Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, išskyrus sandorius dėl žemės servitutų, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus.“
1Papildyti 9 straipsnio 7 dalį nauju 1 punktu:
„1) fiziniai asmenys, ne vyresni kaip 40 metų amžiaus, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;“
2Buvusius 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus laikyti atitinkamai 2 ir 3 punktais. 3. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) kiti, nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;
4Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalies 1 ir, 2 ir 3 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukcione.“
1Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;“
2Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Prašymai išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus pateikti ir neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nagrinėjami ir sprendimai priimami pagal šio įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-06-23 Nr. XIVP-632 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 7 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad „Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, ne vyresni kaip 40 metų amžiaus, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti“. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą fiziniams asmenims iki 40 metų amžiaus (jauniesiems ūkininkams) įstatyme būtų įtvirtinta pirmenybės teisė išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, lyginant su kitais vyresnio amžiaus fiziniais asmenimis (kitais ūkininkais). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Vyriausybė, teikdama prioritetą jauniesiems (iki 40 metų) ūkininkams, nustato jų įsikūrimo ir kvalifikacijos kėlimo paramos formą ir dydį, t. y. galimų lengvatų jauniesiems ūkininkams taikymą minėtas įstatymas sieja tik su jaunųjų ūkininkų įsikūrimo ir kvalifikacijos kėlimo paramos forma ir dydžiu. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ūkininkams (t. y. visiems ūkininkams, nepriklausomai nuo jų amžiaus) teikiamą kitą paramą nustato Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas bei kiti teisės aktai. Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario
draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo amžiaus.
Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 3 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo amžiaus. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5357), kuriuo taip pat siūloma fiziniams asmenims iki 40 metų amžiaus įstatyme nustatyti palankesnes sąlygas išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nei vyresnio amžiaus pretendentams. Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo išvadoje Nr. 102-P-46(5) preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. i-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5357) 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. 2.
2Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Prašymai išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pateikti ir neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir sprendimai priimami pagal šio įstatymo nuostatas“, t. y. pagal šias projekto nuostatas fiziniai asmenys vyresni kaip 40 metų amžiaus, iki šio įstatymo įsigaliojimo padavę prašymus bei visus pirmumo teisę išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę patvirtinančius dokumentus išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, ir pagrįstai tikėjęsi, kad jiems šie sklypai bus išnuomoti pirmumo teise, šiam įstatymui įsigaliojus, tuo atveju, kai prašymus išnuomoti tuos pačius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus paduotų jaunieji ūkininkai, prarastų galimybę išsinuomoti numatytus valstybinės žemės sklypus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų lūkesčių. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą.
Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. 3. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinės miško žemės sklypų ir kitų valstybinės žemės sklypų patikėtiniai, kuriems valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais būtų perduoti valstybinėms funkcijoms atlikti, galėtų sudaryti sandorius dėl žemės servitutų tokiems žemės sklypams nustatymo. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokių valstybinės žemės patikėtinių valdomuose žemės sklypuose, įgyvendinant infrastruktūros projektus, gali būti suprojektuoti infrastruktūros objektai, tiesiami bendro naudojimo keliai, inžinierinės komunikacijos, todėl yra poreikis servitutų tokiuose sklypuose nustatymui, tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą administracinių aktu ir sandoriais žemės servitutai minėtuose žemės sklypuose negali būti nustatyti, todėl jie nustatomi tik teismine tvarka. Tokiu būdu apsunkinamas įvairių infrastruktūros projektų įgyvendinimas.
Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimą žemės servitutai administraciniais aktais galėtų būti nustatomi ir aukščiau nurodytų valstybinių žemės sklypų patikėtinių valdomiems valstybinės žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio
sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Taigi, kaičiamame įstatyme išplėtus atvejų, kai žemės servitutai galėtų būti nustatyti administraciniu aktu, apimtį, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nėra perteklinis. Kita vertus, diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl servitutų nustatymo tais atvejais, kai servitutai nustatomi valstybinės žemės patikėtinių sudaromais sandoriais, yra pakankamas. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar valstybinės žemės patikėtiniui derantis dėl sandorio, kuriuo nustatomas servitutas, sudarymo, jis turėtų laikytis tokių pačių taisyklių dėl nuostolių atlyginimo, ar atlyginimas už patiriamus nuostolius būtų mokamas valstybinės žemės patikėtiniui, kuriuo gali būti ir privatus juridinis asmuo, ar būtų mokama į valstybės biudžetą tokių sklypų savininkei valstybei. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos
leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d. nutarimas), įstatymų leidėjui tai pat kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar esminės servitutų valstybei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatymo taisyklės ir tvarka neturėtų būti nustatytos kečiamame įstatyme, o detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, tobulinant projekto 1 straipsnio teisinę techniką, vienintelės šio straipsnio struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ūkininkas arba jo partneris (partneriai) turi turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatose tikslintina formuluotė „Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti“, po žodžio „nustatytą“ įrašant žodį „profesinį“. 5. Projekto įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre. 6. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma išplėsti valstybinės žemės sklypų patikėtinių, kuriems tokie žemės sklypai perduodami Žemės įstatymo 7 straipsnio
aiškinamajame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais valstybiniai žemės sklypai patikėjimo teise perduodami AB „Litgrid“, kitiems subjektams svarbių valstybinės reikšmės projektų įgyvendinimui, valstybinių funkcijų atlikimui. Taigi valstybinės žemės sklypai vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi gali būti perduoti ir privatiems juridiniams asmenims. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 7, 9 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIVP-632 NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS
2021-09-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Morgana Danielė pavaduojanti Aušrinę Amonaitę, Irena Hasse, Andrius Navickas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Žemės ūkio ministerijos atstovai: viceministras Donatas Dudutis, Žemės tvarkymo melioracijos skyriaus patarėja Dainora Švirmickienė, Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėja Aura Šalugienė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai:
Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Neringa Azguridienė, Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad
„Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo
vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, ne vyresni kaip 40 metų amžiaus, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti“. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą fiziniams asmenims iki 40 metų amžiaus (jauniesiems ūkininkams) įstatyme būtų įtvirtinta pirmenybės teisė išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, lyginant su kitais vyresnio amžiaus fiziniais asmenimis (kitais ūkininkais). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Vyriausybė, teikdama prioritetą jauniesiems (iki 40 metų) ūkininkams, nustato jų įsikūrimo ir kvalifikacijos kėlimo paramos formą ir dydį, t. y. galimų lengvatų jauniesiems ūkininkams taikymą minėtas įstatymas sieja tik su jaunųjų ūkininkų įsikūrimo ir kvalifikacijos kėlimo paramos forma ir dydžiu. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ūkininkams (t. y. visiems ūkininkams, nepriklausomai nuo jų amžiaus) teikiamą kitą paramą nustato Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas bei kiti teisės aktai. Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo amžiaus.
Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 3 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo amžiaus. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5357), kuriuo taip pat siūloma fiziniams asmenims iki 40 metų amžiaus įstatyme nustatyti palankesnes sąlygas išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nei vyresnio amžiaus pretendentams. Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo išvadoje Nr. 102-P-46(5) preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5357) 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Pritarti Pritartina Teisės departamento argumentams, nes projektu siūloma nuostata dėl amžiaus yra diskriminacinė. Pagal šią nuostatą asmenys skirstomi į amžiaus grupes ir pagal tai fiziniams asmenims, ne vyresniems negu 40 metų, teikiama pirmumo teisė prieš kitus, net ir nedaug vyresnius, pvz.
40,5 ar 45 metų asmenis išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, tai yra teikiama privilegija jauniesiems ūkininkams, todėl siūlomos 2 straipsnio 1 dalies nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Pastebėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra paminėta: „2. Vyriausybė, teikdama prioritetą jauniesiems (iki 40 metų) ūkininkams, nustato jų įsikūrimo ir kvalifikacijos kėlimo paramos formą ir dydį.“ Vyriausybė remia jaunus ūkininkus, tačiau proj. siūloma nuostata aiškiai diskriminacinė ir neatitinka Konstitucijos 29 straipsnio esmės: “Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Rengėjai Aiškinamajame rašte lakoniškai nurodo, kad remiamasi Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir siekiu į kaimą pritraukti jaunus žmones. Diskutuota dėl galimos pozityviosios diskriminacijos, atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir kitus minėtus tikslus, ar pakanka argumentų ir pagrindimo pozityviajai diskriminacijai dėl amžiaus, kad galima būtų išskirti vieną ir būtent tokio amžiaus grupę asmenų prieš kitus, pvz. 40,5 ar 45 m. amžiaus asmenų grupes. Pateikta ištrauka iš Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos:
„Projektas:
su depopuliacijos, kaimo senėjimo problemomis.
Tik sudarant išskirtines sąlygas ir teikiant didesnę paramą jauniesiems ūkininkams, suformuojant patrauklią infrastruktūrą ir prieinamas paslaugas pavyks pakeisti kaimo įvaizdį, paskatinti jaunimą ūkininkauti ar užsiimti kitais verslais. Siekdami didinti kaimo patrauklumą, pasitelksime vietos bendruomenes, remsime jų veiklą, ypač orientuotą į tvarių darbo vietų, socialinio verslo kūrimą ir plėtrą. 183. Pagrindinės iniciatyvos:
kaitai kaimo vietovėse; modernizuosime žemės ūkio sektorių, siekdami pritraukti jaunimą ir gerindami sąlygas jų verslo plėtrai; sutelkdami Europos Sąjungos paramos fondų ir valstybės lėšas, remsime sprendinius, padėsiančius jaunimui kurtis kaime, gauti pagrindines paslaugas (įskaitant mobiliąsias) ir auginti vaikus, o pensinio amžiaus žmonėms oriai, saugiai ir įdomiai gyventi. 183.2. Gyvenimo kokybės gerinimas. Teikdami paramą verslams kaimo vietovėse, skatinsime modernių, gerai apmokamų darbo vietų kūrimą; remsime vietos bendruomenių inicijuotus kaimo infrastruktūros gerinimo projektus. Pagerinsime prieinamumą prie pagrindinių paslaugų, socialinę įtrauktį ir kaimo vietovių darnų vystymąsi. Didinsime kaimo patrauklumą, remdami veiklas, kurios skatintų miesto žmones atvykti į kaimą. 183.3. Kaimo bendruomenių stiprinimas. Remsime vietos gyventojų inicijuotą vietovės plėtrą, akcentuodami naujus iššūkius, susijusius su darbo vietų kūrimu, klimato kaitos mažinimu, gyvenimo kokybės kaime gerinimu. Pasitelkę vietos veiklos grupių lyderius ir kitus aktyvius kaimo žmones, padėsime jaunimui ir kitiems žmonėms, norintiems imtis nuosavo verslo, brandinti verslo idėjas ir finansiškai paremsime jų įgyvendinimą. Skatinsime įgyvendinti bendruomeninio ir socialinio verslo idėjas. 183.4. Skaitmeninimas.
Skaitmeninimas. Parengsime ilgalaikę sektoriaus skaitmenizavimo programą ir pradėsime ją įgyvendinti; siekdami maksimaliai skaitmenizuoti sektoriaus veiklą, remsime skaitmenines iniciatyvas ūkio lygmeniu. Perkelsime administracines paslaugas į skaitmeninę erdvę. Skatinsime techninius sprendinius, leidžiančius kurti ir naudotis inovatyviomis, saugiomis paslaugomis.“ Komitetas po diskusijos nusprendė, kad siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, kadangi nepakanka objektyvaus pagrindimo privilegijuoti jaunuosius ūkininkus (iki 40 metų amžiaus asmenis), išskiriant juos iš kitų asmenų, kad ir labai nedidelio amžiaus skirtumo (pvz. kuriems 40,5 ar 45 metai) amžiaus grupių. Balsuota dėl šios nuostatos. kad ji prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 daliai:
Už-5, prieš-0, susilaikė-0. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„Prašymai išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pateikti
ir neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir sprendimai priimami pagal šio įstatymo nuostatas“, t. y. pagal šias projekto nuostatas fiziniai asmenys vyresni kaip 40 metų amžiaus, iki šio įstatymo įsigaliojimo padavę prašymus bei visus pirmumo teisę išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę patvirtinančius dokumentus išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, ir pagrįstai tikėjęsi, kad jiems šie sklypai bus išnuomoti pirmumo teise, šiam įstatymui įsigaliojus, tuo atveju, kai prašymus išnuomoti tuos pačius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus paduotų jaunieji ūkininkai, prarastų galimybę išsinuomoti numatytus valstybinės žemės sklypus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų lūkesčių. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Pritarti Naujos taisyklės turėtų būti taikomos naujiems dalyviams.
Projektu keičiamos taisyklės vidury jau pradėtos žemės nuomos procedūros ir neužtikrinamos visų, pradėjusių procedūrą, dalyvių teisės (vyresnio amžiaus, negu 40 metų turintys ūkininkai, praras pirmumo teisę į valstybinės ž. ū. paskirties žemės nuomą), todėl preliminariai vertintina, kad siūlomos 4 straipsnio 3 dalies nuostatos galimai prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. i-446 7,
dalies ir 4 straipsnio 3 dalies nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos29 straipsnio 1 daliai, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0
5Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė