2021-06-28 Nr. XIVP-673(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Žvalgybos kontrolierius“ ir „Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas“ visame
projekte turėtų būti rašomi iš mažosios raidės. 2. Projekto
nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos <…> teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams”. Pastebėtina, kad projekte minimi „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai” yra įtvirtinti būtent teisės aktuose, todėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumas (t. y. atitiktis teisės aktų reikalavimams) savaime suponuotų atitiktį „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams”. Dėl to siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodžius „ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams” išbraukti. Analogiška pastaba taikytina ir kitų projektų nuostatų, kuriose vartojama formuluotė „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai”, atžvilgiu (išskyrus projekto 12 straipsnio 10 punktą). 3. Projekto
Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės <…>”, kurioje vardijami subjektai, galintys Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) teikti paklausimus, siūlytina atsisakyti jungtuko „ir”, kadangi šie subjektai paklausimus turėtų teikti atskirai, o ne visi kartu. Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 2 punktui. 4. Projekto
įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos”. 5.
kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veiklos uždaviniai išskiriami pareiškėjų skundų bei žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimas. Pastebėtina, kad tiek pareiškėjo skundo, tiek žvalgybos pareigūno pranešimo pateikimas sudarytų savarankišką pagrindą Žvalgybos kontrolieriui ar jo pavaduotojui atlikti tyrimą (projekto 14 straipsnio 3 ir 4 punktai). Tačiau Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas galėtų būti atliekamas ir tada, kai, pvz., projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyti subjektai pateiktų paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalis neturėtų būti pildoma, kaip vieną iš Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) uždavinių joje nurodant, be kita ko, ir paklausimų nagrinėjimą. 6. Vienur projekte vartojama sąvoka „įrodymai” (projekto 4 straipsnio 9 punktas, 16 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kitur – „duomenys” (projekto 16 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys). Neaišku, kuo šiame projekte grindžiamas duomenų ir įrodymų atskyrimas. 7. Projekte numatoma koncepcija, pagal kurią Žvalgybos kontrolierius turėtų pavaduotoją, diskutuotina. 7.1. Pastebėtina, kad Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų tokias pačias teises ir pareigas kaip ir Žvalgybos kontrolierius, išskyrus projekto 27 straipsnyje nurodytas Žvalgybos kontrolieriaus kaip įstaigos vadovo pareigas (projekto 5 straipsnio 3 dalis).
Tai reiškia, jog Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas galėtų pats savarankiškai nagrinėti pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus), projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų (Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir kt.) paklausimus, atlikęs tyrimą priimti sprendimus, teikti metodines rekomendacijas žvalgybos institucijoms dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo ir pan. Išvardintų ir kitų projekte numatomų Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo teisių visuma leidžia teigti, kad jo statusas būtų iš esmės lygiavertis Žvalgybos kontrolieriaus statusui, išskyrus tai, jog Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas negalėtų vykdyti projekto 27 straipsnyje numatomų įstaigos vadovų pareigų, iš kurių dauguma yra susijusios su Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vidaus administravimu (pareigybių aprašymų tvirtinimas, valstybės tarnautojų ir darbuotojų skatinimas ir pan.). Dėl to manytina, jog teikiame projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų būti įvardijamas ne kaip pavaduotojas, o kaip Žvalgybos kontrolierius. Šią išvadą leidžia daryti ir tai, kad projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir Žvalgybos kontrolieriui (projekto 6 straipsnis), jų abiejų skyrimo tvarka būtų identiška (projekto 7 straipsnis), jie abu prieš pradėdami eiti pareigas turėtų prisiekti (projekto 8 straipsnis), jiems abiems turėtų būti taikomi tokie patys draudimai (projekto 9 straipsnis) ir t. t. 7.2. Žvelgiant sistemiškai atkreiptinas dėmesys į Seimo kontrolierių įstatymą, kurio
teikimu Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai”.
Šiame įstatyme Seimo kontrolierius, kuris nevadovauja įstaigai ir neatlieka įstaigos vadovo funkcijų, yra įvardijamas ne kaip Seimo kontrolieriaus pavaduotojas, o būtent kaip Seimo kontrolierius. Manytina, jog būtent tokios teisėkūros praktikos turėtų būti nuosekliai laikomasi ir teikiamo projekto kontekste. 8. Projekto6 straisnyje nurodoma, kad Žvalgybos kontrolieriumi (jo pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose nepriekaištinga reputacija apibrėžiama skirtingai (įvardijami skirtingi atvejai, kai asmuo laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją), todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, atskleidžiančiomis Žvalgybos kontrolieriaus (jo pavaduotojo) nepriekaištingos reputacijos turinį. 9. Projekto
pirmąjį sakinį trečia kadencija apskritai negalima. 10. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Asmuo, paskirtas Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju), prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo veiklą <...> politinėse organizacijose iki savo kadencijos pabaigos“,
kontrolieriaus pavaduotojui) draudžiama „būti politinių partijų, politinių organizacijų nariu ar rėmėju”, pagal 9 straipsnio 1 dalies 3 punkttą draudžiama „dalyvauti <...> politinių organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama <...> politinė organizacija“. Šios nuostatos tikslintinos keliais aspektais.
Pirma, termino „politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“, „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama nurodytomis projekto nuostatomis, jose vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste. 11. Projekto
kaip perteklinės, nes savaime aišku, kad nutrūkus Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimams, skiriamas naujas valstybės pareigūnas. 12. Projekto
kontrolieriaus pavaduotojui) draudimą ne tarnybos tikslais vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra numatyta, koks subjektas turėtų spręsti, ar, pvz., Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) planuojama išvyka į užsienio valstybę galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, ar negalėtų. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra tiesiogiai susijusi su Konstitucijos 32 straipsnio
kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos“. Nors, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtintos kilnojimosi laisvė, taip pat teisė pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teisė laisvai išvykti iš Lietuvos nėra absoliučios piliečio kilnojimosi laisvė yra reikšmingas pilietinės bendruomenės nario konstitucinio statuso elementas; Konstitucijos 32 straipsnio nuostatos reiškia, kad tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pats pasirinkti išvykimo laiką (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai). Todėl aptariama projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata turėtų būti papildyta taip, kad nekeltų abejonių, ar čia numatytas apribojimas atitinka Konstituciją. 13.
vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Tuo tarpu pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasiūlymą dėl nepasitikėjimo galėtų teikti Seimo valdyba, Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, t. y. pagal projekto 10 straipsnio
teikti išimtinai tik Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. 14. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kiek Seimo valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, narių turėtų dalyvauti Seimo valdybos arba Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, posėdyje tam, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, yra perteklinės, kadangi analogiškas teisinis reguliavimas jau yra numatytas Seimo statuto 34 straipsnio 1 dalyje ir
daliai. 15. Manytina, jog projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatomas Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimo pagrindas – nepasitikėjimo pareiškimas – turėtų apimti projekto 10 straipsnio 1 dalies 8 ir
projekto 9 straipsnyje numatomų draudimų nesilaikymą), todėl pastarųjų dviejų siūlytina atsisakyti. 16.
10 straipsnio 3 dalyje stokojama nuostatų, numatančių, kokia Seimo narių balsų dauguma priimamas sprendimas atleisti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) iš pareigų čia minimais pagrindais. Nuostata, pagal kurią Seimo sprendimas priimamas „<...> apsvarsčius Seimo valdybai, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių“ yra neišbaigta, neišspręstas klausimas, kokios procedūros taikytinos, jei Seimo valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, sprendimai aptaraiamoje projekto nuostatoje reguliuojamais klausimais būtų skirtingi. 17. Derinant projekto 11 straipsnio 6 punktą su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 2 punktu ir 14 straipsnio 2 punktu, siūlytina projekto 11 straipsnio 6 punkte subjektų, kuriems būtų teikiamos išvados atlikus paklausimų tyrimą, eiliškumą dėstyti taip: „<…> Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms,
11 straipsnio 7 punkte nustatomą Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigą „Kai aptinka nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą” siūlytina formuluoti atskiru punktu. 19. Projekto
įrašytinas žodis „asmens”. 20. Projekto
paduodamiems skundams. Svarstytina, ar nevertėtų teikiamame projekte numatyti bent jau minimalių reikalavimų ir žvalgybos pareigūnų teikiamiems pranešimams. 21.
21Svarstytina,
ar projekto 16 straipsnio 4 dalis neturėtų būti papildyta nuostatomis, kurios leistų Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atsisakyti tirti skundą, jeigu skundo turinys yra nesuprantamas. 22. Projekto
įrašytinas žodis „dienos”. 23. Projekto
vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Svarstytina, ar panašaus termino nereikėtų nustatyti ir projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodytų subjektų teikiamų paklausimų atžvilgiu. 24. Projekto 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotėje „pripažinti, kad nustatyti teisės aktų ir kitų reikalavimų pažeidimai” brauktini pertekliniai žodžiai „ir kitų reikalavimų”. 25. Projekto
rašytinas kablelis. 26. Projekto
pavaduotojui) teikti žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo. Pastebėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų nėra iki galo aiškus „metodinių rekomendacijų” ir „rekomendacijų”, numatomų projekto 2 straipsnio
„metodinės rekomendacijos” būtų teikiamos jų nesiejant su konkrečiu atliktu tyrimu, o „rekomendacijos”
kontrolieriaus ir jo pavaduotojo darbui užtikrinti steigiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, kuri padeda atlikti žvalgybos institucijų veiklos tyrimus bei nagrinėti pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus”.
Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, kadangi „žvalgybos institucijų veiklos tyrimai” apimtų pareiškėjų skundų ir žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimą (projekto 14 straipsnyje numatoma, kad tyrimai atliekami, be kita ko, gavus pareiškėjo skundą ar žvalgybos pareigūno pranešimą). Be to, manytina, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga turėtų padėti ne tik atlikti tyrimus, bet ir, pvz., rengti projekto 24 straipsnyje numatomas metodines rekomendacijas ar padėti Žvalgybos kontrolieriui tinkamai vykdyti įstaigos vadovo funkcijas ir pan. 28. Projekto
gautus nagrinėti skundus (pranešimus), paklausimus ir atliekamus tyrimus”. Pastebėtina, jog pagal projekto 14 straipsnį tyrimai būtų atliekami gavus pareiškėjo skundą, žvalgybos pareigūno pranešimą, projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyto subjekto paklausimą arba tyrimą Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) pradėjus savo iniciatyva. Dėl to abejotina, ar nurodytoje projekto 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotėje žodžiai „ir atliekamus tyrimus” nėra pertekliniai, kadangi gautų skundų (pranešimų) bei paklausimų paskirstymas savaime reikštų paskirstymą, kas konkrečiai atliks tyrimą. Kita vertus, jeigu žodžiai „ir atliekamus tyrimus” reiškia, kad Žvalgybos kontrolierius bet kuriuo metu visiškai savarankiškai galėtų, pvz., perimti Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo jau atliekamą tyrimą, tuomet toks teisinis reguliavimas vargu ar būtų suderinamas su projekto 4 straipsnio 3 punkte nurodytu nepriklausomumo principu. 29.
kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) Seimo pirmininko sprendimu galėtų būti atšaukiamas iš atostogų tik atveju, jeigu yra gautas Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, pritarimas, vertintinas kaip sukuriantis neproporcingai didelę administracinę naštą. Manytina, jog atšaukimo iš atostogų procedūroje turėtų dalyvauti tik vienas subjektas (pvz., tik Seimo pirmininkas arba tik Seimo komitetas, atliekantis žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę). 30. Projekto VI skirsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas, kadangi šiame skirsnyje numatomas ne tik metų veiklos ataskaitų, bet ir vertinimų teikimas. 31. Projekto
ataskaitos dalis, kurioje yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, nebūtų svarstoma Seime ir nebūtų skelbiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje. Svarstytina, ar analogiškos taisyklės nereikėtų įtvirtinti ir projekto 30 straipsnio 1 dalyje minimų metinių žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimų atžvilgiu. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet atitinkamai turėtų būti koreguojama ir projekto 30 straipsnio 2 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
2021-11-30 Nr. XIVP-673(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 112 punktu[1], projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodant žvalgybos kontrolieriaus pareigybę žodžiai „Lietuvos Respublikos” brauktini. 2. Siekiant suvienodinti projekte vartojamą terminiją, siūlytina visose projekto nuostatose (projekto 11 straipsnio 5 punktas, 15 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 6 dalis, 17 straipsnis, 18 straipsnis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio pavadinimas, 20 straipsnio 1 dalis) nuosekliai vartoti tokią konstrukciją – „skundų (pranešimų) nagrinėjimas” (o ne jų tyrimas). 3. Projekto
teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams” keistina į “žvalgybos institucijų veiklos ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų teisėtumo”. 4. Projekto
dėstyti atskiroje projekto 2 straipsnio dalyje[2]. Taip pat pažymėtina, jog atstovai Civilinio proceso kodekse skirstomi į atstovus pagal pavedimą ir atstovus pagal įstatymą, todėl projekte numatoma atstovavimo samprata, pagal kurią atstovavimas būtų galimas tik pavedimo pagrindu, nepagrįstai susiaurina atstovavimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi ir ją formuluoti taip: „Šiame įstatyme vartojama sąvoka „atstovas” suprantama taip, kaip yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse”. 5.
nuo to, ar būtų atsižvelgta į šios išvados 4 pastabą, projekto 2 straipsnio 1 dalyje minimas Civilinio proceso kodeksas turėtų būti rašomas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. 6. Projekto
tekstas, einantis po žodžio „tyrimą”, yra perteklinis, kadangi žvalgybos institucijų veikla bei žvalgybos pareigūnų veiksmai, dėl kurių galėtų būti atliekamas žvalgybos kontrolieriaus tyrimas, numatomi projekto 2 straipsnio 7 dalyje. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsnio 2 punkto. 7. Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlytina projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, 14 straipsnio 2 ir 3 punktuose pakartotinai nevardinti, dėl kokių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų pareiškėjai bei žvalgybos pareigūnai turėtų teisę teikti skundus ir pranešimus, kadangi šie pažeidimai jau yra nurodyti projekto 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse. 8. Projekto
išskirti kableliais, o po žodžio „teisėtumo” kablelis turėtų būti įrašytas. 9. Projekto
minimas skaidrumas, kuris reiškia, kad žvalgybos kontrolierius teikia informaciją visuomenei, Seimui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie savo vykdomą veiklą, priimtus sprendimus, siekdamas atskleisti priimtų sprendimų motyvus ir didinti pasitikėjimą Žvalgybos kontrolierių įstaiga ir žvalgybos institucijų veikla. Keltina prielaida, jog tada, kai žvalgybos kontrolierius nustatytų neteisėtus žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmus, tuomet sprendimo, kuriame būtų konstatuotas šis neteisėtumas, paviešinimas ne didintų, o kaip tik mažintų pasitikėjimą žvalgybos institucijų veikla. Dėl to manytina, jog projekte numatomas reikalavimas visais atvejais siekti didinti pasitikėjimą žvalgybos institucijomis būtų praktiškai neįgyvendinamas.
Atsižvelgiant į principo impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) reikalavimus, siūlome šios projekto nuostatos atsisakyti. 10. Projekto
teikti siūlymą atleisti žvalgybos kontrolierių dėl nepasitikėjimo, yra perteklinis, kadangi analogiškas teisinis reguliavimas jau yra įtvirtintas
10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytais atvejais sprendimą dėl žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą“. Teikiamos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindas – atsistatydinimas. Neaišku, dėl kokių motyvų siekiama nustatyti, kad žvalgybos kontrolieriui išreiškus norą atsistatydinti iš pareigų tai būtų svarstoma dviejuose Seimo komitetuose. Taip pat neaišku ir tai, kokias pasekmes žvalgybos kontrolieriaus atsistatydinimo iš pareigų procesui sukeltų galimai skirtingi Seimo komitetų vertinimai (vienas komitetas atsistatydinimui pritartų, kitas – ne). Pagal Konstituciją kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą (48 straipsnio pirmoji dalis), ši konstitucinė laisvė būtų taikoma ir žvalgybos kontrolieriui.
Pažymėtina, kad netgi tai, kad abu Seimo komitetai nepritartų išreikštam norui atsistatydinti iš pareigų, tai savaime nereikštų, kad žvalgybos kontrolierius prarastų aukščiau įvardytą konstitucinę teisę ir jo atsistatydinimo prašymas nebūtų svarstomas ir dėl jo balsuojama Seime, todėl siūlytina atsisakyti perteklinio ir painaus reguliavimo. 11.2. Projekto10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindas – kai jis „nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai žvalgybos kontrolierius pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti pareigų“. Aptariamo projekto straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada“. Neaišku, kokią prasmę turėtų iš esmės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvados svarstymas dviejuose Seimo komitetuose. Siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Seimo komitetai galėtų šią išvadą kvestionuoti, kas kažin, ar būtų pagrįsta ir realiai įmanoma, todėl siūlytina aptariamą teisinį reguliavimą tikslinti, atsisakant perteklinių nuostatų. 11.3. Projekto10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindas – priesaikos sulaužymas. Pažymėtina, kad priesaikos davimas savaime nesuponuoja atleidimo iš pareigų pagrindo - dėl priesaiko sulaužymo.
Pagal Konstitucijos 93 straipsnį Vyriausybės nariai prieš pradėdami eiti pareigas prisiekia, tačiau nei Konstitucijoje, nei įstatymuose Vyriausybės nario atleidimas iš pareigų dėl priesaikos sulaužymo nėra numatytas. Vyriausios tarnybinės etikos komisijos nariai prieš pradėdami eiti pareigas taip pat duoda priesaiką, tačiau atleidimas iš pareigų dėl priesaikos sulaužymo šių valstybės pareigūnų statusą reglamentuojančiame įstatyme nėra numatytas (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstituciją ir galiojančius įstatymus tais atvejais, kai dėl atleidimo dėl priesaikos sulaužymo yra balsuojama kolegalioje politinėje institucijoje, priesaikos sulaužymo faktą konstatuoja teismas. Konstitucijos 74 straipsnyje numatytų valstybės pareigūnų apkaltos atveju priesaikos sulaužymo faktą konstatuoja Konstitucinis Teismas. Savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo dėl priesaikos sulaužymo atveju priesaikos sulaužymo faktą konstatuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnis). T. y. politinis sprendimas priimamas politiškai neutralaus subjekto (teismo) sprendimo pagrindu. Tuo tarpu pagal siūlomą teisinį reguliavimą priesaikos sulaužymo faktą konstatuotų Seimo komitetas, atliekantis žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetas, atsakingas už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą (arba kuris nors vienas šių komitetų), t. y. būtų priimti politiniai sprendimai (sprendimas), kurie būtų patvirtinti dar vienu politiniu sprendimu balsuojant Seime.
Svarstytina, ar tai nesudarytų prielaidų kvestionuoti žvalgybos kontrolieriaus atleidimą iš pareigų ir vertinti jį kaip politiškai angažuotą, subjektyvų ir objektyviai nepagrįstą, todėl siūlytina aptariamo atleidimo pagrindo atsisakyti, o kylant abejonių, ar žvalgybos kontrolierius tinkamai vykdo Konstituciją ir įstatymus, yra nešališkas (kaip tai nurodoma priesaikos tekste), inicijuoti šio valstybės pareigūno atleidimą iš pareigų dėl nepasitikėjimo (pagal Konstitucijos 75 straipsnį, atitinkamas Seimo statuto ir projekto normas). 11.4. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindas – nesilaiko draudimų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnyje. Svarstytina, ar šios aplinkybės išskyrimas kaip savarankiško atleidimo iš pareigų pagrindo yra objektyviai būtinas. Mūsų nuomone, tai, kad žvalgybos kontrolierius nesilaiko jam nustatytų draudimų, būtų pagrindas inicijuoti šio valstybės pareigūno atleidimą iš pareigų dėl nepasitikėjimo. 11.5. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindas - netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Neaišku, koks šiuo atveju svarstymo Seimo komitete, atliekančiame žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitete, atsakingame už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, tikslas, nes teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netekimas būtų objektyvus, jau įvykęs faktas (analogiškai aptariamo projekto straipsnio 1dalies
Respublikos pilietybės netekimo faktui), o pagal projekto nuostatas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, būtų būtinas einant žvalgybos kontrolieriaus pareigas, todėl siūlytina aptariamą projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatą koreguoti. 12. Projekto 11 straipsnio 6 ir 7 punktai tobulintini šiais aspektais:
priimami ne tik išnagrinėjus skundą ar pranešimą, bet ir tada, kai žvalgybos kontrolierius tyrimas būtų atliktas paties žvalgybos kontrolieriaus iniciatyva. Dėl to manytina, jog ir projekto 11 straipsnio 6 punkte sprendimų priėmimas turėtų būti siejamas būtent su atliktais tyrimais nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jie buvo atliekami (pvz., projekto 11 straipsnio 6 punkto formuluotė „priima sprendimus dėl išnagrinėtų pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundų (pranešimų)” galėtų būti keičiama į „atlikęs tyrimus priima sprendimus”). 12.2. Sisteminė projekto nuostatų analizė suponuoja, kad žvalgybos kontrolieriaus išvadose būtų konstatuojama, ar konkrečiu atveju atlikus tyrimą buvo nustatyti kokie nors žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai, o rekomendacijos būtų teikiamos siekiant pašalinti pažeidimo priežastis bei užtikrinti, jog analogiški pažeidimai (su sąlyga, kad jie buvo padaryti) nebesikartotų ateityje.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 11 straipsnio 6 ir 7 punktus atitinkamai papildyti, kad juose būtų atskleistas išvadų ir rekomendacijų turinys. 13. Projekto
nustatyta tvarka” žodis „kreiptis” turėtų būti rašomas po žodžio „tvarka”. 14. Projekto trečiojo skirsnio pavadinime turėtų būti nurodytas ne tik metodinių rekomendacijų, bet ir konsultacijų teikimas. Be to, prieš žodį „METODINIŲ” turėtų būti dedamas ne taškas, o kablelis. 15. Derinant projekto 15 straipsnio 2 dalį su projekto 2 straipsnio 2 dalimi, projekto 15 straipsnio 2 dalį siūlytina dėstyti taip: „Žvalgybos pareigūnas turi teisę pateikti žvalgybos kontrolieriui pranešimą dėl žvalgybos institucijos vykdomos galimai neteisėtos veiklos ir (ar) jos priimtų galimai neteisėtų sprendimų, susijusių su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla, ir pažeidžiančių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimus ir
(ar) asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus”. 16. Projekto
vietoje žodžio „ar” įrašytinas žodis „ir”. 17. Projekto
gali būti pridedami „duomenys”, o projekto 16 straipsnio 5 dalyje – kad prie žvalgybos pareigūno teikiamo pranešimo gali būti pridedami „reikšmingi duomenys”. Pažymėtina, jog duomenų reikšmingumas yra duomenims keliamas reikalavimas, kuris iš esmės reiškia šių duomenų sąsajumą, t. y. jų turinio loginį ryšį su konkretaus tyrimo įrodinėjimo dalyku[3].
Abejotina, ar yra kokia nors prasmė prie pranešimo pridedamiems duomenims kelti reikšmingumo (sąsajumo) reikalavimą, nes nepriklausomai nuo to, ar tie duomenys būtų reikšmingi, žvalgybos kontrolierius pranešimą vis tiek turėtų nagrinėti. Tai, ar prie pranešimo pridėti duomenys yra reikšmingi, iš esmės galėtų būti konstatuota tik išnagrinėjus pranešimą ir atlikus žvalgybos kontrolieriaus tyrimą. Kita vertus, vertinant aptariamą projekto nuostatą iš lygiateisiškumo principo perspektyvos nėra aišku, kodėl duomenų reikšmingumo reikalavimas nėra keliamas tais atvejais, kai pareiškėjai teikia skundus. 18. Manytina, jog projekto 19 straipsnio 1 dalyje numatomi atsisakymo nagrinėti skundą (pranešimą) pagrindai turėtų būti papildyti nuoroda į projekto 16 straipsnio 6 dalį, kurioje iš esmės irgi reglamentuojami atvejai, kai žvalgybos kontrolierius turėtų teisę atsisakyti nagrinėti skundą (pranešimą). 19. Be to, atsisakymo nagrinėti skundą (pranešimą) pagrindas yra įtvirtintas ir projekto 19 straipsnio 4 dalyje, todėl projekto 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlytina nuorodą teikti ne į projekto 19 straipsnio 1 dalį, bet į projekto 19 straipsnio 1 ir 4 dalis (arba bendro pobūdžio nuorodą į projekto 19 straipsnį). 20. Projekto
kontrolierius tyrimą atlieka savo iniciatyva, t. y. negavęs skundo ar pranešimo. Dėl šios priežasties projekto 22 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio brauktini žodžiai „skundo (pranešimo)”. 21. Atsižvelgiant į tai, jog projekte kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos išskiriama teisėtumas ir atitiktis žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, siūlytina projekto 24 straipsnio teksto pabaigoje įrašyti žodžius „ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams”. 22.
padeda atlikti ne tik tyrimus, bet ir patikrinimus. 23. Projekto
tarnautojų ir darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi pareigybių aprašymuose (ne tik tarnaujančių ar dirbančių Žvalgybos kontrolierių įstaigoje). 24. Projekto
nustatyta tvarka priima į valstybės tarnautojo pareigas (darbą) ir iš valstybės tarnautojo pareigų (darbo) atleidžia Žvalgybos kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus”. 25. Projekto 28 straipsnio 4 dalyje turėtų būti įtvirtinta, jog išeitinė išmoka nemokama, kai žvalgybos kontrolierius netenka įgaliojimų dėl to, kad nesilaikė projekto 9 straipsnyje numatytų draudimų. 26. Projekto
kontrolierius turėtų teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą. Nors iš esmės analogiška teisės norma įtvirtinta ir Seimo kontrolierių įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje, tačiau pastebėtina, jog asmeniui baigus eiti žvalgybos kontrolieriaus pareigas tam tikro statuso (pareigų) atkūrimas būtų įmanomas vadovaujantis ne vien tik Valstybės tarnybos įstatymu – pvz., tokią galimybę numato ir Vidaus tarnybos statutas (22 straipsnio 2 dalis), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas (46 straipsnis), Teismų įstatymas (61 straipsnis) ir t. t. Dėl to projekto 28 straipsnio 5 dalis turėtų būti: a) arba pildoma nuoroda į visus šiuos įstatymus, b) arba jos reikėtų apskritai atsisakyti, nes teisinis reguliavimas, įvardijantis tik vieną iš daugelio įstatymų, kurių pagrindu būtų įmanoma atkurti prieš einant žvalgybos kontrolieriaus pareigas turėtą statusą (pareigas), būtų pernelyg fragmentiškas. 27.
projekto 30 straipsnio 2 dalimi, žvalgybos kontrolierių metinio žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo vertinimo ir praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitos dalis, kurioje yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, būtų svarstoma ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, ir Žmogaus teisių komitete. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Seimo statuto 44 straipsnio 7 dalį reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija keliamas tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. Neaišku, kaip projekto 30 straipsnio 2 dalyje numatomą parlamentinę kontrolę turėtų vykdyti Žmogaus teisių komiteto nariai, kurie atitinkamo leidimo neturi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Jame įtvirtinta, jog teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“. [2] Juridinės technikos prasme kaip pavyzdį žr. Lietuvos Respublikos Seime svarstomame Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-659(2)) pateikiamą sąvokos „šeimos nariai“ apibrėžimą. [3] Apie duomenų (įrodymų) sąsajumą žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020.
Biudžeto ir finansų komitetas
2021-11-10
dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Žvalgybos kontrolierius“ ir „Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas“ visame
projekte turėtų būti rašomi iš mažosios raidės. Pritarti
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)11
straipsnio 1 dalyje numatoma, jog „Šio įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos <…> teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams”. Pastebėtina, kad projekte minimi „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai” yra įtvirtinti būtent teisės aktuose, todėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumas (t. y. atitiktis teisės aktų reikalavimams) savaime suponuotų atitiktį
„žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams”. Dėl to siūlytina projekto
reikalavimams” išbraukti. Analogiška pastaba taikytina ir kitų projektų nuostatų, kuriose vartojama formuluotė „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai”, atžvilgiu (išskyrus projekto 12 straipsnio 10 punktą).
pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)21
1 dalies formuluotėje „Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės <…>”, kurioje vardijami subjektai, galintys Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) teikti paklausimus, siūlytina atsisakyti jungtuko „ir”, kadangi šie subjektai paklausimus turėtų teikti atskirai, o ne visi kartu. Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 2 punktui. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)24
straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Seimo statute” įrašytini žodžiai „Lietuvos
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)32
straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose kaip savarankiški Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veiklos uždaviniai išskiriami pareiškėjų skundų bei žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimas. Pastebėtina, kad tiek pareiškėjo skundo, tiek žvalgybos pareigūno pranešimo pateikimas sudarytų savarankišką pagrindą Žvalgybos kontrolieriui ar jo pavaduotojui atlikti tyrimą (projekto 14 straipsnio 3 ir 4 punktai).
Tačiau Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas galėtų būti atliekamas ir tada, kai, pvz., projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyti subjektai pateiktų paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalis neturėtų būti pildoma, kaip vieną iš Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) uždavinių joje nurodant, be kita ko, ir paklausimų nagrinėjimą. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)
projekte vartojama sąvoka „įrodymai” (projekto 4 straipsnio 9 punktas, 16 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kitur – „duomenys” (projekto 16 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys). Neaišku, kuo šiame projekte grindžiamas duomenų ir įrodymų atskyrimas. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)
numatoma koncepcija, pagal kurią Žvalgybos kontrolierius turėtų pavaduotoją, diskutuotina. 7.1. Pastebėtina, kad Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų tokias pačias teises ir pareigas kaip ir Žvalgybos kontrolierius, išskyrus projekto 27 straipsnyje nurodytas Žvalgybos kontrolieriaus kaip įstaigos vadovo pareigas (projekto 5 straipsnio 3 dalis).
Tai reiškia, jog Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas galėtų pats savarankiškai nagrinėti pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus), projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų (Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir kt.) paklausimus, atlikęs tyrimą priimti sprendimus, teikti metodines rekomendacijas žvalgybos institucijoms dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo ir pan. Išvardintų ir kitų projekte numatomų Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo teisių visuma leidžia teigti, kad jo statusas būtų iš esmės lygiavertis Žvalgybos kontrolieriaus statusui, išskyrus tai, jog Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas negalėtų vykdyti projekto 27 straipsnyje numatomų įstaigos vadovų pareigų, iš kurių dauguma yra susijusios su Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vidaus administravimu (pareigybių aprašymų tvirtinimas, valstybės tarnautojų ir darbuotojų skatinimas ir pan.). Dėl to manytina, jog teikiame projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų būti įvardijamas ne kaip pavaduotojas, o kaip Žvalgybos kontrolierius. Šią išvadą leidžia daryti ir tai, kad projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir Žvalgybos kontrolieriui (projekto 6 straipsnis), jų abiejų skyrimo tvarka būtų identiška (projekto 7 straipsnis), jie abu prieš pradėdami eiti pareigas turėtų prisiekti (projekto
(projekto 9 straipsnis) ir t. t. 7.2. Žvelgiant sistemiškai atkreiptinas dėmesys į Seimo kontrolierių įstatymą, kurio 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai”.
Šiame įstatyme Seimo kontrolierius, kuris nevadovauja įstaigai ir neatlieka įstaigos vadovo funkcijų, yra įvardijamas ne kaip Seimo kontrolieriaus pavaduotojas, o būtent kaip Seimo kontrolierius. Manytina, jog būtent tokios teisėkūros praktikos turėtų būti nuosekliai laikomasi ir teikiamo projekto kontekste. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)6
straipsnyje nurodoma, kad Žvalgybos kontrolieriumi (jo pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose nepriekaištinga reputacija apibrėžiama skirtingai (įvardijami skirtingi atvejai, kai asmuo laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją), todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, atskleidžiančiomis Žvalgybos kontrolieriaus (jo pavaduotojo) nepriekaištingos reputacijos turinį. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)72
straipsnio 2 dalies antrasis sakinys turėtų būti patikslintas, nes pagal pirmąjį sakinį trečia kadencija apskritai negalima. Pritarti
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2) 10.
straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Asmuo, paskirtas Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju), prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo veiklą <...> politinėse organizacijose iki savo kadencijos pabaigos“, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatoma, kad Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) draudžiama „būti politinių partijų, politinių organizacijų nariu ar rėmėju”, pagal 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudžiama „dalyvauti <...> politinių organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama <...> politinė organizacija“. Šios nuostatos tikslintinos keliais aspektais. Pirma, termino „politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“,
„savarankiško politinės kampanijos dalyvio“, „rinkimų komiteto“ sąvokos,
todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama nurodytomis projekto nuostatomis, jose vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)75 11.
75
straipsnio 5 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes savaime aišku, kad nutrūkus Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimams, skiriamas naujas valstybės pareigūnas. Pritarti
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)92
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) draudimą ne tarnybos tikslais vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra numatyta, koks subjektas turėtų spręsti, ar, pvz., Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) planuojama išvyka į užsienio valstybę galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, ar negalėtų. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra tiesiogiai susijusi su Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos“.
Nors, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtintos kilnojimosi laisvė, taip pat teisė pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teisė laisvai išvykti iš Lietuvos nėra absoliučios piliečio kilnojimosi laisvė yra reikšmingas pilietinės bendruomenės nario konstitucinio statuso elementas; Konstitucijos 32 straipsnio nuostatos reiškia, kad tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pats pasirinkti išvykimo laiką (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai). Todėl aptariama projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata turėtų būti papildyta taip, kad nekeltų abejonių, ar čia numatytas apribojimas atitinka Konstituciją. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)1016
straipsnio 1 dalies 6 punktas sistemiškai nedera su Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog pasiūlymas atleisti valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.
Tuo tarpu pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasiūlymą dėl nepasitikėjimo galėtų teikti Seimo valdyba, Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, t. y. pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasiūlymą dėl nepasitikėjimo iš visų Seimo komitetų galėtų teikti išimtinai tik Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)1010136
straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kiek Seimo valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, narių turėtų dalyvauti Seimo valdybos arba Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, posėdyje tam, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, yra perteklinės, kadangi analogiškas teisinis reguliavimas jau yra numatytas Seimo statuto 34 straipsnio 1 dalyje ir 53 straipsnio 4 dalyje. Ši pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 daliai. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)1016 15.
1016 15. Manytina, jog projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatomas Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimo pagrindas – nepasitikėjimo pareiškimas – turėtų apimti projekto 10 straipsnio
(priesaikos sulaužymą ir projekto 9 straipsnyje numatomų draudimų nesilaikymą), todėl pastarųjų dviejų siūlytina atsisakyti. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)103
straipsnio 3 dalyje stokojama nuostatų, numatančių, kokia Seimo narių balsų dauguma priimamas sprendimas atleisti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) iš pareigų čia minimais pagrindais. Nuostata, pagal kurią Seimo sprendimas priimamas „<...> apsvarsčius Seimo valdybai, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių“ yra neišbaigta, neišspręstas klausimas, kokios procedūros taikytinos, jei Seimo valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, sprendimai aptariamoje projekto nuostatoje reguliuojamais klausimais būtų skirtingi. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)116
projekto 11 straipsnio 6 punktą su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 2 punktu ir 14 straipsnio 2 punktu, siūlytina projekto 11 straipsnio 6 punkte subjektų, kuriems būtų teikiamos išvados atlikus paklausimų tyrimą, eiliškumą dėstyti taip: „<…> Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, Vyriausybei
pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)117 18.
117
kontrolieriaus pavaduotojo) pareigą „Kai aptinka nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą” siūlytina formuluoti atskiru punktu. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)13
straipsnio pavadinime prieš žodį „duomenis” įrašytinas žodis „asmens”. Pritarti
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)16
paduodamiems skundams. Svarstytina, ar nevertėtų teikiamame projekte numatyti bent jau minimalių reikalavimų ir žvalgybos pareigūnų teikiamiems pranešimams. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)164
nuostatomis, kurios leistų Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atsisakyti tirti skundą, jeigu skundo turinys yra nesuprantamas. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)17
straipsnyje po žodžio „priėmimo” įrašytinas žodis „dienos”. Pritarti
išvada Nr. XIVP-673(2)17
straipsnyje numatoma, jog skundams bei pranešimams paduoti būtų taikomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Svarstytina, ar panašaus termino nereikėtų nustatyti ir projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodytų subjektų teikiamų paklausimų atžvilgiu. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)2222 24.
2222
punkto formuluotėje „pripažinti, kad nustatyti teisės aktų ir kitų reikalavimų pažeidimai” brauktini pertekliniai žodžiai „ir kitų reikalavimų”. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)2252
straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžio „tyrimas” rašytinas kablelis. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)24
straipsnis numato galimybę Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) teikti žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo. Pastebėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų nėra iki galo aiškus
„metodinių rekomendacijų” ir „rekomendacijų”, numatomų projekto 2 straipsnio
6 dalyje ir 11 straipsnio 5 punkte, tarpusavio santykis. Keltina prielaida, jog „metodinės rekomendacijos” būtų teikiamos jų nesiejant su konkrečiu atliktu tyrimu, o „rekomendacijos” – tik atlikus konkretų tyrimą. Jeigu taip, tuomet siūlytina projekto 24 straipsnį patikslinti. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)251
straipsnio 1 dalyje numatoma, jog „Žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo darbui užtikrinti steigiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, kuri padeda atlikti žvalgybos institucijų veiklos tyrimus bei nagrinėti pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus”. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, kadangi „žvalgybos institucijų veiklos tyrimai” apimtų pareiškėjų skundų ir žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimą (projekto 14 straipsnyje numatoma, kad tyrimai atliekami, be kita ko, gavus pareiškėjo skundą ar žvalgybos pareigūno pranešimą).
Be to, manytina, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga turėtų padėti ne tik atlikti tyrimus, bet ir, pvz., rengti projekto 24 straipsnyje numatomas metodines rekomendacijas ar padėti Žvalgybos kontrolieriui tinkamai vykdyti įstaigos vadovo funkcijas ir pan. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)2712
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatoma, jog Žvalgybos kontrolierius „paskirsto gautus nagrinėti skundus (pranešimus), paklausimus ir atliekamus tyrimus”. Pastebėtina, jog pagal projekto 14 straipsnį tyrimai būtų atliekami gavus pareiškėjo skundą, žvalgybos pareigūno pranešimą, projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyto subjekto paklausimą arba tyrimą Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) pradėjus savo iniciatyva. Dėl to abejotina, ar nurodytoje projekto 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotėje žodžiai „ir atliekamus tyrimus” nėra pertekliniai, kadangi gautų skundų (pranešimų) bei paklausimų paskirstymas savaime reikštų paskirstymą, kas konkrečiai atliks tyrimą. Kita vertus, jeigu žodžiai „ir atliekamus tyrimus” reiškia, kad Žvalgybos kontrolierius bet kuriuo metu visiškai savarankiškai galėtų, pvz., perimti Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo jau atliekamą tyrimą, tuomet toks teisinis reguliavimas vargu ar būtų suderinamas su projekto 4 straipsnio 3 punkte nurodytu nepriklausomumo principu. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)283 29.
283
Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) Seimo pirmininko sprendimu galėtų būti atšaukiamas iš atostogų tik atveju, jeigu yra gautas Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, pritarimas, vertintinas kaip sukuriantis neproporcingai didelę administracinę naštą. Manytina, jog atšaukimo iš atostogų procedūroje turėtų dalyvauti tik vienas subjektas (pvz., tik Seimo pirmininkas arba tik Seimo komitetas, atliekantis žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę). Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)
skirsnyje numatomas ne tik metų veiklos ataskaitų, bet ir vertinimų teikimas. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-06-28 išvada Nr. XIVP-673(2)301
veiklos ataskaitos dalis, kurioje yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, nebūtų svarstoma Seime ir nebūtų skelbiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje. Svarstytina, ar analogiškos taisyklės nereikėtų įtvirtinti ir projekto 30 straipsnio 1 dalyje minimų metinių žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimų atžvilgiu. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet atitinkamai turėtų būti koreguojama ir projekto 30 straipsnio 2 dalis. Spręsti pagrindiniame komitete
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės 2021-07-07 išvada Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-09-16
Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje sąvoką „Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas“ apibrėžti, be kita ko, kaip žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams tyrimą bei vertinimą, o šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad žvalgybos kontrolieriaus ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo veiklos uždaviniai apima žvalgybos metodų taikymo teisėtumo vertinimą, pareiškėjų skundų dėl žvalgybos institucijų ar (ir) žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo bei žvalgybos pareigūnų pranešimų dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjimą. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnyje siūloma numatyti, kad žvalgybos kontrolierius ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas, be kita ko, atlieka tyrimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, tiria pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus) dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, jų priimtų sprendimų teisėtumo, dėl išnagrinėtų skundų priima sprendimus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys i tai, kad Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucingumo klausimais Europos komisija „Demokratija per teisę“, pripažindama ombudsmeno institutą vienu iš valstybės demokratijos garantų bei siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas nuo bet kokių grėsmių šio instituto nepriklausomumui, 2019 m. kovo 15-16 dienomis vykusioje 118-oje plenarinėje sesijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos stiprinimo principus (toliau - Venecijos principai), kuriais nustatyti pagrindiniai ombudsmenų institucijų steigimo, įgaliojimų ir veiklos standartai, kurių būtina laikytis, kad būtų užtikrintas tinkamas ombudsmeno institucijos funkcionavimas. Venecijos principų 12 punkte numatyta, kad ombudsmeno mandatas turi apimti netinkamo viešojo administravimo prevencijos ir atitaisymo bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir viešinimo šioje srityje funkcijas. Taigi šios funkcijos neturėtų būti siejamos su pareigūnų veiksmų (neveikimo) bei jų sprendimų teisėtumo ikiteisminiu vertinimu.
Veikdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu Seimo kontrolieriai, tiriantys piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei atliekantys kitas Seimo kontrolierių įstatyme numatytas funkcijas, nėra įgalioti vertinti viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su šių subjektų kompetencijai priskirtais klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai yra išimtinė teisminės valdžios kompetencija, taip pat Seimo kontrolieriai nėra įgalioti atlikti ir viešojo administravimo subjektų spendimų, veiksmų (neveikimo) ikiteisminį vertinimą. Atsižvelgdami į tai. kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga turėtų būtų steigiama Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu, ir į tai, kad dėl šios priežasties žvalgybos kontrolieriaus, kaip ir Seimo kontrolieriaus, veikla turėtų atitikti ombudsmeno instituto principus, siūlytume šiuo aspektu tobulinti Projektą Nr. XIVP-673(2) jame numatant, kad žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) atlieka tyrimus dėl galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių žvalgybos srityje, bei atsisakant nuostatos, kad žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) vertina žvalgybos pareigūnų veiklos metodų, sprendimų, veiksmų (neveikimo) teisėtumą. Spręsti pagrindiniame komitete
nurodyta: ,,prasminga stiprinti nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūrą, ir taip sukurti papildomą mechanizmą garantuojantį žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą.“ Įgyvendinti šį tikslą Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo
kontrolieriaus pavaduotojas) yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, savarankiškai sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus.
Projektu Nr. XIVP-673(2) taip pat siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose nustatyti, kad žvalgybos kontrolieriaus (žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigos apimtų, be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės motyvuotų paklausimų nagrinėjimą bei išvadų šiems subjektams teikimą, taip pat pagal minėtų subjektų motyvuotą paklausimą tyrimų dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų atlikimą. Sutiktina su Projekto Nr. XIVP-673(2) rengėjų nuomone, jog siekiant aukščiausio žmogaus teisių ir laisvių apsaugos žvalgybos srityje standarto, būtina užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą, kuris yra viena pagrindinių ombudsmeno veiklos sąlygų. Vis dėlto kvestionuotina, ar žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) galės būti visiškai nepriklausomas, kaip to reikalauja tarptautinis ombudsmeno instituto suvokimas, jeigu Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme bus numatyta, kad žvalgybos kontrolierius vykdydamas savo pareigas privalės atlikti tyrimus Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Vyriausybės motyvuotu paklausimu ir teikti šiems subjektams išvadas.
Nors valstybėse Europos Tarybos narėse ir nėra vieno standartizuoto ombudsmeno instituto modelio, visos šios šalys raginamos taikyti Venecijos principus ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos stiprinti ir plėtoti ombudsmeno institucijas ir jų gebėjimus bei nepriklausomumą ir būtų užtikrintas šių principų tinkamas, savalaikis ir veiksmingas įgyvendinimas. Pagal Venecijos principų 14 punktą, ombudsmenas savo veikloje neturi nei gauti, nei vykdyti jokių valstybės valdžios nurodymų, o pagal Venecijos principų 16 punktą ombudsmenui turi būti suteikta diskrecija tyrimus dėl galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų atlikti savo iniciatyva arba gauto skundo pagrindu, o ne valstybės valdžios institucijos paklausimu arba pavedimu. Siūlomas reglamentavimas sudaro prielaidas situacijoms, kai žvalgybos kontrolierius, vykdydamas savo veiklą, būtų įpareigotas vykdyti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose įvardijamų subjektų motyvuotus paklausimus arba jų pagrindu atlikti tyrimus bei neturėtų pasirinkimo laisvės jų nenagrinėti. Todėl manytina, kad šiomis nuostatomis žvalgybos kontrolieriaus visiškas nepriklausomumas, savarankiškumas bei galimybė pačiam planuoti ir kontroliuoti savo veiklą būtų apribojami. Atsižvelgdami į tai, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose siūlomai numatyti nuostatai nepritariame. Atsižvelgti
3Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai vadovauja žvalgybos kontrolierius, o 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte - tai, kad žvalgybos kontrolierius „tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrinių padalinių nuostatus, įstaigos darbo reglamentą, kuriame nustatytos vidaus darbo tvarkos taisyklės, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, nustato konkrečius valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareiginių algų koeficientus". Tačiau Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje taip pat siūloma numatyti, kad „Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrą, jos uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimą nustato Seimo patvirtinti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatai." Taigi, šiomis nuostatomis siūloma nustatyti, kad Seimas tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatus, o žvalgybos kontrolierius - Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrinių padalinių nuostatus, Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos darbo reglamentą. Vis dėlto pastebėtina tai, kad, remiantis Venecijos principais, ombudsmeno institutas turėtų veikti visiškai nepriklausomai nuo parlamento valios ir ombudsmeno institucijos statusas negali prilygti įstaigos prie parlamento statusui. Venecijos principų 24 punkte numatyta, kad valstybės turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama apriboti ar apribojama ombudsmeno instituto veikla arba kuriais sukeliamos bet kokios kliūtys veiksmingam jo funkcionavimui, taip pat valstybės turi apsaugoti ombudsmeno institutą nuo tokių grėsmių. Be to, kaip aptarta pirmiau, turėtų būti paisoma ombudsmeno nepriklausomumo principo. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad Projektu Nr.
XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 5 dalies formuluotė nėra suderinama su ombudsmeno instituto pamatiniais principais ir jos turėtų būti atsisakyta, todėl siūlytume Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūros nustatymo ir visos įstaigos darbo organizavimo funkciją patikėti šios įstaigos vadovui, žvalgybos kontrolieriui. Atsižvelgti
Respublikos žvalgybos įstatymą papildyti 22¹ straipsniu jame numatant žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo funkcijas. Pastebėtina tai, kad Projektu Nr. XIVP-673(2) žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo funkcijas siūloma numatyti ir Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnyje. Manome, kad šių nuostatų dubliavimas nėra tikslingas ir siūlytume Žvalgybos įstatymo 22¹ straipsniu nepapildyti. Spręsti pagrindiniame komitete
ir tai, kad Įstatymų projektų rengėjas siūlo įgaliojimus tirti pareiškėjų skundus (pranešimus) dėl galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių žvalgybos srityje suteikti būtent žvalgybos kontrolieriui, ir dėl šios priežasties manome, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstatymas turi atspindėti Venecijos principuose numatytus ombudsmeno veiklos pagrindus. Vis dėlto Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, apžvelgiant užsienio šalių praktiką dėl ombudsmenų veiklos žvalgybos srityje, taip pat nurodyta, kad ,Austrijoje. Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Šiaurės Makedonijoje žvalgybos ombudsmeno nėra, tačiau iš dalies analogiškas nepriklausomo priežiūros funkcijas atlieka specialios institucijos ar pareigūnai - įgaliotiniai, komisarai, specialieji komitetai, priežiūros valdybos, tarybos.
Visose šiose valstybėse, išskyrus Švediją, veikia ir specializuotos žvalgybos institucijų parlamentinės priežiūros struktūros (komitetai, pakomitečiai). Vokietijoje ir neparlamentinę priežiūrą iš esmės kontroliuoja specialus parlamento komitetas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Venecijos principai nėra skirti tokių subjektų, kaip komisijos, tarybos, valdybos, komisarai, atliekančių funkcijas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje, steigimo ir veiklos pagrindams apibrėžti. Vertinant tai pastebėtina, kad Projektu Nr. XIVP-673(2) siūlomas reguliavimas Venecijos principams neprieštarautų, jeigu šiuo projektu būtų siūloma apibrėžti ne žvalgybos ombudsmeno institucijos, o kito, ne iš Konstitucijos 73 straipsnio kildinamo, priežiūros subjekto, kaip antai specialaus komiteto, steigimo ir veiklos pagrindus. Spręsti pagrindiniame komitete
komitetas, 2021-10-11 Vyriausybė 2021-09-29 d. nutarime Nr. 772, teikdama išvadas dėl Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) ir su juo susijusių įstatymų projektų, pažymėjo, kad aiškinamajame rašte nėra duomenų, kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ir nepateikiama reikalinga informacija tokiam vertinimui atlikti: kokių ir kiek reikės patalpų, darbuotojų, atlyginimų jiems ir kitų reikalingų išteklių naujai įstaigai išlaikyti. Teikiame Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) nuostatų įgyvendinimo poreikius. Pateikiami preliminarūs paskaičiavimai dviem Žvalgybos kontrolierių įstaigos įkūrimo variantams.
įsikuria jau esamame pastate turinčiame patalpas atitinkančias II klasės saugumo reikalavimus, o įstaigos personalą be žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo sudarytų 5 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pagal 1 variantą įstaigos personalo išlaikymui reikėtų apie
bei paslaugoms įsigyti mažiausiai reikėtų apie 20¬– 30 tūkstančių eurų; viso
įstatymo pakeitimo projektą. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. V. Bakas, 2021-08-236 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra sustiprinti Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumą.
Šiuo metu esamame Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto XIVP-673(2) 6 straipsnyje nustatytas reikalavimas Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) turėti atitinkančius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ bei šio įstatymo 10 straipsnio „Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimas“ 1 dalies 10 punkte nustatyta nuostata, kad Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimai nutrūksta, kai jis netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ gali tapti realia aplinkybe, darančia įtaką Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumui. Susidaro situacija, kuomet Seimo paskirtas subjektas, t. y. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas), kuriam pavedama atlikti tyrimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, tuo pat metu taps kontroliuojamu subjektų pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Nepriklausomumas yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės principų, būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga. Nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių pareigų, kylanti iš žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą.
Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjui tenka pareiga nustatyti visumą tokių teisėjo ir teismų nepriklausomumą užtikrinančių garantijų, kurios užtikrintų teismo nešališkumą priimant sprendimą, neleistų kištis į teisėjo ar teismo veiklą įgyvendinant teisingumą. Taikant analogija, būtina užtikrinti ir Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumą. Nepriklausomumo užtikrinimui jam einant savo pareigas, turi būti garantuojamas funkcinis imunitetas, kurio tikslas – apsaugoti jį nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimosi į jų veiklą. Žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai, būtini išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ apribos jo veiklos nepriklausomumą. Pastebėtina, kad šiuo metu veikiančiam Seimo kontrolieriaus institutui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme nekeliami analogiški reikalavimai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti jį taip:
„Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus
pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą, bei ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą bei atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.“
pagrindiniame komitete 2. V.
110 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą:
10) netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Spręsti pagrindiniame komitete
4 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnio 4 punktą išdėstyti jį taip:
„4. Pasibaigus Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo)
įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui), atleidžiamam iš pareigų, kai jis negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) mirus, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų) išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Atleidus Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) jo paties prašymu ar kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, ar Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) sulaužo priesaiką, ar netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, ar netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ar ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo, išeitinė išmoka nemokama.“
pagrindiniame komitete
nutarimas Nr. 772 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektui Nr. XIVP-673(2), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 16¹, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-674, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-675, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-676, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-677, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-678 ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-679 (toliau – Įstatymų projektai) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo: 1.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad svarbi veiksmingos žvalgybos institucijų kontrolės prielaida yra jos nuolatinis pobūdis. Nepaisant to, Įstatymų projektuose nėra nuostatų, sudarančių sąlygas žvalgybos kontrolieriui vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, žvalgybos kontrolieriams nesuteikiami įgaliojimai, kurie leistų atlikti platesnės apimties žvalgybos institucijų kontrolę, nei šiuo metu tai gali daryti Seimo kontrolieriai. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 14 straipsnyje nustatoma, kad žvalgybos kontrolieriai žvalgybos institucijų kontrolę vykdo atlikdami tyrimus, kurie gali būti inicijuojami dviem atvejais: gavus paklausimą, prašymą ar skundą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo arba pradėjus tyrimą savo iniciatyva, jeigu žvalgybos kontrolierius pats nustato žvalgybos institucijų atliekamų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų požymių. Tai niekuo nesiskiria nuo Seimo kontrolieriaus tyrimo atlikimo pagrindų – pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnį Seimo kontrolieriai tyrimus gali atlikti remdamiesi skundais arba patys nustatę pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių. Pažymėtina, kad esminė žvalgybos kontrolieriaus veikimo savo iniciatyva sąlyga yra požymių, kad žvalgybos institucijos pažeidžia žmogaus teises ar laisves, nustatymas. Tai reiškia, kad bet kokie žvalgybos kontrolieriaus veiksmai (įskaitant galimybę susipažinti su neviešo pobūdžio žvalgybos informacija) būtų atliekami tik nustačius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos institucijų veikla pagal savo pobūdį yra nevieša, mažai tikėtina, kad žvalgybos kontrolierius turėtų galimybę nustatyti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymių iš viešų šaltinių.
Siekiant užtikrinti, kad žvalgybos kontrolieriai galėtų vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, žvalgybos kontrolieriams turėtų būti nustatomi įgaliojimai ir (ar) funkcijos, sudarantys sąlygas tikrinti žvalgybos institucijų veiklą nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymiai. Atsižvelgti
nutarimas Nr. 772
akcentuojama nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolė, tačiau kai kurios Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) nuostatos kelia abejonių, ar žvalgybos institucijų veiklos kontrolės nepriklausomumas būtų užtikrinamas visais atvejais. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 14 straipsnio 2 punkte numatoma, kad vienas iš žvalgybos kontrolieriaus tyrimo atlikimo pagrindų yra Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės motyvuotas paklausimas dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų. Nepaisant to, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyti atsisakymo nagrinėti paklausimą pagrindai, nėra pagrindo, numatančio, kad gali būti atsisakyta nagrinėti paklausimą, nustačius, kad paklausimas yra nemotyvuotas ar paklausime pateikiami motyvai nėra susiję su konkrečiu žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu.
Tai reiškia, kad žvalgybos kontrolieriai privalėtų nagrinėti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės paklausimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su konkrečiu paklausimą teikiančio subjekto teisių ir laisvių pažeidimu, todėl sudaromos prielaidos, kad tokie paklausimai galėtų būti grindžiami ne faktinėmis aplinkybėmis, bet politiniais ar kitais motyvais, plg., pagal Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnį Seimo kontrolieriai nagrinėja pareiškėjo skundą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo buvo pažeistos jo (pareiškėjo) teisės ir laisvės, o valstybės institucijos ar pareigūnai, savo vardu ir vykdydami savo funkcijas, neturi teisės teikti skundų Seimo kontrolieriui. Pritarti
nutarimas Nr. 772
kontrolieriaus pareigybės steigimas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad žvalgybos institucijų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių ekspertinių žinių. Nepaisant to, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 6 straipsnyje numatomi žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai iš esmės yra tapatūs Seimo kontrolieriams keliamiems reikalavimams.
Papildomai reikalaujama tik atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, tačiau tai negali būti laikoma specialiu kvalifikaciniu reikalavimu, nes leidimas susipažinti su įslaptinta informacija yra išduodamas įvertinus asmens patikimumą, bet ne turimas žvalgybos ar kitos srities žinias. Taigi projektuose siūlomu reguliavimu neužtikrinama, kad į žvalgybos kontrolieriaus pareigas bus skiriamas asmuo, turintis daugiau specifinių ekspertinių žinių, nei reikalaujama iš Seimo kontrolieriaus. Pritarti
nutarimas Nr. 772
4Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 25 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog Žvalgybos kontrolieriaus
įstaiga bus iš valstybės biudžeto finansuojama biudžetinė įstaiga. Kiekvienos naujos biudžetinės įstaigos steigimas ir išlaikymas reikalauja finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių, tačiau Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra duomenų, kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, nepateikiama ir tokiam vertinimui atlikti reikalinga informacija
įstaigai išlaikyti). Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas. 6.2. Pasiūlymai: siūloma pagrindiniam komitetui tobulinant įstatymo projektą atsižvelgti į šias pastabas:
pažeidžia žmogaus teises ir nenurodoma, kodėl negalima jų ginti šiuo metu turimomis priemonėmis.
Priimant sprendimą pagrindinis komitetas turėtų atsakyti į klausimą kas neveikia galiojančioje sistemoje ir ar tų problemų negalima išspręsti kitaip, kaip tik kuriant naujus institutus. Taip pat svarbu pateikti argumentus, ar sukūrus naują instituciją su plačiais įgaliojimais žvalgybos institucijų atžvilgiu, nebus iškreipta žvalgybos institucijų kontrolės sistema. 2. Įstatymo projektas turėtų užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus neutralumą, todėl turėtų būti dar kartą atidžiai įvertinti šie aspektai: 1) Seimo kontrolierius skiriamas tik Seimo, nedalyvaujant jokiems kitiems subjektams, tuo tarpu skiriant žvalgybos kontrolierių dalyvauja Seimo komitetas; 2) Įstatymo projekte nėra aiškiai apibrėžiamas politikų žvalgybos kontrolieriui teikiamų paklausimų turinys, reikalavimai, tuo tarpu Seimo kontrolierius veikia tik pagal asmenų skundus arba savo iniciatyva; 3) iš Įstatymo projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad žvalgybos kontrolierius turės atsiskaityti už žvalgybos parlamentinę kontrolę atsakingam Seimo komitetui, teikdamas informaciją apie tyrimus, tuo tarpu Seimo kontrolieriaus įstatyme įtvirtinta, kad yra teikiama metinė ataskaita, bei kontrolierius savo nuožiūra gali informuoti kitus subjektus apie savo veiklos rezultatus. 3. Žvalgybos kontrolieriui suteikiami platūs įgaliojimai įgyvendinant jam patikėtus uždavinius: jis turi teisę patekti į patalpas, transporto priemones, kitus objektus. Įstatyme turėtų būti įtvirtintas aiškus žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų įgyvendinimo mechanizmas, kuris sudarytų prielaidas tinkamai vykdyti įstatyme nustatytus uždavinius ir garantuotų, jog nebus kliudoma žvalgybai veikti efektyviai ir saugiai. 4. Pagal dabar galiojančias Seimo kontrolieriaus įstatymo nuostatas, Seimo kontrolieriaus ataskaitos dalis, susijusi su žvalgybos institucijomis, neskelbiama.
Įstatymo projekte siūloma skelbti žvalgybos kontrolieriaus ataskaitą, išskyrus paslaptį sudarančią informaciją. Reikėtų įvertinti, ar tokiu reguliavimu nebus atskleista nacionalinio saugumo požiūriu jautri informacija ir tokiu būdu silpninami Lietuvos žvalgybiniai pajėgumai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, A. Butkevičius, A. Palionis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėja G. Genelienė
Žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto posėdžio pirmininkas Dainius Kepenis, komiteto nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūnas Valinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Fausta Viktorija Osičnaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės sk. vedėja Jurgita Meškienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Nortautas Statkus (2021-10-27), Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas (2021-11-10). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Žodžiai „Žvalgybos kontrolierius“ ir „Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas“ visame projekte turėtų būti rašomi iš mažosios raidės. Pritarti1 Projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog „Šio įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos <…> teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams”. Pastebėtina, kad projekte minimi
„žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai” yra įtvirtinti būtent
teisės aktuose, todėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumas (t. y. atitiktis teisės aktų reikalavimams) savaime suponuotų atitiktį „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams”.
Dėl to siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodžius „ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams” išbraukti. Analogiška pastaba taikytina ir kitų projektų nuostatų, kuriose vartojama formuluotė „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai”, atžvilgiu (išskyrus projekto 12 straipsnio 10 punktą). Pritarti22 Projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės <…>”, kurioje vardijami subjektai, galintys Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) teikti paklausimus, siūlytina atsisakyti jungtuko „ir”, kadangi šie subjektai paklausimus turėtų teikti atskirai, o ne visi kartu. Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 2 punktui. Pritarti24 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Seimo statute” įrašytini žodžiai „Lietuvos
32 3,4 Projekto 3 straipsnio 2 dalies
kontrolieriaus pavaduotojo) veiklos uždaviniai išskiriami pareiškėjų skundų bei žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimas. Pastebėtina, kad tiek pareiškėjo skundo, tiek žvalgybos pareigūno pranešimo pateikimas sudarytų savarankišką pagrindą Žvalgybos kontrolieriui ar jo pavaduotojui atlikti tyrimą (projekto 14 straipsnio 3 ir 4 punktai).
Tačiau Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas galėtų būti atliekamas ir tada, kai, pvz., projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyti subjektai pateiktų paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalis neturėtų būti pildoma, kaip vieną iš Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) uždavinių joje nurodant, be kita ko, ir paklausimų nagrinėjimą. Pritarti Vienur projekte vartojama sąvoka „įrodymai” (projekto 4 straipsnio 9 punktas, 16 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kitur – „duomenys” (projekto 16 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys). Neaišku, kuo šiame projekte grindžiamas duomenų ir įrodymų atskyrimas. Pritarti Projekte numatoma koncepcija, pagal kurią Žvalgybos kontrolierius turėtų pavaduotoją, diskutuotina. Pastebėtina, kad Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų tokias pačias teises ir pareigas kaip ir Žvalgybos kontrolierius, išskyrus projekto 27 straipsnyje nurodytas Žvalgybos kontrolieriaus kaip įstaigos vadovo pareigas (projekto 5 straipsnio
savarankiškai nagrinėti pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus), projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų (Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir kt.) paklausimus, atlikęs tyrimą priimti sprendimus, teikti metodines rekomendacijas žvalgybos institucijoms dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo ir pan.
Išvardintų ir kitų projekte numatomų Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo teisių visuma leidžia teigti, kad jo statusas būtų iš esmės lygiavertis Žvalgybos kontrolieriaus statusui, išskyrus tai, jog Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas negalėtų vykdyti projekto 27 straipsnyje numatomų įstaigos vadovų pareigų, iš kurių dauguma yra susijusios su Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vidaus administravimu (pareigybių aprašymų tvirtinimas, valstybės tarnautojų ir darbuotojų skatinimas ir pan.). Dėl to manytina, jog teikiame projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų būti įvardijamas ne kaip pavaduotojas, o kaip Žvalgybos kontrolierius. Šią išvadą leidžia daryti ir tai, kad projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir Žvalgybos kontrolieriui (projekto 6 straipsnis), jų abiejų skyrimo tvarka būtų identiška (projekto 7 straipsnis), jie abu prieš pradėdami eiti pareigas turėtų prisiekti (projekto
(projekto 9 straipsnis) ir t. t. 7.2. Žvelgiant sistemiškai atkreiptinas dėmesys į Seimo kontrolierių įstatymą, kurio 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai”. Šiame įstatyme Seimo kontrolierius, kuris nevadovauja įstaigai ir neatlieka įstaigos vadovo funkcijų, yra įvardijamas ne kaip Seimo kontrolieriaus pavaduotojas, o būtent kaip Seimo kontrolierius.
Manytina, jog būtent tokios teisėkūros praktikos turėtų būti nuosekliai laikomasi ir teikiamo projekto kontekste. Projekto 6 straipsnyje nurodoma, kad Žvalgybos kontrolieriumi (jo pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose nepriekaištinga reputacija apibrėžiama skirtingai (įvardijami skirtingi atvejai, kai asmuo laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją), todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, atskleidžiančiomis Žvalgybos kontrolieriaus (jo pavaduotojo) nepriekaištingos reputacijos turinį. Pritarti72
pagal pirmąjį sakinį trečia kadencija apskritai negalima. Pritarti74 Projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Asmuo, paskirtas Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju), prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo veiklą <...> politinėse organizacijose iki savo kadencijos pabaigos“, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatoma, kad Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) draudžiama
„būti politinių partijų, politinių organizacijų nariu ar rėmėju”, pagal 9
straipsnio 1 dalies 3 punkttą draudžiama „dalyvauti <...> politinių organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama <...> politinė organizacija“. Šios nuostatos tikslintinos keliais aspektais. Pirma, termino „politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“, „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama nurodytomis projekto nuostatomis, jose vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste. Pritarti75 Projekto 7 straipsnio 5 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes savaime aišku, kad nutrūkus Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimams, skiriamas naujas valstybės pareigūnas. Pritarti92 Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) draudimą ne tarnybos tikslais vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra numatyta, koks subjektas turėtų spręsti, ar, pvz., Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) planuojama išvyka į užsienio valstybę galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, ar negalėtų.
Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra tiesiogiai susijusi su Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos“. Nors, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtintos kilnojimosi laisvė, taip pat teisė pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teisė laisvai išvykti iš Lietuvos nėra absoliučios piliečio kilnojimosi laisvė yra reikšmingas pilietinės bendruomenės nario konstitucinio statuso elementas; Konstitucijos 32 straipsnio nuostatos reiškia, kad tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pats pasirinkti išvykimo laiką (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai). Todėl aptariama projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata turėtų būti papildyta taip, kad nekeltų abejonių, ar čia numatytas apribojimas atitinka
1016 Projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas sistemiškai nedera su Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog pasiūlymas atleisti valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.
Tuo tarpu pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasiūlymą dėl nepasitikėjimo galėtų teikti Seimo valdyba, Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, t. y. pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasiūlymą dėl nepasitikėjimo iš visų Seimo komitetų galėtų teikti išimtinai tik Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. Pritarti10101310 Projekto 10 straipsnio 1 dalies
valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, narių turėtų dalyvauti Seimo valdybos arba Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, posėdyje tam, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, yra perteklinės, kadangi analogiškas teisinis reguliavimas jau yra numatytas Seimo statuto 34 straipsnio 1 dalyje ir 53 straipsnio 4 dalyje. Ši pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 daliai. Pritarti1016 Manytina, jog projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatomas Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimo pagrindas – nepasitikėjimo pareiškimas – turėtų apimti projekto 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatomus įgaliojimų pasibaigimo pagrindus (priesaikos sulaužymą ir projekto
siūlytina atsisakyti.
103 Projekto 10 straipsnio 3 dalyje stokojama nuostatų, numatančių, kokia Seimo narių balsų dauguma priimamas sprendimas atleisti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) iš pareigų čia minimais pagrindais. Nuostata, pagal kurią Seimo sprendimas priimamas „<...> apsvarsčius Seimo valdybai, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių“ yra neišbaigta, neišspręstas klausimas, kokios procedūros taikytinos, jei Seimo valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, sprendimai aptariamoje projekto nuostatoje reguliuojamais klausimais būtų skirtingi. Pritarti11 6,7 Derinant projekto 11 straipsnio
straipsnio 2 punktu, siūlytina projekto 11 straipsnio 6 punkte subjektų, kuriems būtų teikiamos išvados atlikus paklausimų tyrimą, eiliškumą dėstyti taip:
„<…> Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam
žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, Vyriausybei <…>”. Projekto 11 straipsnio 7 punkte nustatomą Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigą „Kai aptinka nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą” siūlytina formuluoti atskiru punktu. Pritarti13 Projekto 13 straipsnio pavadinime prieš žodį „duomenis” įrašytinas žodis „asmens”.
16 Projekto
paduodamiems skundams. Svarstytina, ar nevertėtų teikiamame projekte numatyti bent jau minimalių reikalavimų ir žvalgybos pareigūnų teikiamiems pranešimams. Pritarti164 Svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 4 dalis neturėtų būti papildyta nuostatomis, kurios leistų Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atsisakyti tirti skundą, jeigu skundo turinys yra nesuprantamas. Pritarti17 Projekto 17 straipsnyje po žodžio „priėmimo” įrašytinas žodis „dienos”. Pritarti17 Projekto 17 straipsnyje numatoma, jog skundams bei pranešimams paduoti būtų taikomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Svarstytina, ar panašaus termino nereikėtų nustatyti ir projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodytų subjektų teikiamų paklausimų atžvilgiu. Pritarti2222 Projekto
teisės aktų ir kitų reikalavimų pažeidimai” brauktini pertekliniai žodžiai „ir kitų reikalavimų”. Pritarti2252
24 Projekto 24 straipsnis numato galimybę Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) teikti žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo. Pastebėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų nėra iki galo aiškus „metodinių rekomendacijų” ir „rekomendacijų”, numatomų projekto 2 straipsnio 6 dalyje ir
„metodinės rekomendacijos” būtų teikiamos jų nesiejant su konkrečiu atliktu
tyrimu, o „rekomendacijos” – tik atlikus konkretų tyrimą. Jeigu taip, tuomet siūlytina projekto 24 straipsnį patikslinti.
25 Projekto 25 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog „Žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo darbui užtikrinti steigiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, kuri padeda atlikti žvalgybos institucijų veiklos tyrimus bei nagrinėti pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus”. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, kadangi „žvalgybos institucijų veiklos tyrimai” apimtų pareiškėjų skundų ir žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimą (projekto 14 straipsnyje numatoma, kad tyrimai atliekami, be kita ko, gavus pareiškėjo skundą ar žvalgybos pareigūno pranešimą). Be to, manytina, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga turėtų padėti ne tik atlikti tyrimus, bet ir, pvz., rengti projekto 24 straipsnyje numatomas metodines rekomendacijas ar padėti Žvalgybos kontrolieriui tinkamai vykdyti įstaigos vadovo funkcijas ir pan. Pritarti2712 Projekto 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatoma, jog Žvalgybos kontrolierius „paskirsto gautus nagrinėti skundus (pranešimus), paklausimus ir atliekamus tyrimus”. Pastebėtina, jog pagal projekto 14 straipsnį tyrimai būtų atliekami gavus pareiškėjo skundą, žvalgybos pareigūno pranešimą, projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyto subjekto paklausimą arba tyrimą Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) pradėjus savo iniciatyva. Dėl to abejotina, ar nurodytoje projekto 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotėje žodžiai „ir atliekamus tyrimus” nėra pertekliniai, kadangi gautų skundų (pranešimų) bei paklausimų paskirstymas savaime reikštų paskirstymą, kas konkrečiai atliks tyrimą. Kita vertus, jeigu žodžiai „ir atliekamus tyrimus” reiškia, kad Žvalgybos kontrolierius bet kuriuo metu visiškai savarankiškai galėtų, pvz., perimti Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo jau atliekamą tyrimą, tuomet toks teisinis reguliavimas vargu ar būtų suderinamas su projekto 4 straipsnio 3 punkte nurodytu nepriklausomumo principu.
283 Projekto 28 straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) Seimo pirmininko sprendimu galėtų būti atšaukiamas iš atostogų tik atveju, jeigu yra gautas Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, pritarimas, vertintinas kaip sukuriantis neproporcingai didelę administracinę naštą. Manytina, jog atšaukimo iš atostogų procedūroje turėtų dalyvauti tik vienas subjektas (pvz., tik Seimo pirmininkas arba tik Seimo komitetas, atliekantis žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę). Pritarti Projekto VI skirsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas, kadangi šiame skirsnyje numatomas ne tik metų veiklos ataskaitų, bet ir vertinimų teikimas. Pritarti30 Projekto
ataskaitos dalis, kurioje yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, nebūtų svarstoma Seime ir nebūtų skelbiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje. Svarstytina, ar analogiškos taisyklės nereikėtų įtvirtinti ir projekto 30 straipsnio 1 dalyje minimų metinių žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimų atžvilgiu. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet atitinkamai turėtų būti koreguojama ir projekto 30 straipsnio 2 dalis. Nepritarti Metinis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimas turėtų būti viešas, priešingu atveju netenka prasmės žvalgybos kontrolieriaus institutas. 2.
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-07-07 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kontrolierių įstaiga 2021-09-16 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir 192 straipsniais, siekdama, kad teisinis reglamentavimas nesudarytų prielaidų žmogaus teisių ir laisvių nepagrįstų suvaržymų rizikai, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą Nr. XIVP-673(2) (toliau - Projektas Nr. XIVP-673(2)), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. V III-1861 16l, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-674 (toliau - Projektas Nr. XIVP-674), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 II ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-677 (toliau - Projektas Nr. XIVP-677) ir kitus susijusius Įstatymų projektus (toliau kartu - Įstatymų projektai) bei teikia šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. 1. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje sąvoką
„Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas“ apibrėžti, be kita ko,
kaip žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams tyrimą bei vertinimą, o šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad žvalgybos kontrolieriaus ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo veiklos uždaviniai apima žvalgybos metodų taikymo teisėtumo vertinimą, pareiškėjų skundų dėl žvalgybos institucijų ar (ir) žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo bei žvalgybos pareigūnų pranešimų dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjimą. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnyje siūloma numatyti, kad žvalgybos kontrolierius ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas, be kita ko, atlieka tyrimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, tiria pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus) dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, jų priimtų sprendimų teisėtumo, dėl išnagrinėtų skundų priima sprendimus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys i tai, kad Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucingumo klausimais Europos komisija
„Demokratija per teisę11, pripažindama ombudsmeno institutą vienu iš
valstybės demokratijos garantų bei siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas nuo bet kokių grėsmių šio instituto nepriklausomumui, 2019 m. kovo 15-16 dienomis vykusioje 118-oje plenarinėje sesijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos stiprinimo principus (toliau
atitaisymo bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir viešinimo šioje srityje funkcijas. Taigi šios funkcijos neturėtų būti siejamos su pareigūnų veiksmų (neveikimo) bei jų sprendimų teisėtumo ikiteisminiu vertinimu.
Veikdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu Seimo kontrolieriai, tiriantys piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei atliekantys kitas Seimo kontrolierių įstatyme numatytas funkcijas, nėra įgalioti vertinti viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su šių subjektų kompetencijai priskirtais klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai yra išimtinė teisminės valdžios kompetencija, taip pat Seimo kontrolieriai nėra įgalioti atlikti ir viešojo administravimo subjektų spendimų, veiksmų (neveikimo) ikiteisminį vertinimą. Atsižvelgdami į tai. kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga turėtų būtų steigiama Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu, ir į tai, kad dėl šios priežasties žvalgybos kontrolieriaus, kaip ir Seimo kontrolieriaus, veikla turėtų atitikti ombudsmeno instituto principus, siūlytume šiuo aspektu tobulinti Projektą Nr. XIVP-673(2) jame numatant, kad žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) atlieka tyrimus dėl galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių žvalgybos srityje, bei atsisakant nuostatos, kad žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) vertina žvalgybos pareigūnų veiklos metodų, sprendimų, veiksmų (neveikimo) teisėtumą. Nepritarti Žvalgybos kontrolieriaus institutas kildinamas iš Konstitucijos 73 str. Jo trečioji dalis nustato, kad prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Pritarus tokiam siūlymui būtų paneigta Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo esmė, nes įstatymo projekto paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.
Be to veiklos teisėtumo vertinimas įtvirtintas ir kitiems subjektams, veikiantiems pagal įstatymą ir kurių nepriklausomumui keliami aukščiausi reikalavimai. Pvz., Valstybės kontrolės įstatymo 7 str. 1 d. vienas iš šios institucijos veiklos uždavinių vertinti tai, ar teisėtai valdomas valstybės turtas. Tai, kad žvalgybos kontrolierius vertina žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą niekaip neriboja jo nepriklausomumo. 2. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta: ,,prasminga stiprinti nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūrą, ir taip sukurti papildomą mechanizmą garantuojantį žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą.“ Įgyvendinti šį tikslą Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatyti, kad žvalgybos kontrolierius (žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, savarankiškai sprendžia j o kompetencijai priskirtus klausimus. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-673(2) taip pat siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose nustatyti, kad žvalgybos kontrolieriaus (žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigos apimtų, be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės motyvuotų paklausimų nagrinėjimą bei išvadų šiems subjektams teikimą, taip pat pagal minėtų subjektų motyvuotą paklausimą tyrimų dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų atlikimą. Sutiktina su Projekto Nr. XIVP-673(2) rengėjų nuomone, jog, siekiant aukščiausio žmogaus teisių ir laisvių apsaugos žvalgybos srityje standarto, būtina užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą, kuris yra viena pagrindinių ombudsmeno veiklos sąlygų. Vis dėlto kvestionuotina, ar žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) galės būti visiškai nepriklausomas, kaip to reikalauja tarptautinis ombudsmeno instituto suvokimas, jeigu Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme bus numatyta, kad žvalgybos kontrolierius vykdydamas savo pareigas privalės atlikti tyrimus Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Vyriausybės motyvuotu paklausimu ir teikti šiems subjektams išvadas. Nors valstybėse Europos Tarybos narėse ir nėra vieno standartizuoto ombudsmeno instituto modelio, visos šios šalys raginamos taikyti Venecijos principus ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos stiprinti ir plėtoti ombudsmeno institucijas ir jų gebėjimus bei nepriklausomumą ir būtų užtikrintas šių principų tinkamas, savalaikis ir veiksmingas įgyvendinimas.
Pagal Venecijos principų 14 punktą, ombudsmenas savo veikloje neturi nei gauti, nei vykdyti jokių valstybės valdžios nurodymų, o pagal Venecijos principų 16 punktą ombudsmenui turi būti suteikta diskrecija tyrimus dėl galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų atlikti savo iniciatyva arba gauto skundo pagrindu, o ne valstybės valdžios institucijos paklausimu arba pavedimu. Siūlomas reglamentavimas sudaro prielaidas situacijoms, kai žvalgybos kontrolierius, vykdydamas savo veiklą, būtų įpareigotas vykdyti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose įvardijamų subjektų motyvuotus paklausimus arba jų pagrindu atlikti tyrimus bei neturėtų pasirinkimo laisvės jų nenagrinėti. Todėl manytina, kad šiomis nuostatomis žvalgybos kontrolieriaus visiškas nepriklausomumas, savarankiškumas bei galimybė pačiam planuoti ir kontroliuoti savo veiklą būtų apribojami. Atsižvelgdami į tai, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose siūlomai numatyti nuostatai nepritariame. 3. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai vadovauja žvalgybos kontrolierius, o 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte
Taigi, šiomis nuostatomis siūloma nustatyti, kad Seimas tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatus, o žvalgybos kontrolierius - Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrinių padalinių nuostatus, Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos darbo reglamentą. Vis dėlto pastebėtina tai, kad, remiantis Venecijos principais, ombudsmeno institutas turėtų veikti visiškai nepriklausomai nuo parlamento valios ir ombudsmeno institucijos statusas negali prilygti įstaigos prie parlamento statusui. Venecijos principų 24 punkte numatyta, kad valstybės turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama apriboti ar apribojama ombudsmeno instituto veikla arba kuriais sukeliamos bet kokios kliūtys veiksmingam jo funkcionavimui, taip pat valstybės turi apsaugoti ombudsmeno institutą nuo tokių grėsmių. Be to, kaip aptarta pirmiau, turėtų būti paisoma ombudsmeno nepriklausomumo principo. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad Projektu Nr.
XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 5 dalies formuluotė nėra suderinama su ombudsmeno instituto pamatiniais principais ir jos turėtų būti atsisakyta, todėl siūlytume Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūros nustatymo ir visos įstaigos darbo organizavimo funkciją patikėti šios įstaigos vadovui, žvalgybos kontrolieriui. Pritarti iš dalies. . Įstatymo projekto
iniciatyva. Į Žvalgybos kontrolierių galės kreiptis bet kuris fizinis asmuo, manantis, kad jo teisės pažeidžiamos, tačiau gali būti situacijos, kuomet pažeidimai yra latentiniai arba žvalgybų veikloje susiklosčiusi veiklos tendencija, kuomet nesiderinama su žmogaus teisių užtikrinimu, kuri paaiškėja parlamentinės kontrolės metu. Tokiu atveju Seimas arba parlamentinę kontrolę atliekantys jo komitetai ir komisijos turi turėti teisę kreiptis į žvalgybos kontrolierių. Komitetas pritaria pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinti Žvalgybos kontrolieriaus teisę atsisakyti pradėti tyrimą
įstatymą papildyti 22 1 straipsniu, jame numatant žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo funkcijas. Pastebėtina tai, kad Projektu Nr. XIVP-673(2) žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo funkcijas siūloma numatyti ir Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnyje. Manome, kad šių nuostatų dubliavimas nėra tikslingas ir siūlytume Žvalgybos įstatymo 22¹ straipsniu nepapildyti. Spręsti pagrindiniam komitetui
5Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-674 siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 23 straipsnį, jame numatant, kad „Skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Žvalgybos kontrolierius ar jo pavaduotojas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo nustatyta tvarka.“ Seimo kontrolierius pastebi, kad Žvalgybos įstatyme nesiūloma numatyti asmens teisės kreiptis į teismą dėl žvalgybos pareigūnų veiksmais vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą galimai pažeistų žmogaus teisių ar laisvių. Nors, Seimo kontrolieriaus nuomone, vien tai, jog tokia nuostata Žvalgybos įstatyme šiuo metu nėra numatyta, nereiškia, kad yra paneigiama asmenų teisė kreiptis į teismą, tačiau svarbu pažymėti, kad ombudsmeno priimami sprendimai (išvados) yra rekomendacinio pobūdžio, todėl ombudsmenui suteikti įgaliojimai nagrinėti asmenų skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų ar neveikimo, galimai pažeidžiančių žmogaus teises bei laisves, neturėtų būti klaidingai interpretuojami kaip alternatyva teisminei gynybai bei suvokiami kaip vienintelė ir efektyviausia asmens teisių gynybos priemonė. Atsižvelgiant j tai, siūlytina Žvalgybos įstatyme aiškiai numatyti asmenų teisę kreiptis į teismą siekiant apginti visas dėl žvalgybos institucijų veiksmų (neveikimo) pažeistas jų teises arba laisves, t. y. ne tik dėl žvalgybos institucijų veiksmų ar neveikimo, susijusių su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo arba gynybos tikslais, kaip šiuo metu yra numatyta Žvalgybos įstatymo
m. atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) pareigūnų veikla. Šio tyrimo ataskaitoje, be kita ko, Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į tai, kad kontrolė turėtų apimti ne tik veiklos teisėtumo, darbuotojų atliekamo darbo vertinimo, bet ir žmogaus teisių apsaugos standartų laikymosi VSD veikloje užtikrinimą.
Seimo kontrolierius konstatavo, kad Žvalgybos įstatyme numatyta asmens teisių apsaugos garantija nėra pakankama, o toks reglamentavimas, kai nėra užtikrinam a asmens teisė kreiptis į teismą, nėra tinkamas ir kelia abejonių, ar šalies teisinėje sistemoje įtvirtintas VSD veiklos kontrolės mechanizmas atitinka esminius neteisminės kontrolės principus bei užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų vertybių apsaugą. Atsižvelgdamas į tai Seimo kontrolierius pažymėjo, kad VSD vykdomos veiklos pobūdis ir ypatingas statusas (dėl didelės rizikos pažeisti žmogaus teises) neleidžia šios veiklos subjektui palikti visiškos savivaldos teisės, todėl turėtų būti nustatytas ir efektyvus išorinis VSD veiklos kontrolės mechanizmas, bei rekomendavo Ministrui Pirmininkui inicijuoti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimą, nustatant maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, VSD surinktos informacijos naikinimo sąlygas bei galimybę asmenims efektyviai ginti savo teises teisme. Primename, kad siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, Ministro Pirmininko 2020 m. kovo 4 d. potvarkiu Nr. 47 buvo sudaryta darbo grupė, kuri pateikė pasiūlymų dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolės mechanizmo tobulinimo. Šiems darbo grupės pasiūlymams kartu su Vyriausybės pasitarime išsakytais papildomais pasiūlymais buvo gautas Vyriausybės pritarimas (Vyriausybės pasitarimo 2020 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr.
Respublikos teisingumo ministerijai parengti atitinkamų įstatymų pakeitimo projektus, o Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos
juos rengiant. Pritarti
straipsnio 5 dalį panaikinant nuostatą, kad asmuo turi teisę kreiptis į Seimo kontrolierių Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Projektu Nr. XIVP-677 taip pat siūloma pakeisti Seimo kontrolierių įstatymo 11 ir 12 straipsnius numatant, kad Seimo kontrolieriai netiria žvalgybos institucijų veiklos. Tai reiškia, kad, Įstatymų projektų rengėjo manymu, pritarus siūlomiems pakeitimams, Seimo kontrolieriai neturėtų įgaliojimų tirti piliečių skundų dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje. Vis dėlto siūlomas reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijos 73 straipsniui, kuriame numatyta, kad Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsniu, Seimo kontrolierių veiklos tikslai apima žmogaus teisės į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, gynimą ir valdžios įstaigų pareigos tinkamai tarnauti žmonėms vykdymo priežiūrą, o šių tikslų įgyvendinimo tvarka numatyta atitinkamai Seimo kontrolierių įstatymo 12-18 straipsniuose, kuriuose detalizuojama Seimo kontrolierių tiriam ų skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka, bei 19 straipsnyje, kuriame numatytos Seimo kontrolierių teisės įgyvendinant jiems patikėtus tikslus.
Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsniu, Seimo kontrolieriai yra įgalioti šiame įstatyme nustatyta tvarka tirti pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Pagal Seimo kontrolierių įstatymo
„pareigūnas" apima, be kita ko, valstybės ir savivaldybių institucijų ar
įstaigų tarnautojus, taip pat kitus darbuotojus, atliekančius viešojo administravimo funkcijas, ir kitus valstybės įgaliotus asmenis, atliekančius įstatymų nustatytas valstybės suteiktas funkcijas (taigi, ir pareigūnus, įgaliotus atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus), o piktnaudžiavimu laikomi tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Taip pat pažymėtina, jog Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, kad vienas iš Seimo kontrolierių pagal jam suteiktus įgaliojimus tiria visų valstybės institucijų ir įstaigų (įskaitant ir žvalgybos bei kriminalinės žvalgybos institucijų) pareigūnų veiklą viešojo administravimo srityje.
Darytina išvada, kad, tiek pagal Konstituciją, tiek ir pagal Seimo kontrolierių įstatymą, Seimo kontrolieriai yra įgalioti tirti pareiškėjų skundus dėl žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių būtent viešojo administravimo srityje, nes šie pareigūnai atitinka Seimo kontrolierių įstatyme pateiktą sąvokos „pareigūnas” apibrėžimą. Atsižvelgdami į tai manome, kad žvalgybos institucijos neturėtų patekti į Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnyje įvardytas išimtis, nes šios institucijos atlieka viešojo administravimo funkcijas ir jos nėra kolegialios institucijos, todėl Projektu Nr. XIVP-674 siūlomiems Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimams nepritariame iš esmės. Nepritarti Pastabos teikiamos lydinčiajam įstatymo projektui, kurį Žmogaus teisių komitetas jau svarstė. Žvalgybos kontrolieriaus (žvalgybos ombudsmeno) institutas steigiamas remiantis Konstitucijos 73 str., žvalgybos kontrolieriui siūloma nustatyti ne mažesnes nepriklausomumo garantijas, nei tos, kurios yra nuostatomis Seimo kontrolieriui. 7. Atsižvelgiant j visa, kas išdėstyta, pastebėtina ir tai, kad Įstatymų projektų rengėjas siūlo įgaliojimus tirti pareiškėjų skundus (pranešimus) dėl galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių žvalgybos srityje suteikti būtent žvalgybos kontrolieriui, ir dėl šios priežasties manome, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstatymas turi atspindėti Venecijos principuose numatytus ombudsmeno veiklos pagrindus. Vis dėlto Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, apžvelgiant užsienio šalių praktiką dėl ombudsmenų veiklos žvalgybos srityje, taip pat nurodyta, kad „Austrijoje.
Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Šiaurės Makedonijoje žvalgybos ombudsmeno nėra, tačiau iš dalies analogiškas nepriklausomo priežiūros funkcijas atlieka specialios institucijos ar pareigūnai - įgaliotiniai, komisarai, specialieji komitetai, priežiūros valdybos, tarybos. Visose šiose valstybėse, išskyrus Švediją, veikia ir specializuotos žvalgybos institucijų parlamentinės priežiūros struktūros (komitetai, pakomitečiai). Vokietijoje ir neparlamentinę priežiūrą iš esmės kontroliuoja specialus parlamento komitetas.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Venecijos principai nėra skirti tokių subjektų, kaip komisijos, tarybos, valdybos, komisarai, atliekančių funkcijas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje, steigimo ir veiklos pagrindams apibrėžti. Vertinant tai pastebėtina, kad Projektu Nr. XIVP-673(2) siūlomas reguliavimas Venecijos principams neprieštarautų, jeigu šiuo projektu būtų siūloma apibrėžti ne žvalgybos ombudsmeno institucijos, o kito, ne iš Konstitucijos 73 straipsnio kildinamo, priežiūros subjekto, kaip antai specialaus komiteto, steigimo ir veiklos pagrindus. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo narys Vytautas Bakas 2021-08-236 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra sustiprinti Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumą.
Šiuo metu esamame Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto XIVP-673(2) 6 straipsnyje nustatytas reikalavimas Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) turėti atitinkančius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ bei šio įstatymo 10 straipsnio „Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimas“ 1 dalies 10 punkte nustatyta nuostata, kad Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimai nutrūksta, kai jis netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ gali tapti realia aplinkybe, darančia įtaką Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumui. Susidaro situacija, kuomet Seimo paskirtas subjektas, t. y. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas), kuriam pavedama atlikti tyrimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, tuo pat metu taps kontroliuojamu subjektų pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Nepriklausomumas yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės principų, būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga. Nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių pareigų, kylanti iš žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą.
Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjui tenka pareiga nustatyti visumą tokių teisėjo ir teismų nepriklausomumą užtikrinančių garantijų, kurios užtikrintų teismo nešališkumą priimant sprendimą, neleistų kištis į teisėjo ar teismo veiklą įgyvendinant teisingumą. Taikant analogija, būtina užtikrinti ir Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumą. Nepriklausomumo užtikrinimui jam einant savo pareigas, turi būti garantuojamas funkcinis imunitetas, kurio tikslas – apsaugoti jį nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimosi į jų veiklą. Žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai, būtini išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ apribos jo veiklos nepriklausomumą. Pastebėtina, kad šiuo metu veikiančiam Seimo kontrolieriaus institutui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme nekeliami analogiški reikalavimai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti jį taip: „Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą, bei ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą bei atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 2.
Seimo narys
110 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą:
10) netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Spręsti pagrindiniam komitetui
4 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnio 4 punktą išdėstyti jį taip: „4. Pasibaigus Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui), atleidžiamam iš pareigų, kai jis negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.
Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) mirus, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks
neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų) išmokama
kontrolieriaus įstaigai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Atleidus Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) jo paties prašymu ar kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, ar Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) sulaužo priesaiką, ar netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, ar netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ar ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo, išeitinė išmoka nemokama.“
pagrindiniam komitetui
Respublikos Vyriausybė 2021-09-29, nutarimas Nr. 772 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr.
SV-S-140 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 18–24 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektui Nr. XIVP-673(2), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 16¹, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-674, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-675, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-676, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950
Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-678 ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-679 (toliau – Įstatymų projektai) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
aiškinamajame rašte teigiama, kad svarbi veiksmingos žvalgybos institucijų kontrolės prielaida yra jos nuolatinis pobūdis. Nepaisant to, Įstatymų projektuose nėra nuostatų, sudarančių sąlygas žvalgybos kontrolieriui vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, žvalgybos kontrolieriams nesuteikiami įgaliojimai, kurie leistų atlikti platesnės apimties žvalgybos institucijų kontrolę, nei šiuo metu tai gali daryti Seimo kontrolieriai. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr.
XIVP-673(2) 14 straipsnyje nustatoma, kad žvalgybos kontrolieriai žvalgybos institucijų kontrolę vykdo atlikdami tyrimus, kurie gali būti inicijuojami dviem atvejais: gavus paklausimą, prašymą ar skundą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo arba pradėjus tyrimą savo iniciatyva, jeigu žvalgybos kontrolierius pats nustato žvalgybos institucijų atliekamų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų požymių. Tai niekuo nesiskiria nuo Seimo kontrolieriaus tyrimo atlikimo pagrindų – pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnį Seimo kontrolieriai tyrimus gali atlikti remdamiesi skundais arba patys nustatę pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių. Pažymėtina, kad esminė žvalgybos kontrolieriaus veikimo savo iniciatyva sąlyga yra požymių, kad žvalgybos institucijos pažeidžia žmogaus teises ar laisves, nustatymas. Tai reiškia, kad bet kokie žvalgybos kontrolieriaus veiksmai (įskaitant galimybę susipažinti su neviešo pobūdžio žvalgybos informacija) būtų atliekami tik nustačius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos institucijų veikla pagal savo pobūdį yra nevieša, mažai tikėtina, kad žvalgybos kontrolierius turėtų galimybę nustatyti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymių iš viešų šaltinių. Siekiant užtikrinti, kad žvalgybos kontrolieriai galėtų vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, žvalgybos kontrolieriams turėtų būti nustatomi įgaliojimai ir (ar) funkcijos, sudarantys sąlygas tikrinti žvalgybos institucijų veiklą nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymiai. 2. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte yra akcentuojama nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolė, tačiau kai kurios Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) nuostatos kelia abejonių, ar žvalgybos institucijų veiklos kontrolės nepriklausomumas būtų užtikrinamas visais atvejais.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 14 straipsnio 2 punkte numatoma, kad vienas iš žvalgybos kontrolieriaus tyrimo atlikimo pagrindų yra Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės motyvuotas paklausimas dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų. Nepaisant to, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyti atsisakymo nagrinėti paklausimą pagrindai, nėra pagrindo, numatančio, kad gali būti atsisakyta nagrinėti paklausimą, nustačius, kad paklausimas yra nemotyvuotas ar paklausime pateikiami motyvai nėra susiję su konkrečiu žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu. Tai reiškia, kad žvalgybos kontrolieriai privalėtų nagrinėti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės paklausimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su konkrečiu paklausimą teikiančio subjekto teisių ir laisvių pažeidimu, todėl sudaromos prielaidos, kad tokie paklausimai galėtų būti grindžiami ne faktinėmis aplinkybėmis, bet politiniais ar kitais motyvais, plg., pagal Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnį Seimo kontrolieriai nagrinėja pareiškėjo skundą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo buvo pažeistos jo (pareiškėjo) teisės ir laisvės, o valstybės institucijos ar pareigūnai, savo vardu ir vykdydami savo funkcijas, neturi teisės teikti skundų Seimo kontrolieriui. 3.
projektų aiškinamajame rašte žvalgybos kontrolieriaus pareigybės steigimas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad žvalgybos institucijų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių ekspertinių žinių. Nepaisant to, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 6 straipsnyje numatomi žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai iš esmės yra tapatūs Seimo kontrolieriams keliamiems reikalavimams. Papildomai reikalaujama tik atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, tačiau tai negali būti laikoma specialiu kvalifikaciniu reikalavimu, nes leidimas susipažinti su įslaptinta informacija yra išduodamas įvertinus asmens patikimumą, bet ne turimas žvalgybos ar kitos srities žinias. Taigi projektuose siūlomu reguliavimu neužtikrinama, kad į žvalgybos kontrolieriaus pareigas bus skiriamas asmuo, turintis daugiau specifinių ekspertinių žinių, nei reikalaujama iš Seimo kontrolieriaus. 4. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 25 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga bus iš valstybės biudžeto finansuojama biudžetinė įstaiga. Kiekvienos naujos biudžetinės įstaigos steigimas ir išlaikymas reikalauja finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių, tačiau Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra duomenų, kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, nepateikiama ir tokiam vertinimui atlikti reikalinga informacija (dėl patalpų, atlyginimų, žmogiškųjų ir kitų reikalingų išteklių naujai įstaigai išlaikyti). Pastaboms iš esmės pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
1 Argumentai: svarstomo įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, t. y. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veikla, užtikrinant žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą ir teisėtumą bus vykdoma žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Žmogaus teisių komitetas yra pagrindinė Seimo institucija veikianti valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavime, tikslinga procesų, susijusius su Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) skyrimu, atleidimu, veiklos garantijomis, sprendimų priėmimo vertinimo priežiūrą deleguoti ir Seimo Žmogaus teisių komitetui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kompetencijos ribose šiuo metu užtikrina žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę įstatymų nustatyta tvarka (Žvalgybos įstatymo 21 str., 24 str.). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paklausimas – Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio
žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštu pateiktas klausimas dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų.“ Pritarti 2.
5 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Seimo komitetas, atsakingas už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą – Seimo statute įvardintas Seimo komitetas, atsakingas už valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimą.“
1 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) penkeriems
metams skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą.“
16 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia
nepasitikėjimą juo. Pasiūlymas atleisti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, arba Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, arba Seimo komitetas, atsakingas už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, kai komiteto posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių;“ Pritarti 5.
2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais sprendimą dėl Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų nutraukimo priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą.“
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nustatytais
atvejais sprendimą dėl Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų nutraukimo priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo valdybai, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių.“ Pritarti 7.
12 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nagrinėja Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio
žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Vyriausybės motyvuotus paklausimus;“. Pritarti
16 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo komiteto,
atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, dėl kurių paklausimų buvo atliekami tyrimai;.“
19 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) apie atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus informuoja Seimo komitetą, atsakingą už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę ir Seimo komitetą, atsakingą už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą;“. Pritarti 10.
12 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gavęs Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės motyvuotą paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų;“. Pritarti
3 Pasiūlymas: Papildytii įstatymo projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) kasmet suteikiamos 22 darbo dienų atostogos. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui), turinčiam didesnį kaip 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 darbo dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) taip pat turi teisę į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas tikslines ir pailgintas, papildomas atostogas. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atostogas suteikia Seimo Pirmininkas, gavęs Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) prašymą. Seimo Pirmininkas, gavęs Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę ir Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, pritarimą, gali atšaukti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) iš atostogų. Nepanaudos kasmetinės atostogos Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) suteikiamos kitu laiku.“ Pritarti 12.
Žmogaus teisių komitetas 2021-11-1030 3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įsigaliojus šiam įstatymui, Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją Seimas Seimo Pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, paskiria dvejiems su pusę metų. Ši nuostata po šio įstatymo įsigaliojimo taikoma skiriant tik pirmąjį Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją.“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš - nėra, susilaikė - nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. Komiteto posėdžio pirmininkas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, 239 6808
DĖL
pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyr. patarėjas Darius Kuliešius, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-28 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
„Žvalgybos kontrolierius“ ir „Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas“ visame
projekte turėtų būti rašomi iš mažosios raidės. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo projekte Nr. XIVP-673(3) (toliau – Projektas Nr. XIVP-673(3)). 2 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje numatoma, jog „Šio įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos <…> teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams“.
Pastebėtina, kad projekte minimi „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai“ yra įtvirtinti būtent teisės aktuose, todėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumas (t. y. atitiktis teisės aktų reikalavimams) savaime suponuotų atitiktį „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams“. Dėl to siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodžius „ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams“ išbraukti. Analogiška pastaba taikytina ir kitų projektų nuostatų, kuriose vartojama formuluotė „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai“, atžvilgiu (išskyrus projekto 12 straipsnio 10 punktą). Pritarti iš dalies Siekiant aiškumo,
„atitiktis žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams“ greta „žvalgybos
institucijų veiklos teisėtumo“ kaip žvalgybos kontrolieriaus veiklos objekto yra palikta įstatymo projekto nuostatose, apibrėžiančiose įstatymo paskirtį, skundo, žvalgybos kontrolieriaus patikrinimo, tyrimo turinį. Toliau atitinkami pataisymai, išbraukiant „atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams“, atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 4 straipsnio 5 punkte, 5 straipsnyje, 11 straipsnio 3 punkte, 24 straipsnyje, 27 straipsnio 1 dalies 12 punkte ir 30 straipsnio 1 dalyje. 3 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 3.
Projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės <…>“, kurioje vardijami subjektai, galintys Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) teikti paklausimus, siūlytina atsisakyti jungtuko „ir“, kadangi šie subjektai paklausimus turėtų teikti atskirai, o ne visi kartu. Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 2 punktui. Nepritarti Siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų, atsisakoma. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 2 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 4 punkte. 4 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Seimo statute“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 2 straipsnio 4 dalyje. 5 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose kaip savarankiški Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veiklos uždaviniai išskiriami pareiškėjų skundų bei žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimas.
Pastebėtina, kad tiek pareiškėjo skundo, tiek žvalgybos pareigūno pranešimo pateikimas sudarytų savarankišką pagrindą Žvalgybos kontrolieriui ar jo pavaduotojui atlikti tyrimą (projekto 14 straipsnio 3 ir 4 punktai). Tačiau Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas galėtų būti atliekamas ir tada, kai, pvz., projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyti subjektai pateiktų paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalis neturėtų būti pildoma, kaip vieną iš Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) uždavinių joje nurodant, be kita ko, ir paklausimų nagrinėjimą. Nepritarti Siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų, atsisakoma. Todėl atsisakoma ir vieno iš žvalgybos kontrolieriaus uždavinių – paklausimų nagrinėjimo. 6 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16392 6.
Vienur projekte vartojama sąvoka „įrodymai“ (projekto 4 straipsnio 9 punktas, 16 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kitur – „duomenys“ (projekto 16 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys). Neaišku, kuo šiame projekte grindžiamas duomenų ir įrodymų atskyrimas. Pritarti iš dalies Įrodymai yra iš esmės įvertinti ir susisteminti duomenys. Tuo tarpu duomenys yra renkami, vertinami, norint nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar nebuvo. Taip pat duomenys pateikiami su skundais ar pranešimais. Todėl Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto 4 straipsnio 9 punkto nuostata patikslinta, išdėstant, jog „žvalgybos kontrolieriaus priimtas sprendimas turi būti paremtas duomenimis grįstais vertinimais“. Šis pataisymas atliktas Projekto Nr. XIVP-673(3) 4 straipsnio 9 punkte ir 16 straipsnio 3 dalies 2 punkte. 7 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kurią Žvalgybos kontrolierius turėtų pavaduotoją, diskutuotina. 7.1. Pastebėtina, kad Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų tokias pačias teises ir pareigas kaip ir Žvalgybos kontrolierius, išskyrus projekto 27 straipsnyje nurodytas Žvalgybos kontrolieriaus kaip įstaigos vadovo pareigas (projekto 5 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas galėtų pats savarankiškai nagrinėti pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus), projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų (Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir kt.) paklausimus, atlikęs tyrimą priimti sprendimus, teikti metodines rekomendacijas žvalgybos institucijoms dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo ir pan.
Išvardintų ir kitų projekte numatomų Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo teisių visuma leidžia teigti, kad jo statusas būtų iš esmės lygiavertis Žvalgybos kontrolieriaus statusui, išskyrus tai, jog Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas negalėtų vykdyti projekto 27 straipsnyje numatomų įstaigos vadovų pareigų, iš kurių dauguma yra susijusios su Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vidaus administravimu (pareigybių aprašymų tvirtinimas, valstybės tarnautojų ir darbuotojų skatinimas ir pan.). Dėl to manytina, jog teikiame projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų būti įvardijamas ne kaip pavaduotojas, o kaip Žvalgybos kontrolierius. Šią išvadą leidžia daryti ir tai, kad projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir Žvalgybos kontrolieriui (projekto 6 straipsnis), jų abiejų skyrimo tvarka būtų identiška (projekto 7 straipsnis), jie abu prieš pradėdami eiti pareigas turėtų prisiekti (projekto
(projekto 9 straipsnis) ir t. t. 7.2. Žvelgiant sistemiškai atkreiptinas dėmesys į Seimo kontrolierių įstatymą, kurio 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai”. Šiame įstatyme Seimo kontrolierius, kuris nevadovauja įstaigai ir neatlieka įstaigos vadovo funkcijų, yra įvardijamas ne kaip Seimo kontrolieriaus pavaduotojas, o būtent kaip Seimo kontrolierius.
Manytina, jog būtent tokios teisėkūros praktikos turėtų būti nuosekliai laikomasi ir teikiamo projekto kontekste. Pritarti Pagal patikslintą LR žvalgybos kontrolierių projektą Nr. XIVP-673(3) – Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimas skirtų du žvalgybos kontrolierius penkeriems metams. Iš jų Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, skirtų vieną žvalgybos kontrolierių Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu. Atitinkami pakeitimai atlikti Projekte Nr. XIVP-673(3). Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos institucijų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių žinių ir kompetencijų, žvalgybos kontrolieriui keliamas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Taip pat įtraukta nuostata, kad Žvalgybos kontrolieriumi skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius penkerius metus nėjo valstybės politiko pareigų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucingumo klausimais Europos Komisija „Demokratija per teisę“, pripažindama ombudsmeno institutą vienu iš valstybės demokratiją garantuojančių veiksnių bei siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas nuo bet kokių grėsmių šio instituto nepriklausomumui bei veiksmingumui 2019 m. kovo 15–16 dienomis vykusioje 118-oje plenarinėje sesijoje Venecijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos stiprinimo principus (taip vadinamuosius Venecijos principus). Venecijos principų 7 ir 8 punktai pabrėžia, kad reikalavimai kandidatams į Ombudsmenus turi būti pakankamai platūs, kad įgalintų platų tinkamų kandidatų pasirinkimą. Esminiai kriterijai – aukšta moralė, sąžiningumas, nepriekaištinga reputacija ir atitinkamos profesinės žinios, patirtis, įskaitant žmogaus teisių ir laisvių srityje. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 6 straipsnyje. 8 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje nurodoma, kad Žvalgybos kontrolieriumi (jo pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose nepriekaištinga reputacija apibrėžiama skirtingai (įvardijami skirtingi atvejai, kai asmuo laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją), todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, atskleidžiančiomis Žvalgybos kontrolieriaus (jo pavaduotojo) nepriekaištingos reputacijos turinį. Pritarti Įstatymo projekto
straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama, koks asmuo (valstybės tarnautojas) laikomas nepriekaištingos reputacijos. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 6 straipsnyje.
XIVP-673(3) 6 straipsnyje. 9 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies antrasis sakinys turėtų būti patikslintas, nes pagal pirmąjį sakinį trečia kadencija apskritai negalima. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 7 straipsnio 2 dalyje. 10 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
941
straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Asmuo, paskirtas Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju), prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo veiklą <...> politinėse organizacijose iki savo kadencijos pabaigos“, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatoma, kad Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) draudžiama „būti politinių partijų, politinių organizacijų nariu ar rėmėju“, pagal 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudžiama „dalyvauti <...> politinių organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama <...> politinė organizacija“. Šios nuostatos tikslintinos keliais aspektais. Pirma, termino „politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“,
„savarankiško politinės kampanijos dalyvio“, „rinkimų komiteto“ sąvokos,
todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama nurodytomis projekto nuostatomis, jose vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis.
Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste. Pritarti Atitinkamos įstatymo projekto nuostatos patikslintos nurodant, kad asmuo paskirtas žvalgybos kontrolieriumi, prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose. Žvalgybos kontrolieriui draudžiama „būti politinių partijų nariu, savarankišku politinės kampanijos dalyviu, šių dalyvių nariu ar rėmėju“, taip pat „dalyvauti <...> savarankiškų politinės kampanijos dalyvių susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama <...> savarankiškas politinės kampanijos dalyvis.“ Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 7 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. 11 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes savaime aišku, kad nutrūkus Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimams, skiriamas naujas valstybės pareigūnas. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 7 straipsnyje.
XIVP-673(3) 7 straipsnyje. 12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) draudimą ne tarnybos tikslais vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra numatyta, koks subjektas turėtų spręsti, ar, pvz., Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) planuojama išvyka į užsienio valstybę galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, ar negalėtų. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra tiesiogiai susijusi su Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos“. Nors, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtintos kilnojimosi laisvė, taip pat teisė pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teisė laisvai išvykti iš Lietuvos nėra absoliučios piliečio kilnojimosi laisvė yra reikšmingas pilietinės bendruomenės nario konstitucinio statuso elementas; Konstitucijos 32 straipsnio nuostatos reiškia, kad tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pats pasirinkti išvykimo laiką (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai). Todėl aptariama projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata turėtų būti papildyta taip, kad nekeltų abejonių, ar čia numatytas apribojimas atitinka Konstituciją.
Nepritarti Pažymėtina, kad pagal patikslintą įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 8 punktą Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas suteikia žvalgybos kontrolieriui atostogas, siunčia jį į komandiruotes. Taip pat Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas, kaip ir kiti Seimo skiriami įstaigų vadovai, pats save komandiruotų, pats sau suteiktų atostogas. Vadovaujantis įstatymo projekto 27 straipsnio 5 dalimi, tuo laiku jį pavaduotų kitas žvalgybos kontrolierius. Tačiau jeigu žvalgybos kontrolieriai vyktų į užsienio valstybes ne tarnybos tikslais, jie patys turėtų nuspręsti, ar vykimas į konkrečią užsienio valstybę ar teritoriją galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Jeigu žvalgybos kontrolierius pažeistų įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir išvyktų į kelionę darbo ar poilsio tikslais, kur buvimas joje galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, tai galėtų tapti priežastimi Seimui jam pareikšti nepasitikėjimą. 13 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
straipsnio 1 dalies 6 punktas sistemiškai nedera su Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog pasiūlymas atleisti valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.
Tuo tarpu pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasiūlymą dėl nepasitikėjimo galėtų teikti Seimo valdyba, Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, t. y. pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasiūlymą dėl nepasitikėjimo iš visų Seimo komitetų galėtų teikti išimtinai tik Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte. 14 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kiek Seimo valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, narių turėtų dalyvauti Seimo valdybos arba Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, posėdyje tam, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, yra perteklinės, kadangi analogiškas teisinis reguliavimas jau yra numatytas Seimo statuto 34 straipsnio 1 dalyje ir 53 straipsnio 4 dalyje. Ši pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 daliai. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 3 dalyje. 15 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16 15.
Manytina, jog projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatomas Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimo pagrindas – nepasitikėjimo pareiškimas – turėtų apimti projekto 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatomus įgaliojimų pasibaigimo pagrindus (priesaikos sulaužymą ir projekto
siūlytina atsisakyti. Nepritarti Nepasitikėjimas žvalgybos kontrolieriumi gali būti pareiškiamas ne tik dėl apimti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatomų įgaliojimų pasibaigimo pagrindų (priesaikos sulaužymo ir projekto 9 straipsnyje numatomų draudimų nesilaikymą), bet ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip, pavyzdžiui, netinkamas savo pareigų atlikimas, žvalgybos kontrolieriaus veiklos principų nesilaikymas. Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma neatsisakyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose atskirai numatytų įgaliojimų netekimo pagrindų. 16 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje stokojama nuostatų, numatančių, kokia Seimo narių balsų dauguma priimamas sprendimas atleisti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) iš pareigų čia minimais pagrindais. Nuostata, pagal kurią Seimo sprendimas priimamas „<...> apsvarsčius Seimo valdybai, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių“ yra neišbaigta, neišspręstas klausimas, kokios procedūros taikytinos, jei Seimo valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, sprendimai aptariamoje projekto nuostatoje reguliuojamais klausimais būtų skirtingi.
Pritarti Projekto 10 straipsnio
ir 10 punktuose nustatytais atvejais sprendimą dėl žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse. 17 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
projekto 11 straipsnio 6 punktą su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 2 punktu ir 14 straipsnio 2 punktu, siūlytina projekto 11 straipsnio 6 punkte subjektų, kuriems būtų teikiamos išvados atlikus paklausimų tyrimą, eiliškumą dėstyti taip: „<…> Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, Vyriausybei <…>“. Nepritarti Kadangi siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui atsisakoma, šiems subjektams nereikės teikti išvadų.
18 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 7 punkte nustatomą Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigą „Kai aptinka nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą“ siūlytina formuluoti atskiru punktu. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 11 straipsnio 8 punkte ir 22 straipsnio 5 dalyje. 19 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinime prieš žodį „duomenis“ įrašytinas žodis „asmens“. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 13 straipsnyje. 20 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje numatomi reikalavimai keliami išimtinai tik pareiškėjų paduodamiems skundams. Svarstytina, ar nevertėtų teikiamame projekte numatyti bent jau minimalių reikalavimų ir žvalgybos pareigūnų teikiamiems pranešimams. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 16 straipsnyje. 21 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
21Svarstytina,
ar projekto 16 straipsnio 4 dalis neturėtų būti papildyta nuostatomis, kurios leistų Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atsisakyti tirti skundą, jeigu skundo turinys yra nesuprantamas. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 16 straipsnio 6 dalyje.
22 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje po žodžio „priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 17 straipsnio 1 dalyje. 23 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje numatoma, jog skundams bei pranešimams paduoti būtų taikomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Svarstytina, ar panašaus termino nereikėtų nustatyti ir projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodytų subjektų teikiamų paklausimų atžvilgiu. Nepritarti Siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų, atsisakoma. Todėl atsisakoma ir paklausimų pateikimo termino. 24 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-28 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotėje „pripažinti, kad nustatyti teisės aktų ir kitų reikalavimų pažeidimai“ brauktini pertekliniai žodžiai „ir kitų reikalavimų“. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 25 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52
straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžio „tyrimas“ rašytinas kablelis.
Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 22 straipsnio 5 dalies 2 punkte. 26 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis numato galimybę Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) teikti žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo. Pastebėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų nėra iki galo aiškus
„metodinių rekomendacijų“ ir „rekomendacijų“, numatomų projekto 2 straipsnio
6 dalyje ir 11 straipsnio 5 punkte, tarpusavio santykis. Keltina prielaida, jog „metodinės rekomendacijos“ būtų teikiamos jų nesiejant su konkrečiu atliktu tyrimu, o „rekomendacijos“ – tik atlikus konkretų tyrimą. Jeigu taip, tuomet siūlytina projekto 24 straipsnį patikslinti. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 24 straipsnyje. 27 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje numatoma, jog „Žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo darbui užtikrinti steigiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, kuri padeda atlikti žvalgybos institucijų veiklos tyrimus bei nagrinėti pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus“. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, kadangi „žvalgybos institucijų veiklos tyrimai“ apimtų pareiškėjų skundų ir žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimą (projekto 14 straipsnyje numatoma, kad tyrimai atliekami, be kita ko, gavus pareiškėjo skundą ar žvalgybos pareigūno pranešimą). Be to, manytina, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga turėtų padėti ne tik atlikti tyrimus, bet ir, pvz., rengti projekto 24 straipsnyje numatomas metodines rekomendacijas ar padėti Žvalgybos kontrolieriui tinkamai vykdyti įstaigos vadovo funkcijas ir pan.
Pritarti iš dalies Išnagrinėjus pareiškėjų skundus ar žvalgybos pareigūnų pranešimus tyrimai ne visais atvejais gali būti pradedami, pavyzdžiui, nustačius įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Tačiau pritartina projekto 25 straipsnio 1 dalyje aiškiai pasakyti, kad Žvalgybos kontrolierių įstaiga padeda žvalgybos kontrolieriams bei rengti šio įstatymo projekto 24 straipsnyje numatytas metodines rekomendacijas. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 25 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui atsisakoma, Žvalgybos kontrolierių įstaigai nereikės padėti nagrinėti šių paklausimų. 28 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatoma, jog Žvalgybos kontrolierius „paskirsto gautus nagrinėti skundus (pranešimus), paklausimus ir atliekamus tyrimus“. Pastebėtina, jog pagal projekto 14 straipsnį tyrimai būtų atliekami gavus pareiškėjo skundą, žvalgybos pareigūno pranešimą, projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyto subjekto paklausimą arba tyrimą Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) pradėjus savo iniciatyva.
Dėl to abejotina, ar nurodytoje projekto 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotėje žodžiai „ir atliekamus tyrimus” nėra pertekliniai, kadangi gautų skundų (pranešimų) bei paklausimų paskirstymas savaime reikštų paskirstymą, kas konkrečiai atliks tyrimą. Kita vertus, jeigu žodžiai „ir atliekamus tyrimus“ reiškia, kad Žvalgybos kontrolierius bet kuriuo metu visiškai savarankiškai galėtų, pvz., perimti Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo jau atliekamą tyrimą, tuomet toks teisinis reguliavimas vargu ar būtų suderinamas su projekto 4 straipsnio 3 punkte nurodytu nepriklausomumo principu. Pritarti Kadangi pagal įstatymo projekto 20 straipsnį žvalgybos kontrolierius turi atlikti tyrimą per 3 mėnesius nuo skundo (pranešimo) gavimo, tam, kad žvalgybos kontrolierius sustabdęs tyrimą, pavyzdžiui, dėl ligos, dėl ko būtų neįmanoma spėti jį užbaigti iki sueis 3 mėnesių terminas ir galėtų vėliau tą tyrimą tęsti, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovui suteikta teisė priimti sprendimą pratęsti skundo (pranešimo) ar paklausimo tyrimo terminą. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 27 straipsnio 2 dalies
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) Seimo pirmininko sprendimu galėtų būti atšaukiamas iš atostogų tik atveju, jeigu yra gautas Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, pritarimas, vertintinas kaip sukuriantis neproporcingai didelę administracinę naštą.
Manytina, jog atšaukimo iš atostogų procedūroje turėtų dalyvauti tik vienas subjektas (pvz., tik Seimo pirmininkas arba tik Seimo komitetas, atliekantis žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę). Pritarti iš dalies Siūloma įstatymu nustatyti teisinį reguliavimą, kad Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas gali atšaukti kito žvalgybos kontrolieriaus atostogas, o žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas pats sau suteikia atostogas ir atsišaukia iš atostogų. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 28 straipsnio 3 dalyje. 30 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skirsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas, kadangi šiame skirsnyje numatomas ne tik metų veiklos ataskaitų, bet ir vertinimų teikimas. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekte Nr. XIVP-673(3). 31 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje numatoma, kad praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitos dalis, kurioje yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, nebūtų svarstoma Seime ir nebūtų skelbiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje. Svarstytina, ar analogiškos taisyklės nereikėtų įtvirtinti ir projekto 30 straipsnio 1 dalyje minimų metinių žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimų atžvilgiu. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet atitinkamai turėtų būti koreguojama ir projekto 30 straipsnio 2 dalis. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr.
XIVP-673(3) 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (2021-09-16 raštas Nr. 1/3D-2179)231162 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, teikia šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. 1. Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje sąvoką „Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas“ apibrėžti, be kita ko, kaip žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams tyrimą bei vertinimą, o šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad žvalgybos kontrolieriaus ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo veiklos uždaviniai apima žvalgybos metodų taikymo teisėtumo vertinimą, pareiškėjų skundų dėl žvalgybos institucijų ar (ir) žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo bei žvalgybos pareigūnų pranešimų dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos ir
(ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjimą.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnyje siūloma numatyti, kad žvalgybos kontrolierius ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas, be kita ko, atlieka tyrimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, tiria pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus) dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, jų priimtų sprendimų teisėtumo, dėl išnagrinėtų skundų priima sprendimus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys i tai, kad Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucingumo klausimais Europos Komisija „Demokratija per teisę“, pripažindama ombudsmeno institutą vienu iš valstybės demokratijos garantų bei siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas nuo bet kokių grėsmių šio instituto nepriklausomumui,
Ombudsmeno institucijų veiklos stiprinimo principus (toliau – Venecijos principai), kuriais nustatyti pagrindiniai ombudsmenų institucijų steigimo, įgaliojimų ir veiklos standartai, kurių būtina laikytis, kad būtų užtikrintas tinkamas ombudsmeno institucijos funkcionavimas.[1] Venecijos principų 12 punkte numatyta, kad ombudsmeno mandatas turi apimti netinkamo viešojo administravimo prevencijos ir atitaisymo bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir viešinimo šioje srityje funkcijas. Taigi šios funkcijos neturėtų būti siejamos su pareigūnų veiksmų (neveikimo) bei jų sprendimų teisėtumo ikiteisminiu vertinimu.
Veikdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu Seimo kontrolieriai, tiriantys piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei atliekantys kitas Seimo kontrolierių įstatyme numatytas funkcijas, nėra įgalioti vertinti viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su šių subjektų kompetencijai priskirtais klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai yra išimtinė teisminės valdžios kompetencija, taip pat Seimo kontrolieriai nėra įgalioti atlikti ir viešojo administravimo subjektų spendimų, veiksmų (neveikimo) ikiteisminį vertinimą. Atsižvelgdami į tai. kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga turėtų būtų steigiama Konstitucijos
kontrolieriaus, kaip ir Seimo kontrolieriaus, veikla turėtų atitikti ombudsmeno instituto principus, siūlytume šiuo aspektu tobulinti Projektą Nr. XIVP-673(2) jame numatant, kad žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) atlieka tyrimus dėl galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių žvalgybos srityje, bei atsisakant nuostatos, kad žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) vertina žvalgybos pareigūnų veiklos metodų, sprendimų, veiksmų (neveikimo) teisėtumą. Nepritarti Viena vertus, žvalgybos institucijų veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams suponuoja ir teisėtumo principo laikymąsi, dėl ko lyg ir būtų galima žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslą orientuoti tik į žmogaus teisių ir laisvių apsaugos žvalgybos institucijų veikloje užtikrinimą. Tačiau, kita vertus, žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo vertinimas gali būti traktuojamas plačiau. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Venecijos principų 12 punktą, kad ombudsmeno mandatas turėtų apimti ne tik žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, bet ir netinkamo viešojo administravimo prevenciją ir atitaisymą.
Lietuvoje žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą kontroliuoja teismai, tačiau ta kontrolė apima tik teismo sankcionuojamus veiksmus, kaip nurodyta Žvalgybos įstatymo 13 straipsnyje. Pavyzdžiui, lyginant dabartinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę su kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos kontrole, pastarųjų veiklos teisėtumą papildomai kontroliuoja dar ir tarpinė grandis – prokuratūra. Taigi, akivaizdu, kad nevykdoma nuolatinė išorinė žvalgybos institucijų veiklos neteisminė teisėtumo kontrolė. Tokia išorinė kontrolė būtų tikslinga, kaip pabrėžia pats Seimo kontrolierių įstaigos vadovas savo 2021-09-16 d. rašte Nr. 1/3D-2179 po 2019 m. atlikto tyrimo. Pabrėžtina, kad teisėtumo vertinimas nėra tapatu teisingumo vykdymui, kadangi teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisingumo vykdymas yra neatsiejamas nuo visoms valstybės valdžios institucijoms ir visiems asmenims privalomų sprendimų priėmimo. Tokius sprendimus gali priimti tik teismai, o žvalgybos kontrolierius, atlikęs tyrimą, priimtų tik rekomendacinio pobūdžio išvadas. Taip pat galima pastebėti, kad teisėtumo vertinimą atlieka ir patys Seimo kontrolieriai (žr. Seimo kontrolierių pažymą Nr. 4D-2021/1 702 https://www.lrski.lt/documents/pazyma-del-x-skundo-pries-lietuvos-respublikos-zemes-ukio-ministerija/): „Apibendrinant, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog į Pareiškėjos kreipimąsi atsakymas pateiktas, laikantis teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 23 punktą). Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių informacijos apie teisės aktuose nustatytą Pareiškėjos kreipimesi nurodyto klausimo sprendimo būdą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad buvo pažeisti teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 10, 16 ir 22 punktus) bei Pareiškėjos teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 16 punktą). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, X skundas pripažintinas pagrįstu“. Venecijos principų 19 punkte kaip tik pageidautina, kad ombudsmenas turėtų teisę užginčyti įstatymų ir kitų teisės aktų ar bendrųjų administracinių aktų konstitucingumą. Tai irgi suponuoja galimybę nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų ombudsmeno veiklos tikslą sieti ne tik žmogaus teisių ir laisvių apsauga konkrečiose situacijose, bet ir su teisėtumo kontrole, pasireiškiančia teisėtumo principo neatitinkančių teisės aktų ginčijimu administraciniuose teismuose dėl jų galimo prieštaravimo Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalis numato, kad „Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.“ Todėl Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga gali būti steigiama ir jai įstatymu gali būti suteiktas mandatas vertinti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą. Be to, kaip argumentuoja Žmogaus teisių komitetas savo išvadoje, veiklos teisėtumo vertinimas įtvirtintas ir kitiems subjektams, veikiantiems pagal įstatymą ir kurių nepriklausomumui keliami aukščiausi reikalavimai. Pavyzdžiui, pagal Valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 punktą vienas iš šios institucijos veiklos uždavinių vertinti tai, ar teisėtai valdomas valstybės turtas. Pažymėtina, kad Venecijos principai yra rekomendacinio pobūdžio.
Jie skelbia, kad Europoje yra įvairūs ombudsmeno institucijų modeliai, ir jie yra svarbūs demokratijos, teisės viršenybės, gero valdymo įtvirtinimui, o ne tik žmogaus teisių ir laisvių apsaugai (1 principas). Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektu kaip to ir siekiama. Nepriklausomo išorinio žvalgybos kontrolieriaus įstaiga su specialia kvalifikuota ekspertize galės efektyviau atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą ir prisidės prie visuomenės pasitikėjimo žvalgybos institucijomis ir valstybe apskritai didinimo. 2 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (2021-09-16 raštas Nr. 1/3D-2179)111442
projektų aiškinamajame rašte nurodyta: „prasminga stiprinti nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūrą, ir taip sukurti papildomą mechanizmą garantuojantį žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą.“ Įgyvendinti šį tikslą Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatyti, kad žvalgybos kontrolierius (žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, savarankiškai sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-673(2) taip pat siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose nustatyti, kad žvalgybos kontrolieriaus (žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigos apimtų, be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės motyvuotų paklausimų nagrinėjimą bei išvadų šiems subjektams teikimą, taip pat pagal minėtų subjektų motyvuotą paklausimą tyrimų dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų atlikimą. Sutiktina su Projekto Nr. XIVP-673(2) rengėjų nuomone, jog siekiant aukščiausio žmogaus teisių ir laisvių apsaugos žvalgybos srityje standarto, būtina užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą, kuris yra viena pagrindinių ombudsmeno veiklos sąlygų. Vis dėlto kvestionuotina, ar žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) galės būti visiškai nepriklausomas, kaip to reikalauja tarptautinis ombudsmeno instituto suvokimas, jeigu Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme bus numatyta, kad žvalgybos kontrolierius vykdydamas savo pareigas privalės atlikti tyrimus Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Vyriausybės motyvuotu paklausimu ir teikti šiems subjektams išvadas.
Nors valstybėse Europos Tarybos narėse ir nėra vieno standartizuoto ombudsmeno instituto modelio, visos šios šalys raginamos taikyti Venecijos principus ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos stiprinti ir plėtoti ombudsmeno institucijas ir jų gebėjimus bei nepriklausomumą ir būtų užtikrintas šių principų tinkamas, savalaikis ir veiksmingas įgyvendinimas.[2] Pagal Venecijos principų 14 punktą, ombudsmenas savo veikloje neturi nei gauti, nei vykdyti jokių valstybės valdžios nurodymų, o pagal Venecijos principų 16 punktą ombudsmenui turi būti suteikta diskrecija tyrimus dėl galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų atlikti savo iniciatyva arba gauto skundo pagrindu, o ne valstybės valdžios institucijos paklausimu arba pavedimu. Siūlomas reglamentavimas sudaro prielaidas situacijoms, kai žvalgybos kontrolierius, vykdydamas savo veiklą, būtų įpareigotas vykdyti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose įvardijamų subjektų motyvuotus paklausimus arba jų pagrindu atlikti tyrimus bei neturėtų pasirinkimo laisvės jų nenagrinėti. Todėl manytina, kad šiomis nuostatomis žvalgybos kontrolieriaus visiškas nepriklausomumas, savarankiškumas bei galimybė pačiam planuoti ir kontroliuoti savo veiklą būtų apribojami. Atsižvelgdami į tai, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose siūlomai numatyti nuostatai nepritariame.
Pritarti Nors paklausimai nėra įpareigojimai, užduotys ar nurodymai, siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų, atsisakoma. Taip pat atsisakoma žvalgybos kontrolieriaus pareigos teikti išvadas šiems subjektas, dėl kurių paklausimų buvo atliekami tyrimai. Atitinkami pakeitimai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 2 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 11, 14, 17, 19 straipsniuose, 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 22 straipsnyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. 3 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (2021-09-16 raštas Nr. 1/3D-2179)265
3Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje
nustatyti, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai vadovauja žvalgybos kontrolierius, o 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte – tai, kad žvalgybos kontrolierius „tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrinių padalinių nuostatus, įstaigos darbo reglamentą, kuriame nustatytos vidaus darbo tvarkos taisyklės, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, nustato konkrečius valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareiginių algų koeficientus“.
Tačiau Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje taip pat siūloma numatyti, kad „Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrą, jo s uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimą nustato Seimo patvirtinti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatai.“ Taigi, šiomis nuostatomis siūloma nustatyti, kad Seimas tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatus, o žvalgybos kontrolierius – Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrinių padalinių nuostatus, Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos darbo reglamentą. Vis dėlto pastebėtina tai, kad, remiantis Venecijos principais, ombudsmeno institutas turėtų veikti visiškai nepriklausomai nuo parlamento valios ir ombudsmeno institucijos statusas negali prilygti įstaigos prie parlamento statusui. Venecijos principų 24 punkte numatyta, kad valstybės turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama apriboti ar apribojama ombudsmeno instituto veikla arba kuriais sukeliamos bet kokios kliūtys veiksmingam jo funkcionavimui, taip pat valstybės turi apsaugoti ombudsmeno institutą nuo tokių grėsmių. Be to, kaip aptarta pirmiau, turėtų būti paisoma ombudsmeno nepriklausomumo principo. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad Projektu Nr.
XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo
pamatiniais principais ir jos turėtų būti atsisakyta, todėl siūlytume Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūros nustatymo ir visos įstaigos darbo organizavimo funkciją patikėti šios įstaigos vadovui, žvalgybos kontrolieriui. Pritarti Siekiant didesnio Žvalgybos kontrolierių įstaigos nepriklausomumo, patikslinto Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Žvalgybos kontrolierių įstaigos struktūrą, jos uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimą nustato Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo patvirtinti Žvalgybos kontrolierių įstaigos nuostatai. Atitinkamai 27 straipsnio 2 dalies
vykdoma funkcija papildyta, numatant, kad jis tvirtina Žvalgybos kontrolierių įstaigos nuostatus, struktūrinių padalinių nuostatus, įstaigos darbo reglamentą, kuriame nustatytos vidaus darbo tvarkos taisyklės, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, nustato konkrečius valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareiginių algų koeficientus. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 26 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalies 8 punkte. 4 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (2021-09-16 raštas Nr. 1/3D-2179)
į visa, kas išdėstyta, pastebėtina ir tai, kad Įstatymų projektų rengėjas siūlo įgaliojimus tirti pareiškėjų skundus (pranešimus) dėl galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių žvalgybos srityje suteikti būtent žvalgybos kontrolieriui, ir dėl šios priežasties manome, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstatymas turi atspindėti Venecijos principuose numatytus ombudsmeno veiklos pagrindus.
Vis dėlto Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, apžvelgiant užsienio šalių praktiką dėl ombudsmenų veiklos žvalgybos srityje, taip pat nurodyta, kad „Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Šiaurės Makedonijoje žvalgybos ombudsmeno nėra, tačiau iš dalies analogiškas nepriklausomos priežiūros funkcijas atlieka specialios institucijos ar pareigūnai – įgaliotiniai, komisarai, specialieji komitetai, priežiūros valdybos, tarybos. Visose šiose valstybėse, išskyrus Švediją, veikia ir specializuotos žvalgybos institucijų parlamentinės priežiūros struktūros (komitetai, pakomitečiai). Vokietijoje ir neparlamentinę priežiūrą iš esmės kontroliuoja specialus parlamento komitetas.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Venecijos principai nėra skirti tokių subjektų, kaip komisijos, tarybos, valdybos, komisarai, atliekančių funkcijas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje, steigimo ir veiklos pagrindams apibrėžti. Vertinant tai pastebėtina, kad Projektu Nr. XIVP-673(2) siūlomas reguliavimas Venecijos principams neprieštarautų, jeigu šiuo projektu būtų siūloma apibrėžti ne žvalgybos ombudsmeno institucijos, o kito, ne iš Konstitucijos 73 straipsnio kildinamo, priežiūros subjekto, kaip antai specialaus komiteto, steigimo ir veiklos pagrindus.
Nepritarti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto tikslas – įsteigti žvalgybos ombudsmeno instituciją, o ne kokį nors specialųjį komitetą, komisiją, tarybą, valdybą ar komisarą, atliekantį funkcijas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje. Nors Venecijos principai yra rekomendacinio pobūdžio, nurodo sutartas ombudsmeno institucijų veikimo Europoje pamatinius reikalavimus. Jie pripažįsta, kad Europoje nėra standartizuoto ombudsmeno institucijų modelio, ir šios institucijos steigiamos ir veikia priklausomai, valstybės organizacijos, kitų ypatybių ir poreikių (1, 4 principai). Atsižvelgus ar į aukščiau nurodytas Seimo kontrolierių įstaigos, taip pat Seimo Kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus, bus užtikrintas pakankamas žvalgybos ombudsmeno – t. y. Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos – nepriklausomumas, atitinkantis Venecijos principus. 5 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2021-07-07 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys Vytautas Bakas, 2021-08-236 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra sustiprinti Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumą. Šiuo metu esamame Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr.
XIVP-673(2) 6 straipsnyje nustatytas reikalavimas Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) turėti atitinkančius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Visiškai slaptai“ bei šio įstatymo 10 straipsnio „Žvalgybos kontrolieriaus
(Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimas“ 1 dalies 10 punkte nustatyta nuostata, kad Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimai nutrūksta, kai jis netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Visiškai slaptai“ gali tapti realia aplinkybe, darančia įtaką Žvalgybos
kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumui. Susidaro situacija, kuomet Seimo paskirtas subjektas, t. y. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas), kuriam pavedama atlikti tyrimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, tuo pat metu taps kontroliuojamu subjektų pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Nepriklausomumas yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės principų, būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga. Nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių pareigų, kylanti iš žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjui tenka pareiga nustatyti visumą tokių teisėjo ir teismų nepriklausomumą užtikrinančių garantijų, kurios užtikrintų teismo nešališkumą priimant sprendimą, neleistų kištis į teisėjo ar teismo veiklą įgyvendinant teisingumą.
Taikant analogija, būtina užtikrinti ir Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumą. Nepriklausomumo užtikrinimui jam einant savo pareigas, turi būti garantuojamas funkcinis imunitetas, kurio tikslas – apsaugoti jį nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimosi į jų veiklą. Žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai, būtini išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ apribos jo veiklos nepriklausomumą. Pastebėtina, kad šiuo metu veikiančiam Seimo kontrolieriaus institutui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme nekeliami analogiški reikalavimai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti jį taip: „Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą, bei ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą bei atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.“ Nepritarti Teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ex officio įgyja asmenys, kurie į pareigas ateina demokratinių rinkimų būdu, t. y. kuriuos išrenka tauta, arba kurie yra skiriami politinių susitarimų išdavoje.
Jiems taip pat netaikomi išsilavinimo, darbo patirties reikalavimai. Tuo tarpu žvalgybos kontrolierius yra skiriamas pareigūnas, kuriam taikomi išsilavinimo, darbo patirties reikalavimai. Todėl kaip ir visi kiti skiriami pareigūnai, manytina, kad žvalgybos kontrolierius turėtų atitikti įstatymų reikalavimus, būtinus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žyma „Visiškai slaptai“. 2 Seimo narys Vytautas Bakas,
110 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą:
10) netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario V.Bako pasiūlymo Nr.1. 3 Seimo narys Vytautas Bakas,
4 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnio 4 punktą išdėstyti jį taip: „4. Pasibaigus Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui), atleidžiamam iš pareigų, kai jis negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.
Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) mirus, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų) išmokama 3 mėnesių atlyginimo dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Atleidus Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) jo paties prašymu ar kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, ar Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) sulaužo priesaiką, ar netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, ar netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ar ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo, išeitinė išmoka nemokama.“ Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario V.Bako pasiūlymo Nr.1. 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2021-09-29 nutarimas Nr. 772)14 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektui Nr. XIVP-673(2), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
įstatymo projektui Nr. XIVP-674, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-675, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-676, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-677, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-678 ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-679 (toliau – Įstatymų projektai) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad svarbi veiksmingos žvalgybos institucijų kontrolės prielaida yra jos nuolatinis pobūdis. Nepaisant to, Įstatymų projektuose nėra nuostatų, sudarančių sąlygas žvalgybos kontrolieriui vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, žvalgybos kontrolieriams nesuteikiami įgaliojimai, kurie leistų atlikti platesnės apimties žvalgybos institucijų kontrolę, nei šiuo metu tai gali daryti Seimo kontrolieriai. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 14 straipsnyje nustatoma, kad žvalgybos kontrolieriai žvalgybos institucijų kontrolę vykdo atlikdami tyrimus, kurie gali būti inicijuojami dviem atvejais: gavus paklausimą, prašymą ar skundą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo arba pradėjus tyrimą savo iniciatyva, jeigu žvalgybos kontrolierius pats nustato žvalgybos institucijų atliekamų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų požymių.
Tai niekuo nesiskiria nuo Seimo kontrolieriaus tyrimo atlikimo pagrindų – pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnį Seimo kontrolieriai tyrimus gali atlikti remdamiesi skundais arba patys nustatę pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių. Pažymėtina, kad esminė žvalgybos kontrolieriaus veikimo savo iniciatyva sąlyga yra požymių, kad žvalgybos institucijos pažeidžia žmogaus teises ar laisves, nustatymas. Tai reiškia, kad bet kokie žvalgybos kontrolieriaus veiksmai (įskaitant galimybę susipažinti su neviešo pobūdžio žvalgybos informacija) būtų atliekami tik nustačius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos institucijų veikla pagal savo pobūdį yra nevieša, mažai tikėtina, kad žvalgybos kontrolierius turėtų galimybę nustatyti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymių iš viešų šaltinių. Siekiant užtikrinti, kad žvalgybos kontrolieriai galėtų vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, žvalgybos kontrolieriams turėtų būti nustatomi įgaliojimai ir (ar) funkcijos, sudarantys sąlygas tikrinti žvalgybos institucijų veiklą nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymiai.
Pritarti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto 11 straipsnyje numatytos žvalgybos kontrolieriaus funkcijos, susijusios su nuolatinės žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūros, susijusios su žvalgybos institucijų, žvalgybos pareigūnų veiksmais, jų priimamais sprendimais, vykdymu ir su patikrinimų, siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą dėl galimo žvalgybos institucijų ar žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais ar galimo žmogaus teisių ir laisvių ar teisėtų interesų pažeidimo, arba galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų pažeidimo, ar kitaip galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, atlikimu. Šie pakeitimai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 2 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 1 ir 2 punktuose ir 29 straipsnyje. 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2021-09-29 nutarimas Nr. 772)191
projektų aiškinamajame rašte yra akcentuojama nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolė, tačiau kai kurios Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) nuostatos kelia abejonių, ar žvalgybos institucijų veiklos kontrolės nepriklausomumas visai atvejais būtų užtikrinamas. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr.
straipsnio 2 punkte numatoma, kad vienas iš žvalgybos kontrolieriaus tyrimo atlikimo pagrindų yra Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės motyvuotas paklausimas dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų. Nepaisant to, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyti atsisakymo nagrinėti paklausimą pagrindai, nėra pagrindo, numatančio, kad gali būti atsisakyta nagrinėti paklausimą, nustačius, kad paklausimas yra nemotyvuotas ar paklausime pateikiami motyvai nėra susiję su konkrečiu žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu. Tai reiškia, kad žvalgybos kontrolieriai privalėtų nagrinėti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės paklausimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su konkrečiu paklausimą teikiančio subjekto teisių ir laisvių pažeidimu, todėl sudaromos prielaidos, kad tokie paklausimai galėtų būti grindžiami ne faktinėmis aplinkybėmis, bet politiniais ar kitais motyvais, plg., pagal Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnį Seimo kontrolieriai nagrinėja pareiškėjo skundą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo buvo pažeistos jo (pareiškėjo) teisės ir laisvės, o valstybės institucijos ar pareigūnai, savo vardu ir vykdydami savo funkcijas, neturi teisės teikti skundų Seimo kontrolieriui.
Pritarti Siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų, atsisakoma. Taigi, žvalgybos kontrolieriui tokių paklausimų nereikės nagrinėti. Atitinkami pakeitimai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 2 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 11, 14, 17, 19 straipsniuose, 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 22 straipsnyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2021-09-29 nutarimas Nr. 772)6 3.
projektų aiškinamajame rašte žvalgybos kontrolieriaus pareigybės steigimas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad žvalgybos institucijų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių ekspertinių žinių. Nepaisant to, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 6 straipsnyje numatomi žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai iš esmės yra tapatūs Seimo kontrolieriams keliamiems reikalavimams. Papildomai reikalaujama tik atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Visiškai slaptai“, tačiau tai negali būti laikoma specialiu kvalifikaciniu
reikalavimu, nes leidimas susipažinti su įslaptinta informacija yra išduodamas įvertinus asmens patikimumą, bet ne turimas žvalgybos ar kitos srities žinias. Taigi projektuose siūlomu reguliavimu neužtikrinama, kad į žvalgybos kontrolieriaus pareigas bus skiriamas asmuo, turintis daugiau specifinių ekspertinių žinių, nei reikalaujama iš Seimo kontrolieriaus. Pritarti iš dalies Pagal patikslintą LR žvalgybos kontrolierių projektą Nr. XIVP-673(3) – Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo komitetui, atliekančiam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimas skirtų du žvalgybos kontrolierius penkeriems metams. Iš jų Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, skirtų vieną žvalgybos kontrolierių Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu. Atitinkami pakeitimai atlikti Projekte Nr. XIVP-673(3).
XIVP-673(3). Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos institucijų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių žinių ir kompetencijų, žvalgybos kontrolieriui keliamas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Taip pat įtraukta nuostata, kad Žvalgybos kontrolieriumi skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius penkerius metus nėjo valstybės politiko pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucingumo klausimais Europos Komisija „Demokratija per teisę“, pripažindama ombudsmeno institutą vienu iš valstybės demokratiją garantuojančių veiksnių bei siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas nuo bet kokių grėsmių šio instituto nepriklausomumui bei veiksmingumui 2019 m. kovo 15–16 dienomis vykusioje 118-oje plenarinėje sesijoje Venecijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos stiprinimo principus ( taip vadinamuosius Venecijos principus). Venecijos principų 7 ir 8 punktai pabrėžia, kad reikalavimai kandidatams į Ombudsmenus turi būti pakankamai platūs, kad įgalintų platų tinkamų kandidatų pasirinkimą. Esminiai kriterijai – aukšta moralė, sąžiningumas, nepriekaištinga reputacija ir atitinkamos profesinės žinios, patirtis, įskaitant žmogaus teisių ir laisvių srityje. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 6 straipsnyje. 7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2021-09-29 nutarimas Nr. 772)252
kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 25 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga bus iš valstybės biudžeto finansuojama biudžetinė įstaiga.
Kiekvienos naujos biudžetinės įstaigos steigimas ir išlaikymas reikalauja finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių, tačiau Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra duomenų, kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, nepateikiama ir tokiam vertinimui atlikti reikalinga informacija (dėl patalpų, atlyginimų, žmogiškųjų ir kitų reikalingų išteklių naujai įstaigai išlaikyti). Pritarti Pateikiami preliminarūs paskaičiavimai dviem Žvalgybos kontrolierių įstaigos įkūrimo variantams. 1 variantas suponuoja, kad Žvalgybos kontrolierių įstaiga įsikuria jau esamame pastate turinčiame patalpas atitinkančias II klasės saugumo reikalavimus, o įstaigos personalą be žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo sudarytų 5 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pagal 1 variantą įstaigos personalo išlaikymui reikėtų apie 200 tūkst. eurų per metus. Taip pat kompiuterinei, ryšių ir biuro technikai, baldams bei paslaugoms įsigyti mažiausiai reikėtų apie 20–30 tūkstančių eurų viso – apie 220–230 tūkstančių eurų. 2 variantas. Jeigu Žvalgybos kontrolierių įstaiga įsikurtų esamame pastate, kuriame nėra II klasės saugumo reikalavimus atitinkančių patalų, tokiu atveju patalpų įrengimas, kad jos išpildytų II klasės saugumo reikalavimus, kompiuterinės, ryšių bei biuro technikos bei paslaugų įsigijimas, ir įstaigos su galimai 7 darbuotojais (įskaitant žvalgybos kontrolierius) išlaikymas pirmaisiais metais mažiausiai pareikalautų apie 270–295 tūkst. Eurų, iš jų 200 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, ir 70-95 tūkst. eurų turtui ir paslaugoms įsigyti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas. 6.2.
6.2. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymai: siūloma pagrindiniam komitetui tobulinant įstatymo projektą atsižvelgti į šias pastabas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas , 2021-11-10 Argumentai: Įstatymo projekte nenurodoma, kaip dažnai žvalgybos institucijos pažeidžia žmogaus teises ir nenurodoma, kodėl negalima jų ginti šiuo metu turimomis priemonėmis. Pasiūlymas: Priimant sprendimą pagrindinis komitetas turėtų atsakyti į klausimą kas neveikia galiojančioje sistemoje ir ar tų problemų negalima išspręsti kitaip, kaip tik kuriant naujus institutus. Taip pat svarbu pateikti argumentus, ar sukūrus naują instituciją su plačiais įgaliojimais žvalgybos institucijų atžvilgiu, nebus iškreipta žvalgybos institucijų kontrolės sistema. Nepritarti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstomi argumentai, kad besikeičianti saugumo situacija ir nauji iššūkiai augančių hibridinių grėsmių akivaizdoje sąlygojo siekį išplėsti Lietuvos žvalgybos institucijų galias. Tam 2019 m. gruodį registruotos Žvalgybos įstatymo pataisos, be kita ko, numatančios galimybę žmones kviestis į prevencinius pokalbius, be teismo sankcijos gauti iš bankų informaciją apie jų finansines operacijas. Todėl, kartu su šiomis priemonėmis, išplečiančiomis žvalgybos institucijų galias, prasminga stiprinti nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūrą, ir taip sukurti papildomą mechanizmą garantuojantį žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą. Labai svarbu, kad visuomenė pasitikėtų, jog papildomos galios ir instrumentai bus naudojami griežtai pagal įstatymuose numatytą paskirtį ir nesudarys sąlygų pažeisti žmogaus teises ir laisves.
Parlamentinės priežiūros nepakanka, nes specializuoti žvalgybų ir saugumo tarnybų parlamentinės priežiūros komitetai negali atlikti reguliarios ir detalios žvalgybų ir saugumo tarnybų veiklos priežiūros dėl savo „politinės prigimties“, papildomų laiko sąnaudų ir specialiųjų žinių bei kompetencijų nebuvimo. Plataus mandato žmogaus teisių ombudsmenai, pavyzdžiui, Lietuvoje Seimo kontrolieriai, taip pat susiduria su laiko ir specialios ekspertizės poreikio problema, nes žvalgybų institucijų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių ekspertinių žinių bei laiko. Todėl Lietuvoje jau kuris laikas svarstomas klausimas dėl nepriklausomos žvalgybų priežiūros ir kontrolės institucijos steigimo. Šių svarstymų metu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau – Seimo kontrolierių įstaiga) yra pažymėjusi, jog žvalgybos institucijų veiklos pobūdis ir ypatingas statusas (dėl didelės rizikos pažeisti žmogaus teises) neleidžia šios veiklos subjektui palikti visiškos savivaldos teisės, todėl turėtų būti nustatytas ir efektyvus išorinis žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmas, o kontrolė turi apimti ne tik veiklos teisėtumo, darbuotojų darbo vertinimo, bet ir žmogaus teisių standartų laikymosi žvalgybos institucijų veikloje užtikrinimą. Nes, pasak Seimo kontrolierių įstaigos, Žvalgybos įstatyme numatyta asmens duomenų apsaugos garantija nėra pakankama, o toks reglamentavimas, kai nėra užtikrinama asmens teisė kreiptis į teismą, nėra tinkamas ir kelia abejonių, ar šalies teisinėje sistemoje įtvirtintas žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmas atitinka esminius neteisminės kontrolės reikalavimus bei užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų vertybių apsaugą. Ministro Pirmininko 2020 m. kovo 4 d. potvarkiu Nr.
buvo sudaryta darbo grupė, pateikusi pasiūlymų dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolės mechanizmo tobulinimo, kuriems pritarė XVII Vyriausybė. Darbo grupė siūlė suteikti papildomus įgaliojimus Seimo kontrolierių įstaigai, kad ši galėtų atlikti nepertraukiamą ir sisteminę žmogaus teisių būklės stebėseną ir prižiūrėti žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo bei kitos veiklos teisėtumą ir pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimą žvalgybos institucijų veikloje. Darbo grupė siūlė stiprinti Seimo kontrolierių įstaigos analitines funkcijas ir vengiant kontrolės veiksmų fragmentiškumo, sudaryti sąlygas šiai įstaigai aktyviai vykdyti kontrolės veiksmus – Seimo kontrolierių įstaigai numatyti papildomą finansavimą, taikyti papildomus reikalavimus ir numatyti, kad Seimo kontrolierius atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Darbo grupė manė, kad nėra būtinybės steigti trečiojo Seimo kontrolieriaus pareigybės. Seimo kontrolierių įstaiga, 2020 m. gruodžio 1 d. pateikusi išvadą dėl Seimo kontrolierių ir Žvalgybos įstatymų pataisų, taip pat nepritarė trečiojo Seimo kontrolieriaus, kuris turėtų atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, skyrimui, nurodydama, kad toks siūlymas būtų perteklinis ir ne tik kad neužtikrintų sklandaus įstaigos darbo, bet ir tam tikrais atvejais pažeistų Seimo kontrolierių veiklos principus. Pasak įstaigos, visiems Seimo kontrolieriams turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai, kad jie galėtų lygiomis teisėmis ir turėdami vienodas galimybes nepertraukiamai vykdyti įstaigos veiklą.
Savo nepritarimą Seimo kontrolierių įstaiga grindžia ir tuo, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo gauta vos 16 skundų dėl žvalgybos pareigūnų ir kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų veiklos, o esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas, kad Seimo kontrolieriai būtų laikomi turinčiais įgaliojimus tirti ir vertinti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų pareigūnų veiklą bei atlikti žmogaus teisių ir laisvių stebėseną šiose srityse.[3] Vertinant Seimo kontrolierių įstaigos poziciją dėl žvalgybos institucijų kontrolės galima pastebėti tam tikrus prieštaravimus. Viena vertus, teigiama, kad reguliavimas yra pakankamas ir nereikia atskiros institucijos ar papildomos pareigybės – trečio Seimo kontrolieriaus, tirsiančio žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiklą – kita vertus, pabrėžiama, kad turėtų būti nustatytas ir efektyvus išorinis žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmas, o kontrolė turi apimti ne tik veiklos teisėtumo, darbuotojų darbo vertinimo, bet ir žmogaus teisių standartų laikymosi žvalgybos institucijų veikloje užtikrinimą. Galima numanyti, kad Seimo kontrolierių įstaigos pozicija atitinka vyriausybinės darbo grupės siūlymą suteikti papildomus įgaliojimus Seimo kontrolierių įstaigai, padidinti jos finansavimą, taikyti papildomus reikalavimus ir numatyti, kad žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimo žvalgybos institucijų veikloje priežiūrą vykdysiančiam Seimo kontrolierius atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Tačiau tokiu atveju, klausimas, ar tai atitiktų Seimo kontrolierių įstaigos poziciją, kad visiems Seimo kontrolieriams turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai, kad jie galėtų lygiomis teisėmis ir turėdami vienodas galimybes nepertraukiamai vykdyti savo veiklą. Nebent tokia teisė būtų suteikta abiem Seimo kontrolieriams. Veiksminga nepriklausoma žvalgybos institucijų kontrolė priklauso nuo specialiųjų kompetencijų, turimų įgaliojimų, žmogiškųjų, materialinių resursų ir tam skiriamo laiko. Svarbus veiksmingos kontrolės bruožas yra jos proaktyvumas. Priežiūra gali būti reaktyvi, kada žvalgybos institucijų kontrolę atliekanti įstaiga tiesiog reaguoja į gautus skundus (pranešimus) ar į viešojoje erdvėje iškilusią informaciją apie galimai neteisėtą žvalgybos institucijų veikla ir pan. Bet ji taip pat gali būti ir proaktyvi, kada kontrolieriaus įstaiga pati savo iniciatyva nuolat vykdo žvalgybos institucijų veiklos ir jų priimamų sprendimų teisėtumo, pagrįstumo kontrolę, ir nustačiusi požymius, leidžiančius manyti, kad žvalgybos institucijos ar žvalgybos pareigūnai galimai piktnaudžiaujama jiems suteiktais įgaliojimais ar galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves ar teisėtus interesus, ar galimai pažeidžia asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus, imasi tyrimo.
Tokia kontrolė apima ne tik skundų dėl žmogaus teisių ir laisvių galimo pažeidimo ar pareigūnų piktnaudžiavimo nagrinėjimą, bet ir žvalgybinės informacijos, jos rinkimo metodų naudojimo, kitos žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo vertinimą. O tai neįmanoma be didelio visuomenės pasitikėjimo, specialios kvalifikuotos ekspertizės, teisės susipažinti su įslaptinta informacija ir kitų būtinų efektyviai priežiūrai įgaliojimų, žinių bei kompetencijų. Lietuvoje žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą kontroliuoja teismai, tačiau ta kontrolė apima tik teismo sankcionuojamus veiksmus, kaip nurodyta Žvalgybos įstatymo 13 straipsnyje. Lyginant dabartinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę su kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos kontrole, pastarųjų veiklos teisėtumą papildomai kontroliuoja dar ir tarpinė grandis – prokuratūra. Kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinis veiklos uždavinys ir rezultatas – informacija, reikalinga nusikalstamoms veikoms užkardyti ir jas atskleisti. Dažniausiai kriminalinės žvalgybos objektai yra subvalstybiniai ar nevalstybiniai subjektai, kurių pagrindiniai motyvai yra neteisėtas praturtėjimas, viešojo saugumo sutrikdymas, pasikėsinimas į asmens gyvybę, sveikatą, turtą ir pan. Žvalgybos institucijų veikla ir tikslai yra kitokie – jos nevykdo ikiteisminių tyrimų.
Žvalgybos institucijos renka informaciją, reikalingą valstybės ir nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms pagal kompetenciją priimti sprendimus. Ši veikla apima ir žvalgybą, ir kontržvalgybą. Todėl skaitmeninės eros ir šiuolaikinių grėsmių kontekste, kada didėja žvalgybos institucijų svarba, atsiranda ketinimai išplėsti jų galias, būtina stiprinti jų kontrolę, tam įsteigiant atskirą nepriklausomo žvalgybos kontrolieriaus instituciją. Jos veikla būtų orientuota į žmogaus teisių ir laisvių prevenciją siekiant užtikrinti, kad plečiamos žvalgybos institucijų galios bus naudojamos griežtai pagal įstatymuose numatytą paskirtį. Kartu tai didintų visuomenės pasitikėjimą žvalgybos institucijomis. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-11-10 Argumentai:
Įstatymo projektas turėtų užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus neutralumą. Pasiūlymas: Todėl turėtų būti dar kartą atidžiai įvertinti šie aspektai: 1) Seimo kontrolierius skiriamas tik Seimo, nedalyvaujant jokiems kitiems subjektams, tuo tarpu skiriant žvalgybos kontrolierių dalyvauja Seimo komitetas; 2) Įstatymo projekte nėra aiškiai apibrėžiamas politikų žvalgybos kontrolieriui teikiamų paklausimų turinys, reikalavimai, tuo tarpu Seimo kontrolierius veikia tik pagal asmenų skundus arba savo iniciatyva; 3) iš Įstatymo projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad žvalgybos kontrolierius turės atsiskaityti už žvalgybos parlamentinę kontrolę atsakingam Seimo komitetui, teikdamas informaciją apie tyrimus, tuo tarpu Seimo kontrolieriaus įstatyme įtvirtinta, kad yra teikiama metinė ataskaita, bei kontrolierius savo nuožiūra gali informuoti kitus subjektus apie savo veiklos rezultatus. Pritarti iš dalies Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo procese dalyvauja tik Seimas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra jo struktūrinė dalis.
Projekte numatomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su esminiu principu šioje srityje – su valdžių padalijimo principu. Dėl antro punkto, tai, siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų, atsisakoma. Taip pat, reaguojant į trečią punktą ir siekiant užtikrinti kaip galima didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą atsisakoma pareigos informuoti NSGK apie atlikus tyrimus bei priimtus sprendimus. Atitinkami pakeitimai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 2 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 11, 14, 17, 19 straipsniuose, 20 straipsnio
dalyje, 27 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių komiteto nuomonę, kad nors Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 punkte numatyta žvalgybos kontrolieriaus teisė atlikti tyrimus savo iniciatyva. Į Žvalgybos kontrolierių galės kreiptis bet kuris fizinis asmuo, manantis, kad jo teisės pažeidžiamos, tačiau gali būti situacijos, kuomet pažeidimai yra latentiniai arba žvalgybų veikloje susiklosčiusi veiklos tendencija, kuomet nesiderinama su žmogaus teisių užtikrinimu, kuri paaiškėja parlamentinės kontrolės metu.
Tokiu atveju Seimas arba parlamentinę kontrolę atliekantys jo komitetai ir komisijos turi turėti teisę kreiptis į žvalgybos kontrolierių. 3. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-11-10 Argumentai: Žvalgybos kontrolieriui suteikiami platūs įgaliojimai įgyvendinant jam patikėtus uždavinius: jis turi teisę patekti į patalpas, transporto priemones, kitus objektus . Pasiūlymas:
Įstatyme turėtų būti įtvirtintas aiškus žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų įgyvendinimo mechanizmas, kuris sudarytų prielaidas tinkamai vykdyti įstatyme nustatytus uždavinius ir garantuotų, jog nebus kliudoma žvalgybai veikti efektyviai ir saugiai. Nepritarti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žvalgybos kontrolierius neteikia informacijos nei visuomenei, nei Seimui, nei kitiems suinteresuotiems asmenims, jei gali būti atskleisti žvalgybos institucijų veiklos metodai ir priemonės, veiklos taktika ir (ar) padaryta žala žvalgybos institucijų veiklai. Papildomas detalus reglamentavimas galėtų pernelyg suvaržyti žvalgybos kontrolieriaus galimybes efektyviai prižiūrėti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir tirti galimus žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus. 4. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-11-10 Argumentai:
Pagal dabar galiojančias Seimo kontrolieriaus įstatymo nuostatas, Seimo kontrolieriaus ataskaitos dalis, susijusi su žvalgybos institucijomis, neskelbiama. Įstatymo projekte siūloma skelbti žvalgybos kontrolieriaus ataskaitą, išskyrus paslaptį sudarančią informaciją.
Pasiūlymas: Reikėtų įvertinti, ar tokiu reguliavimu nebus atskleista nacionalinio saugumo požiūriu jautri informacija ir tokiu būdu silpninami Lietuvos žvalgybiniai pajėgumai. Pritarti Įstatymo projekto
ar tarnybos paslaptį, yra įslaptinta ir jos viešas skelbimas yra draudžiamas. Siekiant, kad neįslaptinta, bet jautri nacionalinio saugumo požiūriu informacija nebūtų paviešinta, siūloma 29 ir 30 straipsniuose nurodyti, kad viešai skelbiama tik „apibendrinta“ informacija. Pavyzdžiui, ataskaitoje būtų pateikiama kiek tyrimų žvalgybos kontrolieriai atliko, kiek skundų pripažino pagrįstais, kiek teikė rekomendacijų dėl teisės aktų tobulinimo ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žvalgybos įstatymo 26 straipsnį žvalgybos institucijos
„kiekvienais metais skelbia neįslaptintas veiklos ataskaitas ir grėsmių
nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis“. Šiose ataskaitose institucijos pristato apibendrintus duomenis kiek teismo sankcionuojamų veiksmų prieš piliečius atliko, kiek pateikė informacinių pranešimų išvadų ir t. t., žr. https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2021/05/Ataskaita_2020_viesa_galutinis-3.pdf Toks įstatyminis reguliavimas nesudaro sąlygų atskleisti nacionalinio saugumo požiūriu jautrią informaciją ir tokiu būdu silpninti Lietuvos žvalgybinius pajėgumus. Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3), 29 straipsnyje ir 30 straipsnio 1 dalyje. 6.3. Žmogaus teisių komiteto sprendimas:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas,
1 Argumentai: svarstomo įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, t. y. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veikla, užtikrinant žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą ir teisėtumą bus vykdoma žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Žmogaus teisių komitetas yra pagrindinė Seimo institucija veikianti valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavime, tikslinga procesų, susijusius su Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) skyrimu, atleidimu, veiklos garantijomis, sprendimų priėmimo vertinimo priežiūrą deleguoti ir Seimo Žmogaus teisių komitetui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kompetencijos ribose šiuo metu užtikrina žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę įstatymų nustatyta tvarka (Žvalgybos įstatymo 21 str., 24 str.). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Paklausimas – Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštu pateiktas klausimas dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų.“ Nepritarti Siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų, atsisakoma. 2. Žmogaus teisių komitetas,
5 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Seimo komitetas, atsakingas už žmogaus teisių ir laisvių
užtikrinimą – Seimo statute įvardintas Seimo komitetas, atsakingas už valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimą.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 2 straipsnio 4 dalyje. 3. Žmogaus teisių komitetas,
1 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) penkeriems metams skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 7 straipsnio 1 dalyje. 4. Žmogaus teisių komitetas,
16 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo. Pasiūlymas atleisti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus
pavaduotoją) turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, arba Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, arba Seimo komitetas, atsakingas už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, kai komiteto posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių;“ Nepritarti Įstatymo projekto
departamento 13 pastabą, kad Projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas sistemiškai nedera su Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog pasiūlymas atleisti valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Todėl siūlytina šiame punkte nurodyti, kad pasiūlymą svarstyti nepasitikėjimą žvalgybos kontrolieriumi motyvuotu raštu gali pateikti Seimo valdyba, bet kuris Seimo komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Atitinkami pataisymai atlikti Projekte Nr. XIVP-673(3) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte. 5.
komitetas,
2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais
atvejais sprendimą dėl Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų nutraukimo priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 10 straipsnio 2 dalyje. 6. Žmogaus teisių komitetas,
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nustatytais atvejais sprendimą dėl Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų nutraukimo priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo valdybai, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių.“ Pritarti Įstatymo projekto
Projekto Nr. XIVP-673(3) 10 straipsnio 2 dalyje. 7. Žmogaus teisių komitetas,
12 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nagrinėja Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto,
atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Vyriausybės motyvuotus paklausimus;“.
Nepritarti Siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų, atsisakoma. 8.
komitetas,
16 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo
komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, dėl kurių paklausimų buvo atliekami tyrimai;.“ Nepritarti Kadangi, siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui atsisakoma, nebelieka ir pareigos žvalgybos kontrolieriui teikti išvadas minėtiems subjektams, dėl kurių paklausimų buvo atliekami tyrimai. 9. Žmogaus teisių komitetas,
19 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) apie atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus informuoja Seimo komitetą, atsakingą už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę ir Seimo komitetą, atsakingą už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą;“. Nepritarti Siekiant užtikrinti kaip galima didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą, pareigos žvalgybos kontrolieriui informuoti Seimo komitetą apie atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus atsisakoma. 10.
komitetas,
12 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gavęs Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės motyvuotą paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų;“. Nepritarti Siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas, įstatymo projekte numatytos teisės Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti paklausimus žvalgybos kontrolieriui atsisakoma. 11. Žmogaus teisių komitetas,
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) kasmet suteikiamos 22 darbo dienų atostogos. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui), turinčiam didesnį kaip 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 darbo dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) taip pat turi teisę į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas tikslines ir pailgintas, papildomas atostogas. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atostogas suteikia Seimo Pirmininkas, gavęs Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) prašymą.
Seimo Pirmininkas, gavęs Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę ir Seimo komiteto, atsakingo už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, pritarimą, gali atšaukti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) iš atostogų. Nepanaudos kasmetinės atostogos Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) suteikiamos kitu laiku.“ Nepritarti Nebeaktualu, nes atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabą, patikslintas įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 8 punktas, kuris sako, kad Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas suteikia žvalgybos kontrolieriui atostogas, siunčia jį į komandiruotes. Taip pat Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas, kaip ir kiti Seimo skiriami įstaigų vadovai, pats save komandiruotų, pats sau suteiktų atostogas. Vadovaujantis įstatymo projekto 27 straipsnio 5 dalimi, tuo laiku jį pavaduotų kitas žvalgybos kontrolierius. 12. Žmogaus teisių komitetas,
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Įsigaliojus šiam įstatymui, Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją Seimas Seimo Pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, paskiria dvejiems su pusę metų. Ši nuostata po šio įstatymo įsigaliojimo taikoma skiriant tik pirmąjį Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją.“ Nepritarti Nebeaktualu, nes pagal patobulintą projektą XIVP-673(3) siūloma skirti du žvalgybos kontrolierius iš karto. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo Projektui Nr. XIVP-673(3) bei komiteto išvadai. 7.2 Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-17 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant teisinio reguliavimo tikslumo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto Nr. XIVP-673(2) pavadinimą ir jį išdėstyti taip;
Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekte Nr. XIVP-673(3). 2 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-171 1 Argumentai: Techninė klaida, kurią reikia pataisyti 1 straipsnyje Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą nepriklausomumą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekte Nr. XIVP-673(3). 3 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-172
2 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant teisinio reguliavimo tikslumo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareiškėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris kreipiasi į Žvalgybos žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) pateikdamas skundą. Pareiškėjo atstovais pagal pavedimą gali būti asmenys apibrėžti Civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekte Nr. XIVP-673(3). 4 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-17 Argumentai:
Pasiūlymas parengtas siekiant teisinio reguliavimo tikslumo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pranešimas – žvalgybos pareigūno pateikta informacija apie žvalgybos institucijos vykdomą galimai neteisėtą veiklą ir (ar) jos priimtus galimai neteisėtus sprendimus, susijusius su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla, pažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimus bei asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekte Nr. XIVP-673(3). 5 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
6 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant teisinio reguliavimo tikslumo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„68. Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo
tyrimas – žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams, galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų pažeidimo, arba galimo žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimų pažeidimų pažeidimo tyrimas bei vertinimas ir sprendimų priėmimas, išvadų ir rekomendacijų teikimas.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekte Nr. XIVP-673(3). 6 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
6 Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-29 nutarimą Nr. 772 bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo – t. y. siekį apibrėžti žvalgybos kontrolieriaus patikrinimo sąvoką. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 2 straipsnį nauja 6 dalimi: 1. „6.
„6. Žvalgybos kontrolieriaus patikrinimas – faktinių aplinkybių patikrinimas,
siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą dėl galimo žvalgybos institucijų ar žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais ar galimo žmogaus teisių ir laisvių ar teisėtų interesų pažeidimo, arba galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų pažeidimo ar kitaip galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 2 straipsnyje. 7 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
21 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vertinti žvalgybos institucijų veiklos ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (arba) jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, tikrinti ir įvertinti žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumą;“. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 8 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
24 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nagrinėti žvalgybos pareigūnų pranešimus dėl žvalgybos
institucijos vykdomos veiklos ir (ar) jų jos priimtų galimai neteisėtų sprendimų, susijusių su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla teisėtumo.; pažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimus bei asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr.
XIVP-673(2) 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 9 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-176 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai
Žvalgybos kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba, bei atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Žvalgybos kontrolieriumi skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius penkerius metus nėjo valstybės politiko pareigų.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 6 straipsnyje. 10 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-177 Argumentai:
Pasiūlymas parengtas siekiant užtirtinti didesnį žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą ir eliminuoti galimos politinės įtakos rizikas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) penkeriems metams skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu, pritarus apsvarsčius Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, Seimas skiria du žvalgybos kontrolierius penkeriems metams.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 7 straipsnyje. 11 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-1711 Argumentai:
Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. birželio 28 d. išvadą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-29 nutarimą Nr. 772 bei siekį užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą. Pažymėtina, kad žvalgybos kontrolieriaus atliekami tyrimai susideda iš paties žvalgybos kontrolieriaus inicijuotų teisėtumo vertinimų, asmens duomenų apsaugos reikalavimų tikrinimų, skundų (pranešimų) ar paklausimų nagrinėjimo. Visos šios funkcijos išdėstytos Įstatymo projekto Nr. XIV-673(2) 11 straipsnyje, todėl nėra tikslinga vieną iš žvalgybos kontrolieriaus nurodytų funkcijų vadinti išimtinai tyrimų atlikimu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigos Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas):
1) vykdo nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, susijusią su žvalgybos institucijų, žvalgybos pareigūnų veiksmais, jų priimamais sprendimais;
2) atlieka patikrinimus siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą dėl galimo žvalgybos institucijų ar žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais ar galimo žmogaus teisių ir laisvių ar teisėtų interesų pažeidimo, arba galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų pažeidimo, ar kitaip galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje;
13) atlieka tyrimus dėl vertina žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo teisėtumą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar kitokius žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pažeidimus;
2) nagrinėja Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Vyriausybės motyvuotus paklausimus;
34) tikrina asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumą;
45) tiria pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus) dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, jų priimtų sprendimų teisėtumo;
56) priima sprendimus dėl išnagrinėtų paklausimų, pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundų (pranešimų), teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms;
6) teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, dėl kurių paklausimų buvo atliekami tyrimai;
7) teikia išvadas pareiškėjams (žvalgybos pareigūnams), žvalgybos institucijų, dėl kurių buvo atliekami tyrimai, vadovams, kitoms sprendimuose nurodytoms institucijoms ar suinteresuotiems asmenims.
Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigos Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas):
1) vykdo nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, susijusią su žvalgybos institucijų, žvalgybos pareigūnų veiksmais, jų priimamais sprendimais;
2) atlieka patikrinimus siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą dėl galimo žvalgybos institucijų ar žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais ar galimo žmogaus teisių ir laisvių ar teisėtų interesų pažeidimo, arba galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų pažeidimo, ar kitaip galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje;
13) atlieka tyrimus dėl vertina žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo teisėtumą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar kitokius žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pažeidimus;
2) nagrinėja Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Vyriausybės motyvuotus paklausimus;
34) tikrina asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumą;
45) tiria pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus) dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, jų priimtų sprendimų teisėtumo;
56) priima sprendimus dėl išnagrinėtų paklausimų, pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundų (pranešimų), teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms;
6) teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, dėl kurių paklausimų buvo atliekami tyrimai;
7) teikia išvadas pareiškėjams (žvalgybos pareigūnams), žvalgybos institucijų, dėl kurių buvo atliekami tyrimai, vadovams, kitoms sprendimuose nurodytoms institucijoms ar suinteresuotiems asmenims. Kai aptinka nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą;
8) aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą;
89) rengia ir teikia žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas ir (ar) konsultacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo;
9) apie atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus informuoja Seimo komitetą, atsakingą už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę; 1010) teikia Seimui šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytus vertinimus ir ataskaitas;
1212) vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas pareigas.
Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 11 straipsnyje. 12 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
4 Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į siekį įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus. Tai prisidėtų įgyvendinant 2018 m. liepos 23 d. Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo darbo grupės posėdyje patvirtinto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo veiksmų plano I skyriaus „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas“ 1.7 poskyrio „Investuoti į skaitmeninės visuomenės kūrimą ir e. paslaugų prieinamumo didinimą“ 10 veiksmą – „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Skundai paprastai paduodami raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai. Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia žvalgybos kontrolieriui, teikiamos neatlygintinai. Jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu, žvalgybos kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.“ Pritarti Atitinkamas pataisymas atliktas Projekto Nr. XIVP-673(3) 15 straipsnio 4 dalį. 13 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-1720 Argumentai:
Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pastabas (2021-09-16 raštas Nr. 1/3D-2179), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-29 nutarimą Nr. 772 bei į siekį įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Skundo (pranešimo) ar paklausimo ištyrimo terminai ir informavimo būdai
pareiškėjui (žvalgybos pareigūnui) ar paklausimo šio įstatymo 14 straipsnio 2 punkte nurodytam subjektui šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atsakyta per 3 mėnesius nuo skundo (pranešimo) ar paklausimo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde (pranešime) ar paklausime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio ar kitų svarbių priežasčių būtina skundo (pranešimo) ar paklausimo tyrimą pratęsti. Apie sprendimą pratęsti skundo (pranešimo) ar paklausimo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas (žvalgybos pareigūnas) ar paklausimo šio įstatymo 14 straipsnio 2 punkte nurodytas subjektas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Skundai (pranešimai) ar paklausimai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką. 2. Jeigu pareiškėjas nėra nurodęs pageidaujamo atsakymo į skundą gavimo būdo ir (ar) reikalingų kontaktinių duomenų, jis apie žvalgybos kontrolieriaus sprendimus informuojamas šia prioriteto tvarka: per E. pristatymo sistemą; jeigu pareiškėjo elektroninio pristatymo sistemos dėžutė yra neaktyvi, atsakymas jam siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta; kitomis elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta. Kai pareiškėjas yra nurodęs pageidaujamą atsakymo į skundą gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis, atsakymas į skundą jam įteikiamas šiuo būdu. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 20 straipsnyje. 14 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-1722 Argumentai:
Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. birželio
(2021-09-16 raštas Nr. 1/3D-2179) bei siekį užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir tikslumą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
sprendimai 1.
Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atlikus skundo (pranešimo) tyrimui reikalingus veiksmus, Žvalgybos žvalgybos kontrolierius ar jo pavaduotojas (priklausomai nuo to, kuris iš jų atliko tyrimą) įvertina surinktus duomenis ir pagal kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:
1) pripažinti skundą (pranešimą) pagrįstu visa apimtimi ar dalinai;
2) atmesti skundą (pranešimą) kaip nepagrįstą;
3) skundo (pranešimo) nagrinėjimą nutraukti. 2. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atlikus tyrimo veiksmus, kurie buvo pradėti Žvalgybos žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo iniciatyva, Žvalgybos žvalgybos kontrolierius ar jo pavaduotojas (priklausomai nuo to, kuris iš jų atliko tyrimą) įvertina surinktus duomenis ir pagal kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:
1) pripažinti, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta ir (ar) nebūta piktnaudžiavimo, biurokratizmo atvejų ar kitokių žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pažeidimų;
2) pripažinti, kad nustatyti teisės aktų ir kitų reikalavimų pažeidimai ir (ar) piktnaudžiavimo, biurokratizmo atvejai ar kitaip pažeistos žmogaus teisės ir laisves viešojo administravimo srityje. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai gali būti priimami ir tais atvejais, kai buvo tiriami šio įstatymo 14 straipsnio 2 punkte nurodytų subjektų paklausimai. 4. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimai yra rekomendaciniai. 5. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimas pateikiamas:
1) pareiškėjui (žvalgybos pareigūnui) ar šio įstatymo 14 straipsnio 2 punkte nurodytam subjektui, padavusiam skundą (pranešimą) ar paklausimą;
2) žvalgybos institucijos, dėl kurios buvo atliekamas tyrimas, vadovui;
3) kitoms sprendime nurodytoms ar šiuo sprendimu suinteresuotoms valstybės institucijoms ar įstaigoms pagal jų kompetenciją.
Kai aptinkama nusikalstamos veikos požymių, sprendimas pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. 6. Kai aptinkama galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, sprendimas pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. 67. Tais atvejais, kai Žvalgybos žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) priimtame sprendime yra informacijos, sudarančios valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį, arba įstatymais saugomų asmens duomenų, gali būti pateikiamas Žvalgybos žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) sprendimo išrašas, jei asmuo, kuriam toks sprendimas pateikiamas, neturi teisės susipažinti su informacija, sudarančia valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį, arba įstatymų saugomais kitų asmenų asmens duomenimis. Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 22 straipsnyje. 15 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-1724 Argumentai:
Pasiūlymas parengtas siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus
pavaduotojo) metodinės rekomendacijos, konsultacijos Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) teikia žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas ir (ar) konsultacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo.
Metodinės rekomendacijos ir (ar) konsultacijos yra nesusijusios su konkrečiais žvalgybos kontrolieriaus atliekamais tyrimais ir teikiamos siekiant užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 24 straipsnyje. 16 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo Žmogaus teisių komiteto 2021 m. lapkričio 10 d. išvadą, bei siekį užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir tikslumą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vieną žvalgybos kontrolierių Seimas Seimo Pirmininko teikimu, pritarus
apsvarsčius Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, skiria Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 27 straipsnio 1 dalyje. 17 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
6 Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo Žmogaus teisių komiteto 2021 m. lapkričio 10 d. išvadą, bei siekį užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir tikslumą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovą iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę ir Seimo komitetui, atsakingam už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 27 straipsnio 6 dalyje. 18 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo Žmogaus teisių komiteto 2021 m. lapkričio 10 d. išvadą, bei siekį užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir tikslumą. Atkreiptinas dėmesys, kad, esant reikalui, Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Visiškai slaptai“, tokį leidimą gali gauti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Žvalgybos kontrolierių metinio žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo vertinimo ir praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitos dalis, kurioje yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, svarstoma Seimo komitete, atliekančiame žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo komitete, atsakingame už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą.“ Pritarti Atitinkami pataisymai atlikti Projekto Nr. XIVP-673(3) 30 straipsnio 2 dalyje. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš - nėra, susilaikė - 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas, D. Gaižauskas, D. Šakalienė, R. Lopata.
Lopata. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro patarėjas Nortautas Statkus [1] Venice Commission, Principles on the Protection and Promotion of the Ombudsman Institution („The Venice Principles“), 118th Plenary Session, Venice, 15–16 March 2019, [C D L -A D (2019)005], prieinama per: https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2019)005-e. [2] Venice Commission, Principles on the Protection and Promotion of the Ombudsman Institution („The Venice Principles“), 118th Plenary Session, Venice, 15-16 March 2019, [CD L-A D (2019)005], 1, 5 punktai, prieinama per: https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2019)005-e. [3] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2020 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. 1/3D-3093 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymų projektų“, p. 3–6.