Projekto lyginamasis variantas
NR. XI-329 PAVADINIMO, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 12¹,13, 20 STRAIPSNIŲ, 1 ir 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 12² Straipsniu ir PENKTUOJU² SKIRsNIU
Pakeisti Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Anglies dioksido ekvivalentas – metano (CH₄), azoto suboksido (N₂O), hidrofluorangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), sieros heksafluorido (SF₆), azoto trifluorido (NF₃) dujų kiekis, kuris daro tokį patį poveikį klimato kaitai kaip viena tona anglies dioksido (CO₂).“
2Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (išmetamieji teršalai) (ŠESD) – anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), azoto suboksidas (N₂O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF₆) ir azoto trifluoridas (NF₃).“
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Ilgesnės negu 10 metų trukmės nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos tikslus ir uždavinius nustato Seimas tvirtindamas Nacionalinę klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkę. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos 10 metų strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane.
Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos priemones Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinėje klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkėje numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir Nacionalinės klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkės plane – Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS veiksmų planas). NEKS veiksmų plano priemonės ir projektai įgyvendinami rengiant ir įgyvendinant nacionalines plėtros programas ir jų priemones pagal Vyriausybės tvirtinamos Strateginio valdymo metodikos reikalavimus.“
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kiekvienais kalendoriniais metais veiklos vykdytojai iki aplinkos ministro nustatyto termino privalo atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus jų išmestam į atmosferą anglies dioksido kiekiui, išreikštam tonomis, ir (ar) anglies dioksido ekvivalento kiekiui, išreikštam tonomis, ir tai deklaruoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Veiklos vykdytojai vietoj apyvartinių taršos leidimų gali atsisakyti Europos Komisijos nustatyto kiekio Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje pripažįstamų bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų ir (ar) patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų. “
2Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 4 dalį. „4.
„4. Veiklos vykdytojai ir (ar) kiti asmenys apyvartinius taršos leidimus gali mainyti į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje pripažįstamų bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir (ar) patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Veiklos vykdytojas, teikdamas paraišką dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo su leidimu išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, leidimą išduodančiai institucijai papildomai pateikia aplinkos ministro nustatytos formos įsipareigojimą atsisakyti apyvartinių taršos leidimų ir (ar) Kioto vienetų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus į atmosferą išmestam ir nepriklausomo vertintojo patikrintam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.“
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apyvartiniai taršos leidimai galioja Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo galiojimo laikotarpiu. Apyvartinių taršos leidimų galiojimas – neterminuotas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. išduotų apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas dešimties metų laikotarpis atsiskaitymams už išmestą ŠESD kiekį, galiojimo pradžia laikomi to laikotarpio pirmieji metai.“
2Papildyti 8 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Draudžiama disponuoti Sąjungos registre veiklos vykdytojo ir (ar) orlaivių naudotojo sąskaitoje turimais apyvartiniais taršos leidimais, kurie buvo paskirti nemokamai, kai veiklos vykdytojui ir (ar) orlaivio naudotojui iškeliama bankroto byla.
Iškėlus bankroto bylą šiais apyvartiniais taršos leidimais galima atsiskaityti tik už bankrutuojančio veiklos vykdytojo ir (ar) orlaivių naudotojo išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likę nepanaudoti apyvartiniai taršos leidimai gražinami į Sąjungos registre esančią apyvartinių taršos leidimų paskirstymo sąskaitą.“
1Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo siūlo sudaryti sandorį, už kurį būtų atsiskaitoma nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, Vyriausybė įvertina šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktą aplinkosauginės ir finansinės naudos reikšmingumo pagrindimą. Pagrindimas parengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka, numatant, kad turi būti įvertintas ir pagrįstas ekvivalentiškų gautinų lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus ir siūlomo naujo ilgalaikio materialiojo turto verčių skirtumas. Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus gali atsiskaityti ekvivalentišku lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus kiekiui nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, kuris atitinka Europos ir Lietuvos standartų reikalavimus ir bus naudojamas klimato kaitą mažinantiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo krypčių projektams ir (ar) priemonėms įgyvendinti (toliau – turtas).
Nustatytosios normos vienetų vertė nustatoma pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos derybų būdu su nustatytosios normos vienetus perkančiąja valstybe ar jos įgaliotu asmeniu sutartą Lietuvos Respublikai palankiausią kainą.“
2Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir kurie priskiriami Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams, metiniai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimai ir prie šių įsipareigojimų pasiekimo prisidedančios priemonės suplanuojamos nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose ir Nacionalinės klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkės plane.
Vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktais, Nacionaline klimato kaitos krizės valdymo darbotvarke, Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiomis nacionalinėmis plėtros programomis ir Nacionalinės klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkės planu, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato metiniams išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimams pasiekti taikomų lankstumo priemonių naudojimo tvarką.“
1Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti;“
2Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinės klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkėje numatytus nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų ir NEKS veiksmų plano Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės ir nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams vykdyti; “
3.
Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) miškams atkurti ir įveisti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinėms galimybėms didinti;“
4Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Programos lėšų administravimui, ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro administravimui, nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių parengimui, politikos priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinimui finansuoti.“
5Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, apsvarstytas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms šio straipsnio 3 dalies 1–7 punktuose nurodytoms priemonėms finansuoti.
1) ketverių metų Programos investicijų planus, metines Programos lėšų panaudojimo ataskaitas rengia ir Programos lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras;
2) ketverių metų Programos investicijų planus, apsvarstytus su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė:
3) metines Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitas Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei.“;
6Pakeisti 10 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu Vyriausybė pagal šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalį priima sprendimą dėl nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorio sudarymo, pagal kurį nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo mainais už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus atsiskaito turtu, ir šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje dalies 1 punkte nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija pasirašo nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sutartį, mainais už perleistus nustatytosios normos vienetus gautas turtas Vyriausybės sprendimu perduodamas šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Programos lėšų panaudojimo krypčių projektus ir (ar) priemones įgyvendinantiems subjektams:“
7Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Turto priėmimo–perdavimo aktą pasirašo šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti turtą perimantys subjektai ir šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje dalies 1 punkte nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.“
8Pripažinti netekusia galios 10 straipsnio 7 dalį:
„7. Nacionalinį klimato kaitos komitetą – Vyriausybės įgaliotos institucijos, administruojančios Programos lėšas, patariamąjį organą – sudaro valstybės institucijų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų institucijų atstovai. Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Nacionalinis klimato kaitos komitetas nėra juridinis asmuo.“
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Veiklos vykdytojai ir (ar) ūkio subjektai, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, gali panaudoti bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus jiems nustatyto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslo iki 2020 m. daliai užskaityti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikai, jos teritorijoje registruotiems veiklos vykdytojams ir (ar) jai priskirtiems administruoti orlaivių naudotojams nuosavybės teise priklausantys Kioto vienetai, apyvartiniai taršos leidimai, Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams paskirti metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vienetai ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus išmetamo ir absorbuoto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vienetai, sukaupti pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus lankstumo priemones, reikalavimus, registruojami Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre esančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiose sąskaitose.“
1Pakeisti 12¹straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) juridinis asmuo atestuojamai veiklai atlikti yra įdarbinęs ne mažesnį kaip aplinkos ministro nustatytą skaičių darbuotojų, turinčių teisės aktų nustatyta tvarka arba kitos valstybės narės atsakingos institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį kvalifikaciją atlikti atestate minimą veiklą šaldymo įrangos patikrą dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio, ją montuoti, eksploatuoti, atlikti jos techninę priežiūrą ir (ar) surinkti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš šaldymo įrangos, o fizinis asmuo turi šiame punkte nurodytą pažymėjimą;“
2Pakeisti 12¹straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas:
1) atestato turėtojui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą 30 dienų terminą pateikus patikslintus duomenis, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, išskyrus atvejus, kai buvo pateikti suklastoti dokumentai;
2) atestato turėtojui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą 30 dienų užtikrinus atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais;
3) atestato turėtojo prašymu, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.“
3Pakeisti 12¹straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atestato turėtojas po atestato galiojimo sustabdymo per nurodytą terminą30 dienų nepateikė patikslintų duomenų, jeigu atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais;
4Pakeisti 12¹straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atestato turėtojas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą 30 dienų neužtikrino atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, jeigu atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais;“
Papildyti Įstatymą 12²straipsniu: „12² straipsnis.
Reikalavimai transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojams Transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojams vykdantiems veiklą taikomi šie reikalavimai:
1) draudžiama į atmosferą sąmoningai išleisti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, jei išleidimas nėra techniškai būtinas jas naudojant pagal paskirtį vykdant veiklą;
2) transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojas, prieš užpildydamas įrangą, privalo įsitikinti, kad nėra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio iš įrangos ir įranga techniškai tvarkinga;
3) jei aptinkamas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkis, operatoriai turi užtikrinti, kad įranga nebus užpildoma fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kol nebus atliktas jos remontas;
4) atlikus oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis paslaugą, veiklos vykdytojas privalo suteikti oro kondicionieriaus pildymo paslaugos rezultato kokybės garantinį terminą ne mažiau kaip trim mėnesiams.“
Papildyti Įstatymą penktuoju²skirsniu:
NACIONALINĖS IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ APSKAITOS IR PROGNOZIŲ SISTEMOS 12³ straipsnis. Nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistema
1Aplinkos ministras paskiria už nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimą ir teikimą atsakingas institucijas, nustato šios ataskaitos (ar jos atskirų dalių) rengimo ir teikimo tvarką, periodiškumą ir terminus.
Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos paskirtis – įvertinti iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų parengimą laiku, skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą. 2. Siekiant užtikrinti nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos kokybę ir siekiant į apskaitos procesą įtraukti Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, kitas institucijas, aplinkos ministras sudaro Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupę, tvirtina jos sudėtį ir darbo reglamentą. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupės veiklos tikslas – atlikti ekspertines duomenų analizes, apskaičiuoti išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atskiruose energetikos, transporto, pramonės procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio, atliekų, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupės narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 12⁴ straipsnis.
12⁴ straipsnis. Nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozių rengimo sistema Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato nacionalinę politikos priemonių poveikio vertinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių ir ataskaitų rengimo ir teikimo tvarką ir paskiria atsakingas už politikos priemonių poveikio vertinimą ir modeliavimu pagrįstą iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozavimą institucijas. 12⁵ straipsnis. Nacionalinis klimato kaitos komitetas Nepriklausomoms mokslinėms konsultacijoms klimato politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais teikti sudaromas Nacionalinis klimato kaitos komitetas, kurio sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Nacionalinis klimato kaitos komitetas yra patariamoji Aplinkos ministerijos institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaryta iš mokslo ir studijų institucijų atstovų.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis.
Veikos, už kurias skiriamos ekonominės baudos Skiriama vieno šimto eurų atitinkamai pagal Europos vartotojų kainų indeksą indeksuojama ekonominė bauda:
1) veiklos vykdytojams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus eksploatuoja savo valdomus įrenginius ar orlaivius ir privalo registruotis, – už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą neužsiregistravus arba
2) veiklos vykdytojams, kurie iš įrenginių ar orlaivių išmeta į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas neturėdami galiojančio Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduoto leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, – už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą, arba
3) veiklos vykdytojams už kiekvieną išmestą į atmosferą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą, dėl kurio šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu jie neatsisako apyvartinių taršos leidimų ir (ar) išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų, ir (ar) patvirtintų išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetų, arba
4) veiklos vykdytojams, kurie per kalendorinius metus išmeta į atmosferą didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, negu išmesti leidžia praėjusiais kalendoriniais metais turėti ir (ar) šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais įsigyti apyvartiniai taršos leidimai ir (ar) vykdant bendrai įgyvendinamus ir (ar) švarios plėtros projektus įsigyti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai, ir (ar) patvirtinti išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetai, – už kiekvieną anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą.“
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Asmenys, kuriems paskirta ekonominė bauda už šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 punktuose punkte nurodytas veikas, neatleidžiami nuo įsipareigojimo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų ir (ar) Kioto vienetų, atitinkančių tą perteklinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidarytų, jeigu būtų atsisakoma kitų kalendorinių metų leidimų ir (ar) Kioto vienetų. 16 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo 1 priedo žymą ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo
2Pakeisti Įstatymo 1 priedo lentelės 29 punkto i) papunktį ir jį išdėstyti taip:
„i) skrydžiai, atliekami vykdant su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus, kurie nustatyti pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL 2008 L 293, p. 1) maršrutams atokiausiuose regionuose, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 1 dalyje, arba maršrutams, kuriais per metus siūloma pervežti ne daugiau kaip 30 000 keleivių; ir“
3.
Pakeisti Įstatymo 1 priedo lentelės 29 punkto j) papunktį ir jį išdėstyti taip:
„j) skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka komercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis:
4Pakeisti Įstatymo 1 priedo lentelės 29 punkto k) papunktį ir jį išdėstyti taip:
„k) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. – skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka nekomercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis skrydžius, kurių bendras metinis išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis kaip 1 000 tonų (įskaitant teršalus, išmetamus vykdant šio punkto l papunktyje nurodytus skrydžius);“
5Papildyti Įstatymo 1 priedo lentelės 29 punktą ir papildyti jį nauju l) papunkčiu:
„l) skrydžiai iš Šveicarijos Konfederacijoje esančių aerodromų į Europos ekonominėje erdvėje esančius aerodromus.“
1.
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija: „Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo
12003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (OL 2018 L 76, p. 3). 2. 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011 (OL 2013 L 122, p. 1). 3. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL 2009 L 140, p. 136). 4. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)
Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL 2014 L 150, p. 195). 5. 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo įranga ir šilumos siurbliais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos (OL 2008 L 92, p. 3). 6. 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.
304/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionariomis priešgaisrinėmis sistemomis ir gesintuvais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos (OL 2008 L 92, p. 12). 7. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (OL 2017 L 350, p. 7).“ „Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo
12003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2020/1071. 2. 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo įranga ir šilumos siurbliais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos. 3. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 4. 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr.
280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1123. 5. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006. 6. 2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2067, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 517/2014 nustatomi fizinių asmenų sertifikavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įranga ir izoterminių sunkvežimių ir priekabų šaldymo įrenginiais, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir įmonių sertifikavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įranga, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtiniausi reikalavimai ir abipusio pripažinimo sąlygos;
72017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę. 8. 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/268. 9. 2018 m. gegužės 30 d.
2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013. 10. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2019/504. 11. 2020 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2020/1071, kuriuo dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos netaikymo atvykstamiesiems skrydžiams iš Šveicarijos iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB. 12. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, aplinkos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą reiškia nuorodas į Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto NR. XIVP-685(2) lyginamasis variantas
9, 10, 11, 12, 12¹,13, 20 STRAIPSNIŲ, 1 ir 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 12² Straipsniu ir PENKTUOJU² SKIRsNIU
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Anglies dioksido ekvivalentas – metano (CH₄), azoto suboksido (N₂O), hidrofluorangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), sieros heksafluorido (SF₆), azoto trifluorido (NF₃)
dujų kiekis, kuris daro tokį patį poveikį klimato kaitai kaip viena tona anglies dioksido (CO₂).“
13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (išmetamieji teršalai) (ŠESD) – anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), azoto suboksidas (N₂O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF₆) ir azoto trifluoridas (NF₃).“
3Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi:
„17. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES.“
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos kryptis nustato Lietuvos
Respublikos Seimas tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus.
Ilgesnės negu 10 metų trukmės nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos tikslus ir uždavinius nustato Seimas tvirtindamas Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos 10 metų strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos priemones Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės plane – Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS veiksmų planas). NEKS veiksmų plano priemonės ir projektai įgyvendinami rengiant ir įgyvendinant nacionalines plėtros programas ir jų priemones pagal Vyriausybės tvirtinamos Strateginio valdymo metodikos reikalavimus.“
5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kiekvienais kalendoriniais metais veiklos vykdytojai iki aplinkos ministro nustatyto termino privalo atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus jų išmestam į atmosferą anglies dioksido kiekiui, išreikštam tonomis, ir (ar) anglies dioksido ekvivalento kiekiui, išreikštam tonomis, ir tai deklaruoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Veiklos vykdytojai vietoj apyvartinių taršos leidimų gali atsisakyti Europos Komisijos nustatyto kiekio Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje pripažįstamų bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų ir (ar) patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų. “ 2.
Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 4 dalį. „4. Veiklos vykdytojai ir (ar) kiti asmenys apyvartinius taršos leidimus gali mainyti į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje pripažįstamų bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir (ar) patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Veiklos vykdytojas, teikdamas paraišką dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo su leidimu išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, leidimą išduodančiai institucijai papildomai pateikia aplinkos ministro nustatytos formos įsipareigojimą atsisakyti apyvartinių taršos leidimų ir (ar) Kioto vienetų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus į atmosferą išmestam ir nepriklausomo vertintojo patikrintam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.“
8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apyvartiniai taršos leidimai galioja Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo galiojimo laikotarpiu. Apyvartiniai taršos leidimai galioja neterminuotai. Nuo 2021 m. sausio 1 d. išduotų apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas 10 metų laikotarpis atsiskaitymams už išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, galiojimo pradžia laikomi to laikotarpio pirmieji metai.“
2Papildyti 8 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Draudžiama disponuoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre veiklos vykdytojo sąskaitoje turimais apyvartiniais taršos leidimais, kurie buvo paskirti nemokamai, kai veiklos vykdytojui iškeliama bankroto byla. Iškėlus veiklos vykdytojui bankroto bylą, šiais apyvartiniais taršos leidimais galima atsiskaityti tik už bankrutuojančio veiklos vykdytojo išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likę nepanaudoti apyvartiniai taršos leidimai grąžinami į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre esančią apyvartinių taršos leidimų paskirstymo sąskaitą.“
Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai nustatytosios normos vienetus perkančioji
valstybė ar jos įgaliotas asmuo siūlo sudaryti sandorį, už kurį būtų atsiskaitoma nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, Vyriausybė įvertina šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktą aplinkosauginės ir finansinės naudos reikšmingumo pagrindimą. Pagrindimas parengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka, numatant, kad turi būti įvertintas ir pagrįstas ekvivalentiškų gautinų lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus ir siūlomo naujo ilgalaikio materialiojo turto verčių skirtumas. Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus gali atsiskaityti ekvivalentišku lėšų už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus kiekiui nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, kuris atitinka Europos ir Lietuvos standartų reikalavimus ir bus naudojamas klimato kaitą mažinantiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo krypčių projektams ir (ar) priemonėms įgyvendinti (toliau – turtas).
Nustatytosios normos vienetų vertė nustatoma pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos derybų būdu su nustatytosios normos vienetus perkančiąja valstybe ar jos įgaliotu asmeniu sutartą Lietuvos Respublikai palankiausią kainą.“
išdėstyti taip: „1) energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti; kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinės Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytus nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų ir NEKS veiksmų plano Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės ir nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams vykdyti;“. 3. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) miškams atkurti ir įveisti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinėms galimybėms didinti;“. 4.
išdėstyti taip: „8) Programos lėšoms lėšų administravimui ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrui administruoti registro administravimui, nacionalinėms išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių rengimo sistemoms parengti, politikos ir priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinti.“
taip: „4. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, apsvarstytas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms šio straipsnio 3 dalies 1–7 punktuose nurodytoms priemonėms finansuoti. 1) ketverių metų Programos investicijų planus, metines Programos lėšų panaudojimo ataskaitas rengia ir Programos lėšas administruoja Aplinkos ministerija;
2) ketverių metų Programos investicijų planus ir jų pakeitimus, apsvarstytus su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė;
3) metines Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitas Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui;
4) kartu su ketverių metų Programos investicijų planais ir metinėmis Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitomis pateikiama informacija apie planuojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimus kiekvienai finansavimo krypčiai.“
6Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu Vyriausybė pagal šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalį priima sprendimą dėl nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorio sudarymo, pagal kurį nustatytosios normos vienetus perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo mainais už perleidžiamus nustatytosios normos vienetus atsiskaito turtu, ir jeigu šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje dalies 1 punkte nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija pasirašo nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sutartį, mainais už perleistus nustatytosios normos vienetus gautas turtas Vyriausybės sprendimu perduodamas šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Programos lėšų panaudojimo krypčių projektus ir (ar) priemones įgyvendinantiems subjektams:
1) savivaldybėms nuosavybėn jų funkcijoms įgyvendinti, kai yra savivaldybės tarybos sutikimas;
2) valstybės institucijoms ir įstaigoms valdyti, naudoti ir disponuoti šiuo turtu patikėjimo teise.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Turto priėmimo–perdavimo aktą pasirašo šio
straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti turtą perimantys subjektai ir šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje dalies 1 punkte nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.“
8Pripažinti netekusia galios 10 straipsnio 7 dalį:
„7. Nacionalinį klimato kaitos komitetą – Vyriausybės įgaliotos
institucijos, administruojančios Programos lėšas, patariamąjį organą – sudaro valstybės institucijų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų institucijų atstovai. Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Nacionalinis klimato kaitos komitetas nėra juridinis asmuo.“
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Veiklos vykdytojai ir (ar) ūkio subjektai, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, gali panaudoti bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus jiems nustatyto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslo iki 2020 m. gruodžio 31 d. daliai užskaityti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikai, jos teritorijoje registruotiems veiklos vykdytojams ir (ar) jai priskirtiems administruoti orlaivių naudotojams nuosavybės teise priklausantys Kioto vienetai, apyvartiniai taršos leidimai, Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams paskirti metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vienetai ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus išmetamo ir absorbuoto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vienetai, sukaupti pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus lankstumo priemones, reikalavimus, registruojami Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre esančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiose sąskaitose.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) juridinis asmuo juridiniame asmenyje atestuojamai veiklai atlikti yra įdarbinęs dirba ne mažesnį mažesnis kaip aplinkos ministro nustatytą skaičių nustatytas skaičius darbuotojų, turinčių teisės aktų nustatyta tvarka arba kitos valstybės narės atsakingos institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį kvalifikaciją atlikti šaldymo įrangos patikrą dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio, ją montuoti, eksploatuoti, atlikti jos techninę priežiūrą ir (ar) surinkti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš šaldymo įrangos, o fizinis asmuo turi šiame punkte nurodytą pažymėjimą;“. 2. Pakeisti 12¹straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas:
1) atestato turėtojui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą pateikus patikslintus duomenis, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, išskyrus atvejus, kai buvo pateikti suklastoti dokumentai;
2) atestato turėtojui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą 30 kalendorinių dienų užtikrinus atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais;
3) atestato turėtojo prašymu, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.“
7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atestato turėtojas po atestato galiojimo sustabdymo per nurodytą terminą30 kalendorinių dienų nepateikė patikslintų duomenų, jeigu atestato galiojimas sustabdytas
šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais;“. 4.
7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atestato turėtojas per šio straipsnio 2 dalyje
nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą 30 kalendorinių dienų neužtikrino atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, jeigu atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 12²straipsniu Papildyti Įstatymą 12²straipsniu: „12²straipsnis. Transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis paslaugos kokybės užtikrinimo garantinio termino nustatymas Atlikus oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis paslaugą, transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojas privalo suteikti oro kondicionieriaus pildymo paslaugos kokybės garantinį terminą ne trumpesnį kaip trims mėnesiams.“
Papildyti Įstatymą penktuoju²skirsniu:
12³ straipsnis. Nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistema
paskiria už nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimą ir teikimą atsakingas institucijas, nustato šios ataskaitos (ar jos atskirų dalių) rengimo ir teikimo tvarką, periodiškumą ir terminus. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos paskirtis – įvertinti iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų parengimą laiku, skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą. 2.
išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos kokybę ir siekiant į apskaitos procesą įtraukti Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, kitas institucijas, aplinkos ministras sudaro Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupę, tvirtina jos sudėtį ir darbo reglamentą. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupės veiklos tikslas – atlikti ekspertines duomenų analizes, apskaičiuoti išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atskiruose energetikos, transporto, pramonės procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio, atliekų, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupės narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 12⁴ straipsnis. Nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozių rengimo sistema Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato nacionalinę politikos ir priemonių poveikio vertinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių ir ataskaitų rengimo ir teikimo tvarką ir paskiria atsakingas už politikos ir priemonių poveikio vertinimą ir modeliavimu pagrįstą iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozavimą institucijas. 12⁵straipsnis. Nacionalinis klimato kaitos komitetas Nepriklausomoms mokslinėms konsultacijoms nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais teikti sudaromas Nacionalinis klimato kaitos komitetas, kurio sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras.
Nacionalinis klimato kaitos komitetas yra patariamoji Aplinkos ministerijos institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaryta iš mokslo ir studijų institucijų atstovų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis.
Veikos, už kurias skiriamos ekonominės baudos Skiriama vieno šimto eurų atitinkamai pagal Europos vartotojų kainų indeksą indeksuojama ekonominė bauda:
1) veiklos vykdytojams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus eksploatuoja savo valdomus įrenginius ar orlaivius ir privalo registruotis, – už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą neužsiregistravus arba
2) veiklos vykdytojams, kurie iš įrenginių ar orlaivių išmeta į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas neturėdami galiojančio Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduoto leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, – už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą, arba
3) veiklos vykdytojams už kiekvieną išmestą į atmosferą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą, dėl kurio šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu jie neatsisako apyvartinių taršos leidimų ir (ar) išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų, ir (ar) patvirtintų išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetų, arba
4) veiklos vykdytojams, kurie per kalendorinius metus išmeta į atmosferą didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, negu išmesti leidžia praėjusiais kalendoriniais metais turėti ir (ar) šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais įsigyti apyvartiniai taršos leidimai ir (ar) vykdant bendrai įgyvendinamus ir (ar) švarios plėtros projektus įsigyti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai, ir (ar) patvirtinti išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetai, – už kiekvieną anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą.“
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Asmenys, kuriems paskirta ekonominė bauda už šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 punktuose punkte nurodytas veikas, neatleidžiami nuo įsipareigojimo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų ir
(ar) Kioto vienetų, atitinkančių tą perteklinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidarytų, jeigu būtų atsisakoma kitų kalendorinių metų leidimų ir (ar) Kioto vienetų. 16 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo 1 priedo žymą ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo
papunktį ir jį išdėstyti taip:
„i) skrydžiai, atliekami vykdant su viešosiomis paslaugomis
susijusius įsipareigojimus, kurie nustatyti pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL 2008 L 293, p. 1) maršrutams atokiausiuose regionuose, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
daugiau kaip 30 000 keleivių; ir“. 3.
papunktį ir jį išdėstyti taip:
„j) skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų
priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka komercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis:
Konfederacijoje esančių aerodromų į Europos ekonominėje erdvėje esančius aerodromus;“. 6. Papildyti Įstatymo 1 priedo lentelės 29 punktą m) papunkčiu:
„m) skrydžiai iš Jungtinės Karalystės teritorijoje
esančių aerodromų į Europos ekonominės erdvės teritorijoje esančius aerodromus.“
Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo
Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (OL 2018 L 76, p. 3). 2. 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011 (OL 2013 L 122, p. 1). 3. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL 2009 L 140, p. 136). 4. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL 2014 L 150, p. 195). 5. 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.
842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo įranga ir šilumos siurbliais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos (OL
(EB) Nr. 304/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionariomis priešgaisrinėmis sistemomis ir gesintuvais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos (OL 2008 L 92, p. 12). 7. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (OL
„Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo
12003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą
sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2020/1071. 2. 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nustatomi būtiniausi įmonių sertifikavimo ir darbuotojų atestavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo įranga ir šilumos siurbliais, kuriuose yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimai ir pažymėjimų abipusio pripažinimo sąlygos. 3. 2009 m. balandžio 23 d.
ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 4. 2013 m. gegužės
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1123. 5. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006. 6. 2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2067, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 517/2014 nustatomi fizinių asmenų sertifikavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įranga ir izoterminių sunkvežimių ir priekabų šaldymo įrenginiais, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir įmonių sertifikavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įranga, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtiniausi reikalavimai ir abipusio pripažinimo sąlygos. 7. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę. 8. 2018 m. gegužės 30 d.
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/268. 9. 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013. 10. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2019/504. 11. 2020 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2020/1071, kuriuo dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos netaikymo atvykstamiesiems skrydžiams iš Šveicarijos iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB. 12. 2020 m. rugpjūčio 7 d.
2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014. 13. 2021 m. birželio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1416, kuriuo dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos netaikymo atvykstamiesiems skrydžiams iš Jungtinės Karalystės iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB.“18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą reiškia nuorodas į Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
ir 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 12² Straipsniu ir
2021-06-28 Nr. XIVP-685 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo” patvirtintų rekomendacijų 83 punkte nustatyta, kad kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų šiame projekte teikiamų pakeitimų išdėstyti parengiant naują keičiamo įstatymo redakciją. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje skliaustuose nurodomas trumpinys „ŠESD“, t. y. nėra aišku, ar santrumpa „ŠESD“ yra sąvokos „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ trumpinys, kuris toliau vietoj jos turėtų būtų vartojamas keičiamo įstatymo nuostatose, ar ši santrumpa yra minėtos sąvokos patikslinimas, kuris toliau keičiamo įstatymo nuostatose turėtų būti vartojamas kartu su sąvoka „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“. Jeigu santrumpa „ŠESD“ yra sąvokos „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ trumpinys (kaip tai yra vienintelėse projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatose), tai projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje vietoj nuostatų fragmento „(ŠESD)“ įrašytina formuluotė „(toliau
Tokiu atveju, siekiant įstatymo turinio aiškumo, reikėtų koreguoti visus įstatymo straipsnius (net ir projektu nekeičiamus), kuriuose minima sąvoka „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ keičiant ją trumpiniu „ŠESD“. Jeigu santrumpa „ŠESD“ yra sąvokos „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ patikslinimas, tai toliau įstatymo tekste turi būti vartojama pilna sąvoka „šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD)“. Tokiu atveju, siekiant įstatymo turinio aiškumo, taip pat reikėtų koreguoti visus įstatymo straipsnius (net ir projektu nekeičiamus), kuriuose minima sąvoka „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto Seimo tvirtinamo dokumento „Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė“ pavadinime žodis „kaitos“ keičiamas į žodį „krizės“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šį pakeitimą sąlygoja kitų nacionalinių dokumentų pavadinimų pokyčiai, todėl atitinkamai koreguojami ir pavadinimai įstatymo projekte - siūloma naudoti pavadinimą „Nacionalinė klimato krizės valdymo darbotvarkė“. Neaišku, kokius nacionalinius dokumentus turėjo omenyje įstatymo projekto rengėjai, nes 2021 m. birželio 4 d. Seime yra registruotas ir svarstomas (skubos tvarka planuojamas priimti 2021 m. birželio 30 d. Seimo posėdyje) Vyriausybės pateiktas Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektas (reg. Nr. XIVP-566), kurio 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Seimas tvirtina Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkę.
Taigi, minėtame Seimo nutarimo projekte dokumento pavadinimas nėra keičiamas. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje žodis
„kaitos“ keičiamas į žodį „krizės“, tikslingumas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir
projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įvedamas dvigubas Vyriausybės tvirtinamo plano pavadinimas „Nacionalinės klimato krizės valdymo darbotvarkės planas – Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (toliau – NEKS veiksmų planas)“. Atsižvelgiant į teisėkūros principus, teisės akto tekstas turi būti aiškus, todėl siūlytina įstatymo tekste naudoti vieną šio teisės akto pavadinimą ir nurodžius jo trumpinį, jį naudoti visame keičiamo įstatymo tekste. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies
straipsnio 5 dalies nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „Sąjungos registras“ turinys, t. y. nėra aišku, kuris Sąjungos registras turimas omenyje: projekto ir keičiamo įstatymo kitose nuostatose minimas Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registras, ar koks kitas Sąjungos registras. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, šiose nuostatose nėra aiškus ir formuluotės „Sąjungos registre esančią apyvartinių taršos leidimų paskirstymo sąskaitą“ turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatose yra vartojama formuluotė „Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje sąskaitoje”. Svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir projekto nuostatos. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį sąvoka „veiklos vykdytojas“ savo turiniu apima ir sąvoką „orlaivio naudotojas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose atitinkamais linksniais vartojamose formuluotėse „veiklos vykdytojo ir (ar) orlaivių naudotojo“ žodžių
„ir (ar) orlaivių naudotojo“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių. 6. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3
straipsnio 3 dalies, projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, projekto 8 straipsnio
pakankamai aišku, kokie šiose projekto nuostatose nurodytuose dokumentuose yra nustatomi ir įgyvendinami uždaviniai – nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždaviniai ar nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos pažangos uždaviniai. 7. Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo“ turinys, t. y. nėra aišku, ar šios projekto nuostatos yra suprantamos kaip žemės naudojimas pagal jos pagrindinę paskirtį ir šios paskirties keitimas, ar jos suprantamos kaip nors kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti projekto nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 2 dalies nuostatoms. 8.
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos „politikos priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinimui finansuoti“ redaguotinos kalbiniu požiūriu. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos
„politikos priemonių“ turinys. 9. Projekto 8 straipsnio 5 dalimi
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad
„ketverių metų Programos investicijų planus, metines programos lėšų
panaudojimo ataskaitas rengia <...> aplinkos ministras“. Abejotinas šių projekto nuostatų tikslingumas, nes, pagal Vyriausybės įstatymo
parengtus teisės aktus, o ne pačiam rengti planus ar ataskaitas. 10. Projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodžius „Seimo Aplinkos apsaugos komitetu“, siūlytina įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 11. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatytas terminas „iki
metų ir 2020 metų neapimantis (t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), ar vis dėlto turimas omenyje terminas, apimantis ir 2020 metus (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 12. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas papildžius žodžiais „atestate minimą veiklą“, viso punkto nuostatų tekstas turi būti redaguotinas ir tikslinamas, kadangi nebeaiškus gaunasi jų turinys: „išduotą pažymėjimą, patvirtinantį kvalifikaciją atlikti atestate minimą veiklą šaldymo įrangos patikrą dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio <...>“. 13.
dalimis keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose bei 7 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti „30 dienų“ terminai turėtų būti siejami su atitinkamai kalendorinėmis arba darbo dienomis. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aiškus šių terminų atskaitos momentas, nuo kurio jie pradedami skaičiuoti. 14. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12²straipsnio 3 punkto nuostatose vartojamas terminas „operatorius“, kurio turinys nėra aiškus Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas terminas nėra nei apibrėžtas keičiamo įstatymo nuostatose, nei daugiau vartojamas tiek keičiamo įstatymo, tiek ir projekto nuostatų tekste. 15. Projekto 12 straipsniu papildant įstatymą 12²straipsniu ir jame nustatant reikalavimus ir draudimus, taikomus veiklos vykdytojams, pildantiems transporto priemonių oro kondicionierius fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, turi būti nustatyta ir atsakomybė šiems asmenims už tokių reikalavimų ir draudimų nesilaikymą. Svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nustatančių veikų sąrašą, už kurias skiriamos ekonominės baudos bei nustatyti tokiai draudžiamai veiklai baudas. 16. Atsižvelgiant į projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 1 dalies nuostatas, tikslintina projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotė „Siekiant užtikrinti nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos”, joje išbraukiant žodį „kiekio“. Taip pat, atsižvelgiant į projekto
nuostatas, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 2 dalies nuostatose po žodžio „atliekų“ įrašytinas žodis „tvarkymo“. 17.
straipsnio nuostatose nėra aiškus formuluotės „nustato nacionalinę politikos priemonių poveikio vertinimo <...> tvarką“ turinys, nes, pirma, yra neaiškus sąvokos „politikos priemonių“ turinys, o, antra, nėra aišku, koks poveikis (kam daromas) turėtų būti vertinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatose yra vartojama formuluotė „politikos priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinimui“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, šių projekto nuostatų nereikėtų derinti tarpusavyje. 18. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12⁵ straipsnyje prieš žodžius „mokslo ir studijų institucijų atstovų“ reikėtų įrašyti žodį „Lietuvos“, kadangi projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 2 dalyje yra vartojamas „Lietuvos mokslo ir studijų institucijas“ terminas. Be to, svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „klimato politikos“ nereikėtų įrašyti formuluotę „nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos”. 19. Projekto 16 straipsnio 5 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir papildyti jį“ kaip pertekliniai. 20. Projekto 17 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“. Be to, reikėtų atsisakyti šio straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 21. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius
„Vyriausybė“ ir „aplinkos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546 el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. [email protected]
ir 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 12² Straipsniu ir
2021-11-05 Nr. XIVP-685(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pavadinimas tikslintinas, kadangi vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72 11 punktu, įstatymo priede pateikus visą Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą, įstatymo tekste nurodomas sutrumpintas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546 el.p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M.Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 12² Straipsniu ir PENKTUOJU²
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, patarėja Lina Čeičytė, vyr. specialistė Jurga Valainytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-28 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo” patvirtintų rekomendacijų 83 punkte nustatyta, kad kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų šiame projekte teikiamų pakeitimų išdėstyti parengiant naują keičiamo įstatymo redakciją. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, pakeitimų bus mažiau, todėl netikslinga dėstyti nauja redakcija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.
Projekto
aiškios toje apimtyje, kurioje skliaustuose nurodomas trumpinys „ŠESD“, t. y. nėra aišku, ar santrumpa „ŠESD“ yra sąvokos „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ trumpinys, kuris toliau vietoj jos turėtų būtų vartojamas keičiamo įstatymo nuostatose, ar ši santrumpa yra minėtos sąvokos patikslinimas, kuris toliau keičiamo įstatymo nuostatose turėtų būti vartojamas kartu su sąvoka „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“. Jeigu santrumpa „ŠESD“ yra sąvokos „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ trumpinys (kaip tai yra vienintelėse projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatose), tai projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje vietoj nuostatų fragmento „(ŠESD)“ įrašytina formuluotė „(toliau - ŠESD)“ ir toliau įstatymo tekste vietoj sąvokos
„šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ turi
būti vartojamas šis trumpinys. Tokiu atveju, siekiant įstatymo turinio aiškumo, reikėtų koreguoti visus įstatymo straipsnius (net ir projektu nekeičiamus), kuriuose minima sąvoka „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ keičiant ją trumpiniu „ŠESD“. Jeigu santrumpa „ŠESD“ yra sąvokos „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ patikslinimas, tai toliau įstatymo tekste turi būti vartojama pilna sąvoka „šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD)“. Tokiu atveju, siekiant įstatymo turinio aiškumo, taip pat reikėtų koreguoti visus įstatymo straipsnius (net ir projektu nekeičiamus), kuriuose minima sąvoka „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
ŠESD termino įvedimas nėra trumpinys, o alternatyvus sąvokos naudojimas, todėl netikslinga jį naudoti visame tekste. Be to, galiojančioje įstatymo redakcijoje naudojama skliausteliuose – išmetamieji teršalai – kurie nėra minimi visame įstatymo tekste.
Siekiant suvienodinti visame įstatyme termino vartojimą, siūloma išdėstyti įstatymo 8 straipsnio 3 dalį taip:
„3.Apyvartinių taršos leidimų galiojimas – neterminuotas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. išduotų
apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas dešimties metų laikotarpis atsiskaitymams už išmestą ŠESD šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, galiojimo pradžia laikomi to laikotarpio pirmieji metai.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tvirtinamo dokumento „Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė“ pavadinime žodis „kaitos“ keičiamas į žodį „krizės“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šį pakeitimą sąlygoja kitų nacionalinių dokumentų pavadinimų pokyčiai, todėl atitinkamai koreguojami ir pavadinimai įstatymo projekte - siūloma naudoti pavadinimą „Nacionalinė klimato krizės valdymo darbotvarkė“. Neaišku, kokius nacionalinius dokumentus turėjo omenyje įstatymo projekto rengėjai, nes 2021 m. birželio 4 d. Seime yra registruotas ir svarstomas (skubos tvarka planuojamas priimti 2021 m. birželio 30 d. Seimo posėdyje) Vyriausybės pateiktas Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektas (reg. Nr. XIVP-566), kurio 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Seimas tvirtina Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Taigi, minėtame Seimo nutarimo projekte dokumento pavadinimas nėra keičiamas. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje žodis „kaitos“ keičiamas į žodį „krizės“, tikslingumas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė patvirtinta, LR Seimo pavasarinėje sesijoje, todėl žodį „kaitos“ į „krizę“ keisti netikslinga. Siūloma visuose minėtuose įstatymo straipsniuose, kur vartojama
„klimato krizė“ keisti į „klimato kaitos“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įvedamas dvigubas Vyriausybės tvirtinamo plano pavadinimas „Nacionalinės klimato krizės valdymo darbotvarkės planas – Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (toliau – NEKS veiksmų planas)“. Atsižvelgiant į teisėkūros principus, teisės akto tekstas turi būti aiškus, todėl siūlytina įstatymo tekste naudoti vieną šio teisės akto pavadinimą ir nurodžius jo trumpinį, jį naudoti visame keičiamo įstatymo tekste. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Naudoti vieną teisės akto pavadinimą - Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (toliau – NEKS veiksmų planas). Siūloma įstatymo 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Ilgesnės negu 10 metų trukmės nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos tikslus ir uždavinius nustato Seimas tvirtindamas Nacionalinę klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkę.
Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos 10 metų strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos priemones Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinėje klimato kaitos krizės valdymo darbotvarkėje numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir Nacionalinės klimato krizės valdymo darbotvarkės plane – Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS veiksmų planas). NEKS veiksmų plano priemonės ir projektai įgyvendinami rengiant ir įgyvendinant nacionalines plėtros programas ir jų priemones pagal Vyriausybės tvirtinamos Strateginio valdymo metodikos reikalavimus.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „Sąjungos registras“ turinys, t. y. nėra aišku, kuris Sąjungos registras turimas omenyje: projekto ir keičiamo įstatymo kitose nuostatose minimas Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registras, ar koks kitas Sąjungos registras. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, šiose nuostatose nėra aiškus ir formuluotės „Sąjungos registre esančią apyvartinių taršos leidimų paskirstymo sąskaitą“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatose yra vartojama formuluotė „Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje sąskaitoje”. Svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir projekto nuostatos.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį sąvoka „veiklos vykdytojas“ savo turiniu apima ir sąvoką „orlaivio naudotojas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose atitinkamais linksniais vartojamose formuluotėse „veiklos vykdytojo ir (ar) orlaivių naudotojo“ žodžių „ir (ar) orlaivių naudotojo“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Naudoti vietoj formuluotės „Sąjungos registras“ formuluotę „Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registras“. Naudoti vietoj formuluotės „veiklos vykdytojo ir (ar) orlaivių naudotojo“ formuluotę „veiklos vykdytojas“. Siūloma 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Draudžiama disponuoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre veiklos registre vykdytojo ir (ar) orlaivių naudotojo sąskaitoje turimais apyvartiniais taršos leidimais, kurie buvo paskirti nemokamai, kai veiklos vykdytojui ir (ar) orlaivio naudotojui iškeliama bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą šiais apyvartiniais taršos leidimais galima atsiskaityti tik už bankrutuojančio veiklos vykdytojo ir
(ar) orlaivių naudotojo išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likę nepanaudoti apyvartiniai taršos leidimai gražinami į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre esančią apyvartinių taršos leidimų paskirstymo sąskaitą.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-283 6.
Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokie šiose projekto nuostatose nurodytuose dokumentuose yra nustatomi ir įgyvendinami uždaviniai – nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždaviniai ar nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos pažangos uždaviniai. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Priklausomai nuo minimų dokumentų yra vartojami skirtingi terminai: Nacionalinės pažangos programose naudojami terminas
„pažangos uždaviniai“, o Nacionalinėje klimato kaitos valdymo
darbotvarkėje – „uždaviniai“. Siūloma suvienodinti įstatyme naudojamas formuluotes pagal įstatymo 3 ir 10 straipsnius ir analogiškai įstatymo 9 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla
nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą ir kurie priskiriami Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams, metiniai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimai ir prie šių įsipareigojimų pasiekimo prisidedančios priemonės suplanuojamos nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose ir Nacionalinės klimato krizės kaitos valdymo darbotvarkės plane.
Vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktais, Nacionaline klimato krizės kaitos valdymo darbotvarke, Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiomis nacionalinėmis plėtros programomis ir Nacionalinės klimato krizės kaitos valdymo darbotvarkės planu, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato metiniams išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimams pasiekti taikomų lankstumo priemonių naudojimo tvarką.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo“ turinys, t. y. nėra aišku, ar šios projekto nuostatos yra suprantamos kaip žemės naudojimas pagal jos pagrindinę paskirtį ir šios paskirties keitimas, ar jos suprantamos kaip nors kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti projekto nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 123 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Formuluotė “žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė” suprantama ir naudojama kaip nustatyta 2018 m. gegužės 30 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES. Siūloma papildyti įstatymą nauja 2 straipsnio 17 dalimi: „17. Kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES.”
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos „politikos priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinimui finansuoti“ redaguotinos kalbiniu požiūriu. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „politikos priemonių“ turinys. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Sąvoka „politikos priemonių“ patikslinama vadovaujantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu terminu “politika ir priemonės”.
Siūloma įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 8 punktą išdėstyti taip:
„8) Programos lėšoms ir Sąjungos šiltnamio efektą
sukeliančių dujų registrui administruoti, nacionalinėms išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių rengimo sistemoms parengti, politikos priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinimui finansuoti politikos ir priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinti.“ Siūloma įstatymo 12⁴ straipsnį išdėstyti taip:
„Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato
nacionalinę politikos ir priemonių poveikio vertinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių ir ataskaitų rengimo ir teikimo tvarką ir paskiria atsakingas už politikos ir priemonių poveikio vertinimą ir modeliavimu pagrįstą iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozavimą institucijas.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
siūloma nustatyti, kad „ketverių metų Programos investicijų planus, metines programos lėšų panaudojimo ataskaitas rengia <...> aplinkos ministras“. Abejotinas šių projekto nuostatų tikslingumas, nes, pagal Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalį viena iš ministro funkcijų yra priimti ir pasirašyti parengtus teisės aktus, o ne pačiam rengti planus ar ataskaitas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) ketverių metų Programos investicijų planus, metines Programos lėšų panaudojimo ataskaitas rengia ir Programos lėšas administruoja Aplinkos ministerija ir jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras;“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 10.
Projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodžius „Seimo Aplinkos apsaugos komitetu“, siūlytina įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Nepritarti Komiteto argumentai: Žodžiai „Lietuvos Respublikos“ jau paminėti projekto 3 straipsnio 3 dalyje. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatytas terminas „iki 2020 m.“ nėra aiškios, nes neaišku, ar turimas omenyje terminas tik iki 2020 metų ir 2020 metų neapimantis (t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), ar vis dėlto turimas omenyje terminas, apimantis ir 2020 metus (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo 11 straipsnio nuostatas siūloma išdėstyti taip:
„Veiklos vykdytojai ir (ar) ūkio subjektai, kurių vykdoma veikla
nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, gali panaudoti bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus jiems nustatyto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslo 2020 m. iki 2020 m. gruodžio 31 d. daliai užskaityti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas papildžius žodžiais „atestate minimą veiklą“, viso punkto nuostatų tekstas turi būti redaguotinas ir tikslinamas, kadangi nebeaiškus gaunasi jų turinys: „išduotą pažymėjimą, patvirtinantį kvalifikaciją atlikti atestate minimą veiklą šaldymo įrangos patikrą dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio <...>“.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma 12¹straipsnio 3 dalies 1 punkte naudojamą formuluotę “atestate minimą veiklą” išbraukti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
aiškumo, projekto 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose bei 7 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti
„30 dienų“ terminai turėtų būti siejami su atitinkamai kalendorinėmis arba
darbo dienomis. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aiškus šių terminų atskaitos momentas, nuo kurio jie pradedami skaičiuoti. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūloma įstatymo 12¹ straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose bei 7 dalies 3 ir 4 punktuose naudoti vietoj formuluotės „30 dienų“ formuluotę „30 kalendorinių dienų“. Terminų pradžios momentas (kai atestato galiojimas sustabdytas) nurodytas 12¹ straipsnio 5 dalyje. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 12²straipsnio 3 punkto nuostatose vartojamas terminas „operatorius“, kurio turinys nėra aiškus Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas terminas nėra nei apibrėžtas keičiamo įstatymo nuostatose, nei daugiau vartojamas tiek keičiamo įstatymo, tiek ir projekto nuostatų tekste. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Naudoti visame 12²straipsnyje formuluotę „Transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojas“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2812 15.
Projekto 12 straipsniu papildant įstatymą 12²straipsniu ir jame nustatant reikalavimus ir draudimus, taikomus veiklos vykdytojams, pildantiems transporto priemonių oro kondicionierius fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, turi būti nustatyta ir atsakomybė šiems asmenims už tokių reikalavimų ir draudimų nesilaikymą. Svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nustatančių veikų sąrašą, už kurias skiriamos ekonominės baudos bei nustatyti tokiai draudžiamai veiklai baudas. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Panaikinti 12²straipsnio 1-3 dalių nuostatas ir palikti tik 4 d. nuostatą dėl garanto suteikimo. 1-3 dalių nuostatos pateiktos reglamento Nr. 517/2014 d4l fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 3 str. Nuostatos dėl garanto suteikimo reikalavimų laikymosi yra numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Straipsnį siūloma išdėstyti taip: „12² straipsnis.
Reikalavimai Transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis paslaugos kokybės užtikrinimo garantinio termino nustatymas „1) draudžiama į atmosferą sąmoningai išleisti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, jei išleidimas nėra techniškai būtinas jas naudojant pagal paskirtį vykdant veiklą;
2) transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojas, prieš užpildydamas įrangą, privalo įsitikinti, kad nėra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio iš įrangos ir įranga techniškai tvarkinga;
3) jei aptinkamas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkis, transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojas turi užtikrinti, kad įranga nebus užpildoma fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kol nebus atliktas jos remontas; Atlikus oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis paslaugą, transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojas privalo suteikti oro kondicionieriaus pildymo paslaugos rezultato kokybės garantinį terminą ne mažiau trumpesnį kaip trims mėnesiams.”
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 1 dalies nuostatas, tikslintina projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotė „Siekiant užtikrinti nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos”, joje išbraukiant žodį „kiekio“. Taip pat, atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 2 dalies nuostatose po žodžio „atliekų“ įrašytinas žodis „tvarkymo“.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Formuluotė „Siekiant užtikrinti nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos” bus patikslinta joje išbraukiant žodį „kiekio“. Siūloma įstatymo 12³ straipsnio 2 punkto pirmą sakinį išdėstyti taip:
„Siekiant užtikrinti nacionalinės išmetamų į atmosferą
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos kokybę ir siekiant į apskaitos procesą įtraukti Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, kitas institucijas, aplinkos ministras sudaro Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupę, tvirtina jos sudėtį ir darbo reglamentą.“ Siūlome palikti įstatymo įstatymo 12³ straipsnio 2 dalies nuostatose žodį
„atliekų“, kadangi apima ne tik atliekų tvarkymą, bet visą atliekų sektorių. Siūlome palikti įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatuose „atliekų
tvarkymą“, kadangi kalbama apie tik finansavimo skyrimą konkrečiai atliekų tvarkymo veiklų daliai, kuri padėtų mažinti faktinį ŠESD kiekį, o ne viso atliekų sektoriaus finansavimą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 12⁴ straipsnio nuostatose nėra aiškus formuluotės „nustato nacionalinę politikos priemonių poveikio vertinimo <...> tvarką“ turinys, nes, pirma, yra neaiškus sąvokos „politikos priemonių“ turinys, o, antra, nėra aišku, koks poveikis (kam daromas) turėtų būti vertinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatose yra vartojama formuluotė „politikos priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinimui“.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, šių projekto nuostatų nereikėtų derinti tarpusavyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Sąvoka “politikos priemonių” bus patikslinta vadovaujantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu terminu “politika ir priemonės”. Formuluotė „politikos priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinimui“ bus patikslinta pagal šiuo metu keičiamą Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą Nr. XI-2220 (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 163 straipsniu įstatymo projektas), pakeičiant formuluotę į „politikos ir priemonių poveikio klimato kaitai vertinimui“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 12⁵ straipsnyje prieš žodžius „mokslo ir studijų institucijų atstovų“ reikėtų įrašyti žodį „Lietuvos“, kadangi projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 2 dalyje yra vartojamas „Lietuvos mokslo ir studijų institucijas“ terminas. Be to, svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės
„klimato politikos“ nereikėtų įrašyti formuluotę „nacionalinės klimato kaitos
valdymo politikos”. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Naudoti formuluotę „mokslo ir studijų institucijų atstovų“, kadangi nežinoma, ar komiteto darbe nedalyvaus mokslo ir studijų institucijų, registruotų ne Lietuvos teritorijoje, atstovai, ir vietoj formuluotės „klimato politikos“ naudoti „nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos”.
Siūloma 12⁵ straipsnį išdėstyti taip: Nepriklausomoms mokslinėms konsultacijoms nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos klimato politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais teikti sudaromas Nacionalinis klimato kaitos komitetas, kurio sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Nacionalinis klimato kaitos komitetas yra patariamoji Aplinkos ministerijos institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaryta iš mokslo ir studijų institucijų atstovų.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir papildyti jį“ kaip pertekliniai. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pakeitimų esmėje vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis
„taip“. Be to, reikėtų atsisakyti šio straipsnio vienos struktūrinės dalies
numeravimo. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Vyriausybė“ ir „aplinkos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
finansinių instrumentų įstatymo Nr.
XI-329 pavadinimo, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 12(1), 13, 20 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(2) straipsniu ir penktuoju(2) skirsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2021-10-13163 Argumentai: Siekiant suderinti Klimato kaitos valdymo įstatymą su birželio mėnesį, jau po įstatymo projekto perdavimo Seimui svarstyti, priimtą ES reglamentą (Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1416, kuriuo dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos netaikymo atvykstamiesiems skrydžiams iš Jungtinės Karalystės iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB), siūloma patikslinti 1 priedo 3 punktus. Pasiūlymas: siūloma taip išdėstyti 1 priedo j) punktą:
j) skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka komercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis:
Pritarti 2.
4 Argumentai: žr. 1 pasiūlymą Pasiūlymas: Siūloma pakeisti k) punktą ir jį išdėstyti taip:
k) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. – skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka nekomercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis skrydžius, kurių bendras metinis išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis kaip 1 000 tonų (įskaitant teršalus, išmetamus vykdant l ir m papunkčiuose nurodytus skrydžius);
6 Argumentai: žr. 1 pasiūlymą Pasiūlymas: Papildyti 1 priedo lentelės 29 punktą nauju m) papunkčiu: “m) skrydžiai iš Jungtinės Karalystės teritorijoje esančių aerodromų į Europos ekonominės erdvės teritorijoje esančius aerodromus.“. Pritarti 4.
1 Argumentai: Siekiant suteikti galimybę veiklos vykdymo atestatą išduoti mažosioms bendrijoms, turinčioms vieną darbuotoją (vadovą), siūloma pakoreguoti 11 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas: Pasiūlymas: Pakeisti 12¹ straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) juridinis asmuo juridiniame asmenyje atestuojamai veiklai atlikti yra įdarbinęs dirba ne mažesnį mažesnis kaip aplinkos ministro nustatytą skaičių nustatytas skaičius darbuotojų, turinčių teisės aktų nustatyta tvarka arba kitos valstybės narės atsakingos institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį kvalifikaciją atlikti šaldymo įrangos patikrą dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio, ją montuoti, eksploatuoti, atlikti jos techninę priežiūrą ir (ar) surinkti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš šaldymo įrangos, o fizinis asmuo turi šiame punkte nurodytą pažymėjimą;“. Pritarti
52 Argumentai: Siekiant aiškesnio Klimato kaitos programos investicijų planų svarstymo (derinimo) proceso, siūloma įtraukti papildomą nuostatą, kad ir investicijų planų pakeitimai yra apsvarstomi LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip: „2) ketverių metų Programos investicijų planus ir jų pakeitimus, apsvarstytus su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė;“
53 Argumentai: Siekiant didesnio LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto įsitraukimo, siūloma teikti komitetui ir kasmetines programos lėšų panaudojimo ataskaitas. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir išdėstyti taip: “3) metines Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitas Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui;” Pritarti 7.
5 Argumentai: Siekiant kuo efektyviau valdyti Klimato kaitos programos lėšas, siūloma kartu su ketverių metų programos investicijų planais ir lėšų panaudojimo ataskaitomis teikti informaciją apie planuojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau
Papildyti 10 straipsnio 4 dalį nauju 4 punktu: „4) kartu su ketverių metų Programos investicijų planais ir metinėmis Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitomis pateikiama informacija apie planuojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimus kiekvienai finansavimo krypčiai.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Adomaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas projektas Nr. XIIIP-685 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė