2021-06-29 Nr. XIVP-658 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į Konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar į Konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytu Referendumo konstituciniu įstatymu visi su referendumo organizavimu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai, kaip siūloma vertinamame šio įstatymo projekte.
Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios referendumo skelbimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi referendumo santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t. y. 3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, mūsų nuomone, Referendumo konstituciniame įstatyme įtvirtinus svarbiausias referendumo skelbimo ir vykdymo taisykles, detalus referendumo santykių reguliavimas galėtų būti nustatytas paprastajame (ordinariniame) Referendumo konstitucinio įstatymo įgyvendinimo įstatyme, kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu.
Diskutuotina ir dėl kitų galimų referendumo santykių reguliavimo variantų, pavyzdžiui, pakeitus Konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas Referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi referendumo santykių aspektai (arba netgi Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas), o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas referendumo organizavimo procesas, būtų galima nustatyti ordinariniame įstatyme (arba, pavyzdžiui, Rinkimų ir referendumo kodekse, kuris tokiu atveju turėtų tokią pat paprastojo įstatymo galią kaip ir visi kiti valstybėje galiojantys kodeksai), kurį, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą. 2. Projekto 2 straipsnio 3–5 dalyse nurodytų rinkimų principų turinys turėtų būti atskleistas išsamiai, analogiškai kaip Seimo rinkimų įstatymo 3–5 straipsniuose. 3. Projekto 3 straipsnio 3 dalies du pirmuosius sakinius siūlome pakeisti formuluote „Piliečių papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia savivaldybių referendumo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija.“ (plg. su Seimo rinkimų įstatymo 5¹ straipsnio 3 dalimi). 4. Atsižvelgiant į teisėkūroje keliamą teisinio reguliavimo glaustumo reikalavimą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir į tai, kad žodžiai „konsultacinis“ ir „patariamasis“ yra sinonimai, diskutuotina, ar projekto 4, 6 ir 9 straipsniuose minimi
„konsultaciniai (patariamieji)“ referendumai neturėtų būti vadinami
„patariamaisiais“ referendumais. 5.
straipsnio 2 dalyje prieš žodį „nuostatos“ įrašytina „ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ 1 straipsnio“. 6. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. liepos 11 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimuose išdėstytą oficialiąją konstitucinę doktriną, projekto 5 straipsnio 1 dalis papildytina nauju 5 punktu:
„5) dėl 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“
1, 2 straipsnių nuostatų pakeitimo;“. Šios dalies 5 punktas pernumeruotinas kaip 6 punktas. 7. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte (pernumeravus
formuluote „dėl kitų svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų“. 9. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio nuostatose vartojant vienodą formuluotę „siūlo referendumu spręsti 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių ar Seimas“ nėra aiškus skirtumas tarp privalomųjų ir patariamųjų referendumų, šias nuostatas reikėtų patikslinti. Projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotę
„kuriuos siūlo referendumu spręsti 300 tūkstančių rinkimų teisę
turinčių piliečių ar Seimas“ siūlome pakeisti formuluote „kuriuos spręsti referendumu reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių arba teikia Seimas“. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalies nuostata neužkerta kelio rengti ir patariamąjį referendumą, jeigu būtent toks inicijuojamas (2014 m. liepos 11 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai).
Taigi projekto 6 straipsnio nuostata tikslintina, pavyzdžiui, formuluotę „bet juos siūlo spręsti referendumu 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių ar Seimas“ keičiant nuostata „jeigu balsuoti dėl jų patariamajame referendume siūlo ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių arba tokį referendumą inicijuoja Seimas“, arba po žodžio
„referendumai“ įrašant „ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių siūlymu arba Seimo
iniciatyva“ ir išbraukiant nuostatos dalį „bet juos siūlo spręsti referendumu
pavadinime ir visame tekste vartojami tarpusavyje nesuderinti terminai „referendumui teikiamas sprendimo projektas“ ir „referendumui teikiamas sprendimas“; atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalyje pateikiamą „sprendimo“ sąvoką, manytina, kad šio straipsnio pavadinime ir 2 dalyje vartojamas terminas „referendumui teikiamas sprendimo projektas“ turėtų būti pakeistas terminu „referendumui teikiamas sprendimas“. 11. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodį
„įstatymo“ siūlome pakeisti formuluote „Konstitucijos pataisos, kito įstatymo“,
„Konstitucijos pataisos, kito įstatymo projekto“, 4 dalyje formuluotę
„įstatymų, kitų teisės aktų“ – formuluote „Konstitucijos pataisų, kitų
įstatymų“. 12. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje prieš žodį „svarbiausio“ įrašytinas žodis „kito“ (plg. su šio straipsnio 4 dalimi). 13.
įtvirtinti nuostatą „Grupės atstovų prašymu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija referendumui siūlomo įstatymo, kito teisės akto ar spręsti referendumu siūlomo svarbiausio Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimo tekstui parengti turi užtikrinti paramą, tam pasitelkdama teisės specialistų“. Pagal Referendumo įstatymą tokią paramą turėjo teikti Vyriausybės kanceliarija (tam pasitelkdama teisės specialistų). Pažymime, kad siekiant užtikrinti nešališką referendumui teikiamų sprendimų vertinimą, Seimo kanceliarijos Teisės departamentui teikiant išvadą Seimui dėl Seime užregistruoto Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projekto atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms (Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalis), referendumo paskelbimo iniciatyvos įgyvendinimo stadijoje pagalbą piliečių referendumo iniciatyvinei grupei rengiant referendumui teikiamų sprendimų tekstus turėtų teikti ne Seimo kanceliarija, o kita valstybės institucija. Atitinkamai taisytina ir projekto
iniciatyvinei grupei pagalbą referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti. 14. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūlome aiškiai nustatyti, kad yra apibrėžiama šiame įstatyme vartojama sąvoka „sprendimas“. 15. Projekto 8 straipsnio 5 dalies atsisakytina, įvertinus tai, kad pagal ją sprendimas dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į tarptautinę organizaciją, kuriai perduodama Lietuvos valstybės institucijų kompetencijos dalis, arba išstojimo iš tokios organizacijos (pavyzdžiui, Europos Sąjungos) galėtų būti priimtas mažesne piliečių balsų dauguma negu pagal šio straipsnio 4 dalį būtų reikalinga kitiems sprendimams (ne tik visoms kitoms nei nurodytosios šio straipsnio 2, 3 dalyse Konstitucijos pataisoms, bet ir konstituciniams ar net paprastiesiems įstatymams) priimti, be kita ko, ir 2004 m. liepos 13 d.
Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuriame yra įtvirtinti konstituciniai Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindai, nuostatoms pakeisti. 16. Pagal projekto 9 straipsnio, kuriame siūloma reglamentuoti patariamojo referendumo rezultatų nustatymą, 2 dalies formuluotes nėra aišku, kuo patariamasis referendumas skirtųsi nuo ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių reikalavimu arba Seimo iniciatyva surengto privalomojo referendumo kokiu nors kitu nei nustatytieji Konstitucijoje ar įstatyme svarbiausiu Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimu. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar projekte siūlomas patariamojo referendumo rezultatų nustatymo teisinis reguliavimas neturėtų būti koreguojamas taip, kad tarp patariamojo ir privalomojo referendumų būtų aiški skirtis juose pareikštos piliečių valios teisinės galios aspektu.
Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio
pareikšta piliečių valia neturėtų sprendžiamosios, valstybės valdžios institucijas saistančios galios, pavyzdžiui: „Tuo atveju, kai patariamajame referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir į šiam referendumui pateiktą klausimą pritariamai atsakė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, piliečių pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo referendumo paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.“
kaip perteklinės (plg. su šio straipsnio 1 dalimi) ir klaidinančios, nes neįvykus referendumui nelaikytina, kad yra pareikšta piliečių valia. 18. Projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatos formuluotę siūlytume pakoreguoti taip: „Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę gali įgyvendinti ne mažiau kaip 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių.“
komisija (VRK) turi įgaliojimus spręsti dėl grupės registravimo, įvertinusi referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijos ir įstatymų reikalavimams (taigi – ir įgaliojimus grupės neįregistruoti), ir juos įgyvendindama leidžia aktus – sprendimus (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), siūlome patobulinti projekto 11 straipsnio 3 dalį. Grupės įregistravimo arba jos neįregistravimo faktas (teisinio statuso įgijimas arba neįgijimas) turėtų būti siejamas su VRK sprendimu, o ne su grupės įregistravimo akto surašymu. VRK sprendimas neįregistruoti grupės turėtų būti motyvuotas.
Kadangi VRK sprendimas dėl grupės registravimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis), diskutuotina, ar neturėtų būti nustatytas tokio VRK sprendimo apskundimo teismui terminas ir tokio ginčo teismingumas (pavyzdžiui, toks pat, kokį siūloma nustatyti projekto 14 straipsnio 3 dalyje). Kartu siūlome nustatyti, kad VRK sprendimai dėl grupės registravimo turi būti skelbiami Teisės aktų registre. Šios dalies nuostatų dėl grupės įregistravimo akto nuorašo išdavimo grupei ar jos atstovui ir nusiuntimo Seimo Pirmininkui atsisakytina. Teisės aktų registre paskelbus VRK sprendimą įregistruoti grupę, Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje praneštų Seimui apie piliečių iniciatyvą paskelbti referendumą. 20. Atsižvelgiant į numatytų veiksmų atlikimo eiliškumą, projekto 11 straipsnio 4 dalis, kurioje numatytas pagalbos piliečių referendumo iniciatyvinei grupei referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti suteikimas, dėstytina kaip šio straipsnio 3 dalis; šio straipsnio 9 dalis, kurioje numatyti VRK įgaliojimai vertinti referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijos ir įstatymų reikalavimams ir spręsti dėl grupės registravimo, dėstytina kaip šio straipsnio 4 dalis; šio straipsnio
šio straipsnio 5 dalis; šio straipsnio 5–8 dalys atitinkamai pernumeruotinos. 21. Projekto 11 straipsnio 8 dalyje siūlome sureguliuoti ir dėl referendumo paskelbimo iniciatyvos nutrūkimo grupei kylančius padarinius, t. y. nustatyti, kad tokiu atveju VRK priima sprendimą panaikinti grupės įregistravimą. 22. Projekto 12 straipsnio 1 dalį siūlome išdėstyti taip: „Vyriausiosios rinkimų komisijos išduodamas piliečių parašų rinkimo lapas turi atitikti šio įstatymo priede nustatytus reikalavimus.“ 23.
Atsižvelgdami į šios išvados 19 pastabą, projekto
nuorašu“ siūlome pakeisti formuluote „Grupė, remdamasi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu dėl šios grupės įregistravimo“. 24. Projekto 12 straipsnį siūlome papildyti nuostata dėl VRK įregistruotos grupės pareigos užtikrinti piliečių, pasirašiusių piliečių parašų rinkimo lapuose (kuriuos ji kaupia iki perdavimo VRK), duomenų apsaugą, nustatant tokios pareigos turinį ir apimtį. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekte yra numatytas reikalavimas užtikrinti piliečių duomenų apsaugą tik parašų rinkimo stadijoje (12 straipsnio 3 dalis). Be to, vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio
parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 25. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje žodžius „Šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“ siūlytume pakeisti žodžiais „Šio įstatymo priede nustatytus reikalavimus“, nes šio straipsnio 1 dalyje reikalavimai nėra nustatyti, o tik padaryta nuoroda į šio įstatymo priedą. 26.
pertekliniai žodžiai „paskelbti referendumą“. 27. Pagal Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės subjektas yra ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Atsižvelgiant į tai, projekto 12 straipsnio
paskelbti referendumą, parašai nebūtų vadinami „piliečių reikalavimais paskelbti referendumą“, nes reikalavimą skelbti referendumą gali reikšti tik kolektyvinis subjektas. Šios dalies nuostata „Piliečių reikalavimus paskelbti referendumą kaupia grupė“ taisytina atsižvelgiant ir į tai, kad grupė galėtų kaupti tik piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, duomenimis ir parašais (projekto 11 straipsnio 5 dalis, projekto priedas), bet ne piliečių, Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje elektroninio ryšio priemonėmis pasirašiusių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenis. Taigi siūlytume tokią projekto 12 straipsnio
paskelbti referendumą, duomenimis ir parašais kaupia grupė. Per šio straipsnio
parašų, grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių parašų rinkimo lapais, įskaitant tuos, kuriuose nėra piliečių parašų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
„piliečių reikalavimų“ reikėtų pakeisti formuluote „piliečių parašų rinkimo
lapų“. 29. Projekto 12 straipsnio 9 dalies nuostatą
„Jeigu per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas
piliečių parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas“ siūlome papildyti išimtį nusakančia nuoroda „išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“. 30.
lapų perdavimas VRK yra numatytas tik projekto 12 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju, t. y. surinkus ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų, tačiau nėra nustatyta grupės pareiga grąžinti VRK šiuos lapus su asmens duomenimis tuo atveju, kai reikiamas parašų skaičius nesurenkamas. Siekiant užtikrinti piliečių parašų rinkimo lapuose įrašytų piliečių duomenų apsaugą, būtina įtvirtinti (pavyzdžiui, projekto 12 straipsnio 10 dalyje) grupės pareigą, nutraukus parašų rinkimą, per nustatytą terminą perduoti VRK visus grupei išduotus piliečių parašų rinkimo lapus (nepaisant to, ar juose yra piliečių parašų). 31. Projekto 13 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje išbrauktini žodžiai „artimiausiame Seimo posėdyje“; prieš žodį
„priima“ įrašytinas žodis „sprendimą“, nes priimamas sprendimas, o ne
projektas. 32. Projekto 14 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlome patikslinti taip: formuluotę „Vyriausioji rinkimų komisija gautus dokumentus“ pakeisti formuluote „Vyriausioji rinkimų komisija jai pateiktus šio įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus“; vietoj formuluotės
„elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapuose“ įrašyti „elektroninės
formos piliečių parašų rinkimo lape“; žodžius „dėl referendumo paskelbimo“ išbraukti; formuluotę „piliečių reikalavimais“ pakeisti formuluote „piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, parašais“. 33. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj dviejų tą pačią teisinę situaciją nusakančių sąlygų – „Jeigu yra pažeistas piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas“ ir „nesurinktas reikiamas piliečių parašų skaičius“ – siūlome įrašyti „Jeigu per šio įstatymo
skaičius“ (plg. su projekto 12 straipsnio 9 dalimi).
Be to, atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį įgyvendinti referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, t. y. reikalauti skelbti referendumą, gali ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, pažymime, jog tuo atveju, kai nurodytas piliečių parašų skaičius nesurenkamas, piliečių referendumo iniciatyva lieka neįgyvendinta ir reikalavimas paskelbti referendumą nėra pareiškiamas, taigi tokiu atveju VRK negali priimti sprendimo „atmesti piliečių reikalavimą“. Siūlome projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatytą teisinį reguliavimą patikslinti, nustatant, kad, jeigu per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriame konstatuoja, kad piliečių referendumo iniciatyva neįgyvendinta, ir panaikina grupės įregistravimą. Svarstytina, ar tuo atveju, jeigu reikiamas parašų skaičius surinktas, tačiau pateiktuose dokumentuose ar piliečiams pasirašant piliečių parašų rinkimo lapuose nustatyta šiurkščių pažeidimų, VRK turėtų priimti analogišką sprendimą, ar sprendimą atmesti piliečių iniciatyvą (arba reikalavimą) paskelbti referendumą ir panaikinti grupės įregistravimą. Mūsų nuomone, visi tokie VRK sprendimai turėtų būti skelbiami Teisės aktų registre; tokiu atveju projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad apie savo priimtą sprendimą VRK turi pranešti grupei ir Seimui, atsisakytina. 34.
sakinyje formuluotė „su piliečių reikalavimais paskelbti referendumą“ keistina formuluote „su piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, parašais“. 35. Projekto 15 straipsnio 1 dalies formuluotėje
„svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą“ siūlome išbraukti žodį „datos“,
kuriuo nepagrįstai susiaurinamas Seime svarstytinas klausimas (plg. su šio straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyti Seimo įgaliojimai neskelbti referendumo). 36. Projekto 15 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „klausimas“ įrašytinas žodis „paskelbimo“. 37. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje yra minima Seimo sudaryta ekspertų grupė, kuri vertintų piliečių reikalavime paskelbti referendumą siūlomo sprendimo teksto atitiktį Konstitucijai ir teiktų išvadą, tačiau iš projekto neaišku, kurioje stadijoje Seimas turėtų tokią grupę sudaryti. 38. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad referendumo data skiriama ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Tai reiškia, kad referendumo data galėtų būti paskelbta trumpiausiai prieš 59 dienas iki referendumo dienos. Šis terminas nedera su projekte numatytais referendumo organizavimo ir vykdymo terminais: 23 straipsnio 1 dalyje numatytu savivaldybių referendumo komisijų sudarymo terminu (ne vėliau kaip likus
numatytais referendumo apylinkių ribų keitimo terminais (100 dienų sprendimui priimti ir 110 dienų pakeitimams pateikti).
Įvertinus tai, projekte galėtų būti nustatytas trumpesnis referendumo apylinkių ribų nustatymo terminas (pavyzdžiui, ne vėliau kaip likus 50 dienų iki referendumo dienos), taip pat trumpesni komisijų sudarymo terminai (pavyzdžiui, savivaldybių referendumo komisijos galėtų būti sudaromos likus 50 dienų iki referendumo dienos; šios komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki referendumo dienos galėtų nustatyti apylinkių referendumo komisijų narių skaičių), arba turėtų būti koreguojamas trumpiausias referendumo datos skyrimo terminas. 39. Projekto 17 straipsnis susijęs su referendumo komisijų sudarymu bei darbo organizavimu ir su rinkėjų sąrašais, todėl šio straipsnio nuostatos turėtų būti dėstomos atitinkamai projekto III ir IV skyriuose. 40. Projekto 18 straipsnio 3 dalies formuluotėje
„Referendumo iniciatorių ir jo oponentų“ žodį „jo“ siūlome pakeisti žodžiu „jų“
(plg. su projekto 19 straipsnio 1, 2 dalimis). 41. Projekto 20 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus komisijos pirmininkui“. Svarstytina, ar šioje nuostatoje neturėtų būti paminėta ir galimybė transliuoti posėdžius internetu. 42. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal projekto nuostatas grupės nariai, grupės atstovai, politinių partijų atstovai ir referendumo stebėtojai turi su komisijos nario pareigomis nesuderinamų teisių ir pareigų (19 straipsnis, 27 straipsnio 7 punktas, 29 straipsnio 4 dalis, 30 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 9 dalis, 72 straipsnio 3 dalis, 77 straipsnio 1 dalis ir kt.).
Atsižvelgdami į tai, projekto 21 straipsnyje siūlome įtvirtinti referendumo komisijos nario pareigų derinimo su tam tikru asmens statusu referendumo metu apribojimus, analogiškus nustatytiesiems rinkimų įstatymuose. Vienu metu tas pats asmuo neturėtų būti, pavyzdžiui, referendumo komisijos nariu ir grupės nariu, referendumo komisijos nariu ir grupės atstovu, referendumo komisijos nariu ir referendumo stebėtoju. 43. Projekto 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš skaičių „300“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip“. 44. Projekto 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata derintina su 47 straipsnio nuostata (atkreiptinas dėmesys į šios išvados 59 pastabą dėl projekto 47 straipsnio nuostatos). 45. Pagal projekto 22 straipsnio 1 dalies 9 punktą VRK nagrinėja skundus ir priima sprendimus ne tik dėl savivaldybių referendumo komisijų, bet ir dėl apylinkių referendumo komisijų sprendimų, o pagal 24 straipsnio 8 punktą skundus dėl apylinkių referendumo komisijų sprendimų ir veiksmų svarsto ir sprendimus dėl jų priima savivaldybės referendumo komisija; šių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, todėl atitinkamų komisijų įgaliojimus reikėtų patikslinti. 46. Projekto 23 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės referendumo komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria VRK. Jokių reikalavimų skiriamam komisijos pirmininkui nėra numatyta.
Svarstytina, ar, siekiant užtikrinti tinkamą savivaldybių referendumo komisijų darbo organizavimą, projekte neturėtų būti numatytas rinkimų įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku būtų skiriamas šios komisijos narys, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Analogiška pastaba taikytina 26 straipsnio 7 daliai, kurioje galėtų būti nustatytas reikalavimas apylinkės referendumo komisijos pirmininku skirti šios komisijos narį, turintį darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba turintį aukštąjį išsilavinimą. 47. Projekto 25 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodžius „į referendumo apylinkes“ siūlytume perkelti po žodžio „suskirstymą“. 48. Projekto 27 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių
„rinkėjų korteles“ įrašytina „pranešimus apie referendumą“, nes projekte nėra
numatytas tokio dokumento kaip rinkėjo kortelė naudojimas referendume. 49. Pagal projekto 30 straipsnio 2 dalį VRK sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti apskųsti ne vėliau kaip iki balsavimo referendume pabaigos, nors ši komisija tuos skundus turi išnagrinėti iki referendumo rezultatų tvirtinimo; šių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, todėl atitinkamus terminus reikėtų patikslinti. 50. Projekto 30 straipsnio 4 dalyje formuluotę
„taikomi šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai“ siūlome pakeisti
formuluote „taikomas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas“, nes šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytas tik vienas terminas, per kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl VRK veiklos – per 48 valandas nuo skundo padavimo. 51.
sakinyje žodžių „užsienio valstybėje“ atsisakytina kaip perteklinių, arba, siekiant išvengti dviprasmybės, jie perkeltini po žodžių „prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos“. Atitinkamai taisytinos formuluotės projekto 43 straipsnio 2 dalyje, 51 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 57 straipsnio pavadinime ir 1, 3, 4 dalyse, 58 straipsnio pavadinime ir 4, 5, 6, 9 dalyse. 52. Projekto 40 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje išdėstytos nuostatos prasmė yra visiškai neaiški, siūlome šią nuostatą išbraukti. 53. Projekto 40 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, ar pranešime apie referendumą turėtų būti nurodomas referendumui teikiamas svarbiausias Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas. Svarstytina, ar specialiame piliečiui skirtame informaciniame pakvietime dalyvauti referendume nenurodžius, kokiu klausimu šis referendumas rengiamas, būtų užtikrinta piliečių teisė gauti esminę informaciją, būtiną siekiant atsakingai įgyvendinti savo konstitucinę teisę dalyvauti referendume. 54. Projekto 41 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtinta nuostata tikslintina, nes šio įstatymo straipsniuose, į kuriuos daroma nuoroda, pranešimų apie referendumą platinimo piliečiams tvarka nėra nustatyta. 55. Projekto 42 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio
„atvejais“ įrašytina „pagrindais“. 56. Projekto 44 straipsnio 2 dalyje tikslintina
neaiški sąvoka „referendumo apylinkė, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula“, turint mintyje tai, kad laivo įgulos nariai piliečiai gali būti įrašyti į skirtingų apylinkių rinkėjų sąrašus. 57. Projekto 44 straipsnio 3 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose išbrauktinas perteklinis žodis „jo“, pavartotas prieš žodžius „bausmės vykdymo įstaiga“, nes juo sukuriama dviprasmybė. 58.
dalies trečiojo sakinio nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes jame numatytas teisinis reguliavimas yra akivaizdus iš antrajame sakinyje įtvirtintos nuostatos. 59. Projekto 47 straipsnyje žodžiai „Rinkėjų kortelių“ išbrauktini arba vietoj jų įrašytina „Pranešimų apie referendumą“, nes projekte nėra numatytas tokio dokumento kaip rinkėjo kortelė naudojimas referendume. 60. Projekto 49 straipsnio 2 dalyje tikslintina neaiški formuluotė „Laivuose referendumo biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas“. 61. Projekto 51 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas galėtų panaikinti referendumo stebėtojo registravimą, jeigu stebėtoją būtų registravusi apylinkės referendumo komisija, nors pagal šio straipsnio 4 dalį įgaliojimus registruoti referendumo stebėtojus turėtų tik VRK ir savivaldybės referendumo komisijos. Šios nuostatos derintinos tarpusavyje. 62. Projekto 52 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, kaip piliečiai balsavimo patalpose balsuotų nurodytomis aplinkybėmis, būtent kai apribojus asmenų judėjimo laisvę
„dėl piliečių galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti
referendumo įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė referendumo organizavimui ir vykdymui“. 63. Projekto 52 straipsnio 2 dalyje siūlomas trumpinys „paskelbus specialią situaciją“ diskutuotinas, nes jo turinys nėra visiškai aiškus, jis apima ne tik nurodytas „skelbiamas“ padėtis, bet ir tam tikras papildomas vertinamąsias aplinkybes, taigi galėtų klaidinti, o projekte vartojamas tik keletą kartų; svarstytina, ar vietoj šio trumpinio to paties straipsnio 3 dalyje ir 63 straipsnio 4 dalyje negalėtų būti padaryta nuoroda į
punkte pavartotas pakeistas trumpinys „dėl paskelbtos specialios situacijos“ išbrauktinas kaip perteklinis ir neaiškaus turinio. 64.
vietoj žodžių „Atidarius balsavimo patalpą“ įrašytina „Prieš atidarant balsavimo patalpą“ (plg. su šio straipsnio trečiuoju sakiniu, kuriame numatyta, kad balsavimo patalpa atidaroma tik atlikus visus jame nurodytus veiksmus). 65. Projekto 62 straipsnio pavadinime formuluotė
„policijos areštinėje, tardymo izoliatoriuje“ keistina formuluote „policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose“ (plg. su projekto 44 straipsnio pavadinimu). 66. Projekto 62 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „savo“,
pavartotas prieš žodžius „bausmės vykdymo įstaigoje“, nes juo sukuriama dviprasmybė. 67. Projekto 63 straipsnio 8 dalies nuostata „Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami savivaldybės referendumo komisijos pirmininkui“ ir 64 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią išoriniai balsavimo vokai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės referendumo komisijos pirmininkui, derintinos tarpusavyje. 68. Projekto 63 straipsnio 8 dalies nuostata
„nepanaudotus referendumo biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą
organizavusios referendumo komisijos, o pasibaigus balsavimui referendume, kartu su kitais referendumo dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės referendumo komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai“ ir 64 straipsnio
biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės referendumo komisijos pirmininkui, derintinos tarpusavyje. 69. Projekto 63 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad „visi piliečiai, turintys teisę dalyvauti referendume ir įtraukti į rinkėjų sąrašus, gali balsuoti internetu“. Jokių teisės normų, skirtų šios piliečių teisės įgyvendinimui sureguliuoti, projekte nėra numatyta. Pagal projekto 82 straipsnio 3 dalį, ši nuostata būtų taikoma „nuo įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimo dienos“.
Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą nurodytą konstitucinį imperatyvą, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti padaromas priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo arba galios netekimo (2003 m. spalio 29 d. nutarimas, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas, 2008 m. vasario
įsigaliojimo (taikymo pradžios) laikas negali priklausyti nuo paprastojo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Kartu pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinus teisės normą, kuria piliečiams būtų suteikta tam tikra teisė, bet nesudarius teisinių, materialinių ar kitų būtinų prielaidų šiai teisei įgyvendinti, ta teisės norma būtų neveiksminga, ja nebūtų galima pasinaudoti (nudum ius). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 63 straipsnio 13 dalyje siūlomos nuostatos atsisakytina, ar 82 straipsnio 3 dalyje nustatytina konkreti vėlesnė šios nuostatos įsigaliojimo data. 70. Svarstytina, ar projekto 66 straipsnio 8 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, nėra perteklinė, nes 68 straipsnio „Referendumo apylinkių balsų skaičiavimo protokolai“ 1 dalyje yra detaliai išvardyta, kokie balsų skaičiavimo rezultatai turi būti įrašomi referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole. 71. Projekto 67 straipsnio 3 dalies nuostata tikslintina, nes nėra visiškai aišku, ką reiškia formuluotė „gautas piliečio balsas galioja tik toje referendumo apylinkėje“. 72.
balsų skaičiavimo protokole, be kita ko, turėtų būti įrašomas nepanaudotų ir sugadintų referendumo biuletenių skaičius, o pagal šios dalies 4 punktą – anuliuotų referendumo biuletenių skaičius. Atsižvelgiant į projekto 65 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nepanaudotus ir sugadintus referendumo biuletenius referendumo komisija „anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą“, neaišku, kokie anuliuoti referendumo biuleteniai yra nurodyti 68 straipsnio 1 dalies
įrašytinas žodis „referendume“, nes dalyvaujama referendume, o ne apylinkėje. 74. Projekto 68 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas yra tapatus numatytajam 66 straipsnio 6 dalyje, todėl vienos iš šių dalių atsisakytina. 75. Projekto 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas koreguotinas, formuluotėje „apylinkės referendumo komisijos antspaudu“ išbraukiant žodį „apylinkės“, nes, pavyzdžiui, organizuojant balsavimą iš anksto referendumo biuleteniai gali būti antspauduoti ne apylinkės referendumo komisijos, o savivaldybės referendumo komisijos antspaudu. 76. Projekto 69 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas yra tapatus numatytajam 66 straipsnio 4 dalyje, todėl vienos iš šių dalių atsisakytina. 77. Projekto 80 straipsnio 3 dalyje prieš žodį
„lėšos“ įrašytinas žodis „biudžeto“. 78. Atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 4 dalyje
apibrėžtą sąvokos „sprendimas“ turinį, kaip apimantį įvairias referendume galimų priimti sprendimų teisines formas, 81 straipsnio pavadinimas galėtų būti formuluojamas glausčiau, t. y. „Referendumu priimto sprendimo įsigaliojimas“. 79.
būti priimtas iki projekto 82 straipsnio 1 dalyje numatytos šio įstatymo įsigaliojimo datos – 2021 m. liepos 1 d., ši data keistina, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytus konstitucinių įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo tvarkos ypatumus: šių įstatymų projektai po jų pateikimo Seimo posėdyje skelbiami visuomenei svarstyti; jie negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; komitetai, Seimo paskirti papildomais svarstyti konstitucinio įstatymo projektą, savo sprendimą dėl šio projekto privalo priimti likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki šio projekto svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris šį projektą privalo apsvarstyti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo svarstymo Seimo posėdyje; konstitucinių įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje (171³ straipsnio 2–5 dalys, 171⁴ straipsnio 1 dalis). 80. Projekto 82 straipsnio 1,
turėtų įsigalioti tik šios dalies nuostatos dėl referendumo stebėtojų duomenų skelbimo, jas reikėtų išdėstyti atskiroje straipsnio dalyje. 81. Projekto 82 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad 63 straipsnio 13 dalies nuostata, pagal kurią piliečiai įgytų teisę balsuoti internetu, būtų taikoma „nuo įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimo dienos“.
Kaip minėta, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti padaromas priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo arba galios netekimo (2003 m. spalio 29 d. nutarimas, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas, 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimai); taigi konstitucinio įstatymo nuostatos įsigaliojimo (taikymo pradžios) laikas negali priklausyti nuo paprastojo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, arba projekto 82 straipsnio 3 dalyje nustatytina konkreti vėlesnė 63 straipsnio 13 dalyje siūlomos nuostatos įsigaliojimo data, arba, jeigu šios nuostatos, numatančios piliečių teisę balsuoti internetu, būtų atsisakyta (nes kol kas nėra sukurtos prielaidos šiai teisei įgyvendinti), 82 straipsnio 3 dalis išbrauktina. 82. Referendumo konstitucinio įstatymo priedo pavadinimą siūlome formuluoti taip: „Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos išduodamo parašų rinkimo lapo forma“. 83. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant Referendumo konstitucinį įstatymą atitinkamai reikėtų patikslinti kitus įstatymus (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą, Seimo rinkimų įstatymą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą ir kt.), kuriuose yra minimas Referendumo įstatymo pavadinimas, vietoj jo įrašant Referendumo konstitucinio įstatymo pavadinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P.
Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL
2022-06-16 Nr. XIVP-658(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „teikiamos“ turėtų būti įrašytas žodis „teikiamas“ (projektas), o 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „siūlomos“ – žodis „siūlomo“ (projekto) (plg. su šio straipsnio 3 dalies formuluote „teikiamus <...> projektus“). 2. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodį
„vardas“ išbrauktinas kablelis. 3. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje vietoj
formuluotės „piliečių parašų lapų“ turėtų būti įrašyta formuluotė „piliečių parašų rinkimo lapų“. 4. Projekto 11 straipsnio 9 dalies nuostata
„Skundo padavimas sustabdo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo vykdymą“
yra neaiški (neaišku, ką reikštų, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įregistruoti grupę vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 5 dalį ši komisija įregistruotai grupei turi išduoti piliečių parašų rinkimo lapus per iš esmės tą patį laiką (5 darbo dienas) kaip to paties straipsnio 9 dalyje nustatytas sprendimo įregistruoti šią grupę apskundimo terminas (7 dienos); taip pat neaišku, kaip reikėtų suprasti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo neįregistruoti grupės vykdymo sustabdymą), todėl ji išbrauktina arba tikslintina (jeigu turimas omenyje tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo išregistruoti grupę vykdymo stabdymas). 5.
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo skundas dėl grupės registravimo patenkintas, turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus <...>“ siūlytume formuluotę „nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo skundas dėl grupės registravimo patenkintas“ pakeisti formuluote „nuo teismo sprendimo, kuriuo panaikintas jos sprendimas neįregistruoti grupės, įsiteisėjimo dienos“. Siekiant teisinio aiškumo, ši dalis taip pat papildytina nuostata, kuria būtų apibrėžti teismo sprendimo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą įregistruoti grupę teisiniai padariniai, būtent kad
„Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikintas Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimas įregistruoti grupę, piliečių parašų rinkimas turi būti nutrauktas, o visi piliečių parašų rinkimo lapai grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka“. 6. Projekte nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija reikšmingais referendumo iniciatyvos klausimais priima sprendimus: dėl grupės registravimo (11 straipsnio 4 dalis), dėl grupės išregistravimo nutrūkus piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvai (11 straipsnio 8 dalis), dėl grupės įregistravimo panaikinimo neįgyvendinus piliečių referendumo iniciatyvos (14 straipsnio 2 dalis). Manytume, jog projekto 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausiosios rinkimų komisijos išvada, kad referendumo iniciatorių pateikti dokumentai atitinka Referendumo konstitucinį įstatymą, iš esmės suteikianti pagrindą skelbti referendumą, taip pat turėtų būti patvirtinama (įforminama) šios komisijos sprendimu. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje atitinkamai kaip pagrindas tolesniems Seimo sprendimams turėtų būti numatytas ne Vyriausiosios rinkimų komisijos išvados „gavimas“ Seime, o Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu patvirtinta šios komisijos išvada.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 15 straipsnio 1 dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius
„tinkamai įformintą“, nes Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus
referendumo iniciatorių pateiktų dokumentų atitiktį Referendumo konstituciniam įstatymui, Seime grupės baigiamojo akto „įforminimo tinkamumas“ nebūtų vertinamas. 7. Svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „panaikina grupės įregistravimą“ neturėtų būti įrašyta „grupę išregistruoja“ (derinant su 11 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią, nutrūkus piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvai, priimamas sprendimas išregistruoti grupę). 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 17,
iniciatyvai ir referendumui siūlomam sprendimui, vadinami vartojant tris skirtingas formuluotes: „referendumo iniciatorių oponentai“ (17 straipsnio 3 dalies antras sakinys), „grupės oponentai“ (18 straipsnio 1 dalies trečias sakinys, 2 dalies antras sakinys) ir „referendumo oponentai“ (18 straipsnio 2 dalies trečias sakinys, 22 straipsnio 7, 8 punktai). Siūlytume šias projekte vartojamas sąvokas suvienodinti, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad referendumas gali būti skelbiamas ne tik piliečių iniciatyva, bet ir Seimo narių siūlymu, todėl sąvoka „grupės oponentai“ visiems atvejams netinka. 9. Pagal projekto 17 straipsnio 1 dalį referendumo agitacijos kampanija prasidėtų Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo įsigaliojimo dieną.
Neaišku, kaip ši nuostata dera su kitomis projekto nuostatomis, pavyzdžiui, su 18 straipsnio „Referendumo agitacijos sąlygos ir tvarka“ 1 dalies nuostata, kad „pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės referendumo paskelbimo iniciatyvai pristatyti turi būti skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo grupės įregistravimo dienos“. Kadangi pagal projekto 19 straipsnio 2 dalį referendumo politinė kampanija prasideda Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistravus piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, svarstytina, ar referendumo agitacijos kampanijos pradžia neturėtų būti diferencijuojama, atsižvelgiant į tai, ar referendumo paskelbimą inicijuoja piliečių grupė, ar Seimo narių grupė, ir į tai, kad piliečių referendumo iniciatyvinei grupei gali būti labai sudėtinga surinkti trijų šimtų tūkstančių piliečių parašus, nevykdant jokios referendumo agitacijos. 10. Projekto 17 straipsnio 5 dalyje, taip pat 22 straipsnio 13 punkte vartotina sąvoka „politinė reklama“, o ne „reklama“. 11. Projekto 17 straipsnio 5 dalies nuostatą siūlytume performuluoti taip: „Referendumo politinės reklamos žymėjimui ir skleidimui taikomi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse ir Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktuose nustatyti reikalavimai rinkimų politinei reklamai.“
„dienos“ trūksta taško. 13. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūloma
nustatyti, kad „radijo ir televizijos laidų dalyvius, palaikančius referendumo paskelbimo iniciatyvą ir referendumui siūlomą sprendimą, pasiūlo grupė“.
Turint mintyje tai, kad projekte žodis
„grupė“ vartojamas kaip piliečių referendumo iniciatyvinės grupės trumpinys (įvestas
3 straipsnio 1 dalyje) ir savo reikšme neapima Seimo narių grupės, nėra aišku, kaip šiose laidose referendumui siūlomą sprendimą palaikantys dalyviai būtų siūlomi ir atrenkami tuo atveju, jeigu referendumą inicijuotų ne piliečių grupė, o Seimo narių grupė projekto 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad referendumo paskelbimą gali inicijuoti ne tik piliečių grupė, bet ir Seimo narių grupė, koreguotina ir šioje dalyje pavartota formuluotė „Grupės oponentai“, taip pat 18 straipsnio 3 dalies formuluotė „grupės iniciatyvai oponuojančių asmenų“. Šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „dalyvavimo laidos dienos“ įrašytina formuluotė „dalyvavimo laidoje dienos“. 14. Projekto 19 straipsnyje „Referendumo politinė kampanija, jos finansavimas, politinės kampanijos finansavimo kontrolė“ siūloma įtvirtinti tik keletą teisės normų ir bendrą nukreipimą į Rinkimų kodekse nustatytą rinkimų politinės kampanijos, jos finansavimo, finansavimo kontrolės organizavimo ir vykdymo, šios kampanijos dalyvių registravimo teisinį reguliavimą. Mūsų vertinimu, toks siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, juo nėra deramai atsižvelgta į referendumo ir rinkimų institutų specifiką – pavyzdžiui, skiriasi politinės kampanijos dalyvių ratas (Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr.
XIVP-1279(3) teikiamame Rinkimų kodekse nenumatyti visi galimi referendumo politinės kampanijos dalyviai, be to, rinkimų politinės kampanijos dalyviai skirstomi į savarankiškuosius ir atstovaujamuosius), politinės kampanijos finansavimo šaltiniai ir dydžiai (Rinkimų kodekse nenustatyti referendumo politinės kampanijos išlaidų limitai), ir pan. 15. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje referendumo politinė kampanija apibrėžiama kaip tam tikra, be kita ko, rinkėjų veikla. Referendumo kontekste vadinti piliečius, turinčius teisę dalyvauti referendume, rinkėjais nėra tikslu, ši sąvoka tikslintina. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 22 straipsnio 13 punkto nuostatą, projekto 3 straipsnio 2 dalyje žodis „rinkėjui“ keistinas žodžiu „piliečiui“, o 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „rinkėjo“ įrašytina „balsavusiojo“. 16. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad referendumo politinė kampanija prasideda Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistravus piliečių referendumo iniciatyvinę grupę. Šia nuostata neatsižvelgta į tai, kad referendumas gali būti skelbiamas ne tik piliečių iniciatyva, bet ir Seimo narių grupės siūlymu. Manytina, kad tuo atveju, kai referendumą inicijuoja Seimas Seimo narių grupės siūlymu, referendumo politinės kampanijos pradžia turėtų būti siejama su Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo įsigaliojimu. Šioje dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad referendumo politinė kampanija pasibaigia praėjus 45 dienoms nuo referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos arba Vyriausiajai rinkimų komisijai įstatymų nustatyta tvarka priėmus sprendimą pripažinti referendumo paskelbimo iniciatyvą nutraukta.
Pirma, neaišku, koks šios nuostatos santykis su Rinkimų kodekso 64 straipsnio nuostatomis, kad rinkimų politinė kampanija baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (2 dalis) ir kad baigiamojo rinkimų politinės kampanijos etapo – nuo balsavimo pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo – metu teikiamos ataskaitos (3 dalies 6 punktas). Neaišku ir tai, kaip referendumo politinės kompanijos finansavimo kontrolė būtų užtikrinta tuo atveju, jeigu pagal cituotą projekto nuostatą referendumo politinė kampanija pasibaigtų iš karto, kai tik referendumo paskelbimo iniciatyva būtų „pripažinta nutraukta“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 11 straipsnio 8 dalyje kalbama ne apie referendumo paskelbimo iniciatyvos „pripažinimą nutraukta“, o apie jos „nutrūkimą“, 14 straipsnio 2 dalyje minimas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriame konstatuojama, kad piliečių referendumo iniciatyva „neįgyvendinta“). Be to, nesuprantama, kokiuose kituose įstatymuose, jeigu ne tik šiame, t. y. Referendumo konstituciniame įstatyme, galėtų būti nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl referendumo iniciatyvos nutrūkimo priėmimo tvarka. 17. Projekto 19 straipsnio 3 dalyje, kurioje apibrėžta, kas yra referendumo politinės kampanijos dalyvis, po žodžio „asmuo“, po kablelio, įrašytina „asmenų grupė“, nes neabejotina, kad piliečių referendumo iniciatyvinė grupė, kaip kolektyvinis subjektas, turėtų būti referendumo politinės kampanijos dalyvis. 18.
vykdymas“ siūloma įtvirtinti bendro pobūdžio nukreipimą į Rinkimų kodekse nustatytą rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Mūsų vertinimu, toks siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, juo nėra deramai atsižvelgta į referendumo ir rinkimų institutų specifiką – pavyzdžiui, Rinkimų kodekse, priklausomai nuo rinkimų rūšies, numatytos skirtingos galimybės balsuoti užsienio valstybėse, sudaromi skirtingi rinkėjų sąrašai ir pan. Šio straipsnio nuostatą siūlytume performuluoti taip: „Pasirengimas referendumui vyksta, referendumas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Rinkimų kodekse nustatyta rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“
straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „du ar“. 20. Projekto 22 straipsnio 4 punkte po žodžio
„trys“ įrašytinas praleistas žodis „šimtai“. 21. Projekto 22 straipsnio 7 punkto pabaigoje
trūksta kabliataškio. 22. Neaišku, kuo projekto 22 straipsnio 7 punkto nuostata, kad Vyriausioji rinkimų komisija registruoja referendumo oponentus, skiriasi nuo šio straipsnio 8 punkto nuostatos, kad Vyriausioji rinkimų komisija registruoja savarankiškais politinės kampanijos dalyviais referendumo oponentus. 23. Projekto 22 straipsnio 8 punkto nuostata, kad Vyriausioji rinkimų komisija registruoja savarankiškais politinės kampanijos dalyviais referendumo iniciatorius, tikslintina, nes iš jos neaišku, kas būtent yra laikomi referendumo iniciatoriais (piliečių referendumo iniciatyvinė grupė ir Seimo narių grupė, kurios siūlymu paskelbtas referendumas, ar atskiri šių grupių nariai), taip pat ar visi referendumo iniciatoriai registruojami savarankiškais politinės kampanijos dalyviais. 24. Projekto 22 straipsnio 16 punkte vietoj žodžių
„rinkimų (referendumo)“ įrašytinas žodis „referendumo“. 25.
subjektai, galintys stebėti referendumo komisijų posėdžius, o 24 straipsnio 1 dalyje – turintys teisę apskųsti referendumo komisijų sprendimus, priimtus iki balsavimo referendume pabaigos. Siūloma nustatyti, kad šias teises turi tik grupės nariai, politinės partijos, taip pat jų atstovai ir stebėtojai. Neaišku, kodėl šios teisės nesuteikiamos visiems registruotiems referendumo politinės kampanijos dalyviams, o teisė apskųsti referendumo komisijų sprendimus – ir kitiems suinteresuotiems asmenims (plg. su Rinkimų kodekso 183 straipsnyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu). Atkreipiame dėmesį į tai, kad nenustačius visų suinteresuotų asmenų teisės ginant savo pažeistas teises apskųsti atitinkamus rinkimų komisijų sprendimus, priimtus iki balsavimo referendume pabaigos (įskaitant teisę apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui), gali būti pažeista šių asmenų teisė kreiptis į teismą, garantuojama Konstitucijos 30 straipsnyje. 26. Projekto 33 straipsnio pavadinimą siūlytume patikslinti, prieš žodį „referendumo“ įrašant žodį „Galutinių“, o šio straipsnio nuostata tikslintina tuo atžvilgiu, kad būtų numatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl galutinių referendumo rezultatų nustatymo, o ne tik pačių šių rezultatų, oficialus paskelbimas. Be to, atsižvelgiant į šio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo svarbą, jis turėtų būti oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre, o ne šios komisijos interneto svetainėje. Siūlytume tokią šio straipsnio nuostatos formuluotę: „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinių referendumo rezultatų nustatymo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo balsavimo referendume dienos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre.“ 27.
Projekto 34 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „nuo šių rezultatų“ įrašytina „nuo jo“ (atsižvelgiant į tai, kad skelbiamas turėtų būti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, o ne vien patys rezultatai). 28. Projekto 36 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „po galutinių referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo dienos“ įrašytina formuluotė „po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl galutinių referendumo rezultatų nustatymo oficialaus paskelbimo dienos“. 29. Projektu siūloma sureguliuoti visuomeninius santykius, kurie anksčiau buvo reguliuojami Referendumo įstatymu, kuris Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimu yra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad jam pripažinus, jog įstatymas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai arba konstituciniam įstatymui, Seimui kyla konstitucinė pareiga pripažinti tokį įstatymą (jo dalį) netekusiu galios (arba, jeigu be atitinkamo tų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo negalima išsiversti, pakeisti jį taip, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams). Atsižvelgiant į tai, Referendumo įstatymas Nr. IX-929 su visais pakeitimais ir papildymais turėtų būti pripažintas netekusiu galios. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2021-08-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Seimo narė dalia Asanavičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė ir Duomenų apsaugos pareigūnas Rokas Stabingis, Seimo Pirmininko patarėjas Aleksandr Radčenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į Konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar į Konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytu Referendumo konstituciniu įstatymu visi su referendumo organizavimu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai, kaip siūloma vertinamame šio įstatymo projekte. Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios referendumo skelbimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi referendumo santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t. y.
3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, mūsų nuomone, Referendumo konstituciniame įstatyme įtvirtinus svarbiausias referendumo skelbimo ir vykdymo taisykles, detalus referendumo santykių reguliavimas galėtų būti nustatytas paprastajame (ordinariniame) Referendumo konstitucinio įstatymo įgyvendinimo įstatyme, kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu. Diskutuotina ir dėl kitų galimų referendumo santykių reguliavimo variantų, pavyzdžiui, pakeitus Konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas Referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi referendumo santykių aspektai (arba netgi Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas), o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas referendumo organizavimo procesas, būtų galima nustatyti ordinariniame įstatyme (arba, pavyzdžiui, Rinkimų ir referendumo kodekse, kuris tokiu atveju turėtų tokią pat paprastojo įstatymo galią kaip ir visi kiti valstybėje galiojantys kodeksai), kurį, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą. Spręsti pagrindiniame komitete Pažymėtina, kad konstitucinio įstatymo priėmimui reikia surinkti daugiau kaip pusę Seimo narių balsų, o keičiant – ne mažiau kaip 3/5.
Atsižvelgiant į sudėtingesnę konstitucinio įstatymo piėmimo ir keitimo tvarką, svarstytina galimybė svarbiausias referendumo skelbimo ir vykdymo normas įtvirtinti Referendumo konstituciniame įstatyme, o detalų referendumo santykių reguliavimą svarstytina reglamentuoti atskirame
turėtų būti atskleistas išsamiai, analogiškai kaip Seimo rinkimų įstatymo 3–5 straipsniuose. Pritarti
3
pirmuosius sakinius siūlome pakeisti formuluote „Piliečių papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia savivaldybių referendumo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-29 4,
į teisėkūroje keliamą teisinio reguliavimo glaustumo reikalavimą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir į tai, kad žodžiai
„konsultacinis“ ir „patariamasis“ yra sinonimai, diskutuotina, ar projekto 4,
neturėtų būti vadinami „patariamaisiais“ referendumais. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8121
„nuostatos“ įrašytina „ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos
valstybės“ 1 straipsnio“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 5N 6.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. liepos 11 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimuose išdėstytą oficialiąją konstitucinę doktriną, projekto 5 straipsnio 1 dalis papildytina nauju 5 punktu: „5) dėl 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos
pernumeruotinas kaip 6 punktas. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
keistinas žodžiu „institucijų“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
formuluote „dėl kitų svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų“. Pritarti
62
į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio nuostatose vartojant vienodą formuluotę „siūlo referendumu spręsti 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių ar Seimas“ nėra aiškus skirtumas tarp privalomųjų ir patariamųjų referendumų, šias nuostatas reikėtų patikslinti. Projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotę „kuriuos siūlo referendumu spręsti
formuluote „kuriuos spręsti referendumu reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių arba teikia Seimas“. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalies nuostata neužkerta kelio rengti ir patariamąjį referendumą, jeigu būtent toks inicijuojamas (2014 m. liepos 11 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai).
Taigi projekto 6 straipsnio nuostata tikslintina, pavyzdžiui, formuluotę „bet juos siūlo spręsti referendumu 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių ar Seimas“ keičiant nuostata „jeigu balsuoti dėl jų patariamajame referendume siūlo ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių arba tokį referendumą inicijuoja Seimas“, arba po žodžio „referendumai“ įrašant „ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių siūlymu arba Seimo iniciatyva“ ir išbraukiant nuostatos dalį „bet juos siūlo spręsti referendumu
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
terminai „referendumui teikiamas sprendimo projektas“ ir „referendumui teikiamas sprendimas“; atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalyje pateikiamą
„sprendimo“ sąvoką, manytina, kad šio straipsnio pavadinime ir 2 dalyje
vartojamas terminas „referendumui teikiamas sprendimo projektas“ turėtų būti pakeistas terminu „referendumui teikiamas sprendimas“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
123432
„Konstitucijos pataisos, kito įstatymo“, 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje
formuluotę „įstatymo, kito teisės akto“ – formuluote „Konstitucijos pataisos, kito įstatymo projekto“, 4 dalyje formuluotę „įstatymų, kitų teisės aktų“ – formuluote „Konstitucijos pataisų, kitų įstatymų“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
232
žodis „kito“ (plg. su šio straipsnio 4 dalimi).
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1134
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija referendumui siūlomo įstatymo, kito teisės akto ar spręsti referendumu siūlomo svarbiausio Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimo tekstui parengti turi užtikrinti paramą, tam pasitelkdama teisės specialistų“. Pagal Referendumo įstatymą tokią paramą turėjo teikti Vyriausybės kanceliarija (tam pasitelkdama teisės specialistų). Pažymime, kad siekiant užtikrinti nešališką referendumui teikiamų sprendimų vertinimą, Seimo kanceliarijos Teisės departamentui teikiant išvadą Seimui dėl Seime užregistruoto Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projekto atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms (Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalis), referendumo paskelbimo iniciatyvos įgyvendinimo stadijoje pagalbą piliečių referendumo iniciatyvinei grupei rengiant referendumui teikiamų sprendimų tekstus turėtų teikti ne Seimo kanceliarija, o kita valstybės institucija. Atitinkamai taisytina ir projekto 11 straipsnio 4 dalies nuostata dėl Seimo kanceliarijos pareigos suteikti iniciatyvinei grupei pagalbą referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatyme vartojama sąvoka „sprendimas“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 15.
Projekto
dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į tarptautinę organizaciją, kuriai perduodama Lietuvos valstybės institucijų kompetencijos dalis, arba išstojimo iš tokios organizacijos (pavyzdžiui, Europos Sąjungos) galėtų būti priimtas mažesne piliečių balsų dauguma negu pagal šio straipsnio 4 dalį būtų reikalinga kitiems sprendimams (ne tik visoms kitoms nei nurodytosios šio straipsnio 2, 3 dalyse Konstitucijos pataisoms, bet ir konstituciniams ar net paprastiesiems įstatymams) priimti, be kita ko, ir 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuriame yra įtvirtinti konstituciniai Lietuvos Respublikos narystės Europos
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
16Pagal projekto 9 straipsnio,
kuriame siūloma reglamentuoti patariamojo referendumo rezultatų nustatymą, 2 dalies formuluotes nėra aišku, kuo patariamasis referendumas skirtųsi nuo ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių reikalavimu arba Seimo iniciatyva surengto privalomojo referendumo kokiu nors kitu nei nustatytieji Konstitucijoje ar įstatyme svarbiausiu Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimu. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar projekte siūlomas patariamojo referendumo rezultatų nustatymo teisinis reguliavimas neturėtų būti koreguojamas taip, kad tarp patariamojo ir privalomojo referendumų būtų aiški skirtis juose pareikštos piliečių valios teisinės galios aspektu.
Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalis neturėtų būti formuluojama taip, kad patariamajame referendume pareikšta piliečių valia neturėtų sprendžiamosios, valstybės valdžios institucijas saistančios galios, pavyzdžiui: „Tuo atveju, kai patariamajame referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir į šiam referendumui pateiktą klausimą pritariamai atsakė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, piliečių pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo referendumo paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalimi) ir klaidinančios, nes neįvykus referendumui nelaikytina, kad yra pareikšta piliečių valia. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
10 straipsnio 2 dalies nuostatos formuluotę siūlytume pakoreguoti taip:
„Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę gali įgyvendinti ne mažiau
kaip 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turi įgaliojimus spręsti dėl grupės registravimo, įvertinusi referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijos ir įstatymų reikalavimams (taigi – ir įgaliojimus grupės neįregistruoti), ir juos įgyvendindama leidžia aktus – sprendimus (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), siūlome patobulinti projekto 11 straipsnio 3 dalį.
Grupės įregistravimo arba jos neįregistravimo faktas (teisinio statuso įgijimas arba neįgijimas) turėtų būti siejamas su VRK sprendimu, o ne su grupės įregistravimo akto surašymu. VRK sprendimas neįregistruoti grupės turėtų būti motyvuotas. Kadangi VRK sprendimas dėl grupės registravimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis), diskutuotina, ar neturėtų būti nustatytas tokio VRK sprendimo apskundimo teismui terminas ir tokio ginčo teismingumas (pavyzdžiui, toks pat, kokį siūloma nustatyti projekto 14 straipsnio 3 dalyje). Kartu siūlome nustatyti, kad VRK sprendimai dėl grupės registravimo turi būti skelbiami Teisės aktų registre. Šios dalies nuostatų dėl grupės įregistravimo akto nuorašo išdavimo grupei ar jos atstovui ir nusiuntimo Seimo Pirmininkui atsisakytina. Teisės aktų registre paskelbus VRK sprendimą įregistruoti grupę, Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje praneštų Seimui apie piliečių iniciatyvą paskelbti referendumą. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2911 20.
Atsižvelgiant į numatytų veiksmų atlikimo eiliškumą, projekto 11 straipsnio 4 dalis, kurioje numatytas pagalbos piliečių referendumo iniciatyvinei grupei referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti suteikimas, dėstytina kaip šio straipsnio 3 dalis; šio straipsnio 9 dalis, kurioje numatyti VRK įgaliojimai vertinti referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijos ir įstatymų reikalavimams ir spręsti dėl grupės registravimo, dėstytina kaip šio straipsnio 4 dalis; šio straipsnio 3 dalis, kurioje reglamentuojamas grupės įregistravimas, dėstytina kaip šio straipsnio 5 dalis; šio straipsnio 5¬–8 dalys atitinkamai pernumeruotinos. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
iniciatyvos nutrūkimo grupei kylančius padarinius, t. y. nustatyti, kad tokiu atveju VRK priima sprendimą panaikinti grupės įregistravimą. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
išduodamas piliečių parašų rinkimo lapas turi atitikti šio įstatymo priede nustatytus reikalavimus.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
į šios išvados 19 pastabą, projekto 12 straipsnio 3 dalies formuluotę „Grupė, remdamasi grupės įregistravimo akto nuorašu“ siūlome pakeisti formuluote
„Grupė, remdamasi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu dėl šios grupės
įregistravimo“. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
užtikrinti piliečių, pasirašiusių piliečių parašų rinkimo lapuose (kuriuos ji kaupia iki perdavimo VRK), duomenų apsaugą, nustatant tokios pareigos turinį ir apimtį.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekte yra numatytas reikalavimas užtikrinti piliečių duomenų apsaugą tik parašų rinkimo stadijoje (12 straipsnio 3 dalis). Be to, vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Nepritarti Argumentai: projektas buvo derintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, į inspekcijos pastabas dėl asmens duomenų viešo skelbimo, taip pat dėl numatomo asmens duomenų tvarkymo buvo atsižvelgta. Taip pat pastebėtina, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra taikomas tiesiogiai. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
reikalavimus“ siūlytume pakeisti žodžiais „Šio įstatymo priede nustatytus reikalavimus“, nes šio straipsnio 1 dalyje reikalavimai nėra nustatyti, o tik padaryta nuoroda į šio įstatymo priedą. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 26.
Projekto
referendumą“. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės subjektas yra ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Atsižvelgiant į tai, projekto 12 straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos tuo atžvilgiu, kad piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, parašai nebūtų vadinami „piliečių reikalavimais paskelbti referendumą“, nes reikalavimą skelbti referendumą gali reikšti tik kolektyvinis subjektas. Šios dalies nuostata „Piliečių reikalavimus paskelbti referendumą kaupia grupė“ taisytina atsižvelgiant ir į tai, kad grupė galėtų kaupti tik piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, duomenimis ir parašais (projekto 11 straipsnio 5 dalis, projekto priedas), bet ne piliečių, Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje elektroninio ryšio priemonėmis pasirašiusių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenis. Taigi siūlytume tokią projekto 12 straipsnio 7 dalies formuluotę: „Piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, duomenimis ir parašais kaupia grupė. Per šio straipsnio
parašų, grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių parašų rinkimo lapais, įskaitant tuos, kuriuose nėra piliečių parašų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
formuluote „piliečių parašų rinkimo lapų“. Pritarti
9 29.
Projekto
terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas“ siūlome papildyti išimtį nusakančia nuoroda „išskyrus šio įstatymo
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesį į tai, kad piliečių parašų rinkimo lapų perdavimas VRK yra numatytas tik projekto 12 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju, t. y. surinkus ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų, tačiau nėra nustatyta grupės pareiga grąžinti VRK šiuos lapus su asmens duomenimis tuo atveju, kai reikiamas parašų skaičius nesurenkamas. Siekiant užtikrinti piliečių parašų rinkimo lapuose įrašytų piliečių duomenų apsaugą, būtina įtvirtinti (pavyzdžiui, projekto 12 straipsnio 10 dalyje) grupės pareigą, nutraukus parašų rinkimą, per nustatytą terminą perduoti VRK visus grupei išduotus piliečių parašų rinkimo lapus (nepaisant to, ar juose yra piliečių parašų). Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„artimiausiame Seimo posėdyje“; prieš žodį „priima“ įrašytinas žodis
„sprendimą“, nes priimamas sprendimas, o ne projektas. Pritarti
iš dalies Argumentai: Nepritarti pirmai Teisės departamento pastabos daliai. Siūlytina projekto 13 straipsnio
posėdyje“. Manytina, kad šios formuluotės išbraukimas sudarytų sąlygas interpretacijai ar galimam piktnaudžiavimui neįtraukiant klausimo į Seimo darbotvarkę. Pritarti antrai pastabos daliai prieš žodį „priima“ įrašyti žodį „sprendimą“. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 32.
Projekto
rinkimų komisija gautus dokumentus“ pakeisti formuluote „Vyriausioji rinkimų komisija jai pateiktus šio įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus“; vietoj formuluotės „elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapuose“ įrašyti „elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“; žodžius
„dėl referendumo paskelbimo“ išbraukti; formuluotę „piliečių reikalavimais“
pakeisti formuluote „piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, parašais“. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
sąlygų – „Jeigu yra pažeistas piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas“ ir „nesurinktas reikiamas piliečių parašų skaičius“ – siūlome įrašyti „Jeigu per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius“ (plg. su projekto 12 straipsnio 9 dalimi). Be to, atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį įgyvendinti referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, t. y. reikalauti skelbti referendumą, gali ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, pažymime, jog tuo atveju, kai nurodytas piliečių parašų skaičius nesurenkamas, piliečių referendumo iniciatyva lieka neįgyvendinta ir reikalavimas paskelbti referendumą nėra pareiškiamas, taigi tokiu atveju VRK negali priimti sprendimo „atmesti piliečių reikalavimą“. Siūlome projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatytą teisinį reguliavimą patikslinti, nustatant, kad, jeigu per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriame konstatuoja, kad piliečių referendumo iniciatyva neįgyvendinta, ir panaikina grupės įregistravimą.
Svarstytina, ar tuo atveju, jeigu reikiamas parašų skaičius surinktas, tačiau pateiktuose dokumentuose ar piliečiams pasirašant piliečių parašų rinkimo lapuose nustatyta šiurkščių pažeidimų, VRK turėtų priimti analogišką sprendimą, ar sprendimą atmesti piliečių iniciatyvą (arba reikalavimą) paskelbti referendumą ir panaikinti grupės įregistravimą. Mūsų nuomone, visi tokie VRK sprendimai turėtų būti skelbiami Teisės aktų registre; tokiu atveju projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad apie savo priimtą sprendimą VRK turi pranešti grupei ir Seimui, atsisakytina. Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
reikalavimais paskelbti referendumą“ keistina formuluote „su piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, parašais“. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
klausimą“ siūlome išbraukti žodį „datos“, kuriuo nepagrįstai susiaurinamas
nustatyti Seimo įgaliojimai neskelbti referendumo). Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įrašytinas žodis „paskelbimo“. Pritarti
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 37.
Projekto
vertintų piliečių reikalavime paskelbti referendumą siūlomo sprendimo teksto atitiktį Konstitucijai ir teiktų išvadą, tačiau iš projekto neaišku, kurioje stadijoje Seimas turėtų tokią grupę sudaryti. Pritarti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Tai reiškia, kad referendumo data galėtų būti paskelbta trumpiausiai prieš 59 dienas iki referendumo dienos. Šis terminas nedera su projekte numatytais referendumo organizavimo ir vykdymo terminais: 23 straipsnio 1 dalyje numatytu savivaldybių referendumo komisijų sudarymo terminu (ne vėliau kaip likus 60 dienų iki balsavimo referendume dienos); 25 straipsnio 4 dalyje numatytais referendumo apylinkių ribų keitimo terminais (100 dienų sprendimui priimti ir 110 dienų pakeitimams pateikti). Įvertinus tai, projekte galėtų būti nustatytas trumpesnis referendumo apylinkių ribų nustatymo terminas (pavyzdžiui, ne vėliau kaip likus 50 dienų iki referendumo dienos), taip pat trumpesni komisijų sudarymo terminai (pavyzdžiui, savivaldybių referendumo komisijos galėtų būti sudaromos likus 50 dienų iki referendumo dienos; šios komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki referendumo dienos galėtų nustatyti apylinkių referendumo komisijų narių skaičių), arba turėtų būti koreguojamas trumpiausias referendumo datos skyrimo terminas. Spręsti pagrindiniame komitete Siūlytina suvienodinti įstatymo projekto terminus su galiojančių rinkimų įstatymų terminais. Atitinkamai svarstytinas trumpiausias referendumo datos skyrimo terminas. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2917 39.
Projekto
ir su rinkėjų sąrašais, todėl šio straipsnio nuostatos turėtų būti dėstomos atitinkamai projekto III ir IV skyriuose. Pritarti
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
žodį „jo“ siūlome pakeisti žodžiu „jų“ (plg. su projekto 19 straipsnio 1, 2 dalimis). Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 str. 18 d. yra apibrėžiami referendumo oponentai, kurie turi būti registruoti politinės kampanijos dalyviais. Svarstytina, ar diskutuoti ir oponuoti galima tik užsiregistravus politinės kampanijos dalyviu, ar nebūtinai. Jei taip, tada turėtų būti tikslinamas ir 19 str. dėl dalyvavimo agitacinėse laidose ir visas su tuo susijęs reguliavimas. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus komisijos pirmininkui“. Svarstytina, ar šioje nuostatoje neturėtų būti paminėta ir galimybė transliuoti posėdžius internetu. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesį į tai, kad pagal projekto nuostatas grupės nariai, grupės atstovai, politinių partijų atstovai ir referendumo stebėtojai turi su komisijos nario pareigomis nesuderinamų teisių ir pareigų (19 straipsnis, 27 straipsnio 7 punktas, 29 straipsnio 4 dalis, 30 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 9 dalis, 72 straipsnio 3 dalis, 77 straipsnio 1 dalis ir kt.). Atsižvelgdami į tai, projekto 21 straipsnyje siūlome įtvirtinti referendumo komisijos nario pareigų derinimo su tam tikru asmens statusu referendumo metu apribojimus, analogiškus nustatytiesiems rinkimų įstatymuose.
Vienu metu tas pats asmuo neturėtų būti, pavyzdžiui, referendumo komisijos nariu ir grupės nariu, referendumo komisijos nariu ir grupės atstovu, referendumo komisijos nariu ir referendumo stebėtoju. Pritarti
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
mažiau kaip“. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
nuostatos). Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24189
projekto 22 straipsnio 1 dalies 9 punktą VRK nagrinėja skundus ir priima sprendimus ne tik dėl savivaldybių referendumo komisijų, bet ir dėl apylinkių referendumo komisijų sprendimų, o pagal 24 straipsnio 8 punktą skundus dėl apylinkių referendumo komisijų sprendimų ir veiksmų svarsto ir sprendimus dėl jų priima savivaldybės referendumo komisija; šių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, todėl atitinkamų komisijų įgaliojimus reikėtų patikslinti. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria VRK. Jokių reikalavimų skiriamam komisijos pirmininkui nėra numatyta.
Svarstytina, ar, siekiant užtikrinti tinkamą savivaldybių referendumo komisijų darbo organizavimą, projekte neturėtų būti numatytas rinkimų įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku būtų skiriamas šios komisijos narys, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Analogiška pastaba taikytina 26 straipsnio 7 daliai, kurioje galėtų būti nustatytas reikalavimas apylinkės referendumo komisijos pirmininku skirti šios komisijos narį, turintį darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba turintį aukštąjį išsilavinimą. Pritarti
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūlytume perkelti po žodžio „suskirstymą“. Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
apie referendumą“, nes projekte nėra numatytas tokio dokumento kaip rinkėjo kortelė naudojimas referendume. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 30 straipsnio 2 dalį VRK sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti apskųsti ne vėliau kaip iki balsavimo referendume pabaigos, nors ši komisija tuos skundus turi išnagrinėti iki referendumo rezultatų tvirtinimo; šių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, todėl atitinkamus terminus reikėtų patikslinti. Pritarti
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 50.
Projekto
terminai“ siūlome pakeisti formuluote „taikomas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas“, nes šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytas tik vienas terminas, per kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl VRK veiklos – per 48 valandas nuo skundo padavimo. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsisakytina kaip perteklinių, arba, siekiant išvengti dviprasmybės, jie perkeltini po žodžių „prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos“. Atitinkamai taisytinos formuluotės projekto 43 straipsnio 2 dalyje, 51 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 57 straipsnio pavadinime ir 1, 3, 4 dalyse, 58 straipsnio pavadinime ir 4, 5, 6, 9 dalyse. Pritarti
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
visiškai neaiški, siūlome šią nuostatą išbraukti. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
būti nurodomas referendumui teikiamas svarbiausias Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas. Svarstytina, ar specialiame piliečiui skirtame informaciniame pakvietime dalyvauti referendume nenurodžius, kokiu klausimu šis referendumas rengiamas, būtų užtikrinta piliečių teisė gauti esminę informaciją, būtiną siekiant atsakingai įgyvendinti savo konstitucinę teisę dalyvauti referendume. Pritarti
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 54.
Projekto 41 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtinta nuostata tikslintina, nes šio įstatymo straipsniuose, į kuriuos daroma nuoroda, pranešimų apie referendumą platinimo piliečiams tvarka nėra nustatyta. Pritarti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula“, turint mintyje tai, kad laivo įgulos nariai piliečiai gali būti įrašyti į skirtingų apylinkių rinkėjų sąrašus. Pritarti
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
perteklinis žodis „jo“, pavartotas prieš žodžius „bausmės vykdymo įstaiga“, nes juo sukuriama dviprasmybė. Pritarti
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
58Svarstytina,
ar projekto 44 straipsnio 3 dalies trečiojo sakinio nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes jame numatytas teisinis reguliavimas yra akivaizdus iš antrajame sakinyje įtvirtintos nuostatos. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašytina „Pranešimų apie referendumą“, nes projekte nėra numatytas tokio dokumento kaip rinkėjo kortelė naudojimas referendume. Pritarti
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas“. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 61.
Projekto
komisijos pirmininkas galėtų panaikinti referendumo stebėtojo registravimą, jeigu stebėtoją būtų registravusi apylinkės referendumo komisija, nors pagal šio straipsnio 4 dalį įgaliojimus registruoti referendumo stebėtojus turėtų tik VRK ir savivaldybės referendumo komisijos. Šios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
52 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, kaip piliečiai balsavimo patalpose balsuotų nurodytomis aplinkybėmis, būtent kai apribojus asmenų judėjimo laisvę „dėl piliečių galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti referendumo įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė referendumo organizavimui ir vykdymui“. Nepritarti Argumentai: projekto 52 str. 2 d. skirta ne piliečių balsavimo tvarkos nustatymui, o specialios situacijos apibrėžimui bei užtikrinimui, kad komisijų nariai ir piliečiai bus aprūpinti būtinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad specialiosios situacijos apibrėžimas ir užtikrinimas aprūpinti būtinosiomis apsaugos priemonėmis turėtų būti suvienodintas visuose rinkimų įstatymuose. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63 2,314
52 straipsnio 2 dalyje siūlomas trumpinys „paskelbus specialią situaciją“ diskutuotinas, nes jo turinys nėra visiškai aiškus, jis apima ne tik nurodytas „skelbiamas“ padėtis, bet ir tam tikras papildomas vertinamąsias aplinkybes, taigi galėtų klaidinti, o projekte vartojamas tik keletą kartų; svarstytina, ar vietoj šio trumpinio to paties straipsnio 3 dalyje ir 63 straipsnio 4 dalyje negalėtų būti padaryta nuoroda į 52 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Projekto
paskelbtos specialios situacijos“ išbrauktinas kaip perteklinis ir neaiškaus turinio. Pritarti
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašytina „Prieš atidarant balsavimo patalpą“ (plg. su šio straipsnio trečiuoju sakiniu, kuriame numatyta, kad balsavimo patalpa atidaroma tik atlikus visus jame nurodytus veiksmus). Pritarti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
izoliatoriuje“ keistina formuluote „policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose“ (plg. su projekto 44 straipsnio pavadinimu). Pritarti
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
prieš žodžius „bausmės vykdymo įstaigoje“, nes juo sukuriama dviprasmybė. Pritarti
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6484
balsavimo vokai perduodami savivaldybės referendumo komisijos pirmininkui“ ir
tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės referendumo komisijos pirmininkui, derintinos tarpusavyje. Pritarti
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6484 68.
Projekto
įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios referendumo komisijos, o pasibaigus balsavimui referendume, kartu su kitais referendumo dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės referendumo komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai“ ir 64 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią nepanaudoti ir sugadinti referendumo biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės referendumo komisijos pirmininkui, derintinos tarpusavyje. Pritarti
69Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
teisę dalyvauti referendume ir įtraukti į rinkėjų sąrašus, gali balsuoti internetu“. Jokių teisės normų, skirtų šios piliečių teisės įgyvendinimui sureguliuoti, projekte nėra numatyta. Pagal projekto 82 straipsnio 3 dalį, ši nuostata būtų taikoma „nuo įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimo dienos“. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą nurodytą konstitucinį imperatyvą, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti padaromas priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo arba galios netekimo (2003 m. spalio 29 d. nutarimas, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas, 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimai). Taigi konstitucinio įstatymo nuostatos įsigaliojimo (taikymo pradžios) laikas negali priklausyti nuo paprastojo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Kartu pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinus teisės normą, kuria piliečiams būtų suteikta tam tikra teisė, bet nesudarius teisinių, materialinių ar kitų būtinų prielaidų šiai teisei įgyvendinti, ta teisės norma būtų neveiksminga, ja nebūtų galima pasinaudoti (nudum ius).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 63 straipsnio 13 dalyje siūlomos nuostatos atsisakytina, ar 82 straipsnio 3 dalyje nustatytina konkreti vėlesnė šios nuostatos įsigaliojimo data. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą. 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
70Svarstytina,
ar projekto 66 straipsnio 8 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, nėra perteklinė, nes 68 straipsnio „Referendumo apylinkių balsų skaičiavimo protokolai“ 1 dalyje yra detaliai išvardyta, kokie balsų skaičiavimo rezultatai turi būti įrašomi referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Pritarti
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
reiškia formuluotė „gautas piliečio balsas galioja tik toje referendumo apylinkėje“. Pritarti
72Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 3,4
projekto 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole, be kita ko, turėtų būti įrašomas nepanaudotų ir sugadintų referendumo biuletenių skaičius, o pagal šios dalies 4 punktą – anuliuotų referendumo biuletenių skaičius. Atsižvelgiant į projekto 65 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nepanaudotus ir sugadintus referendumo biuletenius referendumo komisija „anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą“, neaišku, kokie anuliuoti referendumo biuleteniai yra nurodyti 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pritarti
73Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
114 73.
Projekto
„referendume“, nes dalyvaujama referendume, o ne apylinkėje. Pritarti
74Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6862
numatytajam 66 straipsnio 6 dalyje, todėl vienos iš šių dalių atsisakytina. Pritarti
75Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
referendumo komisijos antspaudu“ išbraukiant žodį „apylinkės“, nes, pavyzdžiui, organizuojant balsavimą iš anksto referendumo biuleteniai gali būti antspauduoti ne apylinkės referendumo komisijos, o savivaldybės referendumo komisijos antspaudu. Pritarti
76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6942
numatytajam 66 straipsnio 4 dalyje, todėl vienos iš šių dalių atsisakytina. Pritarti
77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
78Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į projekto 7 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvokos „sprendimas“ turinį, kaip apimantį įvairias referendume galimų priimti sprendimų teisines formas, 81 straipsnio pavadinimas galėtų būti formuluojamas glausčiau, t. y. „Referendumu priimto sprendimo įsigaliojimas“. Pritarti
79Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2982 79.
Kadangi Referendumo konstitucinis įstatymas negali būti priimtas iki projekto 82 straipsnio 1 dalyje numatytos šio įstatymo įsigaliojimo datos – 2021 m. liepos 1 d., ši data keistina, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytus konstitucinių įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo tvarkos ypatumus: šių įstatymų projektai po jų pateikimo Seimo posėdyje skelbiami visuomenei svarstyti; jie negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; komitetai, Seimo paskirti papildomais svarstyti konstitucinio įstatymo projektą, savo sprendimą dėl šio projekto privalo priimti likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki šio projekto svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris šį projektą privalo apsvarstyti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo svarstymo Seimo posėdyje; konstitucinių įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje
80Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2982 1,2
straipsnio 5 dalies įsigaliojimo datą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu vėliau turėtų įsigalioti tik šios dalies nuostatos dėl referendumo stebėtojų duomenų skelbimo, jas reikėtų išdėstyti atskiroje straipsnio dalyje. Pritarti
81Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostata, pagal kurią piliečiai įgytų teisę balsuoti internetu, būtų taikoma
„nuo įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimo dienos“.
Kaip minėta, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti padaromas priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo arba galios netekimo (2003 m. spalio 29 d. nutarimas, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas, 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimai); taigi konstitucinio įstatymo nuostatos įsigaliojimo (taikymo pradžios) laikas negali priklausyti nuo paprastojo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, arba projekto 82 straipsnio 3 dalyje nustatytina konkreti vėlesnė 63 straipsnio 13 dalyje siūlomos nuostatos įsigaliojimo data, arba, jeigu šios nuostatos, numatančios piliečių teisę balsuoti internetu, būtų atsisakyta (nes kol kas nėra sukurtos prielaidos šiai teisei įgyvendinti), 82 straipsnio 3 dalis išbrauktina. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
konstitucinio įstatymo priedo pavadinimą siūlome formuluoti taip: „Lietuvos
forma“. Pritarti
83Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys į tai, kad priimant Referendumo konstitucinį įstatymą atitinkamai reikėtų patikslinti kitus įstatymus (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą, Seimo rinkimų įstatymą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą ir kt.), kuriuose yra minimas Referendumo įstatymo pavadinimas, vietoj jo įrašant Referendumo konstitucinio įstatymo pavadinimą.
Pritarti Manytina, kad priėmus Referendumo konstitucinį įstatymą, atitinkamai turėtų būti pakeistos nuorodos į šį įstatymą kituose rinkimų įstatymuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jei Rinkimų kodeksas būtų priimtas dar prieš Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658 priėmimą, reikėtų pakeisti šiame įstatymo projekte esančias nuorodas į dabar galiojančius rinkimų įstatymus (pvz., 21 straipsnio
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pilietinės savivaldos sąjunga, 2021-06-18 * Nors Lietuvos Konstitucijos 4 straipsnis skelbia: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus", dėl iki šiol galiojančio referendumo įstatymo nuostatos, referendumo iniciatyvinei grupei, surinkti 300 000 rinkėjų parašų, Tautai savo suverenią galią vykdyti tiesiogiai (referendumu), sunkiai įmanoma. Vardan Tautos Konstitucinių suverenių galių lengvesnio vykdymo, prašome Seimą pataisyti referendumo įstatymą taip, kad referendumo iniciatyvinei grupei, per pirmuosius tris parašų rinkimo mėnesius, surinkus 5000 piliečių parašų, tolesnį parašų rinkimą, iki 300 000, perimtų valstybė.
Tai yra, piliečiams, remiantiems referendumo iniciatyvą, būtų sudaryta galimybė už referendumą pasirašyti seniūnijose (parašų lapų saugojimą ir saugų pasirašymą organizuotų seniūnai). Aiškinamoji dalis: Tokiu būdu organizuojant referendumus ir nemažinant pasirašančiųjų skaičiaus, bus išvengta, fiktyvių, neproduktyvių referendumų ir jų surengimui valstybės išteklių neracionalaus naudojimo, tuo pačiu, Tauta turės neapsunkintą galimybę pasinaudoti savo Konstitucine tiesioginio valdymo teise. Rinkėjų, pritariančių referendumui surengti, 5000 parašų surinkimas, iniciatyvinei grupei bus pakankamai didelis darbas, o jo atlikimas svarus įrodymas, kad klausimas yra reikšmingas, bent jau daliai Lietuvos piliečių ir vertas tęsinio, suteikiant teisę visiems piliečiams apie jį sužinoti ir galimybę, jį remiantiems, laisvai, per likusius parašams rinkti mėnesius, užėjus į savo seniūnijas, pasirašyti. Jei iniciatyvinės grupės keliamas klausimas Tautai bus neaktualus, piliečiai neis į seniūnijas pasirašyti ir neapsunkins seniūnijų atsakingų darbuotojų. Jei klausimas Tautai bus aktualus - pasirašančiųjų bus daug, Tauta sėkmingai pasinaudos savivaldos sistemos infrastruktūra, savo konstitucinių galių vykdymui. Nepritarti Argumentai:
Pasiūlyme didžiausia dalis referendumo paskelbimo iniciatyvos siūloma perkelti valstybei. Siūloma iniciatyvinės grupės pareiga surinkti 5000 piliečių parašų per 3 mėnesius yra pakankamai maža, todėl bet kokia iniciatyva, surinkusi 5000 parašų, būtų perduota valstybei tolimesniam įgyvendinimui. Manytina, kad siūlomas pakeitimas sukeltų didelę administracinę naštą valstybei ir iškreiptų patį Referendumo institutą. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė D. Asanavičiūtė, 2021-06-30162 Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti valstybei ir mūsų valstybėms piliečiams svarbiems referendumams svarbu planuoti jiems pasiruošimą kaip įmanoma anksčiau. Nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priklauso pasiruošimo referendumui laikotarpis, lėšų skyrimas referendumui, dėl to manoma, kad 8 mėnesių laikotarpis yra nepakankamas pasiruošti referendumui ir siūloma jį keisti į ilgesnį, 18 mėnesių laikotarpį. Pasiūlymas:
16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo turinys
nurodoma referendumo rūšis, referendumo data, referendumui teikiamo sprendimo tekstas. 2. Referendumo data skiriama ne vėliau kaip po 8 mėnesių 18 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.“ Nepritarti Argumentai: Manytina, kad siūlomas 18 mėnesių terminas būtų per ilgas, o projekte pasiūlytas ir anksčiau Referendumo įstatyme galiojęs 8 mėnesių terminas yra pakankamas paskirti referendumo datai. Pažymėtina, kad svarstomas terminas buvo keistas 2018 m., jį prailginant nuo 3 iki 8 mėnesių. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-658 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas,
13 Argumentai: Pažymėtina, kad Konstitucinėje doktrinoje įtvirtinta, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo, įsigaliojimo arba galios netekimo. Taip pat pažymėtina, kad Seimas nėra priėmęs balsavimą internetu reglamentuojančio teisės akto ir nėra išreiškęs valios dėl balsavimo internetu instituto. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūlytina Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658 63 str. 13 d. dalyje atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių internetinį balsavimą. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 63 straipsnio 13 dalį: „13. Visi piliečiai, turintys teisę dalyvauti referendume ir įtraukti į rinkėjų sąrašus, gali balsuoti internetu.“. Pritarti
komitetas,
3 Argumentai: Pažymėtina, kad Konstitucinėje doktrinoje įtvirtinta, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo, įsigaliojimo arba galios netekimo. Taip pat pažymėtina, kad Seimas nėra priėmęs balsavimą internetu reglamentuojančio teisės akto ir nėra išreiškęs valios dėl balsavimo internetu instituto. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūlytina Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658 82 str. 3 dalyje atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių internetinį balsavimą. Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 82 straipsnio 3 dalį: „3. Šio įstatymo 63 straipsnio 13 dalies nuostata taikoma nuo įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimo dienos.“. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė, tel.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 8 612 00293
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-05-25
pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Kasparas Adomaitis, pavaduojantis Aušrinę Armonaitę, Irena Haase, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Jurga Greičienė Teisinių paslaugų politikos grupės l.e.p. vadovė Jurgita Urbaitė, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Jolanta Petkevičienė, pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksa, Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į Konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar į Konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytu Referendumo konstituciniu įstatymu visi su referendumo organizavimu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai, kaip siūloma vertinamame šio įstatymo projekte. Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios referendumo skelbimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi referendumo santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t. y.
3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, mūsų nuomone, Referendumo konstituciniame įstatyme įtvirtinus svarbiausias referendumo skelbimo ir vykdymo taisykles, detalus referendumo santykių reguliavimas galėtų būti nustatytas paprastajame (ordinariniame) Referendumo konstitucinio įstatymo įgyvendinimo įstatyme, kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu. Diskutuotina ir dėl kitų galimų referendumo santykių reguliavimo variantų, pavyzdžiui, pakeitus Konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas Referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi referendumo santykių aspektai (arba netgi Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas), o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas referendumo organizavimo procesas, būtų galima nustatyti ordinariniame įstatyme (arba, pavyzdžiui, Rinkimų ir referendumo kodekse, kuris tokiu atveju turėtų tokią pat paprastojo įstatymo galią kaip ir visi kiti valstybėje galiojantys kodeksai), kurį, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą.
Pritarti iš dalies Komiteto patobulintame Referendumo konstitucinio įstatymo projekte numatytos tik svarbios referendumo skelbimui ir vykdymui nuostatos, pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą. Be to, vadovaujantis teisėkūros efektyvumo ir sistemiškumo principais, įvertintas Rinkimų kodekso projektas ir Referendumo įstatyme siūloma nustatyti , kad referendumas rengiamas ir organizuojamas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Todėl nuostatos dėl detalaus referendumo rengimo ir vykdymo suderintos tarpusavyje su konstituciniu Rinkimų kodekso projektu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
turėtų būti atskleistas išsamiai, analogiškai kaip Seimo rinkimų įstatymo 3–5 straipsniuose. Atsižvelgti Projekto 2 straipsnis patobulintas, atsižvelgiant į šio projekto straipsnių konstrukciją. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 3.
Projekto 3 straipsnio 3 dalies du pirmuosius sakinius siūlome pakeisti formuluote „Piliečių papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia savivaldybių referendumo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija.“ (plg. su Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi). Nepritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 4, 5, 6,9
glaustumo reikalavimą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir į tai, kad žodžiai „konsultacinis“ ir „patariamasis“ yra sinonimai, diskutuotina, ar projekto 4, 6 ir 9 straipsniuose minimi
„konsultaciniai (patariamieji)“ referendumai neturėtų būti vadinami „patariamaisiais“
referendumais. Pritarti Lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad žodžiai konsultuoti ir patarti yra ideografiniai sinonimai, t. y. tarp jų nėra jokio reikšmės atspalvio – žodis konsultuoti ir reiškia
„tartis su specialistais, patarti“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8121
„nuostatos“ įrašytina „ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl
Lietuvos valstybės“ 1 straipsnio“. Pritarti
„Dėl Lietuvos valstybės“ yra Konstitucijos sudedamoji dalis ir įstatymo 1
str., kad „Lietuvos valstybės yra nepriklausoma demokratinė respublika“, gali būti keičiamas tik referendumu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. liepos 11 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimuose išdėstytą oficialiąją konstitucinę doktriną, projekto 5 straipsnio 1 dalis papildytina nauju 5 punktu: „5) dėl 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių nuostatų pakeitimo;“.
Šios dalies 5 punktas pernumeruotinas kaip 6 punktas. Pritarti Pagal KT suformuotą doktriną, Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra Konstitucijos sudedamoji dalis ir Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1 ir 2 straipsnio nuostatos gali būti pakeistos ar panaikintos tik referendumu. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
keistinas žodžiu „institucijų“. Pritarti Projekto 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas patikslintas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
formuluote „dėl kitų svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų“. Pritarti Projekto 5 straipsnio 2 dalis patikslinta. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
62
į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio nuostatose vartojant vienodą formuluotę „siūlo referendumu spręsti 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių ar Seimas“ nėra aiškus skirtumas tarp privalomųjų ir patariamųjų referendumų, šias nuostatas reikėtų patikslinti. Projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotę „kuriuos siūlo referendumu spręsti
formuluote „kuriuos spręsti referendumu reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių arba teikia Seimas“. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalies nuostata neužkerta kelio rengti ir patariamąjį referendumą, jeigu būtent toks inicijuojamas (2014 m. liepos 11 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai).
Taigi projekto 6 straipsnio nuostata tikslintina, pavyzdžiui, formuluotę „bet juos siūlo spręsti referendumu 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių ar Seimas“ keičiant nuostata „jeigu balsuoti dėl jų patariamajame referendume siūlo ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių arba tokį referendumą inicijuoja Seimas“, arba po žodžio „referendumai“ įrašant „ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių siūlymu arba Seimo iniciatyva“ ir išbraukiant nuostatos dalį „bet juos siūlo spręsti referendumu
siūlymą, o 6 str. išdėstytas taip: „Patariamieji referendumai ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių siūlymu arba Seimo iniciatyva gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį įstatymą nebūtina rengti privalomąjį referendumą, bet juos siūlo spręsti referendumu 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių ar Seimas“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
72
terminai „referendumui teikiamas sprendimo projektas“ ir „referendumui teikiamas sprendimas“; atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalyje pateikiamą
„sprendimo“ sąvoką, manytina, kad šio straipsnio pavadinime ir 2 dalyje
vartojamas terminas „referendumui teikiamas sprendimo projektas“ turėtų būti pakeistas terminu „referendumui teikiamas sprendimas“. Pritarti Straipsnio pavadinimas ir 2 dalis patikslinti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 11.
Projekto
„Konstitucijos pataisos, kito įstatymo“, 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje
formuluotę „įstatymo, kito teisės akto“ – formuluote „Konstitucijos pataisos, kito įstatymo projekto“, 4 dalyje formuluotę „įstatymų, kitų teisės aktų“ – formuluote „Konstitucijos pataisų, kitų įstatymų“. Pritarti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas patikslintas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
įrašytinas žodis „kito“ (plg. su šio straipsnio 4 dalimi). Pritarti Projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas patikslintas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija referendumui siūlomo įstatymo, kito teisės akto ar spręsti referendumu siūlomo svarbiausio Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimo tekstui parengti turi užtikrinti paramą, tam pasitelkdama teisės specialistų“. Pagal Referendumo įstatymą tokią paramą turėjo teikti Vyriausybės kanceliarija (tam pasitelkdama teisės specialistų). Pažymime, kad siekiant užtikrinti nešališką referendumui teikiamų sprendimų vertinimą, Seimo kanceliarijos Teisės departamentui teikiant išvadą Seimui dėl Seime užregistruoto Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projekto atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms (Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalis), referendumo paskelbimo iniciatyvos įgyvendinimo stadijoje pagalbą piliečių referendumo iniciatyvinei grupei rengiant referendumui teikiamų sprendimų tekstus turėtų teikti ne Seimo kanceliarija, o kita valstybės institucija.
Atitinkamai taisytina ir projekto 11 straipsnio 4 dalies nuostata dėl Seimo kanceliarijos pareigos suteikti iniciatyvinei grupei pagalbą referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti. Pritarti Pritariant Teisės departamento nuomonei, komiteto patobulintame projekte minėtos nuostatos atsisakyta. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
vartojama sąvoka „sprendimas“. Pritarti Patobulinus projektą, 7 straipsnio 4 dalis tapo 3-iąja, kuri atitinkamai patobulinta. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-298
dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į tarptautinę organizaciją, kuriai perduodama Lietuvos valstybės institucijų kompetencijos dalis, arba išstojimo iš tokios organizacijos (pavyzdžiui, Europos Sąjungos) galėtų būti priimtas mažesne piliečių balsų dauguma negu pagal šio straipsnio 4 dalį būtų reikalinga kitiems sprendimams (ne tik visoms kitoms nei nurodytosios šio straipsnio 2, 3 dalyse Konstitucijos pataisoms, bet ir konstituciniams ar net paprastiesiems įstatymams) priimti, be kita ko, ir 2004 m. liepos 13 d.
Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuriame yra įtvirtinti konstituciniai Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindai, nuostatoms pakeisti. Pritarti Patobulintame projekte 8 straipsnio 5 dalies atsisakyta. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 9 straipsnio, kuriame siūloma reglamentuoti patariamojo referendumo rezultatų nustatymą, 2 dalies formuluotes nėra aišku, kuo patariamasis referendumas skirtųsi nuo ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių reikalavimu arba Seimo iniciatyva surengto privalomojo referendumo kokiu nors kitu nei nustatytieji Konstitucijoje ar įstatyme svarbiausiu Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimu. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar projekte siūlomas patariamojo referendumo rezultatų nustatymo teisinis reguliavimas neturėtų būti koreguojamas taip, kad tarp patariamojo ir privalomojo referendumų būtų aiški skirtis juose pareikštos piliečių valios teisinės galios aspektu.
Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalis neturėtų būti formuluojama taip, kad patariamajame referendume pareikšta piliečių valia neturėtų sprendžiamosios, valstybės valdžios institucijas saistančios galios, pavyzdžiui: „Tuo atveju, kai patariamajame referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir į šiam referendumui pateiktą klausimą pritariamai atsakė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, piliečių pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo referendumo paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.“ Pritarti
siūlymą ir papildomai patikslinta, kad piliečių pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo referendumo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalimi) ir klaidinančios, nes neįvykus referendumui nelaikytina, kad yra pareikšta piliečių valia. Pritarti 9 straipsnis patobulintas pagal TD siūlymą, atsisakant 3 dalies, kaip perteklinės. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
10 straipsnio 2 dalies nuostatos formuluotę siūlytume pakoreguoti taip:
„Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę gali įgyvendinti ne mažiau
kaip 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių.“ Pritarti 10 straipsnio 2 dalis patobulinta.
Taip pat 10 straipsnis papildytas 4 dalimi, ją išdėstant taip:
„4.Iniciatyva paskelbti referendumą tuo pačiu klausimu gali būti
reiškiama ne anksčiau kaip po vienerių metų.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2911 4(3)
į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turi įgaliojimus spręsti dėl grupės registravimo, įvertinusi referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijos ir įstatymų reikalavimams (taigi – ir įgaliojimus grupės neįregistruoti), ir juos įgyvendindama leidžia aktus – sprendimus (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), siūlome patobulinti projekto 11 straipsnio 3 dalį. Grupės įregistravimo arba jos neįregistravimo faktas (teisinio statuso įgijimas arba neįgijimas) turėtų būti siejamas su VRK sprendimu, o ne su grupės įregistravimo akto surašymu. VRK sprendimas neįregistruoti grupės turėtų būti motyvuotas. Kadangi VRK sprendimas dėl grupės registravimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis), diskutuotina, ar neturėtų būti nustatytas tokio VRK sprendimo apskundimo teismui terminas ir tokio ginčo teismingumas (pavyzdžiui, toks pat, kokį siūloma nustatyti projekto 14 straipsnio 3 dalyje). Kartu siūlome nustatyti, kad VRK sprendimai dėl grupės registravimo turi būti skelbiami Teisės aktų registre. Šios dalies nuostatų dėl grupės įregistravimo akto nuorašo išdavimo grupei ar jos atstovui ir nusiuntimo Seimo Pirmininkui atsisakytina. Teisės aktų registre paskelbus VRK sprendimą įregistruoti grupę, Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje praneštų Seimui apie piliečių iniciatyvą paskelbti referendumą.
Pritarti Straipsnis papildytas nauja dalimi(patobulintame projekte -9 dalis, buvusi 9 dalis tapo 3 dalimi), numatanti VRK sprendimų skelbimą, sprendimų apskundimo galimybę, apskundimo tvarką ir terminus, nors sprendimai ir dabar viešai skelbiami įstatymų nustatyta tvarka (VRK įstatymo 12 str. 4 d.). 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į numatytų veiksmų atlikimo eiliškumą, projekto 11 straipsnio 4 dalis, kurioje numatytas pagalbos piliečių referendumo iniciatyvinei grupei referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti suteikimas, dėstytina kaip šio straipsnio
referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijos ir įstatymų reikalavimams ir spręsti dėl grupės registravimo, dėstytina kaip šio straipsnio 4 dalis; šio straipsnio 3 dalis, kurioje reglamentuojamas grupės įregistravimas, dėstytina kaip šio straipsnio 5 dalis; šio straipsnio 5–8 dalys atitinkamai pernumeruotinos. Pritarti 11 straipsnio buvusios 4 dalies atsisakyta, kitos dalys pernumeruotos. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
iniciatyvos nutrūkimo grupei kylančius padarinius, t. y. nustatyti, kad tokiu atveju VRK priima sprendimą panaikinti grupės įregistravimą. Pritarti 11 straipsnio 8 dalis patobulinta. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
išduodamas piliečių parašų rinkimo lapas turi atitikti šio įstatymo priede nustatytus reikalavimus.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 23.
Atsižvelgdami į šios išvados 19 pastabą, projekto 12 straipsnio 3 dalies formuluotę „Grupė, remdamasi grupės įregistravimo akto nuorašu“ siūlome pakeisti formuluote
„Grupė, remdamasi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu dėl šios grupės
įregistravimo“. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
užtikrinti piliečių, pasirašiusių piliečių parašų rinkimo lapuose (kuriuos ji kaupia iki perdavimo VRK), duomenų apsaugą, nustatant tokios pareigos turinį ir apimtį. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekte yra numatytas reikalavimas užtikrinti piliečių duomenų apsaugą tik parašų rinkimo stadijoje (12 straipsnio 3 dalis). Be to, vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Atsižvelgti 12 straipsnio 7 dalis patobulinta. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
reikalavimus“ siūlytume pakeisti žodžiais „Šio įstatymo priede nustatytus reikalavimus“, nes šio straipsnio 1 dalyje reikalavimai nėra nustatyti, o tik padaryta nuoroda į šio įstatymo priedą.
Pritarti
sakinį išdėstant taip:“ Šio įstatymo priede nustatytą formą atitinkančiame elektroniniame piliečių parašų rinkimo lape...>“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
referendumą“. Pritarti
7
Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės subjektas yra ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Atsižvelgiant į tai, projekto 12 straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos tuo atžvilgiu, kad piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, parašai nebūtų vadinami „piliečių reikalavimais paskelbti referendumą“, nes reikalavimą skelbti referendumą gali reikšti tik kolektyvinis subjektas. Šios dalies nuostata „Piliečių reikalavimus paskelbti referendumą kaupia grupė“ taisytina atsižvelgiant ir į tai, kad grupė galėtų kaupti tik piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, duomenimis ir parašais (projekto 11 straipsnio 5 dalis, projekto priedas), bet ne piliečių, Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje elektroninio ryšio priemonėmis pasirašiusių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenis. Taigi siūlytume tokią projekto 12 straipsnio 7 dalies formuluotę: „Piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, duomenimis ir parašais kaupia grupė.
Per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą surinkusi ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų, grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių parašų rinkimo lapais, įskaitant tuos, kuriuose nėra piliečių parašų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
formuluote „piliečių parašų rinkimo lapų“. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas“ siūlome papildyti išimtį nusakančia nuoroda „išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“. Nepritarti Patobulintame projekte, 14 straipsnio 2 dalies nuostatų atsisakyta, nes diskutuojant dėl projekto šių nuostatų, nuspręsta, kad 6 mėn. pakankamas terminas parašams surinkti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
dėmesį į tai, kad piliečių parašų rinkimo lapų perdavimas VRK yra numatytas tik projekto 12 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju, t. y. surinkus ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų, tačiau nėra nustatyta grupės pareiga grąžinti VRK šiuos lapus su asmens duomenimis tuo atveju, kai reikiamas parašų skaičius nesurenkamas. Siekiant užtikrinti piliečių parašų rinkimo lapuose įrašytų piliečių duomenų apsaugą, būtina įtvirtinti (pavyzdžiui, projekto 12 straipsnio 10 dalyje) grupės pareigą, nutraukus parašų rinkimą, per nustatytą terminą perduoti VRK visus grupei išduotus piliečių parašų rinkimo lapus (nepaisant to, ar juose yra piliečių parašų).
Pritarti Projekto 12 straipsnis papildytas nauja 10 dalimi pagal TD ir VRK siūlymą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
„artimiausiame Seimo posėdyje“; prieš žodį „priima“ įrašytinas žodis
„sprendimą“, nes priimamas sprendimas, o ne projektas. Pritarti
Taip pat nutarta atsisakyti 13 straipsnio 3 dalies, kaip perteklinės, nes reikalavimai dėl referendumui siūlomo sprendimo apibrėžti projekto 7 straipsnyje, o jo neatitikimai ir prieštaravimas Konstitucijai būtų svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„Vyriausioji rinkimų komisija gautus dokumentus“ pakeisti formuluote
„Vyriausioji rinkimų komisija jai pateiktus šio įstatymo 12 straipsnio 7
dalyje nurodytus dokumentus“; vietoj formuluotės „elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapuose“ įrašyti „elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“; žodžius „dėl referendumo paskelbimo“ išbraukti; formuluotę „piliečių reikalavimais“ pakeisti formuluote „piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, parašais“. Pritarti
siūlymą. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2914 2(3) 33.
Projekto
sąlygų – „Jeigu yra pažeistas piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas“ ir „nesurinktas reikiamas piliečių parašų skaičius“ – siūlome įrašyti „Jeigu per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius“ (plg. su projekto 12 straipsnio 9 dalimi). Be to, atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį įgyvendinti referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, t. y. reikalauti skelbti referendumą, gali ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, pažymime, jog tuo atveju, kai nurodytas piliečių parašų skaičius nesurenkamas, piliečių referendumo iniciatyva lieka neįgyvendinta ir reikalavimas paskelbti referendumą nėra pareiškiamas, taigi tokiu atveju VRK negali priimti sprendimo „atmesti piliečių reikalavimą“. Siūlome projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatytą teisinį reguliavimą patikslinti, nustatant, kad, jeigu per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriame konstatuoja, kad piliečių referendumo iniciatyva neįgyvendinta, ir panaikina grupės įregistravimą. Svarstytina, ar tuo atveju, jeigu reikiamas parašų skaičius surinktas, tačiau pateiktuose dokumentuose ar piliečiams pasirašant piliečių parašų rinkimo lapuose nustatyta šiurkščių pažeidimų, VRK turėtų priimti analogišką sprendimą, ar sprendimą atmesti piliečių iniciatyvą (arba reikalavimą) paskelbti referendumą ir panaikinti grupės įregistravimą. Mūsų nuomone, visi tokie VRK sprendimai turėtų būti skelbiami Teisės aktų registre; tokiu atveju projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad apie savo priimtą sprendimą VRK turi pranešti grupei ir Seimui, atsisakytina.
Pritarti Patobulintame projekte, 14 straipsnio 2 dalies nuostatų atsisakyta, nes diskutuojant dėl projekto šių nuostatų, nuspręsta, kad 6 mėn. pakankamas terminas parašams surinkti. 14 straipsnio 3 dalis tampa 2 ir ji patobulinta pagal TD siūlymą. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
reikalavimais paskelbti referendumą“ keistina formuluote „su piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, parašais“. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
klausimą“ siūlome išbraukti žodį „datos“, kuriuo nepagrįstai susiaurinamas
nustatyti Seimo įgaliojimai neskelbti referendumo). Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įrašytinas žodis „paskelbimo“. Pritarti
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vertintų piliečių reikalavime paskelbti referendumą siūlomo sprendimo teksto atitiktį Konstitucijai ir teiktų išvadą, tačiau iš projekto neaišku, kurioje stadijoje Seimas turėtų tokią grupę sudaryti. Atsižvelgti Patobulintame projekte šio straipsnio 2 ir 3 dalies atsisakyta, derinant su patobulinto projekto 11 straipsnio 3 dalimi. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.
Tai reiškia, kad referendumo data galėtų būti paskelbta trumpiausiai prieš 59 dienas iki referendumo dienos. Šis terminas nedera su projekte numatytais referendumo organizavimo ir vykdymo terminais: 23 straipsnio
vėliau kaip likus 60 dienų iki balsavimo referendume dienos); 25 straipsnio 4 dalyje numatytais referendumo apylinkių ribų keitimo terminais (100 dienų sprendimui priimti ir 110 dienų pakeitimams pateikti). Įvertinus tai, projekte galėtų būti nustatytas trumpesnis referendumo apylinkių ribų nustatymo terminas (pavyzdžiui, ne vėliau kaip likus 50 dienų iki referendumo dienos), taip pat trumpesni komisijų sudarymo terminai (pavyzdžiui, savivaldybių referendumo komisijos galėtų būti sudaromos likus 50 dienų iki referendumo dienos; šios komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki referendumo dienos galėtų nustatyti apylinkių referendumo komisijų narių skaičių), arba turėtų būti koreguojamas trumpiausias referendumo datos skyrimo terminas. Pritarti Patobulintame projekte, derinant terminus su rinkimus reglamentuojančių teisės aktų terminais, pakoreguotas trumpiausias referendumo datos skyrimo terminas vietoje „ne ankščiau kaip po
Konstitucinio Teismo nutarimą, 16 straipsnio 2 dalis papildyta nuostata, kad referendumas vyksta vieną dieną,
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2925
ir su rinkėjų sąrašais, todėl šio straipsnio nuostatos turėtų būti dėstomos atitinkamai projekto III ir IV skyriuose. Pritarti Šis straipsnis perkeltas į kitą skyrių, reglamentuojantį referendumo pasirengimą ir organizavimą. 40.
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
žodį „jo“ siūlome pakeisti žodžiu „jų“ (plg. su projekto 19 straipsnio 1, 2 dalimis). Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus komisijos pirmininkui“. Svarstytina, ar šioje nuostatoje neturėtų būti paminėta ir galimybė transliuoti posėdžius internetu. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesį į tai, kad pagal projekto nuostatas grupės nariai, grupės atstovai, politinių partijų atstovai ir referendumo stebėtojai turi su komisijos nario pareigomis nesuderinamų teisių ir pareigų (19 straipsnis, 27 straipsnio 7 punktas, 29 straipsnio 4 dalis, 30 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 9 dalis, 72 straipsnio 3 dalis, 77 straipsnio 1 dalis ir kt.). Atsižvelgdami į tai, projekto 21 straipsnyje siūlome įtvirtinti referendumo komisijos nario pareigų derinimo su tam tikru asmens statusu referendumo metu apribojimus, analogiškus nustatytiesiems rinkimų įstatymuose. Vienu metu tas pats asmuo neturėtų būti, pavyzdžiui, referendumo komisijos nariu ir grupės nariu, referendumo komisijos nariu ir grupės atstovu, referendumo komisijos nariu ir referendumo stebėtoju. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Referendumo komisijos nario pareigų derinimo su tam tikru asmens statusu referendumo metu apribojimai, bus analogiški nustatytiesiems rinkimų įstatymuose, kas numatyta RK. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2922
4
mažiau kaip“. Pritarti 44.
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2922
9
(atkreiptinas dėmesys į šios išvados 59 pastabą dėl projekto 47 straipsnio nuostatos). Pritarti Patobulinta nuostata. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2922
12
projekto 22 straipsnio 1 dalies 9 punktą VRK nagrinėja skundus ir priima sprendimus ne tik dėl savivaldybių referendumo komisijų, bet ir dėl apylinkių referendumo komisijų sprendimų, o pagal 24 straipsnio 8 punktą skundus dėl apylinkių referendumo komisijų sprendimų ir veiksmų svarsto ir sprendimus dėl jų priima savivaldybės referendumo komisija; šių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, todėl atitinkamų komisijų įgaliojimus reikėtų patikslinti. Atsižvelgti Derinant tarpusavio nuostatas , pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą, skundai ir būtų pateikiami atitinkamoms referendumu komisijoms pagal tą nustatytą tvarką, bet VRK, matydama poreikį gali priimti sprendimą ir dėl apylinkės referendumo komisijos sprendimo, jei jis neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų (nors ir niekas sprendimo neskundžia). Tada VRK sužinojusi apie tokį sprendimą turėtų teisę, bet ne pareigą, imtis veiksmų. Tuo tikslu nuostatos patikslintos, kad VRK prireikus priima sprendimus ir dėl apylinkių referendumo komisijų sprendimų. Taip pat 22 straipsnis patobulintas, atsižvelgiant į VRK įgaliojimus organizuojant ir vykdant referendumą. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto
komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria VRK. Jokių reikalavimų skiriamam komisijos pirmininkui nėra numatyta.
Svarstytina, ar, siekiant užtikrinti tinkamą savivaldybių referendumo komisijų darbo organizavimą, projekte neturėtų būti numatytas rinkimų įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku būtų skiriamas šios komisijos narys, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Analogiška pastaba taikytina 26 straipsnio 7 daliai, kurioje galėtų būti nustatytas reikalavimas apylinkės referendumo komisijos pirmininku skirti šios komisijos narį, turintį darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba turintį aukštąjį išsilavinimą. Atsižvelgti Patobulintame projekte nustatyta, kad Savivaldybių referendumo ir apylinkių komisijų sudarymą ir įgaliojimus nustato Rinkimų kodeksas, todėl patobulintam projektui ši pastaba tampa neaktuali. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto
siūlytume perkelti po žodžio „suskirstymą“. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 27 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „rinkėjų korteles“ įrašytina „pranešimus apie referendumą“, nes projekte nėra numatytas tokio dokumento kaip rinkėjo kortelė naudojimas referendume. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 49.
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2924
vyriausiajam administraciniam teismui gali būti apskųsti ne vėliau kaip iki balsavimo referendume pabaigos, nors ši komisija tuos skundus turi išnagrinėti iki referendumo rezultatų tvirtinimo; šių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, todėl atitinkamus terminus reikėtų patikslinti. Pritarti
į skundų nagrinėjimo terminų patikslinimą. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 30 straipsnio 4 dalyje formuluotę „taikomi šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai“ siūlome pakeisti formuluote „taikomas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas“, nes šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytas tik vienas terminas, per kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl VRK veiklos – per 48 valandas nuo skundo padavimo. Atsižvelgti Patobulintos nuostatos, reglamentuojančios apskundimo, skundų nagrinėjimo terminus. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 39 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje žodžių „užsienio valstybėje“ atsisakytina kaip perteklinių, arba, siekiant išvengti dviprasmybės, jie perkeltini po žodžių „prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos“. Atitinkamai taisytinos formuluotės projekto 43 straipsnio 2 dalyje, 51 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 57 straipsnio pavadinime ir 1, 3, 4 dalyse, 58 straipsnio pavadinime ir 4, 5, 6, 9 dalyse. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 40 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje išdėstytos nuostatos prasmė yra visiškai neaiški, siūlome šią nuostatą išbraukti.
Atsižvelgti Analogiškos nuostatos dėl pranešimų yra ir rinkimų įstatymuose. Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 40 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, ar pranešime apie referendumą turėtų būti nurodomas referendumui teikiamas svarbiausias Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas. Svarstytina, ar specialiame piliečiui skirtame informaciniame pakvietime dalyvauti referendume nenurodžius, kokiu klausimu šis referendumas rengiamas, būtų užtikrinta piliečių teisė gauti esminę informaciją, būtiną siekiant atsakingai įgyvendinti savo konstitucinę teisę dalyvauti referendume. Atsižvelgti Pranešimas apie referendumą yra tik bendro pobūdžio informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose, kuriame nurodoma referendumo data ir apylinkė, todėl pranešime sprendimo ar klausimo teksto nurodymas yra netikslingas. Be to, su referendumui siūlomu tekstu galima susipažinti visuomenės informavimo priemonėse. Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 41 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtinta nuostata tikslintina, nes šio įstatymo straipsniuose, į kuriuos daroma nuoroda, pranešimų apie referendumą platinimo piliečiams tvarka nėra nustatyta. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 42 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „atvejais“ įrašytina „pagrindais“.
Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula“, turint mintyje tai, kad laivo įgulos nariai piliečiai gali būti įrašyti į skirtingų apylinkių rinkėjų sąrašus. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29
perteklinis žodis „jo“, pavartotas prieš žodžius „bausmės vykdymo įstaiga“, nes juo sukuriama dviprasmybė. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
58Svarstytina,
ar projekto 44 straipsnio 3 dalies trečiojo sakinio nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes jame numatytas teisinis reguliavimas yra akivaizdus iš antrajame sakinyje įtvirtintos nuostatos. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2926
straipsnyje žodžiai „Rinkėjų kortelių“ išbrauktini arba vietoj jų įrašytina
„Pranešimų apie referendumą“, nes projekte nėra numatytas tokio dokumento
kaip rinkėjo kortelė naudojimas referendume. Pritarti
pastabą. Nuostatos suderintos su Rinkimų kodekso projektu. 60.
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-29 * Projekto 49 straipsnio 2 dalyje tikslintina neaiški formuluotė „Laivuose referendumo biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas“. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 51 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas galėtų panaikinti referendumo stebėtojo registravimą, jeigu stebėtoją būtų registravusi apylinkės referendumo komisija, nors pagal šio straipsnio 4 dalį įgaliojimus registruoti referendumo stebėtojus turėtų tik VRK ir savivaldybės referendumo komisijos. Šios nuostatos derintinos tarpusavyje. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 52 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, kaip piliečiai balsavimo patalpose balsuotų nurodytomis aplinkybėmis, būtent kai apribojus asmenų judėjimo laisvę „dėl piliečių galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti referendumo įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė referendumo organizavimui ir vykdymui“. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 63.
* Projekto 52 straipsnio 2 dalyje siūlomas trumpinys „paskelbus specialią situaciją“ diskutuotinas, nes jo turinys nėra visiškai aiškus, jis apima ne tik nurodytas „skelbiamas“ padėtis, bet ir tam tikras papildomas vertinamąsias aplinkybes, taigi galėtų klaidinti, o projekte vartojamas tik keletą kartų; svarstytina, ar vietoj šio trumpinio to paties straipsnio 3 dalyje ir 63 straipsnio 4 dalyje negalėtų būti padaryta nuoroda į 52 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Projekto 63 straipsnio 1 dalies 4 punkte pavartotas pakeistas trumpinys „dėl paskelbtos specialios situacijos“ išbrauktinas kaip perteklinis ir neaiškaus turinio. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 53 straipsnio antrajame sakinyje vietoj žodžių „Atidarius balsavimo patalpą“ įrašytina „Prieš atidarant balsavimo patalpą“ (plg. su šio straipsnio trečiuoju sakiniu, kuriame numatyta, kad balsavimo patalpa atidaroma tik atlikus visus jame nurodytus veiksmus). Atsižvelgti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-29 * Projekto 62 straipsnio pavadinime formuluotė „policijos areštinėje, tardymo izoliatoriuje“ keistina formuluote „policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose“ (plg. su projekto 44 straipsnio pavadinimu). Atsižvelgti Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 62 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „savo“, pavartotas prieš žodžius „bausmės vykdymo įstaigoje“, nes juo sukuriama dviprasmybė. Atsižvelgti Patobulintam projektui pastaba neaktuali 67.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 63 straipsnio 8 dalies nuostata „Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami savivaldybės referendumo komisijos pirmininkui“ ir
tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės referendumo komisijos pirmininkui, derintinos tarpusavyje. Atsižvelgti
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-29 * Projekto 63 straipsnio 8 dalies nuostata „nepanaudotus referendumo biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios referendumo komisijos, o pasibaigus balsavimui referendume, kartu su kitais referendumo dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės referendumo komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai“ ir 64 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią nepanaudoti ir sugadinti referendumo biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės referendumo komisijos pirmininkui, derintinos tarpusavyje. Atsižvelgti Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Projekto 63 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad „visi piliečiai, turintys teisę dalyvauti referendume ir įtraukti į rinkėjų sąrašus, gali balsuoti internetu“. Jokių teisės normų, skirtų šios piliečių teisės įgyvendinimui sureguliuoti, projekte nėra numatyta. Pagal projekto 82 straipsnio 3 dalį, ši nuostata būtų taikoma „nuo įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimo dienos“.
Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą nurodytą konstitucinį imperatyvą, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti padaromas priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo arba galios netekimo (2003 m. spalio 29 d. nutarimas, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas, 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimai). Taigi konstitucinio įstatymo nuostatos įsigaliojimo (taikymo pradžios) laikas negali priklausyti nuo paprastojo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Kartu pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinus teisės normą, kuria piliečiams būtų suteikta tam tikra teisė, bet nesudarius teisinių, materialinių ar kitų būtinų prielaidų šiai teisei įgyvendinti, ta teisės norma būtų neveiksminga, ja nebūtų galima pasinaudoti (nudum ius). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 63 straipsnio 13 dalyje siūlomos nuostatos atsisakytina, ar 82 straipsnio 3 dalyje nustatytina konkreti vėlesnė šios nuostatos įsigaliojimo data. Pritarti Šios nuostatos nėra įtvirtintos ir Rinkimų kodekse. Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka, todėl Ipso facto nebus taikomos ir referendumui. 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2928
projekto 66 straipsnio 8 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, nėra perteklinė, nes 68 straipsnio „Referendumo apylinkių balsų skaičiavimo protokolai“ 1 dalyje yra detaliai išvardyta, kokie balsų skaičiavimo rezultatai turi būti įrašomi referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Atsižvelgti Patobulintam projektui 66 straipsnio 8 daliai pastaba neaktuali. 71.
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-29 * Projekto 67 straipsnio 3 dalies nuostata tikslintina, nes nėra visiškai aišku, ką reiškia formuluotė „gautas piliečio balsas galioja tik toje referendumo apylinkėje“. Atsižvelgti
72Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2928
4 Pagal projekto 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole, be kita ko, turėtų būti įrašomas nepanaudotų ir sugadintų referendumo biuletenių skaičius, o pagal šios dalies 4 punktą – anuliuotų referendumo biuletenių skaičius. Atsižvelgiant į projekto 65 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nepanaudotus ir sugadintus referendumo biuletenius referendumo komisija „anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą“, neaišku, kokie anuliuoti referendumo biuleteniai yra nurodyti 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Nepritarti Nepanaudotus ir sugadintus biuletenius apylinkių komisija anuliuoja, nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą. Taip nustatyta ir Rinkimų kodekse. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2928
14 Projekto 68 straipsnio 1 dalies 14 punkte po žodžio „dalyvavusių“ įrašytinas žodis „referendume“, nes dalyvaujama referendume, o ne apylinkėje. Pritarti
74Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2928
Projekto 68 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas yra tapatus numatytajam
Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 75. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2929
20 Projekto 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas koreguotinas, formuluotėje „apylinkės referendumo komisijos antspaudu“ išbraukiant žodį „apylinkės“, nes, pavyzdžiui, organizuojant balsavimą iš anksto referendumo biuleteniai gali būti antspauduoti ne apylinkės referendumo komisijos, o savivaldybės referendumo komisijos antspaudu. Atsižvelgti 76.
76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-2929
Projekto 69 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas yra tapatus numatytajam
77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-29 * Projekto 80 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „lėšos“ įrašytinas žodis „biudžeto“. Atsižvelgti Patobulintam projektui pastaba neaktuali. 78. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2936
projekto 7 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvokos „sprendimas“ turinį, kaip apimantį įvairias referendume galimų priimti sprendimų teisines formas, 81 straipsnio pavadinimas galėtų būti formuluojamas glausčiau, t. y. „Referendumu priimto sprendimo įsigaliojimas“. Pritarti
79Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-29 * Kadangi Referendumo konstitucinis įstatymas negali būti priimtas iki projekto 82 straipsnio 1 dalyje numatytos šio įstatymo įsigaliojimo datos – 2021 m. liepos 1 d., ši data keistina, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytus konstitucinių įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo tvarkos ypatumus: šių įstatymų projektai po jų pateikimo Seimo posėdyje skelbiami visuomenei svarstyti; jie negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; komitetai, Seimo paskirti papildomais svarstyti konstitucinio įstatymo projektą, savo sprendimą dėl šio projekto privalo priimti likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki šio projekto svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris šį projektą privalo apsvarstyti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo svarstymo Seimo posėdyje; konstitucinių įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje (1713 straipsnio 2–5 dalys, 1714 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgti Referendumo konstitucinio įstatymo projektas yra derinamas su Rinkimų kodeksu, todėl tikslinga juos kartu priimti ir nustatyti tą pačią įsigaliojimo datą. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 Projekto 82 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis siūloma numatyti vėlesnę, be kita ko, 51 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo datą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu vėliau turėtų įsigalioti tik šios dalies nuostatos dėl referendumo stebėtojų duomenų skelbimo, jas reikėtų išdėstyti atskiroje straipsnio dalyje. Atsižvelgti Patobulintam projektui pastaba neaktuali. VRK turi užtikrinti asmens duomenų skelbimą savo puslapyje pagal BDAR nuostatas. 81. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 Projekto 82 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad 63 straipsnio 13 dalies nuostata, pagal kurią piliečiai įgytų teisę balsuoti internetu, būtų taikoma „nuo įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimo dienos“.
Kaip minėta, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti padaromas priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo arba galios netekimo (2003 m. spalio 29 d. nutarimas, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas, 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimai); taigi konstitucinio įstatymo nuostatos įsigaliojimo (taikymo pradžios) laikas negali priklausyti nuo paprastojo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, arba projekto 82 straipsnio 3 dalyje nustatytina konkreti vėlesnė 63 straipsnio 13 dalyje siūlomos nuostatos įsigaliojimo data, arba, jeigu šios nuostatos, numatančios piliečių teisę balsuoti internetu, būtų atsisakyta (nes kol kas nėra sukurtos prielaidos šiai teisei įgyvendinti), 82 straipsnio 3 dalis išbrauktina. Pritarti Šiuo metu įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, nėra ir nėra sukurtos prielaidos šiai teisei įgyvendinti. Todėl pritartina VVSK pasiūlymui, atsisakyti nuostatų , reglamentuojančių internetinį balsavimą. Šių nuostatų nėra įtvirtinta ir Rinkimų kodekse, todėl Ipso facto nebus taikomos ir referendumui. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-29 * Referendumo konstitucinio įstatymo priedo pavadinimą siūlome formuluoti taip: „Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos išduodamo parašų rinkimo lapo forma“. Pritarti 83.
83Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-29 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant Referendumo konstitucinį įstatymą atitinkamai reikėtų patikslinti kitus įstatymus (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą, Seimo rinkimų įstatymą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą ir kt.), kuriuose yra minimas Referendumo įstatymo pavadinimas, vietoj jo įrašant Referendumo konstitucinio įstatymo pavadinimą. Nepritarti Referendumo konstitucinio projekto nuostatos derinamos su Rinkimų kodeksu. Kodekso nuostatos apims visus rinkimų įstatymus ir VRK įstatymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pilietinės savivaldos sąjunga, 2021-06-18 Nors Lietuvos Konstitucijos 4 straipsnis skelbia: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus", dėl iki šiol galiojančio referendumo įstatymo nuostatos, referendumo iniciatyvinei grupei, surinkti 300 000 rinkėjų parašų, Tautai savo suverenią galią vykdyti tiesiogiai (referendumu), sunkiai įmanoma. Vardan Tautos Konstitucinių suverenių galių lengvesnio vykdymo, prašome Seimą pataisyti referendumo įstatymą taip, kad referendumo iniciatyvinei grupei, per pirmuosius tris parašų rinkimo mėnesius, surinkus 5000 piliečių parašų, tolesnį parašų rinkimą, iki 300 000, perimtų valstybė. Tai yra, piliečiams, remiantiems referendumo iniciatyvą, būtų sudaryta galimybė už referendumą pasirašyti seniūnijose (parašų lapų saugojimą ir saugų pasirašymą organizuotų seniūnai).
Aiškinamoji dalis: Tokiu būdu organizuojant referendumus ir nemažinant pasirašančiųjų skaičiaus, bus išvengta, fiktyvių, neproduktyvių referendumų ir jų surengimui valstybės išteklių neracionalaus naudojimo, tuo pačiu, Tauta turės neapsunkintą galimybę pasinaudoti savo Konstitucine tiesioginio valdymo teise. Rinkėjų, pritariančių referendumui surengti, 5000 parašų surinkimas, iniciatyvinei grupei bus pakankamai didelis darbas, o jo atlikimas svarus įrodymas, kad klausimas yra reikšmingas, bent jau daliai Lietuvos piliečių ir vertas tęsinio, suteikiant teisę visiems piliečiams apie jį sužinoti ir galimybę, jį remiantiems, laisvai, per likusius parašams rinkti mėnesius, užėjus į savo seniūnijas, pasirašyti. Jei iniciatyvinės grupės keliamas klausimas Tautai bus neaktualus, piliečiai neis į seniūnijas pasirašyti ir neapsunkins seniūnijų atsakingų darbuotojų. Jei klausimas Tautai bus aktualus - pasirašančiųjų bus daug, Tauta sėkmingai pasinaudos savivaldos sistemos infrastruktūra, savo konstitucinių galių vykdymui. Nepritarti Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kuris taip pat siūlomas ir Projekte, piliečių reikalavimus paskelbti referendumą kaupia iniciatyvinė grupė, kuri per 6 mėnesių terminą turi surinkti 300 tūkstančių piliečių parašų. Jei per nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, parašų rinkimas yra nutraukiamas. Pasiūlyme didžiausia dalis referendumo paskelbimo iniciatyvos siūloma perkelti valstybei. Be to, iniciatyvinės grupės pareiga surinkti 5000 piliečių parašų per 3 mėnesius yra pakankama maža, todėl pagal pasiūlymą, bet kokia net nereikšminga iniciatyva, surinkusi 5000 parašų, bus perduota valstybei tolimesniam įgyvendinimui.
Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, parašai gali būti renkami ir elektroniniu būdu, tuo tarpu pasiūlyme numatyta prievolė piliečiams atvykti pasirašyti į seniūnijas (papildoma našta ne tik piliečiams, bet ir seniūnijoms). 2. G.Soškus 2022-05-12 * Sveiki. Neseniai kreipiausi, prašydamas, kad būtų papildytos rinkimų kodekso 136 str. 6 d. Ir
papunkčio nuostatą, kad neįgaliesiems prireikus, sudaromos jiems sąlygos naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis. Apsižiūrėjau, kad analogiško papildymo reikia ir LR Referendumo konstitucinio įstatymo projekto
reglamentuoja balsavimo procesą. Argumentai tokie pat kaip ir ankstesniame pasiūlyme, dėl pareigos rinkimų komisijoms sudaryti sąlygas regos neįgaliesiems balsuoti naudojant brailio rašto įmautes ar kitokias balsuoti savarankiškai įgalinančias priemones. Įstatymų projektuose numatytas balsavimas su kito asmens pagalba nėra tinkama išeitis, nes kitas asmuo gali turėti kitokias politines pažiūras ir pabalsuoti ne taip, kaip regos neįgalusis prašė, įstatymo reikalavimas balsuoti neįgaliojo akivaizdoje regos neįgaliesiems irgi niekinis. Be to, balsuojant su pagalbininku neužtikrinamas balsavimo slaptumas, nes pagalbininkas sužino, už ką neįgalusis balsuoja. Pritarti Referendumo patobulintame konstitucinio įstatymo projekte numatyta, kad balsavimas vyksta Rinkimų kodekso nustatyta tvarka, todėl pritarus pateiktiems siūlymams Rinkimų kodekse, atitinkamai jos bus taikomos ir referendumui. 3. VšĮ
1
VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-658(2), iš esmės pritaria tvirtinamam projektui (toliau – RĮ projektas) ir atsižvelgdama į LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (toliau – Klausymai) aptartus suinteresuotų asmenų siūlymus teikia šią pastabą. Atsižvelgdami į tai, kad RĮ projekte numatytas ilgesnis referendumų iniciatyvų parašų rinkimo laikotarpis (12 mėn.) ir siekdami teisinio aiškumo, siūlome pakeisti RĮ projekto 18 str. 1 d. ir išdėstyti ją taip: „1. Grupės atstovams, Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, ministrams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir piliečiams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 5 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko, iš kurių – ne mažiau kaip 1/4 visuomeninės (nacionalinės) televizijos eterio laiko tarpusavio debatams. Pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti turi būti skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo grupės įregistravimo dienos. Jeigu grupė tuo pačiu metu siūlo du arba daugiau skirtingų sprendimų referendumui, papildomas radijo ir televizijos eterio laikas atskiriems sprendimams neskiriamas.“ Informuojame, kad šis siūlymas yra suderintas su VRK administracija.
Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad parašų rinkimo laikotarpis nėra prailgintas, jis yra 6 mėn. Tačiau siekiant teisinio aiškumo, pritartina pasiūlymui, kad grupė organizuojamą iniciatyvą pristatytų piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu, bet ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo grupės įregistravimo dienos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji rinkimų komisija
2 Nebūdavo aišku, kokie reikalingi grupės narių duomenys jiems pasirašant. Neužtenka tik parašų, VRK reikia duomenų, kad galėtų identifikuoti, kad tai realūs LR piliečiai. Papildyti 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame grupės prašyme turi būti nurodyta: referendumo rūšis, referendumui siūlomo sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatoriaus (koordinatorių) vardas ir pavardė (vardai ir pavardės), telefono numeris, elektroninio pašto adresas, grupės narių vardai, pavardės ir gimimo datos. Prašymą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą.“ Pritarti Siūlome 11 str. 2 d. dėstyti taip: „2 Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame grupės prašyme turi būti nurodyta: referendumo rūšis, referendumui siūlomo sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatoriaus (koordinatorių), vardas ir pavardė (vardai ir pavardės), telefono numeris (numeriai), elektroninio pašto adresas (adresai), visų grupės narių vardai, pavardės ir gimimo datos.
Grupės koordinatoriumi gali būti skiriamas tik grupės narys, grupės koordinatorių gali būti ne daugiau kaip trys. Prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą.“
8 Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos nutrūkimo faktas sukelia teisines pasekmes, todėl turi būti įformintas VRK sprendimu. Papildyti 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu po grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos iki piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo dienos šios grupės narys atšaukia savo parašą dėl prašymo įregistruoti grupę ir šios grupės narių lieka mažiau kaip 15, laikoma, kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyva nutrūko ir Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl grupės išregistravimo.“
3 VRK gavo pareigą įvertinti atitiktį Konstitucijai, bet neturi teisės į pagalbą, o pati VRK neturi Konstitucijos specialistų, todėl labai reikalinga tokia pagalba. Papildyti 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl grupės registravimo ir piliečių parašų lapų išdavimo. Vyriausioji rinkimų komisija tam gali pasitelkti Seimo, Vyriausybės kanceliarijų ar kitų teisės specialistų pagalbą.
Nepritarti Patobulinto projekto 11 straipsnio 3 dalis (buvusi 9) patobulinta, kad Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl referendumui siūlomo sprendimo atitikties Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. VRK pareiga-gauti konstitucinės teisės specialistų išvadą, kurią įvertinusi VRK galėtų priimti sprendimą. 4. Vyriausioji rinkimų komisija
11
grupės narys, todėl nepaminėjus koordinatoriaus, jo duomenų skelbimas būtų negalimas, nors jis yra grupės atstovas ir yra poreikis su juo susisiekti referendumo proceso dalyviams. Taip pat svarstytina, ar nereikėtų skelbti koordinatoriaus sutikimu jo telefono numerio, nes pasirašyti popieriniuose parašų rinkimo lapuose norintys rinkėjai dažnai kreipiasi į VRK, prašydami nurodyti iniciatyvinės grupės kontaktus. Papildyti 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Referendumo proceso skaidrumo ir sąžiningumo
užtikrinimo tikslais Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės koordinatoriaus (koordinatorių) bei narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami 10 metų nuo grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.“ Pritarti Siūloma pritarti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiat į BDAR reikalavimus, koordinatoriaus telefono numeris turi būti skelbiamas kaip įmanoma trumpiau, todėl siūlome 11 str. 10 d. išdėstyti taip:
„Referendumo proceso skaidrumo ir sąžiningumo
užtikrinimo tikslais Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės koordinatoriaus (koordinatorių) bei narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami 10 metų nuo grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Koordinatoriaus (koordinatorių) kontaktinė informacija skelbiama iki galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“ 5.
10
parašus, lapai privalo būti grąžinami ir kad už jų negrąžinimą ar praradimą yra atsakingi koordinatoriai. Papildyti 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas ir grąžinami Vyriausiajai rinkimų komisijai parašų rinkimo lapai. Už piliečių parašų rinkimo lapų grąžinimą Vyriausiajai rinkimų komisijai yra atsakingi grupės koordinatoriai, už jų praradimą jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Pritarti Atsižvelgus į TD ir šį pasiūlymą, straipsnio 12 straipsnis papildytas nauja 10 dalimi, kuri išdėstyta taip:
„10. Nutraukus piliečių parašų rinkimą, per mėnesį
nuo nutraukimo dienos grąžinami Vyriausiajai rinkimų komisijai visi piliečių parašų rinkimo lapai. Už piliečių parašų rinkimo lapų grąžinimą yra atsakingas (atsakingi) grupės koordinatorius(koordinatoriai).Pažeidęs (pažeidę) šios dalies reikalavimus grupės koordinatorius (koordinatoriai) atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
1
jei dar reikia kreiptis į rašysenos ekspertus. Atsitiktinės atrankos metodai leidžia parašų tikrinimui pasitelkti statistiką, kuri indikuoja apie tikrinamų parašų kokybę ir leidžia nusimatyti reikalingų tolesnių patikrinimų apimtis. Pakeisti 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausioji rinkimų komisija gautus dokumentus ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapuose įrašytus duomenis dėl referendumo paskelbimo per 30 dienų
parašų rinkimo lapuose piliečių parašus. Patikrinimai gali būti vykdomi atsitiktinės atrankos būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Nustačiusi, kad dokumentai, piliečių parašai ir jų rinkimo būdas atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija elektroninio ryšio priemonėmis pasirašiusių piliečių parašų skaičių prideda prie grupės pateiktame baigiamajame akte nurodytų surinktų piliečių parašų skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija perduoda Seimui savo išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka šį įstatymą, kartu su grupės baigiamuoju aktu, piliečių reikalavimais ir atspausdintais elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape įrašytais duomenimis. Pritarti iš dalies Pritartina parašų tikrinimo termino prailginimui iki 30 darbo dienų. Būtina įvertinti, kad siūloma prailginti parašų tikrinimo terminą, be to, pagal dabar galiojantį ir projekte numatytą teisinį reglamentavimą, VRK turėtų tikrinti visus pateiktus parašus, tuo tarpu VRK siūlo atlikti patikrinimą atsitiktinės atrankos būdu. Toks atsitiktinės atrankos būda yra įtvirtintas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (toliau – Reglamentas) 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kompetentingos valstybių narių institucijos patikrina pritarimo pareiškimus, atitinkamai laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės praktikos. Tuo pagrindu piliečių parašų rinkimo organizatoriams (toliau – organizatoriai) jos išduoda sertifikatą, kuriuo patvirtinamas iš atitinkamos valstybės narės gautų galiojančių pritarimo pareiškimų (toliau – parašai) skaičius. Reglamento įvadinės dalies 18 punktas nurodo, kad šie patikrinimai gali būti grindžiami atsitiktinės atrankos metodais.
Priimant sprendimą, kad parašų tikrinimai gali būti vykdomi atsitiktinės atrankos būdu, būtina numatyti esminius atrankos kriterijus, taip pat, kiek minimaliai parašų tokiu būdu reikėtų patikrinti, o detalesnę piliečių parašų skaičiaus nustatymo metodiką patvirtinti poįstatyminiu teisės aktu. 7. Vyriausioji rinkimų komisija
2 Prailginus parašų rinkimo terminą iki 6 mėn., ši sena nuostata nebetenka prasmės. Išbraukti 2 dalį:
„2. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose trūksta
labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei, nustato papildomą iki 25 dienų terminą piliečių parašams rinkti ir atnaujina prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo. Per šį nustatytą papildomą laiką surinkus trūkstamus piliečių parašus, piliečių reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka.“ Pritarti Patobulintame projekte 2 dalies atsisakyta. 8. Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-3115 2,3 Neatitikimas Konstitucijai jau turi būti įvertintas VRK priimant sprendimą dėl grupės registravimo. Jei prieštarauja Konstitucijai, tai VRK grupės neregistruoja ir parašai net nėra renkami. Koks tokių ekspertų išvados tikslas – tikrinti atitiktį – jau po parašų surinkimo? Išbraukti 2 ir 3 dalis:
„2. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad
piliečių reikalavime paskelbti referendumą pateiktas referendumui siūlomo sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, Seimas šią išvadą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. 3.
neskelbia referendumo tais atvejais, kai referendumui siūlomo sprendimo nuostatos prieštarautų Konstitucijai ar siūloma Konstitucijos pataisa neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų arba kai referendumui siūlomi sprendimai yra neaiškūs, klaidinantys ar apima kelis tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusius klausimus, kelias tarpusavyje nesusijusias įstatymų nuostatas. Seimo sprendimas neskelbti referendumo įforminamas Seimo nutarimu.“ Pritarti Patobulintame projekte 2 ir 3 dalių atsisakyta. 9. Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-3125
2 VRK tvarkos jau nuo 2016 m. rengiamos bendros, t.y. tvarkose nurodoma, kad galioja visų rūšių rinkimams ir referendumui. Tad šis punktas visiškai nebeturi prasmės. Išbraukti 2 punktą: „2) Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl atitinkamuose rinkimuose naudotų pranešimų apie rinkimus, antspaudų pavyzdžių ir formų, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžių, jų antspaudavimo tvarkos, balsavimo organizavimo ir vykdymo tvarkos, duomenų perdavimo iš apylinkių rinkimų komisijų tvarkos, elektroninių ryšių priemonių naudojimo ir balsavimo kitoje referendumo apylinkėje tvarkos aprašų naudojimo bei balsavimo patalpų įrengimo reikalavimų taikymo referendumui organizuoti ir vykdyti;“ Pritarti iš dalies Dalis patikslinta, nukreipiant į referendumo ir rinkimų organizavimo ir vykdymo bendrą tvarką, numatytą Rinkimų kodekse. 10. Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-3117
turi pareigą referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie pasirengimą referendumui, balsavimo eigą ir t.t. Jeigu atsiranda dar viena institucija, vykdanti viešinimo kampaniją, rinkėjams tampa neaišku, kuria informacija reikia vadovautis, viešinimo kampanija tampa netolygi dėl kelių informacijos šaltinių, todėl arba reikėtų numatyti abiejų institucijų tarpusavio veiksmų derinimą viešinimo kampanijos metu, arba pavesti šią funkciją vykdyti vienai institucijai, t. y. VRK.
VRK. Šiuo metu skiriamos biudžeto lėšos bet kurios kampanijos viešinimui yra per mažos, o svarbių klausimų viešinimui, ypač socialiniuose tinkluose, reikalingas papildomų paslaugų pirkimas, nes VRK, kaip institucija pati savarankiškai pirkti reklamos socialiniuose tinkluose, negali. Esant papildomos institucijos viešinimo kampanijos finansavimui, VRK su savo biudžetu, nėra pajėgi aprėpti tokios informacijos sklaidos, kaip papildoma institucija, todėl VRK, kaip pirminio ir pagrindinio informacijos šaltinio, teikiama informacija, nepasiekia tiek rinkėjų, kiek turėtų. Tuo tarpu papildoma institucija, gaudama finansavimą būtent viešinimui, gali pasiekti didesnį skaičių rinkėjų, tačiau reikalingos viešinti informacijos su VRK nederina. Pakeisti 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Skelbiant ar paskelbus privalomąjį referendumą, atsižvelgdamas į referendumui teikiamo sprendimo svarbą, Seimas gali pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai (institucijoms) valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.“ Atsižvelgti Siūloma nuostata numatyta projekte. 11. Vyriausioji rinkimų komisija
2 Projekte nėra apibrėžta oponentų pateikiamo prašymo forma, tad siūloma numatyti, kad asmenys, pageidaujantys dalyvauti debatuose kaip oponentai VRK pateikia rašytinį prašymą (arba prašymą raštu). Taip pat projekte nėra numatyti tokio prašymo pateikimo terminai. Siūloma numatyti 3 darbo dienų terminą iki filmavimo datos, nes neturint oponentų sąrašo laidų organizatoriams yra sudėtinga organizuoti laidas, kai nėra aiškūs galimi dalyviai. Pakeisti 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Radijo ir televizijos laidų dalyvius, palaikančius referendumo
paskelbimo iniciatyvą ir referendumui siūlomą sprendimą, pasiūlo grupė ir apie juos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Grupės oponentai yra politinių partijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti asmenys, kurie nepritaria referendumo paskelbimo iniciatyvai ir referendumui siūlomam sprendimui. Jie apie pageidavimą dalyvauti debatuose praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai ir pateikia prašymą įregistruoti juos referendumo oponentais. Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi šio straipsnio 3 dalyje nustatyto eiliškumo, sudaro asmenų, dalyvausiančių referendumo agitacijai skirtose radijo ir televizijos laidose rengiamuose debatuose, sąrašą, nurodydama asmens vardą ir pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Pritarti Pritarta siūlymui ir papildomai patikslinta
4 Atkreipiame dėmesį, kad jei bus priimtas Rinkimų kodeksas, šio įstatymo nebeliks. „4. Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Referendumo agitacijos žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba tai, kad referendumo agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
akto pavadinimą keisti į bendro pobūdžio nuostatą ir 18 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Visi transliuotojai turi teisę savo iniciatyva rengti diskusijų laidas, laikydamiesi reikalavimų, nustatytų rinkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose politinių kampanijų finansavimui ir finansavimo kontrolei. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Referendumo agitacijos žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba tai, kad referendumo agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“ 13.
Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-3121
įstatymo nebeliks. „6. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės referendumo komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės referendumo komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.“ Atsižvelgti Pastabai pritartina, bet šiam projektui nebeaktuali, savivaldybių referendumo komisijų sudarymas patobulintame projekte reglamentuojamas pagal Rinkimų kodeksą. 14. Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-3121
tokios nuostatos nebuvo. VRK, priimdama sprendimą dėl komisijų sudarymo, interneto svetainėje skelbia savo sprendimą (jo priede yra visų paskirtų narių, vardai ir pavardės ir kas juos pasiūlė), o komisijų skiltyje ties kiekviena savivaldybe komisijų narių pavardės atsiranda tuomet, kai narys duoda rašytinį pasižadėjimą, nes kol neduoda pasižadėjimo, tol narys nepradeda eiti pareigų. Išbraukti 9 dalį:
„9. Referendumo proceso skaidrumo ir sąžiningumo užtikrinimo tikslais
Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių referendumo komisijas įsigaliojimo skelbia savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą).
Savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.“ Atsižvelgti Pastabai pritartina, bet šiam projektui nebeaktuali, savivaldybių referendumo komisijų sudarymas patobulintame projekte reglamentuojamas pagal Rinkimų kodeksą. 15. Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-3121
Atstovus registruoja VRK, o ne SRK. Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pagal grupės, politinių partijų teikimus registruoja jų atstovus
ir referendumo stebėtojus, išduoda jiems pažymėjimus;“ Pritarti Pastabai pritartina, bet šiam projektui nebeaktuali, savivaldybių referendumo komisijų įgaliojimai patobulintame projekte reglamentuojami pagal Rinkimų kodeksą. 16. Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-3121
įstatymo nebeliks. 6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės referendumo komisijoje atsirado laisva vieta ir nauja kandidatūra nesiūloma, savivaldybės referendumo komisija trūkstamus apylinkės referendumo komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu šiame rezerve nėra asmenų, kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės referendumo komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės referendumo komisijos narius turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės referendumo komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės referendumo komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės referendumo komisijos narių skaičių. Visais atvejais apylinkės referendumo komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. Atsižvelgti Pastabai pritartina, bet šiam projektui nebeaktuali, nes apylinkių referendumo komisijų sudarymas patobulintame projekte reglamentuojamas pagal Rinkimų kodeksą. 17. Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-3121
įgaliojimai panaikinami sekančią dieną po balsavimo referendume dienos. Išbraukti 9 dalį:
„9. Referendumo proceso skaidrumo ir sąžiningumo užtikrinimo tikslais Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas
nuo savivaldybių referendumo komisijų sprendimų sudaryti apylinkių referendumo komisijas įsigaliojimo skelbia apylinkių referendumo komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą). Apylinkių referendumo komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos. Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali
2021-08-3121
* Susiduriame su problema, jei komisijos pirmininkas nedalyvauja posėdyje. Pakeisti 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Referendumo komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko ar pirmininkaujančio balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė pridedama prie komisijos posėdžio protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.“ Nepritarti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali Tačiau pažymėtina, kad turi būti nustatyta visų rinkimų ir referendumo komisijų veiklą reguliuojanti bendra taisyklė (tikslingiausia ją numatyti Rinkimų kodekse). 19. Vyriausioji rinkimų komisija
2 Neveiksnumas turi būti teismo nustatytas konkrečioje srityje – balsuoti referendume. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pilietis, kuriam įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį
neveiksniu tam tikroje referendumo srityje.“ Nepritarti Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje. Civilinio kodekso nuostatos aiškiai įtvirtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu bent vienoje srityje nereiškia asmens teisių ribojimo ir pareigų panaikinimo kitose srityse, kurios nenurodytos teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, referendumus ir rinkimus reglamentuojantys įstatymai turi būti taikomi sistemiškai kartu su Civiliniu kodeksu – pagrindiniu asmens veiksnumo klausimus reglamentuojančiu teisės aktu, ir jei asmuo pripažintas neveiksniu, pvz., sveikatos srityje, laikoma, kad jis veiksnus rinkimų/politinių teisių srityje ir gali dalyvauti referendumuose.
Siūlome Įstatymo projektą netikslinti ir palikti nuostata, kad referendume nedalyvauja „pilietis, kuriam įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu tam tikroje srityje“, kadangi ir teismai savo sprendimuose gan įvairiai įvardina šią sritį - rinkimų, politinių teisių, teisė balsuoti, balsavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija, sudarydama rinkėjų sąrašus ir remdamasi Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis, į rinkėjų sąrašus neįtraukia tik tų rinkėjų, kurie pripažinti neveiksniais balsavimo teisių įgyvendinimo srityje, rinkimų teisinių santykių srityje, pilietinių teisių srityje arba visose srityse. 20. Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-31 * Laiptinėse jau seniai nėra skelbiami telefonų numeriai. Apylinkės komisijos adresas, kontaktai yra nurodomi rinkėjams platinamuose pranešimuose. Apie apylinkės rinkimų komisijos veiklą rinkėjai taip pat yra informuojami portale „Rinkėjo puslapis“. Konstituciniame įstatyme reikėtų vengti smulkmeniško rinkimų procedūrų reglamentavimo ir leisti jas nustatyti VRK savo tvarkose. Pakeisti 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki referendumo dienos, apylinkės referendumo komisija, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas piliečiams susipažinti su rinkėjų sąrašu. Referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami piliečiams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti referendumo apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus.
Prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais piliečiai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui platinti pranešimus apie referendumą, apylinkės referendumo komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas (papildomoje balsavimo vietoje užsienio valstybėje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai piliečių teisei įgyvendinti.“ Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali
2021-08-31 * SRK apylinkėms pateikia ne tik biuletenius, bet ir kitus balsavimui reikalingus dokumentus (suvienodinama su rinkimų įstatymų nuostatomis) Pakeisti 49 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir juos išdėstyti taip: „49 straipsnis. Referendumo biuletenių dokumentų pristatymas
referendumo komisijos referendumo biuletenius, balsavimo vokus ir specialius ženklus referendumo apylinkėms pateikia ne vėliau kaip prieš
Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali
2021-08-31 * Apylinkių komisijos neregistruoja stebėtojų. Pakeisti 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Referendumo komisija gali atsisakyti registruoti referendumo stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ar jo veikla neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti referendumo stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Referendumo stebėtojo registravimą gali panaikinti jį įregistravusios referendumo komisijos arba savivaldybės referendumo komisijos, jei stebėtoją registravo apylinkės referendumo komisija, arba Vyriausiosios rinkimų komisijos, jei stebėtoją registravo savivaldybės referendumo komisija, pirmininkas. Referendumo stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti referendumo stebėtojo pažymėjimą arba apie referendumo stebėtojo registravimo panaikinimą.“ Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali
2021-08-31 * Reikėtų suvienodinti su rinkimais. Rinkimuose yra dvi dienos. Į Rinkimų kodeksą siūloma tris dienas (antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį). Penktadienis labai netinkama diena, nes penktadienį iki 18 val. SRK turi supakuoti ir perduoti kurjeriams rinkėjų iš kitų savivaldybių vokus. Ši nuostata kertasi su šio straipsnio 4 punktu, kuriame nurodoma, kad paskelbus specialią situaciją, VRK gali priimti sprendimą dėl daugiau dienų. Pakeisti 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Balsuoti iš anksto gali piliečiai, kurie referendumo dieną negali
atvykti balsuoti į referendumo apylinkę. Piliečių balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės referendumo komisija.
Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ir ketvirtadienį ir penktadienį iki referendumo dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta.“ Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali
2021-08-31 * Ši norma suteikia teisę balsuoti internetu, tačiau nenumato kaip ji turėtų būti įgyvendinta. Nesant jos įgyvendinimo tvarkos, ši norma negalės būti taikoma. „13. Visi piliečiai, turintys teisę dalyvauti referendume ir įtraukti į rinkėjų sąrašus, gali balsuoti internetu.“ Atsižvelgti Patobulintame projekte numatyta, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Patobulintam projektui pastaba neaktuali. Rinkimų kodekse taip pat nėra numatyta galimybė balsuoti internetu. 25. Vyriausioji rinkimų komisija
12 Biuleteniai gali būti antspauduoti ir SRK antspaudu, jei balsavo iš anksto. Pagal TD išvados 75 pastabą ir pagal rinkimų įstatymus. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) neantspauduoti apylinkės referendumo komisijos antspaudu
biuleteniai;“ Pritarti Minėtas punktas patobulintas. 26. Vyriausioji rinkimų komisija 2021-08-3133
Reiktų suvienodinti su rinkimuose nustatytu terminu; iš užsienio nespėjame gauti per 4 dienas. Pakeisti 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Galutinius referendumo rezultatus ne vėliau kaip per 4 7 dienas po balsavimo referendume dienos
savo interneto svetainėje oficialiai paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.“ Pritarti Suvienodintos nuostatos su rinkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. 27.
2021-08-31
nuostata dėl perdavimo archyvui, kai protokolai būdavo TIK popieriniai; Rinkimų kodekse taip pat siūlome atsisakyti balsų skaičiavimo protokolus perduoti archyvui. Į archyvą niekas taip ir nesikreipia dėl rezultatų; jei kam reikia, visi kreipiasi į VRK. Nuo 2016 m. balsai skaičiuojami VRK informacinėje sistemoje, ten ir saugomi protokolai. Be to, ir taip archyvas iš mūsų nepriima medžiagos (nuo 2019 m. rinkimų), nes neturi kur dėti. „Pasibaigus referendumui, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 4 mėnesius po to, kai baigėsi šiame įstatyme nustatytas skundų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų nagrinėjimo terminas, perduoda valstybės archyvui nuolat saugoti referendumo apylinkių, savivaldybių referendumo komisijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos protokolus.“ Atsižvelgti Pastabai pritartina, bet šiam projektui nebeaktuali, nes šios nuostatos patobulintame projekte reguliuojamos taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė D. Asanavičiūtė,
2 Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti valstybei ir mūsų valstybėms piliečiams svarbiems referendumams svarbu planuoti jiems pasiruošimą kaip įmanoma anksčiau. Nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priklauso pasiruošimo referendumui laikotarpis, lėšų skyrimas referendumui, dėl to manoma, kad 8 mėnesių laikotarpis yra nepakankamas pasiruošti referendumui ir siūloma jį keisti į ilgesnį, 18 mėnesių laikotarpį. Pasiūlymas:
1Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo turinys
nurodoma referendumo rūšis, referendumo data, referendumui teikiamo sprendimo tekstas. 2.
data skiriama ne vėliau kaip po 8 mėnesių 18 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.“ Pritarti iš dalies. Argumentai: Išklausius komiteto posėdžio metu išsakytus argumentus dėl referendumo datos, atitinkančios piliečių lūkesčius, skyrimo, apsispręsta nustatyti 12 mėnesių (šiam terminui posėdžio metu pritarė ir pasiūlymo autorė) terminą vietoj siūlomų 18 mėnesių. Taip pat derinant nuostatas dėl referendumo ir rinkimų organizavimo tarpusavyje su Rinkimų kodeksu, 2 dalis pakeista, kad referendumo data skiriama ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-08-11 * iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-658 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad komitetas patobulino projektą iš esmės , nuostatas derindamas su Rinkimų kodekso projektu, nustatydamas, kad pasirengimas referendumui vyksta, referendumas organizuojamas ir vykdomas taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų organizavimo ir vykdymo. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-08-11 * Argumentai:
Pažymėtina, kad Konstitucinėje doktrinoje įtvirtinta, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo, įsigaliojimo arba galios netekimo. Taip pat pažymėtina, kad Seimas nėra priėmęs balsavimą internetu reglamentuojančio teisės akto ir nėra išreiškęs valios dėl balsavimo internetu instituto.
Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūlytina Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658 63 str. 13 d. dalyje atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių internetinį balsavimą. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 63 straipsnio 13 dalį: „13. Visi piliečiai, turintys teisę dalyvauti referendume ir įtraukti į rinkėjų sąrašus, gali balsuoti internetu.“. Pritarti Pasiūlymui pritartina, nors patobulintam projektui šis reguliavimas tampa nebeaktualus, nes nuostatos derintos su Rinkimų kodekso projektu, todėl ir numatyta patobulintame projekte, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų organizavimo ir vykdymo. Rinkimų kodekso projekte taip nėra numatyta internetinio balsavimo galimybės, todėl Ipso facto nebus taikomos ir referendumui. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-08-11 * Argumentai:
Pažymėtina, kad Konstitucinėje doktrinoje įtvirtinta, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo, įsigaliojimo arba galios netekimo. Taip pat pažymėtina, kad Seimas nėra priėmęs balsavimą internetu reglamentuojančio teisės akto ir nėra išreiškęs valios dėl balsavimo internetu instituto. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūlytina Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658 82 str. 3 dalyje atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių internetinį balsavimą. Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 82 straipsnio 3 dalį: „3. Šio įstatymo 63 straipsnio 13 dalies nuostata taikoma nuo įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimo dienos.“.
Pritarti Pasiūlymui pritartina, nors patobulintam projektui šis reguliavimas tampa nebeaktualus, nes nuostatos derintos su Rinkimų kodekso projektu, todėl ir numatyta patobulintame projekte, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų organizavimo ir vykdymo. Rinkimų kodekso projekte taip nėra numatyta internetinio balsavimo galimybės, todėl Ipso facto nebus taikomos ir referendumui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-658(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –7 , prieš – nėra, susilaikė –nėra . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė