Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 3.229 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„3.229 straipsnis. Registruotos partnerystės samprata ir taikymo ribos
(partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. 2. Bendruosius partnerystės santykių teisinio reglamentavimo principus, partnerystės sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises nustato Lietuvos Respublikos partnerystės įstatymas.“
Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. 3 straipsnis. 3.230 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3.230 straipsnį:
režimą nustato šio skyriaus normos
turto teisinį režimą, jeigu sugyventiniai šį turtą bendrai įgijo ir bendrai naudoja. 2.
2Sugyventinių bendrai naudojamu turtu pripažįstama:
1) bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
2) vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
3) bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su bendram gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis daiktas sugyventinių bendrai naudojamas;
4) baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja. 3. Šio skyriaus normos netaikomos turtui, kurį sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas, vasarnamis ir pan.). 4 straipsnis. 3.231 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3.231 straipsnį:
turto teisinis režimas
nekilnojamieji daiktai ar teisės į jį įregistruoti vieno sugyventinio vardu, abu sugyventiniai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui įrašyti reikiamą įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu sugyventiniai bendrai naudoja. Tokiame prašyme esančių sugyventinių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. 2. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos. 5 straipsnis. 3.232 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3.232 straipsnį: 3.232 straipsnis.
Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo. 6 straipsnis. 3.233 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3.233 straipsnį:
bendrai naudojamu turtu apribojimai
neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti jų bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu sugyventinis negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito sugyventinio prašymu gali duoti teismas. 3. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidus šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas taisykles, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal sutikimo nedavusio sugyventinio ieškinį, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas. Pareikšti ieškinį pripažinti sandorį negaliojančiu sugyventinis turi teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sandorį. 7 straipsnis. 3.234 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3.234 straipsnį:
padalijimo tvarka
turtą šio kodekso 3.232 straipsnyje nurodytais atvejais, teismas nustato sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą.
Kai nustatomas sugyventinių bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atimamos sutuoktinių bendros skolos, kurias sugyventiniai turėjo pasibaigus jų bendram gyvenimui. 2. Likęs bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atskaičiavus sugyventinių bendras skolas, padalijamas tarp jų lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio numatytas išimtis. 3. Nuo lygių dalių principo teismas turi teisę nukrypti, jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį. 4. Gyvenamasis namas ar butas gali būti paliktas sugyventiniui, kuriam, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, jo nepilnamečių vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, jis yra reikalingesnis. Tokiu atveju šio sugyventinio kito turto dalis mažinama. Jeigu gyvenamojo namo ar buto vertė viršijo sugyventinio, kuriam jie priteisti, dalį, jis turi išmokėti kitam sugyventiniui kompensaciją pinigais. 5. Gyvenamasis namas ar butas, kuris priklausė nuosavybės teise vienam sugyventiniui prieš prasidedant jų bendram gyvenimui, gali būti paliktas uzufrukto teise kitam, jeigu šis sugyventinis turi bendrų nepilnamečių vaikų arba dėl savo sveikatos, amžiaus ar dėl kitokių svarbių aplinkybių neturi savo gyvenamosios patalpos. 6. Kitas turtas, nenumatytas šio kodekso 3.230 straipsnyje, kuris buvo įgytas ar prižiūrimas panaudojant abiejų sugyventinių lėšas, dalijamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles. 8 straipsnis. 3.235 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3.235 straipsnį:
patalpa 1.
Teismas, atsižvelgdamas į bendro gyvenimo trukmę, sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių amžių, sveikatą, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė. 2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti sugyventinį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, išmokėti kitam sugyventiniui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen Aušrinė Armonaitė Gabrielius Landsbergis Ingrida Šimonytė Algirdas Sysas Tomas Vytautas Raskevičius Eugenijus Gentvilas Ieva Pakarklytė Andrius Navickas
2021-05-24 Nr. XIVP-538 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso 3.229 straipsnio 1 dalyje pateikta ,,registruotos partnerystės” samprata yra lygiai tokia pati kaip ir kartu teikiamame Lietuvos Respublikos partnerystės įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-537) 3 straipsnyje dėstoma ,,partnerystės” samprata. Svarstytina, ar, siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, teikiamame įstatymo projekte ir Partnerystės įstatymo projekte vartojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti, atitinkamai patikslinant teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Civilinio kodekso 3.229 straipsnio pavadinimą. Be to, nėra pakankamai aišku, kokiais argumentais remiantis partnerystės sampratas siūloma dėstyti ir Civiliniame kodekse, ir Partnerystės įstatyme. Diskutuotina, ar siekiant išvengti tų pačių nuostatų dėstymo dviejuose teisės aktuose, partnerystės samprata neturėtų būti pateikta viename iš jų. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamento išvadoje dėl Partnerystės įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-537) pateikiamos pastabos dėl partnerystės sampratos turinio. 2. Teikiamu įstatymo projektu Civiliniame kodekse siūloma atsisakyti detalaus partnerystės reglamentavimo. Projekto 2 straipsniu Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad bendruosius partnerystės santykių teisinio reglamentavimo principus, partnerystės sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises nustato Partnerystės įstatymas.
Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Partnerystės įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-537) lydintysis įstatymo projektas. Pastarajame įstatymo projekte pateikiama sąvokų ,,partnerystė”, ,,partneris” samprata, o sąvoka ,,sugyventinis” nėra vartojama. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo bei teisės aktuose ir pačiame Civiliniame kodekse vartojamų sąvokų suvienodinimo, teikiamą įstatymo projektą reikėtų papildyti straipsniais, kuriuose būtų patikslintos Civilinio kodekso 6.588, 6.590 ir 6.744 straipsniuose vartojamos sąvokos ,,sugyventinis” ir ,,sugyventinis (partneris)”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]