2021-06-08 Nr. XIVP – 565 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tautinių mažumų (kurios yra projektu teikiamo įstatymo subjektas) padėtį Lietuvoje reglamentuoja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548. Ši Konvencija įsigaliojo 2000 m. liepos 1 d. ir yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnis). Lietuvos Respublikoje ši Konvencija privaloma vykdyti (Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis). Nekvestionuodami Seimo narių konstitucinės įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, atkreipiame dėmesį į Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl tokio pobūdžio įstatymų iniciatyvos teisės: „Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ar pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą”. Be to, paties Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimo“ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Konvencijos nuostatų, kurios nenumatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, įgyvendinimo tvarką. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, o taip pat į tai, kad projektas jo rengėjų nebuvo vertintas dėl jo atitikimo strateginio lygmens planavimo dokumentams, o jame yra nustatoma nemažai funkcijų viešojo administravimo institucijoms, dėl projekto siūlytume gauti Vyriausybės išvadą. 2.
įtvirtinti, kad šis įstatymas reglamentuoja tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių bendrijų ir tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Vertinant šią nuostatą ir ją sistemiškai lyginant su kitomis projekto nuostatomis, nėra aišku, kokių subjektų teises ir pareigas įstatyme siūloma reglamentuoti – asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, ar, vis dėlto, asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio
bendrijai priklausančio asmens“) sąvoka. Be to, atsižvelgiant į „tautinės mažumos“ bei „tautinės bendrijos“ sąvokų turinį, manytina, kad asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, termino turinys sąlyginai yra platesnis, apimantis didesnes asmenų grupes. Kitaip sakant, projekto nuostatos suponuoja, kad kiekvienas tautinei bendrijai priklausantis asmuo kartu yra ir tautinei mažumai priklausantis asmuo, tačiau ne kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo yra ir tautinei bendrijai priklausantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina projekto nuostatas sistemiškai revizuoti, aiškiai atskiriant aukščiau minėtų sąvokų turinį. Manytina, kad projekte turėtų būti akcentuojamos būtent tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisės ir pareigos, o tautinių bendrijų, kaip organizuotos tautinės mažumos, teisės ir pareigos turėtų būti vertinamos kaip papildomos, specifinės, kurias sąlygotų būtent jų organizuotumas ir tam tikras formalus, pripažintas statusas visuomenėje.
Todėl, pvz., projekto 1 straipsnyje siūlytume išbraukti perteklinius žodžius „tautinių bendrijų ir“, nes nuostata, nustatanti, kad įstatymas reglamentuoja valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą, apimtų ir tautines bendrijas, kurios yra tos pačios tautinės mažumos, tačiau turinčios tam tikrą organizuotumo požymį (analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotei „tautinei bendrijai ar“ bei kitoms projekto nuostatoms). 3. Projekto 1 straipsnyje prieš žodžius „teisių ir laisvių apsaugą“ įrašytinas žodis „jų“. 4. Projekto 2 straipsnyje apibrėžiamas sąvokas siūlome dėstyti abėcėline tvarka. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sąvokos
„daugiakultūrinis tapatumas“ apibrėžimas yra nelogiškas ir klaidinantis,
kadangi paties žodžio „daugiakultūrinis“ semantinė reikšmė implikuoja kažkokį kiekybinį daugetą, o ne vieno asmens „priskyrimą“ tam tikrai vienai tautinei bendrijai ar tautinei mažumai. Šioje dalyje vartojama sąvoka „priskiriamas“ yra netinkama, nes asmuo pats laisva valia pasirenka kuriai tautinei bendrijai (mažumai) priklausyti ir negali būti jai priskiriamas. Be to, apskritai svarstytinas šios sąvokos apibrėžimo tikslingumas ir reikalingumas, nes ji projekto tekste daugiau nėra vartojama nė karto. 6. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tautinė bendrija tai organizuota tautinei mažumai priklausančių asmenų grupė, atstovaujanti tautinei bendrijai priklausančių asmenų interesams, susijusiems su tautinių bendrijų integracija į Lietuvos visuomenę, siekianti išsaugoti savo tapatybę.
Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra atskleisti jokie formalūs tautinės bendrijos
„organizuotumo“ kriterijai, įgalinantys objektyviai konstatuoti tautinės
bendrijos sukūrimą (įsteigimą). Kitaip sakant, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės suponuos, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys susijungia (susiorganizuoja), sudarydami valstybės pripažintą teisinių visuomeninių santykių subjektą – tautinę bendriją. Antra, manytume, kad tautinė bendrija, kaip tam tikra organizuota tautinės mažumos forma, atstovauja būtent tautinei mažumai, o ne tautinei bendrijai priklausančių asmenų, interesams. Kaip jau minėta aukščiau, tautinė bendrija turėtų būti suprantama ne kaip atskira nuo tautinės mažumos asmenų grupė, o būtent kaip ta pati tautinės mažumos asmenų grupė, tiesiog turinti tam tikrą aukštesnį organizuotumo lygį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl šios dalies nuostatos, numatančios tautinių bendrijų, o ne tautinių mažumų, integracija į Lietuvos visuomenę. Trečia, siūlome vietoj žodžio „tapatybę“ įrašyti žodžius
„tautinį ir kultūrinį identitetą“, nes formuluotė „tautinės mažumos tapatybė“
stokotų aiškumo. 7.
nuostata, numatanti, kad tautinė mažuma tai grupė asmenų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos vienija tautinės tapatybės išsaugojimo tikslas, turintys ilgalaikius ryšius su Lietuvos Respublika, nedera su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas), kuriuo įtvirtinta formali visų asmenų lygybė bei asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas (pagal tautybę, kilmę, kalbą ir kt.), nes Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai (pvz., Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių piliečiai, kurie mokosi, dirba ar gyvena Lietuvoje) būtų diskriminuojami, įgyvendinant Konvencijoje bei įstatymuose numatytas tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises. Be to, mūsų nuomone, ne tik pilietybės, bet ir įsikūrimo valstybėje (nuolatinio gyvenimo) ar būtinų ilgalaikių ryšių kriterijus nepagrįstai apribotų asmenų, kurie pagal objektyvius (asmens kilmė, kalba, kultūra) ir subjektyvius (asmens noras būti laikomu tautinės mažumos nariu) požymius galėtų priklausyti tautinei mažumai, teises ir laisves. 8. Jeigu į šios išvados 7 pastabą nebūtų atsižvelgta, projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamoje sąvokoje “Tautinei mažumai priklausantis asmuo – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, laisva valia pasirinkęs priklausomybę kuriai nors tautinei mažumai dėl savo tautybės” nuostatą
„pasirinkęs priklausomybę kuriai nors tautinei mažumai dėl savo tautybės”
siūlytina pakeisti - „pasirinkęs kuriai tautinei mažumai dėl savo tautybės jis priklauso”. 9.
pateiktų sąvokų „tautinei mažumai priklausantis asmuo“ bei „tautinė tapatybė“ apibrėžimus, atkreiptinas dėmesys, kad nors tarptautiniai teisės aktai nepateikia tautinės mažumos bei tautinei mažumai priklausančio asmens apibrėžimo, tačiau galima išskirti objektyvius (tėvų, senelių ir pan. etninė kilmė, religija, kalba, tradicijos ar kt.) ir subjektyvius (asmens noras laikyti save priklausančiu tam tikrai tautinei mažumai) kriterijus, kuriais remiantis asmuo bus ar nebus laikomas tautinės mažumos nariu. Kitaip sakant, asmens subjektyvus pasirinkimas neatsiejamai yra susijęs su objektyviais kriterijais, charakterizuojančiais asmens etninę tapatybę. Subjektyvūs požymiai, kuriuos sudaro noras išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, kalbą, taip pat savęs priskyrimas tautinei mažumai, turi būti pagrįstas objektyviais tautybės, t.y. priklausymo tam tikrai tautinei mažumai, požymiais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar minėtos sąvokos neturėtų būti papildytos nuostatomis, nurodančiomis ir objektyvų tautinės tapatybės kriterijų, t.y. tautinei mažumai priklausančio asmens tėvų, senelių ir pan. kilmę, kitokią šio asmens nei tautinei daugumai būdingą kultūrą, religiją, kalbą, papročius, ir būtent šių kriterijų pagrindu atsiradusį ir pripažįstamą asmens santykį su tam tikra tauta. 10. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „yra” įrašytinas brūkšnys. 11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas dėl sąvokų „tautinės bendrijos“ ir „tautinės mažumos“ turinio bei tarpusavio santykio, projekto 2 straipsnio 6 dalį siūlome dėstyti taip: „Tautinės mažumos kalba - kita nei valstybinė kalba, vartojama tautinei mažumai priklausančių asmenų kaip gimtoji“. 12. Pažymėtina, kad visame projekto tekste iš esmės dominuoja tik tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių bei jų atžvilgiu turimų valstybės pareigų įtvirtinimas ir yra tik viena nuostata (14 straipsnio 1 dalis), skirta tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pareigai įtvirtinti.
Atkreipiame dėmesį, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisinės padėties reglamentavimas negali apsiriboti vien tik šių asmenų teisėmis, ignoruojant jų pareigas. Antai tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, kaip ir visi kiti asmenys, privalo ne tik gerbti ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tačiau ir nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių įgyvendinimas nesuderinamas su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos kurstymu, šmeižtu ar dezinformacija, siekiu pažeisti konstitucinę santvarką ir pan., kad tautinių mažumų teisė puoselėti savo tautinę kultūrą, papročius, kalbą, gauti valstybės teikiamą paramą, nereiškia, jog jų interesai gali būti priešpriešinami Lietuvos valstybės, kurios teritorijoje atitinkamos tautinės mažumos gyvena, visos visuomenės, pilietinės Tautos bendriems interesams, o tautinių bendrijų steigimas ir veikla negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. 13. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 3 straipsnio pavadinime bei pirmojoje pastraipoje brauktini žodžiai „ir bendrijoms“, o šio straipsnio 1 ir 2 punktuose vietoj žodžių „tautinių mažumų atstovams“ įrašytini žodžiai „tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims“. 14. Derinant tarpusavyje projektu teikimo įstatymo nuostatas projekto 3 straipsnio 1 ir 2 punktų (taip pat 14 straipsnio 1 dalies) formuluotėse nurodomas subjektas „tautinių mažumų atstovams“, „tautinių mažumų atstovais“ turi būti įvardinamas „tautinei mažumai priklausantiems asmenims”, “tautinei mažumai priklausančiais asmenimis”.
Be to, šio straipsnio 2 punkto formuluotėje nuostata “suteikiamos visos visuomenėje įtvirtintos <…> teisės” yra keistina tuo aspektu, kad visos šioje formuluotėje nurodytos teisės yra įtvirtintos ne visuomenėje, o įtvirtintos Konstitucijoje (kuri, savo esme, yra visuomenės sutartis), Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartyse, įstatymuose bei kituose teisės aktuose. 15. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 2 punkto turinį, šiame punkte dėstomas principas neturėtų būti pavadintas „nediskriminavimo“, o ne „teisių neišskaidymo“ principu. 16. Projekto 3 straipsnio 5 punkto nuostata „bendradarbiavimo - priimant sprendimus, kurie gali apriboti ar kitaip pažeisti tautinių mažumų teises konsultuojamasi su tautinių mažumų atstovais“, mūsų nuomone, suformuluota nekorektiškai ir suponuoja prezumpciją, kad priimamais sprendimais gali būti apribojamos ir pažeidžiamos tautinių mažumų teisės. Be to, iš atskleidžiamo „bendradarbiavimo“ principo turinio bei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokios konsultavimosi formos (apklausa, viešas svarstymas ar pan.,) turimos omenyje, kai bus būtina priimti su tautinėmis mažumomis susijusius sprendimus. Siūlytina svarstyti galimybę konstruoti tokį tautinių mažumų ir sprendimus tautinių mažumų klausimais priimančių subjektų santykį, kai tautinių mažumų klausimais būtų konsultuojamasi su tautinėms mažumoms atstovaujančiomis Tautinėmis bendrijomis. 17. Nors projekto antrajame skirsnyje yra tik vienas 4 straipsnis, tačiau antrojo skirsnio ir 4 straipsnio pavadinimai kažkodėl skiriasi. 18.
paradoksali nuostata, nustatanti asmeniui teisę laisvai pasirinkti, kuriai tautinei mažumai jis turi priklausyti. Taigi, iš vienos pusės, įstatymas numato asmeniui teisę laisvai pasirinkti, o iš kitos pusės, netiesiogiai nustato imperatyvą pasirinkti, kuriai tautinei mažumai jis turi priklausyti. Galbūt, šia nuostata siekiama nustatyti, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne. Be to, šios dalies nuostata, numatanti, kad tautinei mažumai priklausančio asmens teisės negali būti varžomos, taip pat turėtų būti tikslinama, nes įstatyme numatytais atvejais ir tvarka tam tikros asmenų, nesvarbu ar tai būtų tautinei daugumai, ar tautinei mažumai priklausantys asmenys, teisės gali būti varžomos ir ribojamos. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlome įtvirtinti ne abstrakčią bendro pobūdžio nuostatą dėl asmenų teisių nevaržymo, tačiau nurodyti, kad dėl asmens pasirinkimo priklausyti, ar nepriklausyti kokiai nors tautinei mažumai, arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis, jo negalima persekioti, riboti jo teisių ir jis jokiu kitu būdu neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Jeigu būtu atsižvelgta į šią pastabą, projekto 4 straipsnio 2 dalis turėtų būti brauktina kaip perteklinė. 19. Projekto 4 straipsnį siūlome pildyti nuostata, nustatančia, kad niekas prieš jo valią negali būti priskiriamas ar verčiamas priklausyti tautinei mažumai, įrodinėti, viešai deklaruoti ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai, draudžiama versti viešai atskleisti savo išpažįstamą religiją, kilmę, vartojamą kalbą. 20. Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į tai, kad nėra tikslinga „nenurodyti ... nurodytą tautybę“. Tuo atveju, kai asmens tautybė jau buvo nurodyta, ją reikėtų panaikinti, o jei nurodyta nebuvo, tai reikėtų jos nenurodyti.
Galbūt tikslinga šią dalį dėstyti taip: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, asmuo turi teisę reikalauti panaikinti ar pakeisti valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius įrašus dėl jo tautybės, o taip pat teisę nenurodyti savo tautybės“. Be to, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata „Asmuo turi teisę prašyti panaikinti, pakeisti ar nenurodyti valstybės registruose ir kitose informacinėse sistemose nurodytą savo tautybę, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką”, ta apimtimi, kiek tai yra susiję su Gyventojų registro duomenų tvarkymu, neatitinka Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nuostatų. Pats asmuo nėra nei savo duomenų valdytojas, nei šių duomenų tvarkytojas. Duomenys apie asmens “tautybę” yra Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyti duomenys, kurie tvarkomi šio įstatymo, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Gyventojų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Pagal Gyventojų registro įstatymo 12 straipsnio 2 dalį asmuo, kurio duomenys įrašyti į Gyventojų registrą, Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka turi teisę: susipažinti ir gauti dokumentą su savo, savo nepilnamečių vaikų ir įvaikių, taip pat asmenų, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, duomenimis; reikalauti patikslinti į Gyventojų registrą įrašytus netikslius, neteisingus, neišsamius savo, savo nepilnamečių vaikų ir įvaikių, taip pat asmenų, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, duomenis; apskųsti Gyventojų registro tvarkytojo (tvarkytojų) atsisakymą pateikti arba patikslinti prašomus Gyventojų registro duomenis Gyventojų registro valdytojui; Gyventojų registro valdytojo atsakymą – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai;
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, asmuo neturi teisės prašyti Gyventojų registro duomenys apie savo tautybę, savo nepilnamečių vaikų ir įvaikių, taip pat asmenų, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, panaikinti ar prašyti jų nenurodyti. 21. Projekto 5 straipsnio pavadinime ir abejose šio straipsnio dalyse atitinkamai vartojamos sąvokos „gimtoji tautinės mažumos kalba“, „gimtoji kalba“ derintina su projekto 2 straipsnyje apibrėžta sąvoka „tautinės bendrijos kalba“ (arba mūsų siūloma „tautinės mažumos kalbos“ sąvoka). 22. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „kalbos“ įrašytinas žodis
„vartojimo“. Be to, pažymime, kad šioje dalyje išdėstyta nuostata yra iš dalies
klaidinanti ir nepagrįsta, nes tautinės mažumos kalbos vartojimas viešajame gyvenime, pažeidžiant Valstybinės kalbos įstatymo nuostatas, galėtų užtraukti teisinę atsakomybę. 23.
ar „tautinių bendrijų“ įrašytini atitinkamai žodžiai „tautinė mažuma“,
„tautinei mažumai“ ar „tautinių mažumų“. 24. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės teritorijoje savo buveines turi
ir veikia ne tik savivaldybės viešojo administravimo subjektai, o suinteresuotiems asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, gali tekti bendrauti ir su valstybės viešojo administravimo subjektais, projekto 6 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „viešojo administravimo subjektus“ siūlome išbraukti žodį „savivaldos“. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies trečiasis sakinys. 25. Projekto 6 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio, numatančio, kad savivaldos ar valstybės viešojo administravimo subjektai, kurių teritorijoje yra tautinė bendrija, garantuoja tautinei mažumai priklausantiems asmenims vienodas teises, turinys yra neaiškus, nes nesuprantama, nei kokios ir su kuo vienodos teisės, nei kokios viešojo administravimo subjektų teritorijos, nei kokios teritorijos, kuriose galima konstatuoti esant tautinę bendriją, turimos omenyje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome šią nuostatą tikslinti, siejant ją su pirmuoju šios dalies sakiniu, numatančiu tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę į viešojo administravimo subjektus kreiptis tautinės mažumos kalba. 26. Projekto 6 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje siūloma nustatyti, kad viešųjų paslaugų suteikimą tautinės bendrijos kalba valstybės viešojo administravimo subjektuose užtikrina savivaldos viešojo administravimo subjektai.
Siūlomoje nuostatoje nėra aišku, ar savivaldos viešojo administravimo subjektai užtikrina, kad asmens prašymas būtų išnagrinėtas valstybės viešojo administravimo subjektuose tautinės bendrijos kalba, ar savivaldos viešojo administravimo subjektai užtikrina asmenims jų prašymų vertimą į lietuvių kalbą ir valstybės viešojo administravimo subjektų atsakymų vertimą į tautinės bendrijos kalbą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pačiame projekte įtvirtinti teisės bendrauti tautinės mažumos kalba su viešojo administravimo subjektais apimtį, t.y. nustatyti ne tik tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę kreiptis savo gimtąja kalba, tačiau teisę (jeigu tokia būtų numatyta) į grįžtamąjį kreipimosi ryšį – ar viešojo administravimo subjekto atsakymas žodžiu (o gal ir raštu) suteikiamas tautinės mažumos kalba, ar teikiant atsakymą užtikrinama vertėjo paslauga, ar suteikiamos kitokio pobūdžio administracinės paslaugos, užtikrinančios susižinojimą tautinės mažumos kalba. Be to, reikėtų ir patikslinti ydingą nuostatą, nustatančią, kad viešųjų paslaugų suteikimą valstybės viešojo administravimo subjektuose kažkodėl užtikrina savivaldos viešojo administravimo subjektai. 27. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje (taip pat projekto analogiškai – 7 straipsnio 2 dalyje) nustatoma savivaldybės teisė, savivaldybės tarybos sprendimu, nesilaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatyto
nelogiškas, nes panaikina projekto 6 straipsnio 1 dalyje (taip pat projekto analogiškai – 7 straipsnio 1 dalyje) nustatytą imperatyvą.
Galbūt, šiuo atveju siūloma nustatyti, kad savivaldybės viešojo administravimo subjektai, savivaldybės tarybos sprendimu, gali teikti paslaugas tautinių mažumų kalba ir tais atvejais, kai tautinė mažuma sudaro mažiau nei 15 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Iš kitos pusės, ši nuostata apskritai ginčytina tuo požiūriu, kad tautinės mažumos kalbos vartojimą viešojo administravimo subjektuose ir oficialiuose užrašuose sietų ne su objektyviu poreikiu, t.y. dideliu tautinei mažumai priklausančių asmenų tam tikroje teritorijoje skaičiumi, o su subjektyviu savivaldybės tarybos sprendimu. Tokia nuostata, pvz., įgalintų savivaldybės tarybą priimti sprendimą tam tikroje teritorijoje vartoti oficialius užrašus tautinės mažumos kalba net ir tuo atveju, kada toje teritorijoje gyventų, pvz., tik 1% tautinės mažumos atstovų, t.y. kai objektyvaus poreikio tam ir nebūtų. 28. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje turi būti patikslinta, kieno ir kokio kreipimosi tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, Vyriausybei siūlome pavesti nustatyti ne tik kreipimosi į viešojo administravimo subjektus, tačiau ir administracinių paslaugų suteikimo tautinės mažumos kalba tvarką. 29. Kadangi projekto 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje ir 11 straipsnio 3 dalyje Vyriausybės pavadinimas minimas nebe pirmą kartą, prieš žodį „Vyriausybė“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 30. Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, skirtos reglamentuoti tautinės mažumos kalbos oficialų vartojimą informaciniuose užrašuose šalia valstybinės kalbos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba”.
Šio įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtinta vienintelė išimtis tautinių bendrijų organizacijų pavadinimams, jų informaciniams užrašams, kurie greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis, o šių užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Jeigu būtų pritarta projekto teikiamai nuostatai, atkreipiame dėmesį, kad viešieji užrašai tautinės mažumos kalba nereiškia jų turinio vertimo į tautinės mažumos kalbą. Pažymėtina, kad šios normos įtvirtinimo tikslingumas apskritai yra kvestionuotinas, nes ir šio paties straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad šia teise naudojamasi nepažeidžiant įstatymų nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, suponuoja, kad minėta norma, esant galiojančiam valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime reglamentavimui, praktiškai negalės būti taikoma. 31. Nėra aišku, kas turima omenyje projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatoje, numatančioje, kad greta valstybinės kalbos tautinės bendrijos kalba gali būti užrašomi „tradiciniai“ gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimai. Kadangi gyvenamųjų vietovių bei gatvių pavadinimai nėra skirstomi į tradicinius ir netradicinius, siūlome šios nuostatos turinį atskleisti. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu” įrašytini žodžiai “savivaldybės tarybos sprendimu”, o vietoj žodžio „procentus“ - žodis „procentų“. 32. Projekto 8 straipsnyje tikslintina straipsnio dalių numeracija. 33.
rašymą tautinės mažumos kalba, nuostatas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėjęs Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašybos atitiktį Konstitucijos 14 straipsniui, 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. 2014 m. sprendime Konstitucinis Teismas visų šių nuostatų nepaneigė ir neatsisakė, pastebėdamas: „…gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų-lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime šiuo metu yra svarstomi Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-471) ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-535), kuriuose reglamentuojamos asmenų, įskaitant ir priklausančių tautinėms mažumoms, vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, siūlome 8 straipsnyje nenustatyti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklių, o įtvirtinti bendro pobūdžio dispozicinę nuorodą, nustatančią, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardų ir pavardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei kituose dokumentuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. 34. Pažymėtina, kad projekto 8 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos nedera tarpusavyje, nes vienoje dalyje reglamentuojama tautinei mažumai priklausančių asmenų teisė greta užrašo valstybine kalba užrašyti savo vardą ir pavardę ir tautinės mažumos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis (kas savo ruožtu neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ir galiojančių teisės aktų), o kitoje dalyje nustatoma, kad tautinei mažumai priklausančių asmenų vardų ir pavardžių rašymą, vis dėlto, reglamentuoja kiti teisės aktai (kurie nenumato pirmoje 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose taisyklių). Be to, šio straipsnio 5 dalies nuostata “Tautinių bendrijų vardų ir pavardžių įrašus asmens tapatybės dokumentuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai” yra ydinga. Asmens vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose teisinių santykių subjektas yra asmuo, o ne
„Tautinė bendrija“. 35. Projekto 10 straipsnio pavadinime tikslintina formuluotė „tautinių
bendrijoms“. 36. Projekto 10 straipsnio pavadinimas ir jo nuostatos, nustatančios valstybės įsipareigojimus tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims, dėstomos ydingai. Atkreipiame dėmesį, kad tokios formuluotės, kuriomis valstybės prisiima tam tikrus įsipareigojimus, kurie paskui konkrečiai įgyvendinami valstybės vidaus teisės aktais, yra būdingos tarptautinėms sutartims.
Tuo tarpu įstatymuose turėtų būti dėstomos ne abstrakčios, deklaratyvios nuostatos, o konkrečias elgesio taisykles teisinių santykių subjektams nustatančios normos. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 2-6 dalių nuostatos turėtų būti formuluojamos ne kaip abstraktūs valstybės ar neįvardintų valstybės institucijų įsipareigojimai, o kaip konkrečios valstybės valdžią įgyvendinančių ir pavestas valstybines funkcijas švietimo srityje vykdančių institucijų ir įstaigų pareigos. 37. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, projekto 10 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti, kad joje nurodytą instituciją steigia ne ministerija, o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras. Be to, iš projekto nuostatų nėra aiškūs nei Tautinių bendrijų švietimo tarybos sudarymo principai bei tvarka, nei šios institucijos statusas bei funkcijos, nei šios tarybos santykis su projekto 13 straipsnyje nurodyta prie Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikiančia Tautinių bendrijų taryba. 38. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant dėl kokių konkrečių švietimo, mokslo ir sporto ministro ar kitų valstybės institucijų ar įstaigų priimamų sprendimų, atsižvelgiant į įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintą ministro ar kitų institucijų ar įstaigų kompetenciją, nurodyta taryba teikia rekomendacijas. Pažymėtina, kad tokie šioje dalyje nurodomi sprendimai, kaip ugdymo plano atnaujinimas, švietimo tinklo optimizavimas, bendrojo ugdymo mokyklų uždarymas, yra per daug abstraktaus pobūdžio, todėl tinkamas praktinis tokių nuostatų įgyvendinimas sunkiai įsivaizduojamas.
Minėta nuostata tikslintina ir tuo požiūriu, kad ji suponuoja ir nustato nepagrįstą imperatyvą valstybės institucijoms sprendimus priimti, atsižvelgiant būtent į tarybos rekomendacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų ir įstaigų įstatymuose įtvirtintos kompetencijos priimant atitinkamus administracinius sprendimus neturėtų riboti ir varžyti patariamųjų institucijų, sudaromų teikti tik metodinę ir ekspertinę pagalbą, rekomendacijos. Be to, šioje dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos“. 39. Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kaip ir kurios valstybės institucijos užtikrins pedagogų, kuriems aukštojo mokslo kvalifikacijas teikia būtent Lietuvos aukštosios mokyklos, rengimą. Taip pat reikėtų įvardinti konkrečią instituciją ar įstaigą, kuri turėtų užtikrinti vadovėlių tautinių mažumų kalbomis, rengimą ir leidybą. Be to, šioje dalyje tikslintina formuluotė „tautinių bendrijų mokyklų programoms”, nes ji suponuoja, kad tautinių bendrijų mokyklose yra savo turiniu nuo kitų bendrojo ugdymo mokyklų besiskiriančios ugdymo programos. 40. Projekto 10 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad valstybės ir savivaldybės institucijos gali taikyti specialias laikinąsias priemones, siekdamos užtikrinti tautinėms bendrijoms teisę į švietimą tautinės bendrijos kalba ar suvienodinti tautinių bendrijų kalba ugdomų mokinių galimybes su lietuvių kalba ugdomais mokiniais, turinys nėra aiškus, nes nėra atskleista, nei kokios valstybės ar savivaldybės institucijos, nei kokio pobūdžio laikinąsias priemones, nei kokiais atvejais jas gali taikyti, nei kokių konkrečių tikslų tokiomis priemonėmis būtų siekiama.
Be to, tokia formuluotė kaip „tautinių bendrijų teisė į švietimą“ yra klaidinanti ir neturėtų būti vartojama, nes teisė į švietimą suprantama labiau kaip individuali tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė, o ne kolektyvinė tautinės mažumos teisė. 41. Projekto 10 straipsnio 5 dalies siūlome atsisakyti, kaip deklaratyvaus pobūdžio ir perteklinės, nes tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė mokytis tautinės mažumos kalbos ir valstybinės kalbos jau aiškiai įtvirtinta ir detalizuota Švietimo įstatyme. Be to, mokymasis valstybine kalba ar valstybinės kalbos yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, tikslintina šioje dalyje vartojama formuluotė „tautinių bendrijų vaikai“. 42. Atkreiptinas dėmesys į tai projekto 10 straipsnio 6 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatose siūloma įtvirtinti iš esmės tas pačias teisės normas. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, numatančias, kad įstatyme turi būti vengiama teisės normų pasikartojimo pasirinktina, kuri iš projekte siūlomų normų būtų išbraukta. 43. Projekto 10 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybė ir savivaldybės, iš biudžeto lėšų finansuodamos” siūlome įrašyti žodžius
„valstybės ir savivaldybių institucijos, atitinkamai iš valstybės ar
savivaldybių biudžetų finansuodamos“ (analogiško turinio pastaba būtų taikytina ir projekto 11 straipsnio 2 dalies formuluotei).
Taip pat pažymime, kad projekto 10 straipsnio 6 dalies formuluotė (jos pabaiga) tikslintina redakciniu požiūriu. 44. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tautinei mažumai priklausantis asmuo ir tautinės bendrijos turi teisę puoselėti savo kultūrą, tradicijas ir kalbą. Tokia nuostatos formuluotė suponuoja, kad tautinės bendrijos turi ir kolektyvinę teisę puoselėti savo kultūrą, tradicijas ir kalbą. Tačiau pažymėtina, kad Europos Tarybos Tautinių mažumų konvencijos 8 straipsnyje nurodoma kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisė išpažinti savo religiją ar išreikšti įsitikinimus, 14 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisė mokytis savo mažumos kalbą ir kitos individualios teisės. Individualios teisės adresuotos individui, kad jis galėtų pasirinkti, naudotis konkrečia teise ar ne. Mūsų nuomone, kolektyvinę tautinių mažumų teisę ir sukuria būtent individualių teisių visuma. Tautinių mažumų narius sieja solidarumas, bendrumas, todėl naudodamiesi savo teisėmis kartu su kitais tautinių mažumų nariais jie ir sukuria preziumuojamas tautinių mažumų kolektyvines teises. Pažymėtina, kad ir projekto 14 straipsnio
šiame įstatyme numatytomis teisėmis individualiai arba kartu su kitais tautinių mažumų atstovais. Atsižvelgiant į tai, siūlome minėtoje dalyje braukti perteklinius žodžius „ir tautinės bendrijos“, taip įtvirtinant individualią tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę puoselėti savo kultūrą, tradicijas ir kalbą (kuria jie, žinoma, gali naudotis ir kartu su kitais tautinių mažumų atstovais). 45.
ir“. 46. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje nėra aišku, kokios būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžios įstaigos ir jos savininko /dalininko teisėmis valdomų įstaigų, veikiančių tautinių mažumų srityje, veiklą, finansavimą užtikrina valstybė. Be to, kaip minėta aukščiau, įstatymuose turėtų būti dėstomos ne abstrakčios, deklaratyvios nuostatos, o konkrečias elgesio taisykles teisinių santykių subjektams nustatančios normos. Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kokia valstybės institucija turi užtikrinti nurodytos Vyriausybei pavaldžios įstaigos finansavimą. Kartu pažymime, kad formuluotė „Vyriausybei pavaldi įstaiga ir jos savininko /dalininko teisėmis valdomos įstaigos“ turi būti tikslinama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų bei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymuose vartojamą terminiją. 47. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje tikslintina formuluotė „tautinės bendrijų“. 48. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „tautinių bendrijų visuomenės informavimo priemonės“ turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome nurodyti, kad įstatymų nustatyta tvarka remiamos arba tautinėms mažumoms priklausančių asmenų įsteigtos visuomenės informavimo priemonės, arba visuomenės informavimo priemonės, rengiančios ir (ar) skleidžiančios informaciją tautinės mažumos kalba. 49. Projekto 13 straipsnyje siūlome detaliau atskleisti jame numatomos Tautinių bendrijų tarybos bei jos narių teisinį statusą, bendruosius jos sudarymo (narių rinkimų, delegavimo, sudėties tvirtinimo), atliekamų funkcijų bei veiklos finansavimo principus.
Taip pat nėra aišku, kodėl prie Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikiančios Tautinių bendrijų tarybos nuostatus bei sudėtį tvirtintų ne pati Vyriausybė ar Tautinių mažumų departamento vadovas, o švietimo, mokslo ir sporto ministras, kurio vadovaujamos ministerijos kompetencija nėra niekaip susijusi su tautinių mažumų politikos formavimu ar jos įgyvendinimu. Be to, šio straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, dėl kieno (kokio subjekto) veiklos organizavimo minėta taryba teiks siūlymus Tautinių mažumų departamentui. 50. Pažymėtina, kad projekto 14, 15 ir 16 straipsniai turėtų būti dėstomi kitame projekto skirsnyje, nes įstatymo baigiamosiose nuostatose paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios. 51. Projekto 14 straipsnio 1 dalies nuostata „Tautinei mažumai priklausantis asmuo gali naudotis šiame įstatyme numatytomis teisėmis individualiai arba kartu su kitais tautinių mažumų atstovais“ yra keistina. Atkreipiame dėmesį, kad projektu neteikiamas baigtinis „šiame įstatyme“ numatytų teisių sąrašas. Siūloma formuluote gali susiaurinti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, kitas teises ir laisves, kurias nustato Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, įstatymai bei kiti teisės aktai. 52.
ir savivaldybės institucijos numato priemones, kurios skatintų tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę, kultūrą, tradicijas, kalbą, tikslintinos ir pildytinos, nes tokio abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatos, nenustatančios jokių reguliacinio pobūdžio normų bei įpareigojančios valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas taikyti konkrečias priemones ar imtis kažkokių konkrečių aktyvių veiksmų, neturi jokio teisinio krūvio. Be to, nuostata tikslintina, nes formuluotė „tautinių mažumų integracija į kultūrą, tradicijas ir kalbą“ semantine prasme yra netiksli ir nevartojama. 53. Atsižvelgiant į Projekto 15 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Valstybės politiką tautinių mažumų srityje įgyvendina bei šio įstatymo vykdymą prižiūri Vyriausybės įgaliotos institucijos, vadovaudamosios tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais“. 54. Projekto 16 straipsnio nuostata, numatanti, kad Lietuvos Respublika prižiūri tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą, klaidingai suponuoja, kad Lietuvos Respublika turi jai suteiktus įgaliojimus prižiūrėti visų tarptautinių santykių subjektų prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. 55. Projekto 17 straipsnio pavadinimas papildytinas žodžiais „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 56. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „įgaliota institucija“ įrašytini žodžiai „įgaliotos institucijos“. Taip pat pažymime, kad šioje dalyje turėtų būti įtvirtintas pavedimas ir švietimo, mokslo ir sporto ministrui priimti poįstatyminius teisės aktus. 57.
57Atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Aiškinamajame rašte šio reikalavimo nesilaikyta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]