Projekto Nr. lyginamasis variantas
43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129,
2021 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet
kokias technines priemones. Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas).“2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Lietuvos
Apygardos apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. 2.
apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;
6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų; 109) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;
pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo.
Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Lietuvos apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;
6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų; 109) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;
pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo. 3.
Apygardos apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.“3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo Lietuvos apygardos administraciniai teismai administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismai teismas.“
galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo kitiems administraciniams teismams klausimais. 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos apygardos Administracinis administracinis teismas
motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.“
2Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą
nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatavo bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismų teismo sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.“5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 24 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu:
„10) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose;“. 2. Buvusius 24 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 11 ir 12 punktais. 6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Teritorinis administracinių Administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta
1Skundas (prašymas,
pareiškimas) paduodamas bet kuriuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose. Kiti procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, kuriuose priskirta nagrinėti byla. tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.
Administracinė byla yra nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės) vietos, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, esančiuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas pareiškėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu. 2. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė gali būti netaikoma, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu. 4. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 53.
byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas Skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos kuriuose paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 2) byla nepriskirtina tam teismui;8 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administraciniuose teismuose Lietuvos apygardos administraciniame
teisme bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“9 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 45 straipsnio 4 dalį. 4. Tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamai teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos.
Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, jeigu šie pateikti, išsiunčiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nušalinimo pareiškimo gavimo apygardos administraciniame teisme dienos. 10 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po
sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą Lietuvos apygardos administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, Lietuvos apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Šioje dalyje nurodytu atveju taikos sutarties tvirtinimo ar atsisakymo ją tvirtinti klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.“11 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Teismo pavedimai
sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.
Jeigu įrodymai, kurie yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 2. Nutartyje dėl teismo pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui ar teismo rūmams, kuriems ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. 3. Teismo pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Proceso dalyviams pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo. 4. Visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui.“12 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) posėdžio laikas ir vieta, informacija, ar posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas);“. 13 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas to paties pareiškėjo, tačiau dėl skirtingų atsakovų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra skirtinguose to paties teismo rūmuose, nutartį Nutartį dėl jų šioje dalyje nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo priima teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, kartu išspręsdamas klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams. Klausimą dėl skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose esančių skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo ir sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkrečiam teismui ar konkretiems teismo rūmams išsprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas bylą nagrinėjančio teismo prašymu.“14 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui kitiems teismo rūmams 1.
Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams:
teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus);
teismams taisykles;
o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kituose teismo rūmuose, konkrečiai
administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo to paties teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas. 3. Kai proceso šalis yra teisėjas ir byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.
Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 42. Kai teisėjas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui priskirta teismo rūmams, kuriame kuriuose jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, į kuriuos šie asmenys nėra paskirti. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 5. Kai teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. 6.
bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus.“
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą) reikalavimas Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą). Kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), arba reikalauja užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose, taip pat nuomonę dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims.“16 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas
iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, kuriuose nagrinėjama byla, skelbimų lentoje, ir viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje.“
73 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismo pavadinimas, tikslus adresas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų,
77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį ar neprisijungimas prie
posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.“
2Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismo posėdžiai vyksta teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o
kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirtas (paskirti) bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose rūmuose, kuriuose nagrinėjama byla.“
Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu žodinio
proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Bylos nagrinėjimas gali vykti teisėjui (teisėjų kolegijai), administracinės bylos proceso dalyviams, vertėjams, ekspertams, specialistams ir liudytojams esant teismo posėdžių salėje. Byla taip pat gali būti nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) teisėjui ar teisėjų kolegijos nariams, administracinės bylos proceso dalyviams, vertėjams, ekspertams, specialistams ir liudytojams esant skirtingose teismo ar ne teismo patalpose. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai proceso dalyviai neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Jeigu byla nagrinėjama nuo pat pradžios, teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.“
1Pakeisti 81 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu teismo posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo, specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar vertėjas, specialistas arba ekspertas dalyvauja jame naudodami informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), vertėjas, specialistas arba ekspertas pasižadėjimą pasako žodžiu. Teismas taip pat išsprendžia proceso šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai.“
2Pakeisti 81 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas
ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos ir kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Proceso šalims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos proceso šalys (jų atstovai). Po proceso šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, peržiūrimos nuotraukos, vaizdo įrašai, išklausomi garso įrašai. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskelbiami, išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti.
Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar liudytojas dalyvauja jame naudodami informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), liudytojas pasižadėjimą pasako žodžiu. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji proceso šalių prašymai.“
Pakeisti 84 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 5
dalyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto teismo sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, kuriems priskirta byla, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną.“
Pakeisti 99 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teismo sprendimų ir taikos sutarčių vykdymo
metu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos sutartys perduodamos Lietuvos apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.“
Pakeisti 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme (toliau – Prezidento rinkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (toliau – Seimo rinkimų įstatymas), Referendumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nurodyti asmenys, nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos arba apylinkės referendumo komisijos sprendimais, priimtais pagal skundus dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti Lietuvos apygardos administraciniam teismui per rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatyme nustatytus terminus. Skundas paduodamas raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų administraciniuose teismuose Lietuvos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama daugiau kaip dvidešimt teisės ir faktų požiūriu vienarūšių individualių administracinių bylų (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), šios bylos gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos.“
Pakeisti 128 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„128 straipsnis. Modelinio teismo proceso pradėjimas,
individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungimas
procesą gali pradėti Lietuvos apygardos administracinio teismo pirmininkas teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, priimdamas nutartį.
Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, modelinis teismo procesas gali būti pradėtas ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, teismo pirmininkui priėmus nutartį. Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį procesą yra neskundžiama. 2. Lietuvos Apygardos apygardos administracinio teismo pirmininkas gali keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungti į vieną modelinę bylą. Kai keletas individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų yra skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose, jas gali sujungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti. 3. Apie nutartį pradėti modelinį procesą informuojami modelinės bylos proceso dalyviai, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir visi apygardų administraciniai teismai. Pranešimas apie minėtą nutartį skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 4. Pradėjus modelinę bylą, kitų individualiųjų vienarūšių bylų, nurodytų šio įstatymo 127 straipsnio
vienarūšės bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.“
Pakeisti 129 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„129 straipsnis. Modelinės bylos nagrinėjimo ypatumai
nagrinėja Lietuvos apygardos administracinio teismo trijų teisėjų kolegija. Modelines bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėja išplėstinė teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija. 2.
teismai Teismas imasi priemonių modelinę bylą išnagrinėti kiek įmanoma greičiau. 3. Teismas atmeta individualiosios vienarūšės bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą, jeigu nenustato, kad jo dalyvavimas yra būtinas tinkamai išnagrinėti modelinę bylą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.“
Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „130 straipsnis. Individualiųjų vienarūšių bylų nagrinėjimo atnaujinamas
nagrinėjimas yra atnaujinamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, įsiteisėjimą pranešama visiems apygardų administraciniams teismams Lietuvos apygardos administraciniam teismui ir paskelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 2. Apygardų administraciniai teismai Lietuvos apygardos administracinis teismas apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurioje pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, įsiteisėjimą praneša individualiųjų vienarūšių bylų proceso šalims, išaiškindami išaiškindamas teisę paduoti prašymą atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepadavimo teisines pasekmes. Jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti modelinėje byloje, gavimo individualiosios vienarūšės bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas) individualiojoje vienarūšėje byloje paliekamas nenagrinėtas. Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas.“
131¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 131¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo
įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į Lietuvos apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko).“
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „132 straipsnis. Apygardų administracinių teismų Lietuvos apygardos administracinio teismo sprendimų apskundimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apygardų administracinių teismų Lietuvos apygardos administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
Pakeisti 134 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja, bei pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose;“. 31 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 157 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Apygardos Lietuvos apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16,
21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31 straipsnius, 17 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 2 dalis įsigalioja
įstatyme nustatytos bylų paskirstymo Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjams ir šio teismo teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taikomos po 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos apygardos administraciniame teisme gautiems procesiniams dokumentams ir byloms. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir Teisėjų taryba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-569(2) lyginamasis variantas
43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 122¹, 123, 127, 128, 129, 130, 131¹, 131², 132, 134 IR 157 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2022 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo
dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau teisingumo ministras) nustatyta tvarka Bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Nnaudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas, duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas, taip pat konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).“2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Regionų Apygardos administracinio teismo kompetencija
Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. 2.
administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;
6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; 108) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;
pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo. 3.
Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.“3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo Regionų administraciniai teismai administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismai teismas;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo kitiems administraciniams teismams klausimais. 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Administracinis Regionų administracinis teismas motyvuotą nutartį
dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.“
2Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą
nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatavo bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismų teismo sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.“5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktuose, 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 12 9 punktuose,
nustatytais atvejais į administracinį teismą kreipiamasi su pareiškimais. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitas kreipimosi formas.“6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
24 straipsnio 2 dalį naujais 10 ir 11 punktais: „10) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose;
vieta (buveinė) yra skirtingų teismo rūmų veiklos teritorijose, – bendras pareiškėjų pasirinkimas dėl konkrečių teismo rūmų, kuriuose būtų nagrinėjama administracinė byla;“. 2. Buvusius 24 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 12 ir 13 punktais. 7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Teritorinis administracinių Administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta
1Skundas (prašymas,
pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir
(arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Administracinė byla yra nagrinėjama:
1) teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta (buveinė), jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda pareiškėjas, kurio gyvenamoji vieta (buveinė) yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, – pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose;
3) kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda keli pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta (buveinė) yra skirtingų teismo rūmų veiklos teritorijose, – pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra bent vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta (buveinė). 2.
veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teismingumo taisyklės gali būti netaikomos, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu. 4. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 53.
byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas Skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos kuriuose paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“8 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administraciniuose teismuose Regionų administraciniame teisme bylas,
nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas
Pripažinti netekusia galios 45 straipsnio 4 dalį. 4. Tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamai teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos.
Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, jeigu šie pateikti, išsiunčiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nušalinimo pareiškimo gavimo apygardos administraciniame teisme dienos. 10 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po
sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą Regionų apygardos administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, Regionų apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Šioje dalyje nurodytu atveju taikos sutarties tvirtinimo ar atsisakymo ją tvirtinti klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.“11 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Teismo pavedimai
sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, bylą nagrinėjantis bylą teismas atitinkamam teismui ar atitinkamiems teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.
Jeigu įrodymai yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 2. Nutartyje dėl teismo pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas ar teismo rūmai. Ši nutartis yra privaloma teismui ar teismo rūmams, kuriems ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. 3. Teismo pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Proceso dalyviams pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo. 4. Visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama bylą nagrinėjančiam bylą teismui ar teismo rūmams.“12 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) posėdžio laikas ir vieta, informacija, ar posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip);“. 13 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra skirtinguose to paties teismo rūmuose, nutartį Nutartį dėl jų šioje dalyje nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo priima teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, kartu išspręsdamas klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams. Klausimą dėl skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose esančių skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo ir sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkrečiam teismui ar konkretiems teismo rūmams išsprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas bylą nagrinėjančio teismo prašymu.“14 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui ar kitiems teismo rūmams 1.
Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams:
teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus);
jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams ar rūšinio teismingumo taisykles;
pripažinus, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, kituose teismo rūmuose, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, , – to teismo kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą, arba atsižvelgęs atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes, susijusias su pagrįstu tolygaus darbo krūvio paskirstymu konkrečios kategorijos bylų nagrinėjimo atvejais. 2. Bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo to paties teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas. 3.
sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 43. Kai teisėjas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui priskirta teismo rūmams, kuriame kuriuose jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, į kuriuos šie asmenys nėra paskirti. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 5. Kai teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. 6. 4.
žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus.“
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą) reikalavimas Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą). Kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), ir (arba) ar reikalauja užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kitaip) teismo patalpose, taip pat nuomonę dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims.“16 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Siekiant užtikrinti teismo posėdžių viešumą, Aapie tos
dienos teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, kuriuose nagrinėjama byla, skelbimų lentoje ir specialiame interneto tinklalapyje.“
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismo pavadinimas, tikslus adresas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų,
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas, o tuo atveju, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), – prisijungimo prie posėdžio duomenys;“. 3. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po šaukimo tekstu nurodomos proceso šalių pagrindinės procesinės teisės ir
pareigos. Šaukime taip pat nurodoma, kad tretieji suinteresuoti asmenys gali pageidauti, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), ir
(arba) gali pageidauti užtikrinti jiems ir (ar) jų atstovams galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ar kitaip) teismo patalpose. Šaukimo įteikimas reiškia, kad proceso šaliai yra išaiškintos jos procesinės teisės.“18 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismo posėdžiai vyksta teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o
kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirtas (paskirti) bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose rūmuose, kuriuose nagrinėjama byla.“
2Papildyti 77 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Kai byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama naudojant saugias informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), teisėjų kolegijos nariai teismo posėdyje gali dalyvauti iš skirtingų teismo (teismo rūmų) patalpų. Bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) metu administracinės bylos proceso dalyviai, vertėjai, ekspertai, specialistai ir liudytojai gali būti skirtingose teismo (teismo rūmų) ar ne teismo patalpose.“ 3.
Buvusią 77 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. 19 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu žodinio
proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai proceso dalyviai neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Jeigu byla nagrinėjama nuo pat pradžios, teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.“
1Pakeisti 81 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu teismo posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio
pirmininkas išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo, specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) arba vertėjas, specialistas ar ekspertas jame dalyvauja naudodamiesi informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), vertėjas, specialistas ar ekspertas pasižadėjimą pasako žodžiu. Teismas taip pat išsprendžia proceso šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai.“
2Pakeisti 81 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos ir kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Proceso šalims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos proceso šalys (jų atstovai). Po proceso šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, peržiūrimos nuotraukos, vaizdo įrašai, išklausomi garso įrašai. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskelbiami, išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti. Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ar liudytojas jame dalyvauja naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), liudytojas pasižadėjimą pasako žodžiu. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji proceso šalių prašymai.“
Pakeisti 84 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kai teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto teismo sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, kuriems priskirta byla, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną.“
Pakeisti 99 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teismo sprendimų ir taikos sutarčių vykdymo
metu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos sutartys perduodamos Regionų administracinio teismo rūmams, kurio kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 122¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 8, 10, 11 12, 13 punktuose nurodyta informacija;“. 24 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas Pakeisti 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme (toliau – Prezidento rinkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (toliau – Seimo rinkimų įstatymas), Referendumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nurodyti asmenys, nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos arba apylinkės referendumo komisijos sprendimais, priimtais pagal skundus dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti Regionų apygardos administraciniam teismui per rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatyme nustatytus terminus. Skundas paduodamas raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų administraciniuose teismuose Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama daugiau kaip dvidešimt teisės ir faktų požiūriu vienarūšių individualių administracinių bylų (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), šios bylos gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos.“
Pakeisti 128 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „128 straipsnis. Modelinio teismo proceso pradėjimas, individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungimas
procesą gali pradėti Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, priimdamas nutartį.
Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, modelinis teismo procesas gali būti pradėtas ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, teismo pirmininkui priėmus nutartį. Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį teismo procesą yra neskundžiama. 2. Regionų Apygardos administracinio teismo pirmininkas gali keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungti į vieną modelinę bylą. Kai keletas individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų yra skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose, jas gali sujungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti. 3. Apie nutartį pradėti modelinį teismo procesą informuojami modelinės bylos proceso dalyviai, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir visi apygardų administraciniai teismai. Pranešimas apie minėtą šią nutartį skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 4. Pradėjus modelinę bylą, kitų individualiųjų vienarūšių bylų, nurodytų šio įstatymo 127 straipsnio
vienarūšės bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.“
Pakeisti 129 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„129 straipsnis. Modelinės bylos nagrinėjimo ypatumai
nagrinėja Regionų apygardos administracinio teismo trijų teisėjų kolegija. Modelines bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėja išplėstinė teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija. 2.
teismai Teismas imasi priemonių modelinę bylą išnagrinėti kiek įmanoma greičiau. 3. Teismas atmeta individualiosios vienarūšės bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą, jeigu nenustato, kad jo dalyvavimas yra būtinas tinkamai išnagrinėti modelinę bylą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.“
Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „130 straipsnis. Individualiųjų vienarūšių bylų nagrinėjimo atnaujinamas
nagrinėjimas yra atnaujinamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, įsiteisėjimą pranešama visiems apygardų administraciniams teismams Regionų administraciniam teismui ir paskelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 2. Apygardų administraciniai teismai Regionų administracinis teismas apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurioje pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, įsiteisėjimą praneša individualiųjų vienarūšių bylų proceso šalims, išaiškindami išaiškindamas teisę paduoti prašymą atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepadavimo teisines pasekmes. Jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti modelinėje byloje, gavimo individualiosios vienarūšės bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas) individualiojoje vienarūšėje byloje paliekamas nenagrinėtas. Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas.“
131¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 131¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo
įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko).“
Pakeisti 131² straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1, 3, 11 13 punktuose ir 3 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų pareiškimo turiniui ir formai, turi būti nurodyta:“. 31 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „132 straipsnis. Apygardų administracinių teismų Regionų administracinio teismo sprendimų apskundimas“. 2. Pakeisti 132 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apygardų administracinių teismų Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
Pakeisti 134 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja, taip pat pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose;“. 33 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 157 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apygardos Regionų administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15,
17, 18, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33 straipsnius ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3.
įstatyme nustatytos bylų paskirstymo Regionų administracinio teismo teisėjams ir šio teismo teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taikomos po 2024 m. sausio 1 d. Regionų administraciniame teisme gautiems procesiniams dokumentams ir byloms. 4. Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir Teisėjų taryba iki 2023 m. gruodžio
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-569(3) lyginamasis variantas
43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 122¹, 127, 128, 129, 130, 131¹, 131², 132, 134 IR 157 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2022 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo
dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau teisingumo ministras) nustatyta tvarka Bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Nnaudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas, duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas, taip pat konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).“2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Regionų Apygardos administracinio teismo kompetencija
Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. 2.
administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;
6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; 108) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;
pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo. 3.
Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.“3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo Regionų administraciniai teismai administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismai teismas;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo kitiems administraciniams teismams klausimais. 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Administracinis Regionų administracinis teismas motyvuotą nutartį
dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.“
2Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą
nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatavo bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismų teismo sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.“5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktuose, 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 12 9 punktuose,
nustatytais atvejais į administracinį teismą kreipiamasi su pareiškimais. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitas kreipimosi formas.“6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
24 straipsnio 2 dalį naujais 10 ir 11 punktais: „10) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose;
vieta (buveinė) yra skirtingų teismo rūmų veiklos teritorijose, – bendras pareiškėjų pasirinkimas dėl konkrečių teismo rūmų, kuriuose būtų nagrinėjama administracinė byla;“. 2. Buvusius 24 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 12 ir 13 punktais. 7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Teritorinis administracinių Administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta
1Skundas (prašymas,
pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir
(arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Administracinė byla yra nagrinėjama:
1) teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta (buveinė), jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda pareiškėjas, kurio gyvenamoji vieta (buveinė) yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, – pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose;
3) kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda keli pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta (buveinė) yra skirtingų teismo rūmų veiklos teritorijose, – pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra bent vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta (buveinė). 2.
veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teismingumo taisyklės gali būti netaikomos, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu. 4. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 53.
byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas Skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos kuriuose paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“8 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administraciniuose teismuose Regionų administraciniame teisme bylas,
nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas
Pripažinti netekusia galios 45 straipsnio 4 dalį. 4. Tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamai teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos.
Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, jeigu šie pateikti, išsiunčiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nušalinimo pareiškimo gavimo apygardos administraciniame teisme dienos. 10 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po
sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą Regionų apygardos administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, Regionų apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Šioje dalyje nurodytu atveju taikos sutarties tvirtinimo ar atsisakymo ją tvirtinti klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.“11 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Teismo pavedimai
sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, bylą nagrinėjantis bylą teismas atitinkamam teismui ar atitinkamiems teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.
Jeigu įrodymai yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 2. Nutartyje dėl teismo pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas ar teismo rūmai. Ši nutartis yra privaloma teismui ar teismo rūmams, kuriems ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. 3. Teismo pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Proceso dalyviams pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo. 4. Visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama bylą nagrinėjančiam bylą teismui ar teismo rūmams.“12 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) posėdžio laikas ir vieta, informacija, ar posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip);“. 13 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra skirtinguose to paties teismo rūmuose, nutartį Nutartį dėl jų šioje dalyje nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo priima teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, kartu išspręsdamas klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams. Klausimą dėl skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose esančių skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo ir sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkrečiam teismui ar konkretiems teismo rūmams išsprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas bylą nagrinėjančio teismo prašymu.“14 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui ar kitiems teismo rūmams 1.
Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams:
teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus);
jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams ar rūšinio teismingumo taisykles;
pripažinus, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, kituose teismo rūmuose, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, , – to teismo kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą, arba atsižvelgęs atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes, susijusias su pagrįstu tolygaus darbo krūvio paskirstymu konkrečios kategorijos bylų nagrinėjimo atvejais. 2. Bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo to paties teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas. 3.
sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 43. Kai teisėjas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui priskirta teismo rūmams, kuriame kuriuose jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, į kuriuos šie asmenys nėra paskirti. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 5. Kai teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. 6. 4.
žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus.“
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą) reikalavimas Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą). Kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), ir (arba) ar reikalauja užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kitaip) teismo patalpose, taip pat nuomonę dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims.“16 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Siekiant užtikrinti teismo posėdžių viešumą, Aapie tos
dienos teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, kuriuose nagrinėjama byla, skelbimų lentoje ir specialiame interneto tinklalapyje.“
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismo pavadinimas, tikslus adresas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų,
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas, o tuo atveju, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), – prisijungimo prie posėdžio duomenys;“. 3. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po šaukimo tekstu nurodomos proceso šalių pagrindinės procesinės teisės ir
pareigos. Šaukime taip pat nurodoma, kad tretieji suinteresuoti asmenys gali pageidauti, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), ir
(arba) gali pageidauti užtikrinti jiems ir (ar) jų atstovams galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ar kitaip) teismo patalpose. Šaukimo įteikimas reiškia, kad proceso šaliai yra išaiškintos jos procesinės teisės.“18 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismo posėdžiai vyksta teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o
kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirtas (paskirti) bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose rūmuose, kuriuose nagrinėjama byla.“
2Papildyti 77 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Kai byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama naudojant saugias informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), teisėjų kolegijos nariai teismo posėdyje gali dalyvauti iš skirtingų teismo (teismo rūmų) patalpų. Bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) metu administracinės bylos proceso dalyviai, vertėjai, ekspertai, specialistai ir liudytojai gali būti skirtingose teismo (teismo rūmų) ar ne teismo patalpose.“ 3.
Buvusią 77 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. 19 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu žodinio
proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai proceso dalyviai neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Jeigu byla nagrinėjama nuo pat pradžios, teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.“
1Pakeisti 81 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu teismo posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio
pirmininkas išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo, specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) arba vertėjas, specialistas ar ekspertas jame dalyvauja naudodamiesi informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), vertėjas, specialistas ar ekspertas pasižadėjimą pasako žodžiu. Teismas taip pat išsprendžia proceso šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai.“
2Pakeisti 81 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos ir kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Proceso šalims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos proceso šalys (jų atstovai). Po proceso šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, peržiūrimos nuotraukos, vaizdo įrašai, išklausomi garso įrašai. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskelbiami, išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti. Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ar liudytojas jame dalyvauja naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), liudytojas pasižadėjimą pasako žodžiu. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji proceso šalių prašymai.“
Pakeisti 84 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kai teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto teismo sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, kuriems priskirta byla, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną.“
Pakeisti 99 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teismo sprendimų ir taikos sutarčių vykdymo
metu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos sutartys perduodamos Regionų administracinio teismo rūmams, kurio kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 122¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 8, 10, 11 12, 13 punktuose nurodyta informacija;“. 24 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų administraciniuose teismuose Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama daugiau kaip dvidešimt teisės ir faktų požiūriu vienarūšių individualių administracinių bylų (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), šios bylos gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos.“
Pakeisti 128 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „128 straipsnis. Modelinio teismo proceso pradėjimas, individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungimas 1.
Modelinį teismo procesą gali pradėti Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, priimdamas nutartį. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, modelinis teismo procesas gali būti pradėtas ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, teismo pirmininkui priėmus nutartį. Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį teismo procesą yra neskundžiama. 2. Regionų Apygardos administracinio teismo pirmininkas gali keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungti į vieną modelinę bylą. Kai keletas individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų yra skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose, jas gali sujungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti. 3. Apie nutartį pradėti modelinį teismo procesą informuojami modelinės bylos proceso dalyviai, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir visi apygardų administraciniai teismai. Pranešimas apie minėtą šią nutartį skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 4. Pradėjus modelinę bylą, kitų individualiųjų vienarūšių bylų, nurodytų šio įstatymo 127 straipsnio
vienarūšės bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.“
Pakeisti 129 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„129 straipsnis. Modelinės bylos nagrinėjimo ypatumai
nagrinėja Regionų apygardos administracinio teismo trijų teisėjų kolegija.
Modelines bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėja išplėstinė teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija. 2. Administraciniai teismai Teismas imasi priemonių modelinę bylą išnagrinėti kiek įmanoma greičiau. 3. Teismas atmeta individualiosios vienarūšės bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą, jeigu nenustato, kad jo dalyvavimas yra būtinas tinkamai išnagrinėti modelinę bylą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.“
Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „130 straipsnis. Individualiųjų vienarūšių bylų nagrinėjimo atnaujinamas
nagrinėjimas yra atnaujinamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, įsiteisėjimą pranešama visiems apygardų administraciniams teismams Regionų administraciniam teismui ir paskelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. 2. Apygardų administraciniai teismai Regionų administracinis teismas apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurioje pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, įsiteisėjimą praneša individualiųjų vienarūšių bylų proceso šalims, išaiškindami išaiškindamas teisę paduoti prašymą atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepadavimo teisines pasekmes.
Jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti modelinėje byloje, gavimo individualiosios vienarūšės bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas) individualiojoje vienarūšėje byloje paliekamas nenagrinėtas. Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 131¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo
įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko).“
Pakeisti 131² straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1, 3, 11 13 punktuose ir 3 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų pareiškimo turiniui ir formai, turi būti nurodyta:“. 30 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „132 straipsnis. Apygardų administracinių teismų Regionų administracinio teismo sprendimų apskundimas“. 2.
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apygardų administracinių teismų Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
Pakeisti 134 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja, taip pat pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose;“. 32 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 157 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apygardos Regionų administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15,
17, 18, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnius ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3.
įstatyme nustatytos bylų paskirstymo Regionų administracinio teismo teisėjams ir šio teismo teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taikomos po 2024 m. sausio 1 d. Regionų administraciniame teisme gautiems procesiniams dokumentams ir byloms. 4. Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir Teisėjų taryba iki 2023 m. gruodžio
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 131¹,
2021-06-11 Nr. XIVP-569 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
bylų teisenos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas, įstatymas) 20 straipsnio nuostatos, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūloma panaikinti išskirtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją nagrinėti įstatymuose nustatytas atskirų kategorijų bylas, pavyzdžiui, numatytas Konkurencijos įstatyme, Energetikos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme ir pan. Pažymėtina, kad reorganizavus Regionų apygardos administracinį teismą, Lietuvos apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai neperims Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priskirtų atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo. Po teismų reorganizavimo tokias administracines bylas nagrinės Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmai, esantys arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš Teismų įstatymo pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektų tikslų yra prielaidų platesnei teisėjų specializacijai sudarymas ir bylų nagrinėjimo operatyvumo didinimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nagrinėti atskirų kategorijų bylas specializavosi vieno teismo teisėjai, kurie per ne vienų metų laikotarpį jau yra įgiję atitinkamą patirtį. Tuo tarpu įsigaliojus įstatymui, atskirų kategorijų bylas turės nagrinėti teisėjai, kurie tokių bylų nėra nagrinėję. Todėl teisėjams prireiks atitinkamo laiko tarpo, kad tokią patirtį įgytų. Taigi tam tikrą laikotarpį tokia situacija gali neigiamai atsiliepti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo kokybei ir operatyvumui, ypač tais atvejais, kai įstatymuose būtų nustatyti santykinai trumpi terminai išnagrinėti atskirus skundus ir prašymus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. 2. Projekto 6 straipsniu siūloma keisti įstatymo 31 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad: „Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas bet kuriuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose. Kiti procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, kuriuose priskirta nagrinėti byla. Administracinė byla yra nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės) vietos, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, esančiuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas pareiškėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu.“ Pasiūlymas diskutuotinas.
Pirma, svarstytina, ar projektu pagrįstai siūloma nustatyti galimybę skundą (prašymą, pareiškimą) paduoti bet kuriuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose, atsižvelgiant į tai, jog nuostatoje vėliau nustatomos aiškios teritorinio teismingumo taisyklės ir byla negalės būti nagrinėjama bet kuriuose teismo rūmuose. Atkreiptinas dėmesys, jog teismams tokiu būdu bus sukurta papildoma administracinė našta perduoti pateiktus dokumentus į tuos teismo rūmus, kuriuose bus nagrinėjama byla. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis yra proporcingas siekiamiems tikslams. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamos straipsnio dalies pradžioje kalbama apie gyvenamąją vietą ir buveinę, todėl manytina, kad ir paskutinysis nuostatos sakinys turi būti dėstomas vartojant analogiškas sąvokas, atsisakant žodžių „gyvenančių ar esančių“. Be to, siūlytina nuostatos paskutinįjį sakinį koreguoti kalbiniu požiūriu, kad jos turinys būtų aiškus, galimai atsisakant žodžių junginio „teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu“, šią nuostatos dalį taip pat suderinant su analizuojamos straipsnio dalies ketvirtu sakiniu, pavyzdžiui, nustatant: „pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose.“ Trečia, pažymėtina, kad tai, jog asmenys gyvena ar yra ne toje pačioje vietoje neturėtų automatiškai reikšti, jog jie gali pasirinkti bet kuriuos teismo rūmus, nes net tokiu atveju, jų gyvenamoji vieta ir buveinė gali būti vienoje vietovėje, esančioje arčiausiu atstumu iki tam tikrų teismo rūmų.
Todėl manytina, kad nuostatos penktasis sakinys turėtų būti pakoreguotas, nes priešingu atveju iškiltų klausimas dėl asmenų lygiateisiškumo, kai vieniems asmenims būtų nustatytas imperatyvus reikalavimas kreiptis į arčiausiai jų gyvenamosios vietos ar buveinės esančius teismo rūmus, o kitiems asmenims, kurie niekuo nesiskirtų nuo pastarųjų asmenų, būtų sudaryta galimybė pasirinkti teismo rūmus savo nuožiūra. Ketvirta, pažymėtina, kad analizuojama straipsnio dalis nustato kelias savarankiškas teismingumo taisykles. Manytina, jog siekiant teisinio aiškumo ir vengiant situacijų, kai teismas procesiniuose sprendimuose turėtų remtis ne straipsnio dalimis ir punktais, o straipsnio dalies sakiniais, kaip tai padaryta rašant šią pastabą, nuostata turėtų būti išdėstyta straipsnio dalimi su punktais, įtvirtinančiais atskiras teismingumo taisykles, ar atskiromis straipsnio dalimis. Penkta, pažymėtina, kad nuostata stokoja aiškumo ta apimtimi, kuria neaišku, kaip ir koks asmuo apskaičiuotų atstumą nuo tam tikros gyvenamosios vietos ar buveinės iki tam tikrų teismo rūmų. Neaišku, ar turėtų būti matuojamas tiesioginis geografinis atstumas, ar atstumas vykstant viešojo naudojimo keliais ir pan. todėl siūlytina nuostatos turinį detalizuoti.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu administracinę bylą išnagrinėtų administracinio teismo rūmai, kurie nėra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos. Nėra aišku, ar siūlomo teisinio reguliavimo tikslas tik tolygiai paskirstyti bylas tarp administracinio teismo rūmų, ar pastaruoju atveju aukštesnės instancijos teismui būtų absoliutus pagrindas panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Šešta, svarstytina, ar projektu pagrįstai siūloma atsisakyti galiojančios teritorinio teismingumo sistemos, kai skundai turi būti paduodami pagal atsakovo institucijos (subjekto) buveinės vietą. Pažymėtina, jog nustatant galiojantį teisinį reguliavimą, be kita ko, buvo atsižvelgiama į tai, jog viešojo administravimo funkcijų vykdymas itin dažnai sietinas su tam tikru teritorialumo principu, individualaus pobūdžio administraciniais sprendimais ir administraciniais teisės aktais, todėl laikoma, kad ginčas racionaliausiai, mažiausiomis sąnaudomis išnagrinėjamas būtent toje vietovėje, su kuria yra betarpiškai susijęs. Analogiškai turėtų būti svarstoma, ar pagrįstai ir proporcingai siūloma panaikinti kitas teismingumo taisykles, naikinant galiojančias įstatymo 31 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas. Septinta, pažymėtina, kad nekvestionuojant siekio nustatyti, kad administracinės bylos būtų nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos esančiuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose, atkreiptinas dėmesys, kad galimai išaugtų valstybės institucijų išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu, nes bylų nagrinėjimas vyktų teismo rūmuose, esančiuose galimai didesniais atstumais nuo valstybės institucijų (transporto, komandiruočių išlaidos ir pan.).
Kiek papildomų lėšų reikėtų skirti valstybės institucijoms iš valstybės biudžeto projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukščiau minėtiems poreikiams aspektu. 3. Projekto 6 straipsniu siūloma keisti įstatymo 31 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė gali būti netaikoma, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.“ Pastebėtina, kad straipsnio 1 dalyje nustatyta ne viena, o bent penkios savarankiškos taisyklės, todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kuri iš taisyklių būtų netaikoma. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatos dubliuoja šio straipsnio 1 dalies pirmus du sakinius, todėl siūlytina atsisakyti perteklinio reguliavimo vienoje iš nurodytų straipsnio dalių. 5. Svarstytina, ar projekto 11 straipsniu pagrįstai siūloma panaikinti įstatymo 63 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytą galimybę vieniems teismo rūmams pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus kitiems teismo rūmams, jei reikia surinkti įrodymus kitų teismo rūmų veikimo teritorijoje. Svarstytina, ar tokiu būdu nebus padidinti proceso kaštai ir sumažintas proceso efektyvumas. 6.
straipsnį ir jo 1 dalyje nustatyti, kad teismui nustačius, kad teisme yra „skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas to paties pareiškėjo, tačiau dėl skirtingų atsakovų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo),“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad tokia siūlomo pakeitimo esmė ne tik sistemiškai nedera su keičiamos nuostatos esme, kai bylos gali būti sujungtos tik tuo pagrindu, jei bylų nagrinėjimo objektas iš esmės sutampa, t. y. siekiama vienoje byloje išnagrinėti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumą, tačiau ir pažeistų pareiškėjo interesus, esminius administracinio proceso principus, galimai ir teisinės valstybės principą. Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiu principu remiantis siekiama nustatyti, kad į vieną bylą galėtų būti sujungiamos bylos su skirtingomis dalyvaujančiomis šalimis ir su skirtingais nagrinėjimo objektais. Pažymime, jog Lietuvos Respublikos teisės sistemoje iki šiol tokie bylų sujungimo pagrindai neegzistavo, kaip ir principai, kurias remiantis būtų galima sujungti bylas pagal pareiškėjo asmenį, jei bylų nagrinėjimo objektai nesusiję. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios bylos neturės iš esmės nieko bendro, išskyrus pareiškėjo asmenį – skirtingi nagrinėjimo objektai, skirtingi įrodymai, skirtingi taikytini ir nagrinėtini teisės aktai, skirtingi atsakovai, skirtingos bylų nagrinėjimo stadijos ir t.t. Be to, teismas vienoje byloje turėtų nagrinėti ne vieną bylą, o visas, jokiais teisiniais požymiais, išskyrus pareiškėją, nesusijusias bylas. Todėl teigtina, kad toks bylų sujungimo kriterijus, kai bylos būtų jungiamos vien remiantis pareiškėjo asmeniu, yra nesuderinamas su keičiamo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintais Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.
Atsižvelgiant į tai manytina, kad siūlomas reguliavimas negali būti vertinamas kaip kylantis iš bendrųjų administracinių bylų teisenos principų ar bylų sujungimo teisinio instituto esmės ir prasmės. Aptartame kontekste atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinime[1], analizuojant projektu siūlomo keisti straipsnio taikymą nurodomą: „<...> administracinių bylų sujungimo pagrindas siejamas ne su pareiškėjo tapatumu skirtinguose administraciniuose ginčuose, t. y. to paties pareiškėjo pateiktais keliais skundais, bet su ginčo objekto tapatumu keliose bylose. Ir nors pačioje įstatymo nuostatoje tiesiogiai neįtvirtintas bylų sujungimo tikslas, tai kyla iš paties instituto prigimties bei bendrųjų proceso principų, t. y. užtikrinti proceso efektyvumą (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–668/2010). Taigi administracinės bylos gali būti sujungtos, kai: pirma, skirtingose bylose yra tas pats ginčo objektas, t. y. skundžiamas tas pats aktas ar veiksmas (neveikimas), prašoma patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą; antra, bylos iškeltos tame pačiame teisme ir nei viena jų neišnagrinėta (pavyzdžiui, negali būti sujungiamos bylos, kai jos nagrinėjamos skirtingų instancijų teismuose, taip pat kai viena byla jau išnagrinėta arba kai dar nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas – Nr. N62-229/2011, Nr. AS146–42/2009, Nr. AS822–491/2011); trečia, sujungimas naudingas proceso efektyvumo principo požiūriu. Pavyzdžiui, Vyriausiajame administraciniame teisme į vieną bylą Nr.
A444-1433/2011 buvo sujungtos net penkios administracinės bylos, kuriose buvo sprendžiamas to paties atsakovo – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – priimto nutarimo teisėtumas, siekiant proceso operatyvumo bei nuoseklios teismų praktikos formavimo. 5. Pažymėtina, jog ABTĮ nedraudžia sujungti ir vieno to paties pareiškėjo pradėtas skirtingas bylas, kuriose reiškiami reikalavimai susiję. Visus reikalavimus reikšti vienu metu nėra būtina, be to, gali susidaryti tokia situacija, kad vieniems reikalavimams pagrįsti pakaks duomenų, o dėl kitų reikės rinkti papildomą medžiagą, todėl dėl skirtingų reikalavimų galima kreiptis į teismą skirtingu laiku tam, kad nebūtų praleistas terminas kreiptis į teismą dėl tų reikalavimų, kuriems pagrįsti pakanka duomenų (2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS502-471/2008). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog sujungus teisme bylas, pradėtas pagal to paties pareiškėjo skundus į vieną, toks asmuo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą už kitus skundus neturi ir už likusius skundus sumokėti žyminiai mokesčiai nelaikytini jo permoka (2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-129/2008). 6. ABTĮ 69 straipsnio 2 dalis numato, jog kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). Skundo reikalavimų išskyrimas nėra savitikslis dalykas, ir jis galimas tada, kai: pirma, bylos skundo dalyką sudaro keli reikalavimai; antra, teismas pripažįsta esant tikslingu juos nagrinėti skyrium.
Pavyzdžiui, gali būti pripažinta tikslinga išskirti reikalavimą į atskirą bylą, kai jis iš esmės nesusijęs su pareiškėjo keliamu ginču, taip pat kai skunde reiškiami keli reikalavimai, kurie tarpusavyje nėra susiję, o dėl vieno jų reikalingas bylos sustabdymas.“ Toks teismų praktikos apibendrinimas ir aiškinimas taip pat pagrindžia nuomonę, jog siūlomas reguliavimas galimai yra nesuderinamas su administracinių bylų teisenos principais. Todėl siūlytina atsisakyti siūlomo pakeitimo. 7. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnyje siūloma atsisakyti reglamentuoti atvejus, kada bylos galėtų
(turėtų) būti perduodamos kitiems teismo rūmams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 14 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas, nes keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje yra suformuluojama teismo pirmininko teisė (ir pareiga) išspręsti bylos perdavimo kitiems teismo rūmams klausimą, tačiau tokio sprendimo priėmimo pagrindai - teisėjams nusišalinus teismo rūmuose nelieka kam nagrinėti bylos, byla priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles, bylos perdavimas siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos nagrinėjimo - kuriais vadovaujantis teismo pirmininkas ir turėtų spręsti bylos perdavimo klausimą, yra panaikinami. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 8. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pirmosios instancijos teisme byla gali būti nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) teisėjui ar teisėjų kolegijos nariams, administracinės bylos proceso dalyviams, vertėjams, ekspertams, specialistams ir liudytojams esant skirtingose teismo ar ne teismo patalpose.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucijos 117 straipsnio pirmosios dalies, Teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Pažymėtina, kad teismo posėdžių salėje teismo posėdį paprastai gali stebėti visi norintys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo posėdis yra uždaras. Pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą teismo posėdžiai galėtų vykti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, teismui ar teisėjų kolegijai, dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams nesant teismo posėdžių salėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas teismo posėdžio viešumas, jeigu taip, tai kokiomis priemonėmis jis būtų užtikrinamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas teismo pasitarimo slaptumas, jeigu vienas ar visi teisėjų kolegijos nariai nagrinėtų bylą ne teismo posėdžių salėje, bet naudodami elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Nėra aišku, kaip praktiškai tai galėtų būti įgyvendinta. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriomis būtų užtikrintas teismo pasitarimo slaptumas. 9.
straipsnio nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti reguliavimo, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sudarytos taikos sutartys būtų perduodamos tiems teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] https://www.lvat.lt/data/public/uploads/2018/01/23_apibendrinimas.pdf?fbclid=IwAR2qbF49Mun_Wl7PhQNqigZUsZob6jd83RRHsWe-JM5RAKQtMLBox0vjc90
68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 122¹, 123, 127, 128, 129, 130, 131¹, 131², 132, 134 IR 157 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2022-11-21 Nr. XIVP-569(3) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Tikslintinos projekto 33 straipsnio 1 ir 2 dalys,
reglamentuojančios projektu teikiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimą:
straipsniu, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies naujoji numeracija (nauji 10 ir 11 punktai bei senųjų pernumeravimas atitinkamai į 12 ir 13 punktus) įsigaliotų tik 2024 m. sausio 1 d., tuo tarpu projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 122¹straipsnio 2 dalies 1 punkte bei projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo 131²straipsnio
nuorodos į naująją keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies numeraciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Regionų administracinio teismo veiklą, įsigaliotų
įsigaliojimas 2023 m. sausio 1 d., nes minėtu straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatomas teisinis reguliavimas taip pat yra siejamas su Regionų administracinio teismo veiklos pradžia. 1.3.
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalimi (kurios įsigaliojimas numatytas 2023 m. sausio 1 d.), bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar tikslingas projekto 6 straipsnio 1 dalies bei 15 straipsnio, reglamentuojančių proceso šalių nuomonės išreiškimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, įsigaliojimas tik 2024 m. sausio 1 d. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84,
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Danielė Morgana, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas ir teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Inga Žukovaitė, l.e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja Milda Treigė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus vyresnysis patarėjas Justinas Bagdžius, Nacionalinės teismų administracijos teisės ir administravimo departamento administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Nacionalinės teismų administracijos strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Teisingumo ministerijos teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-112 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas, įstatymas) 20 straipsnio nuostatos, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūloma panaikinti išskirtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją nagrinėti įstatymuose nustatytas atskirų kategorijų bylas, pavyzdžiui, numatytas Konkurencijos įstatyme, Energetikos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme ir pan. Pažymėtina, kad reorganizavus Regionų apygardos administracinį teismą, Lietuvos apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai neperims Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priskirtų atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo. Po teismų reorganizavimo tokias administracines bylas nagrinės Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmai, esantys arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš Teismų įstatymo pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektų tikslų yra prielaidų platesnei teisėjų specializacijai sudarymas ir bylų nagrinėjimo operatyvumo didinimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nagrinėti atskirų kategorijų bylas specializavosi vieno teismo teisėjai, kurie per ne vienų metų laikotarpį jau yra įgiję atitinkamą patirtį. Tuo tarpu įsigaliojus įstatymui, atskirų kategorijų bylas turės nagrinėti teisėjai, kurie tokių bylų nėra nagrinėję. Todėl teisėjams prireiks atitinkamo laiko tarpo, kad tokią patirtį įgytų. Taigi tam tikrą laikotarpį tokia situacija gali neigiamai atsiliepti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo kokybei ir operatyvumui, ypač tais atvejais, kai įstatymuose būtų nustatyti santykinai trumpi terminai išnagrinėti atskirus skundus ir prašymus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Nepritarti Siekiant išspręsti nurodytą aspektą teisiniame reguliavime siūloma aiškiai nustatyti, kad teisėjų kolegija galėtų būti sudaroma ir iš į skirtingus teismo rūmus paskirtų teisėjų. (ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies keitimas). Tokiu atveju, poįstatyminiu teisės aktu reguliuojant bylų skirstymą būtų galima nustatyti, kad bylų kategorijose, kuriose anksčiau specializavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, teisėju pranešėju galėtų būti skiriamas specializuotas teisėjas, o kiti kolegijų nariai galėtų būti skiriami iš kitų teismo rūmų. Taip ne tik būtų užtikrinta asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį terminą, bet ir būtų sukurtos galimybės specializuotis kitiems teisėjams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-117 2.
Projekto 6 straipsniu siūloma keisti įstatymo 31 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad: „Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas bet kuriuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose. Kiti procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, kuriuose priskirta nagrinėti byla. Administracinė byla yra nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės) vietos, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, esančiuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas pareiškėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu.“ Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, svarstytina, ar projektu pagrįstai siūloma nustatyti galimybę skundą (prašymą, pareiškimą) paduoti bet kuriuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose, atsižvelgiant į tai, jog nuostatoje vėliau nustatomos aiškios teritorinio teismingumo taisyklės ir byla negalės būti nagrinėjama bet kuriuose teismo rūmuose. Atkreiptinas dėmesys, jog teismams tokiu būdu bus sukurta papildoma administracinė našta perduoti pateiktus dokumentus į tuos teismo rūmus, kuriuose bus nagrinėjama byla. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis yra proporcingas siekiamiems tikslams. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamos straipsnio dalies pradžioje kalbama apie gyvenamąją vietą ir buveinę, todėl manytina, kad ir paskutinysis nuostatos sakinys turi būti dėstomas vartojant analogiškas sąvokas, atsisakant žodžių „gyvenančių ar esančių“.
Be to, siūlytina nuostatos paskutinįjį sakinį koreguoti kalbiniu požiūriu, kad jos turinys būtų aiškus, galimai atsisakant žodžių junginio „teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu“, šią nuostatos dalį taip pat suderinant su analizuojamos straipsnio dalies ketvirtu sakiniu, pavyzdžiui, nustatant:
„pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose.“
Trečia, pažymėtina, kad tai, jog asmenys gyvena ar yra ne toje pačioje vietoje neturėtų automatiškai reikšti, jog jie gali pasirinkti bet kuriuos teismo rūmus, nes net tokiu atveju, jų gyvenamoji vieta ir buveinė gali būti vienoje vietovėje, esančioje arčiausiu atstumu iki tam tikrų teismo rūmų. Todėl manytina, kad nuostatos penktasis sakinys turėtų būti pakoreguotas, nes priešingu atveju iškiltų klausimas dėl asmenų lygiateisiškumo, kai vieniems asmenims būtų nustatytas imperatyvus reikalavimas kreiptis į arčiausiai jų gyvenamosios vietos ar buveinės esančius teismo rūmus, o kitiems asmenims, kurie niekuo nesiskirtų nuo pastarųjų asmenų, būtų sudaryta galimybė pasirinkti teismo rūmus savo nuožiūra. Ketvirta, pažymėtina, kad analizuojama straipsnio dalis nustato kelias savarankiškas teismingumo taisykles. Manytina, jog siekiant teisinio aiškumo ir vengiant situacijų, kai teismas procesiniuose sprendimuose turėtų remtis ne straipsnio dalimis ir punktais, o straipsnio dalies sakiniais, kaip tai padaryta rašant šią pastabą, nuostata turėtų būti išdėstyta straipsnio dalimi su punktais, įtvirtinančiais atskiras teismingumo taisykles, ar atskiromis straipsnio dalimis. Penkta, pažymėtina, kad nuostata stokoja aiškumo ta apimtimi, kuria neaišku, kaip ir koks asmuo apskaičiuotų atstumą nuo tam tikros gyvenamosios vietos ar buveinės iki tam tikrų teismo rūmų.
Neaišku, ar turėtų būti matuojamas tiesioginis geografinis atstumas, ar atstumas vykstant viešojo naudojimo keliais ir pan. todėl siūlytina nuostatos turinį detalizuoti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu administracinę bylą išnagrinėtų administracinio teismo rūmai, kurie nėra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos. Nėra aišku, ar siūlomo teisinio reguliavimo tikslas tik tolygiai paskirstyti bylas tarp administracinio teismo rūmų, ar pastaruoju atveju aukštesnės instancijos teismui būtų absoliutus pagrindas panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Šešta, svarstytina, ar projektu pagrįstai siūloma atsisakyti galiojančios teritorinio teismingumo sistemos, kai skundai turi būti paduodami pagal atsakovo institucijos (subjekto) buveinės vietą. Pažymėtina, jog nustatant galiojantį teisinį reguliavimą, be kita ko, buvo atsižvelgiama į tai, jog viešojo administravimo funkcijų vykdymas itin dažnai sietinas su tam tikru teritorialumo principu, individualaus pobūdžio administraciniais sprendimais ir administraciniais teisės aktais, todėl laikoma, kad ginčas racionaliausiai, mažiausiomis sąnaudomis išnagrinėjamas būtent toje vietovėje, su kuria yra betarpiškai susijęs. Analogiškai turėtų būti svarstoma, ar pagrįstai ir proporcingai siūloma panaikinti kitas teismingumo taisykles, naikinant galiojančias įstatymo 31 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas.
Septinta, pažymėtina, kad nekvestionuojant siekio nustatyti, kad administracinės bylos būtų nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos esančiuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose, atkreiptinas dėmesys, kad galimai išaugtų valstybės institucijų išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu, nes bylų nagrinėjimas vyktų teismo rūmuose, esančiuose galimai didesniais atstumais nuo valstybės institucijų (transporto, komandiruočių išlaidos ir pan.). Kiek papildomų lėšų reikėtų skirti valstybės institucijoms iš valstybės biudžeto projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukščiau minėtiems poreikiams aspektu. Pritarti iš dalies
1Jau dabar galioja nuostata, kuri nustato galimybę,
kad tais atvejais, kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesą inicijuojantį dokumentą būtų galima pateikti bet kuriuose teismo rūmuose (ABTĮ 31 str. 5 d.). Pažymėtina, kad Teisėjų taryba teikdama savo pastabas dėl šio įstatymo projekto yra nurodžiusi, kad papildomų sunkumų ši nuostata nesukuria. 2. Sutiktina dėl kalbinių korekcijų. 3. Pritarta, nurodyta, kad pareiškėjų daugeto atveju, jų pasirinkimo laisvė nėra neribota, jie galėtų kreiptis į teismo rūmus, kurių teritorijoje yra bent vieno iš jų gyvenamoji (buveinės) vieta. Pakoreguota ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis. 4. Pritarta, taisyklės išdėstytos punktais. 5. Pritarta, atsisakyta vertinamojo kriterijaus
„artimiausias“. Projektas šiuo aspektu koreguotas iš esmės, nustatant, kad
„byla nagrinėtina teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra pareiškėjo
gyvenamoji vieta (buveinė)“. Atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr.
VIII-1030 2 straipsnio 2 dalis, priskiriant konkretiems rūmams veiklos teritoriją. 6. Nepritarta. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti teismingumo taisykles, kurios visais atvejais būtų palankesnės asmeniui, t. y. priartintų teismą prie asmens. Šis aspektas itin aktualus administracinėse bylose, kai asmuo kreipiasi dėl valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo. Papildomai pažymėtina, kad galiojanti teismingumo sistema lemia esminius krūvio ir bylų sudėtingumo skirtumus tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų, kadangi daugelis centrinių valdžios institucijų yra įsikūrusios Vilniuje, kurios priima skundžiamus sprendimus sudėtingiausiais klausimais, šio teismo teisėjams faktiškai tenka nagrinėti sudėtingiausias bylas. Teritorinio teismingumo taisyklės pakeitimas tiek sukurtų pareiškėjams palankią teismingumo taisyklę, tiek efektyviai prisidėtų prie teisėjų krūvio suvienodinimo. Siūlomu teisiniu reguliavimu nustatyta galimybė visas bylas nagrinėti nuotoliniu būdu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 31 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė gali būti netaikoma, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.“ Pastebėtina, kad straipsnio 1 dalyje nustatyta ne viena, o bent penkios savarankiškos taisyklės, todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kuri iš taisyklių būtų netaikoma. Pritarti Atitinkamai pakeista ABTĮ 31 str. 2 d. nuostata nurodant, kad gali būti netaikomos visos
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-117 4.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatos dubliuoja šio straipsnio 1 dalies pirmus du sakinius, todėl siūlytina atsisakyti perteklinio reguliavimo vienoje iš nurodytų straipsnio dalių. Pritarti Projektas pakoreguotas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pagrįstai siūloma panaikinti įstatymo 63 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytą galimybę vieniems teismo rūmams pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus kitiems teismo rūmams, jei reikia surinkti įrodymus kitų teismo rūmų veikimo teritorijoje. Svarstytina, ar tokiu būdu nebus padidinti proceso kaštai ir sumažintas proceso efektyvumas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 68 straipsnį ir jo 1 dalyje nustatyti, kad teismui nustačius, kad teisme yra „skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas to paties pareiškėjo, tačiau dėl skirtingų atsakovų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo),“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad tokia siūlomo pakeitimo esmė ne tik sistemiškai nedera su keičiamos nuostatos esme, kai bylos gali būti sujungtos tik tuo pagrindu, jei bylų nagrinėjimo objektas iš esmės sutampa, t. y. siekiama vienoje byloje išnagrinėti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumą, tačiau ir pažeistų pareiškėjo interesus, esminius administracinio proceso principus, galimai ir teisinės valstybės principą. Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiu principu remiantis siekiama nustatyti, kad į vieną bylą galėtų būti sujungiamos bylos su skirtingomis dalyvaujančiomis šalimis ir su skirtingais nagrinėjimo objektais.
Pažymime, jog Lietuvos Respublikos teisės sistemoje iki šiol tokie bylų sujungimo pagrindai neegzistavo, kaip ir principai, kurias remiantis būtų galima sujungti bylas pagal pareiškėjo asmenį, jei bylų nagrinėjimo objektai nesusiję. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios bylos neturės iš esmės nieko bendro, išskyrus pareiškėjo asmenį – skirtingi nagrinėjimo objektai, skirtingi įrodymai, skirtingi taikytini ir nagrinėtini teisės aktai, skirtingi atsakovai, skirtingos bylų nagrinėjimo stadijos ir t.t. Be to, teismas vienoje byloje turėtų nagrinėti ne vieną bylą, o visas, jokiais teisiniais požymiais, išskyrus pareiškėją, nesusijusias bylas. Todėl teigtina, kad toks bylų sujungimo kriterijus, kai bylos būtų jungiamos vien remiantis pareiškėjo asmeniu, yra nesuderinamas su keičiamo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintais Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Atsižvelgiant į tai manytina, kad siūlomas reguliavimas negali būti vertinamas kaip kylantis iš bendrųjų administracinių bylų teisenos principų ar bylų sujungimo teisinio instituto esmės ir prasmės. Aptartame kontekste atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinime[¹], analizuojant projektu siūlomo keisti straipsnio taikymą nurodomą:
„<...> administracinių bylų sujungimo pagrindas siejamas ne su
pareiškėjo tapatumu skirtinguose administraciniuose ginčuose, t. y. to paties pareiškėjo pateiktais keliais skundais, bet su ginčo objekto tapatumu keliose bylose. Ir nors pačioje įstatymo nuostatoje tiesiogiai neįtvirtintas bylų sujungimo tikslas, tai kyla iš paties instituto prigimties bei bendrųjų proceso principų, t. y. užtikrinti proceso efektyvumą (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
AS858–668/2010). Taigi administracinės bylos gali būti sujungtos, kai: pirma, skirtingose bylose yra tas pats ginčo objektas, t. y. skundžiamas tas pats aktas ar veiksmas (neveikimas), prašoma patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą; antra, bylos iškeltos tame pačiame teisme ir nei viena jų neišnagrinėta (pavyzdžiui, negali būti sujungiamos bylos, kai jos nagrinėjamos skirtingų instancijų teismuose, taip pat kai viena byla jau išnagrinėta arba kai dar nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas – Nr. N62-229/2011, Nr. AS146–42/2009, Nr. AS822–491/2011); trečia, sujungimas naudingas proceso efektyvumo principo požiūriu. Pavyzdžiui, Vyriausiajame administraciniame teisme į vieną bylą Nr. A444-1433/2011 buvo sujungtos net penkios administracinės bylos, kuriose buvo sprendžiamas to paties atsakovo – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – priimto nutarimo teisėtumas, siekiant proceso operatyvumo bei nuoseklios teismų praktikos formavimo. 5. Pažymėtina, jog ABTĮ nedraudžia sujungti ir vieno to paties pareiškėjo pradėtas skirtingas bylas, kuriose reiškiami reikalavimai susiję. Visus reikalavimus reikšti vienu metu nėra būtina, be to, gali susidaryti tokia situacija, kad vieniems reikalavimams pagrįsti pakaks duomenų, o dėl kitų reikės rinkti papildomą medžiagą, todėl dėl skirtingų reikalavimų galima kreiptis į teismą skirtingu laiku tam, kad nebūtų praleistas terminas kreiptis į teismą dėl tų reikalavimų, kuriems pagrįsti pakanka duomenų (2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS502-471/2008).
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog sujungus teisme bylas, pradėtas pagal to paties pareiškėjo skundus į vieną, toks asmuo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą už kitus skundus neturi ir už likusius skundus sumokėti žyminiai mokesčiai nelaikytini jo permoka (2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-129/2008). 6. ABTĮ 69 straipsnio 2 dalis numato, jog kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). Skundo reikalavimų išskyrimas nėra savitikslis dalykas, ir jis galimas tada, kai: pirma, bylos skundo dalyką sudaro keli reikalavimai; antra, teismas pripažįsta esant tikslingu juos nagrinėti skyrium. Pavyzdžiui, gali būti pripažinta tikslinga išskirti reikalavimą į atskirą bylą, kai jis iš esmės nesusijęs su pareiškėjo keliamu ginču, taip pat kai skunde reiškiami keli reikalavimai, kurie tarpusavyje nėra susiję, o dėl vieno jų reikalingas bylos sustabdymas.“ Toks teismų praktikos apibendrinimas ir aiškinimas taip pat pagrindžia nuomonę, jog siūlomas reguliavimas galimai yra nesuderinamas su administracinių bylų teisenos principais. Todėl siūlytina atsisakyti siūlomo pakeitimo. Pritarti
nuostatos atsisakyta
kanceliarijos Teisės departamentas
(turėtų) būti perduodamos kitiems teismo rūmams.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 14 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas, nes keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje yra suformuluojama teismo pirmininko teisė (ir pareiga) išspręsti bylos perdavimo kitiems teismo rūmams klausimą, tačiau tokio sprendimo priėmimo pagrindai - teisėjams nusišalinus teismo rūmuose nelieka kam nagrinėti bylos, byla priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles, bylos perdavimas siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos nagrinėjimo - kuriais vadovaujantis teismo pirmininkas ir turėtų spręsti bylos perdavimo klausimą, yra panaikinami. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Pritarti Pakoreguotas ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pirmosios instancijos teisme byla gali būti nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) teisėjui ar teisėjų kolegijos nariams, administracinės bylos proceso dalyviams, vertėjams, ekspertams, specialistams ir liudytojams esant skirtingose teismo ar ne teismo patalpose. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucijos 117 straipsnio pirmosios dalies, Teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Pažymėtina, kad teismo posėdžių salėje teismo posėdį paprastai gali stebėti visi norintys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo posėdis yra uždaras.
Pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą teismo posėdžiai galėtų vykti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, teismui ar teisėjų kolegijai, dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams nesant teismo posėdžių salėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas teismo posėdžio viešumas, jeigu taip, tai kokiomis priemonėmis jis būtų užtikrinamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas teismo pasitarimo slaptumas, jeigu vienas ar visi teisėjų kolegijos nariai nagrinėtų bylą ne teismo posėdžių salėje, bet naudodami elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Nėra aišku, kaip praktiškai tai galėtų būti įgyvendinta. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriomis būtų užtikrintas teismo pasitarimo slaptumas. Pritarti Į pastabą atsižvelgta, pakoreguojant ABTĮ 77 straipsnio 5 dalį. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti reguliavimo, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sudarytos taikos sutartys būtų perduodamos tiems teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Pritarti
Sąjungos teisės grupė 2021-11-03 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 131(1), 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
14 Projekto 14 straipsnis nėra suderintas su 2021-07-13 priimto Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-508 nuostatomis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2021-09-10 Teikia pastabas dėl Teismų įstatymo. Dėl kitų įstatymų projektų Nr. XIVP 569 – XIVP- 609 pastabų, papildymų neturime. Atsižvelgti
2021-09-141 Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti teisės aktų projektais, teikia šias pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo. 1.-2. <Dėl
straipsniu siūloma Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose proceso įstatymų nustatyta tvarka gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Tai yra, pagal siūlomą teisinį reguliavimą nuotolinis teismo procesas galėtų būti organizuojamas tik naudojant tas technologijas, kurios turi vaizdo perdavimo funkciją. Analogiškas teisinis reguliavimas siūlomas ir kartu teikiamuose susijusių proceso įstatymų projektuose.
Pastebėtina, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas nuotoliniame teismo posėdyje gali būti užtikrinamas naudojant ir telekonferencinę įrangą (telefonus be vaizdo perdavimo funkcijos). Tuo tarpu įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra atskleisti motyvai, kodėl atsisakytina galimybės teismo posėdžius organizuoti telekonferencijų pagalba ar kitais būdais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad telekonferencijos ne tik įtvirtintos galiojančios redakcijos civilinio proceso ir administracinių bylų teisenos įstatymuose, tačiau yra reglamentuotos ir tarptautiniuose teisės aktuose kaip alternatyva vaizdo konferencijoms. Pavyzdžiui, pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (toliau – Reglamentas) 10 straipsnio 4 dalį prašantysis teismas gali prašyti prašomojo teismo renkant įrodymus naudoti ryšio technologiją, pirmiausia vaizdo konferencijos ir telekonferencijos būdą. Pagal Reglamento 17 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiesioginį įrodymų rinkimą, centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija skatina naudoti tokias ryšio technologijas, kaip vaizdo konferencijos ir telekonferencijos. Analogiškų nuostatų dėl telekonferencijų ir kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimo nėra atsisakoma ir 2020 m. lapkričio
narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (preambulės 21-23 punktai, 12 straipsnio 4 dalis ir kt.), kuris bus pradėtas taikyti nuo 2022 m. liepos 1 d.
Taigi, nacionalinės proceso teisės normose nelikus nuostatų dėl telekonferencijų naudojimo galimybės, tai gali turėti reikšmingos įtakos ir bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungos valstybių narių teismų. Teisėjų taryba siūlo pakartotinai įvertinti, kuo grindžiamas poreikis siaurinti šiuo metu įtvirtintas teisines ir technines galimybes nagrinėti bylą pasirenkant teismui ir proceso dalyviui priimtiną technologijų rūšį (per vaizdo konferenciją arba per telekonferenciją), kokių tikslų siekiama siūlomu nauju teisiniu reguliavimu ir ar pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė yra tikslinga ir proporcinga siekiamiems tikslams. Konferencijos telefonu yra alternatyvi priemonė, kuri praktiškai taikoma tiek nacionalinių teismų veikloje, tiek įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą teisingumo vykdymo srityje. Ji yra pakankama atliekant proceso veiksmus tam tikro tipo bylose ir užtikrina proceso operatyvumą, ypač kai kyla sunkumų dėl vaizdo konferencijų organizavimo, proceso dalyviams neturint reikalingos techninės ir programinės įrangos (nešiojamų kompiuterių, Zoom licencijų, vaizdo kamerų ir pan.) ar šios įrangos trūkstant teismuose dėl teismo procesinės veiklos intensyvumo. Šiame kontekste pastebėtina, kad ABTĮ pakeitimo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)
galios ABTĮ 13 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Taigi, lieka neaišku, kaip šios normos koreliuos tarpusavyje. Pritarti ABTĮ 13 str. 1 d. papildyta nurodant, kad gali būti naudojamos ir telekonferencijos bei kiti būdai. Atitinkamai papildyti ir ABTĮ 24 str.2 d.10 p., 73 str. 1 d.2p., 78 str. 2 d., 81 str.5 ir 6 d., 134 str. 2 d. 10 p. Kitose ABTĮ nuostatose detalizavimo, kas laikoma informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis atsisakoma. 3. Teisėjų Taryba
įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnio 3 dalimi siūloma Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyti, kad, nagrinėjant bylas, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu). Analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175² straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 630 straipsnio 2 dalyje.
Tuo tarpu teikiamame ABTĮ 13 straipsnio pakeitimo projekte tokių nuostatų nėra, o šiuo metu galiojančioje ABTĮ 13 straipsnio 7 dalies redakcijoje nustatyta, kad proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas. Šios ABTĮ 13 straipsnio nuostatos konkuruoja ir nėra aiškus jų tarpusavio santykis. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8² straipsnyje, kuris reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą, taip pat naudojama kitokia formuluotė, artima šiuo metu galiojančiose CPK ir ABTĮ normose vartojamoms formuluotėms. Taigi, siūlytina teikiamų projektų nuostatas suvienodinti tarpusavyje. 5. <Teismų įstatymo pakeitimui projektui> Pritarti iš dalies Pakeitus Teismų įstatymo nuostatą, suderinta ir ABTĮ. 4. Teisėjų Taryba
įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas viešumo principas, numatantis, kad bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, bei priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teisėjų taryba, palaikydama siekį Teismų įstatyme įtvirtinti galimybę organizuoti nuotolinius teismo posėdžius, pažymi, kad teismo proceso viešumas, kaip pamatinis teisės principas, turi būti užtikrintas ir nuotolinio teismo proceso atvejais.
Įprastinio teismo proceso metu viešumas realizuojamas sudarant galimybes ne jaunesniam kaip 16 metų asmeniui patekti į teismo posėdžių salę stebėti bylos nagrinėjimą ir teismo sprendimo paskelbimą (pavyzdžiui, CPK 9 straipsnio 4 dalis). Pagal Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūlomas Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, organizuojant nuotolinį posėdį, bylą nagrinėjančio teisėjo buvimo vieta gali būti ir ne teismo posėdžių salėje ar kitose teismo patalpose, todėl nuotolinis bylų nagrinėjimas reikalauja specialių viešumą užtikrinančių priemonių. Siekiant teisinio aiškumo ir vienodos šio klausimo organizavimo praktikos teismuose, siūlytina susijusių proceso įstatymų projektuose numatyti tvarką, pagal kurią užtikrinamas viešumas nuotoliniame teismo procese, pavyzdžiui, CPK pakeitimo projektu keičiamo 175² straipsnio 1 dalyje, ABTĮ pakeitimo projektu keičiamo 13 straipsnio 1 dalyje ir ANK pakeitimo projektu keičiamo 630 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad bylos nagrinėjimo viešumas užtikrinamas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Pastebėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir BPK 8² straipsnio 5 dalyje. Pritarti
įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 34 straipsnį 7 dalimi, nustatančia reorganizuotame apygardos administraciniame teisme nagrinėtinų bylų teritorinį teismingumą. Įvertinus Teismų įstatymo 34 straipsnio paskirtį („Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai“) siūlytina svarstyti dėl tikslingumo administracinių bylų teismingumo taisykles įtvirtinti Teismų įstatyme, kai įprastai su teismingumu susijusios nuostatos nustatomos proceso įstatymuose.
Paminėtina, kad tapačios nuostatos siūlomos ABTĮ pakeitimo projekte. Pritarti Šių nuostatų atsisakyta Teismų įstatyme. Jos įtvirtinamos projekto 7 straipsnyje
tikslinti Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalį, numatant, kad bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi, be kita ko, užtikrinti, kad „bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, taip pat Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus“. Pastarąja išimtimi administracinių bylų skirstymą siūloma sieti su apygardos administracinio teismo rūmais, kurie yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės, arba su teismo rūmais, kuriuos pasirinks pareiškėjas ar pareiškėjai bendru pasirinkimu (žr. Teismų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomą Teismų įstatymo 34 straipsnio papildymą 7 dalimi, taip pat ABTĮ pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomą ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies pakeitimą). Sistemiškai vertinant Teismų įstatymo, ABTĮ pakeitimo projektus ir aiškinamajame rašte išdėstytus paaiškinimus, manytina, kad Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies nuostatų dėl bylų paskirstymo taisyklių tikslinimas šiuo atveju nėra būtinas.
Aktualioje Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies redakcijoje nustatoma, kad turi būti užtikrinama, kad „bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams“. Pagal projektais siūlomas administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bylos taip pat priskirtinos atitinkamiems apygardos administracinio teismo rūmams. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad paskirstant bylas nagrinėjimui konkretiems apygardos administracinio teismo teisėjams, prioritetas turėtų būti teikiamas teisėjams, kurie yra priskirti tiems teismo rūmams, kuriuose turėtų būti nagrinėjama byla. Bylų skyrimas kitų rūmų teisėjams, esant išskirtinėms sąlygoms, taip pat nustatytas aptariamoje normoje. Taigi, manytina, kad esama norma yra pakankama siekiamiems tikslams įgyvendinti. Papildomai galima būtų svarstyti dėl šios normos papildymo tokia išskirtine sąlyga „kai teismo rūmuose, kuriuose turėtų būti nagrinėjama byla pagal įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, nėra teisėjo (ar teisėjų kolegijos nario), galinčio nagrinėti bylą“, kuri apimtų ir aiškinamajame rašte minimus atvejus (dėl darbo krūvio, specializacijos, nusišalinimo ar pan.). Kita vertus, Teisėjų taryba, suprasdama siekį plėsti priemonių, kurios padėtų užtikrinti lankstesnį bei vienodesnį darbo krūvio paskirstymą, specializacijų nustatymą, atkreipia dėmesį į tai, kad teisinės prielaidos minėtoms priemonėms taikyti ir jų taikymo esminiai kriterijai bei mechanizmas turi būti įtvirtinti įstatymo lygmeniu.
Tuo tikslu svarbu įsivertinti ir turėti pakankamai konkretizuotą viziją, kaip siūlomas reguliavimas galėtų būti realizuojamas praktiškai, užtikrinant vieną iš teismų veiklos skaidrumo garantų – automatizuotą bylų skirstymą, užtikrinant atsitiktinumo principą ir minimizuojant rankinio įsikišimo atvejus. Pastaruosius aspektus akcentuoja ir korupcijos prevencijos analizę teismuose atliekantys subjektai[1]. Todėl jau įstatymo svarstymo ir priėmimo etape turi būti aišku, pavyzdžiui, kokiais kriterijais remiantis ir kuris subjektas turės nustatyti ir priskirti bylą, kaip teismingą konkretiems teismo rūmams (teritorinio teismingumo kontekste pagal ABTĮ), ir kokiais loginiais ryšiais šis bylos priskyrimas atitinkamiems rūmams galėtų būti siejamas su šiuose teismo rūmuose dirbančiais teisėjais, kuriems pagal aiškinamojo rašto turinį turėtų būti teikiamas prioritetas skirstant bylas, nors reorganizuoto apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją įstatymų projektais siūloma nustatyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kitaip tariant, siūloma atsisakyti šio teismo veiklos teritorijos skaidymo pagal jį sudarančius teismo rūmus ir sudaryti sąlygas tolygiam
įstatymo pakeitimo projektui>. Pritarti
2021-09-146 18.
ABTĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu, nustatančiu, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir
(ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose. Analogiška nuostata numatyta ir keičiamuose ABTĮ 71, 134 straipsniuose. Teisėjų taryba palaiko siekį, užtikrinant teismo proceso operatyvumo principą, įtvirtinti reikalavimą inicijuojančiame procesą dokumente ir atsiliepime į jį nurodyti asmens valią dėl galimybės nagrinėti bylą naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Teisėjų tarybos vertinimu, šis pakeitimas reikšmingas ne tik administracinių bylų teisenoje, todėl siūlytina suvienodinti teismo procesuose asmens valios pareiškimo tvarką, atitinkamai papildant CPK ir ANK straipsnius, reglamentuojančius procesinių dokumentų turinį (pavyzdžiui, CPK 111 straipsnio 3 dalį, 142 straipsnio 2 dalį, ANK 624 straipsnio 2 dalį, 662 straipsnio 2 dalį). Papildomai siūlytina svarstyti dėl formuluotės, kurioje asmens valiai išreikšti vartojami žodžiai „pageidavimas“ (dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), „reikalavimas“ (užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose).
Siūlomose konstrukcijose galimai tikslinga įtvirtinti analogiškas sąvokas, kurios vartojamos galiojančiose proceso teisės normose, pavyzdžiui, atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 6 punktas), paliekant teismui diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimą dėl teismo proceso vedimo formos. Pritarti iš dalies Nepritarti pastabai dėl žodžių „pageidavimas“ ir „reikalavimas“. ABTĮ formuluotės parinktos siekiant imperatyvumo, t. y. jei asmuo „pageidauja“ nuotolinio posėdžio, tai teismas turi pareigą būtent tokia forma ir organizuoti bylos nagrinėjimą. Svarstytina, ar toks pats efektas būtų pasiektas ir vartojant terminą „nuomonė“. Teismui, vis dėlto turėtų tekti pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam galimybės prisijungti kitais būdais, tokią galimybę suteikti teismo patalpose, tai prisidėtų prie didesnio nuotolinių posėdžių prieinamumo. Pritarti pastabos daliai dėl asmens valios pareiškimo dėl galimybės nagrinėti bylą naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Atitinkamai koreguotinos ir ANK 624 straipsnio 2 d. nuostatos, t. y. kad proceso dalyviai jau pirminiuose teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose išreikštų savo pageidavimą ar sutikimą dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu. Tokiu būdu teismui prireikus nebereikėtų papildomai aiškintis šių aplinkybių“ Taip pat tokia nuostata ir būtų pildytini ir ANK 662 str. 2 d., ir 647 str. 2 d.
proceso operatyvumo. 8. Teisėjų Taryba
ABTĮ pakeitimo projekto 6 straipsniu keičiamo ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl administracinės bylos nagrinėjimo vietos (arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės), pareiškėjo ar bendru pareiškėjų pasirinkimu nurodytuose teismo rūmuose), svarstytina, ar nėra tikslinga taip pat papildyti ir ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį, įtvirtinant, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas ir pareiškėjo valia dėl bylos nagrinėjimo konkrečiuose rūmuose. Pritarti Pakoreguota
straipsniu siūlomos ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatos, apibrėžiančios atvejus, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, formuluotė „administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu“, sudaro prielaidas išvadai, kad tokiu atveju asmenys gali pasirinkti bet kuriuos teismo rūmus. Siūlytina šias nuostatas tikslinti, teismingumo pasirinkimą siejant su arčiausiai vieno ar abiejų pareiškėjų gyvenamosios ar buveinės vietos esančiais teismo rūmais. Pritarti
taryba neprieštarauja dėl siūlymo ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas bet kuriuose reorganizuoto apygardos administracinio teismo rūmuose. Pastebėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančio ABTĮ 31 straipsnio 5 dalyje. Be to, toks reguliavimas nustatytas CPK 111 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose. Taigi, šios nuostatos jau ne vienus metus taikomos praktiškai ir itin didelių nepatogumų teismams nekyla.
Pažymėtina, kad vienas iš teismų reorganizavimo
kreiptis į teismą įgyvendinimą, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos. Pritarti iš dalies Jau dabar galioja nuostata, kuri nustato galimybę, kad tais atvejais, kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesą inicijuojantį dokumentą būtų galima pateikti bet kuriuose teismo rūmuose (buvusi ABTĮ 31 str. 5 d.). Projekte atsisakoma 31 str. 1 d. tokios nuostatos, pakoreguojama nauja 3 d. 11. Teisėjų Taryba
pakeitimo projekto 6 straipsniu keičiamoje ABTĮ 31 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė gali būti netaikoma, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka“, tačiau nėra detalizuojama, kuri iš taisyklių netaikytina: ar dėl skundo (prašymo, pareiškimo) ir kitų procesinių dokumentų padavimo teismo rūmams tvarkos, ar dėl administracinės bylos nagrinėjimo vietos. Siūlytina nuostatas patikslinti, aiškiai nustatant, kuri taisyklė netaikytina (dėl teismingumo, dėl dokumentų pateikimo vietos ar abi). Pritarti ABTĮ 31 str. 1 d. atsisakius nuostatos dėl dokumentų pateikimo bet kuriuose teismo rūmuose, kuri yra įtvirtinta galiojančio ABTĮ 31 str. 5 d. (patobulinto straipsnio 3 d.), tampa aišku, kad netaikoma teismingumo taisyklė. Plačiau žr. prie
nustatyto teisinio reguliavimo, numatančio galimybę vieniems teismo rūmams pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus kitiems teismo rūmams, jei reikia surinkti įrodymus kitų teismo rūmų veikimo teritorijoje. Aiškinamajame rašte plačiau nėra atskleisti šio siūlymo argumentai.
Pastebėtina, kad teismo pavedimai taip pat reglamentuoti CPK 220¹ straipsnyje, numatančiame, kad, prireikus surinkti įrodymus kito teismo veiklos teritorijoje, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus). CPK pakeitimo projektu šių nuostatų nesiūloma keisti ar atsisakyti, taigi, teikiamuose proceso įstatymų pakeitimo projektuose trūksta nuoseklumo ir teisinio reguliavimo vientisumo. Pritarti
straipsnis pakoreguotas. 13. Teisėjų Taryba
bylų sujungimo pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas to paties pareiškėjo, tačiau dėl skirtingų atsakovų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo). Siūlytina pakartotinai įvertinti, ar toks bylų sujungimo pagrindas, kai esminis kriterijus tampa tik tas pats pareiškėjas (siejama su konkrečiu asmeniu), atitinka teikiamais projektais siekiamus tikslus (darbo krūvio bei sąlygų suvienodinimas, prielaidų platesnei teisėjų specializacijai sudarymas ir bylų nagrinėjimo operatyvumo didinimas). Teismas vienoje byloje turėtų nagrinėti ne vieną ginčą ar kelis savo esme susijusius ginčus, o galimai visus tik dėl pareiškėjo asmens susijusius ginčus. Tokiais atvejais, tikėtina, būtų skirtingi nagrinėjimo objektai, skirtingi įrodymai, skirtingi taikytini ir nagrinėtini teisės aktai, skirtingi atsakovai ir t. t. Teisėjų taryba siūlo įvertinti, ar toks bylų sujungimo pagrindas atitiktų teisingumo vykdymo kokybei keliamus reikalavimus ir ar nesukurtų prielaidų priešingam rezultatui, nei yra siekiamas, t. y. greitesnis bylos išnagrinėjimas. Pritarti Patobulintame projekte atsisakyta šio pagrindo. 14.
pakeitimo projekto 14 straipsniu siūloma atsisakyti ABTĮ
perduodamos kitiems teismo rūmams arba kitam teismui (pavyzdžiui, kai ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui). Siūlytina pakartotinai įvertinti, ar ABTĮ nuostatose neturėtų būti įvardinti pagrindai, kuriems esant teismo pirmininkas turi teisę ir pareigą išspręsti bylos perdavimo kitiems teismo rūmams klausimą (kai byloje nušalinus teisėją (-us) teismo rūmuose nelieka teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, taip pat kai pradėjus nagrinėti bylą paaiškėtų, kad jos greitesnis ir ekonomiškesnis išnagrinėjimas būtų kituose teismo rūmuose, pavyzdžiui, pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą). Šiame kontekste paminėtinos analogiškos CPK 34 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų nuostatos dėl bylos perdavimo kitiems teismo rūmams. Pritarti iš dalies
ABTĮ 77 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį ar neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Svarstytina, ar reikalinga išskirti „neprisijungimą“ kaip alternatyvą „neatvykimui“ į teismo posėdį, nes paliekant siūlomą formuluotę atliktini analogiški pakeitimai ir kituose straipsniuose, kuriuose įtvirtintos su neatvykimu į teismo posėdį susijusios nuostatos, pavyzdžiui, ABTĮ 73 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 79 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad neatvykimu į teismo posėdį taip pat laikomas neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Taip pat, siekiant teisinės sistemos nuoseklumo, siūlytina analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinti CPK bei ANK, atitinkamai patikslinant ar papildant CPK pakeitimo ir ANK pakeitimo projektus. 27. <dėl CPK pakeitimo projekto> Pritarti „Neprisijungimas“ prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas neišskiriamas, nes tai nėra alternatyva
„neatvykimui“ į teismo posėdį. 16. Teisėjų Taryba
projektą, analogiškai kaip ABTĮ pakeitimo projektu keičiamame ABTĮ 72 straipsnyje, siūlytina papildyti CPK 154 straipsnio 1 dalyje nuostata, kad apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, skelbimų lentoje ir viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje. Pritarti Procesiniai įstatymai suvienodinti. 17. Teisėjų Taryba 2021-09-1429 29.
pakeitimo projektu ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis papildoma 10 punktu, numatant, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodoma pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir
(ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose. Taip pat tikslinamas ABTĮ 71 straipsnis, analogiškas nuostatas numatant atsiliepimo į skundą turiniui. Keičiamas ir ABTĮ 77 straipsnis, nustatant, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį ar neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Taip pat siūloma tikslinti ABTĮ 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatant, kad teismo šaukime nurodomi prisijungimo prie posėdžio duomenys, tuo atveju, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, svarstytina, ar nėra tikslinga keisti CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatytus dalyvaujančio byloje asmens procesinių dokumentų turinio reikalavimus, nustatant, kad juose nurodoma apie asmens nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tuo pačiu svarstytina dėl tikslingumo papildyti CPK 155 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kurie yra laikomi nedalyvavimu teismo posėdyje, nustatant, kad tokiu atveju taip pat laikomas neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu dalyvaujantiems asmenims buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta.
Taip pat siūlytina papildyti CPK 134 straipsnį, reglamentuojantį teismo šaukimo ir pranešimo turinį. Analogiškos pastabos taikytinos ir dėl apeliacinio proceso (ABTĮ projektu siūlomi ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 10 punkto pakeitimai, tačiau neteikiami CPK 306 straipsnio pakeitimai). Iš esmės analogiškos pastabos taikytinos dėl aptartų nuostatų įtvirtinimo ANK straipsniuose, reglamentuojančiuose procesinių dokumentų turinį ir dalyvavimą teismo posėdyje (ANK 624 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis, 662 straipsnio 2 dalis). 30.,31.
32Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į tai,
kad aiškinamajame rašte nurodytos pinigų sumos akivaizdžiai nėra pakankamos, siekiant tinkamai įgyvendinti projektais siekiamų tikslų ir, atsižvelgiant į tai, kad papildomo finansavimo poreikį dydį lemia daug faktorių, kuriuos galima būtų įsivertinti tik galutinai sutarus dėl taikytinų teisinio reguliavimo priemonių, šiuo metu nurodyti būtino finansavimo dydžio nėra objektyvių galimybių, jis tikslintinas projektų svarstymo etape. Atsižvelgti Pinigų sumas pateikė Nacionalinė teismų administracija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-08-31 Atsakydami į Jūsų prašymą iki 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. birželio 4 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti įstatymų projektų Nr. XIVP-568 – XIVP-609, pažymime, kad įstatymų projektai, susiję su apygardos administracinių teismų veiklos pakeitimais, parengti bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovais. Pastabų ir pasiūlymų dėl jų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
* Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SV-S-140 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6–12 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79¹, 81, 90, 91¹, 91², 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-568 (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Teismų įstatymo pakeitimo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 131¹, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-569 (toliau – ABTĮ pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti ABTĮ pakeitimo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnį tikslinga papildyti su konfidencialiomis advokatų (atstovų) ir jų atstovaujamųjų konsultacijomis susijusia nuostata, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621, 175², 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-580 keičiamo CPK 175²straipsnio 2 dalyje (žr. ABTĮ pakeitimo projektu keičiamą ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, taip pat galiojančios redakcijos ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį). Pritarti
instancijos administracinio teismo kompetenciją, būtų aiškus, ABTĮ pakeitimo projektu turi būti ne atsisakoma ABTĮ 20 straipsnio 4 dalies, o pakeičiamas šioje dalyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo pavadinimas į pavadinimą „Lietuvos apygardos administracinis teismas“. Pažymėtina, kad specialiuosiuose įstatymuose išliks nuostatos, kuriomis konkrečių kategorijų administracinės bylos priskiriamos Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pritarus Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektui Nr. XIVP-572 – Lietuvos apygardos administraciniam teismui), pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5, 6, 10 dalyse, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.
Siekiant sudaryti sąlygas vienodai teismų praktikai bei efektyviam sudėtingų ir specialių bylų nagrinėjimui, kartu siūlytina įvertinti galimybę išlaikyti Vilniaus apygardos administracinio teismo (pritarus Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektui Nr. XIVP-572 – Lietuvos apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų) išimtinę kompetenciją tam tikrų kategorijų byloms, pavyzdžiui, dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos priimtų sprendimų, dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimų. Pritarti Atsižvelgta teikiant įstatymų projektus dėl išimtinės VAAT kompetencijos naikinimo. Plačiau dėl teisėjų specializacijos žr. atsakymą į LRS TD pastabą Nr. 1. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio
Seimui priėmus Ikiteisminio Administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 papildymo
ir 2022-01-01 įsigaliojus šio įstatymo 7 straipsnio naujai redakcijai, pastaba prarado aktualumą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nuostatos tikslintinos pagal šios išvados 1.3 papunktyje nurodytą pastabą dėl
N 2.5.
8088 N
straipsnio pakeitimo, kuriuo naikinamas vienas iš atsisakymo priimti skundą (prašymą, pareiškimą) pagrindų, kai byla nepriskirtina tam teismui. Nors Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektu Nr. XIVP-572 siūlomas Regionų apygardos administracinio teismo prijungimas prie Vilniaus apygardos administracinio teismo, minėtas atsisakymo priimti skundą (prašymą, pareiškimą) pagrindas išliktų aktualus, pavyzdžiui, jei skundas (prašymas, pareiškimas) klaidingai paduodamas Lietuvos apygardos administraciniam teismui, nors pagal ABTĮ 21 straipsnį yra priskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) kompetencijai. Pritarti Atsisakyta šio straipsnio pataisų. Atitinkamai pakoreguotas įstatymo pavadinimas, išbraukiant skaičių „33”. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
redakcijos ABTĮ
reglamentavimo, susijusio su bylos perdavimu iš vieno teismo kitam teismui, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Net ir prijungus Regionų apygardos administracinį teismą prie Vilniaus apygardos administracinio teismo, aptariamos nuostatos išliktų aktualios, kai sprendžiamas bylos perdavimo kitos pakopos administraciniam teismui ar bendrosios kompetencijos teismui klausimas. Kaip nurodyta LVAT praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinime, kuriam pritarta LVAT teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime, daugiausia bylų kitiems teismams perduodama būtent tada, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles.
Pavyzdžiui, LVAT yra perdavęs bylų bendrosios kompetencijos teismams, kai, jam kreipusis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, pripažinta, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 1237/2011 ir kt.). Pritarti
straipsnio 5 dalies nuostata, kad apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama
„<...> viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje“, tikslintina,
konkrečiai nurodant informacijos skelbimo vietą – interneto tinklalapį. Pritarti
"Paieškoje" tvarkaraščiai nėra skelbiami,
tai yra įrankis jiems surasti. Atlikus paiešką, tvarkaraščiai skelbiami Liteko tinklalapyje. "Specialus interneto tinklalapis" - toks variantas vartojamas ir kituose ABTĮ straipsniuose. 72 straipsnio 5 dalis dėstytina taip: „5. Siekiant užtikrinti teismo posėdžių viešumą, apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, kuriuose nagrinėjama byla, skelbimų lentoje, ir specialiame interneto tinklalapyje.“
nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas).
Atsižvelgiant į tai, tikslintina ABTĮ pakeitimo projektu keičiamos ABTĮ 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nurodant, kokiu tikslu tvarkomi asmens duomenys, kai skelbiama apie teismo posėdžius. Taip pat siūlytina papildyti ir kitus proceso įstatymus analogiška nuostata dėl skelbimo apie teismo posėdžius ne tik teismo rūmų, kuriuose nagrinėjama byla, skelbimų lentoje, bet ir interneto tinklalapyje bei nuostata dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui ir komiteto pasiūlymui bei išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-04- 2-4, 7, 8, 10, 22, 24-29, 31, 33, 34 Pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79¹, 81, 90, 91¹, 91², 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus Pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-568 (pagrindiniame paketo projekte) „Lietuvos apygardos administracinio“ teismo pavadinimas pakeistas į „Regionų administracinį“ teismą. Koreguotinas teismo pavadinimas ir šiame projekte Nr. XIVP-569 atitinkamuose straipsniuose. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] Pavyzdžiui, žr. 2019 m. liepos 31 d. Specialiųjų tyrimo tarnybos atliktą Korupcijos rizikos analizę dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo bei atrankos kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/01/kra-atl.docx.