Projekto lyginamasis variantas
5, 6, 7, 8, 13 IR
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar
prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento:
1) žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti);
2) specialiajame plane nurodytuose žemės sklypuose gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki statybinių tyrimų pradžios informuojami statybinių tyrimų atlikėjo šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodomas numatomas statybinių tyrimų atlikimo būdas ir trukmė, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laikas.“
2Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra pranešta apie Vyriausybės nutarimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą ar už žemės savininko ir
(ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas neteisėtas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu.“
3Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas specialusis planas gali būti keičiamas arba koreguojamas Teritorijų planavimo įstatyme, atitinkamose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka ir atvejais. nurodyto specialiojo Specialiojo plano pakeitimai tvirtinami, apie juos pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir apie juos informuojami žemės savininkai ir (ar) kiti naudotojai šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2¹ dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis (įskaitant atlyginimą už nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus), šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka.
Turto vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis turi būti mažinamas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame susitarime nurodyta paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio ar negauto derliaus verte, jeigu toks susitarimas sudarytas po turto vertinimo atlikimo dienos;“. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams
akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas atsisako išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto teismo nutartyje nurodytais terminais ir tvarka, projektą įgyvendinančios institucijos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra mažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patiriamų iškeldinant šiuos asmenis ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais suteikiant jiems kitą gyvenamąjį būstą, dydžiu.
Jei apygardos administracinis teismas nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo dėl šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų teismo vertinamų aspektų neįgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo, konkretūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmai, dėl kurių žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumas nepatvirtintas, projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti tuo konkrečiu atveju atliekami pakartotinai.“5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Nuosavybės registravimas valstybės vardu
visuomenės poreikiams žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir tokį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, o projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype. 2.
įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas yra sprendžiamas teisme, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba kai projektą įgyvendinanti institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, o projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba kai projektą įgyvendinanti institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju. 3. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma, nurodyta šio įstatymo
6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:8 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas „1.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas (toliau – žemės paėmimo projektas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas šio įstatymo nustatyta tvarka specialiojo plano, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, sprendinių pagrindu. Rengiant žemės paėmimo projektą, gali būti keičiamas ar koreguojamas specialusis planas, kurio pakeitimai tvirtinami šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 2. Žemės paėmimo projektas rengiamas siekiant suprojektuoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, padalijimo likusį žemės sklypą (sklypus). Žemės paėmimo projekte detalizuojami specialiajame plane, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, nustatomi planuojamos naudoti ir užstatyti teritorijos kokybiniai ir kiekybiniai parametrai. 3. Jeigu po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, padalijimo liksiantis kitos paskirties žemės sklypas būtų ne didesnis kaip 0,04 ha, o žemės ūkio paskirties sklypo plotas būtų ne didesnis kaip 0,1 ha ir tokio žemės sklypo nebūtų galima naudoti pagal to žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, tai toks žemės sklypas pagal žemės savininko prašymą, pateiktą iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto viešo svarstymo dienos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, padalijimo liksiantis žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui priklausančiu žemės sklypu. 3.4. Žemės paėmimo projektų rengimą savo lėšomis organizuoja projektą įgyvendinanti institucija. Projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo projektų rengėją parenka įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Atlyginimas už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus
atliekant statybinius tyrimus, visuomenės poreikiams paimamą turtą, šių nuostolių apskaičiavimo ir turto vertinimo tvarka
poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo iškelia sodinius ar medynus ar nusiima derlių. 2. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui taip pat atlyginami nuostoliai, patirti atliekant statybinius tyrimus. Vyriausybės tvirtinamos vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatos mutatis mutandis taikomos apskaičiuojant nuostolius dėl sunaikintų pasėlių ir sodinių, iškirsto miško. Nuostoliai dėl kito turto, sunaikinto atliekant statybinius tyrimus, apskaičiuojami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 2.3.
naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. 3.4. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių ir sodinių, iškirsto miško, patirtus atliekant statybinius tyrimus, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
Kai visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatas, nuostolių suma apskaičiuojama atkuriamąja jo verte. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. 5. Atlyginimas už žemės savininko ir
(ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, pervedamas kartu su atlyginimu už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą. 4.6. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą ir nuostolių, patirtų atliekant statybinius tyrimus, apskaičiavimą užsako ir už turto vertinimo šiuos darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija.“8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo naudojimas
įregistruotas kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai naudotis arba išnuomojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. 2.
2Visuomenės poreikiams paimtas ar perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti žemės ūkio paskirties žemės
sklypas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo gali būti išnuomojamas žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos ar panaudos sutartis prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti, disponuoti Nacionalinei žemės tarnybai, jis iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo gali būti išnuomojamas žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos ar panaudos sutartis prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“9 straipsnis. V skyriaus pakeitimas Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
16 straipsnis. Pranešimų ir informacijos siuntimo, dokumentų pasirašymo tvarka
pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami per Nacionalinę elektroninių pranešimų, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema).
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai:
žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių;
adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. 2. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma jo kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena. 3. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytu pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas taip pat yra informuojami apie jų teisę dokumentus, prašymus ar informaciją institucijai teikti per E. pristatymo sistemą, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba registruotąja pašto siunta. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirenka informacijos teikimo ir gavimo būdą ir apie jį informuoja instituciją. Institucijos pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, taip pat žemės savininkų ir (ar) kitų naudotojų dokumentai, prašymai ar informacija institucijai toliau teikiami pasirinktu būdu. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informacijos teikimo ir gavimo būdo nepasirenka ir neinformuoja institucijos, jam informacija siunčiama registruotąja pašto siunta. 4.
dokumentus nori teikti ir gauti per E. pristatymo sistemą, institucija rengia oficialius elektroninius dokumentus, juos pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir teikia žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams šiuo būdu. 5. 3. Jeigu pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo to, kai projektą įgyvendinanti institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu – pranešimo turinys viešai paskelbiamas vietos laikraštyje (jeigu toks leidžiamas yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. 6. Kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, institucija pranešimą viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), taip pat institucijos interneto svetainėje. Jei visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir yra žinomas jo įpėdinis, šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimas siunčiamas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdiniui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jei visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir nėra žinomas jo įpėdinis, institucija pranešimą viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), taip pat institucijos interneto svetainėje. 4. 7. Pranešimų siuntimo ir viešo paskelbimo išlaidas apmoka institucija, siunčianti pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.“10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, išskyrus šio įstatymo 4 ir 5 straipsnių, taip pat 2 ir 7 straipsnių reikalavimus tiek, kiek juose numatytas reguliavimas susijęs su statybinių tyrimų atlikimu ir šių nuostolių atlyginimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 IR
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kitas turto naudotojas (toliau – kitas naudotojas) – žemės nuomininkas, asmuo, valdantis žemę patikėjimo ar panaudos teise, taip pat asmuo, turintis daiktinių teisių į žemę ar jų suvaržymų, ir kito nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype, savininkas ar naudotojas.“
2Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:
„7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento:
1) žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti);
2) specialiajame plane nurodytuose žemės sklypuose gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų iki statybinių tyrimų pradžios informuojami tyrėjo šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodomas numatomas statybinių tyrimų atlikimo būdas ir trukmė, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laikas.“ 2.
Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra pranešta apie Vyriausybės nutarimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Tuo atveju, jeigu įgyvendinant šiame įstatyme nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras reikia gauti viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų pažymas, sutikimus, derinimus ar patvirtinimus, kurių išdavimas teisės aktais numatytas nekilnojamųjų daiktų savininkų prašymu, teisę paduoti tokį prašymą turi projektą įgyvendinanti institucija. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą ar už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas neteisėtas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu.“
3Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas specialusis planas gali būti keičiamas arba koreguojamas Teritorijų planavimo įstatyme, atitinkamose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka ir atvejais. nurodyto specialiojo Specialiojo plano pakeitimai tvirtinami, apie juos pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir apie juos informuojami žemės savininkai ir (ar) kiti naudotojai šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 5 straipsnio 2¹ dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis (įskaitant atlyginimą už nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus), šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka; turto vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis turi būti mažinamas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame susitarime nurodytų paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių paliekamų žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pačiam išsikelti sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus verte, jeigu toks susitarimas sudarytas po turto vertinimo atlikimo dienos;“. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.
Jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas atsisako išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto teismo nutartyje nurodytais terminais ir tvarka, projektą įgyvendinančios institucijos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra mažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patiriamų iškeldinant šiuos asmenis ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais suteikiant jiems kitą gyvenamąjį būstą, dydžiu. Jeigu teismas nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo atsižvelgdamas į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, konkretūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmai projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu šiuo atveju atliekami pakartotinai arba iš naujo, jeigu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo metu jie nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Nuosavybės registravimas valstybės vardu
1.
Kai paimamos visuomenės poreikiams žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir tokį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, o projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype. 2.
2Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas yra sprendžiamas teisme, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba kai projektą įgyvendinanti institucija įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytomis sąlygomis sumoka atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, o projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba kai projektą įgyvendinanti institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju. 3. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma, nurodyta šio įstatymo
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas
1.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas (toliau – žemės paėmimo projektas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas šio įstatymo nustatyta tvarka specialiojo plano, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, sprendinių pagrindu. Rengiant žemės paėmimo projektą, gali būti keičiamas ar koreguojamas specialusis planas, kurio pakeitimai tvirtinami šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 2. Žemės paėmimo projektas rengiamas siekiant suprojektuoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, padalijimo likusį visuomenės poreikiams neimamą žemės sklypą (sklypus). Žemės paėmimo projekte detalizuojami specialiajame plane, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, nustatomi planuojamos naudoti ir užstatyti teritorijos kokybiniai ir kiekybiniai parametrai. 3. Jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha ir tokio žemės sklypo nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. 3.4.
3.4. Žemės paėmimo projektų rengimą savo lėšomis organizuoja projektą įgyvendinanti institucija. Projektą įgyvendinanti institucija Žemės žemės paėmimo projektų rengėją projektą įgyvendinanti institucija parenka įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Projektą įgyvendinanti institucija apie rengiamą parengtą žemės paėmimo projektą skelbia savivaldybės interneto tinklalapyje ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bei planuojamos teritorijos gretimų žemės sklypų savininkams ir (ar) kitiems naudotojams. Pranešime nurodoma, kur galima susipažinti su žemės paėmimo projektu, ir nustatomas 15 darbo dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos susipažinti su šiuo projektu ir pasiūlymams dėl šio projekto pateikti.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Atlyginimas už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, visuomenės poreikiams paimamą turtą, šių nuostolių apskaičiavimo ir turto vertinimo tvarka
1Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių. 2. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui taip pat atlyginami nuostoliai, patirti atliekant statybinius tyrimus. Vyriausybės tvirtinamos vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatos mutatis mutandis taikomos apskaičiuojant nuostolius, patirtus dėl sunaikintų pasėlių ir sodinių, iškirsto miško. Nuostoliai, patirti dėl kito turto, sunaikinto atliekant statybinius tyrimus, apskaičiuojami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 2.3. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.
Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. 3.4. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. 5. Atlyginimas už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, pervedamas kartu su atlyginimu už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą. 4. 6. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą ir nuostolių, patirtų atliekant statybinius tyrimus, apskaičiavimą užsako ir už turto vertinimo šiuos darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
1.
Šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos institucijų pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema). Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai:
1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos institucijai institucijoms žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių;
2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. 2. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma jo kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena. 3. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytu pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas taip pat yra informuojami apie jų teisę dokumentus, prašymus ar informaciją, pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, teikti institucijai per E. pristatymo sistemą, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba registruotąja pašto siunta. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirenka informacijos teikimo ir gavimo būdą ir apie jį informuoja instituciją. Institucijos pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, taip pat žemės savininkų ir (ar) kitų naudotojų dokumentai, prašymai ar informacija institucijai toliau teikiami pasirinktu būdu.
Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informacijos teikimo ir gavimo būdo nepasirenka ir neinformuoja institucijos, jam informacija siunčiama registruotąja pašto siunta. 4. Kai žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informuoja, kad dokumentus nori teikti ir gauti per E. pristatymo sistemą, institucija rengia oficialiuosius elektroninius dokumentus, juos pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir teikia žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams šiuo būdu. 5. 3. Jeigu pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo to, kai projektą įgyvendinanti institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu – pranešimo turinys viešai paskelbiamas žemės sklypo buvimo vietos vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo institucijos interneto svetainėje ar spaudoje dieną. 6. Kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, institucija pranešimą viešai paskelbia žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. Jeigu visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir yra žinomas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdinis, šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimas siunčiamas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdiniui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir nėra žinomas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdinis, institucija pranešimą viešai paskelbia žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. 4. 7. Pranešimų siuntimo ir viešo paskelbimo išlaidas apmoka institucija, siunčianti pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, išskyrus šio įstatymo
2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 dalių, šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 3 dalies, šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 7 straipsnio ir 8 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio reikalavimus tiek, kiek juose numatytas reguliavimas susijęs su statybinių tyrimų atlikimu ir nuostolių, patirtų atliekant šiuos tyrimus, atlyginimu. 4. Šio įstatymo 8 straipsniu keičiamo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą, kuris yra paimame visuomenės poreikiams žemės sklype, sumą apskaičiuoti bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginti ta verte, kuri yra didesnė, taikomas tuo atveju, kai projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu po šio įstatymo įsigaliojimo, taip pat tuo atveju, kai projektas buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažintą projektą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10,
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kitas turto naudotojas (toliau – kitas naudotojas) – žemės nuomininkas, asmuo, valdantis žemę patikėjimo ar panaudos teise, taip pat asmuo, turintis daiktinių teisių į žemę ar jų suvaržymų, ir kito nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype, savininkas ar naudotojas.“
2Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:
„7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Žemės įstatyme.“
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento:
1) žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti);
2) specialiajame plane nurodytuose žemės sklypuose gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų iki statybinių tyrimų pradžios informuojami tyrėjo šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodomas numatomas statybinių tyrimų atlikimo būdas ir trukmė, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laikas.“ 2.
Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra pranešta apie Vyriausybės nutarimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Tuo atveju, jeigu įgyvendinant šiame įstatyme nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras reikia gauti viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų pažymas, sutikimus, derinimus ar patvirtinimus, kurių išdavimas teisės aktais numatytas nekilnojamųjų daiktų savininkų prašymu, teisę pateikti tokį prašymą turi projektą įgyvendinanti institucija. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą ar už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas neteisėtas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu.“
3Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas specialusis planas gali būti keičiamas arba koreguojamas Teritorijų planavimo įstatyme, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka ir atvejais. nurodyto specialiojo Specialiojo plano pakeitimai tvirtinami, apie juos pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir apie juos informuojami žemės savininkai ir (ar) kiti naudotojai šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 5 straipsnio 2¹ dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis (įskaitant atlyginimą už nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus), šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka; turto vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis turi būti mažinamas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytame projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo susitarime nurodytų paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių paliekamų žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pačiam išsikelti sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus verte, jeigu toks susitarimas sudarytas po turto vertinimo atlikimo dienos;“. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.
Jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas atsisako išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto teismo nutartyje nurodytais terminais ir tvarka, projektą įgyvendinančios institucijos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra mažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patiriamų iškeldinant šiuos asmenis ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais suteikiant jiems kitą gyvenamąjį būstą, dydžiu. Jeigu teismas nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo atsižvelgdamas į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, konkretūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmai projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu šiuo atveju atliekami pakartotinai arba iš naujo, jeigu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo metu jie nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Nuosavybės registravimas valstybės vardu
1.
Kai paimamos visuomenės poreikiams žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir tokį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, o projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype. 2.
2Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas yra sprendžiamas teisme, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba kai projektą įgyvendinanti institucija įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytomis sąlygomis sumoka atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, o projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba kai projektą įgyvendinanti institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju. 3. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma, nurodyta šio įstatymo
4 straipsnio 4 dalyje, panaikinama. 4.
4Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu užregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas
1Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas (toliau – žemės paėmimo projektas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas šio įstatymo nustatyta tvarka specialiojo plano, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, sprendinių pagrindu. Rengiant žemės paėmimo projektą, gali būti keičiamas ar koreguojamas specialusis planas, kurio pakeitimai tvirtinami šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 2. Žemės paėmimo projektas rengiamas siekiant suprojektuoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, padalijimo likusį visuomenės poreikiams neimamą žemės sklypą (sklypus). Žemės paėmimo projekte detalizuojami specialiajame plane, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, nustatomi planuojamos naudoti ir užstatyti teritorijos kokybiniai ir kiekybiniai parametrai. 3.
3Jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha arba likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. 3.4. Žemės paėmimo projektų rengimą savo lėšomis organizuoja projektą įgyvendinanti institucija. Projektą įgyvendinanti institucija Žemės žemės paėmimo projektų rengėją projektą įgyvendinanti institucija parenka įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Projektą įgyvendinanti institucija apie rengiamą parengtą žemės paėmimo projektą skelbia savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra planuojamas visuomenės poreikiams paimti žemės sklypas (-ai), interneto tinklalapyje svetainėje ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bei planuojamos teritorijos gretimų žemės sklypų savininkams ir (ar) kitiems naudotojams. Pranešime nurodoma, kur galima susipažinti su žemės paėmimo projektu, ir nustatomas 15 darbo dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos susipažinti su šiuo projektu ir pasiūlymams dėl šio projekto pateikti.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Atlyginimas už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, visuomenės poreikiams paimamą turtą, šių nuostolių apskaičiavimo ir turto vertinimo tvarka
1Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių. 2. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui taip pat atlyginami nuostoliai, patirti atliekant statybinius tyrimus.
Vyriausybės tvirtinamos vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatos mutatis mutandis taikomos apskaičiuojant nuostolius, patirtus dėl sunaikintų pasėlių ir sodinių, iškirsto miško. Nuostoliai, patirti dėl kito turto, sunaikinto atliekant statybinius tyrimus, apskaičiuojami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 2.3. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.
Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. 3.4. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. 5.
5Atlyginimas už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, pervedamas kartu su atlyginimu už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą. 4. 6. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą ir nuostolių, patirtų atliekant statybinius tyrimus, apskaičiavimą užsako ir už turto vertinimo šiuos darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
1Šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos institucijų pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema). Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai:
1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos institucijai institucijoms žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių;
2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. 2. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma jo kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena. 3.
3Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytu pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas taip pat yra informuojami apie jų teisę dokumentus, prašymus ar informaciją teikti institucijai per E. pristatymo sistemą, juos pasirašę kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba registruotąja pašto siunta. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirenka informacijos teikimo ir gavimo būdą ir apie jį informuoja instituciją. Institucijos pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, taip pat žemės savininkų ir (ar) kitų naudotojų dokumentai, prašymai ar informacija institucijai toliau teikiami jų pasirinktu būdu. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informacijos teikimo ir gavimo būdo nepasirenka ir neinformuoja institucijos, jam informacija siunčiama registruotąja pašto siunta. 4. Kai žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informuoja, kad dokumentus nori teikti ir gauti per E. pristatymo sistemą, institucija rengia oficialiuosius elektroninius dokumentus, juos pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir teikia žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams šiuo būdu. 5. 3. Jeigu pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo to dienos, kai projektą įgyvendinanti institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu – pranešimo turinys viešai paskelbiamas žemės sklypo buvimo vietos vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. 6.
6Kai žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta nežinoma, institucija pranešimą viešai paskelbia žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. Jeigu visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir yra žinomas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdinis, šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimas siunčiamas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdiniui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir nėra žinomas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdinis, institucija pranešimą viešai paskelbia žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. 4. 7. Pranešimų siuntimo ir viešo paskelbimo išlaidas apmoka institucija, siunčianti pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir finansų ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 3 dalies, šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 7 straipsnio ir šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. 4. Šio įstatymo 8 straipsniu keičiamo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą, kuris yra paimame visuomenės poreikiams žemės sklype, sumą apskaičiuoti bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginti ta verte, kuri yra didesnė, taikomas tuo atveju, kai projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu po šio įstatymo įsigaliojimo, taip pat tuo atveju, kai projektas buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažintą projektą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 7, 23 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 2 ir 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 9 IR 23¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
Parengti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 ir 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr.
IX-675 12 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) projektus paskatino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Susisiekimo ministerija) patirtis įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Pavyzdžiui, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, pirmame etape (geležinkelio vėžės projektavimo ir statybos) visuomenės poreikiams paimta daugiau kaip 994 ha žemės, teisme nagrinėtos 43 bylos, susijusios su atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymu. Minėtų projektų įgyvendinimo terminai dažnai nustatomi tarptautiniais susitarimais, kurie siejami su atitinkamais ES finansavimo periodais. Šiuo metu nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrina greito ir sklandaus valstybės ekonomikai ir šalies gerovei reikšmingų projektų įgyvendinimo, todėl minėtais įstatymų projektais siekiama efektyvinti tokių projektų įgyvendinimo procesus (žemės paėmimo visuomenės poreikiams, projektavimo, statybinių tyrimų ir kt.), kartu užtikrinant, kad dėl projektų įgyvendinimo nebūtų pažeisti asmenų teisėti interesai. Projektų tikslas – užtikrinti asmenų teisėtų interesų apsaugą valstybei įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir sudaryti teisines prielaidas efektyviai bei racionaliai šiuos projektus įgyvendinti. Projektų uždaviniai:
Susisiekimo ministerija. Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika (tel. 8 5 239 3867, el. p. [email protected]), Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnysis patarėjas Vytautas Palevičius (tel. 8 5 239 3965, el. p. [email protected]), Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyriausioji specialistė Jurgita Jakavičiūtė (tel. 8 5 239 3922, el. p. [email protected]) ir Ateities susisiekimo politikos grupės patarėja Asta Balevičiūtė (tel. 8 5 239 2892, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Žemė visuomenės poreikiams paimama teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, kai ji yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Galimybės visuomenės poreikiams paimti daugiau žemės, nei reikia ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, teisės aktuose nėra numatyta. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pagal ypatingos valstybinės svarbos projektą numatyta visuomenės poreikiams paimti tik dalį žemės sklypo, o likusios sklypo dalies savininkas netenka galimybės jį naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (pvz., žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas nebeturi galimybės ūkininkauti, nes jam liekantis žemės sklypas yra labai mažo ploto ir nelieka privažiavimo; kitos paskirties žemės sklypo savininkas dėl nustatomų apribojimų netenka teisės jam likusioje žemės sklypo dalyje statyti gyvenamojo namo ir pan.), t. y. nebegali vykdyti ūkinės ir (ar) komercinės veiklos. Taip žemės savininko padėtis pabloginama. Dėl tokio reglamentavimo kyla didelis visuomenės nepasitenkinimas ir pasipriešinimas įgyvendinamiems projektams, nepateisinami visuomenės lūkesčiai dėl valstybės veiksmų įgyvendinant šiuos projektus.
Geležinkelių transporto kodekso nuostatose, kurios numato, kokius žemės sklypus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo sutartimis perduoda valdyti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, nėra įtraukta visuomenės poreikiams paimama žemė ir kaip valstybinė žemė Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemė, kai valstybė įgyvendina ypatingos valstybinės svarbos projektus, kuriuos įgyvendinant numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ar Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius, todėl tokių žemės sklypų perdavimas užtrunka ilgiau ir jam reikalingos sudėtingesnės procedūros. Žemės paėmimo įstatyme taip pat nėra nustatyta, kokie turėtų būti tolesni projektą įgyvendinančios institucijos veiksmai, kai teismas priima nutartį nepatvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, t. y. nustato, kad įvykdytos ne visos procedūrinės sąlygos. Nenustačius konkrečios tvarkos, nėra aišku, kokių veiksmų turėtų imtis projektą įgyvendinanti institucija. Teisės aktai nenumato galimybės vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus su žemės savininkais ir (ar) kitais naudotojais komunikuoti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentai šiuo metu gali būti siunčiami tik registruotąja pašto siunta ir pasirašomi tik fiziniu būdu. Ekstremaliosios situacijos ir karantino atveju toks reglamentavimas sutrukdė vykdyti darbus, kurie iš esmės galėjo būti atlikti nuotoliniu būdu.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą ypatingos valstybinės svarbos projektai gali būti įgyvendinami tik nuosekliai vienas po kito vykstančiais etapais – teritorijų planavimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, projektavimo, statybos. Vien parengiamieji tokių projektų etapai (t. y. vykdomi iki statybos darbų pradžios) dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų (turint omeny ir tai, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimas, projektavimas, rangos ir kt. paslaugos perkamos viešųjų pirkimų būdu) gali trukti 6–7 metus. Šis laikotarpis yra pernelyg ilgas atsižvelgiant į šių projektų ypatingą strateginę reikšmę bei naudą valstybei. Ypatingos valstybinės svarbos projektus yra sunku įgyvendinti, tam tikrais atvejais netgi neįmanoma įgyvendinti juose užsibrėžtais terminais, dažnai nustatytais ne projekto įgyvendintojo valia, o tarptautiniais susitarimais ir pan. Pažymėtina, kad ilgi ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo terminai lemia trukdžius ir dėl jiems skirtos Europos Sąjungos paramos panaudojimo, ilgas įgyvendinimas didina projektų kaštus. Įprastai valstybės vykdomi infrastruktūros projektai, kurie sudaromi daugiametėms Europos Sąjungos finansinėms programoms įgyvendinti, iš dalies yra finansuojami tikslinių Europos Sąjungos fondų lėšomis. Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos ir joms įgyvendinti skirti tiksliniai Europos Sąjungos fondai yra sudaromi 7 metams (pvz., 2007–2013 m., 2014–2020 m., 2021–2027 m.). Ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimui trunkant ilgesnį laiką, kyla rizika, kad tokie projektai negalės būti baigti arba jų finansavimas turės būti užtikrinamas išimtinai valstybės biudžeto lėšomis, nes tiksliniai Europos Sąjungos fondai bus uždaryti ir jų finansavimo galimybės bus pasibaigusios.
Pagal Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą su žemės savininkais ir kitais naudotojais turi būti raštu suderintas numatomas žemės gelmių ir kitų tyrimų ir matavimų atlikimo būdas, trukmė, tiriamo ploto ribos ir t. t. Šiam suderinimui parengti nėra nustatyto termino ir pan., todėl praktikoje derinimo procesas gali ilgai užsitęsti, žemės savininkams ar kitiems naudotojams vengiant pasirašyti sudarytą susitarimą. Dėl šios priežasties nėra realios galimybės operatyviai atlikti reikalingus tyrinėjimus. Statinio projektui rengti, be kita ko, reikalingi projektiniai pasiūlymai, specialieji reikalavimai, prisijungimo sąlygos, kuriuos išduoda atitinkami subjektai. Statytojui (užsakovui) neatitinkant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų – nevaldant žemės, kurioje numatomas statinys, teisėtais pagrindais, nėra galimybės atlikti statinio projektavimo. Taip pat žemės paėmimo projektus įgyvendinantys subjektai susiduria su paimamoje žemėje esančių padalinamų statinių (tokių, kurie tęsiasi per kelis žemės sklypus, pvz., inžinerinių tinklų, kelių ar pan.) registracija atskirais Nekilnojamojo turto registro objektais. Įgyvendinančiosios institucijos teisė teikti prašymą registruoti atidalintą visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą yra numatyta Žemės įstatymo 7 straipsnyje, tačiau analogiškos nuostatos dėl šioje žemėje esančių atidalintų statinių registracijos nėra, todėl prašymas registruoti atidalintą statinį gali būti teikiamas tik jo savininko vardu.
Tokio pobūdžio statinių savininkai, nors tai paprastai būna viešojo sektoriaus subjektai, nebūna suinteresuoti tokių prašymų operatyviai teikti ir sukelia sunkumų įgyvendinant žemės paėmimo procedūras. Šiuo metu Žemės paėmimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įgyvendinančiai institucijai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą pervedus į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą arba įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir (ar) teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaičius su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, Nacionalinė žemės tarnyba paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę. Prieš perregistruojant visuomenės poreikiams paimtą turtą valstybės vardu nėra pakeičiama paimto turto paskirtis į ypatingos svarbos projektui įgyvendinti reikalingą paskirtį, todėl negalima atlikti tolesnių projekto įgyvendinimo veiksmų, o paskirties keitimą tenka atlikti papildomai. Tam reikalingi papildomi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Žemės paėmimo įstatymo 10 straipsnio, kuris nustato reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto viešumo, 2 dalyje nurodyta, kad projektą įgyvendinanti institucija apie rengiamą žemės paėmimo projektą skelbia savivaldybės interneto tinklalapyje ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bei planuojamos teritorijos gretimų žemės sklypų savininkams ir (ar) kitiems naudotojams.
Formuluotė „apie rengiamą“ konkrečiai nenurodo, kuriuo metu turi būti skelbiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas – ar viso šio projekto rengimo metu, ar jau parengus galutinį variantą, todėl praktikoje kyla diskusijų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnyje yra aiškiai pabrėžiama, kad visuomenė turi teisę susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) tvirtinamoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Praktikoje visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimas atliekamas beveik visais atvejais taikant lyginamąjį metodą. Šio metodo taikymas vertinant gyvenamuosius pastatus dažnai neužtikrina tokio turto savininko teisės gauti teisingą atlyginimą, t. y. iš gauto atlyginimo pastatyti ir (ar) įsigyti analogišką gyvenamąjį pastatą. Be to, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatomis, Turto ir verslo vertinimo metodiką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o ne Vyriausybė, kaip tai numatyta Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Ši nuostata sistemiškai nedera su galiojančiais teisės aktais institucijoms priskirtomis kompetencijomis.
Pažymėtina, kad įgyvendinant valstybei svarbius projektus kyla poreikis nustatyti servitutus ne tik centralizuotų (bendrojo naudojimo) tinklų statybai, tačiau ir smulkesniems objektams, skirtiems šiems tinklams prižiūrėti, bet nepatenkantiems į šių tinklų apibrėžimą. Pavyzdžiui, atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, gali būti padalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas į du atskirus sklypus. Tokiais atvejais projektą įgyvendinantis subjektas turi užtikrinti, kad likusias žemės sklypų dalis jų savininkai ar naudotojai galėtų pasiekti žemės ūkio technika ir kitomis transporto priemonėmis. Dažniausiai tai įmanoma padaryti tik per kaimyninius žemės sklypus nustačius kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.119 str.). Nesant galimybės nustatyti servitutą administraciniu aktu, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių su valstybei svarbiu projektu susijusių sprendinių įgyvendinimas nustatant servitutus sandoriais tampa labai komplikuotas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir (ar) kitą turtą nėra apmokestinamas gyventojų pajamų ir (ar) pelno mokesčiu. Dėl šios priežasties asmenys, gavę atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą turtą, privalo į valstybės biudžetą sumokėti atitinkamai gyventojų pajamų arba pelno mokestį. Manytina, kad tokiu būdu galimai pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje garantuojama asmens teisė į teisingą atlyginimą paimant turtą visuomenės poreikiams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atveju savininkui yra kompensuojama, o ne suteikiama nauda pinigais.
Tokios pozicijos laikosi ir Konstitucinis Teismas bei Lietuvos teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurie ne kartą yra pabrėžę, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką turtą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2008 m. gegužės 20 d. ir kt. nutarimus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-601/2012, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-478/2014 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą akcentavo, kad tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte; kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas), pareiškimo Nr. 58858/00, § 94–95; Vistiņš ir Perepjolkins, § 111; 2003 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, no. 55794/00, § 26 ir kt.). 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę žemės savininko pageidavimu visuomenės poreikiams paimti daugiau žemės, nei reikia ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, jeigu tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos (t. y. žemės savininkui po paėmimo liksiančios žemės sklypo dalies nebebus galima naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o kitos paskirties žemės sklypas – ne didesnis kaip 0,04 ha). Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos geriau suvokia, kas tai yra viešasis interesas, kurio labui gali būti ribojamos nuosavybės teisės, o įstatymų leidėjas turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmeniui nebūtų užkrauta neproporcinga ir perdėta našta (2004 m. birželio 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos sprendimas B. prieš Lenkiją ir jame nurodyta teismo praktika). Manytina, kad vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams perdėta ir neproporcinga našta gali būti laikomas ir asmens padėties pabloginimas, kai būtent dėl dalies žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams likusios žemės sklypo dalies naudojimas lieka apribotas, dėl ko kartu apribojama galimybė asmeniui vykdyti ūkinę ir (ar) komercinę veiklą.
Tokiais atvejais žemės savininkas praranda galimybę naudoti žemės sklypą tuo tikslu, dėl kurio jį įsigijo, bet išlaidos patiriamos (pvz., nors asmuo nebegali panaudoti žemės sklypo tiems tikslams, kuriems jį įsigijo, vis tiek turi mokėti žemės mokestį, patiriamos priežiūros ir tvarkymo išlaidos ir pan.). Dėl minėtų priežasčių siūloma sudaryti galimybę mažus neracionalaus dydžio plotus, liekančius po sklypo padalinimo, paimti visuomenės poreikiams kartu su paimamu žemės sklypu ir prijungti prie planuojamos teritorijos. Kriterijai, kuriais vadovaujantis žemės sklypas būtų laikomas neracionalaus dydžio ir netinkamu naudoti, pasirinkti atsižvelgiant į suformuotą praktiką dėl įsiterpusių žemės sklypų (Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“). Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, siekiant išspręsti praktikoje pasitaikančias problemas, kai, pavyzdžiui, paėmus žemę visuomenės poreikiams kartu su joje esančio statinio dalimi (ypač tokio, kuris tęsiasi per kelis žemės sklypus, pvz., inžinerinių tinklų, kelio ar pan.) vietos savivaldos institucijos turi duoti sutikimą dėl šio statinio atidalinimo, siūloma šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad tuo atveju, kai įgyvendinant šiame įstatyme nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras reikia gauti viešojo administravimo funkcijas atliekančių savivaldos subjektų pažymas, sutikimus, derinimus ar patvirtinimus, kurių išdavimas teisės aktais numatytas tik nekilnojamųjų daiktų savininkų prašymu, teisę paduoti tokį prašymą taip pat turi projektą įgyvendinanti institucija.
Nustatytas reguliavimas supaprastintų ir pagreitintų žemės paėmimo procedūrų įgyvendinimą. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu, siekiant sumažinti administracinę ir finansinę naštą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir paspartinti žemės sklypų perdavimo procedūras, siūloma pakeisti Geležinkelių transporto kodekso 23¹ straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimama valstybinė žemė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui perduodama valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o ne patikėjimo sutarties pagrindu. Be to, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu reglamentuoti valstybinės žemės sklypų perdavimo viešosios transporto infrastruktūros valdytojui tvarką.
Siekiant supaprastinti visuomenės poreikiams paimamos žemės perdavimą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Geležinkelio transporto kodekso 9 straipsnio 3 dalį ir joje nustatyti, kad visuomenės poreikiams paimta ir kaip valstybinė žemė Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemė, kurioje numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ar Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti komunikacijos su asmenimis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus būdus ir nustatyti, kad institucijų pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema). Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam būtų siunčiami per E. pristatymo sistemą, bet ir įteikiami kaip registruotoji pašto siunta. Taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys turės teisę dokumentus, prašymus ar informaciją institucijai teikti per E. pristatymo sistemą, tik juos pasirašę kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba registruotąja pašto siunta.
Pasirinkus komunikacijos su institucijomis būdą, tolesnis komunikavimas su asmeniu vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus vyktų pasirinktu būdu. Šiuo pakeitimu būtų užtikrinama galimybė asmenims pranešimus gauti, dokumentus pasirašyti ir pan. neišeinant iš namų ir mažinant laiko sąnaudas (vykstant į paštą atsiimti pašto siuntos, į nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos išduotų aktų pasirašymo vietas ir pan.). Jeigu asmuo nepasirinks informacijos gavimo būdo, informacija jam būtų siunčiama registruotąja pašto siunta. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad asmuo, kuriam neįmanoma įteikti pranešimo, turėtų kuo daugiau objektyvių galimybių sužinoti apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, šiuo metu nustatytas skelbimo spaudoje būdas papildomas informavimu projektą įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje. Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti tolesnius institucijų veiksmus tais atvejais, kai teismas priima nutartį, kuria nustato, kad ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo metu buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Šiuo keitimu siekiama aiškiau reglamentuoti atvejus, kai teismas priima nutartį nepatvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo (šiuo metu galiojančios redakcijos įstatyme nėra reguliavimo, kaip reikia elgtis tokiu atveju, o praktikoje tokių atvejų jau yra).
Iš šiuo metu galiojančio reguliavimo nėra aišku, ar tokiu atveju turėtų visos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros būti kartojamos nuo pradžių (pvz., Vyriausybės nutarimas jau priimtas, ir jeigu asmuo buvo netinkamai informuotas, visų procedūrų nuo pradžių pakartoti laikantis įstatyme nustatytų terminų yra tiesiog praktiškai neįmanoma), ar būtent tik tie veiksmai, dėl kurių priimta neigiama teismo nutartis. Taip būtų užtikrinama, kad projekto konkretus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmas, dėl kurio žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumas nepatvirtintas, šiuo atveju atliekamas pakartotinai arba iš naujo, jeigu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo metu jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas netinkamai. Tačiau, siekiant neapriboti subjektų galimybių pasirinkti administracine tvarka atitinkamą veikimo modelį (priimti sprendimus), nuspręsti daryti kitaip, nurodoma, kad šie veiksmai atliekami tik projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu. Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo išsikelia sodinius, želdinius ar medynus ar nusiima derlių. Šia nuostata siekiama išvengti dvigubo nuostolių atlyginimo.
Pvz., jeigu bus atliktas turto vertinimas, o susitarimas dėl nuostolių atlyginimo bus sudarytas po turto vertinimo ataskaitos surašymo, tai turto savininkas atlyginimą už sodinius, želdinius, medynų tūrį ir negautą derlių gaus du kartus (pagal turto vertinimo ataskaitą ir pagal susitarimą). Praktikoje yra atvejų, kai savininkai, susipažinę su vertinimo ataskaitoje nurodytomis, pvz., medynų vertėmis, išreiškia pageidavimą patys juos išsikirsti ir pan. Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo, Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektais siekiama sudaryti galimybę ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti skirtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei projektavimo etapų veiklas atlikti ne nuosekliai, o paraleliai, t. y. sudaryti galimybę projektavimą ir statybinius tyrimus atlikti Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tokiu atveju, prieš pradedant ypatingos valstybės svarbos projektui skirtą projektavimo etapą, t. y. rengti statinio projektą, nebūtų poreikio laukti, kol bus įvykdytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir bus gauti valstybės nuosavybės teisę į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai. Manome, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinamas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialusis planas ir pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, yra pakankamas pagrindas, kuris suteiktų teisę pradėti ir projektavimo etapą. Pažymėtina, kad Vyriausybei priėmus minėtą nutarimą jau pagal šiuo metu galiojančius reguliavimo reikalavimus Nekilnojamojo turto registre yra padaromos žymos, kurios apriboja savininkų teisę disponuoti turtu, kurį planuojama paimti visuomenės poreikiams.
Ypatingos valstybinės svarbos projektui skirtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir projektavimo etapus vykdant paraleliai, tokių projektų įgyvendinimo terminai galėtų būti sutrumpinami iki 2 metų (t. y. vietoj 6–7 metų sutrumpėtų iki 4–5 metų), ir dėl to būtų optimizuotas ir paspartintas ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas. Siūlomas reguliavimas apima transporto infrastruktūros srities projektus. Pagrindiniai tyrimai, atliekami dėl šių objektų statybos, yra žemės gelmių geologiniai tyrimai, kurių metu gręžiamas keliolikos centimetrų skersmens plotas ir nėra daroma jokių sprogdinimų, virpesių ir fizikinių laukų generavimo ir pan. Paprastai žemės savininkai po tokių tyrimų atlikimo gali identifikuoti tik tokius nuostolius kaip, pvz., pasėlių pažeidimas pervažiavus sunkiasvorei tyrimo technikai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektavimo etape geologiniai tyrinėjimai dažniausiai atliekami kas 50 m intervalu, o tai leidžia išvengti didelės vertės nekilnojamojo turto (pastatų, tvorų, kt. statinių) suniokojimo. Svarbu pažymėti, kad siūlomu reguliavimu numatoma atlyginti bet kokius nuostolius, kurie galėtų būti padaryti dėl atliekamų statybinių tyrimų. Tačiau kartu manome, kad nėra tikslinga numatyti papildomą atskirą vertinimą būtent dėl nuostolių, patirtų tyrimų metu, apskaičiavimo, kadangi šie nuostoliai nebus dideli ir pats individualus vertinimas gali kainuoti daugiau nei susidarytų atlygintinų nuostolių suma. Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą žemės savininkas, valdytojas ar naudotojas būtų informuotas apie būsimų žemės tyrinėjimų atlikimo būdą ir trukmę.
Šie pakeitimai leistų užtikrinti, kad minėti tyrimai būtų atliekami iškart po Vyriausybės nutarimo patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, todėl ne tik paspartėtų ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas, bet ir būtų užtikrinama žemės savininko teisė būti informuotam apie jo žemės sklype vyksiančius žemės gelmių ir kitus tyrimus ir teisė į nuostolių atlyginimą, jei tokių nuostolių būtų padaryta. Siekiant efektyvinti procesus, siūloma Žemės paėmimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, prieš įregistruodama paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą kaip valstybinę žemę, projektą įgyvendinančios institucijos prašymu visų pirma priimtų sprendimą dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ir įregistruotų šį žemės sklypą jau tokios žemės naudojimo paskirties ir būdo, kurie reikalingi ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti. Siekiama efektyvinti procesą tokiu būdu, kad esant žemės savininko sutikimui (pasirašytam aktui) arba įsiteisėjusiai teismo nutarčiai būtų išvengta poreikio du kartus kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją. Pagal esamą reguliavimą žemės sklypai perregistruojami Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, tuomet keičiama paskirtis ir vėl teikiami dokumentai Nekilnojamojo turto registrui su prašymu nustatyti naujus kadastro duomenis. Siūlomo reguliavimo atveju tiek savininko pasikeitimas, tiek žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pasikeitimas galėtų būti įregistruojami vieno kreipimosi metu.
Žemės paėmimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nurodyti, kad projektą įgyvendinanti institucija apie parengtą žemės paėmimo projektą skelbia savivaldybės interneto tinklalapyje ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bei planuojamos teritorijos gretimų žemės sklypų savininkams ir (ar) kitiems naudotojams. Ši formuluotė pašalintų minėtos nuostatos neaiškumą ir užtikrintų suderinamumą su Žemės paėmimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi bei Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Siekiant nepažeisti žmogaus teisės į savo gerovei užtikrinti pakankamą gyvenimo lygį ir nustatyti kuo teisingesnį atlyginimo dydį, Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma imperatyviai nustatyti, kad kai visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma turi būti apskaičiuojama bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo atveju turto vertintojas pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus kriterijus privalės parinkti bent du tinkamiausius metodus ir juos taikydamas apskaičiuoti turto vertę. Savininkui ir (ar) naudotojui būtų atlyginama ta verte, kuri būtų didesnė. Be to, siekiant teisinio aiškumo ir įvertinant tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas nenustato, kiek laiko galioja turto vertinimo ataskaita, Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu nustatoma, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos.
Siekiant efektyvaus valstybei svarbių projektų įgyvendinimo, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu siekiama papildyti servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus dar vienu punktu, pagal kurį įgyvendinant valstybei svarbų projektą būtų numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Servituto nustatymas administraciniu aktu padėtų spręsti tam tikras praktines problemas, kai pertvarkius žemės sklypus įgyvendinant ypatingos svarbos projektus asmenims atsiranda sunkumų patekti į savo žemės sklypus, atsiranda poreikis pertvarkyti inžinerinius tinklus ir pan. Pažymėtina, kad visiškai analogiško teisinio reguliavimo Žemės įstatyme ir Žemės paėmimo įstatyme negali būti ir neturi būti siekiama, nes tai praktikoje sukeltų didelių problemų įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Projektų rengėjų nuomone, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas yra specialusis įstatymas Žemės įstatymo atžvilgiu. Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalis numato, kad ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka, kuri turi sudaryti tinkamas prielaidas įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektus.
Šiuo metu susiduriama su laisvos žemės trūkumu, todėl praktikoje nebūtų įmanoma žemės savininkams pasiūlyti analogišką žemės sklypą, o ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas būtų dar labiau apsunkintas ir problema būtų dar labiau padidinta, dėl ko padidėtų administracinė našta, o ypatingos svarbos projektų įgyvendinimo terminai dar pailgėtų. Tačiau, siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principą, Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad reikalavimas nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatus, kuriais užstatytas visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, sumą apskaičiuoti bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginti ta verte, kuri yra didesnė, būtų taikomas tik tais atvejais, kai projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu jau įsigaliojus Žemės paėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte atitinkamai nustatoma, kad reikalavimas nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą, kuriuo užstatytas visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, sumą apskaičiuoti bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o atlyginti ta verte, kuri yra didesnė, būtų taikomas tik tais atvejais, kai projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu jau įsigaliojus Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektais siūloma įtvirtinti, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir (ar) kitą turtą nėra apmokestinamas gyventojų pajamų ir (ar) pelno mokesčiu. Taip būtų užtikrinama Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtinta asmens teisė gauti teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą, t. y. savininkas gautų kompensaciją už prarastą turtą rinkos kaina, taigi faktiškai gaunamas kompensacijos už prarastą turtą dydis nebūtų sumažintas per mokestines prievoles, kaip yra šiuo metu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Antikorupcinis vertinimas atliktas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes paspartės ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas, dėl ko verslo subjektai turės daugiau užsakymų paslaugoms teikti. 8.
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose siūlomos įtvirtinti naujos sąvokos pateiktos derinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo dienos reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;
2.
Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
3Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisykles ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
4Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 208 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise“;
5statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu
Nr.
D1-1053 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ patvirtinimo“;
6Turto ir verslo vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo metodikos patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Priimtų įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: „žemės paėmimas visuomenės poreikiams“, „ypatingos valstybinės svarbos projektai“. 16.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektais siūloma šių įstatymų įsigaliojimo data 2022 m. liepos 1 d. Atitinkamai, siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principo tinkamą įgyvendinimą, siūloma nustatyti, kad Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo pakeitimo įstatymo, Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo, Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektais nustatomas reguliavimas taip pat įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
2020-12-15 Nr. XIVP-50 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas)
turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių ir sodinių, iškirsto miško, patirtus atliekant statybinius tyrimus, apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Kai visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatas, nuostolių suma apskaičiuojama atkuriamąja jo verte. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės tvirtinamoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Praktikoje visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimas atliekamas visais atvejais taikant lyginamąjį metodą.
Šio metodo taikymas vertinant gyvenamuosius pastatus dažnai neužtikrina tokio turto savininko teisės gauti teisingą atlyginimą, t. y. iš gauto atlyginimo pastatyti ir (ar) įsigyti analogišką gyvenamąjį pastatą.“ Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, siūloma nustatyti, kad visuomenės poreikiams paimant gyvenamosios paskirties pastatus, nuostolių suma apskaičiuojama atkuriamąja verte. Taigi, iki įsigaliojant įstatymui, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, visuomenės poreikiams paimamų gyvenamosios paskirties pastatų vertė būtų apskaičiuota turto vertinimo metodu, kuris parinktas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Pažymėtina, kad iki įstatymo įsigaliojimo dalis gyvenamosios paskirties pastatų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų gali būti jau užbaigtos ir atlyginimas asmenims už paimtą visuomenės poreikiams turtą išmokėtas. Tuo tarpu įsigaliojus įstatymui toliau tęsiant to paties ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, visuomenės poreikiams paimamų gyvenamosios paskirties pastatų vertė būtų apskaičiuojama atkuriamąją verte. Vadinasi visuomenės poreikiams paimant gyvenamosios paskirties pastatus, kai įgyvendinamas tas pats ypatingos valstybinės svarbos projektas, jų vertė iki įsigaliojant įstatymui ir, įsigaliojus įstatymui, būtų apskaičiuojama vadovaujantis skirtingomis turto vertės nustatymo taisyklėmis. Todėl įgyvendinant tą patį projektą, asmenys už analogišką visuomenės poreikiams paimamą turtą galimai gautų skirtingo dydžio atlyginimą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad žemės paėmimą visuomenės poreikiams taip pat reglamentuoja Žemės įstatymas.
Pastarojo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatytas žemės sklypas, už asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Tuo tarpu įsigaliojus projektu siūlomiems keičiamo įstatymo pakeitimams, abiejuose įstatymuose atlyginimas asmenims už visuomenės poreikiams paimamus gyvenamosios paskirties pastatus, kai įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai, ir atlyginimas asmenims už paimamus gyvenamosios paskirties pastatus, kai jie būtų paimami tenkinti kitus visuomenės poreikius, būtų apskaičiuojamas vadovaujantis skirtingomis taisyklėmis, kas lemtų skirtingą jiems išmokamo atlyginimo už paimamus analogiškus pastatus dydį. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat tai, kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų (inter alia 2008 m. spalio 30 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai).
Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2013 m. vasario 22 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai). Kyla abejonių, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu asmenys, kuriems nuosavybės teise priklausantys gyvenamosios paskirties pastatai įgyvendinant tą patį ypatingos valstybinės svarbos projektą būtų paimti visuomenės poreikiams iki įstatymo įsigaliojimo, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje lyginant su asmenimis, kurių gyvenamosios paskirties pastatai būtų paimami jau įsigaliojus įstatymui, nes gyvenamosios paskirties pastatų vertė būtų apskaičiuojama vadovaujantis skirtingais turto vertinimo metodais, kas sąlygotų, kad už analogišką nekilnojamąjį turtą jiems būtų sumokamas skirtingo dydžio atlyginimas.
Be to, kyla abejonių, ar asmenys nebūtų diskriminuojami apskaičiuojant atlyginimo už paimamus visuomenės poreikiams gyvenamosios paskirties pastatus dydį, nes Žemės įstatyme ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme būtų nustatytos nevienodos paimamo visuomenės poreikiams tenkinti nekilnojamojo turto vertės apskaičiavimo taisyklės, o atlyginimo dydis skirtųsi vien tik dėl to, kad turtas, paimamas skirtingiems visuomenės poreikiams tenkinti. Manytina, kad tiek Žemės įstatyme, tiek Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme visuomenės poreikiams paimamo turto vertė turėtų būti nustatoma remiantis tomis pačiomis taisyklėmis. Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad šį siekį įgyvendinant turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra, išvengiama jų priešpriešos, atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai.
Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (inter alia 2003 m. gruodžio 3 d.,
teisiniu reguliavimu nebūtų sukurta priešprieša tarp asmenų, iš kurių valstybė, įgyvendindama tą patį ypatingos valstybinės svarbos projektą, visuomenės poreikiams paimtų jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamosios paskirties pastatus), nes sumokamas atlyginimo dydis už paimamą turtą būtų nustatomas vadovaujantis skirtingomis taisyklėmis. Todėl tokiems asmenims už analogišką nekilnojamąjį turtą, manytina, būtų sumokamas nevienodo dydžio atlyginimas. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Antra, projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje paimamo visuomenės poreikiams turto vertės ir su turto paėmimu susijusių nuostolių dydžio apskaičiavimas yra išskirtas. Todėl, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje turėtų reglamentuojamas ne nuostolių dydžio apskaičiavimas akuriamąja verte, bet paimamų visuomenės poreikiams gyvenamosios paskirties pastatų vertės apskaičiavimas atkuriamąja verte. Trečia, reikėtų įvertinti, kiek papildomų valstybės biudžeto asignavimų, lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, pareikalautų priimto įstatymo įgyvendinimas.
Ketvirta, Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 ,,Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo” patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 54.2 punkte nustatyta, kad vienas iš vertinant turtą taikomų metodų yra išlaidų (kaštų) metodas. Pastarosios metodikos 64 punkte įtvirtinta, kad išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė, o 66 punkte nustatyta, kad išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekte neturėtų būti aiškiai nurodytas metodas, kuriuo būtų vertinama visuomenės poreikiams paimamų gyvenamosios paskirties pastatų vertė. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis metodas paprastai yra taikomas tik specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertei nustatyti, kyla abejonių dėl šio metodo taikymo visais atvejais, kai būtų nustatoma visuomenės poreikiams paimamų gyvenamosios paskirties pastatų vertė. 2. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktinas žodis „nauja“. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo momento specialiajame plane nurodytuose žemės sklypuose gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki statybinių tyrimų pradžios informuojamas apie numatomų statybinių tyrimų atlikimo būdą ir trukmę, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laiką.
Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų ribojamos žemės sklypų, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkų nuosavybės teisės. Žemės sklypuose gali būti nenuimtas derlius, o jų savininkai gali būti pradėję derliaus nuėmimą, besirengiantys išsikelti sodinius ar medynus. Pagal projekto nuostatas statybinių tyrimų atlikimui nebūtų reikalingas tokių žemės sklypų savininkų sutikimas. Statybiniai tyrimai galėtų būti pradėti bet kuriuo metų laiku, neatsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės savininkai po statybinių tyrimų atlikimo gali patirti tokius nuostolius kaip pasėlių pažeidimas pervažiavus sunkiasvorei tyrimo technikai, o projektavimo stadijoje geologiniai tyrinėjimai dažniausiai atliekami kas 50 m intervalu. Atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypų savininkai, atsižvelgiant į projekto 7 straipsnyje siūlomas keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, pagal sudarytą rašytinį susitarimą galėtų iš paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų iškelti sodinius ar medynus ar nusiimti derlių. Kaip jau buvo minėta, pagal projekto nuostatas statybinių tyrimų darbai galėtų būti atliekami bet kuriuo metu, įspėjus savininką prieš 10 darbo dienų, t. y. savininkams nenusiėmus derliaus ar neiškėlus sodinių ar medynų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo proporcingumo principą. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad statybinių tyrimų darbai galėtų būti atliekami, esant žemės sklypų savininkų sutikimui.
Tuo atveju, jeigu sutikimo nebūtų reikalaujama, svarstytina, ar nereikėtų prailginti įspėjimo dėl statybinių tyrimų termino, taip pat nustatyti, kad statybų tyrimų darbai negali būti pradėti, jeigu su žemės sklypų savininkais sudarytas rašytinis susitarimas dėl derliaus nuėmimo ir (ar) sodinių ar medynų iškėlimo. 4. Pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jei apygardos administracinis teismas nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo dėl šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose nurodytų teismo vertinamų aspektų neįgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo, konkretūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmai, dėl kurių žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumas nepatvirtintas, projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti tuo konkrečiu atveju atliekami pakartotinai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apygardos administracinio teismo nutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Vadinasi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas galėtų būti išspręstas ne tik apygardos administraciniame teisme, bet ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatą ,,apygardos administracinis teismas“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,teismas“.
Kartu pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumas galėtų būti nepatvirtintas dėl to, kad tam tikri įstatyme nustatyti veiksmai iš viso nebuvo atlikti, todėl projektą įgyvendinanti institucija priimti sprendimo dėl tokių veiksmų pakartotinio atlikimo negalėtų. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. 5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, padalijimo liksiantis kitos paskirties žemės sklypas būtų ne didesnis kaip 0,04 ha, o žemės ūkio paskirties sklypo plotas būtų ne didesnis kaip 0,1 ha ir tokio žemės sklypo nebūtų galima naudoti pagal to žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, tai toks žemės sklypas pagal žemės savininko prašymą, pateiktą iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto viešo svarstymo dienos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, padalijimo liksiantis žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui priklausančiu žemės sklypu.“ Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti, nurodant, kuriam subjektui yra pateikiamas žemės sklypo savininko prašymas. Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybė visuomenės poreikiams turėtų paimti (išpirkti) ir tą žemę, kuri nebūtų reikalinga įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektus, jeigu būtų pateiktas tokios žemės savininko prašymas. Taigi valstybė, vykdydama įstatymą, privalėtų pirkti ir jai nereikalingą žemę, kurią išpirkusi, jos nenaudotų aukščiau minėtų projektų įgyvendinimui.
Kyla abejonių, ar tokiu atveju racionaliai būtų naudojami valstybės finansiniai ištekliai, nes, kaip jau buvo minėta, būtų perkama valstybei nereikalinga žemė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Trečia, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio nuostata ,,žemės savininkui priklausantis žemės sklypas” nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes neaišku, ar ji apimtų tik asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, ar ir jų valdomus bei naudojamus žemės sklypus. Jeigu turimi omenyje žemės savininkui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tai prieš žodį ,,priklausantys” įrašytini žodžiai ,,nuosavybės teise”. Ketvirta, nėra pakankamai aiškus šiose projekto nuostatose vartojamų formuluočių „po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, padalijimo liksiantis kitos paskirties žemės sklypas“ turinys, nes pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatas yra padalijamas vienas žemės sklypas (o ne jo dalis) ir po jo padalijimo lieka du ar daugiau žemės sklypų. Penkta, šiose projekto nuostatose po žodžių „o žemės ūkio paskirties“ įrašytinas žodis „žemės“, o formuluotėje „pagal to žemės sklypo naudojimo paskirtį“ po žodžio „sklypo“ įrašytinas žodis „pagrindinę“. 6. Siekiant suderinti projekto nuostatas su Žemės įstatymo nuostatomis, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „ir pobūdį“, nes Žemės įstatymas nenustato žemės naudojimo pobūdžio reglamentavimo. 7.
pateikto keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia tvarka iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo galėtų būti išnuomojami visuomenės poreikiams paimti žemės sklypai tais atvejais, kai jie patikėjimo teise perduoti valdyti ne Nacionalinei žemės tarnybai, bet kitiems subjektams. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 8. Siekiant aiškumo, projekto
suderinti tarpusavyje, nes, nėra aišku, kodėl 5 dalyje numatytu atveju informacija skelbiama „vietos laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių“, o 6 dalyje numatytu atveju – „viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas)“. Be to, projekto nuostatos turi būti suderintos su Visuomenės informavimo įstatyme vartojamomis sąvokomis, apibrėžiančiomis laikraščių rūšis. 9. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis ir skaičius „ir 3“, o vietoj žodžio „dalis“ įrašytinas žodis „dalį“, nes nuostatos, reglamentuojančios įstatymo taikymą, turėtų įsigalioti tą pačią dieną kaip ir įstatymas. 10. Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatų formuluotės „išskyrus šio įstatymo 4 ir 5 straipsnių, taip pat
su statybinių tyrimų atlikimu ir šių nuostolių atlyginimu“ turinys nėra aiškus: Pirma, iš kalbinės nuostatų konstrukcijos nėra aišku, ar išimtis taikoma šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui visa apimtimi, ar tik juose numatytam reguliavimui, susijusiam su statybiniais tyrimais ir nuostolių atlyginimu. Antra, nėra aiškus formuluotės „šių nuostolių“ turinys, nes, nėra aišku, ar turimi omenyje nuostoliai, patirti atliekant statybinius tyrimus, ar kokie kiti nuostoliai.
Trečia, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų nurodyti ne tik šio įstatymo straipsnius, bet ir tais straipsniais dėstomus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo straipsnius. 11. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 16 punktuose atitinkamai nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-11-19 Nr. XIVP-50(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, arba kai projektą įgyvendinanti institucija įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytomis sąlygomis sumoka atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir
(ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama. Taigi pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą įsiteisėjusiame teismo sprendime gali būti nurodytos ne tik sąlygos, pagal kurias turi būti galutinai atsiskaitoma su paimamos žemės sklypo savininku ir (ar) naudotoju, bet ir nustatyta, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kada pastaruoju atveju paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas galėtų būti keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, o žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas kaip valstybinė žemė. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 2. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nereikėtų patikslinti, nurodant, kad apie parengtą žemės paėmimo projektą skelbiama savivaldybės arba savivaldybių, kurių teritorijoje yra visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas (-ai), interneto tinklalapyje. 3.
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo institucijos interneto svetainėje ar spaudoje dieną“ (pabraukta - mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad
„pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu - pranešimo turinys
viešai paskelbiamas žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje“. Taigi, pagal projekto nuostatas pranešimo turinys yra viešai skelbiamas spaudoje ir institucijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios aukščiau minėtos projekto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokia diena būtų laikoma pranešimo įteikimo diena (ar paskelbimo spaudoje, ar institucijos interneto svetainėje), tuo atveju, kai pranešimo paskelbimo spaudoje ir institucijos interneto svetainėje dienos nesutaptų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas nuo pranešimo įteikimo dienos yra skaičiuojami įvairūs pagal šį įstatymą atliekamų procedūrų terminai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo momento specialiajame plane nurodytuose žemės sklypuose gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki statybinių tyrimų pradžios informuojami tyrėjo keičiamo įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka apie numatomų statybinių tyrimų atlikimo būdą ir trukmę, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laiką.
Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnyje siūloma reglamentuoti nuostolių, kuriuos dėl statybinių tyrimų patirtų paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą projekto 2 straipsnio
statybinių tyrimų atlikimo ir projekto 8 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo
paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkams ir naudotojams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame keičiamame įstatyme statybinių tyrimų atlikimas paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekte dėstomos naujos keičiamo įstatymo nuostatos dėl statybinių tyrimų atlikimo ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo galėtų būti taikytinos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms, nes, kaip jau buvo minėta, iki įstatymo įsigaliojimo statybinių tyrimų atlikimas paimamuose visuomenės poreikiams žemės sklypuose keičiamame įstatyme nebuvo numatytas. Todėl svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kad šioje dalyje nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos statybiniams tyrimams, atliekamiems įstatymui įsigaliojus. Be to, projekto 10 straipsnio 3 dalyje prieš skaičių ir žodį „8 straipsnio“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-04-22 Nr. XIVP-50(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo klausimas yra sprendžiamas teisme, po to, ,,kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio
sprendime nurodytomis sąlygomis sumoka atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą“. Atkreipiame dėmesį, kad vertinamoji projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama, nes šioje nuostatoje du kartus kartojama nuostata ,,kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą“.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nereikėtų patikslinti, atsisakant vienos iš nuostatų ,,kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą“. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas galėtų būti registruojamas valstybės vardu ir jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą galėtų būti keičiama tik po to, kai projektą įgyvendinanti institucija įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytomis sąlygomis sumokėtų atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į galimai ilgą tokių bylų nagrinėjimo teismuose terminą, ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas galėtų nusitęsti neribotam laikui, nes paimama visuomenės poreikiams žemė galėtų būti Nekilnojamojo turto registre registruojama valstybės vardu ir priimamas sprendimas pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą galėtų būti tik pasibaigus teisminiam nagrinėjimui ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Be to, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams.
Taigi, paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą jau galima registruoti iš karto, kai įsiteisės aukščiau minėta nutartis, t. y. nelaukiant kol projektą įgyvendinanti institucija įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytomis sąlygomis sumokės atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Todėl projekto nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatą, kad visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas galėtų būti registruojamas valstybės vardu ir keičiama jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą tik po to, kai projektą įgyvendinanti institucija įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytomis sąlygomis sumoka atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui, nereikėtų patikslinti arba jos atsisakyti. Kartu, svarstytina, ar įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą ir leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, paimamos žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui neturėtų būti suteikta teisė naudotis žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodyta atlyginimo suma, kuri yra notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinėje sąskaitoje, atidarytoje vadovaujantis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi. 2.
straipsnio 4 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokius konkrečiai sandorius su buvusiais visuomenės poreikiams paimtos žemės savininkais ar kitais naudotojais galėtų sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba, t. y. ar valstybinės žemės nuomos, ar valstybinės žemės panaudos sutartis. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas vadovaujantis viešosios teisės principu, pagal kurį keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos konkrečios sandorių, kuriuos turėtų teisę sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba, rūšys. Jeigu būtų nuspręsta, kad galėtų būti sudaromi tiek žemės nuomos, tiek žemės panaudos sandoriai, tai reikėtų aiškiai įvardinti kokiais atvejais būtų sudaromi tiek vieni, tiek kiti sandoriai, nes valstybės gaunamos pajamas iš tokių sandorių iš esmės skirtųsi. Be to, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje žodis ,,užregistruotas“ keistinas žodžiu ,,įregistruotas“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
2021-12-22 Nr. 110-P-48 2022-03-16
dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-11-19) 5(7)
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 5 straipsniu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, arba kai projektą įgyvendinanti institucija įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytomis sąlygomis sumoka atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.
Taigi pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą įsiteisėjusiame teismo sprendime gali būti nurodytos ne tik sąlygos, pagal kurias turi būti galutinai atsiskaitoma su paimamos žemės sklypo savininku ir (ar) naudotoju, bet ir nustatyta, kad žemės savininkas ir
(ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kada pastaruoju atveju paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas galėtų būti keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, o žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas kaip valstybinė žemė. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. (P.S. – paryškinta KRK) Pritarti. Siūloma patikslinti įstatymo projekto (toliau – Projekto) 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį: siekiant aiškumo nustatyti, kad paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas kaip valstybinė žemė, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. 2.
Teisės departamentas (2021-11-19) 7(10)
įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nereikėtų patikslinti, nurodant, kad apie parengtą žemės paėmimo projektą skelbiama savivaldybės arba savivaldybių, kurių teritorijoje yra visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas (-ai), interneto tinklalapyje. (P.S. – paryškinta KRK) Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-11-19) 9(16)
„Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo institucijos
interneto svetainėje ar spaudoje dieną“ (pabraukta - mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad „pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu - pranešimo turinys viešai paskelbiamas žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje“. Taigi, pagal projekto nuostatas pranešimo turinys yra viešai skelbiamas spaudoje ir institucijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios aukščiau minėtos projekto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokia diena būtų laikoma pranešimo įteikimo diena (ar paskelbimo spaudoje, ar institucijos interneto svetainėje), tuo atveju, kai pranešimo paskelbimo spaudoje ir institucijos interneto svetainėje dienos nesutaptų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas nuo pranešimo įteikimo dienos yra skaičiuojami įvairūs pagal šį įstatymą atliekamų procedūrų terminai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. (P.S. – paryškinta KRK) Pritarti. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-11-19) 2(4)10 1(2)3 (2), 4.
Projekto
nustatyti, kad nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo momento specialiajame plane nurodytuose žemės sklypuose gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki statybinių tyrimų pradžios informuojami tyrėjo keičiamo įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka apie numatomų statybinių tyrimų atlikimo būdą ir trukmę, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laiką. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnyje siūloma reglamentuoti nuostolių, kuriuos dėl statybinių tyrimų patirtų paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl statybinių tyrimų atlikimo ir projekto 8 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatos dėl nuostolių atliekant statybinius tyrimus atlyginimo paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkams ir naudotojams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame keičiamame įstatyme statybinių tyrimų atlikimas paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekte dėstomos naujos keičiamo įstatymo nuostatos dėl statybinių tyrimų atlikimo ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo galėtų būti taikytinos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms, nes, kaip jau buvo minėta, iki įstatymo įsigaliojimo statybinių tyrimų atlikimas paimamuose visuomenės poreikiams žemės sklypuose keičiamame įstatyme nebuvo numatytas.
Todėl svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kad šioje dalyje nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos statybiniams tyrimams, atliekamiems įstatymui įsigaliojus. Be to, projekto 10 straipsnio 3 dalyje prieš skaičių ir žodį „8 straipsnio“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. (P.S. – paryškinta KRK) Pritarti. Siūloma atsisakyti Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatų, susijusių su statybinių tyrimų atlikimu, pagal kurias nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek juose numatytas reguliavimas susijęs su statybinių tyrimų atlikimu ir nuostolių, patirtų atliekant šiuos tyrimus, atlyginimu. Statybinius tyrimus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu reglamentuojančios naujos teisės normos bus taikomos po šio įstatymo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8,
komiteto išvadoms; 6.2.
Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas (2022-03-16) 5(7)
Argumentai: siekiant užtikrinti galimybę laikinai naudoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą iki tol, kol bus gautas leidimas statyti (įgyvendinti) projektą, siūloma Projekto 5 straipsniu keičiamą 7 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi. Pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu keičiamą 7 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi: ”4. Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu užregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.“ Pritarti. 2. Kaimo reikalų komitetas (2022-03-16) 6(8)
Argumentai: siūloma išplėsti atvejų sąrašą, kai likusi visuomenės poreikiams neimama bet kurios paskirties žemės sklypo dalis žemės savininko prašymu galėtų būti projektuojama kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Tai būtų toks žemės sklypas, kurio dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, nepaisant jo ploto (netinkama konfigūracija ar pan.). Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsniu keičiamo 8 straipsnio naują 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha ir arba tokio likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš - 0, susilaikė - 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
DĖL
2022-03-30
nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjos: Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-11-19) 5(7)
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Pagal projekto 5 straipsniu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, arba kai projektą įgyvendinanti institucija įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytomis sąlygomis sumoka atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama. Taigi pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą įsiteisėjusiame teismo sprendime gali būti nurodytos ne tik sąlygos, pagal kurias turi būti galutinai atsiskaitoma su paimamos žemės sklypo savininku ir (ar) naudotoju, bet ir nustatyta, kad žemės savininkas ir
(ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kada pastaruoju atveju paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas galėtų būti keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, o žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas kaip valstybinė žemė. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
Teisės departamentas (2021-11-19) 7(10)
Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio keičiamo įstatymo
žemės paėmimo projektą skelbiama savivaldybės arba savivaldybių, kurių teritorijoje yra visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas (-ai), interneto tinklalapyje. Pritarti
Teisės departamentas (2021-11-19) 9(16)
„Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo institucijos
interneto svetainėje ar spaudoje dieną“ (pabraukta - mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad „pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu - pranešimo turinys viešai paskelbiamas žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje“. Taigi, pagal projekto nuostatas pranešimo turinys yra viešai skelbiamas spaudoje ir institucijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios aukščiau minėtos projekto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokia diena būtų laikoma pranešimo įteikimo diena (ar paskelbimo spaudoje, ar institucijos interneto svetainėje), tuo atveju, kai pranešimo paskelbimo spaudoje ir institucijos interneto svetainėje dienos nesutaptų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas nuo pranešimo įteikimo dienos yra skaičiuojami įvairūs pagal šį įstatymą atliekamų procedūrų terminai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-11-19) 2(4)10 1(2)3 (2), 4.
Projekto
nustatyti, kad nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo momento specialiajame plane nurodytuose žemės sklypuose gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas ne vėliau kaip
įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka apie numatomų statybinių tyrimų atlikimo būdą ir trukmę, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laiką. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnyje siūloma reglamentuoti nuostolių, kuriuos dėl statybinių tyrimų patirtų paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl statybinių tyrimų atlikimo ir projekto 8 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatos dėl nuostolių atliekant statybinius tyrimus atlyginimo paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkams ir naudotojams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame keičiamame įstatyme statybinių tyrimų atlikimas paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekte dėstomos naujos keičiamo įstatymo nuostatos dėl statybinių tyrimų atlikimo ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo galėtų būti taikytinos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms, nes, kaip jau buvo minėta, iki įstatymo įsigaliojimo statybinių tyrimų atlikimas paimamuose visuomenės poreikiams žemės sklypuose keičiamame įstatyme nebuvo numatytas.
Todėl svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kad šioje dalyje nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos statybiniams tyrimams, atliekamiems įstatymui įsigaliojus. Be to, projekto 10 straipsnio 3 dalyje prieš skaičių ir žodį „8 straipsnio“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 ir 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-50(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjai: Vytautas Mitalas, Algirdas Butkevičius. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, I.Pakarklytė, J.Pinskus, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministrė L.Maskaliovienė, Susisiekimo ministerijos atstovai: V. Palevičius, J.Jakavičiūtė, J.Norkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-195
visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, arba kai projektą įgyvendinanti institucija įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytomis sąlygomis sumoka atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir
(ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.
Taigi pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą įsiteisėjusiame teismo sprendime gali būti nurodytos ne tik sąlygos, pagal kurias turi būti galutinai atsiskaitoma su paimamos žemės sklypo savininku ir
(ar) naudotoju, bet ir nustatyta, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kada pastaruoju atveju paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas galėtų būti keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, o žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas kaip valstybinė žemė. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Patikslinti įstatymo projekto (toliau – Projekto)
nustatyti, kad paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiamas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas kaip valstybinė žemė, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-197 2.
Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nereikėtų patikslinti, nurodant, kad apie parengtą žemės paėmimo projektą skelbiama savivaldybės arba savivaldybių, kurių teritorijoje yra visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas (-ai), interneto tinklalapyje. Pritarti. Projekto 7 straipsnio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį siūloma dėstyti taip: „2. Projektą įgyvendinanti institucija apie rengiamą parengtą žemės paėmimo projektą skelbia savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra planuojamas visuomenės poreikiams paimti žemės sklypas (-ai), interneto tinklalapyje ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bei planuojamos teritorijos gretimų žemės sklypų savininkams ir
(ar) kitiems naudotojams. Pranešime nurodoma, kur galima susipažinti su žemės paėmimo projektu, ir nustatomas 15 darbo dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos susipažinti su šiuo projektu ir pasiūlymams dėl šio projekto pateikti.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-199
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo institucijos interneto svetainėje ar spaudoje dieną“ (pabraukta - mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad „pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu - pranešimo turinys viešai paskelbiamas žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje“. Taigi, pagal projekto nuostatas pranešimo turinys yra viešai skelbiamas spaudoje ir institucijos interneto svetainėje.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios aukščiau minėtos projekto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokia diena būtų laikoma pranešimo įteikimo diena (ar paskelbimo spaudoje, ar institucijos interneto svetainėje), tuo atveju, kai pranešimo paskelbimo spaudoje ir institucijos interneto svetainėje dienos nesutaptų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas nuo pranešimo įteikimo dienos yra skaičiuojami įvairūs pagal šį įstatymą atliekamų procedūrų terminai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pritarti. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-1921
siūloma nustatyti, kad nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo momento specialiajame plane nurodytuose žemės sklypuose gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas ne vėliau kaip
įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka apie numatomų statybinių tyrimų atlikimo būdą ir trukmę, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laiką. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnyje siūloma reglamentuoti nuostolių, kuriuos dėl statybinių tyrimų patirtų paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, tvarką.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl statybinių tyrimų atlikimo ir projekto 8 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatos dėl nuostolių atliekant statybinius tyrimus atlyginimo paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkams ir naudotojams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame keičiamame įstatyme statybinių tyrimų atlikimas paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekte dėstomos naujos keičiamo įstatymo nuostatos dėl statybinių tyrimų atlikimo ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo galėtų būti taikytinos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms, nes, kaip jau buvo minėta, iki įstatymo įsigaliojimo statybinių tyrimų atlikimas paimamuose visuomenės poreikiams žemės sklypuose keičiamame įstatyme nebuvo numatytas. Todėl svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kad šioje dalyje nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos statybiniams tyrimams, atliekamiems įstatymui įsigaliojus. Be to, projekto 10 straipsnio 3 dalyje prieš skaičių ir žodį „8 straipsnio“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti. Atsisakyti Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatų, susijusių su statybinių tyrimų atlikimu, pagal kurias nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek juose numatytas reguliavimas susijęs su statybinių tyrimų atlikimu ir nuostolių, patirtų atliekant šiuos tyrimus, atlyginimu.
Statybinius tyrimus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu reglamentuojančios naujos teisės normos bus taikomos po šio įstatymo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms. 10 straipsnio 3 dalį pakoreguoti atsisakant statybinių tyrimų ir papildant nuostatomis dėl skelbimo apie parengtą žemės paėmimo projektą tvarkos ir ją išdėstyti taip:
įsigaliojimo pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, išskyrus šio įstatymo
visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo
išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 7 straipsnio ir šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2022-03-16 Pritarti iniciatorių pateiktam Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr.
XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 ir 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-50(2) ir komiteto išvadoms; Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė:
Pritarti. 2. Kaimo reikalų komitetas, 2022-03-165
Argumentai: siekiant užtikrinti galimybę laikinai naudoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą iki tol, kol bus gautas leidimas statyti (įgyvendinti) projektą, siūloma Projekto 5 straipsniu keičiamą 7 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi. Pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu keičiamą 7 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi: ”4. Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu užregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.“
komitetas, 2022-03-1663 Argumentai: siūloma išplėsti atvejų sąrašą, kai likusi visuomenės poreikiams neimama bet kurios paskirties žemės sklypo dalis žemės savininko prašymu galėtų būti projektuojama kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas.
Tai būtų toks žemės sklypas, kurio dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, nepaisant jo ploto (netinkama konfigūracija ar pan.). Pasiūlymas: Projekto 6 straipsniu keičiamo 8 straipsnio naują 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis
visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha ir arba tokio likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.“ Pritarti. 4. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-03-31 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 ir 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-50(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir komiteto išvadai. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2022-04-139 Siekiant teisinio aiškumo patikslinti Projekto 9 straipsniu dėstomo 16 staripsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytu
pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas taip pat yra informuojami apie jų teisę dokumentus, prašymus ar informaciją, pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, teikti institucijai per E. pristatymo sistemą, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba registruotąja pašto siunta. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirenka informacijos teikimo ir gavimo būdą ir apie jį informuoja instituciją. Institucijos pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, taip pat žemės savininkų ir
(ar) kitų naudotojų dokumentai, prašymai ar informacija institucijai toliau teikiami pasirinktu būdu. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informacijos teikimo ir gavimo būdo nepasirenka ir neinformuoja institucijos, jam informacija siunčiama registruotąja pašto siunta.“ Pritarti. 2.
komitetas, 2022-04-1310 Siekiant, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bei planuojamos teritorijos gretimų žemės sklypų savininkams ir
(ar) kitiems naudotojams būtų tinkamai pranešta apie parengtą žemės paėmimo projektą siūlome nustatyti, kad ši skelbimo tvarka būtų taikoma ir jau pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad kyla abejonių, ar projekte dėstomos naujos keičiamo įstatymo nuostatos dėl statybinių tyrimų atlikimo ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo galėtų būti taikytinos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms, 10 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, išskyrus šio įstatymo
žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 dalių, šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 3 dalies, šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 7 straipsnio ir šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas 8 straipsnyje išdėstyto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio reikalavimus tiek, kiek juose numatytas reguliavimas susijęs su statybinių tyrimų atlikimu ir nuostolių, patirtų atliekant šiuos tyrimus, atlyginimu.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius, G.Paluckas. 10.
projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris