Projekto
variantas
36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79¹, 81, 90, 91¹, 91²,
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai Lietuvos apygardos administracinis teismas yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.“
2Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, ir Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos apygardos administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.“2 straipsnis. IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ADMINISTRACINIS TEISMAS“. 3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Lietuvos
administracinis teismas
Apygardos apygardos administracinis teismas (toliau
Apygardos administracinio teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apygardos administracinio teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų
administracinių teismų Apygardos administracinio teismo sprendimų ir nutarčių;“. 5 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį netekusia galios. 5. Teisėjas negali atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu į jo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų turtą. Tokiu atveju apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui. 2. Buvusias 34 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 3. Papildyti 34 straipsnį 7 dalimi:
„7. Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių
dalyvavimas teismo posėdžiuose proceso įstatymų nustatyta tvarka gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) teisingumo ministro nustatyta tvarka. Naudojant šias technologijas bylos taip pat gali būti nagrinėjamos teisėjui ar teisėjų kolegijos nariams, byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems proceso dalyviams esant skirtingose teismo ar ne teismo patalpose. Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).“6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą, ir Vyriausiąjį administracinį teismą ir Apygardos administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.“
išdėstyti taip:
„4. Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso
šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Apygardos administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.“
3Papildyti 34 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Apygardos administraciniame teisme bylos nagrinėjamos arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios
(buveinės) vietos, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, esančiuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas pareiškėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose.
Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu.“
straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus., išskyrus Apygardos administracinį teismą. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus. Kai teismas sudarytas iš rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai., taip pat šio Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.“8 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar Apygardos administraciniam teismui klausimų sprendimas 1.
Iškelta civilinė ar administracinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas (skundas, prašymas) negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga atitinkamai Apygardos administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. 2. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar Apygardos administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. 3. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar Apygardos administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais bendrosios kompetencijos teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Aukščiausiąjį Teismą, o Apygardos administracinis teismas – per Vyriausiąjį administracinį teismą. 5. Šio straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama. 6. Išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos.
Speciali teisėjų kolegija taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir Apygardos administraciniame teisme nagrinėtinas bylas. 7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui. 8. Kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš Apygardos administracinio teismo arba Apygardos administraciniam teismui – iš bendrosios kompetencijos teismo, teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.“9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji aktai: sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję administracinių teismų Apygardos administracinio teismo sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.“10 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, apygardos teismo arba apygardos Apygardos administracinio teismo teisėjas proceso įstatymų nustatytais atvejais turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas apygardų teismams.“11 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisėją perkelti į kitą tos pačios pakopos ar kitos jurisdikcijos teismą arba
žemesnės pakopos teismą, arba į kitus teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus galima tik teisėjo sutikimu, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 63 straipsnio 3 2, 5 ir 6 dalyse.“12 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip: „VII
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. 2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 52 straipsnis.
52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:
vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
alkoholiu;
straipsnis. Teisinio darbo stažas
straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše. 2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija. 4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo. 6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. 53¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas
teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 5. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. 53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas
į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. 3.
pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:
1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;
2) pretendentui į teisėjus, neatitinkančiam šios dalies 1 punkto reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos
straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija
sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai.
Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. 3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis. 4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. 55 straipsnis. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas
į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 2. Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarką tvirtina Teisėjų taryba. 3.
Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. 55¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus atranka ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisija
laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas priimami atrankos būdu. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas skyrimo klausimams svarstyti sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau
Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus tvirtina Teisėjų taryba. 2. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami visų Komisijos narių balsų dauguma. 3. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas atranką skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija ir Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarką, suderinus su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas. 4.
atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas atranka pradedama likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos laisvos apylinkės teismo teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo vieta. Atranka gali būti nepradedama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip 6 mėnesiai. Tokiu atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis. 5. Pirmenybę į laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą turi teisėjai, siekiantys būti paskirti į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka, arba buvę teisėjai, siekiantys būti paskirti šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu tokių pretendentų nėra, atrankoje, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta skelbimo ir organizavimo tvarka, dalyvauja teisėjai, pageidaujantys būti perkelti į kitą teismą arba į kitus teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ir pretendentai į teisėjus. 6. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas dokumentus, o po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Per pokalbį su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas yra tinkamiausi būti apylinkės teismo teisėjais, ir savo išvadą dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui. 7.
pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento asmeninės būdo ir pažintinės savybės, profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę. 8. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas. Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti.
Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais. 9. Atrankos komisija savo išvadoje dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas Respublikos Prezidentui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti apylinkės teismo teisėjais. 10. Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į tą apylinkės teismą procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Respublikos Prezidento kanceliarijai. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.
Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Tokiu atveju atranka į to apylinkės teismo laisvas arba atsilaisvinsiančias teisėjų vietas atliekama iš naujo. 11. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias teisėjų vietas Respublikos Prezidento nesaisto. ANTRASIS
56 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas
teismo teisėjų vietas sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Respublikos Prezidentas, gavęs Atrankos komisijos išvadą dėl pretendentų į teisėjus, ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo. 4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. 5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos Prezidentui. Į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą Teisėjų taryba gali patarti dėl dviejų ar daugiau kandidatūrų. 6.
dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. 57 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas. 2. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas atrankoje į bet kurį teismą dalyvavęs pretendentas, jei nuo Atrankos komisijos išvados surašymo dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai. Prireikus atranka į dvejiems metams skiriamo apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjo pareigas organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta tvarka, nurodant, kad tai atranka į teisėjo, kuris bus skiriamas dvejiems metams, pareigas. 3. Dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 4. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. 5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, apylinkės teismo, į kurį asmuo skiriamas, teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį.
59 straipsnis. Teisėjo priesaika
paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. 3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją. 4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje. 5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. 6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti. 60 straipsnis.
Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo teisė būti paskirtam teisėju Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju. 61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai
1Buvęs teisėjas,
atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. 2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos. 3.
teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:
1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;
2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas. 4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams. 62 straipsnis.
62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės). TREČIASIS SKIRSNIS
pakopos teismą, kitus teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą
teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas, netaikant šioje dalyje nustatytų terminų. 2. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 3. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į atitinkamą teismą.
Tais atvejais, kai į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti arba į žemesnės pakopos teismą paskirti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į atitinkamą teismą. 4. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka. 5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis. 6.
sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7. Šio straipsnio
arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos. 8. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 9. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10.
laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos. 64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju
teisėju. 2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju. 3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju. 4. Šio Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju teisėjas žemesnės pakopos teismo teisėju skiriamas, tik jei su tuo sutinka. 5. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 6. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. Taip paskirtam teisėjui mokamas ne mažesnis nei ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas buvo atleistas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos, taip pat ir pirmumo teisė be atrankos būti paskirtam į ankstesnes pareigas. 65 straipsnis.
1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę. 2. Šio straipsnio
asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes tvarką tvirtina Teisėjų taryba. 4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. 66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 67 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju 1.
Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme. 68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 69 straipsnis.
pripažinimas Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė. 69¹ straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka
teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės ir pirmenybę suteikiantys privalumai. Asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 55¹straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba. 2. Teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 70 straipsnis. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimas
karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Kai apygardos administracinis teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 71 straipsnis.
71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas
siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjo skyrimas
registre asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio
straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas
Teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“ „VII
51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1.
Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą
jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. 2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:
vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
alkoholiu;
straipsnis. Teisinio darbo stažas
straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše. 2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3.
abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija. 4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo. 6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. 53¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas
pretendentų į teisėjus egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio Įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. 53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas
1Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus,
patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus.
Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:
arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;
leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų taryba, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. 3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis. 4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. 55 straipsnis.
55 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas
į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 2. Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarką tvirtina Teisėjų taryba. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. ANTRASIS SKIRSNIS
straipsnis. Pretendentų atranka
laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriamai tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus. 2. Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas, pageidaujantys būti įrašyti į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir dalyvauti atrankoje, prioriteto tvarka nurodo teismus, o tais atvejais, kai teismai sudaryti iš teismo rūmų – ir teismo rūmus, kuriuose pageidauja užimti laisvą teisėjo vietą, bei pageidaujamą ir (ar) turimą specializaciją (toliau – pretendento prioritetų sąrašas). 3. Pretendentų į apylinkės teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka (toliau – pretendentų į apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus atranka) organizuojama nuolat. 4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva teisėjo vieta. 5.
pareigas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda tokia laisva vieta. 6. Atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija. Atranką organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarką, suderinus su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas. 7. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba. 55² straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija
teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). 2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Atrankos komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai.
Sprendimai priimami visų Atrankos komisijos narių balsų dauguma. 55³ straipsnis. Pretendentų į apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka
teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą. 2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašus, sudaromus atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos pagrindu. 3. Konkretaus pretendento į apylinkės, apygardos administracinių ar apygardos teismų vertinimo rezultatai galioja vienerius metus nuo jo įrašymo į atitinkamą įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir konkretaus pretendento į apylinkės, apygardos administracinių ar apygardos teismų teisėjus vertinimo rezultatams netekus galios, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo, vertinimo šioje komisijoje eiliškumą nustatant pagal pretendento į apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus prašymo pateikimo datą. 4. Atrankos komisija kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašą pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 55⁸ straipsnio nustatyta tvarka. Toks sąrašas rengiamas laikantis šio Įstatymo 55²straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų. 55⁴ straipsnis. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka 1.
Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnio nustatyta tvarka. 2. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieneri metai. Tokiu atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis. 3. Tais atvejais, kai į to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios. 4. Atrankos komisija išvadas dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui. Tokios išvados rengiamos laikantis šio Įstatymo 55²straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų. 55⁵ straipsnis. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ ir 55⁴ straipsniuose nustatyta tvarka. 55⁶ straipsnis. Pretendentų vertinimo tvarka
1Atrankos komisija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos patvirtintais kriterijais,
įvertina kiekvieną pretendentą. 2. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų dokumentus, po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis).
Per pokalbį su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu Atrankos komisija įvertina pretendentų tinkamumą būti paskirtais atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos teisėjais, atitinkamo teismo teisėjais ar atitinkamo teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku. 3. Atlikdama pretendentų vertinimą, Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybės, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės. 4. Atliekant pretendentų į apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus vertinimą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas - į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. 5. Pretendentų asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka.
Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui. Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais. 6. Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas Respublikos Prezidento nesaisto. 55⁷ straipsnis. Pretendentų vertinimo rezultatų apskundimo tvarka
teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais ar po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo turi teisę pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. 2.
konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo arba teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Atrankos komisijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kartu Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per 7 dienas pateikti atsiliepimą į skundą. 3. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija. 4. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. 5. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Atrankos komisijos išvadą panaikinus, atranka atliekama iš naujo. 55⁸ straipsnis. Kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarka
numatomos laisvos teisėjo vietos konkrečiame apylinkės, apygardos administraciniame ar apygardos teisme, o jeigu teismas sudarytas iš teismo rūmų
Jeigu pasirinkimas bus vykdomas į laisvą teisėjo vietą, Atrankos komisija apie tai informuojama ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kai atsiranda laisva teisėjo vieta konkrečiame teisme. 2. Informaciją apie numatomą vykdyti kandidatūrų pasirinkimą Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija) skelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. 3. Į kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą įrašomi tik tie Atrankos komisijos įvertinti pretendentai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos buvo įrašyti į atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą. Tokie pretendentai per 7 dienas nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos turi teisę pateikti prašymą:
pasirinkimą;
prioritetų sąrašą papildomai nurodant konkretų teismą, į kurio teisėjus vykdomas kandidatūrų pasirinkimas. 4. Nacionalinė teismų administracija parengia kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą ir pateikia konkrečiam teismui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas įvertintiems pretendentams teikti atitinkamus prašymus.
Šis sąrašas taip pat paskelbiamas Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Konkretaus teismo teisėjų kolektyvas savo nuomonę apie pretendentus gali pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šių pretendentų sąrašo gavimo dienos. 5. Atrankos komisija visą kandidatūrų pasirinkimui vykdyti reikalingą informaciją surenka ir Respublikos Prezidentui pateikia ne vėliau kaip per 7 dienas nuo konkretaus teismo teisėjų kolektyvo nuomonės apie pretendentus pateikimo
straipsnis. Pretendentų asmens duomenų tvarkymas
Prezidento kanceliarija, Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija pretendentų asmens duomenis tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). 2. Teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų skyrimo procedūros viešumo ir skaidrumo užtikrinimo tikslais Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas skelbiamos Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Tais pačiais tikslais skelbiami ir kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai. 3.
3Atrankos komisijos išvadose gali būti nurodomi tokie asmens duomenys:
pareigas pripažintų pretendentų, jų vertinimo rezultatai pagal šio Įstatymo 55¹straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus, profesinė biografija, informacija apie vykdomą (vykdytą) mokslinę ir pedagoginę ar kitokią veiklą, jurisdikcinės veiklos rodikliai, periodinio arba neeilinio teisėjo veiklos vertinimo rezultatai, Teisėjų etikos kodekso pažeidimai, informacija apie kvalifikacijos kėlimą bei mokamas užsienio kalbas, teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonė. 4. Kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašuose gali būti nurodomi tokie asmens duomenys:
sąrašai;
pretendentų, jų vertinimo rezultatai pagal šio Įstatymo 55¹straipsnio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti pretendentų asmens duomenys Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami vienerius metus nuo jų paskelbimo dienos. TREČIASIS SKIRSNIS
57 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas
teisėjus sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3.
nustatyta tvarka Atrankos komisijos sudarytą kandidatūrų į konkretaus apylinkės teismo teisėjus sąrašą, paprastai ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo. 4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. 5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos Prezidentui. 6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. 58 straipsnis. Laikas kuriam skiriami teisėjai
teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos
(jų) nagrinėjimas bus atidėtas. 2. Dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 3. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. 4. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti jo sutikimu skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba.
Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas į įvertintų pretendentų į apylinkės teismų teisėjus sąrašą įrašytas pretendentas, jei nuo jo įrašymo į šį sąrašą dienos praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. 5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, apylinkės teismo, į kurį asmuo skiriamas, teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį. 59 straipsnis. Teisėjo priesaika
paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.“. 2. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją. 3. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje. 4. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. 5.
įgaliojimai nebuvo nutraukti. 60 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo teisė būti paskirtam teisėju Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju. 61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai
teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. 2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos. 3.
teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:
1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;
2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas. 4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma.
Tokiu atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo 64 straipsnį
būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams. 62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės). 63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą, kitus teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą
jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas, netaikant šioje dalyje nustatytų terminų. 2.
pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į atitinkamą teismą. 3. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. 4. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba paskyrimo į žemesnės pakopos teismą klausimą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis. 6.
sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais teisėjas perkeliamas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatytos atrankos procedūros. 8. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 9. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10.
teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto arba Seimo nutarimo dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos. 64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju
teisėju. 2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju. 3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju. 4. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka - šio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku.
Taip paskirtam teisėjui mokamas ne mažesnis nei ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas buvo atleistas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos, taip pat ir pirmumo teisė be atrankos būti paskirtam į ankstesnes pareigas. KETVIRTASIS
65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras ir duomenų bazės 1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes tvarką tvirtina Teisėjų taryba. 4.
nurodytą registrą ir duomenų bazes įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. 66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju
administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 2. Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą. 67 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju
skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme. 68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.
Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė. 70 straipsnis. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimas
teismo, apygardos administracinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Kai apygardos administracinis teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas
siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjo skyrimas 1.
Apeliacinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio
straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas
registre asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“13 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip: „VII
51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. 2.
tvarka. 52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:
vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
alkoholiu;
4) neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. 53 straipsnis. Teisinio darbo stažas
straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše. 2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija. 4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo. 6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Apygardos administraciniam teismui. 53¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas
pretendentų į teisėjus egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio Įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. 53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas
1Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus,
patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. 3.
3Nustačiusi,
kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:
arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;
leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija
sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai.
Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų taryba, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. 3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis. 4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. 55 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas
į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 2. Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarką tvirtina Teisėjų taryba. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.
straipsnis. Pretendentų atranka
laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriamai tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus. 2. Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas, pageidaujantys būti įrašyti į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir dalyvauti atrankoje, prioriteto tvarka nurodo teismus, o tais atvejais, kai teismai sudaryti iš teismo rūmų – ir teismo rūmus, kuriuose pageidauja užimti laisvą teisėjo vietą, bei pageidaujamą ir (ar) turimą specializaciją (toliau – pretendento prioritetų sąrašas). 3. Pretendentų į apylinkės teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias Apygardos administracinio teismo ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka (toliau – pretendentų į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus atranka) organizuojama nuolat. 4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva teisėjo vieta. 5. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda tokia laisva vieta. 6. Pretendentų atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija. Atranką organizuoja Nacionalinė teismų administracija.
Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarką, suderinus su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas. 7. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba. 55² straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija
teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). 2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, tvirtina šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Atrankos komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami visų Atrankos komisijos narių balsų dauguma. 55³ straipsnis. Pretendentų į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka 1.
Pretendentų į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą. 2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašus, sudaromus atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos pagrindu. 3. Konkretaus pretendento į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismų vertinimo rezultatai galioja vienerius metus nuo jo įrašymo į atitinkamą įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir konkretaus pretendento į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismų teisėjus vertinimo rezultatams netekus galios, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo, vertinimo šioje komisijoje eiliškumą nustatant pagal pretendento į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus prašymo pateikimo datą. 4. Atrankos komisija kandidatūrų į Apygardos administracinio teismo, konkretaus apylinkės ar apygardos teismo teisėjus sąrašą pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 55⁸ straipsnio nustatyta tvarka. Toks sąrašas rengiamas laikantis šio Įstatymo 55²straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų. 55⁴ straipsnis. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir
į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnio nustatyta tvarka. 2.
į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieneri metai. Tokiu atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis. 3. Tais atvejais, kai į to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios. 4. Atrankos komisija išvadas dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui. Tokios išvados rengiamos laikantis šio Įstatymo 55²straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų. 55⁵ straipsnis. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ ir 55⁴ straipsnių nustatyta tvarka. 55⁶ straipsnis. Pretendentų vertinimo tvarka
1Atrankos komisija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos patvirtintais kriterijais,
įvertina kiekvieną pretendentą. 2. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų dokumentus, po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Per pokalbį su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu Atrankos komisija įvertina pretendentų tinkamumą būti paskirtais atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos teisėjais, atitinkamo teismo teisėjais ar atitinkamo teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku. 3.
pretendento asmenines būdo ir pažintines savybės, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės. 4. Atliekant pretendentų į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus vertinimą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas - į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. 5. Pretendentų asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai.
Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui. Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais. 6. Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas Respublikos Prezidento nesaisto. 55⁷ straipsnis. Pretendentų vertinimo rezultatų apskundimo tvarka
teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais ar po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo turi teisę pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. 2.
administracinio teismo, konkretaus apylinkės ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo arba teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Atrankos komisijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kartu Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per 7 dienas pateikti atsiliepimą į skundą. 3. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija. 4. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. 5. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Atrankos komisijos išvadą panaikinus, atranka atliekama iš naujo. 55⁸ straipsnis. Kandidatūrų į Apygardos administracinio teismo, konkretaus apylinkės, ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarka
numatomos laisvos teisėjo vietos Apygardos administraciniame teisme, konkrečiame apylinkės ar apygardos teisme, o jeigu teismas sudarytas iš teismo rūmų – konkretaus teismo konkrečiuose teismo rūmuose (toliau – konkretus teismas), atsiradimo informuoja Atrankos komisiją apie tai, kad bus vykdomas kandidatūrų į to teisėjo vietą pasirinkimas.
Jeigu pasirinkimas bus vykdomas į laisvą teisėjo vietą, Atrankos komisija apie tai informuojama ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kai atsiranda laisva teisėjo vieta konkrečiame teisme. 2. Informaciją apie numatomą vykdyti kandidatūrų pasirinkimą Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija) skelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. 3. Į kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą įrašomi tik tie Atrankos komisijos įvertinti pretendentai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos buvo įrašyti į atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą. Tokie pretendentai per 7 dienas nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos turi teisę pateikti prašymą:
pasirinkimą;
prioritetų sąrašą papildomai nurodant konkretų teismą, į kurio teisėjus vykdomas kandidatūrų pasirinkimas. 4. Nacionalinė teismų administracija parengia kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą ir pateikia konkrečiam teismui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas įvertintiems pretendentams teikti atitinkamus prašymus.
Šis sąrašas taip pat paskelbiamas Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Konkretaus teismo teisėjų kolektyvas savo nuomonę apie pretendentus gali pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šių pretendentų sąrašo gavimo dienos. 5. Atrankos komisija visą kandidatūrų pasirinkimui vykdyti reikalingą informaciją surenka ir Respublikos Prezidentui pateikia ne vėliau kaip per 7 dienas nuo konkretaus teismo teisėjų kolektyvo nuomonės apie pretendentus pateikimo
straipsnis. Pretendentų asmens duomenų tvarkymas
Prezidento kanceliarija, Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija pretendentų asmens duomenis tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). 2. Teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų skyrimo procedūros viešumo ir skaidrumo užtikrinimo tikslais Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas skelbiamos Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Tais pačiais tikslais skelbiami ir kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai. 3.
3Atrankos komisijos išvadose gali būti nurodomi tokie asmens duomenys:
pareigas pripažintų pretendentų, jų vertinimo rezultatai pagal šio Įstatymo 55¹straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus, profesinė biografija, informacija apie vykdomą (vykdytą) mokslinę ir pedagoginę ar kitokią veiklą, jurisdikcinės veiklos rodikliai, periodinio arba neeilinio teisėjo veiklos vertinimo rezultatai, Teisėjų etikos kodekso pažeidimai, informacija apie kvalifikacijos kėlimą bei mokamas užsienio kalbas, teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonė. 4. Kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašuose gali būti nurodomi tokie asmens duomenys:
sąrašai;
pretendentų, jų vertinimo rezultatai pagal šio Įstatymo 55¹straipsnio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti pretendentų asmens duomenys Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami vienerius metus nuo jų paskelbimo dienos. TREČIASIS SKIRSNIS
57 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas
apylinkės teismo teisėjus sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3.
nustatyta tvarka Atrankos komisijos sudarytą kandidatūrų į konkretaus apylinkės teismo teisėjus sąrašą, paprastai ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo. 4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. 5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos Prezidentui. 6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. 58 straipsnis. Laikas kuriam skiriami teisėjai
teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos
(jų) nagrinėjimas bus atidėtas. 2. Dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 3. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. 4. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti jo sutikimu skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba.
Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas į įvertintų pretendentų į apylinkės teismų teisėjus sąrašą įrašytas pretendentas, jei nuo jo įrašymo į šį sąrašą dienos praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. 5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, apylinkės teismo, į kurį asmuo skiriamas, teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį. 59 straipsnis. Teisėjo priesaika
paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.“. 2. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją. 3. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje. 4. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. 5.
Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti. 60 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo teisė būti paskirtam teisėju Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ar apylinkės teismo teisėju. 61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai
teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. 2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos. 3.
teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:
1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;
2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas. 4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma.
Tokiu atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo 64 straipsnį
būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams. 62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės). 63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą, kitus teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą
jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas, netaikant šioje dalyje nustatytų terminų. 2.
pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į atitinkamą teismą. 3. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. 4. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba paskyrimo į žemesnės pakopos teismą klausimą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis. 6.
sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į Apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais teisėjas perkeliamas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatytos atrankos procedūros. 8. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 9. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10.
teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto arba Seimo nutarimo dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos. 64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju
teisėju. 2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju. 3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, Apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju. 4. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka - šio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku.
Taip paskirtam teisėjui mokamas ne mažesnis nei ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas buvo atleistas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos, taip pat ir pirmumo teisė be atrankos būti paskirtam į ankstesnes pareigas. KETVIRTASIS
65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras ir duomenų bazės 1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes tvarką tvirtina Teisėjų taryba. 4.
nurodytą registrą ir duomenų bazes įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. 66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju
administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 2. Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą. 67 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju
skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme. 68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.
Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė. 70 straipsnis. Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjo skyrimas
administracinio teismo, apygardos teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas, skirdamas Apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas
siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjo skyrimas
registre asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2.
Apeliacinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio
straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas
registre asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“14 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos teismo, apygardos Apygardos administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, apygardos teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimas“. 2. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apylinkės teismo, apygardos teismo, apygardos Apygardos administracinio
teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, skyriaus pirmininką skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.“15 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka
1Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo,
apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55¹ 55⁶straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 55¹straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 2.
teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 57 straipsnio 3, 4,
16 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka
į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Kandidatūros į apylinkės teismo, apygardos Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“17 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka
į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55¹ 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 55¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 2. Kandidatūros į Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“
79¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 79¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79¹ straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka
į laisvas arba atsilaisvinsiančias Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55¹ 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 55¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 2. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“19 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apygardos teismo pirmininką ir skyriaus pirmininką, apygardos Apygardos administracinio
teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.“20 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apygardos teismo, apygardos Apygardos administracinio
teismo ir apylinkės teismo teisėją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.“
91¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 91¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) objektyviai sprendžiant teisėjų paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje ar 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, perkėlimo, paaukštinimo ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, siekiant nustatyti, ar pretenduojantis į aukštesnes pareigas teisėjas arba į naują įgaliojimų laiką teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, taip pat objektyviai tarpusavyje lyginant kelis kandidatus;“. 22 straipsnis. 91² straipsnio pakeitimas Pakeisti 91² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas paties teisėjo prašymu arba kai
ne vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas taip pat atliekamas sprendžiant teisėjo paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje ar 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, perkėlimo, paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, išskyrus atvejus, kai po paskutinio periodinio ar neeilinio teisėjo veiklos vertinimo praėjo mažiau nei treji metai.“23 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjui, paskirtam žemesnės pakopos teismo teisėju šio Įstatymo 63 straipsnio 3
numatytu atveju, tris mėnesius, bet ne ilgiau, negu jam sukaks 65 metai, arba ne ilgiau, negu pasibaigs šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pratęsti teisėjo įgaliojimai, mokamas atlyginimas kaip aukštesnės pakopos teismo, kurio teisėju jis dirbo iki paskyrimo žemesnės pakopos teismo teisėju, teisėjui.“
Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) apygardų administracinių teismų Apygardos administracinio teismo – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;“. 25 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas Pakeisti 105 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam nei vienerių metų terminui, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos procedūros, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme, apygardos administraciniame teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę. Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, išklausoma atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonė.“26 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 105 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kai nėra apygardos Apygardos administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, šias pareigas eina atitinkamo teismo pirmininko pavaduotojas arba didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis teismo pirmininko pavaduotojas. Kai šioje dalyje nurodytame teisme nėra teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės, teismo pirmininko pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.“
2Pakeisti 105 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai nėra apygardos Apygardos administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, bet tokia pareigybė teisme yra, šias pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.“
105 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam nei vienerių metų terminui, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos procedūros, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme, apygardos Apygardos administraciniame teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę. Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, išklausoma atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonė.“
Pakeisti 119 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Aukščiausiojo Teismo, du – iš Apeliacinio teismo, ir vienas
Apygardos administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir keturi – nuo visų apylinkės teismų. Nuo apygardos teismų ir apylinkės teismų į Teisėjų tarybą gali būti išrinkti tik teisėjai, dirbantys skirtinguose teismuose. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų teisėjai. 28 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas teisėjus sąrašą tvarkos aprašą ir Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą;“. 29 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų Apygardos administracinio teismo struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus;“. 30 straipsnis. 122 straipsnis Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties
narių. Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus.
Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš Apygardos administracinio teismo, visų apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų. Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 16,
19, 20, 24, 26, 27, 29, 30 straipsnius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 30 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Šiame įstatyme nustatytos bylų paskirstymo Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjams ir šio teismo teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taikomos po 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos apygardos administraciniame teisme gautiems procesiniams dokumentams ir byloms. 4.
4Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas,
teisėjų karjeros siekiančių asmenų, kandidatų į teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankos, paskelbtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, organizuojamos ir vykdomos vadovaujantis jų paskelbimo dieną galiojusiu teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teisėjų taryba priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:
gruodžio 31 d. 2) reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų įgyvendinimui - iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-568(2) lyginamasis variantas
34, 36, 39, 41, 74, 76, 78, 79¹, 81, 85, 90, 91¹, 91², 91³, 104,
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai Regionų administracinis teismas yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.“
2Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, ir Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas ir Regionų administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.“
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Apylinkės teismas
iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) ar skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip penkiasdešimt teisėjų, gali būti skiriami trys teismo pirmininko pavaduotojai., apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, – keturi teismo pirmininko pavaduotojai. Apylinkės teisme, kuris sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų, ir kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, gali būti skiriami keturi teismo pirmininko pavaduotojai.
Apylinkės teisme, kuris nėra sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų, ir kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, gali būti keli Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyriai. Teisėjus į apylinkės teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose. 2. Apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų. Apylinkės teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apylinkės teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“3 straipsnis. IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
REGIONŲ APYGARDŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI ADMINISTRACINIS TEISMAS“. 4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Regionų Apygardos administracinis teismas
administracinis teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Regionų administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du trys pirmininko pavaduotojai. 2. Regionų administracinis teismas gali būti yra sudarytas iš teritorinių padalinių – apygardos Regionų administracinio teismo rūmų. Regionų administracinio teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir Regionų administracinio teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų
administracinių teismų Regionų administracinio teismo sprendimų ir nutarčių;“. 6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį netekusia galios. 5. Teisėjas negali atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu į jo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų turtą. Tokiu atveju apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui. 2. Buvusias 34 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 3. Papildyti 34 straipsnį 7 ir 8 dalimis:
„7. Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso
dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Naudojant šias technologijas turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas, taip pat konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu). 8. Kai byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama naudojant saugias informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), teisėjų kolegijos nariai teismo posėdyje gali dalyvauti iš skirtingų teismo (teismo rūmų) patalpų.
Bylą nagrinėjant naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai gali būti skirtingose teismo (teismo rūmų) ar ne teismo patalpose.“7 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą, ir Vyriausiąjį administracinį teismą ir Regionų administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.“
išdėstyti taip:
„4. Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso
šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Regionų administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.“
Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus., išskyrus Regionų administracinį teismą. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai.“9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji aktai: sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję administracinių teismų Regionų administracinio teismo sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.“10 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, apygardos
teismo arba apygardos Regionų administracinio teismo teisėjas proceso įstatymų nustatytais atvejais turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas apygardų teismams.“11 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip: „VII
51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą.
Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. 2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:
vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
alkoholiu;
straipsnis. Teisinio darbo stažas
straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše. 2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija. 4.
ministras. 5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo. 6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. 53¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas
teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 5. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. 53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas
į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus.
Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:
1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;
2) pretendentui į teisėjus, neatitinkančiam šios dalies 1 punkto reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus.
Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos
straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija
sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. 3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis. 4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba.
Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. 55 straipsnis. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas
į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 2. Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarką tvirtina Teisėjų taryba. 3. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. 55¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus atranka ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisija
laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas priimami atrankos būdu. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas skyrimo klausimams svarstyti sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau
Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus tvirtina Teisėjų taryba. 2. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami visų Komisijos narių balsų dauguma. 3. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas atranką skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija ir Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarką, suderinus su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas. 4. Į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas atranka pradedama likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos laisvos apylinkės teismo teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo vieta. Atranka gali būti nepradedama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip 6 mėnesiai. Tokiu atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis. 5. Pirmenybę į laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą turi teisėjai, siekiantys būti paskirti į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka, arba buvę teisėjai, siekiantys būti paskirti šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu tokių pretendentų nėra, atrankoje, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta skelbimo ir organizavimo tvarka, dalyvauja teisėjai, pageidaujantys būti perkelti į kitą teismą arba į kitus teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ir pretendentai į teisėjus. 6. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas dokumentus, o po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Per pokalbį su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas yra tinkamiausi būti apylinkės teismo teisėjais, ir savo išvadą dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui. 7. Atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento asmeninės būdo ir pažintinės savybės, profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę. 8. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija.
Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas. Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais. 9. Atrankos komisija savo išvadoje dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas Respublikos Prezidentui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti apylinkės teismo teisėjais. 10.
10Pretendentas,
dalyvavęs atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į tą apylinkės teismą procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Respublikos Prezidento kanceliarijai. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Tokiu atveju atranka į to apylinkės teismo laisvas arba atsilaisvinsiančias teisėjų vietas atliekama iš naujo. 11. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias teisėjų vietas Respublikos Prezidento nesaisto. ANTRASIS
56 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas
teismo teisėjų vietas sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3.
teisėjus, ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo. 4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. 5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos Prezidentui. Į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą Teisėjų taryba gali patarti dėl dviejų ar daugiau kandidatūrų. 6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. 57 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos
(jų) nagrinėjimas bus atidėtas. 2. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas atrankoje į bet kurį teismą dalyvavęs pretendentas, jei nuo Atrankos komisijos išvados surašymo dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai.
Prireikus atranka į dvejiems metams skiriamo apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjo pareigas organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta tvarka, nurodant, kad tai atranka į teisėjo, kuris bus skiriamas dvejiems metams, pareigas. 3. Dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 4. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. 5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, apylinkės teismo, į kurį asmuo skiriamas, teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį. 59 straipsnis. Teisėjo priesaika
paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. 3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją. 4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje. 5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. 6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti. 60 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo teisė būti paskirtam teisėju Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju. 61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai 1.
Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. 2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos. 3.
teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:
1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;
2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas. 4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams. 62 straipsnis.
62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės). TREČIASIS SKIRSNIS
pakopos teismą, kitus teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą
teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas, netaikant šioje dalyje nustatytų terminų. 2. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 3. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į atitinkamą teismą.
Tais atvejais, kai į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti arba į žemesnės pakopos teismą paskirti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į atitinkamą teismą. 4. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka. 5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis. 6.
sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7. Šio straipsnio
arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos. 8. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 9. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10.
laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos. 64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju
teisėju. 2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju. 3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju. 4. Šio Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju teisėjas žemesnės pakopos teismo teisėju skiriamas, tik jei su tuo sutinka. 5. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 6. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. Taip paskirtam teisėjui mokamas ne mažesnis nei ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas buvo atleistas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos, taip pat ir pirmumo teisė be atrankos būti paskirtam į ankstesnes pareigas. 65 straipsnis.
1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę. 2. Šio straipsnio
asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes tvarką tvirtina Teisėjų taryba. 4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. 66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 67 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju 1.
Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme. 68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 69 straipsnis.
pripažinimas Šio Įstatymo 66,
teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė. 69¹ straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka
teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės ir pirmenybę suteikiantys privalumai. Asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 55¹straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba. 2. Teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 70 straipsnis. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimas
karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Kai apygardos administracinis teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 71 straipsnis.
71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas
siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjo skyrimas
registre asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio
straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas
Teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“11 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip: „VII
51 straipsnis. Reikalavimai pretendentams į apylinkės teismo teisėjus 1.
Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. 2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:
vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais;
straipsnis. Teisinio darbo stažas
straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše. 2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė. 3.
abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija. 4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo. 6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui
straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas
pretendentų į teisėjus egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio Įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. 53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas
į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą), ir užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus.
Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:
arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;
reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 54 straipsnis.
sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. 3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis. 4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, pretendentų į teisėjus egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka. 5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. 55 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas 1.
Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 2. Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarkos aprašą tvirtina Teisėjų taryba. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. ANTRASIS SKIRSNIS
straipsnis. Pretendentų į teisėjus atranka
laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriami tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus. 2. Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas, pageidaujantys būti įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir dalyvauti atrankoje, prioriteto tvarka nurodo teismus, o tais atvejais, kai teismai sudaryti iš teismo rūmų, – ir teismo rūmus, kuriuose pageidauja užimti laisvą teisėjo vietą, pageidaujamą ir (ar) turimą specializaciją (toliau – pretendento prioritetų sąrašas). 3. Pretendentų į apylinkės teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka (toliau – pretendentų į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus atranka) organizuojama nuolat. 4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva teisėjo vieta. 5.
pareigas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda tokia laisva vieta. 6. Pretendentų į teisėjus atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija. Atranką organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą, suderintą su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas. 7. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba. 55² straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija
pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui atrankos metu sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). 2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 3. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių, paskirtų Teisėjų tarybos, skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo ir pretendentų į apylinkės teismo teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos vykdymo tvarkos aprašą. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami Atrankos komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. 5.
savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka. 55³ straipsnis. Pretendentų į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka
vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą. 2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją sudaromus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus, nurodant Atrankos komisijos vertinimo rezultatus. Šie bendrieji pretendentų eiliškumo sąrašai sudaromi laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Pretendentas į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus su individualaus jo vertinimo Atrankos komisijoje rezultatais supažindinamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo atliekamas jo vertinimas. Atrankos komisija kandidatų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Pretendento į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatai galioja dvejus metus nuo jo įrašymo į atitinkamus įvertintų pretendentų į teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus.
Pasibaigus šiam laikotarpiui ir pretendento į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatams netekus galios arba ne anksčiau kaip po vienų metų nuo vertinimo rezultatų paskelbimo, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo; šio vertinimo eiliškumas nustatomas pagal pretendento į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus prašymo pateikimo datą. 55⁴ straipsnis. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo,
atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka
administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų praeigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis. 3. Tais atvejais, kai į to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios. 4. Atrankos komisija išvadas dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas pateikia Respublikos Prezidentui.
Šios išvados rengiamos laikantis šio Įstatymo 55²straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. 55⁵ straipsnis. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ ir 55⁴ straipsniuose nustatyta tvarka. 55⁶ straipsnis. Pretendentų vertinimo atrankos metu tvarka
1Atrankos komisija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos patvirtintais kriterijais,
įvertina kiekvieną pretendentą. 2. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų dokumentus. Su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu vyksta atskiras pokalbis. Per pokalbį Atrankos komisija įvertina pretendentų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismo teisėju, atitinkamo teismo teisėju ar atitinkamo teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku. 3. Pretendentų atrankos metu Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės. 4.
administracinio, apygardos teismų teisėjų, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas atranką, gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį pretenduojama, teisėjų kolektyvo nuomonę. Tuo atveju, kai atranka organizuojama nuolat, teisėjų kolektyvo nuomonė gali būti pateikiama dėl kiekvieno pretendento atskirai, kitais atvejais gali būti teikiama bendra nuomonė dėl kelių ar visų atrankoje dalyvaujančių pretendentų. Teisėjų kolektyvo nuomonė pateikiama Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. 5. Pretendentų asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam jo pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui.
Susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais. 6. Atrankos komisija, šio Įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi pretendentus į apylinkės ir apygardos administracinio teismo bei apygardos teismo teisėjus, įtraukia juos į 55³ straipsnio 2 dalyje numatytus sąrašus, nurodydama sąrašą pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją, jame nurodydama visus atrankoje dalyvavusius pretendentus ir informaciją apie Atrankos komisijos balsavimo dėl pretendentų tinkamumo eiti pareigas rezultatus. Šis sąrašas sudaromas pagal Atrankos komisijos pretendentams skirtų balų skaičių. 7. Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas
straipsnis. Pretendentų vertinimo rezultatų apskundimo tvarka
teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, turi teisę per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais arba po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo paduoti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. 2.
teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą, apie šį sprendimą nedelsiant pranešdamas Atrankos komisijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kartu Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per septynias dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimus dėl skundo. 3. Šiame straipsnyje nurodytus skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija. 4. Skundus dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. 5. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą padavusį pretendentą arba panaikinti Atrankos komisijos išvadą. Atrankos komisijos išvadą panaikinus, atranka atliekama iš naujo arba iš naujo atliekamas konkretaus pretendento vertinimas. 55⁸ straipsnis. Kandidatų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarka
numatomos laisvos teisėjo vietos konkrečiame apylinkės, apygardos administraciniame ar apygardos teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų,
Jeigu bus rengiamas kandidatūrų į laisvą teisėjo vietą pasirinkimas, Atrankos komisija apie tai informuojama ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią atsiranda laisva teisėjo vieta konkrečiame teisme. 2. Informaciją apie numatomą kandidatūrų pasirinkimą (toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija) Respublikos Prezidento kanceliarijos pavedimu Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbia Nacionalinė teismų administracija. 3. Į kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą įrašomi tik tie Atrankos komisijos įvertinti pretendentai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos buvo įrašyti į šio Įstatymo 55⁶ straipsnio 6 dalyje nurodytą sąrašą. Šie pretendentai turi teisę per septynias dienas nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos pateikti prašymą:
2) papildyti šio Įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pretendento prioritetų sąrašą –papildomai nurodyti konkretų teismą, į kurio teisėjus vyksta kandidatūrų pasirinkimas. 4.
komisija parengia kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą, sudaromą mutatis mutandis laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodyto tvarkos aprašo, surenka visą kandidatūrų pasirinkimui reikalingą informaciją ir pateikia Respublikos Prezidentui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo tos dienos, kurią pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas Atrankos komisijos įvertintų pretendentų prašymų dėl prioritetų sąrašo papildymo pateikimo terminas. 56 straipsnis. Pretendentų asmens duomenų tvarkymas
administracija pretendentų asmens duomenis tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). 2. Teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų skyrimo procedūros viešumo ir skaidrumo užtikrinimo tikslais Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas skelbiamos Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje šio Įstatymo55²straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatyta tvarka. Tais pačiais tikslais Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami ir kandidatų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai. 3.
duomenys:
pripažintų pretendentų rezultatai, pretendentų vertinimo pagal šio Įstatymo 55¹straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus rezultatai, informacija apie profesinę veiklą ir mokamas užsienio kalbas. 4. Skelbiamuose kandidatų į konkrečių teismų teisėjus sąrašuose nurodomi šie asmens duomenys:
sąrašai;
rezultatai, pretendentų vertinimo pagal šio Įstatymo 55¹straipsnio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti pretendentų asmens duomenys Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami vienus metus nuo jų paskelbimo dienos. TREČIASIS SKIRSNIS
teisėjus sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Respublikos Prezidentas, gavęs šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka Atrankos komisijos sudarytą kandidatų į konkretaus apylinkės teismo teisėjus sąrašą, paprastai ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sąrašo gavimo dienos pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias apylinkės teismo teisėjo kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo. 4.
skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. 5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria Respublikos Prezidentui dėl konkrečios kandidatūros. Teisėjų tarybai, patarančiai Respublikos Prezidentui teisėjo, teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko skyrimo klausimais, turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui jo pasirinkto pretendento neskirti teisėju, teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ir skyriaus pirmininku turi būti motyvuotas. 6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. 58 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba sueina jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas. 2. Dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 3. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjų atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. 4. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti jo sutikimu skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams.
Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas į įvertintų pretendentų į apylinkės teismų teisėjus sąrašą įrašytas pretendentas, jei nuo jo įrašymo į šį sąrašą dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai. 5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, šio apylinkės teismo teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį. 59 straipsnis. Teisėjo priesaika
paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Nustatomas toks priesaikos tekstas: „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“. 2. Prisiekti galima ir be paskutinio priesaikos sakinio. 3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją. 4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje. 5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. 6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti. 60 straipsnis.
60 straipsnis. Buvusių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo
Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos turi teisę būti skiriamas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą. 3. Teisėjų taryba, motyvuotai patardama Respublikos Prezidentui dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų buvusių teisėjų, įvertina jų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti buvę teisėjai gali būti paskirti atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais tik Teisėjų tarybai gavus ir įvertinus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. 61 straipsnis. Buvusių teisėjų skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai
teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.
Asmuo, pretenduojantis būti paskirtas teisėju šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą. 2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Asmuo, pretenduojantis būti paskirtas teisėju šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą. 3.
teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis iš teisėjo pareigų buvo atleistas savo noru dėl išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:
1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;
2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas. 4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos tvarka netaikoma.
Šiuo atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, - motyvacija ir duomenys apie jo jurisdikcinę veiklą; be to, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, paskyrimo į kurį klausimas sprendžiamas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams. 62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėjus dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės). 63 straipsnis. Teisėjų perkėlimas į kitą teismą arba į kitus teismo rūmus
administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo prašymu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas netaikant šioje dalyje nustatytų terminų. 2.
kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais netaikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Šiuo atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai per dvidešimt darbo dienų nuo teisėjo prašymo gavimo dienos pateikia Nacionalinė teismų administracija. 3. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į konkretų teismą. Tais atvejais, kai į tą pačią teisėjo vietą pageidauja būti perkelti arba į žemesnės pakopos teismą būti paskirti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į tą teismą. 4. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į tą pačią teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka. 5.
esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir tuo atveju, kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis. 6. Teisėjo sutikimo dėl laikino perkėlimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Šiuo atveju laikinai perkeltam teisėjui mokamas jo laikinai einamoms pareigoms nustatytas atlyginimas, tačiau ne mažesnis negu iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7. Teisėjo sutikimas dėl laikino perkėlimo būtinas, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį apygardos teismo teisėją laikinai perkelti į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją
Šiais atvejais laikinai perkeltam teisėjui mokamas iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 8. Sprendžiant dėl teisėjo laikino perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 9. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytais atvejais teisėjas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikinai perkeliamas netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atranka. Teisėjo laikiną perkėlimą nustatančiame teisės akte nurodomas teisėjo laikino perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus terminas (perkėlimo pradžia ir pabaiga).
Šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais Aukščiausiojo Teismo teisėją į kitą teismą laikinai perkelia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, Apeliacinio teismo teisėją – Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją į Apeliacinį teismą – Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas. 10. Dėl teisėjų perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 11. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dieną, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus. 64 straipsnis. Teisėjo skyrimas kitų žemesnės pakopos teismų teisėjais
teisėju. 2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju. 3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju. 4. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atranka netaikoma. Šiuo atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai per dvidešimt darbo dienų nuo asmens prašymo gavimo dienos pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5.
straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba kai Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka - Apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. KETVIRTASIS
65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras ir duomenų bazės 1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazę, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas registrą ir duomenų bazę tvarkos aprašą tvirtina Teisėjų taryba. 4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazę įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. 66 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjais 1.
Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami. 2. Apygardos administracinio teismo teisėjais gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo, teisėkūros, teismų veiklos ir atstovavimo teismuose srityse stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą. 3.
dalyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą. 4. Kai abejojama dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pretendentų į teisėjus teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija. 67 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjais
skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami. 2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme stažą. 3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą. 68 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Aukščiausiojo Teismo teisėjais 1.
Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami. 2. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą. 69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas laikas, kurį teisės krypties socialinių mokslų daktaras dirbo teisinį pedagoginį darbą, dirbtas eidamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytas dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė. 70 straipsnis. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjų skyrimas
teismo, apygardos administracinio teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Kai apygardos administracinis teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2.
apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimas
asmenų registre įrašytų asmenų skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjų skyrimas
įrašytų asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio
straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas
įrašytų asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“12 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip: „VII
51 straipsnis. Reikalavimai pretendentams į apylinkės teismo teisėjus 1.
Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. 2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:
vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais;
straipsnis. Teisinio darbo stažas
straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše. 2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė. 3.
abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija. 4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo. 6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui
straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas
pretendentų į teisėjus egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio Įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. 53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas
dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą), ir užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus.
Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:
arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;
reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 54 straipsnis.
sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. 3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis. 4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, pretendentų į teisėjus egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka. 5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. 55 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas 1.
Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 2. Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarkos aprašą tvirtina Teisėjų taryba. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. ANTRASIS SKIRSNIS
straipsnis. Pretendentų į teisėjus atranka
laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriami tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus. 2. Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas, pageidaujantys būti įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir dalyvauti atrankoje, prioriteto tvarka nurodo teismus, o tais atvejais, kai teismai sudaryti iš teismo rūmų, – ir teismo rūmus, kuriuose pageidauja užimti laisvą teisėjo vietą, pageidaujamą ir (ar) turimą specializaciją (toliau – pretendento prioritetų sąrašas). 3. Pretendentų į apylinkės teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias Regionų administracinio ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka (toliau – pretendentų į apylinkės, apygardos ir Regionų administracinio teismų teisėjus atranka) organizuojama nuolat. 4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva teisėjo vieta. 5.
pareigas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda tokia laisva vieta. 6. Pretendentų į teisėjus atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija. Atranką organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą, suderintą su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas. 7. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba. 55² straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija
pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui atrankos metu sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). 2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 3. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių, paskirtų Teisėjų tarybos, skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo ir pretendentų į apylinkės teismo teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos vykdymo tvarkos aprašą. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami Atrankos komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. 5.
savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka. 55³ straipsnis. Pretendentų į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka
teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą. 2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją sudaromus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus, nurodant Atrankos komisijos vertinimo rezultatus. Šie bendrieji pretendentų eiliškumo sąrašai sudaromi laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Pretendentas į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus su individualaus jo vertinimo Atrankos komisijoje rezultatais supažindinamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo atliekamas jo vertinimas. Atrankos komisija kandidatų į konkretaus Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatai galioja dvejus metus nuo jo įrašymo į atitinkamus įvertintų pretendentų į teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus.
Pasibaigus šiam laikotarpiui ir pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatams netekus galios arba ne anksčiau kaip po vienų metų nuo vertinimo rezultatų paskelbimo, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo; šio vertinimo eiliškumas nustatomas pagal pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus prašymo pateikimo datą. 55⁴ straipsnis. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo,
atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka
administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų praeigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis. 3. Tais atvejais, kai į to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios. 4. Atrankos komisija išvadas dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas pateikia Respublikos Prezidentui.
Šios išvados rengiamos laikantis šio Įstatymo 55²straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. 55⁵ straipsnis. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ ir 55⁴ straipsniuose nustatyta tvarka. 55⁶ straipsnis. Pretendentų vertinimo atrankos metu tvarka
kiekvieną pretendentą. 2. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų dokumentus. Su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu vyksta atskiras pokalbis. Per pokalbį Atrankos komisija įvertina pretendentų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismo teisėju, atitinkamo teismo teisėju ar atitinkamo teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku. 3. Pretendentų atrankos metu Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės. 4.
4Atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Regionų administracinio,
apygardos teismų teisėjų, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas atranką gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį pretenduojama, teisėjų kolektyvo nuomonę. Tuo atveju, kai atranka organizuojama nuolat, teisėjų kolektyvo nuomonė gali būti pateikiama dėl kiekvieno pretendento atskirai, kitais atvejais gali būti teikiama bendra nuomonė dėl kelių ar visų atrankoje dalyvaujančių pretendentų. Teisėjų kolektyvo nuomonė pateikiama Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. 5. Pretendentų asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam jo pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui.
Susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais. 6. Atrankos komisija, šio Įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi pretendentus į Regionų administracinio teismo, apylinkės bei apygardos teismo teisėjus, įtraukia juos į 55³ straipsnio 2 dalyje numatytus sąrašus, nurodydama sąrašą pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją, jame nurodydama visus atrankoje dalyvavusius pretendentus ir informaciją apie Atrankos komisijos balsavimo dėl pretendentų tinkamumo eiti pareigas rezultatus. Šis sąrašas sudaromas pagal Atrankos komisijos pretendentams skirtų balų skaičių. 7. Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas
straipsnis. Pretendentų vertinimo rezultatų apskundimo tvarka
teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, turi teisę per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais arba po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo paduoti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. 2.
teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą, apie šį sprendimą nedelsiant pranešdamas Atrankos komisijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kartu Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per septynias dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimus dėl skundo. 3. Šiame straipsnyje nurodytus skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija. 4. Skundus dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. 5. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą padavusį pretendentą arba panaikinti Atrankos komisijos išvadą. Atrankos komisijos išvadą panaikinus, atranka atliekama iš naujo arba iš naujo atliekamas konkretaus pretendento vertinimas. 55⁸ straipsnis. Kandidatų į konkretaus Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarka
numatomos laisvos teisėjo vietos konkrečiame Regionų administraciniame teisme, apylinkės, ar apygardos teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – konkretaus teismo konkrečiuose teismo rūmuose (toliau – konkretus teismas), atsiradimo informuoja Atrankos komisiją apie tai, kad bus rengiamas kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjo vietą pasirinkimas.
Jeigu bus rengiamas kandidatūrų į laisvą teisėjo vietą pasirinkimas, Atrankos komisija apie tai informuojama ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią atsiranda laisva teisėjo vieta konkrečiame teisme. 2. Informaciją apie numatomą kandidatūrų pasirinkimą (toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija) Respublikos Prezidento kanceliarijos pavedimu Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbia Nacionalinė teismų administracija. 3. Į kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą įrašomi tik tie Atrankos komisijos įvertinti pretendentai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos buvo įrašyti į šio Įstatymo 55⁶ straipsnio 6 dalyje nurodytą sąrašą. Šie pretendentai turi teisę per septynias dienas nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos pateikti prašymą:
2) papildyti šio Įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pretendento prioritetų sąrašą –papildomai nurodyti konkretų teismą, į kurio teisėjus vyksta kandidatūrų pasirinkimas. 4.
komisija parengia kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą, sudaromą mutatis mutandis laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodyto tvarkos aprašo, surenka visą kandidatūrų pasirinkimui reikalingą informaciją ir pateikia Respublikos Prezidentui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo tos dienos, kurią pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas Atrankos komisijos įvertintų pretendentų prašymų dėl prioritetų sąrašo papildymo pateikimo terminas. 56 straipsnis. Pretendentų asmens duomenų tvarkymas
administracija pretendentų asmens duomenis tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). 2. Teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų skyrimo procedūros viešumo ir skaidrumo užtikrinimo tikslais Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas skelbiamos Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje šio Įstatymo 55²straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatyta tvarka. Tais pačiais tikslais Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami ir kandidatų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai. 3.
duomenys:
pripažintų pretendentų rezultatai, pretendentų vertinimo pagal šio Įstatymo 55¹straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus rezultatai, informacija apie profesinę veiklą ir mokamas užsienio kalbas. 4. Skelbiamuose kandidatų į konkrečių teismų teisėjus sąrašuose nurodomi šie asmens duomenys:
sąrašai;
rezultatai, pretendentų vertinimo pagal šio Įstatymo 55¹straipsnio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti pretendentų asmens duomenys Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami vienus metus nuo jų paskelbimo dienos. TREČIASIS SKIRSNIS
57 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjų skyrimas
teisėjus sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Respublikos Prezidentas, gavęs šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka Atrankos komisijos sudarytą kandidatų į konkretaus apylinkės teismo teisėjus sąrašą, paprastai ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sąrašo gavimo dienos pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias apylinkės teismo teisėjo kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo. 4.
skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. 5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria Respublikos Prezidentui dėl konkrečios kandidatūros. Teisėjų tarybai, patarančiai Respublikos Prezidentui teisėjo, teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko skyrimo klausimais, turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui jo pasirinkto pretendento neskirti teisėju, teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ir skyriaus pirmininku turi būti motyvuotas. 6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. 58 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba sueina jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas. 2. Dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 3. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjų atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. 4. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti jo sutikimu skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams.
Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas į įvertintų pretendentų į apylinkės teismų teisėjus sąrašą įrašytas pretendentas, jei nuo jo įrašymo į šį sąrašą dienos praėjo ne daugiau kaip vieni metai. 5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, šio apylinkės teismo teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį. 59 straipsnis. Teisėjo priesaika
paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Nustatomas toks priesaikos tekstas: „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“. 2. Prisiekti galima ir be paskutinio priesaikos sakinio. 3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją. 4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje. 5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. 6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti. 60 straipsnis.
60 straipsnis. Buvusių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo
Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos turi teisę būti skiriamas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, Regionų administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą. 3. Teisėjų taryba, motyvuotai patardama Respublikos Prezidentui dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų buvusių teisėjų, įvertina jų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti buvę teisėjai gali būti paskirti atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais tik Teisėjų tarybai gavus ir įvertinus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. 61 straipsnis. Buvusių teisėjų skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai
teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.
Asmuo, pretenduojantis būti paskirtas teisėju šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą. 2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Asmuo, pretenduojantis būti paskirtas teisėju šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą. 3.
teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis iš teisėjo pareigų buvo atleistas savo noru dėl išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:
1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;
2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas. 4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos tvarka netaikoma.
Šiuo atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, - motyvacija ir duomenys apie jo jurisdikcinę veiklą; be to, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, paskyrimo į kurį klausimas sprendžiamas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams. 62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėjus dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės). 63 straipsnis. Teisėjų perkėlimas į kitą teismą arba į kitus teismo rūmus
teismo ar apygardos teismo teisėjas jo prašymu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas netaikant šioje dalyje nustatytų terminų. 2.
kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais netaikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Šiuo atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai per dvidešimt darbo dienų nuo teisėjo prašymo gavimo dienos pateikia Nacionalinė teismų administracija. 3. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į konkretų teismą. Tais atvejais, kai į tą pačią teisėjo vietą pageidauja būti perkelti arba į žemesnės pakopos teismą būti paskirti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į tą teismą. 4. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, Regionų administracinio teismo, apylinkės teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į tą pačią teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka. 5.
esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, Regionų administracinio teismo, apylinkės teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir tuo atveju, kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis. 6. Teisėjo sutikimo dėl laikino perkėlimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Šiuo atveju laikinai perkeltam teisėjui mokamas jo laikinai einamoms pareigoms nustatytas atlyginimas, tačiau ne mažesnis negu iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7. Teisėjo sutikimas dėl laikino perkėlimo būtinas, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį apygardos teismo teisėją laikinai perkelti į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją
Šiais atvejais laikinai perkeltam teisėjui mokamas iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 8. Sprendžiant dėl teisėjo laikino perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 9. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytais atvejais teisėjas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikinai perkeliamas netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atranka. Teisėjo laikiną perkėlimą nustatančiame teisės akte nurodomas teisėjo laikino perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus terminas (perkėlimo pradžia ir pabaiga).
Šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais Aukščiausiojo Teismo teisėją į kitą teismą laikinai perkelia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, Apeliacinio teismo teisėją – Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją į Apeliacinį teismą – Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas. 10. Dėl teisėjų perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 11. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dieną, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus. 64 straipsnis. Teisėjo skyrimas kitų žemesnės pakopos teismų teisėjais
teisėju. 2. Regionų administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju. 3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, Regionų administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju. 4. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atranka netaikoma. Šiuo atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai per dvidešimt darbo dienų nuo asmens prašymo gavimo dienos pateikia Nacionalinė teismų administracija. 5.
straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, Regionų administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba kai Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka - Apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. KETVIRTASIS
65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras ir duomenų bazės 1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazę, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazę tvarkos aprašą tvirtina Teisėjų taryba. 4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazę įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai. 66 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Regionų administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjais 1.
Regionų administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba
(ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami. 2. Regionų administracinio teismo teisėjais gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnio
atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo, teisėkūros, teismų veiklos ir atstovavimo teismuose srityse stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą. 3.
dalyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą. 4. Kai abejojama dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pretendentų į teisėjus teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija. 67 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjais
skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami. 2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme stažą. 3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą. 68 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Aukščiausiojo Teismo teisėjais 1.
Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami. 2. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą. 69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas laikas, kurį teisės krypties socialinių mokslų daktaras dirbo teisinį pedagoginį darbą, dirbtas eidamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytas dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė. 70 straipsnis. Regionų administracinio teismo, apygardos teismo teisėjų skyrimas
administracinio teismo, apygardos teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas, skirdamas Regionų administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus. 2.
Regionų administracinio teismo, apygardos teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Regionų administracinio teismo, apygardos teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimas
asmenų registre įrašytų asmenų skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjų skyrimas
įrašytų asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio
straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas
įrašytų asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. 3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“13 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas
skiriamias penkeriems metams.“14 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis.
Apylinkės teismo, apygardos teismo, apygardos Regionų administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, apygardos teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimas
teismo, apygardos Regionų administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, skyriaus pirmininką skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. 2. Apygardos Regionų administracinio teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, apygardos teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamas penkeriems metams. 3. Apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas skiriami penkeriems metams.“15 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka
1Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo,
apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Tteisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55¹ 55⁶straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 55¹straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 2. Kandidatūros į apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 57 straipsnio 3, 4,
16 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis.
Apylinkės teismo, apygardos Regionų administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka
1Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo,
apygardos Regionų administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Tteisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Kandidatūros į apylinkės teismo, apygardos Regionų administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“17 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka
pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Tteisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55¹ 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 55¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 2. Kandidatūros į Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“18 straipsnis. 79¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 79¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79¹ straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka 1.
Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Tteisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55¹ 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 55¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 2. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“19 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apygardos teismo pirmininką ir skyriaus pirmininką, apygardos Regionų administracinio
teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.“20 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių darbas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimoą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.“21 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apygardos teismo, apygardos Regionų administracinio
teismo ir apylinkės teismo teisėją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.“
91¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 91¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) objektyviai sprendžiant teisėjų paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje ar 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teisėjų perkėlimo, paaukštinimo ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, siekiant nustatyti, ar pretenduojantis į aukštesnes pareigas teisėjas arba į naują įgaliojimų laiką teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, taip pat objektyviai tarpusavyje lyginant kelis kandidatus;“. 23 straipsnis. 91² straipsnio pakeitimas Pakeisti 91² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas paties teisėjo prašymu arba kai
ne vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas taip pat atliekamas paties teisėjo prašymu arba sprendžiant teisėjo paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje ar 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teisėjo perkėlimo, paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, išskyrus atvejus, kai po paskutinio periodinio ar neeilinio teisėjo veiklos vertinimo praėjo mažiau neigu treji metai.“24 straipsnis. 91³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 91³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Vertinimo komisija. Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius iš teisėjų renka Teisėjų taryba, tris skiria Respublikos Prezidentas. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba.
Vertinimo komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Vertinimo komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Vertinimo komisijos narių darbas Vertinimo komisijoje apmokamas Vvalstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimoą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.“25 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) apygardų administracinių teismų Regionų administracinio teismo – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;“. 26 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas Pakeisti 105 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam neigu vienerių metų terminui, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme, apygardos administraciniame teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę. Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, išklausoma atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonė.“
1Pakeisti 105 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai nėra apygardos Regionų administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, šias pareigas eina atitinkamo teismo pirmininko pavaduotojas arba didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis teismo pirmininko pavaduotojas. Kai šioje dalyje nurodytame teisme nėra teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės, teismo pirmininko pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.“
2Pakeisti 105 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai nėra apygardos Regionų administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, bet tokia pareigybė teisme yra, šias pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.“
3Pakeisti 105 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam negu vienų metų terminui, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme, apygardos Regionų administraciniame teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę.
Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, išklausoma atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 106 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai teismo kanclerio nėra, atlikti visas arba dalį jo funkcijų, išskyrus funkcijas, susijusias su asignavimų valdymu ir naudojimu, teismo pirmininkas paveda vienam iš teismo administracijos padalinių vadovų valstybės tarnautojų.“29 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas Pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „107 straipsnis. Teismo administracijos struktūra
administracijos struktūrą sudaro raštinė, archyvas, buhalterija (finansininkas), ūkio skyrius (ūkvedys). Teisme gali būti atskiros teismo skyrių raštinės, teismų praktikos analizės ir (ar) apibendrinimo padalinys, teismo priimamasis, biblioteka, informacijos, kodifikavimo ir kiti struktūriniai padaliniai. Kiekviename teisme turi būti asmuo, atsakingas už ryšius su visuomene, lietuvių kalbos specialistas ir teismo posėdžių sekretoriai. Teisme gali būti atskiros teismo rūmų raštinės, taip pat atskiri teismo rūmų priimamieji. Teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tiesiogiai padedančių teisėjams eiti pareigas, analizuojančių ir apibendrinančių teismų praktiką, taip pat tiesiogiai padedančių teismo pirmininkui, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojams atlikti jiems priskirtas administravimo funkcijas, teisinės pareigybės paprastai yra pavaldžios teismo pirmininkui (teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojams), o teismo pirmininko sprendimu gali būti pavaldžios teismo kancleriui.
Teisme gali būti atskiri teismų praktikos, tarptautinės teisės analizės ir kiti struktūriniai padaliniai. 2. Teismo kanclerio vadovaujamos teismo administracijos struktūrą sudaro raštinės, archyvo, finansų, informacinių technologijų, personalo valdymo, ūkio (turto valdymo) ir kiti struktūriniai padaliniai arba atskiro padalinio nesudarantys šias funkcijas atliekantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Teismuose, sudarytuose iš teismo rūmų, ir teismuose, kuriuose yra teismo bylų skyriai, gali būti juos aptarnaujantys raštinės poskyriai (biurai). Teismo kancleriui pavaldūs teismo administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie nepriklauso atskiram teismo administracijos padaliniui, sudaro teismo kanclerio tarnybą. 3. Teismo administracijos struktūrą tvirtina teismo kancleris pirmininkas, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdinės teismų struktūros aprašymais. 24. Jeigu teisme ar teismo rūmuose nėra teismo priimamojo, Teisme, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, ir teismo rūmuose turi būti nustatyta gyventojų priėmimo, jų skundų, prašymų, pareiškimų, nesusijusių su tuo metu nagrinėjamomis konkrečiomis bylomis teisingumo vykdymo funkcijomis, priėmimo, asmenų informavimo telefonu tvarka. Neprocesinių Sskundų ir prašymų nagrinėjimo administracines procedūras nustato Lietuvos Respublikos Vviešojo administravimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimai.“
Pakeisti 119 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Aukščiausiojo Teismo, du – iš Apeliacinio teismo, ir vienas
Pakeisti 120 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas teisėjus sąrašą tvarkos aprašą ir Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą;“. 32 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų Regionų administracinio teismo struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus;“. 33 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties
narių. Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus.
Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų. Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas Vvalstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimoą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.“34 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties
narių. Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš Regionų administracinio teismo, visų apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų.
Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.“35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 19, 21, 25, 27,
30, 32, 34 straipsnius ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 19, 21, 25, 27, 30, 32, 34 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3. Šiame įstatyme nustatytos bylų paskirstymo Regionų administracinio teismo teisėjams ir šio teismo teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taikomos po 2024 m. sausio 1 d. Regionų administraciniame teisme gautiems procesiniams dokumentams ir byloms. 4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas atrankos, paskelbtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, organizuojamos ir vyksta vadovaujantis jų paskelbimo dieną galiojusiu teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos atrankos vyksta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią atrankų tvarką. 6.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
81, 90, 91¹, 91², 101, 104, 105, 119, 120, 122
2021-06-11 Nr. XIVP-568 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
administracinis teismas ir Lietuvos apygardos administracinis teismas yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatmo 12 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos apygardos administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą po apygardų administracinių teismų reorganizavimo veiksiančio Lietuvos apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apims visą Lietuvos teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei Lietuvos apygardos administracinio teismo, kitų teismų, kurie veikia visoje Lietuvos teritorijoje, pavadinimuose nėra pažymima, kad jų veiklos teritorija yra ,,Lietuvos apygarda”. Be to, žodis ,,apygarda” įprastai suprantamas kaip teritorijos dalis, turinti atitinkamą centrą.[1] Kartu pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos apygardų teismų pavadinimuose vartojamas žodis ,,apygarda” atspindi jų veiklos teritoriją, kuri apima tik dalį Lietuvos teritorijos.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar Lietuvos apygardos administracinio teismo pavadinimo nereikėtų patikslinti taip, kad jo pavadinime nebūtų žodžio ,,apygarda”. Kita vertus, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti pavadinimo ,,Regionų administracinis teismas”. Toks pavadinimas atspindėtų po apygardos administracinių teismų reorganizavimo veiksiančio teismo esmę, t. y. po reorganizavimo administracinis teismas veiks regioninių rūmų principu ir administracines bylas nagrinės tie administracinio teismo rūmai, kurie bus arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, teismo pavadinimą reikėtų patikslinti kituose teikiamo įstatymo projekto straipsniuose bei teikiamą įstatymo projektą lydinčiuosiuose įstatymų projektuose. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Apygardos administraciniame teisme gali būti skiriami trys pirmininko pavaduotojai.“ Nepaisant to, jog analogiška normos formuluotė vartojama ir galiojančioje įstatymo nuostatoje, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai yra norminio pobūdžio teisės aktai ir juose neturi būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant tokių sąlyginių įstatyminių nuostatų realizavimo kriterijų, t. y. tokių nuostatų, kurių turinys priklausytų nuo poįstatyminių teisės aktų turinio, ar tam tikrų asmenų nuomonės. Todėl sistemiškai keičiant įstatymą, derėtų atsisakyti nuostatoje vartojamo žodžių junginio „gali būti“ ir nustatyti konkretų pavaduotojų skaičių, arba nustatyti aiškius kriterijus, nuo kurių priklausytų pavaduotojų skaičius. 3.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmų skaičių, jų veiklos teritorijas nustato įstatymas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio
administracinis teismas veiks visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-571) 1 straipsniu siūloma atsisakyti nuostatų, kad administracinio teismo atskiriems rūmams yra priskiriamos tam tikros veiklos teritorijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos, kad Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmų veiklos teritorijas nustato įstatymas, nereikėtų atsisakyti. 4. Projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose proceso įstatymų nustatyta tvarka gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) teisingumo ministro nustatyta tvarka. Naudojant šias technologijas bylos taip pat gali būti nagrinėjamos teisėjui ar teisėjų kolegijos nariams, byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems proceso dalyviams esant skirtingose teismo ar ne teismo patalpose.
Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).“ Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucijos 117 straipsnio pirmosios dalies, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Pažymėtina, kad teismo posėdžių salėje teismo posėdį paprastai gali stebėti visi norintys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo posėdis yra uždaras. Pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą teismo posėdžiai galėtų vykti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, teismui ar teisėjų kolegijai, dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams nesant teismo posėdžių salėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas teismo posėdžio viešumas, jeigu taip, tai kokiomis priemonėmis jis būtų užtikrinamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas teismo pasitarimo slaptumas, jeigu vienas ar visi teisėjų kolegijos nariai nagrinėtų bylą ne teismo posėdžių salėje, bet naudodami elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Nėra aišku, kaip praktiškai tai galėtų būti įgyvendinta. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriomis būtų užtikrintas teismo pasitarimo slaptumas.
Trečia, keičiamo įstatymo
valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą teisėjas ar teisėjų kolegija galėtų nagrinėti bylą ir nebūdami teismo posėdžių salėje, o kitose teismo ar ne teismo patalpose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar patalpoms, kuriose būdami teisėjai naudodamiesi elektroninių ryšių technologijomis nagrinės bylas, neturėtų būti nustatyti analogiški reikalavimai dėl vėliavos ir herbo kaip ir nustatyti teismo posėdžių salei. 5. Projekto 6 straipsniu siūlomoje įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Apygardos administraciniame teisme bylos nagrinėjamos arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės) vietos, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, esančiuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas pareiškėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu“. Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamos straipsnio dalies pradžioje kalbama apie gyvenamąją vietą ir buveinę, todėl manytina, kad ir paskutinysis nuostatos sakinys turi būti dėstomas vartojant analogiškas sąvokas, atsisakant žodžių „gyvenančių ar esančių“.
Be to, siūlytina nuostatos paskutinįjį sakinį koreguoti kalbiniu požiūriu, kad jos turinys būtų aiškus, galimai atsisakant žodžių junginio „teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu“, šią nuostatos dalį taip pat suderinant su analizuojamos straipsnio dalies antru sakiniu, pavyzdžiui, nustatant: „pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose.“ Antra, pažymėtina, kad tai, jog asmenys gyvena ar yra ne toje pačioje vietoje neturėtų automatiškai reikšti, jog jie gali pasirinkti bet kuriuos teismo rūmus, nes net tokiu atveju, jų gyvenamoji vieta ar buveinė gali būti vienoje vietovėje, esančioje arčiausiu atstumu iki tam tikrų teismo rūmų. Todėl manytina, kad nuostatos trečiasis sakinys turėtų būti pakoreguotas, nes priešingu atveju iškiltų klausimas dėl asmenų lygiateisiškumo, kai vieniems asmenims būtų nustatytas imperatyvus reikalavimas kreiptis į arčiausiai jų gyvenamosios vietos ar buveinės esančius teismo rūmus, o kitiems asmenims, kurie niekuo nesiskirtų nuo pastarųjų asmenų, būtų sudaryta galimybė pasirinkti teismo rūmus savo nuožiūra. Trečia, nuostatoje, jos turinį ir dėstymą derinant su galiojančia keičiamo straipsnio 7 dalimi, atsisakytina žodžio „buveinė“ rašymo skliaustuose. Atkreiptinas dėmesys, kad buveinę paprastai turi juridiniai asmenys. Vadovaujantis sistemiškumo reikalavimu žodžiai „gyvenamoji vieta“ ir
„buveinė“ analizuojamoje nuostatoje turėtų būti jungiami jungtuku „ar“. Ketvirta, pažymėtina, kad analizuojama straipsnio dalis
nustato kelias savarankiškas teismingumo taisykles.
Manytina, jog siekiant teisinio aiškumo ir vengiant situacijų, kai teismas procesiniuose sprendimuose turėtų remtis ne straipsnio dalimis ir punktais, o straipsnio dalies sakiniais, kaip tai padaryta rašant šią pastabą, nuostata turėtų būti išdėstyta straipsnio dalimi su punktais, įtvirtinančiais atskiras teismingumo taisykles. Penkta, pažymėtina, kad nuostata stokoja aiškumo ta apimtimi, kuria neaišku, kaip ir koks asmuo apskaičiuotų atstumą nuo tam tikros gyvenamosios vietos ar buveinės iki tam tikrų teismo rūmų. Neaišku, ar turėtų būti matuojamas tiesioginis geografinis atstumas, ar atstumas vykstant viešojo naudojimo keliais ir pan. todėl siūlytina nuostatos turinį detalizuoti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu administracinę bylą išnagrinėtų administracinio teismo rūmai, kurie nėra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos. Nėra aišku, ar siūlomo teisinio reguliavimo tikslas tik tolygiai paskirstyti bylas tarp administracinio teismo rūmų, ar pastaruoju atveju aukštesnės instancijos teismui būtų absoliutus pagrindas panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Šešta, pažymėtina, kad teikiamu įstatymo projektu, taip pat jį lydinčiaisiais įstatymų projektais siūloma panaikinti išskirtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją nagrinėti įstatymuose nustatytas atskirų kategorijų bylas, pavyzdžiui, numatytas Konkurencijos įstatyme, Energetikos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme ir pan.. Atkreipiame dėmesį, kad reorganizavus Regionų apygardos administracinį teismą, Lietuvos apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai neperims Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priskirtų atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo.
Po teismų reorganizavimo tokias administracines bylas nagrinės Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmai, esantys arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš Teismų įstatymo pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektų tikslų yra prielaidų platesnei teisėjų specializacijai sudarymas ir bylų nagrinėjimo operatyvumo didinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nagrinėti atskirų kategorijų bylas specializavosi vieno teismo teisėjai, kurie per ne vienų metų laikotarpį jau yra įgiję atitinkamą patirtį. Tuo tarpu įsigaliojus įstatymui, atskirų kategorijų bylas turės nagrinėti teisėjai, kurie tokių bylų nėra nagrinėję. Todėl teisėjams prireiks atitinkamo laiko tarpo, kad tokią patirtį įgytų. Taigi tam tikrą laikotarpį tokia situacija gali neigiamai atsiliepti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo kokybei ir operatyvumui, ypač tais atvejais, kai įstatymuose būtų nustatyti santykinai trumpi terminai išnagrinėti atskirus skundus ir prašymus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Septinta, pažymėtina, kad nekvestionuojant siekio nustatyti, kad administracinės bylos būtų nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos esančiuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose, atkreiptinas dėmesys, kad galimai išaugtų valstybės institucijų išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu, nes bylų nagrinėjimas vyktų teismo rūmuose, esančiuose galimai didesniais atstumais nuo valstybės institucijų (transporto, komandiruočių išlaidos ir pan.).
Kiek papildomų lėšų reikėtų skirti valstybės institucijoms iš valstybės biudžeto projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukščiau minėtiems poreikiams aspektu. Aštunta, svarstytina, ar analizuojama nuostata galėtų būti vertinama kaip sudėtinė straipsnio, kuris vadinasi „Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai“ dalis. Nepaisant to, jog straipsnyje yra nustatytos tam tikros teismingumo taisyklės, jos visos yra siejamos su teismo nešališkumu ir galimu interesų konfliktu. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, jog analizuojama nuostata reguliuoja teritorinio teismingumo taisykles, nesusijusias su pagrindiniais bylų nagrinėjimo principais, turėtų būti keičiamas arba straipsnio pavadinimas, arba nuostata dėstoma kitame straipsnyje, su atitinkamu pavadinimu, kad straipsnio pavadinimas ir jo turinys derėtų ir būtų sistemiškai bei logiškai susiję. Be to, atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje siūloma reglamentuoti bylų nagrinėjimo tik viename iš specializuotų teismų, t. y. Lietuvos apygardos administraciniame teisme, principą. Todėl, manytina, šis principas negalėtų būti laikomas pagrindiniu bylų nagrinėjimo visuose teismuose principu. 6.
straipsnio 11 dalį, nustatant, kad: „Kai teismas sudarytas iš rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, taip pat šio Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įstatymo 34 straipsnio 7 dalis ir nustato teritorinio teismingumo taisykles, todėl daryti išimtį iš teritorinio teismingumo, nurodant jog jis netaikomas, kai taikomas teritorinis teismingumas yra nelogiška. Manytina, jog galiojančioje 36 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta optimali teritorinio teismingumo išimčių apimtis, kai jo gali būti nesilaikoma atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai. Svarstytina galimybė atsisakyti siūlomo įstatymo pakeitimo. 7. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių junginio „į apylinkės teismo teisėjus sąrašą” įrašytina “ į apylinkės teismo teisėjų sąrašą”. 8. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje veiks tik vienas apygardos administracinis teismas, atranka turėtų vykti ne į ,,atsilaisvinančias apygardos administracinių“ teismų teisėjų vietas, bet į ,,atsilaisvinančias apygardos administracinio“ teismo teisėjų vietas. Projekto nuostatos tikslintinos. 9.
paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nei analizuojamame, nei projekto 55¹straipsnyje, nei kituose projekto straipsniuose nėra reguliuojamas „naujos atrankos“ skelbimas, kai jau yra įvykusi atranka į tam tikrą teismą. Todėl nėra aišku, kokiais atvejais galima būtų skelbti naują atranką į tam tikro teismo teisėjus ir kodėl toks naujos atrankos paskelbimas panaikintų įvykusios atrankos rezultatus. Manytina, kad įvykus atrankai į tam tikro teismo teisėjo pareigas, teisėjas turėtų būti paskirtas būtent tokios atrankos pagrindu išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamos pretendentų į teisėjo pareigas teisės, nes jų atrankos rezultatai galėtų būti pripažįstami negaliojančiais formaliu pagrindu - nesant jokių įstatyminių priežasčių paskelbus naują atranką. Manytina, kad atsižvelgiant į tai, jog nuostatos turinys yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, nuostata turėtų būti detalizuota, nustatant kokiais atvejais gali ar turi būti skelbiama nauja atranka. Tuo atveju, jei naujos atrankos skelbimas yra siejamas su projekto 55⁷ straipsnio 5 dalimi, nuostata turėtų būti atitinkamai papildyta pateikiant atitinkamą nuorodą į šį straipsnį. 10. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55³ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašas „rengiamas laikantis šio Įstatymo 55²straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų“. Pažymėtina, jog 55²straipsnio
sudarymas, todėl nuoroda turi būti tikslinama. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁴ straipsnio 4 daliai. 11.
siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kaip turėtų būti vertinamas teisėjo darbo pobūdis ir kokią reikšmę teisėjo karjerai jis galėtų turėti. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų detalizuoti arba jos atsisakyti. 12. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁶straipsnio
apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus vertinimą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų kolektyvo nuomonę. Projekto nuostata, kad atliekant pretendentų atranką gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, arba teismo, į kurį teisėjas pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę, nėra konkreti. Siekiant išvengti galimo subjektyvumo vertinant pretendentus, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, kokiais atvejais atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo nuomonę, o kuriais ne. Be to, kyla abejonių, ar turėtų būti atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo, kuriame teisėjas dirba, nuomonę, nes tame pačiame teisme teisėjo karjeros siekti ir pretenduoti į aukštesnės instancijos teismo teisėjo vietą ar teismo vadovo vietą gali daug teisėjų, todėl kyla abejonių, ar teisėjai, kurie konkuruoja tarpusavyje dėl teisėjo vietos aukštesnės instancijos teismuose ar pretenduoja tapti teismų vadovais, galėtų vieni kitus objektyviai įvertinti. 13.
ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nors galimybė pasitelkti ekspertus numatyta ir galiojančiame teismų įstatyme, svarstytina, ar projekte siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Pažymėtina, kad projekte nėra nustatyti reikalavimai pasitelkiamiems ekspertams. Taigi vertinti pretendentų kompetencijai ekspertai galėtų būti pasitelkiami iš teisėjų tarpo, tame tarpe iš teismų, į kuriuos asmenys pretenduoja užimti teisėjų vietas ar kuriame dirba teisėjais, tarpo ir panašiai. Manytina, kad siekiant objektyviai įvertinti asmenų, siekiančių tapti teisėjais ar teisėjų, pretenduojančių užimti kitų teismų teisėjų ar vadovų vietas, kompetencijas turėtų vertinti nepriklausomi ekspertai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti atitinkami reikalavimai ekspertams. Be to, nėra aišku, ar kokia forma Atrankos komisijai būtų pateikiamas pretendentų vertinimą, t. y., ar ekspertai pretendentų vertinimą Atrankos komisijai pateiktų žodžiu, ar vertinimo rezultatai būtų įforminami raštu. Taip pat nėra aiški ir ekspertų atlikto pretendentų vertinimo teisinė galia, t. y., ar ekspertų atliktas vertinimas būtų tik rekomendacinio pobūdžio, ar privalomas Atrankos komisijai vertinant pretendentus. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti ir patikslinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, iš kokių lėšų šaltinių būtų apmokamas ekspertų darbas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 14.
teikiamo įstatymo 55⁶straipsnio 5 dalyje tekstiniu būdu – sakiniais, dėstomos savarankiškos teisės normos, siūlytina, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, šias nuostatas išdėstyti atskiromis straipsnio dalimis. 15. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁶straipsnio
Atrankos komisijos nustatyti pretendentų asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimo rezultatai: Nacionalinės teismų administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai. Be to, pastebėtina, jog šių subjektų teisė naudotis asmens kompetencijų vertinimo rezultatais neribojama jokiais terminais. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas vertintų asmenų požiūriu, ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 55³ straipsnio 3 dalį, konkretaus pretendento į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismų vertinimo rezultatai galioja vienerius metus nuo jo įrašymo į atitinkamą įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą ir į analizuojamoje straipsnio dalyje siūlomą nustatyti trejų ir penkerių metų terminą vertinimui atlikti iš naujo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti labiau subalansuotas ir užtikrinantis vertintų asmenų teises, kad nebegaliojančio vertinimo rezultatai nebūtų be pagrindo ir neribotą terminą naudojami. Manytina, jog asmens kompetencijų vertinimo rezultatais turėtų būti galima naudotis tik tiek, kol jie galioja.
Be to, svarstytina, ar pagrįstai nustatomas toks platus subjektų ratas, kuriam šie duomenys teikiami, ar visi šie subjektai gali turėti tiesiogines įstatymo nustatytas funkcijas, susijusias su pretendentų asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimu, ypač atsižvelgiant į tai, jog analizuojamoje nuostatoje nurodoma, kad toks vertinimas atliekamas siekiant atskleisti asmens pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas. Manytina, kad su šiuo deklaruojamu tikslu tiesiogiai yra susijusios tik Respublikos Prezidento pareigos. Todėl svarstytina galimybė revizuoti nurodytą sąrašą ir galimai jį koreguoti, atsižvelgiant į pretendentų asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimo tikslą. 16. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁷ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pretendentas turi teisę pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais ar po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentų supažindinimas su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais nėra reguliuojamas nei projekte, nei keičiamame įstatyme, todėl svarstytina, ar pretendentams tokia procedūra apskritai galėtų būti taikoma. Be to, pažymėtina, kad toks reguliavimas gali būti įtvirtintas tik įstatyme, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis. 17.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Aukščiausiasis Teismas turi teisę sustabdyti kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo arba teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą. Pastebėtina, kad nei pretendentas, nei Aukščiausiasis Teismas gali neturėti duomenų apie tai, ar pretendentų sąrašas jau sudarytas, ar ne. Esant sudarytam sąrašui jo sudarymo stabdymas būtų beprasmis, be to, formaliai nestabdytų teisėjo skyrimo procedūros. Todėl manytina, kad nuostatoje derėtų kalbėti tik apie pretendento į teisėjus ar teisėjo skyrimo procedūros stabdymą. Be to, šioje nuostatoje siūloma nustatyti, kad Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per 7 dienas pateikti atsiliepimą į skundą. Šiame kontekste svarstytina, ar skundas apskritai turėtų ir galėtų būti nagrinėjamas vien tik skundo pagrindu, neturint skundžiamos šalies atsiliepimo ir kaip tai dera su teisingumo vykdymo principais. Taip pat nuostatoje nurodytina nuo kokio momento turėtų būti skaičiuojamas 7 dienų terminas. 18. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁷ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje derėtų nurodyti tikslų, nagrinėtinų skundų pavadinimą, kaip tai padaryta šio straipsnio 4 dalyje. Be to, pažymėtina, kad siūlomas galiojančios įstatymo nuostatos papildymas, nustatant, kad nagrinėjant skundus mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kelia abejonių, dėl jos turinio ir apimties.
Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekse reguliuojamas kasacijos procesas Aukščiausiajame Teisme, kuris nei materialine, nei procesine prasme neturi nieko bendro su skundo dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, nagrinėjimu. Todėl manytina, kad nuostata įtvirtintų reguliavimą, kurio praktiškai būtų neįmanoma pritaikyti. Svarstytina galimybė arba tiksliai nurodyti Civilinio proceso kodekso nuostatas, kurios įstatymo leidėjo požiūriu galėtų būti praktiškai pritaikomos mutatis mutandis principu arba atsisakyti siūlomo pakeitimo. 19. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁷ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Aukščiausiasis Teismas „gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti.“ Pastebėtina, kad nuostatoje kalbama apie atvejus, kai buvo nustatyti esminiai pažeidimai ir jie turėjo įtakos objektyviam įvertinimui, todėl teigtina, kad nuostatoje turėtų būti atsisakyta žodžio „gali“ naudojimo, nes tokia nuostatos konstrukcija suponuoja galimybę, jog net nustačius esminius pažeidimus, turėjusius įtakos atrankai, Aukščiausiasis Teismas gali ir nepriimti nė vieno iš nurodomų sprendimų. Manytina, kad nuostatoje turėtų būti formuluojamas imperatyvus įpareigojimas priimti vieną iš dviejų galimų sprendimų be žodžio „gali“ naudojimo. 20. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁸ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad informaciją apie numatomą vykdyti kandidatūrų pasirinkimą Respublikos Prezidento kanceliarija skelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pastebėtina, kad Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainę administruoja ir joje informaciją skelbia Nacionalinė teismų administracija. Todėl manytina, kad tokią informaciją Respublikos Prezidento kanceliarijos pavedimu Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje turėtų skelbti Nacionalinė teismų administracija. Be to, siūlytina tikslinti Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 55⁸ straipsnio 2 dalį, trumpinį „(toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija)” perkeliant prieš žodžius “Respublikos Prezidento kanceliarija”. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 55⁸ straipsnio 3 daliai. 21. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁸ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Atrankos komisija visą kandidatūrų pasirinkimui vykdyti reikalingą informaciją surenka ir Respublikos Prezidentui pateikia ne vėliau kaip per 7 dienas nuo konkretaus teismo teisėjų kolektyvo nuomonės apie pretendentus pateikimo Atrankos komisijai dienos. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, jog teisėjų kolektyvo nuomonė nėra privaloma, ji gali būti ir nepateikta, todėl informacijos pateikimą Respublikos Prezidentui sieti su šios nuomonės pateikimu nėra logiška, kadangi neaišku per kokį terminą turėtų būti pateikiama informacija, jei minėta nuomonė nepateikta. 22. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nurodant, ar kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai taip pat skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje, ar kita tvarka.
Be to, nuostatoje nurodytinas asmuo, atsakingas už tokių duomenų paskelbimą, bei terminai, per kuriuos turi būti paskelbtos Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas bei kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai nuo jų sudarymo momento. 23. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad Atrankos komisijos išvadose ir Kandidatų š konkrečių teisėjus sąrašuose „gali būti“ nurodomi duomenys išvardinti šių dalių punktuose. Pastebėtina, kad įstatyme neturi būti įtvirtinamos sąlyginio pobūdžio nuostatos, kurių turinys ar įgyvendinimo būdas priklausytų nuo poįstatyminių teisės aktų turinio ar tam tikrų asmenų subjektyvios nuomonės, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto. Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais tam tikri duomenys gali būti minėtuose dokumentuose, ir kokiais atvejais tokių duomenų gali nebūti. 24. Tikslintina projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuoroda, nes keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nėra nustatomas skyrimo į teisėjo pareigas terminas. 25. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalies nuostatas buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.
Svarstytina, ar projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatoma galimybė buvusį teisėją be atrankos ir egzamino paskirti tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jeigu buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas. 26. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo 64 straipsnį - motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą, bei papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Projekte siūloma nustatyti, kad šioje straipsnio dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija. Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kuris subjektas vertintų buvusio teisėjo ar teisėjo motyvaciją, t. y. ar Atrankos komisija, ar Nacionalinė teismų administracija. Pažymėtina, kad Nacionalinei teismų administracijai tokia funkcija nėra būdinga.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, tikslintinos ir projekto 12 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 63 straipsnio 4 dalies nuostatos. Be to, projekto nuostata, jog ,,gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę” nėra konkreti. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai nustatyta, kuriais atvejais vertinant pretendentus atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo nuomonę, o kuriais ne. 27. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje nustatytinas terminas ir jo atskaitos taškas, per kurį Nacionalinė teismų administracija turėtų pateikti informaciją. 28. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 10 dalyje nustatoma, kad Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto arba Seimo nutarimo dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad Aukščiausiojo teismo teisėjų kandidatūrų svarstymas, jų skyrimas ir atleidimo, pritarimo atleidimui ypatumai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Seimo Statute. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Statute nėra nustatyta Seimo nutarimo dėl teisėjo perkėlimo pateikimo, svarstymo ir priėmimo tvarka, kartu su teikiamu įstatymu projektu turėtų būti teikiamos ir atitinkamos Seimo Statuto pataisos. 29.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Nekvestionuojant konkrečias nurodytas pareigas ėjusių asmenų galimybės pretenduoti į Apygardos administracinio teismo teisėjus, keltinas klausimas, ar pasiūlymas apimantis ir visus kitus asmenis, turinčius ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą, yra pagrįstas. Pastebėtina, jog sąvoka „viešasis administravimas“, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, apima itin plačią veiklos sritį ir abejotina, jog bet koks teisinio darbo stažas šioje srityje turėtų suteikti galimybę teisėjo karjerą pradėti ne apylinkės teismo teisėjo pareigose, o apygardos teisme, t. y. iškarto aukštesnės pakopos teisme. Nepaisant to, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime yra nurodęs, kad
„<...> pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio
teisinio reguliavimo, kad aukštesnės grandies teismų teisėjais galėtų tapti tik teisėjai.
Tokio teisinio reguliavimo nustatymas, teisėjų profesinės karjeros principo suabsoliutinimas sudarytų prielaidas teismų sistemai tapti pernelyg uždarai, rutinizuotis ir pan.“, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas ne pernelyg išplečia asmenų, neturinčių teisėjo darbo patirties, galimybes pretenduoti į apygardos lygio teismo teisėjus ir kartu per daug apriboja apylinkės teisėjų galimybes siekti teisėjo karjeros. Pastebėtina, kad tame pačiame Konstitucinio teismo nutarime nurodoma ir tai, kad: „<...> dominuojantis aukštesnės grandies teismų teisėjų korpuso formavimo principas yra teisėjų profesinės karjeros principas (kai teisėjai yra paaukštinami juos atleidus iš ankstesnių pareigų ir paskyrus aukštesnės grandies teismų teisėjais)“, todėl abejotina, ar siūlomas reguliavimas derės su teisėjų profesinės karjeros principu, ar šio principo nepaneigs. 30. Atsižvelgiant į tai, kad Teismų įstatymo VII skyrius yra keičiamas tiek projekto 12, tiek ir 13 straipsniais (nustatant skirtingą įsigaliojimo datą), projekto 13 straipsniui taikytinos pastabos, išdėstytos projekto 12 straipsniui. 31. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 3 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatų įgyvendinimui teismams iki įstatymo įsigaliojimo turėtų būti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Priimtiems Teismų įstatymo pakeitimo projektui ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektams įgyvendinti, kiek tai susiję su galimybės rengti teismo posėdžius ar atlikti procesinius veiksmus nuotoliniu būdu užtikrinimu, Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, skirtos kompiuterinės technikos plėtrai, mikrofonams, kameroms, papildomos centralizuotos vaizdo konferencinės įrangos įsigijimui, jos palaikymui, taip pat tokių programų kaip „Zoom“ ar kitos vaizdo konferencinės įrangos licencijų įsigijimui ir palaikymui. Tam reikia ne mažiau nei 300 000 eurų – bent 100 000 eurų kompiuterinės technikos atnaujinimui ir bent 200 000 eurų vaizdo konferencinės įrangos (stacionarios ir (arba) mobilios) įsigijimui, palaikymui, ryšio pajėgumų didinimui bei „Zoom“ licencijų įsigijimui, palaikymui.“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/A/apygarda
81, 85, 90, 91¹, 91², 91³, 104, 105, 106, 107,
2022-11-21 Nr. XIVP-568(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) VII skyriaus 53¹ straipsnio 2 dalies nuostata ,,Teisėjų taryba, gavusi iš <...> teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto <...>“ derintina su keičiamo įstatymo 102 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad administravimą teismuose sudaro teismo pareigūnų organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) ir šiame Įstatyme numatytų pareigūnų atliekama nurodytos veiklos priežiūra (išorinis teismų administravimas). Taigi, pagal keičiamo įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą atitinkami subjektai atlieka ne išorinę teismų priežiūrą, bet išorinį teismų administravimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostata ,,išorinę priežiūrą” neturėtų būti keičiama nuostata ,,išorinį administravimą”. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 53¹straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,išorinę priežiūrą” reikėtų įrašyti žodžius ,,išorinį administravimą”. 2. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 55⁴ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieni metai”.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas vienų metų terminas, nes atranka yra tęstinis procesas, kuris trunka atitinkamą laiko tarpą. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar vienerių metų terminas neturėtų būti skaičiuojamas nuo atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas vertinimo rezultatų paskelbimo dienos, o projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 55⁴straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti analogišką teisinį reguliavimą. 3. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 60 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į ,, šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus”. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 51 straipsnio 1 dalyje, tiek projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 51 straipsnio 1 dalyje nėra siūloma nustatyti jokių reikalavimų teisėjų nepriekaištingai reputacijai, tik nurodoma, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymėtina, kad reikalavimus nepriekaištingai reputacijai siūloma nustatyti projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 52 straipsnyje bei projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 52 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 60 straipsnio 2 dalyje pateiktos nuorodos nereikėtų patikslinti, taip pat patikslinti analogiškas nuorodas, pateiktas projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 66 straipsnio 1 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnio 2 dalyje bei projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 66 straipsnio 1 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnio 2 dalyje. 4. Pagal projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 63 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą teisėjas gali būti nuolat perkeltas į kitą teismą, Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose. Atkreipiame dėmesį, kad nei galiojančiame keičiamame įstatyme, nei teikiamame įstatymo projekte nėra nustatyta kriterijų, kuriais remiantis Teisėjų taryba galėtų konstatuoti, kad darbo krūvio skirtumai atitinkamuose teismuose yra esminiai. Svarstytina, ar projekte projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 63 straipsnio 5 dalyje tokius kriterijus nereikėtų nustatyti arba įtvirtinti, kad kriterijus nustato Teisėjų taryba. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 63 straipsnio 5 dalies nuostatas. 5.
VII skyriaus 66 straipsnio 1 dalyje bei 68 straipsnio 1 dalyje, nustatant reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti atitinkamai apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ar aukščiausiojo teismo teisėjais, yra nurodomas reikalavimas inter alia pateikti sveikatos pažymėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus 67 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje analogiškus reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjais, minėto sveikatos pažymėjimo pateikimo reikalavimas nenurodomas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, turėtų būti tikslintinos ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VII skyriaus
projekto 24 straipsnio pakeitimo esmė, vietoje skaičiaus „3“ įrašant skaičių „4“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
teisės ir teisėtvarkos KOMITETAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79¹, 81, 90,
2022-11-09
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Danielė Morgana, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Respublikos Prezidento vyr. patarėjas A. Kabišaitis, Respublikos Prezidento patarėja Inga Žukovaitė, l.e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė S. Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja E. Tamošiūnienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja M. Treigė, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas A. Jatkevičius, direktoriaus vyresn. patarėjas J. Bagdžius, Teisės ir administravimo departamento administravimo skyriaus vedėja J. Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresn. patarėja V. Gudelevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyr. patarėja R. Gabrilavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos apygardos administracinis teismas yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pagal projekto 1 straipsnio
reguliavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos apygardos administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą po apygardų administracinių teismų reorganizavimo veiksiančio Lietuvos apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apims visą Lietuvos teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei Lietuvos apygardos administracinio teismo, kitų teismų, kurie veikia visoje Lietuvos teritorijoje, pavadinimuose nėra pažymima, kad jų veiklos teritorija yra ,,Lietuvos apygarda”. Be to, žodis ,,apygarda” įprastai suprantamas kaip teritorijos dalis, turinti atitinkamą centrą.[1] Kartu pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos apygardų teismų pavadinimuose vartojamas žodis ,,apygarda” atspindi jų veiklos teritoriją, kuri apima tik dalį Lietuvos teritorijos. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar Lietuvos apygardos administracinio teismo pavadinimo nereikėtų patikslinti taip, kad jo pavadinime nebūtų žodžio ,,apygarda”. Kita vertus, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti pavadinimo ,,Regionų administracinis teismas”.
Toks pavadinimas atspindėtų po apygardos administracinių teismų reorganizavimo veiksiančio teismo esmę, t. y. po reorganizavimo administracinis teismas veiks regioninių rūmų principu ir administracines bylas nagrinės tie administracinio teismo rūmai, kurie bus arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, teismo pavadinimą reikėtų patikslinti kituose teikiamo įstatymo projekto straipsniuose bei teikiamą įstatymo projektą lydinčiuosiuose įstatymų projektuose. Pritarti Siūloma keisti į ,,Regionų administracinis teismas”
1
siūloma nustatyti, kad „Apygardos administraciniame teisme gali būti skiriami trys pirmininko pavaduotojai.“ Nepaisant to, jog analogiška normos formuluotė vartojama ir galiojančioje įstatymo nuostatoje, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai yra norminio pobūdžio teisės aktai ir juose neturi būti sąlyginio pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant tokių sąlyginių įstatyminių nuostatų realizavimo kriterijų, t. y. tokių nuostatų, kurių turinys priklausytų nuo poįstatyminių teisės aktų turinio, ar tam tikrų asmenų nuomonės. Todėl sistemiškai keičiant įstatymą, derėtų atsisakyti nuostatoje vartojamo žodžių junginio „gali būti“ ir nustatyti konkretų pavaduotojų skaičių, arba nustatyti aiškius kriterijus, nuo kurių priklausytų pavaduotojų skaičius. Nepritarti Tokia sakinio struktūra vartojama ir kituose Teismų įstatymo straipsniuose. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
siūloma nustatyti, kad Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmų skaičių, jų veiklos teritorijas nustato įstatymas.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos apygardos administracinis teismas veiks visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-571) 1 straipsniu siūloma atsisakyti nuostatų, kad administracinio teismo atskiriems rūmams yra priskiriamos tam tikros veiklos teritorijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos, kad Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmų veiklos teritorijas nustato įstatymas, nereikėtų atsisakyti. Nepritarti Administracinių bylų teisenos įstatymo projekte buvo nuspręsta sugrįžti prie teismingumo taisyklės, kuri siejama su teismo rūmų veiklos teritorijomis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose proceso įstatymų nustatyta tvarka gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) teisingumo ministro nustatyta tvarka. Naudojant šias technologijas bylos taip pat gali būti nagrinėjamos teisėjui ar teisėjų kolegijos nariams, byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems proceso dalyviams esant skirtingose teismo ar ne teismo patalpose.
Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).“ Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucijos 117 straipsnio pirmosios dalies, keičiamo įstatymo 7 straipsnio
teismo posėdžių salėje teismo posėdį paprastai gali stebėti visi norintys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo posėdis yra uždaras. Pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą teismo posėdžiai galėtų vykti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, teismui ar teisėjų kolegijai, dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams nesant teismo posėdžių salėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas teismo posėdžio viešumas, jeigu taip, tai kokiomis priemonėmis jis būtų užtikrinamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas teismo pasitarimo slaptumas, jeigu vienas ar visi teisėjų kolegijos nariai nagrinėtų bylą ne teismo posėdžių salėje, bet naudodami elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Nėra aišku, kaip praktiškai tai galėtų būti įgyvendinta. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriomis būtų užtikrintas teismo pasitarimo slaptumas.
Trečia, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą teisėjas ar teisėjų kolegija galėtų nagrinėti bylą ir nebūdami teismo posėdžių salėje, o kitose teismo ar ne teismo patalpose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar patalpoms, kuriose būdami teisėjai naudodamiesi elektroninių ryšių technologijomis nagrinės bylas, neturėtų būti nustatyti analogiški reikalavimai dėl vėliavos ir herbo kaip ir nustatyti teismo posėdžių salei. Atsižvelgti Projekto nuostatos patikslintos. Kadangi posėdžiai vyks tik teismo rūmuose, pastaba dėl vėliavos ir herbo naudojimo nėra aktuali. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad: „Apygardos administraciniame teisme bylos nagrinėjamos arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės) vietos, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, esančiuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas pareiškėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu“. Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamos straipsnio dalies pradžioje kalbama apie gyvenamąją vietą ir buveinę, todėl manytina, kad ir paskutinysis nuostatos sakinys turi būti dėstomas vartojant analogiškas sąvokas, atsisakant žodžių „gyvenančių ar esančių“.
Be to, siūlytina nuostatos paskutinįjį sakinį koreguoti kalbiniu požiūriu, kad jos turinys būtų aiškus, galimai atsisakant žodžių junginio
„teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu“, šią nuostatos dalį taip pat
suderinant su analizuojamos straipsnio dalies antru sakiniu, pavyzdžiui, nustatant: „pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose.“ Antra, pažymėtina, kad tai, jog asmenys gyvena ar yra ne toje pačioje vietoje neturėtų automatiškai reikšti, jog jie gali pasirinkti bet kuriuos teismo rūmus, nes net tokiu atveju, jų gyvenamoji vieta ar buveinė gali būti vienoje vietovėje, esančioje arčiausiu atstumu iki tam tikrų teismo rūmų. Todėl manytina, kad nuostatos trečiasis sakinys turėtų būti pakoreguotas, nes priešingu atveju iškiltų klausimas dėl asmenų lygiateisiškumo, kai vieniems asmenims būtų nustatytas imperatyvus reikalavimas kreiptis į arčiausiai jų gyvenamosios vietos ar buveinės esančius teismo rūmus, o kitiems asmenims, kurie niekuo nesiskirtų nuo pastarųjų asmenų, būtų sudaryta galimybė pasirinkti teismo rūmus savo nuožiūra. Trečia, nuostatoje, jos turinį ir dėstymą derinant su galiojančia keičiamo straipsnio 7 dalimi, atsisakytina žodžio „buveinė“ rašymo skliaustuose. Atkreiptinas dėmesys, kad buveinę paprastai turi juridiniai asmenys. Vadovaujantis sistemiškumo reikalavimu žodžiai „gyvenamoji vieta“ ir
„buveinė“ analizuojamoje nuostatoje turėtų būti jungiami jungtuku „ar“. Ketvirta, pažymėtina, kad analizuojama straipsnio dalis nustato
kelias savarankiškas teismingumo taisykles.
Manytina, jog siekiant teisinio aiškumo ir vengiant situacijų, kai teismas procesiniuose sprendimuose turėtų remtis ne straipsnio dalimis ir punktais, o straipsnio dalies sakiniais, kaip tai padaryta rašant šią pastabą, nuostata turėtų būti išdėstyta straipsnio dalimi su punktais, įtvirtinančiais atskiras teismingumo taisykles. Penkta, pažymėtina, kad nuostata stokoja aiškumo ta apimtimi, kuria neaišku, kaip ir koks asmuo apskaičiuotų atstumą nuo tam tikros gyvenamosios vietos ar buveinės iki tam tikrų teismo rūmų. Neaišku, ar turėtų būti matuojamas tiesioginis geografinis atstumas, ar atstumas vykstant viešojo naudojimo keliais ir pan. todėl siūlytina nuostatos turinį detalizuoti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu administracinę bylą išnagrinėtų administracinio teismo rūmai, kurie nėra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos. Nėra aišku, ar siūlomo teisinio reguliavimo tikslas tik tolygiai paskirstyti bylas tarp administracinio teismo rūmų, ar pastaruoju atveju aukštesnės instancijos teismui būtų absoliutus pagrindas panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Šešta, pažymėtina, kad teikiamu įstatymo projektu, taip pat jį lydinčiaisiais įstatymų projektais siūloma panaikinti išskirtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją nagrinėti įstatymuose nustatytas atskirų kategorijų bylas, pavyzdžiui, numatytas Konkurencijos įstatyme, Energetikos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme ir pan.. Atkreipiame dėmesį, kad reorganizavus Regionų apygardos administracinį teismą, Lietuvos apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai neperims Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priskirtų atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo.
Po teismų reorganizavimo tokias administracines bylas nagrinės Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmai, esantys arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš Teismų įstatymo pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektų tikslų yra prielaidų platesnei teisėjų specializacijai sudarymas ir bylų nagrinėjimo operatyvumo didinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nagrinėti atskirų kategorijų bylas specializavosi vieno teismo teisėjai, kurie per ne vienų metų laikotarpį jau yra įgiję atitinkamą patirtį. Tuo tarpu įsigaliojus įstatymui, atskirų kategorijų bylas turės nagrinėti teisėjai, kurie tokių bylų nėra nagrinėję. Todėl teisėjams prireiks atitinkamo laiko tarpo, kad tokią patirtį įgytų. Taigi tam tikrą laikotarpį tokia situacija gali neigiamai atsiliepti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo kokybei ir operatyvumui, ypač tais atvejais, kai įstatymuose būtų nustatyti santykinai trumpi terminai išnagrinėti atskirus skundus ir prašymus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Septinta, pažymėtina, kad nekvestionuojant siekio nustatyti, kad administracinės bylos būtų nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos esančiuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose, atkreiptinas dėmesys, kad galimai išaugtų valstybės institucijų išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu, nes bylų nagrinėjimas vyktų teismo rūmuose, esančiuose galimai didesniais atstumais nuo valstybės institucijų (transporto, komandiruočių išlaidos ir pan.).
Kiek papildomų lėšų reikėtų skirti valstybės institucijoms iš valstybės biudžeto projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukščiau minėtiems poreikiams aspektu. Aštunta, svarstytina, ar analizuojama nuostata galėtų būti vertinama kaip sudėtinė straipsnio, kuris vadinasi „Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai“ dalis. Nepaisant to, jog straipsnyje yra nustatytos tam tikros teismingumo taisyklės, jos visos yra siejamos su teismo nešališkumu ir galimu interesų konfliktu. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, jog analizuojama nuostata reguliuoja teritorinio teismingumo taisykles, nesusijusias su pagrindiniais bylų nagrinėjimo principais, turėtų būti keičiamas arba straipsnio pavadinimas, arba nuostata dėstoma kitame straipsnyje, su atitinkamu pavadinimu, kad straipsnio pavadinimas ir jo turinys derėtų ir būtų sistemiškai bei logiškai susiję. Be to, atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje siūloma reglamentuoti bylų nagrinėjimo tik viename iš specializuotų teismų, t. y. Lietuvos apygardos administraciniame teisme, principą. Todėl, manytina, šis principas negalėtų būti laikomas pagrindiniu bylų nagrinėjimo visuose teismuose principu. Pritarti Klausymų metu nuspręsta atsisakyti šios dalies, nes tai yra procesinių įstatymų reguliavimo dalykas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-118 6.
Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 36 straipsnio 11 dalį, nustatant, kad: „Kai teismas sudarytas iš rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, taip pat šio Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įstatymo 34 straipsnio 7 dalis ir nustato teritorinio teismingumo taisykles, todėl daryti išimtį iš teritorinio teismingumo, nurodant jog jis netaikomas, kai taikomas teritorinis teismingumas yra nelogiška. Manytina, jog galiojančioje 36 straipsnio
jo gali būti nesilaikoma atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai. Svarstytina galimybė atsisakyti siūlomo įstatymo pakeitimo. Pritarti
teisėjus sąrašą” įrašytina “ į apylinkės teismo teisėjų sąrašą”. Pritarti
apygardos administracinis teismas, atranka turėtų vykti ne į ,,atsilaisvinančias apygardos administracinių“ teismų teisėjų vietas, bet į ,,atsilaisvinančias apygardos administracinio“ teismo teisėjų vietas. Projekto nuostatos tikslintinos.
Nepritarti Projekto 11 straipsnis turėtų įsigalioti 2023 m. sausio 1 d. - Regionų administracinis teismas turėtų būti įsteigtas nuo 2024 m. sausio 1 d. (projekto
to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nei analizuojamame, nei projekto 55¹straipsnyje, nei kituose projekto straipsniuose nėra reguliuojamas „naujos atrankos“ skelbimas, kai jau yra įvykusi atranka į tam tikrą teismą. Todėl nėra aišku, kokiais atvejais galima būtų skelbti naują atranką į tam tikro teismo teisėjus ir kodėl toks naujos atrankos paskelbimas panaikintų įvykusios atrankos rezultatus. Manytina, kad įvykus atrankai į tam tikro teismo teisėjo pareigas, teisėjas turėtų būti paskirtas būtent tokios atrankos pagrindu išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamos pretendentų į teisėjo pareigas teisės, nes jų atrankos rezultatai galėtų būti pripažįstami negaliojančiais formaliu pagrindu - nesant jokių įstatyminių priežasčių paskelbus naują atranką. Manytina, kad atsižvelgiant į tai, jog nuostatos turinys yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, nuostata turėtų būti detalizuota, nustatant kokiais atvejais gali ar turi būti skelbiama nauja atranka. Tuo atveju, jei naujos atrankos skelbimas yra siejamas su projekto 55⁷ straipsnio 5 dalimi, nuostata turėtų būti atitinkamai papildyta pateikiant atitinkamą nuorodą į šį straipsnį. Nepritarti Galimi atvejai, kai apskundus Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvadą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ją panaikina, tai irgi sąlygotų poreikį skelbti naują atranką. Be to, atrankos rezultatai yra neįpareigojantys, ir asmenys esantys išvadoje turi ne teisę būti paskirtais, o galimybę būti pasirinktais.
Tokia yra veikianti praktika ir šis straipsnis tik sureguliuoja praktiką. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašas „rengiamas laikantis šio Įstatymo 55²straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų“. Pažymėtina, jog 55²straipsnio
sudarymas, todėl nuoroda turi būti tikslinama. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁴ straipsnio 4 daliai. Pritarti Įstatymo 55³ straipsnio 4 dalis yra išbraukta, o šios dalies patikslintos nuostatos perkeltos į šio straipsnio 2 dalį. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kaip turėtų būti vertinamas teisėjo darbo pobūdis ir kokią reikšmę teisėjo karjerai jis galėtų turėti. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų detalizuoti arba jos atsisakyti. Nepritarti Nuostata perkelta iš galiojančios Teismų įstatymo redakcijos (69(1) straipsnio 1 dalies). Teisėjų veiklos vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-1111 12.
Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁶straipsnio
apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus vertinimą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų kolektyvo nuomonę. Projekto nuostata, kad atliekant pretendentų atranką gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, arba teismo, į kurį teisėjas pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę, nėra konkreti. Siekiant išvengti galimo subjektyvumo vertinant pretendentus, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, kokiais atvejais atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo nuomonę, o kuriais ne. Be to, kyla abejonių, ar turėtų būti atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo, kuriame teisėjas dirba, nuomonę, nes tame pačiame teisme teisėjo karjeros siekti ir pretenduoti į aukštesnės instancijos teismo teisėjo vietą ar teismo vadovo vietą gali daug teisėjų, todėl kyla abejonių, ar teisėjai, kurie konkuruoja tarpusavyje dėl teisėjo vietos aukštesnės instancijos teismuose ar pretenduoja tapti teismų vadovais, galėtų vieni kitus objektyviai įvertinti. Nepritarti Ši dalis patikslinta. Tai kaip papildomas rodiklis, bet ne įpareigojantis dėl subjektyvumo, tendencingumo rizikos ir Prezidento negali saistyti. Kolektyvo nuomonė palikta atsižvelgus į Teisėjų tarybos argumentus, nes gali būti reikšminga papildomai į ją atsižvelgti priimant sprendimą. Projekte papildomai įrašyta, kad nuomonė teikiama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, taip užtikrinamas objektyvumo faktorius. Galiojančioje įstatymo redakcijoje (55(1) straipsnio 7 dalyje) yra šis institutas. 13.
ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nors galimybė pasitelkti ekspertus numatyta ir galiojančiame Teismų įstatyme, svarstytina, ar projekte siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Pažymėtina, kad projekte nėra nustatyti reikalavimai pasitelkiamiems ekspertams. Taigi vertinti pretendentų kompetencijai ekspertai galėtų būti pasitelkiami iš teisėjų tarpo, tame tarpe iš teismų, į kuriuos asmenys pretenduoja užimti teisėjų vietas ar kuriame dirba teisėjais, tarpo ir panašiai. Manytina, kad siekiant objektyviai įvertinti asmenų, siekiančių tapti teisėjais ar teisėjų, pretenduojančių užimti kitų teismų teisėjų ar vadovų vietas, kompetencijas turėtų vertinti nepriklausomi ekspertai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti atitinkami reikalavimai ekspertams. Be to, nėra aišku, ar kokia forma Atrankos komisijai būtų pateikiamas pretendentų vertinimą, t. y., ar ekspertai pretendentų vertinimą Atrankos komisijai pateiktų žodžiu, ar vertinimo rezultatai būtų įforminami raštu. Taip pat nėra aiški ir ekspertų atlikto pretendentų vertinimo teisinė galia, t. y., ar ekspertų atliktas vertinimas būtų tik rekomendacinio pobūdžio, ar privalomas Atrankos komisijai vertinant pretendentus. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti ir patikslinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, iš kokių lėšų šaltinių būtų apmokamas ekspertų darbas.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti · Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. · Ekspertai yra nepriklausomi, nes teisėjai tiesiog neturi spec. žinių tokių dalykų įvertinimui. · Ekspertų darbas bus apmokamas Nacionalinės teismų administracijos lėšomis. Taigi tokiems klausimams turės būti atliekami viešieji pirkimai. Tai rašyti įstatyme nėra tikslinga. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu teikiamo įstatymo 55⁶straipsnio 5 dalyje tekstiniu būdu – sakiniais, dėstomos savarankiškos teisės normos, siūlytina, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, šias nuostatas išdėstyti atskiromis straipsnio dalimis. Nepritarti Nuostata yra perkelta, iš dabartinio reguliavimo, įsigaliojusio 2022 m. sausio 1 d. (įstatymo 55(1) straipsnio 8 dalis). Dėl to siūlytina nekeisti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Atrankos komisijos nustatyti pretendentų asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimo rezultatai: Nacionalinės teismų administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai. Be to, pastebėtina, jog šių subjektų teisė naudotis asmens kompetencijų vertinimo rezultatais neribojama jokiais terminais.
Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas vertintų asmenų požiūriu, ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 55³ straipsnio 3 dalį, konkretaus pretendento į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismų vertinimo rezultatai galioja vienerius metus nuo jo įrašymo į atitinkamą įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą ir į analizuojamoje straipsnio dalyje siūlomą nustatyti trejų ir penkerių metų terminą vertinimui atlikti iš naujo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti labiau subalansuotas ir užtikrinantis vertintų asmenų teises, kad nebegaliojančio vertinimo rezultatai nebūtų be pagrindo ir neribotą terminą naudojami. Manytina, jog asmens kompetencijų vertinimo rezultatais turėtų būti galima naudotis tik tiek, kol jie galioja. Be to, svarstytina, ar pagrįstai nustatomas toks platus subjektų ratas, kuriam šie duomenys teikiami, ar visi šie subjektai gali turėti tiesiogines įstatymo nustatytas funkcijas, susijusias su pretendentų asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimu, ypač atsižvelgiant į tai, jog analizuojamoje nuostatoje nurodoma, kad toks vertinimas atliekamas siekiant atskleisti asmens pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas. Manytina, kad su šiuo deklaruojamu tikslu tiesiogiai yra susijusios tik Respublikos Prezidento pareigos. Todėl svarstytina galimybė revizuoti nurodytą sąrašą ir galimai jį koreguoti, atsižvelgiant į pretendentų asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimo tikslą. Nepritarti Reguliavimas nėra keičiamas šiuo projektu, ši nuostata perkeliama iš galiojančio reguliavimo (įstatymo 55(1) straipsnio 8 dalis), tačiau keičiantis įstatymo straipsnių numeracijai, ši teisės norma dėstoma nauja redakcija.
Projekto tikslai nėra susiję su šios nuostatos turinio keitimo, todėl siūloma nekeisti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pretendentas turi teisę pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais ar po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentų supažindinimas su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais nėra reguliuojamas nei projekte, nei keičiamame įstatyme, todėl svarstytina, ar pretendentams tokia procedūra apskritai galėtų būti taikoma. Be to, pažymėtina, kad toks reguliavimas gali būti įtvirtintas tik įstatyme, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis. Pritarti Papildyta Teismų įstatymo 55³ straipsnio 2 dalis. „<...>Pretendentas į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus su individualaus jo vertinimo Atrankos komisijoje rezultatais supažindinamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo atliekamas jo vertinimas. <..>“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Aukščiausiasis Teismas turi teisę sustabdyti kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo arba teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą.
Pastebėtina, kad nei pretendentas, nei Aukščiausiasis Teismas gali neturėti duomenų apie tai, ar pretendentų sąrašas jau sudarytas, ar ne. Esant sudarytam sąrašui jo sudarymo stabdymas būtų beprasmis, be to, formaliai nestabdytų teisėjo skyrimo procedūros. Todėl manytina, kad nuostatoje derėtų kalbėti tik apie pretendento į teisėjus ar teisėjo skyrimo procedūros stabdymą. Be to, šioje nuostatoje siūloma nustatyti, kad Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per 7 dienas pateikti atsiliepimą į skundą. Šiame kontekste svarstytina, ar skundas apskritai turėtų ir galėtų būti nagrinėjamas vien tik skundo pagrindu, neturint skundžiamos šalies atsiliepimo ir kaip tai dera su teisingumo vykdymo principais. Taip pat nuostatoje nurodytina nuo kokio momento turėtų būti skaičiuojamas 7 dienų terminas. Pritarti
sąrašo sudarymo sustabdymo
skaičiuojamas nuo teismo pranešimo gavimo dienos. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje derėtų nurodyti tikslų, nagrinėtinų skundų pavadinimą, kaip tai padaryta šio straipsnio 4 dalyje.
Be to, pažymėtina, kad siūlomas galiojančios įstatymo nuostatos papildymas, nustatant, kad nagrinėjant skundus mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kelia abejonių, dėl jos turinio ir apimties. Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekse reguliuojamas kasacijos procesas Aukščiausiajame Teisme, kuris nei materialine, nei procesine prasme neturi nieko bendro su skundo dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, nagrinėjimu. Todėl manytina, kad nuostata įtvirtintų reguliavimą, kurio praktiškai būtų neįmanoma pritaikyti. Svarstytina galimybė arba tiksliai nurodyti Civilinio proceso kodekso nuostatas, kurios įstatymo leidėjo požiūriu galėtų būti praktiškai pritaikomos mutatis mutandis principu arba atsisakyti siūlomo pakeitimo. Nepritarti Pagal galiojantį reguliavimą įstatyme nėra nurodyta, kokiu procesu vadovaujantis nagrinėjami tokie skundai Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Iš negausios praktikos matyti, kad jie visi buvo nagrinėjami vadovaujantis bendromis civilinio proceso taisyklėmis, būtent todėl Teisėjų taryba pasiūlė patikslinti šį reguliavimą pagal susiklosčiusią praktiką. Tokie skundai nenagrinėjami kasacine tvarka, jų nagrinėjimui taikomos bendros proceso taisyklės ir nuostatos reguliuojančios procesą pirmosios instancijos teisme. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-1111 19.
Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁷ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Aukščiausiasis Teismas „gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti.“ Pastebėtina, kad nuostatoje kalbama apie atvejus, kai buvo nustatyti esminiai pažeidimai ir jie turėjo įtakos objektyviam įvertinimui, todėl teigtina, kad nuostatoje turėtų būti atsisakyta žodžio „gali“ naudojimo, nes tokia nuostatos konstrukcija suponuoja galimybę, jog net nustačius esminius pažeidimus, turėjusius įtakos atrankai, Aukščiausiasis Teismas gali ir nepriimti nė vieno iš nurodomų sprendimų. Manytina, kad nuostatoje turėtų būti formuluojamas imperatyvus įpareigojimas priimti vieną iš dviejų galimų sprendimų be žodžio „gali“ naudojimo. Nepritarti Pažymėtina, kad nuostata perkelta iš galiojančios Teismų įstatymo redakcijos (55(1) straipsnio 10 dalis) ir ji nėra keičiama. Pakeitus pagal siūlymą, teismui neliks diskrecijos spręsti. Turėtų likti diskrecija, nes pasitaiko įvairių situacijų (galbūt dėl kažkokių aplinkybių nebėra prasmės panaikinti Pretendentų į teisėjus komisijos išvados ar individualaus vertinimo rezultatų). 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad informaciją apie numatomą vykdyti kandidatūrų pasirinkimą Respublikos Prezidento kanceliarija skelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainę administruoja ir joje informaciją skelbia Nacionalinė teismų administracija. Todėl manytina, kad tokią informaciją Respublikos Prezidento kanceliarijos pavedimu Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje turėtų skelbti Nacionalinė teismų administracija.
Be to, siūlytina tikslinti Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 55⁸ straipsnio 2 dalį, trumpinį „(toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija)” perkeliant prieš žodžius “Respublikos Prezidento kanceliarija”. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 55⁸ straipsnio
kanceliarijos pavedimu“. kaip perteklinio. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Atrankos komisija visą kandidatūrų pasirinkimui vykdyti reikalingą informaciją surenka ir Respublikos Prezidentui pateikia ne vėliau kaip per 7 dienas nuo konkretaus teismo teisėjų kolektyvo nuomonės apie pretendentus pateikimo Atrankos komisijai dienos. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, jog teisėjų kolektyvo nuomonė nėra privaloma, ji gali būti ir nepateikta, todėl informacijos pateikimą Respublikos Prezidentui sieti su šios nuomonės pateikimu nėra logiška, kadangi neaišku per kokį terminą turėtų būti pateikiama informacija, jei minėta nuomonė nepateikta. Pritarti Patobulintame projekte 55(8) straipsnio 4 dalis. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
paskutinis sakinys tikslintinas, nurodant, ar kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai taip pat skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje, ar kita tvarka.
Be to, nuostatoje nurodytinas asmuo, atsakingas už tokių duomenų paskelbimą, bei terminai, per kuriuos turi būti paskelbtos Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas bei kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai nuo jų sudarymo momento. Pritarti iš dalies Patikslintas paskutinis sakinys. Pagal galiojančią tvarką, terminą nustato Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašas; atsakingas asmens ar institucija nenustatoma. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyse siūloma nustatyti, kad Atrankos komisijos išvadose ir Kandidatų š konkrečių teisėjus sąrašuose „gali būti“ nurodomi duomenys išvardinti šių dalių punktuose. Pastebėtina, kad įstatyme neturi būti įtvirtinamos sąlyginio pobūdžio nuostatos, kurių turinys ar įgyvendinimo būdas priklausytų nuo poįstatyminių teisės aktų turinio ar tam tikrų asmenų subjektyvios nuomonės, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto. Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais tam tikri duomenys gali būti minėtuose dokumentuose, ir kokiais atvejais tokių duomenų gali nebūti. Pritarti
straipsnio 1 dalies nuoroda, nes keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nėra nustatomas skyrimo į teisėjo pareigas terminas. Pritarti
2021-06-1111 25.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo
noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Svarstytina, ar projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatoma galimybė buvusį teisėją be atrankos ir egzamino paskirti tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jeigu buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas. Pritarti
įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo 64 straipsnį - motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą, bei papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Projekte siūloma nustatyti, kad šioje straipsnio dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.
Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kuris subjektas vertintų buvusio teisėjo ar teisėjo motyvaciją, t. y. ar Atrankos komisija, ar Nacionalinė teismų administracija. Pažymėtina, kad Nacionalinei teismų administracijai tokia funkcija nėra būdinga. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, tikslintinos ir projekto 12 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 63 straipsnio 4 dalies nuostatos. Be to, projekto nuostata, jog ,,gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę” nėra konkreti. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai nustatyta, kuriais atvejais vertinant pretendentus atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo nuomonę, o kuriais ne. Nepritarti Pažymėtina, kad sprendimą dėl teisėjų skyrimo ar teikimo skirti priima Lietuvos Respublikos Prezidentas, todėl jis ir vertina asmens motyvaciją. Atrankos komisija šiame procese nedalyvauja, o Nacionalinės teismų administracija pagal Nacionalinės teismų administracijos įstatyme įtvirtintas funkcijas (2 str. 2 p.) neturi galios priimti sprendimų teisėjų atrankos vertinimo procese. NTA pagal kompetenciją užtikrina sklandų teisėjų korpuso formavimą, t.y.: techniškai aptarnauja teismų savivaldos institucijas, Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, Atrankos komisiją, Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją, Teisėjų tarybos sudarytas darbo grupes. Dėl kolektyvo nuomonės žiūrėti argumentus į 12-ą pastabą. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatytinas terminas ir jo atskaitos taškas, per kurį Nacionalinė teismų administracija turėtų pateikti informaciją.
Pritarti Patikslinta 63 straipsnio 2 dalis, įrašant 20 darbo dienų nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos kreipimosi, kuriuo prašoma tokią informaciją pateikti. Kadangi numatyta, kad atranka netaikoma, papildomai įrašyta, kad vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatoma, kad Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto arba Seimo nutarimo dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad Aukščiausiojo teismo teisėjų kandidatūrų svarstymas, jų skyrimas ir atleidimo, pritarimo atleidimui ypatumai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Seimo Statute. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Statute nėra nustatyta Seimo nutarimo dėl teisėjo perkėlimo pateikimo, svarstymo ir priėmimo tvarka, kartu su teikiamu įstatymu projektu turėtų būti teikiamos ir atitinkamos Seimo Statuto pataisos. Pritarti 2022-03-29 priimtas Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67 straipsnio, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 202(1) straipsniu“ įstatymas Nr. XIV-982. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-1111 29.
Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo
reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Nekvestionuojant konkrečias nurodytas pareigas ėjusių asmenų galimybės pretenduoti į Apygardos administracinio teismo teisėjus, keltinas klausimas, ar pasiūlymas apimantis ir visus kitus asmenis, turinčius ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą, yra pagrįstas. Pastebėtina, jog sąvoka „viešasis administravimas“, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, apima itin plačią veiklos sritį ir abejotina, jog bet koks teisinio darbo stažas šioje srityje turėtų suteikti galimybę teisėjo karjerą pradėti ne apylinkės teismo teisėjo pareigose, o apygardos teisme, t. y. iškarto aukštesnės pakopos teisme. Nepaisant to, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime yra nurodęs, kad „<...> pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad aukštesnės grandies teismų teisėjais galėtų tapti tik teisėjai.
Tokio teisinio reguliavimo nustatymas, teisėjų profesinės karjeros principo suabsoliutinimas sudarytų prielaidas teismų sistemai tapti pernelyg uždarai, rutinizuotis ir pan.“, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas ne pernelyg išplečia asmenų, neturinčių teisėjo darbo patirties, galimybes pretenduoti į apygardos lygio teismo teisėjus ir kartu per daug apriboja apylinkės teisėjų galimybes siekti teisėjo karjeros. Pastebėtina, kad tame pačiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma ir tai, kad: „<...> dominuojantis aukštesnės grandies teismų teisėjų korpuso formavimo principas yra teisėjų profesinės karjeros principas (kai teisėjai yra paaukštinami juos atleidus iš ankstesnių pareigų ir paskyrus aukštesnės grandies teismų teisėjais)“, todėl abejotina, ar siūlomas reguliavimas derės su teisėjų profesinės karjeros principu, ar šio principo nepaneigs. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas. Siūlomas keitimas vertintinas ne kaip galimybių apsunkinimas, o priešingai – sąlygų konkurencijai sudarymas, siekiant pritraukti kuo stipresnius kandidatus į teisėjus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-05-09 nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi įgaliojimus (paisydamas Konstitucijos normų ir principų) nustatyti asmenų, siekiančių tapti teisėjais, atrankos kriterijus, taip pat nustatyti, kaip yra formuojamas kandidatų tapti teisėjais korpusas, kandidatų, siekiančių tapti aukštesnės grandies teismo teisėjais, korpusas ir t. t. Tai nustatantis teisinis reguliavimas gali būti diferencijuotas inter alia pagal tai, kokios grandies teismo teisėju asmuo siekia tapti.
Konstitucija nedraudžia nustatyti ir tokios asmenų, siekiančių tapti teisėjais, korpuso formavimo tvarkos, kai asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pretenduojantys tapti teisėjais, turi išlaikyti specialų egzaminą ar egzaminus, kai yra patikrinama, ar asmuo turi pakankamai profesinių žinių, kad galėtų dirbti teisėjo darbą. Pabrėžtina ir tai, kad nors dominuojantis aukštesnės grandies teismų teisėjų korpuso formavimo principas yra teisėjų profesinės karjeros principas (kai teisėjai yra paaukštinami juos atleidus iš ankstesnių pareigų ir paskyrus aukštesnės grandies teismų teisėjais), pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad aukštesnės grandies teismų teisėjais galėtų tapti tik teisėjai. Tokio teisinio reguliavimo nustatymas, teisėjų profesinės karjeros principo suabsoliutinimas sudarytų prielaidas teismų sistemai tapti pernelyg uždarai, rutinizuotis ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas įtvirtina galimybę mokslininkams atitinkantiems įstatymo keliamus reikalavimus pretenduoti ne tik į apylinkės teismą, bet ir į aukštesnės grandies teismus (Teismų įstatymo 66, 67, 68 straipsniai). Tuo tarpu, įstatyme projekte aptariami pretendentai galės pretenduoti ne į aukštesnės, bet tik į pirmos pakopos specializuotą teismą. Įstatymo pakeitimu siūlomas reguliavimas tik praplečia galimybes asmenims, turintiems administracinės teisės taikymo patirties pretenduoti į apygardos administracinio teismo teisėjo vietą, nesudarant išimtinių privilegijų, nes toks asmuo turės išlaikyti egzaminą į teisėjus ir būti vertinamas atrankos komisijos bendra tvarka. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 30.
Atsižvelgiant į tai, kad Teismų įstatymo VII skyrius yra keičiamas tiek projekto 12, tiek ir 13 straipsniais (nustatant skirtingą įsigaliojimo datą), projekto 13 straipsniui taikytinos pastabos, išdėstytos projekto 12 straipsniui. Atsižvelgti
dėstomų keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatų įgyvendinimui teismams iki įstatymo įsigaliojimo turėtų būti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Priimtiems Teismų įstatymo pakeitimo projektui ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektams įgyvendinti, kiek tai susiję su galimybės rengti teismo posėdžius ar atlikti procesinius veiksmus nuotoliniu būdu užtikrinimu, Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, skirtos kompiuterinės technikos plėtrai, mikrofonams, kameroms, papildomos centralizuotos vaizdo konferencinės įrangos įsigijimui, jos palaikymui, taip pat tokių programų kaip „Zoom“ ar kitos vaizdo konferencinės įrangos licencijų įsigijimui ir palaikymui. Tam reikia ne mažiau nei 300 000 eurų – bent 100 000 eurų kompiuterinės technikos atnaujinimui ir bent 200 000 eurų vaizdo konferencinės įrangos (stacionarios ir (arba) mobilios) įsigijimui, palaikymui, ryšio pajėgumų didinimui bei
„Zoom“ licencijų įsigijimui, palaikymui.“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal
įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Gauta Vyriausybės išvada. 32. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-11-0313 Įvertinę Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79(1), 81, 90, 91(1), 91(2), 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-568 (toliau – Projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus dėl Projektu keičiamo Teismų įstatymo 55⁶ straipsnio 4 dalyje, 55⁸ straipsnio 4 dalyje, 61 straipsnio 4 dalyje nustatyto reguliavimo, susijusio su teisėjo atrankos ar skyrimo į pareigas procedūromis. Šiame kontekste pažymime, kad Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Taip pat, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nacionaliniai teismai veikia kaip Europos Sąjungos teisę taikantys teismai bei užtikrina iš Europos Sąjungos teisės kylančias privačių asmenų teises. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) teigia, kad kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad instancijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, atitiktų veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimus[2]. ESTT ne kartą atkreipė dėmesį[3], kad valstybės narės įgyvendindamos savo kompetenciją organizuoti nacionalines teisingumo sistemas turi laikytis iš Europos Sąjungos teisės joms kylančių įsipareigojimų.
Vienas iš svarbiausių teisingumo sistemos organizavimo principų – teismų nepriklausomumo užtikrinimas. Daug dėmesio šiam principui skiria ir ESTT. Teismų nepriklausomumas, anot ESTT, yra neatsiejamas nuo teismo paskirties ir yra teisės į veiksmingą teisminę apsaugą ir pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Europos Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantas[4]. Vienas iš svarbių teismų nepriklausomumo aspektų yra susijęs su teismo sudėtimi ir jo narių skyrimu. ESTT teigia, kad nepriklausomumo ir nešališkumo garantijos susijusios su reikalavimu, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl teismo sudėties, jo narių skyrimo[5]. O taip pat, kad būtina įsitikinti, kad sprendimų dėl paskyrimo materialinės sąlygos ir procedūrinės taisyklės yra tokios, kad teisės subjektams negalėtų kilti jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkamiems teisėjams po jų paskyrimo nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl šių teisėjų neutralumo, kai susikerta interesai[6]. Europos Komisija 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje atkreipia dėmesį, kad Europos Taryba parengė standartus ir teikia nuomones bei rekomendacijas, kuriose pateikiamos autoritetingos gairės, susijusios su teisinės valstybės principo propagavimu ir puoselėjimu, o šios gairės, taip pat įvardinamos „orientacine standartų ir geriausios praktikos sistema“. Todėl Lietuvai esant Europos Sąjungos ir Europos Tarybos nare, į Europos Tarybos standartus, kaip į gerąją tarptautinę praktiką, rekomenduotina atsižvelgti ir reformuojant nacionalinę teismų sistemą. 2010 m. lapkričio 17 d.
2010 m. lapkričio 17 d. Europos Tarybos standartų dėl teismų nepriklausomumo
„Rekomendacijų CM/Rec(2010)12“ (toliau – Rekomendacijos) 6 skyriuje
pateikiamos nuostatos, skirtos teisėjų atrankai ir karjerai. Rekomendacijų 44 punktas nustato, kad sprendimai, susiję su teisėjų atranka turi būti grindžiami objektyviais kriterijais, nustatytais įstatymo arba kompetentingų institucijų. Tokie sprendimai turi būti grindžiami pasiekimais, atsižvelgiant į kvalifikaciją, įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus spręsti byloms taikant įstatymą ir gerbiant žmogaus orumą. Taip pat, Rekomendacijų 45 punktas nustato draudimą diskriminuoti, be kita ko, ir politinės ar kitokios nuomonės pagrindu. Projektu keičiamo Teismų įstatymo 55⁶ straipsnio 4 dalyje, 55⁸ straipsnio 4 dalyje, 61 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjo atrankos ar skyrimo į pareigas procedūros metu, be kita ko, gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį numatoma paskirti tą teisėją, teisėjų kolektyvo nuomonę. Atitinkamai, atsižvelgiant į kriterijus, nustatomus tarptautiniuose standartuose, siūlytina šią nuostatą papildomai įvertinti objektyvumo požiūriu. Taip pat, papildomai atkreipiame dėmesį į aktualias pastabas, nurodytas dėl šio Projekto teiktoje Vyriausybės išvadoje[7], susijusias su duomenų apsaugos nuostatomis, nustatytomis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Pritarti iš dalies Dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento žr. atsakymus Vyriausybės išvadai. Projekto nuostatos dėl atrankų po klausymų patikslintos. Kolektyvo nuomonė palikta atsižvelgus į Teisėjų tarybos argumentus, nes gali būti reikšminga papildomai į ją atsižvelgti priimant sprendimą. Projekte papildomai įrašyta, kad nuomonė teikiama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, taip užtikrinamas objektyvumo faktorius.
Galiojančioje įstatymo redakcijoje (55(1) straipsnio 7 dalyje) yra šis institutas. 33. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
13 Nuo 2002 m. pagal Teismų įstatymą du asmenis Pretendentų į teisėjus komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų siūlo Teisėjų tarybos pirmininkas. Projekto 12 straipsnio keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje siūloma šią teisę suteikti Teisėjų tarybai. Projekto aiškinamajame rašte tokio siūlomo pakeitimo argumentai nepateikti. Pritarti
13 Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad Nacionalinė teismų administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą. Minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytos Nacionalinės teismų administracijos funkcijos, viena iš jų – 2 punkte – techniškai aptarnauti teismų savivaldos institucijas, Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, Atrankos komisiją, Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją, Teisėjų tarybos sudarytas darbo grupes. Įstatymo projekto 12 straipsnio keičiamo įstatymo 55² straipsnio3 dalis, kad Atrankos komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija, laikytina pertekline kaip iš esmės atkartojanti Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą. Pritarti Projektas patikslintas pašalinant nuostatą kaip perteklinę. 35.
13 Projekto 12 straipsnio keičiamo įstatymo 55⁴ straipsnio 2 dalyje siūloma: „Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieneri metai. <...>“. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą yra neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Respublikos Prezidento kanceliarija gali skelbti ar neskelbti pretendentų atranką. Nepritarti Reguliavimas iš esmės nekeičiamas nes šiuo metu galioja ta pati nuostata, išskyrus terminą. 36. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
13 Nuo 2020-01-01 galioja Teismų įstatymo 55¹straipsnio 10 dalyje nuostata, kad pretendentas, dalyvavęs atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Projekto 12 straipsnio 55⁷ straipsnio 1 dalyje siūloma kad pretendentas, dalyvavęs atrankoje į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais ar po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo turi teisę pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Svarstytina, ar pretendento, dalyvavusio atrankoje į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, Atrankos komisijos išvadų apskundimas Aukščiausiajam Teismui būtų tinkamas.
Nepritarti Pagal dabartinį reguliavimą visi dalyvavę atrankoj gali apskųsti visi dalyvavę tame tarpe ir LAT pretendentai. Tad nauja nuostata nekeičiama dabartinio reguliavimo dėl apskundimo tvarkos, tik įvardijamos atskiros kategorijos dalyvavusių atrankose. Pažymėtina, kad ir pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą pretendentai į LAT teisėjus galėtų skųsti PTAK išvadą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2021-09-1011 Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79¹, 81, 90, 91¹, 91², 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-568 (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo projektas). 1.
įstatymo pakeitimo projekto 12 straipsniu yra siūloma Teismų įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad „Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.“ Pagal šiuo metu galiojantį bei siūlomą teisinį reguliavimą apylinkės teismo teisėjas, pageidaujantis tapti apygardos administracinio teismo teisėju, turi dalyvauti atrankos procedūroje. Iš minėto Teismų įstatymo pakeitimo projekto Teismų įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje norimo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar nurodytiems pretendentams būtų taikoma atrankos procedūra. Manome, kad tuo atveju, jeigu Teismų įstatymo pakeitimo projekto Teismų įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje numatytiems asmenims nebūtų taikoma atrankos procedūra, tokiu būdu būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas bei prioritetas pareigūnams ir darbuotojams, dirbusiems viešojo administravimo srityje, tapti specializuoto teismo teisėjais. Taip pat manome, kad dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažas neturėtų būti pakankama sąlyga asmeniui tiesiogiai pretenduoti į apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas. Pažymėtina, kad apygardos administraciniai, t. y. specializuoti, teismai nagrinėja sudėtingus teisinius ginčus, kurių sprendimui yra reikalinga civilinių, administracinių, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo patirtis. Tuo tarpu viešasis administravimas apima labai plačią veiklos sferą.
Abejotina, ar šioje srityje teisinio darbo stažas būtų pakankamas, kad suteiktų galimybę asmeniui pradėti teisėjo karjerą iš karto aukštesnės pakopos teisme. Atkreipiame dėmesį, kad apylinkės teismo teisėjui yra aktualus ir karjeros klausimas. Skelbiamose atrankose į aukštesnės instancijos teismo teisėjo pareigas, tarp jų ir į apygardos administracinio teismo, nuolat dalyvauja daug teisėjų. Tokios situacijos, kad į paskelbtas apygardos teismo ar apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas nepageidavo pretenduoti apylinkės teismo teisėjai, nebuvo. Siūloma įtvirtinti Teismų įstatymo pakeitimo projekto Teismų įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims galimybė tiesiogiai pretenduoti į apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas suteiktų nepagrįstą pranašumą bei prioritetą pareigūnams ir darbuotojams, dirbusiems viešojo administravimo srityje, o apylinkių teismų teisėjų lūkestis siekti profesinės karjeros būtų apsunkintas. Manome, kad tai dar labiau mažins bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pozicijų patrauklumą. Apylinkės teismų teisėjų lūkestis į karjeros nuoseklumą, kuris yra įtvirtintas Teismų įstatyme, nebus tinkamai užtikrintas. Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti Teismų įstatymo pakeitimo projekto Teismų įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatai. Pritarti iš dalies Projektas po klausymų patikslintas. Iš projekto sisteminio aiškinimo nekyla abejonių, dėl to, kad tokiems asmenims reiktų dalyvavimo atrankos procese, nes jiems galiotų lygiai tokia pat tvarka, kaip šiuo metu taikoma mokslininkams. Teigiama, kad administracinių bylų nagrinėjimui reikalinga civilinių, administracinių, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo patirtis, todėl tai yra kliūtis administracinio darbo patirtį turintiems asmenims tapti administracinio teismo teisėjais.
Pažymėtina, kad mokslininkai, kurie gali tapti visų grandžių teismų teisėjais, taip pat neturi tokios patirties, tačiau tai nėra laikoma kliūtimi jiems tapti teisėjais, praėjus atrankos procedūrą. Rengėjų manymu skirtinga patirtis tik sustiprintų administracinių teismų teisėjų korpusą. Teiginys dėl įstatymu suteikiamo nepagrįsto pranašumo yra netikslus, neatitinka įstatymo turinio. Kadangi asmenys ne tik turės išlaikyti egzaminą, bet ir praeiti atrankos procedūrą, vadinasi jie pretenduos lygiomis teisėmis ir turės įrodyti savo tinkamumą bei pranašumą, jeigu toks būtų. Taigi tokių asmenų dalyvavimas tik sustiprina konkurenciją, kuri sudaro sąlygas į administracinį teismą atrinkti stipriausius pretendentus. Teismų sistemoje negali būti vertinimų, kad karjeros galimybės apsunkinamos tais atvejais kai į atsilaisvinusią teisėjo vietą vykstančioje atrankoje dalyvauja kuo daugiau profesionalių pretendentų. 2. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2021-09-1012 Manome, kad Teismų įstatymo pakeitimo projekto siūlomo 13 straipsnio Teismų įstatymo 55⁶ straipsnio 4 dalies pakeitimo nuostata yra prieštaringa. Joje nurodoma, kad „atliekant pretendentų į apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus vertinimą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas - į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę“.
Taigi, kai asmuo pretenduoja į apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjo pareigas, tokiu atveju atsižvelgiama tik į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o ne į
„priimančiojo“ teismo teisėjų kolektyvo nuomonę. Be to, jei asmuo tik
pretenduoja į apylinkės teismo teisėjo pareigas, turi būti tikslinama nuostata, kad papildomai gali būti atsižvelgiama ir į teismo, į kurį pretenduojama, teisėjų kolektyvo nuomonę. Pritarti iš dalies Dabar galiojanti nuostata, taikoma visoms atrankoms: 55(1) straipsnio 7 dalis:
„7. Atrenkant pretendentus į laisvas arba
atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.“ Kolektyvo nuomonė palikta atsižvelgus į Teisėjų tarybos argumentus, nes gali būti reikšminga papildomai į ją atsižvelgti priimant sprendimą. Projekte papildomai įrašyta, kad nuomonė teikiama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, taip užtikrinamas objektyvumo faktorius. 3. Teisėjų taryba
1 1.
Teismų įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reorganizuotame apygardos administraciniame teisme, kuris veiktų visos Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti skiriami trys pirmininko pavaduotojai. Numatomą pirmininko pavaduotojų skaičių siūloma nesieti su teismo teisėjų skaičiumi. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo (-ų) skyrimo tvarką, taip pat įvertinus aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu nustatomas teisėjų skaičius gali kisti (būti sumažintas ar padidintas), siūlytina svarstyti, ar Teismų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje siūlomą nuostatą nėra tikslinga konstruoti pagal analogiją su Teismų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, siekiant teisės normų suderinamumo. Tai yra nustatyti, kad apygardos administraciniame teisme pavaduotojų skaičius priklauso nuo bendro teisėjų skaičiaus teisme. Šiuo atveju pastebėtina, kad skirtingai nei apylinkių teismuose, kur teismo rūmai išsidėstę vienos apygardos teritorijoje palyginus nedideliu atstumu, reorganizuoto apygardos administracinio teismo rūmai bus išsidėstę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, siekiant užtikrinti sklandų teismo darbo organizavimą, efektyvų vidaus administravimo įgyvendinimą, siūlytina Teismų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad: „Apygardos administraciniame teisme esant daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai, esant daugiau kaip keturiasdešimt teisėjų, gali būti skiriami trys pirmininko pavaduotojai, esant daugiau kaip šešiasdešimt teisėjų – keturi teismo pirmininko pavaduotojai.“. Nepritarti Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra 24 teisėjai, o Regionų apygardos administraciniame teisme – 23 teisėjai. Tad, bendras teisėjų skaičius apygardų administraciniuose teismuose yra 47.
Klausymų metu apsispręsta palikti pradinę, bendresnę projekto iniciatorių formuluotę. 4. Teisėjų taryba
pavaduotojų pareigybių, įvertinus jų įgaliojimų apimtį, ne visais atvejais pakanka tam, kad galima būtų užtikrinti tinkamą mikroklimatą ir darbo organizavimą teisme (kai teisme itin didelis teisėjų ir teismo darbuotojų skaičius), siūlo papildyti Teismų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir nustatyti teismo pirmininkui alternatyvią galimybę, esant poreikiui, formuoti teisme civilinių ir baudžiamųjų bylų skyrius (tokiu atveju netaikant nuostatų dėl teismo pirmininko pavaduotojų). Teismų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį siūlytina tikslinti taip: „1. Apylinkės teismas paprastai susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip penkiasdešimt teisėjų, – trys teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, – keturi teismo pirmininko pavaduotojai. Teismo pirmininko sprendimu apylinkės teisme gali būti steigiami Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius, kuriems vadovauja skyrių pirmininkai, o teismo pirmininko pavaduotojų pareigybės nesteigiamos. Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius gali būti formuojami apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų. Teisėjus į apylinkės teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.“.
Pritarus šiam pasiūlymui turėtų būti svarstoma dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimo, siekiant nustatyti pareiginės algos koeficientą skyriaus pirmininkui apylinkės teisme, taip pat tobulinti Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektu Nr. 21-28052(2) siūlomas nuostatas, susijusias su apmokėjimu už pavadavimą. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas pagal Teisėjų tarybos pasiūlymą ir klausymų metu suderintą redakciją. 5. Teisėjų taryba
3
pakeitimo projekto 5 straipsniu siūloma Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose proceso įstatymų nustatyta tvarka gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Tai yra, pagal siūlomą teisinį reguliavimą nuotolinis teismo procesas galėtų būti organizuojamas tik naudojant tas technologijas, kurios turi vaizdo perdavimo funkciją. Analogiškas teisinis reguliavimas siūlomas ir kartu teikiamuose susijusių proceso įstatymų projektuose. Pastebėtina, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas nuotoliniame teismo posėdyje gali būti užtikrinamas naudojant ir telekonferencinę įrangą (telefonus be vaizdo perdavimo funkcijos). Tuo tarpu įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra atskleisti motyvai, kodėl atsisakytina galimybės teismo posėdžius organizuoti telekonferencijų pagalba ar kitais būdais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad telekonferencijos ne tik įtvirtintos galiojančios redakcijos civilinio proceso ir administracinių bylų teisenos įstatymuose, tačiau yra reglamentuotos ir tarptautiniuose teisės aktuose kaip alternatyva vaizdo konferencijoms.
Pavyzdžiui, pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (toliau – Reglamentas) 10 straipsnio 4 dalį prašantysis teismas gali prašyti prašomojo teismo renkant įrodymus naudoti ryšio technologiją, pirmiausia vaizdo konferencijos ir telekonferencijos būdą. Pagal Reglamento 17 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiesioginį įrodymų rinkimą, centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija skatina naudoti tokias ryšio technologijas, kaip vaizdo konferencijos ir telekonferencijos. Analogiškų nuostatų dėl telekonferencijų ir kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimo nėra atsisakoma ir 2020 m. lapkričio
narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (preambulės 21-23 punktai, 12 straipsnio 4 dalis ir kt.), kuris bus pradėtas taikyti nuo 2022 m. liepos 1 d. Taigi, nacionalinės proceso teisės normose nelikus nuostatų dėl telekonferencijų naudojimo galimybės, tai gali turėti reikšmingos įtakos ir bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungos valstybių narių teismų. Teisėjų taryba siūlo pakartotinai įvertinti, kuo grindžiamas poreikis siaurinti šiuo metu įtvirtintas teisines ir technines galimybes nagrinėti bylą pasirenkant teismui ir proceso dalyviui priimtiną technologijų rūšį (per vaizdo konferenciją arba per telekonferenciją), kokių tikslų siekiama siūlomu nauju teisiniu reguliavimu ir ar pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė yra tikslinga ir proporcinga siekiamiems tikslams.
Konferencijos telefonu yra alternatyvi priemonė, kuri praktiškai taikoma tiek nacionalinių teismų veikloje, tiek įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą teisingumo vykdymo srityje. Ji yra pakankama atliekant proceso veiksmus tam tikro tipo bylose ir užtikrina proceso operatyvumą, ypač kai kyla sunkumų dėl vaizdo konferencijų organizavimo, proceso dalyviams neturint reikalingos techninės ir programinės įrangos (nešiojamų kompiuterių, Zoom licencijų, vaizdo kamerų ir pan.) ar šios įrangos trūkstant teismuose dėl teismo procesinės veiklos intensyvumo. Šiame kontekste pastebėtina, kad ABTĮ pakeitimo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios ABTĮ 13 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Taigi, lieka neaišku, kaip šios normos koreliuos tarpusavyje. Pritarti Projektas pakoreguotas papildant 34 straipsnį 7 ir
įstatymais. 6. Teisėjų taryba
3 4.
Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnio 3 dalimi siūloma Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyti, kad, nagrinėjant bylas, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu). Analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175² straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 630 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu teikiamame ABTĮ 13 straipsnio pakeitimo projekte tokių nuostatų nėra, o šiuo metu galiojančioje ABTĮ 13 straipsnio 7 dalies redakcijoje nustatyta, kad proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas. Šios ABTĮ 13 straipsnio nuostatos konkuruoja ir nėra aiškus jų tarpusavio santykis. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8² straipsnyje, kuris reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą, taip pat naudojama kitokia formuluotė, artima šiuo metu galiojančiose CPK ir ABTĮ normose vartojamoms formuluotėms. Taigi, siūlytina teikiamų projektų nuostatas suvienodinti tarpusavyje. Pritarti Projektas patikslintas pagal procesinius įstatymus. 7. Teisėjų taryba 2021-09-146 5.
Iš Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūlomos Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatos formuluotės „paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu“ nėra aišku, koks yra frazės „be techninių kliūčių“ tikslas, ir abejotina, ar šis sklandų nuotolinį teismo procesą užtikrinantis veiksnys nustatytinas įstatymo lygmeniu. Akivaizdu, kad, nesant tinkamų sąlygų ir techninių galimybių kokybiškam teismo procesui, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, užtikrinti, teismo procesas negali vykti. Taip pat neaiškumų kelia nuostatos formulavimas, kai įtvirtinamas reikalavimas užtikrinti asmens veiksmingą bendravimą su jį atstovaujančiu subjektu. Šių proceso figūrų tarpusavio bendravimo veiksmingumas priklauso nuo jų pačių pastangų, teismas neturi teisinio pagrindo kištis į šį procesą. Priešingai, teismui, kaip ir kitiems valstybės valdžią įgyvendinantiems subjektams, kyla pareiga užtikrinti asmens ir jo atstovo bendravimo konfidencialumą. Todėl siūlytina aptariamą Teismų įstatymo nuostatą formuluoti naudojant bendresnes sąvokas ir formuluotes, kurios apimtų ne tik minėtus aspektus, bet ir kitas proceso įstatymuose nustatytas garantijas, pavyzdžiui, kaip „naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų tapatybės nustatymas, duomenų, įrodymų objektyvus fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas“ (pagal analogiją su BPK 8² straipsnio 5 dalyje nustatytomis formuluotėmis). Teisėjų tarybos vertinimu, įstatymo lygmeniu įtvirtintos minėtos nuostatos yra pakankamos užtikrinti principinių proceso dalyvių teisių ir pagrindinių teisingumo vykdymo principų (pavyzdžiui, teismo veiklos viešumas, teismo pasitarimo slaptumas) įgyvendinimui.
Detalesnė informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo tvarka teismo proceso metu ir kitų asmens teisių praktinis realizavimas nustatomas įstatymus įgyvendinančiuose teisės aktuose ir (ar) metodinėse rekomendacijose. Pritarti
straipsnyje įtvirtintas viešumo principas, numatantis, kad bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, bei priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teisėjų taryba, palaikydama siekį Teismų įstatyme įtvirtinti galimybę organizuoti nuotolinius teismo posėdžius, pažymi, kad teismo proceso viešumas, kaip pamatinis teisės principas, turi būti užtikrintas ir nuotolinio teismo proceso atvejais. Įprastinio teismo proceso metu viešumas realizuojamas sudarant galimybes ne jaunesniam kaip 16 metų asmeniui patekti į teismo posėdžių salę stebėti bylos nagrinėjimą ir teismo sprendimo paskelbimą (pavyzdžiui, CPK 9 straipsnio 4 dalis). Pagal Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūlomas Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, organizuojant nuotolinį posėdį, bylą nagrinėjančio teisėjo buvimo vieta gali būti ir ne teismo posėdžių salėje ar kitose teismo patalpose, todėl nuotolinis bylų nagrinėjimas reikalauja specialių viešumą užtikrinančių priemonių.
Siekiant teisinio aiškumo ir vienodos šio klausimo organizavimo praktikos teismuose, siūlytina susijusių proceso įstatymų projektuose numatyti tvarką, pagal kurią užtikrinamas viešumas nuotoliniame teismo procese, pavyzdžiui, CPK pakeitimo projektu keičiamo 175² straipsnio 1 dalyje, ABTĮ pakeitimo projektu keičiamo 13 straipsnio 1 dalyje ir ANK pakeitimo projektu keičiamo 630 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad bylos nagrinėjimo viešumas užtikrinamas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Pastebėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir BPK 8² straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgti Klausymų metu nuspręsta atsisakyti projekto iniciatorių projekto Nr. XIVP-568 siūlomo pakeitimo, nes tai yra procesinių įstatymų reguliavimo dalykas. 9. Teisėjų taryba
Teismų įstatymo 34 straipsnį 7 dalimi, nustatančia reorganizuotame apygardos administraciniame teisme nagrinėtinų bylų teritorinį teismingumą. Įvertinus Teismų įstatymo 34 straipsnio paskirtį („Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai“) siūlytina svarstyti dėl tikslingumo administracinių bylų teismingumo taisykles įtvirtinti Teismų įstatyme, kai įprastai su teismingumu susijusios nuostatos nustatomos proceso įstatymuose. Paminėtina, kad tapačios nuostatos siūlomos ABTĮ pakeitimo projekte. Pritarti Klausymų metu nuspręsta atsisakyti šios dalies, nes tai yra procesinių įstatymų reguliavimo dalykas. 10. Teisėjų taryba 2021-09-148 8.
Teismų įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsniu siūloma tikslinti Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalį, numatant, kad bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi, be kita ko, užtikrinti, kad „bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, taip pat Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus“. Pastarąja išimtimi administracinių bylų skirstymą siūloma sieti su apygardos administracinio teismo rūmais, kurie yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės, arba su teismo rūmais, kuriuos pasirinks pareiškėjas ar pareiškėjai bendru pasirinkimu (žr. Teismų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomą Teismų įstatymo 34 straipsnio papildymą 7 dalimi, taip pat ABTĮ pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomą ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies pakeitimą). Sistemiškai vertinant Teismų įstatymo, ABTĮ pakeitimo projektus ir aiškinamajame rašte išdėstytus paaiškinimus, manytina, kad Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies nuostatų dėl bylų paskirstymo taisyklių tikslinimas šiuo atveju nėra būtinas. Aktualioje Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies redakcijoje nustatoma, kad turi būti užtikrinama, kad „bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams“. Pagal projektais siūlomas administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bylos taip pat priskirtinos atitinkamiems apygardos administracinio teismo rūmams. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad paskirstant bylas nagrinėjimui konkretiems apygardos administracinio teismo teisėjams, prioritetas turėtų būti teikiamas teisėjams, kurie yra priskirti tiems teismo rūmams, kuriuose turėtų būti nagrinėjama byla.
Bylų skyrimas kitų rūmų teisėjams, esant išskirtinėms sąlygoms, taip pat nustatytas aptariamoje normoje. Taigi, manytina, kad esama norma yra pakankama siekiamiems tikslams įgyvendinti. Papildomai galima būtų svarstyti dėl šios normos papildymo tokia išskirtine sąlyga „kai teismo rūmuose, kuriuose turėtų būti nagrinėjama byla pagal įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, nėra teisėjo (ar teisėjų kolegijos nario), galinčio nagrinėti bylą“, kuri apimtų ir aiškinamajame rašte minimus atvejus (dėl darbo krūvio, specializacijos, nusišalinimo ar pan.). Kita vertus, Teisėjų taryba, suprasdama siekį plėsti priemonių, kurios padėtų užtikrinti lankstesnį bei vienodesnį darbo krūvio paskirstymą, specializacijų nustatymą, atkreipia dėmesį į tai, kad teisinės prielaidos minėtoms priemonėms taikyti ir jų taikymo esminiai kriterijai bei mechanizmas turi būti įtvirtinti įstatymo lygmeniu. Tuo tikslu svarbu įsivertinti ir turėti pakankamai konkretizuotą viziją, kaip siūlomas reguliavimas galėtų būti realizuojamas praktiškai, užtikrinant vieną iš teismų veiklos skaidrumo garantų – automatizuotą bylų skirstymą, užtikrinant atsitiktinumo principą ir minimizuojant rankinio įsikišimo atvejus. Pastaruosius aspektus akcentuoja ir korupcijos prevencijos analizę teismuose atliekantys subjektai[8].
Todėl jau įstatymo svarstymo ir priėmimo etape turi būti aišku, pavyzdžiui, kokiais kriterijais remiantis ir kuris subjektas turės nustatyti ir priskirti bylą, kaip teismingą konkretiems teismo rūmams (teritorinio teismingumo kontekste pagal ABTĮ), ir kokiais loginiais ryšiais šis bylos priskyrimas atitinkamiems rūmams galėtų būti siejamas su šiuose teismo rūmuose dirbančiais teisėjais, kuriems pagal aiškinamojo rašto turinį turėtų būti teikiamas prioritetas skirstant bylas, nors reorganizuoto apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją įstatymų projektais siūloma nustatyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kitaip tariant, siūloma atsisakyti šio teismo veiklos teritorijos skaidymo pagal jį sudarančius teismo rūmus ir sudaryti sąlygas tolygiam (centralizuotam) bylų paskirstymui. Pritarti Atsisakyta nuostatos: „taip pat Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus“. 11. Teisėjų taryba
53¹ straipsnyje nelieka nuostatos, tiesiogiai reglamentuojančios, kad pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Atsisakius Teismų įstatyme tiesioginės nuorodos į šį subjektą, kyla poreikis tikslinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. V-196/1R-80 ir minėtą taisyklę numatyti šiame teisės akte. Šiuo metu minėtame įsakyme numatyta tik tai, kad juo patvirtintame apraše yra nustatyta pretendentų į teisėjus ir teisėjų privalomo sveikatos tikrinimo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre reikalavimai ir tvarka (1 punktas). Tokio reglamentavimo gali nepakakti aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti įgaliojimą būtent šiai įstaigai atlikti pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimą.
Nepatikslinus minėto reglamentavimo gali kilti neaiškumų, kokiose dar medicinos įstaigose gali būti tikrinama pretendentų į teisėjus bei teisėjų sveikata, nebūtų sudarytos sąlygos tų medicinos įstaigų veikloje taikyti Teisingumo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. V-196/1R-80 ir kiltų esminis klausimas dėl tokio sveikatos patikrinimo teisėjams apmokėjimo sąlygų. Taigi, siūlytina tiesioginį reglamentavimą palikti Teismų įstatyme arba atitinkamai tikslinti Teisingumo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. V-196/1R-80. Atsižvelgti Klausymų metu nuspręsta atsisakyti 53¹ straipsnio 5 dalies kaip perteklinės. 12. Teisėjų taryba
teisėjo pareigas pretenduojama be atrankos, ir kad tokiais atvejais pretendentai vertinami pagal Respublikos Prezidento kanceliarijai pateiktus tam tikrus duomenis (Teismų įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis, 63 straipsnio 4 dalis, 64 straipsnio 4 dalis). Tačiau nėra tiesiogiai nustatyta, kas pagal pateiktus duomenis pretendentą vertina. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl to, kad tokio vertinimo neatlieka Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija), siūlytina tikslinti Projektu keičiamą Teismų įstatymo 55² straipsnio 1 dalį ir joje, derinant su Teismų įstatymo 55¹ straipsnio 1 dalies formuluote, numatyti, kad Atrankos komisija sudaroma pretendentų „vertinimui atrankos metu“; analogiškai tikslinti Teismų įstatymo 55⁶ straipsnio pavadinimą. Pritarti Projektas patikslintas. 55² straipsnio 1 dalį, 55⁶ straipsnio pavadinimą papildyti „vertinimui atrankos metu“. 13. Teisėjų taryba 2021-09-1411 11.
Teismų įstatymo pakeitimo projektu keičiamo Teismų įstatymo 55³ straipsnio 2 dalyje yra numatytas įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašas, sudaromas atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos pagrindu, tačiau projekte nėra numatyta, kokie subjektai ir (arba) kokiame teisės akte turi įgaliojimus reglamentuoti tokio sąrašo sudarymo tvarką, kriterijus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Teismų įstatymo pakeitimo projekte tiesiogiai numatyti, kokie subjektai turi įgaliojimus reglamentuoti minėto sąrašo sudarymo taisykles ir (arba) kokiame teisės akte jos bus reglamentuotos. Be to, atsižvelgiant į šio sąrašo svarbą formuojant teisėjų korpusą, tikslinga įstatymo lygiu nustatyti pagrindinius šio sąrašo formavimo principus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Europos Sąjungos teisę garantuojamos teismo nešališkumo ir nepriklausomumo garantijos yra neatsiejamai susijusios ir su teismo sudėties formavimo principais, kurie neturėtų kelti jokių abejonių, kad teismas (teisėjas) yra atsparus išorės įtakai (žr. pvz. ESTT didžiosios kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Repubblika Maltese v. Il-Prim Ministru, Nr. C‑896/19). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo ruožtu yra konstatavęs, kad plati ir nemotyvuota vykdomosios valdžios atstovo diskrecija skiriant teisėją į pareigas tam tikrais atvejais gali būti pripažinta teisės į teisingą teismą pažeidimu (žr. EŽTT didžiosios kolegijos 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas Guðmundur Andri Ástráðsson v. Iceland, pareiškimo Nr. 26374/18). Pastebėtina, kad Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) Lietuvos vertinimo ataskaitoje ir rekomendacijose dėl Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencijos buvo išreiškusi susirūpinimą dėl to, kad pagal įstatyminį reguliavimą Respublikos Prezidentas gali paskirti kandidatą nenurodydamas priežasčių.
Be to, Venecijos komisija bei Europos Taryba ne vienoje išvadoje yra pažymėjusi, kad teisėjų korpuso formavimas turi būti maksimaliai depolitizuotas, pagrįstas aiškiais skyrimo kriterijais. Pagal šiuo metu galiojantį, taip pat pagal siūlomą naują teisinį reguliavimą Respublikos Prezidentas turi visiškai neribotą diskreciją nesivadovauti Atrankos komisijos siūlymu dėl įvertintų ir tinkamiausiais pripažintų kandidatų skyrimo atitinkamoms teisėjo pareigoms eiti ir, nemotyvuojant savo sprendimo, skirti teisėju asmenį, kuris Atrankos komisijos sudarytame tinkamiausių pretendentų sąraše yra žemesnėje pozicijoje arba skirti net ir tinkamiausiu nepripažintą asmenį. Tuo tarpu Teisėjų taryba, dalyvaudama teisėjų korpuso formavime gali pasisakyti (patarti) tik dėl tų kandidatų, kuriuos Respublikos Prezidentas pasirinko ir teikia teisėjo pareigoms užimti. Šiuo atveju pagal siūlomas Teismų įstatymo pakeitimo projekto nuostatas nėra aišku, kokią įpareigojamąją galią sudarytas įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašas turės Respublikos Prezidentui ir kokiais principais vadovaujantis bus parenkami teisėjai iš šio sąrašo. Šios nuostatos, Teisėjų tarybos vertinimu, privalo būti sureguliuotos įstatymo lygmeniu ne tik atrankų skaidrumo, pretendentų į teisėjus teisėtų lūkesčių požiūriu, bet ir teismų nepriklausomumo aspektu, kad Lietuvos teisė, reguliuojant teisėjo skyrimo į pareigas tvarką, atitiktų Europos Sąjungos teisės reikalavimus.
Manytina, kad įstatymo lygmenyje išlikus esminiams neaiškumams, kaip bus sudaromas Teismų įstatymo 55³ straipsnio 2 dalyje numatytas įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašas, sukuriamos prielaidos naujoms ne tik ekspertų, kurie vertina procesų valstybėje skaidrumą, bet ir visuomenės abejonėms, kurios turės įtakos nepasitikėjimo teismais augimui. Pritarti
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per 7 dienas pateikti atsiliepimą į skundą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK atsiliepimo pateikimą sieja labiau su pareiga, nei teise, ir su teismo įpareigojimu, siūlytina 55⁷ straipsnio 2 dalyje vartojamą formuluotę „pateikti atsiliepimą“ keisti į „pateikti paaiškinimus“ (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pritarti
straipsnio 5 dalyje numatyta, kad panaikinus Atrankos komisijos išvadą atranka atliekama iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėjus konkretaus pretendento skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo lemti būtent to pretendento netinkamą įvertinimą ir/ar neteisingą jo vietą bendrame atrankoje dalyvavusių asmenų sąraše, ne visais atvejais gali lemti poreikį naikinti atrankos rezultatus
(išvadą) ir visą atranką atlikti iš naujo.
Teismo nustatytos aplinkybės gali būti susijusios išimtinai tik su konkretaus pretendento neobjektyviu įvertinimu, kai nenustatyta tam tikrų bendrų, visai atrankai ir joje dalyvavusių pretendentų vertinimui turėjusių įtakos trūkumų. Teisėjų tarybos vertinimu, teismui turi būti palikta diskrecija, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į byloje nustatytus atrankos procedūros trūkumus, nuspręsti, ar Atrankos komisijos padaryti pažeidimai yra susiję tik su skundu padavusiu asmeniu ar visos procedūros teisingumu, atitinkamai paliekant teismui galimybę priimti konkrečioje situacijoje teisingą sprendimą – kartoti visą atrankos procesą arba atlikti tik skundą padavusio asmens pakartotinį įvertinimą. Visais atvejais atlikti atranką iš naujo gali būti netikslinga, faktiškai nepagrįsta ir, įvertinus atrankos procesą bei jo trukmę, neefektyvu. Atsižvelgiant į tai, Teismų įstatymo 55⁷ straipsnio 5 dalyje siūlytina numatyti alternatyvias galimybes: arba atranką atlikti iš naujo, arba atnaujinti atranką to konkretaus pretendento atžvilgiu ir jį atrankoje įvertinti iš naujo. Pritarti
2021-09-1411 14.
Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūloma Teismų įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad „Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.“ Teisėjų taryba, palaikydama siekį sudaryti sąlygas spartesniam teisėjų korpuso papildymui, įvertinusi siūlomą Teismų įstatymo 66 straipsnio
įtvirtintas nuostatas, mano, kad siūloma teisinio reguliavimo priemonė nepakankamai atskleidžia Teismų įstatymo pakeitimo projekto rengėjų siekį ir jo įgyvendinimo mechanizmą, galimai sukeliant būsimiems pretendentams nepagrįstus lūkesčius. Iš aiškinamojo rašto turinio matyti, kad šie pretendentai turėtų išlaikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, tačiau lieka neaišku, ar jiems taikytina atrankos procedūra. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad, pagal Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos praktiką, teisiniu darbu, be kita ko, nepripažįstamas toks darbas, kuriam pagal įstatymą teisinio išsilavinimo reikalavimas nustatytas kaip alternatyvus arba teisinis išsilavinimas nereikalaujamas.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos pirmininkui bei nariams nustatytas išsilavinimo cenzas – aukštasis universitetinis teisinis ar ekonominis (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo
aukštasis universitetinis (ne žemesnis kaip magistro laipsnis ar jam prilygintas) išsilavinimas (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnis). Taigi, svarstytina, ar siūlomas reikalavimų pretendentams į apygardos administracinį teismą reglamentavimas, kuris sudaro prielaidas manyti, kad iš esmės pretenduoti į teisėjo pareigas galėtų nurodytos institucijos pareigūnas, kuris eidamas pareigas šioje institucijoje įgijo patirties nebūtinai dirbdamas teisinio pobūdžio darbą, yra pagrįstas. Jeigu vis tik siekis yra kitas, t. y. sudaryti sąlygas kandidatuoti tik teisinį išsilavinimą įgijusiems ir teisinio pobūdžio darbą viešojo administravimo srityje dirbusiems kandidatams, siūlytina tai išgryninti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatant, kokioms sąlygoms esant, pirma, asmuo gali pretenduoti į apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas, antra, gali būti pradėta ir vykdoma asmens atrinkimo bei paskyrimo į šias pareigas procedūra. Teisėjų taryba taip pat siūlo persvarstyti siūlomą nuostatą, kad į apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas gali pretenduoti asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.
Nėra aiškumo ir abejotina pagal siūlomas formuluotes, ar į šią kategoriją asmenų patektų su teismų veikla glaudžiai susijusių institucijų ir
(ar) pareigų atstovai (pavyzdžiui, prokurorai, advokatai), ir, jeigu ne, neaišku, kuo remiantis prioritetas suteiktinas viešojo administravimo srityje, kuri yra itin plati ir įvairialypė pagal sprendžiamų klausimų spektrą ir atliekamų funkcijų pobūdį, dirbantiems pareigūnams ir kitiems darbuotojams. Taip pat neaišku, kokiu būdu bus nustatoma, ar asmuo turi teisinio darbo stažą būtent viešojo administravimo srityje ir kuris subjektas vertins atitiktį darbo stažo reikalavimui. Teisėjų taryba pažymi, kad būtina atsakingai įvertinti, ar net ir 10 metų viešojo administravimo srityje teisinio pobūdžio darbą dirbantis asmuo visais atvejais gali įgyti kompetencijas, reikalingas teisėjo darbe. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prielaidų sudarymas asmenims tiesiogiai kandidatuoti į specializuotą teismą, kuriame nagrinėjami sudėtingi teisiniai ginčai tarp asmens ir valstybės, prieš tai neįgijus bendrųjų kompetencijų, svarbių teisėjo darbe užtikrinant kokybišką teisingumo vykdymą, tikėtina, dar labiau mažins bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pozicijų patrauklumą. Be to, svarbu pastebėti, kad siūlant pakeisti egzistuojantį teisėjų skyrimo į atitinkamą tam tikros jurisdikcijos teismą modelį, turi būti įvertintos teisėjų mobilumo tarp skirtingų jurisdikcijų teismų perspektyvos. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Teisėjų taryba šiame etape siūlo nepritarti Teismų įstatymo 66 straipsnio 2 dalies keitimui pagal Teismų įstatymo projekto rengėjo siūlomas teisinio reguliavimo priemones. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas.
Pagal įstatymo reikalavimus asmenys kurie nurodomi projekte, siekdami dalyvauti atrankoje į apygardos administracinį teismą, privalės išlaikyti egzaminą. Pažymėtina, kad Pretendentų į teisėjus egzaminus turi teisę laikyti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atitinkantis įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikęs sveikatos pažymėjimą bei turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Taigi teisinio stažo klausimas išsisprendžia, nes egzamino komisija neleis laikyti egzamino jeigu asmuo neatitiks bendrų reikalavimų pretendentams egzaminui. Tad, jeigu asmens teisinio darbo stažas pripažįstamas pakankamas egzaminui, tuomet nelieka prielaidų manyti, kad pretenduoti į teisėjo pareigas galėtų nurodytos institucijos pareigūnas, kuris eidamas pareigas šioje institucijoje įgijo patirties nebūtinai dirbdamas teisinio pobūdžio darbą. 17. Teisėjų taryba
projektu keičiamo Teismų įstatymo 91²straipsnio 3 dalį siūlytina išdėstyti taip: ,,3. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas paties teisėjo prašymu arba kai ne vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas taip pat atliekamas paties teisėjo prašymu arba sprendžiant teisėjo paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje ar 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, perkėlimo, paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, išskyrus atvejus, kai po paskutinio periodinio ar neeilinio teisėjo veiklos vertinimo praėjo mažiau nei treji metai.“
2021-09-1411 16.
Teismų įstatymo pakeitimo projekto 13 straipsniu keičiamo Teismų įstatymo 55⁶ straipsnio 3 ir 4 dalyse paliktas prieštaravimas: 55⁶ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Atlikdama pretendentų vertinimą, Atrankos komisija papildomai gali atsižvelgti į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.“, tuo tarpu 55⁶ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad į „priimančio“ teismo nuomonę atsižvelgiama tik vertinant pretendentus į Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas. Šios nuostatos turi būti suderintos, kaip kad yra Teismų įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamose 55⁶straipsnio 3 ir 4 dalyse. Pritarti
28
pakeitimo projektų paketu siekiama tobulinti ne tik teismų procesinės veiklos aspektus, tačiau ir spręsti organizacinius teismų veiklos klausimus, užtikrinant teismų sistemos efektyvumą, siūlo aktualizuoti Teismų įstatymo 106 ir 107 straipsnių nuostatas, susijusias su teismo struktūra ir jos valdymu. Teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Pagal Teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalį Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Viena iš Teisėjų tarybos kompetencijai įstatymu nustatytų funkcijų – tvirtinti pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus (Teismų įstatymo 120 straipsnio 19 punktas).
Teismų sistema nuo 2018 m. patiria vis didėjantį vykdomosios valdžios institucijų spaudimą teismo darbo organizavimo, struktūros, pareigybių funkcijų klausimais. Nepaisant to, kad teismų sistemos organizacinę veiklą pirmiausia reglamentuoja Teismų įstatymas, o teismų paskirtis – vykdyti teisingumą, o ne viešąjį administravimą, aptariant teismų sistemos teikiamas pastabas teisės aktų projektams ir susitikimuose su Valstybės tarnybos departamento bei Vidaus reikalų ministerijos atstovais, nuolat cituojamas ir teismams primetamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis „Viešojo administravimo subjektų administracijos struktūra“, nors Teismų įstatyme yra specialus skirsnis „Teismo struktūra“ ir pirmiausia juo turėtų būti vadovaujamasi. Vis tik šis Teismų įstatymo skirsnis nebuvo tinkamai peržiūrėtas ilgą laiką ir turi nemažai netikslumų, nes iki 2019 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo 2018 m. birželio 29 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234
pakeitimai viešojo administravimo įstaigų struktūrai, teismai nesusidurdavo su svaresniais Valstybės tarnybos departamento draudimais, trukdančiais efektyviai organizuoti teismo struktūrą, tvirtinti pareigybių aprašymus ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. gegužės 28 d. priimtas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2987, kurio 8 straipsnis „Viešojo administravimo subjektų administracijos struktūra“ dar labiau apriboja viešojo administravimo įstaigos struktūros pasirinkimus, nebuvo teiktas Teisėjų tarybai ir Nacionalinei teismų administracijai pastaboms.
Po teismų reorganizavimo nuo 2018 m. sausio 1 d. apjungti apylinkių teismai (vietoj buvusių 49 apylinkių teismų – 12 apylinkių teismų, sudarytų iš teismo rūmų) ir Regionų apygardos administracinis teismas yra sudaryti iš teritorinių padalinių – teismo rūmų, kurie yra išsidėstę gan dideliu atstumu (keliose savivaldybėse arba beveik visoje valstybės teritorijoje (Regionų apygardos administracinio teismo atveju). Centralizavus valdymą centriniuose teismo rūmuose, kituose teismo rūmuose buvo palikta tik po vieną struktūrinį padalinį, pavaldų centrinei teismo raštinei – raštinės poskyrį, siekiant išsaugoti bendrą teismo raštinės struktūrą, užtikrinti vienodus klientų aptarnavimo standartus ir vienodą darbo organizavimą, teismo procesinių dokumentų valdymą visuose nutolusiuose teismo rūmuose, kartu papildomai neapkraunant centrinių rūmų raštinės vedėjo. Praėjus metams po teismų reorganizavimo, nuo 2019 m. sausio 1 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo nustatyta, kad poskyriai leidžiami tik savivaldybių viešojo administravimo subjektų struktūrose. Toks reglamentavimas niekaip nesprendžia sudėtingesnės hierarchinės struktūros įstaigų, sudarytų iš nutolusių padalinių (rūmų, filialų ir pan.), valdymo. Kaskart keliant šį klausimą Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos departamento atstovai siūlo steigti Teismo raštinės departamentą su pavaldžiais rūmų raštinių skyriais, o tai lemtų kaštų, skirtų pareigybėms išlaikyti, reikšmingą padidėjimą, nes turėtų būti įsteigti 22 Raštinės departamentų direktorių etatai.
Toks raštinės departamentų direktorių pareigybių steigimas visai nebūdingas teismų struktūrai, kadangi didžiausiuose I institucijų grupės teismuose šiuo metu yra tik su teismų praktikos apibendrinimais ir teisės tyrimais susiję departamentai. Siekiant nekeisti po teismų reorganizavimo suformuoto veiklos organizavimo, teismų rūmų raštinės poskyriai nuo 2019 m. tik pervadinti raštinės biurais ir yra struktūriniai vienetai, esantys Teismo raštinės skyrių sudėtyje. Tačiau ir dėl šio sprendimo nuolat sulaukiama pastabų iš Valstybės tarnybos departamento, kad biuras skyriaus sudėtyje būti negali, o tai kelia nuolatinę įtampą dėl to, kad Valstybės tarnybos departamentas atsisakys organizuoti konkursą tokiai pareigybei, vadovaudamasis ne Teismų įstatymu, o Viešojo administravimo įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. nuolatos buvo prašoma palikti poskyrius teismuose, kai buvo teikiamos pastabos Vidaus reikalų ministerijos rengiamiems įstatymų pakeitimams, tačiau kaskart raštu ar susitikimų metu su Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos departamento atstovais iškėlus šį klausimą jis buvo ir yra atmetamas, nurodant, kad poskyriai galimi tik savivaldybių įstaigų struktūrose. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės
parengtas klausimas dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo ir kt. susijusių įstatymų projektų, iš kurio medžiagos matyti, kad poskyriai yra leidžiami ir policijos struktūroje. Nacionalinė teismų administracija skubos tvarka 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.
4R-1433-(6.6) kreipėsi į Vyriausybę ir Vidaus reikalų ministeriją prašydama papildyti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto keičiamą nuostatą, kad poskyriai būtų galimi ir teismuose („poskyrio vedėjas (statutinėse ir savivaldybių viešojo administravimo įstaigose ir teismuose)“) bei kartu primindama, kad to buvo prašoma nuo 2017 m., tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta, argumentuojant, kad poskyriai policijoje nustatyti Lietuvos Respublikos policijos įstatymu, nekeičiant bendros Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, kuri ir toliau numato poskyrius tik savivaldybėse. Taikant analogiją, raštinės poskyrius teismuose reikėtų nustatyti Teismų įstatymu, o ne prašant keisti Viešojo administravimo įstatymą. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, mano, kad yra būtina tobulinti Teismų įstatymo 107 straipsnyje nustatytą teismo struktūros aprašymą, kartu paminint ir teismo teisines pareigybes, kurios šiuo metu galiojančioje straipsnio redakcijoje yra neminimos ir aprašoma tik teismo kancleriui pavaldi teismo struktūros dalis, vadinama teismo administracijos struktūra. Taip pat siūlytina ištaisyti kitus šio straipsnio netikslumus, susijusius su teismo struktūros tvirtinimu ir asmenų aptarnavimu neprocesiniais klausimais. Teismo struktūra apima teismo pirmininką, teismo pirmininko pavaduotoją (-us), teismo pirmininko patarėją, padėjėją, skyrių pirmininkus, teismo teisėjus, kurie nėra teismo administracija, vadovaujama teismo kanclerio, todėl dabartinė Teismų įstatymo
struktūrą tvirtina teismo kancleris, reikštų, kad atskirai yra tvirtinama tik teismo struktūros dalis, o ne teismo struktūra. Šis neatitikimas pastebėtas jau seniai ir dar prieš 2018 m. teismų reorganizavimą rekomenduota reformuojamų teismų struktūras tvirtinti teismų vadovams – teismų pirmininkams, o ne teismų kancleriams.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta Teisėjų taryba siūlo pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „107 straipsnis. Teismo administracijos struktūra
1Kiekvieno teismo administracijos struktūrą sudaro raštinė, archyvas,
buhalterija (finansininkas), ūkio skyrius (ūkvedys). Teisme gali būti atskiros teismo skyrių raštinės, teismų praktikos analizės ir (ar) apibendrinimo padalinys, teismo priimamasis, biblioteka, informacijos, kodifikavimo ir kiti struktūriniai padaliniai. Kiekviename teisme turi būti asmuo, atsakingas už ryšius su visuomene, lietuvių kalbos specialistas ir teismo posėdžių sekretoriai. Teisme gali būti atskiros teismo rūmų raštinės, taip pat atskiri teismo rūmų priimamieji. Teismo kanclerio vadovaujamos teismo administracijos struktūrą sudaro raštinės, archyvo, finansų, informacinių technologijų, personalo valdymo, ūkio (turto valdymo) padaliniai arba atskiro padalinio nesudarantys, šias funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai). Teismuose, sudarytuose iš teismo rūmų, gali būti teismo rūmų raštinės poskyriai, teismuose, kuriuose yra Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyriai, gali būti šiuos skyrius aptarnaujantys raštinės poskyriai, taip pat teismuose gali būti atskiri teismo ar teismo rūmų priimamieji. Teismo kancleriui pavaldūs teismo administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie nepriklauso kitam teismo administracijos padaliniui, sudaro teismo kanclerio tarnybą. Kiekviename teisme turi būti teismo posėdžių sekretoriai, asmuo, vykdantis lietuvių kalbos redaktoriaus funkcijas, taip pat gali būti vertėjai, teismo psichologai ir kitos pareigybės. 2.
teisėjams eiti pareigas, analizuojančių ir apibendrinančių teismų praktiką, taip pat tiesiogiai padedančių teismo pirmininkui, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojams vykdyti jiems priskirtas valdymo funkcijas, teisinės pareigybės paprastai yra pavaldžios teismo pirmininkui (arba atitinkamai teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojams), o teismo pirmininko sprendimu gali būti pavaldžios teismo kancleriui. Kiekviename teisme turi būti asmuo, atsakingas už ryšius su visuomene. Teisme gali būti atskiri teismų praktikos, tarptautinės teisės analizės ir (ar) apibendrinimo ir kiti struktūriniai padaliniai. 23. Jeigu teisme ar teismo rūmuose nėra teismo priimamojo, Teisme, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, ir teismo rūmuose turi būti nustatyta gyventojų priėmimo, jų skundų, prašymų, pareiškimų, nesusijusių su tuo metu nagrinėjamomis konkrečiomis bylomis teisingumo vykdymo funkcijomis, priėmimo, asmenų informavimo telefonu tvarka. Neprocesinių Sskundų ir prašymų nagrinėjimo administracines procedūras nustato Viešojo administravimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimai. 34. Teismo administracijos struktūrą tvirtina teismo kancleris pirmininkas, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdinės teismų struktūros aprašymais. Esant poreikiui, teismo administracijos struktūros detalesnį aprašymą tvirtina teismo kancleris.“ Papildomai Teisėjų taryba siūlo pakeisti 106 straipsnio 4 dalį ją išdėstant taip: „4.
Kai teismo kanclerio nėra, visas arba dalį jo funkcijų, išskyrus funkcijas, susijusias su asignavimų valdymu ir naudojimu, teismo pirmininkas paveda vienam iš teismo administracijos padalinių vadovų valstybės tarnautojų.“ Šio patikslinimo poreikį lemia tai, kad esama nuostata (kai teismo kanclerio nėra, visas arba dalį jo funkcijų, teismo pirmininkas paveda vienam iš teismo administracijos padalinių vadovų) yra labai sunkiai įgyvendinama ir ją daugumoje teismų atitinka tik vienas teismo valstybės tarnautojas – Teismo raštinės skyriaus vedėjas, kadangi archyvo, informacinių technologijų, ūkio skyrių vedėjai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, o atskiri finansų skyriai daugumoje teismų yra panaikinti nuo 2019 m., prisilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad skyrių (biurą, tarnybą) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Siekiant, kad teismo kanclerį – valstybės tarnautoją pavaduotų kitas valstybės tarnautojas, o ne darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, reikalavimas, kad jis dar būtų ir padalinio vadovas yra perteklinis, nes daugumoje teismų vienintelis valstybės tarnautojo valdomas padalinys yra teismo raštinė. Tai labai apriboja teismo pirmininko sprendimus kaip optimaliai paskirstyti darbą ir atsakomybes nesant teismo kanclerio, pavyzdžiui, pagal esamą reglamentavimą teismo pirmininkas neturi galimybės pavesti eiti pareigas nei teismo pirmininko patarėjui, nei buvusiam finansų skyriaus vedėjui, kuris panaikinus padalinį nebeatitinka 106 straipsnio 4 dalies reikalavimo, todėl dažna situacija praktikoje, kai nesant teismo kanclerio jo funkcijas vykdo pats teismo pirmininkas. Pritarti Nuostatos dėl 106 ir 107 straipsnių patikslintos klausymų metu. 20. Teisėjų taryba 2021-09-14 32.
32Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į tai,
kad aiškinamajame rašte nurodytos pinigų sumos akivaizdžiai nėra pakankamos, siekiant tinkamai įgyvendinti projektais siekiamų tikslų ir, atsižvelgiant į tai, kad papildomo finansavimo poreikį dydį lemia daug faktorių, kuriuos galima būtų įsivertinti tik galutinai sutarus dėl taikytinų teisinio reguliavimo priemonių, šiuo metu nurodyti būtino finansavimo dydžio nėra objektyvių galimybių, jis tikslintinas projektų svarstymo etape. Pritarti iš dalies Gauta Vyriausybės išvada. 21. Romualdas G. 2021-09-20 Siūlytina projekte XIVP-568 papildomai nustatyti reikalavimus teismų pirmininkams, taip pat, kad teismo pirmininko pareigas einantis asmuo atleidžiamas nuo bylų nagrinėjimo. Nes norint gero įstaigos valdymo, šiam darbui turi jo vadovas atsiduoti 100 proc. savo veiklos, o ne tiek kiek jos lieka nuo bylų nagrinėjimo. Juk nei vienoje viešojo sektoriaus įstaigoje, išskyrus teismus ir sveikatos priežiūros įstaigas, jos vadovai kartu neatlieka ekspertinių veiklų, pvz. Generalinis prokuroras nenagrinėja bylų, taip kaip ir ikiteisminio tyrimų įstaigų vadovai neatlieka ikiteisminių tyrimų. Priešingu atveju sunku bus sulaukti tinkamų teismų valdymo rezultato. Nepritarti Šiuo metu galioja nuostatos leidžiančios teismo pirmininkui sumažinti darbo krūvį dėl einamų administracinių pareigų. Teismo administravimo funkcijoms vykdyti yra sudaroma teismo administracija, jai vadovauja teismo kancleris. Teismo pirmininkas neturėtų vykdyti ūkinių bei administracinių funkcijų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-08-31 Atsakydami į Jūsų prašymą iki 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti įstatymų projektų Nr.
XIVP-609, pažymime, kad įstatymų projektai, susiję su apygardos administracinių teismų veiklos pakeitimais, parengti bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovais. Pastabų ir pasiūlymų dėl jų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-08-2011 Argumentai: Visuomenės pasitikėjimas teisingumo vykdymu yra viena didžiausių visos teismų sistemos siekiamybių. Tik nuo to, ar visuomenė pasitiki teismais ir jų vykdomu teisingumu, priklauso, ar teismas visuomenės akyse bus ta autoritetą turinti institucija, kuriai drąsiai galima patikėti socialinių konfliktų sprendimą. Nors šiuo metu visuomenės pasitikėjimas teismais bei teisėjo profesijos patrauklumas yra mažas, tačiau tai nėra priežastis inicijuoti pokyčius, lemiančius pretendentų atrankos procedūros supaprastinimą. Priešingai, tinkama teisėjų atrankos sistema yra ne tik reikšminga užtikrinti labiausiai kvalifikuotų teisės profesionalų įdarbinimą teismuose, bet ir yra glaudžiai susijusi su teisės į teisingą teismą užtikrinimu. Ne mažiau aktualus aspektas, lemiantis visuomenės pasitikėjimą teismais, teismų sprendimų kokybė. Tai pagrindinis teisingumo kokybės elementas. Teismų sprendimų kokybė priklauso nuo įvairių su teisingumo įgyvendinimu nesusijusių išorės veiksnių, tokių kaip įstatymų kokybė, teismų sistemai suteiktų finansų pakankamumas ir teisėjų mokymų kokybė, tačiau labiausiai nuo individualaus teisėjo kvalifikacijos ir profesionalumo. Pretendentas į apylinkės teismo teisėjus be kitų įstatyme numatytų reikalavimų privalo būti išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą.
Šio egzamino paskirtis yra nustatyti asmenų, siekiančių tapti teisėjais, profesinės kompetencijos lygį, t. y. patikrinti jų turimas teisines teorines žinias ir įgūdžius bei gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai. Siekiant, kad teisėjais taptų aukštos kvalifikacijos teisininkai, taip pat įvertinus tai, kad teisė nuolat kinta, evoliucionuoja, todėl nedirbant teisinio darbo, labai greitai prarandama kvalifikacija, o, kaip žinia, teisėjai, vykdydami teisingumą, turi turėti atitinkamą kompetenciją ir būti aukščiausios kvalifikacijos, siūloma nustatyti, kad pretenduojant į apylinkės teismo teisėjus nuo egzamino atleidžiamas tik asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip dveji metai, vietoj Įstatymo projekte numatytų penkerių metų. Tuo tarpu teisės krypties socialinių mokslų daktarą ir habilituotą daktarą išbraukti iš subjektų, kuriems sudaryta išimtis nelaikyti pretendentų į teisėjus egzamino, rato. Pasiūlymas:
taip: „1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą.
Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri dveji metai. 2. Pakeisti 53² straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės
krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri dveji metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui.“ Nepritarti Nepritarti pasiūlymui panaikinti galimybę mokslininkams pretenduoti į teisėjus be egzamino. Pažymėtina, kad teisėjų profesijos patrauklumas pastaruoju metu išgyvena krizę, nes stebimas ženkliai sumažėjęs pretendentų skaičius. Būtent todėl šiuo metu būtina siekti kuo lankstesnių galimybių profesionaliems teisininkams tapti teisėjams. Manytina, kad viena iš tokių galimybių yra išlyga mokslininkams – atleidimas nuo egzamino, tačiau neatleidimas nuo atrankos procedūros. 2.
2021-08-2011 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad atrankos procedūra būtų taikoma Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 60, 61 straipsniuose numatytais atvejais (žr. žemiau pateiktus pasiūlymus), atitinkamai keistinos Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Pasiūlymas:
Pakeisti 55¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Į laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriamai tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus. Nepritarti Pasiūlymas nekoreliuoja su realiomis teismų sistemos problemomis, kurias siekiama spręsti teikiamu projektu. Šio pasiūlymo esmė pašalinti dalyvavimo atrankoje išimtis aukščiausios kvalifikacijos teisininkams, buvusiems aukščiausių teismų teisėjais. Manytina, kad reikalavimas teisėjams, kurie jau buvo tokių teismų, kaip Konstitucinis Teismas, Aukščiausiasis Teismas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas ar Europos Žmogaus Teisių Teismas teisėjais dalyvauti atrankose, nėra pagrįstas. 3. Seimo narys Saulius Skvernelis 2021-08-2011 Argumentai:
Teikiamo Įstatymo projekte numatyta, kad Atrankos komisija sudaroma iš septynių asmenų, tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Įvertinus tai, kad atrankos komisijos pagrindinis uždavinys vertinti pretendentų į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas, tinkamumą būti paskirtais atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos teisėjais, pagrįstai manytina, kad Atrankos komisiją turėtų sudaryti keturi teisėjai ir trys visuomenės atstovai.
Didesnis komisijos narių - teisėjų skaičius sudarytų sąlygas objektyviau įvertinti pretendentų profesines žinias ir įgūdžius, kurie geriausiai atspindi būsimo teisėjo kvalifikaciją. Taip pat Įstatymo projekte numatyta, kad Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai, kurie ir skiria teisėjus į Atrankos komisiją, tačiau neįvertintas visuomenės atstovų ir juos skiriančio Respublikos Prezidento galimas šališkumas, todėl siekiant objektyvumo minėta nuostata tikslintina. Pasiūlymas:
Pakeisti 55² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Keturis Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis tris visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai, taip pat visuomenės atstovai, dėl kurių skyrimo kyla šališkumo abejonių. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Siūlomas kompromisinis 55² straipsnio 3 dalies variantas, kad Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių, paskirtų Teisėjų tarybos, skiria Komisijos pirmininką: „3.
Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių, paskirtų Teisėjų tarybos, skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo ir pretendentų į apylinkės teismo teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos vykdymo tvarkos aprašą.“
2021-08-2011 Argumentai: Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁶ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kaip turėtų būti vertinamas teisėjo darbo pobūdis ir kokią reikšmę teisėjo karjerai jis galėtų turėti, taip pat kokie kriterijai apspręstų darbo kokybę. Siūlytina šias nuostatas tikslinti, numatant, kad teisėjo darbo kokybė atsispindėtų per teisėjo priimtų ir apskųstų sprendimų teisėtumo pripažinimą. Tai be abejonės stiprintų aukštesnės instancijos teismų veiklos nagrinėjant bylas kokybę, o kartu ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugą. Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁶ straipsnio 4 dalyje siūloma nuostata, kad atliekant pretendentų atranką gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, arba teismo, į kurį teisėjas pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. Visų pirma, minėta nuostata nėra konkreti, prieštaringa, kadangi yra sąlyginio pobūdžio. Nėra aišku kokiais atvejais atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo nuomonę, o kuriais ne.
Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar turėtų būti atsižvelgiama į teisėjų kolektyvo, kuriame teisėjas dirba, nuomonę, nes tame pačiame teisme teisėjo karjeros siekti ir pretenduoti į aukštesnės instancijos teismo teisėjo vietą ar teismo vadovo vietą gali daug teisėjų, todėl kyla abejonių, ar teisėjai, kurie konkuruoja tarpusavyje dėl teisėjo vietos aukštesnės instancijos teismuose ar pretenduoja tapti teismų vadovais, galėtų vieni kitus objektyviai įvertinti. Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁶ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas Respublikos Prezidento nesaisto. Įvertinus tai, kad atrankos procedūra užtrunka pakankamai ilgai (nuo atrankos paskelbimo iki išvados Respublikos Prezidentui pateikimo užtrunka pusmetį ir ilgiau), Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento platų spektrą asmeninių būdo, pažintinių bei profesinių kompetencijų, būtinų atskleisti asmens pasirengimą užimti atitinkamas pareigas bei motyvuotai nurodo asmenis, tinkamiausius eiti šias pareigas, todėl siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidentas, spręsdamas kandidatų į teisėjus pasirinkimo klausimą, būtų saistomas Atrankos komisijos atliktu pretendentų vertinimu. Priešingu atveju iš dalies paneigiamas pretendentų atliktų kompetencijų vertinimo tikslas. Įvertinus Įstatymo projekto siūlomas nuostatas dėl galimybės atsižvelgti į teismo, kuriame teisėjas dirba, arba teismo, į kurį teisėjas pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę, kaip nekonkrečias ir prieštaringas, šių nuostatų atsisakoma ir Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 55⁸ straipsnyje, reglamentuojančiame kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio, ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarką. Pasiūlymas:
1Pakeisti 55⁶ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Atlikdama pretendentų vertinimą, Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybės, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinamia kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, nustatant, kad ne mažiau kaip pusė visų teisėjo priimtų ir apskųstų sprendimų aukštesnės instancijos teismo sprendimais būtų pripažinti teisėtais, asmeninės būdo ir pažintinės savybės.“
straipsnio 4 dalį: „4. Atliekant pretendentų į apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus vertinimą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas - į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.“
ją išdėstyti taip: „6. Respublikos Prezidentas yra saistomas Atrankos komisijos atliktasu pretendentų vertinimasu Respublikos Prezidento nesaisto.“
4Pakeisti 55⁸ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nacionalinė teismų administracija parengia kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą ir pateikia konkrečiam teismui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas įvertintiems pretendentams teikti atitinkamus prašymus. Šis sąrašas taip pat paskelbiamas Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje.
Konkretaus teismo teisėjų kolektyvas savo nuomonę apie pretendentus gali pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šių pretendentų sąrašo gavimo dienos.“
ją išdėstyti taip: „5. Atrankos komisija visą kandidatūrų pasirinkimui vykdyti reikalingą informaciją surenka ir pateikia Respublikos Prezidentui pateikia ne vėliau kaip per 7 dienas nuo konkretaus teismo teisėjų kolektyvo nuomonės apie pretendentus pateikimo Atrankos komisijai dienos.“ Pritarti iš dalies Dėl 55⁶ straipsnio 3 dalies. Manytina, kad nepagrįsta pašalinti darbo pobūdžio kriterijų, o darbo kokybės susiejimą vien su kiekybine panaikintų sprendimų išraiška nėra pagrįsta, tai iškreiptų teisėjų darbo kokybės vertinimo visapusiškumą. Pažymėtina, kad darbo kokybės vertinimui Teismų įstatymas nustato atskirą procedūrą, atskirą subjektą, kuris tą atlieka. Toks siūlymas paneigtų teisėjų vertinimo procedūrą. Šiuo metu Atrankos komisija darbo kokybę vertina būtent remdamasi Teisėjų vertinimo komisijos išvadomis, kurios yra priimamos po visapusiško tiek kiekybinių, tiek kokybinių kriterijų kompetentingo įvertinimo. Teisėjo darbo kokybę sieti vien su panaikintų sprendimų procentine išraiška, nesigilinant į panaikinimo motyvus ir kitas aplinkybes, neatitinka profesionalaus požiūrio į teisėjo darbą. Be to, tai itin ribotų teisėjų galimybę ieškoti inovatyvių bylos sprendimo būdų, ypač dar nenagrinėtų ginčų atvejais. Patikslinta 57 straipsnio 5 dalis:
„5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria
Respublikos Prezidentui dėl konkrečios kandidatūros. Teisėjų tarybai, patarančiai Respublikos Prezidentui teisėjo, teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko skyrimo klausimais, turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo.
Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui jo pasirinkto pretendento neskirti teisėju, teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ir skyriaus pirmininku turi būti motyvuotas.“ Atsisakyta buvusios įstatymo projekto 55⁸ straipsnio 4 dalies. Patikslinta buvusi projekto 55⁸ straipsnio 5 dalis (dabar 4 dalis): „4. Atrankos komisija parengia kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą, sudaromą mutatis mutandis laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodyto tvarkos aprašo, surenka visą kandidatūrų pasirinkimui reikalingą informaciją ir pateikia Respublikos Prezidentui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo tos dienos, kurią pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas Atrankos komisijos įvertintų pretendentų prašymų dėl prioritetų sąrašo papildymo pateikimo terminas.“ Kolektyvo nuomonė palikta atsižvelgus į Teisėjų tarybos argumentus, nes gali būti reikšminga papildomai į ją atsižvelgti priimant sprendimą. Projekte papildomai įrašyta, kad nuomonė teikiama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, taip užtikrinamas objektyvumo faktorius. Galiojančioje įstatymo redakcijoje (55(1) straipsnio 7 dalyje) yra šis institutas. 5.
2021-08-2011 Argumentai:
60 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.“ Nekvestionuojant konkrečias nurodytas pareigas ėjusių asmenų profesinės kompetencijos bei galimybės pretenduoti būti paskirtais minėtų teismų teisėjais, manytina, kad šie asmenys kaip ir kiti pretendentai turėtų dalyvauti atrankos procedūroje ir būti vertinami pagal įvairius pretendentų, dalyvaujančių atrankoje, vertinimo kriterijus. Atsižvelgtina į tai, kad atrankos metu vertinama ne tik profesinės kompetencijos, tačiau ir platus spektras asmeninių būdo, pažintinių savybių, būtinų užimti atitinkamas pareigas, be to atsisakius atrankos procedūros aptariamu atveju būtų apribojama kitų teisėjų galimybė siekti teisėjo karjeros aukštesnės instancijos teismuose. Taip pat siūlytina neatsisakyti atrankos procedūros, kai yra sprendžiamas buvusių teisėjų paskyrimo į teisėjo pareigas, klausimas (Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 61 straipsnis). Minėta, teisė nėra statiška, ji nuolat kinta, todėl nedirbant teisinio darbo, labai greitai prarandama kvalifikacija, be to Teismų įstatymas įpareigoja teisėjus nuolat kelti profesinę kvalifikaciją.
Paneigiant abejones, kad per tam tikrą laiką asmuo gali būti praradęs kompetencijas, siūlytina nustatyti, kad buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, laikantis šiame įstatyme nustatytos atrankos procedūros bei teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo dveji metai, vietoj Įstatymo projekte numatytų penkerių metų. Atrankos procedūros neatsisakytina ir tais atvejais, kai teisėjas buvo atleistas iš teisėjo pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas. Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo
straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas. Pažymėtina, kad įstatymai yra norminio pobūdžio teisės aktai ir juose turėtų būti vengiama sąlyginio reguliavimas priklauso. Siūlytina numatyti, kad esant asmens prašymui jis būtų paskirtas pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas teisėju, išskyrus atvejį, kai teisėjas buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Manytina, kad tokios veiklos ėjimas gali daryti įtaką tinkamam teisėjo pareigų vykdymui. Teisėjo nepriklausomumas reiškia, kad teisėjas ne tik negali turėti ryšių su įstatymų vykdomąja ir leidžiamąja valdžia, kad jam nebūtų daroma jokia įtaka – dar daugiau, jis turi būti nepriklausomas nuo šių valdžių.
Pasibaigus politinių pareigų terminui baigiasi politinis darbas, tačiau sąsajos su politine valdžia iškart nenutrūksta. Išlieka įvairūs ryšiai, interesai, tad net ir nusprendus nutraukti politinę karjerą, kurį laiką įtakos rizika jaučiama. Tad toks staigus perėjimas iš politinės pozicijos į teisinę, kuri turėtų būti visiškai nepriklausoma, ne tik neprisideda prie visuomenės pasitikėjimo teismų sistema didinimo, priešingai, veikiau jį silpnina, nes kuriama teisminės valdžios politizavimo regimybė. Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atrankos procedūra netaikoma, kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį. Pasiūlius neatsisakyti atrankos procedūros, kai yra sprendžiamas buvusių teisėjų paskyrimo į teisėjo pareigas, klausimas, taip įvertinus tai, kad įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje yra aptarta tvara, kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje numatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli teisėjai, atitinkamai keistinos Įstatymo projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pasiūlymas:
1Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos atrankos procedūros, gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.“
2Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos atrankos procedūros bei teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri dveji metai. 3. Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo
išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos atrankos procedūros bei teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos.“
taip: „3. Buvęs teisėjas, jo prašymu gali turi būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:“
išdėstyti taip:
„1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo
valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;“
taip: „4.
Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo
papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.“ Pritarti iš dalies Siūlomas kompromisinis 60 straipsnio variantas:
„60 straipsnis. Buvusių Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo
teisėjų teisė būti paskirtiems teisėjais
Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos turi teisę būti skiriamas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio
reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą. 3. Teisėjų taryba, motyvuotai patardama Respublikos Prezidentui dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų buvusių teisėjų, įvertina jų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais. 4.
straipsnio 1 dalyje nurodyti buvę teisėjai gali būti paskirti atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais tik Teisėjų tarybai gavus ir įvertinus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. “ Dėl 61 str. 1 dalies ir 2 dalies pasiūlymų. Šiuo projektu siekiama optimizuoti ir efektyvinti Atrankos komisijos darbą, šis tikslas įgyvendinamas atsisakant atrankos procedūrų, pvz. teisėjų perkėlimo tarp tos pačios grandies teismų atvejais. Manytina, kad panaši situacija yra ir tuomet, kai buvęs teisėjas, t.y. asmuo jau praėjęs savu laiku vertinimą, siekia sugrįžti į teisėjo pareigas. Net ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato tokiems asmenims atrankos procedūros, tačiau toks asmuo automatiškai į pareigas nėra grąžinamas, jam galioja visa likusi skyrimo procedūra. Kuri reiškia Prezidento diskrecijos pasirinkti tokį asmenį, o Teisėjų tarybai duoti patarimą tokį asmenį skirti teisėju. Taigi manytina, kad įpareigojimas buvusius teisėjus vėl eiti per atrankos procedūrą sukurtų papildomą krūvį teisėjų atrankos komisijai ir neprisidėtų prie siekiamų spręsti problemų. Dėl 61 straipsnio 3 dalies. Pasiūlymo turinys nedera su prieš tai teiktais siūlymais ir jiems prieštarauja, nes prieš tai aptartais siūlymais siekiama įtvirtinti privalomą atrankos procedūrą buvusiems teisėjams, o ši nuostata įtvirtina imperatyvą buvusį teisėją skirti į pareigas, jei jis buvo atleistas iš pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo, paskyrimo į atitinkamas pareigas. Dėl 61 straipsnio 3 dalies 1 punkto. Argumentuose nėra aiškus toks keitimo pagrindimas. Nėra aišku, kodėl daroma išlyga politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, nors kitiems skiriamiems pareigūnams, įstaigų vadovams, nariams, išimtis lieka. Dėl 61 straipsnio 4 dalies. Argumentai išsakyti aukščiau dėl siekiamų projekto tikslų ir Atrankos komisijos darbo efektyvinimo. 6.
2021-08-2011 Argumentai: Įstatymu projektu siūloma, kad į Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjus, Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus galėtų pretenduoti teisės krypties socialinių mokslų daktaras. Pateikus pasiūlymą susiaurinti ratą asmenų, kuriems pretenduojant į apylinkės teismo teisėjus nereikia laikyti pretendentų į teisėjus egzamino, t. y. iš subjektų, kuriems sudaryta išimtis nelaikyti egzamino, pašalinus teisės krypties socialinių mokslų daktarą ir habilituotą daktarą, siūlytina analogiškai siaurinti ratą asmenų, pretenduojančių į Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjus, Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas pernelyg išplečia asmenų, neturinčių teisėjo darbo patirties, galimybes teisėjo karjerą pradėti iškarto aukštesnės pakopos teisme, kartu apriboja kitų teisėjų galimybes siekti teisėjo karjeros. Abejotina ir tai, kad teisinio pedagoginio darbo stažas gali būti prilyginamas teisėjo darbo stažui, todėl šios nuostatos taipogi atsisakytina.
Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.“ Nekvestionuojant konkrečias nurodytas pareigas ėjusių asmenų galimybės pretenduoti į Apygardos administracinio teismo teisėjus, pažymėtina, kad viešasis administravimas apima itin plačią veiklos sritį ir abejotina, jog bet koks teisinio darbo stažas šioje srityje turėtų suteikti galimybę teisėjo karjerą pradėti iš karto aukštesnės pakopos teisme. Be to abejotina ar pasiūlymas sudaryti sąlygas platesniam asmenų ratui eiti apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas derės su teisėjų karjeros nuoseklumo principu. Pasiūlymas:
1Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami. 2. Pripažinti netekusia galios 66 straipsnio 2 dalį:
„2. Apygardos administracinio teismo teisėjais
taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.“
3Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiojo administracinio teismo ar
Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“ 4.
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.“ Pritarti iš dalies Dėl 66 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 1 dalies. Siūlomas reguliavimas mažina galimybes pritraukti aukštos kvalifikacijos teisininkus-mokslininkus tapti teisėjais ir savo patirtimi stiprinti teismų darbą. Pažymėtina, kad įstatymas nors numato išimtį dėl egzamino, tačiau nustato kitus reikalavimus (pvz. pedagoginio stažo) ir sąlygas mokslininkams pretenduoti į teisėjus, be to, jie taip pat turi praeiti Atrankos komisiją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sudaroma galimybė pretenduoti į pirmosios instancijos specializuotą teismą, o ne aukštesnės instancijos teismą. Dėl 66 straipsnio 2 dalies. Projekto nuostata patikslinta, išbraukus viešąjį administravimą ir patikslinus subjektus: „2.
Apygardos administracinio teismo teisėjais gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo, teisėkūros, teismų veiklos ir atstovavimo teismuose srityse stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą. 3. Apygardos teismo teisėjais gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą. 4. Kai abejojama dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pretendentų į teisėjus teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.“ 7.
Seimo narys Saulius Skvernelis 2021-08-2011 Argumentai: Pasiūlius atsisakyti teisinio pedagoginio darbo stažo, kaip vieno iš kriterijaus, kurį privalo atitikti asmenys pretenduojantys tapti Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjais, Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjais, Aukščiausiojo Teismo teisėjais, siūlytina pripažinti netekusiu galios Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 69 straipsnį, kuriame apibrėžiama kokia veikla yra pripažįstama teisiniu pedagoginiu darbo stažu. Pasiūlymas:
Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį:
„69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas
Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Nepritarti Žr. argumentai pastabose prieš tai. 8. Seimo narys Saulius Skvernelis 2021-08-2012 Atsižvelgiant į tai, kad Teismų įstatymo VII skyrius yra keičiamas tiek projekto 12, tiek ir 13 straipsniais (nustatant skirtingą įsigaliojimo datą), projekto 13 straipsniui taikytini pasiūlymai, išdėstyti projekto 12 straipsniui. Pritarti iš dalies Daliai pasiūlymų pritarta. 9.
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. liepos
Nr. SV-S-140 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6–12 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79¹, 81, 90, 91¹, 91², 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-568 (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Teismų įstatymo pakeitimo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
teismų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje turi būti atsisakyta nuorodos į Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmų veiklos teritorijas, nes Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030
nuostatų dėl teismo rūmų veiklos teritorijų. Nepritarti Administracinių bylų teisenos įstatymo projekte buvo nuspręsta sugrįžti prie teismingumo taisyklės, kuri siejama su teismo rūmų veiklos teritorijomis. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3 1.2. Įvertinus tai, kad, reguliuojant skirtingus teismo procesus, gali kilti poreikis skirtingai reglamentuoti vaizdo konferencijų ir telekonferencijų naudojimo teismo procese tvarką, Teismų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūlomos Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys brauktinas kaip perteklinis. Aptariamoje nuostatoje pakanka nuorodos į proceso įstatymų nustatytą tvarką.
Be to, Teismų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentų, kodėl aptariamoje nuostatoje įtvirtinta galimybė naudoti tik vaizdo konferencijas, nenumatant galimybės naudoti ir telekonferencijas. Pažymėtina, kad tiek galiojančios redakcijos proceso įstatymuose, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktuose (pavyzdžiui, 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija)) įtvirtinta ir vaizdo konferencijų, ir telekonferencijų naudojimo galimybė. Atsižvelgiant į tai, tokia galimybė turi būti nustatyta ir Teismų įstatymo pakeitimo projekte. Pritarti Projektas patikslintas pagal Teisėjų tarybos siūlymą. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-067
straipsniu siūlomos Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad Lietuvos apygardos administraciniame teisme bylos nagrinėjamos arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės esančiuose teismo rūmuose, nuoseklų taikymą ir tais atvejais, kai kelių pareiškėjų gyvenamoji vieta ar buveinė yra arčiausiai tų pačių teismo rūmų, Teismų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsniu siūlomos Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys dėstytinas taip: „Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, kurių gyvenamoji vieta ar buveinė nėra arčiausiai tų pačių teismo rūmų, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose.“ Pagal šią nuostatą teismo rūmų pasirinkimas būtų galimas tik tais atvejais, kai kelių pareiškėjų gyvenamoji vieta ar buveinė nėra arčiausiai tų pačių teismo rūmų. Pritarti Klausymų metu nuspręsta atsisakyti šios dalies, nes tai yra procesinių įstatymų reguliavimo dalykas. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-0611 1.4.
Siekiant teisinio aiškumo, Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūlomuose Teismų įstatymo 55³ir 55⁸ straipsniuose turėtų būti nustatyta, kad tiek nuolat atnaujinamuose pretendentų į teisėjus sąrašuose, sudaromuose pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją, tiek ir kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašuose turi būti nurodomi pretendentų į teisėjus vertinimo Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje (toliau – Atrankos komisija) rezultatai, kadangi šie sąrašai yra sudaromi jau įvykus atrankos procedūroms. Pritarti Nuostatos patikslintos. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-0611
su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų 2016 m. balandžio
asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalyje, ir yra pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, įtvirtinta Reglamento (ES) 2016/679 6 ir (ar)
(ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas). Atsižvelgiant į šias Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas, tikslintina Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūlomo Teismų įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, įtvirtinant, kokiu tikslu Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija tvarko pretendentų asmens duomenis. Nepritarti Įstatymo projekte yra nurodytas duomenų panaudojimo tikslas ir tvarka. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-0611 1.6.
Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas tikslo apribojimo principas (asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu), o c punkte – duomenų kiekio mažinimo principas (asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi). Atsižvelgiant į šiuos su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir į asmens duomenų tvarkymo (teikimo ir viešinimo) tikslus, turi būti įvertinta Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūlomame Teismų įstatymo 56 straipsnyje nurodytų pretendentų asmens duomenų, teikiamų suinteresuotoms institucijoms, apimtis ir asmens duomenų, skelbiamų internete, apimtis. Taip pat nuostatose dėl asmens duomenų viešinimo internete turi būti nurodyta, kad pareigą viešinti duomenis turi Nacionalinė teismų administracija. Pritarti
2021-10-0611
asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Teismų įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta tvarkomų asmens duomenų apimtis, todėl Teismų įstatymo pakeitimo projektu siūlomo Teismų įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse turi būti atsisakyta žodžių „gali būti“. Pritarti
2021-10-0613
straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad apygardos administracinio teismo teisėjais gali būti skiriami Teismų įstatymo
reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.
Atsižvelgiant į tai, kad darbas viešojo administravimo srityje apima santykinai plačią veiklos sritį, kurioje nebūtinai įgyjama teisėjo darbui reikalinga patirtis ar žinios, tikslinga atsisakyti aptariamos nuostatos. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79¹, 81, 90, 91¹, 91², 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-568 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-098 Argumentai: Teismų įstatymo 37 straipsnis bendrai reglamentuoja administracinių ar bendrosios kompetencijos teismų rūšinį teismingumą, todėl nėra tikslinga įrašyti žodžių „regionų“ kaip siūlo projekto iniciatoriai. Pasiūlymas:
2022-11-0911 Argumentai: Įvertinus Prokuratūros įstatyme ir Teisėjų etikos kodekse reglamentuotus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, siūloma patikslinti Teismų įstatymo 52 straipsnio 3 punktą. Pasiūlymas: „3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais.“ Pritarti 3.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-0911 Argumentai:53 straipsnio 2 dalyje reglamentuota teisinį pareigybių sąrašą tvirtinantys subjektai. Įvertinus šio sąrašo tvirtinimo svarbą, šį sąrašą turėtų tvirtinti tik Vyriausybė. Pasiūlymas:53 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „ar jos įgaliota institucija.“
2022-11-0911 Argumentai: Siekiant vienodo teisinio reguliavimo, projekto 53 straipsnio 6 dalį tikslinga suderinti su 53(2) 4 dalimi, kad išvada (derinant su Komisijos nuostatais, tai turi būti ne sprendimas, o išvada) gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka, Pasiūlymas:
„6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas išvada
gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
2022-11-0911 Argumentai: 53¹ straipsnio 5 dalies nuostata, kad sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, yra poįstatyminių teisės aktų reguliavimo dalykas. Pasiūlymas:
2022-11-0911 Argumentai: Pagal Teismų įstatymo 53² straipsnio 1 dalį, pretendentų į teisėjus asmens duomenys turi būti tvarkomi vadovaujantis kita Bendrojo duomenų apsaugos reglamente numatyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, o ne asmens sutikimu. Reikalavimus pretendentams numato įstatymas, o Nacionalinei teismų administracijai yra įtvirtinta pareiga patikrinti pateiktus dokumentus. Taigi toks tvarkymas būtų atliekamas vadovaujantis reglamento 6 str. 1 dalies c punktu (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė), o ne duomenų subjekto sutikimu.
Šiuo atveju pretendentus į teisėjus reikia tinkamai informuoti apie jų asmens duomenų tvarkymą pagal reglamento reikalavimus (įskaitant ir apie tai, kad pateikti duomenys bus tikrinami ir kaip tai daroma), o ne reikalauti jų pateikti sutikimą. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikslinama Teismų įstatymo 53² straipsnio 1 dalis:
„1. Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai
dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą) ir užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną .“
19 2332 Argumentai: Šiuo metu Teismų įstatymo 54, 55², 85, 91³, 122 straipsniuose reglamentuota, kad komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu būtų keičiamas įstatymo pavadinimas, vien dėl tokio pakeitimo turėtų keičiamas ir Teismų įstatymas. Pasiūlymas:
Teismų įstatymo projekto 54, 55² ir 122 straipsniuose bei šio įstatymo 85 ir 91³ straipsniuose įrašyti bendresnę nuostatą, kad komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.“
2022-11-0911 Argumentai: 55(1) straipsnio 2 dalyje įrašytinas pilnas sąrašo pavadinimas pagal įstatymo 55 straipsnį, t.y. pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas. Pasiūlymas:
„2. Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas,
pageidaujantys būti įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą <...>.“ Pritarti 9.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-0911 Argumentai: Tikslinga nustatyti, kad pretendento vertinimo rezultatai galiotų dvejus metus vietoje dabar esančių vienerių, įvertinus, kad laikotarpis gana ilgas. Tad, reikia papildyti šią dalį nuostata, suteikiančia pretendentui teisę jo prašymu būti vertinamu iš naujo po vienerių metų. Tokia teisė reikalinga, nes atlieptų situacijoms, kuomet asmuo nori pagerinti vertinimo rezultatus anksčiau negu po dviejų metų. Vieni metai yra gana ilgas laiko tarpas, kad asmens gyvenime įvyktų pokyčių, patobulėtų jo kompetencijos, tad būtų racionalu ir pagrįsta tokią teisę įtvirtinti, kitu atveju asmuo net dvejus metus turėtų laukti. Pasiūlymas:
Tad siūloma 55(3) straipsnio 3 dalį patikslinti taip:
„3. Pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo
teisėjus atrankos rezultatai galioja dvejus metus nuo jo įrašymo į atitinkamus įvertintų pretendentų į teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatams netekus galios arba ne anksčiau kaip po vienų metų nuo vertinimo rezultatų paskelbimo, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo; šio vertinimo eiliškumas nustatomas pagal pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus prašymo pateikimo datą.“ Atitinkamai tikslinamas 58 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys: „4. <...>Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas į įvertintų pretendentų į apylinkės teismų teisėjus sąrašą įrašytas pretendentas, jei nuo jo įrašymo į šį sąrašą dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai.“ Pritarti 10.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-09 Argumentai: Tikslinga tiksliau reglamentuoti straipsnį, reglamentuojantį teisėjo priesaikos tekstą. Pasiūlymas: „59 straipsnis. Teisėjo priesaika
1Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas,
iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Nustatomas toks priesaikos tekstas:
„Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti
ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“. 2. Prisiekti galima ir be paskutinio priesaikos sakinio.“
2022-11-09 Argumentai: Vengiant skirtingų vertinimų, tikslinami 60, 61, 66, 68, straipsniai pateikiant nuorodą į 51 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Įrašyta nuoroda į 51 straipsnio 1 dalį dėl atitikimo šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą. Pritarti
2022-11-0911 Argumentai: Teismų įstatymo 63 str. 6 d. ir 7 d. po 2016 m. birželio 23 d. pakeitimo yra atsiradęs netikslumas, kurį reikia pataisyti. toliau Išbraukus žodį „skaičiuojamas“, nebeaišku, kas daroma arba su darbo stažu, arba su atlyginimu, nes trūksta kalbos dalių. Atlyginimą moka tas teismas, iš kurio teisėjas yra perkeltas, nes atlyginimas - tai yra ir su juo susiję mokesčiai bei įmokos. Jei nekeičiame įstaigos, kurioje skaičiuojamas darbo stažas, tai Sodroje, VMI nekeičiame ir darbdavio, kuris perveda mokesčius, tuo labiau, kad ir lėšos numatytos teismo, kuriam priklauso teisėjo etatas, biudžete. Tai jau buvo taikyta praktikoje. Pasiūlymas:
Patikslinti 63 str. 6 ir 7 dalis:
„6. Teisėjo sutikimo dėl laikino perkėlimo
nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Šiuo atveju laikinai perkeltam teisėjui mokamas jo laikinai einamoms pareigoms nustatytas atlyginimas, tačiau ne mažesnis negu iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos.
Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7. Teisėjo sutikimas dėl laikino perkėlimo būtinas, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį apygardos teismo teisėją laikinai perkelti į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ar Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą. Šiais atvejais laikinai perkeltam teisėjui mokamas iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.“
2022-11-0911 Argumentai: Teismų įstatymo
paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju“ nuostatos yra susiję su teisėjo nuolatiniu paskyrimu į kitą teismą. Darbo užmokesčio mokėjimo specifika, susijusi su ankstesnio teismo kaip nuolatinio darbdavio atliekamais skaičiavimais, stažo tęstinumu tame teisme, turėtų būti tik prie laikino teisėjų perkėlimo nuostatų (63 str.
6, 7 dalys), kai yra būtinybė/ tam tikros laikinos priežastys, kurios sprendžiamos laikinu teisėjo perkėlimu, teikiant pagalbą kitam teismui. Esant nuolatiniam perkėlimui, ypač teisėjo pasirinkimu /pageidavimu, teisėjas tampa kito teismo teisėju, jis yra atleidžiamas iš buvusio teismo, su juo pilnai atsiskaitoma, jis perregistruojamas kaip kitos darbovietės mokesčių mokėtojas VMI, Sodroje ir jokių darbo ar darbo apmokėjimo santykių su buvusia darboviete nebelieka. Taip pat ir vertinant duomenų apsaugos pagal BDAR požiūriu – buvusi darbovietė, iš kurios, kaip nurodyta įstatymo 64 str. 5 d., teisėjas buvo atleistas, su kuria nebėra jokių santykių, neturėtų kaupti informacijos apie kažkada buvusį darbuotoją neribotą laiką ir jo atžvilgiu vykdyti skaičiavimus, susijusius su tolesne jo veikla kituose teismuose. Įstatymo 64 str. 5 d. taikoma, kai aukštesnės pakopos teisėjas tampa žemesnės pakopos teismo vadovu (vienu iš vadovaujančias pareigas užimančių teisėjų - teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku), tačiau teismo vadovo kadencija trunka 5 metus, o perkėlimas į žemesnės pakopos teismą taikant 64 str. 5 d. nėra laikinas, todėl nėra aišku, koks atlyginimas teisėjui būtų mokamas pasibaigus teismo vadovo kadencijai, jei teisėjas toliau lieka teisėju žemesnė pakopos teisme. Įstatymo 64 str. 5 d. nuostata sukuria abejotinas prielaidas, kad tokiam tarnybą žemesnės pakopos teisme savo noru pasirinkusiam teisėjui visą likusį teisėjo tarnybos laiką mokamas aukštesnis atlyginimas nei kitiems to teismo teisėjams, su kuriais jis kartu dirba. Tai neatitinka teisėtumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų, ypač, jei teisėjas tiesiog pageidauja dirbti lengviau ar prisiimti mažiau atsakomybės. Todėl Teismų įstatymo 64 str.
Todėl Teismų įstatymo 64 str. 5 d. nuostata dalyje „Taip paskirtam teisėjui mokamas ne mažesnis nei ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas buvo atleistas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos, taip pat ir pirmumo teisė be atrankos būti paskirtam į ankstesnes pareigas.“ brauktina. Pasiūlymas:
sakinį. Pritarti
2022-11-0911 Argumentai: Įstatymo
bazės, kurios faktiškai priėmus pakeitimus, dėl persikėlimo be atrankos tampa neaktualios, siūlome jas šalinti iš teisinio reguliavimo. Pasiūlymas: „1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę. Pritarti
2022-11-0914 Argumentai: Įvertinus įstatymo 14 straipsnio patikslinimą, siūloma patikslinti 74 straipsnio 3 dalį. Taip pat patikslintas straipsnio pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus
pirmininkas skiriami penkeriems metams.“
2022-11-0935 Argumentai: Administracinių teismų reformos įsigaliojimo data iš 2023 m. sausio 1 d. perkelta į 2024 m. sausio 1 d.
Pasiūlymas: Numatyti
administracinių teismų reforma, įsigaliojimo datą – 2024 m. sausio 1 d. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė [1] https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/A/apygarda [2] Žr. sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 37 p.; sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 52 p. [3] Žr. sprendimo Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), C‑619/18, EU:C:2019:531, 52 p. ir jame nurodyta jurisprudencija. [4] Žr. sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 48 ir 63 p.; sprendimo Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), C‑619/18, EU:C:2019:531, 58 p. [5] Žr. sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 66 p.; punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; sprendimo Komisija/Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), C‑619/18, EU:C:2019:531, 74 p. [6] Žr. sprendimo A. K. prieš Krajowa Rada Sądownictwa, C‑585/18, ECLI:EU:C:2019:982, 134 p. [7] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. i-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 791 , 81, 90, 911 , 912, 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 1311, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-569, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627, 630, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-570, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-571, Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-572, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621, 1752, 186, 192,
Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 10, 38 straipsnių pakeitimo ir 14, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIVP-605“. [8] Pavyzdžiui, žr. 2019 m. liepos 31 d. Specialiųjų tyrimo tarnybos atliktą Korupcijos rizikos analizę dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo bei atrankos kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/01/kra-atl.docx.