Projekto
variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pirmiausiai nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas. Kitam apylinkės teismui nagrinėti gali būti priskiriamos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos tvarka, o kitam apygardos teismui – pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka.“
Pakeisti 175² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų Proceso proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).“
Pakeisti 186 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. , išskyrus atvejus, Tais atvejais, kai teismo posėdis ar apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas)., prisiekiama be Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir priesaikos tekstas nepasirašomas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 192 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. , išskyrus atvejus, Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar parodymai duodami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas)., prisiekiama be Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir priesaikos tekstas nepasirašomas. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.“
Pakeisti 217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Prieš perskaitant eksperto išvadą, ekspertizę atlikęs teismo posėdyje dalyvaujantis ekspertas (ekspertai) prisiekia padėjęs
(padėję) ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai prisiekiu, kad sąžiningai vykdysiu savo pareigą remiantis visomis turimomis žiniomis pateikti objektyvią ir pagrįstą išvadą byloje“. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar ekspertas (ekspertai) dalyvauja teismo posėdyje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), ekspertas (ekspertai) prisiekia be Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Jeigu ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudedamoji dalis.
Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, prisiekę įrašant juos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, neturi prisiekti teisme ir laikomi įspėtais dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.“
Pakeisti 240 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieš atlikdamas savo pareigas, vertėjas, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu sąžiningai vykdyti vertėjo pareigas pasitelkdamas (pasitelkdama) visus savo sugebėjimus“. Prisiekęs vertėjas pasirašo priesaikos tekstą ir šis pridedamas prie bylos. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar vertėjas dalyvauja jame naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), vertėjas prisiekia be Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir priesaikos teksto nepasirašo Prisiekęs vertėjas pasirašo priesaikos tekstą ir šis pridedamas prie bylos.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
variantas
IR 240
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pirmiausiai nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas. Kitam apylinkės teismui nagrinėti gali būti priskiriamos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos tvarka, o kitam apygardos teismui – pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka nagrinėtinos bylos.“
straipsnio pakeitimas
6 punktu: „6) dalyvaujančio byloje asmens nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip);“. 2. Buvusius 111 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 7 ir 8 punktais. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 134 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;, o tuo atveju, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), – prisijungimo prie posėdžio duomenys;“. 4 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismo posėdžių vietą, datą ir laiką skiria teismas. Siekiant užtikrinti teismo posėdžių viešumą, Apie apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, skelbimų lentoje ir specialiame interneto tinklalapyje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 175² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „175² straipsnis. Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas
proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas, taip pat konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu). 2.
žodinio proceso tvarka nagrinėjama naudojant saugias informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), teisėjų kolegijos nariai teismo posėdyje gali dalyvauti iš skirtingų teismo (teismo rūmų) patalpų. 3. Bylą nagrinėjant naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai gali būti skirtingose teismo (teismo rūmų) ar ne teismo patalpose. 2 4. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekomunikacijos ir kita).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 186 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. , išskyrus atvejus, Tais atvejais, kai teismo posėdis ar apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip)., priesaikos tekstas nepasirašomas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 192 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą.
Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrinamas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. , išskyrus atvejus, Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar parodymai duodami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip)., priesaikos tekstas nepasirašomas. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Prieš perskaitant eksperto išvadą, ekspertizę atlikęs teismo posėdyje dalyvaujantis ekspertas (ekspertai) prisiekia padėjęs
(padėję) ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai prisiekiu, kad sąžiningai vykdysiu savo pareigą remiantis visomis turimomis žiniomis pateikti objektyvią ir pagrįstą išvadą byloje.“ Jeigu ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudedamoji dalis. Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, prisiekę įrašant juos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, neturi prisiekti teisme ir laikomi įspėtais dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 240 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prieš atlikdamas savo pareigas, vertėjas, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu sąžiningai vykdyti vertėjo pareigas pasitelkdamas (pasitelkdama) visus savo sugebėjimus“. Prisiekęs vertėjas pasirašo priesaikos tekstą ir šis pridedamas prie bylos. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar vertėjas jame dalyvauja naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), vertėjas priesaikos teksto nepasirašo Prisiekęs vertėjas pasirašo priesaikos tekstą ir šis pridedamas prie bylos.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-06-11 Nr. XIVP-580 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).“ Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucijos 117 straipsnio pirmosios dalies, Teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, CPK 9 straipsnio 1 dalies nuostatas teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Pažymėtina, kad teismo posėdžių salėje teismo posėdį paprastai gali stebėti visi norintys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo posėdis yra uždaras. Pagal projektu CPK siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą teismo posėdžiai galėtų vykti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, teismui ar teisėjų kolegijai, dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams nesant teismo posėdžių salėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas teismo posėdžio viešumas, jeigu taip, tai kokiomis priemonėmis jis būtų užtikrinamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Antra, CPK 264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra paskirti nagrinėti tą bylą. Būti sprendimų priėmimo kambaryje kitiems asmenims draudžiama. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas teismo pasitarimo slaptumas, jeigu vienas ar visi teisėjų kolegijos nariai nagrinėtų bylą ne teismo posėdžių salėje, bet naudodami informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Neaišku, kaip praktiškai tai galėtų būti įgyvendinta. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriomis būtų užtikrintas teismo pasitarimo slaptumas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-11-21 Nr. XIVP-580(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Vertindami projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 2 dalies ir 6 dalies pakeitimus, atkreipiame dėmesį, kad kartu su projektu teikiamo Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 229¹ straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2225(2) 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio, kuriame siūlomas įtvirtinti iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas, 8 dalyje nustatoma, kad duomenys apie teismų darbo krūvį teikiami ir vertinami Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, svarstytina, ar analogiška nuostata, reglamentuojanti duomenų apie teismų darbo krūvį teikimą ir vertinimą, neturėtų būti nustatyta ir teikiamame įstatymo projekte. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti teisinį reguliavimą dėl civilinių bylų priskyrimo kitiems teismams, konstatavus esminį teismų darbo krūvio skirtumą, svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 10 straipsnio 2 dalį, pasiūlant Teisėjų Tarybai priimti (pakeisti) įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, kuriuose būtų detalizuojamos įstatymo nuostatos. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-11-09
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas ir teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Inga Žukovaitė, l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pareigas Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja Milda Treigė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus vyresnysis patarėjas Justinas Bagdžius, Nacionalinės teismų administracijos teisės ir administravimo departamento administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Nacionalinės teismų administracijos strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Teisingumo ministerijos teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komitetonuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-115 CPK 175² str. Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).“ Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucijos 117 straipsnio pirmosios dalies, Teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, CPK 9 straipsnio 1 dalies nuostatas teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Pažymėtina, kad teismo posėdžių salėje teismo posėdį paprastai gali stebėti visi norintys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo posėdis yra uždaras. Pagal projektu CPK siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą teismo posėdžiai galėtų vykti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, teismui ar teisėjų kolegijai, dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams nesant teismo posėdžių salėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas teismo posėdžio viešumas, jeigu taip, tai kokiomis priemonėmis jis būtų užtikrinamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Antra, CPK 264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra paskirti nagrinėti tą bylą. Būti sprendimų priėmimo kambaryje kitiems asmenims draudžiama. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas teismo pasitarimo slaptumas, jeigu vienas ar visi teisėjų kolegijos nariai nagrinėtų bylą ne teismo posėdžių salėje, bet naudodami informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Neaišku, kaip praktiškai tai galėtų būti įgyvendinta. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriomis būtų užtikrintas teismo pasitarimo slaptumas. Pritarti iš dalies Pastaba dėl viešumo buvo teikta ir Teismų įstatymo projektui. Tad analogiškai ir CPK siūloma nustatyti, kad proceso viešumas turi būti užtikrinamas, kai byla nagrinėjama, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Teismo pasitarimo slaptumo užtikrinimas yra techninis klausimas. Įstatyme įtvirtintas pats reikalavimas dėl pasitarimo kambario slaptumo nekinta. Be to CPK 175² straipsnis papildytas nauja 2 dalimi:
„2. Kai byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama naudojant saugias
informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), teisėjų kolegijos nariai teismo posėdyje gali dalyvauti iš skirtingų teismo (teismo rūmų) patalpų. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-11-03 Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62(1), 175(2), 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-580 atitiktį Europos Sąjungos teisei, atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2021-09-145 CPK 175² str. 1 d. 3. Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūloma Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose proceso įstatymų nustatyta tvarka gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Tai yra, pagal siūlomą teisinį reguliavimą nuotolinis teismo procesas galėtų būti organizuojamas tik naudojant tas technologijas, kurios turi vaizdo perdavimo funkciją. Analogiškas teisinis reguliavimas siūlomas ir kartu teikiamuose susijusių proceso įstatymų projektuose. Pastebėtina, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas nuotoliniame teismo posėdyje gali būti užtikrinamas naudojant ir telekonferencinę įrangą (telefonus be vaizdo perdavimo funkcijos). Tuo tarpu įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra atskleisti motyvai, kodėl atsisakytina galimybės teismo posėdžius organizuoti telekonferencijų pagalba ar kitais būdais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad telekonferencijos ne tik įtvirtintos galiojančios redakcijos civilinio proceso ir administracinių bylų teisenos įstatymuose, tačiau yra reglamentuotos ir tarptautiniuose teisės aktuose kaip alternatyva vaizdo konferencijoms. Pavyzdžiui, pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (toliau – Reglamentas) 10 straipsnio 4 dalį prašantysis teismas gali prašyti prašomojo teismo renkant įrodymus naudoti ryšio technologiją, pirmiausia vaizdo konferencijos ir telekonferencijos būdą.
Pagal Reglamento 17 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiesioginį įrodymų rinkimą, centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija skatina naudoti tokias ryšio technologijas, kaip vaizdo konferencijos ir telekonferencijos. Analogiškų nuostatų dėl telekonferencijų ir kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimo nėra atsisakoma ir 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (preambulės 21-23 punktai, 12 straipsnio 4 dalis ir kt.), kuris bus pradėtas taikyti nuo 2022 m. liepos 1 d. Taigi, nacionalinės proceso teisės normose nelikus nuostatų dėl telekonferencijų naudojimo galimybės, tai gali turėti reikšmingos įtakos ir bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungos valstybių narių teismų. Teisėjų taryba siūlo pakartotinai įvertinti, kuo grindžiamas poreikis siaurinti šiuo metu įtvirtintas teisines ir technines galimybes nagrinėti bylą pasirenkant teismui ir proceso dalyviui priimtiną technologijų rūšį (per vaizdo konferenciją arba per telekonferenciją), kokių tikslų siekiama siūlomu nauju teisiniu reguliavimu ir ar pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė yra tikslinga ir proporcinga siekiamiems tikslams. Konferencijos telefonu yra alternatyvi priemonė, kuri praktiškai taikoma tiek nacionalinių teismų veikloje, tiek įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą teisingumo vykdymo srityje.
Ji yra pakankama atliekant proceso veiksmus tam tikro tipo bylose ir užtikrina proceso operatyvumą, ypač kai kyla sunkumų dėl vaizdo konferencijų organizavimo, proceso dalyviams neturint reikalingos techninės ir programinės įrangos (nešiojamų kompiuterių, Zoom licencijų, vaizdo kamerų ir pan.) ar šios įrangos trūkstant teismuose dėl teismo procesinės veiklos intensyvumo. Šiame kontekste pastebėtina, kad ABTĮ pakeitimo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios ABTĮ 13 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Taigi, lieka neaišku, kaip šios normos koreliuos tarpusavyje. Pritarti Projektas papildytas ir telekonferencijos būdu, projektų nuostatos suderintos. 2. Teisėjų taryba 2021-09-145 CPK 175² str. 1 d. 4. Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnio 3 dalimi siūloma Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyti, kad, nagrinėjant bylas, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).
Analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175² straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 630 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu teikiamame ABTĮ 13 straipsnio pakeitimo projekte tokių nuostatų nėra, o šiuo metu galiojančioje ABTĮ 13 straipsnio 7 dalies redakcijoje nustatyta, kad proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas. Šios ABTĮ 13 straipsnio nuostatos konkuruoja ir nėra aiškus jų tarpusavio santykis. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8² straipsnyje, kuris reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą, taip pat naudojama kitokia formuluotė, artima šiuo metu galiojančiose CPK ir ABTĮ normose vartojamoms formuluotėms. Taigi, siūlytina teikiamų projektų nuostatas suvienodinti tarpusavyje. Pritarti Projekto nuostatos atitinkamai pakoreguotos. 3. Teisėjų taryba 2021-09-145 CPK 175² str. 1 d. 5.
siūlomos Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatos formuluotės „paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu“ nėra aišku, koks yra frazės „be techninių kliūčių“ tikslas, ir abejotina, ar šis sklandų nuotolinį teismo procesą užtikrinantis veiksnys nustatytinas įstatymo lygmeniu. Akivaizdu, kad, nesant tinkamų sąlygų ir techninių galimybių kokybiškam teismo procesui, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, užtikrinti, teismo procesas negali vykti. Taip pat neaiškumų kelia nuostatos formulavimas, kai įtvirtinamas reikalavimas užtikrinti asmens veiksmingą bendravimą su jį atstovaujančiu subjektu. Šių proceso figūrų tarpusavio bendravimo veiksmingumas priklauso nuo jų pačių pastangų, teismas neturi teisinio pagrindo kištis į šį procesą. Priešingai, teismui, kaip ir kitiems valstybės valdžią įgyvendinantiems subjektams, kyla pareiga užtikrinti asmens ir jo atstovo bendravimo konfidencialumą. Todėl siūlytina aptariamą Teismų įstatymo nuostatą formuluoti naudojant bendresnes sąvokas ir formuluotes, kurios apimtų ne tik minėtus aspektus, bet ir kitas proceso įstatymuose nustatytas garantijas, pavyzdžiui, kaip „naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų tapatybės nustatymas, duomenų, įrodymų objektyvus fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas“ (pagal analogiją su BPK 8² straipsnio 5 dalyje nustatytomis formuluotėmis). Teisėjų tarybos vertinimu, įstatymo lygmeniu įtvirtintos minėtos nuostatos yra pakankamos užtikrinti principinių proceso dalyvių teisių ir pagrindinių teisingumo vykdymo principų (pavyzdžiui, teismo veiklos viešumas, teismo pasitarimo slaptumas) įgyvendinimui.
Detalesnė informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo tvarka teismo proceso metu ir kitų asmens teisių praktinis realizavimas nustatomas įstatymus įgyvendinančiuose teisės aktuose ir (ar) metodinėse rekomendacijose. Pritarti
nuostatos atitinkamai pakoreguotos
2021-09-145 CPK 175² str. 1 d. 6. Teismų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas viešumo principas, numatantis, kad bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, bei priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teisėjų taryba, palaikydama siekį Teismų įstatyme įtvirtinti galimybę organizuoti nuotolinius teismo posėdžius, pažymi, kad teismo proceso viešumas, kaip pamatinis teisės principas, turi būti užtikrintas ir nuotolinio teismo proceso atvejais. Įprastinio teismo proceso metu viešumas realizuojamas sudarant galimybes ne jaunesniam kaip 16 metų asmeniui patekti į teismo posėdžių salę stebėti bylos nagrinėjimą ir teismo sprendimo paskelbimą (pavyzdžiui, CPK 9 straipsnio 4 dalis). Pagal Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūlomas Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, organizuojant nuotolinį posėdį, bylą nagrinėjančio teisėjo buvimo vieta gali būti ir ne teismo posėdžių salėje ar kitose teismo patalpose, todėl nuotolinis bylų nagrinėjimas reikalauja specialių viešumą užtikrinančių priemonių.
Siekiant teisinio aiškumo ir vienodos šio klausimo organizavimo praktikos teismuose, siūlytina susijusių proceso įstatymų projektuose numatyti tvarką, pagal kurią užtikrinamas viešumas nuotoliniame teismo procese, pavyzdžiui, CPK pakeitimo projektu keičiamo 175² straipsnio 1 dalyje, ABTĮ pakeitimo projektu keičiamo 13 straipsnio 1 dalyje ir ANK pakeitimo projektu keičiamo 630 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad bylos nagrinėjimo viešumas užtikrinamas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Pastebėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir BPK 8² straipsnio 5 dalyje. Pritarti iš dalies CPK projektas pakoreguotas pagal pastabą, įtraukiant nuostatą dėl viešumo užtikrinimo, kai byla nagrinėjama, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. 5. Teisėjų taryba
42 str. 1 d. 12. Teismų įstatymo pakeitimo projektu keičiamo Teismų įstatymo 55⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per 7 dienas pateikti atsiliepimą į skundą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK atsiliepimo pateikimą sieja labiau su pareiga, nei teise, ir su teismo įpareigojimu, siūlytina 55⁷ straipsnio 2 dalyje vartojamą formuluotę „pateikti atsiliepimą“ keisti į „pateikti paaiškinimus“ (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pritarti Teismų įstatymo nuostatos atitinkamai pakoreguotos pagal pastabą. 6. Teisėjų taryba
111 str. 2 d. 18.
pakeitimo projektu siūloma papildyti ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu, nustatančiu, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose. Analogiška nuostata numatyta ir keičiamuose ABTĮ 71, 134 straipsniuose. Teisėjų taryba palaiko siekį, užtikrinant teismo proceso operatyvumo principą, įtvirtinti reikalavimą inicijuojančiame procesą dokumente ir atsiliepime į jį nurodyti asmens valią dėl galimybės nagrinėti bylą naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Teisėjų tarybos vertinimu, šis pakeitimas reikšmingas ne tik administracinių bylų teisenoje, todėl siūlytina suvienodinti teismo procesuose asmens valios pareiškimo tvarką, atitinkamai papildant CPK ir ANK straipsnius, reglamentuojančius procesinių dokumentų turinį (pavyzdžiui, CPK 111 straipsnio 3 dalį, 142 straipsnio 2 dalį, ANK 624 straipsnio 2 dalį, 662 straipsnio 2 dalį). Papildomai siūlytina svarstyti dėl formuluotės, kurioje asmens valiai išreikšti vartojami žodžiai „pageidavimas“ (dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas),
„reikalavimas“ (užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti
teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose).
Siūlomose konstrukcijose galimai tikslinga įtvirtinti analogiškas sąvokas, kurios vartojamos galiojančiose proceso teisės normose, pavyzdžiui, atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 6 punktas), paliekant teismui diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimą dėl teismo proceso vedimo formos. Pritarti iš dalies CPK 111 straipsnio 2 dalis papildyta nauju punktu dėl asmens valios išreiškimo dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Derinant su CPK vartojamomis formuluotėmis, valios išreiškimu pavartotas žodis „nuomonė“. 7. Teisėjų taryba
111 str. 1 d. 21. Teisėjų taryba neprieštarauja dėl siūlymo ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas bet kuriuose reorganizuoto apygardos administracinio teismo rūmuose. Pastebėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančio ABTĮ 31 straipsnio 5 dalyje. Be to, toks reguliavimas nustatytas CPK 111 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose. Taigi, šios nuostatos jau ne vienus metus taikomos praktiškai ir itin didelių nepatogumų teismams nekyla.
Pažymėtina, kad vienas iš teismų reorganizavimo 2018 m. tikslų buvo palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos. Pritarti
2021-09-14 CPK 220¹ str. 23. ABTĮ pakeitimo projekto 11 straipsniu siūloma atsisakyti ABTĮ 63 straipsnio 1–4 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo, numatančio galimybę vieniems teismo rūmams pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus kitiems teismo rūmams, jei reikia surinkti įrodymus kitų teismo rūmų veikimo teritorijoje. Aiškinamajame rašte plačiau nėra atskleisti šio siūlymo argumentai. Pastebėtina, kad teismo pavedimai taip pat reglamentuoti CPK 220¹ straipsnyje, numatančiame, kad, prireikus surinkti įrodymus kito teismo veiklos teritorijoje, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus). CPK pakeitimo projektu šių nuostatų nesiūloma keisti ar atsisakyti, taigi, teikiamuose proceso įstatymų pakeitimo projektuose trūksta nuoseklumo ir teisinio reguliavimo vientisumo. Pritarti
pastabą atsižvelgta
34 str. 25. ABTĮ pakeitimo projekto 14 straipsniu siūloma atsisakyti ABTĮ 69 straipsnio nuostatų, apibrėžiančių, kada bylos turėtų ar galėtų būti perduodamos kitiems teismo rūmams arba kitam teismui (pavyzdžiui, kai ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui).
Siūlytina pakartotinai įvertinti, ar ABTĮ nuostatose neturėtų būti įvardinti pagrindai, kuriems esant teismo pirmininkas turi teisę ir pareigą išspręsti bylos perdavimo kitiems teismo rūmams klausimą (kai byloje nušalinus teisėją (-us) teismo rūmuose nelieka teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, taip pat kai pradėjus nagrinėti bylą paaiškėtų, kad jos greitesnis ir ekonomiškesnis išnagrinėjimas būtų kituose teismo rūmuose, pavyzdžiui, pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą). Šiame kontekste paminėtinos analogiškos CPK 34 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų nuostatos dėl bylos perdavimo kitiems teismo rūmams. Pritarti
pastabą atsižvelgta
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį ar neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Svarstytina, ar reikalinga išskirti „neprisijungimą“ kaip alternatyvą „neatvykimui“ į teismo posėdį, nes paliekant siūlomą formuluotę atliktini analogiški pakeitimai ir kituose straipsniuose, kuriuose įtvirtintos su neatvykimu į teismo posėdį susijusios nuostatos, pavyzdžiui, ABTĮ 73 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 79 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad neatvykimu į teismo posėdį taip pat laikomas neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Taip pat, siekiant teisinės sistemos nuoseklumo, siūlytina analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinti CPK bei ANK, atitinkamai patikslinant ar papildant CPK pakeitimo ir ANK pakeitimo projektus. Pritarti iš dalies Siūloma ne pildyti CPK, o atsisakyti aptariamos nuostatos ABTĮ projekte. 11. Teisėjų taryba 2021-09-141 CPK
str. 6 d. 2
tikslinti CPK 62¹ straipsnio nuostatas, susijusias su esminio darbo krūvio skirtumo koregavimu, suteikiant Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui įgalinimus spręsti dėl vieno apygardos teismo teritorijoje veikiančių apylinkės teismų bylų perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų teisėjams. Siūlytina CPK pakeitimo projekto 1 straipsnio
apylinkės teismui nagrinėti gali būti priskiriamos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos tvarka, o kitam apygardos teismui
CPK 62¹straipsnio pavadinimu ir turiniu, kuris reglamentuoja
„Kito teismo teisėjo paskyrimą nagrinėti bylą“.
Nepritarti Nepritarti, nes straipsnio papildymas papildomomis galimybėmis lanksčiau perduoti bylas nepakeitė iki šiol galiojusio straipsnio turinio esmės, todėl nėra pagrindo keisti iki šiol galiojusio straipsnio pavadinimo. 12. Teisėjų taryba
154 str. 28. CPK pakeitimo projektą, analogiškai kaip ABTĮ pakeitimo projektu keičiamame ABTĮ 72 straipsnyje, siūlytina papildyti CPK 154 straipsnio 1 dalyje nuostata, kad apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, skelbimų lentoje ir viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje. Pritarti Projektas pakoreguotas pagal pastabą, atsižvelgiant į CPK vartojamas formuluotes. 13. Teisėjų taryba
111 str. 29. ABTĮ pakeitimo projektu ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis papildoma 10 punktu, numatant, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodoma pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose. Taip pat tikslinamas ABTĮ 71 straipsnis, analogiškas nuostatas numatant atsiliepimo į skundą turiniui.
Keičiamas ir ABTĮ 77 straipsnis, nustatant, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį ar neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Taip pat siūloma tikslinti ABTĮ 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatant, kad teismo šaukime nurodomi prisijungimo prie posėdžio duomenys, tuo atveju, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, svarstytina, ar nėra tikslinga keisti CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatytus dalyvaujančio byloje asmens procesinių dokumentų turinio reikalavimus, nustatant, kad juose nurodoma apie asmens nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tuo pačiu svarstytina dėl tikslingumo papildyti CPK 155 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kurie yra laikomi nedalyvavimu teismo posėdyje, nustatant, kad tokiu atveju taip pat laikomas neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu dalyvaujantiems asmenims buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta. Taip pat siūlytina papildyti CPK 134 straipsnį, reglamentuojantį teismo šaukimo ir pranešimo turinį. Analogiškos pastabos taikytinos ir dėl apeliacinio proceso (ABTĮ projektu siūlomi ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 10 punkto pakeitimai, tačiau neteikiami CPK 306 straipsnio pakeitimai).
Iš esmės analogiškos pastabos taikytinos dėl aptartų nuostatų įtvirtinimo ANK straipsniuose, reglamentuojančiuose procesinių dokumentų turinį ir dalyvavimą teismo posėdyje (ANK 624 straipsnio
iš dalies CPK 111 straipsnio 2 dalis papildyta nauju punktu dėl asmens valios išreiškimo dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. 14. Teisėjų taryba 2021-09-14 CPK 62¹ str. 31. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į pateiktais derinti projektais siekiamus tikslus, teikia papildomą siūlymą dėl BPK ir ANK pakeitimo. CPK 62¹ straipsnyje nustatyta teismo administracinę priežiūrą atliekančio subjekto (apygardos teismų pirmininkų ar atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko) teisė nutartimi dar nepaskirtas konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai) bylas, atrinktas atsitiktine tvarka, priskirti nagrinėti kito teismo teisėjams. Tokia teise minėti subjektai gali pasinaudoti įžvelgdami galimybę paspartini bylų nagrinėjimą tais atvejais, kai dėl skirtingo atskiruose teismuose gaunamo bylų srauto esmingai skiriasi teisėjų ir teismo darbo krūviai. Įstatymų leidėjas tokias praktikoje itin pasiteisinusias nuostatas numatė tik 2015 metais ir tik reglamentuodamas civilinių bylų nagrinėjimą. Naudotis tokiomis pažangiomis organizacinėmis priemonėmis baudžiamosiose ar administracinių nusižengimų bylose šiuo metu nėra galimybės (pažymėtina, kad CPK papildymo 62¹ straipsniu projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu siūlomas mechanizmas pasiteisins praktikoje ir atsiras poreikis išplėsti jo taikymo sritį, vėliau bus galima svarstyti dėl kitų proceso įstatymų (BPK, ANK) pakeitimų, leidžiančių atitinkamas bylas priskirti kito teismo teisėjams).
BPK 229 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl galimybės perduoti baudžiamąją bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams yra kur kas siauresnės ir iš esmės skirtingos nei CPK, nes siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos, taip pat ir teisingumo interesus, kuris apima ir siekį paspartinti bylų nagrinėjimą, leidžia perduoti bylas kitam teismui, o ne priskirti bylas nagrinėti kito teismo teisėjams. Be to, šis instrumentas yra išimtinis ir tik retais atvejais leidžia perduoti kitam teismui konkrečią bylą, kurioje jau žinomi proceso dalyviai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018), o ne atsitiktine tvarka atrinktų bylų tam tikrą skaičių (dėl šios priežasties tam tikrais atvejais galiojantis BPK instrumentas yra kritikuojamas ir dėl galimo subjektyvumo perduodant bylas nagrinėti kitam teismui). Taigi, pavienių bylų perdavimas pagal galiojančias BPK 229 straipsnio nuostatas nėra pakankama priemonė spręsti ilgo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo problemą ir užtikrinti tolygų darbo krūvį teismuose. Atsižvelgus į pozityvią CPK 62¹ straipsnio taikymo patirtį, siekiant spartinti baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą yra tikslinga nustatyti analogišką reguliavimą baudžiamųjų bei administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesuose.
Pažymėtina, kad toks reguliavimas, bent jau kalbant apie baudžiamąsias bylas, nebūtų visiškai naujas ar neįprastas, nes be jau minėtų BPK 229 straipsnių nuostatų, BPK 174 straipsnis numato ir aukštesniojo prokuroro teisę perduoti ikiteisminius tyrimus kitai įstaigai („Siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai“ (BPK 174 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į siekiamus tikslus (spręsti darbo krūvio netolygumą ir su tuo susijusias ilgo bylų nagrinėjimo bei žmogiškųjų išteklių trūkumo teismuose problemas), teisiniame reguliavime svarbu numatyti tam tikrus saugiklius, užtikrinančius teismo procese dalyvaujančių asmenų teises bei teisėjų statusą ir jų nepriklausomumą, t. y., numatyti, kad aukštesnės pakopos teismo pirmininkui, remiantis objektyviais duomenimis, konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą, kito teismo teisėjams galėtų būti priskiriama atsitiktiniu būdu atrinktų ir dar nepaskirtų konkretiems teisėjams bylų grupė (ne pavienės bylos). Todėl siūlytina numatyti, kad kitam teismui gali būti priskirtos pirmiausiai rašytinio proceso tvarka nagrinėjamos baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos. Pažymėtina, kad kaip ir CPK 62¹ straipsnio taikymo atveju bylą priskyrus nagrinėti kito teismo teisėjams, jos teismingumas nebūtų keičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veiktų teismo, kurio byla buvo priskirta kito teismo teisėjams, vardu. Taigi, siūlytina BPK papildyti 229¹ straipsniu, jį išdėstant taip:
„229¹ straipsnis. Kito teismo teisėjo paskyrimas nagrinėti bylą
1.
Apygardos teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams. 2. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, ar apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams. 3. Nagrinėti kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios dar nėra paskirtos konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai). 4. Bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. 5. Nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, kai bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kurio teisėjams jos priskirtos, teisėjų. Teisėją skiria, reikiamais atvejais teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką bei pranešėją skiria, įstatymų numatytais atvejais pakeičia teismo, kuriame dirba teisėjas (teisėjai), pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Kitus su nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtomis bylomis susijusius procesinius klausimus, kuriuos spręsti įstatymuose priskirta teismo pirmininkui, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, sprendžia atitinkamai teismo, kuriam byla teisminga, pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas.
pagrindais pirmiausiai nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos nerengiant teismo posėdžio ir rašytinio proceso tvarka, kai šio Kodekso nustatyta tvarka jos nagrinėjamos naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taip pat kitais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad paskyrus bylą nagrinėti kito teismo teisėjams jos bus išnagrinėtos greičiau ir tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. 7. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir nagrinėjant proceso dalyvių skundus, pareiškimus, prašymus ir kitus dokumentus, kuriuos šio Kodekso nustatyta tvarka nagrinėja apylinkių ir apygardų teismai, nenagrinėdami baudžiamosios bylos iš esmės pirmosios, ar apeliacinės instancijos teisme.“. Pastebėtina, kad teikiamo BPK pakeitimo pasiūlymo kontekste administracinių nusižengimų bylų teisena nėra specifinė, todėl, Teisėjų tarybos nuomone, turėtų būti reguliuojama analogiškai.
Įstatymų leidėjas ANK daugelyje straipsnių šių bylų proceso detaliai nereguliuoja ir nukreipia į BPK, įtvirtindamas, jog tokiais atvejais mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos (pavyzdžiui, ANK 576 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 2 dalis ir kt.), todėl tobulinant ANK reguliavimą, siūlytina pakeisti ANK 572 straipsnį „Administracinių bylų teismingumas“, jį papildant 2 ir 3 dalimis (buvusią 2 dalį laikant 4 dalimi), reglamentuojančiomis, kad nustatant bylų teismingumą, be ANK 628 straipsnyje nustatytų taisyklių mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, reglamentuojančios bylų perdavimą pagal teismingumą kitam teismui ar kitiems teisėjams ir šį straipsnį išdėstant taip: „572 straipsnis. Administracinių nusižengimų bylų teismingumas
pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai. 2. Administracinių nusižengimų bylas pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus nagrinėja apygardų teismai. 3. Nustatant bylų teismingumą taikomos šio Kodekso 628 straipsnio nuostatos, taip pat mutatis mutandis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios bylų perdavimą pagal teismingumą kitam teismui ar kitiems teisėjams. 4. Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos tam tikrose institucijose.“.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, siūlytina svarstyti dėl tikslingumo inicijuoti BPK papildymą nauju BPK 229¹straipsniu ir ANK 572 straipsniu, kuriuose būtų nustatyta galimybė baudžiamąsias bylas, taip pat atskirus proceso dalyvių prašymus, pareiškimus, skundus ir kitus dokumentus, kuriuos BPK nustatyta tvarka nagrinėja teismai, nenagrinėdami bylos iš esmės (pvz., skundus dėl prokurorų nutarimų atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvairius pareiškimus ir teikimus, bei administracinių nusižengimų bylas priskirti nagrinėti kito apylinkės ar apygardos teismo teisėjams. Pritarti
2021-09-09 Dėl kitų įstatymų projektų Nr. XIVP 569 – XIVP- 609 pastabų, papildymų neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-08-31 Atsakydami į Jūsų prašymą iki 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti įstatymų projektų Nr. XIVP-568 – XIVP-609, pažymime, kad įstatymų projektai, susiję su apygardos administracinių teismų veiklos pakeitimais, parengti bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovais. Pastabų ir pasiūlymų dėl jų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę,
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-125 1.2.
Įvertinus tai, kad, reguliuojant skirtingus teismo procesus, gali kilti poreikis skirtingai reglamentuoti vaizdo konferencijų ir telekonferencijų naudojimo teismo procese tvarką, Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūlomos Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys brauktinas kaip perteklinis. Aptariamoje nuostatoje pakanka nuorodos į proceso įstatymų nustatytą tvarką. Be to, Teismų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentų, kodėl aptariamoje nuostatoje įtvirtinta galimybė naudoti tik vaizdo konferencijas, nenumatant galimybės naudoti ir telekonferencijas. Pažymėtina, kad tiek galiojančios redakcijos proceso įstatymuose, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktuose (pavyzdžiui, 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija)) įtvirtinta ir vaizdo konferencijų, ir telekonferencijų naudojimo galimybė. Atsižvelgiant į tai, tokia galimybė turi būti nustatyta ir Teismų įstatymo pakeitimo projekte. Pritarti iš dalies Teismų projekte nuostata palikta. Projektas pakoreguotas
2021-10-125
teisinio reguliavimo nuoseklumo, ABTĮ pakeitimo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnį tikslinga papildyti su konfidencialiomis advokatų (atstovų) ir jų atstovaujamųjų konsultacijomis susijusia nuostata, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621, 175², 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-580 keičiamo CPK 175²straipsnio 2 dalyje (žr. ABTĮ pakeitimo projektu keičiamą ABTĮ 13 straipsnio
Pakoreguotas ABTĮ projektas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-124 2.8.
Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas). Atsižvelgiant į tai, tikslintina ABTĮ pakeitimo projektu keičiamos ABTĮ 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nurodant, kokiu tikslu tvarkomi asmens duomenys, kai skelbiama apie teismo posėdžius. Taip pat siūlytina papildyti ir kitus proceso įstatymus analogiška nuostata dėl skelbimo apie teismo posėdžius ne tik teismo rūmų, kuriuose nagrinėjama byla, skelbimų lentoje, bet ir interneto tinklalapyje bei nuostata dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo. Pritarti Pakoreguota CPK
pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹, 175², 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-580 (toliau – CPK pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti CPK pakeitimo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2021-10-122
posėdžių galimybes, taip užtikrinant proceso operatyvumą, CPK pakeitimo projekte tikslinga įtvirtinti analogišką nuostatą, kaip nustatyta ABTĮ pakeitimo projektu siūlomame ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 10 punkte, t. y. kad proceso dalyviai jau pirminiuose teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose išreikštų savo pageidavimą ar sutikimą dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu. Tokiu būdu teismui prireikus nebereikėtų papildomai aiškintis šių aplinkybių. Pritarti
789 6.2.
Atsižvelgiant į tai, kad kituose proceso įstatymuose nėra įtvirtinta pareiga proceso dalyviams prisiekti, padėjus ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat siekiant pritaikyti CPK nuostatas tiems atvejams, kai vyksta nuotolinis teismo posėdis, CPK pakeitimo projektu keičiamose CPK 186 straipsnio 6 dalyje, 192 straipsnio 4 dalyje, 217 straipsnio 1 dalyje, 240 straipsnio 2 dalyje tikslinga atsisakyti pareigos duoti priesaiką, padėjus ranką ant Konstitucijos. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė