, išskyrus laiką, per kurį, atvykus į bendrosios kompetencijos ar specializuotą teismą, faktiškai atlikti neatidėliotini veiksmai. 6. Jei Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ar apygardos teismo pirmininką Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka pavaduoja didesnį šiame teisme teisėjo darbo stažą turintis skyriaus pirmininkas, jam apskaičiuojant atlyginimą atitinkamai taikomas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ar apygardos teismo pirmininko pareiginės algos koeficientas. 7.
7Jei bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo pirmininką, jo pavaduotoją ar skyriaus
pirmininką Teismų įstatymo nustatyta tvarka pavaduoja didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjas, jam apskaičiuojant atlyginimą atitinkamai taikomas bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareiginės algos koeficientas. 8. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų darbo bei budėjimo poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimo apmokėjimo tvarką nustato Teisėjų taryba. 7 straipsnis. Priemoka už padidėjusį darbų krūvį
teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbų krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant kito to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjo funkcijas (jei laikinai neužimtos to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigos bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme (ar tuose pačiuose teismo rūmuose) arba jei to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjas laikinai negali eiti bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigų) arba dėl iš anksto nenumatytų priežasčių smarkiai padidėjus gaunamų atitinkamos kategorijos bylų skaičiui per mėnesį, bet neviršijama bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo darbo tvarkos taisyklėse nustatyta darbo laiko trukmė. 2. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams priemokos už padidėjusį darbų krūvį mokėjimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams priemokos už padidėjusį darbo krūvį dydį nustato bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo pirmininkas.
Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo priedas
1Konstitucinio Teismo pirmininkas (ar jį pavaduojantis Konstitucinio Teismo teisėjas) 32,3
II SKYRIUS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS IR SPECIALIZUOTŲ TEISMŲ TEISĖJŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas Pareiginės algos koeficientas pirmininko ar jį pavaduojančiojo (jei nėra pirmininko pavaduotojo pareigybės) pirmininko pavaduotojo ar jį pavaduojančiojo skyriaus pirmininko ar jį pavaduojančiojo teisėjo
6Apylinkių teismai 18,2 17,2 – 16,2“. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIVP-722(2). 2. Seimo nariai M. Navickienė, M. Lingė, S. Šedbaras 2021-07-133 Argumentai: pasiūlymu siekiama patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnį, atsisakant Įstatymo projekto įsigaliojimo datos – 2022 m.
sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu atsisakoma Projekto 3 straipsnio. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 2 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 dalis dalį, įsigalioja 2022 2021 m. sausio rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d. 32.
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus su šio įstatymo 3 straipsniu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos Teisėjų taryba priima iki 2021 m. gruodžio 31 d. 4. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymą. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIVP-722(2). 6. Papildomais paskirtų Komitetų išvados ir pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė