DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-06-29 Nr. XIVP-660 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
jo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 3 dalies nuostata suponuoja, kad šio įstatymo III ir V skyrių nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ir X skyrius yra taikomi tik vykdant tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, įgyvendinimo priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtųjų skyrių reguliavimo dalykas yra žymiai platesnis, minėtoje dalyje po žodžių „yra taikomi“ įrašytinas žodis „ir“. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nurodomi bendrieji ir specialieji principai, kuriais yra grindžiamas elektroninių ryšių veiklos reguliavimas. Svarstytina ar siekiant aiškumo nederėtų apibrėžti ne tik specialiuosius principus, tačiau ir bendruosius ar nurodyti kur šie bendrieji principai yra apibrėžiami. 3. Svarstytinas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslingumas apskritai, nes ji tiesiog įtvirtina bendro pobūdžio deklaratyvią normą, kad nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisėmis, turi atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir bendruosius Europos Sąjungos teisės principus. Pažymėtina, kad viso nacionalinės priemonės, įgyvendinančios Europos Sąjungos teisę bei perkeliančios į nacionalinę teisė Europos Sąjungos mastu reguliuojamus klausimus, turi atitikti aukščiau nurodytus Europos Sąjungos šaltinius. Be to, šios nuostatos turinys yra išsamiai atskleistas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo
patikslinant 6 dalies formuluotes. 4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje vartojamas terminas „geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje aplinkoje“, atkreiptinas dėmesys, kad taikant įstatymą, šis terminas gali būti nevienodai aiškinamas ir suprantamas, nes nėra aišku kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų laikoma, kad aparatūra ar įrenginiai geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, svarstytina ar ši nuostata neturėtų būti tikslintina. 5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnyje sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio 19 ir 20 dalyse apibrėžiamos sąvokos keistinos vietomis. 6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 25 dalyje siūloma apibrėžti „galutinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo“ sąvoką nustatant, kad tai „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų“. Nepaisant to, kad tokia apibrėžtis atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 (toliau – direktyva 2018/1972) nuostatas, svarstytina, ar ši apibrėžtis neturėtų būti tikslinama, kad iš jos turinio būtų galima aiškiai suprasti apie kokius asmenis, joje kalbama – fizinius ar juridinius, kuo tokie asmenys skiriasi nuo kitų asmenų, įvardinamų, kaip Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojai, nes pagal pateikiamą apibrėžtį to neįmanoma suprasti ir įvertinti. Pastebėtina, jog direktyvų įgyvendinimo tikslu nelaikytinas tiesioginis direktyvinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, nes tokios nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos Respublikos įstatymais, kad jas būtų galima suprasti, įvertinti jų turinį nacionalinės teisės nuostatų kontekste, ir taikyti. 7.
pateikiama sąvokos „informacinės visuomenės paslauga“ apibrėžtis, nustatant, kad tai „elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu paprastai už atlygį teikiama paslauga“ (čia ir kitur pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje informacinės visuomenės paslauga nurodoma kaip išimtinai tik už atlygį teikiama paslauga. Siūlytina nuostatas suderinti tarpusavyje. 8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje ir toliau viso keičiamo įstatymo tekste vietoje formuluotės „šio įstatymo nustatyta“ atitinkamai įrašytina formuluotė „šiame įstatyme nustatyta“. 9. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 34 dalyje pateikiama sąvokos „ypatingos aplinkybės“ apibrėžtį nurodant, jog tai: „nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės“ (pažymėti siūlomi pakeitimai lyginant su galiojančios nuostatos redakcija). Svarstytina, ar projektu pagrįstai siūloma siaurinti analizuojamos sąvokos turinį, atsižvelgiant į tai, jog keičiamo įstatymo 97 straipsnyje kalbama apie valstybės gynybą ir pan. Be to, svarstytina, ar toks reguliavimas, kai įstatymo nuostatos turinys galimai priklausytų nuo poįstatyminių teisės aktų turinio, derėtų su iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančiu reikalavimu paisyti teisės aktų hierarchijos, suponuojančiu, kad įstatymuose vartojamų sąvokų ir normų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. 10. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 37 dalyje pateikiama sąvokos „labai pralaidus elektroninių ryšių tinklas“ apibrėžtis. Apibrėžties turinys stokoja teisinio aiškumo, nes joje kalbama apie „pirmiau minėtą elektroninių ryšių tinklą“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šių žodžių atsisakytina, tiksliai nurodant apie kokį ir kur minėtą elektroninių ryšių tinklą nuostatoje kalbama. 11.
įstatymo 3 straipsnio 67 dalis tikslintina redakciniu aspektu, žodį „viešųjų“ siejant su žodžiu „ryšio“, o ne su žodžiu „asmenų“. 12. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 62 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „ribotini veiksmai“ nustatant, kad tai „<...> veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, seka, pagal kurią nustatoma, kad viešosios elektroninių ryšių paslaugos naudojamos nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms) daryti, ir todėl šie veiksmai turi būti ribojami“. Manytina, kad vertinant nuostatos turinį iš nekaltumo prezumpcijos principo perspektyvos prieš žodžius „nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms)“, derėtų įrašyti žodį „galimai“. 13. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 78 dalyje pateikiama sąvokos „universaliosios elektroninių ryšių paslaugos“ apibrėžtis, nurodant, kad tai „minimalus skaičius nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų, kurios, neatsižvelgiant į geografinę vietą, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojams“. Pastebėtina, kad nuostata stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku apie kokios apimties geografinę vietą joje kalbama – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, ar viso pasaulio. Siūlytina nuostatą tikslinti. 14. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 79 dalyje siūloma sąvokos „ūkio subjektas“ apibrėžtis nurodant, kad tai „fizinis ar juridinis asmuo ar kontrolės santykiais susijusių fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kaip teikiamo įstatymo kontekste turi ir gali būti suprantamas sąvokos „kontrolės santykiais susijusių fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė“ turinys.
Pažymime, jog nuo šios sąvokos turinio priklausys tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šios sąvokos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėta sąvoka įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, kaip tai, pavyzdžiui, yra sureguliuota Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje, apibrėžiant lemiamos įtakos sampratą. Kitu atveju keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose ši sąvoka yra apibrėžta, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Priešingu atveju, galimai turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniais teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principais. Antra, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 79 dalies turinio nereikėtų susiaurinti, nurodant, kad ūkio subjektu laikomas asmuo ar asmenų grupė, kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ne bet kokiai ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje, o būtent elektroninių ryšių veiklai. Panašaus turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 81 dalyje apibrėžtai „veiksmingos konkurencijos“ sąvokai, nes veiksminga konkurencija, šio įstatymo reguliavimo objekto požiūriu, turėtų būti laikoma tam tikra situacija ne bet kokioje rinkoje, o būtent elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų rinkoje. 15. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 80 dalyje vietoje žodžių „valstybės įmonės ar viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė“ įrašyti žodžius „valstybės įmonės ar viešosios įstaigos, kurios savininkė yra valstybė“, nes valstybės įmonės savininku gali būti tik valstybė, todėl nėra būtina tai nurodyti analizuojamoje nuostatoje. 16.
straipsnio 82 dalyje vartojamos formuluotės „vertės kūrimo grandinė“ turinys nėra apibrėžtas nei keičiamame, nei kituose galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. 17. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
„formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje“ (atitinkamai
tikslinant ir kitas šios dalies nuostatas), šios dalies 2 punkte po žodžio
„institucijų“ įrašytini žodžiai „ir įstaigų“, o vietoj žodžio „institucijoms“ –
žodis „joms“. 18. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Susisiekimo ministerijos įgaliota” įrašytini žodžiai „susisiekimo ministro įgaliota“. 19. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministerijos įgaliota institucija prižiūri, kad teikiamose parduoti ar nuomoti naujose M kategorijos transporto priemonėse įdiegtas radijo imtuvas galėtų priimti ir atkurti radijo paslaugas, teikiamas vykdant skaitmeninį antžeminį radijo transliavimą. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokios transporto priemonės, teikiamos parduoti ir nuomoti, būtų laikomos naujomis šios nuostatos taikymo požiūriu. Jeigu parduodamų transporto priemonių naujumą, galbūt, galima preziumuoti atsižvelgiant į jų registracijos Kelių transporto priemonių registre duomenis, tai nuomojamų transporto priemonių „naujumo“ sąlyga yra neaiški. Taip pat sunku įsivaizduoti, kaip susisiekimo ministro įgaliota institucija prižiūrėtų visų privačių, tarp fizinių asmenų sudaromų, sandorių pagrindu parduodamų ir nuomojamų transporto priemonių komplektaciją. 20.
straipsnio 6 dalis, įtvirtinanti tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatas, nenustatančių jokių reguliacinio pobūdžio normų bei neįpareigojančių valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas taikyti konkrečias priemones, ar imtis kažkokių konkrečių aktyvių veiksmų, neturi jokio teisinio krūvio, todėl brauktina kaip perteklinė. Atitinkamai atsisakytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies, nes joje esanti dispozicinė norma tiesiog konstatuoja, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas elektroninių ryšių politikos formavimo ir elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijoms dėl informacijos apie jų veiklą skelbimo taikomas bendra tvarka ir sąlygomis. 21. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija ginti vartotojų teises ir prižiūrėti produktų saugą jau yra sureguliuota specialiame įstatyme, siūlytina atsisakyti šios institucijos bendrosios kompetencijos kartojimo, galimai paliekant tik specialios, su keičiamo įstatymo nuostatomis susijusios sferos apibrėžimu, atsisakant normos konstrukcijoje žodžio „įskaitant“. 22. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo IX skyriaus, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 5 dalį, 76 straipsnio 7 dalį, 80 straipsnio 2 ir 3 dalis, reguliavimo dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo IX skyriuje įtvirtintų nuostatų dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio
priežiūrą“. Analogiškai turėtų būti koreguojama ir teisiniu bei loginiu požiūriu sunkiai suprantama šios dalies 4 punkto nuostata. 23.
straipsnio 1 dalies sakiniai turėtų būti dėstomi atskirose straipsnio dalyse, nes juose įtvirtintos skirtingos ir savarankiškos teisės normos. 24. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio įstatymo nuostatų, išskyrus šio įstatymo nuostatas, kurių įgyvendinimas ir laikymosi priežiūra šiuo įstatymu priskirta kitoms valstybės institucijoms, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus.“ Pastebėtina, kad apibrėžiant tam tikros institucijos kompetenciją, derėtų ją ir apibrėžti, nes jokia valstybės institucija negali veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus). Todėl siūlytina nuostatoje atsisakyti Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos reguliavimo nustatant išimtis ir minint kitų institucijų kompetenciją, nes tokia jų kompetencija įstatyme jau nustatoma. Pavyzdžiui, derėtų nustatyti: „Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti <...>“. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies. 25. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „biudžetinė įstaiga“ įrašytinas žodis „valstybės“. Be to, šie žodžiai, apibūdinantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisinę formą, neturėtų būti dėstomi skliaustuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai. 26. Manytina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies sakiniai turėtų būti dėstomi atskirose straipsnio dalyse ar net atskirame straipsnyje, nes juose įtvirtintos skirtingos ir savarankiškos teisės normos. 27.
siūloma nustatyti, kad „Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, ir kituose įstatymuose numatytos Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos. Teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų, susijusių su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymu, objektus, užmokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas. Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šią dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šią dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymo finansavimui. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina, nes gali būti nustatomi ne Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų bei atliekamų darbų objektai, o galbūt tokių paslaugų ar darbų sąrašas, turinys ar atlikimo sąlygos. Antra, nėra aiškus šioje dalyje įtvirtintos nuostatos, nustatančios, kad užmokestis už paslaugas ar darbus turi būti proporcingas jo paskirčiai, turinys.
Pažymėtina, kad užmokesčio už kažką paskirtis visada yra apmokėti už „tą kažką“, todėl nuostata, kad užmokestis turi būti proporcingas tokiai „apmokėjimo paskirčiai“, yra tiesiog nelogiška ir nesuprantama. Trečia, kelia abejonių, kad užmokesčių už teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų dydžiai būtų pagrindžiami ne konkrečiomis Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant tam tikrus konkrečius darbus ir teikiant konkrečias paslaugas, o sąnaudos patiriamos vykdant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas“. Tokia nuostata reiškia, jog į užmokesčių už bet kurių Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų kainą galėtų būti įskaičiuojamos apskritai visos Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos, nepriklausomai nuo to, ar jos kaip nors būtų susijusios su sąnaudomis patirtomis konkrečiai paslaugai suteikti ar darbui atlikti. Manome, kad analizuojamu atveju teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų kainos turėtų būti pagrįstos ne abstraktaus ir neįvardinamo pobūdžio Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, todėl projekte derėtų aiškiai nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų kainos nustatomos išimtinai atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios paslaugos teikimo ir kiekvieno konkretaus darbo atlikimo sąnaudas, nes pagal bendruosius viešojo administravimo principus, viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų
„atlygintinumas“ turi būti siejamas ne su finansinės naudos (pajamų) gavimu, o
išimtinai su teikiant paslaugą institucijos patirtų išlaidų kompensavimu.
Kartu pažymėtina, kad siekiant nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gali teikti paslaugas ir atlikti darbus, kuriuos dėl šių paslaugų ir darbų turinio ir pobūdžio gali suteikti ir atlikti tik Ryšių reguliavimo tarnyba, tačiau, kurie nekyla iš tiesiogiai įstatyme nurodomų Ryšių reguliavimo tarnybos tikslų, uždavinių bei funkcijų, keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai nurodoma, kokias mokamas paslaugas ir darbus gali atlikti ir teikti Ryšių reguliavimo tarnyba arba nurodyti įstatymus, kuriuose jie įvardinami. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog šioje straipsnio dalyje norminiu būdu siekiama reguliuoti Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų užmokesčių dydžius, todėl nuostatos dalis: „Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą“ sistemiškai nedera su nuostatos norminiu pobūdžiu. Siūlytina šios nuostatos dalies atsisakyti kaip deklaratyvaus ir praktiškai neįgyvendinamo reikalavimo.
Reikalavimo neatsisakius, jis galimai turėtų būti dėstomas kaip principas, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiant šio principo turinį, arba įstatymas turėtų aiškiai nustatyti ir apibrėžti, kokius konkrečius ir aiškius kriterijus ir sąlygas atitinkantys užmokesčių dydžiai įstatymo leidėjo požiūriu yra būtų laikomi laikomas skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais jų paskirčiai. Toks reguliavimo pakeitimo būtinumas sietinas su tuo, jog reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, todėl jo turinys turi būti aiškus ir nustatytas įstatyme. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo 7 straipsnio 1 daliai. 28. Manytina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies sakiniai turėtų būti dėstomi atskirose dalyse, nes juose įtvirtintos skirtingos ir savo turiniu tarpusavyje nesusijusios teisės normos. Taip pat siūlytume aiškiau reglamentuoti Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamą kasmetinį užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimą ir perskaičiavimą, galbūt siejant šią pareigą su kiekvienų biudžetinių metų pabaiga ir kitomis objektyviomis sąlygomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo 7 straipsnio 2 daliai. 29. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies turinys koreguotinas loginiu – kalbiniu požiūriu, galimai žodžius „komercines paslaptis ar informaciją apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą“ pakeičiant žodžiais „komercinių paslapčių ar informacijos apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą“, kad nuostatos turinys būtų nuoseklus ir logiškas. 30. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, laikantis teisės akto glaustumo reikalavimo, po žodžių „išskyrus atvejus, kai teismas“ išbrauktini pertekliniai ir teisinio krūvio neturintys žodžiai
„Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.
Nes nuostatos pradžioje nustačius, jog tam tikri sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, visas procesas, įskaitant ir klausimo dėl teisės akto galiojimo sustabdymo sprendimą, net ir be atskiro nurodymo vyks šio įstatymo nustatyta tvarka. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl projekto 2 straipsnyje dėstomos įstatymo 6 straipsnio 14 dalies. 31. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimas „Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas“ neatitinka šio straipsnio reguliavimo dalyko, nes su Ryšių reguliavimo tarnybos valdymu yra susijusi tik maža šio straipsnio nuostatų dalis. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimą teisės akte teisės normas dėstyti norminiu (straipsniais, straipsnių dalimis ir punktais), o ne tekstiniu būdu (straipsnio 1, 4 dalys), siūlytina šį straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su aiškiais pavadinimais, atitinkančiais straipsnių reguliavimo dalyką, galimai atskirai sureguliuojant Ryšių reguliavimo tarnybos valdymą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus teisinį statusą, kompetenciją ir funkcijas, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos teisinį statusą, kompetenciją ir funkcijas. 32. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „statuso“ siūlytina įrašyti žodį „teisinio“, nes būtent apie tokį, o ne bet kokį, statusą turėtų būti kalbama keičiamame įstatyme. 33. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „pirma laiko“ įrašytini žodžiai „nesibaigus Tarybos kadencijai“. 34.
siūloma nustatyti, kad „Tarybos narių darbas yra nemokamas.“ Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei siekiama iš tiesų reguliuoti darbo teisinius santykius, galimai turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu teisingo apmokėjimo už darbą principu. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, jog tarybos nariai veiklą vykdo visuomeniniais pagrindais, analizuojama nuostata turėtų būti iš esmės koreguojama, atsisakant tokių terminų, kaip „darbas“ ir
„nemokamas“ vartojimo. 35. Atsižvelgiant į tai, kad administracija
dažniausiai suprantama siauriau, t. y. kaip įstaigos vadovaujantysis personalas, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 2 punkte vietoj žodžio
„administracijos“ įrašytinas žodis „struktūrinių“. Atitinkamai žodis
„administracijos“ brauktinas ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 14 dalyje bei
projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 36. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos vykdomas įvairių klausimų svarstymas bei dokumentų analizavimas nėra savitikslis dalykas, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 1, 12, 13 ir 16 punktuose reikėtų nurodyti arba Tarybos veiksmus, atliekamus po šiuose punktuose nurodytų klausimų apsvarstymo. Taip pat reikėtų sukonkretinti subjektus, kuriems Taryba teikia savo nuomonę ar pasiūlymus, o šios dalies 15 punkte vietoj žodžio „tarnybai“ įrašyti žodžius „tarnybos direktoriui“. 37. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotoją (pavaduotojus). Pavaduotoją (pavaduotojus) skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Nesant direktoriaus, jį laikinai pavaduoja pavaduotojas (tuo atveju, jei pavaduotojų yra ne vienas, – direktoriaus paskirtas pavaduotojas).“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, nepaisant to, jog analogiška normos formuluotė, dėl galėjimo turėti pavaduotojus, vartojama ir galiojančioje įstatymo nuostatoje, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai yra norminio pobūdžio teisės aktai ir juose neturi ir negali būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant tokių sąlyginių įstatyminių nuostatų realizavimo kriterijų, t. y. tokių nuostatų, kurių turinys priklausytų nuo poįstatyminių teisės aktų turinio, ar tam tikrų asmenų nuomonės. Todėl sistemiškai keičiant įstatymą, derėtų atsisakyti nuostatoje vartojamo žodžių junginio „gali turėti“ ir nustatyti konkretų pavaduotojų skaičių, arba nustatyti aiškius kriterijus, nuo kurių priklausytų pavaduotojų skaičius ir galimybė juos turėti ar neturėti. Antra, pažymėtina, jog Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu, tuo tarpu pavaduotojas būtų paskirtas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, be to, iš esmės skirtųsi ir šių subjektų atleidimo tvarka. Pagal bendruosius viešojo administravimo principus ir teisinės valstybės principą, tokio skirtingo teisinio statuso asmenys negali turėti vienodos apimties įgaliojimų vadovauti Ryšių reguliavimo tarnybai. Todėl įstatyme būtina nustatyti tik minimalias ir būtinas funkcijas, kurias gali atlikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, nesuteikiant jam pilnos apimties direktoriaus įgaliojimų. 38. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies
nurodytus teisės aktus.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų straipsnių ne visos dalys numato Tarybos derintinus teisės aktus, atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 5 punktą, pateikiant nuorodas į konkrečias straipsnių dalis, kuriose yra nurodomi Tarybos derintini teisės aktai. 39. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalies
apkaltinamasis teismo nuosprendis turimas omenyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 11 dalies 4 punktui. 40. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies nuostatos, numatančios, kad Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos nario atleidimo priežastys turi būti nurodytos raštu atleistam Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir (ar) Tarybos nariui, tikslingumas ir prasmė, nes visos asmenų atleidimo priežastys ir teisiniai tokio atleidimo pagrindai būna nurodyti individualiame teisės taikymo akte dėl asmenų atleidimo iš pagrindų. 41. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostata, nustatanti, kad nustatytu laiku nepaskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos narių, šias pareigas einantys asmenys savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (ar) Tarybos narys, bet ne ilgiau kaip 1 metus nuo įgaliojimų termino pabaigos, suponuoja, kad nepaskyrus naujų Tarybos narių ar direktoriaus per vienus metus nuo įgaliojimų termino pabaigos, būtų taikomos kažkokios kitos nuostatos dėl aukščiau nurodytų pareigų (laikino) užėmimo. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų atskleisti teisines šio naikinamojo termino suėjimo pasekmes tarnybos direktoriaus ir Tarybos narių pareigų užėmimo atžvilgiu.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatai. 42. Siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio
reguliavimo tarnybos tikslą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys. Kartu pastebėtina, kad kelia abejonių siūlomo reguliavimo apimtis, kai siekiant įstatyminio tikslo Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigojama veikti laikantis tik vienos įstatyminės nuostatos. Tokia nuostata įgalina daryti prielaidą, kad kitos keičiamo įstatymo nuostatos yra nesvarbios ir jų galima nesilaikyti. Todėl manytina, kad tokios, teisiniu požiūriu keistos ir sunkiai suprantamos, nuostatos derėtų atsisakyti, kaip klaidinančios ir perteklinės, nes visų įstatymo nuostatų privaloma laikytis be jokių atskirų nuorodų į šias nuostatas. 43. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 punkte reikėtų nurodyti kokiam subjektui derinti ar tvirtinti Ryšių reguliavimo tarnyba teikia jos parengtą universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo taisyklių projektą. 44. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 punkte vartojamas terminas „Lietuvos Respublikos įstatymams“, atkreiptinas dėmesys, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojami terminai „įstatymai“, atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti šiuos, keičiame įstatyme vartojamus, terminus. 45. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas, kuriame teisės normos turi būti dėstomos norminiu būdu – straipsniais, straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu - aprašomuoju būdu, manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis turi būti išskaidyta į atskiras straipsnio dalis. 46.
įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintos dispozicinės nuorodos, nukreipiančios atgal į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bei siekiant aiškumo dėl išlygos turinio, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „išskyrus šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį“ siūlome įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai naujas reguliavimas nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja suinteresuoti ūkio subjektai“. 47. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat kreipiasi į Radijo spektro politikos grupę, brauktina kaip perteklinė, nes jis nenustato jokios reguliacinio pobūdžio normos, o tik pakartoja (beje netiksliai) vieną iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatų. 48. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies punktuose atsisakytina perteklinio žodžio „kai“ kartojimo, perkeliant šį žodį į šios dalies esmę, jį įrašant po žodžio „pateikti“. 49. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatoma išlyga ne dėl bet kokių įstatyme nustatytų terminų, o tik dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto 30 kalendorinių dienų termino, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „trumpesnį terminą, nei nurodytas šiame įstatyme“ įrašyti žodžius „trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą“. 50. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies
trumpesnis teisės akto priėmimo terminas omenyje. 51. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą reikėtų patikslinti, po žodžių „pakartotinai skelbiamas pastaboms“, įrašytinas žodis „pateikti“. 52.
siūloma nustatyti, kad: „Ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos statistikos departamentas teikia kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.“ Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos statistikos departamentas ir be šios įstatymo nuostatos, kitų teisės aktų pagrindu, turi pareigą teikti informaciją kitoms institucijoms, todėl siūlomos nuostatos teisinis krūvis kelia abejonių. Manytina, kad nuostata yra perteklinė, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose. Be to, pastebėtina, kad vieną kartą nurodžius, jog tam tikra informacija teikiama, kai ji reikalinga tam tikrų institucijų funkcijoms atlikti, šios sąlygos nereikia kartoti du kartus, nes toks kartojimas yra perteklinis. 53. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas Sprendimo Nr. „676/2002”, keistinas Sprendimo Nr. „676/2002/EB”. 54. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog „kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje“. Taigi, apibrėžiant ūkio subjekto įtaką, yra vertinama jo padėtis bet kokioje ūkinės veiklos rinkoje. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje taip pat yra vartojama „atitinkamos didmeninės rinkos“ sąvoka, tačiau šios dalies 1 punkte jau kalbama apie didmenines
„atitinkamas elektroninių ryšių rinkas“. Atsižvelgiant į tai siūlytina
vienodinti keičiamame įstatyme vartojamą terminiją, aiškiai nustatant, kokioje rinkoje – bet kokios ūkio veiklos ar tik elektroninių ryšių – veikiantis subjektas būtų laikomas turintis didelę įtaką. 55.
dėmesys ir į tai, kad Konkurencijos įstatyme, vertinant ūkio subjektų padėtį tam tikroje rinkoje, yra vartojama ne „didelės įtakos“, o „lemiamos įtakos“ sąvokos, įskaitant ir dominuojančios ūkio subjekto padėties apibrėžimą. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytina keičiamame įstatymo terminiją derinti su Konkurencijos įstatymo nuostatomis. 56. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tam tikrais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir jos bendrai sprendžia, ar nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar nenustatyti šių įpareigojimų. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kaip ir kokio pobūdžio sprendimus, taikomus Lietuvos ūkio subjektams, valstybės nacionalinio reguliavimo institucija galės priiminėti bendrai su užsienio valstybių institucijomis, kokia būtų tokių sprendimų forma, jų galia, taikymo apimtis bei apskundimo tvarka. 57. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje reikėtų nurodyti atitinkamos rinkos tyrimo periodiškumą tuo atveju, kai atitinkama rinka anksčiau buvo tirta, tačiau joje nebuvo nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai. Kartu pastebėtina, kad įprastai siekiant pratęsti tam tikrus įstatymo nustatytus terminus, yra nustatomos tokį pratęsimą objektyviai galinčios lemtis priežastys, tuo tarpu šioje dalyje, 5 metų termino pratęsimas nesiejamas su jokiomis priežastimis ir nustatomas kaip savitikslis. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka proporcingo ir pagrįsto teisinio reguliavimo principus. 58. Keičiamo įstatymo 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, jei „Ryšių reguliavimo tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje nurodytus terminus <...>“.
Pažymėtina, kad analizuojamo straipsnio 9 dalyje nustatomi tam tikrų tyrimų periodiškumo terminai, tačiau niekaip nereguliuojama tyrimų trukmė, todėl turėtų būti tikslinama arba straipsnio 9 dalis, arba straipsnio 10 dalis. Kartu pastebėtina, kad neaišku kokiu būdu analizuojamos straipsnio 10 dalies nuostata koreliuoja su šio straipsnio 11 dalies nuostata, kurioje nustatomas 4 mėnesių rinkos tyrimo terminas su galimybe jį pratęsti. 59. Pažymime, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies nuostata, nustatanti Europos Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinių reguliavimo institucijų teisę dėl savo nuomonės pateikimo per vieną mėnesį, nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijai nepriklauso nurodytų užsienio valstybių subjektų veiklos bei jų teisių ir pareigų elektroninių ryšių srityje reglamentavimas. 60. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje reikėtų patikslinti, nuo kada skaičiuojamas šešių mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimui pakeisti – nuo Europos Komisijos nurodymo dienos, ar nuo Ryšių reguliavimo tarnybos parengto projekto pateikimo Europos Komisijai dienos. 61. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje žodžiai „panaikinami šio įstatymo 16 ir 17 straipsnių nustatyta tvarka“ keistini žodžiais „panaikinami šio straipsnio ir šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka“. 62. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, brauktini pertekliniai ir teisinio krūvio neturintys žodžiai skliaustuose: „(pavyzdžiui, naujų bendro investavimo susitarimų)“, nes įstatymai dėstomi norminiu, o ne pavyzdiniu būdu.
Analogiška pastaba dėl pavyzdžių išbraukimo iš įstatymo teksto teiktina dėl keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 34 straipsnio 15 dalies 1, 3 punktų,
dalies, įstatymo 1 priedo 2.1.1 papunkčio. 63. Svarstytinas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto, numatančio, kad ūkio subjektams gali būti nustatomi įpareigojimai pagal šio straipsnio 10 ir (ar) 13 dalių nuostatas, pagrįstumas. Pažymime, kad šis punktas suponuoja, kad minėtose dalyse yra nustatomi papildomi, kitokio turinio įpareigojimai, nei numatyti šios dalies 1-7 punktuose, tačiau minėtose dalyse tik nustatoma, kad esant tam tikroms sąlygoms gali būti kompleksiškai taikomi keli šios dalies 1-7 punktuose nurodyti įpareigojimai. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti minėto punkto kaip klaidinančio ir perteklinio, arba keisti jo formuluotę, atspindinčią galimą kompleksinį taikomų įpareigojimų turinį. 64. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti dispozicinę nuorodą į konkrečią įstatymo 32 straipsnio struktūrinę dalį, nes nėra aiškus kokio turinio įpareigojimas turimas omenyje taip pat kam šie įpareigojimai gali būti skirti. 65. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „kai“ įrašytini žodžiai „tais atvejais“. 66. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kaip teikiamo įstatymo kontekste turi ir gali būti suprantamos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos
„ūkio subjekto valdomos“, „bendrovės, kurias kontroliuoja
ūkio subjektas, tačiau kurios nebūtinai jam visiškai priklauso nuosavybės teise“, „akcininkai, kurie gali kontroliuoti šį ūkio subjektą“ turinys.
Pažymime, jog nuo šių sąvokų turinio priklausys tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos, kaip tai, pavyzdžiui, yra sureguliuota Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje, apibrėžiant lemiamos įtakos sampratą. Kitu atveju keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Priešingu atveju, galimai turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniais teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principais. 67. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad Ryšių reguliavimo tarnyba audito įmonei ar auditoriui sumoka savo lėšomis, tikslintinos, nes Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip valstybės biudžetinė įstaiga, formaliai savo lėšų neturi (ji tiesiog disponuoja valstybės biudžeto lėšomis). Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 37 straipsnio
dalyje siūloma nustatyti, jog: „Vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir kai tai pateisinama šio įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus laikydamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų taisyklių.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninių ryšių tinklų teikėjui, kuriam nustatyti šiame straipsnyje nurodyti įpareigojimai, inter alia, gali nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais) su elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoju tam tikroje teritorijoje.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog nuostatos dalis, prasidedanti žodžiais „Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą tarp ūkio subjektų“ yra logiškai ir sistemiškai nesusijusi su šios straipsnio dalies pradžia, todėl svarstytina, ar šios nuostatos gali ir turi būti dėstomos vienoje straipsnio dalyje. Antra, kelia abejonių minėtos nuostatos prasmė, nes tam tikro, ar bet kokio ginčo nagrinėjimas, remiantis logikos dėsniais, neturėtų įtakoti sprendimo nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais), jei nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su dalijimusi radijo dažniais. Trečia, net jei būtų nagrinėjamas ginčas, susijęs su teise naudotis radijo dažniais, sprendimas įpareigoti dalytis radijo dažniais turėtų ir galėtų būti priimtas tik tokį ginčą išnagrinėjus, o ne ginčo metu Ryšių reguliavimo tarnybai nagrinėjant ginčą tarp ūkio subjektų, nes gali paaiškėti, jog pretenzijos naudoti radijo dažniais yra nepagrįstos ir neatitinka įstatymo nuostatų.
Priešingu atveju, galimai turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu, nes asmenims įstatymo pagrindu galėtų būti taikoma įstatyminė sankcija (įpareigojimas) vien dėl aplinkybės, jog tarp jų kilo ginčas, nesant jokių kitų įstatyminių kriterijų ir sąlygų. Ketvirta, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nuostatoje atsisakyti lotyniško termino,
„inter alia“ vartojimo, nes šis terminas neįtvirtina jokios sąvokos ir
neperteikia jokios teisinės ar kitokios reikšmės, kurios nebūtų galima išdėstyti lietuvių kalba. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 40 straipsnio 12, 17 dalių, kuriose vartojamas analogiškas lotyniškas terminas. 69. Pastebėtina, kad iš keičiamo įstatymo 23 straipsnio 13 dalies nuostatų nėra aišku, kokioms konkrečiai „mažoms ir vidutinėms įmonėms“ būtų naudingi taikomi įpareigojimai, nes keičiamame įstatyme yra naudojama ne „įmonių“, o „ūkio subjektų“ sąvoka. Projekto nuostatos tikslintinos. 70. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „kainų kontrolė“ įrašytini žodžiai „kainų kontrolės“. 71. Pažymėtina, kad nors keičiamo įstatymo
privalomas atlikimas gali būti nustatomas kartu su nediskriminavimo įpareigojimu, tačiau nei 19 straipsnyje, reglamentuojančiame nediskriminavimo įpareigojimo nustatymo sąlygas, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose ekonominio atkartojamumo testas nėra minimas.
Kartu pastebėtina, kad sąvoka
„ekonominio atkartojamumo testas“ neapibrėžiama nei keičiamame įstatyme, nei
kituose įstatymuose, tačiau su jos turiniu yra siejama asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl įstatyme turi būti pateikta šios sąvokos apibrėžtis. 72. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į tai, jog reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, turi būti nurodoma, koks terminas, įstatymo leidėjo požiūriu, būtų atitinkantis protingumo kriterijų, kai tam tikras subjektas įpareigojamas įrodyti nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, nustatant bent šio termino minimalią trukmę, galimai naudojant loginę išraišką:
„kuris negali būti trumpesnis nei“. Analogiška
pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 5 dalies turinio. 73. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokių ūkio subjektų atžvilgiu gali būti taikomi įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai. Taip pat neaišku, ar šie įpareigojimai galės būti nustatomi kartu su įpareigojimu dėl sąnaudomis grįstų balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainų, ar, vis dėlto, jeigu būtų nustatomos sąnaudomis grįstos balso skambučių užbaigimo paslaugų kainos, aukščiau minėtieji įpareigojimai nebegalėtų būti taikomi.
Taip pat siūlome aiškiai nurodyti, ar sąnaudomis grindžiamas balso skambučių užbaigimo paslaugų kainas turėtų nustatyti pati Ryšių reguliavimo tarnyba, ar, vis dėlto, ūkio subjektai, laikydamiesi Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamo balso skambučių užbaigimo paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo. Kartu pastebėtina, kad nuostatos pirmojo ir antrojo sakinio pradžioje turėtų būti įtašyti žodžiai „tuo atveju“, atsisakant teisės normos nebūdingos konstrukcijos. 74. Keičiamo įstatymo 25 straipsnyje siūloma nustatyti, kad išimtinais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektui gali nustatyti ir šiame straipsnyje reglamentuojamą funkcinio atskyrimo įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo ir sistemiškumo, atitinkama nuostata dėl funkcinio atskyrimo įpareigojimo taikymo ūkio subjektams turėtų būti įtvirtinta ir keičiamame įstatyme, dėstančiame bendruosius įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymo pagrindus. 75. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostata dėl išimtinių aplinkybių turinio neturėtų būti dėstoma skliaustuose. 76. Nėra aišku, kokiu tikslu, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkio subjektas, ketindamas atlikti nuostatoje nurodomus veiksmus turi apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Pastebėtina, jog neaišku, kaip šis terminas siejasi su Ryšių reguliavimo tarnybos pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatas atliekamo tyrimo trukme, kur ji nesiejama su 3 mėnesių terminu.
Be to, neaišku, kokias teises ar pareigas įgytų minėtas ūkio subjektas praėjus šiam 3 mėnesių terminui, ar galėtų atlikti numatytus veiksmus, ar pirmiau turėtų sulaukti tam tikro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. 77. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai gali galioti ilgiau kaip 5 metus, tikslas ir jos santykis su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis nėra aiškus, nes kitos įstatymo nuostatos apskritai nereguliuoja tokio įsipareigojimo minimalios ar maksimalios trukmės. Atsižvelgiant į tai, tokios nieko nenustatančios ir jokios išlygos (specialios normos) nenustatančios nuostatos įtvirtinimas įstatyme neturi jokios reguliacinės reikšmės. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 daliai. 78. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus. Iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku kokie įpareigojimai turime omenyje ar kur šie įpareigojimai yra nurodomi, atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. 79. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti, ar visais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba turi priimti kažkokį administracinį sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, kad jie taptų visiškai arba iš dalies privalomi, nes šioje dalyje vartojama formuluotė „tarnyba turi teisę priimti sprendimą“ suponuoja, kad tam tikrais atvejais tarnyba gali ir nepriimti jokio sprendimo.
Tokiu atveju nėra aišku, ar šie ūkio subjekto prisiimti įsipareigojimai būtų jam privalomi bei koks būtų jų santykis su Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais įpareigojimais. Taip pat nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti, kad tarnyba gali nustatyti, kad tokie įsipareigojimai būtų privalomi penkis metus, neatsižvelgiant į tai, kokį laikotarpį (gal trumpesnį) pasiūlė pats ūkio subjektas. Jeigu siūloma nustatyti, kad penki metai būtų maksimalus privalomų įsipareigojimų laikotarpis, šią nuostatą siūlome dėstyti taip: „Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ūkio subjekto pasiūlytus įsipareigojimus padaryti visiškai arba iš dalies privalomus laikotarpiui, kurį pasiūlė ūkio subjektas, tačiau ne ilgesniam nei 5 metai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 daliai bei 45 straipsnio 3 daliai. 80. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje žodį „stebi“ siūlytina keisti žodžiu „prižiūri“. 81. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje atsisakytina nuostatos turinio dėstymo skliaustuose, be to, brauktini žodžiai
„ir panašiai“ nes įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. 82. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies
investuoti skelbimo sąlygos tuo atveju, kai ūkio subjektas atitinka šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. įstatyme pateiktos skelbimo sąlygos tik ūkio subjektų, neatitinkančių šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytų kriterijų, atžvilgiu. 83.
prieš žodį „jeigu“ įrašytini žodžiai „tuo atveju“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 6 dalies. 84. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti, kad šio straipsnio ir šio įstatymo 28 straipsnio nuostatos gali būti taikomos kartu su šio įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis, turinys nėra aiškus ir suprantamas, nes minėtuose keičiamo įstatymo 27 ir 28 straipsniuose yra nemažai nuorodų į įstatymo 16 ir 17 straipsnius, kartu nustatant kai kurių iš jų taikymą, o kai kurių netaikymą esant tam tikroms sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba šios nuostatos apskritai atsisakyti kaip perteklinės (nes kaip jau minėta šių nuostatų tarpusavio santykis ir taikymas jau aptarti konkrečiose 27 ir 28 straipsnių struktūrinėse dalyse), arba aiškiau nustatyti kažkokias konkrečias nuostatų tarpusavio taikymo taisykles, kurios nėra aptartos kitose 27 ir 28 straipsnių normose. 85. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama Ryšių reguliavimo tarnybos prievolė nevertinti keičiamo įstatymo reikalavimų neatitinkančių ūkio subjektų įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 28 straipsnis turėtų būti papildomas nuostatomis, nustatančiomis ūkio subjektų pareigą Ryšių reguliavimo tarnybai teikti tik įsipareigojimus, atitinkančius keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (ar) 27 straipsniuose nustatytas sąlygas ir (arba) reikalavimus.
Be to, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis derintina su šio straipsnio 5 dalimi, kurioje yra nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi viešo konsultavimosi metu gautas suinteresuotų asmenų nuomones ir pasiūlymus, pateikia didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam ūkio subjektui išvadą, ar jo siūlomi įsipareigojimai atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (ar) 27 straipsniuose nurodytas sąlygas (pabraukta mūsų), kai tuo tarpu vadovaujantis 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siūlomų įsipareigojimų atitikties keičiamo įstatymo nuostatoms vertinimas turėtų būti atliekamas iki viešo konsultavimosi procedūrų iniciavimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 86. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus. Manytume, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, ne turi teisę, o siekdamas šiame įstatyme jai nustatytų tikslų ir uždavinių privalo nustatyti atitinkamas administracines struktūrinio atskyrimo taisykles, užtikrinančias veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytos Ryšių reguliavimo tarnybos teisės, o ne pareigos priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių ir Europos standartų, kurie yra perimti ar neperimti kaip Lietuvos standartai, taip pat dėl keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 dalies.
Pažymėtina, kad viešojo administravimo funkcijos turėtų būti apibrėžiamos aiškiai, jų atliekamus veiksmus, priimamus teisės aktus siejant ne su subjektyvia viešojo administravimo subjekto valia, o būtent su objektyviomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, kurių buvimas ar nebuvimas ir apspręstų šio subjekto priimamų teisės aktų būtinumą. 87. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje atsisakytina nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. 88. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies formuluotės nereikėtų tikslinti, nes, mūsų nuomone, Lietuvos nacionalinė reguliavimo institucija – Ryšių reguliavimo tarnyba, gali nagrinėti ne apskritai subjektų, esančių skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ginčus, o subjektų, kurių vienas veikia Lietuvos Respublikoje, o kitas – kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ginčus, ar kuriuos sieja kokios kitos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje sąlygos, suteikiančios Ryšių reguliavimo tarnybai atitinkamus priežiūros įgaliojimus jų atžvilgiu. 89. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą pagal šį įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatos neįtvirtina jokių užmokesčio, kuris ūkio subjekto turi būti sumokėtas Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą, ar jo dydį apibrėžiančių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos. 90. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje atsisakytina nuostato turinio dalių dėstymo skliaustuose. 91.
91Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies formuluotė:
„sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinamas prašymas išnagrinėti
ginčą“, tikslintina, nes sprendimu gali būti tenkinamas ne pats prašymas išnagrinėti ginčą, o prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti atitinkami reikalavimai. 92. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad nei šioje straipsnio dalyje, nei kitose straipsnio nuostatose nėra reglamentuojami jokie galimi mokesčiai už papildomas su nagrinėjamu ginču susijusias paslaugas. Siekiant teisinio aiškumo, ūkio subjektų teisėtų interesų bei jų kaip ginčo šalių procesinių teisių užtikrinimo, keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai reglamentuojamos visos galimos apmokėjimo už su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas sąlygos. 93. Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina, yra nepagrįsta ir neproporcinga. Atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtinta principinė Ryšių reguliavimo tarnybos imamo užmokesčio esmę apibūdinanti nuostata – ūkio subjektas moka užmokestį būtent už ginčo nagrinėjimą. Bendrieji užmokesčių už ginčo nagrinėjimą principai suponuoja, kad užmokestis imamas už ginčo nagrinėjimą iš esmės, o ne už tarnybos sprendimą nenagrinėti ginčo. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti nuostatą, nustatančią atvejus, kada ieškovui negrąžinamas sumokėtas užmokestis. 94.
įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tuo tarpu šio straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, prašymas išnagrinėti ginčą paliekamas nenagrinėtu. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 95. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, „jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma.“ Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio proceso kodekso
priemonių taikymui, t. y. kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrįstų savo reikalavimus. Manytina, jog ir keičiamo įstatymo atveju, minėtas reikalavimas turėtų būti taikomas. Taip pat kelia abejonių, jog analizuojamoje įstatymo nuostatoje Ryšių reguliavimo tarnybai siūloma suteikti teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva. Abejotina, ar tokia teisė yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant ginčą yra taikomi tokie civilinio proceso pricipai, kaip: rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo. Teigtina, kad šie principai neįgalina Ryšių reguliavimo tarnybai suteikti teisę disponuoti ginčo šalių teisėmis ir galimai riboti tam tikros šalies teises labiau nei to siekia kita ginčo šalis. Kartu pažymėtina, jog tokia Ryšių reguliavimo tarnybos teisė viršytų net teismo teises, kuris pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių savo iniciatyva.
Todėl svarstytina, ar ginčo sprendimui iš esmės vykstant civilinio proceso tvarka – pagal civilinio proceso principus, tokia Ryšių reguliavimo tarnybos teisė yra pagrįsta. Be to, manytina, jog ūkio subjektai, kurie kreipsis į šią instituciją dėl ginčo sprendimo yra pajėgūs patys nuspręsti dėl teikiamų prašymų ir ribojimų apimties, o Ryšių reguliavimo tarnyba neturėtų turėti didesnio suinteresuotumo sprendimo įvykdymu, nei subjektai, kurie kreipiasi dėl ginčo sprendimo. Todėl siūlytina atsisakyti Ryšių reguliavimo tarnybai siūlomos suteikti teisės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva. 96. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nuostatose terminai yra apibrėžiami kalendorinėmis ar darbo dienos, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nurodytą 7 dienų terminą susieti su kalendorinėmis ar darbo dienomis. Analogiško turinio pastabos teiktinos ir dėl terminų nurodytų keičiamo įstatymo 34 straipsnio 18; 19 ir 20 dalyse, 36 straipsnio 5 dalyje, 40 straipsnio 5 dalyje, 41 straipsnio 6 ir 8 dalyse, 44 straipsnio 8 dalyje, 61 straipsnio 11 ir 12 dalyse, 63 straipsnio 2 dalyje, 71 straipsnio 1 dalyje, 83 straipsnio 1 dalyje,
įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalyje. 97. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakovas turi teisę pripažinti prašymą išnagrinėti ginčą. Pastebėtina, jog keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos teisinės pasekmės, kurios kyla atsakovui pripažinus prašymą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog turėtų būti pripažįstamas ne prašymas išnagrinėti ginčą, o šiame prašyme keliami reikalavimai. 98.
įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie žodinį ginčo nagrinėjimo posėdį, „tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatos turinį galima vertinti taip, kad įstatyme nustatoma galimybė keisti įstatymines nuostatas poįstatyminiu teisės aktu. Šiame kontekste pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuostatoje iš tiesų siekiama nurodyto tikslo, turėtų būti svarstomas nuostatos turinio derėjimas su konstituciniu teisės aktų hierarchijos ir įstatymo viršenybės principais, reiškiančiais (kaip tai nurodoma Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarime), jog „<...> žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu.“ Todėl siūlytina koreguoti analizuojamą teisės normą, tikslinant jos dėstymą ir esmę, kad šios pastabos pradžioje keliama prielaida apie nuostatos esmę negalėtų būti keliama. 99. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 15 dalies 1 punkte vietoj žodžių „išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus; šiame punkte nurodytas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus. 4 mėnesių“, o šios dalies 3 punkte vietoj žodžių „šiame punkte nurodytas“ įrašytini skaičius ir žodis „2 mėnesių“. 100.
straipsnio 19 dalies nuostata, nustatanti, kad ši dalis netaikoma, kai ginčo šalys kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą pagal šio straipsnio 20 dalį, brauktina kaip perteklinė, nes nuostatų dėl sprendimo dalies dėl išlaidų atlyginimo apskundimo bei sprendimo apskundimu iš esmės santykis ir šių nuostatų taikymo sąlygos jau nustatytos šio straipsnio 16 dalyje. 101. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 21 dalyje po žodžių „Jeigu šis sprendimas neįvykdomas“, įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. 102. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 21 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, prieš žodį
„Ryšių“ įrašytinas žodis „Įsiteisėjęs“. 103. Svarstytina, ar keičiamo
įstatymo 34 straipsnio 21 dalyje siūlomas nustatyti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo pateikiamo vykdyti terminas siekiantis 10 metų yra pagrįstas ir atitinka bendruosius proporcingo teisinio reguliavimo principus. Atkreipiame dėmesį, kad bet kokio senaties termino paskirtis – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Analizuojamu atveju pastebėtina, jog įstatymas reguliuoja itin dinamiškai besivystančius visuomeninius santykius, todėl praėjus tokiam ilgam terminui, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas gali nebeatitikti ne tik faktinės situacijos, tačiau ir teisinio reguliavimo, kuris taip pat dinamiškai kinta, be to, tokio sprendimo vykdymas praėjus 10 metų galėtų pažeisti elementarius teisingumo principus, nes, pavyzdžiui, pasikeitus technologijoms, ar faktinei situacijai, sprendimo vykdymas gali būti iš esmės nebeįmanomas ar beprasmis, tačiau jo vykdymas ir toliau liktų privalomas. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, siūlytina nustatyti 1 metų terminą, per kurį suinteresuota asmuo turėtų pateikti vykdyti sprendimą, ir kuris, manytina, būtų pakankamas, asmeniui nuspręsti, ar jis siekia sprendimo įvykdymo, ar nesiekia. 104.
į tai, kad Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios sprendimus priima būtent šios įstaigos direktorius, o ne ad hoc sudaryta komisija, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 24 dalyje reikėtų įtvirtinti, kad visais atvejais komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. 105. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio vertimosi elektroninių ryšių veikla pagrindus, nuostata, numatanti, kad ūkio subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka Ryšių reguliavimo tarnybai pagal šį įstatymą nustatytus užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, yra ydinga ir brauktina, nes užmokesčio už paslaugas ar darbus mokėjimo pagrindas yra ne tai, kad ūkio subjektas pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla apskritai, o tai, kad versdamasis šia veikla jis, prireikus konkrečių paslaugų ar darbų, kreipiasi dėl jų į Ryšių reguliavimo tarnybą. 106. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies antro sakinio dalis „taip pat gali reikalauti“ derintina su sakinio pradžia „Informacijos gali būti reikalaujama“, kad nuostatos pradžia logiškai derėtų su pabaiga. 107. Pastebėtina, kad iš projekto 35 straipsnio 6 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako išduoti patvirtinimą, jeigu prašymą pateikusiam ūkio subjektui šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis yra uždrausta teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas.
Atkreiptinas dėmesys, kad jei ūkio subjektui vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis yra draudžiama teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, jis apskritai neturėtų teisės kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą ir pateikti jai pranešimo apie elektroninių ryšių veiklos ketinimą ir tokio ūkio subjekto nebūtų galima įrašyti į elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 108. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkte turi būti aiškiai nurodyti užmokesčio Ryšių reguliavimo tarnybai objektai. 109. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje naudojama sąvoka „socialinių paslaugų gavėjas“. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nuostatoje kalbama apie socialinių paslaugų gavėjus, kurie gauna šias paslaugas Socialinių paslaugų įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje tai derėtų nurodyti. Tuo atveju, jei ši sąvoka turėtų būti suprantama kitaip, ji turėtų būti apibrėžta įstatymo 3 straipsnyje. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl sąvokos „neįgalus asmuo“, vartojamos įvairiose keičiamo įstatymo nuostatose, sampratos pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas. 110. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba apibrėžia pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugą. Pastebėtina, jog įstatymo projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta data, iki kurios ši pareiga turėtų būti įgyvendinta pirmą kartą.
Be to, pažymėtina, kad keičiamame įstatyme galimai turėtų būti nustatytas bent minimalus periodiškumas, pagal kurį pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos apibrėžimas turėtų būti peržiūrimas. 111. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies formuluotė „turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus“ tikslintina, nes šio straipsnio 1 dalyje jokie paslaugų teikėjai nenurodomi, o tik nurodomos universaliųjų paslaugų rūšys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 ir 6 dalims. 112. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje, nustatytina, kad šio straipsnio 5 ir
nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams pateikti išsamią informaciją apie jų siūlomų įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainas. Teigtina, kad toks įpareigojimas yra neproporcingas ir neįgyvendinamas, nes elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedisponuoja ir negali disponuoti visų nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų duomenimis. Todėl šis įpareigojimas turėtų būti nustatytas tik dėl tų nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų, kurie kreipiasi į elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl universaliųjų paslaugų teikimo ir pateikia duomenis, įrodančius, jog jie atitinka nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų teisinį statusą. Analogiško turinio pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl šio straipsnio 8 dalies, kurioje elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įpareigojami sudaryti sutartis su visais nepasiturinčiais gyventojais ar socialinių paslaugų gavėjais. 113.
113Atsižvelgiant į tai, kad su asmenų teisių ir laisvių, jų ūkinės veiklos sąlygų,
ribojimu susijusios nuostatos turi būti dėstomos įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, manytina, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnyje turėtų būti įtvirtinti bent esminiai universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo kitų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis principai, nes pagal siūlomą reguliavimą visi įpareigojimai ūkio subjektams dėl jų finansinės naštos, tokių įpareigojimų apimtis bei taikymo sąlygos būtų nustatyti tik poįstatyminiuose teisės aktuose. Priešingu atveju, galimai turėtų būti svarstomas nuostatų derėjimas su konstituciniais teisės aktų hierarchijos ir įstatymo viršenybės principais. 114. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti kokios kokybės vertinimo taisyklės turimos omenyje, nes nėra aišku nei kieno kokybė turėtų būti vertinama, nei subjektas, vertinsiantis šią (kažkieno) kokybę. 115. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje galimai atskirai turėtų būti reguliuojami atsakymų į gaunamus galutinio paslaugų gavėjo prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų atsakymo variantai, galimai nustatant, jog raštu atsakyti į šiuos kreipimusis reikėtų tik tuo atveju, kai jie gauti rašytine forma, kartu nustatant pareigą išnagrinėti ir žodinius kreipimusis, tačiau nenustatant pareigos į tokius kreipimusis atsakyti raštu, nes nesant užfiksuoto kreipimosi, būtų neįmanoma nustatyti, ar ši įstatyminė pareiga tinkamai įvykdyta. 116. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje vadovaujantis teisinio aiškumo principu žodis „aiškiai“ turėtų būti pakeistas žodžiu „raštu“, kad būtų išvengta situacijų, kai paslaugų gavėjas ir teikėjas skirtingai suprastų aiškaus atsisakymo turinį ir išraiškos formą. Priešingu atveju įstatyme turėtų būti apibrėžta aiškaus atsisakymo sąvoka. 117.
prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu“, kad skaitant nuostatą būtų aišku kokis teisinius santykius ji reguliuoja. 118. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu galutinis paslaugų gavėjas negali likti be interneto prieigos paslaugų ilgiau kaip 1 darbo dieną.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog kelia abejonių imperatyvus šios nuostatos turinys, kai nuostata turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į jokias aplinkybes. Pažymėtina, jog galutinis paslaugų gavėjas gali būti pats atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos, kai jam nebebūtų teikiama interneto prieiga. Pastebėtina, kad Civilinis kodeksas užtikrina sutarties šalių teisę nutraukti sutartį, kai sutartis yra nevykdoma ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Manytina, kad tokias atvejais, kai galutinis paslaugų gavėjas iš esmės pažeidė sutarties nuostatas ir sutartis yra nutraukta, analizuojama teisė galutiniam paslaugų gavėjui neturėtų būti užtikrinama. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio teisinio reguliavimo galimumą įtvirtina ir keičiamu įstatymu įgyvendinamos direktyvos ES 2018/1972 106 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje nustatoma, kad „Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti keitimo ir numerių perkėlimo procedūros detales, atsižvelgdamos į nacionalines nuostatas dėl sutarčių, technines galimybes ir poreikį toliau teikti paslaugas galutiniams naudotojams.“ Šiuo atveju minėtas teisinis reguliavimas turėtų būti nustatytas įstatyme, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu. 119. Nėra aiškus Ryšių reguliavimo tarnybos skatinimo ūkio subjektams laikytis atitinkamų standartų ir (ar) techninių specifikacijų funkcijos, numatytos keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 dalyje, turinys bei įgyvendinimo būdai. 120.
tikros nuostatos netaikomos „<...> ūkio subjektams teikiantiems tik su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, išskyrus atvejus, kai šie ūkio subjektai teikia ir kitas elektroninių ryšių paslaugas“ koreguotina loginiu aspektu. 121. Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse yra nustatomi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo reikalavimai, kurie taikomi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, todėl neaišku, kaip šios taisyklės galėtų būti taikomos Ryšių reguliavimo tarnybai pagal šio straipsnio 14 dalį, atsižvelgiant į tai, jog Ryšių reguliavimo tarnyba nėra elektroninių ryšių paslaugų teikėja. 122. Keltinas klausimas, ar keičiamo įstatymo 14 – 16 dalimis tinkamai įgyvendinamos direktyvos ES 2018/1972 103 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose kalbama apie būtinybę užtikrinti galimybę, kad galutiniai naudotojai galėtų nemokamai naudotis bent viena nepriklausoma palyginimo priemone. Manytina, jog minėtose keičiamo įstatymo nuostatose turėtų būti kalbama būtent apie palyginimo priemonę, o ne apie galimybę gauti informaciją, kuri leistų galutiniams naudotojams palyginti ir įvertinti skirtingų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas. Manytina, jog tik galimybė gauti informaciją, galimai neatitiktų direktyvos ES 2018/1972 103 straipsnio 3 dalies a - h punktuose nustatytų reikalavimų, kuriuos turi atitikti palyginimo priemonė. 123. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 40 straipsnio 16 dalis, reglamentuojanti ne viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ar galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės, o tiesiog asmenų teisę užsiimti tam tikra su šiame įstatyme reglamentuojamas visuomeniniais elektroninių ryšių srities santykiais nesusijusia ūkine veikla (savo parengtos skelbimu internete), yra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
Kartu pažymėtina, jog pagal įgyvendinamos direktyvos ES 2018/1972 103 straipsnio 3 dalies nuostatą: „Palyginimo priemones, atitinkančias a–h punktuose nustatytus reikalavimus, priemonės teikėjo prašymu sertifikuoja kompetentingos institucijos <...>“, įstatyme turėtų būti nustatyta ne tik jokiais požymiais neapibūdinamų asmenų teisė kurti alternatyvias priemones, tačiau ir šių asmenų teisė pateikti direktyvos ES 2018/1972 103 straipsnio 3 dalies nuostatas atitinkančias palyginimo priemones sertifikuoti Ryšių reguliavimo tarnybai. Manytina, kad tik tokiu būdu būtų užtikrinama direktyvos ES 2018/1972 garantuojama teisė sertifikuoti palyginimo priemones. Teigtina, jog šiuo aspektu, reguliavimas turėtų būti iš esmės pildomas, galimai kaip pavyzdį naudojant Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo
siūloma reguliuoti iš esmės analogiškų palyginimo priemonių sertifikavimą. 124. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 17 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokio pobūdžio elgesio kodeksus šioje nuostatoje kalbama, kokiems asmenims šie kodeksai būtų taikomi ir kaip šie kodeksai siejasi su įpareigojimu bendradarbiauti su paslaugų gavėjais, įskaitant vartotojus, ir (ar) jų interesams atstovaujančiais subjektais. 125.
pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, prašymus, mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 34 straipsnio 16 dalies nuostata, numatanti, kad Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 20 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės, to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, vis dėlto, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dienos nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 6 dalys derintinos tarpusavyje. 126. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje po žodžių „Jeigu šis sprendimas neįvykdomas“, įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. 127. Iš keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aiškus teisės „naudoti žemę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant tokios teisės formą (nuoma, patikėjimo teisė) ar jos atsiradimo pagrindą. 128. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 43 straipsnio pavadinimas „Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas, bendras naudojimas ir priežiūra keliuose“ visiškai neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes straipsnyje nereguliuojamas nei elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas, nei bendras naudojimas, nei priežiūra keliuose. Todėl siūlytina iš esmės pakeisti straipsnio pavadinimą, kad jis derėtų su straipsnio turiniu. 129.
129Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti asmenis sutvarkyti kelius ir jų elementus teisės aktų tvarka, neturėtų būti suderinta su šio straipsnio 1 dalies nuostata, jog asmenys, teisę naudotis valstybės ir savivaldybių kelių elementais įgyja tik suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės įmonėmis. Manytina, jog kelių ir jų elementų sutvarkymas taip pat iš anksto turėti būti suderintas su šiais subjektais. 130. Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 3 punktas tikslintinas, nurodant kokio asmens ar padalinio kontaktiniai duomenys turi būti nurodomi. 131. Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 10 dalyse po žodžių „įmonės“ įrašytini žodžiai „ir viešosios įstaigos“, nes šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ir viešosios įstaigos valdo ir (arba) tvarko informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą. 132. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per
reguliuojama ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo trukmė, nes procesas apeliacinėje instancijoje papildomai gali užtrukti ženkliai ilgiau nei 6 mėnesiai. 133. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje siūlytina išbraukti žodžius „yra nedideli“, nes tuo atveju, jei dėl servituto pakeitimo yra susitarta su suinteresuotomis šalimis, nelieka prasmės jas papildomai informuoti apie numatomus servituto pakeitimus. 134. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso
tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.“ Šią nuostatą vertinant kartu su Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“, ir atsižvelgiant į tai, kad Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės teisinius santykius, susijusius su servitutu, kituose įstatymuose reguliuoti kitaip nei Civiliniame kodekse, manytina, kad nuostatoje nustatomo draudimo turi būti atsisakyta, nes jis vertintinas kaip prieštaraujantis Civilinio kodekso normoms bei niekinis ir netaikytinas. Antra, pažymėtina, jog analizuojamu atveju, dėl servituto keitimo ar panaikinimo spręstų teismas, kuris Lietuvos Respublikoje yra vienintelė institucija, pagal Konstituciją vykdanti teisingumą. Teigtina, jog siūlomo draudimo nustatymas galimai neleistinai kištųsi į teismo kompetenciją vykdyti teisingumą, apribojant šią jo kompetenciją įstatyminiu, su Civiliniu kodeksu nederančiu, draudimu.
Trečia, atsisakius minėto draudimo ir siekiant įstatyme nustatyti kompensavimo už servituto pakeitimą ir panaikinimą sąlygą, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog praktikoje gali susiklostyti situacijos, kai servituto turėtojas yra pats atsakingas dėl servituto ribojimų ar panaikinimų, pavyzdžiui, dėl veiksnių susijusių su nacionaliniu saugumu, kenkėjiškos valstybės požiūriu veiklos, ar panašiai. Todėl kelia abejonių, kad įstatyme siūloma imperatyviai nustatyti, kad servituto turėtojui visais atvejais turėtų būti tinkamai kompensuojama už servituto ribojimą ar panaikinimą. Svarstytina, ar nuostata turi būti imperatyvi, ar joje neturėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su servituto turėtojo atsakomybe dėl servituto pakeitimo ar panaikinimo. 135. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3 dalis, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, koreguotina, nustatant reguliavimo sritį, kai nuosavybė gali būti naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą, t. y. nurodant, kad ši nuostata taikytina nustačius servitutą. 136. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad tarnyba savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kuri tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje, atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalis tikslintina. 137. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už šioje dalyje nurodyto leidimo išdavimą gali būti imama valstybės rinkliava.
Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 13 straipsnio 15 punkto nuostatas, valstybės rinkliava yra laikoma mokesčiu, o atsižvelgus į to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu, manytina, jog objektai, už kuriuos mokama valstybės rinkliava, turėtų būti nustatomi įstatymu. Manome, jog tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos konkrečios valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, kartu turėtų būti aiškiai įtvirtinama, ar už šias paslaugas turi būti mokama valstybės rinkliava. Atsižvelgiant į tai, pabrėžiame, kad tuo atveju, jeigu leidimų išdavimas būtų valstybės rinkliavos objektu, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta įstatyme. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje vartojamas žodžių junginys „gali būti imama valstybės rinkliava“ yra sąlyginio pobūdžio. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas ir jame negali ir neturi būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys. Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais rinkliava gali būti imama ir jei yra - kokiais negali. 138.
reglamentuojama valstybės ir savivaldybių institucijų, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodančių statybą leidžiančius leidimus arba vertinančių statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, kompetencija leidimų įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus srityje. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti įtvirtintas konkrečiuose tų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Abejotina ir tai, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, nes leidimų įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus išdavimas yra asmenų teises ir pareigas tiesiogiai veikianti veikla, tuo tarpu nuostata „turi teisę nustatyti reikalavimą gauti leidimą tik pagrįstais atvejais“ stokoja konkretumo ir teisinio aiškumo. 139. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalies žodžiai „nacionalinė teisė“ keistini į žodžius „įstatymai ir kiti teisės aktai“, taip pat turėtų būti konkretizuota
„bendro informacinio punkto“ sąvoka, pateikiant jos apibrėžtį. 140. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „kontroliuojama“
įrašytini žodžiai „valdoma, naudojama ir (ar) disponuojama“. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į nuostatos reguliavimo turinį, tarp subjektų, su kuriais turėtų būti suderintas tam tikros infrastruktūros naudojimas, neturėtų būti įrašytos valstybės ir savivaldybių įmonės. 141. Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose vartojama sąvoka
„viešojo sektoriaus institucija” tikslintina, nes jos turinys Lietuvos
Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtas. 142.
(ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar) paimti savo aparatūrą ir (ar) įrenginius pildytina, nustatant konkrečias aparatūros ir (ar) įrenginių patikrinimo ir paėmimo sąlygas, kriterijus, atvejus, nes akivaizdu, kad tiesiog savo nuožiūra bet kada tikrinti ir paimti asmenų nuosavybės Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai neturi teisės, o savininkai neprivalo leisti to padaryti. Kartu pastebėtina, jog toks reguliavimas turi būti nustatytas keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, nes yra tiesiogiai susijęs su konstitucinės asmenų nuosavybės teisės ribojimu. 143. Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje siūlome patikslinti pateiktą nuorodą ne į apskritai įstatymo 97 straipsnį, o į šio straipsnio 2 dalį, nes būtent šioje dalyje minimi Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos privalomi nurodymai aparatūros ir (ar) įrenginių savininkams ar naudotojams. Kartu svarstytina, ar ši straipsnio dalis nėra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos teisė duoti privalomus nurodymus aparatūros ir (ar) įrenginių savininkams ar naudotojams, kurių vykdymas ir taip suponuojamas nustatant šių nurodymų privalomumo sąlygą. 144. Keičiamo įstatymo 57 straipsnio 4 dalies esmėje, šios dalies 3 ir 5 punktuose vartojama sąvoka „konkurencijos iškraipymas“. Pažymėtina, kad šios sąvokos turinys yra tiesiogiai susijęs su galimybe keisti, apriboti asmenų teisių ir pareigų apimtį, be to, pažymėtina, kad ši sąvoka nėra apibrėžiama Konkurencijos įstatyme. Todėl keičiamame įstatyme turi būti pateikta aiški šios sąvokos apibrėžtis, kad asmenys žinotų, kokiais atvejais jų teisės gali būti ribojamos. 145.
145Keičiamo įstatymo 57 straipsnio 4 dalies 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą,
numatančią, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pagrįstais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis rezervuoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), kad juos būtų galima skirti naujiems rinkoje veikiantiems ar ketinantiems veikti ūkio subjektams. Tačiau vertinant šią nuostatą, pažymime, kad keičiamame įstatyme nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių radijo dažnių
(kanalų) rezervavimo tvarką ar sąlygas. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 8 dalyje tiesiog nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi. Atsižvelgiant į tai, keičiamas įstatymas pildytinas, nustatant tokio rezervavimo sąlygas ir tvarką. 146. Keičiamo įstatymo 57 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose, siūloma nustatyti, kad tam tikri veiksmai turi ir gali būti atliekami, jei tai būtina siekiant užtikrinti „gyvybės apsaugą“. Manytina, kad vartojama sąvoka yra pernelyg plataus ir neapibrėžto pobūdžio, kad tokios sąvokos pagrindu galėtų būti ribojamos asmenų teisės. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad tokia sąvoka vartojama įgyvendinamoje direktyvoje 2018/1972, kaip jau minėta šioje išvadoje, šios sąvokos turinys ir taikymo apimtis, ją perkeliant į Lietuvos Respublikos įstatymą, turėtų būti aiškūs Lietuvos Respublikos teisės aktų kontekste. Taigi teigtina, kad ši sąvoka arba turėtų būti apibrėžta, kad jos turinys ir taikymo apimtis būtų aiškūs, arba turėtų būti pakeista į kitą sąvoką, kurios turinys būtų savaime aiškus. 147. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje numatomas tik teisės naudoti elektroninius ryšius termino bei jo pratęsimo nustatymas, šioje dalyje vietoj žodžių „Visos pagal šią dalį taikomos priemonės“ įrašytini žodžiai
„Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminas bei jo pratęsimas“.
148Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „gynyba“. Pastebėtina, jog neaišku apie kokio subjekto, ar objekto gynybą šioje
nuostatoje kalbama. Taip pat pažymėtina, kad kitose įstatymo nuostatose kalbama apie valstybės gynybą, todėl tikėtina, kad ši nuostata turėtų būti suderinta su kitomis įstatymo nuostatomis. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 80 straipsnio 5 dalies. 149. Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 4 punkte vartojamas terminas „force majeure“, atkreiptinas dėmesys, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas „nenugalimos jėgos“ terminas, atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti šiuos, keičiame įstatyme vartojamus, terminus. 150. Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje reikėtų patikslinti kokius užmokesčius, nustatytus pagal šį įstatymą (nes įstatymas jokių konkrečių užmokesčių nenustato), išskyrus užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą, Ryšių reguliavimo tarnybai turi mokėti asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami. 151. Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, turi teisę nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus).
Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną, pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu. Atsižvelgiant į tai, galimo mokesčio į valstybės biudžetą už asmenims suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus) reglamentavimas turi būti aiškiai ir detaliai reglamentuotas pačiame keičiamame įstatyme (arba kitame atitinkamame mokesčius reglamentuojančiame įstatyme). 152. Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad nustatant radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą gali būti atsižvelgiama į tai, kad šis terminas baigtųsi vienu metu su to paties asmens ar kitų asmenų teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) iš tos pačios ar kitų radijo dažnių juostų terminu, neturi jokio teisinio krūvio, nes Ryšių reguliavimo tarnybai nenustato nei įpareigojančių, nei draudžiančių normų. Vertinant siūlomą formuluotę, galima daryti išvadą, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gali ir atsižvelgti, o gali ir neatsižvelgti į aukščiau išdėstytą faktinę aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatyme nevartoti jokių reguliacinio pobūdžio normų neturinčių nuostatų, kurių laikymasis ar nesilaikymas priklausytų išimtinai nuo subjektų, kuriems jos taikomos, subjektyvios valios.
Pažymėtina, kad reguliavimas ne tik gali sukelti nepagrįstus ūkio subjektų lūkesčius dėl išteklių naudojimo, tam tikrą teisinį netikrumą elektroninių ryšių išteklių naudojimo srityje, tačiau netiesiogiai sudaryti sąlygas ir korupcinio pobūdžio veiklai. Kartu pažymėtina, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas ir jame negali ir neturi būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys. Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais gali būti atsižvelgiama į nurodytą aplinkybę ir kokiais negali. 153. Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio
peržiūrą. Pažymėtina, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas ir jame negali ir neturi būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys. Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais vertinimas gali apimti tam tikrą peržiūrą, ir kokiais negali. 154.
154Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos pildytinos,
nurodant, kad Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva įvertina galimybę pratęsti šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą tik tuo atveju, kai šiuos radijo dažnius (kanalus) naudojantys asmenys to pageidauja, t. y. įstatymas neturėtų numatyti galimybės pratęsti terminą, jei asmuo, kuriam toks terminas nustatytas, nepageidauja pratęsti termino. 155. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje nereikėtų konkretizuoti nuo kokių šio straipsnio 6 dalies reikalavimų gali būti nukrypstama nustatant ir (ar) pratęsiant teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminą. Nėra aišku, ar turima omenyje išlyga tik dėl pradinio ne trumpesnio kaip 15 metų termino teisės naudoti dažnius nustatymo, ar ir dėl paties naudojimo termino pratęsimo galimybės, ar ir dėl tam tikrų procedūrinių sprendimų, ar, vis dėlto, ir dėl tikslų, kurių turi būti siekiama skiriant naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus). 156. Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad visos pagal šį straipsnį taikomos procedūros turi būti atviros, skaidrios ir nediskriminacinės. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 49 straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtos taikomos procedūros turi būti ne tik atviros, skaidrios ir nediskriminacinės, bet ir proporcingos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 direktyvos nuostatas, siūlytina keičiamo įstatymo 60 straipsnio 8 dalį tikslinti. 157.
157Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui,
nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotai atsisakyti skirti radijo dažnius (kanalus). Vertindami šią nuostatą, manome, kad siekiant užtikrinti atsakingo valdymo principo bei tinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ne turi teisę, o privalo atsisakyti skirti radijo dažnius (kanalus) asmenims, kurie netenkina teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 158. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu <...>“. Teigtina, kad šioje nuostatoje nepagrįstai vartojama konstrukcija prasidedanti sąlygą reiškiančiu žodžiu. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatą, Ryšių reguliavimo tarnyba nėra įgaliota spręsti, ar skelbti aukcioną ar viešą konkursą, ar jo neskelbti savo pasirinkimu, nes esant šioje nuostatoje nustatytoms aplinkybėms aukcioną ar viešą konkursą skelbti privaloma. Todėl manytina, kad analizuojamo nuostatoje termino pratęsimas turėtų būti siejamas ne su neegzistuojančia Ryšių reguliavimo tarnybos galimybe skelbti ar neskelbti aukcioną ar viešą konkursą, o su įstatymo nustatytais atvejais skelbiamais aukcionais ar viešais konkursais. 159. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 61 straipsnio 13 dalyje reikėtų detaliai reglamentuoti šioje dalyje minimų įmokų, kurias įsipareigoja sumokėti viešojo konkurso ar aukciono dėl išteklių skyrimo laimėtojai, pobūdį, jų nustatymo tvarką, dydžio nustatymo bei mokėjimo sąlygas, nes keičiamame įstatyme apie jokias galimas įmokas, kurias įsipareigoja mokėti ūkio subjektai į valstybės biudžetą, neužsimenama.
Pavyzdžiui, nei keičiamo įstatymo 63, nei 64, nei 65 straipsniuose, nustatančiuose atskiras išteklių skyrimo procedūras, nenustatoma, kad įsipareigojimas mokėti kokias nors įmokas būtų vienas iš kriterijų, lemiančių galimą elektroninių ryšių išteklių skyrimą
atvejais, kai „viešojo konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo terminą“. Vertindami šią nuostatą, manome, kad siekiant užtikrinti atsakingo valdymo principo bei tinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ne turi teisę, o privalo priimti sprendimą įpareigoti viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo terminą, kad Ryšių reguliavimo tarnybai nebūtų sudarytos prielaidos spręsti dėl įstatyme nurodomų įmokų sumokėjimo privalomumo ar neprivalomumo. Priešingu atveju, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principais. Be to, turėtų būti nustatytas ir terminas, per kurį neįvykdžius pareigos sumokėti įmoką, Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų tokį sprendimą priimti. Be to, kelia abejonių, jog minėtas ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
Pažymėtina, jog toks, jokiais įstatymo kriterijais nepagrįstas, delsimas, turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis atsakingo valdymo principo bei tinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimo bendrųjų pagrindų. Manytina, jog asmenims uždelsus susimokėti reikiamas įmokas, įstatyme neturėtų būti sudaroma prielaida nevykdyti tokios pareigos dar trejus metus. Taip pat svarstytina, ar galimybė apskritai nepriimti sprendimo įpareigoti viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją sumokėti tam tikrą įmoką, bei toks bepriežastinis ilgas galimas delsimas nesudarytų prielaidų korupcijos apraiškoms, kai asmenys siektų išvengti tokio sprendimo priėmimo ir jo pateikimo vykdyti nukėlimo. Manytina, jog objektyvus ir pagrįstas terminas, kai nėra jokių įstatyme nustatytų kriterijų, atidėti sprendimo pateikimą vykdymui, galimai turėtų būti skaičiuojamas vienaženkliu mėnesių kiekiu, o ne metais. 161. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 13 dalyje po žodžių „yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius“, įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. 162. Keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte reikėtų arba konkretizuoti kompetentingas valstybės institucijas, arba pateikti nuorodas į kitas keičiamo įstatymo nuostatas, apibrėžiančias šias institucijas. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti detalizuotos tokių institucijų išvadų teikimo sąlygos – kreipimosi būdai, kreipimosi nagrinėjimo terminai, galimas išvadų turinys ir kt. 163. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti dėstoma įstatymo 62 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūrų nuostatas.
Be to, derinant įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„Elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdo“ įrašytini žodžiai „elektroninių
ryšių išteklių skyrimo procedūros“. 164. Keičiamo įstatymo 64 straipsnyje žodis „teiksimų“ keistinas žodžiu „teikiamų“. 165. Derinant keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies ir 66 straipsnio 3 dalies nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžio „rengiant“ įrašytini žodžiai „Ryšių reguliavimo tarnybai inicijuojant ir (ar) vykdant“. 166. Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūra gali būti atvira kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 37 straipsnio d punkto nuostatomis, minėta procedūra ne gali būti atvira, tačiau ji yra atvira kitoms valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 direktyvos nuostatas, siūlytina keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 4 punktą tikslinti. 167. Keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „pareiškėjas“, įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. 168. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra suformuluotas taip, kad bet kuriam asmeniui, kuris dalyvavo aukcione ar viešame konkurse dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo, tačiau šiame aukcione ar konkurse nelaimėjo, apskritai visais atvejais turi būti atsisakyta skirti elektroninių ryšių išteklius, net jei jie nesusiję su nelaimėtais aukcionais ar konkursais ir skiriami kito aukciono ar viešo konkurso būdu.
Todėl manytina, kad šio punkto taikymas turėtų būti labiau apibrėžtas ir siejamas tik konkrečių elektroninių ryšių išteklių neskyrimu, kai asmuo nelaimėjo šių konkrečių elektroninių ryšių išteklių skyrimo aukciono ar konkurso. 169. Svarstytina ar siekiant teisinio aiškumo bei ūkio subjektų teisėtų interesų užtikrinimo, nederėtų keičiamo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje ne tik apibrėžti terminą, per kurį Ryšių reguliavimo tarnyba turi pranešti asmeniui apie savo sprendimą, tačiau ir nustatyti minimalius terminus, per kuriuos asmuo gali ištaisyti tarnybos nurodytus trūkumus. 170. Tikslintina keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies formuluotė, nes šios dalies pirmasis sakinys įpareigoja asmenis, teikiančius paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašančius skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie visus planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, tuo tarpu šios dalies antras sakinys teigia, kad turėtų būti pateikiama informacija ne apie visus, o tik apie tuos naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, kurie yra įtraukti į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytą sąrašą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje. 171.
reikėtų nustatyti draudimo asmeniui naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai tam tikrų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, pažeidimo teisines pasekmes, t. y. nėra aišku, kokia atsakomybė asmeniui būtų taikoma ar koks administracinis sprendimas jo atžvilgiu būtų priimamas, jei asmuo naudotų šioje dalyje nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą jos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka laikotarpiu. 172. Keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad: „Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.“ Tuo atveju, jei šiame sakinyje ir tolimesniame nuostatos tekste kalbama tik apie tuos atvejus, kai su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros keičiamos perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, turėtų būti tikslinimas straipsnio pavadinimas, jame po žodžio „keitimas“ įrašant žodžius
„perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius“.
Tuo atveju, jei straipsnyje siekiama reguliuoti bendrąsias su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusių teisių, sąlygų ir procedūrų keitimo sąlygas, pacituotos nuostatos dalies dėstymas koreguotinas atskiriant bendruosius keitimo pagrindus nuo specialių pagrindų. 173. Nėra aišku kuo keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą kitomis, nei nustatyta leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius, sąlygomis, pratęsimas, susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių, priėmimo sąlygomis (nes būtent į šią nuostatą pateikta dispozicinė nuoroda keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje). 174.
įstatymo 72 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.“ Atkreipiame dėmesį, jog įstatyme nenustatomi jokie teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla teisiniai pagrindai, todėl nuo poįstatyminių teisė aktų turinio priklausys ne tik teisės suteikimo, leidimų išdavimų, veiklos sąlygų nustatymo, tačiau ir tokios teisės realizavimo teisiniai pagrindai. Pažymime, kad toks teisinio reguliavimo pobūdis nedera su konstitucinių teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principų turiniu, kurie, be kita ko, reiškia, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, gali būti įtvirtintas tik įstatyme. Todėl teigtina, kad įstatymas turėtų būti papildytas nustatant, kokius kriterijus atitinkantiems asmenims, teisė užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla turi būti suteikiama pagal nurodomą Ryšių reguliavimo tarnybos tvarką. Be to, nuostatoje derėtų atskleisti kuo skiriasi teisės suteikimas nuo leidimo išdavimo, nes pagal bendruosius viešojo administravimo principus, asmuo, gavęs tam tikrą leidimą, įgyja teisę verstis tam tikra veikla be jokio atskiro ar papildomo teisės suteikimo
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis, išskyrus atvejus, kai tai teisėtai galima daryti pagal įstatymo 78 ir 96 straipsnius.
Tokia nuostata suponuoja, kad minėtuose straipsniuose ūkio subjektams, teikiantiems viešąsias elektroninio ryšio paslaugas, suteikta teisė tam tikra apimtimi klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti. Tačiau pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 78 straipsnyje įtvirtinama tik ūkio subjekto teisė ir pareiga nustatytomis sąlygomis tvarkyti ir tam tikrą laiką saugoti duomenis, o 96 straipsnyje – pareigą įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, nustatymui ar asmenų traukimui baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą tikslinti, aiškiai nurodant išlygų apimtį. Be to, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 73 straipsnio
reglamentuojamos būtent keičiamo įstatymo 96 straipsnyje (į kurį nuoroda jau pateikta pirmajame šios dalies sakinyje). 176. Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo saugumo pažeidimo grėsmei, viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie tokią grėsmę <...>“.
Pastebėtina, jog tam tikrų įstatyminių pareigų vykdymas turi būti siejamas su aiškių sąlygų ar kriterijų buvimu, tuo tarpu, keičiamame įstatyme sąvoka „ypatinga elektroninių ryšių tinklo saugumo pažeidimo grėsmė“ nėra apibrėžiama. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad reguliavimas susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, siūlytina minėtą sąvoką apibrėžti įstatyme, ar nustatyti kriterijus, sąlygas, kurių buvimas įgalintų spręsti, kad susiklostė ypatinga elektroninių ryšių tinklo saugumo pažeidimo grėsmė. 177. Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, tuo atveju, jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo arba kito asmens duomenų ar privatumo saugumui, privalo apie tai pranešti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui. Svarstytina ar siekiant aiškumo nederėtų apibrėžti termino per kurį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turi pranešti nurodytiems asmenims apie asmens duomenų saugumo pažeidimą. 178. Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 4 dalies pradžia ir pabaiga derintinos loginiu ir sisteminiu požiūriu, nes nuostatos pradžioje kalbama apie asmens duomenų saugumo pažeidimo atvejus, o nuostatos pabaigoje tik apie būtinybę užtikrinti, kad tam neįgalioti asmenys negalėtų susipažinti su asmens duomenimis. Manytina, jog nuostatos pabaigoje turėtų būti nustatyta, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turėtų užtikrinti asmens duomenų saugumą. 179.
„Nepaisant šio straipsnio 4 dalyje viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui nustatyto įpareigojimo pranešti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą“, nes jie neturi jokio teisinio krūvio, o tik kažkodėl iš dalies atkartoja šio straipsnio 4 dalies nuostatą. 180. Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 6 dalyje turi būti pateikta nuoroda ne tik į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą pranešimą, tačiau ir pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įpareigojimą daromą pranešimą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje. 181. Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 8 dalyje bei 9 dalies 2 punkte turi būti pateikta nuoroda ne tik į šio straipsnio 4-6, tačiau ir 7 dalį, nes viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi tinkamai vykdyti ir 7 dalies, nustatančios, kad šio straipsnio 4 dalyje (o mūsų siūlymu, ir 5 dalyje) nurodyti pranešimai teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 611/2013, nuostatą. 182. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant šio straipsnio terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių
„nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama“ įrašytini žodžiai
„panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui
panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama“. Analogiškai tikslintina ir šio straipsnio 7 dalis. 183.
nustatyti, kad: „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (ar) šalinimo tikslais, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymėtina, kad formuluotė „nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo“ nedera su Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, t. y. žodis „nustatymo“ turėtų būti keičiamas į
„atskleidimo“, žodžiai „asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas“ turėtų
būti keičiami į „baudžiamojo persekiojimo“, o žodžiai „baudžiamųjų sankcijų vykdymo“ – į „bausmių vykdymo“. Jei visgi vartojant žodžius „baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais“ turima omenyje ne vien tik bausmės, o, pavyzdžiui, ir baudžiamojo poveikio priemonės, tuomet tai turėtų būti įvardinta aiškiai, nes Baudžiamajame kodekse sąvoka „baudžiamosios sankcijos“ nėra vartojama. Kita vertus, kyla abejonių dėl to, ar duomenų teikimas „baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais“ apskritai galimas, nes Bausmių vykdymo kodekse nuostatų, kurios reglamentuotų bausmių vykdymo institucijų teisę naudotis tokiais duomenimis bausmių vykdymo tikslais, nėra.
Duomenų naudojimo tokiu tikslu nėra ir galiojančioje Elektroninių ryšių redakcijoje, apie tai nekalbama ir projekto aiškinamajame rašte bei įgyvendinamoje direktyvoje 2018/1972. Tuo atveju, jei omenyje turimi atvejai, kai nuteistieji nešioja apykojes (Bausmių vykdymo kodekse įvardijama kaip „elektroninio stebėjimo įtaisas“), kurios siunčia duomenis apie jų buvimo vietą, reguliavimas turėtų būti sistemiškai tobulinimas, kartu galimai keičiant ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, kad šie įstatymai derėtų tarpusavyje ir būtų aiški reguliavimo apimtis bei tikslas. Atsižvelgiant į šios pastabos turinį, turi būti koreguojamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamos analogiškos sąvokos. 184. Svarstytinas keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies santykis su keičiamo įstatymo 96 straipsniu, reglamentuojančiu elektroninių ryšių srautų priežiūrą ir ūkio subjektų pareigos teikti kompetentingoms institucijoms atitinkamus duomenis įgyvendinimo tvarką. Galbūt tikslinga keičiamo įstatymo 77 straipsnio, kurio paskirtis yra įtvirtinti duomenų kategorijas, 2 dalyje tik apibrėžti šią duomenų kategorijos rūšį, nedetalizuojant šios duomenų rūšies tvarkymo tvarkos (kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalyko). 185. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „srauto duomenys“ įrašytini žodžiai „srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje“. 186. Keičiamo įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurių saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 3 dalyje“.
Be to, šioje dalyje po žodžių „reikalingi įsiskolinimui išieškoti“ turėtų būti įtvirtinta ir nuoroda ir į šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalį (analogiškai kaip nurodyta ir šio straipsnio 4 dalyje). 187. Siekiant keičiamo įstatymo 78 straipsnio nuostatų dėstymo nuoseklumo ir sistemiškumo bei darnos su įstatymo 77 straipsnio nuostatomis, keičiamo įstatymo 78 straipsnio 3 dalis dėstytina po 5 dalies. 188. Keičiamo įstatymo 79 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nustatant abonento teisę tam tikra apimtimi kontroliuoti duomenų apie jį tvarkymą, o ne kontroliuoti pačius duomenis. 189. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 80 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad pats Bendrasis pagalbos centras turi teisę pagalbos skambučių atveju be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo tiesiogiai gauti, kai tai techniškai įmanoma, vietos nustatymo duomenis iš skambinančio asmens galinio įrenginio, santykis su šio straipsnio 2 dalimi, nustatančia imperatyvą viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams kiekvieno pagalbos skambučio atveju skambinančiojo buvimo vietos ir vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo neatlygintinai teikti Bendrajam pagalbos centrui. Atsižvelgiant į tai, kad abi nuostatos nustato skirtingo turinio ir tarpusavyje nederančias normas, 80 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotės tikslintinos. 190. Vietoj keičiamo įstatymo 80 straipsnio 8-10 dalių nuostatų, siūlome įrašyti nuostatą, kuri po svarstymo ir derinimo Seime buvo priimta 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.
XIV-348, ir turėtų įsigalioti šių metų rugpjūčio 2 d.: „Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia konsulinės pagalbos teikimo poreikiui ir mastui nustatyti reikalingą informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo iš viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų ir su šioje dalyje nurodytų viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų pareigų vykdymu susijusių patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio reikalų ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką“. 191. Keičiamo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams taikyti šio įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje numatytas ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros, derintina su šio straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad tuo atveju, kai ūkio subjektas tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.
Kitaip sakant, viena nuostata nustato, kad tam tikru atveju (neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimo atveju) ūkio subjektui duodamas 14 dienų terminas pasiaiškinti, o kita nuostata – kad už beveik identišką veiką (teisingos ir išsamios informacijos nepateikimo atveju) jam gali būti skiriama ekonominė sankcija iš karto. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra proporcingas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bet kokios ekonominės sankcijos skyrimas asmeniui net nesuteikiant galimybės pateikti paaiškinimų, kelia abejonių dėl jo derėjimo su bendraisiais viešojo administravimo principais, atsakingo valdymo principu, su asmens teise į teisingą sankcijų taikymo procesą, su teisinės valstybės principu. 192.
straipsnio 1 ir 2 dalyse reikėtų atskleisti šiose dalyse numatytų ūkio subjektams taikomų įpareigojimų – 1) per ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos pateikti nuomonę dėl nustatytų pažeidimų bei 2) reikalauti, kad nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip 1 mėnesio terminą, santykį su šiame straipsnyje nustatytais įgaliojimais Ryšių reguliavimo tarnybai skirti ūkio subjektams atitinkamas ekonomines sankcijas. Kitaip sakant, nėra aišku, ar taikant keičiamo įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas procedūras, ekonominės sankcijos negali būti skiriamos iki šių procedūrų vykdymo termino pabaigos. 193. Keičiamo įstatymo 83 straipsnio nuostatose dažnai pateikiama nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Tačiau pažymime, kad atitinkama procedūra, kuri gali būti taikoma dar iki ekonominių sankcijų skyrimo - reikalauti, kad nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip 1 mėnesio terminą, yra nustatyta ne apskritai keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, o tik šios dalies pirmajame sakinyje, tuo tarpu kituose šios dalies sakiniuose jau dėstomos su ekonominių sankcijų skyrimu susijusių procedūrų pagrindai. Atsižvelgiant į tai, siūlome 83 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį išskirti ir dėstyti atskira dalimi. Tokiu atveju būtų teisinga šio straipsnio nuostatose pateikta nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (nesusijusią su ekonominės sankcijos skyrimu). 194.
194Nėra aiškus keičiamo įstatymo 83 straipsnio 4 dalies,
nustatančios, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo ir tai sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros, santykis būtent su minėtąja 83 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas analogiško turinio tarnybos įpareigojimas ūkio subjektui - reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas (įskaitant įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje nevykdymą) būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip 1 mėnesio terminą. Kitaip sakant, abiejose nuostatose numatytas ir identiškas pažeidimas ir identiškas Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimas ūkio subjektui, todėl nėra aiškus nuostatos, iš esmės nustatančios, kad viena iš jų taikoma netaikant kitos (t. y. beveik identiškos nuostatos), turinys. 195.
Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, pagal šio straipsnio 2 ir (ar) 4 dalis priėmimo dienos informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir nurodo jų priežastis, nustatydama ne ilgesnį negu 2 mėnesių terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones, prieštarauja būtent tai pačiai straipsnio 2 daliai, kurioje imperatyviai nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip 1 mėnesio terminą, bei straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintį subjektą Ryšių reguliavimo tarnyba gali įpareigoti nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą nesilaikant 1 ir 2 dalyse nustatytų procedūrų, t. y. nedelsiant. 196. Nėra aiškus, kaip susijusių asmenų grupė, kuri šio įstatymo taikymo požiūriu yra laikoma ūkio subjektu, gali veikti kaip ne vienas ekonominis vienetas, kaip tai siūloma keičiamo įstatymo 83 straipsnio 7 dalyje. Galbūt turima omenyje, kad pažeidėjais laikomi šio ekonominio vieneto nariai, kurie dalyvavo pažeidimą lėmusioje veikoje. 197. Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 9 punkte turėtų būti aptarta, kokiam terminui gali būti paimama aparatūra ir įrenginiai, kad asmenų teisės nebūtų ribojamos ilgiau nei tai reikalinga. 198. Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje žodis
„pareigūnų“ keistinas į žodį „pareigūnus“. 199. Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje žodis „duoti“
keistinas į žodį „pateikti“, nes reikalavimai yra pateikiami, o ne duodami. Be to, tarp žodžių „Už reikalavimų“ įrašytinas žodis „teisėtų“. Nes už neteisėtų reikalavimų nevykdymą asmenys neturėtų būti baudžiami. 200.
išnagrinėjimo terminas turi būti siejamas ne su 10 darbo dienų terminu nuo to momento, kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius gavo skundą, o su 10 darbo dienų terminu, skaičiuotinu nuo skundo pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai dienos. Priešingu atveju, nuostatos turiniu galimai būtų piktnaudžiaujama. Todėl siūlytina po žodžių „per 10 darbo dienų nuo jo gavimo“ įrašyti žodžius
„Ryšių reguliavimo tarnyboje“. 201. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1
dalyje neturėtų būti pateikta nuoroda ir į 83 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą – pranešimo apie pažeidimą pateikimą ir galimybę pateikti savo nuomonę per 14 dienų suteikimą, t. y. nustatyti, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra inicijuojama ir tuo atveju, kai ūkio subjektas nepateikia savo nuomonės dėl preziumuojamų pažeidimų padarymo. 202. Svarstytinas keičiamo įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinto reguliavimo, pagal kurį ūkio subjektui, padariusiam pažeidimą, rašytinių paaiškinimų ir visų duomenų, turinčių reikšmės nagrinėjant ūkio subjekto padarytą pažeidimą, pateikimui gali būti suteiktos tik 6 darbo dienos, pagrįstumas ir proporcingumas. Manytume, kad rašytinių paaiškinimų pateikimui, kas turėtų būti vertinama kaip esminė ūkio subjektų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimo sąlyga, turėtų būti suteikiama daugiau laiko. Tuo labiau, kad neaišku, kodėl pagal siūlomą reguliavimą šie rašytiniai paaiškinimai Ryšių reguliavimo tarnybai turi būti pateikti net 14 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Analogiško turinio taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 4 punktui. 203.
nustatyti, kad: „Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, mutatis mutandis vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatos dalis: „mutatis mutandis vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis“, yra nesuprantama ir nelogiška. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekse nereguliuojamas tam tikrų priežasčių pripažinimo nesvarbiomis procesas, todėl šio kodekso nuostatomis nei mutatis mutandis, nei kitais būdais, sprendžiant nurodytą klausimą, vadovautis neįmanoma. Tai pat pažymėtina, jog Civilinio proceso kodeksas yra itin didelės apimties teisės aktas, todėl teikiant nuorodas į šį teisės aktą, turėtų būti nurodomas bent skyrius ir skirsnis, reguliuojantis analogiškus teisinius santykius. Šiame kontekste manytina, kad analizuojamas klausimas turėtų būti sprendžiamas analogiškai, kaip ir keičiamo įstatymo 89 straipsnio 5 dalyje. 204. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 87 straipsnio 2 dalis stokoja aiškumo, nes nėra aišku, ar nuostatoje siekiama nustatyti senaties terminą, kuriam suėjus ekonominė sankcija nebegali būti skirta, ar šioje nuostatoje siekiama reguliuoti maksimalią sankcijos skyrimo proceso trukmę.
Pirmuoju atveju, nuostatos turinį derėtų koreguoti, pavyzdžiui, remiantis analogišku atveju, reguliuojamu Energetikos įstatymo 36 straipsnio 14 dalyje, kurioje nustatoma, kad „Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos.“ Antruoju atveju - pastebėtina, jog ekonominės sankcijos turi būti skiriamos, atsižvelgiant į daugelį aplinkybių, kurios geriausiai gali būti įvertintos iš karto po pažeidimo nagrinėjimo procedūros, o ne po penkerių ar trejų metų. Be to, pastebėtina, kad ekonominės sankcijos tikslas yra užtikrinti įstatymo nuostatų laikymąsi, o nesilaikantiems asmenims, skirti atitinkamas atgrasančias priemones. Tuo tarpu, sankciją paskyrus po penkerių metų, ji, šias sankcijas patiriančių asmenų, nebeidentifikuojama su padarytų pažeidimų turiniu ir iš esmės praranda esminę savo paskirtį, kai asmenims taikoma atsakomybė turi būti aiškiai susieta su jų padarytais pažeidimais. Taip pat pažymėtina, jog per tokius terminus tam tikri subjektai gali net nutraukti veiklą ir ekonominė sankcija apskritai netektų savo prasmės. Todėl teigtina, kad siūlomi terminai nedera su bendraisiais viešojo administravimo ir atsakingo valdymo principais, o kartu ir pažeidžia asmenų, kurių atžvilgiu turi būti paskirtos ekonominės sankcijos teises, nes jie negali normaliai planuoti ir vykdyti veiklos nežinodami kuriuo metu jiems reikės finansinių išteklių ekonominėms sankcijoms padengti. Taip pat pažymėtina, jog įprastai, analogiškų institucijų skiriamų analogiškų sankcijų skyrimo terminai skaičiuojami vienaženkliu mėnesių skaičiumi, o ne metais.
Pavyzdžiui, Energetikos įstatymo
tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Todėl teigtina, kad siūlomi terminai yra akivaizdžiai per ilgi ir turi būti sutrumpinti iki protingumo kriterijus atitinkančios ir įprastai įstatymų leidybos praktikoje taikomos trukmės. 205. Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrinės lietuvių kalbos normas, žodis „padariusiam“ perkeltinas po žodžio
„paskyrimo“. 206. Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje, nuostatas
sistemiškai derinant tarpusavyje, žodis „įvykdžius“ keistinas žodžiu
„padarius“. Be to, šis žodis turi būti įrašytas po žodžio „paskyrimo“. 207. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 86 straipsnio nuostatas,
„elektroninių siuntų pristatymo” formuluotę ir dokumentų siuntimo procesą derinant
su Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamu informacinių ir ryšių technologijų naudojimu viešojo administravimo subjektų veikloje. 208. Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad už šiurkštų ar sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, pažeidimą, ekonominė sankcija ūkio subjektui gali būti skirta tik tuo atveju, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalis, nepakako pažeidimams ištaisyti.
Toks reguliavimas suponuoja, kad esant šiurkščiam ar sistemingam teisės aktų pažeidimui, ūkio subjektas galėtų išvengti atsakomybės, jei jis per 14 dienų pateiktų savo nuomonę dėl pažeidimo ar ne ilgiau kaip per vieną mėnesį nutrauktų pažeidimą. Mūsų nuomone, tokia nuostata yra nepagrįsta, neproporcinga ir sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis, kurios numato ekonominės sankcijos skyrimą už žymiai mažesnius pažeidimus, pvz., neteisingos ar nepilnos informacijos pateikimą. Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje baudos skyrimą už nešiurkščius ir nesistemingus reikalavimų veiklai pažeidimus, nenumatyta sąlyga dėl šio įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių taikymo pažeidimams ištaisyti. 209. Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti, ar šiurkštaus ar sistemingo teisės aktų pažeidimo atveju ūkio subjektams skiriama ir bauda, ar, vis dėlto, šiais atvejais gali būti taikomas tik teisės teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas sustabdymas iki 3 metų ar panaikinimas. 210.
nustatyti, kad už šiurkštų ir sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Vertinant tokią nuostatą, pažymėtina, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai bei sankcijos ūkio subjektams už atitinkamus pažeidimus turėtų būti apibrėžiami aiškiai, jų priimamų sprendimų turinį siejant ne su subjektyvia viešojo administravimo subjekto valia, o būtent su objektyviomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą, įstatymas nenustato jokių objektyvių kriterijų, įgalinančių Ryšių reguliavimo tarnybą spręsti ir dėl pačios sankcijos rūšies – sustabdyti ar panaikinti teisę teikti paslaugas, ir dėl teisės teikti paslaugas sustabdymo ar uždraudimo termino (jei būtų pasirinkta tokia sankcija). Siekiant ūkio subjektų teisėtų interesų užtikrinimo bei teisinio aiškumo, būtent įstatymas, o ne poįstatyminiai Ryšių reguliavimo tarnybos aktai turėtų detaliau reglamentuoti taikomų sankcijų apimtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat atkreipiame dėmesį, kad piniginė 86 000 eurų dydžio bauda (už paprastą pažeidimą) gali būti vertinama kaip didesnė sankcija, nei sprendimas mėnesiui uždrausti teikti paslaugas (šiurkštaus pažeidimo atveju). Priešingu atveju, turėtų būti svarstomas reguliavimo derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu. 211. Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 1 dalyje numatytos 86 900 eurų baudos dydį“ įrašytinas skaičius ir žodis „86 900 eurų“.
Šioje dalyje taip pat reikėtų aiškiau apibrėžti sunkių padarinių turinį, nes akivaizdu, kad, pvz., elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo kitiems ūkio subjektams ar galutiniams paslaugų gavėjams nutrūkimas tik 10 minučių, negalėtų būti laikomas šiurkščiu pažeidimu. 212. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 90 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad daiktų, kuriems pagal teisės aktus yra privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas, tačiau keičiamo įstatymo nuostatose nėra reglamentuojama nei kreipimosi į teismą dėl konfiskavimo tvarka, nei terminai, nei subjektai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos pildytinos. 213. Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „nustatytus ekonominės sankcijos dydžius“ įrašytini žodžiai „nustatytas maksimalias ekonominių sankcijų dydžių ribas“. 214. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nereikėtų reglamentuoti situacijos, kada einamaisiais metais įmanoma nustatyti tik dalį ūkio subjekto pajamų, tačiau duomenys apie pajamas apima ne visą laikotarpį nuo metų pradžios iki baudos skyrimo momento. 215. Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 91 straipsnio 8 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. 216. Svarstytina ar keičiamo įstatymo 92 straipsnio 4 dalies 2 punkto nederėtų papildyti numatant, kad sprendime nurodoma ir ūkio subjekto, kuris remiantis keičiamo įstatymo nuostatomis gali būti ir fizinis asmuo, vardas ir pavardė, jeigu jie yra žinomi. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 15 dalimi dėstomo įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 2 punktui. 217.
217Keičiamo įstatymo 95 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Jeigu jis neįvykdomas“,
įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. 218. Keičiamo įstatymo 97 straipsnio 3 dalyje vartojamas „katastrofinio gedimo“ terminas, atkreiptinas dėmesys, kad taikant įstatymą, šis terminas gali būti nevienodai aiškinamas ir suprantamas, nes nėra aišku kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų laikoma, kad gedimas yra katastrofinis. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 108 straipsnio nuostatos, kurios yra įgyvendinamos keičiamo įstatymo 97 straipsnio
imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų visas įmanomas galimybes gauti kalbinio ryšio paslaugas ir interneto prieigos paslaugas, teikiamas viešaisiais elektroninių ryšių tinklais, tinklo gedimo katastrofos arba force majeure atvejais. Atsižvelgiant į tai keičiamo įstatymo 97 straipsnio 3 dalis turėtų būti tikslintina. 219. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „išskyrus šio straipsnio 2 ir
Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 18 dalį ir šio straipsnio 20 dalį“. 220. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kaip biudžetinės įstaigos“. Be to, šios dalies nuostata „Ryšių reguliavimo tarnyba veikia nešališkai ir skaidriai, pagal įstatymus ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos patvirtintą darbo reglamentą“ derintina su šio straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, kad „Ryšių reguliavimo tarnyba veikia nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus“. Šias nuostatas siūlome apjungti, nurodant, kad tarnyba veikia nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai pagal šį ir kitus įstatymus, savo nuostatus“.
Manytume, kad darbo reglamentas skirtas procedūriniams darbo organizavimo klausimams, o ne kompetencijos ir vykdomų funkcijų turiniui bei veiklos principams nustatyti. 221. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad Ryšių reguliavimo tarnybą valdo ir Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais sprendimus priima kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo organas – Taryba, prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Norime pažymėti, kad pagal projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, kad šios biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas atliks būtent Tarybos pirmininkas, todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta, kad Tarybos pirmininkas yra vienasmenis tarnybos valdymo organas, o Taryba – kolegialus tarnybos valdymo organas. Be to, siekiant išvengti įstatymų normų kolizijos, siūlome dėstomo įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalį papildyti nuostata, nustatančia, kad Ryšių reguliavimo tarnybos veiklai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 222. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą reguliavimą Tarybos pirmininko statusas skirsis nuo Tarybos narių statuso, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį siūlome dėstyti tai: „Tarybą sudaro pirmininkas ir keturi nariai“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo 6 straipsnio. 223. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje po žodžių
„pirmą kartą“ įrašytini žodžiai „po šio įstatymo įsigaliojimo“. 224.
dalies tikslingumas ir pagrįstumas, nes kandidatų, atitinkančių minimalius įstatyme nustatytus reikalavimus, į Tarybos atranka ir jų pateikimas Respublikos Prezidentui pagal įstatymą yra būtent Ministro Pirmininko prerogatyva. Kokiu būdu ir kokia tvarka Ministras Pirmininkas tuos kandidatus pasitikėjimo pagrindu atsirinks ir teiks juos skirti, yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. 225. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad „Ministras Pirmininkas iki Tarybos nario kadencijos pabaigos pateikia Respublikos Prezidentui Tarybos narių kandidatūras“ brauktina kaip perteklinė ir neturinti jokio teisinio krūvio, nes tai, kad kandidatai į pareigas turi būti pateikti ir paskirti iki tol pareigas ėjusių asmenų įgaliojimų pabaigos, ir taip yra suprantama pagal bendruosius valstybės pareigūnų ir kitų viešųjų asmenų skyrimo į pareigas principus. 226. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Nustatytu laiku nepaskyrus Tarybos narių“ įrašytini žodžiai „Jeigu pasibaigus tarybos pirmininko ar nario kadencijai, į atitinkamas pareigas nėra paskirti kiti asmenys arba tie patys asmenys antrai kadencijai“. 227. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje yra aiškiai išdėstyta taisyklė dėl išmokos išmokėjimo tuo atveju, kai pasibaigia tarybos nario kadencija ir jis nėra paskiriamas antrai kadencijai, t. y. kai jis atleidžiamas šio straipsnio 11 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku kokiu tikslu įstatymo 6 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vardijami visi kiti šio straipsnio 11 dalies 2-10 punktai, nustatantys kitus atleidimo iš pareigų pagrindus, ir nurodoma, kad išeitinė išmoka (mokama, kaip minėta, atleidžiamam tik 11 dalies 1 punkto pagrindu) tais atvejais nemokama.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys brauktinas kaip perteklinis. 228. Svarstytina, ar siekiant tinkamo ir efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo užtikrinimo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje neturėtų būti nustatyta išlyga, kad išmoka mokama tik jeigu per atitinkamą dviejų mėnesių terminą buvęs tarybos narys nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų. 229. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnyje nenustatyta, kokiam terminui skiriamas naujas Tarybos narys, kai prieš tai ėjęs pareigas tarybos narys yra atleidžiamas iš pareigų. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šiame straipsnyje derėtų nurodyti, ar naujas narys skiriamas pilnai kadencijai, at tik buvusio nario kadencijos likučiui. 230. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 10 dalies antrasis sakinys brauktinas kaip perteklinis. 231. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje numatytas Tarybos pirmininko ir Tarybos narių darbo užmokesčio apskaičiavimas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų iš valstybės biudžeto apmokamų asmenų darbo užmokesčio nustatymo principų, o aukščiau minėtų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydis yra neproporcingas lyginant su kitų valstybės pareigūnų darbo užmokesčiu.
Pažymėtina, kad kitų valstybės institucijų vadovų ir pareigūnų darbo užmokestis šiuo metu skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis bendrosiomis valstybės pareigūnų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklėmis, todėl nėra aišku kuo grindžiami esminiai šios valstybės įstaigos kolegialaus valdymo organo narių darbo užmokesčio apskaičiavimo reguliavimo pakeitimai. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytas taisykles, tvirtinti konkretų Tarybos pirmininko ir tarybos narių darbo užmokesčio dydį. 232. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 11 dalies 6 punktas brauktinas kaip perteklinis, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą, šiurkštus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas taip pat laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (kuris jau nurodytas 6 straipsnio 11 dalies 5 punkte). 233. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 12 dalies pirmasis sakinys brauktinas kaip perteklinis, nes analogiško turinio nuostata jau nustatyta 11 dalies pirmojoje pastraipoje. 234. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 14 dalyje reikėtų atskleisti „vardinio balsavimo“ reikšmę ir šios balsavimo formos laikymosi tikslą, nes iš kitų įstatymo nuostatų nėra aišku, kodėl turi būti nurodoma, kuris konkrečiai tarybos narys atitinkamai balsavo. 235. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 15 dalyje vietoj žodžių „Tarybos teisės aktai“ siūlome įrašyti žodžius „Tarybos nutarimai“.
236Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies,
reglamentuojančios tarnybos funkcijas, 2, 3 ir 14 punktuose nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba rengia tam tikrus administracinio pobūdžio teisės aktus. Norime pažymėti, kad tuo atveju, jeigu šių teisės aktų tvirtinimas priklauso kitų viešojo administravimo subjektų kompetencijai, reikėtų nurodyti, kad šiems subjektams parengtus aktų projektus tarnyba pateikia tvirtinti. Jeigu, vis dėlto, šių teisės aktų tvirtinimas priklauso būtent Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai, reikėtų nurodyti, kad tarnyba ne rengia, o tvirtina juos. 237. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, nustatanti, kad Taryba tvirtina Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rikinį ir pateikia jį Seimui bei Vyriausybei, derintina su 9 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad Tarybos pirmininkas kiekvienais metais pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei ir paskelbia viešai Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį. 238. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas brauktinas kaip perteklinis, nes ši tarnybos funkcija - kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija tvirtinti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą, jau nustatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte. 239.
siūlome dėstyti taip: „tvirtina teisės aktus – nutarimus visais Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai atitinkamus įsakymus jo, kaip vienasmenio įstaigos vadovo, kompetencijai priklausančiais klausimais priima Tarybos pirmininkas“. 240. Projekto 2 straipsnio 22 dalis dėstytina taip: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nariai pareigas eina iki 2021 m. gruodžio 31 d.“. 241. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnyje dėstomo įstatymo 6, 7 ir 9 straipsnio nuostatos suponuoja, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pareigybė yra naikinama, o tarnybos kaip valstybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigas eis naujai paskirtas tarnybos tarybos pirmininkas. Siekiant teisinio aiškumo, teisinio tikrumo bei teisėtų asmens, iki šio įstatymo įsigaliojimo 5 metams paskirto į Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pareigas, lūkesčių užtikrinimo, įstatyme reikėtų aiškiai aptarti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirto Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įgaliojimų pasibaigimo (ar tęstinumo tam tikromis sąlygomis, pvz. kaip vieno iš Tarybos nario) pagrindus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-11-08 Nr. XIVP-660(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu keičiamo ir jo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 5 dalį, detalizuojant, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliota institucija prižiūrėtų ne į bet kokią, o į Lietuvos Respublikos rinką pirmą kartą teikiamų naujų M kategorijos transporto priemonėse įdiegtų radijo imtuvų reikalavimus. 2. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „biudžetinė įstaiga“ įrašytinas žodis
„valstybės“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3
dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai. 3. Nėra aišku, kokie Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi užmokesčių už jos atliekamus darbus ir teikiamas paslaugas objektai turimi omenyje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje. Paprastai užmokesčio objektas ir yra darbas, prekė ar paslauga, už kurią mokama. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga aiškiai nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ne užmokesčio objektus, o darbų ir paslaugų, už kuriuos imamas atitinkamas užmokestis, sąrašą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Taryba skiriama ir jos kadencija nustatoma in corpore, keičiamo įstatymo
laisvą vietą likusiam Tarybos nario įgaliojimų laikui“ įrašytini žodžiai
„nesibaigus Tarybos kadencijai, į laisvą vietą likusiam Tarybos kadencijos
laikui“. 5.
straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, nes nėra aiškios sąlygos (t. y. kokio turinio pagrindinis įpareigojimas turimas omenyje), kurioms esant ūkio subjektai turi vykdyti įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytą papildomą įpareigojimą - paskelbti standartinį pasiūlymą. 6. Pažymėtina, kad nors keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodomas ekonominio atkartojamumo testas, kurio privalomas atlikimas gali būti nustatomas kartu su nediskriminavimo įpareigojimu, tačiau nei 19 straipsnyje, reglamentuojančiame nediskriminavimo įpareigojimo nustatymo sąlygas, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose ekonominio atkartojamumo testas nėra minimas. Kartu pastebėtina, kad sąvoka „ekonominio atkartojamumo testas“ neapibrėžiama nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose, tačiau su jos turiniu yra siejama asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl įstatyme turi būti pateikta šios sąvokos apibrėžtis. Pažymėtina, kad teisės požiūriu yra ydinga tokia teisėkūra, kada įstatyminės nuostatos dėl įpareigojimų ūkio subjektams turinys ir mastas būtų apibrėžiamas ir nustatomas įgyvendinamaisiais teisės taikymo aktais. Kartu pažymime, kad Konstitucinis Teismas oficialiojoje doktrinoje yra ne kartą nurodęs, jog įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš kitų teisės aktų, pavyzdžiui, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime nurodoma: „<...> iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.“
straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai gali galioti ilgiau kaip 5 metus, santykis su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis nėra atskleistas, nes kitos įstatymo nuostatos apskritai nereguliuoja tokio įsipareigojimo minimalios ar maksimalios trukmės.
Pažymėtina, kad tokia formuluotė visiškai neatskleidžia bet kokio kitokio, t. y. ir trumpesnio nei 5 metai, įsipareigojimo termino galimybės. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiau praplėsti tokio įstatyme siūlomo termino (ilgiau nei 5 metai) pagrindimą. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos direktyvos nėra tiesiogiai taikomi teisės aktai, todėl vienų nuostatų perkėlimas, nesiejant jų su kitomis perkeliamomis nuostatomis, yra tiesiog neišbaigtas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 daliai. 8. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus. Iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku kokie įpareigojimai turime omenyje ar kur šie įpareigojimai yra nurodomi, atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. 9. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus. Manytume, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, ne turi teisę, o siekdamas šiame įstatyme jai nustatytų tikslų ir uždavinių, esant objektyvioms aplinkybėms, privalo nustatyti atitinkamas administracines struktūrinio atskyrimo taisykles, užtikrinančias veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytos Ryšių reguliavimo tarnybos teisės, o ne pareigos priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių ir Europos standartų, kurie yra perimti ar neperimti kaip Lietuvos standartai, taip pat dėl keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 dalies. Pažymėtina, kad viešojo administravimo funkcijos turėtų būti apibrėžiamos aiškiai, jų atliekamus veiksmus, priimamus teisės aktus siejant ne su subjektyvia viešojo administravimo subjekto valia, o būtent su objektyviomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, kurių buvimas ar nebuvimas ir apspręstų šio subjekto priimamų teisės aktų būtinumą. Atsižvelgiant į tai, minėtos įstatymo nuostatos turėtų būti papildytos pagrindais, kuriems esant Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų patvirtinti atitinkamas, ūkio subjektams privalomas elgesio taisykles. 10. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti kad „Ūkio subjektas, įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje ir turintis didesnę kaip 40 procentų atitinkamos mažmeninės rinkos dalį, privalo užtikrinti, kad jo didmeninio ir mažmeninio produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo reikalavimus“. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2021 m. birželio 21 d. išvadoje Nr. 461, yra pažymėjusi, kad 2018 m. gruodžio 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad
„nacionalinės reguliavimo institucijos yra atsakingos <...> už ex ante
rinkos reguliavimo įgyvendinimą <...>“. Direktyvos (ES) 2018/1972 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Komisija priima rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioje nurodomos tos elektroninių ryšių sektoriaus produktų ir paslaugų rinkos, kurių charakteristikos pagrįstai leidžia joms taikyti šioje direktyvoje nustatytus reguliuojamuosius įpareigojimus, nedarant poveikio rinkoms, kurios konkrečiais atvejais gali būti apibrėžtos pagal konkurencijos teisę. Europos Komisija rinkas apibrėžia pagal konkurencijos teisės principus. Nacionalinės reguliavimo institucijos, kuo labiau atsižvelgdamos į Europos Komisijos rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, laikydamosi konkurencijos teisės principų, apibrėžia atitinkamas rinkas pagal nacionalines aplinkybes (Direktyvos (ES) 2018/1972 64 straipsnio 3 dalis). Direktyvos (ES) 2018/1972 preambulės 169 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „siekdamos nustatyti didmenines rinkas, kurioms galėtų būti taikomos ex ante reguliavimo priemonės, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pirmiausia išnagrinėti atitinkamas mažmenines rinkas. Faktinės konkurencijos mažmeniniame ir didmeniniame lygmenyse analizė atliekama remiantis ateities perspektyvomis ir vadovaujantis konkurencijos teise, įskaitant, kai tinkama, aktualią Teisingumo Teismo praktiką.
Jei padaroma išvada, kad mažmeninė rinka būtų faktiškai konkurencinė ir be didmeninio ex ante reguliavimo priemonių atitinkamoje rinkoje, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų padaryti išvadą, kad atitinkamo didmeninio lygmens reguliavimo priemonių nebereikia.“ Taigi, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiekvieną kartą pradėjusį atitinkamos rinkos tyrimą, turi apibrėžti atitinkamą rinką apibūdindama ją sudarančius produktus (paslaugas), įvertindama atitinkamos rinkos geografinę aprėptį, atsižvelgdama į pradinius produktus (paslaugas) ir pradinę geografinę teritoriją. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatyme negali būti iš anksto apibrėžiami įpareigojimai ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar įpareigojimų vykdymo būdai, nes tai yra nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencija, todėl keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje siūlomas reguliavimas, kuriuo subjektams numatoma taikyti atitinkamus reikalavimus, galimai prieštarauja Direktyvoje (ES) 2018/1972 įtvirtintam rinkų tyrimų atlikimo ir įpareigojimų nustatymo mechanizmui ir paneigia iš Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo kylančią Ryšių reguliavimo tarnybos diskreciją tiek apibrėžti atitinkamą rinką, tiek ir, atlikus atitinkamos rinkos tyrimą, nustatyti įpareigojimus ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje. 11. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas.
Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad nei šioje straipsnio dalyje, nei kitose straipsnio nuostatose nėra reglamentuojami jokie galimi mokesčiai už papildomas su nagrinėjamu ginču susijusias paslaugas. Manytume, kad užmokestis už ginčo nagrinėjimą turėtų apimti visas Ryšių reguliavimo tarnybos ginčo nagrinėjimo metu suteiktas paslaugas ir jų atlikimu patirtas išlaidas. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai reglamentuojamos visos galimos užmokesčio už su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas mokėjimo sąlygos. Taip pat nėra aiškus minėtos nuostatos santykis su 4 šio straipsnio dalimi, pagal kurią šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Kitaip sakant, viena keičiamo įstatymo nuostata nustato, kad šalis neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių, o kita – kad tokias išlaidas Ryšių reguliavimo tarnyba, vis dėlto, gali įpareigoti atlyginti. 12. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tuo tarpu šio straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, prašymas išnagrinėti ginčą paliekamas nenagrinėtu.
Derinant šias nuostatas tarpusavyje, straipsnio 9 dalies 1 punkto reiktų atsisakyti, o šios dalies pirmąją pastraipą papildyti aplinkybe, kad Ryšių reguliavimo tarnyba palieka nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo ne tik šio straipsnio 7 dalies 4 ar 5 punkte, tačiau ir 3 punkte nurodytos aplinkybės. 13. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakovas turi teisę pripažinti prašymą išnagrinėti ginčą. Pastebėtina, jog keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos teisinės pasekmės, kurios kyla atsakovui pripažinus prašymą (nes keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalies 1 ir 3 punktuose reglamentuojama tik situacija, kai ieškovas atsisako prašymo išnagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino arba jei šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino). 14. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodį „užmokesčių“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytų“. 15. Atsižvelgiant į tai, kad su asmenų teisių ir laisvių, jų ūkinės veiklos sąlygų, ribojimu susijusios nuostatos turi būti dėstomos įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, manytina, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje turėtų būti įtvirtinti bent esminiai universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo kitų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis principai, nes pagal siūlomą reguliavimą visi įpareigojimai ūkio subjektams dėl jų finansinės naštos, tokių įpareigojimų apimtis bei taikymo sąlygos būtų nustatyti tik poįstatyminiame teisės akte.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad:
„<...> nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus,
darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu.“ (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai ir kt.)
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už šioje dalyje nurodyto leidimo išdavimą gali būti imama valstybės rinkliava. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 13 straipsnio 15 punkto nuostatas, valstybės rinkliava yra laikoma mokesčiu, o atsižvelgus į to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu, manytina, jog objektai, už kuriuos mokama valstybės rinkliava, turėtų būti aiškiai nustatomi įstatymu. Manome, jog tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos konkrečios valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, kartu turėtų būti aiškiai įtvirtinama, ar už šias paslaugas turi būti mokama valstybės rinkliava. Atsižvelgiant į tai, pabrėžiame, kad tuo atveju, jeigu leidimų išdavimas būtų valstybės rinkliavos objektu, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta įstatyme.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje vartojamas žodžių junginys
„gali būti imama valstybės rinkliava“ yra sąlyginio pobūdžio. Šiame kontekste
atkreipiame dėmesį, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas ir jame negali ir neturi būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys. Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais rinkliava gali būti imama ir jei yra - kokiais negali. Šių pastabų kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje ne kartą buvo nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Be to, Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „Teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių <...>“. (2000 m. vasario 10 d., 2001 m. sausio 25 d. ir kt. nutarimai). 17. Tikslintina keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies nuoroda, nes keičiamo įstatymo 45 straipsnio 8 dalis sąlygų skelbimo tvarkos nenustato. 18.
straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, turi teisę nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus). Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną, pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu. Atsižvelgiant į tai, galimo mokesčio į valstybės biudžetą už asmenims suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus) reglamentavimas turi būti aiškiai ir detaliai reglamentuotas pačiame keičiamame įstatyme (arba kitame atitinkamame mokesčius reglamentuojančiame įstatyme). 19. Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos pildytinos, nurodant, kad Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva įvertina galimybę pratęsti šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą tik tuo atveju, kai šiuos radijo dažnius (kanalus) naudojantys asmenys to pageidauja ar su tuo sutinka, t. y. įstatymas neturėtų numatyti galimybės pratęsti terminą, jei asmuo, kuriam toks terminas nustatytas, net nepageidauja pratęsti termino. Kitu atveju, tokia viešojo administravimo subjekto veikla, kai žmogiškieji ir organizaciniai resursai būtų naudojami be jokio teisinio pagrindo, svarstytina kaip nederanti su atsakingo valdymo ir proporcingumo principais. 20.
ar keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nereikėtų konkretizuoti nuo kokių šio straipsnio 5 dalies reikalavimų gali būti nukrypstama nustatant ir (ar) pratęsiant teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminą. Nėra aišku, ar turima omenyje išlyga tik dėl pradinio ne trumpesnio kaip 15 metų termino teisės naudoti dažnius nustatymo, ar ir dėl paties naudojimo termino pratęsimo galimybės, ar ir dėl tam tikrų procedūrinių sprendimų, ar, vis dėlto, ir dėl tikslų, kurių turi būti siekiama skiriant naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus). 21. Tikslintinas keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas, po žodžių „teisė naudoti tam tikrus elektroninių ryšių“ įrašant žodį „išteklius“. 22. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 69 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti draudimo asmeniui naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai tam tikrų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, pažeidimo teisines pasekmes, t. y. nėra aišku, kokia atsakomybė asmeniui būtų taikoma ar koks administracinis sprendimas jo atžvilgiu būtų priimamas, jei asmuo naudotų šioje dalyje nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą jos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka laikotarpiu. Pažymėtina, kad šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nėra reglamentuojama šioje pastaboje aptariama situacija. 23.
formuluotė „išskyrus šiame punkte nurodytą atvejį; šio įstatymo 54 straipsnyje nurodyti įrenginiai gali būti paimti iki administracinio nusižengimo bylos <...>“ keistina formuluote „išskyrus šio įstatymo
administracinio nusižengimo bylos <...>“. 24. Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje žodis „pareigūnų“ keistinas į žodį „pareigūnus“. 25. Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad už šiurkštų ir sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba uždraudžia ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdo iki 3 metų ar panaikina teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Vertinant tokią nuostatą, pažymėtina, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai bei sankcijos ūkio subjektams už atitinkamus pažeidimus turėtų būti apibrėžiami aiškiai, jų priimamų sprendimų turinį siejant ne su subjektyvia viešojo administravimo subjekto valia, o būtent su objektyviomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą, įstatymas nenustato jokių objektyvių kriterijų, įgalinančių Ryšių reguliavimo tarnybą spręsti ir dėl pačios sankcijos rūšies – sustabdyti ar panaikinti teisę teikti paslaugas, ir dėl teisės teikti paslaugas sustabdymo ar uždraudimo termino (jei būtų pasirinkta tokia sankcija). Siekiant ūkio subjektų teisėtų interesų užtikrinimo bei teisinio aiškumo, būtent įstatymas, o ne poįstatyminiai Ryšių reguliavimo tarnybos aktai turėtų detaliau reglamentuoti taikomų sankcijų apimtį. 26. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje turėtų būti pateikiama nuoroda ne į straipsnio 11, o į 12 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M.
Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministras Marius Skuodis, Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas; Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Gražvydas Jakubauskas ir vyresnysis patarėjas Albertas Turonis, Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas ir vyresnysis patarėjas Rimgaudas Gamulis, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė ir Teisėkūros skyrius patarėjas kpt.
Mantas Keliotis, Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento Infrastruktūros valdymo skyriaus vyr. specialistas Vytautas Paršeliūnas, Ministrės Pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės vyresnioji patarėja Sigita Panovienė, Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Ryšių reguliavimo tarnybos l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Augutis Čėsna, Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento vyriausioji patarėja Marina Lavrinavičiūtė, Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėja Kristina Masiulytė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė ir konkurencijos politikos grupės vadovas Pavel Jacunskij, „Bitė Lietuva“ atstovas Vitalijus Kirvaitis, „Telia Lietuva“ atstovė Inga Volungevičiūtė, Tele2 atstovas Edvinas Krasauskas, REX consultorum vadovas dr. Gintaras Kalinauskas, advokatų kontoros COBALT partneris Žilvinas Kvietkus, operatorių interesus atstovaujantis Andrius Romanovskis, lobistų kontoros Vento Nuovo atstovai Arnas Marcinkus ir Šarūnas Frolenko. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 1(1)3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu keičiamo ir jo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 3 dalies nuostata suponuoja, kad šio įstatymo III ir V skyrių nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ir X skyrius yra taikomi tik vykdant tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, įgyvendinimo priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtųjų skyrių reguliavimo dalykas yra žymiai platesnis, minėtoje dalyje po žodžių „yra taikomi“ įrašytinas žodis „ir“. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo III ir V skyrių nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ir X skyrius yra taikomi ir vykdant tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, įgyvendinimo priežiūrą.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(2)1
įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nurodomi bendrieji ir specialieji principai, kuriais yra grindžiamas elektroninių ryšių veiklos reguliavimas. Svarstytina ar siekiant aiškumo nederėtų apibrėžti ne tik specialiuosius principus, tačiau ir bendruosius ar nurodyti kur šie bendrieji principai yra apibrėžiami. Nepritarti Argumentai:
pateikti specialių, iš esmės tik elektroninių ryšių srityje taikomų principų (technologinio neutralumo ir funkcinio lygiavertiškumo) paaiškinimai. 2.
proporcingumo, teisinio tikrumo, objektyvumo, nediskriminavimo ir kt., yra bendrieji ir yra visuotinai suprantami. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1–3 dalys yra iš esmės nepakitusios nuo 2004 m. Praktikoje nėra kilę neaiškumo, dėl juose įtvirtintų principų turinio ir (ar) taikymo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(2)5
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslingumas apskritai, nes ji tiesiog įtvirtina bendro pobūdžio deklaratyvią normą, kad nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisėmis, turi atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir bendruosius Europos Sąjungos teisės principus. Pažymėtina, kad viso nacionalinės priemonės, įgyvendinančios Europos Sąjungos teisę bei perkeliančios į nacionalinę teisė Europos Sąjungos mastu reguliuojamus klausimus, turi atitikti aukščiau nurodytus Europos Sąjungos šaltinius. Be to, šios nuostatos turinys yra išsamiai atskleistas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, atitinkamai patikslinant 6 dalies formuluotes. Nepritarti Argumentai:
Kadangi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis į nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 100 straipsnio 1 dalį, manome tikslinga ją palikti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)10
įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje vartojamas terminas „geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje aplinkoje“, atkreiptinas dėmesys, kad taikant įstatymą, šis terminas gali būti nevienodai aiškinamas ir suprantamas, nes nėra aišku kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų laikoma, kad aparatūra ar įrenginiai geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, svarstytina ar ši nuostata neturėtų būti tikslintina.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio l0 dalį išdėstyti taip: „10. Elektromagnetinis suderinamumas – aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje aplinkoje, neskleidžiant neleidžiamų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam nors šioje aplinkoje pakenkti.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)1920
abėcėline tvarka, šio straipsnio 19 ir 20 dalyse apibrėžiamos sąvokos keistinos vietomis. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 19 ir 20 dalis sukeisti vietomis ir jas išdėstyti taip: „19. Elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo sukūrimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas. 20.19. Elektroninių ryšių tinklo identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir viešojo elektroninių ryšių tinklo galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, skirtos informacijai į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius įrenginius perduoti arba informacijos siuntėjui ir (ar) gavėjui identifikuoti. 19.20. Elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo sukūrimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)25
įstatymo 3 straipsnio 25 dalyje siūloma apibrėžti „galutinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo“ sąvoką nustatant, kad tai „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų“.
Nepaisant to, kad tokia apibrėžtis atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 (toliau – direktyva 2018/1972) nuostatas, svarstytina, ar ši apibrėžtis neturėtų būti tikslinama, kad iš jos turinio būtų galima aiškiai suprasti apie kokius asmenis, joje kalbama – fizinius ar juridinius, kuo tokie asmenys skiriasi nuo kitų asmenų, įvardinamų, kaip Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojai, nes pagal pateikiamą apibrėžtį to neįmanoma suprasti ir įvertinti. Pastebėtina, jog direktyvų įgyvendinimo tikslu nelaikytinas tiesioginis direktyvinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, nes tokios nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos Respublikos įstatymais, kad jas būtų galima suprasti, įvertinti jų turinį nacionalinės teisės nuostatų kontekste, ir taikyti. Nepritarti Argumentai:
ryšių paslaugų gavėjas“ turėtų būti vertinama susietai su kitomis keičiamo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiamomis sąvokomis, t. y.: „asmuo“ ir „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas“. 2. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 92 dalį, „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas“ – tai asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo. 3. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, „asmuo“ – tai fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas. 4.
aukščiau išdėstytas nuostatas ir sistemiškai jas vertinant, galutinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas – tai fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo ir kuris neteikia viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų. 5. Taip pat, pažymime, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 93 dalį, „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojas“ tai tik fizinis asmuo, kuris naudojasi viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis ar pareiškia norą jomis naudotis su savo amatu, verslu ar profesija nesusijusiems tikslams. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)4
įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateikiama sąvokos „informacinės visuomenės paslauga“ apibrėžtis, nustatant, kad tai „elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu paprastai už atlygį teikiama paslauga“ (čia ir kitur pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje informacinės visuomenės paslauga nurodoma kaip išimtinai tik už atlygį teikiama paslauga. Siūlytina nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį suderinti su šio straipsnio 27 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Apsaugotoji paslauga – naudojant sąlyginę prieigą paprastai už atlygį teikiama paslauga: visuomenei priimti skirtų televizijos programų transliavimas (retransliavimas), radijo programų transliavimas (retransliavimas) kabeliais arba erdve, įskaitant palydovinį ryšį, ir informacinės visuomenės paslauga.<...>“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)3171100 8.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje ir toliau viso keičiamo įstatymo tekste vietoje formuluotės „šio įstatymo nustatyta“ atitinkamai įrašytina formuluotė „šiame įstatyme nustatyta“. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 31 dalį išdėstyti taip:
„31. Iš dalies atsieta prieiga prie vietinės
linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio šiame įstatymeo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne balso juostos dažnių spektrą.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 71 dalį išdėstyti taip:
„71. Standartinis pasiūlymas – šio šiame įstatymeo
nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą, įskaitant viešųjų elektroninių ryšių tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.“ Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 100 dalį išdėstyti taip:
„100. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės
linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio šiame įstatymeo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti visus šios linijos dažnius.“ Pasiūlymas 4: Toliau visame keičiamo įstatymo tekste vietoje formuluotės „šio įstatymo nustatyta“ atitinkamai įrašyti formuluotę „šiame įstatyme nustatyta“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)34
pateikiama sąvokos „ypatingos aplinkybės“ apibrėžtį nurodant, jog tai: „nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės“ (pažymėti siūlomi pakeitimai lyginant su galiojančios nuostatos redakcija).
Svarstytina, ar projektu pagrįstai siūloma siaurinti analizuojamos sąvokos turinį, atsižvelgiant į tai, jog keičiamo įstatymo 97 straipsnyje kalbama apie valstybės gynybą ir pan. Be to, svarstytina, ar toks reguliavimas, kai įstatymo nuostatos turinys galimai priklausytų nuo poįstatyminių teisės aktų turinio, derėtų su iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančiu reikalavimu paisyti teisės aktų hierarchijos, suponuojančiu, kad įstatymuose vartojamų sąvokų ir normų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Nepritarti Argumentai:
Kadangi nepaprastosios padėties ir karo padėties sąvokos, o taip pat ir tam tikros nuostatos, susijusios su elektroninių ryšių organizavimu, įtvirtintos Karo padėties įstatyme ir Nepaprastosios padėties įstatyme, tai esant nepaprastajai ar karo padėčiai, būtų veikiama pagal minėtų įstatymų nuostatas. Keičiamu Elektroninių ryšių įstatymo 97 straipsnio 1 dalimi siekiama pavesti Vyriausybei patvirtinti ypatingų aplinkybių ryšio organizavimo schemą, t. y. sietiną su civiline sauga ir Civilinės saugos įstatymo nuostatų įgyvendinimu. Todėl manome, kad yra tikslingas ypatingų aplinkybių sąvokos apibrėžties tikslinimas (susiaurinimas), taip užtikrinant ir keičiamo įstatymo 97 straipsnio nuostatų suderinamumą su Karo padėties įstatymu. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)37
įstatymo 3 straipsnio 37 dalyje pateikiama sąvokos „labai pralaidus elektroninių ryšių tinklas“ apibrėžtis. Apibrėžties turinys stokoja teisinio aiškumo, nes joje kalbama apie „pirmiau minėtą elektroninių ryšių tinklą“.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šių žodžių atsisakytina, tiksliai nurodant apie kokį ir kur minėtą elektroninių ryšių tinklą nuostatoje kalbama. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 37 dalį išdėstyti taip:
„37. Labai pralaidus elektroninių ryšių tinklas (toliau
siunčiamojo ryšio spartą, atsparumą, klaidas, delsą ir jos trukmės kitimą.<...>“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)67
įstatymo 3 straipsnio 67 dalis tikslintina redakciniu aspektu, žodį „viešųjų“ siejant su žodžiu „ryšio“, o ne su žodžiu „asmenų“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 67 dalį išdėstyti taip: „67. Skambutis – viešųjųviešosios asmenų tarpusavio ryšio paslaugosų priemonėmis sukuriamas sujungimas, teikiantis abipusio kalbinio ryšio galimybę.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)62
įstatymo 3 straipsnio 62 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „ribotini veiksmai“ nustatant, kad tai „<...> veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, seka, pagal kurią nustatoma, kad viešosios elektroninių ryšių paslaugos naudojamos nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms) daryti, ir todėl šie veiksmai turi būti ribojami“. Manytina, kad vertinant nuostatos turinį iš nekaltumo prezumpcijos principo perspektyvos prieš žodžius „nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms)“, derėtų įrašyti žodį „galimai“.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 62 dalį išdėstyti taip:
„62. Ribotini veiksmai – tam tikroje apibrėžtoje
teritorijoje pasikartojančių veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, seka, pagal kurią nustatoma, kad viešosios elektroninių ryšių paslaugos naudojamos galimai nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms) daryti, ir todėl šie veiksmai turi būti ribojami.”
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)78
įstatymo 3 straipsnio 78 dalyje pateikiama sąvokos „universaliosios elektroninių ryšių paslaugos“ apibrėžtis, nurodant, kad tai „minimalus skaičius nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų, kurios, neatsižvelgiant į geografinę vietą, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojams“. Pastebėtina, kad nuostata stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku apie kokios apimties geografinę vietą joje kalbama – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, ar viso pasaulio. Siūlytina nuostatą tikslinti. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 78 dalį išdėstyti taip: „78. Universaliosios elektroninių ryšių paslaugos (toliau – universaliosios paslaugos) – minimalus skaičius nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų, kurios, neatsižvelgiant į geografinę vietą, už prieinamą kainą turi būti teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojams.“ 14.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)7981
sąvokos „ūkio subjektas“ apibrėžtis nurodant, kad tai „fizinis ar juridinis asmuo ar kontrolės santykiais susijusių fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kaip teikiamo įstatymo kontekste turi ir gali būti suprantamas sąvokos „kontrolės santykiais susijusių fizinių ir
(ar) juridinių asmenų grupė“ turinys. Pažymime, jog nuo šios sąvokos turinio priklausys tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šios sąvokos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėta sąvoka įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, kaip tai, pavyzdžiui, yra sureguliuota Akcinių bendrovių įstatymo
įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose ši sąvoka yra apibrėžta, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Priešingu atveju, galimai turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniais teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principais.
Antra, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 79 dalies turinio nereikėtų susiaurinti, nurodant, kad ūkio subjektu laikomas asmuo ar asmenų grupė, kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ne bet kokiai ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje, o būtent elektroninių ryšių veiklai. Panašaus turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 81 dalyje apibrėžtai „veiksmingos konkurencijos“ sąvokai, nes veiksminga konkurencija, šio įstatymo reguliavimo objekto požiūriu, turėtų būti laikoma tam tikra situacija ne bet kokioje rinkoje, o būtent elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų rinkoje. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 79 dalį išdėstyti taip:
„79. Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo ar fiziniai ir
(ar) juridiniai asmenys, kuriuos sieja kontrolės, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, santykiai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei elektroninių ryšių veiklai Lietuvos Respublikoje.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 81 dalį išdėstyti taip:
„81. Veiksminga konkurencija – situacija tam tikroje atitinkamoje elektroninių ryšių rinkoje
(toliau – atitinkama rinka), kai nėra didelę įtaką toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)8015 Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 80 dalyje vietoje žodžių „valstybės įmonės ar viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė“ įrašyti žodžius
„valstybės įmonės ar viešosios įstaigos, kurios savininkė yra
valstybė“, nes valstybės įmonės savininku gali būti tik valstybė, todėl nėra būtina tai nurodyti analizuojamoje nuostatoje.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 80 dalį išdėstyti taip:
„80. Valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, įrengtas valstybės ir (ar) Europos
Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės įmonės ar viešosios įstaigos, kuriųkurios savininkė yra valstybė, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės pinigų fondų lėšomis.“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)82
16Pažymėtina,
kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 82 dalyje vartojamos formuluotės „vertės kūrimo grandinė“ turinys nėra apibrėžtas nei keičiamame, nei kituose galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 82 dalį išdėstyti taip:
„82. Vertikaliai integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi vykdo
dviejų ar daugiau rūšių vertikaliai susijusių veiklųa, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo grandinei kurių kiekviena suteikia pridėtinę vertę kuriant, tobulinant ir (ar) vykdant kitą veiklą.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(4)212
punkte vietoj žodžių „formuoja elektroninių ryšių politiką“ įrašytini žodžiai
„formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje“ (atitinkamai
tikslinant ir kitas šios dalies nuostatas), šios dalies 2 punkte po žodžio
„institucijų“ įrašytini žodžiai „ir įstaigų“, o vietoj žodžio „institucijoms“
Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1)formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių politiką srityje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus institucijoms joms įgyvendinant elektroninių ryšių politiką;“
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(4)5
kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Susisiekimo ministerijos įgaliota” įrašytini žodžiai „susisiekimo ministro įgaliota“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Susisiekimo ministro ministerijos įgaliota institucija prižiūri, kad pirmą kartą į rinką teikiamose parduoti ar nuomoti naujose M kategorijos transporto priemonėse įdiegtas radijo imtuvas galėtų priimti ir atkurti radijo paslaugas, teikiamas vykdant skaitmeninį antžeminį radijo transliavimą.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(4)5
siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministerijos įgaliota institucija prižiūri, kad teikiamose parduoti ar nuomoti naujose M kategorijos transporto priemonėse įdiegtas radijo imtuvas galėtų priimti ir atkurti radijo paslaugas, teikiamas vykdant skaitmeninį antžeminį radijo transliavimą.
Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokios transporto priemonės, teikiamos parduoti ir nuomoti, būtų laikomos naujomis šios nuostatos taikymo požiūriu. Jeigu parduodamų transporto priemonių naujumą, galbūt, galima preziumuoti atsižvelgiant į jų registracijos Kelių transporto priemonių registre duomenis, tai nuomojamų transporto priemonių „naujumo“ sąlyga yra neaiški. Taip pat sunku įsivaizduoti, kaip susisiekimo ministro įgaliota institucija prižiūrėtų visų privačių, tarp fizinių asmenų sudaromų, sandorių pagrindu parduodamų ir nuomojamų transporto priemonių komplektaciją. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 18 TD pastabos. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(4)67
straipsnio 6 dalis, įtvirtinanti tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatas, nenustatančių jokių reguliacinio pobūdžio normų bei neįpareigojančių valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas taikyti konkrečias priemones, ar imtis kažkokių konkrečių aktyvių veiksmų, neturi jokio teisinio krūvio, todėl brauktina kaip perteklinė. Atitinkamai atsisakytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies, nes joje esanti dispozicinė norma tiesiog konstatuoja, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas elektroninių ryšių politikos formavimo ir elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijoms dėl informacijos apie jų veiklą skelbimo taikomas bendra tvarka ir sąlygomis. Nepritarti Argumentai:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 ir 7 dalys į nacionalinę teisę perkelia atitinkamai Direktyvos (ES) 2018/1972 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 24 straipsnio 3 dalį bei 5 straipsnio 3 dalį. 21.
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(5)1
straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija ginti vartotojų teises ir prižiūrėti produktų saugą jau yra sureguliuota specialiame įstatyme, siūlytina atsisakyti šios institucijos bendrosios kompetencijos kartojimo, galimai paliekant tik specialios, su keičiamo įstatymo nuostatomis susijusios sferos apibrėžimu, atsisakant normos konstrukcijoje žodžio „įskaitant“. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos
Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės įgaliojimus gina vartotojų teises ir prižiūri produktų, įskaitant ir produktus susijusiųus su elektroninių ryšių tinklais, elektroninių ryšių paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(5)212
formuluotės „Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo IX skyriaus, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 5 dalį, 76 straipsnio
vykdymo priežiūrą“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo IX skyriuje įtvirtintų nuostatų dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 5 dalį, 76 straipsnio 7 dalį, 80 straipsnio 2 ir 3 dalis, vykdymo priežiūrą“. Analogiškai turėtų būti koreguojama ir teisiniu bei loginiu požiūriu sunkiai suprantama šios dalies 4 punkto nuostata.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus išdėstyti taip:
„1) prižiūri, kaip vykdomos šio įstatymo IX skyriujeus įtvirtintos
nuostatos dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 5 dalį, 76 straipsnio 7 dalį, 80 straipsnio 2 ir 3 dalis, nuostatos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, atlieka šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas;
2) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo IX skyriujeaus įtvirtintų nuostatų dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 5 dalį, 76 straipsnio 7 dalį,
dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą;“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(6)223
skirtingos ir savarankiškos teisės normos. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė
reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.“ Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio buvusias dalis 2,3,4,5,6 atitinkami laikyti 3,4,5,6,7 dalimis. Pasiūlymas 2: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.“ Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio buvusias dalis 2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13, 14,15 atitinkami laikyti 3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16 dalimis. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(6)213
įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio įstatymo nuostatų, išskyrus šio įstatymo nuostatas, kurių įgyvendinimas ir laikymosi priežiūra šiuo įstatymu priskirta kitoms valstybės institucijoms, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus.“ Pastebėtina, kad apibrėžiant tam tikros institucijos kompetenciją, derėtų ją ir apibrėžti, nes jokia valstybės institucija negali veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus). Todėl siūlytina nuostatoje atsisakyti Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos reguliavimo nustatant išimtis ir minint kitų institucijų kompetenciją, nes tokia jų kompetencija įstatyme jau nustatoma. Pavyzdžiui, derėtų nustatyti: „Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti <...>“. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją šio įstatymo nuostatų, išskyrus šio įstatymo nuostatas, kurių įgyvendinimas ir laikymosi priežiūra šiuo įstatymu priskirta kitoms valstybės institucijoms, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio l dalį išdėstyti taip: „1. Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją šio įstatymo nuostatų išskyrus šio įstatymo nuostatas, kurių įgyvendinimas ir laikymosi priežiūra šiuo įstatymu priskirta kitoms valstybės institucijoms, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(6)233
įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „biudžetinė įstaiga“ įrašytinas žodis „valstybės“. Be to, šie žodžiai, apibūdinantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisinę formą, neturėtų būti dėstomi skliaustuose.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo
Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio 3 (buvusią 2) dalį išdėstyti taip:
„3. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis
juridinis asmuo valstybės biudžetinė įstaiga, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.“ Pasiūlymas 2: Žr. pasiūlymą prie 221 TD pastabos. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(6)2464
atskirame straipsnyje, nes juose įtvirtintos skirtingos ir savarankiškos teisės normos. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio 4 (buvusią 3) dalį išdėstyti taip: „4. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, ir kituose įstatymuose numatytos Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos. Teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų, susijusių su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymu, objektus, užmokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas. Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šią dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.
Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šią dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymo finansavimui. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi. Žiūrėti pasiūlymą 1 prie 27 TD pastabos. Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šioą
straipsnio 5 dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šioą straipsnio 5 dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymo finansavimui. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.“ Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio buvusias 4,5,6 dalis laikyti atitinkamai 7,8,9 dalimis. Pasiūlymas 4:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, taip pat kituose įstatymuose numatytos Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos.
Teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų, susijusių su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų, vykdymu, objektus, užmokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Taryba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas. Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šią dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šią dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymo finansavimui. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.“ Pasiūlymas 5:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo 7 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi. Žr. pasiūlymą 2 prie 27 TD pastabos. Pasiūlymas 6: Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo 7 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šioą straipsnio 2 dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šioą straipsnio 2 dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymo finansavimui. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.“ Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo 7 straipsnio buvusią 2 dalį laikyti atitinkamai 4 dalimi. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(6)254
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, ir kituose įstatymuose numatytos Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos. Teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų, susijusių su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymu, objektus, užmokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas. Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šią dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šią dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymo finansavimui. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina, nes gali būti nustatomi ne Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų bei atliekamų darbų objektai, o galbūt tokių paslaugų ar darbų sąrašas, turinys ar atlikimo sąlygos. Antra, nėra aiškus šioje dalyje įtvirtintos nuostatos, nustatančios, kad užmokestis už paslaugas ar darbus turi būti proporcingas jo paskirčiai, turinys. Pažymėtina, kad užmokesčio už kažką paskirtis visada yra apmokėti už
„tą kažką“, todėl nuostata, kad užmokestis turi būti proporcingas tokiai
„apmokėjimo paskirčiai“, yra tiesiog nelogiška ir nesuprantama. Trečia,
kelia abejonių, kad užmokesčių už teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų dydžiai būtų pagrindžiami ne konkrečiomis Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant tam tikrus konkrečius darbus ir teikiant konkrečias paslaugas, o sąnaudos patiriamos vykdant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas“.
Tokia nuostata reiškia, jog į užmokesčių už bet kurių Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų kainą galėtų būti įskaičiuojamos apskritai visos Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos, nepriklausomai nuo to, ar jos kaip nors būtų susijusios su sąnaudomis patirtomis konkrečiai paslaugai suteikti ar darbui atlikti. Manome, kad analizuojamu atveju teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų kainos turėtų būti pagrįstos ne abstraktaus ir neįvardinamo pobūdžio Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, todėl projekte derėtų aiškiai nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų kainos nustatomos išimtinai atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios paslaugos teikimo ir kiekvieno konkretaus darbo atlikimo sąnaudas, nes pagal bendruosius viešojo administravimo principus, viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų „atlygintinumas“ turi būti siejamas ne su finansinės naudos (pajamų) gavimu, o išimtinai su teikiant paslaugą institucijos patirtų išlaidų kompensavimu. Kartu pažymėtina, kad siekiant nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gali teikti paslaugas ir atlikti darbus, kuriuos dėl šių paslaugų ir darbų turinio ir pobūdžio gali suteikti ir atlikti tik Ryšių reguliavimo tarnyba, tačiau, kurie nekyla iš tiesiogiai įstatyme nurodomų Ryšių reguliavimo tarnybos tikslų, uždavinių bei funkcijų, keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai nurodoma, kokias mokamas paslaugas ir darbus gali atlikti ir teikti Ryšių reguliavimo tarnyba arba nurodyti įstatymus, kuriuose jie įvardinami.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog šioje straipsnio dalyje norminiu būdu siekiama reguliuoti Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų užmokesčių dydžius, todėl nuostatos dalis: „Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą“ sistemiškai nedera su nuostatos norminiu pobūdžiu. Siūlytina šios nuostatos dalies atsisakyti kaip deklaratyvaus ir praktiškai neįgyvendinamo reikalavimo. Reikalavimo neatsisakius, jis galimai turėtų būti dėstomas kaip principas, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiant šio principo turinį, arba įstatymas turėtų aiškiai nustatyti ir apibrėžti, kokius konkrečius ir aiškius kriterijus ir sąlygas atitinkantys užmokesčių dydžiai įstatymo leidėjo požiūriu yra būtų laikomi laikomas skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais jų paskirčiai. Toks reguliavimo pakeitimo būtinumas sietinas su tuo, jog reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, todėl jo turinys turi būti aiškus ir nustatytas įstatyme. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo
Pritarti iš dalies Argumentai: 1.
Mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, Žemės mokesčio įstatyme ir kt.) yra vartojama sąvoka
„mokesčio objektas“. Atsižvelgiant į tai, keičiame įstatyme pagal analogiją
yra vartojama „užmokesčio objektas“. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (buvusi 3 dalis) patikslinta, kad žodis „objektas“ būtų siejamas su žodžiu
„užmokestis“, o ne su žodžiais „paslaugų ir atliekamų darbų“. 2. Patikslinta, kad užmokesčiai turi būti
„proporcingi“, o ne „proporcingi jų paskirčiai“. 3. Užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos
teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių nustatymas susietas su teikiamų konkrečių paslaugų ar atliekamų darbų sąnaudomis. Tačiau pažymėtina, kad Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, funkcijos gali būti numatytos ne tik šiame įstatyme, bet ir tiesiogiai ES mastu taikomuose teisės aktuose (pvz., reglamentuose). Atsižvelgiant į tai, užmokesčiai sietini su Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymu, tačiau įstatyminiu lygiu nevardijant konkrečių teisės aktų, įtvirtinančių Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas, ar konkrečių teikiamų paslaugų ir (ar) atliekamų darbų, nes ateityje tai galėtų nepagrįstai apriboti tinkamo nacionalinei reguliavimo institucijai priskirtų funkcijų vykdymo finansavimo užtikrinimą. 4. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies (buvusios 3 dalies) nuostatos dėl užmokesčių skaidrumo, proporcingumo ir kt. į nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek kitose keičiamo įstatymo nuostatuose, tiek kituose įstatymuose įtvirtintas reglamentavimas neretai, be kita ko, siejamas ir su tam tikrų principų laikymųsi, aptariama nuostata pastaboje nurodomu ketvirtuoju aspektu nekoreguotina. Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato už Tteikiamasų
paslaugasų ir atliekamusų darbusų, susijusiusų su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų vykdymu, taikomų užmokesčių objektus, užmokesčiųjų dydžius ir mokėjimo tvarkąnustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti pagrįstidama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekantvykdant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas ir teikiant konkrečias paslaugas ar atliekant konkrečius darbus, taip pat Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytus metinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą, apskaičiuoja skirtumą tarp šioje dalyje nurodytų sąnaudų ir surinktų užmokesčių ir patvirtina reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus, kad užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos patiriamas sąnaudas.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo 7 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir išdėstyti taip: „2.
Taryba nustato už Ryšių reguliavimo tarnybos Tteikiamasų paslaugasų ir atliekamusų darbusų, susijusiusų su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų, vykdymu, taikomų užmokesčių objektus, užmokesčių jų dydžius ir mokėjimo tvarkąnustato Taryba, Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti pagrįstiama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant vykdant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas, ir teikiant konkrečias paslaugas ar atliekant konkrečius darbus, taip pat Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingijų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi šio straipsnio
šioje dalyje nurodytų sąnaudų ir surinktų užmokesčių ir patvirtina reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus, kad užmokesčiai už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos patiriamas sąnaudas.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(6)274 28.
Manytina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio
skirtingos ir savo turiniu tarpusavyje nesusijusios teisės normos. Taip pat siūlytume aiškiau reglamentuoti Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamą kasmetinį užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimą ir perskaičiavimą, galbūt siejant šią pareigą su kiekvienų biudžetinių metų pabaiga ir kitomis objektyviomis sąlygomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo
Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio 7 (buvusią 4) dalį išdėstyti taip:
„7. Ryšių reguliavimo tarnyba kiekvienais metais pateikia Lietuvos
Respublikos Seimui bei Vyriausybei ir paskelbia viešai Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą savo metinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą. Ryšių reguliavimo tarnyba apskaičiuoja skirtumą tarp sąnaudų ir surinktų užmokesčių ir patvirtina reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus, kad užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos patiriamas sąnaudas,“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo įstatymo 7 straipsnio 4 (buvusi 2) dalį išdėstyti taip: „24.
Ryšių reguliavimo tarnyba savo metinių ataskaitų rinkinį rengia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi savo metinių ataskaitų rikinį, apskaičiuoja skirtumą tarp sąnaudų ir surinktų užmokesčių ir patvirtina reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus, kad užmokesčiai už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos patiriamas sąnaudas.“
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(6)8
turinys koreguotinas loginiu – kalbiniu požiūriu, galimai žodžius „komercines paslaptis ar informaciją apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą“ pakeičiant žodžiais „komercinių paslapčių ar informacijos apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą“, kad nuostatos turinys būtų nuoseklus ir logiškas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio 8 (buvusią 5) dalį išdėstyti taip: „8. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, kuria prisidedama prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo, taip pat informaciją, susijusią su šio įstatymo įgyvendinimu. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant skelbiamos informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komerciniųes paslapčiųtis ar informacijosą apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.“ 30.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(6)293
įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, laikantis teisės akto glaustumo reikalavimo, po žodžių „išskyrus atvejus, kai teismas“ išbrauktini pertekliniai ir teisinio krūvio neturintys žodžiai „Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Nes nuostatos pradžioje nustačius, jog tam tikri sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, visas procesas, įskaitant ir klausimo dėl teisės akto galiojimo sustabdymo sprendimą, net ir be atskiro nurodymo vyks šio įstatymo nustatyta tvarka. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl projekto 2 straipsnyje dėstomos įstatymo 6 straipsnio 14 dalies. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio 9 (buvusią 6) dalį išdėstyti taip:
„9. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per
nustatytus terminus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 16 (buvusi 15) dalį išdėstyti taip:
įstatymo nustatyta tvarka ir terminais gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Tarybos nutarimo padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.“ 31.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(7)
reguliavimo tarnybos valdymas“ neatitinka šio straipsnio reguliavimo dalyko, nes su Ryšių reguliavimo tarnybos valdymu yra susijusi tik maža šio straipsnio nuostatų dalis. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimą teisės akte teisės normas dėstyti norminiu (straipsniais, straipsnių dalimis ir punktais), o ne tekstiniu būdu (straipsnio 1, 4 dalys), siūlytina šį straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su aiškiais pavadinimais, atitinkančiais straipsnių reguliavimo dalyką, galimai atskirai sureguliuojant Ryšių reguliavimo tarnybos valdymą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus teisinį statusą, kompetenciją ir funkcijas, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos teisinį statusą, kompetenciją ir funkcijas. Nepritarti Argumentai:
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimas ir turinys iš esmės atitinka šiuo metu galiojančio Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnį. Tačiau pastebėtina, kad, vadovaujantis projekto 2 straipsniu, nuo 2022-01-01 įsigalios keičiamo įstatymo 6, 7 ir 9 straipsnių naujos redakcijos, pagal kurias, be kita ko, bus pakoreguotos ir perskirstytos nuostatos tarp šių straipsnių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio nebekeisti ir neskaidyti jo į naujus straipsnius, nes tai, be kita ko, sąlygotų poreikį pernumeruoti visus keičiamo įstatymo straipsnius, o keičiama numeracija didina galimų klaidų pateikiant nuorodas į kitus keičiamo įstatymo straipsnius tikimybę. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(7)2 32.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „statuso“ siūlytina įrašyti žodį „teisinio“, nes būtent apie tokį, o ne bet kokį, statusą turėtų būti kalbama keičiamame įstatyme. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius yra valstybės pareigūnas. Jo teisinio statuso ypatumus nustato šis įstatymas. Ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriui Lietuvos Respublikos darbo kodeksas yra taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas.“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(7)4
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „pirma laiko“ įrašytini žodžiai
„nesibaigus Tarybos kadencijai“. Pritarti
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus
Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Kai Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta pirma laiko nesibaigus įgaliojimų terminui, į laisvą vietą likusiam Tarybos įgaliojimų laikui šioje dalyje nustatyta tvarka skiriamas naujas Tarybos narys. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).
Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose arba gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų reguliuojant šių sektorių įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis arba jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas funkcijų vykdymas yra nemokamas neatlyginamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.“
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(7)4
siūloma nustatyti, kad „Tarybos narių darbas yra nemokamas.“ Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei siekiama iš tiesų reguliuoti darbo teisinius santykius, galimai turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu teisingo apmokėjimo už darbą principu. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, jog tarybos nariai veiklą vykdo visuomeniniais pagrindais, analizuojama nuostata turėtų būti iš esmės koreguojama, atsisakant tokių terminų, kaip „darbas“ ir „nemokamas“ vartojimo.
Pritarti Žr. pasiūlymą (formuluotę) prie 33 TD pastabos. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(7)281452
dažniausiai suprantama siauriau, t. y. kaip įstaigos vadovaujantysis personalas, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 2 punkte vietoj žodžio
„administracijos“ įrašytinas žodis „struktūrinių“. Atitinkamai žodis
„administracijos“ brauktinas ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 14 dalyje bei
projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) suderinęs su Taryba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, administracijos struktūrinių padalinių nuostatus;“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:
„14. Ryšių reguliavimo tarnybos administracijos
darbo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo reglamentas.“ Pasiūlymas 3: Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos strateginį veiklos planą, biudžeto programos sąmatą, pajamų ir išlaidų metines sąmatas, Ryšių reguliavimo tarnybos administracijosstruktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, Ryšių reguliavimo tarnybos darbo reglamentą, taip pat nustato Ryšių reguliavimo tarnybos administracijosvalstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną pareigybių skaičių, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymu Ryšių reguliavimo tarnybai patvirtintus asignavimus darbo užmokesčiui;“ 36.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad Tarybos vykdomas įvairių klausimų svarstymas bei dokumentų analizavimas nėra savitikslis dalykas, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 1, 12, 13 ir 16 punktuose reikėtų nurodyti arba Tarybos veiksmus, atliekamus po šiuose punktuose nurodytų klausimų apsvarstymo. Taip pat reikėtų sukonkretinti subjektus, kuriems Taryba teikia savo nuomonę ar pasiūlymus, o šios dalies 15 punkte vietoj žodžio „tarnybai“ įrašyti žodžius „tarnybos direktoriui“.
Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) svarsto radijo ryšio plėtros planus ir pateikia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui nuomonę dėl jų;“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalies 12 punktą išdėstyti taip: „12) svarsto Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitą, metinių ataskaitų rinkinį ir pateikia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui nuomonę dėl jų;“ Pasiūlymas 3:
Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalies 13 punktą išdėstyti taip: „13) svarsto Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus ir pateikia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui nuomonę dėl jų;“ Pasiūlymas 4: Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalies 15 punktą išdėstyti taip: „15) svarsto kitus Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamų teisės aktų projektus ir teikia Ryšių reguliavimo tarnybaios direktoriui pasiūlymus dėl jų priėmimo, pakeitimo ar papildymo;“ Pasiūlymas 5:
Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalies 16 punktą išdėstyti taip: „16) analizuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą ir teikia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui pasiūlymus.“
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(7)9
įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotoją (pavaduotojus). Pavaduotoją (pavaduotojus) skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Nesant direktoriaus, jį laikinai pavaduoja pavaduotojas (tuo atveju, jei pavaduotojų yra ne vienas, – direktoriaus paskirtas pavaduotojas).“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, nepaisant to, jog analogiška normos formuluotė, dėl galėjimo turėti pavaduotojus, vartojama ir galiojančioje įstatymo nuostatoje, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai yra norminio pobūdžio teisės aktai ir juose neturi ir negali būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant tokių sąlyginių įstatyminių nuostatų realizavimo kriterijų, t. y. tokių nuostatų, kurių turinys priklausytų nuo poįstatyminių teisės aktų turinio, ar tam tikrų asmenų nuomonės. Todėl sistemiškai keičiant įstatymą, derėtų atsisakyti nuostatoje vartojamo žodžių junginio „gali turėti“ ir nustatyti konkretų pavaduotojų skaičių, arba nustatyti aiškius kriterijus, nuo kurių priklausytų pavaduotojų skaičius ir galimybė juos turėti ar neturėti. Antra, pažymėtina, jog Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu, tuo tarpu pavaduotojas būtų paskirtas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, be to, iš esmės skirtųsi ir šių subjektų atleidimo tvarka. Pagal bendruosius viešojo administravimo principus ir teisinės valstybės principą, tokio skirtingo teisinio statuso asmenys negali turėti vienodos apimties įgaliojimų vadovauti Ryšių reguliavimo tarnybai. Todėl įstatyme būtina nustatyti tik minimalias ir būtinas funkcijas, kurias gali atlikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, nesuteikiant jam pilnos apimties direktoriaus įgaliojimų. Nepritarti Argumentai:
numatomas reglamentavimas iš esmės atitinka šiuo metu galiojančio Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą ir praktikoje veikiantį reglamentavimą. 2.
2022-01-01 įsigalios keičiamo įstatymo 6, 7 ir 9 straipsnių naujos redakcijos, pagal kurias Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas bus iš esmės pakeistas, įtvirtinant, kad Ryšių reguliavimo tarnybą valdo nebe direktorius, o kolegialus organas – Taryba. Projekte nėra numatoma, kad Tarybos nariai turėtų pavaduotojų. 3. Taip pat įvertinus Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip nacionalinei reguliavimo institucijai tiek nacionaliniais, ties ES teisės aktais priskirtas svarbias rinkos reguliavimo, konkurencijos užtikrinimas ir kitas funkcijas, numačius, jog Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojai, laikinai pavaduojantys direktorių, gali atlikti tik minimalias jam priskirtas funkcijas, būtų neužtikrinamas tinkamas Ryšių reguliavimo tarnybai priskirtų funkcijų vykdymas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalis įtvirtinta šiuo metu galiojantį ir praktikoje veikiantį reglamentavimą, kuris nuo 2022-01-01 neteks galios, siūlytina 7 straipsnio 9 dalies papildomai nebekeisti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(7)105
punkte nurodoma, kad Taryba derina šio įstatymo 35 ir 40 straipsniuose nurodytus teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų straipsnių ne visos dalys numato Tarybos derintinus teisės aktus, atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 5 punktą, pateikiant nuorodas į konkrečias straipsnių dalis, kuriose yra nurodomi Tarybos derintini teisės aktai. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) derina šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsniouose 1, 8, 9 ir 10 dalyse nurodytus Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamus teisės aktus;“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(7)21136 39.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalies 6 punkte reikėtų patikslinti kokio turinio ir kokio asmens atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis turimas omenyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 11 dalies 4 punktui. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 11 dalies 6 punktą išdėstyti taip:
„6) įsiteisėjus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar Tarybos
nario apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;“ Pasiūlymas 2: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 12 (buvusi 11) dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) įsiteisėjus Tarybos nario apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;“
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(7)12
ir (ar) Tarybos nario atleidimo priežastys turi būti nurodytos raštu atleistam Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir (ar) Tarybos nariui, tikslingumas ir prasmė, nes visos asmenų atleidimo priežastys ir teisiniai tokio atleidimo pagrindai būna nurodyti individualiame teisės taikymo akte dėl asmenų atleidimo iš pagrindų. Nepritarti Argumentai:
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalis į nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 7 straipsnio 3 dalį. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(7)13 41.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostata, nustatanti, kad nustatytu laiku nepaskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos narių, šias pareigas einantys asmenys savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (ar) Tarybos narys, bet ne ilgiau kaip 1 metus nuo įgaliojimų termino pabaigos, suponuoja, kad nepaskyrus naujų Tarybos narių ar direktoriaus per vienus metus nuo įgaliojimų termino pabaigos, būtų taikomos kažkokios kitos nuostatos dėl aukščiau nurodytų pareigų (laikino) užėmimo. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų atskleisti teisines šio naikinamojo termino suėjimo pasekmes tarnybos direktoriaus ir Tarybos narių pareigų užėmimo atžvilgiu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatai. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13. Ministras Pirmininkas iki Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos narių įgaliojimų termino pabaigos pateikia Respublikos Prezidentui Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos narių kandidatūras. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (ar) Tarybos nariai paskiriami iki pareigas einančių Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos narių įgaliojimų termino pabaigos. Nustatytu laiku nepaskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos narių, šias pareigas einantys asmenys savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (ar) Tarybos narys, bet ne ilgiau kaip 1 metus nuo įgaliojimų termino pabaigos.“ Pasiūlymas 2:
Žr. pasiūlymą prie 225 TD pastabos. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(8)2
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį perkelti į 8 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos tikslą.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys. Kartu pastebėtina, kad kelia abejonių siūlomo reguliavimo apimtis, kai siekiant įstatyminio tikslo Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigojama veikti laikantis tik vienos įstatyminės nuostatos. Tokia nuostata įgalina daryti prielaidą, kad kitos keičiamo įstatymo nuostatos yra nesvarbios ir jų galima nesilaikyti. Todėl manytina, kad tokios, teisiniu požiūriu keistos ir sunkiai suprantamos, nuostatos derėtų atsisakyti, kaip klaidinančios ir perteklinės, nes visų įstatymo nuostatų privaloma laikytis be jokių atskirų nuorodų į šias nuostatas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių
reguliavimo tarnyba veikia laikydamasi šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatųRyšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(9)8
reikėtų nurodyti kokiam subjektui derinti ar tvirtinti Ryšių reguliavimo tarnyba teikia jos parengtą universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo taisyklių projektą. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 9 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: „8) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių projektą;“
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamas terminas „Lietuvos Respublikos įstatymams“, atkreiptinas dėmesys, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojami terminai „įstatymai“, atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti šiuos, keičiame įstatyme vartojamus, terminus.
Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalies 10 punktą išdėstyti taip: „10) vykdo kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;“ Pasiūlymas 3:
Keičiamo įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies 10 punktą išdėstyti taip:
10) galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perimti elektroninių ryšių srautą;“
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(11)123
norminio pobūdžio teisės aktas, kuriame teisės normos turi būti dėstomos norminiu būdu – straipsniais, straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu
Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ryšių reguliavimo tarnyba Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų Ryšių reguliavimo tarnybos norminių teisės aktų, tarp jų teisės aktų, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 70 straipsnio
dalyje numatytą atvejį.
Ryšių reguliavimo tarnyba savo interneto svetainėje viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų Ryšių reguliavimo tarnybos administracinių sprendimų, įskaitant tuos, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, projektus, turėsiančius reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje, taip pat išskyrus sprendimus, kuriais išnagrinėjamas ginčas. Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat kreipiasi į pateikia Radijo spektro politikos grupeię šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, terminą pastaboms pateikti. Šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 3 mėnesių terminą pastaboms pateikti Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo projekto 11 straipsnio papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Ryšių reguliavimo tarnyba savo interneto svetainėje viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų Ryšių reguliavimo tarnybos administracinių sprendimų, įskaitant tuos, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 70 straipsnio
atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje, taip pat išskyrus sprendimus, kuriais išnagrinėjamas ginčas.“ Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo projekto 11 straipsnio papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus šioje dalyje ir šio straipsnio 35 dalyje nurodytus atvejus, terminą pastaboms pateikti. Šio įstatymo 60 straipsnio 65 dalies 2 punkte nurodytu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 3 mėnesių terminą pastaboms pateikti.“ Pasiūlymas 4:
Keičiamo įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „24.
Ryšių reguliavimo tarnyba Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka viešai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos norminių teisės aktų, o savo interneto svetainėje – Ryšių reguliavimo tarnybos administracinių sprendimų, susijusių su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant lygiavertes galimybes neįgaliems paslaugų gavėjams naudotis šiomis paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams, įskaitant neįgalius paslaugų gavėjus, gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus šio straipsnio 35 dalyje nurodytus atvejus, terminą pastaboms pateikti.“ Keičiamo įstatymo projekto 11 straipsnio buvusias 3,4,5 dalis laikyti 5,6,7 dalimis. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(11)1
atgal į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bei siekiant aiškumo dėl išlygos turinio, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„išskyrus šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį“ siūlome
įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai naujas reguliavimas nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja suinteresuoti ūkio subjektai“. Nepritarti Argumentai:
yra taikoma visiems šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamiems Ryšių reguliavimo tarnybos norminiams teisės aktams. 2.
(perkelianti Direktyvos (ES) 2018/1972 18 straipsnio 1-2 dalių nuostatas) ir atitinkamai joje numatyta išimtis, kad viešoji konsultacija gali būti neskelbiama, kai „naujas reguliavimas nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja suinteresuoti ūkio subjektai“, yra taikoma tik Ryšių reguliavimo tarnybos priimamiems teisės aktams, nustatantiems bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(11)1
teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat kreipiasi į Radijo spektro politikos grupę, brauktina kaip perteklinė, nes jis nenustato jokios reguliacinio pobūdžio normos, o tik pakartoja (beje netiksliai) vieną iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pritarti iš dalies Argumentai:
nuostata dėl kreipimosi į Radijo spektro politikos grupę į nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 23 straipsnio 2 dalį. Siekiant užtikrinti reglamentavimo nuoseklumą, tikslinga pagrindines nuostatas, reglamentuojančias viešąsias konsultacijas, įtvirtinti viename straipsnyje ir nuostatą dėl kreipimosi į Radijo spektro politikos grupę įtvirtinti 11 straipsnio 1 dalyje. Tačiau ši nuostata patikslinta suderinant ją su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, t. y. numatant, kad „Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat pateikia Radijo spektro politikos grupei šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją. Pasiūlymas:
Žr. pasiūlymą 1 prie 45 TD pastabos. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(11)5 48.
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies punktuose atsisakytina perteklinio žodžio
„kai“ kartojimo, perkeliant šį žodį į šios dalies esmę, jį įrašant po žodžio
„pateikti“ Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 11 straipsnio 5 (buvusi 3) dalį išdėstyti taip: „35. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šioje dalyje nurodytais atvejais motyvuotai nustatyti suinteresuotiems asmenims trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, nei nurodytas šiame įstatyme, pastaboms pateikti, kai:
1) kai teisės akto projektas rengiamas įgyvendinant įstatymą, kitą Seimo, Vyriausybės ar kitos institucijos priimtą teisės aktą ar Europos Sąjungos teisės aktą, kurie įsigalioja anksčiau nei per 2 mėnesius nuo jų priėmimo;
2) kai įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, kitų institucijų priimtuose teisės aktuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatytas trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį turi būti priimtas teisės aktas;
3) kai būtina spręsti neatidėliotinus klausimus;
4) kai, įvertinus gautas pastabas, teisės akto projektas yra pakartotinai skelbiamas pastaboms pateikti;
5) kai skelbiami administracinių sprendimų, kurie turi įsigalioti anksčiau nei per 30 kalendorinių dienų, projektai.“
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(11)5
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio
dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto 30 kalendorinių dienų termino, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „trumpesnį terminą, nei nurodytas šiame įstatyme“ įrašyti žodžius „trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą“ Pritarti Žr. pasiūlymą 1 prie 48 TD pastabos. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(11)52 50.
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, lyginant su kokiu laikotarpiu trumpesnis teisės akto priėmimo terminas omenyje. Pritarti Žr. pasiūlymą 1 prie 48 TD pastabos. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(11)54
įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą reikėtų patikslinti, po žodžių
„pakartotinai skelbiamas pastaboms“, įrašytinas žodis „pateikti“. Pritarti
Žr. pasiūlymą 1 prie 48 TD pastabos. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(12)8 52, Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos statistikos departamentas teikia kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.“ Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos statistikos departamentas ir be šios įstatymo nuostatos, kitų teisės aktų pagrindu, turi pareigą teikti informaciją kitoms institucijoms, todėl siūlomos nuostatos teisinis krūvis kelia abejonių. Manytina, kad nuostata yra perteklinė, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose. Be to, pastebėtina, kad vieną kartą nurodžius, jog tam tikra informacija teikiama, kai ji reikalinga tam tikrų institucijų funkcijoms atlikti, šios sąlygos nereikia kartoti du kartus, nes toks kartojimas yra perteklinis. Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo projekto 12 straipsnio 8 dalį: „8. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos statistikos departamentas teikia kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.“ Keičiamo įstatymo projekto 12 straipsnio buvusias 9,10,11 laikyti atitinkamai 8,9,10 dalimis. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(13)51 53.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas Sprendimo Nr. „676/2002”, keistinas Sprendimo Nr. „676/2002/EB”. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) skatinama Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtra, tarpvalstybinis
paslaugų teikimas, konkurencija ir užtikrinama kuo didesnė nauda vartotojams, taip pat siekiama bendrų Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos ir Europos Sąjungos radijo spektro politikos tikslų, tarp jų nustatytų Sprendime Nr. 676/2002/EB ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa;“
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
54Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatoma,
jog „kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje“. Taigi, apibrėžiant ūkio subjekto įtaką, yra vertinama jo padėtis bet kokioje ūkinės veiklos rinkoje. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje taip pat yra vartojama „atitinkamos didmeninės rinkos“ sąvoka, tačiau šios dalies 1 punkte jau kalbama apie didmenines
„atitinkamas elektroninių ryšių rinkas“. Atsižvelgiant į tai siūlytina
vienodinti keičiamame įstatyme vartojamą terminiją, aiškiai nustatant, kokioje rinkoje – bet kokios ūkio veiklos ar tik elektroninių ryšių – veikiantis subjektas būtų laikomas turintis didelę įtaką. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje elektroninių ryšių rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje elektroninių ryšių rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje elektroninių ryšių rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką šioje rinkoje. Tokiam ūkio subjektui artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje gali būti nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodyti įpareigojimai.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio pavadinimą ir 1-8 dalis išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Elektroninių ryšių rRinkos tyrimas
tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo elektroninių ryšių rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka atitinkamoje rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisykles. 2. Elektroninių ryšių rRinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;
2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;
3) šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba) panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams. 3.
atlieka elektroninių ryšių rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus. 4. Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti elektroninių ryšių rinkos tyrimą:
1) suinteresuotų ūkio subjektų prašymu;
2) valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu;
3) savo iniciatyva. 5. Elektroninių ryšių rRinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskirus jos etapus, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitų etapų atlikti nėra tikslinga. 6. Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama elektroninių ryšių rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nuomones, rekomendacijas, metodologijas, bendrąsias pozicijas ir geriausią praktiką. Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo, atlikto pagal šio įstatymo 47 straipsnį, rezultatus, kai jie susiję su konkrečiu atliekamu elektroninių ryšių rinkos tyrimu. 7. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama elektroninių ryšių rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu šios rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba. 8.
tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka elektroninių ryšių rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis ir atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtas gaires dėl atitinkamų rinkų tyrimo ir didelės įtakos atitinkamose rinkose vertinimo. <...>“ Pasiūlymas 3:
Keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti elektroninių ryšių rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnyjeio 1 dalyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse, trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą elektroninių ryšių rinkos tyrimo terminą pratęsiant ne ilgiau kaip
ryšių rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Elektroninių ryšių Rrinkos tyrimas baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūros etapų rezultatai.“ Pasiūlymas 4:
Keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16. Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu atveju priima per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto 1 mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo, numatytų šio įstatymo 11 straipsnyjeio 1 dalyje, trukmė.“ 55.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys ir į tai, kad Konkurencijos įstatyme, vertinant ūkio subjektų padėtį tam tikroje rinkoje, yra vartojama ne „didelės įtakos“, o „lemiamos įtakos“ sąvokos, įskaitant ir dominuojančios ūkio subjekto padėties apibrėžimą. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytina keičiamame įstatymo terminiją derinti su Konkurencijos įstatymo nuostatomis. Nepritarti Argumentai:
įstatyme yra apibrėžta kaip padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties. Kitaip tariant, lemiama įtaka – tai kriterijus, naudojamas įvertinti kontrolės laipsnį ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai (Konkurencijos įstatymo 3 str. 9 d. 2 p.), todėl ši sąvoka nėra tinkama siekiant apibūdinti ūkio subjekto padėtį atitinkamoje rinkoje. 2. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, apibūdinanti koks subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką rinkoje pagal elektroninių ryšių teisę, perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 63 straipsnio 2 dalį, kuriame taip pat kalbama apie didelę įtaką. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(16)8
įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tam tikrais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir jos bendrai sprendžia, ar nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar nenustatyti šių įpareigojimų.
Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kaip ir kokio pobūdžio sprendimus, taikomus Lietuvos ūkio subjektams, valstybės nacionalinio reguliavimo institucija galės priiminėti bendrai su užsienio valstybių institucijomis, kokia būtų tokių sprendimų forma, jų galia, taikymo apimtis bei apskundimo tvarka Nepritarti Argumentai:
numatyta, kad “jos bendrai sprendžia, ar nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar nenustatyti šių įpareigojimų, ir praneša Europos Komisijai apie atitinkamų sprendimų projektus pagal procedūras, analogiškas nustatytoms šiame straipsnyje.”
dalies 2 pastraipoje nurodyta, kad atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos kartu praneša Komisijai savo priemonių projektus, susijusius su rinkos tyrimu ir bet kokiais reguliuojamaisiais įpareigojimais pagal 32 ir 33 straipsnius. Taigi, esant poreikiui ištirti rinkas bendrai, nacionalinės reguliavimo institucijos vadovausis tomis pačiomis procedūromis, kurios taikomos įprastai tiriant nacionalines rinkas, todėl sprendimai bus priimami analogiškai, t. y, taikant tas pačias procedūras ir priimant tos pačios formos ir turinio sprendimus, kaip tai numatyta keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12-17 dalyse. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(16)9 57.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje reikėtų nurodyti atitinkamos rinkos tyrimo periodiškumą tuo atveju, kai atitinkama rinka anksčiau buvo tirta, tačiau joje nebuvo nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai Kartu pastebėtina, kad įprastai siekiant pratęsti tam tikrus įstatymo nustatytus terminus, yra nustatomos tokį pratęsimą objektyviai galinčios lemtis priežastys, tuo tarpu šioje dalyje, 5 metų termino pratęsimas nesiejamas su jokiomis priežastimis ir nustatomas kaip savitikslis. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka proporcingo ir pagrįsto teisinio reguliavimo principus. Pritarti iš dalies Argumentai:
perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 65 straipsnio 5 dalį, kuri nereikalauja pertirti rinkų, kuriose nėra nustatyta ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką. Tokios rinkos gali būti ištirtos, esant poreikiui, pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį. 2. Rinkos tyrimo termino pratęsimas numatytas Direktyvos (ES) 2018/1972 65 straipsnio 5 dalies a punkte, kuriame paliekama diskrecija nacionalinėms reguliavimo institucijoms, suderinus iš anksto su Europos Komisija dėl išimtinių aplinkybių jį pratęsti. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos
tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta ir joje buvo nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus, Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta.
Šioje dalyje nustatytas 5 metų terminas gali būti, esant išimtinėms aplinkybėms, pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 papildomiems metams apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki šio termino pabaigos, Ryšių reguliavimo tarnybai pranešus Europos Komisijai ir jai nepareiškus prieštaravimų.“
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(16)10
tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje nurodytus terminus <...>“. Pažymėtina, kad analizuojamo straipsnio 9 dalyje nustatomi tam tikrų tyrimų periodiškumo terminai, tačiau niekaip nereguliuojama tyrimų trukmė, todėl turėtų būti tikslinama arba straipsnio 9 dalis, arba straipsnio
nustatomas 4 mėnesių rinkos tyrimo terminas su galimybe jį pratęsti Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10.
Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad nebaigia nepabaigs atitinkamos rinkos tyrimo ir tuo neužtikrins peršio straipsnio 9 dalyje nurodytotus terminus atitinkamos rinkos tyrimo atlikimo periodiškumo, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyjeio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.“
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(16)12 59. Pažymime, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies nuostata, nustatanti Europos Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinių reguliavimo institucijų teisę dėl savo nuomonės pateikimo per vieną mėnesį, nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijai nepriklauso nurodytų užsienio valstybių subjektų veiklos bei jų teisių ir pareigų elektroninių ryšių srityje reglamentavimas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: „12.
Prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus viešo konsultavimosi terminui, kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsniuo 1 dalimi, privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per 1 mėnesįRyšių reguliavimo tarnyba turi teisę bet kuriuo metu atsiimti savo sprendimo projektą. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias kitokią, nei šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.“
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(16)13
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje reikėtų patikslinti, nuo kada skaičiuojamas šešių mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimui pakeisti – nuo Europos Komisijos nurodymo dienos, ar nuo Ryšių reguliavimo tarnybos parengto projekto pateikimo Europos Komisijai dienos. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13.
Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nenustatyti ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir jeigu Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba Europos Komisija nurodė, kad rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius nuo šio Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos privalo pakeisti tokį sprendimo projektą arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyjeio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.“
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(16)21
įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje žodžiai „panaikinami šio įstatymo 16 ir 17 straipsnių nustatyta tvarka“ keistini žodžiais „panaikinami šio straipsnio ir šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 21 dalį išdėstyti taip: „21.
Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama pokyčių, įskaitant naujus bendro investavimo susitarimus, atitinkamose rinkose(pavyzdžiui, naujų bendro investavimo susitarimų) galimą poveikį konkurencijos elektroninių ryšių srityje sąlygoms, nustato, kad tie pokyčiai nėra tokie svarbūs, kad reikėtų šio straipsnio nustatyta tvarka atlikti naują atitinkamos rinkos tyrimą, ji nedelsdama įvertina, ar būtina peržiūrėti ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatytus įpareigojimus ir juos pakeisti, panaikinti ar nustatyti naujus, siekiant užtikrinti, kad įpareigojimai atitiktų šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus. Įpareigojimai ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatomi, keičiami ir (ar) panaikinami šio įstatymo 16 straipsnio ir šio įstatymo 17 straipsnioų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, brauktini pertekliniai ir teisinio krūvio neturintys žodžiai skliaustuose:
„(pavyzdžiui, naujų bendro investavimo susitarimų)“, nes įstatymai dėstomi
norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Analogiška pastaba dėl pavyzdžių išbraukimo iš įstatymo teksto teiktina dėl keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 34 straipsnio 15 dalies 1, 3 punktų, 45 straipsnio 3 dalies 5, 7 punktų, 73 straipsnio 2 dalies, 79 straipsnio 4 dalies, įstatymo 1 priedo 2.1.1 papunkčio Pritarti Pasiūlymas 1:
Žr. pasiūlymą prie 61 TD pastabos. Pasiūlymas 2: Žr. pasiūlymus 1 ir 2 prie 99 TD pastabos.
Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktus išdėstyti taip:
5) Infrastruktūros valdytojo patvirtintuose elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros plėtros projektuose numatyta per artimiausius 24 mėnesius vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros plėtrą(pavyzdžiui, tiesti elektroninių ryšių linijas, įrengti aparatūrą ir įrenginius, kitą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą), o bendras esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir
(arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas ir (arba) infrastruktūros naudotojo įrengta elektroninių ryšių infrastruktūra trukdys įgyvendinti šiuos projektus.“ „7) Esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra, kuria pageidaujama bendrai naudotis, nėra tinkama infrastruktūros naudotojo nurodytiems bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tikslams įgyvendinti(pavyzdžiui, elektroninių ryšių linijoms tiesti, aparatūrai, įrenginiams ar kitai elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti).“ Pasiūlymas 4:
Keičiamo įstatymo 73 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai būtina paslaugoms (pavyzdžiui, balso paštui, elektroniniam paštui ir kitoms)teikti. <...>.“ Pasiūlymas 5: Keičiamo įstatymo 79 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. <...>. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės duomenų išrašo (pavyzdžiui, detalios sąskaitos už per tam tikrą laikotarpį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas) patvirtintos kopijos.
Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu susijusias išlaidas.“
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(17)18
63Svarstytinas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto, numatančio,
kad ūkio subjektams gali būti nustatomi įpareigojimai pagal šio straipsnio 10 ir (ar) 13 dalių nuostatas, pagrįstumas. Pažymime, kad šis punktas suponuoja, kad minėtose dalyse yra nustatomi papildomi, kitokio turinio įpareigojimai, nei numatyti šios dalies 1-7 punktuose, tačiau minėtose dalyse tik nustatoma, kad esant tam tikroms sąlygoms gali būti kompleksiškai taikomi keli šios dalies 1-7 punktuose nurodyti įpareigojimai. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti minėto punkto kaip klaidinančio ir perteklinio, arba keisti jo formuluotę, atspindinčią galimą kompleksinį taikomų įpareigojimų turinį. Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą: „8) įpareigojimus pagal šio straipsnio
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(17)2
įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti dispozicinę nuorodą į konkrečią įstatymo 32 straipsnio struktūrinę dalį, nes nėra aiškus kokio turinio įpareigojimas turimas omenyje taip pat kam šie įpareigojimai gali būti skirti. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nuo jų pripažinimo turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo.
Ūkio subjektai bBe atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, nuo to momento, kai ūkio subjektai privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti vėlesnį šioje dalyje nurodytoų įpareigojimoų vykdymo pradžios momentą.“65 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(17)4
įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „kai“ įrašytini žodžiai „tais atvejais“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Tais atvejais, Kkai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio straipsnio 6 dalį ir (arba) šio įstatymo 16 straipsnio 20 dalį, nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų nepakaktų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi Europos Komisijos leidimą, turi teisę didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant tinklų sujungimą.“
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(17)912
dėmesys, kad nėra aišku, kaip teikiamo įstatymo kontekste turi ir gali būti suprantamos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos
„ūkio subjekto valdomos“, „bendrovės, kurias kontroliuoja ūkio
subjektas, tačiau kurios nebūtinai jam visiškai priklauso nuosavybės teise“,
„akcininkai, kurie gali kontroliuoti šį ūkio subjektą“ turinys.
Pažymime, jog nuo šių sąvokų turinio priklausys tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos, kaip tai, pavyzdžiui, yra sureguliuota Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje, apibrėžiant lemiamos įtakos sampratą. Kitu atveju keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Priešingu atveju, galimai turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniais teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principais.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktus išdėstyti taip:
„1) visios asmenys šio ūkio subjekto valdomos
bendrovės, kurių kontrolės teisė, kaip ji suprantama pagal Konkurencijos įstatymą, priklauso ūkio subjektui, taip pat ir jų visos bendrovės, kurias kontroliuoja šis ūkio subjektas, tačiau kurios nebūtinai jam visiškai priklauso nuosavybės teise, ir visi , asmenys, kurie turi ūkio subjekto kontrolės teisę, kaip ji suprantama pagal Konkurencijos įstatymą, akcininkai, kurie gali kontroliuoti šį ūkio subjektą, dabartinę veiklą vykdo ir būsimą veiklą planuoja vykdyti tik didmeninėse atitinkamose elektroninių ryšių rinkose ir todėl nevykdo veiklos mažmeninėse galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų elektroninių ryšių paslaugų Europos Sąjungos rinkose;
2) ūkio subjektas nėra sudaręs išimtinio susitarimo arba jam prilyginto susitarimo konkurencijos teisės prasme, pagal kurį būtų įsipareigojęs vykdyti veiklą su vienu atskiru mažmeninėje elektroninių ryšių paslaugų rinkoje veikiančiu ūkio subjektu, kuris vykdo veiklą bet kurioje mažmeninėje galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų elektroninių ryšių paslaugų rinkoje.“
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad Ryšių reguliavimo tarnyba audito įmonei ar auditoriui sumoka savo lėšomis, tikslintinos, nes Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip valstybės biudžetinė įstaiga, formaliai savo lėšų neturi (ji tiesiog disponuoja valstybės biudžeto lėšomis). Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
daliai. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto apskaitos atskyrimas atitinka apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų apimtį ir (ar) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jaisavo lėšomis iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. <...>Ši sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi
atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą taikyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir
(arba) modelį, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų apimtį ir (ar) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų savo lėšomis.
Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.“ Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
2) atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų teikėjų, veikla pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, jeigu kartu su sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir
(ar) televizijos paslaugų teikimu verčiasi ir kita veikla. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto apskaitos atskyrimo sistema atitinka apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų apimtį ir (ar) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimųsavo lėšomis.“ Pasiūlymas 4:
Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11.
Nuostoliai, patirti dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, Vyriausybės patvirtintų universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomiskompensuojami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo taisyklėse nustato nuostolių, patirtų dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kompensavimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendina nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustato nuostolių dydį.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti pagal šio straipsnio 3, 5 ir (ar) 6 dalis įpareigotų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų apimtį ir
(ar) patikrinimo sudėtingumą, sudaryti sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai savo lėšomisiš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita yra vieša. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą.“ Pasiūlymas 5:
Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų
tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai <...>. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų apimtį ir (ar) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai savo lėšomisiš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.“
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(23)1213 N 68.
Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, jog: „Vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir kai tai pateisinama šio įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus laikydamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų taisyklių. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninių ryšių tinklų teikėjui, kuriam nustatyti šiame straipsnyje nurodyti įpareigojimai, inter alia, gali nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais) su elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoju tam tikroje teritorijoje.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog nuostatos dalis, prasidedanti žodžiais „Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą tarp ūkio subjektų“ yra logiškai ir sistemiškai nesusijusi su šios straipsnio dalies pradžia, todėl svarstytina, ar šios nuostatos gali ir turi būti dėstomos vienoje straipsnio dalyje. Antra, kelia abejonių minėtos nuostatos prasmė, nes tam tikro, ar bet kokio ginčo nagrinėjimas, remiantis logikos dėsniais, neturėtų įtakoti sprendimo nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais), jei nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su dalijimusi radijo dažniais. Trečia, net jei būtų nagrinėjamas ginčas, susijęs su teise naudotis radijo dažniais, sprendimas įpareigoti dalytis radijo dažniais turėtų ir galėtų būti priimtas tik tokį ginčą išnagrinėjus, o ne ginčo metu Ryšių reguliavimo tarnybai nagrinėjant ginčą tarp ūkio subjektų, nes gali paaiškėti, jog pretenzijos naudoti radijo dažniais yra nepagrįstos ir neatitinka įstatymo nuostatų.
Priešingu atveju, galimai turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu, nes asmenims įstatymo pagrindu galėtų būti taikoma įstatyminė sankcija (įpareigojimas) vien dėl aplinkybės, jog tarp jų kilo ginčas, nesant jokių kitų įstatyminių kriterijų ir sąlygų. Ketvirta, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo
termino, „inter alia“ vartojimo, nes šis terminas neįtvirtina jokios sąvokos ir neperteikia jokios teisinės ar kitokios reikšmės, kurios nebūtų galima išdėstyti lietuvių kalba. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 40 straipsnio 12, 17 dalių, kuriose vartojamas analogiškas lotyniškas terminas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 23 straipsnį papildyti nauja 13 dalimi ir 12-13 dalis išdėstyti taip: „12. Vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir kai tai pateisinama šio įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus laikydamasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis šio straipsnio 9 dalyje nurodytų taisyklių.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninių ryšių tinklų teikėjui, kuriam nustatyti šiame straipsnyje nurodyti įpareigojimai, inter alia, gali nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais) su elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoju tam tikroje teritorijoje
reguliavimo tarnyba, nagrinėdama išnagrinėjusi ginčą tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, jeigu viena iš ginčo šalių yra elektroninių ryšių tinklų teikėjasui, kuriam nustatyti šiame straipsnyje nurodyti įpareigojimai,inter alia, sprendime dėl ginčo gali šiam teikėjui nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais) su elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoju tam tikroje teritorijoje.“ Keičiamo įstatymo 23 straipsnio buvusią 13 dalį laikyti 14 dalimi. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(23)14
aišku, kokioms konkrečiai „mažoms ir vidutinėms įmonėms“ būtų naudingi taikomi įpareigojimai, nes keičiamame įstatyme yra naudojama ne
„įmonių“, o „ūkio subjektų“ sąvoka. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 14 (buvusi
13) dalį išdėstyti taip: „134.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles, taip pat parengia gaires, kad pagal šio straipsnio 9 dalį nustatyti įpareigojimai būtų naudingi tam tikroje geografinėje teritorijoje veikiantiemsčioms ūkio subjektams, kurie pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra mažoms ir vidutinėms įmonėms, bei operatoriams.“
70Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(24)
įstatymo 24 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „kainų kontrolė“ įrašytini žodžiai „kainų kontrolės“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 24 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „24 straipsnis. Kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai“
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(24)2
ekonominio atkartojamumo testas, kurio privalomas atlikimas gali būti nustatomas kartu su nediskriminavimo įpareigojimu, tačiau nei 19 straipsnyje, reglamentuojančiame nediskriminavimo įpareigojimo nustatymo sąlygas, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose ekonominio atkartojamumo testas nėra minimas. Kartu pastebėtina, kad sąvoka „ekonominio atkartojamumo testas“ neapibrėžiama nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose, tačiau su jos turiniu yra siejama asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl įstatyme turi būti pateikta šios sąvokos apibrėžtis. Nepritarti Argumentai:
įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams. 2. Pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalį valstybės institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį įstatymą, atsižvelgia į atitinkamas Europos Komisijos rekomendacijas. 3. Nediskriminavimo įpareigojimas gali būti užtikrinamas įvairiais būdais (pvz., mažmeninės prekybos metodu, kurio porūšiai yra kainų spaudimo testas, ekonominio atkartojamumo testas, sąžininga ir pagrista kainodara, palyginamosios analizės metodu ir kt.), parenkant tinkamiausią, todėl netikslinga prie nediskriminavimo įpareigojimo nurodyti visus galimus jo įgyvendinimo būdus. 4. 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisijos rekomendacijos 2013/466/ES dėl nuoseklaus nediskriminavimo įpareigojimų ir sąnaudų apskaičiavimo metodikų, skirtų konkurencijai skatinti ir geresnei investicijų į plačiajuostį ryšį aplinkai sukurti, taikymo 56 punktas ir II priedas nustato ekonominio atkartojamumo testo nustatymo ir taikymo metodiką. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(24)45 72.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į tai, jog reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, turi būti nurodoma, koks terminas, įstatymo leidėjo požiūriu, būtų atitinkantis protingumo kriterijų, kai tam tikras subjektas įpareigojamas įrodyti nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, nustatant bent šio termino minimalią trukmę, galimai naudojant loginę išraišką: „kuris negali būti trumpesnis nei“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 5 dalies turinio Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip: „4. Įrodinėjimo našta, kad ūkio subjekto, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka ūkio subjektui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Jeigu ūkio subjektas per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis.
Kol ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas: lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį ir kitais būdais. 5. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, kuriam nustatytas įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Ūkio subjektui per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo, laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.“
73Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(24)7
įstatymo 24 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokių ūkio subjektų atžvilgiu gali būti taikomi įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai.
Taip pat neaišku, ar šie įpareigojimai galės būti nustatomi kartu su įpareigojimu dėl sąnaudomis grįstų balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainų, ar, vis dėlto, jeigu būtų nustatomos sąnaudomis grįstos balso skambučių užbaigimo paslaugų kainos, aukščiau minėtieji įpareigojimai nebegalėtų būti taikomi. Taip pat siūlome aiškiai nurodyti, ar sąnaudomis grindžiamas balso skambučių užbaigimo paslaugų kainas turėtų nustatyti pati Ryšių reguliavimo tarnyba, ar, vis dėlto, ūkio subjektai, laikydamiesi Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamo balso skambučių užbaigimo paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo. Kartu pastebėtina, kad nuostatos pirmojo ir antrojo sakinio pradžioje turėtų būti įtašyti žodžiai „tuo atveju“, atsisakant teisės normos nebūdingos konstrukcijos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Sąnaudomis grįstų balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainų nustatymas yra kainų kontrolės įpareigojimo išraiška. Kainų kontrolės įpareigojimas yra vienas iš galimų nustatyti įpareigojimų vadovaujantis keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi kartu su kitais galimais nustatyti įpareigojimais. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Tuo atveju, Jjeigu Europos Komisija nusprendžia nenustatyti balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausių kainų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pagal šio įstatymo 16 straipsnį atlikti atitinkamų rinkų tyrimus, kad įvertintų, ar būtina nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką šiose atitinkamose rinkose.
Tuo atveju, Jjeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia atitinkamoje rinkoje nustatyti sąnaudomis pagrįstas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, josRyšių reguliavimo tarnyba šias kainas apskaičiuojamos laikydamasiantis Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamo balso skambučių užbaigimo paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo. Tuo atveju, jeigu Europos Komisija nustato balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausias kainas, Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai taiko šias kainas, ir turi teisę reikalauti, kad šie teikėjai pakeistų jų taikomas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, jeigu jos neatitinka Europos Komisijos nustatytų kainų. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ataskaitas, kaip vykdomi šioje dalyje nurodyti įpareigojimai.“
74Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(25)
įstatymo 25 straipsnyje siūloma nustatyti, kad išimtinais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektui gali nustatyti ir šiame straipsnyje reglamentuojamą funkcinio atskyrimo įpareigojimą.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo ir sistemiškumo, atitinkama nuostata dėl funkcinio atskyrimo įpareigojimo taikymo ūkio subjektams turėtų būti įtvirtinta ir keičiamame įstatyme, dėstančiame bendruosius įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymo pagrindus. Nepritarti Argumentai:
Direktyvos (ES) 2018/1972 77 straipsnio nuostatas. 2. Direktyvos (ES) 2018/1972 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai, atlikus rinkos tyrimą pagal 67 straipsnį, pripažįstama, kad įmonė turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos atitinkamai nustato bet kuriuos iš 69–74, 76 ir 80 straipsniuose nurodytų įpareigojimų. 3. Taigi, Direktyva (ES) 2018/1972 nenurodo funkcinio atskyrimo įpareigojimo kaip nustatytino išimtinai didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams. 4. Be to, Direktyvos (ES) 2018/1972 77 straipsnio nuostatos numato procedūras, kurias taikant galimas funkcinio įpareigojimo nustatymas. 5. Todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnyje numatyto funkcinio įpareigojimo nustatymas nėra išimtinai siejamas su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu, ir šis įpareigojimas nėra minimas keičiamo įstatymo 17 straipsnyje, taip pat keičiamo įstatymo 25 straipsnyje numatytos jo taikymo specifinės procedūros. 75. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(25)1
įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostata dėl išimtinių aplinkybių turinio neturėtų būti dėstoma skliaustuose. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Išimtinėmis aplinkybėmis, (tai yra, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsnius, nepakanka veiksmingai konkurencijai užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių konkurencijos atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu), Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, turi teisę įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių atitinkamų prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto vykdomos veiklos – perkelti ją į atskirą juridinį asmenį.“
76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(26)1
aišku, kokiu tikslu, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkio subjektas, ketindamas atlikti nuostatoje nurodomus veiksmus turi apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Pastebėtina, jog neaišku, kaip šis terminas siejasi su Ryšių reguliavimo tarnybos pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatas atliekamo tyrimo trukme, kur ji nesiejama su 3 mėnesių terminu. Be to, neaišku, kokias teises ar pareigas įgytų minėtas ūkio subjektas praėjus šiam 3 mėnesių terminui, ar galėtų atlikti numatytus veiksmus, ar pirmiau turėtų sulaukti tam tikro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. Nepritarti Argumentai:
Direktyvos (ES) 2018/1972 78 straipsnio nuostatas. Direktyvos (ES) 2018/1972
terminas. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytus ketinamus atlikti veiksmus reikalaujama pateikti iš anksto, kad Ryšių reguliavimo tarnyba galėtų iš anksto įvertinti numatomo sandorio poveikį ir esant poreikiui, pradėti atitinkamų rinkų tyrimą, kad ūkio subjektui, atskyrusiam prieigos prie tinklo turto dalį ir ją perdavusiam kitam ūkio subjektui ir (ar) ūkio subjektui, perėmusiam šio turto dalį nustatyti, pakeisti ir (ar) panaikinti atitinkamus įpareigojimus. 3. Pranešimo pateikimas Ryšių reguliavimo tarnybai nestabdo būsimo sandorio vykdymo, ūkio subjektui keičiamo įstatymo
tarnybai apie visus galutinius savanoriško atsiskyrimo rezultatus. 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(26) 1(28)22
įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai gali galioti ilgiau kaip 5 metus, tikslas ir jos santykis su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis nėra aiškus, nes kitos įstatymo nuostatos apskritai nereguliuoja tokio įsipareigojimo minimalios ar maksimalios trukmės. Atsižvelgiant į tai, tokios nieko nenustatančios ir jokios išlygos (specialios normos) nenustatančios nuostatos įtvirtinimas įstatyme neturi jokios reguliacinės reikšmės. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 daliai. Nepritarti Argumentai:
perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 78 straipsnio 1 dalies 3 pastraipą, nusakančią, kad įsipareigojimų pasiūlymas turėtų būti pakankamai išsamus ir jame, be kita ko, turėtų būti nustatytas įgyvendinimo laikas ir trukmė, kad nacionalinė reguliavimo institucija galėtų vykdyti savo užduotis pagal šio straipsnio 2 dalį. 2. Tokie įsipareigojimai gali galioti ilgiau už 67 straipsnio 5 dalyje nustatytą ilgiausią rinkos peržiūrų laikotarpį. 3.
dalyje nustatytas ilgiausias rinkos peržiūrų laikotarpis – 5 metai. Todėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata yra analogiška Direktyvos (ES) 2018/1972 78 straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje esančiai nuostatai. 4. Direktyvos (ES) 2018/1972 78 straipsnio nuostatos palieka galimybę ūkio subjektui pasiūlyti ilgesnį įsipareigojimų laikotarpį, jeigu jis mano, kad toks ilgesnis laikotarpis jam reikalingas. 5. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalis perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 79 straipsnio 1 dalies 2 pastraipą, nusakančią, kad pasiūlyme dėl įsipareigojimų turi būti pateikta pakankamai išsami informacija, be kita ko, apie jų įgyvendinimo laiką ir apimtį, ir jų trukmę, kad nacionalinė reguliavimo institucija galėtų atlikti savo vertinimą pagal šio straipsnio 2 dalį. 6. Tokie įsipareigojimai gali galioti ilgiau nei 67 straipsnio 5 dalyje nustatyti rinkos tyrimo atlikimo laikotarpiai. Direktyvos (ES) 2018/1972 67 straipsnio 5 dalyje nustatytas ilgiausias rinkos peržiūrų laikotarpis – 5 metai. Todėl keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata yra analogiška Direktyvos (ES) 2018/1972 79 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje esančiai nuostatai. 78. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(26)3
įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus. Iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku kokie įpareigojimai turime omenyje ar kur šie įpareigojimai yra nurodomi, atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus, nustatytus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam ūkio subjektui, tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo rinkų tyrimą, vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško atsiskyrimo bei jo pasiūlytų įsipareigojimų poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi šioje dalyje nurodytųą rinkų tyrimą, turi teisę, jeigu reikia, taikydama šio įstatymo 17 straipsnio 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytas procedūras, nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ūkio subjekto pasiūlytus įsipareigojimus padaryti visiškai arba iš dalies privalomus 5 metams arba laikotarpiui, kurį pasiūlė ūkio subjektas.“
79Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti, ar visais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba turi priimti kažkokį administracinį sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, kad jie taptų visiškai arba iš dalies privalomi, nes šioje dalyje vartojama formuluotė „tarnyba turi teisę priimti sprendimą“ suponuoja, kad tam tikrais atvejais tarnyba gali ir nepriimti jokio sprendimo. Tokiu atveju nėra aišku, ar šie ūkio subjekto prisiimti įsipareigojimai būtų jam privalomi bei koks būtų jų santykis su Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais įpareigojimais.
Taip pat nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti, kad tarnyba gali nustatyti, kad tokie įsipareigojimai būtų privalomi penkis metus, neatsižvelgiant į tai, kokį laikotarpį (gal trumpesnį) pasiūlė pats ūkio subjektas. Jeigu siūloma nustatyti, kad penki metai būtų maksimalus privalomų įsipareigojimų laikotarpis, šią nuostatą siūlome dėstyti taip: „Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ūkio subjekto pasiūlytus įsipareigojimus padaryti visiškai arba iš dalies privalomus laikotarpiui, kurį pasiūlė ūkio subjektas, tačiau ne ilgesniam nei 5 metai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 daliai bei 45 straipsnio 3 daliai. Nepritarti Argumentai:
nurodoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ūkio subjekto pasiūlytus įsipareigojimus padaryti visiškai arba iš dalies privalomus 5 metams arba laikotarpiui, kurį pasiūlė ūkio subjektas, kas reiškia, kad ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai gali arba galioti trumpiau negu 5 metų laikotarpis arba ilgiau, kaip tai leidžiama pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį. 2. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 78 straipsnio 3 dalies 4 pastraipą, nusakančią, kad savo sprendime nacionalinė reguliavimo institucija įsipareigojimus gali padaryti visiškai arba iš dalies privalomus. Taigi, nacionalinėms reguliavimo institucijoms paliekama diskrecija, įvertinus ūkio subjekto pasiūlytus įsipareigojimus, padaryti juos privalomais arba ne. Šis sprendimas priklauso nuo ūkio subjektų pasiūlytų įsipareigojimų pobūdžio, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodyto atitinkamų rinkų tyrimo rezultatų ir t.t.. 3.
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 daliai. 4. Keičiamo įstatymo 45 straipsnis reglamentuoja bendrą elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimą. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymą. Tad keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalis nėra susijusi su 79 TD pastabos turiniu. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(26)5
įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje žodį „stebi“ siūlytina keisti žodžiu „prižiūri“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Ryšių reguliavimo tarnyba stebiprižiūri ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, kurie pagal šio straipsnio 3 dalį yra jam privalomi, laikymąsi ir, pasibaigus įsipareigojimų vykdymo laikotarpiui, sprendžia dėl šio laikotarpio pratęsimo poreikio.“
81Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(27)1
įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje atsisakytina nuostatos turinio dėstymo skliaustuose, be to, brauktini žodžiai „ir panašiai“ nes įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektai, pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamose rinkose, turi teisę šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka pasiūlyti įsipareigojimą sudaryti galimybes kitiems ūkio subjektams bendrai investuoti į naujo labai pralaidaus tinklo, kurį sudaro optiniai kabeliai, nutiesti iki galutinių paslaugų gavėjų patalpų arba bazinės stoties, kūrimą (tapti tokio tinklo bendrasavininkiais, dalytis rizika bendrai finansuojant tokio tinklo kūrimą ir panašiai)(toliau – pasiūlymas bendrai investuoti).“
82Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(27)23 82.
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė tikslintina, nes nėra atskleista pasiūlymo bendrai investuoti skelbimo sąlygos tuo atveju, kai ūkio subjektas atitinka šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. įstatyme pateiktos skelbimo sąlygos tik ūkio subjektų, neatitinkančių šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytų kriterijų, atžvilgiu. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) Ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, įskaitant ūkio subjektus, atitinkančius šio įstatymo
iki naujo labai pralaidaus tinklo kūrimo pradžios, paskelbia pasiūlymą bendrai investuoti. Tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytų kriterijų, jis pasiūlymą bendrai investuoti privalo paskelbti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki naujo labai pralaidaus tinklo kūrimo pradžios.“
83Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(27)36
įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „jeigu“ įrašytini žodžiai „tuo atveju“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 6 dalies. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Tuo atveju, Jjeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalį atliktos viešosios konsultacijos rezultatus, nustato, kad šio straipsnio
nurodytas sąlygas ir bent vienas viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas yra sudaręs bendro investavimo susitarimą su tokį įsipareigojimą pasiūliusiu ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalį nusprendžia, kad šis įsipareigojimas jį pasiūliusiam ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, yra privalomas, ir nenustato jam šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų, kiek jie susiję su naujo labai pralaidaus tinklo elementais, kuriems taikomi šioje dalyje nurodyti įsipareigojimai dėl bendro investavimo.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Tuo atveju, Jjeigu tarp viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytų ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamose rinkose, kyla ginčų dėl bendro investavimo susitarimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą.“
84Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(27)7
įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti, kad šio straipsnio ir šio įstatymo 28 straipsnio nuostatos gali būti taikomos kartu su šio įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis, turinys nėra aiškus ir suprantamas, nes minėtuose keičiamo įstatymo 27 ir 28 straipsniuose yra nemažai nuorodų į įstatymo 16 ir 17 straipsnius, kartu nustatant kai kurių iš jų taikymą, o kai kurių netaikymą esant tam tikroms sąlygoms.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba šios nuostatos apskritai atsisakyti kaip perteklinės (nes kaip jau minėta šių nuostatų tarpusavio santykis ir taikymas jau aptarti konkrečiose 27 ir 28 straipsnių struktūrinėse dalyse), arba aiškiau nustatyti kažkokias konkrečias nuostatų tarpusavio taikymo taisykles, kurios nėra aptartos kitose 27 ir 28 straipsnių normose. Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį:
„7. Šio straipsnio ir šio įstatymo 28 straipsnio
nuostatos gali būti taikomos kartu su šio įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis.“ Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalį laikyti atitinkamai 7 dalimi. 85. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(28)3
įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama Ryšių reguliavimo tarnybos prievolė nevertinti keičiamo įstatymo reikalavimų neatitinkančių ūkio subjektų įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 28 straipsnis turėtų būti papildomas nuostatomis, nustatančiomis ūkio subjektų pareigą Ryšių reguliavimo tarnybai teikti tik įsipareigojimus, atitinkančius keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (ar) 27 straipsniuose nustatytas sąlygas ir (arba) reikalavimus.
Be to, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis derintina su šio straipsnio 5 dalimi, kurioje yra nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi viešo konsultavimosi metu gautas suinteresuotų asmenų nuomones ir pasiūlymus, pateikia didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam ūkio subjektui išvadą, ar jo siūlomi įsipareigojimai atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (ar) 27 straipsniuose nurodytas sąlygas (pabraukta mūsų), kai tuo tarpu vadovaujantis 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siūlomų įsipareigojimų atitikties keičiamo įstatymo nuostatoms vertinimas turėtų būti atliekamas iki viešo konsultavimosi procedūrų iniciavimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Siekdama įvertinti pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlytus ūkio
subjekto įsipareigojimus, išskyrus įsipareigojimus, kurie neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (ar) 27 straipsniuose nustatytų sąlygų ir (arba) reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba dėl pasiūlytų įsipareigojimų sąlygų viešai konsultuojasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka su suinteresuotais asmenimis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, ketinantys bendrai investuoti arba norintys gauti prieigą, turi teisę pateikti savo nuomonę dėl pasiūlytų įsipareigojimų, taip pat nuomonę, ar pasiūlyti įsipareigojimai atitinka sąlygas, nustatytas šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (ar) 27 straipsniuose, ir pasiūlyti atitinkamus pakeitimus.“ 86.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus. Manytume, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, ne turi teisę, o siekdamas šiame įstatyme jai nustatytų tikslų ir uždavinių privalo nustatyti atitinkamas administracines struktūrinio atskyrimo taisykles, užtikrinančias veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytos Ryšių reguliavimo tarnybos teisės, o ne pareigos priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių ir Europos standartų, kurie yra perimti ar neperimti kaip Lietuvos standartai, taip pat dėl keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 dalies. Pažymėtina, kad viešojo administravimo funkcijos turėtų būti apibrėžiamos aiškiai, jų atliekamus veiksmus, priimamus teisės aktus siejant ne su subjektyvia viešojo administravimo subjekto valia, o būtent su objektyviomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, kurių buvimas ar nebuvimas ir apspręstų šio subjekto priimamų teisės aktų būtinumą. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
privalo būti vykdomas, be kita ko, vadovaujantis mažiausio būtino reguliavimo principu, reiškiančiu, kad reguliavimo priemonių turi būti taikoma tik tiek, kiek yra būtina Elektroninių ryšių įstatyme numatytiems tikslams pasiekti ir kad elektroninių ryšių veikla besiverčiantys asmenys nebūtų apriboti labiau nei tai būtina šiems tikslams pasiekti. 2. Šis principas atsispindi ir Direktyvos (ES) 2018/1972 39 straipsnyje (jo nuostatas perkelia keičiamo įstatymo 33 straipsnis), kuriame iš esmės įtvirtinama valstybių narių pareiga ne daryti tam tikrus standartus ar technines specifikacijas privalomais, o tik skatinti, kad jie būtų taikomi, tačiau tik tokiu mastu, kokio būtinai reikia paslaugų sąveikai, tinklų sujungimui užtikrinti ir pan. 3. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti pareiga Ryšių reguliavimo tarnybai priimti teisės aktus, nustatančius struktūriško atskyrimo tvarką, būtų nesuderinama su mažiausio būtino reguliavimo principu, nes numatytų pareigą Ryšių regulavimo tarnybai taikyti rinkos reguliavimo inrervencines priemones, net jei tokio poreikio nėra. 4. Keičiamo įstatymo 33 straipsnyje siūloma įtvirtinti pareigą Ryšių reguliavimo tarnybai priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tam tikrų standartų ar specifikacijų, būtų nesuderinama su mažiausio būtino reguliavimo principu, nes numatytų pareigą Ryšių regulavimo tarnybai taikyti rinkos reguliavimo inrervencines priemones, net jei tokio poreikio nėra. 5. Tai galioja ir keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 daliai. 87. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(31)1
įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje atsisakytina nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Sąlyginės prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą, (tai yra technines procedūras, kurios leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų) kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.“
88Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(34)2
88Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies formuluotės nereikėtų tikslinti, nes, mūsų nuomone, Lietuvos nacionalinė reguliavimo institucija – Ryšių reguliavimo tarnyba, gali nagrinėti ne apskritai subjektų, esančių skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ginčus, o subjektų, kurių vienas veikia Lietuvos Respublikoje, o kitas – kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ginčus, ar kuriuos sieja kokios kitos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje sąlygos, suteikiančios Ryšių reguliavimo tarnybai atitinkamus priežiūros įgaliojimus jų atžvilgiu. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Tuo atveju, jeigu ginčas dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių yra kilęs tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, ar tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų, iš kurių bent vienas veikia Lietuvos Respublikoje, o kitas (kiti) esančių skirtingose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, irjis šis ginčas gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai informuoja Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir prašo jos pateikti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi ginčui išnagrinėti. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis neužkerta kelio imtis šio straipsnio 11 dalyje nurodytų veiksmų, tačiau sprendimas dėl ginčo gali būti priimtas tik gavus Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę.“
89Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(34)3
įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą pagal šį įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatos neįtvirtina jokių užmokesčio, kuris ūkio subjekto turi būti sumokėtas Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą, ar jo dydį apibrėžiančių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, (įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytąpagal šįšio įstatymoą 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Ieškovo prašymu atsakovas sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, proporcingą patenkintų reikalavimų dydžiui. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinamias ir kokia apimtimi tenkinamias prašymeas išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, (tai yra proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą Ryšių reguliavimo tarnyba grąžina ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, o palikusi šį prašymą išnagrinėti ginčą nenagrinėtą ar nutraukusi ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtoų užmokesčioų už ginčo nagrinėjimą negrąžina.“
90Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(34)3
įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje atsisakytina nuostato turinio dalių dėstymo skliaustuose. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 89 TD pastabos. 91. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(34)3 91.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies formuluotė: „sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinamas prašymas išnagrinėti ginčą“, tikslintina, nes sprendimu gali būti tenkinamas ne pats prašymas išnagrinėti ginčą, o prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti atitinkami reikalavimai. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 89 TD pastabos. 92. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(34)3
įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad nei šioje straipsnio dalyje, nei kitose straipsnio nuostatose nėra reglamentuojami jokie galimi mokesčiai už papildomas su nagrinėjamu ginču susijusias paslaugas. Siekiant teisinio aiškumo, ūkio subjektų teisėtų interesų bei jų kaip ginčo šalių procesinių teisių užtikrinimo, keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai reglamentuojamos visos galimos apmokėjimo už su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas sąlygos. Nepritarti Argumentai:
Užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugų ir atliekamus darbus nustatymas yra reglamentuotas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (buvusi 3 dalis). 93. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(34)3
nuomone, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina, yra nepagrįsta ir neproporcinga. Atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtinta principinė Ryšių reguliavimo tarnybos imamo užmokesčio esmę apibūdinanti nuostata – ūkio subjektas moka užmokestį būtent už ginčo nagrinėjimą.
Bendrieji užmokesčių už ginčo nagrinėjimą principai suponuoja, kad užmokestis imamas už ginčo nagrinėjimą iš esmės, o ne už tarnybos sprendimą nenagrinėti ginčo. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti nuostatą, nustatančią atvejus, kada ieškovui negrąžinamas sumokėtas užmokestis. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 89 TD pastabos. 94. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(34)7931
įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tuo tarpu šio straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, prašymas išnagrinėti ginčą paliekamas nenagrinėtu. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Nepritarti Argumentai:
įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje yra numatyti atvejai, kada Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, įskaitant tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tačiau pastebėtina, kad ši aplinkybė gali paaiškėti ir jau priėmus prašymą išnagrinėti ginčą ir pradėjus jo nagrinėjimą. 2. Atitinkamai keičiamo įstatymo 34 straipsnio 9 dalies 1 punkte yra įtvirtinama, kad jei ši aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant ginčą, prašymas paliekamas nenagrinėtu. 95. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(34)11 95.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, „jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma.“ Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje yra nustatytas papildomas reikalavimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrįstų savo reikalavimus. Manytina, jog ir keičiamo įstatymo atveju, minėtas reikalavimas turėtų būti taikomas. Taip pat kelia abejonių, jog analizuojamoje įstatymo nuostatoje Ryšių reguliavimo tarnybai siūloma suteikti teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva. Abejotina, ar tokia teisė yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant ginčą yra taikomi tokie civilinio proceso pricipai, kaip: rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo. Teigtina, kad šie principai neįgalina Ryšių reguliavimo tarnybai suteikti teisę disponuoti ginčo šalių teisėmis ir galimai riboti tam tikros šalies teises labiau nei to siekia kita ginčo šalis. Kartu pažymėtina, jog tokia Ryšių reguliavimo tarnybos teisė viršytų net teismo teises, kuris pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių savo iniciatyva. Todėl svarstytina, ar ginčo sprendimui iš esmės vykstant civilinio proceso tvarka – pagal civilinio proceso principus, tokia Ryšių reguliavimo tarnybos teisė yra pagrįsta. Be to, manytina, jog ūkio subjektai, kurie kreipsis į šią instituciją dėl ginčo sprendimo yra pajėgūs patys nuspręsti dėl teikiamų prašymų ir ribojimų apimties, o Ryšių reguliavimo tarnyba neturėtų turėti didesnio suinteresuotumo sprendimo įvykdymu, nei subjektai, kurie kreipiasi dėl ginčo sprendimo.
Todėl siūlytina atsisakyti Ryšių reguliavimo tarnybai siūlomos suteikti teisės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva. Nepritarti Argumentai:
įtvirtinamas reglamentavimas yra iš esmės analogiškas šiuo metu Elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje įtvirtintam ir nuo 2004 m. galiojančiam reglamentavimui. 2. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje yra numatyta, kad „taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos.“ Atsižvelgiant į tai, taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomas ir CPK 144 straipsnis (kuris yra CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje). 3. Nacionalinių reguliavimo institucijų teisė ginčų atveju savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įtvirtinta Direktyvos (ES) 2018/1972 27 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad, skirtingai nei teismams, Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip nacionalinei elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijai, tiek ES, tiek nacionaliniais teisės aktais yra nustatyti tikslai /uždaviniai skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) elektroninių ryšių paslaugomis susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.
Atitinkamai, ginčo aplinkybės gali lemti situaciją, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, net ir nesant ginčo šalių prašymo, privalėtų savo iniciatyva imtis laikinųjų apsaugos priemonių, siekdama užtikrinti konkurenciją, apsaugoti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesus, vidaus rinkos veikimą ir pan. 4. Pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 11 dalį, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. 96. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad keičiamo įstatymo nuostatose terminai yra apibrėžiami kalendorinėmis ar darbo dienos, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nurodytą 7 dienų terminą susieti su kalendorinėmis ar darbo dienomis.
Analogiško turinio pastabos teiktinos ir dėl terminų nurodytų keičiamo įstatymo 34 straipsnio 18; 19 ir 20 dalyse, 36 straipsnio 5 dalyje, 40 straipsnio 5 dalyje, 41 straipsnio 6 ir 8 dalyse, 44 straipsnio 8 dalyje, 61 straipsnio 11 ir 12 dalyse, 63 straipsnio 2 dalyje, 71 straipsnio 1 dalyje, 83 straipsnio 1 dalyje, 84 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 6 dalyje, 96 straipsnio 9 ir 10 dalyse ir įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalyje Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. <...> Ryšių reguliavimo tarnyba šio šiame
įstatymeo nustatyta tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jeigu tokie buvo nustatyti. Panaikindama įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 kalendorinės dienos nuo atitinkamos šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo <...>. Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. <...> Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. <...>.“ Pasiūlymas 3:
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 18; 19 ir 20 dalis išdėstyti taip: „18.<...>, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, <...>. 19.
šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo per 7 kalendorines dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, <...>. 20. Ginčo šalys per 14 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas,<...>.“ Pasiūlymas 4:
Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. <...> turi būti viešai paskelbta šio įstatymo 11 straipsnyjeio 1 dalyje ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka, turi būti nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 35 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.“ Pasiūlymas 5:
Žr. pasiūlymą prie 115 TD pastabos. Pasiūlymas 6: Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. <...> įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dienos nepareiškia ieškinio <...>.“ Pasiūlymas 7:
Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. <...> užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.<...>.“ Pasiūlymas 8: Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. <...> informaciją pateikti ar atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Infrastruktūros valdytojas neturi teisės atsisakyti patenkinti šio straipsnio 7 dalyje nurodyto prašymo, išskyrus atvejus, kai:“ Pasiūlymas 9:
Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 11 ir 12 dalis išdėstyti taip: 11.
Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 kalendorines dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio prašymo (visos informacijos ir dokumentų) gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos,<...>. 12. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 21 kalendorinės dienos terminas pratęsiamas dar
skirti radijo dažnius (kanalus) viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 42 kalendorinių dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina,<...>.“ Pasiūlymas 10: Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „<...>Ryšių reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdą, taip pat jo pasirinkimo priežastis ir suteikti ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas pateikti paraiškas dalyvauti viešajame konkurse arba aukcione.“ Pasiūlymas 11:
Žr. pasiūlymą/formuluotę prie 172 TD pastabos. Pasiūlymas 12: Keičiamo įstatymo 83 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. <...>.
Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.“ Pasiūlymas 13:
Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir šio straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, <...>; „6. <...>. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 kalendorines dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. <...>.“ Pasiūlymas 14:
Keičiamo įstatymo 96 straipsnio 9 ir 10 dalis išdėstyti taip: 9. <...>.
Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos gali kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. <...>., abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos <...>. 10. <...>. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos pirmiausia turi kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. <...> neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos <...>.“
97Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(34)12
įstatymo 34 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakovas turi teisę pripažinti prašymą išnagrinėti ginčą. Pastebėtina, jog keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos teisinės pasekmės, kurios kyla atsakovui pripažinus prašymą.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog turėtų būti pripažįstamas ne prašymas išnagrinėti ginčą, o šiame prašyme keliami reikalavimai. Pritarti iš dalies Argumentai:
patikslinta, kad pripažįstamas ne prašymas išnagrinėti ginčą, o šiame prašyme keliami reikalavimai. 2. Dėl teisinių pasekmių pastebėtina, kad, pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalies 1 ir 3 punktus, jei ieškovas atsisakė prašymo išnagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino arba jei šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino, Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip:
„12. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys,
dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo išnagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. <...> Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymeą išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai ir bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnyba."
98Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(34)13 98.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie žodinį ginčo nagrinėjimo posėdį, „tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatos turinį galima vertinti taip, kad įstatyme nustatoma galimybė keisti įstatymines nuostatas poįstatyminiu teisės aktu. Šiame kontekste pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuostatoje iš tiesų siekiama nurodyto tikslo, turėtų būti svarstomas nuostatos turinio derėjimas su konstituciniu teisės aktų hierarchijos ir įstatymo viršenybės principais, reiškiančiais (kaip tai nurodoma Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarime), jog „<...> žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu.“ Todėl siūlytina koreguoti analizuojamą teisės normą, tikslinant jos dėstymą ir esmę, kad šios pastabos pradžioje keliama prielaida apie nuostatos esmę negalėtų būti keliama. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.“
99Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(34)1513
įstatymo 34 straipsnio 15 dalies 1 punkte vietoj žodžių „išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus; šiame punkte nurodytas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus. 4 mėnesių“, o šios dalies 3 punkte vietoj žodžių „šiame punkte nurodytas“ įrašytini skaičius ir žodis „2 mėnesių“.
Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 15 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) ginčo, kilusio dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių,
ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, išskyrus šiosje daliesyje 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus; šiame punkte nurodytas 4 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 4 mėnesiams;“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 15 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) ginčų, kilusių dėl šio įstatymo 44 straipsnyje reglamentuotų visuomeninių santykių ir 45 straipsnio
informacijos iš infrastruktūros valdytojų gavimu ir infrastruktūros apžiūra jos įrengimo vietoje, ir dėl statinio ir (arba) jo inžinerinių sistemų bendro naudojimo, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos; šiame punkte nurodytas 2 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.“
100Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(34)19 100.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 19 dalies nuostata, nustatanti, kad ši dalis netaikoma, kai ginčo šalys kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą pagal šio straipsnio 20 dalį, brauktina kaip perteklinė, nes nuostatų dėl sprendimo dalies dėl išlaidų atlyginimo apskundimo bei sprendimo apskundimu iš esmės santykis ir šių nuostatų taikymo sąlygos jau nustatytos šio straipsnio 16 dalyje. Nepritarti Argumentai:
straipsnio 16 dalis reglamentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo įsiteisėjimą. Tuo tarpu šio straipsnio 19 dalis reglamentuoja suinteresuotų asmenų teisę apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalį dėl išlaidų atlyginimo, o 20 dalis – ginčo šalių teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Šios dalys nustato skirtingus atitinkamos teisės įgyvendinimo terminus. 2. Pastebėtina, kad ginčo šalys turi teisę keičiamo įstatymo 34 straipsnio 20 dalyje nustatytais terminais ne apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą, o prašyti teismo nagrinėti ginčą iš esmės. Atitinkamai, nagrinėjant ginčą teisme iš esmės, teismas išspręstų ir klausimą dėl ginčo šalių išlaidų atlyginimo. 3. Tad keičiamo įstatymo 34 straipsnio 19 punkto nuostata, kad „ši dalis netaikoma, kai ginčo šalys kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą pagal šio straipsnio 20 dalį“, siekiama išvengti situacijos, kad teisme ginčo šalių išlaidų atlyginimo klausimo nagrinėjimas nebūtų dubliuojamas, t. y. nagrinėjant pagal šio straipsnio 19 dalį pateiktą skundą ir nagrinėjant ginčą iš esmę pagal šio straipsnio 20 dalį. 101. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(34)21
įstatymo 34 straipsnio 21 dalyje po žodžių „Jeigu šis sprendimas neįvykdomas“, įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
teismo tvarka nagrinėdama ginčus tarp ūkio subjektų, mutatis mutandis vadovaujasi Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatomis. 2. Vadovaujantis CPK 271 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą, teismas tik reikiamais atvejais nustato konkretų sprendimo įvykdymo terminą. 3. Atitinkamai, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendime terminas sprendimui įvykdyti gali būti ir nenustatytas, tai priklauso nuo prašyme išnagrinėti ginčą keltų reikalavimų ir jų pobūdžio. 102. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(34)21
įstatymo 34 straipsnio 21 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, prieš žodį „Ryšių“ įrašytinas žodis „Įsiteisėjęs“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 21 dalį išdėstyti taip: „21. Įsiteisėjęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per
103Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(34)21
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo pateikiamo vykdyti terminas siekiantis
reguliavimo principus. Atkreipiame dėmesį, kad bet kokio senaties termino paskirtis – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.
Analizuojamu atveju pastebėtina, jog įstatymas reguliuoja itin dinamiškai besivystančius visuomeninius santykius, todėl praėjus tokiam ilgam terminui, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas gali nebeatitikti ne tik faktinės situacijos, tačiau ir teisinio reguliavimo, kuris taip pat dinamiškai kinta, be to, tokio sprendimo vykdymas praėjus 10 metų galėtų pažeisti elementarius teisingumo principus, nes, pavyzdžiui, pasikeitus technologijoms, ar faktinei situacijai, sprendimo vykdymas gali būti iš esmės nebeįmanomas ar beprasmis, tačiau jo vykdymas ir toliau liktų privalomas. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, siūlytina nustatyti 1 metų terminą, per kurį suinteresuota asmuo turėtų pateikti vykdyti sprendimą, ir kuris, manytina, būtų pakankamas, asmeniui nuspręsti, ar jis siekia sprendimo įvykdymo, ar nesiekia. Pritarti iš dalies Argumentai:
tarnyba, privaloma ne teismo tvarka nagrinėdama ginčus tarp ūkio subjektų, mutatis mutandis vadovauja Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatomis. 2. Atitinkamai, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 21 dalyje numatytas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo pateikimo vykdyti terminas suderintas su CPK 606 straipsnio 2 dalimi, numatant 5 metų terminą. Pasiūlymas:
Žr. pasiūlymą (formuluotę) prie 102 TD pastabos. 104. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(34)24 104.
Atsižvelgiant į tai, kad Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios sprendimus priima būtent šios įstaigos direktorius, o ne ad hoc sudaryta komisija, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 24 dalyje reikėtų įtvirtinti, kad visais atvejais komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip: „24. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.“
105Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(35)8
įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio vertimosi elektroninių ryšių veikla pagrindus, nuostata, numatanti, kad ūkio subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka Ryšių reguliavimo tarnybai pagal šį įstatymą nustatytus užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, yra ydinga ir brauktina, nes užmokesčio už paslaugas ar darbus mokėjimo pagrindas yra ne tai, kad ūkio subjektas pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla apskritai, o tai, kad versdamasis šia veikla jis, prireikus konkrečių paslaugų ar darbų, kreipiasi dėl jų į Ryšių reguliavimo tarnybą. Pritarti iš dalies Argumentai:
nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1072 16 straipsnio 1 dalies b punktą. 2.
elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucija ES teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su ERĮ reguliavimo dalyku, prasme. 3. Direktyvos (ES) 2018/1972 preambulės 34 konstatuojamojoje dalyje yra pažymima, kad „įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių paslaugas, turėtų būti galima nustatyti administracinius mokesčius, siekiant finansuoti nacionalinės reguliavimo institucijos <...>veiklą, kurią ji vykdo valdydama leidimų sistemą ir suteikdama naudojimo teises. Tokių mokesčių dydis neturėtų viršyti tos sumos, kurios reikia faktinėms tokios veiklos administracinėms sąnaudoms padengti. <...>“. 4. Pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 16 straipsnyje yra įtvirtinta, kad elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjams gali būti taikomi administraciniai užmokesčiai, skirti padengti nacionalinės reguliavimo institucijos administracines sąnaudas, „susidarančias valdant, kontroliuojant ir vykdant bendrojo leidimo sistemą ir naudojimo teises bei 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus specifinius įpareigojimus, į kurias gali įeiti tarptautinio bendradarbiavimo, derinimo ir standartizacijos, rinkos tyrimo, reikalavimų laikymosi priežiūros ir kitokios rinkos kontrolės sąnaudos bei sąnaudos, susijusios su antrinės teisės aktų ir administracinių sprendimų, tokių kaip sprendimai dėl prieigos ar sujungimo, rengimu ir vykdymu“. 5. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 8 dalis patikslinta, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią užmokesčių nustatymą. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Ūkio subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka Ryšių reguliavimo tarnybaipagal šįšio įstatymoą 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytus užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.“
106Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(35)4 106.
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies antro sakinio dalis „taip pat gali reikalauti“ derintina su sakinio pradžia „Informacijos gali būti reikalaujama“, kad nuostatos pradžia logiškai derėtų su pabaiga. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti pranešimą <...>. Informacijos gali būti reikalaujama ne daugiau, nei būtina identifikuoti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir jo kontaktinius duomenis, taip pat gali būti reikalaujamati trumpo elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų, kurie bus teikiami, aprašymo, nurodyti numatomą jų teikimo teritoriją ir veiklos pradžios datą.“
107Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(35)6
reguliavimo nėra aišku, kodėl Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako išduoti patvirtinimą, jeigu prašymą pateikusiam ūkio subjektui šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis yra uždrausta teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad jei ūkio subjektui vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis yra draudžiama teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, jis apskritai neturėtų teisės kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą ir pateikti jai pranešimo apie elektroninių ryšių veiklos ketinimą ir tokio ūkio subjekto nebūtų galima įrašyti į elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Nepritarti Argumentai:
Neatsižvelgtina. 1. Pažymėtina, kad ūkio subjektui gali būti uždrausta teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas jau po pranešimo apie elektroninių ryšių veiklą pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai. 2.
straipsnio, reglamentuojančio ekonomines sankcijas, 5 dalimi, ūkio subjektams, besiverčiantiems elektroninių ryšių veikla, už šiukščius ir sistemingus šioje dalyje nurodytus pažeidimus Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų. 3. Atitinkamai keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako išduoti patvirtinimą, jeigu ūkio subjektui šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis yra uždrausta teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas. 108. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(36)21
įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkte turi būti aiškiai nurodyti užmokesčio Ryšių reguliavimo tarnybai objektai. Nepritarti Argumentai:
nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 13 straipsnio bei I priedo nuostatas ir įtvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, reglamentavimo dalyką. 2. Užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugų ir atliekamus darbus nustatymas yra reglamentuotas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (buvusi 3 dalis). 109. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)102
įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje naudojama sąvoka „socialinių paslaugų gavėjas“. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nuostatoje kalbama apie socialinių paslaugų gavėjus, kurie gauna šias paslaugas Socialinių paslaugų įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje tai derėtų nurodyti. Tuo atveju, jei ši sąvoka turėtų būti suprantama kitaip, ji turėtų būti apibrėžta įstatymo 3 straipsnyje.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl sąvokos „neįgalus asmuo“, vartojamos įvairiose keičiamo įstatymo nuostatose, sampratos pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 102 dalį išdėstyti taip: „102. Šio įstatymo IX skyriuje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas),ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme.“ Pasiūlymas 2:
Žr. pasiūlymą prie 110 TD pastabos. 110. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(37)2
įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba apibrėžia pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugą. Pastebėtina, jog įstatymo projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta data, iki kurios ši pareiga turėtų būti įgyvendinta pirmą kartą. Be to, pažymėtina, kad keičiamame įstatyme galimai turėtų būti nustatytas bent minimalus periodiškumas, pagal kurį pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos apibrėžimas turėtų būti peržiūrimas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius iki 2021 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio straipsnio 2–19 dalis, įgyvendinamuosius teisės aktus. Pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos apibrėžimas bus nustatytas keičiamo įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, įpareigojimų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir (ar) teikti įperkamas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams, kurie turi teisę gauti arba gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – nepasiturintys gyventojai), ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie gauna socialines paslaugas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, nustatymo, keitimo ir (arba) panaikinimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į mažiausią duomenų perdavimo spartą, kuria gali naudotis dauguma vartotojų, ir į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ataskaitą dėl geriausios praktikos, apibrėžia pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugą ir pagal poreikį, tačiau ne rečiau nei kas 3 metus, peržiūri pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos apibrėžimą.“
111Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(37)356
įstatymo 37 straipsnio 3 dalies formuluotė „turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus“ tikslintina, nes šio straipsnio 1 dalyje jokie paslaugų teikėjai nenurodomi, o tik nurodomos universaliųjų paslaugų rūšys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 ir 6 dalims. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje įprastomis komercinėmis sąlygomis nėra užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimas, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas arba vieną iš jų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstyti taip:
„5. <...>. Ryšių reguliavimo tarnyba universaliųjų
paslaugų įperkamumo rodiklį suderina su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos universaliosios paslaugos yra neįperkamos nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams ir jiems nesudarytos sąlygos naudotis tokiomis paslaugomis, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus teikti tokiems asmenims įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis, kurios skiriasi nuo įprastomis komercinėmis sąlygomis taikomų atitinkamų elektroninių ryšių paslaugų kainų. 6.
nustačius šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įpareigojimą visiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams tai sukeltų jiems pernelyg didelę finansinę ar administracinę naštą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tik kai kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Viešųjų elektroninių ryšių Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjai, įpareigoti teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, privalo šiems asmenims teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis.“
112Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(37)78
įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje, nustatytina, kad šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams pateikti išsamią informaciją apie jų siūlomų įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainas. Teigtina, kad toks įpareigojimas yra neproporcingas ir neįgyvendinamas, nes elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedisponuoja ir negali disponuoti visų nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų duomenimis. Todėl šis įpareigojimas turėtų būti nustatytas tik dėl tų nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų, kurie kreipiasi į elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl universaliųjų paslaugų teikimo ir pateikia duomenis, įrodančius, jog jie atitinka nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų teisinį statusą.
Analogiško turinio pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl šio straipsnio 8 dalies, kurioje elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įpareigojami sudaryti sutartis su visais nepasiturinčiais gyventojais ar socialinių paslaugų gavėjais. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalis išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie į juos kreipėsi dėl informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pateikimo, ir Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti išsamią informaciją apie jų siūlomų įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainas. Šios kainos turi būti skaidrios, viešai skelbiamos ir siūlomos visiems nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, laikantis nediskriminavimo principo. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainos būtų pakeistos ar panaikintos, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nustatytų kriterijų. 8. Šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo sudaryti sutartissu nepasiturinčiais gyventojais ar socialinių paslaugų gavėjais, kurie į juos kreipėsi dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimo, privalo sudaryti sutartis dėl šių paslaugų teikimo.“
113Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 113.
Atsižvelgiant į tai, kad su asmenų teisių ir laisvių, jų ūkinės veiklos sąlygų, ribojimu susijusios nuostatos turi būti dėstomos įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, manytina, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnyje turėtų būti įtvirtinti bent esminiai universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo kitų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis principai, nes pagal siūlomą reguliavimą visi įpareigojimai ūkio subjektams dėl jų finansinės naštos, tokių įpareigojimų apimtis bei taikymo sąlygos būtų nustatyti tik poįstatyminiuose teisės aktuose. Priešingu atveju, galimai turėtų būti svarstomas nuostatų derėjimas su konstituciniais teisės aktų hierarchijos ir įstatymo viršenybės principais. Pritarti Pasiūlymas:
Žr. pasiūlymą 4 prie 67 TD pastabos. 114 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(40)2
įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti kokios kokybės vertinimo taisyklės turimos omenyje, nes nėra aišku nei kieno kokybė turėtų būti vertinama, nei subjektas, vertinsiantis šią (kažkieno) kokybę. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles skelbti ir teikti informaciją apie teikiamas elektroninių ryšių paslaugas ir priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato skelbtinos ir teiktinos informacijos apimtį, turinį, pateikimo ir
(arba) skelbimo terminus, formą ir būdusą, kokybės vertinimo taisykles.“
115Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(40)5 115.
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje galimai atskirai turėtų būti reguliuojami atsakymų į gaunamus galutinio paslaugų gavėjo prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų atsakymo variantai, galimai nustatant, jog raštu atsakyti į šiuos kreipimusis reikėtų tik tuo atveju, kai jie gauti rašytine forma, kartu nustatant pareigą išnagrinėti ir žodinius kreipimusis, tačiau nenustatant pareigos į tokius kreipimusis atsakyti raštu, nes nesant užfiksuoto kreipimosi, būtų neįmanoma nustatyti, ar ši įstatyminė pareiga tinkamai įvykdyta. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti gaunamus galutinio paslaugų gavėjo prašymus, pasiūlymus irar skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir raštuatsakyti per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytas galutinio paslaugų gavėjo prašymas, pasiūlymas ar skundas buvo pateiktas raštu, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo galutiniam paslaugų gavėjui per šioje dalyje nustatytą terminą atsakyti raštu.“
116Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(40)9
įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje vadovaujantis teisinio aiškumo principu žodis
„aiškiai“ turėtų būti pakeistas žodžiu „raštu“, kad būtų išvengta situacijų,
kai paslaugų gavėjas ir teikėjas skirtingai suprastų aiškaus atsisakymo turinį ir išraiškos formą. Priešingu atveju įstatyme turėtų būti apibrėžta aiškaus atsisakymo sąvoka. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. <...>.
Galutiniam paslaugų gavėjui nutraukus sutartį su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėju, teikėjas privalo užtikrinti galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį šioje dalyje nustatytais atvejais ir sąlygomis 3 mėnesius po sutarties nutraukimo, išskyrus atvejus, kai galutinis paslaugų gavėjas šios teisės aiškiai raštu atsisako. Su galutinių paslaugų gavėjų teisių išlaikyti ryšio numerį įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams.“
117Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(40)10
įstatymo 40 straipsnio 10 dalį reikėtų pradėti žodžiais „Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu“, kad skaitant nuostatą būtų aišku kokis teisinius santykius ji reguliuoja. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu Iinterneto prieigos paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina interneto prieigos paslaugų teikėjo pakeitimo procesą. Interneto prieigos paslaugų teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams suteikia reikiamą informaciją prieš keitimo procesą bei jo metu ir užtikrina interneto prieigos paslaugos teikimo tęstinumą, išskyrus atvejus, kai tai techniškai neįmanoma. Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu galutinis paslaugų gavėjas negali likti be interneto prieigos paslaugų ilgiau kaip 1 darbo dieną.“
118Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(40)10 118.
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu galutinis paslaugų gavėjas negali likti be interneto prieigos paslaugų ilgiau kaip 1 darbo dieną.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog kelia abejonių imperatyvus šios nuostatos turinys, kai nuostata turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į jokias aplinkybes. Pažymėtina, jog galutinis paslaugų gavėjas gali būti pats atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos, kai jam nebebūtų teikiama interneto prieiga. Pastebėtina, kad Civilinis kodeksas užtikrina sutarties šalių teisę nutraukti sutartį, kai sutartis yra nevykdoma ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Manytina, kad tokias atvejais, kai galutinis paslaugų gavėjas iš esmės pažeidė sutarties nuostatas ir sutartis yra nutraukta, analizuojama teisė galutiniam paslaugų gavėjui neturėtų būti užtikrinama. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio teisinio reguliavimo galimumą įtvirtina ir keičiamu įstatymu įgyvendinamos direktyvos ES 2018/1972 106 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje nustatoma, kad „Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti keitimo ir numerių perkėlimo procedūros detales, atsižvelgdamos į nacionalines nuostatas dėl sutarčių, technines galimybes ir poreikį toliau teikti paslaugas galutiniams naudotojams.“ Šiuo atveju minėtas teisinis reguliavimas turėtų būti nustatytas įstatyme, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
įstatymo 40 straipsnio 10 dalies nuostata, kad „Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu galutinis paslaugų gavėjas negali likti be interneto prieigos paslaugų ilgiau kaip 1 darbo dieną“ į nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 106 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos paskutinį sakinį, kuriame be išlygų numatyta, kad „Keitimo proceso metu naudotojas negali likti be paslaugos ilgiau kaip vieną darbo dieną.“
<...> dalyse nustatytiems keitimo <...> procesams, ir tiek naujasis, tiek paslaugų teikimą perduodantis teikėjai geranoriškai bendradarbiauja. Jie nevilkina keitimo <...> proceso ir juo nepiktnaudžiauja, taip pat <...> nekeičia paslaugų teikėjo be aiškaus galutinių naudotojų sutikimo. Galutinių naudotojų sutartys su perduodančiuoju teikėju automatiškai nutraukiamos pasibaigus perėjimo procesui.“
taikytina tik tais atvejais, kai galutinis paslaugų gavėjas (interneto prieigos paslaugų gavėjas), turintis galiojančią sutartį su interneto prieigos paslaugų teikėju, kreipiasi į kitą interneto prieigos paslaugų teikėją dėl jo interneto prieigos paslaugų teikimo (interneto prieigos paslaugų teikėjo pakeitimo). Tokiu atveju, kaip nurodoma ir Direktyvos (ES) 2018/1972 106 straipsnio 6 dalyje, abu teikėjai turi geranoriškai bendradarbiauti ir interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo procese savo veiksmus (interneto prieigos paslaugų teikimo nutraukimą ir pradėjimą teikti) turi koordinuoti taip, kad galutinis paslaugų gavėjas neliktų be interneto prieigos paslaugų ilgiau kaip 1 darbo dieną. 4.
neriboja galutinio paslaugų gavėjo (interneto prieigos paslaugų gavėjo) ar interneto prieigos paslaugų teikėjo teisės sutartyje ar teisės aktuose nustatytais atvejais nutraukti sutartį dėl interneto prieigos paslaugų teikimo. Ši dalis taip pat neriboja interneto prieigos paslaugų gavėjo teisės pirmiau nutraukti sutartį dėl interneto prieigos paslaugų teikimo ir tik po to ar po kurio laiko kreiptis į kitą interneto prieigos paslaugų teikėją dėl naujos sutarties sudarymo. 5. Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2018/1972
institucijos gali nustatyti keitimo <...> procedūros detales, atsižvelgdamos į nacionalines nuostatas dėl sutarčių, technines galimybes ir poreikį toliau teikti paslaugas galutiniams naudotojams.“
numatyta, kad interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo procesas užtikrinamas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis. 119. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(40)11
aiškus Ryšių reguliavimo tarnybos skatinimo ūkio subjektams laikytis atitinkamų standartų ir (ar) techninių specifikacijų funkcijos, numatytos keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 dalyje, turinys bei įgyvendinimo būdai. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:
„11. <...>. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
nustatyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams reikalavimus, susijusius su galimybės neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugas, užtikrinimu, taip pat skatina laikytis atitinkamų įskaitant standartusų ir (ar) techninesių specifikacijasų, kurių turi būti laikomasi ar rekomenduojama laikytis.“
120Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(40)13 120.
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 13 dalis, nustatanti, kad šio straipsnio tam tikros nuostatos netaikomos „<...> ūkio subjektams teikiantiems tik su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, išskyrus atvejus, kai šie ūkio subjektai teikia ir kitas elektroninių ryšių paslaugas“ koreguotina loginiu aspektu. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13. Šis straipsnis, išskyrus jo 5, 7 ir šią dalis, netaikomas ūkio subjektams, kurie pagal Lietuvos Respublikos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra labai mažos įmonės ir kurie teikia tik su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas išskyrus atvejus, kai šie ūkio subjektai teikia ir kitas elektroninių ryšių paslaugas. Ūkio subjektai, nurodyti šioje dalyje, prieš sudarydami elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis su galutiniais paslaugų gavėjais, privalo juos informuoti apie šioje dalyje nurodytos išimties taikymą konkrečiai sutarčiai.“
121Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(40)1415
ryšių paslaugų teikimo taisyklėse yra nustatomi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo reikalavimai, kurie taikomi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, todėl neaišku, kaip šios taisyklės galėtų būti taikomos Ryšių reguliavimo tarnybai pagal šio straipsnio 14 dalį, atsižvelgiant į tai, jog Ryšių reguliavimo tarnyba nėra elektroninių ryšių paslaugų teikėja. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 14 ir 15 dalis išdėstyti taip: „14.
Ryšių reguliavimo tarnyba sudaro galimybę galutiniams paslaugų gavėjams nemokamai elektroniniu būdu naudojant Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančią palyginimo priemonę gauti informaciją, kuri leistų jiems palyginti ir įvertinti skirtingų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamas interneto prieigos paslaugas, viešąsias su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas ir, esant galimybei, viešąsias su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas pagal šiuos kriterijus: <...>. 15. Priemonės, kurios sudaro galimybę gauti šio straipsnio 14 dalyje nurodytą informaciją, turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.“
122Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(40)14
klausimas, ar keičiamo įstatymo 14 – 16 dalimis tinkamai įgyvendinamos direktyvos ES 2018/1972 103 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose kalbama apie būtinybę užtikrinti galimybę, kad galutiniai naudotojai galėtų nemokamai naudotis bent viena nepriklausoma palyginimo priemone. Manytina, jog minėtose keičiamo įstatymo nuostatose turėtų būti kalbama būtent apie palyginimo priemonę, o ne apie galimybę gauti informaciją, kuri leistų galutiniams naudotojams palyginti ir įvertinti skirtingų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas. Manytina, jog tik galimybė gauti informaciją, galimai neatitiktų direktyvos ES 2018/1972 103 straipsnio 3 dalies a - h punktuose nustatytų reikalavimų, kuriuos turi atitikti palyginimo priemonė. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 121 pastabos. 123. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(40)16 123.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 40 straipsnio 16 dalis, reglamentuojanti ne viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ar galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės, o tiesiog asmenų teisę užsiimti tam tikra su šiame įstatyme reglamentuojamas visuomeniniais elektroninių ryšių srities santykiais nesusijusia ūkine veikla (savo parengtos skelbimu internete), yra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Kartu pažymėtina, jog pagal įgyvendinamos direktyvos ES 2018/1972 103 straipsnio 3 dalies nuostatą: „Palyginimo priemones, atitinkančias a–h punktuose nustatytus reikalavimus, priemonės teikėjo prašymu sertifikuoja kompetentingos institucijos <...>“, įstatyme turėtų būti nustatyta ne tik jokiais požymiais neapibūdinamų asmenų teisė kurti alternatyvias priemones, tačiau ir šių asmenų teisė pateikti direktyvos ES 2018/1972 103 straipsnio 3 dalies nuostatas atitinkančias palyginimo priemones sertifikuoti Ryšių reguliavimo tarnybai. Manytina, kad tik tokiu būdu būtų užtikrinama direktyvos ES 2018/1972 garantuojama teisė sertifikuoti palyginimo priemones. Teigtina, jog šiuo aspektu, reguliavimas turėtų būti iš esmės pildomas, galimai kaip pavyzdį naudojant Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymo projektą, reg. Nr. XIVP-610, kuriame siūloma reguliuoti iš esmės analogiškų palyginimo priemonių sertifikavimą. Pritarti iš dalies Argumentai:
numatyta valstybių narių pareiga „užtikrinti, kad galutiniai naudotojai galėtų nemokamai naudotis bent viena nepriklausoma palyginimo priemone.“
realizuojama skirtingais būdais.
Direktyvos (ES) 2018/1972 preambulės 268 konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad „nepriklausomas palyginimo priemones gali teikti privačiosios įmonės, kompetentingos institucijos, arba jos gali būti teikiamos kompetentingų institucijų vardu“. 3. Pastebėtina, kad numačius jog palyginimo įrankiai kuriami savanoriškai privačių subjektų ir sertifikuojami kompetentingų institucijų, o kompetentingos institucijos užtikrina palyginimo įrankio būvimą tik tada, jei nėra bent vienos sertifikuotos palyginimo priemonės, tai neužtikrintų tinkamo Direktyvos (ES) 2018/1972 103 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo. Pažymėtina, kad įsigaliojus keičiamam įstatymui, privatūs asmenys gali būti nesuinteresuoti kurti palyginimo įrankių arba bet kada nutraukti jų veikimą, o kompetentingos institucijos nebūtų pajėgios per trumpą laikotarpį užtikrinti palyginimo įrankio egzistavimą (pvz., sukurti palyginimo įrankį). 4. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme yra pasirinktas Direktyvos (ES) 2018/1972 103 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo modelis, kai Ryšių reguliavimo tarnyba iš karto užtikrina Direktyvoje (ES) 2018/1972 nustatytus reikalavimus atitinkančio palyginimo įrankio buvimą (sukuria palyginimo įrankį pati ar atlieka viešuosius pirkimus). Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 16 dalį: „16, Asmenys turi teisę kurti alternatyvias priemones, kurios sudaro galimybę gauti šio straipsnio 14 dalyje nurodytą informaciją, nemokamai naudodamiesi atvirų duomenų formatu pagal šio straipsnio 2 dalį skelbiama interneto prieigos paslaugų arba viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų informacija.“ Keičiamo įstatymo 40 straipsnio buvusias 17 ir 18 dalis laikyti atitinkamai 15 ir 16 dalimis. 124. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(40)17 124.
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 17 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokio pobūdžio elgesio kodeksus šioje nuostatoje kalbama, kokiems asmenims šie kodeksai būtų taikomi ir kaip šie kodeksai siejasi su įpareigojimu bendradarbiauti su paslaugų gavėjais, įskaitant vartotojus, ir
(ar) jų interesams atstovaujančiais subjektais. Nepritarti Argumentai:
į nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 24 straipsnio 2 dalį. 2. Kaip ir nurodoma keičiamo įstatymo 40 straipsnio 17 dalyje, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo bendradarbiauti su subjektais, kurie siekia nustatyti elgesio kodeksus ir stebėti jų laikymąsi. Šiuo atveju bendradarbiavimas gali pasireikšti labai įvairiomis formomis (informacijos elgesio kodeksų parengimui teikimas, tiesioginis dalyvavimas rengiant elgesio kodeksus, parengtų kodeksų vertinimas ir pan.), todėl jo detalizavimas keičiamame įstatyme netikslingas. 3. Keičiamo įstatymo reglamentuojami visuomeniniai santykiai yra įvardyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. Elgesio kodeksas – tai susitarimo pagrindu nustatytos ir įstatymais arba kitais teisės aktais nepatvirtintos tam tikrų subjektų elgesio normos (taisyklės). 4. Tad keičiamo įstatymo 40 straipsnio 17 dalyje neturėtų būti ribojamas nei elgesio kodeksų turinys, nei kokiems asmenims šie kodeksai būtų taikomi, paliekant teisę viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, paslaugų gavėjams, jų interesams atstovaujantiems ir kt. suinteresuotiems subjektams susitarti dėl tam tikrų savanoriškai taikomų elgesio normų (susijusių su paslaugų teikimu, klientų aptarnavimų, skundų nagrinėjimu ir t. t.). 125. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(41)27 125.
Nors keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad nagrinėjant ginčus pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, prašymus, mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 34 straipsnio 16 dalies nuostata, numatanti, kad Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 20 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės, to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, vis dėlto, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per
dienos nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 6 dalys derintinos tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Nagrinėjant ginčus pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, prašymus, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 34 straipsnio 7–10, 12–14, 16, 17 ir 21 22 dalių nuostatos.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.“
126Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(41)7
įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje po žodžių „Jeigu šis sprendimas neįvykdomas“, įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus nagrinėja išankstine ne teismo tvarka. 2. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (CPK)
atvejais nustato konkretų sprendimo įvykdymo terminą. 3. Atitinkamai, pagal analogiją su CPK nuostatomis, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendime terminas sprendimui įvykdyti gali būti ir nenustatytas, tai priklauso nuo prašyme išnagrinėti ginčą keltų reikalavimų ir jų pobūdžio. 127. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(42)1
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aiškus teisės „naudoti žemę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant tokios teisės formą (nuoma, patikėjimo teisė) ar jos atsiradimo pagrindą. Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje tikslinga nedetalizuoti teisės naudoti žemę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti įgijimo būdų ir (ar) pagrindų, siekiant nepagrįstai neapriboti galimybės (būdų, pagrindų) įgyti tokią teisę. 128. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(43)
dėmesį, kad keičiamo įstatymo 43 straipsnio pavadinimas „Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas, bendras naudojimas ir priežiūra keliuose“ visiškai neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes straipsnyje nereguliuojamas nei elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas, nei bendras naudojimas, nei priežiūra keliuose. Todėl siūlytina iš esmės pakeisti straipsnio pavadinimą, kad jis derėtų su straipsnio turiniu. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 43 straipsnį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Kelio elementų naudojimas viešųjų
elektroninių ryšių tinklų Eelektroninių ryšių infrastruktūraios įrengtimasbendras naudojimas ir priežiūra keliuose 1.
Asmenys, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės įmonėmis, turi teisę viešiesiems elektroninių ryšių tinklams tiesti ir šių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių elementais. 2.<...>.“
129Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(43)2
asmenis sutvarkyti kelius ir jų elementus teisės aktų tvarka, neturėtų būti suderinta su šio straipsnio 1 dalies nuostata, jog asmenys, teisę naudotis valstybės ir savivaldybių kelių elementais įgyja tik suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės įmonėmis. Manytina, jog kelių ir jų elementų sutvarkymas taip pat iš anksto turėti būti suderintas su šiais subjektais. Nepritarti Argumentai:
elementų sutvarkymas yra neatskiriama pagal keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalį suderintų elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo darbų dalis. 2. Reikalavimas dar kartą derinti kelių (jų elementų) sutvarkymo darbus, kai tai jau buvo suderinta su kompetentingais subjektais prieš atliekant elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo keliuose darbus, būtų perteklinis. 130. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(44)23
įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 3 punktas tikslintinas, nurodant kokio asmens ar padalinio kontaktiniai duomenys turi būti nurodomi. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) kontaktinius (asmens ar padalinio) duomenis.“
131Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(45)9 131.
Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 10 dalyse po žodžių „įmonės“ įrašytini žodžiai „ir viešosios įstaigos“, nes šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ir viešosios įstaigos valdo ir (arba) tvarko informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje vartojama žodžių valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybių įstaigos, valstybės ar savivaldybių įmonės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė (toliau – valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės) santrumpa, padaryta keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje. Santrumpa savyje apima viešąsias įstaigas. Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 8 dalį patikslinti išbraukiant žodžius „valstybės ar savivaldybių institucijų, valstybės ar savivaldybių įstaigų, valstybės ar savivaldybių įmonių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė“ ir išdėstant ją taip: „8.
Infrastruktūros naudotojai turi teisę proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis elektroniniu būdu gauti valstybės ar savivaldybių institucijų, valstybės ar savivaldybių įstaigų, valstybės ar savivaldybių įmonių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė (toliau – valstybės ar savivaldybių institucijosjų, įstaigosgų ir įmonėsių ir viešosios įstaigos) elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir kitą informaciją) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 9 dalį patikslinti išbraukiant viešąsias įstaigas ir ją išdėstyti taip:
reikalinga informacija valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, ir įmonių ir viešųjų įstaigų yra valdoma ir (arba) tvarkoma ne elektroniniu būdu, infrastruktūros naudotojai šią informaciją turi teisę proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis gauti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis iš infrastruktūros valdytojų. <...>.“
132Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(46)1
siūloma nustatyti, kad teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos.
Svarstytina, ar kartu neturėtų būti reguliuojama ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo trukmė, nes procesas apeliacinėje instancijoje papildomai gali užtrukti ženkliai ilgiau nei 6 mėnesiai. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės
įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šiošiame įstatymeo nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir jeigu tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio ar apeliacinio skundo, jei toks paduodamas, priėmimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(46)2
„yra nedideli“, nes tuo atveju, jei dėl servituto pakeitimo yra susitarta su
suinteresuotomis šalimis, nelieka prasmės jas papildomai informuoti apie numatomus servituto pakeitimus.
Pritarti Žr. pasiūlymą prie 134 TD pastabos. 134. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(46)2
„Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas,
išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad:
„Viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į
teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.“ Šią nuostatą vertinant kartu su Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“, ir atsižvelgiant į tai, kad Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės teisinius santykius, susijusius su servitutu, kituose įstatymuose reguliuoti kitaip nei Civiliniame kodekse, manytina, kad nuostatoje nustatomo draudimo turi būti atsisakyta, nes jis vertintinas kaip prieštaraujantis Civilinio kodekso normoms bei niekinis ir netaikytinas. Antra, pažymėtina, jog analizuojamu atveju, dėl servituto keitimo ar panaikinimo spręstų teismas, kuris Lietuvos Respublikoje yra vienintelė institucija, pagal Konstituciją vykdanti teisingumą.
Teigtina, jog siūlomo draudimo nustatymas galimai neleistinai kištųsi į teismo kompetenciją vykdyti teisingumą, apribojant šią jo kompetenciją įstatyminiu, su Civiliniu kodeksu nederančiu, draudimu. Trečia, atsisakius minėto draudimo ir siekiant įstatyme nustatyti kompensavimo už servituto pakeitimą ir panaikinimą sąlygą, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog praktikoje gali susiklostyti situacijos, kai servituto turėtojas yra pats atsakingas dėl servituto ribojimų ar panaikinimų, pavyzdžiui, dėl veiksnių susijusių su nacionaliniu saugumu, kenkėjiškos valstybės požiūriu veiklos, ar panašiai. Todėl kelia abejonių, kad įstatyme siūloma imperatyviai nustatyti, kad servituto turėtojui visais atvejais turėtų būti tinkamai kompensuojama už servituto ribojimą ar panaikinimą. Svarstytina, ar nuostata turi būti imperatyvi, ar joje neturėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su servituto turėtojo atsakomybe dėl servituto pakeitimo ar panaikinimo. Pritarti iš dalies Argumentai:
Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostata „Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.“ perkelia į nacionalinę teisę Direktyvos (ES) 2018/1972 19 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos
ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu.
Asmuo, inicijuojantis su servitutu susijusių teisių ir sąlygų pakeitimą, prieš kreipdamasis į teismą, apie siūlomą pakeitimą turi tinkamu būdu pranešti suinteresuotoms šalims, nurodyti pakeitimų motyvus ir suteikti galimybę per pakankamą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai dėl numatomųi pakeitimųai yra nedideli ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą, išskyrus tuos atvejus, kai servitutas apribojamas ar panaikinamas dėl servituto turėtojo kaltės.“
135Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(46)3
principu, koreguotina, nustatant reguliavimo sritį, kai nuosavybė gali būti naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą, t. y. nurodant, kad ši nuostata taikytina nustačius servitutą. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jei nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.“ 136, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(47)7 136.
Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad tarnyba savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kuri tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje, atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalis tikslintina. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę, taip pat teikia šią informaciją, įskaitant informaciją, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose yra arba bus kuriamas elektroninių ryšių tinklas, kuriuo yra ar bus teikiamos elektroninių ryšių paslaugos mažesne nei 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir šio įstatymo 12 straipsnio 1110 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 82 straipsnio 2 dalies reikalavimus.“
137Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(49)3
dalyje nurodyto leidimo išdavimą gali būti imama valstybės rinkliava.
Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 13 straipsnio 15 punkto nuostatas, valstybės rinkliava yra laikoma mokesčiu, o atsižvelgus į to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu, manytina, jog objektai, už kuriuos mokama valstybės rinkliava, turėtų būti nustatomi įstatymu. Manome, jog tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos konkrečios valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, kartu turėtų būti aiškiai įtvirtinama, ar už šias paslaugas turi būti mokama valstybės rinkliava. Atsižvelgiant į tai, pabrėžiame, kad tuo atveju, jeigu leidimų išdavimas būtų valstybės rinkliavos objektu, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta įstatyme. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje vartojamas žodžių junginys „gali būti imama valstybės rinkliava“ yra sąlyginio pobūdžio. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas ir jame negali ir neturi būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys. Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais rinkliava gali būti imama ir jei yra - kokiais negali. Nepritarti Argumentai:
straipsnio 1 dalyje, perkeliant Direktyvos (ES) 2018/1972 57 straipsnio nuostatas, yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad asmenys turi teisę įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, išskyrus keičiamame įstatyme numatytus atvejus. 2.
yra įtvirtinti atvejai, kai valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę (bet ne pareigą) už tokių leidimų išdavimą imti valstybės rinkliavas, t. y. „tik pagrįstais atvejais ir tik architektūrinės, istorinės ar gamtinės vertės statiniuose ar vietose, saugomuose pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, arba kai būtina užtikrinti viešąjį saugumą“. 3. Atitinkamai tiek keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų leidimų (jei jų būtų reikalaujama) išdavimo tvarka ir sąlygos, tiek valstybės rinkliavos (jei jos būtų taikomos) už atitinkamų leidimų išdavimą reglamentuotinos ne keičiamame įstatyme, o specialiuosiuose tų leidimų išdavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 138. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(49)3
reglamentuojama valstybės ir savivaldybių institucijų, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodančių statybą leidžiančius leidimus arba vertinančių statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, kompetencija leidimų įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus srityje. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti įtvirtintas konkrečiuose tų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Abejotina ir tai, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, nes leidimų įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus išdavimas yra asmenų teises ir pareigas tiesiogiai veikianti veikla, tuo tarpu nuostata „turi teisę nustatyti reikalavimą gauti leidimą tik pagrįstais atvejais“ stokoja konkretumo ir teisinio aiškumo. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
1Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje,
perkeliant Direktyvos (ES) 2018/1972 57 straipsnio nuostatas, yra įtvirtinti tik atvejai, kai „valstybės ir savivaldybių institucijos, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodančios statybą leidžiančius leidimus arba vertinančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, turi teisę nustatyti reikalavimą gauti leidimą įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus“. 2. Atitinkamai keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų leidimų (jei jų būtų reikalaujama) išdavimo tvarka ir sąlygos reglamentuotinos jau ne keičiamame įstatyme, o specialiuosiuose tokių leidimų išdavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, be kita ko, numatant, pvz., kokiuose architektūrinės, istorinės ar gamtinės vertės statiniuose ar vietose, saugomuose pagal nacionalinę teisę, toks leidimas yra būtinas ir pagrįstas. 139. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(49)3
įstatymo 49 straipsnio 3 dalies žodžiai „nacionalinė teisė“ keistini į žodžius „įstatymai ir kiti teisės aktai“, taip pat turėtų būti konkretizuota
„bendro informacinio punkto“ sąvoka, pateikiant jos apibrėžtį. Pritarti
iš dalies Argumentai:
teisės aktai“. 2. „Bendras informacinis punktas“ yra bendrai suprantama sąvoka, reiškianti, kad visa informacija, šiuo atveju – susijusi su sąlygomis ir procedūromis, taikytinomis suteikiant aptariamoje nuostatoje atitinkamus leidimus, turi būti skelbiama (prieinama) vienoje vietoje (tam tikroje informacinėje sistemoje, interneto svetainėje ar pan.). Tad šios sąvokos apibrėžimas keičiamame įstatyme nėra tikslingas. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodančios statybą leidžiančius leidimus arba vertinančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, turi teisę nustatyti reikalavimą gauti leidimą įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus tik pagrįstais atvejais ir tik architektūrinės, istorinės ar gamtinės vertės statiniuose ar vietose, saugomuose pagalnacionalinę teisęįstatymus ir kitus teisės aktus, arba kai būtina užtikrinti viešąjį saugumą.<...>.“
140Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(49)4
įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „kontroliuojama“ įrašytini žodžiai „valdoma, naudojama ir (ar) disponuojama“. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į nuostatos reguliavimo turinį, tarp subjektų, su kuriais turėtų būti suderintas tam tikros infrastruktūros naudojimas, neturėtų būti įrašytos valstybės ir savivaldybių įmonės. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Operatoriai, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės
ar savivaldybių įmonėmis turi teisę naudotis šių institucijų kontroliuojamavaldoma, naudojama ir (ar) disponuojama fizine infrastruktūra, įskaitant gatvių apšvietimo stulpus, kelio ženklus, šviesoforus, informacinius stendus, autobusų stoteles ir kitą fizinę infrastruktūrą, kuri techniškai yra tinkama įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus ir (arba) kurios reikia siekiant tokius taškus prijungti prie pagrindinio viešojo elektroninių ryšių tinklo. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi tenkinti visus pagrįstus šioje dalyje nurodytus prašymus taikydamos sąžiningas, pagrįstas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas, kurios skelbiamos šio įstatymo 45 straipsnio 98 dalies nustatyta tvarka.
Užmokesčiai už naudojimąsi šioje dalyje nurodyta fizine infrastruktūra turi būti pagrįsti sąnaudomis.“
141Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(50)5
įstatymo 50 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose vartojama sąvoka „viešojo sektoriaus institucija” tikslintina, nes jos turinys Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtas. Pritarti Argumentai: Sąvoka „viešojo sektoriaus institucija“ pakeista į sąvoką „viešojo sektoriaus subjektas“ (tokia sąvoka vartojama Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme). Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Kompetentingos institucijos nepagrįstai neriboja teisės teikti visuomenei prisijungimą prie vietinių radijo ryšio tinklų:
1) viešojo sektoriaus institucijomssubjektams arba viešose vietose, esančiose netoli tokių viešojo sektoriaus institucijųsubjektų patalpų, kai tokia paslauga papildo tose patalpose teikiamas viešąsias paslaugas;
2) nevyriausybinėms organizacijoms arba viešojo sektoriausinstitucijoms subjektams, kai jų iniciatyva sujungiami įvairių galutinių paslaugų gavėjų vietiniai radijo ryšio tinklai ir teikiama abipusė ar platesnė galimybė prisijungti prie jų, įskaitant vietinius radijo ryšio tinklus, prie kurių galimybė prisijungti visuomenei suteikiama pagal šios dalies 1 punktą.“
142Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(54) 142.
Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar) paimti savo aparatūrą ir
(ar) įrenginius pildytina, nustatant konkrečias aparatūros ir (ar) įrenginių patikrinimo ir paėmimo sąlygas, kriterijus, atvejus, nes akivaizdu, kad tiesiog savo nuožiūra bet kada tikrinti ir paimti asmenų nuosavybės Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai neturi teisės, o savininkai neprivalo leisti to padaryti. Kartu pastebėtina, jog toks reguliavimas turi būti nustatytas keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, nes yra tiesiogiai susijęs su konstitucinės asmenų nuosavybės teisės ribojimu. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalį išbraukti, nes ji dubliuoja keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir keičiamo įstatymo 54 straipsnį išdėstyti taip:
ir įrenginių naudojimas
ryšio slopinimo įrenginius, išskyrus valstybės institucijoms atliekant joms įstatymų priskirtas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimo, valstybės sienos apsaugos funkcijas ir radijo ryšio slopinimo įrenginių laikymą, kai šie įrenginiai yra tiekiami šias funkcijas atliekančioms valstybės institucijoms. Naudojant radijo ryšio slopinimo įrenginius šioje dalyje nurodytais tikslais, radijo ryšys negali būti trikdomas daugiau, negu yra būtina šiems tikslams pasiekti. Stacionarūs ir nepertraukiamai veikiantys radijo ryšio slopinimo įrenginiai šioje dalyje nurodytais tikslais gali būti naudojami tik su Ryšių reguliavimo tarnyba iš anksto raštu suderinus jų naudojimo sąlygas. 2.
reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius. 3. Šio įstatymo 97 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar Susisiekimo ministerijos nurodymus.“
143Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(54)
įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje siūlome patikslinti pateiktą nuorodą ne į apskritai įstatymo 97 straipsnį, o į šio straipsnio 2 dalį, nes būtent šioje dalyje minimi Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos privalomi nurodymai aparatūros ir (ar) įrenginių savininkams ar naudotojams. Kartu svarstytina, ar ši straipsnio dalis nėra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos teisė duoti privalomus nurodymus aparatūros ir (ar) įrenginių savininkams ar naudotojams, kurių vykdymas ir taip suponuojamas nustatant šių nurodymų privalomumo sąlygą. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 142 TD pastabos. 144. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(57)345
įstatymo 57 straipsnio 4 dalies esmėje, šios dalies 3 ir 5 punktuose vartojama sąvoka „konkurencijos iškraipymas“. Pažymėtina, kad šios sąvokos turinys yra tiesiogiai susijęs su galimybe keisti, apriboti asmenų teisių ir pareigų apimtį, be to, pažymėtina, kad ši sąvoka nėra apibrėžiama Konkurencijos įstatyme. Todėl keičiamame įstatyme turi būti pateikta aiški šios sąvokos apibrėžtis, kad asmenys žinotų, kokiais atvejais jų teisės gali būti ribojamos. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
iškraipymas“ yra vartojama tiek Konkurencijos įstatyme (pvz., Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje yra nurodoma, kad „konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją“) ir Konkurencijos tarybos praktikoje, tiek kituose įstatymuose (pvz., Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 70 straipsnio 5 dalyje ir kt.). 2. Pažymėtina, kad, vadovaujantis keičiamo įstatymo 57 straipsnio 5 dalimi, „Imdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgia į esamas sąlygas elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, jas apibūdinančius lyginamuosius rodiklius ir savo sprendimus grindžia objektyviu ir į ateitį orientuotu konkurencijos sąlygų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje vertinimu, priemonių, kurių ketinama imtis, būtinumu veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje išlaikyti arba užtikrinti, taip pat galimu tokių priemonių poveikiu esamoms ir (ar) būsimoms investicijoms, ypač į elektroninių ryšių tinklų kūrimą ir (ar) plėtrą“. 145. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(57)42
įstatymo 57 straipsnio 4 dalies 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pagrįstais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis rezervuoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), kad juos būtų galima skirti naujiems rinkoje veikiantiems ar ketinantiems veikti ūkio subjektams. Tačiau vertinant šią nuostatą, pažymime, kad keičiamame įstatyme nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių radijo dažnių
(kanalų) rezervavimo tvarką ar sąlygas.
Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 8 dalyje tiesiog nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi. Atsižvelgiant į tai, keičiamas įstatymas pildytinas, nustatant tokio rezervavimo sąlygas ir tvarką. Pritarti iš dalies Argumentai:
straipsnio 1 ir 2 dalimis, Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius, įskaitant radijo dažnius (kanalus), kurie valdomi vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamais radijo ryšio plėtros planais ir atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą. 2. Radijo dažnių juostos, kurios yra rezervuotos tam tikrai paskirčiai, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamoje Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentele yra pažymimos įrašu „rezervuota“. 3. Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė yra rengiama vadovaujantis bendra, visiems teisės aktams taikoma tvarka. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 57 straipsnio 4 dalies 2 punktą tikslinti, atsisakant joje žodžių „šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis“ ir jį išdėstyti taip: „2) pagrįstais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į situaciją elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis rezervuoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), kad juos būtų galima skirti naujiems rinkoje veikiantiems ar ketinantiems veikti ūkio subjektams;“
146Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(57)61 146.
Keičiamo įstatymo 57 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose, siūloma nustatyti, kad tam tikri veiksmai turi ir gali būti atliekami, jei tai būtina siekiant užtikrinti „gyvybės apsaugą“. Manytina, kad vartojama sąvoka yra pernelyg plataus ir neapibrėžto pobūdžio, kad tokios sąvokos pagrindu galėtų būti ribojamos asmenų teisės. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad tokia sąvoka vartojama įgyvendinamoje direktyvoje 2018/1972, kaip jau minėta šioje išvadoje, šios sąvokos turinys ir taikymo apimtis, ją perkeliant į Lietuvos Respublikos įstatymą, turėtų būti aiškūs Lietuvos Respublikos teisės aktų kontekste. Taigi teigtina, kad ši sąvoka arba turėtų būti apibrėžta, kad jos turinys ir taikymo apimtis būtų aiškūs, arba turėtų būti pakeista į kitą sąvoką, kurios turinys būtų savaime aiškus. Nepritarti Argumentai:
straipsnio 5 dalies nuostatas. 2. Direktyvoje (ES) 2018/1972 sąvoka
„gyvybės apsauga“ (angl. safety of life) nėra paaiškinta ar
detalizuota. Todėl manytina, kad Direktyvoje (ES) 2018/1972 sąvoka „gyvybės apsauga“ yra suprantama tiesiogiai ir pačia plačiausia prasme. 3. Atitinkamai nacionalinėje teisėje susiaurinus šią sąvoka ir ją susiejus, pvz., tik su žmonių gyvybės apsauga, nacionalinėje teisėje nebus tinkamai perkelta ir įgyvendinta Direktyva (ES) 2018/1972. 147. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(59)6
tik teisės naudoti elektroninius ryšius termino bei jo pratęsimo nustatymas, šioje dalyje vietoj žodžių „Visos pagal šią dalį taikomos priemonės“ įrašytini žodžiai „Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminas bei jo pratęsimas“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba laikydamasi šio įstatymo ir elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytų reikalavimų. Šis terminas gali būti pratęstas šio įstatymo ir elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis. Visos pagal šią dalį taikomos priemonės Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminas bei jo pratęsimas turi būti proporcingios, nediskriminuojantysčios, skaidrūsios ir pagrįstios.“
148Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „gynyba“. Pastebėtina, jog neaišku apie kokio subjekto, ar objekto gynybą šioje nuostatoje kalbama. Taip pat pažymėtina, kad kitose įstatymo nuostatose kalbama apie valstybės gynybą, todėl tikėtina, kad ši nuostata turėtų būti suderinta su kitomis įstatymo nuostatomis. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkto,
Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) nacionalinio saugumo ir valstybės gynybos užtikrinimo
tikslais;“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) Priimant sprendimą dėl teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino nustatymo ir (ar) pratęsimo turi būti atsižvelgiama į šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose bei šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tikslus, taip pat poreikį užtikrinti gyvybės apsaugą, viešąją tvarką, visuomenės saugumą ar valstybės gynybą. <...>.“ Pasiūlymas 3:
Keičiamo įstatymo 80 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Vyriausybė, vadovaudamasi duomenų tvarkymo principais, nustatytais Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje ir (ar) Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar valstybės gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga institucija to pareikalauja.“
149Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(59)94
įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 4 punkte vartojamas terminas „force majeure“, atkreiptinas dėmesys, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas „nenugalimos jėgos“ terminas, atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti šiuos, keičiame įstatyme vartojamus, terminus. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) force majeure nenugalimos jėgos atveju.“
150Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(59)11 150.
Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje reikėtų patikslinti kokius užmokesčius, nustatytus pagal šį įstatymą (nes įstatymas jokių konkrečių užmokesčių nenustato), išskyrus užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą, Ryšių reguliavimo tarnybai turi mokėti asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:
„11. Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių
išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, taip pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių reguliavimo tarnybai užmokesčius, nustatytuspagal šįšio įstatymoą
užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(59)12
įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, turi teisę nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus). Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną, pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu.
Atsižvelgiant į tai, galimo mokesčio į valstybės biudžetą už asmenims suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus) reglamentavimas turi būti aiškiai ir detaliai reglamentuotas pačiame keičiamame įstatyme (arba kitame atitinkamame mokesčius reglamentuojančiame įstatyme). Nepritarti Argumentai:
į nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 42 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi, „Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, „Mokesčio įstatymas
Respublikos tarptautinė sutartis arba Europos Sąjungos muitų teisės aktai, kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su mokesčio taikymu arba mokesčio lengvatomis susijusius klausimus.“
užmokestis už suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus), nelaikytinas mokesčiu, kaip jis suprantamas pagal Mokesčių administravimo įstatymą, nes nepatenka nei į vieną iš Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje vardijamų mokesčių kategorijų. 4.
esmės atitinka Konstitucinio teismo doktriną, kadangi šioje nuostatoje yra aiškiai įvardijamas tiek užmokesčio objektas, tiek subjektai kuriems jis gali būti taikomas, tiek nustatymo pagrindai. 152. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(60)251
įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad nustatant radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą gali būti atsižvelgiama į tai, kad šis terminas baigtųsi vienu metu su to paties asmens ar kitų asmenų teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) iš tos pačios ar kitų radijo dažnių juostų terminu, neturi jokio teisinio krūvio, nes Ryšių reguliavimo tarnybai nenustato nei įpareigojančių, nei draudžiančių normų. Vertinant siūlomą formuluotę, galima daryti išvadą, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gali ir atsižvelgti, o gali ir neatsižvelgti į aukščiau išdėstytą faktinę aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatyme nevartoti jokių reguliacinio pobūdžio normų neturinčių nuostatų, kurių laikymasis ar nesilaikymas priklausytų išimtinai nuo subjektų, kuriems jos taikomos, subjektyvios valios. Pažymėtina, kad reguliavimas ne tik gali sukelti nepagrįstus ūkio subjektų lūkesčius dėl išteklių naudojimo, tam tikrą teisinį netikrumą elektroninių ryšių išteklių naudojimo srityje, tačiau netiesiogiai sudaryti sąlygas ir korupcinio pobūdžio veiklai. Kartu pažymėtina, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas ir jame negali ir neturi būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys. Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais gali būti atsižvelgiama į nurodytą aplinkybę ir kokiais negali.
Pritarti Argumentai: Papildomai įvertinus Direktyvos (ES) 2018/1972 49 straipsnio 4 dalį, keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostata yra perkelta į šio straipsnio 5 dalies (buvusi 6 dalis) 1 punktą. Pasiūlymas 1: Išbraukti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatą: „2. Nustatant radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą gali būti atsižvelgiama į tai, kad šis terminas baigtųsi vienu metu su to paties asmens ar kitų asmenų teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) iš tos pačios ar kitų radijo dažnių juostų terminu.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 (buvusi
6) dalį ir jos 1 punktą išdėstyti taip:
„6.5. Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti
suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:
1) Teisė naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) suteikiama ne trumpesniam kaip 15 metų terminui, išskyrus atvejus, kai siekiama užtikrinti, kad teisės naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) terminas baigtųsi vienu metu su to paties asmens ar kitų asmenų teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) iš tos pačios ar kitų radijo dažnių juostų terminu. Suteikus teisę naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus), atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, turi būti užtikrintas investicijų į elektroninių ryšių infrastruktūrą, skirtą belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti, reguliavimo nuspėjamumas bent 20 metų. Tuo tikslu gali būti numatytas teisės naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) termino pratęsimas.“ Keičiamo įstatymo 60 straipsnio buvusias 3,4,5,6,7,8 dalis laikyti atitinkamai 2,3,4,5,6,7 dalimis. 153. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(60)5 153.
Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytas vertinimas „gali apimti“ ir tam tikrų taikytinų užmokesčių peržiūrą. Pažymėtina, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas ir jame negali ir neturi būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys. Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais vertinimas gali apimti tam tikrą peržiūrą, ir kokiais negali. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„54. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama Ššio
straipsnio 32 dalyje nurodytąas vertinimąas, gali apimti ir turi teisę peržiūrėti ir (ar) pakeisti pagal šio įstatymo 59 straipsnio 11 ir (ar) 12 dalis taikytinusų užmokesčiusų peržiūrą ir (ar) pakeitimą, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus radijo dažnių (kanalų) valdymas ir jų naudojimas, taip pat kad užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus.“
154Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(60)62
įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos pildytinos, nurodant, kad Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva įvertina galimybę pratęsti šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą tik tuo atveju, kai šiuos radijo dažnius (kanalus) naudojantys asmenys to pageidauja, t. y. įstatymas neturėtų numatyti galimybės pratęsti terminą, jei asmuo, kuriam toks terminas nustatytas, nepageidauja pratęsti termino.
Nepritarti Argumentai: 1.Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 2 punkte yra įtvirtinama, kad „<...> Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva įvertina galimybę pratęsti šių radijo dažnių
(kanalų) naudojimo terminą“. 2. Ši nuostata nesuponuoja automatinio (be radijo dažnių (kanalų) naudotojo žinios ir (ar) pageidavimo) ar Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva atliekamo radijo dažnių (kanalų) naudojimo termino pratęsimo. 3. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 2 punktu, Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas gali būti pratęstas, tik informuoja apie tokią galimybę asmenis, kuriems teisė naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus) yra suteikta. 155. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(60)7
dalies pirmojoje pastraipoje nereikėtų konkretizuoti nuo kokių šio straipsnio
teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminą. Nėra aišku, ar turima omenyje išlyga tik dėl pradinio ne trumpesnio kaip 15 metų termino teisės naudoti dažnius nustatymo, ar ir dėl paties naudojimo termino pratęsimo galimybės, ar ir dėl tam tikrų procedūrinių sprendimų, ar, vis dėlto, ir dėl tikslų, kurių turi būti siekiama skiriant naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus). Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 49 straipsnio 3 dalį, kurioje taip pat nėra įvardijama, nuo kokių konkrečiai Direktyvos (ES) 2018/1972 49 straipsnio 2 dalies nuostatų valstybės narės gali nukrypti. 2. Atitinkamai nacionalinėje teisėje susiaurinus šią nuostatą ir ją susiejus tik su konkrečiais aspektais, nacionalinėje teisėje, manome, nebus tinkamai perkelta ir įgyvendinta Direktyva (ES) 2018/1972. 156. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(60)7
įstatymo 60 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad visos pagal šį straipsnį taikomos procedūros turi būti atviros, skaidrios ir nediskriminacinės. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 49 straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtos taikomos procedūros turi būti ne tik atviros, skaidrios ir nediskriminacinės, bet ir proporcingos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 direktyvos nuostatas, siūlytina keičiamo įstatymo 60 straipsnio 8 dalį tikslinti. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „87. Visos pagal šį straipsnį taikomos procedūros turi būti atviros, skaidrios, nediskriminacinės, proporcingos ir pagrįstos.“
157Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(61)2
įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotai atsisakyti skirti radijo dažnius (kanalus).
Vertindami šią nuostatą, manome, kad siekiant užtikrinti atsakingo valdymo principo bei tinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ne turi teisę, o privalo atsisakyti skirti radijo dažnius (kanalus) asmenims, kurie netenkina teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių
reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotai atsisakoyti skirti radijo dažnius (kanalus).“
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 61 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu <...>“. Teigtina, kad šioje nuostatoje nepagrįstai vartojama konstrukcija prasidedanti sąlygą reiškiančiu žodžiu. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatą, Ryšių reguliavimo tarnyba nėra įgaliota spręsti, ar skelbti aukcioną ar viešą konkursą, ar jo neskelbti savo pasirinkimu, nes esant šioje nuostatoje nustatytoms aplinkybėms aukcioną ar viešą konkursą skelbti privaloma.
Todėl manytina, kad analizuojamo nuostatoje termino pratęsimas turėtų būti siejamas ne su neegzistuojančia Ryšių reguliavimo tarnybos galimybe skelbti ar neskelbti aukcioną ar viešą konkursą, o su įstatymo nustatytais atvejais skelbiamais aukcionais ar viešais konkursais. Pritarti iš dalies Argumentai:
įstatymo 62 straipsnio 1 dalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius: (1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui; (2) viešojo konkurso tvarka; (3) aukciono būdu. 2. Atitinkamai keičiamo įstatymo 63 straipsnis reglamentuoja tik vieną iš elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdų – elektroninių ryšių išteklių skyrimą tiesiogiai jų prašančiam asmeniui. 3. Pažymėtina, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip nacionalinė reguliavimo institucija, kuriai yra pavesta valdyti ribotus valstybės išteklius – elektroninių ryšių išteklius ir užtikinti veiksmingą ir efektyvų jų naudojimą, turi diskreciją apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių ištekliu skaičių, juos rezervuoti ir atitinkamai privalo turėti diskreciją parinkti efektyviausią jų skyrimo procedūrą. 4. Pareiga motyvuoti elektroninių ryšių skyrimo būdo (procedūros) pasirinkimą buvo įtvirtinta keičiamo įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje. Šios nuostatos perkeltos į keičiamo įstatymo 62 straipsnio 4 dalį, kur jos labiau tinka pagal prasmę. Pasiūlymas:
Žr. pasiūlymą prie 163 TD pastabos. 159. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(64) 1(65) 159.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 61 straipsnio 13 dalyje reikėtų detaliai reglamentuoti šioje dalyje minimų įmokų, kurias įsipareigoja sumokėti viešojo konkurso ar aukciono dėl išteklių skyrimo laimėtojai, pobūdį, jų nustatymo tvarką, dydžio nustatymo bei mokėjimo sąlygas, nes keičiamame įstatyme apie jokias galimas įmokas, kurias įsipareigoja mokėti ūkio subjektai į valstybės biudžetą, neužsimenama. Pavyzdžiui, nei keičiamo įstatymo 63, nei 64, nei 65 straipsniuose, nustatančiuose atskiras išteklių skyrimo procedūras, nenustatoma, kad įsipareigojimas mokėti kokias nors įmokas būtų vienas iš kriterijų, lemiančių galimą elektroninių ryšių išteklių skyrimą. Pritarti iš dalies Argumentai:
numatyta, kad „Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) valdymą ir jų naudojimą, turi teisę, atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus).“
nurodytas „užmokesčio už teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, kurį viešojo konkurso laimėtojas privalės sumokėti į valstybės biudžetą, dydis ir šio užmokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos, jeigu toks užmokestis nustatomas“. 3. Tuo tarpu aukcionas pats savaime suponuoja varžymąsi dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius siūlant tam tikrą kainą. 4. Atitinkamai papildytas keičiamo įstatymo
nurodyta įmokos, kuri lygi didžiausiai pasiūlytai kainai už aukciono būdu suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos.
Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 64 straipsnį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas viešojo konkurso tvarka
elektroninių ryšių išteklių skyrimo konkursas organizuojamas šiame įstatyme, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse irbei Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose viešojo konkurso sąlygose nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo reikalavimų. 2. Viešojo konkurso sąlygose turi būti nustatyti dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, užmokesčio už teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, kurį viešojo konkurso laimėtojas privalės sumokėti į valstybės biudžetą, dydis ir šio užmokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos, jeigu toks užmokestis nustatomas. Viešojo konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas viešojo konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, teiksimų paslaugų, kurios bus teikiamos, kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo projekto 65 straipsnį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
1Aukcionas organizuojamas šiame įstatyme, Aukciono taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybosa tvirtinamose elektroninių ryšių išteklių skyrimo
ir naudojimo taisyklėse bei aukciono sąlygose nustatyta tvarka. 2.
reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių išteklių, kuriuos dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis, įmokos, kuri lygi didžiausiai pasiūlytai kainai už aukciono būdu suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos.“
160Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(61)13
įstatymo 61 straipsnio 13 dalyje, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai
„viešojo konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo terminą“. Vertindami šią nuostatą, manome, kad siekiant užtikrinti atsakingo valdymo principo bei tinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ne turi teisę, o privalo priimti sprendimą įpareigoti viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo terminą, kad Ryšių reguliavimo tarnybai nebūtų sudarytos prielaidos spręsti dėl įstatyme nurodomų įmokų sumokėjimo privalomumo ar neprivalomumo. Priešingu atveju, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principais. Be to, turėtų būti nustatytas ir terminas, per kurį neįvykdžius pareigos sumokėti įmoką, Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų tokį sprendimą priimti. Be to, kelia abejonių, jog minėtas ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog toks, jokiais įstatymo kriterijais nepagrįstas, delsimas, turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis atsakingo valdymo principo bei tinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimo bendrųjų pagrindų.
Manytina, jog asmenims uždelsus susimokėti reikiamas įmokas, įstatyme neturėtų būti sudaroma prielaida nevykdyti tokios pareigos dar trejus metus. Taip pat svarstytina, ar galimybė apskritai nepriimti sprendimo įpareigoti viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją sumokėti tam tikrą įmoką, bei toks bepriežastinis ilgas galimas delsimas nesudarytų prielaidų korupcijos apraiškoms, kai asmenys siektų išvengti tokio sprendimo priėmimo ir jo pateikimo vykdyti nukėlimo. Manytina, jog objektyvus ir pagrįstas terminas, kai nėra jokių įstatyme nustatytų kriterijų, atidėti sprendimo pateikimą vykdymui, galimai turėtų būti skaičiuojamas vienaženkliu mėnesių kiekiu, o ne metais. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13. Už suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias įsipareigoja sumokėti viešojo konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą. Jeigu viešojo konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį ilgiau nei 3 mėnesius, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimati sprendimą, kuriuo įpareigojati viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustato sumokėjimo terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius per nustatytą terminą sprendimas pateikiamas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per3 metus9 mėnesius nuo jo priėmimo dienos.“
161Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(61)13
įstatymo 61 straipsnio 13 dalyje po žodžių „yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius“, įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 160 TD pastabos. 162.
162Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(62)23
įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte reikėtų arba konkretizuoti kompetentingas valstybės institucijas, arba pateikti nuorodas į kitas keičiamo įstatymo nuostatas, apibrėžiančias šias institucijas. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti detalizuotos tokių institucijų išvadų teikimo sąlygos – kreipimosi būdai, kreipimosi nagrinėjimo terminai, galimas išvadų turinys ir kt. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas jo rengimo eigoje buvo papildytas 69 straipsniu, numatančiu atitikties nacionalinio saugumo interesams, patikrą, šis punktas nebeteko prasmės. Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą: „3) apie kiekvieną dalyvio dalyvį (akcininką, narį, dalininką ir kita) kompetentingos valstybės institucijos informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kad neturi informacijos, kad radijo dažnių (kanalų) skyrimas dalyviui gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.“
163Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(62)4
įstatymo 63 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti dėstoma įstatymo 62 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūrų nuostatas. Be to, derinant įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„Elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdo“ įrašytini žodžiai „elektroninių
ryšių išteklių skyrimo procedūros“ Pritarti Pasiūlymas: Papildyti 62 straipsnį nauja 4 dalimi, perkeliant į ją nuostatas iš 63 straipsnio 3 dalies, ir išdėstyti ją taip: „4.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros pasirinkimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas siekiu skatinti konkurenciją, elektroninių ryšių tinklų aprėptį, inovacijas ir verslo plėtrą ir (ar) poreikiu užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą ir elektroninių ryšių paslaugų kokybę, taip pat, jei reikia, apimti susijusį konkurencinės, techninės ir (ar) ekonominės rinkos padėties vertinimą. Tuo atveju, jei taikomos šio įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos priemonės, jų pasirinkimas taip pat turi būti motyvuotas ir pagrįstas.“
164Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(64)2
įstatymo 64 straipsnyje žodis „teiksimų“ keistinas žodžiu „teikiamų“. Pritarti Žr. pasiūlymą 1 prie 159 TD pastabos. 165. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(66)23
keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies ir 66 straipsnio 3 dalies nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžio „rengiant“ įrašytini žodžiai „Ryšių reguliavimo tarnybai inicijuojant ir (ar) vykdant“. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Rengiant ir (ar) vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras procedūras, atsižvelgiama į tai, kad:“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Tuo atveju, jei yra netenkinamas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktas ūkio subjekto prašymas inicijuotirengti ir (ar) vykdyti bendras su kita Europos Sąjungos valstybe nare radijo dažnių
(kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūras, Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šį ūkio subjektą apie atsisakymo motyvus.“
166Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(66)24
įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad radijo dažnių
(kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūra gali būti atvira kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 37 straipsnio d punkto nuostatomis, minėta procedūra ne gali būti atvira, tačiau ji yra atvira kitoms valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 direktyvos nuostatas, siūlytina keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 4 punktą tikslinti. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) ši procedūra gali būti yra atvira kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kol bus baigta bendra leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūra.“
167Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(67)13
įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „pareiškėjas“, įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. Nepritarti Argumentai: Terminas pateikti paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius nustatomas ne visais atvejais.
Tuo atveju, kai elektroninių ryšių išteklių yra pakankamai ir visiems asmenims, pareiškusiems norą juos naudoti, jie gali būti skiriami, nėra nustatyta jokių terminų paraiškoms dėl išteklių skyrimo pateikti. 168. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(67)16
yra suformuluotas taip, kad bet kuriam asmeniui, kuris dalyvavo aukcione ar viešame konkurse dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo, tačiau šiame aukcione ar konkurse nelaimėjo, apskritai visais atvejais turi būti atsisakyta skirti elektroninių ryšių išteklius, net jei jie nesusiję su nelaimėtais aukcionais ar konkursais ir skiriami kito aukciono ar viešo konkurso būdu. Todėl manytina, kad šio punkto taikymas turėtų būti labiau apibrėžtas ir siejamas tik konkrečių elektroninių ryšių išteklių neskyrimu, kai asmuo nelaimėjo šių konkrečių elektroninių ryšių išteklių skyrimo aukciono ar konkurso. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) teisė naudoti tam tikrus elektroninių ryšių buvo suteikiama viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu ir pareiškėjas nelaimėjo šio viešojo konkurso ar aukciono, kai šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo;“
169Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(67)2
užtikrinimo, nederėtų keičiamo įstatymo 67 straipsnio
pranešti asmeniui apie savo sprendimą, tačiau ir nustatyti minimalius terminus, per kuriuos asmuo gali ištaisyti tarnybos nurodytus trūkumus Nepritarti Argumentai: 1.
Vadovaujantis keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi, elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šiame įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytose elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Atsižvelgiant į tai, procedūrinio pobūdžio elektroninių ryšių išteklių skyrimo nuostatos nustatytinos keičiamo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, t. y. elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse. 170. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(69)2
dalies pirmasis sakinys įpareigoja asmenis, teikiančius paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašančius skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie visus planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir
(ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, tuo tarpu šios dalies antras sakinys teigia, kad turėtų būti pateikiama informacija ne apie visus, o tik apie tuos naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, kurie yra įtraukti į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytą sąrašą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašantys skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus) planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, nurodytos šioje dalyje nurodytame sąraše, gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus privaloma pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms skirtos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.“
171Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(69)5 171.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 69 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti draudimo asmeniui naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai tam tikrų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, pažeidimo teisines pasekmes, t. y. nėra aišku, kokia atsakomybė asmeniui būtų taikoma ar koks administracinis sprendimas jo atžvilgiu būtų priimamas, jei asmuo naudotų šioje dalyje nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą jos gamintojų, tiekėjų ir
(ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka laikotarpiu. Nepritarti Argumentai: Aptariamu atveju būtų taikomos keičiamo įstatymo 69 straipsnio 7-8 dalys. 172. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(71)1
įstatymo 71 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad:
„Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir
procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.“ Tuo atveju, jei šiame sakinyje ir tolimesniame nuostatos tekste kalbama tik apie tuos atvejus, kai su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros keičiamos perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, turėtų būti tikslinimas straipsnio pavadinimas, jame po žodžio „keitimas“ įrašant žodžius „perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius“.
Tuo atveju, jei straipsnyje siekiama reguliuoti bendrąsias su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusių teisių, sąlygų ir procedūrų keitimo sąlygas, pacituotos nuostatos dalies dėstymas koreguotinas atskiriant bendruosius keitimo pagrindus nuo specialių pagrindų. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos
ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, o kai jos susijusios su teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimu, atsižvelgiant ir į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.
Apie numatomus pakeitimus, išskyrus atvejus, kai jie nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja elektroninių ryšių išteklių naudotojai, turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 35 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 65 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.“
173Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(71)2
aišku kuo keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą kitomis, nei nustatyta leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius, sąlygomis, pratęsimas, susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių, priėmimo sąlygomis (nes būtent į šią nuostatą pateikta dispozicinė nuoroda keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje). Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą kitomis, nei nustatyta leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius, sąlygomis, mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalies nuostatomis tinkamai atsižvelgia į būtinybę skatinti konkurencijos plėtrą, taip pat visoms suinteresuotoms šalims suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis.“
174Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(72)
įstatymo 72 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.“ Atkreipiame dėmesį, jog įstatyme nenustatomi jokie teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla teisiniai pagrindai, todėl nuo poįstatyminių teisė aktų turinio priklausys ne tik teisės suteikimo, leidimų išdavimų, veiklos sąlygų nustatymo, tačiau ir tokios teisės realizavimo teisiniai pagrindai. Pažymime, kad toks teisinio reguliavimo pobūdis nedera su konstitucinių teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principų turiniu, kurie, be kita ko, reiškia, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, gali būti įtvirtintas tik įstatyme. Todėl teigtina, kad įstatymas turėtų būti papildytas nustatant, kokius kriterijus atitinkantiems asmenims, teisė užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla turi būti suteikiama pagal nurodomą Ryšių reguliavimo tarnybos tvarką.
Be to, nuostatoje derėtų atskleisti kuo skiriasi teisės suteikimas nuo leidimo išdavimo, nes pagal bendruosius viešojo administravimo principus, asmuo, gavęs tam tikrą leidimą, įgyja teisę verstis tam tikra veikla be jokio atskiro ar papildomo teisės suteikimo Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 72 straipsnį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo ryšio stočių
naudotojų veikla
naudotojų veikla suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba Asmenys turi teisę užsiimti radijo mėgėjų veikla tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą užsiimti radijo mėgėjų veikla arba užsienio valstybėje išduotą leidimą užsiimti radijo mėgėjų veikla, jei toks leidimas yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Leidimai užsiimti radijo mėgėjų veikla išduodami asmenims, kurie yra išlaikę radijo mėgėjų kvalifikacinį egzaminą arba turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą darnųjį radijo mėgėjų egzamino pažymėjimą. Leidimas užsiimti radijo mėgėjų veikla išduodamas 10 metų terminui, išskyrus atvejus, kai išduodamas laikinas leidimas užsiimti radijo mėgėjų veikla. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato radijo mėgėjų kvalifikacinių egzaminų vykdymo, leidimų užsiimti radijo mėgėjų veikla išdavimo, užsienio valstybėse išduotų leidimų užsiimti radijo mėgėjų veikla pripažinimo ir užsiėmimo radijo mėgėjų veikla tvarką ir sąlygas. 2.
ryšio stotis tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį, užregistravę laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį Ryšių reguliavimo tarnyboje arba turėdami užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą naudoti laivo arba orlaivio radijo ryšio stotį, atitinkantį Radijo ryšio reglamento reikalavimus. Leidimas naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį išduodamas 5 metų terminui. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato leidimų naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį išdavimo, laivo ar orlaivio radijo ryšio stočių registravimo, laivo ar orlaivio radijo ryšio stočių naudojimo tvarką ir sąlygas.“
175Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(73)1
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis, išskyrus atvejus, kai tai teisėtai galima daryti pagal įstatymo 78 ir 96 straipsnius. Tokia nuostata suponuoja, kad minėtuose straipsniuose ūkio subjektams, teikiantiems viešąsias elektroninio ryšio paslaugas, suteikta teisė tam tikra apimtimi klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti. Tačiau pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 78 straipsnyje įtvirtinama tik ūkio subjekto teisė ir pareiga nustatytomis sąlygomis tvarkyti ir tam tikrą laiką saugoti duomenis, o 96 straipsnyje – pareigą įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, nustatymui ar asmenų traukimui baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą tikslinti, aiškiai nurodant išlygų apimtį. Be to, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 73 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys nėra perteklinis, nes jame nurodytos sąlygos yra reglamentuojamos būtent keičiamo įstatymo 96 straipsnyje (į kurį nuoroda jau pateikta pirmajame šios dalies sakinyje). Pritarti iš dalies Argumentai:
nuoroda į keičiamo įstatymo 77 straipsnį, kuriame įtvirtinama kokius duomenis ir kokiais atvejais viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali generuoti, kaupti ir tvarkyti. 2. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 96 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad „Kai yra motyvuota teismo nutartis arba kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį.“ Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 73 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Draudžiama be faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio įstatymo 77, 78 ir 96 straipsnius. <...>.“
176Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(74)3
įstatymo 74 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo saugumo pažeidimo grėsmei, viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie tokią grėsmę <...>“. Pastebėtina, jog tam tikrų įstatyminių pareigų vykdymas turi būti siejamas su aiškių sąlygų ar kriterijų buvimu, tuo tarpu, keičiamame įstatyme sąvoka „ypatinga elektroninių ryšių tinklo saugumo pažeidimo grėsmė“ nėra apibrėžiama. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad reguliavimas susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, siūlytina minėtą sąvoką apibrėžti įstatyme, ar nustatyti kriterijus, sąlygas, kurių buvimas įgalintų spręsti, kad susiklostė ypatinga elektroninių ryšių tinklo saugumo pažeidimo grėsmė.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo saugumo pažeidimo pavojingo ar didelio poveikio kibernetinio incidento, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, arba šio įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nurodyto vientisumo pažeidimo, kuris gali turėti didelę įtaką viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui, grėsmei, viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai teikėjo taikomos priemonės nepanaikina grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie visas įmanomas saugos priemones ir nurodyti tikėtinas jų kainas.“
177Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(74)4
elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, tuo atveju, jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo arba kito asmens duomenų ar privatumo saugumui, privalo apie tai pranešti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui. Svarstytina ar siekiant aiškumo nederėtų apibrėžti termino per kurį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turi pranešti nurodytiems asmenims apie asmens duomenų saugumo pažeidimą. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
yra įtvirtinama, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodyti pranešimai teikiami vadovaujantis 2013 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus. 2. Reglamento (ES) Nr. 611/2013 2 straipsnio
asmens duomenų saugumo pažeidimą teikėjas kompetentingai nacionalinei institucijai praneša per 24 valandas nuo asmens duomenų saugumo pažeidimo nustatymo.“
178Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(74)4
įstatymo 74 straipsnio 4 dalies pradžia ir pabaiga derintinos loginiu ir sisteminiu požiūriu, nes nuostatos pradžioje kalbama apie asmens duomenų saugumo pažeidimo atvejus, o nuostatos pabaigoje tik apie būtinybę užtikrinti, kad tam neįgalioti asmenys negalėtų susipažinti su asmens duomenimis. Manytina, jog nuostatos pabaigoje turėtų būti nustatyta, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turėtų užtikrinti asmens duomenų saugumą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 4 dalis iš dalies patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad:
priemones asmens duomenų saugumui užtikrinti yra įtvirtinta keičiamo įstatymo
teisę perkelia Direktyvos 2002/58/EB 4 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas nedelsdamas privalo pranešti apie šį pažeidimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Tuo atveju, jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo arba kito asmens duomenų ar privatumo saugumui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas taip pat privalo apie tai pranešti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai įrodo, kad įgyvendino tinkamas technines priemones, kurios buvo taikomos saugumo pažeidimo paveiktiems asmens duomenims, irŠios priemonės turi jos užtikrinati, kad tam neįgalioti asmenys negalėtų susipažinti su asmens duomenimis.“
179Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(74)5
įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Nepaisant šio straipsnio 4 dalyje viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui nustatyto įpareigojimo pranešti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą“, nes jie neturi jokio teisinio krūvio, o tik kažkodėl iš dalies atkartoja šio straipsnio 4 dalies nuostatą. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Nepaisant šio straipsnio 4 dalyje viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui nustatyto įpareigojimo pranešti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įvertinusi asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamą poveikį, gali įpareigoti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją pranešti apie taiasmens duomenų saugumo pažeidimą abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui, jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas dar nėra to padaręs.“
180Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(74)67
įstatymo 74 straipsnio 6 dalyje turi būti pateikta nuoroda ne tik į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą pranešimą, tačiau ir pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įpareigojimą daromą pranešimą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 6 ir 7 dalis išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 4 ir
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas apibūdina asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdį ir pateikia kontaktinius duomenis, kuriais galima gauti daugiau informacijos, ir nurodo rekomenduojamas priemones, skirtas asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamam poveikiui sumažinti. <...>. 7. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyseje nurodyti pranešimai teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 611/2013.“
181Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(74)89 181.
Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 8 dalyje bei 9 dalies 2 punkte turi būti pateikta nuoroda ne tik į šio straipsnio 4-6, tačiau ir 7 dalį, nes viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi tinkamai vykdyti ir 7 dalies, nustatančios, kad šio straipsnio 4 dalyje (o mūsų siūlymu, ir 5 dalyje) nurodyti pranešimai teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 611/2013, nuostatą. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 8 ir 9 dalis išdėstyti taip: „8. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai registruoja asmens duomenų saugumo pažeidimų atvejus ir kaupia informaciją apie tokių pažeidimų priežastis, jų poveikį ir priemones, kurių buvo imtasi, bei kitokio pobūdžio informaciją, kuri leistų patikrinti, kaip buvo laikomasi šio straipsnio 4–67 dalių nuostatų. 9. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tikrina: <...>;
2) ar viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tinkamai vykdo šio straipsnio 4–76 dalyse nurodytą pareigą pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.“
182Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(76)67
tarpusavyje, keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių
„nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama“ įrašytini žodžiai
„panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui
panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama“. Analogiškai tikslintina ir šio straipsnio 7 dalis. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 ir 7 dalis išdėstyti taip: „6.
Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjainedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius skambučius. 7. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjainedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, kai yra skambinama institucijoms, priimančioms pagalbos skambučius, kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.“
183Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
183Keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad:
„Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami nusikalstamų veikų
prevencijos, tyrimo, nustatymo ar asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (ar) šalinimo tikslais, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pažymėtina, kad formuluotė „nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo“ nedera su Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, t. y. žodis „nustatymo“ turėtų būti keičiamas į „atskleidimo“, žodžiai „asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas“ turėtų būti keičiami į „baudžiamojo persekiojimo“, o žodžiai
„baudžiamųjų sankcijų vykdymo“ – į „bausmių vykdymo“. Jei visgi vartojant
žodžius „baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais“ turima omenyje ne vien tik bausmės, o, pavyzdžiui, ir baudžiamojo poveikio priemonės, tuomet tai turėtų būti įvardinta aiškiai, nes Baudžiamajame kodekse sąvoka „baudžiamosios sankcijos“ nėra vartojama. Kita vertus, kyla abejonių dėl to, ar duomenų teikimas „baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais“ apskritai galimas, nes Bausmių vykdymo kodekse nuostatų, kurios reglamentuotų bausmių vykdymo institucijų teisę naudotis tokiais duomenimis bausmių vykdymo tikslais, nėra.
Duomenų naudojimo tokiu tikslu nėra ir galiojančioje Elektroninių ryšių redakcijoje, apie tai nekalbama ir projekto aiškinamajame rašte bei įgyvendinamoje direktyvoje 2018/1972. Tuo atveju, jei omenyje turimi atvejai, kai nuteistieji nešioja apykojes (Bausmių vykdymo kodekse įvardijama kaip „elektroninio stebėjimo įtaisas“), kurios siunčia duomenis apie jų buvimo vietą, reguliavimas turėtų būti sistemiškai tobulinimas, kartu galimai keičiant ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, kad šie įstatymai derėtų tarpusavyje ir būtų aiški reguliavimo apimtis bei tikslas. Atsižvelgiant į šios pastabos turinį, turi būti koreguojamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamos analogiškos sąvokos. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymoatskleidimo ar asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn baudžiamojo persekiojimo už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (ar) šalinimo tikslais, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 96 straipsnio 1 ir 3 dalis išdėstyti taip: „1.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, nustatymui atskleidimui ar asmenų traukimui baudžiamojon atsakomybėn baudžiamojo persekiojimo už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui.<...>.“ 3.
Jeigu šio įstatymo 77 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymoatskleidimo ar asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėnbaudžiamojo persekiojimo už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (ar) šalinimo tikslais, Valstybės saugumo departamento nurodymu ūkio subjektai,<...>.“ Pasiūlymas 3:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomo įstatymo 96 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar)
elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, nustatymui atskleidimui ar asmenų traukimui baudžiamojon atsakomybėn baudžiamojo persekiojimo už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui.<...>.“
184Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(77)2 184.
Svarstytinas keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies santykis su keičiamo įstatymo 96 straipsniu, reglamentuojančiu elektroninių ryšių srautų priežiūrą ir ūkio subjektų pareigos teikti kompetentingoms institucijoms atitinkamus duomenis įgyvendinimo tvarką. Galbūt tikslinga keičiamo įstatymo
tik apibrėžti šią duomenų kategorijos rūšį, nedetalizuojant šios duomenų rūšies tvarkymo tvarkos (kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalyko). Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinama išimtis iš to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintos viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teisės generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tam tikrus abonentų ir registruotųjų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų asmens, srauto ir susijusius duomenis ir tik tam tikrais tikslais, siūlytina keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje taip pat palikti, kokiais tikslais saugomi ir teikiami šioje dalyje nurodyti duomenys. 185. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(78)3
tarpusavyje, keičiamo įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „srauto duomenys“ įrašytini žodžiai „srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 78 straipsnio 3 (buvusi
4) dalį išdėstyti taip: „34.
Abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo srauto duomenys srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, bei (arba) šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.“
186Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(78)4
žodžiai „kurių saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 3 dalyje“. Be to, šioje dalyje po žodžių „reikalingi įsiskolinimui išieškoti“ turėtų būti įtvirtinta ir nuoroda ir į šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalį (analogiškai kaip nurodyta ir šio straipsnio 4 dalyje). Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 78 straipsnio 4 (buvusi
5) dalį išdėstyti taip: „45. Nutraukus sutartį su abonentu ar registruotuoju viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėju, sukaupti abonentoų ar registruotojoųjų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjoų srauto duomenys srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, kurių saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 3 dalyje,taip pat išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti bei
(arba) šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.“
187Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(78)5 187.
Siekiant keičiamo įstatymo 78 straipsnio nuostatų dėstymo nuoseklumo ir sistemiškumo bei darnos su įstatymo 77 straipsnio nuostatomis, keičiamo įstatymo 78 straipsnio 3 dalis dėstytina po 5 dalies. Pritarti Pasiūlymas: Perkelti keičiamo įstatymo 78 straipsnio 3 dalį vietoje 5 dalies ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos. Šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodyti duomenys saugomi 2 mėnesius nuo ryšio datos.“
188Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(79)
188Keičiamo įstatymo 79 straipsnio pavadinimas tikslintinas,
nustatant abonento teisę tam tikra apimtimi kontroliuoti duomenų apie jį tvarkymą, o ne kontroliuoti pačius duomenis. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 79 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „79. Abonento teisė susipažinti su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkomais abonento duomenimis ir kontroliuoti šiųuos duomenųis tvarkymą“
189Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(80)3
189Nėra aiškus keičiamo įstatymo 80 straipsnio 3 dalies,
nustatančios, kad pats Bendrasis pagalbos centras turi teisę pagalbos skambučių atveju be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo tiesiogiai gauti, kai tai techniškai įmanoma, vietos nustatymo duomenis iš skambinančio asmens galinio įrenginio, santykis su šio straipsnio 2 dalimi, nustatančia imperatyvą viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams kiekvieno pagalbos skambučio atveju skambinančiojo buvimo vietos ir vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo neatlygintinai teikti Bendrajam pagalbos centrui.
Atsižvelgiant į tai, kad abi nuostatos nustato skirtingo turinio ir tarpusavyje nederančias normas, 80 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotės tikslintinos. Nepritarti Argumentai:
nacionalinė teisę perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 109 straipsnio 6 dalį. 2. Keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina skirtingus būdus, kuriais Bendrasis pagalbos centras (BPC) gauna (jam yra pateikiami) vietos nustatymo duomenys. 4. Keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, vietos nustatymo duomenis BPC pateikia viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai. 4. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 80 straipsnio
duomenis iš galinio įrenginio. Tai yra realizuojama naudojantis skambinančiojo vietos nustatymo sistema AML (angl. Advanced Mobile Location), paremta pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GPS) duomenų perdavimu.
Remiantis šiuo metodu, paskambinus numeriu 112 išmaniuoju telefonu su
„Android“ arba „iOS“ operacine sistema ir AML vietos nustatymo funkcija,
telefonas automatiškai 30-čiai sekundžių aktyvina GPS ir Wi-Fi imtuvus ir pagal GPS, Wi-Fi arba mobiliojo ryšio GSM/3G siųstuvų radijo signalus nusistato vietą ir jos koordinates koduota SMS žinute išsiunčia numeriu 112. Daugiau informacijos https://bpc.lrv.lt/lt/pagalbos-iskvietimas/skubiosios-pagalbos-iskvietimo-sistema
190Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(80)8910
įrašyti nuostatą, kuri po svarstymo ir derinimo Seime buvo priimta
Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-348, ir turėtų įsigalioti šių metų rugpjūčio 2 d.: „Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia konsulinės pagalbos teikimo poreikiui ir mastui nustatyti reikalingą informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo iš viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų ir su šioje dalyje nurodytų viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų pareigų vykdymu susijusių patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio reikalų ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką“. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 80 straipsnio 8-10 dalis išdėstyti taip:
„8. Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių,
dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia konsulinės pagalbos teikimo poreikiui ir mastui nustatyti reikalingą informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojams.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo iš viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų ir su šioje dalyje nurodytų viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų pareigų vykdymu susijusių patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio reikalų ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką. Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjams. 9.
medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančio Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio ar jo sutuoktinio (sugyventinio) ar artimo giminaičio ar asmens be pilietybės, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus. 10. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytos informacijos iš viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų gavimo ir su šiose dalyse nustatytų pareigų viešųjų mobiliojo kalbinio ryšių paslaugų teikėjams vykdymu patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio reikalų ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką.“
191Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(83)234
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams taikyti šio įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje numatytas ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros, derintina su šio straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad tuo atveju, kai ūkio subjektas tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.
Kitaip sakant, viena nuostata nustato, kad tam tikru atveju (neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimo atveju) ūkio subjektui duodamas 14 dienų terminas pasiaiškinti, o kita nuostata – kad už beveik identišką veiką (teisingos ir išsamios informacijos nepateikimo atveju) jam gali būti skiriama ekonominė sankcija iš karto. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra proporcingas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bet kokios ekonominės sankcijos skyrimas asmeniui net nesuteikiant galimybės pateikti paaiškinimų, kelia abejonių dėl jo derėjimo su bendraisiais viešojo administravimo principais, atsakingo valdymo principu, su asmens teise į teisingą sankcijų taikymo procesą, su teisinės valstybės principu. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2,3 ir 4 (buvusi 3) dalis išdėstyti taip: „2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip 1 mėnesio terminą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę imtis kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra ūkio subjektas nepadarė esminės žalos viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į pažeidimo faktines aplinkybes, gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą, neskirdama ekonominės sankcijos. 3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę imtis kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra ūkio subjektas nepadarė esminės žalos viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į pažeidimo faktines aplinkybes, gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą, neskirdama ekonominės sankcijos. 43.
įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje numatytas ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje, 82 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 84 straipsnyje nurodytais būdais ir
(ar) atitinkamų šio įstatymo 84 straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.“ Keičiamo įstatymo 83 straipsnio buvusias 4,5,6,7,8,9,10 dalis laikyti atitinkamai 5,6,7,8,9,10,11 dalimis. 192. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(83)12
dalyse reikėtų atskleisti šiose dalyse numatytų ūkio subjektams taikomų įpareigojimų – 1) per ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos pateikti nuomonę dėl nustatytų pažeidimų bei 2) reikalauti, kad nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip 1 mėnesio terminą, santykį su šiame straipsnyje nustatytais įgaliojimais Ryšių reguliavimo tarnybai skirti ūkio subjektams atitinkamas ekonomines sankcijas. Kitaip sakant, nėra aišku, ar taikant keičiamo įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas procedūras, ekonominės sankcijos negali būti skiriamos iki šių procedūrų vykdymo termino pabaigos. Nepritarti Argumentai:
Pagal keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalį jeigu ūkio subjektas per šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepašalina šio įstatymo 83 straipsnio
nagrinėjimo procesą. Pagal keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 ir 2 dalis ekonominė sankcija skiriama baigus nagrinėti pažeidimą ir gavus tarybos išvadą.
Taigi ekonominė sankcija negali būti skiriama nepabaigus keičiamo įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų procedūrų. 193. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(83)2
nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Tačiau pažymime, kad atitinkama procedūra, kuri gali būti taikoma dar iki ekonominių sankcijų skyrimo - reikalauti, kad nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip 1 mėnesio terminą, yra nustatyta ne apskritai keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, o tik šios dalies pirmajame sakinyje, tuo tarpu kituose šios dalies sakiniuose jau dėstomos su ekonominių sankcijų skyrimu susijusių procedūrų pagrindai. Atsižvelgiant į tai, siūlome 83 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį išskirti ir dėstyti atskira dalimi. Tokiu atveju būtų teisinga šio straipsnio nuostatose pateikta nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (nesusijusią su ekonominės sankcijos skyrimu) Pritarti Žr. pasiūlymą prie 191 TD pastabos. 194. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(83)4 194.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 83 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo ir tai sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros, santykis būtent su minėtąja 83 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas analogiško turinio tarnybos įpareigojimas ūkio subjektui - reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas (įskaitant įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje nevykdymą) būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip 1 mėnesio terminą. Kitaip sakant, abiejose nuostatose numatytas ir identiškas pažeidimas ir identiškas Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimas ūkio subjektui, todėl nėra aiškus nuostatos, iš esmės nustatančios, kad viena iš jų taikoma netaikant kitos (t. y. beveik identiškos nuostatos), turinys. Nepritarti Argumentai:
perkelia Direktyvos (ES) 2018/1972 30 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos b) punktą. 2. Keičiamo įstatymo 83 straipsnio 4 dalis yra speciali nuostata keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalies atžvilgiu, numatanti, kad konkrečių joje nurodytų pažeidimų atveju, t.y. tik kai nesilaikoma nustatyto prieigos įpareigojimo ir tai sukelia didelę žalą konkurencijai, Ryšių reguliavimo tarnyba imasi specifinių priemonių, t.y. reikalauja nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros. 195. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(83)6 195.
Keičiamo įstatymo 83 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, pagal šio straipsnio 2 ir (ar) 4 dalis priėmimo dienos informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir nurodo jų priežastis, nustatydama ne ilgesnį negu 2 mėnesių terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones, prieštarauja būtent tai pačiai straipsnio 2 daliai, kurioje imperatyviai nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip 1 mėnesio terminą, bei straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintį subjektą Ryšių reguliavimo tarnyba gali įpareigoti nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą nesilaikant 1 ir 2 dalyse nustatytų procedūrų, t. y. nedelsiant. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 83 straipsnio 6 (buvusi
5) dalį išdėstyti taip:
„65. Ryšių Reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3
darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, pagal šio straipsnio 32 ir (ar) 54 dalis priėmimo dienos, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir nurodo jų taikymo priežastisnustatydama ne ilgesnį negu 2 mėnesių terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.“
196Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(83)8
požiūriu yra laikoma ūkio subjektu, gali veikti kaip ne vienas ekonominis vienetas, kaip tai siūloma keičiamo įstatymo 83 straipsnio 7 dalyje. Galbūt turima omenyje, kad pažeidėjais laikomi šio ekonominio vieneto nariai, kurie dalyvavo pažeidimą lėmusioje veikoje.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 83 straipsnio 8 (buvusi
7) dalį išdėstyti taip:
„87. Jeigu ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi
tie grupės nariai, kurie dalyvavo darant pažeidimąveikė kaip vienas ekonominis vienetas.“
197Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(84)19
aptarta, kokiam terminui gali būti paimama aparatūra ir įrenginiai, kad asmenų teisės nebūtų ribojamos ilgiau nei tai reikalinga. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 9 punktą išdėstyti taip:
9) patikrinti aparatūrą ir
(arba) įrenginius, taip pat laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti aparatūrą ir (arba) įrenginius elektromagnetinio suderinamumo ir
(ar) kitų jiems taikomų reikalavimų atitikties įvertinimui, išskyrus šiame punkte nurodytu atveju; šio įstatymo 54 straipsnyje nurodyti įrenginiai gali būti paimti iki administracinio nusižengimo bylos ar ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėjimo; paėmus aparatūrą ir (arba) įrenginius asmeniui paliekamas motyvuotas sprendimas dėl aparatūros ir (arba) įrenginių poėmio ir paimtų aparatūros ir (arba) įrenginių apyrašas;
198Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(84)2
keistinas į žodį „pareigūnus“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnusų.“
199Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(84)4
žodį „pateikti“, nes reikalavimai yra pateikiami, o ne duodami. Be to, tarp žodžių „Už reikalavimų“ įrašytinas žodis „teisėtų“.
Nes už neteisėtų reikalavimų nevykdymą asmenys neturėtų būti baudžiami. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duotipateikti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už teisėtų reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.“
200Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(84)5
terminas turi būti siejamas ne su 10 darbo dienų terminu nuo to momento, kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius gavo skundą, o su 10 darbo dienų terminu, skaičiuotinu nuo skundo pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai dienos. Priešingu atveju, nuostatos turiniu galimai būtų piktnaudžiaujama. Todėl siūlytina po žodžių „per 10 darbo dienų nuo jo gavimo“ įrašyti žodžius „Ryšių reguliavimo tarnyboje“. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Asmenys turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per10 darbo dienųšioje dalyje nustatytą terminą, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Skundo pateikimas Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“
201Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(85)1
būti pateikta nuoroda ir į 83 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą – pranešimo apie pažeidimą pateikimą ir galimybę pateikti savo nuomonę per 14 dienų suteikimą, t. y. nustatyti, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra inicijuojama ir tuo atveju, kai ūkio subjektas nepateikia savo nuomonės dėl preziumuojamų pažeidimų padarymo. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Jeigu ūkio subjektas per šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepareiškia savo nuomonės ir (arba) per šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepašalina šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą.“
202Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(85)231034
įtvirtinto reguliavimo, pagal kurį ūkio subjektui, padariusiam pažeidimą, rašytinių paaiškinimų ir visų duomenų, turinčių reikšmės nagrinėjant ūkio subjekto padarytą pažeidimą, pateikimui gali būti suteiktos tik 6 darbo dienos, pagrįstumas ir proporcingumas. Manytume, kad rašytinių paaiškinimų pateikimui, kas turėtų būti vertinama kaip esminė ūkio subjektų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimo sąlyga, turėtų būti suteikiama daugiau laiko.
Tuo labiau, kad neaišku, kodėl pagal siūlomą reguliavimą šie rašytiniai paaiškinimai Ryšių reguliavimo tarnybai turi būti pateikti net 14 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Analogiško turinio taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus išdėstyti taip: „3) poreikį ne vėliau kaip prieš 104 darbo dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas;
4) galimybę likus ne mažiau kaip 514 darbo dienomsų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui rašytinius paaiškinimus ir visus duomenis, turinčius reikšmės nagrinėjant ūkio subjekto padarytą pažeidimą.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 4 punktą. išdėstyti taip: „4) galimybę likus ne mažiau kaip 145 darbo dienomsų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios pateikti Tarybai rašytinius paaiškinimus ir visus duomenis, turinčius reikšmės nagrinėjant ūkio subjekto padarytą pažeidimą.“
203Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(86)2311 203.
Keičiamo įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, mutatis mutandis vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatos dalis: „mutatis mutandis vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis“, yra nesuprantama ir nelogiška. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekse nereguliuojamas tam tikrų priežasčių pripažinimo nesvarbiomis procesas, todėl šio kodekso nuostatomis nei mutatis mutandis, nei kitais būdais, sprendžiant nurodytą klausimą, vadovautis neįmanoma. Tai pat pažymėtina, jog Civilinio proceso kodeksas yra itin didelės apimties teisės aktas, todėl teikiant nuorodas į šį teisės aktą, turėtų būti nurodomas bent skyrius ir skirsnis, reguliuojantis analogiškus teisinius santykius. Šiame kontekste manytina, kad analizuojamas klausimas turėtų būti sprendžiamas analogiškai, kaip ir keičiamo įstatymo 89 straipsnio
Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 86 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, mutatis mutandis vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu,įvertinęs neatvykimo į posėdį priežasčių svarbą, atsižvelgdamas į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje dėstomo įstatymo 86 straipsnio 3 dalį. išdėstyti taip: „3. Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Taryba, įvertinusi neatvykimo į posėdį priežasčių svarbą, atsižvelgdama į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes, mutatis mutandis vadovaudamasi Civilinio proceso kodeksu, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.“
204Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(87)2
aiškumo, nes nėra aišku, ar nuostatoje siekiama nustatyti senaties terminą, kuriam suėjus ekonominė sankcija nebegali būti skirta, ar šioje nuostatoje siekiama reguliuoti maksimalią sankcijos skyrimo proceso trukmę.
Pirmuoju atveju, nuostatos turinį derėtų koreguoti, pavyzdžiui, remiantis analogišku atveju, reguliuojamu Energetikos įstatymo 36 straipsnio 14 dalyje, kurioje nustatoma, kad „Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos.“ Antruoju atveju - pastebėtina, jog ekonominės sankcijos turi būti skiriamos, atsižvelgiant į daugelį aplinkybių, kurios geriausiai gali būti įvertintos iš karto po pažeidimo nagrinėjimo procedūros, o ne po penkerių ar trejų metų. Be to, pastebėtina, kad ekonominės sankcijos tikslas yra užtikrinti įstatymo nuostatų laikymąsi, o nesilaikantiems asmenims, skirti atitinkamas atgrasančias priemones. Tuo tarpu, sankciją paskyrus po penkerių metų, ji, šias sankcijas patiriančių asmenų, nebeidentifikuojama su padarytų pažeidimų turiniu ir iš esmės praranda esminę savo paskirtį, kai asmenims taikoma atsakomybė turi būti aiškiai susieta su jų padarytais pažeidimais. Taip pat pažymėtina, jog per tokius terminus tam tikri subjektai gali net nutraukti veiklą ir ekonominė sankcija apskritai netektų savo prasmės. Todėl teigtina, kad siūlomi terminai nedera su bendraisiais viešojo administravimo ir atsakingo valdymo principais, o kartu ir pažeidžia asmenų, kurių atžvilgiu turi būti paskirtos ekonominės sankcijos teises, nes jie negali normaliai planuoti ir vykdyti veiklos nežinodami kuriuo metu jiems reikės finansinių išteklių ekonominėms sankcijoms padengti. Taip pat pažymėtina, jog įprastai, analogiškų institucijų skiriamų analogiškų sankcijų skyrimo terminai skaičiuojami vienaženkliu mėnesių skaičiumi, o ne metais.
Pavyzdžiui, Energetikos įstatymo 36 straipsnio 14 dalyje yra nustatyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Todėl teigtina, kad siūlomi terminai yra akivaizdžiai per ilgi ir turi būti sutrumpinti iki protingumo kriterijus atitinkančios ir įprastai įstatymų leidybos praktikoje taikomos trukmės. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 87 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Ekonominė sankcija turi būti paskirta ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 3 metus nuo jo nustatymo dienosUž pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, o trunkamojo pažeidimo atveju praėjo daugiau kaip 3 metai nuo jų nustatymo dienos, ekonominės sankcijos negali būti skiriamos.“
205Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(90)2
bendrinės lietuvių kalbos normas, žodis „padariusiam“ perkeltinas po žodžio „paskyrimo“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Ūkio subjektui, padariusiamper metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skiriati baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 144 800 eurų.“
206Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(90)3 206.
Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje, nuostatas sistemiškai derinant tarpusavyje, žodis „įvykdžius“ keistinas žodžiu „padarius“. Be to, šis žodis turi būti įrašytas po žodžio „paskyrimo“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o įvykdžiusper metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5
207Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(86)1
207Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 86 straipsnio nuostatas,
„elektroninių siuntų pristatymo” formuluotę ir dokumentų siuntimo procesą
derinant su Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamu informacinių ir ryšių technologijų naudojimu viešojo administravimo subjektų veikloje. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 86 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu ūkio subjekto buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.“
208Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(90)5 208.
Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad už šiurkštų ar sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, pažeidimą, ekonominė sankcija ūkio subjektui gali būti skirta tik tuo atveju, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalis, nepakako pažeidimams ištaisyti. Toks reguliavimas suponuoja, kad esant šiurkščiam ar sistemingam teisės aktų pažeidimui, ūkio subjektas galėtų išvengti atsakomybės, jei jis per 14 dienų pateiktų savo nuomonę dėl pažeidimo ar ne ilgiau kaip per vieną mėnesį nutrauktų pažeidimą. Mūsų nuomone, tokia nuostata yra nepagrįsta, neproporcinga ir sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis, kurios numato ekonominės sankcijos skyrimą už žymiai mažesnius pažeidimus, pvz., neteisingos ar nepilnos informacijos pateikimą. Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje baudos skyrimą už nešiurkščius ir nesistemingus reikalavimų veiklai pažeidimus, nenumatyta sąlyga dėl šio įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių taikymo pažeidimams ištaisyti. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Už šiurkštų arir sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalis, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždraudžiasti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdoyti iki 3 metų ar panaikinati teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Šio straipsnio 1 dalis skiriant ekonominę sankciją už šiurkštų ar sistemingą šioje dalyje numatytą pažeidimą nėra taikoma.“
209Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(90)5
šiurkštaus ar sistemingo teisės aktų pažeidimo atveju ūkio subjektams skiriama ir bauda, ar, vis dėlto, šiais atvejais gali būti taikomas tik teisės teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas sustabdymas iki 3 metų ar panaikinimas. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 208 TD pastabos. 210. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(90)5 210.
Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad už šiurkštų ir sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Vertinant tokią nuostatą, pažymėtina, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai bei sankcijos ūkio subjektams už atitinkamus pažeidimus turėtų būti apibrėžiami aiškiai, jų priimamų sprendimų turinį siejant ne su subjektyvia viešojo administravimo subjekto valia, o būtent su objektyviomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą, įstatymas nenustato jokių objektyvių kriterijų, įgalinančių Ryšių reguliavimo tarnybą spręsti ir dėl pačios sankcijos rūšies
Žr. pasiūlymą prie 208 TD pastabos. 211. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(90)6 211.
Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio
eurų“. Šioje dalyje taip pat reikėtų aiškiau apibrėžti sunkių padarinių turinį, nes akivaizdu, kad, pvz., elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo kitiems ūkio subjektams ar galutiniams paslaugų gavėjams nutrūkimas tik 10 minučių, negalėtų būti laikomas šiurkščiu pažeidimu. Pritarti iš dalies Argumentai:
Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 6 dalyje iš anksto apibrėžti „sunkių padarinių“ turinį yra neįmanoma, kadangi tai turi būti nustatinėjama kiekvieno pažeidimo atveju, t. y., ar pažeidimas yra laikytinas šiurkščiu, priklausys nuo jo sukeltų pasekmių teisinio kvalifikavimo, nuo galutinių paslaugų gavėjo statuso ir jo vykdomos veiklos visuomenėje, nuo fakto, ar elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas yra būtina sąlyga kitų ūkio subjektų ar galutinių paslaugų gavėjų veiklai. Pavyzdžiui, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutrūkimas gydymo įstaigai, gali būti laikomas atitinkančių šiurkštaus pažeidimo pobūdį, atsižvelgiant į gydymo įstaigos vykdomas funkcijas ir jų pobūdį, todėl paslaugų nutrūkimas, kad ir 10 min., gydymo įstaigai gali būti laikomas kaip sukėlęs sunkių padarinių. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Šiurkščiu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, kuris sukėlė žalą, kurios dydis viršija šio straipsnio 1 dalyje numatytos 86 900 eurų baudos dydį, arba sunkių padarinių, tai yra dėl šio pažeidimo nutrūko viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas kitiems ūkio subjektams ar galutiniams paslaugų gavėjams.
Sistemingu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas tris ar daugiau kartų per vienus metus.“
212Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(90)7
nurodoma, kad daiktų, kuriems pagal teisės aktus yra privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas, tačiau keičiamo įstatymo nuostatose nėra reglamentuojama nei kreipimosi į teismą dėl konfiskavimo tvarka, nei terminai, nei subjektai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos pildytinos. Nepritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 90 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Kartu su šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skiriati daiktų, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, išskyrus daiktus, kuriems pagal teisės aktus yra privaloma teisinė registracija, konfiskavimą ir (ar) įpareigojati atlyginti neteisėta veika padarytą žalą. Daiktų, kuriems pagal teisės aktus yra privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas...“
213Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(91)2
įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „nustatytus ekonominės sankcijos dydžius“ įrašytini žodžiai „nustatytas maksimalias ekonominių sankcijų dydžių ribas“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Konkretus ekonominės sankcijos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 90 straipsnio 1–5 dalyse nustatytas maksimalias ekonominių sankcijų dydžių ribas nustatytus ekonominės sankcijos dydžius, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Kai taikoma poveikio priemonė yra bauda, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pirmiausia apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris lygus 50 procentų maksimalaus už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Jeigu nustatomos vien tik lengvinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 214. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(91)3
dalyje nereikėtų reglamentuoti situacijos, kada einamaisiais metais įmanoma nustatyti tik dalį ūkio subjekto pajamų, tačiau duomenys apie pajamas apima ne visą laikotarpį nuo metų pradžios iki baudos skyrimo momento. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Bendrosios metinės pajamos, nurodytos šio įstatymo 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš elektroninių ryšių veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais (ūkio subjektas nevykdė elektroninių ryšių veiklos praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos.
Skaičiuojant einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, gautas pajamas skaičiuojamos visos ūkio subjekto einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo šiam ūkio subjektui priėmimo dienos.“
215Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(91)789
įstatymo 91 straipsnio 7 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 91 straipsnio 8 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalies nuostatas išskirti į dvi dalis, 7 ir 8 ir išdėstyti taip: „7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalai atsirasti, ėmėsi veiksmų žalai sumažinti, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai išaiškinti pažeidimo aplinkybes, bendradarbiavo su Ryšių reguliavimo tarnyba, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šioje dalyje nenurodytas, aplinkybes.:
1) savo noru užkirto kelią žalai atsirasti;
2) ėmėsi veiksmų žalai sumažinti;
3) padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai išaiškinti pažeidimo aplinkybes;
4) bendradarbiavo su Ryšių reguliavimo tarnyba;
5) atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 8.
tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 7 dalyje nenurodytas, aplinkybes.“ Keičiamo įstatymo 91 straipsnio buvusią 8 dalį laikyti 9 dalimi. Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 9 (buvusi
8) dalį išdėstyti taip:
„98. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis
laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo pašalinti pažeidimą. :
1) kliudė vykdyti tyrimą;
2) slėpė padarytą pažeidimą;
3) tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo pašalinti pažeidimą.“
216Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(92)24152
papildyti numatant, kad sprendime nurodoma ir ūkio subjekto, kuris remiantis keičiamo įstatymo nuostatomis gali būti ir fizinis asmuo, vardas ir pavardė, jeigu jie yra žinomi. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 15 dalimi dėstomo įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 2 punktui.
Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 92 straipsnio 4 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, pavadinimas, buveinės adresas (jei ūkio subjektas yra asmenų grupė, informacija nurodoma apie kiekvieną asmenį, taip pat nurodomi jų tarpusavio ryšiai grupėje, kiekvieno asmens sąsajos su pažeidimu, dėl kurio skiriama ekonominė sankcija), fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu yra žinomi);“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, pavadinimas, buveinės adresas (jei ūkio subjektas yra asmenų grupė, informacija nurodoma apie kiekvieną asmenį, taip pat nurodomi jų tarpusavio ryšiai grupėje, kiekvieno asmens sąsajos su pažeidimu, dėl kurio skiriama ekonominė sankcija), fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu yra žinomi);“
217Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(95)2317
įstatymo 95 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Jeigu jis neįvykdomas“, įrašytini žodžiai „per nustatytą terminą“. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 95 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto termino pabaigos.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalyje dėstomo įstatymo 95 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas.
Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto termino pabaigos.“
218Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(97)3
įstatymo 97 straipsnio 3 dalyje vartojamas „katastrofinio gedimo“ terminas, atkreiptinas dėmesys, kad taikant įstatymą, šis terminas gali būti nevienodai aiškinamas ir suprantamas, nes nėra aišku kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų laikoma, kad gedimas yra katastrofinis. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 108 straipsnio nuostatos, kurios yra įgyvendinamos keičiamo įstatymo 97 straipsnio 3 dalimi, nenumato katastrofinio gedimo, jose yra nurodoma, kad valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų visas įmanomas galimybes gauti kalbinio ryšio paslaugas ir interneto prieigos paslaugas, teikiamas viešaisiais elektroninių ryšių tinklais, tinklo gedimo katastrofos arba force majeure atvejais. Atsižvelgiant į tai keičiamo įstatymo 97 straipsnio 3 dalis turėtų būti tikslintina. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 97 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi
imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir kalbinio ryšio paslaugų bei interneto prieigos paslaugų palaikymą, galimybę nepertraukiamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir nepertraukiamą viešųjų perspėjimų perdavimą tinklo katastrofiniogedimo katastrofos atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais.<...>.“ 219.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalis“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 18 dalį ir šio straipsnio 20 dalį“. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto 1 pasiūlymą. 220. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
pertekliniai žodžiai „kaip biudžetinės įstaigos“. Be to, šios dalies nuostata
„Ryšių reguliavimo tarnyba veikia nešališkai ir skaidriai, pagal įstatymus ir
Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos patvirtintą darbo reglamentą“ derintina su šio straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, kad „Ryšių reguliavimo tarnyba veikia nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus“. Šias nuostatas siūlome apjungti, nurodant, kad tarnyba veikia nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai pagal šį ir kitus įstatymus, savo nuostatus“. Manytume, kad darbo reglamentas skirtas procedūriniams darbo organizavimo klausimams, o ne kompetencijos ir vykdomų funkcijų turiniui bei veiklos principams nustatyti. Pritarti Žr. pasiūlymus prie 24 ir 221 TD pastabų. 221. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 221.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad Ryšių reguliavimo tarnybą valdo ir Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais sprendimus priima kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo organas – Taryba, prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Norime pažymėti, kad pagal projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, kad šios biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas atliks būtent Tarybos pirmininkas, todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta, kad Tarybos pirmininkas yra vienasmenis tarnybos valdymo organas, o Taryba – kolegialus tarnybos valdymo organas. Be to, siekiant išvengti įstatymų normų kolizijos, siūlome dėstomo įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalį papildyti nuostata, nustatančia, kad Ryšių reguliavimo tarnybos veiklai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„23. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo (valstybės
biudžetinė įstaiga), turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba gali būti reorganizuojama ar likviduojama priėmus įstatymą. Ryšių reguliavimo tarnybos veiklai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Ryšių reguliavimo tarnyba veikia nešališkai ir skaidriai, pagal įstatymus ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos (toliau – Taryba) patvirtintą darbo reglamentą.“ 222.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą reguliavimą Tarybos pirmininko statusas skirsis nuo Tarybos narių statuso, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį siūlome dėstyti tai: „Tarybą sudaro pirmininkas ir keturi nariai“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo 6 straipsnio. Nepritarti Argumentai:
Tarybos pirmininkas taip pat ir Tarybos narys, kuriam taikomi analogiški reikalavimai ir atrankos procedūra kaip ir kitiems tarybos nariams. Dėl aiškumo kaip tik nesiūlytina šioje dalyje išskirti Tarybos pirmininko, kad nesusidarytų galimai klaidinanti nuostata. Toliau sekančiose dalyse ir straipsniuose atskleidžiamos Tarybos pirmininko funkcijos. 223. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
kartą“ įrašytini žodžiai „po šio įstatymo įsigaliojimo“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 5 (buvusi 4) dalį išdėstyti taip:
„4.5. Tarybą sudaro penki nariai. Tarybos
pirmininką ir keturis narius skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu 5 metų kadencijai. Pirmą kartą po šio įstatymo įsigaliojimo skiriant Tarybos narius, du Tarybos nariai skiriami 3 metų kadencijai. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, išskyrus atvejį, kai Tarybos narys buvo paskirtas 3 metų kadencijai, – jis gali pretenduoti į tris kadencijas.“
224Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 224.
Ginčytinas projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies tikslingumas ir pagrįstumas, nes kandidatų, atitinkančių minimalius įstatyme nustatytus reikalavimus, į Tarybos atranka ir jų pateikimas Respublikos Prezidentui pagal įstatymą yra būtent Ministro Pirmininko prerogatyva. Kokiu būdu ir kokia tvarka Ministras Pirmininkas tuos kandidatus pasitikėjimo pagrindu atsirinks ir teiks juos skirti, yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Nepritarti Argumentai:
esminių RRT valdymo pertvarkos tikslų – užtikrinti skaidrų ir kompetentingą valdymą, kai RRT Taryba sudaroma iš pagal aiškius kriterijus atrinktų savo srities profesionalų, kuriems nustatomas konkurencingas atlygis. Abejotina, ar 6 straipsnio 5 dalies išbraukimas prisidėtų prie minėtų tikslų pasiekimo ir atlieptų šiuo įstatymo projektu norimą pasiekti pokytį RRT valdyme. 2. Be to pažymėtina, kad reikalavimas, kylantis iš ES teisės aktų dėl reguliavimo institucijos nepriklausomumo užtikrinimo, negali būti siejamas tik su aukščiausiųjų valstybės pareigūnų laisve pateikti bet kokį kandidatą į Tarybos narius. Ministro Pirmininko teisė teikti kandidatą ir Respublikos Prezidento teisė skirti tą kandidatą Tarybos nariu siejama su jų diskrecijos teise. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų diskrecijos teisė įvardijama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Vadovaujamasi principu, kad diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, neturi būti aiškinama kaip nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas. (Detaliau žr. aiškinamajame rašte). 225. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 225.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad „Ministras Pirmininkas iki Tarybos nario kadencijos pabaigos pateikia Respublikos Prezidentui Tarybos narių kandidatūras“ brauktina kaip perteklinė ir neturinti jokio teisinio krūvio, nes tai, kad kandidatai į pareigas turi būti pateikti ir paskirti iki tol pareigas ėjusių asmenų įgaliojimų pabaigos, ir taip yra suprantama pagal bendruosius valstybės pareigūnų ir kitų viešųjų asmenų skyrimo į pareigas principus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įvertinus pastabą, siūlytina nustatyti terminą (pvz. 30 kalendorinių dienų) iki kada vėliausiai Ministras Pirmininkas turėtų pateikti naujas tarybos narių kandidatūras prezidentui. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 8 (buvusi 7) dalį išdėstyti taip: „78. Ministras Pirmininkas iki Tarybos nario kadencijos pabaigos likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų pateikia Respublikos Prezidentui Tarybos narių kandidatūras. Jeigu pasibaigus Tarybos narių kadencijai nėra paskirti kiti asmenys arba tie patys asmenys antrai kadencijai,Nustatytu laiku nepaskyrus Tarybos narių, šias pareigas einantys asmenys savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Tarybos narys. bet ne ilgiau kaip 1 metus nuo kadencijos pabaigos.“
226Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Nustatytu laiku nepaskyrus Tarybos narių“ įrašytini žodžiai „Jeigu pasibaigus tarybos pirmininko ar nario kadencijai, į atitinkamas pareigas nėra paskirti kiti asmenys arba tie patys asmenys antrai kadencijai“. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 225 TD pastabos. 227. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 227.
Projekto
sakinyje yra aiškiai išdėstyta taisyklė dėl išmokos išmokėjimo tuo atveju, kai pasibaigia tarybos nario kadencija ir jis nėra paskiriamas antrai kadencijai, t. y. kai jis atleidžiamas šio straipsnio 11 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku kokiu tikslu įstatymo 6 straipsnio
punktai, nustatantys kitus atleidimo iš pareigų pagrindus, ir nurodoma, kad išeitinė išmoka (mokama, kaip minėta, atleidžiamam tik 11 dalies 1 punkto pagrindu) tais atvejais nemokama. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio
kaip perteklinis. Pritarti iš dalies Argumentai: Dėl redakcinės klaidos įstatymo 6 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje nebuvo išbrauktas skaičius „7“, t. y. 11 dalies 7 punktas, kuriame nurodytas atleidimo pagrindas „dėl sveikatos būklės“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina 6 straipsnio 8 dalies antrą sakinį ne išbraukti, bet patikslinti. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 9 (buvusi 8) dalį išdėstyti taip:
pasibaigia jo nario kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas antrajai kadencijai ir jeigu per dviejų mėnesių terminą buvęs Tarybos narys nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Tarybos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 11 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, ar 9 10 punktuose nustatytais pagrindais.“
228Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 228.
Svarstytina, ar siekiant tinkamo ir efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo užtikrinimo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje neturėtų būti nustatyta išlyga, kad išmoka mokama tik jeigu per atitinkamą dviejų mėnesių terminą buvęs tarybos narys nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 227 TD pastabos. 229. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnyje nenustatyta, kokiam terminui skiriamas naujas Tarybos narys, kai prieš tai ėjęs pareigas tarybos narys yra atleidžiamas iš pareigų. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šiame straipsnyje derėtų nurodyti, ar naujas narys skiriamas pilnai kadencijai, at tik buvusio nario kadencijos likučiui. Nepritarti Argumentai:
dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad kiekvienas Tarybos narys skiriamas 5 metų kadencijai. Vienintelė išimtis (vienkartinio pobūdžio) numatyta toje pačioje 5 dalyje dėl naujosios Tarybos dviejų narių, kurie bus skiriami 3 metų kadencijai. Pažymėtina, kad nėra siekiama, kad Tarybos nariai vienu metu baigtų savo kadencijas – tai nebūtų tikslinga veiklos tęstinumo ir efektyvumo atžvilgiu. 230. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
sakinys brauktinas kaip perteklinis. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 11 (buvusi 10) dalį išdėstyti taip:
„1011. Tarybos nariai yra valstybės pareigūnai. Jų teisinio statuso ypatumus nustato šis įstatymas. Tarybos nariams
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas.<....>.“
231Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 231.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje numatytas Tarybos pirmininko ir Tarybos narių darbo užmokesčio apskaičiavimas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų iš valstybės biudžeto apmokamų asmenų darbo užmokesčio nustatymo principų, o aukščiau minėtų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydis yra neproporcingas lyginant su kitų valstybės pareigūnų darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad kitų valstybės institucijų vadovų ir pareigūnų darbo užmokestis šiuo metu skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis bendrosiomis valstybės pareigūnų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklėmis, todėl nėra aišku kuo grindžiami esminiai šios valstybės įstaigos kolegialaus valdymo organo narių darbo užmokesčio apskaičiavimo reguliavimo pakeitimai. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytas taisykles, tvirtinti konkretų Tarybos pirmininko ir tarybos narių darbo užmokesčio dydį. Nepritarti Argumentai:
nacionalinei reguliavimo institucijai, pagal ES teisės aktus yra keliami savarankiškumo, teisinio atskyrimo, funkcinio nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai. 2. Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama jai priskirtas rinkos priežiūros funkcijas, savo veikla ir priimamais sprendimais turi tiesioginį reikšmingą poveikį šalies ekonomikai ir konkurencingumui, reguliuojamoms rinkoms, teisėkūrai, priima privalomus ūkio subjektų ir viešojo administravimo subjektų elgesį veikiančius sprendimus, taiko ekonominio poveikio priemones (sankcijas). 3. Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 462 Seimui pateiktas Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektas.
Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos (toliau – Strategija) projekte, kuriam yra pritarusi Vyriausybė, akcentuojama, kad RRT ir kitų rinkos priežiūros institucijų (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos) statusas išskirtinis tiek ES, tiek nacionalinėje teisės sistemoje ir jos savo sprendimais daro tiesioginį reikšmingą poveikį šalies ekonomikai, konkurencingumui ir prižiūrimiems sektoriams. Būtina esminė sąlyga šių institucijų savarankiškumui ir nepriklausomumui užtikrinti – personalo formavimo nepriklausomumo garantijos. Strategijoje pažymėta, kad dabartiniai rinkos priežiūros institucijų vadovų darbo užmokesčiai neatitinka atsakomybės lygio ir darbo sudėtingumo, priimamų sprendimų poveikio reguliuojamiems sektoriams ir visai ekonomikai ir reikiamos vadovų kvalifikacijos. Atitinkamai, buvo numatoma, atsižvelgiant į rinkos priežiūros institucijų sprendžiamų klausimų svarbą, sudėtingumą ir poveikį šalies ekonomikai ir konkurencingumui ir siekiant išlaikyti aukštos kompetencijos specialistus, didinti šių institucijų vadovų darbo užmokestį, kad jis atitiktų einamas pareigas ir tenkančią atsakomybę. 4.
nustatyti Tarybos pirmininko ir Tarybos narių darbo užmokesčio nustatymo modelis nesukurtų precedento neturinčios praktikos teisinio reguliavimo srityje, kadangi išskirtinė darbo užmokesčio formavimo tvarka šiuo metu taikoma ir kitiems specifines funkcijas vykdančių institucijų vadovaujantiems asmenims, pavyzdžiui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariams (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis), Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui ir viršininko pavaduotojams (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), Lietuvos banko valdymo organų nariams (Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnio 7 dalis), t. y. šių vadovų darbo užmokesčio teisiniai pagrindai yra nustatyti ne Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o šių institucijų veiklos pagrindus apibrėžiančiame teisės akte. 5. Tarybos pirmininko ir Tarybos narių atlyginimo, įvertinus funkcijų ir veiklos specifiką, aukštos kvalifikacijos reikalaujančias sritis, apskaičiavimo mechanizmas turėtų būti toks, kad leistų užtikrinti pakankamą atlyginimą už atitinkamo sudėtingumo ir didelės atsakomybės darbą. Direktyvos (ES) 2018/1972 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad „nacionalinės reguliavimo institucijos, vykdydamos užduotis, kurios yra joms pavestos pagal nacionalinę teisę, įgyvendinančią Sąjungos teisę, veikia nepriklausomai ir objektyviai, <...> vykdo veiklą skaidriai ir atskaitingai <...> ir nesiekia gauti arba nepriima kitų institucijų nurodymų“. Įgyvendinant šią Direktyvos (ES) 2018/1972 nuostatą, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje įtvirtinamu reguliavimu siekiama pereiti nuo sistemos, kai Tarybos pirmininko ir Tarybos narių darbo užmokestis skaičiuojamas pagal vidutinį darbo užmokestį (toliau
pirmininko ir Tarybos narių darbo užmokesčio susiejimas su VDU leistų užtikrinti, kad Tarybos pirmininko ir Tarybos narių darbo užmokestis būtų proporcingas jiems priskirtoms atsakomybėms, priimamų sprendimų poveikiui reguliuojamiems sektoriams ir visai ekonomikai bei reikalingai kvalifikacijai, leistų į tokias atsakingas pareigas pritraukti itin aukštos kvalifikacijos ekspertus, užtikrintų teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą, taip pat leistų išvengti ydingos šiuo metu taikomos praktikos, kai vadovų darbo užmokestis yra panašus ar net mažesnis už jiems pavaldžių asmenų gaunamą darbo užmokestį. Be to, darbo užmokesčio susiejimas su VDU, t. y. objektyviu, atitinkančiu besikeičiančios šalies ekonomikos rinkos pokyčius, rodikliu, užtikrintų lankstų ir operatyvų priežiūros institucijų vadovų pareiginės algos koregavimą, atsižvelgiant į pokyčius rinkoje, užkirstų kelią atsirasti nepagrįstoms pareiginės algos dydžių disproporcijoms. Taip būtų sukurta tvari, skaidri ir objektyviais duomenimis pagrįsta Tarybos pirmininko ir Tarybos narių darbo užmokesčio nustatymo tvarka, kuri užtikrintų nepriklausomumą ir sprendimų savarankiškumą. 232. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
brauktinas kaip perteklinis, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą, šiurkštus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas taip pat laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (kuris jau nurodytas 6 straipsnio 11 dalies 5 punkte). Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 12 (buvusi 11) dalies 6 punktą išbraukti: „6) pažeidus tarnybinę etiką, kai asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą;“ Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 12 (buvusi 11) dalies buvusius 7,8,9,10 punktus laikyti atitinkamai 6,7,8,9 punktais. 233.
233Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
sakinys brauktinas kaip perteklinis, nes analogiško turinio nuostata jau nustatyta 11 dalies pirmojoje pastraipoje. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 13 (buvusi 12) dalį išdėstyti taip:
„1213. Tarybos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Respublikos Prezidentui
siūlo Ministras Pirmininkas.Respublikos Prezidento sprendimas atleisti Tarybos narį turi būti motyvuotas ir nurodytas atleidimo pagrindas.<...>“
234Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
atskleisti „vardinio balsavimo“ reikšmę ir šios balsavimo formos laikymosi tikslą, nes iš kitų įstatymo nuostatų nėra aišku, kodėl turi būti nurodoma, kuris konkrečiai tarybos narys atitinkamai balsavo. Nepritarti Argumentai: Vardinis balsavimas atitinka bendrą šiuo įstatymo pakeitimu keliamą tikslą – efektyvesnis RRT valdymo modelio sukūrimas. Siekiama, kad RRT Tarybos sprendimai būti priimami skaidriai, tad vardinis balsavimas yra vienas iš būdų tai užtikrinti. Pažymėtina, kad analogiška nuostata įtvirtinta ir Energetikos įstatyme, reglamentuojančiame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiklą. 235. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„Tarybos teisės aktai“ siūlome įrašyti žodžius „Tarybos nutarimai“. Pritarti
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 6 straipsnio 16 (buvusi 15) dalį išdėstyti taip: „1516. Tarybos nutarimai ar jų nepriėmimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais gali būti skundžiami teismui.
Skundo dėl Tarybos teisės aktonutarimo padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarkanusprendžia kitaip.“
236Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(9)2159
2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios tarnybos funkcijas, 2, 3 ir 14 punktuose nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba rengia tam tikrus administracinio pobūdžio teisės aktus. Norime pažymėti, kad tuo atveju, jeigu šių teisės aktų tvirtinimas priklauso kitų viešojo administravimo subjektų kompetencijai, reikėtų nurodyti, kad šiems subjektams parengtus aktų projektus tarnyba pateikia tvirtinti. Jeigu, vis dėlto, šių teisės aktų tvirtinimas priklauso būtent Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai, reikėtų nurodyti, kad tarnyba ne rengia, o tvirtina juos.
Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 9 punktą išdėstyti taip: „9) nustatorengia ir tvirtina universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, nustato įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, vertina universaliųjų paslaugų teikimo naštą, universaliųjų paslaugų teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimą;“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2,3,9 ir 14 punktus išdėstyti taip: „2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams ir jų naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;
3) rengia ir tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;“
<...>
„9) nustato rengia ir tvirtina universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, nustato įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, vertina universaliųjų paslaugų teikimo naštą, universaliųjų paslaugų teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimą;“
<...>
„14) rengia ir tvirtina informacijos, kuria prisidedama prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo, skelbimo taisykles, įskaitant skelbiamos informacijos mastą, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komerciniųes paslapčiųtis ar informacijosą apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą;“
237Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 237.
Projekto
nuostata, nustatanti, kad Taryba tvirtina Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rikinį ir pateikia jį Seimui bei Vyriausybei, derintina su 9 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad Tarybos pirmininkas kiekvienais metais pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei ir paskelbia viešai Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) tvirtina Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka
parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį; ir pateikia jį Seimui bei Vyriausybei;“
238Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
brauktinas kaip perteklinis, nes ši tarnybos funkcija - kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija tvirtinti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą, jau nustatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarti Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą: „4) kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;“ Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies buvusius 5,6,7,8,9,10 punktus laikyti atitinkamai 4,5,6,7,8,9 punktais. 239. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 239.
Projekto
dėstyti taip: „tvirtina teisės aktus – nutarimus visais Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai atitinkamus įsakymus jo, kaip vienasmenio įstaigos vadovo, kompetencijai priklausančiais klausimais priima Tarybos pirmininkas“. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 (buvusį 5) punktą išdėstyti taip: „4) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus – nutarimus visais Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai atitinkamus įsakymus jo, kaip vienasmenio įstaigos vadovo, kompetencijai priklausančiais klausimais priima Tarybos pirmininkas;“
240Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
pareigas paskirti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nariai pareigas eina iki 2021 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalį išdėstyti taip: „22. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nariai pareigas eina iki tol, kol bus suformuota naujoji Ryšių reguliavimo tarnybos taryba. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius iki to laiko vykdo Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko funkcijas. Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. sausio 21 d. dekretu Nr. 1K-1528 „Dėl Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narių skyrimo“ paskirti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nariai pareigas eina iki 2021 m. gruodžio 31 d.“
241Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-162 241.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnyje dėstomo įstatymo 6, 7 ir 9 straipsnio nuostatos suponuoja, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pareigybė yra naikinama, o tarnybos kaip valstybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigas eis naujai paskirtas tarnybos tarybos pirmininkas. Siekiant teisinio aiškumo, teisinio tikrumo bei teisėtų asmens, iki šio įstatymo įsigaliojimo 5 metams paskirto į Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pareigas, lūkesčių užtikrinimo, įstatyme reikėtų aiškiai aptarti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirto Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įgaliojimų Pritarti iš dalies Argumentai:
įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalis, numatanti, kad RRT direktorius eitų RRT Tarybos pirmininko pareigas tol, kol bus suformuota nauja RRT Taryba. 2. Šiuo metu pareigas einantis RRT direktorius 2016 metų liepos 11 d. LR Prezidento dekretu buvo paskirtas 5 metų kadencijai. Šiuo metu jo kadencija jau yra pasibaigusi ir jis RRT direktoriaus pareigas eina vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo
d. įsigaliojus įstatymo pakeitimams, suponuojantiems RRT direktoriaus pareigybės panaikinimą, šiuo metu pareigas einančio RRT direktoriaus teisėti lūkesčiai nebūtų pažeisti. Pasiūlymas: Žr. pasiūlymą prie 240 TD pastabos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
operatoriai:
„Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys,
„Tele2“ strategijos ir plėtros direktorius Tadas
Bukauskas, „Telia Lietuva“ vadovas Dan Strömberg, 2021-09-15
<...>
Mums, žemiau pasirašiusiems telekomunikacijų operatoriams, didelį susirūpinimą kelia tai, jog naujausioje ERĮ projekto redakcijoje nėra atspindėtos paskutinės pateiktos pastabos, o būtent, susijusios su Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) tarybos nepriklausomumu, dėl ko, kiek žinome iš viešai prieinamos informacijos, 2017 m. Europos Komisija jau buvo pradėjusi procedūrą, kad Lietuva netinkamai perkėlė ir įgyvendino Pagrindų direktyvos 2002/21/EB 3 straipsnio 2 ir 3 dalis dėl nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo[1]. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas, buvo priimtas ir Europos Komisijai notifikuotas pažeidimą pašalinantis 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas, be kita ko, papildęs šiuo metu galiojantį ERĮ 7 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad „asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis arba jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2balsų visuotiniame akcininkų susirinkime“. ERĮ projekto naujojoje redakcijoje, o būtent, 2 priedo 6 straipsnio 9 dalyje, yra siūloma juos panaikinti. Taipogi, ERĮ projekto 2 priedo 6 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad „Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš 1 metus iki paskyrimo į Tarybos nario pareigas dienos ėjo pareigas įmonių, kurių veiklą reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba, valdymo organuose.
Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis 1 metus nuo kadencijos pabaigos negali eiti pareigų tų įmonių, kurių veiklą jo kadencijos metu reguliavo Ryšių reguliavimo tarnyba, valdymo organuose“. Nelabai suprantama, kodėl vadinamasis vienerių metų „atšalimo periodas“ yra taikomas tik daliai subjektų, t.y. tik asmenims, kurie ėjo pareigas RRT reguliuojamų įmonių valdymo organuose, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių yra išskiriami sektoriaus politiką formuojantys subjektai.
Mūsų vertinimu, siekiant nuosekliai bei visapusiškai užtikrinant RRT kaip institucijos bei jos priimamų sprendimų visišką nepriklausomumą ir skaidrumą, vienerių metų „atšalimo periodas“ turėtų būti taikomas pilna apimtimi – visiems subjektams, kurie pagal galiojančią ERĮ redakciją, patenką į subjektų, kurie negali eiti Tarybos nario pareigų, sąrašą Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome ERĮ projekte atstatyti tiek šiuo metu galiojantį, tiek naujos redakcijos ERĮ numatytą Pagrindų direktyvos 2002/21/EB pažeidimą pašalinantį ir Europos Komisijai notifikuotą reikalavimą bei pilna apimtimi numatyti vienerių metų atšalimo periodą, atitinkamą ERĮ projekto nuostatą išdėstant sekančiai:
Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina arba kuris mažiau kaip prieš 1 metus iki paskyrimo į Tarybos nario pareigas dienos ėjo pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose arba gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų reguliuojant šių sektorių įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra arba kuris mažiau kaip prieš 1 metus iki paskyrimo į Tarybos nario pareigas dienos buvo tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis arba jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis 1 metus nuo kadencijos pabaigos negali eiti šiame straipsnyje nurodytų pareigų.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad viename iš kelių viešai konsultacijai skelbtų ERĮ projekto variantų buvo numatyta skaidri RRT tarybos narių atrankos procedūra, kurioje stebėtojų teisėmis būtų galėjusios dalyvauti ir verslo asociacijos, kurių nariai veikia RRT reguliuojamose rinkose. Manome, kad tokią nuostatą reikėtų įtraukti ir į dabartinį ERĮ projektą, nes didesnis viešumas skiriant RRT tarybos narius padarytų atrankos procesą skaidresnį ir sudarytų galimybę verslo asociacijoms pareikšti savo nuomonę apie siūlomus kandidatus į RRT tarybą. Atsižvelgiant į tai, siūlome atitinkamai papildyti ERĮ projektą. Nepritarti Argumentai:
reguliavimo tarnybos valdymo modelis atitiks gerosios valdysenos praktikas, leidžiančias užtikrinti aukščiausią skaidrumo lygį, institucijos depolitizavimą ir konkurencingą vadovo atlygį. 2. Manytina, kad Tarybos narių skyrimo procesui netikslinga taikyti VERT analogiją, nes elektroninių ryšių rinka visiškai liberalizuota ir dėl tam tikrų ypatumų skiriasi nuo energetikos sektoriaus. Siūlytina Tarybos narių skyrimą reglamentuoti iš esmės panašiai, kaip šiuo metu numatyta ir Konkurencijos įstatyme – Tarybos pirmininką ir narius Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. 2. UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-10-05
ĮSTATYMO NR. IX-2135 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDINČIŲ TEISĖS AKTŲ (Registracijos numeris XIVP-660) Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo ir lydinčių teisės aktų, įskaitant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo, pataisų projektus (toliau kartu – „Projektas“). Žemiau teikiame savo pastabas ir pasiūlymus:
m. gegužės 25 d.
2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu įstatymą Nr. XIV-346 bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13² straipsniu įstatymą Nr. XIV-347. Šie įstatymai įtvirtina reikšmingus elektroninių ryšių reguliavimo pokyčius:
ES, NATO, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir /ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai) (toliau - „Trečiųjų šalių tiekėjai“).
Kitaip tariant, trečiojoje valstybėje registruotų gamintojų įranga a priori pripažįstama neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir negali būti naudojama be jokio išankstinio tokios įrangos patikimumo (pagrįsto technologinio saugumo standartais) vertinimo. 2. Mūsų vertinimu, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalyje numatytas automatinis Trečiųjų šalių tiekėjų pašalinimas iš elektroninių ryšių rinkos pažeidžia Europos Sąjungos teisę ir tarptautinę teisę:
saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalis diskriminuoja trečiųjų šalių tiekėjus pagal jų kilmės šalį, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnį ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsnius. HUAWEI yra Europos korporatyvinė pilietė, turinti dešimtis Europos Sąjungoje įsteigtų įmonių. HUAWEI veikla vykdoma per Europos Sąjungoje įsteigtas ir įregistruotas dukterines įmones, pvz. didelė Lietuvos vartotojams tiekiamos įrangos dalis yra surenkama Vengrijoje. Tačiau HUAWEI automatiškai uždrausta tiekti visą tinklo įrangą Lietuvoje išimtinai tik dėl bendrovės kilmės šalies.
Toks automatiškas pašalinimas laikytinas laisvo prekių ir paslaugų judėjimo vieningoje rinkoje suvaržymu bei akivaizdžiu diskriminavimu, prieštaraujančiu Europos Sąjungos teisei;
saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalis nepaiso Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir 56 straipsniuose numatytų laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principų, nes netenkina sąlygų, leidžiančių nukrypti nuo šių principų taikymo visuomenės saugumo interesais. Bet koks šių laisvių apribojimas turi būti griežtai proporcingas siekiamam tikslui; proporcingumas nėra užtikrinamas kai: a) rizika nėra nustatyta, b) kriterijai, taikomi nustatant grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tiekėjus, yra diskriminacinio pobūdžio ir taikomi tik konkretiems tiekėjams - HUAWEI ir kitiems Kinijos tiekėjams, ir c) neleidžia laikytis 5G tinklų saugumo reikalavimų, nes nesprendžia rizikos, susijusios su NATO šalyse įsikūrusiais įrangos tiekėjais. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalis nustato priemones, kurios pagal savo poveikį yra lygiavertės kiekybiniam importo apribojimui ir laisvės teikti paslaugas apribojimui, kas iš esmės yra draudžiama, nebent tai pateisinama teisėtu tikslu, o priemonės šiam tikslui pasiekti yra proporcingos. Abstraktus pavojus nacionaliniam saugumui nėra tinkamas pagrindas prekių ir paslaugų judėjimo laisvės apribojimui pateisinti.
Įstatymai neįvardina konkrečios grėsmės, kurią siekiama pašalinti (nes nėra atlikta jokia rizikos analizė).
saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalis nepaiso gero administravimo principo ir teisės į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę, nes Trečiųjų šalių tiekėjai neturi teisės būti išklausyti (įrodyti, kad jie nekelia didesnės rizikos nei kiti tiekėjai) ir/ar užginčyti jų automatinį pašalinimą, nors būtent jie yra tiesiogiai pašalinami iš rinkos. Tik tinklo operatoriams suteikiama galimybė ginčyti sprendimus, susijusius su leidimais naudoti jų turimą įrangą;
saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalis sukuria specialias teises Europos įrangos tiekėjams, tokiu būdu pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106, 18 ir 34 straipsnius bei parodant nepagarbą 30 metų trunkančiam elektroninių ryšių sektoriaus liberalizavimui.
saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apribojimas nepaiso Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, nes automatiškas Kinijos įrangos gamintojų pašalinimas pažeidžia Lietuvos ir Kinijos dvišalės investicijų sutarties 3 straipsnyje ir Pasaulio Prekybos Organizacijos teisėje numatytą nacionalinio režimo sąlygą. Vadovaujantis 1993 metais sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos 3 straipsniu, Lietuva privalo traktuoti HUAWEI investicijas bei su jomis susijusią veiklą „nešališkai ir teisingai, bei suteikti joms apsaugą“. Sutarties 3 straipsnio 2 punktas numato didžiausio palankumo principas, t.y.
HUAWEI investicijoms taikomas apsaugos standartas turi būti ne mažiau palankus už tuos, kurie taikomi trečiosios valstybės investuotojų investicijoms pagal kitas Lietuvos sudarytas investicijų sutartis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apribojimas akivaizdžiai pažeidžia šiuos principus, numato savavališkas, diskriminuojančias, labai nesąžiningas, neteisingas ir selektyvias priemones, nukreiptas prieš Trečiųjų šalių tiekėjus iš tokių valstybių kaip Kinija. Visuotinai priimta, kad
„nešališko ir teisingo traktavimo“ principas draudžia „savavališkus ir
nenuspėjamus veiksmus prieš investuotojus. Valstybės veiksmų nenuoseklumas arba visiškas skaidrumo trūkumas yra aiškūs savavališkumo pavyzdžiai. „Nešališko ir teisingo traktavimo bei apsaugos“ standartas reikalauja, kad Lietuva užsienio investicijas traktuotų tokiu būdu, kuris neįtakotų esminių investuotojo lūkesčių, kuriais pastarasis rėmėsi priimdamas sprendimą investuoti. Todėl Trečiųjų šalių tiekėjai turi teisę tikėtis bent jau to, kad Lietuva išlaikys stabilias ir nuspėjamas verslo sąlygas. Dėl šios priežasties Lietuva privalo elgtis nuosekliai ir susilaikyti nuo dviprasmiško ar neskaidraus elgesio santykiuose su Trečiųjų šalių tiekėjais. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalyje įtvirtintas neobjektyvus, šališkas, neproporcingas ir diskriminuojantis teisinis reguliavimas neabejotinai pažeidžia 1993 metais sudarytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartį dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, bei suteikia Trečiųjų šalių tiekėjams pagrindą ginti savo teises, susijusias su Lietuvos Respublikoje atliktomis investicijomis, arbitraže - Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre pagal 1965 m. kovo 18 d.
Vašingtono Konvenciją dėl investicinių ginčų tarp valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo. Kartu pažymėtina, kad automatiškas įrangos tiekėjų ir/ar gamintojų pašalinimas remiantis išimtinai tik jų kilmės principu, nepagrįstai diskriminuotų technologijų tiekėjus, registruotus ne tik Kinijoje, bet ir Singapūre, Indijoje ar kitose
„trečiosiose valstybėse“. Todėl šiose valstybėse registruoti gamintojai ir
tiekėjai, nors jie ir yra aktyvūs Europos telekomunikacijų rinkos dalyviai ir tiekia įrangą kitoms ES šalims, automatiškai netenka teisės tiekti įrangą Lietuvos klientams vien dėl savo kilmės šalies, ir todėl įgyja teisę pasinaudoti atitinkamose dvišalėse investicijų apsaugos sutartyse numatytomis teisių gynimo priemonėmis. 3. Pastebėtina, kad 2021 m. kovo mėnesį viešoms konsultacijoms pateikta pirminė Projekto versija bei kartu su ja teiktos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisos (teisės akto projekto registracijos numeris 19-10642(9)) nenumatė automatiško įrangos tiekėjų ir/ar gamintojų pašalinimo remiantis išimtinai tik jų kilmės principu.
Susisiekimo ministerijos parengta Projekto versija suteikė visiems įrangos tiekėjams ir/ar gamintojams, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies, lygias galimybes dalyvauti atitikties nacionalinio saugumo interesams patikroje, t.y. visiems tiekėjams ir gamintojams užtikrino galimybę būti išklausytiems - įrodyti, kad jie nekelia didesnės rizikos nei kiti tiekėjai. Manome kad toks teisinis reglamentavimas yra neabejotinai objektyvesnis, skaidresnis ir proporcingesnis: automatiško, kilmės šalimi paremto pašalinimo atsisakymas leistų išvengti potencialių tarptautinės ir ES teisės pažeidimų, tačiau tuo pačiu leistų įgyvendinti nacionalinio saugumo interesų apsaugą pasinaudojant visiems ryšio tinklo įrangos tiekėjams ir gamintojams privalomu saugumo patikros mechanizmu. 4. Manome, kad prasidėjęs Projekto svarstymas Lietuvos Respublikos Seime yra gera proga ištaisyti aukščiau aptartus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13² straipsnio 2 dalies keliamus ES teisės ir tarptautinės teisės pažeidimus ir pakeisti jį taip, kad būtų pašalinti nepagrįsti ir diskriminaciniai kriterijai. Mes neprieštaraujame privalomai elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos saugumo patikrai, tačiau manome, kad galimybė dalyvauti tokioje patikroje turėtų būti sudaryta visiems įrangos tiekėjams ir/ar gamintojams, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies.
<...>
Nepritarti Argumentai: 1.
Pagal Europos Sąjungos teisę, prekių ir paslaugų judėjimo apribojimas yra galimas, jeigu tai pateisinama visuomenės saugumo tikslais, tačiau ribojimai turi būti proporcingi: ribojanti priemonė turi tinkama ir būtina pasiekti pageidaujamą tikslą, be to, lyginant su pageidaujamo tikslo pasiekimu, per daug neapsunkinti asmenų. 2. Nustatant trečiosios valstybės kriterijų yra ribojamas nepatikimų valstybių gamintojų dalyvavimas diegiant ir naudojant jų įranga Lietuvos elektroninių ryšių infrastruktūroje, tai reiškia, kad trečiosios valstybės kriterijaus, kai trečiųjų valstybių subjektai apskritai yra eliminuojami, leidžia pasiekti Įstatymo tikslą – eliminuoti nepatikimą įrangą iš visuomenės ir nacionaliniam saugumui svarbios elektroninių ryšių infrastruktūros. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad individualus gamintojo siūlomos įrangos patikrinimas nėra įmanomas. Įranga gali atitikti aukščiausius standartus, tačiau neįmanoma kiekvienu individualiu atveju patikrinti, ar įranga paties gamintojo nėra suprojektuota kenkėjiškai ar ji bus saugiai atnaujinama, prižiūrima ir palaikoma arba tokio patikrinimo kaštai yra neproporcingai dideli. 4. Valstybėse, kuriose neužtikrinamas įstatymo viršenybės, teismų nepriklausomumo ar pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principai, privaloma bendradarbiauti su žvalgybos institucijomis, įsisteigę gamintojai turėtų vykdyti tokių valstybių privalomus nurodymus (pvz. diegti kenkėjišką įrangą, trikdyti teikiamas paslaugas, teikti turimus duomenis), neatsižvelgiant į tai, kad šie paliepimai nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
Tai reiškia, kad gamintojo kilmės valstybė yra būtinas kriterijus nusakantis gamintojo patikimumą. 5. Pažymėtina, kad pasirinktas trečiosios valstybės kriterijus yra tinkamiausias, nes:
1) yra objektyvus ir nepriklauso nuo ad hoc vertinimo;
2) vengia nepatikimų valstybių išskyrimo, nekenkiama diplomatiniams santykiams;
3) palieka galimybė valstybei būti laikoma patikima valstybe priklausomai nuo jos pačios veiksmų (pvz, įstojant į EBPO). Valstybė kaip kriterijus, vertinant gamintojo patikimumą, taip pat taikomas Belgijoje, Kipre, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Ispanijoje, Švedijoje, JK. 6. Konstitucinis Teisimas yra išaiškinęs, kad nacionalinis saugumas yra pirmaeilis ir gyvybinis valstybės interesas ir valstybė konstituciškai svarbiam tikslui užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, privalo nustatyti specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams, be kita ko, specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įstatymo tikslas yra svarbesnis nei trečiosiose valstybėse įsisteigusių gamintojų verslo interesai. 3. Lietuvos verslo konfederacija, 2021-10-11 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetą, siekdama atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-660 , kuriuo yra įgyvendinama 2018 m. gruodžio 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, nustatanti Europos elektroninių ryšių kodeksą (toliau – Projektas) nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) tarybos skyrimo tvarką. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad RRT tarybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria LR Prezidentas, Ministro Pirmininko teikimu, 5 metų kadencijai. Manome, kad RRT tarybai įgaunat daugiau funkcijų ir galių, lyginant su šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o, taip pat, didėjant reguliuojamo sektoriaus svarbai šalies ekonomikai, vartotojams ir visos šalies konkurencingumui, reikalinga iš naujo apsvarstyti RRT tarybos formavimo klausimą. Pažymėtina, kad visose diskusijoje, vykusiose dėl Projekto, jo rengėjai pabrėžė, kad RRT valdymo modelis pertvarkomas pagal pasiteisinusį ir sektiną Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) modelį. Pakartotinai siūlytume įvertinti RRT tarybos skyrimo tvarką, numatant, kad RRT tarybos narius ir pirmininką skiria LR Seimas, LR Prezidento teikimu, kaip nustatyta pasiteisinusiame VERT modelyje. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad „Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse). (...). Manome, kad tokie minimalūs reikalavimai neužtikrins profesionalių narių skaidraus paskyrimo. Siekiant užtikinti skaidrią narių atranką, siūlome tikslinti 7 straipsnio 13 dalį nustatant Tarybos narių kandidatų atrankos procesą, pagrindinius principus.
Įvertinus analogiją su VERT, kai tarybos strateginio veiklos plano projektas skelbiamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka, o pasibaigus kalendoriniams metams, VERT taryba, per keturis mėnesius, parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje pateikiami ir strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, siūlome, kad pagrindinius veiklos rodiklius RRT taryba turėtų pristatyti LR Seimui, RRT strateginio veiklos plano projektą skelbtų viešai, teisės aktų nustatyta tvarka, bei Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei pateiktų atitinkamas ataskaitas apie jo įgyvendinimą. Nepritarti Argumentai:
reguliavimo tarnybos valdymo modelis atitiks gerosios valdysenos praktikas, leidžiančias užtikrinti aukščiausią skaidrumo lygį, institucijos depolitizavimą ir konkurencingą vadovo atlygį. 2. Manytina, kad Tarybos narių skyrimo procesui netikslinga taikyti VERT analogiją, nes elektroninių ryšių rinka visiškai liberalizuota ir dėl tam tikrų ypatumų skiriasi nuo energetikos sektoriaus. Siūlytina Tarybos narių skyrimą reglamentuoti iš esmės panašiai, kaip šiuo metu numatyta ir Konkurencijos įstatyme – Tarybos pirmininką ir narius Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. 4. UAB „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys, UAB „Tele2“ Strategijos ir plėtros direktorius Tadas Bukauskas, Telia Lietuva, AB Teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė Daiva Kasperavičienė,
<...>
leistų Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narių atrankos bei skyrimo procesą padaryti skaidresnį, suteikiant jam daugiau viešumo. 1.
modelio Projekte numatytas Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo modelio pakeitimas. Numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnybą valdo ir Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais sprendimus priima kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo organas – Taryba. Tarybą sudaro penki nariai. Tarybos pirmininką ir keturis narius skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu 5 metų kadencijai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad viename iš kelių viešai konsultacijai skelbtų Projekto variantų buvo numatyta skaidri Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narių atrankos procedūra, kurioje stebėtojų teisėmis būtų galėjusios dalyvauti ir verslo asociacijos, kurių nariai veikia Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamose rinkose. Manome, kad tokią nuostatą reikėtų įtraukti ir į dabartinį Projektą, nes didesnis viešumas skiriant tarybos narius padarytų atrankos procesą skaidresnį ir sudarytų galimybę verslo asociacijoms pareikšti savo nuomonę apie siūlomus kandidatus į Ryšių reguliavimo tarnybos tarybą. Atsižvelgiant į tai, siūlome atitinkamai papildyti Projektą. Vienas iš galimų variantų, kuris neabejotinai padidintų tarybos narių skyrimo proceso skaidrumą bei viešumą galėtų būti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos valdymo modelio pavyzdys, kai tarybos narius ir pirmininką skiria LR Seimas, LR Prezidento teikimu. Tai garantuotų Ryšių reguliavimo tarnybos nepriklausomumą ir sprendimų nešališkumą, apsaugotų tarybos narius nuo bet kokios viešųjų ar privačiųjų subjektų įtakos ir (ar) kišimosi į šios reguliavimo institucijos sprendimų priėmimo procesą. Manome, kad tarybos narių skyrimo procedūros perkėlimas į Seimą atitiktų ir išaugusią reguliuojamo sektoriaus svarbą šalies gyventojams, verslui bei pačiai valstybei. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
reguliavimo tarnybos valdymo modelis atitiks gerosios valdysenos praktikas, leidžiančias užtikrinti aukščiausią skaidrumo lygį, institucijos depolitizavimą ir konkurencingą vadovo atlygį. 2. Manytina, kad Tarybos narių skyrimo procesui netikslinga taikyti VERT analogiją, nes elektroninių ryšių rinka visiškai liberalizuota ir dėl tam tikrų ypatumų skiriasi nuo energetikos sektoriaus. Siūlytina Tarybos narių skyrimą reglamentuoti iš esmės panašiai, kaip šiuo metu numatyta ir Konkurencijos įstatyme – Tarybos pirmininką ir narius Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. 5. UAB „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys, UAB „Tele2“ Strategijos ir plėtros direktorius Tadas Bukauskas, Telia Lietuva, AB Teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė Daiva Kasperavičienė,
IoT, paliekant įpareigojimus tik IoT segmentui bei perkeliant įsigaliojimo terminą į 2025 m. sausio 1 d. 2. Dėl eSIM. Projekto 40 straipsnio 18 d. numatyta pareiga paslaugų teikėjams užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų teisę viešąsias elektroninių ryšių paslaugas gauti galiniais įrenginiais su integruotais abonento identifikavimo moduliais ir teisę pakeisti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją, išlaikant ryšio numerį (kai toks yra), tačiau nekeičiant abonento identifikavimo modulio galiniame įrenginyje ir be fizinės prieigos prie galinio įrenginio. Šis įpareigojimas įsigalioja 2023 m. sausio
nustatomas įpareigojimas Lietuvos judriojo ryšio operatoriams nuo 2023 m. sausio 1 d. įdiegti bei palaikyti eSIM technologiją bei sprendimus. Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad eSIM sprendimai yra išskiriami į du atskirus segmentus – vartotojų bei M2M ir /ar daiktų interneto.
Kadangi eSIM technologijos pritaikymas, panaudojimas, technologijos išvystymas ir poreikis šiai dienai šiuose segmentuose yra visiškai skirtingas, todėl, mūsų vertinimu, ir poreikis reguliuoti bei reguliavimo apimtis turėtų būti taikoma visiškai skirtinga. Žemiau pateikiame pasiūlymus dėl kiekvieno segmento atskirai. Dėl vartotojų segmento. Ryšių reguliavimo tarnybos užsakymu, Ernst & Young šiuo metu atlieka eSIM studiją, kuri turi būti užbaigta iki š.m. pabaigos, o liepos 7 d. buvo viešai pristatyti ir aptarti Lietuvos situacijos eSIM panaudojimo srityje analizės rezultatai. Analizėje numatyta, jog Lietuvoje beveik visi mobiliojo ryšio operatoriai jau šiuo metu teikia galimybę naudotis vieno numerio paslauga išmaniuosiuose laikrodžiuose su eSIM, o kai kurie – eSIM paslaugą siūlo ir mobiliuosiuose telefonuose. Platesniam šių paslaugų teikimui vartotojų segmente trukdo tai, jog rinkoje šiuo metu nėra didelės įrenginių su šia technologija pasiūlos, t.y. eSIM technologiją palaiko tik aukščiausios klasės išmanieji telefonai, kurie yra brangesni. Atitinkamai, brangesniems įrenginiams paklausa Lietuvoje nėra didelė. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu nėra numatyta m.parašo perkėlimo ir 3 naudojimo galimybė su eSIM – egzistuojantis sprendimas yra integruotas į tradicinę SIM kortelę ir yra itin paklausus tiek tarp gyventojų, tiek tarp įmonių darbuotojų, tiek tarp viešojo sektoriaus subjektų (aktyvių vartotojų skaičius apie 400 tūkst.) Taip pat, šiuo metu dar nėra pilnai išspręstos grėsmės, susijusios su eSIM technologijos masiniu naudojimu, tokios kaip vartotojų duomenų vagystė (pvz., įsigyjant eSIM nuotoliniu būdu, padidėja tikimybė, kad eSIM įsigijimui bus panaudota kito žmogaus tapatybė) ar eSIM /eSIM profilių klonavimas / “išlaužimas“ / užkeitimas.
Galiausiai, reikalingos ženklios visų rinkos dalyvių investicijos į infrastruktūrą numerio perkėlimo proceso patobulinimui bei eSIM paslaugos pritaikymui m. parašo paslaugai. Mūsų vertinimu, siūlomi įpareigojimai dėl eSIM įdiegimo bei palaikymo vartotojų segmente yra pertekliniai bei neproporcingi siekiamam tikslui, kuris tikėtina bet kuriuo atveju bus pasiektas ilgesniuoju laikotarpiu, veikiant laisvosios rinkos principams ir ūkio subjektams priimant savarankiškus sprendimus dėl jų komercinės veiklos bei investicijų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, siūlome, kad Projekte nustatytas įpareigojimas Lietuvos judriojo ryšio operatoriams įdiegti bei palaikyti eSIM technologiją bei sprendimus būtų netaikomas vartotojų segmente. Tuo atveju, jeigu nebus pritarta panaikinti įpareigojimą vartotojų segmente, paliekant tai natūraliai rinkos savireguliacijai, atsižvelgiant į žemiau pateiktus argumentus dėl eSIM M2M ir /ar daiktų interneto segmento, siūlome įpareigojimus dėl eSIM vartotojų segmente nukelti dvejiems metams, t.y. nuo 2025 m. sausio 1 d. Dėl M2M ir /ar daiktų interneto segmento. Kaip jau minėta, Ernst & Young šiuo metu vis dar vykdo eSIM studiją, kurią planuojama pabaigti iki šių metų pabaigos, po kurios, priklausomai nuo pasirinkto eSIM veikimo modelio Lietuvoje, bus priimti atitinkami įpareigojimai operatoriams.
Kaip matyti iš š.m. liepos
segmente turi kur kas daugiau problematikos bei laikui imlių iššūkių, stabdančių eSIM technologijos diegimą, tarp kurių paminėtini tokie kaip: eSIM technologijos panaudojimas IoT įrenginiuose gali reikalauti sudėtingų / nestandartinių ryšio sprendimų, trūksta praktinių įgyvendinimo pavyzdžių ir vieningo operatoriaus pakeitimo standarto, rinkoje dar nėra verslo poreikius atitinkančios eSIM administravimo platformos, galimai aukštesnė įrenginių su eSIM kaina, brangi užsienio šalių mobiliųjų operatorių integracija į IoT ekosistemą, kurioje jų eSIM profiliai galėtų būti užkraunami į Lietuvos gamintojų montuojamus eSIM, SIM profilių suderinamumas su skirtingų SIM kortelių gamintojų eSIM platformomis, IoT įrenginiai neturi prieigos prie SIM gamintojų eSIM saugyklų ir pan. Kaip žinia, diskusijos dėl eSIM įpareigojimų prasidėjo dar 2019 metais, kuomet Susisiekimo ministerija pasiūlė atitinkamus įpareigojimus ERĮ, kurie įsigaliotų nuo 2023 m. Toks terminas buvo numatytas atsižvelgiant į tai, jog eSIM technologijos diegimas yra labai imlus laikui, sudėtingas, problematiškas ir daug iššūkių keliantis procesas, todėl valstybei priėmus atitinkamus įpareigojimus, operatoriai turėtų galimybę tinkamai pasiruošti šios technologijos įdiegimui bei naudojimui. Nors Elektroninių ryšių įstatymą planuota priimti iki 2020 m. gruodžio mėnesio, šiai dienai įstatymas vis dar nėra priimtas. Taipogi, nėra užbaigta ir eSIM studija bei atitinkamai nėra pasirinktas konkretus eSIM veikimo modelis, į kurį turėtų orientuotis operatoriai.
Nepaisant to, paskutiniame Seime registruotame projekte (2021-06-17), eSIM įgyvendinimo terminas liko toks pat, koks buvo numatytas 2019 metais ir šiuo metu yra visiškai nebeproporcingas numatytų įpareigojimų apimčiai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo priėmimas nusikėlė mažiausiai vieneriems metams, siūlome atitinkamai ir įpareigojimus dėl eSIM M2M ir /ar daiktų interneto segmente perkelti dvejiems metams, t.y. nuo 2025 m. sausio 1 d. Nepritarti Argumentai:
atidėjimo: visuotinai pripažįstama, kad daiktų interneto įrenginių ženklus poreikio išaugimas numatomas su 5G ryšio tinklų atsiradimu. eSIM technologija ir su šios technologijos įdiegimu numatomas funkcionalumas pakeisti ryšio operatorių be fizinės prieigos prie įrenginio, ypatingai prisidėtų prie daiktų interneto įrenginių (tokių kaip išmanieji apskaitos prietaisai ir kt.) masinio diegimo. Tam, kad ši technologija būtų kuo sparčiau įdiegta ir jos veikimas teisiškai reglamentuotas, valstybė biudžeto lėšomis inicijavo galimybių studijos parengimą, kuri iki šių metų pabaigos pateiks siūlymus dėl optimalaus eSIM technologijos įgyvendinimo modelio. Pažymėtina, kad jau 2019 metais buvo vykdomos viešosios konsultacijos su visuomene ir verslo bendruomene, kurios metu jau buvo indikuotas tokios technologijos poreikis. Atsižvelgiant į tai, siūlomas įsigaliojimo termino nukėlimas galimai turės neigiamos įtakos įvairių sektorių skaitmenizavimui, 5G ryšio plėtrai ir bendram valstybės įvaizdžiui. 2. Dėl įpareigojimų nustatymo tik IoT segmentui (bet ne vartotojų): manytina, kad vartotojų segmento diferencijavimas reguliavimo prasme yra netikslingas. Pažymėtina, kad rinkoje jau teikiami įrenginiai (mobilūs telefonai) su eSIM technologija.
Kaip nurodė viešojoje konsultacijoje dalyvavę įvairių verslo sektorių atstovai, galimybė pakeisti paslaugų teikėją be fizinės prieigos prie įrenginio yra ypač aktuali didelį kiekį darbuotojų turinčioms įmonėms ir įmonėms, kurių darbuotojai pasklidę po visą šalies teritoriją. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą įmonėms ir įstaigoms, kurioms šis įstatymas taikomas, privalu kas tris metus vykdyti ryšio paslaugų viešuosius pirkimus ir, esant poreikiui, keisti ryšio paslaugų teikėją. Taip pat paminėtinas tokio funkcionalumo poreikis ir COVID19 pandemijos kontekste – tikslinga sudaryti kaip įmanoma didesnes galimybes užsisakyti paslaugas nuotoliniu būdu. Galiausiai, eSIM ir su šios technologijos įdiegimu susijusios galimybės keisti operatorių nuotoliniu būdu įteisinimas leis sutaupyti administracinius kaštus, todėl siūlytina šio technologinio proveržio siekti kiek įmanoma greičiau ir vartotojų, ir daiktų interneto segmente. 6. UAB „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys, UAB „Tele2“ Strategijos ir plėtros direktorius Tadas Bukauskas, Telia Lietuva, AB Teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė Daiva Kasperavičienė,
3Įstatymo lygyje įtvirtinti mechanizmą,
užtikrinsiantį realias galimybes užkardyti nesąžiningą elektroninių ryšių veiklą. 3. Dėl nesąžiningos elektroninių ryšių veiklos užkardymo Pastaruosius kelerius metus vis daugiau ir dažniau pastebima atvejų, kai iš Lietuvos operatorių fiksuoto ir/ar judriojo ryšio tinklų į kitus tinklus yra siunčiami skambučių ir trumpųjų žinučių (SMS) srautai, kurie kelia abejonių dėl tikrosios jų kilmės ir operatorių vykdomos veiklos sąžiningumo (toliau – srautai), tuo, be kita ko, sukeliant nepatogumų galutiniams paslaugų gavėjams.
Dėl nesąžiningų operatorių veiklos, kiti operatoriai patiria finansinių nuostolių, o tam tikrais atvejais, yra tiesiogiai įtakojami jų klientai, kuomet klientas, būdamas užsienio šalyje negali priimti skambučių iš Lietuvos, nes tos šalies operatorius dėl nesąžiningos veiklos būna užblokavęs ne konkretų operatorių, o pavyzdžiui, visą Lietuvos numeraciją. Kaip žinia, operatoriai jau ne kartą kreipėsi į Tarnybą bei Susisiekimo ministeriją su prašymu apibrėžti nesąžiningą elektroninių ryšių veiklą bei inicijuoti pakeitimus susijusius su tokios veiklos užkardymu, nes šiuo metu rinkoje nėra efektyviai veikiančio mechanizmo, įskaitant esamas Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, galinčio užtikrinti operatorių, iš kurių tinklų siunčiami srautai, o tuo pačiu ir vartotojų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymo lygyje įtvirtinti mechanizmą, užtikrinsiantį realias galimybes spręsti aptariamą situaciją bei Projekte įtvirtinti Tarnybos pareigą nustatyti tvarką, pagal kurią viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams būtų numatyta pareiga užtikrinti, kad nebūtų vykdoma nesąžiningos elektroninių ryšių veiklos požymius atitinkanti veikla, o viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pagrindus nesąžiningos elektroninių ryšių veiklos atvejus, viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teisę neatlikti tarpusavio atsiskaitymų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome Projekto 96 straipsnį (Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir stebėjimas) papildyti nauja 13 dalimi: „Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kiekvienu atskiru atveju blokuoti galimybę naudotis telefono ryšio numeriais arba paslaugomis, jei toks naudojimasis yra susijęs su sukčiavimu arba neteisėtu naudojimu, kai tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinta tvarka bei vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais kriterijais, ir reikalauti, kad tokiais atvejais būtų neteikiamas atitinkamas sujungimas arba atsisakoma su tuo susijusių pajamų už paslaugas.“ Tuo atveju, jeigu nebus pritarta papildyti Projektą atitinkamomis nuostatomis situacijai rinkoje spręsti, prašytume svarstyti atitinkamų mechanizmų įtvirtinimą poįstatyminiais teisės aktais, pavyzdžiui, įpareigojant šalis susitarti dėl nesąžiningos elektroninių ryšių veiklos požymių remiantis Tarnybos nustatytu pavyzdiniu aptariamos veiklos sąrašu, kuris jau yra su Tarnyba suderintas ir įtvirtintas Memorandume dėl operatorių bendradarbiavimo užkertant kelią nesąžiningai elektroninių ryšių veiklai. Pritarti iš dalies Argumentai: 1.
Pažymėtina, kad ERĮ projekte yra išlaikomas šiuo metu ERĮ nustatytas reguliavimas, užtikrinantis visišką Direktyvos 2018/1972 97 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad „valstybės narės užtikrina, kad toms nacionalinėms reguliavimo arba kompetentingoms institucijoms būtų sudaryta galimybė reikalauti, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kiekvienu atskiru atveju blokuotų galimybę naudotis telefono ryšio numeriais arba paslaugomis, kai tai pagrindžiama sukčiavimo arba neteisėto naudojimo motyvais, ir reikalauti, kad tokiais atvejais elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neteiktų atitinkamo sujungimo arba atsisakytų kitų pajamų už paslaugas“ perkėlimą. 2. Direktyvos 2018/1972 97 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas nėra naujas, jis jau yra visiškai perkeltas į Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės sistemą šiuo metu galiojančio ERĮ 77 straipsnio 8–10 dalimis (atitinka ERĮ projekto 96 straipsnio 8–10 dalis). Pažymėtina, kad šios nuostatos numato atitinkamą teismo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) kompetenciją duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, jei jų tinklai ar teikiamos paslaugos buvo naudojamos nusikalstamoms veikoms daryti, taip pat įpareigojimus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams tam tikrais atvejais teikiamas viešąsias elektroninių ryšių paslaugas nutraukti savo iniciatyva. 3. Pastebėtina, kad, vadovaujantis galiojančio ERĮ 5 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pirmiau nurodytais atvejais taikytiną ribotinų veiksmų sąrašą Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina įvertinusi viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymus. 4.
prieštarautų ERĮ projekto 96 straipsnio 8-10 d., todėl šioje pastaboje keliami praktiniai klausimai yra spręstini jau šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo ribose, įskaitant, bet neapsiribojant viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų taikomais savireguliacijos mechanizmais, taip pat prireikus pildant poįstatyminį reglamentavimą. Pažymėtina, kad viešosioms konsultacijoms jau yra paskelbtas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 1V-960 „Dėl Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d3f47f112b1b11ec99bbc1b08701c7f8?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=d7b17a7a-4955-4a3a-abc2-2aada28d5e6c), kuriame siekiama numatyti, kad „61. Operatoriai tinklų sujungimo sutartyse privalo numatyti nuostatas, susijusias su skambučių ir trumpųjų žinučių srauto, kuris gali daryti neigiamą įtaką viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių paslaugų teikimui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų veikimui ar riboti galutinių paslaugų gavėjų galimybes naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, valdymu, įskaitant šio srauto ribojimo, abipusio atsiskaitymo už tokį srautą tvarką ir sąlygas, atsižvelgdami į pavyzdinį Taisyklių priede pateikiamą skambučių ir trumpųjų žinučių srauto, kuris gali daryti neigiamą įtaką viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių paslaugų teikimui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų veikimui ar riboti galutinių paslaugų gavėjų galimybes naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, kriterijų sąrašą.“
operatorių siūlymu įtvirtinti atitinkamus mechanizmus poįstatyminiais teisės aktais, iš dalies bus atsižvelgta. 7.
Kuisys, UAB „Tele2“ Strategijos ir plėtros direktorius Tadas Bukauskas, Telia Lietuva, AB Teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė Daiva Kasperavičienė, 2021-10-11 1(68)
dažnius (kanalus) kitam subjektui, pastarasis turi praeiti atitikimo nacionalinio saugumo interesams patikrinimo procedūras, numatytas Projekto 69 straipsnyje
Projekto 68 straipsnyje yra aprašyta elektroninių ryšių išteklius perleidimo procedūra ir apribojimai, numatant, kad „Asmuo turi teisę kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus <...> kai elektroninių ryšių ištekliai skiriami atliekant šio įstatymo 69 straipsnyje numatytas procedūras. Projekto 69 straipsnyje yra numatytos specialiosios radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo sąlygos, kai dažniai yra skiriami ir naudojami elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, detaliai aprašant subjekto, teikiančio paraišką dalyvauti konkurse ar aukcione, patikrinimo procedūrą, ar šio subjekto aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 69 straipsnyje numatyta procedūra yra ir bus taikoma visiems radijo dažniams (kanalams), kurie yra skirti elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Atsižvelgiant į tai, nelabai suprantama, kodėl draudimas perleisti dažnius yra sąlygotas ne paties neatitikimo nacionalinio saugumo interesams fakto (subjekto kuriam perleidžiami dažniai), o fakto, kad tokio dažnio suteikimas praėjo patikrinimo procedūrą, numatytą 69 straipsnyje.
Pažymime, kad radijo dažniai (kanalai) konkurso ar aukciono būdu paprastai yra skiriami ribotam (pvz. 15 metų laikotarpiui), todėl tam tikru laiko momentu, po ateityje surengtų aukcionų, visi šiuo metu Lietuvos judriojo ryšio operatorių naudojami dažniai praeis 69 straipsnyje numatytą patikrinimo procedūrą ir, esant tokiai normai, taps nebeperleidžiami. Mūsų vertinimu, draudimą perleisti dažnius turi sąlygoti subjekto, kuriam perleidžiami dažniai, naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojo, tiekėjo ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjo atitikimas nacionalinio saugumo interesams, o ne pats faktas, kad dažniai buvo skirti atlikus patikrinimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakoreguoti Projekto 68 straipsnį, numatant, kad prieš perleidžiant radijo dažnius (kanalus) kitam subjektui, pastarasis turi praeiti patikrinimo procedūras, numatytas Projekto 69 straipsnyje. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 68 straipsnį išdėstyti taip: „68 straipsnis.
Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas Asmuo turi teisę kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas), ir šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 59 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ir atvejus, kai elektroninių ryšių ištekliai skiriami atliekant šio įstatymo 69 straipsnyje numatytas procedūras Perleidžiant teisę naudoti šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), įskaitant laikiną teisės naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) perleidimą, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir procedūros. Asmenims, kuriems yra perleista teisė naudoti šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), įskaitant laikiną teisės naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) perleidimą, mutatis mutandis taikomas šio įstatymo 69 straipsnis.“
Kuisys,
dažnių ar aukcionų vien dėl to, jei pateikus paraišką dalyvauti radijo dažnių aukcione būtų nustatyta, kad dar tik planuojamos naudoti tinklo įrangos gamintojai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o leisti operatoriams įsigyti įrangą iš patikimų tinklo įrangos gamintojų. 2. Numatyti, kad Projekte nurodytais atvejais įranga būtų pakeista ne vėliau kaip iki 2028 m., įvertinant naudojamos tinklo įrangos nusidėvėjimo terminus (7-8 metai), nes trumpesnis terminas suponuoja operatorių nuostolius, kai nenudėvėta įranga būtų keičiama nauja.
Jei įrangos pakeitimo terminas liktų nepakitęs (2025-12-31), siūlome nustatyti keičiamos įrangos keitimo kompensavimo mechanizmą iš valstybės biudžeto. Toliau teikiame detalius argumentus dėl aukščiau nurodytų pasiūlymų. Projekto 69 straipsnis numato, kad asmenims, pateikusiems paraiškas dalyvauti radijo dažnių (kanalų) skyrimo konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašančių skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), skirtus elektroniniams tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti, o taip pat šių asmenų naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atžvilgiu yra atliekama atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra, kurią atlieka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija). Toks pat reikalavimas numatomas ir asmenis, kuriems radijo dažniai buvo paskirti iki 2021-07-01, todėl iš esmės apima tiek visus šiuo metu operatorių turimus ir naudojamus radijo dažnius, tiek ir radijo dažnius, kurie bus įsigyti ateityje. Projekte siūloma suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai teisę atmesti asmenų, dalyvaujančių radijo ryšių (kanalų) skyrimo konkurse arba aukcione, paraiškas, jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir/ar jo planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojas ir/ar tiekėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Manome, kad vien dalyvavimas viešame konkurse ar aukcione dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo neturėtų būti siejamas su atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra, ypač, kai pats asmuo, dalyvaujantis aukcione, konkurse ar prašantis tiesiogiai skirti dažnius Komisijos vertinimu atitinka nacionalinio saugumo interesus. Patikros mechanizmas galėtų būti taikomas tik tada, kai konkursą ar aukcioną laimėjęs asmuo ketina sudaryti sandorį dėl elektroninių ryšių paslaugoms teikti reikalingos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimo (ką ir numato galiojantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas). Tokiu būdu operatoriams būtų sudaryta galimybė pakeisti numatomą įrangos gamintoją ir/ar tiekėją ir pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis. Teisės dalyvauti konkurse ar aukcione atėmimas vien dėl to, kad planuojama naudoti įranga galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nesuteikiant dalyviui galimybės pakeisti planuojamos įsigyti įrangos gamintojo ir/ar tiekėjo, yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) ir neteisinga bausmė už pažeidimą, kurio jis net nepadarė (t.y. neįsigijo ir nenaudojo nepatikimo gamintojo įrangos).
Atkreipiame dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei radijo dažnių aukcionas ar konkursas vyktų iki 2025-12-31, būtų pagrįsta nustatyti, kad nacionalinių saugumo interesų patikros institutas būtų vienodai taikomas tiek asmenims, kurie dalyvauja naujuose radijo dažnių aukcionuose ar konkursuose, tiek asmenims, kurie įgijo radijo dažnius iki 2021-07-01, t.y. abiem atvejais įranga, neatitinkanti nacionalinio saugumo interesų turėtų būti pakeista iki 2025-12-31. Tinklo įrangos rinka pasižymi nedideliu gamintojų skaičiumi, todėl vieno pardavėjo pašalinimas iš rinkos žymiai sumažintų konkurenciją tarp likusių gamintojų. Tai neabejotinai pabrangintų ryšio tinklo įrangos kainas, leistų susiformuoti pagrindinių tinklo įrangos tiekėjų duopolijai ar net monopolijai, o dėl šios priežasties ženkliai didėtų operatorių kaštai įsigyjant tinklo įrangą. Šiuo metu tinklo įrangą teikia trys tokios įrangos gamintojai – Ericsson, Huawei ir Nokia. Tokiu atveju, jei bent vienas iš šių gamintojų būtų pripažintas nepatikimu, o ryšio operatoriai būtų įpareigoti pašalinti jo įrangą iš Lietuvos telekomunikacinių tinklų ir pakeisti ją kitų gamintojų įranga, atitinkamos išlaidos sudarytų dešimtis milijonų eurų. Pažymėtina, kad kitos valstybės – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos valstybės – atvirai ir skaidriai deklaravo, kiek išaugs 5G ryšio tinklo diegimo kaina, kokias papildomas išlaidas patirs verslas ir vartotojai, kiek gali vėluoti ryšio tinklo diegimo darbai.
Projekte numatoma, kad asmenys, kurių iki Projekto įsigaliojimo įsigytos įrangos gamintojai būtų Komisijos pripažinti kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, privalėtų ją pakeisti kitų gamintojų įranga iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad LR susisiekimo ministerijos 2021 m. kovo 9 d. viešajai konsultacijai pateiktame LR elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. 19-1064(9) buvo numatyta, kad tokiu atveju operatoriai įrangą turėtų pakeisti iki 2030 m. Manome, kad toks terminas būtų gerokai racionalesnis investicine prasme ir leistų efektyviau išnaudoti jau atliktas investicijas (iki Projekto įsigaliojimo), nes paprastai naujai įgyta tinklo įranga yra nudėvima per 7-8 metus. Vis dėlto, atsižvelgdami į kitų institucijų siūlymus bei Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, manome, kad pirminis 2030 m. terminas galėtų būti ir trumpesnis – 2028 m. Tuo pačiu tai leistų ir efektyviausiu būdu išnaudoti jau padarytas investicijas į tinklo įrangą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad Projekte nurodytais atvejais įranga būtų pakeista ne vėliau kaip iki 2028 m gruodžio 31 d.
Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra neabejotinai valstybės funkcija, todėl nesant galimybės nustatyti ilgesnę įrangos pakeitimo terminą, nei numatyta Projekte, siūlome Projekte numatyti elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teisę į kompensaciją, mokamą iš valstybės biudžeto (pvz., tokiais atvejais, jei įranga, jos tiekėjas, gamintojas buvo suderintas su Komisija, tačiau vėliau sprendimai pakeisti ir operatorius privalės įrangą pakeisti kito gamintojo įranga, taip patirdamas nuostolius, o taip pat tais atvejais, kai iki Projekto įsigaliojimo įsigytos įrangos gamintojai bus pripažinti nepatikimais). Atkreipiame dėmesį į tai, kad Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisės akto projekto rengėjas turi atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas: <...> yra susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka; <...> riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas. Kaip matyti iš Projektą lydinčiųjų dokumentų, toks poveikio konkurencijai vertinimas nebuvo atliktas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projektas visiškai nediferencijuoja pagrindinių operatorių naudojamų radijo dažnių, kurie naudojami teikti elektroninių ryšių paslaugas visoje šalies teritorijoje ir radijo dažnių, naudojamų pavieniams (nišiniams) sprendimams, kai radijo dažniai naudojami konkrečiam klientui suteikiant paskutinės mylios (angl. last mile) sujungimą. UAB „Bitė Lietuva“ tokių radijo dažnių skyrimo prašymų Ryšių reguliavimo tarnybai pateikia apie kelis šimtus per metus. Vargu ar būtų racionalu kiekvieną kartą prašant leidimo tokiems radijo dažniams kreiptis į Komisiją ir priiminėti Vyriausybės sprendimus dėl įrangos atitikimo nacionalinio saugumo interesams.
Nepritarti Argumentai:
elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57, 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu įstatymą Nr. XIV-346 ir su juo susijusį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13² straipsniu įstatymą Nr. XIV-347, kuriais apsisprendė dėl UAB „Bitė Lietuva“ minimų nuostatų. 2. Siūlymo esmė yra operatoriams, laimėjusiems viešą konkursą ar aukcioną, sudaryti galimybę pakeisti numatomą įrangos gamintoją ir/ar tiekėją ir pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis. Pažymėtina, kad viešame konkurso ar aukciono taisyklėse negali būti numatoma galimybė pakeisti siūlymą laimėjus konkursą, nes tokia nuostata pažeistų dalyvių lygiateisiškumo principą, kuris reikalauja nustatyti visiems dalyviams vienodas sąlygas, o leidžiant keisti pasiūlymą būtų sudaroma išskirtinė teisė vienam, ar keliems dalyviams pasiūlymą keisti po pasiūlymų pateikimo termino, kai kiti dalyviai to daryti nebegali. Atkreipiame dėmesį, kad dalyvaudamas konkurse ar aukcione, dalyvis turi teisę nurodyti daugiau nei vieną įrangos gamintoją ir/ar tiekėją. Tokiu būdu, net ir vieną iš jų pripažinus neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, dalyvis toliau galėtų dalyvauti konkurse aukcione su kitu pasirinktu įrangos gamintoju ir/ar tiekėju. 3. Siūlomas pereinamasis laikotarpis apima elektroninių ryšių srityje naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos nusidėvėjimo ciklą, todėl nustačius pereinamąjį laikotarpį būtų netikslinga papildomai taikyti ir valstybės kompensaciją.
Elektroninių ryšių srityje naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos vidutinis nusidėvėjimo ciklas trunka 6-7 metus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu naudojama įranga nebuvo įdiegta įstatymo įsigaliojimo metu, nustatytas pereinamasis laikotarpis iš esmės apima nusidėvėjimo ciklą. 4. Atkreipiame dėmesį, kad užsienio valstybės numato tokius perinamuosius laikotarpius:
Švedijos Karalystė – iki 2025 m. sausio 1 d., Lenkijos Respublika – per 5 metus nuo neatitikties sprendimo priėmimo, Estijos Respublika – iki 2024 m. sausio 1 d., Jungtinė Karalystė – iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Andrius Kupčinskas, Gintautas Paluckas, Viktoras Fiodorovas, Lukas Savickas,
Kaip parodė 2021 m. spalio 4 d. Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdžio metu vykusi diskusija, šiuo metu Lietuvos fiksuoto interneto rinkoje nėra efektyvios konkurencijos. Tai posėdžio metu patvirtino mobilieji operatoriai Bitė Lietuva ir Tele2, Lietuvos kabelinių televizijų asociacija. Šioje rinkoje akivaizdžiai dominuoja Telia Lietuva, AB (toliau – Telia), valdanti didžiausią viešąjį fiksuotojo ryšio tinklą – 97,9 % ryšių kabelių kanalų sistemos ir 43,6 % vietinių šviesolaidinių linijų. Kiti operatoriai, norėdami klientams teikti fiksuoto interneto paslaugas, neturi kitos alternatyvos kaip tik pirkti didmeninę paslaugą iš Telia.
Be to, kaip vertikaliai integruotas ūkio subjektas, Telia teikia ir mažmenines fiksuoto interneto paslaugas vartotojams. Dėl realios konkurencijos nebuvimo, per pastarąjį dešimtmetį Telia fiksuoto interneto rinkos dalis išaugo beveik 20 % (nuo 41,6 % 2006 m. iki 59,35 % 2019 m.). Dominavimas abiejose rinkose Telia suteikia pranašumą prieš esamus ar potencialius konkurentus. Ryšių reguliavimo tarnyba 2016 m. ir 2019 m. sprendimais pripažino Telia ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką didmeninės interneto prieigos rinkoje, ir nustatė papildomus įpareigojimus: · kitiems operatoriams suteikti didmeninę paslaugą – prieigą prie šios infrastruktūros; · didmeninę paslaugą teikti už reguliuojamą kainą. Tačiau situacija rinkoje rodo, kad šios priemonės nėra veiksmingos. Nors, teoriškai, kiti operatoriai gali naudotis Telia didmenos paslauga ir teikti fiksuotą internetą vartotojams, tačiau praktikoje Telia didmenos paslauga naudojasi tik apie 1 proc. visos fiksuoto interneto rinkos. Tad esamos reguliavimo priemonės rezultatų neduoda. Projekte taip pat nenumatyta jokių papildomų priemonių, kurios spręstų šią konkurencijos trūkumo problemą. Pritaikant analogiją iš kitų sektorių, pavyzdžiui mažmeninės prekybos (konkrečiai, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas), valstybė gali nustatyti papildomus reikalavimus tais atvejais, kai tam tikri ūkio subjektai turi itin daug rinkos galios. Tad siūloma nauja 5 dalimi papildyti Projekto 32 straipsnį, kuriuo įtvirtinamos Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas yra įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje ir turi didesnę nei 40 procentų atitinkamos mažmeninės rinkos dalį (preziumuojamas dominavimo lygis pagal Konkurencijos įstatymo 3 str.
privalo užtikrinti, kad jo didmeninio ir mažmeninio produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo reikalavimus. Šiuos reikalavimus, pagal Europos Komisijos rekomendaciją (2013/466/ES), nustatytų Ryšių reguliavimo tarnyba. Ši, Europos Komisijos rekomenduojama, kainų vertinimo metodika yra skirta parodyti, ar kitas pagrįstai efektyvus operatorius galėtų atkartoti didelę įtaką rinkoje turinčio subjekto kainas ir veikti pelningai. Šiuo pasiūlymu būtų užtikrinta galimybė objektyviai įvertinti, ar didelę rinkos galią turintis ūkio subjektas, nustatydamas didmeninių ir mažmeninių paslaugos kainas, nediskriminuoja konkurentų – ar sau ir susijusioms įmonėms netaiko palankesnės kainodaros. Atitikties ekonominio atkartojamumo reikalavimams vertinimą jau sėkmingai taiko Austrija, Slovėnija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Malta, Liuksemburgas. Šiose rinkose yra matomas teigiamas poveikis konkurencijai. Pavyzdžiui, Slovėnijoje ir Ispanijoje, minėtą metodiką pradėjusiose taikyti 2016 – 2017 m., jau matomas akivaizdus fiksuoto interneto didmeninės rinkos augimas. Pasiūlymas:
straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Ūkio subjektas, įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje ir turintis didesnę nei 40 procentų atitinkamos mažmeninės rinkos dalį, privalo užtikrinti, kad jo didmeninio ir mažmeninio produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo reikalavimus.
Ekonominio atkartojamumo reikalavimus nustato Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos Komisijos 2013 m. rugsėjo 11 d. rekomendaciją dėl nuoseklaus nediskriminavimo įpareigojimų ir sąnaudų apskaičiavimo metodikų, skirtų konkurencijai skatinti ir geresnei investicijų į plačiajuostį ryšį aplinkai sukurti, taikymo (2013/466/ES)."
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-660(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: Įvertinus keičiamo įstatymo apimtį, teisės aktų priėmimo procedūras, siūlome pakeisti įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 20 dalis išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 16 dalį ir šio straipsnio 20 dalį, įsigalioja 2021 m. spalio gruodžio 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas, Andrius Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-660(2). Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5fe0a6408e5311eb998483d0ae31615c?jfwid=-cdjog3594&fbclid=IwAR25gY74qpgsHSJtfnmB3ALJHahJbCr5WH33uMi8a0Wl7ydwLcjqPHXljJ0