Projekto
lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 5, 71, 76, 77, 79, 113, 131, 136, 138, 140
Vilnius
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į
Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. 2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, ar tranzito zonose, ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. 3. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikia prašymą suteikti prieglobstį, per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytina šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis arba 77 straipsnio 1 dalis. 4.
prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, ar tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo
laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, ar tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai užsieniečio, išskyrus prieglobsčio prašytoją, buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui. 6.
suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 8. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.
Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau nei 6 mėnesius. 9. Kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka. 10.
laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą. 11. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą.
Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą. 12. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojantis arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
Papildyti 71 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio
užsieniečių antplūdžio, gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Išnykus šioje dalyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, užtikrinamos prioriteto tvarka.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
2Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems
nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar yra ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
1Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas, arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba kai jis apgyvendinamas įgalioto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno sprendimu.“
2Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir
socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali būti apgyvendinamas ir kitose apgyvendinimo vietose.“
Papildyti 113 straipsnio 4 dalį 1¹ punktu:
„1¹) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas
Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui;“. 7 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 131 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Savanoriškai grįžtančiam į užsienio valstybę užsieniečiui vieną kartą gali būti suteikiama pagalba grįžti į užsienio valstybę pagal savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos fondų, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis. Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali užsieniečiams teikti paramą savanoriškai grįžti ir reintegruotis kilmės valstybėje.“
Papildyti Įstatymą IX¹skyriumi: „IX¹
1Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje,
nustatyta tvarka gali būti paduotas Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą dėl sprendimo, priimto nagrinėjant pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį pateiktą prašymą, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo, kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Migracijos departamente. Šie skundai nagrinėjami kolegialaus organo, sudaryto iš narių, kurių bent vienas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. Nagrinėdamas skundus kolegialus organas sprendimus priima savarankiškai, laikydamasis funkcijų atskyrimo principo.
Nagrinėjant skundą visais atvejais išvengiama situacijų, kai skundą nagrinėja skundžiamą sprendimą priėmęs ar skundžiamo sprendimo priėmime dalyvavęs asmuo. 135² straipsnis. Skundo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas Migracijos departamentas šio Įstatymo 135¹straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima per 7 dienas nuo šio skundo gavimo. 135³straipsnis. Šio skyriaus nuostatų taikymas Šio skyriaus nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„136 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo IX¹, X skyriuose ir Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.“
Pakeisti 138 straipsnį ir jį papildyti 3 dalimi:
„3. Skundą dėl šio Įstatymo 135²straipsnio
teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos; šio punkto nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
1Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.“
2Papildyti 140 straipsnį 4¹dalimi:
„4¹. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyto teismo sprendimo
apskundimas, nesustabdo šio Įstatymo 135¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo vykdymo.“
1Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje,
pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 2. Užsieniečių skundai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-07-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meilė Čeputienė. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, pirmininko patarėja Milda Treigė, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Šriubša, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Asta Klapatauskienė, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Migracijos politikos grupės patarėja vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, patarėja Daiva Vežikauskienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, vyriausieji specialistai Mantas Griščenko, Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjos Simona Vilkelytė, Inga Girgienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-07-1212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 140 straipsnio 4 ir 4¹ dalyse siūloma nustatyti, kad apygardos administracinis teismas būtų pirma ir paskutinė teisminė instancija bylose, kuriose asmenys skundžia keičiamo įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus. Šiais atvejais apeliacija nebūtų galima. Konstitucinis Teismo savo 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė:
Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai). Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).
teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui.
Projekto nuostatos, kad apygardos administracinio teismo galutinio procesinio sprendimo jokiais atvejais nebebūtų galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl Konstitucijos 30 straipsniu garantuotos asmens teisės kreiptis į teismą, kurios viena iš sudėtinių dalių yra būtent teisė skųsti pirmos instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Pritarti iš dalies Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES 2013 m. birželio 26 d., kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad sprendimus dėl paramos pagal šią direktyvą suteikimo, panaikinimo arba apribojimo arba pagal 7 straipsnį individualiai su prašytojais susijusius priimtus sprendimus būtų galima apskųsti pagal nacionalinę teisę nustatyta tvarka.
Bent jau paskutinėje instancijoje turi būti suteikta galimybė kreiptis į teisminę instituciją, apskundžiant sprendimą arba dėl jo faktinio ir teisinio peržiūrėjimo.“ Taigi, Europos Sąjungos teisės aktai leidžia nustatyti ikiteisminį nagrinėjimą ir skundimą apeliacine tvarka tik vienam teismui. EŽTT taip pat yra pabrėžęs, kad atitinkami teisės kreiptis į aukštesnės instancijos teismą apribojimai yra galimi ir kad valstybės turi diskreciją, atsižvelgdamos į savo teismų sistemos ypatumus, pasirinkti atitinkamus apribojimus. Nuostatos patobulintos įvedant ribotą apeliaciją. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-07-12 1(5)8
dalyje ir kitose projekto nuostatose yra vartojama sąvoka „ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio“. Nei keičiamame įstatyme, nei Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme tokia ekstremalioji situacija ar toks ekstremalusis įvykis nėra apibrėžtas. Šių sąvokų turinys, įskaitant neteisinį „antplūdžio“ terminą, traktuotinas kaip neaiškus, tokios sąvokos turėtų būti apibrėžtos ir paaiškintos įstatyme. Nepritarti Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nesiekiama nustatyti naujos sąvokos, jame nustatoma ekstremalios situacijos ar ekstremalaus įvykio priežastis, siekiant susiaurinti taikymo sritį, kad naujos nuostatos nebūtų taikomos paskelbus bet kokią ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį.
Atkreipiame dėmesį, kad analogiška formuluotė vartojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarime Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto 2 straipsnis patobulintas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1¹dalyje yra numatoma, kad „esant karo padėčiai, nepaprastajai
padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, gali būti laikinai ribojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 12 straipsnio 1 dalies a ir c punktais, valstybės narės privalo užtikrinti, kad asmenys, prašantys prieglobsčio, galėtų gauti informaciją apie taikytiną procedūrą ir apie savo teises ir pareigas tos procedūros metu bei galimas savo pareigų nesilaikymo ir nebendradarbiavimo su institucijomis pasekmes ta kalba, kurią supranta, o taip pat galėtų bendrauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovu arba bet kokia kita organizacija, teikiančia teisinius patarimus prašytojams ar kitas konsultacijas pagal atitinkamos valstybės narės teisę. Pažymėtina, kad remiantis siūlomu reguliavimu, asmenys, prašantys prieglobsčio, netektų teisės jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, o taip pat netektų teisės kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1¹dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka Direktyvos 2013/32/ES 12 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nepritarti Įstatyme tik nustatoma galimybė esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio riboti prieglobsčio prašytojui Įstatymu suteiktas teises (išskyrus materialines priėmimo sąlygas, būtinąją medicinos pagalbą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą), nes dėl didelio masto valstybė gali būti nepajėgi užtikrinti kai kurių jų teisių įgyvendinimo.
Šios teisės būtų ribojamos tik laikinai ir tik dėl objektyvių priežasčių. Toks ribojimas gali būti susijęs su konkrečios apgyvendinimo vietos specifika, ar dideliais užsieniečių srautais, bet atsakingos institucijos dėtų visas įmanomas pastangas, kad visos prieglobsčio prašytojų teisės būtų užtikrintos. Pažymėtina, kad pažeidžiamiems asmenims būtų stengiamasi užtikrinti visas teises ir visa apimtimi. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 str. reglamentuoti asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant civilinę saugą (vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas). Ne visų teisių užtikrinimas siejamas tik su specialiuoju rėžimu. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-07-12 2(71¹)6
5Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1¹dalyje yra vartojama formuluotė „karo padėčiai, nepaprastajai
padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose yra vartojamos formuluotės „karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio“.
Siekiant vartojamų formuluočių vienodumo, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1¹dalies terminologiją suderinti su kitomis projekto nuostatomis. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
suderintos
2021-07-128 (135²)
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 12 punkte įtvirtinta, jog „Vengiama nuorodų į teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, kuris teikia nuorodą į kitą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, ir nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 135² straipsnio 2 dalies formuluotė „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo apskundimas nesustabdo šio Įstatymo 135¹straipsnio
vykdymo“ tikslintina, kadangi keičiamo įstatymo 135¹ straipsnio 1 dalis nukreipia į keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnio 3 dalį bei 87 straipsnio 3 dalį, kuriose ir yra nurodyti konkretūs sprendimai, kurių apskundimas neturėtų sustabdyti jų vykdymo pagal keičiamo įstatymo 135² straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti Patikslinta formuluotė. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio nuostatų turinį, projekto 13 straipsnio pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas , Diversity Development Group , Lietuvos Raudonasis Kryžius (2021-07-12 Nr. G-2021-7782) * Pastabos Dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo ir papildymo projekto Nr. 21-27537
Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group ir Lietuvos Raudonasis Kryžius – organizacijos, dirbančios žmogaus teisių apsaugos srityje – susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo ir papildymo projektu Nr. 21-27357 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Suprantame kylančius iššūkius ir pabrėžiame tai, kad šioje srityje dirbančios organizacijos padeda valstybei atliepti bazinius humanitarinius poreikius. Tačiau taip pat tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant tokiai kritinei situacijai. Priėmus siūlomus pakeitimus, potencialiai būtų pažeidžiamos pagrindinės žmonių teisės ir ypatingai sudėtingose situacijose atsirastų pažeidžiami žmonės: vaikai ir nelydimi nepilnamečiai, nėščios moterys, žmonės su negalia ar lėtinėmis ligomis. Pasiūlymuose numatytas vaikų ir nelydimų nepilnamečių judėjimo laisvės ribojimas (kaip ir visų kitų prieglobsčio prašytojų), apribojamos paslaugos pažeidžiamiems žmonėms iki būtinosios medicinos pagalbos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos – kas reiškia, kad pažeidžiamų žmonių poreikiai ne tik, kad nebus identifikuojami, bet ir nebus teikiama jokia pagalba (pavyzdžiui, gydytojo konsultacijos nėštumo laikotarpiu ar vaistų skyrimas diabetu sergantiems žmonėms (greitoji medicinos pagalba neišrašo receptų žmonėms).
Pasiūlymuose numatyta, kad žmonėms nebus teikiama jokia informacija nei apie Migracijos departamento taikomas procedūras, nei apie jų teises ar pareigas, nei informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, be to, priėmus sprendimą, nepaisant apskundimo, galės būti organizuojamas žmonių grąžinimas į kilmės valstybę. Nerimą kelia ir tai, kad būtų ribojama teisė kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos ir kitų organizacijų, teikiančių specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti. Toliau pateikiame detalesnius komentarus. Seimui pateiktame Įstatymo projekte numatytuose pakeitimuose yra siūloma:
Be teismo sprendimo sulaikyti bet kurį užsienietį jam neteisėtai kirtus sieną neatsižvelgiant į jo pažeidžiamumą, įskaitant vaikus ir nelydimus nepilnamečius. Siūlymai apibrėžti taip:
Ši nuostata nesiejama su ekstremalia situacija, todėl taikytina ir jai pasibaigus (Įstatymo projekto 1 straipsnis, kuris įtvirtina 5 straipsnio pakeitimus).
Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. juos de facto sulaikant be teismo sprendimo (jokių išimčių pažeidžiamiems žmonėms, įskaitant ir nelydimus nepilnamečius).
Ši nuostata nesiejama su ekstremalia situacija, todėl taikytina ir jai pasibaigus (Įstatymo projekto 1 straipsnis, kuris įtvirtina 5 straipsnio pakeitimus).
Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant ekstremaliajai situacijai (Įstatymo projekto 6 straipsnis, kuris įtvirtina 113 straipsnio pakeitimus).
Ši nuostata nesiejama su ekstremalia situacija, todėl taikytina ir jai pasibaigus (Įstatymo projekto 1 straipsnis, kuris įtvirtina 5 straipsnio pakeitimus).
Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant ekstremaliajai situacijai (Įstatymo projekto 6 straipsnis, kuris įtvirtina 113 straipsnio pakeitimus). Mūsų, pasirašiusiųjų šį raštą, organizacijų nuomone, siūlomi įstatymo pakeitimai yra nepriimtini, nes:
sprendimo sulaikyti, neįvertinus sulaikymo būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės sulaikymo kontrolės yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Europos žmogaus t (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė į laisvę ir saugumą.
Tame pačiame straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada gali būti ribojama žmogaus laisvė, taip pat numatyta, kad kiekvienas sulaikytasis asmuo turi būti skubiai pristatytas teisėjui, turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo. Teisė į laisvę ir saugumą įtvirtina ir ES žmogaus teisių chartijos
įtvirtintas valstybių įsipareigojimai, kad nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių, nė iš vieno vaiko neteisėtai ar savavališkai nebūtų atimta laisvė; vaikas sulaikomas pagal įstatymą, tik kraštutiniu atveju ir kiek įmanoma trumpesniam laikui; su kiekvienu vaiku, kuriam atimta laisvė, būtų elgiamasi žmoniškai, kad būtų gerbiamas jo orumas atsižvelgiant į jo amžiaus asmenų poreikius; kiekvienas vaikas, kuriam atimta laisvė, turėtų teisę tuoj pat gauti teisinę ir kitokią pagalbą, taip pat teisę ginčyti savo laisvės atėmimo teisėtumą prieš teismą ar kitą kompetentingą, nepriklausomą ir nešališką organą ir teisę reikalauti, kad jie neatidėliodami priimtų sprendimą dėl bet kurio tokio procesinio veiksmo. 3. Pagal ES prieglobsčio teisyną prieglobsčio prašytojų sulaikymas – kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta (Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 2 straipsnio h punktas).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra išaiškinęs, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal šią direktyvos nuostatą, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (ESTT sprendimo sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU 223 punktas). Pagal ES prieglobsčio teisyną toks sulaikymas turi atitikti Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 8-11 straipsnyje numatytus reikalavimus (nepriklausomai nuo to, koks skaičius žmonių kreipiasi dėl prieglobsčio). ESTT sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU nurodė, kad sulaikymo pagrindas turi būti numatytas įstatyme, turi būti individualiai vertinamas tokios priemonės proporcingumas ir būtinumas bei turi būti sudaryta galimybė teismui peržiūrėti sulaikymo sprendimą. Taip pat, Seimui pateiktame Įstatymo projekte numatytuose pakeitimuose yra siūloma:
Paskelbus ekstremalią situaciją, riboti paslaugas prieglobsčio prašytojams, neatsižvelgiant į jų pažeidžiamumą. Siūlymai apibrėžti taip:
Būtinumą organizuoti paslaugas pažeidžiamiems žmonėms iliustruojame Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėsenos vizitų laikinose apgyvendinimo vietose duomenimis. Stebėtojams apsilankius Vydenių pagrindinėje mokykloje (Varėnos r.) (2021-07-07 čia gyveno 147 žmonės, apie 40 iš jų – moterys ir mažiausiai
patalpose (2021-07-07 čia gyveno 71 žmogus, iš jų – iki 20 moterų), Verebiejų pagrindinėje eisių konvencijos mokykloje (Alytaus r.) (2021-07-07 čia gyveno
šalių piliečiai (jauni vyrai ir moterys), Pasieniečių mokykloje Medininkuose (čia apgyvendinta virš 100 žmonių, daugiausiai šeimos) ir palaikant nuolatinį kontaktą su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais dėl nelydimų nepilnamečių humanitarinių poreikių Linkmenų pagrindinėje mokykloje (Ignalinos r.) (nuo 2021-07-03 izoliuojami 28 nelydimi nepilnamečiai iš įvairių Afrikos šalių), nustatyti tokie pagrindiniai nerimą keliantys trūkumai:
Itin prastos sąlygos Linkmenų pagrindinėje mokykloje, kur nelydimi nepilnamečiai apgyvendinti buvusios mokyklos sporto salėje, kurioje nėra pakankamos oro cirkuliacijos. Dėl lauke esančios aukštos temperatūros patalpose yra labai karšta. Žmonėms, kurie dėl karščio pasijuto ypač blogai, 2021-07-08 du kartus buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Nelydimi nepilnamečiai apgyvendinti neatskiriant vyriškos ir moteriškos lyties vaikų. Visi naudojasi viena dušo patalpa ir tualetu. Numatyta, kad turėjusiems tiesioginį sąlytį su asmeniu, kuriam nustatytas Covid-19, iki 2021-07-19 pratęsiamas karantinas.
Mes, pasirašusios organizacijos, teigiame, kad nepasirūpinus pažeidžiamų žmonių baziniais poreikiais, jų buvimas tokiose ir panašiose apgyvendinimo vietose be teismo sprendimo apribojus laisvę ir nesuteikiant reikiamų paslaugų galėtų būti prilyginamas kankinimui, nežmoniškam ar žeminančiam orumą elgesiui arba tokiu būdu baudimui, kurie draudžiami EŽTK 3 str. ir ES žmogaus teisių chartijos 4 str. Seimui pateiktuose įstatymo pakeitimuose taip pat siūloma:
Nustatyti naują skundų nagrinėjimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas grąžinti žmogų į kilmės šalį nepriėmus galutinio sprendimo dėl prieglobsčio ir kuri neužtikrintų efektyvių teisinės gynybos priemonių. Siūlymai apibrėžti taip:
Ši nuostata nesiejama su ekstremalia situacija, todėl taikytina ir jai pasibaigus. (Įstatymo projekto 8 straipsnis, kuriuo Įstatymas papildomas IX1 skyriumi, Įstatymo projekto 10 straipsnis, kuris įtvirtina 138 straipsnio pakeitimus, Įstatymo projekto 11 straipsnis, kuris įtvirtina 139 straipsnio pakeitimus, Įstatymo projekto 12 straipsnis, kuris įtvirtina 140 straipsnio pakeitimus).
Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis (Įstatymo projekto 13 straipsnis). Mūsų, pasirašiusiųjų organizacijų, nuomone:
nagrinėjimo terminai, leidimas skubos tvarka nagrinėti nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašymus ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymus leidžia daryti išvadą, kad siekiama net ir žmonių, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prašymus ir skundus nagrinėti itin greitai. Reikia pabrėžti, kad tokia tvarka bus taikoma ne tik ekstremalios situacijos atveju ir ne tik sprendimams, išnagrinėjus prieglobsčio prašymus skubos tvarka. Trumpi skundų padavimo ir nagrinėjimo terminai, ribota teisė į informavimą, iš esmės reiškia efektyvios teisinės gynybos priemonės, numatytos EŽTK 13 str., neegzistavimą. 2.
sprendimo sustabdymo pateikus skundą teismui nebuvimas net ir tai atvejais, kai prieglobsčio prašymas nagrinėjamas bendra tvarka prieštarauja Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 46 str. 5 ir 6 d. 3. Nurodyti siūlomos apeliacinės sistemos trūkumai gali sąlygoti žmogaus teisės į efektyvią teisinės gynybos priemonę, numatytos EŽTK
33 str., pažeidimus. Galiausiai, įstatymo pakeitimuose yra numatyta: Apriboti galimybes gauti informaciją ir teisinę pagalbą.
nesant teismo sprendimo yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. 2. Pažeidimo situaciją dar labiau sustiprina tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba nebus teikiama apribojus judėjimo laisvę, t. y. de facto sulaikant be teismo sprendimo. 3.
ekstremaliai situacijai gali būti ribojama ir teisė kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti. Reikia pabrėžti, kad visos šios prieglobsčio prašytojų (ir pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų) teisės, yra įtvirtintos ES prieglobsčio teisyne (t. y. Prieglobsčio procedūrų direktyvoje ir Priėmimo sąlygų direktyvoje) ir nėra niekaip ribojamos prieglobsčio pasiprašius didesniam žmonių skaičiui, todėl numatant šių teisių ribojimą iš esmės pažeidžiamos ES teisės aktų nuostatos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir potencialius žmogaus teisių pažeidimus, raginame persvarstyti siūlomus pakeitimus. Suprantame kylančius iššūkius, šioje srityje dirbančios organizacijos padeda valstybei atliepti bazinius humanitarinius poreikius, bet tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant tokiai kritinei situacijai. Iš dalies atsižvelgta Įstatymo projektas patobulintas, pritarta daliai Seimo narių pasiūlymų. Siekiant užkardyti antrinę migraciją nustatoma, kad prieglobsčio prašytojai, kurie neteisėtai kirto LR valstybės sieną, laikinai apgyvendinami nesuteikiant teisės judėti LR teritorijoje. Pažeidžiami asmenys visais atvejais apgyvendinami pačiomis palankiausiomis sąlygomis ir tik išimtiniais atvejais, kai nėra apgyvendinimo vietų, tokie pažeidžiami asmenys galėtų būti laikinai apgyvendinti ir kitose vietose. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio nustatoma galimybė riboti prieglobsčio prašytojui Įstatymu suteiktas teises (išskyrus materialines priėmimo sąlygas, būtinąją medicinos pagalbą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą), nes dėl didelio masto valstybė gali būti nepajėgi užtikrinti kai kurių jų teisių įgyvendinimo.
Šios teisės būtų ribojamos tik laikinai ir tik dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad pažeidžiamiems asmenims būtų stengiamasi užtikrinti visas teises ir visa apimtimi. Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente (jei toks skundas būtų teikiamas) ir tik po jos Migracijos departamento sprendimas galėtų būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui (apskundimas nesustabdytų Migracijos departamento priimto sprendimo vykdymo). Apygardos administracinio teismo sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas. Nepaisant to, kad Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad apskundimas teismui nesustabdo Migracijos departamento sprendimo vykdymo, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Migracijos departamento sprendimo vykdymą. Viso prieglobsčio prašymo metu, taip pat ir apskundimo metu, užsieniečiui garantuojama teisinė pagalba. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Nacionalinė Teismų administracija ( 2021-07-12 Nr. G-2021-7788)56
Lietuvos Respublikos Seimui 2021 m. liepos 13 d. šaukiamoje neeilinėje sesijoje teikiami svarstyti įstatymų projektai, kuriais siekiama tobulinti su nelegalia migracija susijusius procesus ( XIVP - 719-721).
Atsižvelgdami į tai, siunčiame Teisėjų tarybos nuomonę dėl įstatymų projektų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimu, teiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. P R ID E D A M A . Teisėjų tarybos 2021 m. liepos 9 d. raštas Nr. 36P-83-( 1.13.) „Dėl įstatymų projektų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimu”. <...> Suprasdami valstybėje susiklosčiusios padėties rimtumą ir būtinybę šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas bei vertindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas per trumpą laiką supaprastinti prieglobščio suteikimo procedūras ir sutrumpinti jų trukmę, įskaitant šių procedūrų teisminę praktiką, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į keletą reikšmingų aspektų,susijusių su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rengiamais ĮUTP pakeitimo projektais:
projektais siūloma apriboti asmens, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną teisę laisvai judėti valstybės teritorijoje, numatant ĮUTP 5 straipsnyje galimybę faktiškai sulaikyti tokius asmenis laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl tokio sulaikymo nepriimant jokio teisinio sprendimo. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas gali būti nesuderinamas su Lietuvos Respublikos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais- Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija(toliau-Europos žmogaus teisių konvencija) bei 1951m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintomis procesinėmis garantijomis.
Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę, be kita ko šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienas, kuriam atimta teisė laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi turėti teisę kreiptis į teismą skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas, kuris nedelsdamas turi priimti sprendimą ir ,jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, nuspręsti jį paleisti. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje nustatyta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Šios nuostatos, kartu su nacionaliniais teisės aktais suponuoja, kad asmens laisvė, taip pat laisvė judėti valstybės teritorijoje, nors ir įstatyme nustatytais pagrindais, ilgesniam laikui gali būti apribota tik teismo sprendimu. Vertindami situacijos sudėtingumą ir suprasdami tarptautinių įsipareigojimų svarbą, siūlytume įvertinti galimybę per protingą terminą kreiptis į teismą dėl judėjimo ribojimo užsieniečiui nustatymo dar prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu. Kita vertus, itin svarbu įvertinti UTPĮ nuostatos, kuria siūloma nustatyti naują pagrindą prieglobsčio prašytojo sulaikymui, t. y. papildyti UTPĮ 113 straipsnio 4 dalį 1¹ punktu:
„11) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas
Lietuvos Respublikos valstybės sieną;“ , tikslingumą ir jos taikymo galimas pasekmes.
Įtvirtinus šį pagrindą, iš esmės visi į Lietuvą šiuo metu neteisėtai kirtus sieną patekę užsieniečiai turėtų būti pristatomi į apylinkės teismą spręsti klausimą dėl jų sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės jam skyrimo (UTPĮ 116 straipsnio 1 dalis), dėl ko apylinkių teismų darbo krūviai ir poreikis vertimo paslaugoms užtikrinti išaugtų drąstiškai. Taip pat siūloma atsižvelgti į tai, kad vertinimą, ar asmens atvykimas į Lietuvą, kertant valstybės sieną, yra neteisėtas galimos baudžiamosios atsakomybės kontekste, atlieka tik teismas, todėl a priori konstatavimas, kad toks pagrindas egzistuoja vien nustačius faktinę aplinkybę, kad asmuo perėjo sieną nenustatyta tvarka, manytina, nepagrįstas. 2. IUTP projektu taip pat siūloma koreguoti Migracijos departamento sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo (atsisakymo suteikti prieglobstį) bei papildomos apsaugos suteikimo (atsisakymo suteikti) nagrinėjimo ir apskundimo tvarką, įtvirtinant, kad skundas dėl Migracijos departamento sprendimo būtų skundžiamas Migracijos departamentui ikiteismine tvarka, o šis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos priimtas sprendimas sutrumpintais terminais galėtų būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio priimta nutartis būtų neskundžiama. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio kontekste atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų, kuriuos siūlytume apsvarstyti: 2.1.
Siekiant, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija būtų laikoma nepriklausoma, įstatyme (ar atsižvelgiant į padėties skubumą, kai kurie darbo organizavimo aspektai – poįstatyminiuose teisės aktuose) turėtų būti nustatyti reikalavimai tokius skundus nagrinėjantiems asmenims ir procedūrai – nagrinėjančių asmenų kolegialumas, jiems taikomi išsilavinimo, profesinės patirties ir nepriklausomumo reikalavimai (pvz., turėtų visais atvejais būti išvengta situacijų, kai asmens skundą dėl atsisakymo suteikti prieglobstį nagrinėja tas pats pareigūnas, kaip ir prašymą suteikti prieglobstį, arba su prieglobsčio prašymą nagrinėjančiu pareigūnu susijęs pareigūnas), poreikis asmeniui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir užtikrinti teisę į vertimą. 2.2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas yra pavedęs vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, siūlytume apsvarstyti galimybę ir šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, numatyti įstatymų pakeitimus, suteikiančius teisę asmenims su skundu kreiptis Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, o šio teismo teisėjų kolegijai įvertinti, ar tikslinga tokį skundą nagrinėti, t.y. nustatyti apeliacinių skundų atrankos mechanizmą, kai tai pateisina teisinis bylos sudėtingumas ar bylos svarba, ar ypatingos aplinkybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra parengusi ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikusi svarstyti įstatymų projektų paketą Nr. XIIIP-4251(3), kuriame tam tikrose administracinių bylų kategorijose siūloma įtvirtinti ikiteisminį bylų nagrinėjimo modelį privaloma tvarka ir skundų atrankos mechanizmą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Įstatymų projektų pakete nurodytą modelį siūloma naudoti bylose, susijusiose su leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimu (atsisakymu juos suteikti). Manytume, susiklosčiusiomis aplinkybėmis šis modelis galėtų būti pritaikytas ir byloms, susijusioms su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas būtų tinkamos sudėties ir reikiamą patirtį turintis apeliacinis teismas, byloms, kuriose keliami nauji arba sudėtingi teisės klausimai, nagrinėti arba esamai jurisprudencijai pakeisti. Tai ypač svarbu atsižvelgus ir į tai, kad bylas dėl Migracijos departamento sprendimų, tikėtina, nagrinėtų ir Regionų apygardos administracinis teismas, kuris neturi anksčiau įgytos patirties šių bylų nagrinėjime. Dėl laiko stokos neturime galimybės pateikti išsamesnių pastabų dėl siūlomų įstatymų pakeitimų. Manytume, kad paminėtų klausimų papildomas įvertinimas padėtų sumažinti riziką dėl galimų Lietuvos Respublikos atžvilgiu supranacionalinių teismų konstatuotų pažeidimų ir užtikrintų tinkamą įvairių aspektų, dėl kurių neišvengiamai ir objektyviai kyla svarbios teisinės, ekonominės ir socialinės pasekmės, pusiausvyrą. Iš dalies atsižvelgta Siekiant užkardyti antrinę migraciją nustatoma, kad prieglobsčio prašytojai, kurie neteisėtai kirto LR valstybės sieną, laikinai apgyvendinami nesuteikiant teisės judėti LR teritorijoje. Pažeidžiami asmenys visais atvejais apgyvendinami pačiomis palankiausiomis sąlygomis ir tik išimtiniais atvejais, kai nėra apgyvendinimo vietų, tokie pažeidžiami asmenys galėtų būti laikinai apgyvendinti ir kitose vietose.
Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio nustatoma galimybė riboti prieglobsčio prašytojui Įstatymu suteiktas teises (išskyrus materialines priėmimo sąlygas, būtinąją medicinos pagalbą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą), nes dėl didelio masto valstybė gali būti nepajėgi užtikrinti kai kurių jų teisių įgyvendinimo. Šios teisės būtų ribojamos tik laikinai ir tik dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad pažeidžiamiems asmenims būtų stengiamasi užtikrinti visas teises ir visa apimtimi. Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente (jei toks skundas būtų teikiamas) ir tik po jos Migracijos departamento sprendimas galėtų būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui (apskundimas nesustabdytų Migracijos departamento priimto sprendimo vykdymo). Apygardos administracinio teismo sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas. Nepaisant to, kad Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad apskundimas teismui nesustabdo Migracijos departamento sprendimo vykdymo, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Migracijos departamento sprendimo vykdymą. Viso prieglobsčio prašymo metu, taip pat ir apskundimo metu, užsieniečiui garantuojama teisinė pagalba. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2021-07-12 Nr. G-2021-7791)
2021 m. liepos 9 d.
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienyje susiklosčiusią situaciją, sieną kertančių asmenų, kurie pateikia prieglobsčio prašymus ir siekia pabėgėlio statuso, skaičiaus drastišką augimą, skatinamą, be kita ko, nedemokratinių režimų, posėdyje pritarė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-719 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti ypatingosios skubos tvarka. Įstatymo projektas skitas sukurti priemonių paketą, leidžiantį operatyviai reaguoti į susiklosčiusią situaciją, t. y. masinį prieglobsčio prašytojų antplūdį, dėl kurio 2021 m. liepos 2 d. visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Įstatymo projekte nustatyti reikšmingi pakeitimai, kuriais siekiama išspręsti praktinius sunkumus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašančių asmenų priėmimu karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiu. Dabartinis migrantų srautas ir didelis teikiamų spręsti tarptautinės apsaugos prašymų skaičiaus augimas yra svarbūs įvykiai, kuriais būtų galima pagrįsti būtinus teisės aktų pakeitimus. Vis dėlto siūlomi priimti įstatymo pakeitimai, nors jais siekiama prisitaikyti prie dabartinės padėties, pakeičia visą šalyje galiojančią pagrindinę teisinę sistemą ir nepakankamai atsižvelgia į Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, esančius sudėtine Lietuvos teisės dalimi. Dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo Ypatingą dėmesį skiriant pamatiniam principui, kad asmuo neturėtų būti sulaikomas vien dėl to, kad jis prašo tarptautinės apsaugos, visų pirma reikia pažymėti, kad pagal tarptautinius teisinius valstybių narių įsipareigojimus prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas, kurį siūloma užtikrinti administracinės institucijos sprendimu, negali tapti sulaikymu de facto.
Iš siūlomų pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų formuluočių nėra aišku, kad nagrinėdama prašymus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo skubos tvarka kompetentinga institucija visais atvejais užtikrina, jog priimamas pagrįstas sprendimas asmenis sulaikyti ir priimamas pagrįstas sprendimas juos apgyvendinti, nesuteikiant judėjimo laisvės. Dar daugiau, parengtos Įstatymo projekto pakeitimo nuostatos ir viešojoje erdvėje skelbiama informacija sudaro prielaidas manyti, kad prieglobsčio prašytojų situacija (apgyvendinimas specialiuose centruose, kol nagrinėjami jų tarptautinės apsaugos prašymai, draudimas laisvai išvykti iš tokios vietos ir kt.) yra panaši į sulaikymo režimą, kuriam nenumatyta skubi ir veiksminga teisminė kontrolė. Šiuo aspektu reikia priminti, kad teisė kreiptis į teismą yra universali ir kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos turi teisė į veiksmingą jų gynybą teisme. Tiek aukščiausioji nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai žmogaus teises garantuojantys dokumentai reikalauja, kad teisinis reguliavimas, susijęs su tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymu, aiškiai įtvirtintų teisę į tai, kad sulaikymas būtų skubiai peržiūrėtas. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus draudžiama nenumatyti jokios administracinio sprendimo, kuriuo nurodyta sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją, teisėtumo teisminės kontrolės.
Šiuo klausimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad pagal Sąjungos teisės viršenybės principą ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamą teisę į veiksmingą teisminę gynybą valstybės narės teismas privalo prisiimti jurisdikciją nagrinėti tokio sulaikymo teisėtumą, prireikus netaikydamas jokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurią jam būtų draudžiama tai daryti, jei mano, kad pareiškėjai pagrindinėse bylose yra sulaikyti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo FMS ir kt., C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367, 291 p., taip pat žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 36037/17). Iš šių tarptautinių įsipareigojimų turinio matyti, kad Lietuva privalo taikyti tą teisinį režimą, kuris yra nustatytas Europos Sąjungos teisės aktuose ir be kita ko atspindi teises, kylančias pirmiausia iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir kitų tarptautinių įsipareigojimų, kaip antai Europos žmogaus teisių konvencijos pagrindu. Pastebėtina ir tai, kad masinio prašymų srauto situaciją Europos Sąjungos teisėkūros subjektas išsprendė numatydamas tam tikras skirtingas procedūrines taisykles, tačiau aiškiai įtvirtindamas, kad nuo pagrindinių principų nukrypti neleidžiama. Šiomis aplinkybėmis nacionaliniu lygmeniu šiuos klausimus reguliuoti kitaip nėra galima ir valstybės nuožiūros laisvė, susijusi su procedūrinėmis garantijomis prieglobsčio prašytojų priėmimo atveju, yra labai ribota.
Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Įstatymo projekto pakeitimo nuostatos sukuria ydingą teisinio neaiškumo ir teisinio nesaugumo situaciją, kuri neleidžia asmenims, kurių teises garantuoja tarptautiniai įsipareigojimai, patikimai sužinoti, kokios yra administracinių sprendimų apskundimo galimybės ir nagrinėjimo tvarka. Šiuo aspektu taip pat pasakytina, kad kompetentingoms administracinėms institucijoms net ir nepriėmus formalaus sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo priėmimo, įstatymų leidėjo nustatytos ir galiojančios bendrosios procesinės taisyklės leidžia administraciniuose teismuose ginčyti net ir vadinamąją administracinę tylą, taip pat – reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Minėtų aplinkybių deramas įvertinimas padėtų užtikrinti tiek sklandų prieglobsčio prašytojų priėmimo procedūrų taikymą, tiek sumažinti rizikas dėl galimų Lietuvos Respublikos atžvilgiu supranacionalinių teismų konstatuotų pažeidimų. Dėl tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimui taikytinos tvarkos Siūlant papildyti įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ naujau XI¹ skirsniu, Įstatymo projektu siekiama iš esmės pakeisti skundų dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų dėl tarptautinės apsaugos suteikimo nagrinėjimo ir apskundimo tvarką, ne tik sutrumpinant procesinius terminus, bet ir atsisakant vienos teisminės patikros instancijos
Vis dėlto, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į keletą su siūlomu reguliavimu, kuriuo iš esmės keičiama skundų dėl tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo tvarka susijusių aspektų ypač atsižvelgiant į tai, kad skirtingai nei kitos Įstatymo projektu koreguojamos nuostatos, šis reguliavimas galios ne tik karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiu, bet ir įprastinėmis sąlygomis. Įstatymo projektu koreguojamas, administracinių sprendimų, susijusių su asmens teisėmis, nustatytomis tarptautiniais instrumentais, inter alia,
teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos Sąjungos direktyvomis, kurios skirtos apsaugoti asmenis pagrįstai bijančius grįžti į kilmės valstybę dėl galimo persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės priklausymo socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, apskundimo procedūra ir teisminės peržiūros galimybės. Įstatymo projekte nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimai, per 7 dienas nuo užsieniečių supažindinimo su jais galės būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Migracijos departamentui, kuris tokį skundą išnagrinės per 7 dienas nuo skundo gavimo. Žinybine tvarka išnagrinėtą skundą bus galima per 7 dienas apskųsti apygardos administraciniam (pirmosios instancijos) teismui, kuris priims galutinį ir neskundžiamą sprendimą.
Be to, žinybine tvarka išnagrinėto sprendimo apskundimas nesustabdys jo vykdymo, t. y. užsieniečiui nepalankaus sprendimo atveju jis vis vien galės būti išsiunčiamas iš šalies, net jei sprendimas nesuteikti jam pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos nebūtų patikrintas teisme nė vieną kartą. Pirma, pažymėtina, kad Įstatymų projektu siūlomi apskundimo terminai itin glausti. Suprasdami, kad atsižvelgiant į susiklosčiusios padėties rimtumą, tokiu būdu teisinis reguliavimas gali būti keičiamas esant valstybės mastui paskelbtai ekstremaliajai situacijai, tačiau jis negali būti pateisinamas įprastinėmis sąlygomis, nes teisė į teisminę gynybą turi būti veiksminga. Abejotina, ar įprastinėmis sąlygomis Įstatymo projekte nustatyta supaprastinta skundų nagrinėjimo tvarka, kurioje įtvirtinti itin glausti procesiniai terminai ir kuri gali suponuoti situaciją, kai asmuo, pateikęs prieglobsčio prašymą, būtų išsiunčiamas iš valstybės galimai be jokio jo skundo teisminio nagrinėjimo, būtų laikomas efektyvia teisinės gynybos priemone Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių 6 ir 13 straipsnių nuostatų prasme. Papildomai pastebėtina, kad Įstatymo projekte nenustatyti reikalavimai neteismine tvarka ginčus nagrinėjančiai institucijai – Migracijos departamentui.
Siekiant, kad toks nagrinėjimas būtų laikomas nepriklausoma ikiteismine ginčų nagrinėjimo institucija, įstatymo lygmeniu turėtų būtų nustatyti reikalavimai tokius skundus nagrinėjantiems asmenims ir procedūrai
Atsižvelgiant į tai, administraciniuose teismuose šioms byloms skiriamas ypatingas dėmesys, be kita ko, įvertinant ir tai, kad dėl tarptautiniais instrumentais prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo šios kategorijos bylose valstybei gali būti konstatuoti pažeidimai tarptautiniu lygiu. Taigi Įstatymo projektu sukuriama situacija, kai būtent su pačiais jautriausiais klausimais susijusios užsieniečių teisinės padėties bylos ir įprastinėmis sąlygomis bus nagrinėjamos sutrumpinta procedūra. Manytume, kad šios – su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais ir įsipareigojimais Europos Sąjungai – susijusios bylų kategorijos išskyrimas nagrinėjimo procedūros prasme gali neatitikti sudėtinio teisės į teisingą teismą – lygiavertiškumo principo, nes būtent tarptautinio apsaugos prašymo bylose užsieniečiai būtų traktuojami mažiau palankiai nei kitose su užsieniečių teisine padėtimi susijusiose bylose, tiek procedūrinių terminų, tiek ir teisminės patikros prasme. PRIDEDAMA. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento preliminari informacija šiame rašte minimais aspektais, 7 lapai. Preliminari informacija Dėl tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo ir teisės į veiksmingą teisminę kontrolę ypač padidėjus šių prašymų srautui I. Preliminari situacijos, suponuojamos numatomo nustatyti teisinio reguliavimo, analizė 1.
Iš Įstatymo projekte ketinamų nustatyti nuostatų matyti, kad atvejais, kai taikoma prieglobsčio suteikimo procedūra skubos tvarka, teisminė kontrolė gali stokoti veiksmingumo, ypač netenkinti skubios teisminės peržiūros reikalavimo. Numatoma nustatyti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka numato tokią šių prašymų nagrinėjimo eigą:
(1) Prieglobsčio prašytojui neteisėtai kirtus sieną, jis apgyvendinamas pritaikytose vietose, nesuteikiant jam laisvės judėti. Šis apgyvendinimas nereiškia atvykimo (įleidimo) į Lietuvą;
(2) Jeigu po 28 dienų (o ekstremalios padėties atveju – po papildomų
nepriimamas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, prieglobsčio prašytojas iš specialios numatytos apgyvendinimo vietos įleidžiamas į Lietuvą;
(3) Kai prieglobsčio prašytojas įleidžiamas į Lietuvą, tik tuomet, tikėtina, kreipiamasi į teismą dėl jo sulaikymo. Priimamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas prašytoją apgyvendinti, nesuteikiant judėjimo laisvės. 2. Šiomis aplinkybėmis gali susidaryti teisinio netikrumo prieglobsčio prašytojų situacija, kai 56 dienas asmens apgyvendinimas gali prilygti sulaikymui de facto ir tam nenumatyta skubi ex officio (automatinė) teisminė kontrolė, kaip to gali reikalauti tarptautiniai įsipareigojimai (išsamiau žr. žemiau II dalį). Pastebėtina ir tai, kad yra tikimybė, jog sprendimą apgyvendinti nesuteikiant laisvės judėti asmuo savo iniciatyva gali apskųsti, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau
Tačiau tarptautinių įsipareigojimų laikymosi kontekste kritikuotinu aspektu gali tapti šių nuostatų veiksmingumas, atsižvelgiant į itin trumpus arba situacijos pobūdžio neatitinkančius bendruosius procesinius terminus teisinei pozicijai (skundui) parengti ir automatinės (ex officio) teisminės patikros galimybės sudarymą praėjus galimai nepateisinamam laikui. Ši automatinės peržiūros garantija ypač svarbi atvejais, kai sprendimą dėl sulaikymo, inter alia sulaikymo de facto, priima administracinė institucija. 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką
<...>
kontrolės punktuose, ar tranzito zonose ar nedelsiant neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 8. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus nepaprastąją padėtį, ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir dar 28 dienoms po jų pabaigos.
<...>
9.
Kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka. II. Tarptautinių įsipareigojimų suponuojami reikalavimai nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus, inter alia atvejais, kai ypač išauga šių prašymų skaičius
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų formuluočių nėra aišku, kad
nagrinėdama prašymus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo skubos tvarka kompetentinga institucija visais atvejais užtikrina, jog priimamas sprendimas asmenis sulaikyti ir priimamas sprendimas juos apgyvendinti, nesudarant galimybių judėti, atitinka nacionalinės teisės ir Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, esančių sudėtine Lietuvos teisės dalimi, reikalavimus. Pastebėtina ir tai, kad toks apgyvendinimas, kurį siūloma užtikrinti Valstybės sienos apsaugos sprendimu, pagal tarptautinės teisės standartus negali tapti sulaikymu de facto.
Tačiau parengtos UTPĮ pakeitimo nuostatos ir viešojoje erdvėje skelbiama informacija sudaro prielaidas manyti, kad prieglobsčio prašytojų situacija (apgyvendinimas specialiuose centruose, kol nagrinėjami jų tarptautinės apsaugos prašymai, draudimas laisvai išvykti iš tokios vietos ir kt.) yra panaši į sulaikymo režimą, kuriam nenumatyta skubi ir veiksminga teisminė kontrolė. 4. Teisės pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, užtikrinančia pagrindinius principus, be kita ko, susijusius su sulaikymo procedūrinėmis garantijomis, nepaneigia ta aplinkybė, jog valstybės narės siena kertama neleistinu būdu. Kaip pažymima Europos Tarybos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), valstybės narės turi nepaneigiamą ir suverenią teisę kontroliuoti trečiųjų šalių piliečių atvykimą į jų teritoriją. Įgyvendindamos sienos kontrolę, valstybės turi pareigą saugoti fundamentalias žmogaus teises asmenų, kurie patenka į jos jurisdikciją, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir /ar teisinį statusą. Pagal Europos Sąjungos teisę, ši pareiga apima galimybės pasinaudoti prieglobsčio procedūromis sudarymą. Neturėdami galimybės gauti galiojančius kelionės dokumentus, neretai asmenys, siekiantys prieglobsčio, pasiekia valstybės narės sieną neturėdami tinkamų dokumentų arba kerta ją netinkamu būdu. Neatsižvelgiant į tai, kur šie asmenys yra aptinkami arba sulaikomi, jeigu šie asmenys išreiškia prašymą suteikti prieglobstį, jie turi turėti galimybę pasinaudoti veiksmingomis prieglobsčio suteikimo procedūromis[2]. 5. Europos Sąjungos teisminė institucija jau yra konstatavusi, kad migracijos krizė negali pateisinti nukrypimų nuo esminių teisės imperatyvų, inter alia teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2020 m. bylose, susijusiose su Vengrijos situacijos vertinimu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) didžioji kolegija yra išaiškinusi, kad nors valstybės narės turi teisę priimti priemones, tinkamas jų teritorijoje viešajai tvarkai ir vidaus bei išorės saugumui užtikrinti, tai nereiškia, kad tokioms priemonėms visiškai netaikoma Europos Sąjungos teisė. Kaip jau yra konstatavęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, priimdamas Direktyvas 2013/32 dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos ir 2013/33 dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat siekė atsižvelgti į situaciją, kai valstybė narė turėtų susidurti su ypač išaugusiu tarptautinės apsaugos prašymų skaičiumi, nes specialiose nuostatose numatyta galimybė netaikyti tam tikrų įprastai privalomų taisyklių. Vis dėlto šios išimtys, be kita ko, nustatytos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 72 straipsnyje[3], privalo būti aiškinamos griežtai (Didžiosios kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo byloje Europos Komisija prieš Vengriją, C-808/18, EU:C:2020:1029, 215 p.). Šiomis taisyklėmis valstybėms narėms siekiama leisti skubos atveju pasirinkti lanksčius sprendimus ir tam tikru mastu nukrypti nuo bendrai taikomų taisyklių[4], tačiau jose nėra nė vienos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo esminių sulaikymo teisėtumo reikalavimų, taip pat – teisės į tai, kad sulaikymas būtų skubiai peržiūrėtas teismo, kai tokį sprendimą priima administracinė institucija (šiuo klausimu konkrečiai žr. Direktyvos 2013/33 9 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą[5]). 6.
kontekste svarbu pasakyti, kad šis Teismas taip pat yra vertinęs masinio prieglobsčio prašytojų atvykimo atvejus ir suformavęs tam tikrą specialų (ir, mūsų vertinimu, galbūt platesnį nei ESTT[6]) standartą sulaikymo teisėtumo reikalavimo laikymuisi. Nedraudžiama, atsižvelgiant į praktinius sunkumus, kylančius masinio prieglobsčio prašytojų srauto atveju, tranzito zonoje terminuotą laiką riboti asmenų laisvę, grindžiant nuostata, jog toks jų izoliavimas yra būtinas siekiant išnagrinėti pateiktus prašymus suteikti prieglobstį arba siekiant greitai išspręsti tokių prašymų priimtinumo klausimus. Todėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija, Europos žmogaus teisių konvencija, EŽTK) 5 straipsnio 1 dalies f punktas nedraudžia susitariančioms šalims priimti nacionalinius teisės aktus, kurie įtvirtina pagrindus, kuriems esant galima priimti sprendimą dėl sulaikymo (angl. confinement), atsižvelgus į praktinius sunkumus prieglobsčio prašytojų srauto atveju (Didžiosios kolegijos 2008 m. sausio 2 d. sprendimo byloje Saadi prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 13229/03, 80 p.). 6.1. Vengiant šališkumo, teisėtumo reikalavimą atitinka nacionalinis teisinis režimas, kuris nustato, pavyzdžiui, sprendimo dėl sulaikymo formą, jo galimus pagrindus ir ribojimus, maksimalią tokio sulaikymo trukmę, ir, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį, taikomą apskundimo tvarką (Didžiosios kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo byloje Z. A. ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 61411/15 ir kt., 163 p.). 6.2. Kita vertus, Ilias ir Ahmed prieš Vengriją byloje 2015 m. tranzito zonoje esančių asmenų apgyvendinimas ribojančiomis sąlygomis 23 dienas (be galimybės išvykti už paskirtos ir aptvertos vietos ribų) nebuvo pripažintas laisvės atėmimu, todėl nebuvo taikomos Konvencijos 5 straipsnio garantijos.
Teisiškai reikšmingomis aplinkybėms šioje byloje pripažinta, be kita ko, apgyvendinimo trukmė – 23 dienos, ir tinkamas asmenų informavimas apie vykdomą procedūrą (Didžiosios kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 47287/15). 7. Nepaisant to, kad EŽTT suteikia platesnę veiksmų laisvę masinio prašytojų srauto atveju, naujesnės situacijos, susiklosčiusios Vengrijoje 2017 m., vertinimas buvo panašus į ESTT poziciją susijusiose bylose. EŽTT R. R. ir kiti prieš Vengriją byloje pirmiausia nustatė, kad prašytojų sulaikymas tranzito zonoje neturėjo tinkamo teisinio pagrindo nacionalinėje teisėje. Be to, prašytojų sulaikymas buvo vykdomas faktiškai, t. y. nepriėmus dėl to jokio formalaus sprendimo, nurodančio sulaikymo priežastis, įskaitant individualios situacijos vertinimą ar priežastis, kodėl nesvarstomos alternatyvios mažiau ribojančios priemonės. Šiomis aplinkybėmis kartu konstatuota, kad buvo pažeista pareiškėjų teisė į greitą sulaikymo teisminę peržiūrą. Beveik keturis mėnesius trukęs pareiškėjų sulaikymas pripažintas prieštaraujančiu Konvencijos nuostatoms ir pareiškėjams priteista
atlyginti (EŽTT 2021 m. kovo 2 d. sprendimo byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 36037/17, 89–92, 97 p.). 8. Atsižvelgus į paminėtą teismų praktiką, valstybėje dėl masinės imigracijos susidariusi padėtis gali ir turi būti išspręsta remiantis Europos Sąjungos teisėje bei Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintomis svarbiausiomis garantijomis – „nedelsiant“ peržiūrėti sprendimą ir suteikti „prieinamą“ teisminę gynybą.
Veiksmingos teisminės kontrolės, skirtos Sąjungos teisės nuostatų laikymuisi užtikrinti, egzistavimas neatsiejamas nuo teisinės valstybės egzistavimo.[7]
kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, ar įrodymų visuma patvirtina tokį didelį prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės ribojimą, kad ši situacija yra panaši į sulaikymo režimą (pvz., ar prieglobsčio prašytojo galimybė laisvai išvykti iš tranzito zonos yra reali, ar izoliavimo trukmė yra ilga ir pan.). 10. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje jau yra konstatavęs, kad prieglobsčio paprašiusių asmenų apgyvendinimas centruose, ribojančiuose galimybę asmeniui judėti bei taikančiuose kitus ribojimus administracinės institucijos sprendimu, gali prilygti „laisvės atėmimui“, nepaisant nacionalinėje teisėje įtvirtintos tokių centrų klasifikacijos (2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo byloje Abdolkhani ir Karimnia prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 30471/08, 127 p.):
EŽTT vertina, spręsdamas, ar apgyvendinus prieglobsčio prašytojus specialiuose centruose, nėra pažeidžiamos jų teisės, yra nacionalinės teisės, kuria remiantis apgyvendinami trečiųjų šalių piliečiai, kokybė ir jos atitiktis teisinio saugumo principui. Šiuo klausimu EŽTT jau yra nusprendęs, kad jeigu nacionalinė teisė numato apgyvendinimą, o ne sulaikymą, tokiomis nacionalinės teisės nuostatomis negalima pagrįsti asmenų faktinio sulaikymo (žr. minėto sprendimo Abdolkhani ir Karimnia prieš Turkiją 133 punktą; taip pat žr. 2009 m. birželio 11 d. sprendimą S. D. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 53541/07).
53541/07). Šiais atvejais svarbu ir tai, ar asmenys sulaikyti ne dėl neteisėto sienos kirtimo, o dėl imigracijos kontrolės priežasčių. 10.2. Kaip minėta, remiantis EŽTT sprendime Ilias ir Ahmed nustatytais kriterijais, masinio prašytojų srauto atveju buvimas tranzito zonoje gali būti ir nepripažįstamas laisvės atėmimu, jeigu jis yra trumpas ir kompetentingos valstybės institucijos imasi priemonių užtikrinti informuotą ir sklandžią prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūrą. Tokie atvejai nepatenka į Konvencijos 5 straipsnio taikymo apimtį. 11. Europos Sąjungos teisės aktų kontekste pažymėtina, kad sulaikymo sąvoka yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, todėl apgyvendinimo vietų kvalifikavimas pagal valstybės narės teisę neturi jokios įtakos jos vertinimui. ESTT yra išaiškinęs, kad pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta (Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo FMS ir kt., C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367, 216 p.). Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33
prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (minėto Sprendimo FMS ir kt. 223,
faktinį sulaikymą vykdyti prieš tai nepriėmus sprendimo dėl sulaikymo. Su tuo susijęs ir kitas tarptautinių įsipareigojimų suponuojamas reikalavimas – teisinis reguliavimas, skirtas tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymui, turi aiškiai įtvirtinti teisę į tai, kad sulaikymas būtų skubiai peržiūrėtas. Dėl sprendimo sulaikyti, inter alia sulaikymo de facto, teisminės peržiūros 13.
Nacionalinės teisės aktais, kuriais neužtikrinama jokia administracinio sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašytojo ar neteisėtai valstybėje narėje esančio trečiosios šalies piliečio sulaikymo teisėtumo teisminė kontrolė, pažeidžiama teisminės gynybos esmė:
teisė į veiksmingą teisminę gynybą yra konstitucinio lygmens principas. Šis principas įtvirtintas visuose pagrindiniuose žmogaus teises garantuojančiuose dokumentuose (Europos žmogaus teisių konvencijos 5 str. 4 d., Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 str.). 13.2. Pagal Direktyvos 2013/33 9 straipsnio 3 ir 5 dalis valstybei narei draudžiama nenumatyti jokios administracinio sprendimo, kuriuo nurodyta sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją, teisėtumo teisminės kontrolės (minėto Sprendimo FMS ir kt. 261 p.). Direktyvos 2013/33
sprendimą sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją priima administracinė institucija, valstybės narės savo iniciatyva ir (arba) sulaikyto asmens prašymu atliktų pagreitintą teisminę sulaikymo teisėtumo kontrolę. Be to, šios direktyvos 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisminė institucija pagrįstais laiko tarpais ex officio arba atitinkamo prašytojo prašymu peržiūri sulaikymą. 13.3. Dar daugiau, ESTT jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 2008/115 ir Direktyvos 2013/33 nuostatos dėl sulaikymo teisminės kontrolės yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, todėl jos veikia tiesiogiai (minėto Sprendimo FMS ir kt. 288 p.).
reiškia, kad pagal Sąjungos teisės viršenybės principą ir Chartijos
narės teismas privalo prisiimti jurisdikciją nagrinėti tokio sulaikymo teisėtumą, prireikus netaikydamas jokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurią jam būtų draudžiama tai daryti, jei mano, kad pareiškėjai pagrindinėse bylose yra sulaikyti (minėto Sprendimo FMS ir kt. 291 p.). 14. Nors tarptautiniai dokumentai nedraudžia sprendimą dėl administracinio sulaikymo priimti administracinei institucijai, tokiais atvejais yra aiškiai reikalaujama užtikrinti skubią teisminę sulaikymo teisėtumo peržiūrą:
reglamentuojamas tarptautinės apsaugos prašytojų administracinis sulaikymas. Toliau
svarbios garantijos. Direktyvos 2013/33 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įsakymą sulaikyti priima administracinės institucijos, valstybės narės užtikrina, kad ex officio ir (arba) prašytojo prašymu būtų skubiai įvykdytas teisminis sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimas. Kai toks peržiūrėjimas vykdomas ex officio, jis atliekamas kiek įmanoma greičiau po sulaikymo pradžios. Kai jis vykdomas prašytojo prašymu, jis atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai buvo pradėtos atitinkamos procedūros. Šiuo tikslu valstybės narės nacionalinėje teisėje nustato laikotarpį, per kurį turi būti įvykdytas teisminis peržiūrėjimas ex officio ir
(arba) teisminis peržiūrėjimas prašytojo prašymu. 14.2. Direktyvos 2013/32 dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „kai prašytojas yra sulaikomas, valstybės narės pagal Direktyvą 2013/33/ES užtikrina greito teisminio svarstymo galimybę“. 15. Šiuo klausimu ypač svarbūs Europos žmogaus teisių konvencijoje nustatyti griežti apsaugos standartai: 15.1.
Khlaifia ir kiti prieš Italiją byloje asmenų sulaikymas laive ir apgyvendinimo centre (atitinkamai dvylikai ir devynioms dienoms), netgi siekiant užtikrinti jų saugumą, reiškė, jog taikomos Konvencijos 5 straipsnio garantijos (Didžiosios kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Khlaifia ir kiti prieš Italiją, pareiškimo Nr. 16483/12). 15.2. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad kai sprendimą sulaikyti asmenį priima neteisminė institucija, greitumo standartą keičia skubumo reikalavimas. Shcherbina byloje 16 dienų teisminės peržiūros trukmė buvo pripažinta per ilga (2014 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Shcherbina prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41970/11, taip pat žr. bylas Kadem prieš Maltą (17 d.); Rehbock prieš Slovėniją (26 d.); Mamedova prieš Rusiją (26 d.); Karimov prieš Rusiją (13–20 d.).[8]). III. Tarptautinių įsipareigojimų suponuojami reikalavimai tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo teisminei patikrai
instancijose
visų pirma reikia pažymėti, kad nagrinėjamas klausimas patenka į valstybių narių procesinės autonomijos sritį, su sąlyga, jog deramai atsižvelgiama į ES teisės lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus:
valstybės narės privalo sudaryti galimybę prašytojams pasinaudoti teismine kontrole antrojoje instancijoje, jeigu jie pageidauja apskųsti pirmojoje instancijoje priimtą sprendimą. Be to, remiantis suformuota jurisprudencija pagal veiksmingos teisinės gynybos principą asmeniui suteikiama teisė kreiptis į teismą, bet neįpareigojama nustatyti tam tikro instancijų skaičiaus (2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Belastingdienst / Toeslagen (Apeliacinio skundo stabdomasis poveikis), C‑175/17, EU:C:2018:776, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). 16.2.
požiūriu Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad nors valstybės narės gali numatyti, jog sprendimai grąžinti ginčijami ne teismuose, o kitose institucijose, vis dėlto administracinės institucijos priimto sprendimo grąžinti adresatas tam tikroje procedūros stadijoje turi turėti galimybę ginčyti jo teisėtumą bent vienoje teisminėje institucijoje (Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo FMS ir kt., C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367, 130 p.). 17. Pagal EŽTK nieko papildomai nereikalaujama. 18. Nors Lietuvos Respublikos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai per se nesuponuoja įpareigojimo valstybei nustatyti galimybę visose bylų kategorijose nustatyti galimybę pirmosios instancijos teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina atidžiai įvertinti, ar tenkinamas Europos Sąjungos teisės suponuojamas reikalavimas užtikrinti lygiavertiškumo principą. Pagal šį principą reikalaujama vienodai vertinti skundus, grindžiamus nacionalinės teisės pažeidimu, ir panašius skundus, grindžiamus Sąjungos teisės pažeidimu, bet nereikalaujama skirtingo pobūdžio byloms taikyti tų pačių nacionalinių procesinių taisyklių. Nors iš pažiūros tarptautinės apsaugos prašančio trečiosios šalies piliečio padėtis tam tikrais atžvilgiai yra ypatinga, būtina įvertinti, ar ji reikalauja skirtingo požiūrio, lyginant ją su teisminės patikros sistema, skirta procedūroms, per kurias atliekama sulaikymo teisminė priežiūra, kaip antai policijos vykdomo sulaikymo arba laikymo sveikatos priežiūros institucijoje teisėtumo peržiūrėjimas ir pan. 19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antroji instancija gali būti vertinama kaip palanki ne vien prašytojui.
Pavyzdžiui, ji leidžia valstybės narės kompetentingoms institucijoms ginčyti, jų manymu (nepaisant to, ar jos teisios), „nesąžiningus“ pirmosios instancijos sprendimus, o kai įgaliojimai priimti sprendimus suteikti dideliam skaičiui skirtingų pirmosios instancijos teismų teisėjų, ji leidžia apeliaciniu lygmeniu suformuoti darnią jurisprudenciją, kuri visiems užtikrina nuoseklumą ir teisinį saugumą (šiuo klausimu žr. ESTT generalinės advokatės E. Sharpston 2019 m. sausio 31 d. išvados D. H., C-704/17, 64 p.). Dėl pagreitintos procedūros atveju skundo pateikimo terminų
nuostatos taip pat nustato, kad skundas ikiteismine tvarka gali būti paduotas per 7 dienas (135¹ str. 1 d.). Skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo asmuo apygardos administraciniam teismui gali paduoti per 7 dienas (138 str. 2 d. pakeitimas). 21. Šiuo klausimu glaustai pažymėtina, kad vietoj įprastos pasirinkus pagreitintą procedūrą atsiranda skirtumų, kurie iš esmės reiškia, kad prieglobsčio prašytojas traktuojamas mažiau palankiai teisės į veiksmingą teisės gynimo priemonę požiūriu, nes šis prašytojas turi tik keletą dienų skundui pateikti ir negali pasinaudoti procedūra dviejose instancijose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ilgesnis – penkiolikos dienų terminas, kalbant apie sutrumpintas procedūras, iš principo neatrodo realiai nepakankamas veiksmingai teisinei gynybai parengti ir skundui pateikti, bet protingas ir proporcingas atsižvelgiant į susijusias teises ir interesus (2011 m. liepos 28 d. sprendimo Samba Diouf, C‑69/10, EU:C:2011:524, 67 p.). Todėl konkrečiu atveju dėl bylos aplinkybių nustačius, kad terminas yra per trumpas, gali kilti abejonių dėl teisminės gynybos veiksmingumo.
Iš dalies atsižvelgta Projektas patobulintas, įvedant ribotą apeliaciją, nustatant MD veiklos principus, susiejant ne visų teisių užtikrinimą tik su specialiuoju rėžimu. 3. Seimo kontrolierių įstaiga 2021-07-12 Nr. G-2021-7789
PADĖTIES" PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 191 ir 192 straipsniais, siekdama, kad teisinis reglamentavimas nesudarytų prielaidų žmogaus teisių ir laisvių nepagrįstų suvaržymų rizikai, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties" Nr. IX-2206 5, 71, 76, 77, 79, 113,
131, 136, 138, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo IX1 skyriumi įstatymo projektą Nr. XIVP-719 (toliau - Projektas) ir teikia Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - Įstatymas) nuostatas, susijusias su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, siekiant paspartinti tokių prašymų nagrinėjimą ir sprendimų dėl jų priėmimą, taip pat apriboti kai kurias prieglobsčio prašytojų teises tais atvejais, kai valstybė jų negali užtikrinti dėl valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip yra konstatavęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, paspartintas prieglobsčio prašymų nagrinėjimas neturėtų nusverti tokių prašymų nagrinėjimo procedūrų efektyvumo ir teisės pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis tinkamo užtikrinimo. 2.
numatyti, kad paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir
dėl, pavyzdžiui, užkrečiamos ligos plitimo ar masinio užsieniečių antplūdžio gali trukti keletą metų iš eilės ir dažnai niekas negali objektyviai apibrėžti ar numatyti jos trukmės. Todėl, atsižvelgiant į siūlomus Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies pakeitimus, susidarytų situacijos, kai prieglobsčio prašytojai de facto būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje de jure galėtų būti į ją neįleidžiami iki kol pasibaigs paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis ir dar 28 dienas joms pasibaigus, t. y. praktiškai neribotą ir jokiais objektyviais kriterijais neapibrėžtą laikotarpį. Kaip savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu, be kita ko, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė bei yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių3. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius4.
Manytina, kad pritarus šiam Įstatymo pakeitimui būtų sudaromos prielaidos asmenų teises apriboti neribotam laikui, o tai negali būti suderinama nei su teisėtų lūkesčių, nei su proporcingumo principų tinkamu įgyvendinimu. Todėl siūlytina šiai Projekto nuostatai nepritarti. Pastebėtina tai, kad lingvistiškai vertinant Projekte vartojamą formuluotę „karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio“ nėra aišku, ar Projekte numatomos situacijos apimtų tik tas nepaprastąsias padėtis ir ekstremaliąsias situacijas, kurios paskelbtos dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ar visos nepaprastosios padėtys ir ekstremaliosios situacijos, nes Projekto formuluotėse išskiriamas tik „ekstremalus įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio" (o ne, pavyzdžiui, ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio ar ekstremalus įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio).. 3 Atkreiptinas dėmesys j tai, kad Projekto 6 straipsnyje pateikta kiek kitokia formuluotė: „karo padėtis, nepaprastoji padėtis, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis“, todėl manytina, kad Projekto rengėjas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį l 1 punkte siekia išskirti tik tokią ekstremaliąją situaciją, kuri paskelbta dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Vis dėlto nėra aišku, kodėl ši formuluotė skirtinguose Projekto straipsniuose yra vartojama nenuosekliai.
Pagal teisėkūros principus teisės aktų nuostatos turi būti konkrečios, nuoseklios, logiškos ir nedviprasmiškos ir ypač jei jos susijusios su žmogaus teisių ir laisvių galimais suvaržymais, kai tai reikalinga siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių5. Atsižvelgdami į tai ir siekdami išvengti neproporcingai ilgai trunkančio asmenų teisių ribojimo, siūlome Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti aiškiai apibrėžtus ir protingus terminus. Taip pat siūlome tikslinti Projekto formuluotes taip, kad būtų aišku, kokios nepaprastosios padėtys ir ekstremalios situacijos Įstatyme išskirtinos (visos ar tik tos, kurios paskelbtos dėl masinio užsieniečių antplūdžio). 4. Projekto 1 straipsniu siūloma Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatyti, kad „[...] J eigų pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką irjo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka“. Pastebėtina, kad iš šios Įstatymo formuluotės nėra aišku, kokie teisės laisvai judėti apribojimai tokiems asmenims bus taikomi, t. y. ar asmenys galės palikti savo laikino apgyvendinimo vietas su tam tikrais apribojimais, ar jų laisvė visą laikotarpį bus apribota tik laikino apgyvendinimo vietos teritorija ar jos dalimi be galimybės išeiti už šios teritorijos ribų.
Pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją laikinas užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje apribojant jo judėjimo laisvę šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais prilyginamas asmens sulaikymui. Pažymėtina, jog Įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad ilgesnį nei 48 valandų sulaikymą gali skirti tik teismas ir užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams šį terminą, esant atitinkamoms situacijoms, pratęsiant papildomam, bet ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad, siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę tarptautinės apsaugos prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės, o taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės6. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, ir tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principais. 6 Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyva 2013/33/ES kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), preambulės 20 p.
projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Neatmestina tai, jog beprecedentės priemonės, kurių valstybės imasi siekdamos suvaldyti ekstremalias situacijas, gali ne tik paveikti valdžios pajėgumus užtikrinti teisę, laisvę ir saugumą, bet taip pat sutrikdyti ir įprastą teisminės sistemos funkcionavimą. Europos Taryba atkreipė valstybių dėmesį į tai, kad ekstremaliomis aplinkybėmis ypač didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į tai, kad būtų laikomasi pamatinių laisvės apribojimo nesant tam teisinio pagrindo draudimo ir savalaikės teisminės peržiūros principų. Vertintina, kad Projekto 1 straipsnyje siūloma nauja {statymo 9 straipsnio formuluotė „nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ savo esme prilygsta asmens sulaikymui (Įstatymo 114 straipsnio prasme), taikomam neproporcingai ir be teismo sprendimo. Tai nesiderina su teisinės valstybės principu, pagrindiniais šalies įsipareigojimais žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje bei neproporcingai riboja vieną iš kertinių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - EŽTK) įtvirtintų teisių - teisės į asmens laisvę ir saugumą. 5.
dalimi joje numatant, kad, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, gali būti laikinai ribojamos 71 straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą. Tai reiškia, kad, pritarus minėtai nuostatai, galėtų būti apribojama prieglobsčio prašytojo teisė, be kita ko, nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, nemokamai gauti psichologinę ir kitą minėtoje nuostatoje nurodytą pagalbą, kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams. Ypač svarbu pažymėti, kad užsieniečių priėmimo ir laikymo vietose negarantuojant nuolat prieinamos galimybės užsieniečiams su šių vietų darbuotojais bendrauti užsieniečiams suprantama kalba, dėl kalbos barjero laiku neidentifikuojami visi būtiniausi šių asmenų kasdieniai poreikiai, todėl užsieniečiams neįmanoma užtikrinti tinkamos bei savalaikės teisinės, medicinos, psichologinės ir kitos jiems reikalingos būtinosios pagalbos. Be to, kaip pabrėžė Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie teisės į informaciją ribojimą, bendrų interesų apsauga demokratinėje valstybėje negali paneigti žmogaus teisės į informaciją apskritai.
Šios problemos sprendimą žmogaus teisių ir laisvių doktrina ir ja besiremianti tarptautinė ir nacionalinė teisė sieja teisinių vertybių racionaliu santykiu, laiduojančiu, kad apribojimais nebus pažeista atitinkamos žmogaus teisės esmė. 8. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumas demokratinėje visuomenėje gali būti vertinamas sveiko proto ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis turi atitikti teisingumo sampratą ir reikalavimus bei Konstitucijoje nustatytas atitinkamos teisės ar laisvės ribojimo galimybes bei sąlygas. Tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, ir tik tiek, kiek to siekiama; minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą9. Siekiant identifikuoti galimus žmogaus teisių ir laisvių ribojimus bei jų taikymo ribas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo aspektu EŽTK yra išskirtos teisės ir laisvės, kurias, jas įtvirtinančiuose EŽTK straipsniuose10 numatytais išimtiniais atvejais bei sąlygomis, valstybės gali apriboti. Valstybių valdžia turi užtikrinti, kad pagal EŽTK leidžiami taikyti suvaržymai net ir ekstremalios padėties metu būtų pagrįsti teise ir suderinami su konstitucinėmis garantijomis, taikomi dėl neišvengiamo būtinumo bei proporcingi tikslui, kurio šiais suvaržymais yra siekiama. 6. Projekto 3 straipsniu siūloma Įstatymo 76 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.
Tačiau pažymime, kad jei būtų pritarta šiam pakeitimui, taptų neaišku, ar Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuotų prieglobsčio prašytoją ir, jei taip, kokiu būdu ir per kiek dienų nuo tokio prašymo pateikimo dienos. 7. Projekto 3 straipsniu siūloma Įstatymo 76 straipsnio 6 dalyje numatyti, kad „Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Si nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio. “, o Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo
pažeidžiamiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar yra ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“ Akcentuotina, kad, pritarus siūlomam Įstatymo 76 straipsnio 6 dalies pakeitimui, esant atitinkamiems (4 straipsnio dalyje numatytiems) pagrindams, Migracijos departamentas galėtų nagrinėti nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prašymus suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, o 8 Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas. ( Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai.
laisvę ir saugumą", EŽTK 8 straipsnyje „Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą", 9 straipsnyje „Minties, sąžinės ir religijos laisvė", 10 straipsnyje „Saviraiškos laisvė", 11 straipsnyje
„Susirinkimų ir asociacijos laisvė", EŽTK 4 protokolo 2 straipsnyje
„Judėjimo laisvė", EŽTK 1 protokolo 1 straipsnyje „Nuosavybės
apsauga" numatyta, kad šiose nuostatose įvardytos teisės ir laisvės gali būti apribojamos, tačiau tik tiek, kiek yra nustatyta teisės aktuose ir tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje jos saugumo interesams, viešai tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. 6 pakeitus Įstatymo 77 straipsnio 3 dalį pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį galėtų būti visiškai nenagrinėjami.
Pažeidžiamas asmuo Įstatyme apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog kai kuriems prieglobsčio prašytojams dėl specialiųjų poreikių ir/ar jų priklausymo iš prigimties pažeidžiamoms grupėms gali reikėti specialios apsaugos. Tokiose situacijose asmens kaip prieglobsčio prašytojo statusas yra ypatingai svarbus". Prieglobsčio prašytojo priklausymas bent vienai iš pažeidžiamų grupių gali turėti įtakos šaliai taikomiems įsipareigojimams tokių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų srityje bei keliant klausimą, ar šis asmuo gali būti išsiųstas iš valstybės, kurioje pateikė prieglobsčio prašymą Pagal Europos Sąjungos teisę valstybės Europos Sąjungos narės turi atsižvelgti į specifinę pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, nepilnamečių, nelydimų nepilnamečių, neįgalių asmenų, vyresnio amžiaus asmenų, nėščių moterų, vienišų tėvų su nepilnamečiais vaikais, prekybos žmonėmis aukų, psichikos sutrikimų turinčių asmenų ir asmenų, kurie buvo kankinami, prievartaujami ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, padėtį.
Pažymime, kad reikalavimas laikytis konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, inter alia, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones. 8.
dalį, joje numatant, kad paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali būti apgyvendinamas ir kitose apgyvendinimo vietose.“ (11 2011 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 30696/09 byloje M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją. 12 Europos Žmogaus Teisių Teismo leidinys prieglobsčio tema, prieinama per: https://www.echr.coe.int/Documents/COURTalks_Asyl_Talk_ENG.pdf. 13 Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) 20 straipsnio 3 dalis, Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyva 2013/33/ES kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 21 straipsnis. 14 Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. vasario 26 d.,
nėra aišku, kokiose kitose apgyvendinimo vietose bus galima apgyvendinti nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus ir ar jiems bus užtikrintos šalies prisiimtuose tarptautiniuose įsipareigojimuose numatytos apgyvendinimo sąlygos. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, globėjų šeimoje, nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Taigi, nelydimiems nepilnamečiams turi būti užtikrintas apgyvendinimas ne bet kuriose apgyvendinimo vietose, bet jiems gyventi tinkamose vietose.
Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nelydimi nepilnamečiai niekuomet nelaikomi įkalinimo įstaigose, o jeigu nelydimi nepilnamečiai yra sulaikomi, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų apgyvendinti atskirai nuo suaugusių asmenų. Pastebėtina, kad į ypatingą nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisinį statusą bei išskirtinę jų pažeidžiamumo situaciją ir valstybių pareigą užtikinti tinkamas šių prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygas ne kartą dėmesį yra atkreipęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas15. 9. Projekto 8 straipsniu Įstatymą siūloma papildyti nauju IX 1 skyriumi, jame naujai numatant ikiteisminę sprendimų dėl prašymų suteikti prieglobstį apskundimo tvarką. Projekte pateikta Įstatymo
Migracijos departamento sprendimų „privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Migracijos departamente^. Manytina, kad ydingas Projektu siūlomas reguliavimas, kuris įveda privalomą ikiteisminę sprendimų apskundimo tvarką, pagal kurią siūlomoje nuostatoje nurodyti Migracijos departamento sprendimai galėtų būti apskundžiami tik tam pačiam sprendimus priėmusiam viešojo administravimo subjektui, t. y. Migracijos departamentui. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo 1351 ir
Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos, o Migracijos departamentas nurodytą skundą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima per 7 dienas nuo šio skundo gavimo. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, administracinių sprendimų priėmimo ir kiti su administracinių procedūrų atlikimu susiję terminai pateikiami darbo dienomis. 15 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 8687/08 byloje Rahimiprieš Graikiją. 8 Atsižvelgdami j tai, kas išdėstyta, nepritartume Projekto 8 straipsniu siūlomam pakeitimui dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų privalomos ikiteisminio apskundimo tam pačiam Migracijos departamentui tvarkos. Įvertinus Projektu siūlomų priimti Įstatymo pakeitimų visumą pažymėtina ir tai, kad EŽTK numatytas būtinumo principas suponuoja, jog nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos valdymo priemonėmis tikslo turi būti siekiama kiek įmanoma mažesniais galiojančių teisės nuostatų ir procedūrų pakeitimais, todėl krizės metu neturėtų būti vykdomos esminės teisinės reformos.
Nors atsižvelgiant į greitą ir nenuspėjamą krizės plėtrą gali kilti pakankamai didelis teisėkūros poreikis, o vykdomoji valdžia turi veikti greitai ir efektyviai, tačiau kartu turėtų būti siekiama išvengti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Tai gali sąlygoti paprastesnes sprendimų priėmimo procedūras ir, kiek tai suderinama su šalies konstitucija, standartinio vietos, regioninės ir centrinės valdžių kompetencijų pasidalijimo lankstumą tiek, kiek tai susiję su specifinėmis, ribotomis sritimis užtikrinant koordinuotą krizės valdymą ir tol, kol tai būtina16. Be to, žmogaus teisių požiūriu teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, siekiant išvengti įvairių jo turinio interpretacijų ir žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų rizikos. Iš dalies atsižvelgta Projektas patobulintas, taip pat į dalį pastabų atsižvelgta komitetui pritarus daliai Seimo narių Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Ievos Pakarklytės pasiūlymų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Audronius Ažubalis 2021-07-122
Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad prieglobsčio prašymą Lietuvoje galima pateikti tik tam skirtose vietose – pasienio kontrolės punktuose arba Migracijos departamento asmenų aptarnavimo skyriuose. Tokiu būdu užsieniečiai, norintys kreiptis prieglobsčio, į Lietuvą turės vykti per pasienio kontrolės punktus, o ne neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos išorės sieną.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį
gali būti pateiktas:
1) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas,
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar – Migracijos departamentui.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu Įstatymo 67 straipsnis nesiūlomas keisti. Nepritartina pasiūlymui dėl šių priežasčių: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES 2013 m. birželio 26 d. dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Direktyva) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Direktyva taikoma visiems tarptautinės apsaugos prašymams, pateiktiems valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį, teritorinius vandenis arba tranzito zonas, ir tarptautinės apsaugos panaikinimui. Direktyvos 6 straipsnio
paprašęs asmuo turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nedarant poveikio 2 daliai, valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) nurodytoje vietoje.
Taigi, nors Direktyvoje ir nustatyta, kad valstybė narė gali nurodyti vietas, kuriose priimami prieglobsčio prašymai, tačiau pagal Direktyvos nuostatas valstybė narė privalo suteikti galimybę pateikti prašymą suteikti prieglobstį, todėl, nepriklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas būtų nustatytas, jo prašymas vis tiek turėtų būti priimtas, o tai reikštų, kad visus neteisėtai atvykusius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną reikėtų vežti į pasienio kontrolės punktus pateikti prašymų. Toks reglamentavimas būtų visiškai nepalankus tiek patiems prieglobsčio prašytojams, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT), nes ji turėtų kiekvieną prieglobsčio prašytoją atvežti į pasienio kontrolės punktą. Toks reglamentavimas ne tik, kad padidintų VSAT krūvį, bet pareikalautų papildomų valstybės lėšų, o rezultatas būtų toks pats, koks yra pagal dabartinį reguliavimą. Esant dideliems prieglobsčio prašytojų srautams tokio reglamentavimo įgyvendinimas būtų ypač nepatogus ir apsunkinantis. Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad vien tik nustatymas, kad prašymą suteikti prieglobstį galima pateikti tik pasienio kontrolės punktuose, nepasiektų norimo tikslo, kad visi vyktų tik per pasienio kontrolės punktus ir ten teiktų prašymus, vis tiek ir toliau būtų neteisėtai kertama Lietuvos Respublikos valstybės siena, nes tai neužkerta kelio teikti prašymų suteikti prieglobstį.
Siūlytina šio straipsnio nekeisti, nes nustačius didesnes prieglobsčio prašytojų grupes tikslingiau jų prašymus iškart priimti ir vežti į galimas apgyvendinimo vietas, kuriose ir sprendžiamas tolesnis jų teisinės padėties klausimas. Neaišku koks yra Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo tikslas, kodėl norima nustatyti, kad prašymų suteikti prieglobstį negalima pateikti VSAT. Šiuo metu praktikoje dauguma prašymų suteikti prieglobstį teikiami Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau yra galimybė pateikti prašymą taip pat ir VSAT Užsieniečių registracijos centre. Atsižvelgiant į Direktyvos nuostatą, kad asmuo turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau, siūlytina nesiaurinti prašymo suteikti prieglobstį, kai jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, pateikimo vietų. 2. Seimo nariai:
Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė 2021-07-12 1(5)
Įstatymo projektu numatoma galimybė vykdyti masinį užsieniečių sulaikymą ir laikymą nustatytose laikino apgyvendinimo vietose iš esmės neribotą laiką, t. y. visą ekstremaliosios situacijos laiką. Toks masinis užsieniečių sulaikymas be individualių sprendimų galbūt būtų pateisinamas, pavyzdžiui, dėl nepaprastosios padėties, kurią skelbia Seimas ir kuri trunka iki 6 mėnesių (su galimybe skelbti ją iš naujo). Tačiau ekstremalioji situacija skelbiama Vyriausybės ir gali trukti neribotą laiką.
Apskritai ekstremaliosios situacijos paskirtis yra mobilizuoti valstybės pajėgumus ir išteklius, o ne riboti žmogaus teises, tad ji savaime negali būti konstituciniu pagrindu masiniam, t. y. ne individualizuotam, laisvės atėmimui. Kitaip nei nepaprastosios padėties atveju, apie ekstremaliosios situacijos metu taikomus žmogaus teisių ribojimus nereikia pranešti nei Jungtinėms Tautoms, nei Europos Tarybai. Taigi toks įstatyminis pagrindas masiniam užsieniečių sulaikymui neribotam laikui gali būti net labiau ribojantis žmogaus teises, nei būtų leistina, pavyzdžiui, nepaprastosios padėties paskelbimo metu. Dėl šios priežasties įstatymo projekte siūloma numatyti, kad sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką negali būti atidedamas ilgiau nei 6 mėnesius. Pasiūlymas:1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau nei 6 mėnesius.“ Pritarti 3.
Seimo nariai: Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė 2021-07-122 Argumentai: Įstatymo projektu numatyta, jog, paskelbus ekstremaliąją situaciją, prieglobsčio prašytojams užtikrinama tik teisė į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimas bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, tačiau gali būti ribojamos tokios teisės kaip psichologinė pagalba ir socialinės paslaugos, priskyrus pažeidžiamiems asmenims – teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Nepasirūpinus pažeidžiamų žmonių baziniais humanitariniais poreikiais, jų buvimas apgyvendinimo vietose be teismo sprendimo apribojus laisvę ir nesudarant galimybės įgyvendinti įstatymu garantuojamų teisių bei nesuteikiant reikiamų paslaugų, galėtų būti prilyginamas kankinimui, nežmoniškam ar žeminančiam orumą elgesiui arba tokiu būdu baudimui, kurie draudžiami EŽTK 3 str. ir ES Žmogaus teisių chartijos 4 str. Taip pat iškyla klausimas, ar įtvirtintas ribojimas neprieštarautų EŽTT ir KT praktikai, pagal kurią ribojimai turi būti nustatyti įstatymu ir būtini (proporcingi) demokratinėje visuomenėje. Klausimas, ar teisių ribojimas atitiktų būtinumo ir proporcingumo kriterijų ir nebūtų pagrindas piktnaudžiauti nuostata, siekiant išvengti įsipareigojimų prieglobsčio prašytojo atžvilgiu vykdymo. Pasiūlymas:2 straipsnis 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1¹.
Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Šio straipsnio nuostatos nėra taikomos prieglobsčio prašytojams, kurie yra priskiriami pažeidžiamiems asmenims.“ Pritarti iš dalies 71 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip :
„1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio
užsieniečių antplūdžio, gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos šio straipsnio
užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Išnykus šioje dalyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio
prioriteto tvarka.“
4Seimo nariai:
Tomas Vytautas Raskevičius,
1 Argumentai: Įstatymo projektu atsisakoma nuostatos dėl prieglobsčio prašytojų informavimo apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą. Kyla klausimas, ar atsisakymas privalomai informuoti prieglobsčio prašytoją apie jo prašymo nagrinėjimą nepažeidžia asmens teisės gauti informaciją.
Kitaip tariant, ar toks ribojimas (t. y. informacijos nesuteikimas) yra proporcingas ir ar valstybės negalėjimas „susitvarkyti“ su dideliu krūviu yra pateisinama priemonė riboti asmens teisę gauti informaciją apie su asmeniu susijusį procesą ir jo nagrinėjimo eigą. Dėl šios priežasties siūloma atsisakyti nuostatos, kuria įstatymo 76 str. 5 d. būtų pripažinta netekusia galios. Pasiūlymas:
iš dalies Įstatymo 76 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
5Seimo nariai:
Tomas Vytautas Raskevičius,
2 Argumentai: Įstatymo projektu numatyti trumpi skundų padavimo ir skundų nagrinėjimo terminai, leidimas skubos tvarka nagrinėti nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašymus ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymus leidžia daryti išvadą, kad siekiama net ir žmonių, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prašymus ir skundus nagrinėti itin greitai.
Trumpi skundų padavimo ir nagrinėjimo terminai, ribota teisė į informavimą, iš esmės reiškia EŽTK 13 straipsnyje nustatytos teisės į efektyvią ir veiksmingą teisinę gynybą paneigimą. Dėl šios priežasties pažeidžiamų asmenų prieglobsčių prašymo nagrinėjimas skubos tvarka turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, t. y. karo ar nepaprastosios padėties metu. Pasiūlymas:
2Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, ar nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos siejamos tik su specialiuoju rėžimu. 6. Seimo nariai:
Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė 2021-07-124 Argumentai: Įstatymo projektu numatyta plati Migracijos departamento diskrecija nenagrinėti pažeidžiamiems asmenims priskiriamų prieglobsčio prašytojų prašymų suteikti prieglobstį. Klausimas, ar toks reguliavimas būtų proporcingas ir nepažeistų pažeidžiamiems asmenims priskiriamų prieglobsčio prašytojų tarptautiniais įsipareigojimais teikiamos apsaugos.
Dėl šios priežasties toks reguliavimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, t. y. karo ar nepaprastosios padėties metu. Pasiūlymas:
Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta karo padėtis, ar nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar yra ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos siejamos tik su specialiuoju rėžimu. 7. Seimo narys Vytautas Bakas 2021-07-13 1(5)6 Argumentai:
Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, priimant sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytojus kitose tam pritaikytose vietose, esančiose gyvenamosiose teritorijose, būtų užtikrinama sąveika tarp valstybės institucijų, savivaldybių administracijų bei vietos bendruomenių. Priimant minėtus sprendimus būtina užtikrinti suinteresuotų visuomenės (savivaldybių) atstovų informavimą, konsultavimą bei dalyvavimą sprendimo priėmimo procese. Priimant sprendimus siūlomu būdu, būtų išgirstos vietos savivaldos bei bendruomenių pastebėjimai ir įvardinamos galimos grėsmės, o valstybės institucijų atstovai turėtų galimybę argumentuotai paaiškinti sprendimų būtinumą, aptartų galimus kompensacinius mechanizmus, konsultuotų gyventojus įvairiais klausimai ir pan. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priimant sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytojus kitose tam pritaikytose vietose, esančiose gyvenamosiose teritorijose, turi būti užtikrintas visuomenės informavimas, suinteresuotos visuomenės (savivaldybių) dalyvavimas ir konsultacijos sprendimo priėmimo procese.“ Nepritarti
nuostatos siejamos tik su specialiuoju rėžimu
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] Įdomu pastebėti, kad pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio 3 dalį valstybei narei nesuteikiama teisė tarptautinės apsaugos prašytojus sulaikyti jos pasienyje arba vienoje iš jos tranzito zonų keturių savaičių terminui, net jei dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio neįmanoma per tokį terminą taikyti šios direktyvos 43 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrų. Svarstytina, ar toks reikalavimas būtų kitaip aiškinamas valstybei narei paskelbus nepaprastąją ar ekstremalią padėtį.
Pažymėtina ir tai, kad po keturių savaičių valstybei narei leidžiama apriboti šių asmenų judėjimo laisvę plote, esančiame netoli jos sienų ar tranzito zonų. [2] Fundamental rights of refugees, asylum applicants and migrants and European borders. Prieiga internete https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-coe-2020-european-law-land-borders_en.pdf
nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą. [4] Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 5 dalyje,
b punkte ir 43 straipsnio 3 dalyje, Direktyvos 2013/33
Direktyvos 2008/115 18 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.
straipsnis. Sulaikytiems prašytojams teikiamos garantijos
sulaikyti priima administracinės institucijos, valstybės narės užtikrina, kad ex officio ir (arba) prašytojo prašymu būtų skubiai įvykdytas teisminis sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimas. Kai toks peržiūrėjimas vykdomas ex officio, jis atliekamas kiek įmanoma greičiau po sulaikymo pradžios. Kai jis vykdomas prašytojo prašymu, jis atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai buvo pradėtos atitinkamos procedūros. Šiuo tikslu valstybės narės nacionalinėje teisėje nustato laikotarpį, per kurį turi būti įvykdytas teisminis peržiūrėjimas ex officio ir (arba) teisminis peržiūrėjimas prašytojo prašymu. [6] Gali būti manoma, kad EŽTT praktika suteikia susitariančioms šalims platesnę veiksmų laisvę ypač padidėjus prašymų skaičiui, lyginant ją su ESTT pozicija. Europos Sąjungos teisėkūros istorija rodo, kad Direktyva 2013/33 prašytojams siekiama nustatyti aukštus apsaugos standartus ir teisingas bei veiksmingas procedūras.
Šios teisinės apsaugos priemonės ir procedūrinės garantijos, susijusios su prašytojų sulaikymu, buvo nustatytos siekiant užtikrinti didesnį suderinimą ir pagerinti standartus, įtvirtintus ankstesnėje priemonėje, nustačiusioje minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (Direktyva 2003/9/EB). Todėl, kaip minėta analizės 5 punkte, masinio prašymų srauto situaciją ES teisėkūros subjektas išsprendė numatydamas tam tikras skirtingas procedūrines taisykles, tačiau aiškiai įtvirtindamas, kad nuo pagrindinių principų nukrypti neleidžiama. [7] 2017 m. kovo 28 d. sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 73 p.; EŽTK atitinkamos teisės yra nustatytos 6 ir 13 straipsniuose. [8] Išsamiau žr. Europos teisės instituto atliktą tyrimą. Detention of Asylum Seekers and Irregular Migrants and the Rule of Law. Prieiga internete: https://www.europeanlawinstitute.eu/fileadmin/user_upload/p_eli/Publications/ELI_Statement_on_Detention_and_the_Rule_of_Law.pdf