Sveikatos apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas Projektas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybės ir savivaldybės įmonės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms ir savivaldybės įmonėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms ir savivaldybės įmonėms
patikėjimo teise:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šioms reikmėms:
a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
b) viešojo naudojimo poilsio objektams;
c) gatvėms ir vietiniams keliams;
d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir
(ar) eksploatuoti;
e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
f) ūkinei komercinei veiklai;
2) Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šios dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose.“
išdėstyti taip: „4. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas.
Jeigu savivaldybė ar savivaldybės įmonė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė ar savivaldybės įmonė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise projektą. Ši ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams, perdavimo–priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei ar savivaldybės įmonei, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei ar savivaldybės įmonei. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, o Vyriausybė – nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
5Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žemės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės
tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar savivaldybės įmonei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, kai toks perdavimas neatitiktų šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.“
6Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Žemės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės
tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitiktų šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų.“
7Pakeisti 7 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Jeigu Žemės ūkio ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar savivaldybės įmonei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti šiuos sprendimus be pakartotinio jų suderinimo su Žemės ūkio ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimai perduoti
savivaldybėms ar savivaldybės įmonėms patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimai dėl savivaldybių ar savivaldybės įmonių patikėjimo teisės pasibaigimo skelbiami Teisės aktų registre.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybė ar savivaldybės įmonės – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms ar savivaldybės įmonėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba. Valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kai nuomojamas savivaldybei patikėjimo teise perduotas valstybinės žemės sklypas; kai nuomojamas savivaldybės įmonei patikėjimo teise perduotas valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės įmonės direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės įmonės atstovas;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mindaugas Skritulskas
2021-07-08 Nr. XIVP-705 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais atitinkamose Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 ir 9 straipsnio struktūrinėse dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinės žemės patikėtiniais galėtų būti ne tik savivaldybės, kai joms valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu būtų perduodama keičiamame įstatyme nustatytoms reikmėms arba Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, įtvirtintoms kituose įstatymuose, bet ir savivaldybių įmonės, kai valstybinė žemė jiems būtų perduodama tokioms pačioms reikmėms kaip ir perduodama savivaldybėms. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kuriais atvejais valstybinė žemė turėtų būti perduodama savivaldybėms, o kuriais – savivaldybių įmonėms, nes, kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė tiek savivaldybėms, tiek savivaldybių įmonėms galėtų būti perduodama toms pačioms reikmėms. Be to, atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-703 lydintysis projektas. Pagrindinis pastarojo projekto tikslas, nurodytas projekto aiškinamajame rašte, – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija.
Tuo tarpu pagal teikiamu projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinė žemė patikėjimo teise galėtų būti perduodama bet kuriai savivaldybės įmonei keičiamame įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytoms reikmėms. Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas apimtų žymiai platesnį subjektų, kuriems valstybės turtas (valstybinė žemė) galėtų būti perduodamas patikėjimo teise, ratą nei nurodyta projekto aiškinamajame rašte. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte tokio teisinio reguliavimo nustatymo poreikis ir jo pagrindimas nėra pateiktas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad jos atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. 2. Iš projekto
aišku, kuris subjektas - savivaldybė, kaip savivaldybės įmonės savininkė, ar savivaldybės įmonės direktorius - pasirašytų valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise savivaldybės įmonei, perdavimo - priėmimo aktą. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 3. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės taryba priimtų sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir tuo atveju, kai patikėjimo teise valstybinės žemės sklypas yra perduotas savivaldybės įmonei.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkto nuostatas išimtinė savivaldybės tarybos funkcija yra sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Be to, atsižvelgiant į šias projekto nuostatas ir į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas viena iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybės funkcijų yra savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pakeitimas. 3. Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. 4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 5. Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-04-06
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Danas Augutis, Aplinkos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Bagdonavičius, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja Vaida Ubartaitė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorė Aušra Račkauskaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas, SĮ Šventosios jūrų uosto direktorius Arūnas Pranckevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 1,2 (7),
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Pagal teikiamo įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais atitinkamose Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 ir 9 straipsnio struktūrinėse dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinės žemės patikėtiniais galėtų būti ne tik savivaldybės, kai joms valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu būtų perduodama keičiamame įstatyme nustatytoms reikmėms arba Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, įtvirtintoms kituose įstatymuose, bet ir savivaldybių įmonės, kai valstybinė žemė jiems būtų perduodama tokioms pačioms reikmėms kaip ir perduodama savivaldybėms. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kuriais atvejais valstybinė žemė turėtų būti perduodama savivaldybėms, o kuriais – savivaldybių įmonėms, nes, kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė tiek savivaldybėms, tiek savivaldybių įmonėms galėtų būti perduodama toms pačioms reikmėms. Be to, atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-703 lydintysis projektas. Pagrindinis pastarojo projekto tikslas, nurodytas projekto aiškinamajame rašte, – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija.
Tuo tarpu pagal teikiamu projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinė žemė patikėjimo teise galėtų būti perduodama bet kuriai savivaldybės įmonei keičiamame įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytoms reikmėms. Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas apimtų žymiai platesnį subjektų, kuriems valstybės turtas (valstybinė žemė) galėtų būti perduodamas patikėjimo teise, ratą nei nurodyta projekto aiškinamajame rašte. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte tokio teisinio reguliavimo nustatymo poreikis ir jo pagrindimas nėra pateiktas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad jos atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-07-081
aišku, kuris subjektas - savivaldybė, kaip savivaldybės įmonės savininkė, ar savivaldybės įmonės direktorius - pasirašytų valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise savivaldybės įmonei, perdavimo - priėmimo aktą. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-07-082
pakankamai aišku, ar savivaldybės taryba priimtų sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir tuo atveju, kai patikėjimo teise valstybinės žemės sklypas yra perduotas savivaldybės įmonei.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkto nuostatas išimtinė savivaldybės tarybos funkcija yra sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Be to, atsižvelgiant į šias projekto nuostatas ir į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas viena iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybės funkcijų yra savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pakeitimas. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Argumentai: 2022-02-02 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 91. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti Argumentai: 2021-10-04 pateikta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-7319. 7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-07-29 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-07-231
Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir savivaldybės įmonės, kai valstybinės žemės sklypai joms perduoti patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektų tikslas – nustatyti teisinį pagrindą Šventosios jūrų uostui perduoti uosto žemę patikėjimo teise. Tačiau siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas išplečiamas neapibrėžtam skaičiui savivaldybės įmonių. Iš esmės, nustačius Žemės įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, bet kuri savivaldybės įmonė, neatsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, įgytų teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą bet kurioje Lietuvos teritorijos dalyje ir reikalauti perduoti jai patikėjimo teise statiniais užstatytą ar neužstatytą valstybinės žemės sklypą. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei.
Lietuvos respublikos konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus konstitucinis teismas yra priėmęs 2003 m. Rugsėjo 30 d., 2005 m. Liepos 8 d. Ir 2007 m. Liepos 5 d. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad įstatymu savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų – valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Esant poreikiui valstybinė žemė gali būti perduodama Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Todėl teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – teigiamos įtakos uosto žemės administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai – galima pasiekti su esamu teisiniu reguliavimu. Pritarti 2.
ministerijos, 2021-07-231
straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai savivaldybės įmonėms perduodami patikėjimai teise šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus valstybinė žemė savivaldybėms perduodama šioms reikmėms, kurioms valstybinės žemės sklypus Šventosios jūrų uosto įstatymo projektu siūloma perduoti Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei:
1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei komercinei veiklai;
7) nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta uosto paskirtis:
1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus;
2) priimti žvejybos laivus;
3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus;
4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus;
5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.
Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte išvardytos reikmės skiriasi nuo reikmių, išvardytų Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Todėl kyla abejonė, ar Šventosios jūrų uostui galėtų būti perduodama uosto žemė Žemės įstatyme nurodytoms reikmėms, tačiau specialiajame įstatyme – Šventosios jūrų uosto įstatyme nenumatytoms reikmėms. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas uosto žemės, akvatorijos ir uosto infrastruktūros valdymo tvarka ir sąlygos, tačiau nenustatytos reikmės, kurioms valstybinė žemė gali būti perduodama Šventosios jūrų uostui patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti Žemės įstatymo projektą ir Šventosios jūrų uosto įstatymo projektą. Pritarti
ministerijos, 2021-07-232
jūrų uosto įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemę išnuomoja uosto direkcija. Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nuomojamas savivaldybės įmonei patikėjimo teise perduotas valstybinės žemės sklypas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės įmonės direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės įmonės atstovas.
Tačiau išlieka šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje esanti nuostata, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba. Todėl abejotina, ar siūlomas Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką uosto administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai, kaip tai nurodoma teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-10-04 *
<...>
I Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
antikorupcinių pastabų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymą nuostatomis, pagal kurias ne tik savivaldybėms (kaip nustato galiojantis įstatymas), bet ir savivaldybės įmonėms patikėjimo teise galėtų būti perduodami valstybinės žemės sklypai reikmėms, susijusioms su viešosios paskirties rekreacija ir poilsiu, viešojo naudojimo poilsio objektais, gatvėmis ir vietiniais keliais ir kt. Kaip nurodoma teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte[1], Projektu (o taip pat kitais susijusiais teisės aktų projektais) siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai (o ne per savivaldybę[2]) perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą – Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projekto siūlymų priėmimo atveju valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti ja institutas galėtų būti taikomas ir įgyvendinimas žymiai plačiau, kadangi patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai galėtų būti perduodami ne tik minėtai savivaldybės įmonei (Šventosios jūrų uosto direkcijai), bet ir kitoms (kitų savivaldybių įsteigtoms) savivaldybių įmonėms. 2.2. Svarbu yra ir tai, kad tiek pagal galiojančio Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 5 ir 7 straipsnius) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymas), tiek ir pagal Šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 nuostatas (dėl Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 – 3 dalių) uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra patikėjimo teise perduodama su uosto paskirtimi[3] ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimu[4] susijusioms reikmėms, tačiau pagal Projekto siūlymus valstybinės žemės sklypai patikėjimo teise savivaldybės įmonėms galėtų būti perduodami reikmėms, kurios niekaip nesusijusios su Šventosios jūrų uosto veikla arba Šventosios jūrų uosto direkcijos (kaip uosto valdytojos) funkcijų įgyvendinimu (pavyzdžiui: valstybinės žemės sklypai galėtų būti patikėjimo teise perduodami viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti ir kt.).
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas pastabas manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka (arba atskirais atvejais gali neatitikti) teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl galimai sudarytų sąlygas nepagrįstam (pavyzdžiui: kitiems tikslams negu siekiama) valstybinės žemės perdavimui patikėjimo teise savivaldybės įmonėms. 3. Kitų pastabų neturime.
<...>
Atlikus Projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to priėmus minėtais teisės aktų projektais siūlomą teisinį reglamentavimą tokiems subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai, o tai kelia abejonių dėl Valstybės ir savivaldybių turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo užtikrinimo. Pritarti 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-02-02 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
<...>
3Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-705 (toliau –
Įstatymo projektas Nr. XIVP-705) atsižvelgiant į tai, kad:
nustatyta, kad valstybinės žemės valdymo patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra kiti įstatymų nustatyti subjektai. Šio įstatymo nuostatos nustato galimybę subjektui valdyti valstybinę žemę patikėjimo teise, jei tokia galimybė nurodyta kituose įstatymuose. Įstatymo projekto Nr. XIVP-703 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 7 straipsnis, nurodyta, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja uosto direkcija šiame įstatyme, uosto direkcijos įstatuose, jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Priėmus Įstatymo projektą XIVP-705, įstatymu būtų nustatytas valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas, atitinkantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Todėl Įstatymo projekte Nr. XIVP-705 siūlomos teisinio reguliavimo priemonės būtų perteklinės ir netikslingos. 3.2. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIVP-705 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūloma papildyti – nustatyti, kad valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir savivaldybės įmonės, kai valstybinės žemės sklypai joms perduoti patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal siūlomą nuostatą, savivaldybių ir savivaldybės įmonių teisinis statusas, kaip valstybinės žemės patikėtinio, yra sulyginamas, t. y. savivaldybės įmonės gali įgyti patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypus tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir savivaldybės. Siūlomos teisinio reguliavimo priemonės būtų neproporcingos Įstatymo projekto Nr. XIVP-705 tikslui. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama nustatyti teisinį pagrindą, leidžiantį uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija, tačiau Žemės įstatymo pakeitimo projektas nustatytų galimybę perduoti valstybinę žemę patikėjimo teise visoms savivaldybės įmonėms. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktu įstatymo projektu siekiama įtvirtinti reguliavimą pagal kurį valstybinė žemė galėtų būti perduodama visoms savivaldybių valdomoms įmonėms, neatsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, taip pat į tai, kad toks reguliavimo poreikis iniciatorių nėra pagrįstas bei argumentuotas, todėl neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms bei Vyriausybės pozicijai, siūlyti Žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-705 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446
iniciatoriams tobulinti) – 2 už. B (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-705 siūlyti atmesti) – 4 už. Pritarta B. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Biuro patarėja (ES) Eglė Jonevičienė) [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d17ad5c0d98811eb866fe2e083228059?jfwid=170wd4erth; [2] Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio nuostatas (numatančias, kad: „Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje.
Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį“) šis turtas patikėjimo teise perduodamas Palangos miesto savivaldybei, o ši pagal turto patikėjimo sutartį perduoda įsteigtai savivaldybės įmonei.. [3] Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad uosto paskirtis: 1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus; 2) priimti žvejybos laivus; 3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus; 4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus; 5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. [4] Tiek pagal galiojančio Šventosios jūrų uosto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Projektu numatomą įstatymo 7 straipsnio 2 dalį uosto valdytojo funkcijos yra: koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą;
2) užtikrinti saugią laivybą uoste; 3) nuomoti uosto žemę ir perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais; 4) rinkti atlyginimą už uosto paslaugas; 5) organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus; 6) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoti uostą; 7) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuoti taršos padarinių likvidavimą; 8) stebėti ir išlaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų; 9) statyti, remontuoti, rekonstruoti, griauti ir atnaujinti (modernizuoti) uosto infrastruktūrą; 10) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą; 11) užtikrinti neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą.
valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2022-03-30
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgitą Šiugždinienę pavaduojantis Seimo narys Andrius Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Mindaugas Skritulskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius ir vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Aplinkos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Bagdonavičius, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja Vaida Ubartaitė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorė Aušra Račkauskaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Linda Kreimerytė, SĮ Šventosios uosto direkcijos direktorius Arūnas Pranckevičius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Pagal teikiamo įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais atitinkamose Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 ir 9 straipsnio struktūrinėse dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinės žemės patikėtiniais galėtų būti ne tik savivaldybės, kai joms valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu būtų perduodama keičiamame įstatyme nustatytoms reikmėms arba Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, įtvirtintoms kituose įstatymuose, bet ir savivaldybių įmonės, kai valstybinė žemė jiems būtų perduodama tokioms pačioms reikmėms kaip ir perduodama savivaldybėms. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kuriais atvejais valstybinė žemė turėtų būti perduodama savivaldybėms, o kuriais – savivaldybių įmonėms, nes, kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė tiek savivaldybėms, tiek savivaldybių įmonėms galėtų būti perduodama toms pačioms reikmėms. Be to, atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-703 lydintysis projektas. Pagrindinis pastarojo projekto tikslas, nurodytas projekto aiškinamajame rašte, – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. Tuo tarpu pagal teikiamu projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinė žemė patikėjimo teise galėtų būti perduodama bet kuriai savivaldybės įmonei keičiamame įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytoms reikmėms.
Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas apimtų žymiai platesnį subjektų, kuriems valstybės turtas (valstybinė žemė) galėtų būti perduodamas patikėjimo teise, ratą nei nurodyta projekto aiškinamajame rašte. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte tokio teisinio reguliavimo nustatymo poreikis ir jo pagrindimas nėra pateiktas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad jos atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
aišku, kuris subjektas - savivaldybė, kaip savivaldybės įmonės savininkė, ar savivaldybės įmonės direktorius - pasirašytų valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise savivaldybės įmonei, perdavimo - priėmimo aktą. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pakankamai aišku, ar savivaldybės taryba priimtų sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir tuo atveju, kai patikėjimo teise valstybinės žemės sklypas yra perduotas savivaldybės įmonei.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkto nuostatas išimtinė savivaldybės tarybos funkcija yra sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Be to, atsižvelgiant į šias projekto nuostatas ir į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas viena iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybės funkcijų yra savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pakeitimas. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-07-08 * Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Argumentai:
Vyriausybės išvada gauta (žr. išvados 5 d. „5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:“)
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-07-08 * Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti Argumentai:
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą (žr. išvados
7.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-07-29 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-07-23 * Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išnagrinėjo Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-703) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-704) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-705) (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas. 1.
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir savivaldybės įmonės, kai valstybinės žemės sklypai joms perduoti patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektų tikslas – nustatyti teisinį pagrindą Šventosios jūrų uostui perduoti uosto žemę patikėjimo teise. Tačiau siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas išplečiamas neapibrėžtam skaičiui savivaldybės įmonių. Iš esmės, nustačius Žemės įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, bet kuri savivaldybės įmonė, neatsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, įgytų teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą bet kurioje Lietuvos teritorijos dalyje ir reikalauti perduoti jai patikėjimo teise statiniais užstatytą ar neužstatytą valstybinės žemės sklypą. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei.
Lietuvos respublikos konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus konstitucinis teismas yra priėmęs 2003 m. Rugsėjo 30 d., 2005 m. Liepos 8 d. Ir 2007 m. Liepos 5 d. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad įstatymu savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų – valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Esant poreikiui valstybinė žemė gali būti perduodama Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Todėl teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – teigiamos įtakos uosto žemės administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai – galima pasiekti su esamu teisiniu reguliavimu. 2. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemę išnuomoja uosto direkcija.
Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nuomojamas savivaldybės įmonei patikėjimo teise perduotas valstybinės žemės sklypas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės įmonės direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės įmonės atstovas. Tačiau išlieka šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje esanti nuostata, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba. Todėl abejotina, ar siūlomas Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką uosto administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai, kaip tai nurodoma teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte. 3. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą uosto akvatorija ir uosto infrastruktūra pagal patikėjimo sutartį jau yra perduotos Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai.
Svarstytina, ar pagal patikėjimo sutartį Šventosios jūrų uosto direkcijai perduotas turtas jai pakartotinai turėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos nutarimu, – nėra aišku, ar dėl Šventosios jūrų uosto direkcijai jau perduoto turto turės būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kadangi nėra nustatytos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomos normos įgyvendinamosios nuostatos. Todėl siūlome minėtos nuostatos atsisakyti. 4. Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
įmonėms perduodami patikėjimai teise šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus valstybinė žemė savivaldybėms perduodama šioms reikmėms, kurioms valstybinės žemės sklypus Šventosios jūrų uosto įstatymo projektu siūloma perduoti Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei:
1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei komercinei veiklai;
7) nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta uosto paskirtis:
1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus;
2) priimti žvejybos laivus;
3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus;
4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus;
5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte išvardytos reikmės skiriasi nuo reikmių, išvardytų Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Todėl kyla abejonė, ar Šventosios jūrų uostui galėtų būti perduodama uosto žemė Žemės įstatyme nurodytoms reikmėms, tačiau specialiajame įstatyme – Šventosios jūrų uosto įstatyme nenumatytoms reikmėms.
Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas uosto žemės, akvatorijos ir uosto infrastruktūros valdymo tvarka ir sąlygos, tačiau nenustatytos reikmės, kurioms valstybinė žemė gali būti perduodama Šventosios jūrų uostui patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti Žemės įstatymo projektą ir Šventosios jūrų uosto įstatymo projektą. Dėkojame už bendradarbiavimą. Atsižvelgti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-10-042 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-704 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I 446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 antikorupcinį vertinimą. Atlikus teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad jais siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą, reikalingą užtikrinant Šventosios jūrų uosto naudojimą pagal paskirtį ir Šventosios jūrų uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimą.
Tačiau minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to, subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
I Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
antikorupcinių pastabų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymą nuostatomis, pagal kurias ne tik savivaldybėms (kaip nustato galiojantis įstatymas), bet ir savivaldybės įmonėms patikėjimo teise galėtų būti perduodami valstybinės žemės sklypai reikmėms, susijusioms su viešosios paskirties rekreacija ir poilsiu, viešojo naudojimo poilsio objektais, gatvėmis ir vietiniais keliais ir kt. Kaip nurodoma teisės aktų projektų Nr.
aiškinamajame rašte[1], Projektu (o taip pat kitais susijusiais teisės aktų projektais) siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai (o ne per savivaldybę[2]) perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą – Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projekto siūlymų priėmimo atveju valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti ja institutas galėtų būti taikomas ir įgyvendinimas žymiai plačiau, kadangi patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai galėtų būti perduodami ne tik minėtai savivaldybės įmonei (Šventosios jūrų uosto direkcijai), bet ir kitoms (kitų savivaldybių įsteigtoms) savivaldybių įmonėms. 2.2. Svarbu yra ir tai, kad tiek pagal galiojančio Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 5 ir 7 straipsnius) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymas), tiek ir pagal Šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 nuostatas (dėl Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 – 3 dalių) uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra patikėjimo teise perduodama su uosto paskirtimi[3] ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimu[4] susijusioms reikmėms, tačiau pagal Projekto siūlymus valstybinės žemės sklypai patikėjimo teise savivaldybės įmonėms galėtų būti perduodami reikmėms, kurios niekaip nesusijusios su Šventosios jūrų uosto veikla arba Šventosios jūrų uosto direkcijos (kaip uosto valdytojos) funkcijų įgyvendinimu (pavyzdžiui: valstybinės žemės sklypai galėtų būti patikėjimo teise perduodami viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti ir kt.).
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas pastabas manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka (arba atskirais atvejais gali neatitikti) teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl galimai sudarytų sąlygas nepagrįstam (pavyzdžiui: kitiems tikslams negu siekiama) valstybinės žemės perdavimui patikėjimo teise savivaldybės įmonėms. 3. Kitų pastabų neturime.
[...]
Atlikus Projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to priėmus minėtais teisės aktų projektais siūlomą teisinį reglamentavimą tokiems subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai, o tai kelia abejonių dėl Valstybės ir savivaldybių turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo užtikrinimo. Atsižvelgti 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-02-02 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
[...]
3Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-705 (toliau –
Įstatymo projektas Nr. XIVP-705) atsižvelgiant į tai, kad:
nustatyta, kad valstybinės žemės valdymo patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra kiti įstatymų nustatyti subjektai. Šio įstatymo nuostatos nustato galimybę subjektui valdyti valstybinę žemę patikėjimo teise, jei tokia galimybė nurodyta kituose įstatymuose. Įstatymo projekto Nr. XIVP-703 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 7 straipsnis, nurodyta, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja uosto direkcija šiame įstatyme, uosto direkcijos įstatuose, jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Priėmus Įstatymo projektą XIVP-705, įstatymu būtų nustatytas valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas, atitinkantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Todėl Įstatymo projekte Nr. XIVP-705 siūlomos teisinio reguliavimo priemonės būtų perteklinės ir netikslingos. 3.2. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIVP-705 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūloma papildyti – nustatyti, kad valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir savivaldybės įmonės, kai valstybinės žemės sklypai joms perduoti patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal siūlomą nuostatą, savivaldybių ir savivaldybės įmonių teisinis statusas, kaip valstybinės žemės patikėtinio, yra sulyginamas, t. y. savivaldybės įmonės gali įgyti patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypus tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir savivaldybės. Siūlomos teisinio reguliavimo priemonės būtų neproporcingos Įstatymo projekto Nr. XIVP-705 tikslui. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama nustatyti teisinį pagrindą, leidžiantį uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija, tačiau Žemės įstatymo pakeitimo projektas nustatytų galimybę perduoti valstybinę žemę patikėjimo teise visoms savivaldybės įmonėms. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
departamento, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastabas ir pasiūlymus, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-705 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nepateikta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d17ad5c0d98811eb866fe2e083228059?jfwid=170wd4erth; [2] Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio nuostatas (numatančias, kad: „Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje.
Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį“) šis turtas patikėjimo teise perduodamas Palangos miesto savivaldybei, o ši pagal turto patikėjimo sutartį perduoda įsteigtai savivaldybės įmonei.. [3] Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad uosto paskirtis: 1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus; 2) priimti žvejybos laivus; 3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus; 4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus; 5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. [4] Tiek pagal galiojančio Šventosios jūrų uosto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Projektu numatomą įstatymo 7 straipsnio 2 dalį uosto valdytojo funkcijos yra: koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą;
2) užtikrinti saugią laivybą uoste; 3) nuomoti uosto žemę ir perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais; 4) rinkti atlyginimą už uosto paslaugas; 5) organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus; 6) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoti uostą; 7) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuoti taršos padarinių likvidavimą; 8) stebėti ir išlaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų; 9) statyti, remontuoti, rekonstruoti, griauti ir atnaujinti (modernizuoti) uosto infrastruktūrą; 10) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą; 11) užtikrinti neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą.
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K. Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, A. Kupčinskas, D. Labanavičius, L. Mogenienė, A. Nekrošius, I. Pakarklytė, J. Pinskus, P. Saudargas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja V. Ubartaitė, Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas P. Kaminskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-091
straipsniais atitinkamose Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 ir
valstybinės žemės patikėtiniais galėtų būti ne tik savivaldybės, kai joms valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu būtų perduodama keičiamame įstatyme nustatytoms reikmėms arba Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, įtvirtintoms kituose įstatymuose, bet ir savivaldybių įmonės, kai valstybinė žemė jiems būtų perduodama tokioms pačioms reikmėms kaip ir perduodama savivaldybėms.
Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kuriais atvejais valstybinė žemė turėtų būti perduodama savivaldybėms, o kuriais – savivaldybių įmonėms, nes, kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė tiek savivaldybėms, tiek savivaldybių įmonėms galėtų būti perduodama toms pačioms reikmėms. Be to, atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-703 lydintysis projektas. Pagrindinis pastarojo projekto tikslas, nurodytas projekto aiškinamajame rašte, – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. Tuo tarpu pagal teikiamu projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinė žemė patikėjimo teise galėtų būti perduodama bet kuriai savivaldybės įmonei keičiamame įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytoms reikmėms.
Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas apimtų žymiai platesnį subjektų, kuriems valstybės turtas (valstybinė žemė) galėtų būti perduodamas patikėjimo teise, ratą nei nurodyta projekto aiškinamajame rašte. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte tokio teisinio reguliavimo nustatymo poreikis ir jo pagrindimas nėra pateiktas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad jos atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Susipažinta. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-091
įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kuris subjektas - savivaldybė, kaip savivaldybės įmonės savininkė, ar savivaldybės įmonės direktorius - pasirašytų valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise savivaldybės įmonei, perdavimo - priėmimo aktą. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Susipažinta. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-092
straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės taryba priimtų sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir tuo atveju, kai patikėjimo teise valstybinės žemės sklypas yra perduotas savivaldybės įmonei.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies
dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Be to, atsižvelgiant į šias projekto nuostatas ir į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas viena iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybės funkcijų yra savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pakeitimas. Susipažinta. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-09
įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Susipažinta. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-09
disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Išvados paprašyta, ji gauta ir įvertinta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-09
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Susipažinta. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba, 2021-10-04 Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
pastabų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
įstatymą nuostatomis, pagal kurias ne tik savivaldybėms (kaip nustato galiojantis įstatymas), bet ir savivaldybės įmonėms patikėjimo teise galėtų būti perduodami valstybinės žemės sklypai reikmėms, susijusioms su viešosios paskirties rekreacija ir poilsiu, viešojo naudojimo poilsio objektais, gatvėmis ir vietiniais keliais ir kt. Kaip nurodoma teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte, Projektu (o taip pat kitais susijusiais teisės aktų projektais) siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai (o ne per savivaldybę) perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą – Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projekto siūlymų priėmimo atveju valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti ja institutas galėtų būti taikomas ir įgyvendinimas žymiai plačiau, kadangi patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai galėtų būti perduodami ne tik minėtai savivaldybės įmonei (Šventosios jūrų uosto direkcijai), bet ir kitoms (kitų savivaldybių įsteigtoms) savivaldybių įmonėms. 2.2. Svarbu yra ir tai, kad tiek pagal galiojančio Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 5 ir 7 straipsnius) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymas), tiek ir pagal Šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
nuostatas (dėl Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 – 3 dalių) uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra patikėjimo teise perduodama su uosto paskirtimi ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimu susijusioms reikmėms, tačiau pagal Projekto siūlymus valstybinės žemės sklypai patikėjimo teise savivaldybės įmonėms galėtų būti perduodami reikmėms, kurios niekaip nesusijusios su Šventosios jūrų uosto veikla arba Šventosios jūrų uosto direkcijos (kaip uosto valdytojos) funkcijų įgyvendinimu (pavyzdžiui: valstybinės žemės sklypai galėtų būti patikėjimo teise perduodami viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti ir kt.). Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas pastabas manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka (arba atskirais atvejais gali neatitikti) teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl galimai sudarytų sąlygas nepagrįstam (pavyzdžiui: kitiems tikslams negu siekiama) valstybinės žemės perdavimui patikėjimo teise savivaldybės įmonėms. 3. Kitų pastabų neturime. Susipažinta. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-07-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-705 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-705) atsižvelgiant į tai, kad:
nustatyta, kad valstybinės žemės valdymo patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra kiti įstatymų nustatyti subjektai. Šio įstatymo nuostatos nustato galimybę subjektui valdyti valstybinę žemę patikėjimo teise, jei tokia galimybė nurodyta kituose įstatymuose. Įstatymo projekto Nr. XIVP-703 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 7 straipsnis, nurodyta, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja uosto direkcija šiame įstatyme, uosto direkcijos įstatuose, jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Priėmus Įstatymo projektą XIVP-705, įstatymu būtų nustatytas valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas, atitinkantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Todėl Įstatymo projekte Nr. XIVP-705 siūlomos teisinio reguliavimo priemonės būtų perteklinės ir netikslingos. 3.2. Įstatymo projekto Nr. XIVP-705 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūloma papildyti – nustatyti, kad valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir savivaldybės įmonės, kai valstybinės žemės sklypai joms perduoti patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Pagal siūlomą nuostatą, savivaldybių ir savivaldybės įmonių teisinis statusas, kaip valstybinės žemės patikėtinio, yra sulyginamas, t. y. savivaldybės įmonės gali įgyti patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypus tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir savivaldybės. Siūlomos teisinio reguliavimo priemonės būtų neproporcingos Įstatymo projekto Nr. XIVP-705 tikslui. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama nustatyti teisinį pagrindą, leidžiantį uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija, tačiau Žemės įstatymo pakeitimo projektas nustatytų galimybę perduoti valstybinę žemę patikėjimo teise visoms savivaldybės įmonėms. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-03-30 Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastabas ir pasiūlymus, siūloma įstatymo projektą Nr.
XIVP-705 atmesti. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2 Audito komitetas, 2022-04-07 Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktu įstatymo projektu siekiama įtvirtinti reguliavimą pagal kurį valstybinė žemė galėtų būti perduodama visoms savivaldybių valdomoms įmonėms, neatsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, taip pat į tai, kad toks reguliavimo poreikis iniciatorių nėra pagrįstas bei argumentuotas, todėl neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms bei Vyriausybės pozicijai, siūlyti Žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-705 atmesti. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Vyriausybės išvadoje pateiktą sprendimą ir jo argumentus, Seimo paskirtų papildomų komitetų išvadas – įstatymo projektą atmesti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Priedų nėra. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris