Sveikatos apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas Projektas
910 4,
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Uosto paslaugomis besinaudojančios įmonės, sudariusios sutartį su savivaldybės įmone dėl veiklos uoste (toliau – uosto naudotojai), ir uosto žemės naudotojai, tai yra uosto naudotojai, sudarę sutartį su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi (arba jo įgaliotu kitu Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju) dėl uosto žemės nuomos (toliau – uosto žemės naudotojai), uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį . Uosto paslaugomis besinaudojančios įmonės ir uosto žemės naudotojai, sudarę sutartį su savivaldybės įmone dėl veiklos uoste (toliau – uosto naudotojai) ar dėl uosto žemės nuomos (toliau – uosto žemės naudotojai), uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį. “
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
uosto infrastruktūra
infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldyb ei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį. savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. 2.
neprivatizuojamos. 3. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
savivaldybės, kaip uosto valdytojos, funkcijos
savivaldybės, kaip uosto valdytojos, funkcijos:
infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja uosto direkcija šiame įstatyme, uosto direkcijos įstatuose, jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta įmonė. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. 2. Pagrindinės uosto direkcijos funkcijos:
1) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą;
2) užtikrinti saugią laivybą uoste;
3) nuomoti uosto žemę ir perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
4) rinkti atlyginimą už uosto paslaugas;
5) organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus;
6) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoti uostą;
7) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuoti taršos padarinių likvidavimą;
8) stebėti ir išlaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų;
9) statyti, remontuoti, rekonstruoti, griauti ir atnaujinti (modernizuoti) uosto infrastruktūrą;
10) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;
11) užtikrinti neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą. 2. Palangos miesto savivaldybė šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą funkciją, įgyvendinti įsteigia savivaldybės įmonę. 3.
straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka. Šios tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė. 1. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę veiklai, susijusiai su uosto paskirtimi ir nurodytai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Uosto žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taip pat gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis. 2. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka. Šios tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė. 2 . 3. Uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė. 3 . 4. Uosto žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Sprendimą perduoti uosto žemę neatlygintinai naudotis priima Palangos miesto savivaldybės taryba. Uosto žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mindaugas Skritulskas
Sveikatos apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas Projekto lyginamasis variantas
910 4,
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Uosto paslaugomis besinaudojančios įmonės, sudariusios sutartį su savivaldybės įmone dėl veiklos uoste (toliau – uosto naudotojai), ir uosto žemės naudotojai, tai yra uosto naudotojai, sudarę sutartį su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi (arba jo įgaliotu kitu Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju) dėl uosto žemės nuomos (toliau – uosto žemės naudotojai), uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį . Uosto naudotojai ir uosto žemės naudotojai, sudarę sutartį su šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės įmone atitinkamai dėl veiklos uoste arba dėl uosto žemės nuomos, uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį .“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
uosto infrastruktūra
infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldyb ei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį. teise šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje . 2.
2Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra neprivatizuojamos. 3. Uostui priskirtu valstybės turtu, nurodytu šio straipsnio 1 dalyje,
negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas .“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Palangos miesto savivaldybės, kaip uosto valdytojos, funkcijos
valdytojos, funkcijos:
1) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą;
2) užtikrinti saugią laivybą uoste;
3) nuomoti uosto žemę ir perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais;
4) rinkti atlyginimą už uosto paslaugas;
5) organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus;
6) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoti uostą;
7) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuoti taršos padarinių likvidavimą;
8) stebėti ir išlaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų;
9) statyti, remontuoti, rekonstruoti, griauti ir atnaujinti (modernizuoti) uosto infrastruktūrą;
10) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;
11) užtikrinti neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą. 2. Palangos miesto savivaldybė šio straipsnio
nurodytą funkciją, įgyvendinti įsteigia savivaldybės įmonę . 1. Uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Šventosios jūrų uosto direkcija šiame įstatyme, Šventosios jūrų uosto direkcijos įstatuose, jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šventosios jūrų uosto direkcija yra Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta savivaldybės įmonė (toliau – savivaldybės įmonė). Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija.
2Pagrindinės savivaldybės įmonės funkcijos:
1) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą;
2) užtikrinti saugią laivybą uoste;
3) nuomoti uosto žemę;
4) rinkti atlyginimą už uosto paslaugas;
5) organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus;
6) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoti uostą;
7) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuoti taršos padarinių likvidavimą;
8) stebėti ir išlaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų;
9) statyti, remontuoti, rekonstruoti, griauti ir atnaujinti (modernizuoti) uosto infrastruktūrą;
10) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;
11) užtikrinti neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą;
12) vykdyti kitą savivaldybės įmonės įstatuose nustatytą veiklą .“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Uosto žemės nuoma
uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka. Šios tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė. Savivaldybės įmonė turi teisę išnuomoti uosto žemę tik veiklai, susijusiai su uosto paskirtimi, nurodytai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje . 2 . Savivaldybės įmonė uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka. Šios tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė. 2 . 3. Uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė. 3 . 4. Uosto žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Sprendimą perduoti uosto žemę neatlygintinai naudotis priima Palangos miesto savivaldybės taryba.
Uosto žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
susisiekimo ministras ir Palangos miesto savivaldybės institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-07-08 Nr. XIVP-703 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šventosios jūrų uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda jos įsteigtai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtinta, kad Palangos miesto savivaldybė uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo sutartimi perduoda savivaldybės įsteigtai įmonei (uosto direkcijai). Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu tą patį valstybės turtą savivaldybės įsteigtai įmonei ir toms pačioms reikmėms perduotų Vyriausybė nutarimu.
Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukščiau minėtas valstybės turtas pagal patikėjimo sutartį yra perduodamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, todėl nėra aiškūs argumentai, dėl kurių tą patį valstybės turtą Vyriausybės nutarimu reikėtų perduoti patikėjimo teise Palangos savivaldybės įmonei (uosto direkcijai), jeigu jis remiantis keičiamame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimą patikėjimo sutartimi gali būti perduotas minėtai savivaldybės įmonei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Antra, projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas taip pat numato, kad, atitinkamai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Numatoma, kad siūlomas atitinkamas uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Taigi pagal pastarajame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė , kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybės kaip įmonės savininkės teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija – Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą analogiškas Šventosios jūrų uosto turtas patikėjimo teise būtų perduodamas valdyti Palangos miesto savivaldybės įmonei, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė, t. y. įmonei, kurios valstybė nekontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, teikiamu įstatymo projektu nėra nustatomas analogiškas teisinis reguliavimas nustatytajam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. Trečia, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, kuriame nustatyti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, 2 punkte nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama remiantis efektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti konkretūs argumentai, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą perdavus Palangos miesto savivaldybės įmonei (uosto direkcijai) ne pagal patikėjimo sutartį, bet patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu, tokio valstybės turto valdymas taptų efektyvesnis, duodantis didesnę naudą visuomenei. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nustatytą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo principą. 2. Projekto
,,Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai valstybės turtas būtų laikomas ,,uostui priskirtu valstybės turtu”, t. y. ar uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra, ar turimas omenyje ir kitas uostui priskiriamas valstybės turtas. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 3. Projekto
straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „kartu įgyvendina“ turinys. Projekto nuostatos turėtų būti pildomos detalizuojant bendrų funkcijų įgyvendinimą, keičiamame įstatyme nurodant savivaldybės sprendimų (ar kitos teisinės formos „suderinimo“ išraiškos) priėmimą ir jo įgyvendinimo tvarką. 4.
nustatyti, kad uosto žemės nuomos viešosios procedūros tvarkos aprašą, žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu tvirtina Vyriausybė. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad minėtus aprašus tvirtina Vyriausybė Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada Palangos miesto savivaldybės turėtų parengti siūlymus Vyriausybei tvirtinti minėtus aprašus, todėl nėra aišku, kokia tvarka būtų vykdomos viešosios procedūros iki minėtų aprašų patirtinimo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Kartu, svarstytina, ar nuostatos, kad minėtus aprašus Vyriausybei siūlo patvirtinti Palangos miesto savivaldybės taryba, nereikėtų atsisakyti, nes valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašus paprastai rengia ir tvirtina valstybės institucijos, o savivaldybių turto – atitinkamos savivaldybių institucijos. 5. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „ Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką;
Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. 6. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 7. Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Šventosios jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „uosto naudotojai“ ir „uosto žemės naudotojai“, kurių turinys projekte nėra atskleistas. Taikant įstatymą jos gali būti nevienodai aiškinamos. Pažymėtina, kad galiojančio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra atskleistas šių sąvokų turinys, tačiau teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu nuostatų, atskleidžiančių minėtų sąvokų turinį, siūloma atsisakyti. Siekiant išvengti galimo nevienodo sąvokų „uosto naudotojai“ ir „uosto žemės naudotojai“ turinio aiškinimo, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti jų turinio. 2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą uosto naudotojai ir uosto žemės naudotojai sutartis dėl veiklos jūrų uoste arba uosto žemės nuomos turėtų sudaryti ne su Palangos miesto savivaldybės direktoriumi, kaip yra nustatyta galiojančiame įstatyme, bet su Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta savivaldybės įmone. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1-2 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybės įmonė Šventosios jūrų uosto direkcija uosto žemę galėtų išnuomoti tik konkurso tvarka. Pažymėtina, kad projekto 10 straipsnis, vadovaujantis projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūlomu nustatyti teisniu reguliavimu, įsigaliotų tik 2024 m. sausio 1 d.
Taigi, tik nuo šios datos Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta savivaldybės įmonė (Šventosios jūrų uosto direkcija) turėtų teisę pradėti organizuoti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkursus. Kyla abejonių, ar iki įstatymo įsigaliojimo uosto žemės nuomos sutartis su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi sudarę Šventosios jūrų uosto žemės nuomininkai, įsigaliojus įstatymui, turėtų teisę Šventosios jūrų uoste vykdyti atitinkamą veiklą. Kartu nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo uosto naudotojai su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi sudarę sutartis dėl veiklos jūrų uoste, įstatymui įsigaliojus, turėtų teisę jūrų uoste vykdyti veiklą, nes projekto 1 straipsnis, kuriame nustatyta, kad naujas subjektas - savivaldybės įmonė turi teisę sudaryti atitinkamas sutartis dėl veiklos jūrų uoste, įsigaliotų taip pat tik 2024 m. sausio 1 d. Taigi, naujam subjektui – Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei naujų sutarčių sudarymui su uosto naudotojais taip pat bus reikalingas atitinkamas laiko tarpas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų aptartas iki įstatymo įsigaliojimų sudarytų sutarčių dėl veiklos Šventosios jūrų uoste, taip pat dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos galiojimas iki bus sudarytos naujos sutartys ar iki tokių sutarčių pabaigos. 3. Pagal galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba yra perdavusi jos įsteigtai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį.
Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo Palangos miesto savivaldybės su jos įsteigta savivaldybės įmone sudaryta uosto akvatorijos ir uosto infrastruktūros perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartis turėtų būti nutraukta, nes pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra minėtai savivaldybės įmonei valdyti patikėjimo teise turėtų būti perduota Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgus į tai, bei siekiant aiškumo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis dėl aukščiau minėtos turto patikėjimo sutarties nutraukimo. 4. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūlomas nustatyti draudimas yra pakankamas siekiant užtikrinti tinkamą, atitinkantį valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiais Šventosios jūrų uosto žeme, akvatorija ir uosto infrastruktūra.
Atkreipiame dėmesį, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „Uosto direkcija šių sklypų negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą“. Taigi, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme nustatytas platesnis ratas draudimų disponuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žeme nei siūloma nustatyti teikiamame įstatymo projekte. Be to, Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojas negali jam perduotų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo . Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir suderinamumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų papildyti analogiškai draudimais, kurie yra nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje. 5. A tkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas ne “uostui priskirtas valstybės turtas”, bet „šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei”, t.y.
Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei, patikėjimo teise perduotas valstybės turtas (uosto žemė, akvatorija, uosto infrastruktūra). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių “uostui priskirtu valstybės turtu, nurodytu šio straipsnio 1 dalyje” nereikėtų įrašyti žodžių “Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu Lietuvos valstybės turtu” arba „Uosto žeme, akvatorija ir uosto infrastruktūra“. 6. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. Projekto nuostata derintina su Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės vykdomąją instituciją . Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės meras. Taigi, savivaldybės administracija nėra savivaldybės vykdomoji institucija. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų patikslinti Palangos miesto savivaldybės tarybos įsteigtos savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinantį subjektą arba nuostatos, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija, reikėtų atsisakyti. 7. Projekto 5 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
5
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Danas Augutis, Aplinkos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Bagdonavičius, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja Vaida Ubartaitė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorė Aušra Račkauskaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas, SĮ Šventosios jūrų uosto direktorius Arūnas Pranckevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-082
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Šventosios jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šventosios jūrų uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda jos įsteigtai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtinta, kad Palangos miesto savivaldybė uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo sutartimi perduoda savivaldybės įsteigtai įmonei (uosto direkcijai). Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu tą patį valstybės turtą savivaldybės įsteigtai įmonei ir toms pačioms reikmėms perduotų Vyriausybė nutarimu. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija.
Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukščiau minėtas valstybės turtas pagal patikėjimo sutartį yra perduodamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, todėl nėra aiškūs argumentai, dėl kurių tą patį valstybės turtą Vyriausybės nutarimu reikėtų perduoti patikėjimo teise Palangos savivaldybės įmonei (uosto direkcijai), jeigu jis remiantis keičiamame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimą patikėjimo sutartimi gali būti perduotas minėtai savivaldybės įmonei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Antra, projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas taip pat numato, kad, atitinkamai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Numatoma, kad siūlomas atitinkamas uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Taigi pagal pastarajame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė , kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybės kaip įmonės savininkės teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija – Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą analogiškas Šventosios jūrų uosto turtas patikėjimo teise būtų perduodamas valdyti Palangos miesto savivaldybės įmonei, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė, t. y. įmonei, kurios valstybė nekontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, teikiamu įstatymo projektu nėra nustatomas analogiškas teisinis reguliavimas nustatytajam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. Trečia, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, kuriame nustatyti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, 2 punkte nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama remiantis efektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti konkretūs argumentai, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą perdavus Palangos miesto savivaldybės įmonei (uosto direkcijai) ne pagal patikėjimo sutartį, bet patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu, tokio valstybės turto valdymas taptų efektyvesnis, duodantis didesnę naudą visuomenei. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nustatytą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo principą. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-07-082
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai valstybės turtas būtų laikomas ,,uostui priskirtu valstybės turtu”, t. y. ar uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra, ar turimas omenyje ir kitas uostui priskiriamas valstybės turtas. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-07-083
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „kartu įgyvendina“ turinys.
Projekto nuostatos turėtų būti pildomos detalizuojant bendrų funkcijų įgyvendinimą, keičiamame įstatyme nurodant savivaldybės sprendimų (ar kitos teisinės formos „suderinimo“ išraiškos) priėmimą ir jo įgyvendinimo tvarką. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-07-08
(2),
įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos viešosios procedūros tvarkos aprašą, žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu tvirtina Vyriausybė. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad minėtus aprašus tvirtina Vyriausybė Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada Palangos miesto savivaldybės turėtų parengti siūlymus Vyriausybei tvirtinti minėtus aprašus, todėl nėra aišku, kokia tvarka būtų vykdomos viešosios procedūros iki minėtų aprašų patirtinimo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Kartu, svarstytina, ar nuostatos, kad minėtus aprašus Vyriausybei siūlo patvirtinti Palangos miesto savivaldybės taryba, nereikėtų atsisakyti, nes valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašus paprastai rengia ir tvirtina valstybės institucijos, o savivaldybių turto – atitinkamos savivaldybių institucijos. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą.
Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reglamentuoti disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Argumentai: 2022-02-02 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 91. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog
„Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį
vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti Argumentai: 2021-10-04 pateikta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-7319. 8.
8Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2021-07-29 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-0 7-23 *
<...>
Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektų tikslas – nustatyti teisinį pagrindą Šventosios jūrų uostui perduoti uosto žemę patikėjimo teise. Tačiau siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas išplečiamas neapibrėžtam skaičiui savivaldybės įmonių. Iš esmės, nustačius Žemės įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, bet kuri savivaldybės įmonė, neatsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, įgytų teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą bet kurioje Lietuvos teritorijos dalyje ir reikalauti perduoti jai patikėjimo teise statiniais užstatytą ar neužstatytą valstybinės žemės sklypą. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus Konstitucinis Teismas yra priėmęs 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. ir 2007 m. liepos 5 d. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad įstatymu savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų – valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Esant poreikiui valstybinė žemė gali būti perduodama Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcij os. Todėl t eikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – teigiamos įtakos uosto žemės administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai
reguliavimu. Pritarti 2.
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-0 7-232
Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą uosto akvatorija ir uosto infrastruktūra pagal patikėjimo sutartį jau yra perduotos Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. Svarstytina, ar pagal patikėjimo sutartį Šventosios jūrų uosto direkcijai perduotas turtas jai pakartotinai turėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos nutarimu, – nėra aišku, ar dėl Šventosios jūrų uosto direkcijai jau perduoto turto turės būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kadangi nėra nustatytos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio
nuostatos atsisakyti. Pritarti
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-0 7-232
Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai savivaldybės įmonėms perduodami patikėjimai teise šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms.
Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus valstybinė žemė savivaldybėms perduodama šioms reikmėms, kurioms valstybinės žemės sklypus Šventosios jūrų uosto įstatymo projektu siūloma perduoti Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei:1 ) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5) gyvenamiesiems namams statyti ir
(ar) eksploatuoti;
6) ūkinei komercinei veiklai;
7) nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta uosto paskirtis:
1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus;
2) priimti žvejybos laivus;
3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus;
4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus;
5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.
Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte išvardytos reikmės skiriasi nuo reikmių, išvardytų Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Todėl kyla abejonė, ar Šventosios jūrų uostui galėtų būti perduodama uosto žemė Žemės įstatyme nurodytoms reikmėms, tačiau specialiajame įstatyme – Šventosios jūrų uosto įstatyme nenumatytoms reikmėms. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas uosto žemės, akvatorijos ir uosto infrastruktūros valdymo tvarka ir sąlygos, tačiau nenustatytos reikmės, kurioms valstybinė žemė gali būti perduodama Šventosios jūrų uostui patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti Žemės įstatymo projektą ir Šventosios jūrų uosto įstatymo projektą.
<...>
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-10-042
II Dėl Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 (toliau šiame skirsnyje – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
antikorupcinių pastabų Projektui neturime . 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1.
Projekto 2 straipsniu siūlomose nuostatose [1] vartojama „uostui priskirto valstybės turto“ formuluotė, tačiau neaišku, ar omenyje turimi uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra (tokią nuomonę suponuoja projektu siūlomos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose nurodoma, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas) , ar kitas turtas. Siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant dviprasmiškumų manytume, kad minėtos Projektu siūlomos nuostatos turėtų būti konkretinamos. 3. Kitų pastabų
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-0 7-234
Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemę išnuomoja uosto direkcija. Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nuomojamas savivaldybės įmonei patikėjimo teise perduotas valstybinės žemės sklypas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės įmonės direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės įmonės atstovas. Tačiau išlieka šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje esanti nuostata, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba. Todėl abejotina, ar siūlomas Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką uosto administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai, kaip tai nurodoma teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-022
Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
uosto įstatymo Nr. X- 910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-703 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-703) ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Šventosios jūrų uostui (toliau – uostas) priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas . Siūlytina sukonkretinti formuluotę „uostui priskirtu valstybės turtu“, nes neaišku, ar ji apima tik uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą, ar ir kitą uostui priskirtą valstybės turtą. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-023
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Siūlytina Įstatymo projekte Nr. XIVP-703 detalizuoti formuluotę „įgyvendina kartu“ (reglamentuoti bendrų funkcijų įgyvendinimą, savivaldybės sprendimų priėmimą ir įgyvendinimo tvarką). Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-024
Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnis, būtų nustatoma, kad uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka. Galiojančio Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad uosto žemė išnuomojama konkurso tvarka.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyti šio pakeitimo tikslas ir motyvai, todėl neaišku, kodėl
„konkurso“ sąvoka keičiama į „viešosios procedūros“ sąvoką. Kadangi
„viešosios procedūros“ sąvoka apima ir atvejus, kai valstybinė žemė
išnuomojama ne konkurso tvarka, siūlytume Įstatymo projekte Nr. XIVP-703 nustatyti, kad uosto direkcija uosto žemę galėtų išnuomoti konkurso tvarka. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-02 * 1.4. Įstatymo projektui Nr. XIVP-703 įgyvendinti turėtų būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1197 „Dėl Šventosios jūrų uostui priskirtų žemės sklypų ploto ir akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtų žemės sklypų ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1413 „Dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarkos aprašo, Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties pavyzdinės formos ir Šventosios jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 747 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios jūrų uoste tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl Įstatymo projektą Nr. XIVP-703 siūlytina papildyti nuostatomis, nustatančiomis vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir kad Vyriausybė iki priimto įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu, deklaruojant siekį sudaryti sąlygas efektyvesniai Šventosios jūrų uosto vystymo plėtrai, siekiama Šventosios jūrų uosto direkcijai suteikti teisę sudaryti uosto žemės nuomos sutartis, tačiau nėra atskleidžiama esamo teisinio reguliavimo problematika, dėl kurios turėtų būti keičiamas galiojantis reglamentavimas, pagal kurį sprendimą dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos priima savivaldybės taryba, taip pat į tai, kad įstatymo projektu kuriamas precedentas ir išimtis iš teisėkūroje įtvirtintos tasyklės, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti yra perduodamas savivaldybėms valstybės funkcijoms vykdyti, tačiau ne savivaldybių įmonėms tiesiogiai, taip pat į tai, kad įstatymo projektas neatskleidus jo tikslų neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto efektyvumo principo reiškiančio, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, siūlyti Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-703 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (
įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-703 siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti ) –2 už . B ( Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
703 siūlyti atmesti)
B . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Biuro patarėja (ES) Eglė Jonevičienė) [1] Projekto
priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“.
valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
4,
2022-03-30
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgitą Šiugždinienę pavaduojantis Seimo narys Andrius Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Mindaugas Skritulskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius ir vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Aplinkos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Bagdonavičius, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja Vaida Ubartaitė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorė Aušra Račkauskaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Linda Kreimerytė, SĮ Šventosios uosto direkcijos direktorius Arūnas Pranckevičius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-082 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Šventosios jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šventosios jūrų uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda jos įsteigtai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio
įtvirtinta, kad Palangos miesto savivaldybė uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo sutartimi perduoda savivaldybės įsteigtai įmonei (uosto direkcijai). Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu tą patį valstybės turtą savivaldybės įsteigtai įmonei ir toms pačioms reikmėms perduotų Vyriausybė nutarimu. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija.
Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukščiau minėtas valstybės turtas pagal patikėjimo sutartį yra perduodamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, todėl nėra aiškūs argumentai, dėl kurių tą patį valstybės turtą Vyriausybės nutarimu reikėtų perduoti patikėjimo teise Palangos savivaldybės įmonei (uosto direkcijai), jeigu jis remiantis keičiamame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimą patikėjimo sutartimi gali būti perduotas minėtai savivaldybės įmonei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Antra, projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas taip pat numato, kad, atitinkamai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Numatoma, kad siūlomas atitinkamas uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Taigi pagal pastarajame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė , kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybės kaip įmonės savininkės teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija – Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą analogiškas Šventosios jūrų uosto turtas patikėjimo teise būtų perduodamas valdyti Palangos miesto savivaldybės įmonei, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė, t. y. įmonei, kurios valstybė nekontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, teikiamu įstatymo projektu nėra nustatomas analogiškas teisinis reguliavimas nustatytajam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. Trečia, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, kuriame nustatyti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, 2 punkte nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama remiantis efektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti konkretūs argumentai, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą perdavus Palangos miesto savivaldybės įmonei (uosto direkcijai) ne pagal patikėjimo sutartį, bet patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu, tokio valstybės turto valdymas taptų efektyvesnis, duodantis didesnę naudą visuomenei. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nustatytą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo principą. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai valstybės turtas būtų laikomas ,,uostui priskirtu valstybės turtu”, t. y. ar uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra, ar turimas omenyje ir kitas uostui priskiriamas valstybės turtas. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio
su Palangos miesto savivaldybe. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „kartu įgyvendina“ turinys. Projekto nuostatos turėtų būti pildomos detalizuojant bendrų funkcijų įgyvendinimą, keičiamame įstatyme nurodant savivaldybės sprendimų (ar kitos teisinės formos „suderinimo“ išraiškos) priėmimą ir jo įgyvendinimo tvarką.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos viešosios procedūros tvarkos aprašą, žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu tvirtina Vyriausybė. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad minėtus aprašus tvirtina Vyriausybė Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada Palangos miesto savivaldybės turėtų parengti siūlymus Vyriausybei tvirtinti minėtus aprašus, todėl nėra aišku, kokia tvarka būtų vykdomos viešosios procedūros iki minėtų aprašų patirtinimo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Kartu, svarstytina, ar nuostatos, kad minėtus aprašus Vyriausybei siūlo patvirtinti Palangos miesto savivaldybės taryba, nereikėtų atsisakyti, nes valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašus paprastai rengia ir tvirtina valstybės institucijos, o savivaldybių turto – atitinkamos savivaldybių institucijos. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „ Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Argumentai:
Vyriausybės išvada gauta (žr. išvados 5 d. „5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:“)
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti Argumentai:
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą (žr. išvados 4 d. „4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:“ 2 p.) 8.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-07-29 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-07-23 * Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išnagrinėjo Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-9
straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-703) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-704) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-705) (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas.
[...]
Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektų tikslas – nustatyti teisinį pagrindą Šventosios jūrų uostui perduoti uosto žemę patikėjimo teise. Tačiau siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas išplečiamas neapibrėžtam skaičiui savivaldybės įmonių.
Iš esmės, nustačius Žemės įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, bet kuri savivaldybės įmonė, neatsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, įgytų teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą bet kurioje Lietuvos teritorijos dalyje ir reikalauti perduoti jai patikėjimo teise statiniais užstatytą ar neužstatytą valstybinės žemės sklypą. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei. Lietuvos respublikos konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus konstitucinis teismas yra priėmęs 2003 m. Rugsėjo 30 d., 2005 m. Liepos 8 d. Ir 2007 m. Liepos 5 d. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad įstatymu savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų – valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Esant poreikiui valstybinė žemė gali būti perduodama Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcij os.
Todėl t eikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – teigiamos įtakos uosto žemės administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai
teisiniu reguliavimu. 2. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemę išnuomoja uosto direkcija. Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nuomojamas savivaldybės įmonei patikėjimo teise perduotas valstybinės žemės sklypas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės įmonės direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės įmonės atstovas. Tačiau išlieka šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje esanti nuostata, kad s prendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba. Todėl abejotina, ar siūlomas Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką uosto administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai, kaip tai nurodoma teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte. 3. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad u osto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą u osto akvatorija ir uosto infrastruktūra pagal patikėjimo sutartį jau yra perduotos Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. Svarstytina, ar pagal patikėjimo sutartį Šventosios jūrų uosto direkcijai perduotas turtas jai pakartotinai turėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos nutarimu, – nėra aišku, ar dėl Šventosios jūrų uosto direkcijai jau perduoto turto turės būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kadangi nėra nustatytos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomos normos įgyvendinamosios nuostatos. Todėl siūlome minėtos nuostatos atsisakyti. 4. Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
perduodami patikėjimai teise šio straipsnio
nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto2 straipsniu keičiamo
jūrų uosto įstatymo5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus valstybinė žemė savivaldybėms perduodama šioms reikmėms, kurioms valstybinės žemės sklypus Šventosios jūrų uosto įstatymo projektu siūloma perduoti Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei: 1 ) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei komercinei veiklai;
7) nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta uosto paskirtis:
1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus;
2) priimti žvejybos laivus;
3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus;
4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus;
5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte išvardytos reikmės skiriasi nuo reikmių, išvardytų Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Todėl kyla abejonė, ar Šventosios jūrų uostui galėtų būti perduodama uosto žemė Žemės įstatyme nurodytoms reikmėms, tačiau specialiajame įstatyme – Šventosios jūrų uosto įstatyme nenumatytoms reikmėms.
Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio
reglamentuojamas uosto žemės, akvatorijos ir uosto infrastruktūros valdymo tvarka ir sąlygos, tačiau nenustatytos reikmės, kurioms valstybinė žemė gali būti perduodama Šventosios jūrų uostui patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti
projektą. Dėkojame už bendradarbiavimą. Atsižvelgti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-10-042 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-704 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I 446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 antikorupcinį vertinimą. Atlikus teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad jais siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą, reikalingą užtikrinant Šventosios jūrų uosto naudojimą pagal paskirtį ir Šventosios jūrų uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimą.
Tačiau minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to, subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
[...]
II Dėl Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 (toliau šiame skirsnyje – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
neturime . 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
nuostatose [1] vartojama „uostui priskirto valstybės turto“ formuluotė, tačiau neaišku, ar omenyje turimi uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra (tokią nuomonę suponuoja projektu siūlomos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose nurodoma, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas) , ar kitas turtas.
Siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant dviprasmiškumų manytume, kad minėtos Projektu siūlomos nuostatos turėtų būti konkretinamos. 3. Kitų pastabų Projektui Nr. XIVP-703 neturime .
[...]
Atlikus Projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to priėmus minėtais teisės aktų projektais siūlomą teisinį reglamentavimą tokiems subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai, o tai kelia abejonių dėl Valstybės ir savivaldybių turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo užtikrinimo. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-02-022 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X- 910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-703 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-703) ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Šventosios jūrų uostui (toliau – uostas) priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas. Siūlytina sukonkretinti formuluotę „uostui priskirtu valstybės turtu“, nes neaišku, ar ji apima tik uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą, ar ir kitą uostui priskirtą valstybės turtą. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-023
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Siūlytina Įstatymo projekte Nr. XIVP-703 detalizuoti formuluotę „įgyvendina kartu“ (reglamentuoti bendrų funkcijų įgyvendinimą, savivaldybės sprendimų priėmimą ir įgyvendinimo tvarką). Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-024
keičiamas galiojančio Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnis, būtų nustatoma, kad uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka. Galiojančio Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad uosto žemė išnuomojama konkurso tvarka. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyti šio pakeitimo tikslas ir motyvai, todėl neaišku, kodėl „konkurso“ sąvoka keičiama į „viešosios procedūros“ sąvoką.
Kadangi „viešosios procedūros“ sąvoka apima ir atvejus, kai valstybinė žemė išnuomojama ne konkurso tvarka, siūlytume Įstatymo projekte
konkurso tvarka. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-02 *
būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1197 „Dėl Šventosios jūrų uostui priskirtų žemės sklypų ploto ir akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtų žemės sklypų ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1413 „Dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarkos aprašo, Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties pavyzdinės formos ir Šventosios jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 747 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios jūrų uoste tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl Įstatymo projektą Nr. XIVP-703 siūlytina papildyti nuostatomis, nustatančiomis vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir kad
įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-703 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės pastabas ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nepateikta. 7.
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1] Projekto 2 straipsniu siūlomos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad „Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“.
DĖL
2022-06-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Audronė Čekanavičienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šventosios jūrų uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda jos įsteigtai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtinta, kad Palangos miesto savivaldybė uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo sutartimi perduoda savivaldybės įsteigtai įmonei (uosto direkcijai). Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu tą patį valstybės turtą savivaldybės įsteigtai įmonei ir toms pačioms reikmėms perduotų Vyriausybė nutarimu. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukščiau minėtas valstybės turtas pagal patikėjimo sutartį yra perduodamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, todėl nėra aiškūs argumentai, dėl kurių tą patį valstybės turtą Vyriausybės nutarimu reikėtų perduoti patikėjimo teise Palangos savivaldybės įmonei (uosto direkcijai), jeigu jis remiantis keičiamame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimą patikėjimo sutartimi gali būti perduotas minėtai savivaldybės įmonei.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Antra, projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas taip pat numato, kad, atitinkamai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Numatoma, kad siūlomas atitinkamas uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Taigi pagal pastarajame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė , kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybės kaip įmonės savininkės teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija – Susisiekimo ministerija.
Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą analogiškas Šventosios jūrų uosto turtas patikėjimo teise būtų perduodamas valdyti Palangos miesto savivaldybės įmonei, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė, t. y. įmonei, kurios valstybė nekontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, teikiamu įstatymo projektu nėra nustatomas analogiškas teisinis reguliavimas nustatytajam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. Trečia, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, kuriame nustatyti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, 2 punkte nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama remiantis efektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti konkretūs argumentai, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą perdavus Palangos miesto savivaldybės įmonei (uosto direkcijai) ne pagal patikėjimo sutartį, bet patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu, tokio valstybės turto valdymas taptų efektyvesnis, duodantis didesnę naudą visuomenei. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nustatytą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo principą. Spręsti pagrindiniame komitete
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-07-08 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai valstybės turtas būtų laikomas ,,uostui priskirtu valstybės turtu”, t. y. ar uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra, ar turimas omenyje ir kitas uostui priskiriamas valstybės turtas. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „kartu įgyvendina“ turinys. Projekto nuostatos turėtų būti pildomos detalizuojant bendrų funkcijų įgyvendinimą, keičiamame įstatyme nurodant savivaldybės sprendimų (ar kitos teisinės formos „suderinimo“ išraiškos) priėmimą ir jo įgyvendinimo tvarką. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos viešosios procedūros tvarkos aprašą, žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu tvirtina Vyriausybė. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad minėtus aprašus tvirtina Vyriausybė Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada Palangos miesto savivaldybės turėtų parengti siūlymus Vyriausybei tvirtinti minėtus aprašus, todėl nėra aišku, kokia tvarka būtų vykdomos viešosios procedūros iki minėtų aprašų patirtinimo.
Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Kartu, svarstytina, ar nuostatos, kad minėtus aprašus Vyriausybei siūlo patvirtinti Palangos miesto savivaldybės taryba, nereikėtų atsisakyti, nes valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašus paprastai rengia ir tvirtina valstybės institucijos, o savivaldybių turto – atitinkamos savivaldybių institucijos. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reglamentuoti disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti 2022-02-02 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 91. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 7.
Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog
„Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį
vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti 2021-10-04 pateikta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-7319. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-07-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-0 7-23 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išnagrinėjo Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg . Nr. XIVP-703 ) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr .
Nr
ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-705) (t oliau – Žemės įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas. 1. Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
sklypų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir sa vivaldybės įmonės, kai valstybinės žemės sklypai joms perduoti patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio
sąlygomis šio straipsnio
sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektų tikslas – nustatyti teisinį pagrindą Šventosios jūrų uostui perduoti uosto žemę patikėjimo teise. Tačiau siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas išplečiamas neapibrėžtam skaičiui savivaldybės įmonių. Iš esmės, nustačius Žemės įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, bet kuri savivaldybės įmonė, neatsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, įgytų teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą bet kurioje Lietuvos teritorijos dalyje ir reikalauti perduoti jai patikėjimo teise statiniais užstatytą ar neužstatytą valstybinės žemės sklypą. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus Konstitucinis Teismas yra priėmęs 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. ir 2007 m. liepos 5 d. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad įstatymu savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų – valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Esant poreikiui valstybinė žemė gali būti perduodama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcij os. Todėl t eikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – teigiamos įtakos uosto žemės administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai – galima pasiekti su esamu teisiniu reguliavimu. 2. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemę išnuomoja uosto direkcija.
Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nuomojamas savivaldybės įmonei patikėjimo teise perduotas valstybinės žemės sklypas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės įmonės direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės įmonės atstovas. Tačiau išlieka šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje esanti nuostata, kad s prendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba. Todėl abejotina, ar siūlomas Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką uosto administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai, kaip tai nurodoma teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte. 3. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad u osto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą u osto akvatorija ir uosto infrastruktūra pagal patikėjimo sutartį jau yra perduotos Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai.
Svarstytina, ar pagal patikėjimo sutartį Šventosios jūrų uosto direkcijai perduotas turtas jai pakartotinai turėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos nutarimu, – nėra aišku, ar dėl Šventosios jūrų uosto direkcijai jau perduoto turto turės būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kadangi nėra nustatytos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomos normos įgyvendinamosios nuostatos. Todėl siūlome minėtos nuostatos atsisakyti. 4. Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
įmonėms perduodami patikėjimai teise šio straipsnio
reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto
Šventosios jūrų uosto įstatymo
siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Žemės įstatymo
2 dalies 1 ir 2 punktus valstybinė žemė savivaldybėms perduodama šioms reikmėms, kurioms valstybinės žemės sklypus Šventosios jūrų uosto įstatymo projektu siūloma perduoti Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei: 1 ) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei komercinei veiklai;
7) nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta uosto paskirtis:
1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus;
2) priimti žvejybos laivus;
3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus;
4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus;
5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. Žemės įstatymo
2 dalies 1 punkte ir 2 punkte išvardytos reikmės skiriasi nuo reikmių, išvardytų Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Todėl kyla abejonė, ar Šventosios jūrų uostui galėtų būti perduodama uosto žemė Žemės įstatyme nurodytoms reikmėms, tačiau specialiajame įstatyme – Šventosios jūrų uosto įstatyme nenumatytoms reikmėms.
Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio
reglamentuojamas uosto žemės, akvatorijos ir uosto infrastruktūros valdymo tvarka ir sąlygos, tačiau nenustatytos reikmės, kurioms valstybinė žemė gali būti perduodama Šventosios jūrų uostui patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti
5Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2021-10-04 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 , Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-704 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I 446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 antikorupcinį vertinimą. Atlikus teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad jais siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą, reikalingą užtikrinant Šventosios jūrų uosto naudojimą pagal paskirtį ir Šventosios jūrų uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimą.
Tačiau minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to, subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: <..> . II Dėl Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 (toliau šiame skirsnyje – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
antikorupcinių pastabų Projektui neturime . 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
[5] vartojama
„uostui priskirto valstybės turto“ formuluotė, tačiau neaišku, ar omenyje
turimi uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra (tokią nuomonę suponuoja projektu siūlomos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose nurodoma, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas) , ar kitas turtas.
Siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant dviprasmiškumų manytume, kad minėtos Projektu siūlomos nuostatos turėtų būti konkretinamos. 3. Kitų pastabų Projektui Nr. XIVP-703 neturime . <..> Atlikus Projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to priėmus minėtais teisės aktų projektais siūlomą teisinį reglamentavimą tokiems subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai, o tai kelia abejonių dėl Valstybės ir savivaldybių turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo užtikrinimo. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-02-02 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X- 910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-703 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-703) ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Šventosios jūrų uostui (toliau – uostas) priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas . Siūlytina sukonkretinti formuluotę „uostui priskirtu valstybės turtu“, nes neaišku, ar ji apima tik uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą, ar ir kitą uostui priskirtą valstybės turtą. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-02
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Siūlytina Įstatymo projekte Nr. XIVP-703 detalizuoti formuluotę „įgyvendina kartu“ (reglamentuoti bendrų funkcijų įgyvendinimą, savivaldybės sprendimų priėmimą ir įgyvendinimo tvarką). Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-02
jūrų uosto įstatymo 10 straipsnis, būtų nustatoma, kad uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka. Galiojančio Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad uosto žemė išnuomojama konkurso tvarka. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyti šio pakeitimo tikslas ir motyvai, todėl neaišku, kodėl „konkurso“ sąvoka keičiama į „viešosios procedūros“ sąvoką.
Kadangi „viešosios procedūros“ sąvoka apima ir atvejus, kai valstybinė žemė išnuomojama ne konkurso tvarka, siūlytume Įstatymo projekte Nr. XIVP-703 nustatyti, kad uosto direkcija uosto žemę galėtų išnuomoti konkurso tvarka. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-02-02 1.4. Įstatymo projektui Nr. XIVP-703 įgyvendinti turėtų būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1197 „Dėl Šventosios jūrų uostui priskirtų žemės sklypų ploto ir akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtų žemės sklypų ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1413 „Dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarkos aprašo, Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties pavyzdinės formos ir Šventosios jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 747 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios jūrų uoste tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl Įstatymo projektą Nr. XIVP-703 siūlytina papildyti nuostatomis, nustatančiomis vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir kad
įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti projektui ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir atkreipiant dėmesį į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą nuomonę. 6.2. Pasiūlymai: nėra 7.
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, V. Gapšys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėjai M. Pečiulis, G. Genelienė
2023-04-05
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K. Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, A. Kupčinskas, D. Labanavičius, L. Mogenienė, A. Nekrošius, I. Pakarklytė, J. Pinskus, P. Saudargas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja V. Ubartaitė, Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas P. Kaminskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-082
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šventosios jūrų uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda jos įsteigtai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtinta, kad Palangos miesto savivaldybė uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo sutartimi perduoda savivaldybės įsteigtai įmonei (uosto direkcijai). Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu tą patį valstybės turtą savivaldybės įsteigtai įmonei ir toms pačioms reikmėms perduotų Vyriausybė nutarimu. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukščiau minėtas valstybės turtas pagal patikėjimo sutartį yra perduodamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, todėl nėra aiškūs argumentai, dėl kurių tą patį valstybės turtą Vyriausybės nutarimu reikėtų perduoti patikėjimo teise Palangos savivaldybės įmonei (uosto direkcijai), jeigu jis remiantis keičiamame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimą patikėjimo sutartimi gali būti perduotas minėtai savivaldybės įmonei.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Antra, projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas taip pat numato, kad, atitinkamai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Numatoma, kad siūlomas atitinkamas uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Taigi pagal pastarajame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė , kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybės kaip įmonės savininkės teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija – Susisiekimo ministerija.
Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą analogiškas Šventosios jūrų uosto turtas patikėjimo teise būtų perduodamas valdyti Palangos miesto savivaldybės įmonei, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė, t. y. įmonei, kurios valstybė nekontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, teikiamu įstatymo projektu nėra nustatomas analogiškas teisinis reguliavimas nustatytajam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. Trečia, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, kuriame nustatyti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, 2 punkte nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama remiantis efektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti konkretūs argumentai, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą perdavus Palangos miesto savivaldybės įmonei (uosto direkcijai) ne pagal patikėjimo sutartį, bet patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu, tokio valstybės turto valdymas taptų efektyvesnis, duodantis didesnę naudą visuomenei. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nustatytą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo principą. Nepritarti.
Nepritarti. Galiojančiame įstatyme yra įtvirtinta, kad Palangos miesto savivaldybė uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo sutartimi perduoda savivaldybės įsteigtai įmonei (uosto direkcijai). Šiuo metu tai jau įvykęs faktas. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Šventosios jūrų uosto turtas patikėjimo teise būtų perduodamas valdyti savivaldybės įmonei, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė. Analogija yra su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, kuriame nustatyta, kad žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo akcinė bendrovė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Analogiška reguliavime būtų tai, kad atitinkamas valstybei priklausančio Šventosios uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, nes tik tokiu atveju uosto žemę valdytų ir disponuotų ja uosto direkcija. Projektu tikimasi sukurti palankias sąlygas vykdyti nuoseklias investicijas uoste, tokiu būdu didinant uosto konkurencingumą Baltijos jūros regione, užtikrinti stabilias uosto plėtros ir veiklos sąlygas. Įstatymų projektais siūlomas naujas teisinis reglamentavimas turėtų turėti teigiamą ekonominę ir socialinę įtaką vystant verslą uoste. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-082 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai valstybės turtas būtų laikomas ,,uostui priskirtu valstybės turtu”, t. y. ar uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra, ar turimas omenyje ir kitas uostui priskiriamas valstybės turtas. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti.
Pritarti. Siūloma tikslinti nurodant, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir šiuo valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-083 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „kartu įgyvendina“ turinys. Projekto nuostatos turėtų būti pildomos detalizuojant bendrų funkcijų įgyvendinimą, keičiamame įstatyme nurodant savivaldybės sprendimų (ar kitos teisinės formos „suderinimo“ išraiškos) priėmimą ir jo įgyvendinimo tvarką. Pritarti. Nuostatos siūloma atsisakyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-084 Projekto
siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos viešosios procedūros tvarkos aprašą, žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu tvirtina Vyriausybė. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad minėtus aprašus tvirtina Vyriausybė Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada Palangos miesto savivaldybės turėtų parengti siūlymus Vyriausybei tvirtinti minėtus aprašus, todėl nėra aišku, kokia tvarka būtų vykdomos viešosios procedūros iki minėtų aprašų patirtinimo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Kartu, svarstytina, ar nuostatos, kad minėtus aprašus Vyriausybei siūlo patvirtinti Palangos miesto savivaldybės taryba, nereikėtų atsisakyti, nes valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašus paprastai rengia ir tvirtina valstybės institucijos, o savivaldybių turto – atitinkamos savivaldybių institucijos. Nepritarti Keičiamo straipsnio nuostata nekeičiama, perkeliama iš galiojančio įstatymo 10 straipsnio, kuriame ir dabar Palangos miesto savivaldybės taryba uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, o šios tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pritarti Nustatyti įstatymo įsigaliojimą nuo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti Išvados paprašyta, ji gauta ir įvertinta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Susipažinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba, 2021-10-04 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 , Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.
VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-704 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I 446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 antikorupcinį vertinimą. Atlikus teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad jais siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą, reikalingą užtikrinant Šventosios jūrų uosto naudojimą pagal paskirtį ir Šventosios jūrų uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimą. Tačiau minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to, subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai. Svarbu yra ir tai, kad tiek pagal galiojančio Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 5 ir 7 straipsnius) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymas), tiek ir pagal Š ventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-703 nuostatas (dėl Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 –
su uosto paskirtimi ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimu susijusioms reikmėms, tačiau pagal Projekto siūlymus valstybinės žemės sklypai patikėjimo teise savivaldybės įmonėms galėtų būti perduodami reikmėms, kurios niekaip nesusijusios su Šventosios jūrų uosto veikla arba Šventosios jūrų uosto direkcijos (kaip uosto valdytojos) funkcijų įgyvendinimu (pavyzdžiui: valstybinės žemės sklypai galėtų būti patikėjimo teise perduodami viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti ir kt.) . Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas pastabas manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka (arba atskirais atvejais gali neatitikti) teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl galimai sudarytų sąlygas nepagrįstam (pavyzdžiui: kitiems tikslams negu siekiama) valstybinės žemės perdavimui patikėjimo teise savivaldybės įmonėms. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projektui neturime . 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1.
Projekto 2 straipsniu siūlomose nuostatose vartojama „uostui priskirto valstybės turto“ formuluotė, tačiau neaišku, ar omenyje turimi uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra (tokią nuomonę suponuoja projektu siūlomos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose nurodoma, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas) , ar kitas turtas. Siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant dviprasmiškumų manytume, kad minėtos Projektu siūlomos nuostatos turėtų būti konkretinamos. 3. Kitų pastabų Projektui Nr. XIVP-703 neturime . Pritarti iš dalies. Lydinčiuosius įstatymų projektus XIVP-704 ir XIVP-705 siūloma atmesti. Taip pat siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir šiuo valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymą. Taip pat nustatoma, koks „uostui priskirtas valstybės turtas“ perduodamas, o būtent: uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra, bei patikslinama kad šis turtas patikėjimo teise perduodamas tik su uosto paskirtimi ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimu susijusioms reikmėms. 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-07-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3
Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X- 910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-703 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIVP-703) ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
Nr. XIVP-703 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Šventosios jūrų uostui (toliau – uostas) priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas. Siūlytina sukonkretinti formuluotę „uostui priskirtu valstybės turtu“ , nes neaišku, ar ji apima tik uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą, ar ir kitą uostui priskirtą valstybės turtą. Pritarti. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje. 2. Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra neprivatizuojamos. 3. Uostui priskirtu valstybės turtu, nurodytu šio straipsnio 1 dalyj e, negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.“2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-02-023 1.2. Įstatymo projekto Nr. XIVP-703 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Siūlytina Įstatymo projekte Nr. XIVP-703 detalizuoti formuluotę „įgyvendina kartu “ (reglamentuoti bendrų funkcijų įgyvendinimą, savivaldybės sprendimų priėmimą ir įgyvendinimo tvarką). Pritarti. Išbraukti 3 straipsnio 3 dalį: „3 . Šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe .“3
2 1.3. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIVP-703 4 straipsnyje, kuriuo keičiamas galiojančio Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnis, būtų nustatoma, kad uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka. Galiojančio Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad uosto žemė išnuomojama konkurso tvarka. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyti šio pakeitimo tikslas ir motyvai, todėl neaišku, kodėl „konkurso“ sąvoka keičiama į „viešosios procedūros“ sąvoką. Kadangi „viešosios procedūros“ sąvoka apima ir atvejus, kai valstybinė žemė išnuomojama ne konkurso tvarka, siūlytume Įstatymo projekte Nr. XIVP-703 nustatyti, kad uosto direkcija uosto žemę galėtų išnuomoti konkurso tvarka . Pritarti. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik
viešosios procedūros konkurso tvarka. Šios tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu tvirtina Vyriausybė.“4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-02-02 5N
turėtų būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1197 „Dėl Šventosios jūrų uostui priskirtų žemės sklypų ploto ir akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtų žemės sklypų ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1413 „Dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarkos aprašo, Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties pavyzdinės formos ir Šventosios jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 747 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios jūrų uoste tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Todėl Įstatymo projektą Nr. XIVP-703 siūlytina papildyti nuostatomis, nustatančiomis vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir kad Vyriausybė iki priimto įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma papildyti nauju 5 straipsniu:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Palangos miesto savivaldybės institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-02-02 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-703 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės pastabas ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti.
Pritarti. 2 Audito komitetas, 2022-04-07 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu, deklaruojant siekį sudaryti sąlygas efektyvesniai Šventosios jūrų uosto vystymo plėtrai, siekiama Šventosios jūrų uosto direkcijai suteikti teisę sudaryti uosto žemės nuomos sutartis, tačiau nėra atskleidžiama esamo teisinio reguliavimo problematika, dėl kurios turėtų būti keičiamas galiojantis reglamentavimas, pagal kurį sprendimą dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos priima savivaldybės taryba, taip pat į tai, kad įstatymo projektu kuriamas precedentas ir išimtis iš teisėkūroje įtvirtintos tasyklės, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti yra perduodamas savivaldybėms valstybės funkcijoms vykdyti, tačiau ne savivaldybių įmonėms tiesiogiai, taip pat į tai, kad įstatymo projektas neatskleidus jo tikslų neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto efektyvumo principo reiškiančio, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, siūlyti Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir
atmesti . Nepritarti. Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 3 Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-06-29 Iš esmės pritarti projektui ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir atkreipiant dėmesį į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą nuomonę. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris