Projekto lyginamasis variantas
NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 13²IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti Įstatymo 13² straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip:
„1. Į Komisiją dėl asmenų, tiesiogiai prašančių skirti radijo dažnius (kanalus), numatytus elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti (toliau – tam tikri radijo dažniai (kanalai), ar pateikusių paraiškas dalyvauti viešajame konkurse, aukcione, kai skiriami tam tikri radijo dažniai (kanalai), ir (ar) turinčių teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat jų naudojamos ir (ar) planuojamos naudoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 57¹69 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros kreipiasi Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba Elektroninių ryšių įstatyme nustatytais atvejais.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) atlieka asmenų, tiesiogiai prašančių skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ar pateikusių paraiškas dalyvauti viešajame konkurse ar aukcione, kai skiriami tam tikri radijo dažniai (kanalai), ir (ar) turinčių teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat jų naudojamos ir (ar) planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 57¹69 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir priima sprendimą arba teikia išvadą Vyriausybei ir tiesiogiai prašančiam skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ar pateikusiam paraišką dalyvauti viešajame konkurse ar aukcione, kai skiriami tam tikri radijo dažniai (kanalai), ir (ar) turinčiam teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui, kurio patikrą atliko.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-667(2) lyginamasis variantas
NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 13²IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti Įstatymo 13² straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip:
„1. Į Komisiją dėl asmenų, tiesiogiai prašančių skirti radijo dažnius (kanalus), numatytus elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti (toliau – tam tikri radijo dažniai (kanalai), ar pateikusių paraiškas dalyvauti viešajame konkurse, aukcione, kai skiriami tam tikri radijo dažniai (kanalai), ir (ar) turinčių teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat jų naudojamos ir (ar) planuojamos naudoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 57¹69 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros kreipiasi Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba Elektroninių ryšių įstatyme nustatytais atvejais.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) atlieka asmenų, tiesiogiai prašančių skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ar pateikusių paraiškas dalyvauti viešajame konkurse ar aukcione, kai skiriami tam tikri radijo dažniai (kanalai), ir (ar) turinčių teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat jų naudojamos ir (ar) planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 57¹69 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir priima sprendimą arba teikia išvadą Vyriausybei ir tiesiogiai prašančiam skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ar pateikusiam paraišką dalyvauti viešajame konkurse ar aukcione, kai skiriami tam tikri radijo dažniai (kanalai), ir (ar) turinčiam teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui, kurio patikrą atliko.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO
2021-06-28 Nr. XIVP-667 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] D.Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO
2021-11-05 Nr. XIVP-667(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] D.Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministras Marius Skuodis, Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas; Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Gražvydas Jakubauskas ir vyresnysis patarėjas Albertas Turonis, Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas ir vyresnysis patarėjas Rimgaudas Gamulis, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė ir Teisėkūros skyrius patarėjas kpt.
Mantas Keliotis, Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento Infrastruktūros valdymo skyriaus vyr. specialistas Vytautas Paršeliūnas, Ministrės Pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės vyresnioji patarėja Sigita Panovienė, Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Ryšių reguliavimo tarnybos l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Augutis Čėsna, Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento vyriausioji patarėja Marina Lavrinavičiūtė, Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėja Kristina Masiulytė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė ir konkurencijos politikos grupės vadovas Pavel Jacunskij, „Bitė Lietuva“ atstovas Vitalijus Kirvaitis, „Telia Lietuva“ atstovė Inga Volungevičiūtė, Tele2 atstovas Edvinas Krasauskas, REX consultorum vadovas dr. Gintaras Kalinauskas, advokatų kontoros COBALT partneris Žilvinas Kvietkus, operatorių interesus atstovaujantis Andrius Romanovskis, lobistų kontoros Vento Nuovo atstovai Arnas Marcinkus ir Šarūnas Frolenko.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-10-05
<...>
įstatymo 13² straipsnio 2 dalis diskriminuoja trečiųjų šalių tiekėjus pagal jų kilmės šalį, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnį ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsnius. HUAWEI yra Europos korporatyvinė pilietė, turinti dešimtis Europos Sąjungoje įsteigtų įmonių.
HUAWEI veikla vykdoma per Europos Sąjungoje įsteigtas ir įregistruotas dukterines įmones, pvz. didelė Lietuvos vartotojams tiekiamos įrangos dalis yra surenkama Vengrijoje. Tačiau HUAWEI automatiškai uždrausta tiekti visą tinklo įrangą Lietuvoje išimtinai tik dėl bendrovės kilmės šalies. Toks automatiškas pašalinimas laikytinas laisvo prekių ir paslaugų judėjimo vieningoje rinkoje suvaržymu bei akivaizdžiu diskriminavimu, prieštaraujančiu Europos Sąjungos teisei;
įstatymo 13² straipsnio 2 dalis nepaiso Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir 56 straipsniuose numatytų laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principų, nes netenkina sąlygų, leidžiančių nukrypti nuo šių principų taikymo visuomenės saugumo interesais. Bet koks šių laisvių apribojimas turi būti griežtai proporcingas siekiamam tikslui; proporcingumas nėra užtikrinamas kai: a) rizika nėra nustatyta, b) kriterijai, taikomi nustatant grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tiekėjus, yra diskriminacinio pobūdžio ir taikomi tik konkretiems tiekėjams
Įstatymai neįvardina konkrečios grėsmės, kurią siekiama pašalinti (nes nėra atlikta jokia rizikos analizė).
įstatymo 13² straipsnio 2 dalis nepaiso gero administravimo principo ir teisės į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę, nes Trečiųjų šalių tiekėjai neturi teisės būti išklausyti (įrodyti, kad jie nekelia didesnės rizikos nei kiti tiekėjai) ir/ar užginčyti jų automatinį pašalinimą, nors būtent jie yra tiesiogiai pašalinami iš rinkos. Tik tinklo operatoriams suteikiama galimybė ginčyti sprendimus, susijusius su leidimais naudoti jų turimą įrangą;
įstatymo 13² straipsnio 2 dalis sukuria specialias teises Europos įrangos tiekėjams, tokiu būdu pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106, 18 ir 34 straipsnius bei parodant nepagarbą 30 metų trunkančiam elektroninių ryšių sektoriaus liberalizavimui.
įstatymo 13² straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apribojimas nepaiso Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, nes automatiškas Kinijos įrangos gamintojų pašalinimas pažeidžia Lietuvos ir Kinijos dvišalės investicijų sutarties 3 straipsnyje ir Pasaulio Prekybos Organizacijos teisėje numatytą nacionalinio režimo sąlygą. Vadovaujantis 1993 metais sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos 3 straipsniu, Lietuva privalo traktuoti HUAWEI investicijas bei su jomis susijusią veiklą „nešališkai ir teisingai, bei suteikti joms apsaugą“. Sutarties 3 straipsnio 2 punktas numato didžiausio palankumo principas, t.y.
HUAWEI investicijoms taikomas apsaugos standartas turi būti ne mažiau palankus už tuos, kurie taikomi trečiosios valstybės investuotojų investicijoms pagal kitas Lietuvos sudarytas investicijų sutartis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apribojimas akivaizdžiai pažeidžia šiuos principus, numato savavališkas, diskriminuojančias, labai nesąžiningas, neteisingas ir selektyvias priemones, nukreiptas prieš Trečiųjų šalių tiekėjus iš tokių valstybių kaip Kinija. Visuotinai priimta, kad „nešališko ir teisingo traktavimo“ principas draudžia „savavališkus ir nenuspėjamus veiksmus prieš investuotojus. Valstybės veiksmų nenuoseklumas arba visiškas skaidrumo trūkumas yra aiškūs savavališkumo pavyzdžiai. „Nešališko ir teisingo traktavimo bei apsaugos“ standartas reikalauja, kad Lietuva užsienio investicijas traktuotų tokiu būdu, kuris neįtakotų esminių investuotojo lūkesčių, kuriais pastarasis rėmėsi priimdamas sprendimą investuoti. Todėl Trečiųjų šalių tiekėjai turi teisę tikėtis bent jau to, kad Lietuva išlaikys stabilias ir nuspėjamas verslo sąlygas. Dėl šios priežasties Lietuva privalo elgtis nuosekliai ir susilaikyti nuo dviprasmiško ar neskaidraus elgesio santykiuose su Trečiųjų šalių tiekėjais. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalyje įtvirtintas neobjektyvus, šališkas, neproporcingas ir diskriminuojantis teisinis reguliavimas neabejotinai pažeidžia 1993 metais sudarytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartį dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, bei suteikia Trečiųjų šalių tiekėjams pagrindą ginti savo teises, susijusias su Lietuvos Respublikoje atliktomis investicijomis, arbitraže - Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre pagal 1965 m. kovo 18 d.
Vašingtono Konvenciją dėl investicinių ginčų tarp valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo. Kartu pažymėtina, kad automatiškas įrangos tiekėjų ir/ar gamintojų pašalinimas remiantis išimtinai tik jų kilmės principu, nepagrįstai diskriminuotų technologijų tiekėjus, registruotus ne tik Kinijoje, bet ir Singapūre, Indijoje ar kitose
„trečiosiose valstybėse“. Todėl šiose valstybėse
registruoti gamintojai ir tiekėjai, nors jie ir yra aktyvūs Europos telekomunikacijų rinkos dalyviai ir tiekia įrangą kitoms ES šalims, automatiškai netenka teisės tiekti įrangą Lietuvos klientams vien dėl savo kilmės šalies, ir todėl įgyja teisę pasinaudoti atitinkamose dvišalėse investicijų apsaugos sutartyse numatytomis teisių gynimo priemonėmis. 2. Pastebėtina, kad 2021 m. kovo mėnesį viešoms konsultacijoms pateikta pirminė Projekto versija bei kartu su ja teiktos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisos (teisės akto projekto registracijos numeris 19-10642(9)) nenumatė automatiško įrangos tiekėjų ir/ar gamintojų pašalinimo remiantis išimtinai tik jų kilmės principu.
Susisiekimo ministerijos parengta Projekto versija suteikė visiems įrangos tiekėjams ir/ar gamintojams, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies, lygias galimybes dalyvauti atitikties nacionalinio saugumo interesams patikroje, t.y. visiems tiekėjams ir gamintojams užtikrino galimybę būti išklausytiems - įrodyti, kad jie nekelia didesnės rizikos nei kiti tiekėjai. Manome kad toks teisinis reglamentavimas yra neabejotinai objektyvesnis, skaidresnis ir proporcingesnis: automatiško, kilmės šalimi paremto pašalinimo atsisakymas leistų išvengti potencialių tarptautinės ir ES teisės pažeidimų, tačiau tuo pačiu leistų įgyvendinti nacionalinio saugumo interesų apsaugą pasinaudojant visiems ryšio tinklo įrangos tiekėjams ir gamintojams privalomu saugumo patikros mechanizmu. 3. Manome, kad prasidėjęs Projekto svarstymas Lietuvos Respublikos Seime yra gera proga ištaisyti aukščiau aptartus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalies keliamus ES teisės ir tarptautinės teisės pažeidimus ir pakeisti jį taip, kad būtų pašalinti nepagrįsti ir diskriminaciniai kriterijai. Mes neprieštaraujame privalomai elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos saugumo patikrai, tačiau manome, kad galimybė dalyvauti tokioje patikroje turėtų būti sudaryta visiems įrangos tiekėjams ir/ar gamintojams, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies. 4.
4Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, siūlome:
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio
veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu nustatoma, kad jis ir (ar) jį kontroliuojantis asmuo yra registruotas trečiojoje valstybėje. <...>. Nepritarti Argumentai:
paslaugų judėjimo apribojimas yra galimas, jeigu tai pateisinama visuomenės saugumo tikslais, tačiau ribojimai turi būti proporcingi: ribojanti priemonė turi tinkama ir būtina pasiekti pageidaujamą tikslą, be to, lyginant su pageidaujamo tikslo pasiekimu, per daug neapsunkinti asmenų. 2. Nustatant trečiosios valstybės kriterijų yra ribojamas nepatikimų valstybių gamintojų dalyvavimas diegiant ir naudojant jų įranga Lietuvos elektroninių ryšių infrastruktūroje, tai reiškia, kad trečiosios valstybės kriterijaus, kai trečiųjų valstybių subjektai apskritai yra eliminuojami, leidžia pasiekti Įstatymo tikslą – eliminuoti nepatikimą įrangą iš visuomenės ir nacionaliniam saugumui svarbios elektroninių ryšių infrastruktūros. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad individualus gamintojo siūlomos įrangos patikrinimas nėra įmanomas. Įranga gali atitikti aukščiausius standartus, tačiau neįmanoma kiekvienu individualiu atveju patikrinti, ar įranga paties gamintojo nėra suprojektuota kenkėjiškai ar ji bus saugiai atnaujinama, prižiūrima ir palaikoma arba tokio patikrinimo kaštai yra neproporcingai dideli. 4.
įstatymo viršenybės, teismų nepriklausomumo ar pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principai, privaloma bendradarbiauti su žvalgybos institucijomis, įsisteigę gamintojai turėtų vykdyti tokių valstybių privalomus nurodymus (pvz. diegti kenkėjišką įrangą, trikdyti teikiamas paslaugas, teikti turimus duomenis), neatsižvelgiant į tai, kad šie paliepimai nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad gamintojo kilmės valstybė yra būtinas kriterijus nusakantis gamintojo patikimumą. 5. Pažymėtina, kad pasirinktas trečiosios valstybės kriterijus yra tinkamiausias, nes:
1) yra objektyvus ir nepriklauso nuo ad hoc vertinimo;
2) vengia nepatikimų valstybių išskyrimo, nekenkiama diplomatiniams santykiams;
3) palieka galimybė valstybei būti laikoma patikima valstybe priklausomai nuo jos pačios veiksmų (pvz, įstojant į EBPO). Valstybė kaip kriterijus, vertinant gamintojo patikimumą, taip pat taikomas Belgijoje, Kipre, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Ispanijoje, Švedijoje, JK. 6. Konstitucinis Teisimas yra išaiškinęs, kad nacionalinis saugumas yra pirmaeilis ir gyvybinis valstybės interesas ir valstybė konstituciškai svarbiam tikslui užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, privalo nustatyti specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams, be kita ko, specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įstatymo tikslas yra svarbesnis nei trečiosiose valstybėse įsisteigusių gamintojų verslo interesai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr.
XIVP-667(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas, 2021-10- 3 Argumentai: Įvertinus keičiamų įstatymų (šis įstatymas yra lydintysis įstatymo projektas prie ERĮ įstatymo dėstomo nauja redakcija Nr. XIVP-660) apimtį, teisės aktų priėmimo procedūras, siūlome pakeisti įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. spalio gruodžio 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas, Andrius Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-667(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė