Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) žuvusiųjų našliai (našlės) nepriklausomybės
gynėjo žūties metu buvusiems sutuoktiniams;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia
2021-07-02 Nr. XIVP-693 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariais, nukentėjusiais nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, pripažįstami nepriklausomybės gynėjo žūties metu buvę sutuoktiniai (čia ir toliau – išskirta mūsų). Šiuo metu galiojančioje normoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariais, nukentėjusiais nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, pripažįstami žuvusiųjų našliai (našlės). Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtis. Įtvirtinta, kad „Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir pripažįstamų nukentėjusiais asmenimis jų šeimų narių, kurie nukentėjo nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, teisinio statuso pripažinimo kriterijus ir tvarką.“ Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo nuostatos yra įgyvendintos, asmenims Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir pripažįstamų nukentėjusiais asmenimis jų šeimų narių, kurie nukentėjo nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, teisinis statusas yra nustatytas.
Pažymėtina ir tai, kad nauja žuvusiųjų nepriklausomybės gynėjų našlių samprata būtų nustatyta tik vienai nukentėjusiųjų asmenų grupei, todėl galėtų kilti jos praktinio taikymo problemų, nes šiuo metu galiojančiuose įstatymuose ji nevartojama, todėl lieka neaišku, ar kituose įstatymuose įtvirtinta našlių samprata apimtų ir nepriklausomybės gynėjo žūties metu buvusius sutuoktinius. Keičiamame įstatyme nėra reguliuojamos su nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisiniu statusu susijusios socialinės garantijos ar kitos teisės, kurias siekiama įtvirtinti kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Lietuvos Respublikos kompensacijų Nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. VIII-1517 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr.XIVP-694, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr.I-730 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIVP-695). Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, įstatymo projekte siūlomi pakeitimai vertintini pertekliniai. Jeigu siūlomam pakeitimui būtų pritarta, projekte siūlomą formuluotę kalbos požiūriu reikėtų susieti su keičiamo straipsnio pradžia. 2.
reikėtų atsisakyti teksto „1 dalies“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad šiame įstatymo projekte nustatytos dvi jo normų įsigaliojimo datos, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina įrašyti datą, ankstesnę nei 2022 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio 31 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]