Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis mokslo ir studijų institucijomis
1Su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis gali būti sudaromos sutartys 3 metų laikotarpiui. Sutartį pasirašo švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos rekomendacinę išvadą ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) tarybos ir senato (kolegijos akademinės tarybos) pritarimą. 2. Pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo, stebėsenos, nutraukimo ir papildomo finansavimo atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 3. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla numatoma veikla apibrėžiama pagal šiuos kriterijus:
1) studijų prieinamumas ir rezultatyvumas;
2) mokslo (meno) ir studijų kokybė;
3) mokslo ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo ir studijų integralumas. 4. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla susitariama dėl aukštosios mokyklos strateginių veiklos prioritetų ir siekiamų rezultatų pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. 5. Sutarties šalys kiekvienais metais įvertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina ar papildo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 6.
6Atsižvelgiant į sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui ir studijoms nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos. 7. Sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras. Su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis gali būti sudaromos sutartys šių institucijų tinklui optimizuoti, infrastruktūrai tobulinti, mokslo (meno) ir studijų veiklai plėtoti, jos kokybei gerinti, aukštojo mokslo prieinamumui didinti, nacionaliniams ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, taip pat priemonėms, įgyvendinančioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, jei šių priemonių įgyvendinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip. Šioms sutartims įgyvendinti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriama valstybės biudžeto lėšų iš valstybės institucijoms, kurios sudaro sutartis, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės biudžeto lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos, laikantis teisės aktų, nustatančių valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką. Su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka gali būti sudaromos ir kitokios sutartys.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą
„1.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (menų studijoms netaikomas šio egzamino reikalavimas) ir trečią pasirenkamą valstybinius brandos egzaminus taip, kad:
1) jų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygtų pagrindiniam pasiekimų lygiui, kuris nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) jų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygtų patenkinamam pasiekimų lygiui, kuris nustatytas Švietimo įstatyme, jeigu stojama į kolegines studijas. atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. 2. Šių Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 3 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Šioje Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimas netaikomas:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 23.
23Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesinių standartų ir studijų krypties aprašų reikalavimus. 34. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos. 45. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę. 56. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. 6. Į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo ir mokslo ministro patvirtinti minimalūs rodikliai, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Šie rodikliai tvirtinami įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. 7.
7Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie bendrojo priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 30 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie institucinio priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie institucinio priėmimo rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. 8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 9. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje straipsnyje nurodytos lėšos;“. 4 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„76 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos studijoms
1Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;
2) skatinti už studijų veiklos pasiekimus;
2) 3) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) 4) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
4) 5) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms stipendijoms ir kitai paramai. 2.
2Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Valstybės biudžeto lėšos skatinti už studijų veiklos pasiekimus skiriamos atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir sudaro ne daugiau kaip 20 procentų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti sumos. Jos paskirstomos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms kitiems metams po studijų veiklos rezultatų įvertinimo, formuojant atitinkamų metų valstybės biudžetą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į valstybinių mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos rezultatus, įvertintus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus studijų veiklos vertinimo rodiklius. Studijų veiklos vertinimo rodikliai nustatomi, atsižvelgiant į studijų veiklos vertinimo kriterijus. Studijų veiklos vertinimas apima vieną arba kelis iš šių studijų veiklos vertinimo kriterijų: studijų rezultatyvumą, studijų tarptautiškumą, studentų įtraukimą į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjerą, studijų įtrauktį ir paramos studijų veiklai pritraukimą. Mokslo ir studijų institucijos šias lėšas naudoja savo nustatytoms reikmėms.“
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis
1Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios.
Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4.
4Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo – pagal studijų programas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas jų ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. 5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.
Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios krypties toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8.
8Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą.
Konkursas vykdomas švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai.
Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 17.
17Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.“
Pakeisti 82 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Aukščiausius konkursinius balus pagal stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas konkursinę eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į valstybės nefinansuojamas vietas tose aukštosiose mokyklose, kurių nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (tuo atveju, kai už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, – studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimą studijų stipendijoms ir preliminarų gaunančių studijų stipendijas trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros studijų studentų skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“
Pakeisti 83 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina, apimanti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 31 dienos tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.“
1Šis įstatymas, išskyrus įstatymo 2 ir 6 straipsnius, 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 dieną. 2. Šio įstatymo 2, 6 straipsniai ir 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 dieną. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ne anksčiau nei 2024 metais ir stojantiems į aukštąsias mokyklas 2024 ir vėlesniais metais. 4. Asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir stojantiems į aukštąsias mokyklas 2024 ir vėlesniais metais, taikomos iki šio įstatymo galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. prima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas XIVP-652(2) Projektas
Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. ,,1. Su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis gali būti sudaromos sutartys 3 metų laikotarpiui. Sutartį pasirašo švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos rekomendacinę išvadą ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) tarybos ir senato (kolegijos akademinės tarybos) pritarimą. 2. Pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo, stebėsenos, nutraukimo ir papildomo finansavimo atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 3. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla numatoma veikla apibrėžiama pagal šiuos kriterijus:
1) studijų prieinamumas ir rezultatyvumas;
2) mokslo (meno) ir studijų kokybė;
3) mokslo ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo ir studijų integralumas. 4. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla susitariama dėl aukštosios mokyklos strateginių veiklos prioritetų ir siekiamų rezultatų pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. 5. Sutarties šalys kiekvienais metais įvertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina ar papildo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 6.
valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui ir studijoms nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos. 7. Sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras.“2 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, studijų prieinamumo priemones, mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą ir bei išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą 1.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis pagal Švietimo įstatymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. 2. Šių aAsmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 3 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Šioje Šio straipsnio 1 dalyje nurodytias priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimais netaikomias:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 2 3.
studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgusiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuoseų standartuoseų ir studijų krypties aprašųuose nustatytus reikalavimus. 3 4. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos. 4 5. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę. 5 6. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. 6. Į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo ir mokslo ministro patvirtinti minimalūs rodikliai, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Šie rodikliai tvirtinami įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. 7.
dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie bendrojo priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 30 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie institucinio priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie institucinio priėmimo rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. 8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 9. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 74 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;
nurodytos lėšos; lėšos, skirtos mokslo ir studijų institucijoms specialiosioms sutartims su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija vykdyti;
investicijų projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms; 5 4) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų; 6 5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas; 7 6) valstybės fondų lėšos;
organizacijų skiriamos lėšos;
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);
straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo
finansavimo lėšos
bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti;
2) lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti ir geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti; 2 3) administravimui ir ūkiui;
priežiūrai; 4 5) kitoms reikmėms. 2.
bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti. 3. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui skiriamos pagal vykdomus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, meno veiklą ir studijas. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos skiriamos:
1) skatinimui už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos pasiekimus;
2) skatinimui už studijų veiklos pasiekimus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 75¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75¹straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų moksliniams
tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skyrimo pagrindai
moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo rezultatus, atsižvelgus į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 2. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal:
1) kas penkerius metus atliekamo palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo (toliau – palyginamasis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas) rezultatus.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis Vvertinimas apima penkerių praėjusių metų laikotarpį M-5–M-1 metus, o lėšos skiriamos M+1, M+2, M+3, M+4 ir M+5 metams, čia M – palyginamojo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinio vertinimo atlikimo metai. Kitas palyginamasis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas atliekamas po penkerių metų;
2) kas penkerius metus atliekamo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų meno veiklos vertinimo (toliau – meno veiklos ekspertinis vertinimas) rezultatus. Meno veiklos ekspertinis vertinimas apima penkerių praėjusių metų laikotarpį M-5–M-1 metus, o lėšos skiriamos M+1, M+2, M+3, M+4 ir M+5 metams, čia M – meno veiklos ekspertinio vertinimo atlikimo metai. Kitas meno veiklos ekspertinis vertinimas atliekamas po penkerių metų. 2) 3. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus.
Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis Vvertinimas apima vienų metų (N-1) laikotarpį, o lėšos skiriamos pagal paskutinių trejų metų (N‑3, N-2, N-1) rezultatus N+1 metams, čia N – kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo atlikimo metai. 3. 4. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Vertinimas apima vienų metų laikotarpį už N-1 metus. Lėšos skiriamos N+1 metams, čia N – metai, kai atliekamas vertinimas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 75² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „75² straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo kriterijai, reikšmingi taikomi skiriant valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšųas skyrimui
vertinimas atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:
1) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos kokybė (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,65);
2) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,2);
3) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,15). 2.
kriterijus:
1) meno veiklos kokybė (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,8);
2) meno veiklos kultūrinis, ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,2). 2. 3. Kasmetinis Universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis vertinimas (toliau
1) paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatų ir meno darbų sklaida, registruotos intelektinės nuosavybės tarptautinė teisinė apsauga;
2) mokslo ir studijų institucijų gautos tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos programų lėšos;
3) mokslo ir studijų institucijų lėšos, gautos iš ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno užsakymus, pagal intelektinės nuosavybės licencines ir perdavimo sutartis ir pagal paramos sutartis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai vykdyti. 3. 4. Kasmetinio Formaliojo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų vertinimo kriterijų svorio koeficientus ir kolegijų vertinimo kriterijų svorio koeficientus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą. 4. 5. Duomenis, kurių reikia siekiant atlikti šio straipsnio 1 ir 2 1–3 dalyse nurodytus vertinimus, mokslo ir studijų institucijos teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5. 6. Kasmetinį vertinimą ir palyginamąjį Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinį vertinimą, meno veiklos ekspertinį vertinimą ir formalųjį vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Lietuvos mokslo taryba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 75³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „75³ straipsnis.
Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skirstymas mokslo ir studijų institucijoms
bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos kiekvienais metais skirstomos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pagal mokslo sritis ir meno veiklai. Šį skirstymą atlieka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą. Pagal palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus kiekvienais metais mokslo sričiai baziniam ir skatinamajam finansavimui skiriamų lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais, išskyrus atvejus, kai lėšos einamaisiais metais skiriamos jau pagal kito palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus. 2. Pagal palyginamojo ekspertinio vertinimo suminius įverčius universitetams ir mokslinių tyrimų institutams paskirstoma 60 70 procentų visoms mokslo sritims tenkančių lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai. Lėšos kiekvienos mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriamos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų vertinamųjų vienetų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros palyginamojo ekspertinio vertinimo suminių įverčių ir šių vertinamųjų vienetų dydžių, išreikštų jų mokslininkų ir menininkų visos darbo dienos atitikmenimis, sandaugoms. 3. Pagal kasmetinio formaliojo vertinimo suminius įverčius universitetams ir mokslinių tyrimų institutams mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skiriama 40
eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai.
Lėšos kiekvienos mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai skiriamos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos kasmetinio formaliojo vertinimo suminiams įverčiams. 4. Kolegijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skiriama ne mažiau kaip 10 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų. 5. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšos įskaičiuojamos į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus. 6. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų skirstymas mokslo ir studijų institucijų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti detalizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamame tvarkos apraše. 7. Universitetųams ir mokslinių tyrimų institutųams, įsteigtųiems po šio įstatymo įsigaliojimo, palyginamasis ekspertinis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po penkerių metų, o kasmetinis formalusis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po metų nuo jų veiklos pradžios.
Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti institucijoms pirmiems metams skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į universitetų ir mokslinių tyrimų institutų palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatų vidurkį, o vėlesniais metais skiria skatinamojo finansavimo lėšas pagal kasmetinio formaliojo vertinimo rezultatus, atsižvelgdamaus į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą.“
Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„76 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų lėšos
studijoms skyrimo pagrindai
1Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;
2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms stipendijoms ir kitai paramai. 2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Valstybės biudžeto lėšos skatinimui už studijų veiklos pasiekimus skiriamos mokslo ir studijų institucijoms pagal kiekvienais metais atliekamo mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo rezultatus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Įstatymo papildymas 76¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 76¹ straipsniu: „76¹ straipsnis. Studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijai, taikomi skiriant valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšas
atliekamas pagal šiuos formalius kriterijus:
1) studijų rezultatyvumas;
2) studijų tarptautiškumas;
3) studentų įdarbinimas į mokslo, meno ir studijų veiklas;
4) absolventų karjeros sėkmingumas;
5) studijų prieinamumas;
6) mokslo ir studijų institucijų lėšos, gautos iš ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų už užsakymus studijoms ir pagal paramos sutartis studijų veiklai vykdyti. 2. Mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijų svorio koeficientus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos ir Studijų kokybės vertinimo centro siūlymus. 3. Duomenis, kurių reikia siekiant atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimus, mokslo ir studijų institucijos teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Studijų veiklos pasiekimų vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.“
Papildyti Įstatymą 76² straipsniu: „76² straipsnis. Valstybės biudžeto finansavimo lėšų skatinimui už studijų veiklos pasiekimus skirstymas mokslo ir studijų institucijoms
studijų veiklos pasiekimus kiekvienais metais skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgusi į Studijų kokybės vertinimo centro siūlymą.
Pagal vertinimo rezultatus kiekvienais metais visoms mokslo ir studijų institucijoms skiriamų finansavimo lėšų skatinimui už studijų veiklos kokybės pasiekimus dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais. 2. Pagal studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminius įverčius visoms mokslo ir studijų institucijoms skiriama iki 20 procentų valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų, skirtų studijų baziniam finansavimui. Lėšos paskirstomos mokslo ir studijų institucijoms proporcingai jų studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminiams įverčiams. 3. Valstybės biudžeto lėšos skatinimui už studijų veiklos pasiekimus valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Valstybinėms kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšos skatinimui už studijų veiklos pasiekimus įskaičiuojamos į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus. 4. Valstybės biudžeto lėšų skatinimui už studijų veiklos pasiekimus skirstymo mokslo ir studijų institucijoms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
taip:
„77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas
valstybės biudžeto lėšomis 1.
Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio
kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4.
pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo – pagal studijų programas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas jų ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio
valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. 5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.
Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios krypties toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8.
pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą.
Konkursas vykdomas švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai.
Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką, asmenims:
tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.“
2Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios
pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų.
Jis turi būti ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas.“
Pakeisti 82 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Aukščiausius konkursinius balus pagal
stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas konkursinę eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į valstybės nefinansuojamas vietas, tose aukštosiose mokyklose, kurių nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (tuo atveju, kai už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, – studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimą studijų stipendijoms ir preliminarų gaunančių studijų stipendijas trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros studijų studentų skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“
Pakeisti 83 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina, apimanti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas.
Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 31 dienos tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.“
Papildyti Įstatymą 83¹ straipsniu:
„83¹ straipsnis. Specialiosios sutartys su mokslo ir
studijų institucijomis
sudaryti su mokslo ir studijų institucijomis specialiąsias sutartis dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo. 2. Specialiosios sutarties objektu gali būti:
1) mokslo ir studijų institucijos mokslo ir (arba) studijų veiklos plėtra;
2) mokslo ir studijų institucijos mokslo ir (arba) studijų veiklos kokybės didinimas;
3) investicijos į valstybinės mokslo ir studijų institucijos infrastruktūrą;
4) valstybinių mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas;
5) valstybės tarptautinių įsipareigojimų vykdymas;
6) kitos priemonės, įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, jeigu šių priemonių įgyvendinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip. 3. Specialiojoje sutartyje turi būti nustatytas sutarties vykdymo laikotarpis, skiriamos lėšos, stebėsenos mechanizmas ir šalių atsakomybė už sutarties nevykdymą arba už nepasiektus joje numatytus rodiklius. 4.
Lietuvos mokslo tarybos rekomendacinę išvadą, ir universiteto rektorius (kolegijos, mokslinių tyrimų instituto direktorius), gavęs mokslo ir studijų institucijos tarybos (mokslo tarybos) pritarimą. 5. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos specialiosioms sutartims su mokslo ir studijų institucijoms įskaičiuojamos į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus.“16 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, meno veikla
valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslo ir technologijų programas;
3) pagal konkursines mokslinių tyrimų programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautų lėšų. 1.
veiklai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose yra priskiriamos šios lėšos:
1) valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos, skiriamos mokslo ir studijų institucijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai;
2) valstybės biudžeto lėšos, skiriamos mokslo ir studijų institucijoms pagal šias programas (neįskaičiuojant šių programų administravimo išlaidų):
a) nacionalines mokslo ir technologijų programas;
b) konkursines mokslinių tyrimų programas;
d) konkursines technologijų programas;
e) programas inovacinei veiklai vykdyti;
3) 87,5 procento valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės finansuojamoms doktorantūros studijų vietoms apmokėti;
4) valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybinių mokslo ir studijų institucijų sudėtingos mokslinės infrastruktūros objektų priežiūrai;
5) valstybės biudžeto lėšų, skirtų sutartims su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis, dalis, pagal paskirtį priskiriama moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
5) valstybės biudžeto lėšos ir valstybės pinigų fondų lėšų, skirtų valstybinių mokslo ir studijų institucijų turtui įsigyti, dalis, pagal investicijų projektų paskirtį priskiriama moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
6) valstybės įmokos tarptautinėms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoms, organizacijoms ir infrastruktūroms;
7) valstybės biudžeto lėšos, skirtos mokslo ir studijų institucijų narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programose, organizacijose ir infrastruktūrose išlaidoms padengti;
8) kitos valstybės biudžeto lėšos (iš kitų valstybės įstaigų, be mokslo ir studijų institucijų), skiriamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymams vykdyti mokslo ir studijų institucijose.“
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus įstatymo 3, 4 straipsnius, 5 straipsnio 4 dalį, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnius, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 dieną. 2. Šio įstatymo 3, 4 straipsniai, 5 straipsnio 4 dalis, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsniai, 12 straipsnio
išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75¹straipsnio
atliekamas 2028 m. 4. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ne anksčiau kaip 2024 metais ir stojantiems į aukštąsias mokyklas 2024 ir vėlesniais metais. 5. Asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir stojantiems į aukštąsias mokyklas 2024 ir vėlesniais metais, taikomos iki šio įstatymo galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
2021-06-21 Nr. XIVP-652 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamame įstatymo 9 straipsnyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas minimas nebe pirmą kartą, jos pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai
„Lietuvos Respublikos“. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu
keičiamame įstatymo 9 straipsnyje reikėtų aiškiai įvardinti, kas gali būti šiame straipsnyje reglamentuojamų sutarčių su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis šalimis. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnio paskutiniajame sakinyje nustatyta, kad su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka gali būti sudaromos ir kitokios sutartys. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, nei kokios kitos sutartys, nei kokie kiti sutarčių sudarymą reglamentuojantys įstatymai, turimi omenyje. Reikėtų atskleisti, ar čia turimos savo turiniu ir pobūdžiu panašios sutartys dėl institucijų tinklo optimizavimo, infrastruktūros tobulinimo, mokslo (meno) ir studijų veiklos plėtros, ar, vis dėlto, turimos omenyje bet kokios kitos civilinius santykius sukuriančios sutartys, tačiau pastaruoju atveju svarstytinas šios nuostatos santykis su straipsnio reguliavimo dalyku. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, nes projektu siekiama nustatyti ne konkretų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų skaičių, o tik minimalų reikalaujamą egzaminų kiekį ir rūšį.
Atsižvelgiant į tai, siūlome šioje dalyje po žodžių „ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“ įrašyti žodžius „ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantys į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir paties pasirinktą“. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kad asmenų baigiamųjų brandos egzaminų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygtų pagrindiniam ar patenkinamam pasiekimų lygiams, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Tačiau pažymėtina, kad šie pasiekimų lygiai Švietimo įstatyme tik minimi, o jų reikšmė ir jų ribos nustatomi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų programose. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. Šiuo atveju nėra aišku, vadovaujantis kokiais kriterijais šie asmenys būtų priimami į aukštąją mokyklą. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje vartojamoje sąvokoje „iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos“ brauktinas perteklinis žodis
„studijų“. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo
įstatymo 76 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslinama, nes valstybės biudžetas formuojamas ne švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Taip pat brauktini pertekliniai žodžiai „po studijų veiklos rezultatų įvertinimo“, nes tai, kad asignavimai paskirstomi, atsižvelgiant į valstybinių mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos rezultatus, įvertintus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus studijų veiklos vertinimo rodiklius, jau nustatyta kitoje šios dalies nuostatoje. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad studijų veiklos vertinimas apima vieną arba kelis iš šių studijų veiklos vertinimo kriterijų: studijų rezultatyvumą, studijų tarptautiškumą, studentų įtraukimą į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjerą, studijų įtrauktį ir paramos studijų veiklai pritraukimą. Siekiant tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimo bei atsižvelgiant į tai, kad skirtingų kriterijų, taikomų skirtingoms mokslo ir studijų institucijoms, pasirinkimas gali lemti ir nevienodus jų studijų veiklos vertinimo rezultatus, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje siūlome įtvirtinti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras atitinkamais metais visas valstybines mokslo ir studijų institucijas turėtų vertinti pagal tuos pačius pasirinktus kriterijus. 10. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje tikslintina tautologiniu požiūriu ydinga formuluotė: „nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes“, nes studijų krypčių grupių grupių teisės aktai nenumato. 11.
siūloma nustatyti tam tikrų įstatymo nuostatų, išskyrus be kitų ir „5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo
nustatyti, kada įsigalioja 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalis. Kadangi projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnis yra dėstomas nauja redakcija, toks siūlymas kelia neaiškumų, kokia keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies redakcija galios nuo
reglamentavimo, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 77 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija (nekeičiant 77 straipsnio 1 dalies nuostatų), o projekto 5 straipsnio 2 dalimi turi būti keičiama tik įstatymo 77 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju projekto 8 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „2 ir 6 straipsnius, 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalį“ įrašytini žodžiai „2 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnį“; projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „2, 6 straipsniai ir 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalis“ įrašytini žodžiai „2 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
2021-11-10 Nr. XIVP-652(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė aukštosiose mokyklose užtikrinama taikant studijų prieinamumo priemones, tačiau nei pačiame projekte, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose jokios studijų prieinamumo priemonės apskritai neminimos. Atsižvelgiant į tai, arba reikėtų tikslinti šią nuostatą, arba keičiamo įstatymo nuostatose reikėtų aiškiai įvardinti studijų prieinamumo priemones bei atskleisti jų turinį. 2. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto terminiją su Švietimo įstatymu, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui“ įrašytini žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies
straipsnio 2 dalyje vartojamoje sąvokoje „iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos“ brauktinas perteklinis žodis
„studijų“. 4. Projekto lyginamojo varianto 3 straipsnis
netiksliai nurodo keičiamo įstatymo 59 straipsnio 7 dalies pakeitimus, o 4 straipsnis netiksliai nurodo keičiamo įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimus. 5.
projekto nuostatomis įtvirtinamo reguliavimo, pagal kurį siūloma pakeisti jau nusistovėjusį mokslo ir studijų institucijų finansavimo modelį bei suniveliuoti valstybinių mokslo ir studijų institucijų bazinio finansavimo, skatinamojo finansavimo ir valstybės biudžeto skyrimo studijoms eilutes, tikslingumas. Pažymėtina, kad remiantis teisėkūroje taikomais tikslingumo, proporcingumo bei sistemiškumo principais, reikėtų vengti įstatyminių pakeitimų, kurie nėra būtini, be būtino pagrindo keičia jau nusistovėjusį ir tinkamai taikomą reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas reguliavimas, pagal kurį keičiamame įstatyme numatomos papildomos skatinamojo finansavimo lėšos, galėtų būti įtvirtinamas ir nekeičiant šiuo metu nusistovėjusio mokslo ir studijų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis modelio (pagal kurį bazinis valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansavimas bei lėšų skyrimas studijoms yra aiškiai atskirti ir sureglamentuoti), o tiesiog atskirais naujais straipsniais reglamentuojant siūlomo skatinamojo finansavimo skyrimo pagrindus. Atsižvelgus į tai, siūlome ne išbraukti keičiamo įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o šią dalį papildyti nauju punktu, nustatančiu, kad mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro ir skatinamojo finansavimo lėšos. Atitinkamai siūlome atsisakyti 75 straipsnio 1 dalies naujo 2 punkto bei 4 dalies, 75¹⁻³ straipsnių ir 76 straipsnio pakeitimų, o visus skatinamojo finansavimo klausimus reglamentuoti naujuose 76¹, 76² ir 76³ straipsniuose (76¹ straipsnyje dėstant bendruosius valstybės biudžeto skatinimui už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos pasiekimus bei skatinimui už studijų veiklos pasiekimus skyrimo klausimus, o projekte siūlomus 76¹ir 76² straipsnius dėstyti kaip 76² ir 76³ straipsnius). 6.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „pagal ekspertinio vertinimo rezultatus kiekvienais metais mokslo sričiai baziniam ir skatinamajam finansavimui skiriamų lėšų dydis negali būti mažesnis <...>“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 75¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagal ekspertinį vertinimą skiriamos tik bazinio finansavimo lėšos, kai tuo tarpu skatinamojo finansavimo lėšos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams būtų skiriamos tik pagal formaliojo vertinimo rezultatus (75¹ straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 75³ straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti patikslintos. 7. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 75³ straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „valstybės biudžeto lėšos įskaičiuojamos į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus“ siūlome įrašyti žodžius
„skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės
biudžeto asignavimų“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 11 straipsniu pildomo įstatymo 76² straipsnio 3 dalis bei projekto 15 straipsniu pildomo 83¹ straipsnio 5 dalis. 8. Derinant projekto nuostatų terminiją tarpusavyje, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„lėšos skatinimui už studijų veiklos pasiekimus“ įrašytini žodžiai „skatinamojo
finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 11 straipsniu pildomo įstatymo 76² straipsnio pavadinimas bei kitos minėto straipsnio nuostatos. 9. Projekto 11 straipsniu pildomo įstatymo 76² straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys derintinas su projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalimi, nes abejose minėtose nuostatose tas pats dalykas reguliuojamas skirtingai. 10.
10Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgus į tai,
kad bendras skatinamojo finansavimo už studijų pasiekimus lėšų mokslo ir studijų institucijoms dydis nepriklausys nuo kasmetinio vertinimo, projekto 11 straipsniu pildomo įstatymo 76² straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį siūlome dėstyti taip: „Bendras metinis mokslo ir studijų institucijoms skiriamo valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšų už studijų veiklos pasiekimus dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais“. 11. Projekto 11 straipsniu pildomo įstatymo 76² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminius įverčius visoms mokslo ir studijų institucijoms skiriama iki 20 procentų valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų, skirtų studijų baziniam finansavimui. Iš siūlomos nuostatos nėra aiškūs kriterijai, lemsiantys konkretų skatinamojo finansavimo už studijų pasiekimus valstybės biudžeto lėšomis dydį. Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės biudžeto lėšų skyrimo klausimai turi būti įtvirtinti pačiame įstatyme, manytina, kad šioje dalyje turėtų būti aiškiai įtvirtintas skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus santykis su baziniu finansavimu už studijas (analogiškai kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 75³ straipsnio 2 ir 3 dalyse su lėšų skyrimu pagal ekspertinį ir formalųjį vertinimą). 12. Projekto 15 straipsniu pildomo 83¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad specialiosios sutarties, sudaromos tarp Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir mokslo ir studijų institucijos, objektas gali būti valstybinės mokslo ir studijų institucijos reorganizavimas. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus jos turinys, nes valstybinės mokslo ir studijų institucijos reorganizavimas yra teisinė procedūra, vykdoma ne sutarties pagrindu, o įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis kompetentingos valdžios institucijoms priimant atitinkamus administracinius sprendimus . 13.
straipsnio 2 dalies 6 punkte Vyriausybės pavadinimas vartotinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 14. Teikiamo projekto nuostatose siūloma įtvirtinti, kad specialiąsias sutartis su mokslo ir studijų institucija sudaro Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šios nuostatos nedera su projekto 15 straipsniu pildomo 83¹ straipsnio 4 dalimi, kurioje imperatyviai nustatyta, kad specialiąją sutartį pasirašo švietimo, mokslo ir sporto ministras (kas savo ruožtu suponuoja, kad viena iš specialiosios sutarties šalių visada bus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). 15. Nėra aiškus projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos, kurioje nustatyta, kokios lėšos priskiriamos valstybės biudžeto asignavimams moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo tikslas nustatyti būtent mokslo ir studijų institucijų finansavimo pagrindus, finansavimo šaltinius bei valstybės lėšų naudojimo principus. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti šią dalį, nurodant, ne kokios lėšos priskiriamos finansavimui aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose (kas keičiamo įstatymo reguliavimo dalyko požiūriu yra apskritai nesusiję su įstatymo paskirtimi), o aiškiai apibrėžiant, iš kokių šaltinių gali būti skiriamas valstybės finansavimas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai, vykdomai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose. 16. Tikslintina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies punktų ir šios dalies 2 punkto papunkčių numeracija. 17.
įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, nes iš jo formuluotės nėra aišku, nei kokio pobūdžio ir turinio valstybės įmokos tarptautinėms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoms, organizacijoms ir infrastruktūroms turimos omenyje, nei kuo tokios „valstybės įmokos“ susijusios su valstybės finansavimu moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai, vykdomai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose. 18. Pažymėtina, kad nėra aiškus projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotės „kitos valstybės biudžeto lėšos (iš kitų valstybės įstaigų, be mokslo ir studijų institucijų)“ turinys. Jeigu turimos omenyje kitų valstybės institucijų ir įstaigų, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto, skiriamos lėšos mokslo ir studijų institucijoms pagal užsakymus, taip reikėtų ir nurodyti. 19. Projekto 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., tačiau pažymime, kad minėtas projekto 5 straipsnis turi tik vieną dalį (kuria keičiamo įstatymo 75 straipsnis dėstomas nauja redakcija). Jeigu norima nustatyti, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja būtent šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 4 dalis, tai projekto 5 straipsnis turi būti dėstomas dviem dalimis: pirmoje dalyje turi būti dėstomas keičiamo įstatymo 75 straipsnio pakeitimas (1-3 šio straipsnio dalys); antroje dalyje turi būti dėstomas 75 straipsnio papildymas 4 dalimi. Šiuo atveju, projekto 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse turi būti nuoroda į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. 20. Siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų dėstymo nuoseklumo, projekto 17 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos turi būti sukeistos vietomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
xivp-652 2021-10-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas,
Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas minimas nebe pirmą kartą, jos pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamame įstatymo 9 straipsnyje reikėtų aiškiai įvardinti, kas gali būti šiame straipsnyje reglamentuojamų sutarčių su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis šalimis. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyta, kad su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka gali būti sudaromos ir kitokios sutartys. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, nei kokios kitos sutartys, nei kokie kiti sutarčių sudarymą reglamentuojantys įstatymai, turimi omenyje.
Reikėtų atskleisti, ar čia turimos savo turiniu ir pobūdžiu panašios sutartys dėl institucijų tinklo optimizavimo, infrastruktūros tobulinimo, mokslo (meno) ir studijų veiklos plėtros, ar, vis dėlto, turimos omenyje bet kokios kitos civilinius santykius sukuriančios sutartys, tačiau pastaruoju atveju svarstytinas šios nuostatos santykis su straipsnio reguliavimo dalyku. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslintina, nes projektu siekiama nustatyti ne konkretų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų skaičių, o tik minimalų reikalaujamą egzaminų kiekį ir rūšį. Atsižvelgiant į tai, siūlome šioje dalyje po žodžių „ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“ įrašyti žodžius „ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantys į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir paties pasirinktą“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kad asmenų baigiamųjų brandos egzaminų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygtų pagrindiniam ar patenkinamam pasiekimų lygiams, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Tačiau pažymėtina, kad šie pasiekimų lygiai Švietimo įstatyme tik minimi, o jų reikšmė ir jų ribos nustatomi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų programose. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6.
2
šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. Šiuo atveju nėra aišku, vadovaujantis kokiais kriterijais šie asmenys būtų priimami į aukštąją mokyklą. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos“ brauktinas perteklinis žodis
„studijų“. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslinama, nes valstybės biudžetas formuojamas ne švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Taip pat brauktini pertekliniai žodžiai „po studijų veiklos rezultatų įvertinimo“, nes tai, kad asignavimai paskirstomi, atsižvelgiant į valstybinių mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos rezultatus, įvertintus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus studijų veiklos vertinimo rodiklius, jau nustatyta kitoje šios dalies nuostatoje. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
veiklos vertinimas apima vieną arba kelis iš šių studijų veiklos vertinimo kriterijų: studijų rezultatyvumą, studijų tarptautiškumą, studentų įtraukimą į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjerą, studijų įtrauktį ir paramos studijų veiklai pritraukimą.
Siekiant tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimo bei atsižvelgiant į tai, kad skirtingų kriterijų, taikomų skirtingoms mokslo ir studijų institucijoms, pasirinkimas gali lemti ir nevienodus jų studijų veiklos vertinimo rezultatus, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje siūlome įtvirtinti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras atitinkamais metais visas valstybines mokslo ir studijų institucijas turėtų vertinti pagal tuos pačius pasirinktus kriterijus. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tautologiniu požiūriu ydinga formuluotė: „nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes“, nes studijų krypčių grupių grupių teisės aktai nenumato. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti tam tikrų įstatymo nuostatų, išskyrus be kitų ir „5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalį“, įsigaliojimą, o projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kada įsigalioja 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalis. Kadangi projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnis yra dėstomas nauja redakcija, toks siūlymas kelia neaiškumų, kokia keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies redakcija galios nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Siekiant kuo tikslesnio teisinio reglamentavimo, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 77 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija (nekeičiant 77 straipsnio 1 dalies nuostatų), o projekto 5 straipsnio 2 dalimi turi būti keičiama tik įstatymo 77 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju projekto 8 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „2 ir 6 straipsnius, 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalį“ įrašytini žodžiai „2 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnį“; projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „2, 6 straipsniai ir 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalis“ įrašytini žodžiai „2 straipsnis, 5 straipsnio
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija,
Pastebime, kad nepakankamai aišku, kokios tai bus lėšos - „Šioms sutartims įgyvendinti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriama valstybės biudžeto lėšų iš valstybės institucijoms, kurios sudaro sutartis, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija,
2, 4, 6
pakopos universitetines ir kolegines studijas.
Stojantiesiems į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas siūlome nustatyti reikalavimą būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus, o stojantiesiems į pirmosios pakopos kolegines studijas - du valstybinius brandos egzaminus. Šie siūlymai grindžiami argumentu, kad nepaisant, kad ir kolegines, ir universitetinės pirmosios pakopos studijos yra 6 - o jo Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos kvalifikacijų sąrangos lygmens ir
universitetinės studijos yra labiau orientuotos į teorines studijas, o kolegines studijos - į praktiką. Siūlome kaip privalomą nustatyti vieną VBE - lietuvių kalbos ir literatūros, o kiti du (stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisąsias universitetines studijas), vienas (stojantiesiems į pirmosios pakopos kolegines studijas) galėtų būti pasirenkami stojančiojo pagal studijų kryptį, į kurią stojama. Dalis kolegijų pritaria 59 str. 1 d. papildymui nuostatomis dėl valstybinių brandos egzaminų aritmetinių vidurkių pasiekimų lygių įtvirtinimo. Tačiau mano, kad esmines šių lygių nuostatas tikslinga ne tik įtvirtinti, bet ir aptarti LR Švietimo įstatyme. Kai kurios kolegijos nepritaria 59 str. 1 d. papildymui dėl valstybinių brandos egzaminų aritmetinių vidurkių pasiekimų lygių įtvirtinimo, nes laikosi pozicijos, kad stojantieji turėtų konkuruoti savo balais, o nustatyti pasiekimų lygiai, apribotų prieinamumą, užkirstų kelią socialinės dimensijos idėjos įgyvendinimui. Įstatymo 76 str. 1 d. 2 p. siūloma įtvirtinti naują aukštųjų mokyklų skatinimo formą - skatinimą už studijų veiklos pasiekimus ir galimai - naują vertinimo formą - studijų veiklos pasiekimų vertinimą.
Iš LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto aiškinamojo rašto matyti, kad numatomas naujas studijų veiklos vertinimo mechanizmas, atsietas nuo studijų krypčių vertinimo, apie kurį aukštosios mokyklos kol kas nėra informuotos, o siūlomų pakeitimų įsigaliojimas numatomas jau 2022 m. sausio 1 dieną. Mūsų nuomone, šiuo klausimu būtinos platesnės diskusijos su akademine bendruomene. LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „Siekiant studijų finansavimo efektyvumo, numatyta aukštųjų mokyklų studijų veiklos finansavimą susieti su absolventų kompetencijų lygiu ir įsidarbinimo rodikliais. Jei ši nuostata bus taikoma skatinti aukštąsias mokyklas už studijų veiklos pasiekimus, tai pirmiausia reikia pasiekti, kad aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo duomenys vienoje platformoje būtų generuojami iš visų nacionalinių registrų ir apimtų visus absolventų įsidarbinimo sektorius (viešąjį, privatų sektorius, individualiai dirbančius, dirbančius užsienyje ir pan.), kad duomenys būtų patikimi, ir prienami tiek aukštosioms mokykloms, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Nevalstybinės kolegijos pastebi, kad siūlomame Mokslo ir studijų įstatymo 76 str. 1 d. 2 p. papildyme numatoma įtvirtinti skatinimą už studijų veiklos pasiekimus, LR Seimo ŠMK Aiškinamajame rašte rašoma, kad siekiama skatinti studijų kokybės augimą, numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Nevalstybinės kolegijos išreiškia nerimą, kad remiantis 76 str. 3 d. papildymu, šie pakeitimai numatomi tik valstybinėms aukštosioms mokykloms ir tik valstybės finansuojamoms studijų vietoms ir niekaip nesusiejama su nevalstybinių aukštųjų mokyklų skatinimu už aukštą kokybę. Nevalstybinės kolegijos pastebi, kad siūlomas 82 str.
Aiškinamajame rašte detalizuojamas 1. uždavinys sudaro prielaidas kelti klausimą, galbūt, Vyriausybė planuoja didinti studijų stipendijų skaičių? Dalis nevalstybinių kolegijų mano, kad tai būtų labai logiška, vadovaujantis šio pakeitimo nuostatomis. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė,
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (toliau – VU SA), reaguodama į Lietuvos Respublikos Seime Švietimo ir mokslo komitete numatytą svarstyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 59, 74, 76, 77, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-652 ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-563, teikia šiuos pastebėjimus. Palaikome įstatymų pakeitimo projektu inicijuojamus mokslo ir studijų institucijų finansavimo pokyčius – tiek plėsti galimybes siekti strateginių valstybei tikslų, kryptingai tobulinti institucijos veiklą, tiek susieti studijų finansavimą su institucijos veiklos kokybės rodikliais. Kartu atkreipiame dėmesį, kad sėkmingam šios idėjos realizavimui svarbu turėti aiškius veiklos vertinimo kriterijus bei užtikrinti objektyvų vertinimą. Įgyvendinimo mechanizmas turėtų užtikrinti gautų lėšų investavimą į studijų kokybę ir paslaugų studentams gerinimą. Projektu, keičiant Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnį numatomas reikalavimas išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus bei sulyginamos priėmimo į aukštąją mokyklą sąlygos stojantiesiems, nepriklausomai nuo valstybės finansavimo, sutelkia dėmesį į stojančiųjų pasirengimą studijuoti – vieną esminių veiksnių, lemiančių studijų kokybę. Pritariame siekiui suvienodinti stojančiųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas priėmimo reikalavimus.
Įvertindami situaciją, su kuria šiuo metu susiduria mažiau reprezentuojamos aukštajame moksle grupės, atsižvelgdami į skirtingo SES moksleivių akademinių pasiekimų atotrūkį ir kitas kliūtis, akcentuojame poreikį užtikrinti socialinės dimensijos aukštajame moksle priemonių suderinimą su šiuo įstatymo pakeitimo projektu. Taip pat atkreipiame dėmesį į projekte numatomas skirtingas sąlygas stojantiesiems į universitetines ir kolegines studijas. Kadangi studijos abiejų tipų aukštosiose mokyklose suteikia VI (šeštą) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą kvalifikacijų lygį, nematome realaus pagrindo numatyti skirtingus pasirengimo lygmenis stojantiesiems. Esame pasirengę įsitraukti į pokyčių procesus ir teikti pasiūlymus mokslo ir studijų institucijų veiklos bei studijų proceso kokybės skatinimui. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Lietuvos studentų sąjunga, 2021 m. rugsėjo
1, 2, 4 Formuluotę „aukštojo mokslo prieinamumui didinti“ keisti į „socialinei dimensijai aukštajame moksle užtikrinti“. Siūlome įtraukti socialinės dimensijos apibrėžimą į mokslo ir studijų įstatymą. Vietoje konkretaus matematikos egzamino leisti stojančiajam pasirinkti norimą egzaminą iš platesnės egzaminų grupės (taip pat palikti dviejų egzaminų išlaikymo minimalius reikalavimus stojantiesiems į menų studijas). Siūlome mokslo ir studijų įstatymo lygmeniu neapibrėžti stojimo į universitetus ir kolegijas skirtumo paliekant jį reglamentuoti atskirais teisės aktais. Stojimo reikalavimų skirtumą tarp universitetų ir kolegijų vertinti ne pagal egzaminų išlaikymo lygmenis, bet pagal konkursinio balo kartelę.
Įvertinti tai, kad tokia papildomo finansavimo sistema sudarys didesnę prieigą prie numatytų lėšų aukštosioms mokykloms, turinčioms santykinai daugiau valstybės finansuojamų vietų. Užtikrinti tai, kad taikant tokią metodiką bei atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, lėšos nebus išdalinamos tik daugiausiai valstybės finansuojamų vietų turinčioms aukštosioms mokykloms bei bus skatinamos visos aukštojo mokslo institucijos, nepriklausomai nuo jų dydžio. Numatyti finansavimo metodiką, kad lėšos už studijų veiklos pasiekimus galėtų būti skiriamos ir nevalstybinėms aukštojo mokslo institucijoms. Užtikrinti tai, kad visi numatomi studijų veiklos vertinimo kriterijai būtų matuojami nešališkai nacionaliniu lygmeniu, bei numatyti, kokia institucija turėtų atlikti tokio lygio vertinimą. Numatyti galimą rodiklių koeficientų pasiskirstymą, kuris užtikrintų visoms aukštosioms mokykloms lygiateisę galimybę pretenduoti į skiriamas lėšas. Įtraukti studentų teikiamą nuomonę apie studijų kokybę į studijų veiklos vertinimo rodiklių sąrašą. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Lietuvos matematikų draugija, 2021 m. rugsėjo 20 d., Nr. 7 <...> Nuo antikos laikų matematika kaip mąstymo būdas buvo prieinama tik visuomenės elitui. Maždaug nuo 19 amžiaus, plėtojantis demokratinėms santvarkoms, matematika tapo mokykliniu dalyku, kurį gali mokytis visi visuomenės nariai, ne tik jos elitas. Tai paaiškinama tuo, kad tik išsilavinusi visuomenė gali kvalifikuotai rinkti savo valdžią. Svarbu pabrėžti ir matematikos kaip kalbos funkciją. Natūralios kalbos (pavyzdžiui, lietuvių) negali aprėpti mąstymo ir komunikacijos priemonių, kurias gali matematikos kalba, papildanti natūralias kalbas savo gebėjimu komunikuoti abstrakčiai, logiškai tiksliai ir vienareikšmiškai.
Todėl daugumoje šalių gimtosios kalbos ir matematikos yra mokomasi visą mokyklinio ugdymo laikotarpį. Dar daugiau – tęsiant mokymąsi aukštojoje mokykloje, matematikos kursas yra privalomas beveik visoms disciplinoms. Dėl visų šių priežasčių būtų keista atsisakyti matematikos brandos egzamino rezultatų reikalavimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 6. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 2966 Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (toliau - LURK), išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 59, 74, 76, 77, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus), manome, kad pateikti siūlymai yra logiški ir savalaikiai ir teikiame tokią nuomonę:
aiškesniais principais ir prioritetais vykdomajai valdžiai rengiant poįstatyminių teisės aktų projektus, kad numatytų sutarčių pasirašymas ir lėšų skyrimas būtų skaidrus ir nepažeistų ar neribotų mokslo ir studijų institucijų akademinės savivaldos teisės. Taip pat prašome numatyti, kad lėšos šiai programai įgyvendinti būtų skirtos iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų numatytų aukštajam mokslui finansuoti, o ne formuojamos iš tų pačių sistemai numatytų lėšų finansuoti. 2. 2 straipsnis. 59 straipsnio 1 dalies pakeitimui pritariame iš dalies. Prašome įstatyme palikti nuostatą, kad į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu būtų priimami asmenys, atitinkantys ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šios sąlygos numatymas ypač svarbus stojantiesiems į menų studijas. 3. 4 straipsnis.
papildomų lėšų skyrimą šiai programai įgyvendinti iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų numatytų aukštajam mokslui finansuoti, o ne formuojamos iš tų pačių sistemai numatytų lėšų finansuoti. 4. 5 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimui pritariame iš dalies, siūlydami papildyti 77 str. 6 dalį tam tikra nubyrėjimo tolerancija, kuri formuojama pro f. A. Žukausko projekte. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria.. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė
2021-10-27
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Eugenijus Valatka, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Ričardas Sartatavičius, Asociacijos ,,Investors‘ forum“ vadovė Rūta Skyrienė, Vilniaus universiteto studijų projektorius Valdas Jaskūnas, Vilniaus universiteto mokslo prorektorė Edita Sužiedėlienė, Žinių ir ekonomikos forumo direktorius Arminas Varanauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-211 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas minimas nebe pirmą kartą, jos pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Pritarti Žiūrėti 1 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-211 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnyje reikėtų aiškiai įvardinti, kas gali būti šiame straipsnyje reglamentuojamų sutarčių su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis šalimis. Pritarti Žr. 1 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-211 Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnio paskutiniajame sakinyje nustatyta, kad su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka gali būti sudaromos ir kitokios sutartys. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, nei kokios kitos sutartys, nei kokie kiti sutarčių sudarymą reglamentuojantys įstatymai, turimi omenyje. Reikėtų atskleisti, ar čia turimos savo turiniu ir pobūdžiu panašios sutartys dėl institucijų tinklo optimizavimo, infrastruktūros tobulinimo, mokslo (meno) ir studijų veiklos plėtros, ar, vis dėlto, turimos omenyje bet kokios kitos civilinius santykius sukuriančios sutartys, tačiau pastaruoju atveju svarstytinas šios nuostatos santykis su straipsnio reguliavimo dalyku. Pritarti Žr. 1 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-213 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, nes projektu siekiama nustatyti ne konkretų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų skaičių, o tik minimalų reikalaujamą egzaminų kiekį ir rūšį.
Atsižvelgiant į tai, siūlome šioje dalyje po žodžių „ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“ įrašyti žodžius „ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantys į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir paties pasirinktą“. Pritarti Redakcinė pastaba. Žr. 3 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-213 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies
vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygtų pagrindiniam ar patenkinamam pasiekimų lygiams, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Tačiau pažymėtina, kad šie pasiekimų lygiai Švietimo įstatyme tik minimi, o jų reikšmė ir jų ribos nustatomi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų programose. Pritarti Pasiūlymas: ,,1) jų aritmetinis vidurkis, kuris pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygtų pagrindiniam pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) jų aritmetinis vidurkis, kuris pagal Švietimo įstatymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygtų patenkinamam pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas.“ 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-213 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. Šiuo atveju nėra aišku, vadovaujantis kokiais kriterijais šie asmenys būtų priimami į aukštąją mokyklą. Pritarti
,, Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatyto konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką, asmenims:
1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-213 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje vartojamoje sąvokoje „iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos“ brauktinas perteklinis žodis „studijų“. Pritarti Redakcinė pastaba. 8.
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-214 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslinama, nes valstybės biudžetas formuojamas ne švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Taip pat brauktini pertekliniai žodžiai
„po studijų veiklos rezultatų įvertinimo“, nes tai, kad asignavimai paskirstomi,
atsižvelgiant į valstybinių mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos rezultatus, įvertintus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus studijų veiklos vertinimo rodiklius, jau nustatyta kitoje šios dalies nuostatoje. Pritarti Žr. 7 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-214 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad studijų veiklos vertinimas apima vieną arba kelis iš šių studijų veiklos vertinimo kriterijų: studijų rezultatyvumą, studijų tarptautiškumą, studentų įtraukimą į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjerą, studijų įtrauktį ir paramos studijų veiklai pritraukimą. Siekiant tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimo bei atsižvelgiant į tai, kad skirtingų kriterijų, taikomų skirtingoms mokslo ir studijų institucijoms, pasirinkimas gali lemti ir nevienodus jų studijų veiklos vertinimo rezultatus, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
atitinkamais metais visas valstybines mokslo ir studijų institucijas turėtų vertinti pagal tuos pačius pasirinktus kriterijus. Pritarti Žr. 7 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2112 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje tikslintina tautologiniu požiūriu ydinga formuluotė: „nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes“, nes studijų krypčių grupių grupių teisės aktai nenumato.
Pritarti Redakcinė pastaba. ,,<...> studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių grupes junginius <...>“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17 1,2 Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti tam tikrų įstatymo nuostatų, išskyrus be kitų ir „5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalį“, įsigaliojimą, o projekto 8 straipsnio
mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalis. Kadangi projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnis yra dėstomas nauja redakcija, toks siūlymas kelia neaiškumų, kokia keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies redakcija galios nuo
reglamentavimo, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 77 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija (nekeičiant 77 straipsnio 1 dalies nuostatų), o projekto 5 straipsnio 2 dalimi turi būti keičiama tik įstatymo 77 straipsnio
straipsnius, 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalį“ įrašytini žodžiai „2 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį,
Žr. 11 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 3.
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, 2021-07-12 Įstatymo projekto tikslas – sukurti teisines prielaidas pokyčiams, kurie įgalintų mokslo ir studijų pažangą, skatintų studijų kokybę, šalintų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų disproporcijas. Vienas iš uždavinių – panaikinti diskriminacinę nuostatą, sudarančią galimybes stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pretenduoti lengvesnėmis sąlygomis studijuoti pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, suvienodinant slenkstinius reikalavimus stojantiesiems siejant juos su Švietimo įstatyme nurodomais brandos egzaminų įvertinimų lygiais ir atsisakant mažiausio stojamojo konkursinio balo tokiu būdu mažinant perteklinius stojimo reikalavimus ir suteikiant pačioms aukštosioms mokykloms daugiau laisvės atsirinkti motyvuotus stojančiuosius. Pažymėtina, kad studijų prieinamumas yra siekis, kad visos socialinės grupės aukštajame moksle būtų vienodai atspindimos, tačiau skirtingi reikalavimai valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms studijų vietoms atskirtį tik didina, nes vaikai iš aukštesnės socioekonominės padėties šeimų gali studijuoti nelaikę brandos egzaminų, o vaikai iš žemos socioekonominės padėties šeimų, neturinčių lėšų studijoms, gali studijuoti tik išsilaikę egzaminus. Dėl to prieinamumas tarp šių socioekonominių grupių skiriasi 4 kartus. Pritarti
N.
Varnas, 2021-09-281 Pastebime, kad nepakankamai aišku, kokios tai bus lėšos - „Šioms sutartims įgyvendinti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriama valstybės biudžeto lėšų iš valstybės institucijoms, kurios sudaro sutartis, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pritarti Žr. 1 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 3. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-09-282
į pirmosios pakopos universitetines ir kolegines studijas. Stojantiesiems į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas siūlome nustatyti reikalavimą būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus, o stojantiesiems į pirmosios pakopos kolegines studijas - du valstybinius brandos egzaminus. Šie siūlymai grindžiami argumentu, kad nepaisant, kad ir kolegines, ir universitetinės pirmosios pakopos studijos yra 6 - o jo Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos kvalifikacijų sąrangos lygmens ir 6 – ojo ISCED lygmens studijos, jų paskirtis nėra vienoda: pirmosios pakopos universitetinės studijos yra labiau orientuotos į teorines studijas, o kolegines studijos - į praktiką. Siūlome kaip privalomą nustatyti vieną VBE - lietuvių kalbos ir literatūros, o kiti du (stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisąsias universitetines studijas), vienas (stojantiesiems į pirmosios pakopos kolegines studijas) galėtų būti pasirenkami stojančiojo pagal studijų kryptį, į kurią stojama. Dalis kolegijų pritaria 59 str. 1 d. papildymui nuostatomis dėl valstybinių brandos egzaminų aritmetinių vidurkių pasiekimų lygių įtvirtinimo. Tačiau mano, kad esmines šių lygių nuostatas tikslinga ne tik įtvirtinti, bet ir aptarti LR Švietimo įstatyme. Kai kurios kolegijos nepritaria 59 str.
valstybinių brandos egzaminų aritmetinių vidurkių pasiekimų lygių įtvirtinimo, nes laikosi pozicijos, kad stojantieji turėtų konkuruoti savo balais, o nustatyti pasiekimų lygiai, apribotų prieinamumą, užkirstų kelią socialinės dimensijos idėjos įgyvendinimui. Nepritarti Argumentai: pasirengimas studijuoti 6 – ojo ISCED lygmens studijas turi būti vienodas. Nemažai baigusių kolegijas vėliau studijas tęsia universitetuose. 4. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-09-284 Įstatymo 76 str. 1 d. 2 p. siūloma įtvirtinti naują aukštųjų mokyklų skatinimo formą - skatinimą už studijų veiklos pasiekimus ir galimai - naują vertinimo formą - studijų veiklos pasiekimų vertinimą. Iš LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto aiškinamojo rašto matyti, kad numatomas naujas studijų veiklos vertinimo mechanizmas, atsietas nuo studijų krypčių vertinimo, apie kurį aukštosios mokyklos kol kas nėra informuotos, o siūlomų pakeitimų įsigaliojimas numatomas jau 2022 m. sausio 1 dieną. Mūsų nuomone, šiuo klausimu būtinos platesnės diskusijos su akademine bendruomene. LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „Siekiant studijų finansavimo efektyvumo, numatyta aukštųjų mokyklų studijų veiklos finansavimą susieti su absolventų kompetencijų lygiu ir įsidarbinimo rodikliais. Jei ši nuostata bus taikoma skatinti aukštąsias mokyklas už studijų veiklos pasiekimus, tai pirmiausia reikia pasiekti, kad aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo duomenys vienoje platformoje būtų generuojami iš visų nacionalinių registrų ir apimtų visus absolventų įsidarbinimo sektorius (viešąjį, privatų sektorius, individualiai dirbančius, dirbančius užsienyje ir pan.), kad duomenys būtų patikimi, ir prienami tiek aukštosioms mokykloms, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Nevalstybinės kolegijos pastebi, kad siūlomame Mokslo ir studijų įstatymo 76 str. 1 d.
1 d. 2 p. papildyme numatoma įtvirtinti skatinimą už studijų veiklos pasiekimus, LR Seimo ŠMK Aiškinamajame rašte rašoma, kad siekiama <...> skatinti studijų kokybės augimą, numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Nevalstybinės kolegijos išreiškia nerimą, kad remiantis 76 str. 3 d. papildymu, šie pakeitimai numatomi tik valstybinėms aukštosioms mokykloms ir tik valstybės finansuojamoms studijų vietoms ir niekaip nesusiejama su nevalstybinių aukštųjų mokyklų skatinimu už aukštą kokybę. Pritarti iš dalies Įstatymo 76 straipsnio įsigaliojimas numatomas 2024 metais. Todėl iki įsigaliojimo bus žinoma visa įgyvendinimo tvarka. 5. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-09-286 Nevalstybinės kolegijos pastebi, kad siūlomas 82 str. 10 p. pakeitimas ir LR Seimo ŠMK Aiškinamajame rašte detalizuojamas 1. uždavinys sudaro prielaidas kelti klausimą, galbūt, Vyriausybė planuoja didinti studijų stipendijų skaičių? Dalis nevalstybinių kolegijų mano, kad tai būtų labai logiška, vadovaujantis šio pakeitimo nuostatomis. Nepritarti Nesusijęs su šio įstatymo projekto objektu. 6. Vilniaus universiteto Studento atstovybės prezidentė, N. Žutautaitė, 2021-09-29 Palaikome įstatymų pakeitimo projektu inicijuojamus mokslo ir studijų institucijų̨ finansavimo pokyčius
Projektu, keičiant Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnį numatomas reikalavimas išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus bei sulyginamos priėmimo į aukštąją mokyklą sąlygos stojantiesiems, nepriklausomai nuo valstybės finansavimo, sutelkia dėmesį į stojančiųjų pasirengimą studijuoti – vieną esminių veiksnių, lemiančių studijų kokybę. Pritariame siekiui suvienodinti stojančiųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas priėmimo reikalavimus. Įvertindami situaciją, su kuria šiuo metu susiduria mažiau reprezentuojamos aukštajame moksle grupės, atsižvelgdami į skirtingo SES moksleivių1 akademinių pasiekimų atotrūkį ir kitas kliūtis, akcentuojame poreikį užtikrinti socialinės dimensijos aukštajame moksle priemonių suderinimą su šiuo įstatymo pakeitimo projektu. Taip pat atkreipiame dėmesį į projekte numatomas skirtingas sąlygas stojantiesiems į universitetines ir kolegines studijas. Kadangi studijos abiejų tipų aukštosiose mokyklose suteikia VI (šeštą) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą kvalifikacijų lygį, nematome realaus pagrindo numatyti skirtingus pasirengimo lygmenis stojantiesiems. Pritarti iš dalies Socialinė demencija nesusijusi su šio įstatymo projekto objektu. 7. Lietuvos Studentų sąjungos prezidentas, V. Kučinskas, 2021-09-291 Formuluotę „aukštojo mokslo prieinamumui didinti“ keisti į „socialinei dimensijai aukštajame moksle užtikrinti“. Siūlome įtraukti socialinės dimensijos apibrėžimą į mokslo ir studijų įstatymą. Nepritarti Argumentai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus susijusius su socialine dimensija, kuriame bus įvesta ir jos sąvoka. 8. Lietuvos Studentų sąjungos prezidentas, V.
Kučinskas, 2021-09-292 Vietoje konkretaus matematikos egzamino leisti stojančiajam pasirinkti norimą egzaminą iš platesnės egzaminų grupės (taip pat palikti dviejų egzaminų išlaikymo minimalius reikalavimus stojantiesiems į menų studijas) Siūlome mokslo ir studijų įstatymo lygmeniu neapibrėžti stojimo į universitetus ir kolegijas skirtumo paliekant jį reglamentuoti atskirais teisės aktais. Stojimo reikalavimų skirtumą tarp universitetų ir kolegijų vertinti ne pagal egzaminų išlaikymo lygmenis, bet pagal konkursinio balo kartelę. Pritarti iš dalies Argumentai:
Matematikos mokslas skatina abstrakčiai mąstyti atsietai nuo realaus objekto. Taip pat matematikos mokymasis skatina bendruosius moksleivių gebėjimus, kurie leidžia pasiruošti tolesnėms studijoms. 9. Lietuvos Studentų sąjungos prezidentas, V. Kučinskas, 2021-09-294 Įvertinti tai, kad tokia papildomo finansavimo sistema sudarys didesnę prieigą prie numatytų lėšų aukštosioms mokykloms, turinčioms santykinai daugiau valstybės finansuojamų vietų. Užtikrinti tai, kad taikant tokią metodiką bei atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, lėšos nebus išdalinamos tik daugiausiai valstybės finansuojamų vietų turinčioms aukštosioms mokykloms bei bus skatinamos visos aukštojo mokslo institucijos, nepriklausomai nuo jų dydžio. Numatyti finansavimo metodiką, kad lėšos už studijų veiklos pasiekimus galėtų būti skiriamos ir nevalstybinėms aukštojo mokslo institucijoms. Užtikrinti tai, kad visi numatomi studijų veiklos vertinimo kriterijai būtų matuojami nešališkai nacionaliniu lygmeniu, bei numatyti, kokia institucija turėtų atlikti tokio lygio vertinimą. Numatyti galimą rodiklių koeficientų pasiskirstymą, kuris užtikrintų visoms aukštosioms mokykloms lygiateisę galimybę pretenduoti į skiriamas lėšas. Įtraukti studentų teikiamą nuomonę apie studijų kokybę į studijų veiklos vertinimo rodiklių sąrašą. Pritarti
10Lietuvos matematikų draugijos prezidentas A.
Štikonas, 2021-09-29 Matematika. mokoma kaip mąstymo būdas, ugdo dar tris svarbius gebėjimus. Pirma, matematika ugdo gebėjimą atskirti teisingus teiginius nuo klaidingų teiginių. Tai yra būtina sąlyga siekiant pagrįsti matematinių objektų savybes. Matematinio įrodymo tikslas yra teiginio teisingumo pagrindimas. Antra, matematika ugdo gebėjimą atskirti tai, kas yra prasminga nuo beprasmybės. Teiginių prasmingumas matematikai būtinas atskleidžiant matematinio objekto savybės vietą hierarchinėje sąvokų struktūroje. Trečia, matematika ugdo gebėjimą atskirti suprantamą nuo nesuprantamo. Šie matematinio mąstymo bruožai pagrindžia gilios pažinties su matematika poreikį kitose su mąstymu susijusiose disciplinose. Nuo antikos laikų matematika kaip mąstymo būdas buvo prieinama tik visuomenės elitui. Maždaug nuo 19 amžiaus, plėtojantis demokratinėms santvarkoms, matematika tapo mokykliniu dalyku, kurį gali mokytis visi visuomenės nariai, ne tik jos elitas. Tai paaiškinama tuo, kad tik išsilavinusi visuomenė gali kvalifikuotai rinkti savo valdžią. Svarbu pabrėžti ir matematikos kaip kalbos funkciją. Natūralios kalbos (pavyzdžiui, lietuvių) negali aprėpti mąstymo ir komunikacijos priemonių, kurias gali matematikos kalba, papildanti natūralias kalbas savo gebėjimu komunikuoti abstrakčiai, logiškai tiksliai ir vienareikšmiškai. Todėl daugumoje šalių gimtosios kalbos ir matematikos yra mokomasi visą mokyklinio ugdymo laikotarpį. Dar daugiau
prezidentas E. Valatka, 2021-09-281 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimui pritariame iš dalies.
Siūlome papildyti projektą aiškesniais principais ir prioritetais vykdomajai valdžiai rengiant poįstatyminių teisės aktų projektus, kad numatytų sutarčių pasirašymas ir lėšų skyrimas būtų skaidrus ir nepažeistų ar neribotų mokslo ir studijų institucijų akademinės savivaldos teisės. Taip pat prašome numatyti, kad lėšos šiai programai įgyvendinti būtų skirtos iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų numatytų aukštajam mokslui finansuoti, o ne formuojamos iš tų pačių sistemai numatytų lėšų finansuoti. Pritarti iš dalies
prezidentas E. Valatka, 2021-09-282 2 straipsnis. 59 straipsnio 1 dalies pakeitimui pritariame iš dalies. Prašome įstatyme palikti nuostatą, kad į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu būtų priimami asmenys, atitinkantys ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šios sąlygos numatymas ypač svarbus stojantiesiems į menų studijas. Pritarti Projekto 59 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad ,,konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia <...>“
prezidentas E. Valatka, 2021-09-284
įstatyme numatyti papildomų lėšų skyrimą šiai programai įgyvendinti iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų numatytų aukštajam mokslui finansuoti, o ne formuojamos iš tų pačių sistemai numatytų lėšų finansuoti. Pritarti iš dalies
prezidentas E. Valatka, 2021-09-285
papildyti 77 str. 6 dalį tam tikra nubyrėjimo tolerancija, kuri formuojama pro f. A. Žukausko projekte. Pritarti Numatyta rengti kitą įstatymo projektą. 15. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S.
Mačiukaitė-Žvinienė, 2021-10 Taryba, teikdama sprendimą dėl minimalių reikalavimų stojant į aukštąją mokyklą, nedetalizuoja, kokie tai egzaminai turėtų būti, tačiau, įvertinusi kitų šalių praktiką, atkreipia dėmesį į valstybinės lietuvių kalbos egzamino svarbą. Lietuvių kalbos brandos egzaminas mūsų valstybėje, kaip vienas iš minimalių reikalavimų stojant į aukštąją mokyklą, galėtų likti ir ateityje, tačiau Taryba nuomonės dėl egzaminų parinkimo minimaliems reikalavimams, stojant į aukštąją mokyklą, nėra svarsčiusi. Atkreiptinas dėmesys, kad toliau tęsiant diskusiją dėl matematikos brandos egzamino svarbos, įvertinant moksliniais tyrimais grįstą informaciją bei technologinius pokyčius, diskusijoje taip pat galėtų būti keliamas klausimas dėl matematikos brandos egzamino visuotinumo, t. y. neišskiriant tik stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. Taryba 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. S-2021-1635 pateikė siūlymus Vyriausybei dėl studijų finansavimo tobulinimo. Dalis siūlytų principų iš dalies atsispindi teikiamuose įstatymo pakeitimuose. Taryba rašte Nr. S-2021-1635 siūlė numatyti, kad dalis studijų finansavimo gali būti skirstoma:
1) pagal visuotinai sutartus kriterijus už rezultatus studijų srityje (angl. performance based funding), kurie taip pat sudarytų galimybę išgryninti binarinės sistemos plėtros principus. Finansavimą šiuo būdu siūloma skirti atsižvelgiant į pasiektus rezultatus pagal atitinkamame teisės akte įtvirtintą skaičiavimo formulę, numatant skirtingus svorio koeficientų kriterijus universitetų ir kolegijų sektoriuje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant finansavimą už rezultatus turi būti iš anksto sutarti ir patvirtinti ne tik kriterijai, bet ir jų vertinimo tvarka, ypač tai svarbu apibrėžiant poveikį regionams, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.
Taryba siūlo, kad keičiamose įstatymo nuostatuose būtų įtvirtintos teisinės galimybės šiems veiksmams užtikrinti;
2) pagal sutartinius santykius, kai papildomos lėšos skiriamos strateginei plėtrai pagal sutartį su kiekviena aukštąja mokykla ar aukštųjų mokyklų konsorciumu. Papildomų lėšų dalis ir strateginės plėtros tikslai būtų skelbiami viešai ir sutariami atskirai su kiekviena aukštąja mokykla arba aukštųjų mokyklų konsorciumu. Taryba siūlo, kad keičiamose įstatymo nuostatuose būtų įtvirtintos teisinės galimybės šiems veiksmams užtikrinti;
Įvertinus, kad šiuo metu nustatytas teisinis reguliavimas tik iš dalies išsprendžia studijų kokybės ir finansavimo tarpusavio papildomumą, Taryba siūlo papildyti įstatymo projektą Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžiant studentų „nubyrėjimo“ procentą (2021 m. balandžio 1d. Lietuvos švietimo tarybos raštas Nr. S-2021-1635). Taryba taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakingos institucijos, tobulindamos studijų finansavimo procesus, turi sudaryti prielaidas, kad lėšos, skiriamos vienam studentui, nuosekliai didėtų. Ši nuostata yra įtvirtinta ir Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030). Taryba atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu teisinis reguliavimas nesprendžia studijų finansavimo bazinio poreikio kompleksiškumo, todėl svarbu, kad svarstomo įstatymo nuostatų įgyvendinimui būtų numatomas papildomas finansavimas. Pritarti iš dalies Žr. Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus. 16. Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-10-181 Tikslai, kurie numatyti pateikiamoje straipsnio formuluotėje, tikrai labai svarbūs, leidžiantys užtikrinti aukštojo mokslo sistemos plėtrą Lietuvoje.
Norėtume aiškiai pastebėti, jog Lietuvos aukštojo mokslo sistemą sudaro tiek valstybinės, tiek nevalstybinės aukštosios mokyklos, todėl siekiant, kad aukštojo mokslo sektoriaus plėtotė būtų pilnavertė, būtina užtikrinti vienodas veiklos sąlygas šioms skirtingų tipų institucijoms. Pastebėtina, jog nevalstybinio sektoriaus aukštosios mokyklos lygiomis teisėmis dalyvauja toje pačioje švietimo sistemoje kaip ir valstybinės aukštosios mokyklos ir joms yra keliami analogiški kokybės reikalavimai. Be to, tiek valstybinis, tiek nevalstybinis sektorius yra kontroliuojamas to paties subjekto. Remiantis šiais argumentais, būtų svarbu, jog galimybę sudaryti sutartis nurodomiems tikslams pasiekti turėtų ir nevalstybinės aukštosios mokyklos, ypač, kai iš siūlomos normos konstrukcijos matoma, kad tai dispozityvi norma ir finansuojantis subjektas turi diskreciją sudaryti sutartis. Siūlytina tokia 9 str. formuluotė: „Su valstybinėmis ir nevalstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis gali būti sudaromos sutartys šių institucijų tinklui optimizuoti, infrastruktūrai tobulinti, mokslo (meno) ir studijų veiklai plėtoti, jos kokybei gerinti, aukštojo mokslo prieinamumui didinti, nacionaliniams ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, taip pat priemonėms, įgyvendinančioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame. Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, jei šių priemonių įgyvendinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip. Šioms sutartims įgyvendinti valstybinėms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriama valstybės biudžeto lėšų iš valstybės institucijoms, kurios sudaro sutartis, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Valstybės biudžeto lėšos valstybinėms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos, laikantis teisės aktų, nustatančių valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką. Su valstybinėmis ir nevalstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka gali būti sudaromos ir kitokios sutartys.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma įstatymo formuluotė iš esmės mažina aukštojo mokslo prieinamumą. Pritarti iš dalies Žr. 9 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 17. Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-10-18 Taip pat kyla pagrįstos abejonės dėl konstitucinių vertybių įgyvendinimo, nes būtų ribojama aukštųjų mokyklų autonomijos teisė, nustatant priėmimo reikalavimus, jei įstatymuose taip detaliai ir skrupulingai bus reglamentuoti priėmimo reikalavimai. Pažymėtina, jog, remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu1, aukštosios mokyklos turi teisę savarankiškai nustatyti priėmimo reikalavimus stojantiesiems. Konstitucinis Teismas pažymi, jog „<...> konstitucinė aukštųjų mokyklų autonomijos garantija suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas turi numatyti specialų teisinį reguliavimą, o juo remiantis didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti lokalus – pačių aukštųjų mokyklų nustatytas – teisinis reguliavimas. Todėl bendras įstatymų nustatytas visų aukštųjų mokyklų teisinis reguliavimas neturėtų būti pernelyg detalus ir neturėtų riboti iš aukštųjų mokyklų autonomijos kylančios jų teisės lokaliais teisės aktais reglamentuoti savo veiklą.“
aukštąsias mokyklas kriterijai turi demonstruoti pagarbą kiekvieno asmens teisei į mokslą ir tobulėjimą, skatinti aukštojo mokslo prieinamumą ir atvirumą.
Todėl koncentracija į konkrečius ir labai formalius kriterijus pamina pagrindinių kompetencijų, kurių reikės ateities visuomenei, t.y. kūrybiškumo, verslumo ir kt., ugdymo svarbą. Tokiu būdu būsimam specialistui užkertamas kelias į tolesnį tobulėjimą, sumenkėja jo motyvacija. Mažinant aukštojo mokslo prieinamumą, sudaromos aiškios prielaidos vis didesnei jaunų žmonių emigracijai. 4. Pažymėtina, jog svarbiausiu prioritetu, siekiant užtikrinti aukštojo mokslo sistemos plėtotę ir kokybę, turėtų tapti ne stojančiųjų į aukštąją mokyklą balai, o aukštosios mokyklos absolventų gebėjimai, pasiekti studijų rezultatai ir kompetencijos integruotis kintančioje verslo aplinkoje. 1. Taip pat, siekiant skatinti aukštojo mokslo prieinamumą, šalia imperatyvių reikalavimų, keliamų einamaisiais mokslo metais brandos atestatus įgijusiems asmenims, yra tikslinga įtvirtinti alternatyvius patekimo į aukštojo mokslo sistemą kelius, kartu įgalinus asmenis rinktis aukštąjį mokslą ne tik iš karto po brandos atestato gavimo, bet ir vėlesniuose gyvenimo etapuose, įgavus įgūdžių ir žinių neformaliu būdu. Tokiu būdu būtų skatinamas įgūdžių formavimas ir mokymasis visą gyvenimą, pastarasis Lietuvos rodiklis yra žemesnis už ES vidurkį3. 2. Planuojamas reikalavimų griežtinimas, nenumatant alternatyvių patekimo į aukštąjį mokslą kelių, stigmatizuoja socialinės dimensijos užtikrinimą ir nedera su Bolonijos procesu, o būtent jo siūlomu mažiausiai trijų kelių modeliu4. 3. Apibendrinant siūloma imperatyviai nedetalizuoti įstatymu patekimo į aukštąją mokyklą reikalavimų, paliekant autonominę aukštųjų mokyklų teisę į jų nustatymą. Nepritarti
konfederacijos prezidentė G.
Skučaitė, 2021-10-184 Siekiant lygiaverčiai dalyvauti švietime su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, manytina, jog yra svarbu numatyti galimybę ir nevalstybinėms mokykloms būti skatinamoms už studijų pasiekimus. Pažymėtina, kad nevalstybinio švietimo įstaigos dalyvauja vienoje švietimo sistemoje su valstybinėmis, nevalstybiniam švietimui keliami analogiški kokybės reikalavimai ir jis yra kontroliuojamas to paties subjekto. Akivaizdu, kad nėra pagrindo tokio pobūdžio finansavimo diferencijavimui, nes, jei nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla neatitiktų numatytų kriterijų, finansavimas nebūtų skirtas. Tokiu atveju įstatymų leidėjas įgyvendintų esminį tikslą - visos šalyje veikiančios aukštosios mokyklos siektų aiškių nustatytų kokybės kriterijų ir taip integraliai būtų užtikrinama viso aukštojo mokslo sistemos kokybė Lietuvoje. Tuo remdamiesi, pateikiame tokią MSĮ siūlomų pakeitimų 76 str. 3 d. formuluotę: „Valstybės biudžeto lėšos skatinti už studijų veiklos pasiekimus skiriamos valstybinėms ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, ir šios lėšos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti sumos. Jos paskirstomos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms kitiems metams po studijų veiklos rezultatų įvertinimo, formuojant atitinkamų metų valstybės biudžetą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į valstybinių mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos rezultatus, įvertintus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus studijų veiklos vertinimo rodiklius. Studijų veiklos vertinimo rodikliai nustatomi, atsižvelgiant į studijų veiklos vertinimo kriterijus.
Studijų veiklos vertinimas apima vieną arba kelis iš šių studijų veiklos vertinimo kriterijų: studijų rezultatyvumą, studijų tarptautiškumą, studentų įtraukimą į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjerą, studijų įtrauktį ir paramos studijų veiklai pritraukimą. Mokslo ir studijų institucijos šias lėšas naudoja savo nustatytoms reikmėms.“ Pritarti Žr. 7 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 19. Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-10-18 Pozicijos apibendrinimas
lentelėje pateiktus pasiūlymus, norėtume pažymėti, kad pagal analizuojamame MSĮ pakeitimų projekte siūlomus 59 str. reikalavimus tik sėkmingas trijų imperatyviai nurodytų valstybinių brandos egzaminų išlaikymas lems įstojimą į aukštąją mokyklą. Manome, kad tokiu būdu pernelyg apribojamas aukštojo mokslo prieinamumas. Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį, kad aukštojo mokslo prieinamumas suprantamas, kaip skirtingų socialinio statuso, lyties, tautybės ir/ar kitų pažeidžiamų grupių proporcingas atstovavimas aukštajame moksle. Kaip minėta lentelėje, planuojamas reikalavimų griežtinimas, nenumatant alternatyvių aukštojo mokslo užtikrinimo būdų, užkerta kelius plačiajai visuomenei, o ypač skirtingoms pažeidžiamoms socialinėms grupėms siekti aukštojo mokslo ir nedera su Bolonijos proceso siūlomu trijų kelių modeliu. 2.2. Kokybės kriterijų nustatymo kontekste sveikintina iniciatyva skatinti aukštąsias mokyklas už numatytų kokybinių rezultatų pasiekimą. Tačiau manome, kad valstybės ketinimai gerinti švietimo kokybę ir prieinamumą turi apimti tiek valstybinį, tiek nevalstybinį aukštąjį mokslą, kadangi jie sudaro vieną švietimo sistemą ir kartu ugdo tą pačią visuomenę, yra akredituojami to paties subjekto, jiems keliami tapatūs reikalavimai. 2.3.
grąžinti teisės akto projektą tobulinimui, būtent - suderinimui su Bolonijos proceso reikalavimais, numatant mažiausiai trijų patekimo į aukštąjį mokslą kelių sistemą bei nustatyti studijų kokybę skatinančių įgyvendinančių priemonių taikymo mechanizmus, kurie būtų taikomi visai aukštojo mokslo švietimo sistemai, įskaitant nevalstybines aukštąsias mokyklas. Pritarti iš dalies
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-10-13 Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria. Pritarti
ir komiteto patobulintam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 59, 74, 76, 77, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-652 ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2021-10-271 Argumentai: Priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, 9 straipsnis iki šiol nebuvo įgyvendinamas, todėl siūlome jį panaikinti, o sutartis su aukštosiomis mokyklomis įtvirtinti kituose straipsniuose reglamentuojančiuose mokslo ir studijų finansavimą. Pasiūlymas: ,,1 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį.“ Pritarti 2.
Švietimo ir mokslo komitetas, 2021-10-272 Argumentai: Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimui svarbios sąlygos yra priėmimo sąlygos ir studijų prieinamumas, todėl siūlome papildyti projektą 46 straipsnio 2 dalimi, kurioje šios sąlygos tampa privalomos užtikrinant studijų kokybę. Pasiūlymas:. ,,2 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, studijų prieinamumo priemones ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.“
Argumentai: atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, siūlomi 59 straipsnio pakeitimai. Pasiūlymas: ,,3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 ir 2 dalis ir juos išdėstyti taip: 1.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių:
švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis pagal Švietimo įstatymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. 2. Šių aAsmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 3 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos.
Šioje Šio straipsnio
reikalavimais netaikomias:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų.“ Pritarti Įvyko balsavimas dėl pasiūlymo. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 4. 4. Švietimo ir mokslo komitetas, 2021-10-274 Argumentai: Atsižvelgiant į MSĮ 9 straipsnio pripažinimą netekusio galios, siūlome pakeisti 74 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: ,,4 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1.
Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;
šio įstatymo
specialiosioms sutartims su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija vykdyti;
valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;
valstybės fondų lėšos;
tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);
kitos teisėtai gautos lėšos.“
5, 6, 7, 8 Atsižvelgiant į MSĮ 9 straipsnio pripažinimą netekusio galios, siūlome papildyti 75, 75¹, 75², 75³ straipsniais ir juos išdėstyti taip: Pasiūlymas: ,,5 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir
skatinamojo finansavimo lėšos 1.
Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti;
2) lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti ir geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti;
administravimui ir ūkiui;
sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;
kitoms reikmėms. 2. Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti. 3. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui skiriamos pagal vykdomus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, meno veiklą ir studijas. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos skiriamos:
1) skatinimui už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos pasiekimus;
2) skatinimui už studijų veiklos pasiekimus.“
Pakeisti 75¹ straipsnį jį išdėstyti taip: Pakeisti 75¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75¹straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų moksliniams
tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skyrimo pagrindai 1.
Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo rezultatus, atsižvelgus į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 2. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal:
1) kas penkerius metus atliekamo palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo (toliau – palyginamasis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas) rezultatus. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis Vvertinimas apima penkerių praėjusių metų laikotarpį M-5–M-1 metus, o lėšos skiriamos M+1, M+2, M+3, M+4 ir M+5 metams, čia M – palyginamojo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinio vertinimo atlikimo metai. Kitas palyginamasis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas atliekamas po penkerių metų;
2) kas penkerius metus atliekamo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų meno veiklos vertinimo (toliau – meno veiklos ekspertinis vertinimas) rezultatus. Meno veiklos ekspertinis vertinimas apima penkerių praėjusių metų laikotarpį M-5–M-1 metus, o lėšos skiriamos M+1, M+2, M+3, M+4 ir M+5 metams, čia M
2) 3. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis Vvertinimas apima vienų metų (N-1) laikotarpį, o lėšos skiriamos pagal paskutinių trejų metų (N‑3, N-2, N-1) rezultatus N+1 metams, čia N – kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo atlikimo metai. 3. 4. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Vertinimas apima vienų metų laikotarpį už N-1 metus. Lėšos skiriamos N+1 metams, čia N – metai, kai atliekamas vertinimas.“
Pakeisti 75² straipsnį jį išdėstyti taip: Pakeisti 75² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75² straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo
kriterijai, reikšmingi naudojami valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų skyrimui
eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:
1) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos kokybė (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,65);
2) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,2);
3) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,15). 2.
atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:
1) meno veiklos kokybė (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,8);
2) meno veiklos kultūrinis, ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,2). 2. 3. Kasmetinis Universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis vertinimas (toliau – formalusis vertinimas) atliekamas pagal šiuos kriterijus:
1) paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatų ir meno darbų sklaida, registruotos intelektinės nuosavybės tarptautinė teisinė apsauga;
2) mokslo ir studijų institucijų gautos tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos programų lėšos;
3) mokslo ir studijų institucijų lėšos, gautos iš ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno užsakymus, pagal intelektinės nuosavybės licencines ir perdavimo sutartis ir pagal paramos sutartis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai vykdyti. 3. 4. Kasmetinio Formaliojo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų vertinimo kriterijų svorio koeficientus ir kolegijų vertinimo kriterijų svorio koeficientus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą. 4. 5. Duomenis, kurių reikia siekiant atlikti šio straipsnio 1 ir 2 1–3 dalyse nurodytus vertinimus, mokslo ir studijų institucijos teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5. 6. Kasmetinį vertinimą ir palyginamąjį Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinį vertinimą, meno veiklos ekspertinį vertinimą ir formalųjį vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Lietuvos mokslo taryba.“
Pakeisti 75³ straipsnį jį išdėstyti taip: „75³ straipsnis.
Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skirstymas mokslo ir studijų institucijoms
valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos kiekvienais metais skirstomos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pagal mokslo sritis ir meno veiklai. Šį skirstymą atlieka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą. Pagal palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus kiekvienais metais mokslo sričiai baziniam ir skatinamajam finansavimui skiriamų lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais, išskyrus atvejus, kai lėšos einamaisiais metais skiriamos jau pagal kito palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus. 2. Pagal palyginamojo ekspertinio vertinimo suminius įverčius universitetams ir mokslinių tyrimų institutams paskirstoma 60
ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai. Lėšos kiekvienos mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriamos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų vertinamųjų vienetų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros palyginamojo ekspertinio vertinimo suminių įverčių ir šių vertinamųjų vienetų dydžių, išreikštų jų mokslininkų ir menininkų visos darbo dienos atitikmenimis, sandaugoms. 3. Pagal kasmetinio formaliojo vertinimo suminius įverčius universitetams ir mokslinių tyrimų institutams mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skiriama 40 30 procentų visoms mokslo sritims tenkančių lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai.
Lėšos kiekvienos mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai skiriamos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos kasmetinio formaliojo vertinimo suminiams įverčiams. 4. Kolegijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skiriama ne mažiau kaip 10 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų. 5. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšos įskaičiuojamos į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus. 6. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų skirstymas mokslo ir studijų institucijų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti detalizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamame tvarkos apraše. 7. Universitetųams ir mokslinių tyrimų institutųams, įsteigtųiems po šio įstatymo įsigaliojimo, palyginamasis ekspertinis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po penkerių metų, o kasmetinis formalusis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po metų nuo jų veiklos pradžios.
Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti institucijoms pirmiems metams skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į universitetų ir mokslinių tyrimų institutų palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatų vidurkį, o vėlesniais metais skiria skatinamojo finansavimo lėšas pagal kasmetinio formaliojo vertinimo rezultatus, atsižvelgdamaus į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą.“
9, 10, 11 Argumentai: atsižvelgus į Teisės departamento pastabas ir MSĮ 9 straipsnio pripažinimą netekusio galios siūlome pakeisti 76 straipsnį ir papildyti įstatymą naujais 76¹, 76² straipsniais. Pasiūlymas: ,,9 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų lėšos studijoms skyrimo pagrindai
1Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;
2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms stipendijoms ir kitai paramai. 2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
veiklos pasiekimus skiriamos mokslo ir studijų institucijoms pagal kiekvienais metais atliekamo mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo rezultatus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Papildyti įstatymą nauju 76¹ straipsniu jį išdėstyti taip: „76¹ straipsnis. Studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijai, naudojami valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšų skyrimui
veiklos pasiekimų vertinimas atliekamas pagal šiuos formalius kriterijus:
1) studijų rezultatyvumas;
2) studijų tarptautiškumas;
3) studentų įdarbinimas į mokslo, meno ir studijų veiklas;
4) absolventų karjeros sėkmingumas;
5) studijų prieinamumas;
6) mokslo ir studijų institucijų lėšos, gautos iš ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų už užsakymus studijoms ir pagal paramos sutartis studijų veiklai vykdyti. 2. Mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijų svorio koeficientus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos ir Studijų kokybės vertinimo centro siūlymus. 3. Duomenis, kurių reikia siekiant atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimus, mokslo ir studijų institucijos teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Studijų veiklos pasiekimų vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.“
Papildyti įstatymą nauju 76² straipsniu jį išdėstyti taip: „76² straipsnis. Valstybės biudžeto finansavimo lėšų skatinimui už studijų veiklos pasiekimus skirstymas mokslo ir studijų institucijoms 1.
Mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšas skatinimui už studijų veiklos pasiekimus kiekvienais metais skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgusi į Studijų kokybės vertinimo centro siūlymą. Pagal vertinimo rezultatus kiekvienais metais visoms mokslo ir studijų institucijoms skiriamų finansavimo lėšų skatinimui už studijų veiklos kokybės pasiekimus dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais. 2. Pagal studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminius įverčius visoms mokslo ir studijų institucijoms skiriama iki 20 procentų valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų, skirtų studijų baziniam finansavimui. Lėšos paskirstomos mokslo ir studijų institucijoms proporcingai jų studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminiams įverčiams. 3. Valstybės biudžeto lėšos skatinimui už studijų veiklos pasiekimus valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Valstybinėms kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšos skatinimui už studijų veiklos pasiekimus įskaičiuojamos į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus. 4. Valstybės biudžeto lėšų skatinimui už studijų veiklos pasiekimus skirstymo mokslo ir studijų institucijoms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas siūlomi 77 straipsnio pakeitimai. Pasiūlymas:
pakeitimas
išdėstyti taip: ,,3.
Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.“
taip: ,,15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką, asmenims:
1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų.“
Argumentai: atsižvelgus į Teisės departamento pastabas ir MSĮ 9 straipsnio pripažinimą netekusio galios siūlome papildyti įstatymą nauju 83¹ straipsniu. Pasiūlymas: ,,15 straipsnis. 83¹ straipsnio pakeitimas Papildyti įstatymą nauju 83¹ straipsniu jį išdėstyti taip: „83¹ straipsnis. Specialiosios sutartys su mokslo ir studijų institucijomis 1. 1.
gali sudaryti su mokslo ir studijų institucijomis specialiąsias sutartis dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo. 2. Specialiosios sutarties objektu gali būti:
1) mokslo ir studijų institucijos mokslo ir
(arba) studijų veiklos plėtra;
2) mokslo ir studijų institucijos mokslo ir
(arba) studijų veiklos kokybės didinimas;
3) investicijos į valstybinės mokslo ir studijų institucijos infrastruktūrą;
4) valstybinių mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas;
5) valstybės tarptautinių įsipareigojimų vykdymas;
6) kitos priemonės, įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, jeigu šių priemonių įgyvendinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip. 3. Specialiojoje sutartyje turi būti nustatytas sutarties vykdymo laikotarpis, skiriamos lėšos, stebėsenos mechanizmas ir šalių atsakomybė už sutarties nevykdymą arba už nepasiektus joje numatytus rodiklius. 4. Specialiąją sutartį pasirašo švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos rekomendacinę išvadą, ir universiteto rektorius (kolegijos, mokslinių tyrimų instituto direktorius), gavęs mokslo ir studijų institucijos tarybos (mokslo tarybos) pritarimą. 5. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos specialiosioms sutartims su mokslo ir studijų institucijoms įskaičiuojamos į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus.“
Argumentai: atsižvelgus į Teisės departamento pastabas ir MSĮ 9 straipsnio pripažinimą netekusio galios siūlome papildyti įstatymo projektą 84 straipsnio 1 dalimi. Pasiūlymas:
Pakeisti 84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslo ir technologijų programas;
3) pagal konkursines mokslinių tyrimų programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautų lėšų. 1.
plėtrai ir meno veiklai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose yra priskiriamos šios lėšos:
1) valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos, skiriamos mokslo ir studijų institucijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai;
2) valstybės biudžeto lėšos, skiriamos mokslo ir studijų institucijoms pagal šias programas (neįskaičiuojant šių programų administravimo išlaidų):
a) nacionalines mokslo ir technologijų programas;
b) konkursines mokslinių tyrimų programas;
d) konkursines technologijų programas;
e) programas inovacinei veiklai vykdyti;
3) 87,5 procento valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės finansuojamoms doktorantūros studijų vietoms apmokėti;
4) valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybinių mokslo ir studijų institucijų sudėtingos mokslinės infrastruktūros objektų priežiūrai;
5) valstybės biudžeto lėšų, skirtų sutartims su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis, dalis, pagal paskirtį priskiriama moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
5) valstybės biudžeto lėšos ir valstybės pinigų fondų lėšų, skirtų valstybinių mokslo ir studijų institucijų turtui įsigyti, dalis, pagal investicijų projektų paskirtį priskiriama moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
6) valstybės įmokos tarptautinėms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoms, organizacijoms ir infrastruktūroms;
7) valstybės biudžeto lėšos, skirtos mokslo ir studijų institucijų narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programose, organizacijose ir infrastruktūrose išlaidoms padengti;
8) kitos valstybės biudžeto lėšos (iš kitų valstybės įstaigų, be mokslo ir studijų institucijų), skiriamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymams vykdyti mokslo ir studijų institucijose.“ Pritarti 11.
Valstybės biudžeto asignavimams moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose yra priskiriamos šios lėšos:
1) valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos, skiriamos mokslo ir studijų institucijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai;
2) valstybės biudžeto lėšos, skiriamos mokslo ir studijų institucijoms pagal šias programas (neįskaičiuojant šių programų administravimo išlaidų):
a) nacionalines mokslo ir technologijų programas;
b) konkursines mokslinių tyrimų programas;
d) konkursines technologijų programas;
e) programas inovacinei veiklai vykdyti;
3) 87,5 procento valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės finansuojamoms doktorantūros studijų vietoms apmokėti;
4) valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybinių mokslo ir studijų institucijų sudėtingos mokslinės infrastruktūros objektų priežiūrai;
5) valstybės biudžeto lėšų, skirtų sutartims su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis, dalis, pagal paskirtį priskiriama moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
5) valstybės biudžeto lėšos ir valstybės pinigų fondų lėšų, skirtų valstybinių mokslo ir studijų institucijų turtui įsigyti, dalis, pagal investicijų projektų paskirtį priskiriama moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
6) valstybės įmokos tarptautinėms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoms, organizacijoms ir infrastruktūroms;
7) valstybės biudžeto lėšos, skirtos mokslo ir studijų institucijų narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programose, organizacijose ir infrastruktūrose išlaidoms padengti;
8) kitos valstybės biudžeto lėšos (iš kitų valstybės įstaigų, be mokslo ir studijų institucijų), skiriamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymams vykdyti mokslo ir studijų institucijose.“
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir suinteresuotų teisėtus lūkesčius, įstatymo projekto naujos nuostatos įsigaliotų nuo 2024 metų.
Pasiūlymas: nustatyti šiuos įsigaliojimo terminus: „17. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymo 3, 4 straipsnius, 5 straipsnio 4 dalį, 6, 7, 8, 9, 10,
dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 dieną. 2. Šio įstatymo 3, 4 straipsniai, 5 straipsnio 4 dalis, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsniai,
dieną. 3. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75¹straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas meno veiklos ekspertinis vertinimas pirmą kartą atliekamas 2028 m. 4. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ne anksčiau kaip 2024 metais ir stojantiems į aukštąsias mokyklas 2024 ir vėlesniais metais. 5. Asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą iki
vėlesniais metais, taikomos iki šio įstatymo galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Biuro patarėja Rūta Steponėnienė