Projekto lyginamasis variantas
2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-102 PREAMBULĖS, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3, 6, 7, 8 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeisti Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2020 m. kovo 27 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo; atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelio neapibrėžtumo ir rizikų, susijusių su COVID-19 pandemijos raida ir jos poveikiu valdžios sektoriaus finansams, išskirtinės aplinkybės 2021 metais neatšaukiamos; įvertindamas tai, kad, nustačius išskirtines aplinkybes ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą ir biudžeto politikos kontrolės institucijos patvirtintą ekonominės raidos scenarijų 2021–2024 metams apskaičiavus neigiamą produkcijos atotrūkį nuo potencialo, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2021 metais valdžios sektoriui netaikomos; atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr.
1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo, įgyvendinant kovos su COVID-19 pandemijos sukeltais neigiamais padariniais ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai ir socialinei aplinkai priemones, nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių; įvertindamas poreikį formuoti ekonomikos atsigavimą palaikančią fiskalinę politiką; atsižvelgdamas į dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą didelį neužtikrintumą dėl globalios ekonomikos atsigavimo, stiprėjančias geopolitines įtampas ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus stiprėja, kad pajamos numatomos mažesnės, negu buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XIII-2696 „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, ir išliekančias rizikas dėl šalies ekonominės raidos, taip pat į išaugusią valdžios sektoriaus skolą bei poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus; įgyvendindamas 2020 m. gegužės 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programos ir Europos Komisijos 2021 m. kovo 3 d.
Europos Sąjungos valstybėms narėms pateiktas fiskalinės politikos formavimo gaires, kuriose kurioje, be kita ko, rekomenduojama imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas ekonomikos būsimas atsigavimas, o numatant konkrečias pagalbos priemones ir lėšas šioms priemonėms įgyvendinti pagalbos priemonės būtų vertinamos atsižvelgiant į tikslingumo, trumpalaikiškumo ir efektyvumo principus, priima šį įstatymą.“
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžetas – 11 252 105 12 437 428 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 263 546 2 777 114 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 15 841 411 16 615 287 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 062 717 3 180 333 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4 589 306 4 177 859 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 priedai).“
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 48,19 47,62 procento, iš kurios pastovioji dalis – 43,08 42,95 procento, kintamoji dalis – 5,11 4,67 procento;“. 2.
2Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
a) Vilniaus miesto savivaldybei – 63,28 63,27 procento;
b) Kauno miesto savivaldybei – 84,48 84,47 procento;
c) Klaipėdos miesto savivaldybei – 98,92 procento;
d) Neringos savivaldybei – 31,19 procento;
e) Kauno rajono savivaldybei – 86,83 procento;
f) Klaipėdos rajono savivaldybei – 93,85 93,84 procento;
g) Trakų rajono savivaldybei – 91,07 procento;
h) Vilniaus rajono savivaldybei – 82,98 82,97 procento;
i) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;“. 4 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas arba ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2021 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 866 855 854 595 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas).“
Pakeisti 10 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 500 000 200 000 tūkst. eurų.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
2021 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 4 027 698 3 270 003 tūkst. eurų, iš jų 1 140 818 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2022 metais išpirkti.“
1Papildyti 14 straipsnio 4 dalį 6 punktu:
„6) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas COVID-19 pandemijos padariniams šalinti;“. 2. Papildyti 14 straipsnio 4 dalį 7 punktu:
„7) skirti 5 000 tūkst. eurų Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai mokslo duomenų bazių prenumeratoms finansuoti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų.“
3Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių.“
4Pakeisti 14 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skirti 1 000 1 340 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;“. 9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys
1Nustatomas ne blogesnis negu –7 –6,9 procento BVP 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis. 2. Vidutiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į ekonomikos ciklo būklę, bus siekiama gerinti valdžios sektoriaus balansą, kad struktūrinis valdžios sektoriaus balansas artėtų laikytis vidutinio laikotarpio tikslo link.“
Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo
Tūkst.
Eur Pajamos Iš viso PAJAMOS 9 528 138 8 856 383 MOKESČIAI 9 044 856 8 414 731 Pajamų ir pelno mokesčiai 2 825 535 2 555 700 Gyventojų pajamų mokestis 2 036 679 1 838 955 Pelno mokestis 788 856 716 745 Turto mokesčiai 7 000 Nekilnojamojo turto mokestis 7 000 Prekių ir paslaugų mokesčiai 6 079 321 5 732 031 Pridėtinės vertės mokestis 4 350 837 4 033 743 Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 25 100 Akcizai 1 616 981 1 586 785 Loterijų ir lošimų mokesčiai 20 700 Transporto priemonių mokesčiai 50 856 Mokesčiai už aplinkos teršimą 14 847 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 133 000 120 000 KITOS PAJAMOS 483 282 441 652 Turto pajamos 193 629 151 999 Palūkanos už paskolas 6 289 Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius 217 Lietuvos banko pelno įmokos 16 626 13 770 Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos 142 648 103 874 Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius 21 107 Angliavandenilių išteklių mokestis 1 975 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 4 767 Pajamos už prekes ir paslaugas 217 683 Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas 89 638 Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą 2 886 Konsulinis mokestis 20 000 Žyminis mokestis 9 667 Rinkliavos 40 811 Kitos pajamos 54 681 Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų 57 490 Kitos neišvardytos pajamos 14 480 SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS 132 176 Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 124 526 Žemės realizavimo pajamos 28 127 Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 96 399 Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos /grįžusios finansinės investicijos) 7 650 Akcijos ir kitos gautinos sumos 7 650 IŠ VISO 9 660 314 8 988 559 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 2 777 114 2 263 546
Eur Pajamos Iš viso PAJAMOS 9 528 138 8 856 383 MOKESČIAI 9 044 856 8 414 731 Pajamų ir pelno mokesčiai 2 825 535 2 555 700 Gyventojų pajamų mokestis 2 036 679 1 838 955 Pelno mokestis 788 856 716 745 Turto mokesčiai 7 000 Nekilnojamojo turto mokestis 7 000 Prekių ir paslaugų mokesčiai 6 079 321 5 732 031 Pridėtinės vertės mokestis 4 350 837 4 033 743 Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 25 100 Akcizai 1 616 981 1 586 785 Loterijų ir lošimų mokesčiai 20 700 Transporto priemonių mokesčiai 50 856 Mokesčiai už aplinkos teršimą 14 847 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 133 000 120 000 KITOS PAJAMOS 483 282 441 652 Turto pajamos 193 629 151 999 Palūkanos už paskolas 6 289 Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius 217 Lietuvos banko pelno įmokos 16 626 13 770 Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos 142 648 103 874 Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius 21 107 Angliavandenilių išteklių mokestis 1 975 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 4 767 Pajamos už prekes ir paslaugas 217 683 Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas 89 638 Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą 2 886 Konsulinis mokestis 20 000 Žyminis mokestis 9 667 Rinkliavos 40 811 Kitos pajamos 54 681 Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų 57 490 Kitos neišvardytos pajamos 14 480 SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS 132 176 Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 124 526 Žemės realizavimo pajamos 28 127 Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 96 399 Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos /grįžusios finansinės investicijos) 7 650 Akcijos ir kitos gautinos sumos 7 650 IŠ VISO 9 660 314 8 988 559 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 2 777 114 2 263 546 IŠ VISO 12 437 428 11 252 105 “. 11 straipsnis.
11 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedas
Tūkst. Eur Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso Iš jų: išlaidoms turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui I.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 7 015 6 751 4 660
559 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 8 736 8 706 1 541 1 12130 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 1 296 1 271 1 05425 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 9 693 9 565 8 282
940940
241224173 17 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 1 928 1 928 1 026 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba462462 394 Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 53 794 47 134 15 900 6 660 Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas 2 736 2 736
900876700
6464
628628
112112
570570
330330
200 iš jų kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą 3 620 3 620 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 7 200 7 000 5 200 200 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 1 948 1 928 1 71720 Etninės kultūros globos taryba267267
203 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 36 276 32 070 26 238 4 206 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 13 105 11 544 9 316 1 561 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba 23 455 19 958 15 844 3 497 23 082 19 637 15 709 3 445 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti7336 37 II.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 7 015 6 751 4 660
559 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 8 736 8 706 1 541 1 12130 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 1 296 1 271 1 05425 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 9 693 9 565 8 282
940940
241224173 17 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 1 928 1 928 1 026 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba462462 394 Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 53 794 47 134 15 900 6 660 Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas 2 736 2 736
900876700
6464
628628
112112
570570
330330
200 iš jų kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą 3 620 3 620 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 7 200 7 000 5 200 200 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 1 948 1 928 1 71720 Etninės kultūros globos taryba267267
203 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 36 276 32 070 26 238 4 206 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 13 105 11 544 9 316 1 561 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba 23 455 19 958 15 844 3 497 23 082 19 637 15 709 3 445 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti733637 II. MINISTERIJOS Aplinkos ministerija 356 967 351 811 49 861 5 156 356 397 346 75549
583583
243 840 235 839 992 24 221 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 230 000 230 000 Energetikos ministerija 402 160 401 950 3 822 210 310 170 309 960 Finansų ministerija 2 350 700 2 310 088 127 155 40 612 1 854 432 1 814 100 125 052 40 332 iš jų: Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti 55 309 55 309 61 147 61 147 Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas 932 705 932 705 397 448 397 448 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 931 257 931 257 396 000 396 000 Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms 1 597 1 597 Krašto apsaugos ministerija 1 048 546 688 192 355 875 360 354 339 604 1 028 068 688 464 Kultūros ministerija 236 321 220 304 58 793 16 017 234 432 218 415 57 526 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 3 767 3 767 1 267 2 500 2 5000 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 4 401 806 4 396 718 109 334 5 088 4 384 156 4 379 068 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 372 500 372 500 280 000 280 000 Susisiekimo ministerija 1 103 804 1 094 175 12 644 9 629 1 087 978 1 079 399 12 850 8 579 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 3 585 3 585 Sveikatos apsaugos ministerija 1 236 313 1 222 277 41 435 14 036 1 140 708 1 126 672 39 138 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 119 673 119 673 2 463 25 000 25 0000 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 1 707 242 1 700 283 168 170 6 959 1 691 246 1 684 507 168 391 6 739 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 11 920 11 700159 220 11 700 11 7000 Teisingumo ministerija 120 382 117 587 116 387 78 486 2 795 3 995 Užsienio reikalų ministerija 92 580 87 884 26 903 4 696 Vidaus reikalų ministerija 861 591 805 299 395 306 56 292 844 865 800 309 394 246 44 556 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti549547
jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti
716 III.
MINISTERIJOS Aplinkos ministerija 356 967 351 811 49 861 5 156 356 397 346 755 49 155 9 642 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti583583
243 840 235 839 992 24 221 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 230 000 230 000 Energetikos ministerija 402 160 401 950 3 822 210 310 170 309 960 Finansų ministerija 2 350 700 2 310 088 127 155 40 612 1 854 432 1 814 100 125 052 40 332 iš jų: Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti 55 309 55 309 61 147 61 147 Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas 932 705 932 705 397 448 397 448 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 931 257 931 257 396 000 396 000 Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms 1 597 1 597 Krašto apsaugos ministerija 1 048 546 688 192 355 875 360 354 339 604 1 028 068 688 464 Kultūros ministerija 236 321 220 304 58 793 16 017 234 432 218 415 57 526 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 3 767 3 767 1 267 2 500 2 5000 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 4 401 806 4 396 718 109 334 5 088 4 384 156 4 379 068 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 372 500 372 500 280 000 280 000 Susisiekimo ministerija 1 103 804 1 094 175 12 644 9 629 1 087 978 1 079 399 12 850 8 579 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 3 585 3 585 Sveikatos apsaugos ministerija 1 236 313 1 222 277 41 435 14 036 1 140 708 1 126 672 39 138 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 119 673 119 673 2 463 25 000 25 0000 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 1 707 242 1 700 283 168 170 6 959 1 691 246 1 684 507 168 391 6 739 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 11 920 11 700159 220 11 700 11 7000 Teisingumo ministerija 120 382 117 587 116 387 78 486 2 795 3 995 Užsienio reikalų ministerija 92 580 87 884 26 903 4 696 Vidaus reikalų ministerija 861 591 805 299 395 306 56 292 844 865 800 309 394 246 44 556 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti549547 2 Žemės ūkio ministerija 1 035 640 1 046 552 1 028 493 1 040 121 48 465 7 147 6 431 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti 5 927 5 211716
689 KULTŪROS MINISTRO VALDYMO SRITIS Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 8 437 8 073 6 687
6767
7070 70 Nacionalinis M.
K. Čiurlionio dailės muziejus 4 221 3 224 2 611
6767 67 Lietuvos nacionalinis dramos teatras 7 489 3 989 3 189 3 500 7 380 3 880 3 080 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti109109
107107 107 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija 5 978 5 958 4 60620 5 911 5 891 4 539 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti6767 67 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 3 694 3 594 2 529
4646 46 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 11 306 8 930 5 981 2 376 10 506 1 576 Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 317 1 317321 SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO VALDYMO SRITIS Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 1 040 1 040854
94610 ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO VALDYMO SRITIS Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 31 887 30 947 22 242 940 IV.
Čiurlionio dailės muziejus 4 221 3 224 2 611
6767 67 Lietuvos nacionalinis dramos teatras 7 489 3 989 3 189 3 500 7 380 3 880 3 080 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti109109
107107 107 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija 5 978 5 958 4 60620 5 911 5 891 4 539 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti6767 67 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 3 694 3 594 2 529
4646 46 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 11 306 8 930 5 981 2 376 10 506 1 576 Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 317 1 317321 SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO VALDYMO SRITIS Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 1 040 1 040854
94610 ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO VALDYMO SRITIS Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 31 887 30 947 22 242940 IV. KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2 101 2 081 1 76520 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 36 818 36 759 33 57359 Nacionalinė teismų administracija 13 526 9 699 2 164 3 827 12 907 9 645 3 262 iš jų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti61954 565 Teismai 80 554 80 506 74 02748 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 3 208 3 158 3 173 3 123 2 154 2 10435 Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas147147 95 Lietuvos administracinių ginčų komisija 1 928 1 908 1 68520 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės648635551 13 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 9 121 6 624 4 953 2 497 V.
ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO ORGANIZACIJOS (INSTITUTAI) Vilniaus universitetas 87 010 86 566 444 iš jų valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti 3 095 2 651 3 095444
897 Kauno technologijos universitetas 35 529 35 529 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 28 573 27 400 1 173 Klaipėdos universitetas 7 333 7 333 Mykolo Romerio universitetas 6 564 6 195 369 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 29 119 29 119 Vilniaus dailės akademija 9 035 8 686 349 Lietuvos sporto universitetas 3 830 3 830 Lietuvos muzikos ir teatro akademija 8 731 8 731 Lietuvos energetikos institutas 4 913 4 883 3 97030 Nacionalinis vėžio institutas 1 715 1 715 1 130 Lietuvos kultūros tyrimų institutas 1 857 1 857 1 545 Lietuvos istorijos institutas 2 936 2 936 2 335 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 1 933 1 933 1 686 Lietuvių kalbos institutas 1 838 1 838 1 544 Lietuvos socialinių mokslų centras 2 280 2 241 2 270 2 231 1 917 1 87810 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 1 538 1 533 1 1535 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 6 152 6 122 4 85730 Gamtos tyrimų centras 5 337 5 287 4 21650 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras 11 584 11 534 8 71450 Lietuvos mokslų akademija 5 628 3 547 2 829 2 081 Lietuvos mokslo taryba 22 329 22 329 2 370 Kauno kunigų seminarija112
37 37 Vilniaus Šv.
ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO ORGANIZACIJOS (INSTITUTAI) Vilniaus universitetas 87 010 86 566 444 iš jų valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti 3 095 2 651 3 095444
897 Kauno technologijos universitetas 35 529 35 529 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 28 573 27 400 1 173 Klaipėdos universitetas 7 333 7 333 Mykolo Romerio universitetas 6 564 6 195 369 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 29 119 29 119 Vilniaus dailės akademija 9 035 8 686 349 Lietuvos sporto universitetas 3 830 3 830 Lietuvos muzikos ir teatro akademija 8 731 8 731 Lietuvos energetikos institutas 4 913 4 883 3 97030 Nacionalinis vėžio institutas 1 715 1 715 1 130 Lietuvos kultūros tyrimų institutas 1 857 1 857 1 545 Lietuvos istorijos institutas 2 936 2 936 2 335 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 1 933 1 933 1 686 Lietuvių kalbos institutas 1 838 1 838 1 544 Lietuvos socialinių mokslų centras 2 280 2 241 2 270 2 231 1 917 1 87810 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 1 538 1 533 1 1535 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 6 152 6 122 4 85730 Gamtos tyrimų centras 5 337 5 287 4 21650 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras 11 584 11 534 8 71450 Lietuvos mokslų akademija 5 628 3 547 2 829 2 081 Lietuvos mokslo taryba 22 329 22 329 2 370 Kauno kunigų seminarija112
37
121 121 Iš viso 16 615 287 16 045 275 1 875 703 570 012 15 841 411 15 300 973 1 867 681 540 438 “. 12 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo 3 priedo eilutę „Finansų ministerija“ ir ją išdėstyti taip:
„Finansų ministerija 63 501 60 513 2 988“. 69 339 66 351 2.
2Pakeisti Įstatymo 3 priedo eilutę „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“ ir ją išdėstyti taip:
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 19 422 14 986 4 436“. 25 844 21 408
3Pakeisti Įstatymo 3 priedo eilutę „IŠ VISO“ ir ją išdėstyti taip:
„IŠ VISO 854 595 762 071 92 524 15 851“. 866 855 774 331 13 straipsnis. Įstatymo 6 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 6 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI Tūkst. Eur Savivaldybės pavadinimas Prognozuojamos pajamos iš jų: Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) gyventojų pajamų mokestis iš jo naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti: 2018–2020 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymui laipsniškai įgyvendinti pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti minimaliajai mėnesinei algai padidinti mokytojų, dirbančių pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, darbui apmokėti Transporto lengvatų įstatymo Nr.
VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymui įgyvendinti pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti Vilniaus miesto 387 551 416 130 333 500 362 079 16 969 1 304
1039911998
212618
334429
803457440522
489292523386
1849116067
486293030
457964
32714923996
312181213182
1094412279
415049
96970234819
496124
449123
335025
1276712074
386449
4711125
103528054
22511828299
1777815859
526726
18910316491
1186010583
306227
245525
227103165112
335529
398621
1455913024
107478244
116589986
467256
1556114351
526546
12859118488
324528
1274912143
1314714755
iaulių rajono 24 586 26 528 23 127 25 069 1 7091326013355
103467159
1336911654
71461283825
416740
118568966
1446714455
124582946
1165612165
1556711933
446732
124639976
30813838776
305134
487652
91139192715
40933173534
59746193511
46132163217
4 825 7 787 4 845 1 000 2 263 100“ “.
VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymui įgyvendinti pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti Vilniaus miesto 387 551 416 130 333 500 362 079 16 969 1 304
1039911998
212618
334429
803457440522
489292523386
1849116067
486293030
457964
32714923996
312181213182
1094412279
415049
96970234819
496124
449123
335025
1276712074
386449
4711125
103528054
22511828299
1777815859
5267268
18910316491
1186010583
306227
245525
227103165112
335529
398621
1455913024
107478244
116589986
467256
1556114351
526546
12859118488
324528
1274912143
1314714755
1326013355
103467159
1336911654
71461283825
416740
118568966
1446714455
124582946
jono 21 453 23 064 20 036 21 647 2 2321165612165
1556711933
446732
124639976
30813838776
305134
487652
91139192715
40933173534
59746193511
46132163217
4 825 7 787 4 845 1 000 2 263 100“ “. 14 straipsnis.
14 straipsnis. Įstatymo 7 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 7 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priedas
Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2021–2023 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos: Tūkst. Eur Sritis 2021 metams 2022 metams 2023 metams Valstybės valdymas 28 865 28 834 38 078 30 847 Krašto apsauga 119 904 115 736 152 181 Viešoji tvarka 7 271 8 471 1 641 1 229 Švietimas 203 436 203 216 89 100 60 095 Sveikatos apsauga 63 531 27 013 17 823 Socialinė apsauga 26 306 22 020 15 919 Aplinkos apsauga 110 736 85 769 28 113 Kultūra 76 343 75 713 44 948 32 755 Žemės ūkis 23 225 27 225 19 201 13 079 Visuomenės apsauga 162 250 166 250 79 947 27 408 Transportas ir ryšiai 565 470 478 062 464 792 Kita veikla 19 473 27 745 17 550 IŠ VISO 1 406 810 1 415 129 1 029 260 861 791 “. 15 straipsnis. Įstatymo 8 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 8 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 8 priedas
2Įplaukos 2021 metais (2.1 + 2.2 + 2.3) 62 647 56 809 2.1.
lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą 1 500 2.2. įplaukos iki 2021 m. balandžio 30 d.: 40 293 2.2.1. 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus 3 450 683 2.2.2. 50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų 36 949 28 005 2.2.3.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus
2.2.4. 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus
2.5. lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą
2.3. įplaukos nuo 2021 m. gegužės 1 d. – 25 procentai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą gautų dividendų kaupiami radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
32021 metų įplaukų dalis kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti (2.1 + 2.3)
iš jų:
5Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2023 m. gruodžio 31 d. 400 000
“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-06-21 Nr. XIVP-495(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-102 PREAMBULĖS, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3, 6, 7, 8 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-495
Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Agnė Gedraitytė, Greta Genelienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos muziejų asociacija 2021-05-18 Lietuvos muziejų vardu informuojame, kad šalyje, galiojant karantino apribojimams, muziejai yra absoliučiai nepajėgūs uždirbti 2021 metų biudžete suplanuotų pajamų, dėl to susidarys darbuotojų atlyginimams ir veiklai skirtų lėšų ryškus trūkumas. Maloniai prašome, persvarstant biudžetą atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skirti reikiamas lėšas muziejų darbuotojų atlyginimams bei pastatų ir patalpų išlaikymui.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos muziejai iki š. m. kovo 15 d. negalėjo veikti ir priimti lankytojų, todėl didžiosios dalies muziejų pajamos tuo laikotarpiu buvo nulinės. Nuo š. m. kovo 15 d. atnaujinus muziejų ir galerijų lankymą, yra taikomi griežti lankytojų skaičiaus ribojimai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad muziejai dėl karantino ir ilgalaikės jo neigiamų pasekmių inercijos neteko dviejų pagrindinių muziejų lankytojų grupių – organizuotų moksleivių ir užsienio turistų. Turistai iš kitų šalių yra viena svarbiausių didžiųjų muziejų lankytojų grupė, todėl nacionaliniai ir valstybiniai muziejai nukentėjo ypač reikšmingai. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių Lietuvos muziejai jau dabar mato, kad nėra jokių galimybių 2021 metais užsidirbti planuose numatytų lėšų. Deja, muziejai neturi vidinių resursų, kuriais būtų galima padengti šiuos nuostolius. Maloniai prašome, vadovaujantis gerąja pirmojo karantino praktika, atsižvelgiant į planuotų, bet nesurenkamų lėšų sumas, skirti papildomas lėšas muziejams trūkstamam darbuotojų atlyginimų fondui padengti bei pastatams ir patalpoms išlaikyti, t. y. bazinių poreikių finansavimui užtikrinti. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei papildomų asignavimų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-19 8N Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) teikia siūlymus Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 7, 8, 11 priedų pakeitimo įstatymo projektui (toliau – įstatymo projektas) Nr.XIVP-495. 1.
papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu: „13 straipsnio pakeitimas“
„Išbraukti 13 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus:
2) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2021 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;
3) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;
4) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;
Europos Sąjungos valstybėms šiuo metu yra taikoma Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis (angl.
General Escape Clause), reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo, įgyvendinant kovos su COVID-19 pandemijos sukeltais neigiamais padariniais ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai ir socialinei aplinkai priemones, nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Vadovaujantis šia išimtimi, Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau – Konstitucinis įstatymas) įteisintos fiskalinės drausmės taisyklės nėra taikomos 2021 metų valstybės biudžetui, tačiau ir toliau yra taikomos savivaldos sektoriui. Pažymime, kad fiskalinės drausmės taisyklės tiek centrinės valdžios atžvilgiu, tiek savivaldybių atžvilgiu turi galioti vienodai ir nediskriminuoti savivaldybių. Vadinasi, bendroji išimtis turėjo būti pritaikyta ir savivaldybių biudžetams. LSA nuomone, asimetriniai veiksmai fiskalinių taisyklių laikymosi požiūriu prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kadangi Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis taikoma visam valdžios sektoriui, įskaitant ir savivaldos sektorių, siūlome laikinai netaikyti Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatų savivaldybių biudžetams ir panaikinti savivaldybių metinio grynojo skolinimosi apribojimus, kurie yra nustatyti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Nepritarti. Ne šio įstatymo reguliavimo sritis. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
3
papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį „2 straipsnio pakeitimas“ nauja 3 dalimi: „3.
Papildyti 2 straipsnio 1 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) valstybės biudžeto lėšos savivaldybių biudžetų finansiniams ištekliams papildyti konkrečiomis
sumomis, susijusiomis su savivaldybių pajamų prognozuojamo sumažėjimo 2021 metais, palyginti su 2020 metais, padengimu – 14460 tūkst. eurų (šio įstatymo 11 priedas).“
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos 2021 m., palyginus su 2020 m., mažėja (palyginamosiomis sąlygomis) visoms 60 savivaldybių iš viso 59,110 mln. eurų. Padidinus 2021 m. pajamų prognozę, įstatymo projektas numato, kad savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos 2021 m. mažėja 52 savivaldybėms iš viso 14,460 mln. eurų. LSA siūlo užtikrinti, kad savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimas nemažėtų ir išliktų 2020 m. lygyje, remiantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme (toliau – Metodikos įstatymas) numatyta savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimo galimybe. Pažymime, kad netgi buvusio 2020 m. nominalaus pajamų lygio išlaikymas 2021 m. reiškia realų pajamų sumažėjimą ir mažesnes galimybes finansuoti savarankiškas savivaldybių funkcijas, nes šių funkcijų atlikimo kaštai yra išaugę. Nors Metodikos įstatyme įteisinta išimtis, numatanti ekonomikos sunkmečio metu tik dalinai kompensuoti savivaldybėms prognozuojamų pajamų mažėjimą atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, tačiau LSA nuomone, ši išimtis neturėtų būti taikoma, nes Covid-19 krizės metu valstybė surado finansinių galimybių ženkliai didinti valstybės biudžeto asignavimus ir skirti papildomus milijardus eurų verslo prastovoms ir nuostoliams kompensuoti bei viešosioms investicijoms finansuoti, todėl turėtų būti rasta ir santykinai nedidelė 14,46 mln. eurų suma savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimui užtikrinti.
2021 m. valstybės biudžete buvo suplanuota 102 mln. eurų suma savivaldybių 2020 m. negautoms pajamoms kompensuoti, tačiau iš šios sumos Vyriausybės 2021-03-31 nutarimu savivaldybėms skirta tik 55,538 mln. eurų. Likęs lėšų likutis - 46,362 mln. eurų galėtų tapti lėšų šaltiniu savivaldybių pajamų prognozuojamam 2021 m. mažėjimui kompensuoti. Pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti lėšų savivaldybėms skyrimo klausimą, kad savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos 2021 m. palyginus su 2020 m. nemažėtų. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija,
4
papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį „2 straipsnio pakeitimas“ nauja 4 dalimi: „4.
Papildyti 2 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) valstybės biudžeto lėšos savivaldybių
biudžetų finansiniams ištekliams papildyti konkrečiomis sumomis, numatant kompensuoti savivaldybių negautas iš žemės mokesčio pajamas dėl padidintų neapmokestinamų paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotų – 6490,489 tūkst. eurų (šio įstatymo 11 priedas).“ Dėl valstybės institucijų sprendimų, kurie padidino neapmokestinamus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotus, savivaldybių biudžetai VMI duomenimis 2020 m. neteko 6294 tūkst. eurų pajamų iš žemės mokesčio ir taip pat neteks šių pajamų ir 2021 m. (išsamesnis paaiškinimas pateiktas Lietuvos savivaldybių asociacijos 2021-03-22 rašte (pridedamas)). Šios žemės mokesčio pajamų netektys savivaldybėms nebuvo kompensuotos. 2020 m. netektys turėjo būti kompensuotos dar 2020 m. vadovaujantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi. Be to, rengiant 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą turėjo būti numatyta kompensuoti 2021 m. žemės mokesčio pajamų netektis vadovaujantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu padidinant savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį. 2020 m. žemės mokesčio pajamų netektys, nors ir pavėluotai, bet didžiąja dalimi kompensuojamos Vyriausybės 2021-03-31 nutarimu „Dėl 2020 metų savivaldybių biudžetų negautų pajamų padengimo“. Tačiau pagal šį Vyriausybės nutarimą Palangos miesto bei Biržų ir Radviliškio rajonų savivaldybės kompensacijos negauna, nes jų 2020 m. pajamų planas buvo įvykdytas, bet jos būtų gavusios daugiau pajamų, jei nepatirtų žemės mokesčio pajamų netekčių, kurios šioms savivaldybėms lieka nekompensuotos už 2020 m.
Palangos miesto bei Biržų ir Radviliškio rajonų savivaldybėms reikėtų kompensuoti atitinkamai 21,92 tūkst. eurų, 51,359 tūkst. eurų ir 122,075 tūkst. eurų. Pasvalio rajono savivaldybė pagal minėtą Vyriausybės nutarimą gauna 43,9 tūkst. eurų kompensaciją, o šios savivaldybės žemės mokesčio pajamų netektys sudaro 45,022 tūkst. eurų, todėl Pasvalio rajono savivaldybei liks nekompensuota 1,122 tūkst. eurų suma. Iš viso 4 minėtoms savivaldybėms lieka nekompensuota už 2020 m. 196,476 tūkst. eurų žemės mokesčio negautų pajamų suma. Siūlome šią sumą pridėti prie kompensuotinos sumos už 2021 m. ir iš viso paskirstyti savivaldybėms 6490,489 tūkst. eurų negautoms iš žemės mokesčio pajamoms kompensuoti. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei negautų pajamų kompensavimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija,
pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį „3 straipsnio pakeitimas“: Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas arba ne
pagal tikslinę paskirtį panaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį, tik jeigu savivaldybės neįvykdė šių valstybės institucijų ir įstaigų nustatytų tikslų, uždavinių ar rodiklių.“ LSA nuomone, būtų tikslinga leisti savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis tikslinėmis dotacijomis, jų negrąžinant į valstybės biudžetą, jeigu jau yra pasiekti nustatyti tikslai, rezultatai ar rodikliai.
Tai suteiktų savivaldybėms didesnį savarankiškumą ir motyvuotų jas taupiau ir racionaliau naudoti šias lėšas. Pavyzdžiui, tai paskatintų savivaldybes greičiau pertvarkyti ir optimizuoti švietimo įstaigų tinklą. Nepritarti. Ne šio įstatymo reguliavimo sritis. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį „14 straipsnio pakeitimas”: Papildyti 14 straipsnio 3 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka 2020 ir 2021 metais savivaldybių ir transporto įmonių patirtas papildomas išlaidas, susidariusias dėl COVID-19 pandemijos sąlygotų ribojimų vykdant keleivių vežimo būtinais maršrutais viešųjų paslaugų įsipareigojimus.“ Viešasis transportas yra vienas labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktų sektorių. Tačiau iki šiol savivaldybėms nėra kompensuojamos patirtos papildomos išlaidos, susidariusios pandemijos metu vykdant keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Taip pat jokia valstybės parama neteikiama keleivių vežimo paslaugas teikiančioms savivaldybių valdomoms įmonėms (toliau
Pažymėtina, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir jo taikomų suvaržymų visos Lietuvos keleivinio transporto įmonės susidūrė su reikšmingais veiklos ribojimais – šios įmonės privalėjo atsisakyti didžiosios dalies maršrutų, drastiškai sumažėjo jų keleivių skaičius ir kt. Keleivinio transporto įmonės privalėjo sustabdyti (sumažinti) teikiamas paslaugas (jų apimtį), o tai reikšmingai sumažino šių įmonių gaunamas pajamas. Nepaisant to, šios įmonės, turėdamos atitinkamų finansinių įsipareigojimų, ir toliau patyrė išlaidas, o tai lėmė, kad keleivinio transporto įmonės neveikė (neveikia) pelningai bei patyrė didžiulius finansinius praradimus. Pabrėžtina ir tai, kad SVĮ subsidijų ir kitokio pobūdžio paramos gauti negali, nors teikia tokias pat keleivių vežimo paslaugas kaip ir privačios įmonės, kurios gauna valstybės paramą. Kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės privalo užtikrinti nepertraukiamą keleivių judėjimą savivaldybių teritorijoje ir negali nutraukti keleivių vežimo paslaugų teikimo karantino režimo galiojimo laikotarpiu bei privalo kompensuoti vežėjų/įgaliotojų įstaigų susidariusius nuostolius, patirtus vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, savivaldybėms susidarė papildomų tiesioginių nuostolių dėl COVID-19 pandemijos (karantino) metu taikomų keleivių vežimo apribojimų. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti kompensavimo mechanizmą ir skirti tam reikalingą finansavimą. Iš dalies pritarti. Finansų ministerijos asignavimuose (Vyriausybės rezervo lėšos) yra numatyta lėšų suma kompensuoti savivaldybėms patirtas papildomas išlaidas, susidariusias dėl vietinio (miesto ir priemiestinio) transporto vežėjų negautų pajamų dėl COVID-19 pandemijos metu priimtų keleivių vežimo apribojimų. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija,
3 6.
Siūlome papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį „14 straipsnio pakeitimas”: Papildyti 14 straipsnio 6 dalį 2 punktu ir jį išdėstyti taip:
„2) skirti 20 mln. Eur Kelių priežiūros ir
plėtros programos finansavimo savivaldybių vietinės reikšmės keliams sumažėjimo kompensavimui.” Šiais metais Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) finansavimas savivaldybių vietinės reikšmės keliams sumažėjo 19,58 mln. Eur. Siekiant šiais metais išlaikyti aukštesnį kelių finansavimo intensyvumą, įvykdyti suplanuotus kelių plėtros planus ir užtikrinti kokybišką kelių infrastruktūros bei susisiekimo sąlygas vietos gyventojams Lietuvoje, siūlome kompensuoti KPPP sumažėjimą vietinės reikšmės keliams. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2020 metais KPPP skirtų 2589, 754 mln. Eur dėl įvairių priežasčių nespėta panaudoti 23,926 mln. Eur, o šios lėšos pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą neperkeltos 2021 metams ir buvo grąžintos į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, šios lėšos gali būti šaltinis šiam papildomam poreikiui finansuoti. Nepritarti. Susisiekimo ministerijos pasiūlymu Įstatymo pakeitimo projekte numatyta patikslinti Įstatymo 14 straipsnio 6 dalį pakeičiant specialiąją vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programą į savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių paskirtį. Pritarus Įstatymo projekte pasiūlytai redakcijai savivaldybės turės didesnę laisvę priimti sprendimus dėl vietinės reikšmės ir žvyrkelių finansavimo pagal nusistatytus prioritetus. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
priedas
papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu: „Įstatymo 5 priedo pakeitimas“
eilutę „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija“ ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
770“ 2.
Pakeisti Įstatymo 5 priedo eilutę „priešgaisrinei saugai“ ir ją išdėstyti taip: „priešgaisrinei saugai 31 104
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, savivaldybių priešgaisrinės funkcijos finansavimui numatyta nepakankamai lėšų. Daugeliui savivaldybių skirtų lėšų neužtenka net darbo užmokesčiui finansuoti. Iš viso trūksta 4436 tūkst. eurų. Nepritarti. 2021 m. savivaldybių priešgaisrinei funkcijai vykdyti patvirtinta 31,1 mln. eurų. Papildomai skirta 645 tūkst. eurų. Pasiūlyti Vyriausybei klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo spręsti rengiant 2022 m. biudžeto projektą, atsižvelgiant į VRM planuojamas šios funkcijos tobulinimo ir efektyvinimo priemones. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-1911 priedas (N) Lietuvos Respublikos
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo
METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOS savivaldybių biudžetų finansiniams ištekliams papildyti kompensuojant savivaldybių pajamų prognozuojamą sumažėjimą 2021 metais, palyginti su 2020 metais, ir savivaldybių negautas iš žemės mokesčio pajamas dėl padidintų neapmokestinamų paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotų Tūkst.
Eur Savivaldybės pavadinimas Savivaldybių pajamų prognozuojamas sumažėjimas 2021 metais, palyginti su 2020 metais Savivaldybių negautos iš žemės mokesčio pajamos dėl padidintų neapmokestinamų paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotų Vilniaus miesto
IŠ VISO 14460 6294,008 Iš dalies pritarti.
Eur Savivaldybės pavadinimas Savivaldybių pajamų prognozuojamas sumažėjimas 2021 metais, palyginti su 2020 metais Savivaldybių negautos iš žemės mokesčio pajamos dėl padidintų neapmokestinamų paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotų Vilniaus miesto
IŠ VISO 14460 6294,008 Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti lėšų savivaldybėms skyrimo klausimą, kad savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti 2021 m. palyginus su 2020 m. nemažėtų.
profesinė sąjunga, 2021-05-20 Nr. UG17-76(21) Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, didžiausia profsąjunginė organizacija, vienijanti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos pareigūnus ir darbuotojus (toliau – ugniagesius gelbėtojus). Lietuvoje, siekdama ginti ugniagesių gelbėtojų interesus bei būti aktyvia socialine partnere, kreipiasi dėl būtinybės vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus ir skirti papildomai lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams ir darbuotojams. 2020 metų pabaigoje Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai pavyko įrodyti, jog būtina skirti papildomų lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui tam, kad būtų galimybė nuosekliai didinti ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestį ir nelygybės bei atotrūkio mažinimui, lyginant su kitų panašių sistemų pareigūnais bei gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant ugniagesiams gelbėtojams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigai nustatytus tikslus. Tam, kad 2021-aisiais metais būtų pagaliau įgyvendinta Programa 1000 ir nuosekliai didėtų darbo užmokestis visų grandžių pareigūnams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikalinga buvo skirti papildomai virš 10 mln. eurų, kai tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė ir Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino tik 4 mln. eurų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su profesinėmis sąjungomis, kaip socialiniai partneriai, sudėliojo papildomų lėšų panaudojimo planą ir sutarė, kad reikia skirti 3 mln. eurų ugniagesių gelbėtojų darbo užmokesčio didinimui, o 1 mln. skirti fiskalinės drausmės užtikrinimui (neužprogramuoti biudžeto deficito kitiems metams), parengties užtikrinimui, mokant už viršvalandinį darbą, už papildomas užduotis ir mokant kitas Vidaus tarnybos statute numatytas priemokas. Pažymime, kad taupant darbo užmokesčio lėšas, nėra net minimaliai sukomplektuoti ekipažai, nes ugniagesiams gelbėtojams, vietoj apmokėjimo už viršvalandinį darbą, suteikiamos išeiginės dienos. Todėl pasitaiko atvejų, kai viename gaisriniame automobilyje vietoj
patvirtintose standartuose numatytą budinčių pareigūnų skaičių, o tam reikalingos papildomos lėšos viršvalandžiams apmokėti (ugniagesiai gelbėtojai neprieštarauja dirbti daugiau valandų). Taip pat būtina užtikrinti darbų tęstinumą prevencijoje ir kitose pavestose srityse, esant padidintam krūviui ir rizikai pandemijos metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama kovos su pandemija planą, pažadėjo pareigūnams, kurie reaguoja į įvykius susijusius su COVID-19, skirti lėšų ne mažiau nei 2020 metais. Ši finansinė paskata būtina atsižvelgus į nelengvą pareigūnų darbą ir pavojingas situacijas. Tai žmonės, kurie vykdydami savo pareigas ir stengdamiesi užtikrinti mūsų visų saugumą dažnai rizikuoja savo sveikata bei aukoja savaitgalius ir laiką su šeima.
Pažymime, kad 2021 metais COVID-19 situacija dar nesuvaldyta, ugniagesiai gelbėtojai esant koronaviruso infekcijai šalyje, vieningai su kitais statutiniais pareigūnais (policijos, valstybės sienos apsaugos pareigūnais, medikais), rizikuodami užsikrėsti koronavirusu dalyvauja gelbėdami nukentėjusius autoįvykiuose, gesindami gyvenamuosius būstus, padėdami medikams išnešti ligonius, padėdami policijai reiduose, tirdami gaisrų priežastis, vykdydami prevenciją ir pan. Liga jau persirgo daugiau nei 600 departamento pareigūnų (iš 3300). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per pirmą ketvirtį išleido 1,142 mln. eurų ugniagesiams gelbėtojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, priemokoms už darbą dirbant padidintoje rizikoje dėl COVID-19, tačiau tik dešimtadalį Vidaus reikalų ministerija teikėsi kompensuoti. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga prašo Jūsų apsvarstyti profesinės sąjungos kreipimąsi ir pritarti skirti (kompensuoti priemokas dėl COVID-19) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 1 mln. eurų finansavimą į darbo užmokesčio fondą, kuris ugniagesių gelbėtojų bendruomenei yra būtinas, norint pasiekti tarp socialinių partnerių (Departamento ir profesinių sąjungų) sutartus nuoseklaus darbo užmokesčio kėlimo, parengties užtikrinimo bei socialinių garantijų užtikrinimo tikslus bei toliau dalyvauti COVID-19 situacijos suvaldyme. Profesinė sąjunga yra pasiruošusi dalyvauti komiteto posėdyje svarstant šį įstatymo projektą ir pristatyti klausimą plačiau. Nepritarti. 2021 m. valstybės biudžeto patikslinimo projekte COVID pandemijos padariniams šalinti papildomai numatyta 536,7 mln. eurų Vyriausybės rezervui padidinti, iš jų: 7,9 mln. eurų VRM pareigūnams tiesiogiai dalyvavusiems valdant ekstremaliąją situaciją darbo užmokesčiui kompensuoti.
sprendimais pagal faktines darbo užmokesčio išlaidas
saugos asociacija, 2021-05-26 Lietuvos gaisrinės saugos asociacija pakartotinai kreipiasi į Jus išreikšdama susirūpinimą dėl nepakankamo finansavimo skyrimo savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui ir materialiniam aprūpinimui. 2021 metų valstybės biudžete nebuvo numatytos lėšos nuo 2021 metų teisės aktais padidintam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui, būtinosioms apsaugos priemonėms ir privalomai atliekamam viršvalandiniam darbui. Ši problema neišsprendžiama ir su keičiamu 2021 valstybės biudžetu. Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-495 nenumatomas trūkstamas finansavimas savivaldybių atliekamos priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui. Vyriausybė 2020-10-14 nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. padidino minimalią mėnesinę algą 35 eurais nuo šiuo metu nustatytos 607 Eur iki 642 Eur sumos.
2020-10-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės su nacionalinėmis profesinių sąjungų organizacijomis sudarytoje 2021 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nuo 2021-01-01 įtvirtintas privalomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 1 euru iki 177 eurų bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas nuo buvusio minimalaus 4-4,08 iki 4,2-4,5. Papildomai pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gerai ir labai gerai įvertintų ugniagesių darbo užmokestis privalomai kasmet turi būti didinamas 5-15 procentų. Šiam įstatymais garantuojamam savivaldybių darbo užmokesčio didėjimui nei 2021 metų valstybės biudžete, nei jo dabartiniame pakeitime (projekto Nr. XIVP-495) lėšos nenumatytos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 4 p., 50 str. 7 d., priešgaisrinė sauga yra valstybinė, valstybės perduota savivaldybei funkcija ir ji finansuojama skiriant lėšas iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedant jas savivaldybėms kaip specialiąją tikslinę dotaciją.
Be to, keičiamame biudžeto projekte savivaldybėms ir toliau nenumatomos lėšos ugniagesių apsaugos priemonėms (koviniams drabužiams, diržams, šalmams ir kt.), ugniagesių kvėpavimo apsaugos priemonėms įsigyti, gaisriniams automobiliams (bent dėvėtiems, ne naujiems), kitai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai, o taip pat savivaldybių ugniagesių nuolat ir neišvengiamai atliekamam viršvalandiniam darbui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 354 patvirtinto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto priede „Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai“ įtvirtintas reikalavimas kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos priskirti ne mažiau kaip 2 ugniagesius, dirbančius keturiomis pamainomis. Vidaus reikalų ministro 2006-06-09 įsakymu Nr. 1V-218 patvirtinta Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika (šios metodikos 9 punktas) nenumato galimybės turėti daugiau kaip 1 skyrininko ir 8 ugniagesių etatų kiekvienoje savivaldybės ugniagesių komandoje. Tokia budinčios pamainos sudėtis sąlygoja būtinuosius viršvalandinius darbus, kiekvienam ugniagesiui vidutiniškai per mėnesį dirbant apie 15-16 valandų viršvalandžių. Vidaus reikalų ministrė, Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2021-05-14 posėdyje svarstant šį aptariamą 2021 valstybės biudžeto keitimą, atkreipė dėmesį, kad trūkstamas bendras biudžeto lėšų poreikis savivaldybių atliekamai priešgaisrinei saugai – 4,5 mln. eurų. Tai yra minimalus lėšų poreikis 2021 metams savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimui, viršvalandinio darbo apmokėjimui ir būtinųjų apsaugos priemonių įsigijimui.
Tačiau Vyriausybės Seimui pateiktame 2021 valstybės biudžeto keitimo projekte šis lėšų poreikis nebuvo įtrauktas. Pasiūlymas įstatymo projektui Nr. XIVP-495: Papildomai skirti ne mažiau kaip 4,5 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, prioritetiškai - nuo 2021-01-01 padidėjusiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, viršvalandiniam darbui, gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų. Nepritarti. 2021 m. savivaldybių priešgaisrinei funkcijai vykdyti patvirtinta 31,1 mln. eurų. Papildomai skirta 645 tūkst. eurų. Pasiūlyti Vyriausybei klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo spręsti rengiant 2022 m. biudžeto projektą, atsižvelgiant į VRM planuojamas šios funkcijos tobulinimo ir efektyvinimo priemones. 12. Lietuvos šaulių sąjunga, 2021-05-20. DĖL ETATŲ SKYRIMO Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal LŠS įstatymą ir statutą. Dėl nuolat kintančios politinės, saugumo, demografinės, kultūrinės, ugdymo, socialinės situacijos Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje, nuolat didėjančių nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikių, ypač šiuo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, akivaizdi būtinybė tobulinti, stiprinti, papildyti LŠS žmogiškaisiais ištekliais, nes dėl didėjančių veiklos apimčių vis sudėtingiau įvykdyti užduotis. Prašytume atsižvelgti į būtinybę stiprinti LŠS ir, peržiūrint valstybės biudžetą, rasti galimybę 2021 metams papildomai skirti 27 tūkst. eurų bent trims (3) papildomiems etatams įsteigti ir išlaikyti nuo liepos 1 d.
Šie papildomi resursai būtų skirti aktyvinti pilietinį ugdymą, kurti ir vystyti nekinetinius pajėgumus bei sustiprinti pasirengimą ginkluotam pasipriešinimui. Lietuvos Respublikos Seimas pažymėjo, kad tarnyba LŠS – vienas iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje. Yra siektina stiprinti LŠS kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą. LŠS tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio ir patriotinio ugdymo, taip pat ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems. Visas šias LŠS įstatyme apibrėžtas veiklas šauliai labai aktyviai vykdė iki pandemijos, o Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną šauliai realiais aktyviais veiksmais, neskaičiuodami laiko sąnaudų nuolat padėdavo medicinos, savivaldybių, švietimo, statutinėms organizacijoms atlikti įvairias užduotis, neatsitraukdami nuo kitų LŠS įstatyme numatytų veiklų: šaulių rengimo ginkluotai valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui, neformaliojo ugdymo, stovyklų jauniesiems šauliams ir vaikams iš socialiai remtinų šeimų organizavimo, planinių ir neplaninių pratybų, įvairių socialinių, kultūrinių, rėmimo veiklų vykdymo.
LŠS įstatyme numatyti šie uždaviniai: LŠS prisideda prie savanoriško Lietuvos Respublikos piliečių karinio rengimo ir padeda kariuomenei atrinkti Lietuvos Respublikos piliečius į profesinę karo tarnybą bei savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, stiprina visuomenės ryšius su Krašto apsaugos sistemos institucijomis, prisideda prie kariuomenės autoriteto ir karo tarnybos prestižo didinimo, puoselėja ir skleidžia LŠS idėjas, ugdo pilietines ir tautines vertybes, puoselėja tautinę kultūrą, propaguoja sveiką gyvenseną ir dalyvauja įgyvendinant jaunimo politiką, padeda Krašto apsaugos sistemos institucijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms vykdyti jų uždavinius. Siekiant atsakingai ir profesionaliai vykdyti visus šiuos aukščiau išvardytus uždavinius, būtina plėsti LŠS finansuojamų pareigybių sąrašą. Tai neturi būti vien tik LŠS kaip asociacijos reikalas. Tai turi tapti valstybės lygio klausimu, kadangi LŠS, kaip jokia kita organizacija, vykdo ypač glaudžius, profesionalius, ypatingu atsakomybės lygiu grindžiamus veiksmus Tėvynės labui. Lietuvai, padedant LŠS, siekiančiai mažinti socialinę atskirtį ir judėti gerovės valstybės, pilietinės ir patriotinės visuomenės, saugios, susipratusios valstybės link, LŠS esminis ramstis būtų galėjimas padidinti Sąjungos žmogiškuosius išteklius.
Kokybiška LŠS veikla yra šiandien, ir turi tokia išlikti ateityje. Todėl šiandienos LŠS iššūkis yra įtraukties įvairiose karinio rengimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo, kultūrinėse, socialinėse valstybės sferose plėtra, kuri sutampa su augančiais valstybės poreikiais ir dėl to patiriamais iššūkiais. Pritarti. Skirti 27 tūkst. Eur iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2021-05-31
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1].
Projektuose suplanuotų VS rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus, nes planuojamas spartesnis, nei anksčiau planuota, VS skolos didėjimas reikšmingai mažina erdvę fiskaliniams manevrams ateityje. Palyginti su tuo, kuriuo rėmėsi patvirtintas 2021 m. biudžetas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus vidutiniu laikotarpiu reikšmingai nepasikeitė (2020 m. gruodžio mėn. BVP augimo prognozė 2021–2023 m. sudarė atitinkamai 2,8, 3,1 ir 3,1 %, o 2021 m. kovo mėn. – 2,6, 3,2 ir 3,2 %). Tačiau dėl papildomų priemonių reikšmingai blogėja VS balanso prognozė (2021 m. – nuo –7,0 iki –8,4 % BVP[2]; 2022 m. – nuo –2,8 iki –6,0 % BVP, 2023 m. – nuo –2,0 iki –4,0 % BVP) ir atitinkamai padidėja numatomas VS skolos ir BVP santykis (patvirtintame 2021 m. biudžete 2021–2023 m. planuotas skolos ir BVP santykis sudarė atitinkamai 51,9, 50,5, 52,1 % BVP, o projektuose numatomas atitinkamai 52,3, 54,5, 58,1 ir 58,1 % BVP 2024 m.). Nors šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanų normas, vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Ilgesniuoju laikotarpiu didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpių problemas, ji lemia didesnes skolos tvarkymo išlaidas ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl auga rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko.
Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą, taip pat į skolos mažinimo strategijos parengimą ir įgyvendinimą iškart po pandemijos suvaldymo. Nors 2021 m. Stabilumo programoje ir projektuose teigiama, kad formuojama fiskalinė politika 2021 m. yra anticiklinė, vis dėlto labai tikėtina, kad 2021 m. ekonomikos plėtra bus spartesnė, o ciklinė padėtis – palankesnė, todėl yra rizika, kad fiskalinės politikos pobūdis gali būti prociklinis. 2021 m. Stabilumo programoje, apimančioje ir projektuose pateikiamą informaciją, nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2021–2024 m. bus neigiamas ir sudarys atitinkamai –1,7, –1,9, –1,7 ir –1,2 proc. Tai reiškia, kad ekonomikos padėtis per artimiausią laikotarpį bus palyginti prasta. Vis dėlto, turint mintyje naujausią 2021 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo įvertį, tikėtina, kad ekonomikos plėtra bent jau 2021 m. bus spartesnė, nei prognozuojama programoje, o ekonomikos ciklinė padėtis – palankesnė. Taip manyti leidžia įvairių ekonominių rodiklių visuma. Pavyzdžiui, 2020 m. Lietuvos BVP sumažėjo tik gana nedaug, o prieš nuosmukį ekonominis aktyvumas, mūsų vertinimu, viršijo potencialųjį jo lygį, todėl sunkmečiu stipriai nuo potencialiojo lygio nenutolo, o 2021 m. numatomo BVP augimo turėtų pakakti jį vėl pasiekti. Be to, Europos Komisijos skelbiamų daugelio Lietuvos verslo pasitikėjimo rodiklių reikšmės 2021 m. yra artimos ilgalaikėms jų reikšmėms, nors 2020 m. jos buvo nukritusios žemiau savo ilgalaikių vidurkių.
Nepaisant to, didelė dalis Lietuvos įmonių 2020 m. dirbo pelningai (61 %, t. y. daugiau nei vidutiniškai 2017–2019 m.), o pramonės įmonių gamybos pajėgumų panaudojimas
laikais, stebėtą vidutinį lygį. Palankesnė, nei numatoma projektuose, gali būti ir darbo rinkos padėtis – tai rodo naujausia informacija apie krintantį nedarbo lygį ir gana sparčiai kylantį vidutinį darbo užmokestį. Viena vertus, tikėtina spartesnė ekonomikos plėtra 2021 m. turėtų didinti VS pajamas ir mažinti deficitą, tačiau, kita vertus, VS rodiklius 2021 m. gali neigiamai veikti ir lėčiau arba mažesne, nei suplanuota, apimtimi įmonių grąžinamos mokestinės ir kitos paskolos, valstybės institucijų suteiktos kaip parama verslui per pandemiją. Jeigu VS deficito prognozės nesikeis, gali atsitikti ir taip, kad fiskalinė politika 2021 m. bus vertintina kaip prociklinė. Tikėtinas fiskalinės politikos procikliškumas kelia abejonių dėl projektuose siūlomų papildomo fiskalinio skatinimo priemonių 2021 m. poreikio numatyta apimtimi. Projektuose numatoma 581 mln. Eur padidinti su COVID-19 valdymu susijusioms priemonėms finansuoti numatytas lėšas (priimtame 2021 m. biudžete šioms reikmėms jau numatyta 1 053 mln. Eur). Nors lėšų poreikis sveikatos apsaugos ir socialinėje srityje yra savaime suprantamas, vis dėlto dėl papildomos paramos verslui reikalingumo ir pasirinktų paramos formų kyla abejonių:
įstatymo pataisų projekte tarp užimtumo skatinimo priemonių numatytos subsidijos jau dirbantiesiems (subsidijos po prastovų). Ir anksčiau taikyta ši priemonė nebuvo efektyvi: jai buvo skirta itin didelė paramos lėšų dalis, tačiau ji menkai prisidėjo prie darbo vietų išsaugojimo.
Taip pat didžiausios subsidijos po prastovų sumos atiteko ekonominėms veikloms, kurių apyvartos sumažėjo santykinai nedaug arba netgi padidėjo[3]. Turint omenyje, kad didelė dalis Lietuvos įmonių dirba pelningai, verslo sukaupti indėliai bankuose yra pasiekę istoriškai aukščiausią lygį ir pan., reikėtų numatyti papildomus saugiklius, kuriais būtų užtikrinama, kad valstybės parama pasiektų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusį verslą. Lietuvos banko vertinimu, negrąžintinos subsidijos turėtų būti teikiamos tik labiausiai nukentėjusioms įmonėms[4]. Kitais atvejais tikslinga būtų labiau remtis, pavyzdžiui, lengvatinėmis arba beprocentėmis paskolomis.
su projektais teikiamame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projekte siūloma priimti laikiną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo, sporto ir kultūros paslaugoms. Suprantame, kad šios ekonominės veiklos yra vienos iš labiausiai su COVID-19 valdymu susijusių apribojimų paveiktų veiklų. Vis dėlto siūlome atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: pirma, PVM lengvata šios veiklos įmones pasieks tik tada, kai jos vėl pradės dirbti ir gauti pajamas ir neturės įtakos vis dar nevykdančioms veiklos įmonėms. Antra, tikėtina, kad, nors ir laikinai įvedus PVM lengvatą, gali būti nelengva jos atsisakyti dėl įvairių priežasčių. Trečia, nors PVM lengvata galėtų būti siekiama pakeisti tam tikrų prekių ar paslaugų kainas tam, kad padidėtų jų vartojimas, aptariamu atveju reikalingas ne santykinis paslaugų atpiginimas, o galimybė jas teikti, kurią visų pirma lemia pandeminė padėtis.
Pandemija akivaizdžiai parodė, kad ir savarankiškai dirbantys asmenys susiduria su nedarbo rizika, todėl šių asmenų nedarbo problemos turėtų būti sprendžiamos ne ad hoc priemonėmis (skiriant darbo paieškos išmoką), bet sistemiškai, t. y. įtraukiant šiuos asmenis į įprastą nedarbo socialinio draudimo sistemą. Kartu su projektais teikiamame Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte numatoma išplėsti darbo paieškos išmokos tikslinę gavėjų grupę ir įtraukti savarankiškai dirbančiuosius. Lietuvos banko vertinimu, tai, kad šiuo metu dalis dirbančiųjų (pvz., individualia veikla užsiimantys, dirbantys pagal verslo liudijimus) nedarbo draudimu privalomai nėra draudžiami, yra dabartinės socialinės sistemos trūkumas, kuris turėtų būti taisomas ne ad hoc priemonėmis, mokant darbo paieškos išmoką, bet įtraukiant šiuos asmenis į įprastą nedarbo socialinio draudimo sistemą, t. y. jie turėtų mokėti socialinio draudimo įmokas, o prireikus gautų išmokas. Siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, 2021 m. numatytos vienišų asmenų išmokos. Projektuose numatoma, kad lėšų poreikis šiai išmokai sudarys 15 mln. Eur šiais metais, 106 mln. Eur kitais ir vėlesniais metais. Nors priemonės, skirtos skurdui mažinti, yra reikalingos, tačiau atkreipiame dėmesį, kad ši priemonė didina ilgalaikius įsipareigojimus, nes lėšų poreikis šiai išmokai atsiras ne tik šiemet, bet ir vėlesniais metais. Šiems papildomiems įsipareigojimams padengti papildomos pajamos nėra numatomos, todėl ši priemonė blogins viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu. Projektuose numatoma, kad valstybės ir savivaldybių išlaidos bus apie 775 mln. Eur didesnės nei patvirtintame 2021 m. biudžete.
Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų vidutiniškai po 0,1 proc. punkto per metus. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: pradedama mokėti vienišo asmens išmoka, pratęsiama su COVID-19 susijusi parama (subsidijos po prastovų, darbo paieškos išmokos ir pan.), papildomos valdžios sektoriaus išlaidos (sveikatos apsaugai ir kitiems institucijų poreikiams), „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijos. Laikoma, kad laikina PVM lengvata maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams vidutinės metinės infliacijos nemažins, tačiau neatmestina tai, kad, šią lengvatą panaikinus, kainos minėtuose sektoriuose didės sparčiau nei įprastai. Atsižvelgti. 2. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2021-05-28 Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), vadovaudamasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu (toliau – KĮ) ir Valstybės kontrolės įstatymais, ir atsižvelgdama į tai, kad 2021 m. gegužės 14 d. Vyriausybės nutarimu Seimui buvo pateiktas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas, teikia Seimui savo išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir nuomonę dėl 2021 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių. Pateiktame
patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekte remiamasi 2021 m. kovo 19 d. ekonominės raidos scenarijumi. Finansų ministerijos atnaujintos makroekonominės projekcijos, kurias vertins VK FI, bus skelbiamos birželio mėnesį. Atsižvelgiant į naujausius statistinius duomenis, tikėtina, kad makroekonominės projekcijos bus peržiūrimos teigiama kryptimi, tad tai prisidėtų ir prie geresnio valdžios sektoriaus balanso.
2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte planuojamos ne tik papildomos išlaidos COVID-19 priemonėms, bet ir kitos ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nebuvo numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių. 2020 m. gruodžio mėn. priimtame biudžeto įstatyme ilgalaikės išlaidos, nepadengtos pajamomis, sudarė 835,6 mln. Eur (1 pav.). 2021 m. biudžeto pakeitimo projekte ilgalaikės išlaidos papildomai didinamos 30,2 mln. Eur nenumatant tvarių pajamų šaltinių. Europos Komisijos 2021-03-03 komunikate Tarybai nurodoma, kad „Nustačiusios nuolatines priemones valstybės narės turėtų tinkamai jas finansuoti, kad užtikrintų neutralų poveikį biudžetui vidutiniu laikotarpiu“. Tai reiškia, kad struktūrinis deficitas be COVID-19 priemonių ar išlaidų investicijoms neturi būti didinimas. Atsiribojant nuo produkcijos atotrūkio nuo potencialo ir struktūrinio balanso vertinimo neapibrėžtumo, galima analizuoti valdžios sektoriaus išlaidas eliminavus mokamas palūkanų sumas už valstybės skolą, nedarbo išmokas ir ES bei kitą finansinę paramą. Siekiant neprastinti valdžios sektoriaus balanso, tokios neto išlaidos turėtų augti potencialaus BVP pridėjus infliaciją tempu arba sparčiau, jei spartesnį išlaidų augimą kompensuotų ilgalaikės pajamų priemonės. Eliminavus COVID-19 poveikį valdžios sektoriaus išlaidoms, palūkanas, nedarbo išmokas, ES ir kitą finansinę paramą, planuojamas 2021 m. išlaidų augimas sudaro 14,9 proc. (2020 m. – 10,9 proc.). Pastaruosius penkerius metus papildomais pajamų šaltiniais nepadengtos ilgalaikės išlaidos jau sukūrė apie 5 proc. BVP struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą.
Siekiant neprastinti valdžios sektoriaus struktūrinio balanso, diskrecinių išlaidų augimą turi kompensuoti ilgalaikės pajamų priemonės vidutiniu laikotarpiu. Per 2017–2021 m. laikotarpį kasmet vidutiniškai po 1 proc. BVP augo ilgalaikės išlaidos, neužtikrinant tvaraus jų finansavimo šaltinio (2 pav.). 2017–2019 m. šios ilgalaikės išlaidos buvo dengiamos ciklinėmis pajamomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos. 2020–2021 m. valdžios sektoriaus ilgalaikėms einamosioms išlaidoms skiriama 2,9 proc. BVP, nenumatant tvaraus pajamų šaltinio. Nominalaus valdžios sektoriaus deficito mažėjimą nuo
aspektai. 2011 m. valdžios sektoriaus deficitas, siekiantis 9 proc. BVP, buvo nulemtas AB „Snoro“ banko bankroto. Suteikta paskola VĮ „Indėlių ir investicijų draudimui“ buvo apskaityta kaip valdžios sektoriaus išlaidos (2,8 proc. BVP), vėlesniais metais sėkmingai pardavus banko turtą, grąžinama paskola, apskaityta kaip valdžios sektoriaus pajamos, kūrė gerėjančio valdžios sektoriaus balanso padėties vaizdą. Be to, pažymėtina, kad grąžinamos paskolos ir statistinė korekcija, susijusi su gynybos priemonių įsigijimu (toliau – GPĮ statistinė korekcija), buvo pagrindiniai statistiniai veiksniai lėmę valdžios sektoriaus perviršius pagal ESS‘2010 2016–2019 m. laikotarpiu (3 pav.). Šios COVID-19 pandemijos metu įmonėms suteikiamos lengvatinės paskolos apskaitomos kaip turtas balanse, neigiamai veiktų valdžios sektoriaus balansą, jei paskolos būtų negrąžintos. Tai sukuria papildomą neigiamą rizikos veiksnį valdžios sektoriaus balansui ateityje. Pasibaigus išskirtinėms aplinkybėms, struktūrinio deficito sumažinimas bus didelis iššūkis viešiesiems finansams. Be papildomų pajamų diskrecinių priemonių valstybės skolos augimo trajektorija krypties nepakeis.
Po pasaulinės finansų krizės struktūrinio deficito sumažėjimas buvo pasiektas konsoliduojant, vėliau „įšaldant“ realų išlaidų augimą. 2011 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,3 proc. BVP, 2021 m. numatoma 7,9 proc. BVP. Siekiant išvengti valdžios sektoriaus išlaidų realaus „įšaldymo“ ir tolimesnio einamųjų išlaidų finansavimo skolintomis lėšomis, būtina struktūriškai didinti pajamas. Situaciją daro sudėtingesnę ir tai, kad tokie ilgalaikiai įsipareigojimai, kaip įvestas pensijų indeksavimas, neišvengiamai reikalaus išlaidų didinimo. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2022 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims narėms nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Prie fiskalinės drausmės taisyklių taikymo planuojama grįžti 2023 metais. Nuo 2020 m. kovo 26 d. Lietuvoje taip pat nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurių laikotarpiu galima neatsižvelgti į fiskalinių rodiklių nukrypimą, kol tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. · Remiantis KĮ 6 str. 7 d., susidarius išskirtinėms aplinkybėms, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. · Remiantis KĮ 3 str. 1 d., susidarius išskirtinėms aplinkybėms, 2021 m. perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė pagrįstai netaikoma. · Išlaidų augimo ribojimo taisyklė 2021 m. pagrįstai netaikoma, nes susidarė KĮ 3 str. 3 d. 1 ir 5 p. numatytos jos netaikymo aplinkybės. · Remiantis KĮ 4 str. 2 ir 3 d., 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai parengti laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių. · Savivaldybių 2021 m. ex-ante biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2021 m. birželio mėn. <... > Atsižvelgti. 3.
nacionalinis dramos teatras 2021-05-17 BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatras (toliau - LNDT) 2021 m. planavo pajamų įmokas, atsižvelgdamas į vykstančius teatro rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus. Neturėdamas savo erdvių, LNDT ir toliau vykdė tiesioginę veiklą - spektaklių statymą ir sklaidą, - tačiau dėl šiais metais penktą mėnesį tebegaliojančių karantino ribojimų, kaip ir daugumos kitų teatrų ir koncertinių įstaigų, LNDT veikla buvo paralyžiuota, ir šių metų pajamos už veiklą siekia 186 eurus. Iš suplanuotų pajamų įmokų LNDT ketino finansuoti spektaklių statymą, LNDT naujų salių atidarymo viešinimo kampanijas, taip pat - trūkstamą darbuotojų darbo užmokesčio fondo dalį. 2020 metais, kai LNDT veikla taip pat buvo sutrikdyta dėl COVID-19 pandemijos, LNDT baigė su 64,4 tūkst. eurų GPM ir 75,2 tūkst. eurų nekompensuota skola už salių nuomą. 2021 m. pirmą kartą paskirtas
skolas, pradėti naujų spektaklių repeticijas. 2021 metams, ir toliau tebesitęsiant renginių ribojimams dėl pandemijos, LNDT numatyta skirti 109 tūkst. eurų papildomų asignavimų. Situacija 2021 m. dėl COVID padarinių LNDT yra dar sudėtingesnė, todėl skiriama suma yra neadekvati. Si suma skiriama tik darbo užmokesčio fondui, tačiau visiškai neskiriama lėšų ūkio išlaidoms ir tiesioginei veiklai įgyvendinti. LR Vyriausybė, LR Finansų ministerija nuolat akcentuoja, kad priemonės, skirtos pandemijos padariniams mažinti, nuo šiol bus skiriamos tikslingai, orientuojantis į labiausiai nukentėjusius ūkio sektorius. Kultūra yra viena iš labiausiai nukentėjusių valstybės sričių per pastaruosius metus. Tol, kol teatrų veikla yra apribota ir jos neįmanoma vykdyti nenuostolingai (šiuo metu nustatyti ribojimai žiūrovų skaičiui neleidžia LNDT atgaivinti veiklos dėl pernelyg didelių sąnaudų), kultūros sektorius tikisi paramos savo veiklai.
Primename ir tai, kad LNDT rugpjūčio mėnesį atidaro naujai pastatytą Naująją salę visuomenei. Šiuo metu repetuojama premjera LNDT atidarymo proga gali neįvykti dėl trūkstamo finansavimo. LNDT atidarymą gali tekti atšaukti ne tik dėl lėšų trūkumo atidarymo spektakliui pabaigti, bet ir tokioms išlaidoms kaip teatro iškaba, uniformos žiūrovus aptarnaujančiam personalui, rūbinės kabyklų numeriai, šiukšliadėžės ir pan. Papildomai skiriant finansavimą, neatsižvelgta į tai, kad LNDT neturi jokių pajamų padengti ne tik aukščiau išvardintoms išlaidoms, bet ir komunalinėms išlaidoms. Skiriama 109 tūkst. eurų suma nedengia būtinųjų LNDT bazinių išlaidų -jo je nenumatyta ne tik veiklos, bet ir pastato išlaikymo išlaidų. LNDT jau kreipėsi į Kultūros ministeriją prašydamas ir tikėdamasis, kad papildomai bus paskirta 699,6 tūkst. eurų skoloms ir negautoms pajamoms kompensuoti. Tikėjomės, kad teikiant pasiūlymus valstybės biudžeto asignavimų perskirstymo projektui, bus atsižvelgta į sudėtingą kultūros sektoriaus įstaigų situaciją, tačiau Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekte LNDT numatyta papildomai paskirti
privalo vykdyti veiklą. Asignavimų kitoms išlaidoms - naujų spektaklių statymui, LNDT atidarymui - neskiriama. Maloniai prašome atsižvelgti į LNDT prašymą, objektyviai įvertinti finansinę situaciją, pastangas atverti teatrą visuomenei 2021 m. rugpjūčio mėnesį ir skirti 470 tūkst. eurų iš valstybės biudžete numatytų priemonių COVID-19 padariniams mažinti ir naujai išryškėjusiems ar ilgiau nei planuota trunkantiems poreikiams finansuoti. Nepritarti.
Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei papildomų asignavimų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 4. Lietuvos socialinių mokslų centras 2021-05-19, 2021-05-24 Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau - Centras) bendruomenė kreipiasi į Lietuvos Respublikos (LR) Seimo komitetus, prašydama 2021 m. biudžete papildomai numatyti Centrui 450 tūkst. EUR valstybės biudžeto asignavimų. Šiuo metu Centre dirba 150 mokslo darbuotojų. Situacija, kai biudžetinei įstaigai skiriamos lėšos neužtikrina net darbo užmokesčio mokslo darbuotojams, jų darbo laiką apskaičiavus VDDA (visos darbo dienos atitikmeniu), prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams (LR darbo kodeksui, LR švietimo ir mokslo įstatymui, LR biudžetinių įstaigų įstatymui). Į Centrą sujungti institutai daug kartų kreipėsi į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) dėl lėšų, skiriamų socialiniams institutams mažėjimo, augant bendrai mokslo institucijoms skiriamų lėšų sumai. Per 2016-2020 m. lėšos visiems institutams padidėjo 138 proc., o į Centrą sujungtiems socialinių mokslų institutams sumažėjo ir 2020 m. tesiekė 85 proc. 2016 m. lygio (priedas l pav., l lentelė). Remiantis ŠMSM ir Lietuvos mokslo tarybos viešai skelbiamais duomenimis atlikta analizė rodo, jog eilę metų egzistuoja didžiulės disproporcijos tarp skirtingų mokslų krypčių institutų finansavimo. Socialinių mokslų tyrėjui, išreikštam VDDA, tenkančios lėšos mokslui yra 1,5 karto mažesnės nei šalies vidurkis. Tokia pačia proporcija Centro vienam VDDA tyrėjui skiriama mažiau lėšų ūkiui ir administravimui bei darbo užmokesčio padidinimui (priedas 2 pav.), nors LR Mokslo ir studijų įstatyme darbo užmokesčio koeficientai visų krypčių mokslo darbuotojams taikomi tokie patys. Šią disproporciją lėmė nuo 2017 m. pakeistas mokslo institucijų finansavimo modelis, kuris LR Konstitucinio teismo sprendimu buvo pripažintas prieštaraujantis LR Konstitucijai.
Keliant finansavimo disproporcijų klausimą, ŠMSM darbuotojai ne vienerius metus aiškino, kad finansavimas mažėja, nes socialinių tyrimų institutų mokslininkai nesugeba parengti aukšto lygio publikacijų. Clarivate Analytics leidinių su citavimo rodikliais bazės duomenys rodo, kad Centro mokslininkai nenusileidžia kitų mokslo sričių institutų mokslininkams nei produktyvumu, nei publikacijų kokybe (priedas 2 lentelė). LR Vyriausybei
sujungti į Centrą, institutų akademinės bendruomenės gavo pažadą reorganizacijos metu gauti papildomą finansavimą kokybei gerinti, kas iš tikrųjų reiškė tik teisingesnį lėšų paskirstymą ir finansavimo disproporcijų sumažinimą. Prieš reorganizavimą įvardinti ŠMSM finansiniai įsipareigojimai dėl nežinomų priežasčių nebuvo įgyvendinti. Rengiantis reorganizacijai, institutai atkreipė ŠMSM dėmesį, kad po reorganizacijos, pasikeitus steigėjams ir teisinei aplinkai, sumažės institutų pajamos, todėl ŠMSM turi numatyti lėšas dalies mokslo darbuotojų atleidimui arba skirti papildomų lėšų jų darbo vietų išsaugojimui. Atkreipėme dėmesį, kad buvęs Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas po reorganizacijos praras beveik 400 tūkst. pajamų, kurias gaudavo tiesiogiai pagal sutartį iš tuometinio steigėjo LR Žemės ūkio ministerijos už taikomuosius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Užsitęsus reorganizacijos procesams (LR Vyriausybės nutarimas dėl institutų apjungimo buvo priimtas tik 2020 m. lapkričio 11 d.), Institutai negalėjo efektyviai panaudoti 2020 m. numatytas skirti lėšas 300 tūkst. EUR, todėl paprašė perkelti jas į 2021 m.
Centrui 2021 m. valstybės biudžete yra numatyta tik 2020 m. neskirtų lėšų 300 tūkst., kurių, nepakanka finansiniams praradimams kompensuoti ir užtikrinti tvarią Centro veiklą. Siekdami išnaudoti reorganizacijos privalumus, prašome spręsti Centro veiklai būtinų finansinių išteklių užtikrinimo klausimą, nes nėra įvykdyti ŠMSM ankstesnės vadovybės įsipareigojimai reorganizacijos tikslų įgyvendinimą paremti papildomomis lėšomis. Šios lėšos yra būtinos, kad Centras galėtų vykdyti savo įsipareigojimus darbuotojams ir efektyviai bei kokybiškai įgyvendinti įstatuose numatytas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei perskirstyti lėšas Lietuvos socialinių mokslų centrui iš Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) asignavimų funkcijoms, kurios teisės aktais pavestos vykdyti ir atitinka ŽŪM vykdomų programų įgyvendinimą. 5. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2021-05-21,
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 932 „Dėl Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos ir Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ ir šio nutarimo 2007 m. kovo 28 d. Nr. 322 naują redakciją Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso (toliau – Tuskulėnų memorialinis kompleksas) pastatuose įkūrė muziejų-edukacinį centrą. Tikslas – ne tik pateikti muziejaus lankytojams istorinius dokumentus, bet ir daryti jiems emocinį poveikį. 2008 m. Tuskulėnų memorialinis kompleksas tapo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padaliniu. Tai vienas iš lankomiausių muziejų Lietuvoje, kuriame kiekvienais metais sulaukiama per 90 000 lankytojų. 2021 m. I pusmetyje Tuskulėnų dvaro rūmuose užbaigtas dar vienos naujos ekspozicijos „Projektas – homo sovieticus“ įrengimas.
Tikslas – objektyviai pažvelgti į sovietinę Lietuvos patirtį. Derinant naujausius istorinius tyrimus ir modernias bei interaktyvias muzeologines eksponatų pateikimo formas siekti įvairiapusiškai išskleisti tuos momentus, kurie dažnai lieka didžiosios politinės istorijos pakraštyje ir tampa tik sudedamąja makro įvykių dalimi. Šiuo atveju ekspozicijos centru tampa žmogaus ir totalitarinio režimo santykis, aktyvi ideologinė politika ir visuomenės bandymai jai atsispirti. Pažymėtina, kad šioje naujai įrengtoje ekspozicijoje pavyko atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką, kurioje buvo siekiama įdiegti naujas elgsenos ir mąstymo formas. Tai bandymas suprasti Sovietų Sąjungoje ir sovietinėje Lietuvoje gyvenusį žmogų, kartais dar vadinamą homo sovieticus, ir kartu parodyti, kokiomis sąlygomis jis gyveno ir koks jis buvo. Per daiktus, tekstus, atsiminimų fragmentus ir kitus tą pasaulį atspindinčius eksponatus pasistengėme atskleisti to laikmečio dvasią ir bendras sovietinės epochos ypatybes. Eksponatų aprašais norėjome pabrėžti sovietinės tikrovės paradoksalumą, vidinį prieštaringumą. Visa tai atskleidžia esminį šios ekspozicijos bruožą – ji nebaigtinė, kaip nebaigtinis ir sovietmečio vertinimas ar pastangos jį suprasti. Šiuo metu Tuskulėnų memorialiniame komplekse dirba 7 darbuotojai. Norint atidaryti naujai įrengtą ekspoziciją „Projektas – homo sovieticus“ ir toliau tinkamai organizuoti bei vykdyti tiriamąją, muziejinę-edukacinę Tuskulėnų memorialinio komplekso veiklą, reikalingi 5 papildomi kvalifikuotų darbuotojų etatai, kurių išlaikymui per metus reikalinga 55 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre ir pavaldžioje įstaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fonde yra įsteigtos 128 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės, iš jų
algos pastoviosios dalies koeficientus. 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-127 buvo pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 priedai, reglamentuojantys pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus. Lėšų šiam tikslui centrui (skirtingai nei kitoms biudžetinėms įstaigoms) nebuvo skirta. Mūsų skaičiavimais vien minimalių koeficientų kilstelėjimas centre 1-am mėnesiui pareikalavo 6.620 eurų papildomų lėšų darbo užmokesčiui, o per metus iš viso su socialinio draudimo įmokomis susidaro 80 tūkst. eurų darbo užmokesčio lėšų trūkumas. Kadangi Finansų ministerija, atsižvelgusi į centro raštus žada kompensuoti 50 tūkst. eurų, lieka 30 tūkst. eurų darbo užmokesčio trūkumas iki metų pabaigos. Atkreipiame dėmesį, kad Centras niekada nepatenka į jokią kategoriją įstaigų, kai papildomai didinami kultūros ir meno darbuotojų, teismų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestį, nors didelė dalis Centro muziejininkų, istorikų ir tyrėjų, tarp jų dirbančių ir su įslaptintais dokumentais, yra minėtų sričių specialistai.
Tai atsispindi palyginus Lietuvos statistikos departamento ir Centro pateiktus 2020 metų darbo užmokesčio rodiklius, nes Lietuvos VDU per mėnesį sudaro 1421 eurų, o Centro VDU tik 1195 eurų, tai 226 eurais arba 18 % mažiau. Jei lyginti Vilniaus apskrities VDU 1603 eurų, tai Centro VDU net 408 eurais arba 34 % mažesnis. Kadangi beveik visi Centro darbuotojai dirba Vilniaus mieste, tai tokios didelės darbo užmokesčio disproporcijos su statistiniais vidurkiais sukelia Centro vadovams ir darbuotojams dideles įtampas. Siekiant įgyvendinti 2021 metais Centrui iškilusius naujus iššūkius ir pasiekti norimų rezultatų prašome Jus rasti galimybę padidinti ir skirti papildomai 2021 metų antram pusmečiui
kompensavimas pareigybių minimalių koeficientų padidinimą ir
priėmimui, įgyvendinant patvirtinus teisės aktus. Dėkoju už bendradarbiavimą sprendžiant Centrui aktualius klausimus ir tikiuosi Jūsų palankaus sprendimo skiriant Centrui taip būtinus papildomus asignavimus darbo apmokėjimui. Nepritarti. 2021 metų biudžeto rodiklių įstatymo tikslinimo projekte Centrui darbo užmokesčiui papildomai numatoma skirti 50 tūkst. Eur. 6. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-18 Įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau
Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 95 straipsnio 1 dalimi Tarnyba privalo užtikrinti nenutrūkstamą Centinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS), kuri yra antro lygio valstybės informacinė sistema, veikimą ir pritaikyti ją naujiems poreikiams, atliekant modifikavimo darbus. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymas yra vienas dažniausiai besikeičiančių Lietuvos įstatymų, dažnai pakeitimų įsigaliojimui numatant itin trumpą terminą. Tarnyba šiuo metu įgyvendina projektą „Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimas“, finansuojamą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projekto 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.2-ESFA-V-916-01-0015 priemonę „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“ (toliau – Projektas), tačiau Projekto rezultatas planuojamas ne anksčiau nei 2023 m. liepos mėn., o iki to laikotarpio turi būti palaikoma turima informacinė sistema. Pažymėtina, kad Projekto biudžetas gali būti skiriamas tik naujos sistemos kūrimui ir negali būti šiomis lėšomis finansuojama dabar veikianti CVP IS. Šiuo metu CVP IS programinės įrangos priežiūros (neįskaitant modifikavimo ir pritaikymo Įstatymo pakeitimams) sutartiniams įsipareigojimams vykdyti per metus reikalinga apie 350,8 tūkst. Eur, bet atsižvelgiant į 2021 m. liepos mėn. pasibaigsiančią CVP IS priežiūros paslaugų sutartį ir atliktą rinkos konsultaciją su vieninteliu galimu šios paslaugos teikėju (dėl CVP IS licencinių reikalavimų), planuojama priežiūros suma bus didesnė.
Numačius minimalų darbo užmokesčio fondą ir kitų įsipareigojimų vykdymą, CVP IS priežiūros ir modifikavimo darbams 2021 m. lieka tik 104,6 tūkst. Eur suma, kurios neužtenka net minimaliai CVP IS priežiūrai užtikrinti per 2021 m. 6 mėnesius. Todėl siekiant išvengti CVP IS ir su ja susijusios infrastruktūros sutrikimų, bei užtikrinti esamos CVP IS veikimą, Tarnyba prašo 2021 m. iš Valstybės biudžeto lėšų papildomai skirti 245,0 tūkst. Eur CVP IS priežiūrai. Atkreipiame dėmesį, kad nepakankamas informacinių sistemų finansavimas ir iš to kylanti netinkama priežiūra valstybės biudžetui gali padaryti daug didesnę žalą, kaip pavyzdys yra 2020 m. liepos mėnesį sutrikusios Registro centro valdomos informacinės sistemos bei 2021 kovą neveikiančios Lietuvos respublikos Muitinės valdomos informacinės sistemos.. Numatoma, kad CVP IS būtinam modifikavimui, atsižvelgiant į rinkos konsultacijos metu nustatytą kainų augimą ir CVP IS gyvavimo ciklo pabaigą 2021 m. reikės ne mažiau kaip 210,0 tūkst. Eur, paslaugų teikimo metu bus užsakomi tik kritiniai (saugumo, duomenų integralumo, asmens duomenų apsaugos ir kt.) pokyčiai ir CVP IS modifikavimas dėl Įstatymo (darnieji pirkimai, duomenų atvėrimas pagal tarptautinius standartus ir kt.) pasikeitimų. Neskyrus papildomų lėšų šioms išlaidoms, kyla rizika, kad Tarnybos turimi infrastruktūros resursai neatitiks saugos ir kitų tokiai įrangai keliamų reikalavimų.
Ieškodami sprendimų, kaip paskatinti tiekėjus aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, priėjome prie sprendimo, kad būtų tikslinga sukurti elektroninį įrankį, kuris leistų pačiai perkančiajai organizacijai lengvai ir greitai pasitikrinti, ar tiekėjas neturi būti pašalintas iš pirkimo procedūros dėl nusikalstamos veikos ir mokesčių nemokėjimo. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, laimėję tiekėjai teikia arba Registrų centro išduotą pažymą apie jungtinius duomenis, arba susirenka pažymas iš VMI, Informatikos ir ryšių departamento. Vienintelius SODROS duomenis viešai ir neatlygintinai pasitikrina pati perkančioji organizacija. Akivaizdu, kad galiojanti tvarka neatliepia ekonominės pažangos ir viešųjų pirkimų sistemos dalyvių lūkesčių. Siūlomas elektroninis įrankis mažintų administracinę naštą ir finansinius kaštus ir tokiu būdu didintų viešųjų pirkimų patrauklumą verslui. Matome, kad laimėjęs tiekėjas už pažymą sumoka mažiausiai 9,57-13,37 Eur (kaina priklauso nuo to, į ką kreipiasi ir gali būti didesnė, jei įmonėje yra didesnis tikrinamų asmenų skaičius). Įvertinę procedūrų skaičių, skaičiuojame, kad verslas už minėtas pažymas per metus sumoka mažiausiai 100 tūkst. Eurų, neskaitant netiesioginių kaštų. Be to, šio įrankio praktinis naudojimas pagreitintų ir viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą. Planuojame, kad panašų įrankį sukursime naujoje sistemoje „Saulė“, tačiau, kaip jau minėta,ši sistema pradės veikti tik 2023 metų pabaigoje. Jei sukurtume šį įrankį 2021 m., viešųjų pirkimų dalyviai naudą jau gautų nuo kitų metų pradžios, o perkančiosioms organizacijoms tai taptų nepamainomu įrankiu, nes informacija apie tiekėjus būtų prieinama viešai ir neatlygintinai. IT paslaugų tiekėjas skaičiuoja, kad tokiam įrankiui sukurti reikėtų apie 200 tūkst. eurų.
Bėda, kad šis finansavimas nenumatytas Tarnybos 2021 m. biudžete, todėl Tarnyba prašo skirti papildomai. 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 569 „Dėl Lietuvos Respublikos patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau -Nutarimas) 5.2 straipsniu Tarnyba yra įgaliota atlikti patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatyme ir Tvarkos apraše nurodytos įgaliotos institucijos funkcijas. Tarnyba šiuo metu neturi įdiegtos Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinės sistemos (toliau – ĮIRIS), skirtos įslaptintos informacijos automatizuotam apdorojimui, todėl neturi galimybių pilna apimtimi vykdyti Informacijos apie skelbiamą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursą pateikimo ir patikimumo deklaracijos išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Nutarimu, nustatytų funkcijų. Įdiegti aukščiau minėtą sistemą reikėtų apie 98,5 tūkst. Eur. šis finansavimas nenumatytas Tarnybos 2021 m. biudžete, todėl prašome skirti papildomai. 2020 metais Tarnyba vidutiniškai turėjo 27 neužimtus etatus, ko sąskaita buvo galimybė įvykdyti numatytus įsipareigojimus. 2021 m. siekiant stiprinti Tarnybą (dažnai yra akcentuojama kontroliuojančių institucijų stiprinimo būtinybė) ir tinkamai įgyvendinti visas jai pavestas funkcijas, Tarnyba įdarbino 18 aukštos kompetencijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – Darbuotojai), artimiausiu metu yra planuojama užimti ne tik likusias laisvas darbo vietas dėl numatomų papildomų Tarnybos funkcijų vykdymo (darnieji pirkimai, kompetencijų centras ir pan.), bet ir užpildyti tikslinėse atostogose esančių valstybės tarnautojų pareigybes pakaitiniais valstybės tarnautojais.
Dėl šios priežasties yra būtina pritraukti kompetentingų Darbuotojų, o taip pat ne mažiau svarbu išlaikyti bei motyvuoti esamus Darbuotojus, turinčius papildomą darbo krūvį. Atkreipiame dėmesį, kad centralizavus valstybės tarnautojų atranką naujų Darbuotojų atranka ir pritraukimas viešajame sektoriuje tapo dar sudėtingesnis, į atskiras pozicijas kone neįmanomas, taigi, neužtikrinant motyvuojančių darbo sąlygų rizikuojama neišsaugoti aukščiausią kompetenciją turinčių Darbuotojų. Darbuotojų kaita yra susijusi su dideliais finansiniais ir darbo jėgos kaštais. Didelės kaitos priežastis yra su rinkos vidurkiu palyginus santykinai žemas darbo užmokestis ir ribotos skatinimo galimybės, taigi, kyla rizika, jog Darbuotojų kaita dar labiau augs ir bus sudėtinga užtikrinti aukštą Tarnybos atliekamų funkcijų kokybę. Tarnyba šiuo metu yra numačiusi darbo užmokesčio fondo lėšų sumą tik minimaliems įsipareigojimams įvykdyti ir esamas fondas neužtikrins kompetencijos didinimo ir Darbuotojų pritraukimo galimybių. Tarnyba prašo 2021 m. skirti papildomą 116,0 tūkst. Eur finansavimą darbo užmokesčio fondui papildomai padidinti. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, Tarnyba prašomos papildomos lėšos yra:
Dėl aukščiau minėtų aplinkybių, Tarnyba prašo 2021 m. patvirtintus asignavimus iš Valstybės biudžeto padidinti po 869,5 tūkst.
Eur, atkreiptinas dėmesys, kad siekiant nenutrūkstamo CVP IS veikimo iki 2023 m. ir tinkamo Tarnybos funkcijų atlikimo, 571 tūkst. Eur asignavimai turėtų būti skiriami ir 2022-2023 metais. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei papildomų asignavimų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 7. Kupiškio rajono savivaldybė, 2021-05-07
Kupiškio rajono savivaldybė 2020 m. pradėjo ir sėkmingai vykdo investicinį projektą
„Sveikatingumo ir sporto centro komplekso K. Šimonio g. 1A, Kupiškio mieste,
statyba“. 2020 metais šio objekto rangos darbams buvo skirta
metams skirtas finansavimas 1 065 000 eurai su PVM (šiame skaičiuje ir savivaldybės lėšos). Rangovo UAB APS grupė (toliau Rangovas) pateiktais duomenimis 2021 metais visiems darbams, kad pastatas būtų užsandarintas reikia 1 000 200 eurų su PVM. Rangovas taip pat informavo užsakovą, kad jei 2021 metams būtų gautas papildomas finansavimas 1 500 000 eurų su PVM, galėtų būti atlikti šie darbai:
200 000 eurų su PVM;
įranga – 520 000 eurų su PVM;
ir PVA – 120 000 eurų su PVM;
29 000 eurų su PVM;
dalis – 111 000 eurų su PVM. Visos šios lėšos būtų įsisavintos per 2021 metus, objekto statyba sparčiai pajudėtų į priekį.\Iš Valstybės investicijų programos 2022 metais objektui užbaigti reikėtų 760 202,5 euro su PVM. Savivaldybės dalis sudarytų 1 147 000 eurus su PVM ir objektas būtų baigtas. Nepritarti.
Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei papildomo finansavimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 8. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2021-05-27
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), atsižvelgdama į turimus asignavimus, teikia informaciją apie papildomą asignavimų poreikį 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos reikalingoms priemonėms įsigyti. Bendras VMVT kartu su pavaldžia įstaiga–Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu lėšų poreikis dėl COVID-19 pandemijos 2021 metams sudaro 884,0 tūkst. Eur, iš kurių;
Eur susidarė dėl sekančių priežasčių:
valstybės tarnybos įstatymui (įsigaliojo nauji minimalūs pareiginių algų koeficientai valstybės tarnautojams), VMVT padidėjo 696 pareigybių minimalūs pareiginių algų koeficientai.
valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymui ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui (įsigaliojo nauji minimalūs pareiginių algų koeficientai valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį), VMVT padidėjo 78 valstybės tarnautojų, vykdančių valstybinę pasienio maisto ir veterinarinę kontrolę, ir 570 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareiginių algų minimalūs koeficientai. VMVT, atsižvelgdama į aukščiau nurodytų įstatymų nuostatas, apskaičiavo įstatymų įgyvendinimui reikalingą papildomą darbo užmokesčio lėšų poreikį – 3266,6 tūkst. Eur, tačiau finansavimas jų įgyvendinimui buvo skirtas tik dalinis – 2256,0 tūkst. Eur. VMVT lėšų trūkumas 1025,2 tūkst. Eur (1010,6 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir atitinkamai 14,6 tūkst. Eur darbdavio socialinio draudimo įmokoms).
Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlyginimo už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymui (toliau – Įstatymas), VMVT padidėjo 595 darbuotojų pareiginių algų minimalūs koeficientai, tai sudaro apie 38 proc. visų VMVT darbuotojų. Įstatymo įgyvendinimui reikalinga – 481,8 tūkst. Eur (474,9 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir atitinkamai 6,9 tūkst. Eur darbdavio socialinio draudimo įmokoms). Asignavimai Įstatymo įgyvendinimui nėra skirti.
atkreipia dėmesį, kad dėl nepakankamo finansavimo ėmėsi visų galimų priemonių – naudojo įstaigos vidinius išteklius, t. y. nevykdė konkursų į laisvas vietas ir neužimtų pareigybių lėšas (apie 180–190 pareigybių (apie
darbo užmokesčio išmokėjimui, tačiau, nepaisant to, VMVT darbo užmokesčio įsiskolinimai 2021 m. pabaigoje gali siekti iki 1100,0 tūkst. Eur. Taip pat informuojame, kad 2021 m. VMVT trūksta lėšų atsiskaitymams su VĮ Turto bankas – 513,7 tūkst. Eur (iš jų: 480,0 tūkst. Eur einamiesiems atsiskaitymams ir 33,7 tūkst. Eur. likę neapmokėti skoliniai įsipareigojimai VĮ Turto bankui už 2020 m.) Pažymime, kad VMVT kartu su pavaldžia įstaiga – Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
centralizuoto valdymo įgyvendinimo” (toliau – Nutarimas) nuostatas, 2018–2020 m. VĮ Turto bankui perdavė 44 382 kvadrat. m patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto ir iš VĮ Turto banko nuomos pagrindais funkcijų vykdymui perėmė tik dalį šio turto – 33 839 kvadrat. m, t. y. 24 proc. mažiau, už kurį privaloma mokėti turto nuomos ir turto vertės palaikymo mokestį. VMVT ir toliau imasi visų galimų priemonių dėl naudojamo turto ploto optimizavimo ir planuoja per 2021–2022 m. papildomai atsisakyti dar apie 15 proc. naudojamo turto ploto, tai leis sutaupyti valstybės biudžeto asignavimų apie 95,0 tūkst. Eur per metus. Nepaisant atsisakyto turto ploto ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. VĮ Turto bankui pakeitus nuomos mokesčio skaičiavimo metodiką, VMVT lėšų poreikis papildomai dar išaugo 220,8 tūkst. Eur per metus. Šiuo metu VMVT bendras metinis lėšų poreikis sudaro apie 634,0 tūkst. Eur. Iki 2021 m. asignavimai Nutarimo įgyvendinimui nebuvo skirti. 2021 m. atsiskaitymams su VĮ Turto banku skirtas tik dalinis finansavimas – 154,0 tūkst.
Eur bei 2021 m. skirtas papildomas vienkartinis 200,0 tūkst. Eur finansavimas daliniam 2019–2020 m. skolų padengimui. VMVT taip pat atkreipia Jūsų dėmesį, kad kokybiškas ir vienodas sūkio subjektų konsultavimas bei priežiūros naštos verslui mažinimas yra vienas iš VMVT prioritetų įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 511 “Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo”. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis VMVT turi daugiau dėmesio skirti ūkio subjektams teikiamų administracinių paslaugų kokybei, plečiant konsultavimo veiklą ir metodinės pagalbos pradedantiems verslą ūkio subjektams teikimą, didinant el. paslaugų prieinamumą, peržiūrint ir optimizuojant ūkio subjektų rizikos vertinimo kriterijus ir pan. VMVT siekia daugiau dėmesio skirti konsultavimo proceso tobulinimui ir modernių konsultavimo priemonių diegimui, efektyviau vertinti suteiktų konsultacijų vienodumą ir kokybę, taip pat privalomos informacijos teikimui apie VMVT vykdomą ūkio subjektų priežiūrą, poveikio priemonių taikymo kriterijus ir apskundimą ir kt. Šio tikslo įgyvendinimui reikalinga įdarbinti kompetentingus darbuotojus (planuojama 6 nauji darbuotojai), sukurti ir įrengti darbo vietas, modernizuoti telefoninę konsultavimo liniją, sukurti informacinių technologijų sprendinius el. konsultavimui bei kitų rubrikų modernizavimui VMVT interneto svetainėje, organizuoti darbuotojų mokymus ir kt. Šio tikslo įgyvendinimui VMVT būtinas papildomas 250,0 tūkst. Eur finansavimas. VMVT, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą ir siekdama užtikrinti efektyvų ir tinkamą funkcijų įgyvendinimą, darbuotojų saugą bei tinkamą darbo apmokėjimą, maloniai prašo rasti galimybę skirti papildomus asignavimus 2021 m. – 3154,7 tūkst. Eur. Nepritarti.
Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei papildomų asignavimų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Arvydas Nekrošius, 2021-05-20 Argumentai: Raseinių mieste reikalingas sporto kompleksas su baseinu, kuris leistų plėsti sportuojančiųjų skaičių rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą ir pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Gali būti numatytas etapinis finansavimas. Šis projektas yra numatytas Raseinių rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginiame plėtros plane. Pirmojo etapo dalį projekto turėtų finansuoti Vyriausybė ir likusius 220 000 eurų prisidėtų Raseinių rajono savivaldybė. Bendra reikiama suma pirmajam etapui 723 000 Eur. Pasiūlymas:
Skirti „Sporto komplekso statybai su baseinu Raseiniuose“ pirmojo etapo įgyvendinimui 503 000 Eur. finansavimą. Lėšų šaltiniai: Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 2. Seimo narys Arvydas Nekrošius, 2021-05-20 Argumentai:
Siekiant užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Raseinių ir aplinkinių rajonų gyventojams, būtina atlikti VšĮ Raseinių ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus infrastruktūros atnaujinimą bei materialinės bazės įsigijimus. Pasiūlymas: Skirti VšĮ Raseinių ligoninės (Ligoninės g.
4, Raseiniai) Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus infrastruktūros ir materialinės bazės atnaujinimui 170 000 Eur. finansavimą. Lėšų šaltiniai: Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 3. Seimo narys Arvydas Nekrošius, 2021-05-20 Argumentai:
Šiuo metu pastato dalimi naudojasi Šiaulių AVPK RPK pagal pasirašytą nuomos sutartį, kuri baigiasi 2021 m. spalio 7 d. Atnaujinus pastatą savivaldybė planuoja suteikti jį patikėjimo teise Raseinių rajono policijos komisariatui, vykdančiam valstybės pavestas funkcijas. Pasiūlymas: Skirti pastato, esančio Maironio g. 7, Raseiniai, atnaujinimui 700 000 Eur. finansavimą. Lėšų šaltiniai:
Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 4. Seimo narys Arvydas Nekrošius, 2021-05-20 Argumentai:
Siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo bei ugdymo sąlygas Ariogalos gimnazijos mokiniams ir darbuotojams, taupyti šiluminės energijos resursus ir išlaidas, būtina skirti lėšas pastato atnaujinimui. Pasiūlymas: Skirti Raseinių r. Ariogalos gimnazijos mokyklos pastato, esančio adresu: Vytauto g. 94, Ariogala, rekonstravimui 391 000 Eur. finansavimą. Lėšų šaltiniai:
Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 5.
5Seimo narys Arvydas Nekrošius,
2021-05-20 Argumentai: Visame Raseinių rajone nėra visus reikalavimus atitinkančios sporto bazės, kurioje galėtų treniruotis ir rungtyniauti įvairių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkai. Savivaldybės taryba pritarė atnaujinti Ariogalos gimnazijos stadioną. Tikimasi, kad atnaujinus stadioną Ariogalos miestas taps sportinės veiklos traukos centru. Pasiūlymas:
Skirti Raseinių r. Ariogalos gimnazijos sporto stadiono atnaujinimui
Lėšų šaltiniai: Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 6. Seimo narys Arvydas Nekrošius, 2021-05-20 Argumentai:
Visame Raseinių rajone nėra visus reikalavimus atitinkančios sporto bazės, kurioje galėtų treniruotis ir rungtyniauti įvairių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkai. Tikimasi, kad atnaujinus stadioną Raseinių miestas taps sportinės veiklos traukos centru. Pasiūlymas: Skirti Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro stadiono atnaujinimui (universalios aikštelės atnaujinimui) 503 000 Eur. finansavimą. Lėšų šaltiniai:
Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 7. Seimo narys Arvydas Nekrošius, 2021-05-20 Argumentai:
memorialas – monumentas visiems žuvusiems Lietuvos partizanams pagerbti. Partizanai parodė pasauliui tikrąjį sovietinio totalitarinio režimo veidą.
Jų auka, kaip niekas kitas, turėtų mums visiems, o ypač jaunajai kartai, priminti, kad Tautos laisvės niekas niekada ir niekam nedovanojo ir nedovanos, ją tenka patiems išsikovoti ir nuolatos saugoti. Pastatytas kalavijas simbolizuoja mūsų nepalaužiamą pasiryžimą ginti Tautos laisvę, o mūro siena su joje iškaltais didvyrių vardais – amžiną padėką, pagarbą ir meilę Tėvynės gynėjams. Projekto antrojo etapo, memorialo informacinio centro statybai (360 000 Eur.), vidaus ekspozicijų įrengimui (260 000 Eur.) bei mobiliojo ryšio bokšto iškėlimui (200 000 Eur.), įgyvendinimui trūksta 820 000 Eur. Pasiūlymas:
Skirti Lietuvos partizanų memorialo informacinio centro statybai bei vidaus ekspozicijų įrengimui 820 000 Eur. finansavimą. Lėšų šaltiniai: Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 8. Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-05-204 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas arba ne pagal tikslinę
paskirtį panaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.“ Nepritarti. Ne šio įstatymo reguliavimo sritis. 9.
nariai Eugenijus Jovaiša, Saulius Skvernelis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Lukas Savickas, Tomas Tomilinas, Mindaugas Puidokas, Valius Ąžuolas, Rimantė Šalaševičiūtė, Juozas Varžgalys, Arvydas Nekrošius, Stasys Tumėnas, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Robertas Šarknickas, Valentinas Bukauskas, Laima Mogenienė, Zenonas Streikus, Petras Gražulis, Tomas Bičiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Laima Nagienė, Vidmantas Kanopa, Gintautas Paluckas, Valdemaras Valkiūnas, Giedrius Surplys, Rita Tamašunienė, Deividas Labanavičius, Beata Petkevič, Dainius Kepenis, Linas Kukuraitis, Eugenijus Sabutis, Vaida Giraitytė, Artūras Skardžius, Aurelijus Veryga, 2021-05-21 Argumentai:
Dėl COVID-19 pandemijos metu įvesto karantino vis labiau sudėtingėjančių pedagogų darbo sąlygų ir papildomo darbo krūvio teisinga būtų tai įvertinti didinant darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuoseklus mokytojų atlyginimų didinimas yra valstybės įsipareigotas Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, kuri buvo pasirašyta 2017 m. lapkričio 22 d. ir atnaujinta 2020 m. spalio 9 d. Nuo šių mokslo metų pradžios siūloma mokyklose pereiti prie hibridinio mokymo (kai mokoma klasėje tiesioginio kontakto būdu ir tuo pačiu metu dalis klasės mokinių mokosi iš namų nuotoliniu būdu). Todėl tikslinga siūlyti mokytojų darbo užmokestį (DU) kelti 10 proc. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Nuoseklų mokytojų atlyginimų didinimą įpareigoja švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis. Siekiant, kad iki 2025 m. mokytojų atlyginimų dydis pasiektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), itin svarbu nuosekliai, kryptingai ir laipsniškai didinti darbo užmokestį kiekvienais metais. Pasiūlymas:
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokytojų darbo užmokesčio (DU) didinimui skirti 23 mln. eurų. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Nepritarti.
Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 10. Seimo nariai Eugenijus Jovaiša, Saulius Skvernelis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Lukas Savickas, Tomas Tomilinas, Mindaugas Puidokas, Valius Ąžuolas, Rimantė Šalaševičiūtė, Juozas Varžgalys, Arvydas Nekrošius, Stasys Tumėnas, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Robertas Šarknickas, Valentinas Bukauskas, Laima Mogenienė, Zenonas Streikus, Petras Gražulis, Tomas Bičiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Laima Nagienė, Vidmantas Kanopa, Gintautas Paluckas, Valdemaras Valkiūnas, Giedrius Surplys, Rita Tamašunienė, Deividas Labanavičius, Beata Petkevič, Dainius Kepenis, Linas Kukuraitis, Eugenijus Sabutis, Vaida Giraitytė, Artūras Skardžius, Aurelijus Veryga, 2021-05-21 Argumentai:
COVID-19 pandemijos metu įvedus karantiną, kilo nemažai iššūkių aukštųjų mokyklų dėstytojams kuriant papildomą skaitmeninį studijų turinį nuotolinėms studijoms, padidėjo jų darbo krūviai. Sudėtingos dėstytojų darbo sąlygos turėtų būti įvertintos ir imtasi priemonių nuosekliam darbo užmokesčio (toliau – DU) didinimui. Valstybė turi įsipareigojimų, išdėstytų Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje (pasirašyta 2017 m. lapkričio 22 d. ir atnaujinta 2020 m. spalio 9 d.), kurių privalu laikytis. Įsipareigota pasiekti, kad iki 2025 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) sudarytų 150 proc. šalies VDU. Dėl to kiekvienais metais aukštųjų mokyklų dėstytojų DU turėtų būti nuosekliai didinamas. 10 proc. didinti aukštųjų mokyklų dėstytojų DU siūloma ir nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Nuoseklus aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokesčio kėlimo poreikis buvo akcentuotas rinkimų metu, – minėtus pokyčius švietimo sistemoje palaikė visos parlamentinės partijos ir tai rodo didelę šio klausimo svarbą.
Pasiūlymas: Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokesčio (DU) kėlimui skirti 5 mln. eurų. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 11. Seimo narys Artūras Žukauskas, 2021-05-24 Argumentai:
Įsijungimą į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (toliau – MTI) Lietuvos Respublikos vardu vykdo Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT). 2020 metais buvo patvirtinti Lietuvos narystės atitinkamose Europos MTI konsorciumuose planai 2020–2025 m. (toliau – Planai). Planuose nurodyta, kad narystės tarptautinėje MTI išlaidos, išskyrus atvejus, kai narystės mokesčiai mokami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (paskirtos atstovaujančiosios institucijos įgyvendina projektus, kuriuose numatytas narystės mokesčių mokėjimas), finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, o įgyvendinančioji institucija yra Lietuvos mokslo taryba. Išlaidos esamose tarptautinėse MTI ir įsijungimas į naujas reikalauja vis daugiau finansavimo. Vien jau pavesti vykdyti įpareigojimai LMT 2020-2025 m. dėl dalyvavimo tarptautinėse MTI sudaro 2,94 mln. EUR. Tačiau LMT biudžetas nesikeičia jau kelerius metus, tam papildomai valstybės biudžeto asignavimai nėra skiriami. Neskiriant papildomų lėšų, LMT yra nepajėgi įvykdyti šių įsipareigojimų. Šiuo metu narystė MTI finansuojama iš LMT lėšų, kurios galėtų būti skiriamos moksliniams tyrimams finansuoti. Patvirtintoms tarptautinėms mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloms užtikrinti 2021 metams buvo suplanuota 202 tūkst. Eur. Šios lėšos nebuvo skirtos.
Šios lėšos nebuvo skirtos. Dalį įsipareigojimų LMT jau įvykdė iš savo turimų lėšų, tačiau likusiems 2021 m. dar trūksta 150 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Lietuvos mokslo tarybos narysčių tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose veiklos planų įgyvendinimui 2021 m. skirti 150 000 eur. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 12. Seimo nariai Vytautas Bakas, Valdemaras Valkiūnas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Remigijus Žemaitaitis, Česlav Olševski, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Beata Petkevič, Saulius Skvernelis, Vigilijus Jukna, Mindaugas Puidokas, Vaida Giraitytė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Ligita Girskienė, Laima Nagienė, Kęstutis Vilkauskas, Vidmantas Kanopa, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Arvydas Nekrošius, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Domas Griškevičius, Aurelijus Veryga, Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Lukas Savickas, Rūta Miliūtė, Gintautas Kindurys, Algimantas Dumbrava, Vytautas Gapšys, Andrius Mazuronis, Virgilijus Alekna, Valentinas Bukauskas, Laurynas Kasčiūnas, 2021-05-24 Argumentai: 2021 metais COVID-19 situacija Lietuvos Respublikoje dar nesuvaldyta, ugniagesiai gelbėtojai esant koronaviruso infekcijai šalyje, vieningai su kitais statutiniais pareigūnais (policijos, valstybės sienos apsaugos pareigūnais, medikais), rizikuodami užsikrėsti koronavirusu dalyvauja gelbėdami nukentėjusius autoįvykiuose, gesindami gyvenamuosius būstus, padėdami medikams išnešti ligonius, padėdami policijai reiduose, tirdami gaisrų priežastis, vykdydami prevenciją ir pan.
Seimo nariai Vytautas Bakas, Valdemaras Valkiūnas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Remigijus Žemaitaitis, Česlav Olševski, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Beata Petkevič, Saulius Skvernelis, Vigilijus Jukna, Mindaugas Puidokas, Vaida Giraitytė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Ligita Girskienė, Laima Nagienė, Kęstutis Vilkauskas, Vidmantas Kanopa, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Arvydas Nekrošius, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Domas Griškevičius, Aurelijus Veryga, Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Lukas Savickas, Rūta Miliūtė, Gintautas Kindurys, Algimantas Dumbrava, Vytautas Gapšys, Andrius Mazuronis, Virgilijus Alekna, Valentinas Bukauskas, Laurynas Kasčiūnas, 2021-05-24 Argumentai: 2021 metais COVID-19 situacija Lietuvos Respublikoje dar nesuvaldyta, ugniagesiai gelbėtojai esant koronaviruso infekcijai šalyje, vieningai su kitais statutiniais pareigūnais (policijos, valstybės sienos apsaugos pareigūnais, medikais), rizikuodami užsikrėsti koronavirusu dalyvauja gelbėdami nukentėjusius autoįvykiuose, gesindami gyvenamuosius būstus, padėdami medikams išnešti ligonius, padėdami policijai reiduose, tirdami gaisrų priežastis, vykdydami prevenciją ir pan. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (toliau – PAGD) per pirmą ketvirtį išleido 1,142 mln. eurų ugniagesiams gelbėtojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, priemokoms už darbą dirbant padidintoje rizikoje dėl COVID-19, tačiau tik dešimtadalį Vidaus reikalų ministerija kompensavo. Taupant darbo užmokesčio lėšas, nėra net minimaliai sukomplektuoti ekipažai, nes ugniagesiams gelbėtojams, vietoj apmokėjimo už viršvalandinį darbą, suteikiamos išeiginės dienos. Todėl pasitaiko atvejų, kai viename gaisriniame automobilyje vietoj 6 ugniagesių į incidentus vyksta 3-4.
Būtina užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintose standartuose numatytą budinčių pareigūnų skaičių, o tam reikalingos papildomos lėšos viršvalandžiams apmokėti (ugniagesiai gelbėtojai neprieštarauja dirbti daugiau valandų). Norint užtikrinti tinkamą priešgaisrinės priežiūros funkcijų vykdymą, reikia:
PAGD statutinių pareigybių koeficientai, numatyti Vidaus tarnybos statute, nebūtų mažesni, lyginant su kitų statutinių tarnybų pareigūnų koeficientų vidurkiu;
Skirti (kompensuoti išlaidas, susijusias su COVID-19 pandemijos likvidavimu) PAGD prie VRM būtiną 1 mln. eurų finansavimą darbo užmokesčiui.
Siūlome proporcingai mažinti viešųjų pirkimų administravimui/vykdymui skirtas lėšas Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Kultūros, Socialinės apsaugos, Susisiekimo, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Žemės ūkio ministerijose, Vyriausybėje, ir jų valdymo sritims priskirtose institucijose, taip pat Seime ir jam atskaitingose institucijose. Nepritarti. 2021 m. valstybės biudžeto patikslinimo projekte COVID pandemijos padariniams šalinti papildomai numatyta 536,7 mln. eurų Vyriausybės rezervui padidinti, iš jų: 7,9 mln. eurų VRM pareigūnams tiesiogiai dalyvavusiems valdant ekstremaliąją situaciją darbo užmokesčiui kompensuoti. Lėšos bus skiriamos Vyriausybės sprendimais pagal faktines darbo užmokesčio išlaidas 13.
Seimo narys Jurgis Razma, 2021-05-24 Argumentai: 2021 metų valstybės biudžete ir Seimui šiuo metu pateiktame jo pakeitimo projekte numatytas nepakankamas finansavimas savivaldybių atliekamos priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui. Nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžete, nei Vyriausybės Seimui pateiktame jo pakeitime nenumatytas finansavimas nuo 2021-01-01 padidėjusiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui. Vyriausybė 2020-10-14 nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. padidino minimalią mėnesinę algą 35 eurais nuo šiuo metu nustatytos 607 Eur iki 642 Eur sumos. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nuo 2021-01-01 įtvirtintas privalomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 1 euru iki 177 eurų bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas nuo buvusio minimalaus 4-4,08 iki 4,2-4,5. Papildomai pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gerai ir labai gerai įvertintų ugniagesių darbo užmokestis privalomai kasmet turi būti didinamas 5-15 procentų. Šiam įstatymais garantuojamam savivaldybių darbo užmokesčio didėjimui nei 2021 metų valstybės biudžete, nei jo dabartiniame pakeitime lėšos nenumatytos. Iš viso minimalus papildomas lėšų poreikis 2021 metams minėtam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimui, viršvalandinio darbo apmokėjimui ir būtinųjų apsaugos priemonių įsigijimui: 4,5 mln. eurų. Pasiūlymas: Papildomai skirti ne mažiau kaip 4,5 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti - nuo 2021-01-01 padidėjusiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų. Nepritarti.
Nepritarti. 2021 m. savivaldybių priešgaisrinei funkcijai vykdyti patvirtinta 31,1 mln. eurų. Papildomai skirta 645 tūkst. eurų. Pasiūlyti Vyriausybei klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo spręsti rengiant
tobulinimo ir efektyvinimo priemones. 14. Seimo narys Antanas Vinkus, 2021-05-24 Argumentai: Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis Kretingos muziejus yra vienas iš lankomiausių krašto istorinės atminties muziejų pajūrio regione. Per metus čia atvyksta apie 130 tūkst. lankytojų. 2019 m. gegužės 22 d. sudaryta komisija įvertino Kretingos dvaro sodybos Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos stiklinių konstrukcijų būklę bei nustatė, kad oranžerijos aliumininė konstrukcija yra fiziškai susidėvėjusi, neatitinka šilumos ir mechaninio atsparumo normatyvinio reikalavimo, stiklo paketai pažeisti, dalis iš jų suskilę, išdužę, nehermetiški, medinis išorinis tiltelis virš oranžerijos yra pažeistas puvinio, todėl netinkamas eksploatuoti, stiklo paketų ir aliuminio konstrukcijų rėmo sujungimai yra nesandarūs, pralaidūs krituliams. Muziejaus žinomumą ir išaugusį lankomumą lėmė tai, kad per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės lėšomis buvo restauruoti 6 paminkliniai pastatai ir įrengtos 7 naujos ekspozicijos. Tačiau šių lėšų nepakako Žiemos sodo-oranžerijos restauracijai. Bendra Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo kapitalinio remonto (tvarkybos ir tvarkomieji darbai) projekto vertė 1 315 669 eurai, iš jų tvarkybos (remonto) darbai
ĮV-272 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021-2023 metų programos patvirtinimo“ Kretingos muziejaus Žiemos sodo-oranžerijos tvarkybos (remonto) darbai įtraukti į finansavimo programą ir skirta 370 tūkst. eurų bei numatyta 252 tūkst. eurų Kretingos rajono savivaldybės lėšų prisidėjimas, kaip tai numatyta nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo tvarkos apraše. Pagal Kretingos dvaro statybos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo kapitalinio remonto techninį projektą ir ekspertizės patvirtintą kainą, tvarkomiesiems statybos darbams iš viso reikia
„Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos
modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“, kurio tikslas padidinti šio kultūros paveldo objekto žinomumą, prieinamumą neįgaliesiems, pagerinti paslaugų kokybę, išlaikant esamus ir skatinant papildomus lankytojų srautus. Šis projektas 2020 m. buvo pateiktas Kultūros ministerijai tikslu gauti lėšų iš Valstybės investicijų programos. Tačiau lėšų negauta. Projekto įgyvendinimo metu bus atliekamas Žiemos sodo-oranžerijos aliuminio konstrukcijos su dvigubais stiklo paketais keitimas, oranžerijos konstrukcijų montavimas, apsauginių žaliuzių nuo saulės įrengimas, tiltelio ant oranžerijos remontas ir restauracija, vandens filtrų baseinams įrengimas, vėdinimo-rekuperacijos sistemos įrengimas, oranžerijos apšvietimo sistemos, pandusų žmonėms su negalia įrengimas, keltuvo iš antro į trečią aukštą įrengimas, remonto darbai po kapitalinių pertvarkymų, projektavimo, techninės priežiūros ir kitos su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusios paslaugos.
Įvertinant tai, kas išdėstyta, siūloma: Pasiūlymas: skirti 576
„Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos
modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“ finansavimui. Lėšų šaltinis: Iš sutaupytų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 15. Seimo nariai Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Arvydas Nekrošius, Valentinas Bukauskas, Rimantė Šalaševičiūtė, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Tomas Tomilinas, Giedrius Surplys, Laima Mogenienė, Valius Ąžuolas, Saulius Skvernelis, Zigmantas Balčytis, Antanas Vinkus, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Gintautas Paluckas, Valdemaras Valkiūnas, Viktoras Fiodorovas, Tomas Bičiūnas, Domas Griškevičius, Algirdas Butkevičius, Rima Baškienė, Rita Tamašunienė, Beata Petkevič, Vytautas Bakas, Andrius Mazuronis, Vytautas Gapšys, Aurelijus Veryga, Zenonas Streikus, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Mindaugas Puidokas, Vaida Giraitytė, Aidas Gedvilas, Vigilijus Jukna, Artūras Skardžius, Eugenijus Jovaiša, Rūta Miliūtė, Algirdas Stončaitis, Dainius Gaižauskas, Juozas Varžgalys, Algirdas Sysas, 2021-05-25 Argumentai:
Savivaldybių vietinės reikšmės keliams 2020 m. Kelių priežiūros ir plėtros programoje buvo skirta 135,5 mln.
Eur, tačiau
vietinės reikšmės keliams iš viso skirta 115,9 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje valstybinės reikšmės rajoniniai keliai su žvyro danga sudaro 6 000 km, o savivaldybių valdomi vietinės reikšmės keliai su žvyro danga – 40 000 km bei į tai, kad Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo numatyta 20 mln. Eur suma per Kelių priežiūros ir plėtros programą finansuojamai specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, siūloma Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu šiems metams taip pat skirti 20 mln. Eur sumą specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Skirus šią sumą, bendras savivaldybių vietinės reikšmės keliams skirtas bendras finansavimas 2021 m. išliks toks pats, koks buvo 2020 m. Pasiūlymas:
Tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai , investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių.“. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto arba skolintos lėšos. Nepritarti. Susisiekimo ministerijos pasiūlymu Įstatymo pakeitimo projekte numatyta patikslinti Įstatymo 14 straipsnio 6 dalį pakeičiant specialiąją vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programą į savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių paskirtį. Pritarus Įstatymo projekte pasiūlytai redakcijai savivaldybės turės didesnę laisvę priimti sprendimus dėl vietinės reikšmės ir žvyrkelių finansavimo pagal nusistatytus prioritetus. 16.
nariai Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Arvydas Nekrošius, Valentinas Bukauskas, Rimantė Šalaševičiūtė, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Tomas Tomilinas, Giedrius Surplys, Laima Mogenienė, Valius Ąžuolas, Saulius Skvernelis, Zigmantas Balčytis, Antanas Vinkus, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Gintautas Paluckas, Valdemaras Valkiūnas, Viktoras Fiodorovas, Tomas Bičiūnas, Domas Griškevičius, Algirdas Butkevičius, Rima Baškienė, Rita Tamašunienė, Beata Petkevič, Vytautas Bakas, Andrius Mazuronis, Vytautas Gapšys, Aurelijus Veryga, Zenonas Streikus, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Mindaugas Puidokas, Vaida Giraitytė, Aidas Gedvilas, Vigilijus Jukna, Artūras Skardžius, Eugenijus Jovaiša, Rūta Miliūtė, Algirdas Stončaitis, Dainius Gaižauskas, Juozas Varžgalys, Algirdas Sysas, 2021-05-2511 Argumentai:
Siekiant užtikrinti aukštesnį kelių finansavimo intensyvumą, laiku įvykdyti suplanuotus kelių plėtros planus ir užtikrinti kokybiškas kelių infrastruktūros bei susisiekimo sąlygas vietos gyventojams, siūloma skirti 20 mln. Eur sumą specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Pasiūlymas:
Numatyti papildomą 20 mln. Eur sumą LR susisiekimo ministerijos asignavimuose, kurie būtų skirti specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto arba skolintos lėšos. Nepritarti. 17. Seimo nariai Lukas Savickas, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, Viktoras Fiodorovas, Andrius Mazuronis, Mindaugas Skritulskas, Laima Mogenienė, Rūta Miliūtė, Valius Ąžuolas, Gintautas Paluckas, 2021-05-25 Argumentai:
Turizmas yra labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs verslo sektorius. Lyginant su kaimynėmis šalimis, turizmo dalis BVP atsilieka. Šiuo metu turizmo sektoriaus gaivinimui siūloma skirti tik 5 mln. eurų. Turizmui taip pat nėra skiriamas reikiamas dėmesys ir finansavimas Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo „Naujos kartos Lietuva“ plane.
Būtina spartinti investicijas ir nukreipti jas į sektorius, kurie padėtų Lietuvos ekonomikai sparčiau atsigauti, bei užtikrinti ilgalaikį tvarų ir subalansuotą jos augimą. Atsižvelgiant į tolimesnę COVID-19 pandemijos vystymosi eigą, turizmo sektorius bus vienas iš lėčiausiai atlaisvinamų sektorių. Siekiant užtikrinti greitą atsigavimą ir tolimesnį sektoriaus vystymąsi būtina padėti turizmo verslui atkurti prarastas darbo vietas, leisti prisitaikyti prie besikeičiančių realijų ir kurti pridėtinę vertę. Pasiūlymas:
Skirti papildomus 20 mln. eurų turizmo sektoriui skirtoms priemonėms finansuoti. Lėšų šaltinis: Valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Nepritarti. 2021 metų biudžeto rodiklių įstatymo tikslinimo projekte turizmo sektoriui skirtoms priemonėms finansuoti papildomai yra numatyta 5 mln. Eur. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 18. Seimo narys Vidmantas Kanopa, 2021-05-26 Argumentai:
Kupiškio rajono savivaldybė 2020 m. pradėjo ir sėkmingai vykdo investicinį projektą „Sveikatingumo ir sporto centro komplekso K. Šimonio g. 1A, Kupiškio mieste, statyba“. 2020 metais šio objekto rangos darbams buvo skirta
(toliau Rangovas) pateiktais duomenimis, baseino technologinei įrangai, elektros techninei daliai, vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų, šilumos punkto įrengimui reikia papildomų
metus ir leistų statybai sparčiai pajudėti į priekį. Iš Valstybės investicijų programos 2022 metais objektui užbaigti reikėtų 760 202,5 euro su PVM. Savivaldybės dalis sudarytų 1 147 000 eurus su PVM ir objektas būtų baigtas.
Rangovas informavo apie spartų kainų augimą rinkose, todėl augančios statybos darbų, įrangos ir medžiagų kainos, ilgesnis statybos tęstinumas būtų nuostolingas ir valstybei, ir savivaldybei. Šis tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas užtikrins ir padės pasiekti geras sporto, užimtumo teikimo sąlygas bei bus veiksmingiausias ir efektyviausias būdas didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą ir socialinę integraciją visame regione. Pasiūlymas:
Kupiškio rajono investiciniam projektui „Sveikatingumo ir sporto centro komplekso K. Šimonio g. 1A, Kupiškio mieste, statyba“ papildomai 2021 m. skirti 1 500 000 eurų. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 19. Seimo nariai Tomas Tomilinas, Sergejus Jovaiša , 2021-05-27 Argumentai:
d. gavome viešųjų įstaigų, įmonių ir kitų ekonominės veiklos subjektų, kurių steigėja ir (ar) dalininkė yra savivaldybė arba kurios yra susijusios su savivaldybe, valdytojų grupės raštu išdėstytą vieningą poziciją ir siūlymus dėl pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusioms viešosioms įstaigoms. Tai tokios įstaigos kaip baseinai, meno inkubatoriai ir turizmo centrai. Joms savivaldybės finansavimas už praėjusius metus sudaro tik 22–32 proc., likusias pajamas jos gauna iš klientų, projektų, kurių srautas buvo visiškai apribotas karantino metu. Šių įmonių veikla yra maksimaliai priartinta rinkos sąlygoms. Deja, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, mūsų prašymu, neperžiūrėjo subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms programos nuostatų ir savivaldybių įmonės liko be paramos. Premjerės I.
Premjerės I. Šimonytės 2021 m. balandžio 8 d. atsakyme į Seimo narių paklausimą minima, kad biudžeto peržiūros metu bus planuojama skirti papildomą pagalbą ne tik savivaldybių transporto įmonėms, bet ir kitoms įmonėms, kurios nukentėjo nuo karantino suvaržymų ir negalėjo pasinaudoti pagalbos priemone nukentėjusioms įmonėms, t. y. „skirti papildomas lėšas iš biudžeto savivaldybėms bei sudaryti lengvatinių paskolų priemonę savivaldybių valdomoms įmonėms. Anykščių savivaldybės ir įmonių vertinimu lėšų poreikis yra toks: viešoji įstaiga
„Sveikatos oazė“ 120 tūkst. eurų. viešoji įstaiga “Menų inkubatorius-menų
studija” 60 tūkst. eurų, viešoji įstaiga „Turizmo ir verslo informacijos centras“ -110 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Skirti papildomus 290 tūkstančių eurų Anykščių rajono savivaldybei, specialiai pagalbai viešosioms įstaigoms, valdomoms savivaldybės ir nukentėjusioms nuo pandemijos suvaržymų bei negavusioms paramos pagal subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms programą. Lėšų šaltinis:
Valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 20. Seimo nariai Gintautas Paluckas Kęstutis Vilkauskas Liudas Jonaitis Eugenijus Sabutis Vidmantas Kanopa Algirdas Sysas Orinta Leiputė Saulius Skvernelis Valentinas Bukauskas Vigilijus Jukna Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas Domas Griškevičius Rimas Baškienė Ieva Pakarklytė Linas Kukuraitis Linas Jonauskas Vilija Targamadzė Tomas Bičiūnas, 2021-05-27 Argumentai:
Tebesitęsiant renginių ribojimams dėl pandemijos, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui (toliau – LNDT) 2021 m. papildomai numatyta skirti 109 tūkst. eurų papildomų asignavimų darbo užmokesčiui. Situacija 2021 m. dėl COVID padarinių LNDT yra dar sudėtingesnė, todėl skiriama suma yra neadekvati. Ši suma skiriama tik darbo užmokesčio fondui, tačiau visiškai neskiriama lėšų ūkio išlaidoms ir tiesioginei veiklai įgyvendinti.
LR Vyriausybė, LR Finansų ministerija nuolat akcentuoja, kad priemonės, skirtos pandemijos padariniams mažinti, nuo šiol bus skiriamos tikslingai, orientuojantis į labiausiai nukentėjusius ūkio sektorius. Kultūra yra viena iš labiausiai nukentėjusių valstybės sričių per pastaruosius metus. LNDT septynis mėnesius iš eilės negalėjo vykdyti pajamas generuojančių veiklų nors apribojimai žiūrovų skaičiui renginiuose mažėja, tačiau teatro sąnaudos ir toliau pranoksta galimas pajamas. Taip pat nereikia nuvertinti ir fakto, kad dalis žiūrovų artimiausias mėnesiais į teatrus negrįš, baimindamiesi užsikrėsti COVID virusu. Tai jau patvirtina teatro pardavimų statistika. Taigi dėl šių priežasčių kultūros sektorius tikisi paramos pereinamuoju laikotarpiu, kol bus grįžta įprastų sąlygų. Primename ir tai, kad LNDT rugpjūčio mėnesį atidaro naujai pastatytą Naująją salę visuomenei. Šiuo metu repetuojama premjera LNDT atidarymo proga gali neįvykti dėl trūkstamo finansavimo. LNDT atidarymą gali tekti atšaukti ne tik dėl lėšų trūkumo atidarymo spektakliui pabaigti, bet ir tokioms išlaidoms kaip teatro iškaba, uniformos žiūrovus aptarnaujančiam personalui, rūbinės kabyklų numeriai, šiukšliadėžės ir pan. Papildomai skiriant finansavimą, neatsižvelgta į tai, kad LNDT neturi jokių pajamų padengti ne tik aukščiau išvardintoms išlaidoms, bet ir komunalinėms išlaidoms. Darbo užmokesčiui planuojama skirti 109 tūkst. eurų suma tik dalis reikiamos sumos, trūkstamą darbo užmokesčiui dalį 55 tūkst. eurų reikės mokėti iš būsimų pajamų už bilietus, jeigu pavyks užsidirbti. Metų pradžioje paskirtieji 300 tūkst. eurų, negaunant pajamų, nedengia būtinųjų LNDT bazinių išlaidų – joje nenumatyta ne tik veiklos, bet ir pilnos sumos pastato išlaikymui.
Iki rekonstrukcijos LNDT pajamos iš veiklos siekdavo 25-30 proc. viso metinio biudžeto, todėl atsidūręs itin sudėtingoje situacijoje tiek dėl rekonstrukcijos, tiek dėl pandemijos pasekmių, LNDT tikisi valstybės dėmesio. LNDT, būdamas nacionaline kultūros institucija ir vykdydamas savo misiją bei valstybės nustatytas funkcijas, birželio mėnesį atnaujina spektaklių rodymą su 30-50 proc. salės užimtumu. Akivaizdu, kad toks užimtumas nepadengia spektaklių rodymo kaštų ir stumia teatrą į dar didesnę finansinę duobę. Galimybių pasas, nors ir atveria nemažai galimybių įvairiems verslams, teatro atveju negarantuoja didesnių pajamų. Kadangi šis pasas yra laisvo pasirinkimo instrumentas ir požiūris į jį visuomenėje nevienareikšmiškas, šiuo metu LNDT neturi galimybių užtikrinti jo nuostatų laikymosi (pvz., spręsti galimas konfliktines situacijas ar grąžint pinigus už bilietus, atsisakiusiems pateikti galimybių pasą ir pan.) ir jį taikyti planuoja vėliau. Pasiūlymas:
Skirti papildomus 470 tūkst. eurų Lietuvos nacionalinio dramos teatrui skoloms ir negautoms pajamoms kompensuoti iš valstybės biudžete numatytų priemonių COVID-19 padariniams mažinti ir naujai išryškėjusiems ar ilgiau nei planuota trunkantiems poreikiams kompensuoti. Lėšų šaltinis: Valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 21. Seimo narė Asta Kubilienė, 2021-05-28 Argumentai:
Atsižvelgiant į reikšmingą sielovados infrastruktūros atnaujinimo ir pritaikymo poreikį Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje, (pastatyta, apie 1683 m.) Kristaus kapo koplyčios remonto darbams 2020 m. buvo skirta 50 tūks. eurų.
Ši koplyčia yra įtrauka į valstybės saugomų objektų sąrašą ir priklauso Vilniaus Kalvarijų architektūriniam kompleksui, kuris Lietuvoje gali būti priskirtinas ypatingos reikšmės sakraliniams ir turistiniams objektams. Pažymėtina, kad šio objekto remonto sąmata sudaro virš 100 tūkst. eurų, todėl reikalingas papildomas finansavimas darbams užbaigti. Pasiūlymas:
Skirti 60 tūkst. eurų Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijai Kristaus kapo koplyčios pastato darbams pabaigti. Lėšų šaltinis: Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei lėšų skyrimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2021-05-26 Pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir komiteto išvadai. Pritarti. 2. Ateities komitetas, 2021-05-3111 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Ateities komiteto pasiūlymą. Argumentai:
Šalyje susiduriama su aktualia ateities įžvalgų specialistų ir ekspertų, duomenų analitikų stokos bei stiprių think tankų problema.
Nors kai kurios viešojo sektoriaus įstaigos skirtingais lygmenimis bando orientuotis į ateitį ir jos planavimą, vis dėlto strateginių įžvalgų, analitikos metodai yra pasitelkiami menkai. Ateities komitetui, vykdant jam priskirtas ir Seimo statute įvardintas funkcijas, nuolat didėja įvairių sričių tyrimų poreikis, o skubi tyrimų analizės pateiktis yra būtina kokybiškai komiteto veiklai. Tačiau norint Ateities komitetą aprūpinti tokia analitine informacija, reikalingi atitinkamo išsilavinimo, specialiųjų žinių bei ekspertinės strateginių dokumentų rengimo patirties turintys žmogiškieji ištekliai. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius dėl turimų ribotų žmogiškųjų išteklių negali užtikrinti kokybiško ir savalaikio komiteto aprūpinimo strateginiais pagal savo pobūdį tyrimais, lyginamosiomis apžvalgomis, nuodugnia (in-depth) teisinio reguliavimo problemų analize bei kitais komiteto darbotvarkei aktualiais darbais. Siekiant sistemiškai ir nuosekliai plėtoti Ateities komiteto idėją stiprinti šalies analitinius ir prognostikos pajėgumus, ką jau ne kartą komitetas išsakė sprendimų ir protokolinių nutarimų formatu, siūlytina plėtoti ir Seimo kanceliarijos analitines funkcijas. Skaičiuojant, kad Seimo kanceliarijos patarėjo pareigybei vidutinis nustatytasis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2021 m. I ketv. duomenimis yra 2 518 eurų[5], įvertinant būtinybę bent 5 etatais padidinti dar šiais metais (6 mėn.) analitikų skaičių. Pasiūlymas:
Stiprinti su Seimo kanceliarijos ekspertinių įžvalgų poreikiu susijusias analitines ir prognostines funkcijas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-495 papildomai numatant 75 tūkst. eurų daugiau asignavimų Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fondui. Lėšų šaltinis: Iš sutaupytų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei papildomų asignavimų skyrimo Seimo kanceliarijai klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 3. Audito komitetas, 2021-05-31 Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės
užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ ir Lietuvos banko 2021 m. gegužės
2021/(22.7.E-2201)-12-2912 „Dėl 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktus pastebėjimus dėl būtinybės valdyti tvariais finansavimo šaltiniais nepadengtų ilgalaikių išlaidų didėjimą, siekiant stabilizuoti struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ir skolos augimą, o taip pat didinti COVID-19 padariniams šalinti teikiamos valstybės paramos tikslingumą, užtikrinant, kad tokia parama būtų skiriama labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems subjektams, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 7, 8, 11 priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-495 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgti. Biudžeto projekto svarstymo procedūras (po pirmojo svarstymo projektas atiduodamas Vyriausybei pataisyti) reglamentuoja Seimo statutas. 4. Ekonomikos komitetas, 2021-05-26 Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr.
XIIIP-495, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnybos 2021-05-18 raštas (reg. Nr. G-2021-5728). Pasiūlymas: Viešųjų pirkimų tarnybai 2021 metų biudžete numatyti papildomą finansavimą. Lėšų šaltinis: valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Nepritarti. Pasiūlyti Vyriausybei papildomų asignavimų skyrimo Viešųjų pirkimų tarnybai klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. 5. Europos reikalų komitetas, 2021-05-28
patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-495 ir Komiteto išvadai. 6.2. Atkreipti pagrindinio Komiteto dėmesį, kad būtų vykdoma ekonomikos atsigavimą palaikanti fiskalinė politika, o pagalbos priemonių, susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu, apimtis turėtų būti palaipsniui mažinama, atsižvelgiant į pandemijos situaciją ir ekonomikos būklę. 6.3. Atkreipti pagrindinio Komiteto dėmesį, kad vidutiniu laikotarpiu svarbu siekti stabilizuoti Lietuvos valdžios sektoriaus skolos augimą ir palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą, kadangi deficito mažinimo reikalavimas kils pradėjus vėl taikyti ES ir nacionaliniais teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, kurių taikymas šiuo metu yra laikinai susiaurintas dėl COVID-19 pandemijos sukeltos situacijos. 6.4. Siūlyti Vyriausybei užtikrinti efektyvų, tikslingą ir savalaikį Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių įgyvendinimą, nukreiptą į ilgalaikių struktūrinių reformų vykdymą, ypatingą dėmesį skiriant nacionalinio ekonominės transformacijos plano įgyvendinimo procesui bei tinkamam išteklių subalansavimui. Atsižvelgti. 6.
komitetas, 2021-05-26 Pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-478 ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymams. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. dėl skirtingo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2022 m. ir 2023–2027 m. programų ES ir bendrojo finansavimo lėšų santykio bei EURI fondo lėšų skyrimo numatoma nepanaudota 7,473 mln. Eur bendrojo finansavimo lėšų suma turėtų būti palikta žemės ūkio ministro valdymo srities priemonėms finansuoti, o ne perskirstyta kitiems asignavimų valdytojams, mažinant Žemės ūkio ministerijai skirtus asignavimus. Atsižvelgdamas į tai, Kaimo reikalų komitetas prašo Finansų ministerijos, bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, tikslinant 2021 m. valstybės biudžetą perskirstyti numatomas nepanaudoti lėšas papildomiems Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos poreikiams finansuoti. Nepritarti. Biudžeto sandaros įstatymas numato asignavimų valdytojams pareigą naudoti asignavimus pagal tikslinę paskirtį. Biudžete suplanuotos bendrojo finansavimo lėšos gali būti naudojamos tik tam pačiam tikslui. Pasiūlyti Vyriausybei papildomo finansavimo klausimą spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą. Argumentai:
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą reorganizavus į Ekonomikos ir kaimo vystymo institutą ir prijungus prie Lietuvos socialinių mokslų centro, institutas neteko finansavimo iš Žemės ūkio ministerijos. Lėšos būtinos esamiems darbuotojams išlaikyti, tyrimams vykdyti. Šiam pasiūlymui pritaria ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasiūlymas: Lietuvos socialinių mokslų centrui papildomai skirti 450 tūkst. Eur reorganizacijos procedūroms užbaigti, būtinam mokslo darbuotojų ir tyrėjų skaičiui išsaugoti, tyrimų kokybei gerinti.
Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei perskirstyti lėšas Lietuvos socialinių mokslų centrui iš Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) asignavimų funkcijoms, kurios teisės aktais pavestos vykdyti ir atitinka ŽŪM vykdomų programų įgyvendinimą. Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje valstybinės reikšmės rajoniniai keliai su žvyro danga sudaro 6 000 km, o savivaldybių valdomi vietinės reikšmės keliai su žvyro danga – 40 000 km, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo numatyta 20 mln. Eur suma per Kelių priežiūros ir plėtros programą finansuojamai specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, siūloma Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu šiems metams taip pat skirti 20 mln. Eur sumą specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Pasiūlymas:
Tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai , investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių.“. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto arba skolintos lėšos. Argumentai: Siekiant užtikrinti aukštesnį kelių finansavimo intensyvumą, laiku įvykdyti suplanuotus kelių plėtros planus ir užtikrinti kokybiškas kelių infrastruktūros bei susisiekimo sąlygas vietos gyventojams, siūloma skirti 20 mln. Eur sumą specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 20 mln. Eur Susisiekimo ministerijos asignavimams, kurie būtų panaudoti specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto arba skolintos lėšos. Nepritarti. Susisiekimo ministerijos pasiūlymu Įstatymo pakeitimo projekte numatyta patikslinti Įstatymo 14 straipsnio 6 dalį pakeičiant specialiąją vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programą į savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių paskirtį.
Pritarus Įstatymo projekte pasiūlytai redakcijai savivaldybės turės didesnę laisvę priimti sprendimus dėl vietinės reikšmės ir žvyrkelių finansavimo pagal nusistatytus prioritetus. 7. Kultūros komitetas, 2021-05-26 Pritarti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir Komiteto išvadai. Pritarti. 8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-05-26 Pritarti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Argumentai Atsižvelgti į Lietuvos šaulių sąjungos prašymą 2021 metams papildomai skirti 27 tūkst. eurų trims papildomiems etatams įsteigti ir išlaikyti nuo liepos 1 d., kurie reikalingi stiprinant LŠŠ dalyvavimą pilietinio patriotinio ugdymo programose. Pasiūlymas Perskirstyti Krašto apsaugos ministerijai numatytus asignavimus, nuo liepos 1 d. paskiriant 27 tūkst. eurų Lietuvos šaulių sąjungai. Lėšų šaltinis:
Iš asignavimų, skirtų Krašto apsaugos ministerijai. Pritarti. Skirti 27 tūkst. iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-05-26 Pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti ir spręsti: dėl Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau – Centras) prašymo papildomai skirti 450 tūkst. eurų Centrui veiklai užtikrinti, Iš dalies pritarti.
Pasiūlyti Vyriausybei perskirstyti lėšas Lietuvos socialinių mokslų centrui iš Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) asignavimų funkcijoms, kurios teisės aktais pavestos vykdyti ir atitinka ŽŪM vykdomų programų įgyvendinimą. dėl Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos prašymo bei dėl tokio paties 39 Seimų Seimo narių pasiūlymo papildomai skirti 1 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui veiklai užtikrinti, Nepritarti. 2021 m. valstybės biudžeto patikslinimo projekte COVID pandemijos padariniams šalinti papildomai numatyta 536,7 mln. eurų Vyriausybės rezervui padidinti, iš jų: 7,9 mln. eurų VRM pareigūnams tiesiogiai dalyvavusiems valdant ekstremaliąją situaciją darbo užmokesčiui kompensuoti. Lėšos bus skiriamos Vyriausybės sprendimais pagal faktines darbo užmokesčio išlaidas dėl Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prašymo bei dėl tokio paties Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymo papildomai skirti ne mažiau kaip 4,5 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti. Nepritarti. 2021 m. savivaldybių priešgaisrinei funkcijai vykdyti patvirtinta 31,1 mln. eurų. Papildomai skirta 645 tūkst. eurų. Pasiūlyti Vyriausybei klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo spręsti rengiant 2022 m. biudžeto projektą, atsižvelgiant į VRM planuojamas šios funkcijos tobulinimo ir efektyvinimo priemones. 10. Sveikatos reikalų komitetas, 2021-05-26 Pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir komiteto išvadai. Pritarti. 11.
Komitetas, 2021-05-26 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir Komiteto išvadai. Pritarti. 12. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-26 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 7, 8, 11 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-495 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl papildomų asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms:
atliekamai priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti. Nepritarti. 2021 m. savivaldybių priešgaisrinei funkcijai vykdyti patvirtinta 31,1 mln. eurų. Papildomai skirta 645 tūkst. eurų. Pasiūlyti Vyriausybei klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo spręsti rengiant 2022 m. valstybės biudžeto projektą, atsižvelgiant į VRM planuojamas šios funkcijos tobulinimo ir efektyvinimo priemones.
COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Lėšų šaltinis: valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio. Nepritarti.
Nepritarti. 2021 m. valstybės biudžeto patikslinimo projekte COVID pandemijos padariniams šalinti papildomai numatyta 536,7 mln. eurų Vyriausybės rezervui padidinti, iš jų: 7,9 mln. eurų VRM pareigūnams tiesiogiai dalyvavusiems valdant ekstremaliąją situaciją darbo užmokesčiui kompensuoti. Lėšos bus skiriamos Vyriausybės sprendimais pagal faktines darbo užmokesčio išlaidas. 13. Užsienio reikalų komitetas, 2021-05-26 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti. 14. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-26 grąžinti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-495 Vyriausybei tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus bei Seimo narių ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems pritarta komitete. PASIŪLYMAI:
Atsižvelgti. Biudžeto projekto svarstymo procedūras (po pirmojo svarstymo projektas atiduodamas Vyriausybei pataisyti) reglamentuoja Seimo statutas. 4 Argumentai: Pritardami Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui Nr. 4 ir jį patikslinę teikiame Komiteto vardu. Siūlome leisti savivaldybėms pasiekus konkrečios valstybės institucijos skiriant dotaciją iškeltus tikslus ir sutaupius konkrečios dotacijos lėšų, metų eigoje šias lėšas panaudoti kitiems tikslams toje pačioje valstybės veiklos srityje. Priėmus siūlymą bus padidintas savivaldybių finansinis savarankiškumas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą 3 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Savivaldybės gautas ir nepanaudotas arba ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį, ir ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios savivaldybei įvykdžius valstybės institucijų ir įstaigų nustatytus tikslus, uždavinius ar rodiklius buvo sutaupytos ir panaudotos kitiems tikslams toje pačioje valstybės veiklos srityje.“ Nepritarti. Ne šio įstatymo reguliavimo sritis. 82 N Argumentai:
Viešasis transportas yra vienas labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktų sektorių. Tačiau iki šiol savivaldybėms nėra kompensuojamos patirtos papildomos išlaidos, susidariusios pandemijos metu vykdant keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Taip pat jokia valstybės parama neteikiama keleivių vežimo paslaugas teikiančioms savivaldybių valdomoms įmonėms (toliau – SVĮ). Pažymėtina, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir jo taikomų suvaržymų visos Lietuvos keleivinio transporto įmonės susidūrė su reikšmingais veiklos ribojimais – šios įmonės privalėjo atsisakyti didžiosios dalies maršrutų, drastiškai sumažėjo jų keleivių skaičius ir kt. Keleivinio transporto įmonės privalėjo sustabdyti (sumažinti) teikiamas paslaugas (jų apimtį), o tai reikšmingai sumažino šių įmonių gaunamas pajamas. Nepaisant to, šios įmonės, turėdamos atitinkamų finansinių įsipareigojimų, ir toliau patyrė išlaidas, o tai lėmė, kad keleivinio transporto įmonės neveikė (neveikia) pelningai bei patyrė didžiulius finansinius praradimus. Pabrėžtina ir tai, kad SVĮ subsidijų ir kitokio pobūdžio paramos gauti negali, nors teikia tokias pat keleivių vežimo paslaugas kaip ir privačios įmonės, kurios gauna valstybės paramą. Pasiūlymas: „1.
Pasiūlymas:
„1. Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją
išdėstyti taip:
1Papildyti 14 straipsnio 3 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
dėl COVID-19 pandemijos (karantino) metu taikomų keleivių vežimo apribojimų
išaugus mokamoms kompensacijoms vežėjams dėl jų patirtų nuostolių vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus.“
pritarti. Finansų ministerijos asignavimuose (Vyriausybės rezervo lėšos) yra numatyta lėšų suma kompensuoti savivaldybėms patirtas papildomas išlaidas, susidariusias dėl vietinio (miesto ir priemiestinio) transporto vežėjų negautų pajamų dėl COVID-19 pandemijos metu priimtų keleivių vežimo apribojimų. 83 Argumentai: * Žvyrkelių asfaltavimas yra ypatingai svarbus regionų plėtrai, todėl specialioji vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programa turi likti aiškiai įrašyta 2021 m. biudžete ir sekančių metų valstybės biudžetuose. Teisės aktuose išsaugant žvyrkelių asfaltavimo programą, bus padidintas regionų patrauklumas investuotojams ir naujakuriams. * Šiais metais Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) finansavimas savivaldybių vietinės reikšmės keliams sumažėjo 19,58 mln. Eur. Siekiant šiais metais išlaikyti buvusį kelių finansavimo lygį, įvykdyti suplanuotus ir pabaigti jau pradėtus įgyvendinti kelių rekonstrukcijos bei plėtros planus ir užtikrinti kokybiškas kelių infrastruktūros bei susisiekimo sąlygas visiems Lietuvos gyventojams, būtina kompensuoti KPPP lėšų sumažėjimą vietinės reikšmės keliams. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2020 metais KPPP skirtų 2589, 754 mln. Eur dėl įvairių priežasčių, įskaitant pandemiją, nespėta panaudoti 23,926 mln. Eur, o šios lėšos, vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimu, nebuvo perkeltos į 2021 metus ir liko valstybės biudžete.
Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal konstitucinę valstybės biudžeto sampratą visos planuojamos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos turėtų būti nurodomos pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardijant valstybės pajamų šaltinius ir numatomas iš jų gauti lėšų sumas (2013 m. vasario 15 d. nutarimas), o iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla tai, kad valstybės biudžetas turi būti realus, jame numatytos pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos visuomenės ir valstybės reikmių bei galimybių įvertinimu (inter alia 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai). Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog privalu atstatyti tai, kas buvo sumažinta dėl netinkamo teisinio reguliavimo, o šaltinis šiam finansavimui yra per 2020 m. nepanaudotos ir Valstybės biudžete likusios lėšos, todėl siūlome 2021 m. biudžeto 14 straipsnio 6 dalį papildyti 2 punktu, suteikiančiu Susisiekimo ministerijai teisę skirti 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo savivaldybių vietinės reikšmės keliams sumažėjimo kompensavimui ir numatyti, kad šios lėšos būtų skiriamos žvyrkelių finansavimui. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė:
tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai ir kitiems savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių.;
2) skirti 20 mln. Eur Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo savivaldybių vietinės reikšmės keliams sumažėjimo kompensavimui, šią sumą paskirstant vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui.“ Nepritarti. Susisiekimo ministerijos pasiūlymu Įstatymo pakeitimo projekte numatyta patikslinti Įstatymo 14 straipsnio 6 dalį pakeičiant specialiąją vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programą į savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių paskirtį. Pritarus Įstatymo projekte pasiūlytai redakcijai savivaldybės turės didesnę laisvę priimti sprendimus dėl vietinės reikšmės ir žvyrkelių finansavimo pagal nusistatytus prioritetus. 15. Žmogaus teisių komitetas, 2021-05-26 Iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr.
asignavimus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM ( papildomai skirti 1 mln. eurų pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčio išlaidoms, susijusioms su COVID-19 pandemijos likvidavimu, kompensuoti) Nepritarti. 2021 m. valstybės biudžeto patikslinimo projekte COVID pandemijos padariniams šalinti papildomai numatyta 536,7 mln. eurų Vyriausybės rezervui padidinti, iš jų: 7,9 mln. eurų VRM pareigūnams tiesiogiai dalyvavusiems valdant ekstremaliąją situaciją darbo užmokesčiui kompensuoti. Lėšos bus skiriamos Vyriausybės sprendimais pagal faktines darbo užmokesčio išlaidas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (papildomai skirti 55 tūkst. eurų, iš jų 30 tūkst. eurų pareigybių minimalių koeficientų padidinimui kompensuoti ir 25 tūkst. eurų reikalingi atidaromai ekspozicijai „Projektas – homo sovieticus“) Lėšų šaltinis: valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio. Nepritarti. 2021 metų biudžeto rodiklių įstatymo tikslinimo projekte Centrui darbo užmokesčiui papildomai numatoma skirti 50 tūkst. Eur. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
1.1. Lietuvos banko 2021 m. gegužės 28 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 1.2. Valstybės kontrolės 2021 m. gegužės 28 d. išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti" pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 2.
2.1. Atsižvelgiant į tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atnaujino 2021 m. BVP prognozę Lietuvos Respublikai, padidinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai, kad būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymas. 2.2. Spręsti dėl 14 460 tūkst. Eur skyrimo savivaldybėms, kad savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms finansuoti 2021 m. palyginus su 2020 m. nemažėtų. 2.3. Skirti 27 tūkst. Eur Lietuvos šaulių sąjungai (toliau – LŠS) trims papildomiems etatams įsteigti ir išlaikyti nuo liepos 1 d., kurie reikalingi, stiprinant LŠS dalyvavimą pilietinio patriotinio ugdymo programose, perskirstant Krašto apsaugos ministerijos asignavimus. 2.4. Perskirstyti lėšas Lietuvos socialinių mokslų centrui iš Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) asignavimų funkcijoms, kurios teisės aktais pavestos vykdyti ir atitinka ŽŪM vykdomų programų įgyvendinimą. 3. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo pelno mokesčio lengvatą svarstyti Seimo rudens sesijoje kartu su kitais Finansų ministerijos darbo grupės mokestiniais pasiūlymais. 4. Rengiant 2022 metų valstybės biudžeto projektą spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymuose nurodytoms valstybės institucijoms, įstaigoms ir savivaldybėms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė
Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1] Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymas ir jo priedai, Nr.
XIVP-495, 2021 m. gegužės 14 d.; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-122 1, 5 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 21-24639, 2021 m. gegužės 14 d.; Lietuvos Respublikos
įstatymo Nr. XIV-121 pakeitimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 2021-10805, 2021 m. gegužės 14 d.; Lietuvos stabilumo
(https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_SP_2021_04.pdf). [2] Atkreipiame dėmesį, kad projektuose formuojamas 8,4 proc. VS balanso deficitas 2021 m. bus prastesnis nei prognozuojami VS balanso rodikliai kitose Baltijos valstybėse. Europos Komisijos prognozės rodo, kad 2021 m. Latvijoje VS deficitas sudarys 7,3 proc. BVP, o Estijoje – 5,6 proc. BVP, nors ekonomikos plėtra bus panaši (Latvijoje numatomas realiojo BVP augimas 3,5, Estijoje – 2,8, Lietuvoje – 2,9 %). [3] Lietuvos banko vertinimu, tik 20 proc. subsidijų po prastovų sumos pernai buvo išmokėta įmonėms, kurių pajamos krito daugiau nei 10 proc. Daugiau informacijos apie tai galima rasti čia: https://www.lb.lt/lt/renginiai/makroekonominiu-prognoziu-pristatymas. [4] Lietuvos banko raštas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai „Dėl priemonės „subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms MVĮ“ aprašo projekto“, 2020 m. gruodžio 9 d. (Nr. S 2020/(22.9.E-2202)-12-7570). [5] https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=32735
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-495 2021-05-26
Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Policijos departamento prie VRM Vyriausiasis patarėjas Romualdas Voišnis, Finansinių nusikaltimų tarnybos prie VRM direktorius Antoni Mikulskis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal LŠS įstatymą ir statutą. Dėl nuolat kintančios politinės, saugumo, demografinės, kultūrinės, ugdymo, socialinės situacijos Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje, nuolat didėjančių nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikių, ypač šiuo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, akivaizdi būtinybė tobulinti, stiprinti, papildyti LŠS žmogiškaisiais ištekliais, nes dėl didėjančių veiklos apimčių vis sudėtingiau įvykdyti užduotis. Prašytume atsižvelgti į būtinybę stiprinti LŠS ir, peržiūrint valstybės biudžetą, rasti galimybę 2021 metams papildomai skirti 27 tūkst. eurų bent trims (3) papildomiems etatams įsteigti ir išlaikyti nuo liepos 1 d. Šie papildomi resursai būtų skirti aktyvinti pilietinį ugdymą, kurti ir vystyti nekinetinius pajėgumus bei sustiprinti pasirengimą ginkluotam pasipriešinimui. Lietuvos Respublikos Seimas pažymėjo, kad tarnyba LŠS – vienas iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje. Yra siektina stiprinti LŠS kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą.
LŠS tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio ir patriotinio ugdymo, taip pat ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems. Visas šias LŠS įstatyme apibrėžtas veiklas šauliai labai aktyviai vykdė iki pandemijos, o Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną šauliai realiais aktyviais veiksmais, neskaičiuodami laiko sąnaudų nuolat padėdavo medicinos, savivaldybių, švietimo, statutinėms organizacijoms atlikti įvairias užduotis, neatsitraukdami nuo kitų LŠS įstatyme numatytų veiklų: šaulių rengimo ginkluotai valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui, neformaliojo ugdymo, stovyklų jauniesiems šauliams ir vaikams iš socialiai remtinų šeimų organizavimo, planinių ir neplaninių pratybų, įvairių socialinių, kultūrinių, rėmimo veiklų vykdymo. LŠS įstatyme numatyti šie uždaviniai: LŠS prisideda prie savanoriško Lietuvos Respublikos piliečių karinio rengimo ir padeda kariuomenei atrinkti Lietuvos Respublikos piliečius į profesinę karo tarnybą bei savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, stiprina visuomenės ryšius su Krašto apsaugos sistemos institucijomis, prisideda prie kariuomenės autoriteto ir karo tarnybos prestižo didinimo, puoselėja ir skleidžia LŠS idėjas, ugdo pilietines ir tautines vertybes, puoselėja tautinę kultūrą, propaguoja sveiką gyvenseną ir dalyvauja įgyvendinant jaunimo politiką, padeda Krašto apsaugos sistemos institucijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms vykdyti jų uždavinius.
Siekiant atsakingai ir profesionaliai vykdyti visus šiuos aukščiau išvardytus uždavinius, būtina plėsti LŠS finansuojamų pareigybių sąrašą. Tai neturi būti vien tik LŠS kaip asociacijos reikalas. Tai turi tapti valstybės lygio klausimu, kadangi LŠS, kaip jokia kita organizacija, vykdo ypač glaudžius, profesionalius, ypatingu atsakomybės lygiu grindžiamus veiksmus Tėvynės labui. Lietuvai, padedant LŠS, siekiančiai mažinti socialinę atskirtį ir judėti gerovės valstybės, pilietinės ir patriotinės visuomenės, saugios, susipratusios valstybės link, LŠS esminis ramstis būtų galėjimas padidinti Sąjungos žmogiškuosius išteklius. Kokybiška LŠS veikla yra šiandien, ir turi tokia išlikti ateityje. Todėl šiandienos LŠS iššūkis yra įtraukties įvairiose karinio rengimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo, kultūrinėse, socialinėse valstybės sferose plėtra, kuri sutampa su augančiais valstybės poreikiais ir dėl to patiriamais iššūkiais. Pritarti
profesinė sąjunga,
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, didžiausia profsąjunginė organizacija, vienijanti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos pareigūnus ir darbuotojus (toliau – ugniagesius gelbėtojus) Lietuvoje, siekdama ginti ugniagesių gelbėtojų interesus bei būti aktyvia socialine partnere, kreipiasi dėl būtinybės vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus ir skirti papildomai lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams ir darbuotojams. 2020 metų pabaigoje Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai pavyko įrodyti, jog būtina skirti papildomų lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui tam, kad būtų galimybė nuosekliai didinti ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestį ir nelygybės bei atotrūkio mažinimui, lyginant su kitų panašių sistemų pareigūnais bei gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant ugniagesiams gelbėtojams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigai nustatytus tikslus. Tam, kad 2021-aisiais metais būtų pagaliau įgyvendinta Programa 1000 ir nuosekliai didėtų darbo užmokestis visų grandžių pareigūnams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikalinga buvo skirti papildomai virš 10 mln. eurų, kai tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė ir Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino tik 4 mln. eurų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su profesinėmis sąjungomis, kaip socialiniai partneriai, sudėliojo papildomų lėšų panaudojimo planą ir sutarė, kad reikia skirti 3 mln. eurų ugniagesių gelbėtojų darbo užmokesčio didinimui, o 1 mln. skirti fiskalinės drausmės užtikrinimui (neužprogramuoti biudžeto deficito kitiems metams), parengties užtikrinimui, mokant už viršvalandinį darbą, už papildomas užduotis ir mokant kitas Vidaus tarnybos statute numatytas priemokas.
Pažymime, kad taupant darbo užmokesčio lėšas, nėra net minimaliai sukomplektuoti ekipažai, nes ugniagesiams gelbėtojams, vietoj apmokėjimo už viršvalandinį darbą, suteikiamos išeiginės dienos. Todėl pasitaiko atvejų, kai viename gaisriniame automobilyje vietoj 6 ugniagesių į incidentus vyksta 3-4. Būtina užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintose standartuose numatytą budinčių pareigūnų skaičių, o tam reikalingos papildomos lėšos viršvalandžiams apmokėti (ugniagesiai gelbėtojai neprieštarauja dirbti daugiau valandų). Taip pat būtina užtikrinti darbų tęstinumą prevencijoje ir kitose pavestose srityse, esant padidintam krūviui ir rizikai pandemijos metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama kovos su pandemija planą, pažadėjo pareigūnams, kurie reaguoja į įvykius susijusius su COVID-19, skirti lėšų ne mažiau nei 2020 metais. Ši finansinė paskata būtina atsižvelgus į nelengvą pareigūnų darbą ir pavojingas situacijas. Tai žmonės, kurie vykdydami savo pareigas ir stengdamiesi užtikrinti mūsų visų saugumą dažnai rizikuoja savo sveikata bei aukoja savaitgalius ir laiką su šeima.
Pažymime, kad 2021 metais COVID-19 situacija dar nesuvaldyta, ugniagesiai gelbėtojai esant koronaviruso infekcijai šalyje, vieningai su kitais statutiniais pareigūnais (policijos, valstybės sienos apsaugos pareigūnais, medikais), rizikuodami užsikrėsti koronavirusu dalyvauja gelbėdami nukentėjusius autoįvykiuose, gesindami gyvenamuosius būstus, padėdami medikams išnešti ligonius, padėdami policijai reiduose, tirdami gaisrų priežastis, vykdydami prevenciją ir pan. Liga jau persirgo daugiau nei 600 departamento pareigūnų (iš 3300). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per pirmą ketvirtį išleido 1,142 mln. eurų ugniagesiams gelbėtojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, priemokoms už darbą dirbant padidintoje rizikoje dėl COVID-19, tačiau tik dešimtadalį Vidaus reikalų ministerija teikėsi kompensuoti. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga prašo Jūsų apsvarstyti profesinės sąjungos kreipimąsi ir pritarti skirti (kompensuoti priemokas dėl COVID-19) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 1 mln. eurų finansavimą į darbo užmokesčio fondą, kuris ugniagesių gelbėtojų bendruomenei yra būtinas, norint pasiekti tarp socialinių partnerių (Departamento ir profesinių sąjungų) sutartus nuoseklaus darbo užmokesčio kėlimo, parengties užtikrinimo bei socialinių garantijų užtikrinimo tikslus bei toliau dalyvauti COVID-19 situacijos suvaldyme. Profesinė sąjunga yra pasiruošusi dalyvauti komiteto posėdyje svarstant šį įstatymo projektą ir pristatyti klausimą plačiau. Pagarbiai Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas Pritarti Siūlyti Vyriausybei vykdyti įsipareigojimus dėl priemokų (iš specialaus COVID-19 fondo) skyrimo ugniagesiams, užtikrinantiems karantino režimo priemonių vykdymą. 3. Lietuvos gaisrinės saugos asociacija, 2021-05-24.
Pasiūlymas Dėl
PATVIRTINIMO ĮSTATYMO <...> pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-495 Lietuvos gaisrinės saugos asociacija pakartotinai kreipiasi į Jus išreikšdama susirūpinimą dėl nepakankamo finansavimo skyrimo savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui ir materialiniam aprūpinimui. 2021 metų valstybės biudžete nebuvo numatytos lėšos nuo 2021 metų teisės aktais padidintam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui, būtinosioms apsaugos priemonėms ir privalomai atliekamam viršvalandiniam darbui. Ši problema neišsprendžiama ir su keičiamu 2021 valstybės biudžetu. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-495 nenumatomas trūkstamas finansavimas savivaldybių atliekamos priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui. Vyriausybė 2020-10-14 nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. padidino minimalią mėnesinę algą 35 eurais nuo šiuo metu nustatytos 607 Eur iki 642 Eur sumos. 2020-10-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės su nacionalinėmis profesinių sąjungų organizacijomis sudarytoje 2021 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nuo 2021-01-01 įtvirtintas privalomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 1 euru iki 177 eurų bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas nuo buvusio minimalaus 4-4,08 iki 4,2-4,5.
Papildomai pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gerai ir labai gerai įvertintų ugniagesių darbo užmokestis privalomai kasmet turi būti didinamas 5-15 procentų. Šiam įstatymais garantuojamam savivaldybių darbo užmokesčio didėjimui nei 2021 metų valstybės biudžete, nei jo dabartiniame pakeitime (projekto Nr. XIVP-495) lėšos nenumatytos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 4 p., 50 str. 7 d., priešgaisrinė sauga yra valstybinė, valstybės perduota savivaldybei funkcija ir ji finansuojama skiriant lėšas iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedant jas savivaldybėms kaip specialiąją tikslinę dotaciją. Be to, keičiamame biudžeto projekte savivaldybėms ir toliau nenumatomos lėšos ugniagesių apsaugos priemonėms (koviniams drabužiams, diržams, šalmams ir kt.), ugniagesių kvėpavimo apsaugos priemonėms įsigyti, gaisriniams automobiliams (bent dėvėtiems, ne naujiems), kitai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai, o taip pat savivaldybių ugniagesių nuolat ir neišvengiamai atliekamam viršvalandiniam darbui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr.
354 patvirtinto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto priede „Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai“ įtvirtintas reikalavimas kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos priskirti ne mažiau kaip 2 ugniagesius, dirbančius keturiomis pamainomis. Vidaus reikalų ministro 2006-06-09 įsakymu Nr. 1V-218 patvirtinta Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika (šios metodikos 9 punktas) nenumato galimybės turėti daugiau kaip 1 skyrininko ir 8 ugniagesių etatų kiekvienoje savivaldybės ugniagesių komandoje. Tokia budinčios pamainos sudėtis sąlygoja būtinuosius viršvalandinius darbus, kiekvienam ugniagesiui vidutiniškai per mėnesį dirbant apie 15-16 valandų viršvalandžių. Vidaus reikalų ministrė, Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2021-05-14 posėdyje svarstant šį aptariamą 2021 valstybės biudžeto keitimą, atkreipė dėmesį, kad trūkstamas bendras biudžeto lėšų poreikis savivaldybių atliekamai priešgaisrinei saugai
įstatymo projektui Nr. XIVP-495: Papildomai skirti ne mažiau kaip 4,5 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, prioritetiškai - nuo 2021-01-01 padidėjusiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, viršvalandiniam darbui, gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų. Iš esmės pritarti
pagrindiniam komitetui
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 3. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2021-05-26. Argumentai Atsižvelgti į Lietuvos šaulių sąjungos prašymą 2021 metams papildomai skirti 27 tūkst. eurų trims papildomiems etatams įsteigti ir išlaikyti nuo liepos 1 d., kurie reikalingi stiprinant LŠŠ dalyvavimą pilietinio patriotinio ugdymo programose. Pasiūlymas Perskirstyti Krašto apsaugos ministerijai numatytus asignavimus, nuo liepos 1 d. paskiriant 27 tūkst. eurų Lietuvos šaulių sąjungai. Lėšų šaltinis:
Iš asignavimų, skirtų Krašto apsaugos ministerijai. Pritarti Pritarta bendru sutarimu. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 0; susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, A. Dumbrava, E. Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, S. Lengvinienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, B. Petkevič, E. Pupinis, E. Rudelienė, K. Bartoševičius (Pavaduojantis A. Anušauską). Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos R. Steponėnienė, J. Paukštė, D. Žegūnė, biuro padėjėja G. Petrauskaitė. Kiti asmenys: švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė E. Radėnienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė R. Melnikienė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas R. Baronas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-05-19, 2021-05-24 Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau - Centras) bendruomenė kreipiasi į Lietuvos Respublikos (LR) Seimo komitetus, prašydama
biudžeto asignavimų. Šiuo metu Centre dirba 150 mokslo darbuotojų. Situacija, kai biudžetinei įstaigai skiriamos lėšos neužtikrina net darbo užmokesčio mokslo darbuotojams, jų darbo laiką apskaičiavus VDDA (visos darbo dienos atitikmeniu), prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams (LR darbo kodeksui, LR švietimo ir mokslo įstatymui, LR biudžetinių įstaigų įstatymui). Į Centrą sujungti institutai daug kartų kreipėsi į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) dėl lėšų, skiriamų socialiniams institutams mažėjimo, augant bendrai mokslo institucijoms skiriamų lėšų sumai. Per 2016-2020 m. lėšos visiems institutams padidėjo 138 proc., o į Centrą sujungtiems socialinių mokslų institutams sumažėjo ir 2020 m. tesiekė 85 proc. 2016 m. lygio (priedas l pav., l lentelė). Remiantis ŠMSM ir Lietuvos mokslo tarybos viešai skelbiamais duomenimis atlikta analizė rodo, jog eilę metų egzistuoja didžiulės disproporcijos tarp skirtingų mokslų krypčių institutų finansavimo. Socialinių mokslų tyrėjui, išreikštam VDDA, tenkančios lėšos mokslui yra 1,5 karto mažesnės nei šalies vidurkis. Tokia pačia proporcija Centro vienam VDDA tyrėjui skiriama mažiau lėšų ūkiui ir administravimui bei darbo užmokesčio padidinimui (priedas 2 pav.), nors LR Mokslo ir studijų įstatyme darbo užmokesčio koeficientai visų krypčių mokslo darbuotojams taikomi tokie patys. Šią disproporciją lėmė nuo 2017 m. pakeistas mokslo institucijų finansavimo modelis, kuris LR Konstitucinio teismo sprendimu buvo pripažintas prieštaraujantis LR Konstitucijai. Keliant finansavimo disproporcijų klausimą, ŠMSM darbuotojai ne vienerius metus aiškino, kad finansavimas mažėja, nes socialinių tyrimų institutų mokslininkai nesugeba parengti aukšto lygio publikacijų.
Clarivate Analytics leidinių su citavimo rodikliais bazės duomenys rodo, kad Centro mokslininkai nenusileidžia kitų mokslo sričių institutų mokslininkams nei produktyvumu, nei publikacijų kokybe (priedas 2 lentelė). LR Vyriausybei 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu nusprendus tris socialinių tyrimų institutus sujungti į Centrą, institutų akademinės bendruomenės gavo pažadą reorganizacijos metu gauti papildomą finansavimą kokybei gerinti, kas iš tikrųjų reiškė tik teisingesnį lėšų paskirstymą ir finansavimo disproporcijų sumažinimą. Prieš reorganizavimą įvardinti ŠMSM finansiniai įsipareigojimai dėl nežinomų priežasčių nebuvo įgyvendinti. Rengiantis reorganizacijai, institutai atkreipė ŠMSM dėmesį, kad po reorganizacijos, pasikeitus steigėjams ir teisinei aplinkai, sumažės institutų pajamos, todėl ŠMSM turi numatyti lėšas dalies mokslo darbuotojų atleidimui arba skirti papildomų lėšų jų darbo vietų išsaugojimui. Atkreipėme dėmesį, kad buvęs Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas po reorganizacijos praras beveik 400 tūkst. pajamų, kurias gaudavo tiesiogiai pagal sutartį iš tuometinio steigėjo LR Žemės ūkio ministerijos už taikomuosius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Užsitęsus reorganizacijos procesams (LR Vyriausybės nutarimas dėl institutų apjungimo buvo priimtas tik 2020 m. lapkričio 11 d.), Institutai negalėjo efektyviai panaudoti 2020 m. numatytas skirti lėšas 300 tūkst. EUR, todėl paprašė perkelti jas į 2021 m. Centrui 2021 m. valstybės biudžete yra numatyta tik 2020 m. neskirtų lėšų 300 tūkst., kurių, nepakanka finansiniams praradimams kompensuoti ir užtikrinti tvarią Centro veiklą.
Siekdami išnaudoti reorganizacijos privalumus, prašome spręsti Centro veiklai būtinų finansinių išteklių užtikrinimo klausimą, nes nėra įvykdyti ŠMSM ankstesnės vadovybės įsipareigojimai reorganizacijos tikslų įgyvendinimą paremti papildomomis lėšomis. Šios lėšos yra būtinos, kad Centras galėtų vykdyti savo įsipareigojimus darbuotojams ir efektyviai bei kokybiškai įgyvendinti įstatuose numatytas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis. Pritarti Po trijų institutų (Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos socialinių tyrimų instituto ir Lietuvos teisės instituto) reorganizavimo, Žemės ūkio ministerija, kaip buvusi vieno iš institutų steigėja, nebeskyrė 400 tūkst. eur taikomiesiems tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl centras šiuo metu susiduria su lėšų trūkumu. Į LSMC
procedūroms užtikrinti bei darbo užmokesčio netolygumams išlyginti (įgyvendinant LRV 2020-11-11 posėdžio 15 kl. 2.1 punktą, pagal kurį numatyta pavesti ŠMSM skirti institutų reorganizavimo veikloms ir procedūroms 300 tūkst. eurų. Lėšų dalį, kurios institutai nespės panaudoti 2020 metais, šiai tikslinei paskirčiai skirti 2021 metais). Paminėtina, kad LSMC prašymu lėšos neskirtos
ir studijų institucijoms yra skiriamos LRV nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į KT sprendimą, šiuo metu tvarka yra peržiūrima ir lėšų skyrimo kriterijai bus nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme. Mokslo ir studijų finansavimo klausimams spręsti yra sudaryta darbo grupė, kurios veikloje aktyviai dalyvauja ir LSMC atstovė. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys A. Nekrošius 2021-05-20 Argumentai: Raseinių mieste reikalingas sporto kompleksas su baseinu, kuris leistų plėsti sportuojančiųjų skaičių rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą ir pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Gali būti numatytas etapinis finansavimas. Šis projektas yra numatytas Raseinių rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginiame plėtros plane. Pirmojo etapo dalį projekto turėtų finansuoti Vyriausybė ir likusius 220 000 eurų prisidėtų Raseinių rajono savivaldybė. Bendra reikiama suma pirmajam etapui 723 000 Eur. Pasiūlymas:
Skirti „Sporto komplekso statybai su baseinu Raseiniuose“ pirmojo etapo įgyvendinimui 503 000 Eur. finansavimą. Lėšų šaltiniai: Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti Argumentai:
Seimas 2020 m. birželio 25 d. priėmė LR investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, kuriame nurodyta, kad Valstybės investicijų programoje numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti. Nauji projektai į Valstybės investicijų programą (VIP) neįrašomi. Balsavimo rezultatai: už (Seimo nario pasiūlymą) – 5, prieš – 5, susilaikė – 0. 2. Seimo narys A. Nekrošius 2021-05-20 Argumentai:
Siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo bei ugdymo sąlygas Ariogalos gimnazijos mokiniams ir darbuotojams, taupyti šiluminės energijos resursus ir išlaidas, būtina skirti lėšas pastato atnaujinimui. Pasiūlymas: Skirti Raseinių r.
Ariogalos gimnazijos mokyklos pastato, esančio adresu: Vytauto g. 94, Ariogala, rekonstravimui 391 000 Eur. finansavimą. Lėšų šaltiniai: Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti Argumentai:
Gimnazijos pastatas buvo atnaujinamas 2010-2012 m. skirta VB 857 tūkst. Eurų, 2016 m. skirta 101 tūkst. Eurų. Gimnazijoje mokosi 567 mokiniai. ŠMSM neturi finansinių galimybių skirti lėšų naujam projektui, lėšų skiriama tik tęsiniams projektams. Lėšų poreikis investicijoms į švietimo ir sporto infrastruktūrą savivaldybėse yra didelis. Kadangi ištekliai riboti, jie turėtų būti skirstomi skaidriai, atsižvelgiant į visiems vienodus aiškius kriterijus, todėl manytina, kad išskirti vieną ar kitą investicijų projektą ir išimtinai jam skirti finansavimą būtų neteisinga. Balsavimo rezultatai: už (Seimo nario pasiūlymą) – 5, prieš – 5, susilaikė – 0. 3. Seimo narys A. Nekrošius 2021-05-20 Argumentai:
Visame Raseinių rajone nėra visus reikalavimus atitinkančios sporto bazės, kurioje galėtų treniruotis ir rungtyniauti įvairių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkai. Savivaldybės taryba pritarė atnaujinti Ariogalos gimnazijos stadioną. Tikimasi, kad atnaujinus stadioną Ariogalos miestas taps sportinės veiklos traukos centru. Pasiūlymas:
Skirti Raseinių r. Ariogalos gimnazijos sporto stadiono atnaujinimui 69 000 Eur. finansavimą Lėšų šaltiniai: Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti Argumentai: Lėšų poreikis investicijoms į švietimo ir sporto infrastruktūrą savivaldybėse yra didelis.
Kadangi ištekliai riboti, jie turėtų būti skirstomi skaidriai, atsižvelgiant į visiems vienodus aiškius kriterijus, todėl manytina kad išskirti vieną ar kitą investicijų projektą ir išimtinai jam skirti finansavimą būtų neteisinga. Balsavimo rezultatai: už (Seimo nario pasiūlymą) – 5, prieš – 5, susilaikė – 0. 4. Seimo narys A. Nekrošius 2021-05-20 Argumentai:
Visame Raseinių rajone nėra visus reikalavimus atitinkančios sporto bazės, kurioje galėtų treniruotis ir rungtyniauti įvairių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkai. Tikimasi, kad atnaujinus stadioną Raseinių miestas taps sportinės veiklos traukos centru. Pasiūlymas: Skirti Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro stadiono atnaujinimui (universalios aikštelės atnaujinimui) 503 000 Eur. finansavimą. Lėšų šaltiniai:
Iš valstybės investicijų programos lėšų arba viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ar kitos biudžeto lėšos. Nepritarti Argumentai: Seimas 2020 m. birželio 25 d. priėmė LR investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, kuriame nurodyta, kad Valstybės investicijų programoje numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti. Nauji projektai į Valstybės investicijų programą neįrašomi. Balsavimo rezultatai: už (Seimo nario pasiūlymą) – 5, prieš – 5, susilaikė – 0. 5. Seimo nariai E. Jovaiša, S. Skvernelis, I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Targamadzė ir
2021-05-21 Argumentai: COVID-19 pandemijos metu įvedus karantiną, kilo nemažai iššūkių aukštųjų mokyklų dėstytojams kuriant papildomą skaitmeninį studijų turinį nuotolinėms studijoms, padidėjo jų darbo krūviai. Sudėtingos dėstytojų darbo sąlygos turėtų būti įvertintos ir imtasi priemonių nuosekliam darbo užmokesčio (toliau – DU) didinimui.
Valstybė turi įsipareigojimų, išdėstytų Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje (pasirašyta 2017 m. lapkričio 22 d. ir atnaujinta 2020 m. spalio 9 d.), kurių privalu laikytis. Įsipareigota pasiekti, kad iki 2025 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) sudarytų 150 proc. šalies VDU. Dėl to kiekvienais metais aukštųjų mokyklų dėstytojų DU turėtų būti nuosekliai didinamas. 10 proc. didinti aukštųjų mokyklų dėstytojų DU siūloma ir nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Nuoseklus aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokesčio kėlimo poreikis buvo akcentuotas rinkimų metu, – minėtus pokyčius švietimo sistemoje palaikė visos parlamentinės partijos ir tai rodo didelę šio klausimo svarbą. Pasiūlymas:
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokesčio (DU) kėlimui skirti 5 mln. eurų. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Nepritarti Argumentai Komitetas pritaria ne tik dėstytojų, bet ir kitų akademinių mokslo ir studijų darbuotojų darbo užmokesčio (DU) didinimui, tačiau tai reikia daryti ne svarstant einamųjų metų biudžeto patikslinimą. Kartu su Finansų ministerija reikia suplanuoti kelerių metų sisteminį šių darbuotojų DU kėlimą. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta sudaryti prielaidas didėti mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui, kad jis pasiektų
(įgyvendinimo plano 1.5.5 veiksmas). Tam, kad visų akademinių mokslo ir studijų darbuotojų (ne vien dėstytojų) DU 2024 m. pasiektų 150 proc. šalies VDU, 2022-2024 m. jį reikia didinti apie 10 proc. kasmet.
Šių darbuotojų atlyginimus ŠMSM planuoja didinti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad tais pačiais tempais ir terminais (10 proc. nuo 2022-09-01) planuojama didinti ir neakademinių darbuotojų darbo užmokestį. Pastebėtina, kad atlyginimų didinimas vien dėstytojams pažeistų kitų darbuotojų lūkesčius (mokslo institutų akademinių darbuotojų, neakademinių darbuotojų). Didėtų disproporcijos tarp dėstytojų ir mokslininkų bei kitų tyrėjų darbo apmokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamam pasiūlymui įgyvendinti reikėtų didesnės sumos – 6,7 mln. Eur. Balsavimo rezultatai: už (Seimo narių pasiūlymą)
E. Jovaiša, S. Skvernelis, I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Targamadzė ir
2021-05-21 Argumentai: Dėl COVID-19 pandemijos metu įvesto karantino vis labiau sudėtingėjančių pedagogų darbo sąlygų ir papildomo darbo krūvio teisinga būtų tai įvertinti didinant darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuoseklus mokytojų atlyginimų didinimas yra valstybės įsipareigotas Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, kuri buvo pasirašyta 2017 m. lapkričio 22 d. ir atnaujinta 2020 m. spalio 9 d. Nuo šių mokslo metų pradžios siūloma mokyklose pereiti prie hibridinio mokymo (kai mokoma klasėje tiesioginio kontakto būdu ir tuo pačiu metu dalis klasės mokinių mokosi iš namų nuotoliniu būdu). Todėl tikslinga siūlyti mokytojų darbo užmokestį (DU) kelti 10 proc. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Nuoseklų mokytojų atlyginimų didinimą įpareigoja švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis. Siekiant, kad iki 2025 m. mokytojų atlyginimų dydis pasiektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), itin svarbu nuosekliai, kryptingai ir laipsniškai didinti darbo užmokestį kiekvienais metais.
Pasiūlymas: Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokytojų darbo užmokesčio (DU) didinimui skirti 23 mln. eurų. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Nepritarti Argumentai: Komitetas pritaria ne tik mokytojų, bet ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio (DU) didinimui, tačiau tai reikia daryti ne svarstant einamųjų metų biudžeto patikslinimą. Kartu su Finansų ministerija reikia suplanuoti kelerių metų sisteminį šių darbuotojų DU kėlimą. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta pasiekti, kad vidutinis mokytojų DU sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Kitų pedagoginių darbuotojų DU planuojama didinti ne mažesniais tempais nei mokytojų DU (įgyvendinimo plano 1.3.3 veiksmas). Siekiant, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis 2024 m. sudarytų 130 proc. šalies VDU, jų algas 2022-2024 m. kasmet reikėtų didinti po 10 proc. Šių darbuotojų atlyginimus planuojama didinti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. (tam reikėtų 33,4 mln. Eur). Pažymėtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. siūloma švietimo pagalbos specialistų DU sulyginti su mokytojų. Tuo pačiu metu padidinus ir mokytojų algas, šiam tikslui pasiekti prireiktų papildomų lėšų (papildomai apie 4 mln. Eur). Vyriausybės programoje numatyta tais pačiais tempais kaip mokytojams didinti ir kitų pedagoginių darbuotojų DU, taip pat didinti mokyklų vadovaujančių darbuotojų DU, todėl atlyginimų didinimas vien mokytojams, pažeistų kitų darbuotojų lūkesčius. Pažymėtina, kad visi pedagogai – ir mokytojai, ir mokyklų vadovai, ir švietimo pagalbos specialistai – susidūrė su naujais iššūkiais dėl pandemijos apribojimų, todėl būtinas sisteminis požiūris, apimantis visus pedagogus.
Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamam pasiūlymui įgyvendinti reikėtų didesnės sumos – 28,7 mln. Eur (visų pedagogų algų didinimui paankstinti iš viso reikėtų 41 mln. Eur). Balsavimo rezultatai: už (Seimo narių pasiūlymą) – 5, prieš – 4, susilaikė – 2. 7. Seimo narys A. Žukauskas 2021-05-24 Argumentai: Įsijungimą į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (toliau – MTI) Lietuvos Respublikos vardu vykdo Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT). 2020 metais buvo patvirtinti Lietuvos narystės atitinkamose Europos MTI konsorciumuose planai 2020–2025 m. (toliau – Planai). Planuose nurodyta, kad narystės tarptautinėje MTI išlaidos, išskyrus atvejus, kai narystės mokesčiai mokami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (paskirtos atstovaujančiosios institucijos įgyvendina projektus, kuriuose numatytas narystės mokesčių mokėjimas), finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, o įgyvendinančioji institucija yra Lietuvos mokslo taryba. Išlaidos esamose tarptautinėse MTI ir įsijungimas į naujas reikalauja vis daugiau finansavimo. Vien jau pavesti vykdyti įpareigojimai LMT 2020-2025 m. dėl dalyvavimo tarptautinėse MTI sudaro 2,94 mln. EUR. Tačiau LMT biudžetas nesikeičia jau kelerius metus, tam papildomai valstybės biudžeto asignavimai nėra skiriami. Neskiriant papildomų lėšų, LMT yra nepajėgi įvykdyti šių įsipareigojimų. Šiuo metu narystė MTI finansuojama iš LMT lėšų, kurios galėtų būti skiriamos moksliniams tyrimams finansuoti. Patvirtintoms tarptautinėms mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloms užtikrinti 2021 metams buvo suplanuota 202 tūkst. Eur. Šios lėšos nebuvo skirtos. Dalį įsipareigojimų LMT jau įvykdė iš savo turimų lėšų, tačiau likusiems 2021 m. dar trūksta 150 tūkst. Eur.
Eur. Pasiūlymas: Lietuvos mokslo tarybos narysčių tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose veiklos planų įgyvendinimui 2021 m. skirti 150 000 eur. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Pritarti Įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras sukuria papildomus finansinius įsipareigojimus, todėl ŠMSM taip pat pritaria, kad būtų svarstomos papildomo LMT finansavimo galimybės. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 0, susilaikė – 0. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir Komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)
2021-05-28
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, komiteto pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Laima Liucija Andrikienė, Kristijonas Bartoševičius, Rasa Budbergytė, Justas Džiugelis, Aidas Gedvilas, Paulė Kuzmickienė, Matas Maldeikis, Laima Nagienė, Andrius Navickas, Ieva Pakarklytė, Viktoras Pranckietis, Valdemaras Valkiūnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuras: vedėja Kosma Gulbinskienė, patarėja Asta Rubežė, padėjėjos Miglė Kadonova ir Giedrė Mickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: pagal Komiteto kompetenciją negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: pagal Komiteto kompetenciją negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Artūras Žukauskas, 2021-05-24 Argumentai: Įsijungimą į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (toliau – MTI) Lietuvos Respublikos vardu vykdo Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT).
atitinkamose Europos MTI konsorciumuose planai 2020–2025 m. (toliau – Planai). Planuose nurodyta, kad narystės tarptautinėje MTI išlaidos, išskyrus atvejus, kai narystės mokesčiai mokami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (paskirtos atstovaujančiosios institucijos įgyvendina projektus, kuriuose numatytas narystės mokesčių mokėjimas), finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, o įgyvendinančioji institucija yra Lietuvos mokslo taryba. Išlaidos esamose tarptautinėse MTI ir įsijungimas į naujas reikalauja vis daugiau finansavimo. Vien jau pavesti vykdyti įpareigojimai LMT 2020-2025 m. dėl dalyvavimo tarptautinėse MTI sudaro 2,94 mln. EUR. Tačiau LMT biudžetas nesikeičia jau kelerius metus, tam papildomai valstybės biudžeto asignavimai nėra skiriami. Neskiriant papildomų lėšų, LMT yra nepajėgi įvykdyti šių įsipareigojimų. Šiuo metu narystė MTI finansuojama iš LMT lėšų, kurios galėtų būti skiriamos moksliniams tyrimams finansuoti. Patvirtintoms tarptautinėms mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloms užtikrinti 2021 metams buvo suplanuota 202 tūkst. Eur. Šios lėšos nebuvo skirtos. Dalį įsipareigojimų LMT jau įvykdė iš savo turimų lėšų, tačiau likusiems 2021 m. dar trūksta 150 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Lietuvos mokslo tarybos narysčių tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose veiklos planų įgyvendinimui 2021 m. skirti 150 000 eur. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Apsispręsti pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-495 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Ateities komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ateities komitetas, 2021-05-2811 Argumentai: Šalyje susiduriama su aktualia ateities įžvalgų specialistų ir ekspertų, duomenų analitikų stokos bei stiprių think tankų problema. Nors kai kurios viešojo sektoriaus įstaigos skirtingais lygmenimis bando orientuotis į ateitį ir jos planavimą, vis dėlto strateginių įžvalgų, analitikos metodai yra pasitelkiami menkai. Ateities komitetui, vykdant jam priskirtas ir Seimo statute įvardintas funkcijas, nuolat didėja įvairių sričių tyrimų poreikis, o skubi tyrimų analizės pateiktis yra būtina kokybiškai komiteto veiklai. Tačiau norint Ateities komitetą aprūpinti tokia analitine informacija, reikalingi atitinkamo išsilavinimo, specialiųjų žinių bei ekspertinės strateginių dokumentų rengimo patirties turintys žmogiškieji ištekliai. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius dėl turimų ribotų žmogiškųjų išteklių negali užtikrinti kokybiško ir savalaikio komiteto aprūpinimo strateginiais pagal savo pobūdį tyrimais, lyginamosiomis apžvalgomis, nuodugnia (in-depth) teisinio reguliavimo problemų analize bei kitais komiteto darbotvarkei aktualiais darbais. Siekiant sistemiškai ir nuosekliai plėtoti Ateities komiteto idėją stiprinti šalies analitinius ir prognostikos pajėgumus, ką jau ne kartą komitetas išsakė sprendimų ir protokolinių nutarimų formatu, siūlytina plėtoti ir Seimo kanceliarijos analitines funkcijas.
Skaičiuojant, kad Seimo kanceliarijos patarėjo pareigybei vidutinis nustatytasis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2021 m. I ketv. duomenimis yra 2 518 eurų[1], įvertinant būtinybę bent 5 etatais padidinti dar šiais metais (6 mėn.) analitikų skaičių. Pasiūlymas: Stiprinti su Seimo kanceliarijos ekspertinių įžvalgų poreikiu susijusias analitines ir prognostines funkcijas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-495 papildomai numatant 75 tūkst. eurų daugiau asignavimų Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fondui. Lėšų šaltinis:
išlaidų. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0,
susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Lopata. Komiteto pirmininkas Raimundas Lopata (Komiteto biuro patarėja A. Rubežė) [1] https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=32735
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai Tomas
Bičiūnas, Sergejus Jovaiša, Eugenijus Gentvilas, Dainius Kepenis, Andrius Navickas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja Vida Žagūnienė, Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga 2021-05-20 Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, didžiausia profsąjunginė organizacija, vienijanti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos pareigūnus ir darbuotojus (toliau – ugniagesius gelbėtojus).
Lietuvoje, siekdama ginti ugniagesių gelbėtojų interesus bei būti aktyvia socialine partnere, kreipiasi dėl būtinybės vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus ir skirti papildomai lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams ir darbuotojams. 2020 metų pabaigoje Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai pavyko įrodyti, jog būtina skirti papildomų lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui tam, kad būtų galimybė nuosekliai didinti ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestį ir nelygybės bei atotrūkio mažinimui, lyginant su kitų panašių sistemų pareigūnais bei gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant ugniagesiams gelbėtojams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigai nustatytus tikslus. Tam, kad 2021-aisiais metais būtų pagaliau įgyvendinta Programa 1000 ir nuosekliai didėtų darbo užmokestis visų grandžių pareigūnams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikalinga buvo skirti papildomai virš 10 mln. eurų, kai tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė ir Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino tik 4 mln. eurų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su profesinėmis sąjungomis, kaip socialiniai partneriai, sudėliojo papildomų lėšų panaudojimo planą ir sutarė, kad reikia skirti 3 mln. eurų ugniagesių gelbėtojų darbo užmokesčio didinimui, o 1 mln. skirti fiskalinės drausmės užtikrinimui (neužprogramuoti biudžeto deficito kitiems metams), parengties užtikrinimui, mokant už viršvalandinį darbą, už papildomas užduotis ir mokant kitas Vidaus tarnybos statute numatytas priemokas.
Pažymime, kad taupant darbo užmokesčio lėšas, nėra net minimaliai sukomplektuoti ekipažai, nes ugniagesiams gelbėtojams, vietoj apmokėjimo už viršvalandinį darbą, suteikiamos išeiginės dienos. Todėl pasitaiko atvejų, kai viename gaisriniame automobilyje vietoj 6 ugniagesių į incidentus vyksta 3-4. Būtina užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintose standartuose numatytą budinčių pareigūnų skaičių, o tam reikalingos papildomos lėšos viršvalandžiams apmokėti (ugniagesiai gelbėtojai neprieštarauja dirbti daugiau valandų). Taip pat būtina užtikrinti darbų tęstinumą prevencijoje ir kitose pavestose srityse, esant padidintam krūviui ir rizikai pandemijos metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama kovos su pandemija planą, pažadėjo pareigūnams, kurie reaguoja į įvykius susijusius su COVID-19, skirti lėšų ne mažiau nei 2020 metais. Ši finansinė paskata būtina atsižvelgus į nelengvą pareigūnų darbą ir pavojingas situacijas. Tai žmonės, kurie vykdydami savo pareigas ir stengdamiesi užtikrinti mūsų visų saugumą dažnai rizikuoja savo sveikata bei aukoja savaitgalius ir laiką su šeima.
Pažymime, kad 2021 metais COVID-19 situacija dar nesuvaldyta, ugniagesiai gelbėtojai esant koronaviruso infekcijai šalyje, vieningai su kitais statutiniais pareigūnais (policijos, valstybės sienos apsaugos pareigūnais, medikais), rizikuodami užsikrėsti koronavirusu dalyvauja gelbėdami nukentėjusius autoįvykiuose, gesindami gyvenamuosius būstus, padėdami medikams išnešti ligonius padėdami policijai reiduose, tirdami gaisrų priežastis, vykdydami prevenciją ir pan. Liga jau persirgo daugiau nei 600 departamento pareigūnų (iš 3300). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per pirmą ketvirtį išleido 1,142 mln. eurų ugniagesiams gelbėtojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, priemokoms už darbą dirbant padidintoje rizikoje dėl COVID-19, tačiau tik dešimtadalį Vidaus reikalų ministerija teikėsi kompensuoti. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga prašo Jūsų apsvarstyti profesinės sąjungos kreipimąsi ir pritarti skirti (kompensuoti priemokas dėl COVID-19) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 1 mln. eurų finansavimą į darbo užmokesčio fondą, kuris ugniagesių gelbėtojų bendruomenei yra būtinas, norint pasiekti tarp socialinių partnerių (Departamento ir profesinių sąjungų) sutartus nuoseklaus darbo užmokesčio kėlimo, parengties užtikrinimo bei socialinių garantijų užtikrinimo tikslus bei toliau dalyvauti COVID-19 situacijos suvaldyme. Profesinė sąjunga yra pasiruošusi dalyvauti komiteto posėdyje svarstant šį įstatymo projektą ir pristatyti klausimą plačiau. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2021-05-21 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 932 „Dėl Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos ir Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ ir šio nutarimo 2007 m. kovo 28 d. Nr. 322 naują redakciją Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso (toliau – Tuskulėnų memorialinis kompleksas) pastatuose įkūrė muziejų-edukacinį centrą. Tikslas – ne tik pateikti muziejaus lankytojams istorinius dokumentus, bet ir daryti jiems emocinį poveikį. 2008 m. Tuskulėnų memorialinis kompleksas tapo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padaliniu. Tai vienas iš lankomiausių muziejų Lietuvoje, kuriame kiekvienais metais sulaukiama per 90 000 lankytojų. 2021 m. I pusmetyje Tuskulėnų dvaro rūmuose užbaigtas dar vienos naujos ekspozicijos „Projektas – homo sovieticus“ įrengimas. Tikslas – objektyviai pažvelgti į sovietinę Lietuvos patirtį. Derinant naujausius istorinius tyrimus ir modernias bei interaktyvias muzeologines eksponatų pateikimo formas siekti įvairiapusiškai išskleisti tuos momentus, kurie dažnai lieka didžiosios politinės istorijos pakraštyje ir tampa tik sudedamąja makro įvykių dalimi. Šiuo atveju ekspozicijos centru tampa žmogaus ir totalitarinio režimo santykis, aktyvi ideologinė politika ir visuomenės bandymai jai atsispirti. Pažymėtina, kad šioje naujai įrengtoje ekspozicijoje pavyko atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką, kurioje buvo siekiama įdiegti naujas elgsenos ir mąstymo formas. Tai bandymas suprasti Sovietų Sąjungoje ir sovietinėje Lietuvoje gyvenusį žmogų, kartais dar vadinamą homo sovieticus, ir kartu parodyti, kokiomis sąlygomis jis gyveno ir koks jis buvo.
Per daiktus, tekstus, atsiminimų fragmentus ir kitus tą pasaulį atspindinčius eksponatus pasistengėme atskleisti to laikmečio dvasią ir bendras sovietinės epochos ypatybes. Eksponatų aprašais norėjome pabrėžti sovietinės tikrovės paradoksalumą, vidinį prieštaringumą. Visa tai atskleidžia esminį šios ekspozicijos bruožą – ji nebaigtinė, kaip nebaigtinis ir sovietmečio vertinimas ar pastangos jį suprasti. Šiuo metu Tuskulėnų memorialiniame komplekse dirba 7 darbuotojai. Norint atidaryti naujai įrengtą ekspoziciją „Projektas – homo sovieticus“ ir toliau tinkamai organizuoti bei vykdyti tiriamąją, muziejinę-edukacinę Tuskulėnų memorialinio komplekso veiklą, reikalingi
metus reikalinga 55 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre ir pavaldžioje įstaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fonde yra įsteigtos 128 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės, iš jų 120 gavo ir gauna minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-127 buvo pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 priedai, reglamentuojantys pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus. Lėšų šiam tikslui centrui (skirtingai nei kitoms biudžetinėms įstaigoms) nebuvo skirta. Mūsų skaičiavimais vien minimalių koeficientų kilstelėjimas centre 1-am mėnesiui pareikalavo 6.620 eurų papildomų lėšų darbo užmokesčiui, o per metus iš viso su socialinio draudimo įmokomis susidaro 80 tūkst. eurų darbo užmokesčio lėšų trūkumas.
Kadangi Finansų ministerija, atsižvelgusi į centro raštus žada kompensuoti 50 tūkst. eurų, lieka 30 tūkst. eurų darbo užmokesčio trūkumas iki metų pabaigos. Atkreipiame dėmesį, kad Centras niekada nepatenka į jokią kategoriją įstaigų, kai papildomai didinami kultūros ir meno darbuotojų, teismų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestį, nors didelė dalis Centro muziejininkų, istorikų ir tyrėjų, tarp jų dirbančių ir su įslaptintais dokumentais, yra minėtų sričių specialistai. Tai atsispindi palyginus Lietuvos statistikos departamento ir Centro pateiktus 2020 metų darbo užmokesčio rodiklius, nes Lietuvos VDU per mėnesį sudaro 1421 eurų, o Centro VDU tik 1195 eurų, tai 226 eurais arba 18 % mažiau. Jei lyginti Vilniaus apskrities VDU 1603 eurų, tai Centro VDU net 408 eurais arba 34 % mažesnis. Kadangi beveik visi Centro darbuotojai dirba Vilniaus mieste, tai tokios didelės darbo užmokesčio disproporcijos su statistiniais vidurkiais sukelia Centro vadovams ir darbuotojams dideles įtampas. Siekiant įgyvendinti 2021 metais Centrui iškilusius naujus iššūkius ir pasiekti norimų rezultatų prašome Jus rasti galimybę padidinti ir skirti papildomai 2021 metų antram pusmečiui 55 tūkst. eurų, iš kurių
koeficientų padidinimą ir 25 tūkst. eurų reikalingi atidaromai ekspozicijai „Projektas – homo sovieticus“ darbuotojų priėmimui, įgyvendinant patvirtinus teisės aktus. Dėkoju už bendradarbiavimą sprendžiant Centrui aktualius klausimus ir tikiuosi Jūsų palankaus sprendimo skiriant Centrui taip būtinus papildomus asignavimus darbo apmokėjimui. Pritarti
6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:.
COVID-19 pandemijos likvidavimu, kompensuoti) ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (papildomai skirti 55 tūkst. eurų, iš jų 30 tūkst. eurų pareigybių minimalių koeficientų padidinimui kompensuoti ir 25 tūkst. eurų reikalingi atidaromai ekspozicijai „Projektas – homo sovieticus“) Lėšų šaltinis: valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, 239 6808, 8698 42647
Audito komitetas
DĖL
SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-102 PREAMBULĖS, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3, 6, 7, 8 PRIEDŲ PAKEITIMO
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Evelina Dobrovolska, Deividas Labanavičius, Laima Nagienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnioji patarėja Audronė Miknevičienė, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktorė Inga Tarakavičiūtė, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas Jaroslav Mečkovski. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2021-05-28 Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), vadovaudamasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu (toliau – KĮ) ir Valstybės kontrolės įstatymais, ir atsižvelgdama į tai, kad 2021 m. gegužės 14 d. Vyriausybės nutarimu Seimui buvo pateiktas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas, teikia Seimui savo išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir nuomonę dėl 2021 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių. Pateiktame
patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekte remiamasi 2021 m. kovo 19 d. ekonominės raidos scenarijumi. Finansų ministerijos atnaujintos makroekonominės projekcijos, kurias vertins VK FI, bus skelbiamos birželio mėnesį. Atsižvelgiant į naujausius statistinius duomenis, tikėtina, kad makroekonominės projekcijos bus peržiūrimos teigiama kryptimi, tad tai prisidėtų ir prie geresnio valdžios sektoriaus balanso. 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte planuojamos ne tik papildomos išlaidos COVID-19 priemonėms, bet ir kitos ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nebuvo numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių. 2020 m. gruodžio mėn. priimtame biudžeto įstatyme ilgalaikės išlaidos, nepadengtos pajamomis, sudarė 835,6 mln. Eur (1 pav.). 2021 m. biudžeto pakeitimo projekte ilgalaikės išlaidos papildomai didinamos 30,2 mln. Eur nenumatant tvarių pajamų šaltinių.
Europos Komisijos 2021-03-03 komunikate Tarybai nurodoma, kad „Nustačiusios nuolatines priemones valstybės narės turėtų tinkamai jas finansuoti, kad užtikrintų neutralų poveikį biudžetui vidutiniu laikotarpiu“. Tai reiškia, kad struktūrinis deficitas be COVID-19 priemonių ar išlaidų investicijoms neturi būti didinimas. Atsiribojant nuo produkcijos atotrūkio nuo potencialo ir struktūrinio balanso vertinimo neapibrėžtumo, galima analizuoti valdžios sektoriaus išlaidas eliminavus mokamas palūkanų sumas už valstybės skolą, nedarbo išmokas ir ES bei kitą finansinę paramą. Siekiant neprastinti valdžios sektoriaus balanso, tokios neto išlaidos turėtų augti potencialaus BVP pridėjus infliaciją tempu arba sparčiau, jei spartesnį išlaidų augimą kompensuotų ilgalaikės pajamų priemonės. Eliminavus COVID-19 poveikį valdžios sektoriaus išlaidoms, palūkanas, nedarbo išmokas, ES ir kitą finansinę paramą, planuojamas 2021 m. išlaidų augimas sudaro 14,9 proc. (2020 m. – 10,9 proc.). Pastaruosius penkerius metus papildomais pajamų šaltiniais nepadengtos ilgalaikės išlaidos jau sukūrė apie 5 proc. BVP struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. Siekiant neprastinti valdžios sektoriaus struktūrinio balanso, diskrecinių išlaidų augimą turi kompensuoti ilgalaikės pajamų priemonės vidutiniu laikotarpiu. Per 2017–2021 m. laikotarpį kasmet vidutiniškai po 1 proc. BVP augo ilgalaikės išlaidos, neužtikrinant tvaraus jų finansavimo šaltinio (2 pav.). 2017–2019 m. šios ilgalaikės išlaidos buvo dengiamos ciklinėmis pajamomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos. 2020–2021 m. valdžios sektoriaus ilgalaikėms einamosioms išlaidoms skiriama 2,9 proc. BVP, nenumatant tvaraus pajamų šaltinio. Nominalaus valdžios sektoriaus deficito mažėjimą nuo
aspektai. 2011 m. valdžios sektoriaus deficitas, siekiantis 9 proc. BVP, buvo nulemtas AB „Snoro“ banko bankroto.
Suteikta paskola VĮ „Indėlių ir investicijų draudimui“ buvo apskaityta kaip valdžios sektoriaus išlaidos (2,8 proc. BVP), vėlesniais metais sėkmingai pardavus banko turtą, grąžinama paskola, apskaityta kaip valdžios sektoriaus pajamos, kūrė gerėjančio valdžios sektoriaus balanso padėties vaizdą. Be to, pažymėtina, kad grąžinamos paskolos ir statistinė korekcija, susijusi su gynybos priemonių įsigijimu (toliau – GPĮ statistinė korekcija), buvo pagrindiniai statistiniai veiksniai lėmę valdžios sektoriaus perviršius pagal ESS‘2010 2016–2019 m. laikotarpiu (3 pav.). Šios COVID-19 pandemijos metu įmonėms suteikiamos lengvatinės paskolos apskaitomos kaip turtas balanse, neigiamai veiktų valdžios sektoriaus balansą, jei paskolos būtų negrąžintos. Tai sukuria papildomą neigiamą rizikos veiksnį valdžios sektoriaus balansui ateityje. Pasibaigus išskirtinėms aplinkybėms, struktūrinio deficito sumažinimas bus didelis iššūkis viešiesiems finansams. Be papildomų pajamų diskrecinių priemonių valstybės skolos augimo trajektorija krypties nepakeis. Po pasaulinės finansų krizės struktūrinio deficito sumažėjimas buvo pasiektas konsoliduojant, vėliau „įšaldant“ realų išlaidų augimą. 2011 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,3 proc. BVP, 2021 m. numatoma 7,9 proc. BVP. Siekiant išvengti valdžios sektoriaus išlaidų realaus „įšaldymo“ ir tolimesnio einamųjų išlaidų finansavimo skolintomis lėšomis, būtina struktūriškai didinti pajamas. Situaciją daro sudėtingesnę ir tai, kad tokie ilgalaikiai įsipareigojimai, kaip įvestas pensijų indeksavimas, neišvengiamai reikalaus išlaidų didinimo. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2022 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims narėms nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams.
Prie fiskalinės drausmės taisyklių taikymo planuojama grįžti 2023 metais. Nuo 2020 m. kovo 26 d. Lietuvoje taip pat nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurių laikotarpiu galima neatsižvelgti į fiskalinių rodiklių nukrypimą, kol tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. · Remiantis KĮ 6 str. 7 d., susidarius išskirtinėms aplinkybėms, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. · Remiantis KĮ 3 str. 1 d., susidarius išskirtinėms aplinkybėms, 2021 m. perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė pagrįstai netaikoma. · Išlaidų augimo ribojimo taisyklė 2021 m. pagrįstai netaikoma, nes susidarė KĮ 3 str. 3 d. 1 ir 5 p. numatytos jos netaikymo aplinkybės. · Remiantis KĮ 4 str. 2 ir 3 d., 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai parengti laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių. · Savivaldybių 2021 m. ex-ante biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2021 m. birželio mėn.
2Lietuvos bankas,
2021-05-28 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 14 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1]. Projektuose suplanuotų VS rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus, nes planuojamas spartesnis, nei anksčiau planuota, VS skolos didėjimas reikšmingai mažina erdvę fiskaliniams manevrams ateityje. Palyginti su tuo, kuriuo rėmėsi patvirtintas 2021 m. biudžetas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus vidutiniu laikotarpiu reikšmingai nepasikeitė (2020 m. gruodžio mėn. BVP augimo prognozė 2021–2023 m. sudarė atitinkamai 2,8, 3,1 ir 3,1 %, o 2021 m. kovo mėn. – 2,6, 3,2 ir 3,2 %). Tačiau dėl papildomų priemonių reikšmingai blogėja VS balanso prognozė (2021 m. – nuo –7,0 iki –8,4 % BVP[2]; 2022 m. – nuo –2,8 iki –6,0 % BVP, 2023 m. – nuo –2,0 iki –4,0 % BVP) ir atitinkamai padidėja numatomas VS skolos ir BVP santykis (patvirtintame 2021 m. biudžete 2021–2023 m. planuotas skolos ir BVP santykis sudarė atitinkamai 51,9, 50,5, 52,1 % BVP, o projektuose numatomas atitinkamai 52,3, 54,5, 58,1 ir 58,1 % BVP 2024 m.). Nors šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanų normas, vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Ilgesniuoju laikotarpiu didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpių problemas, ji lemia didesnes skolos tvarkymo išlaidas ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl auga rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko.
Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą, taip pat į skolos mažinimo strategijos parengimą ir įgyvendinimą iškart po pandemijos suvaldymo. Nors 2021 m. Stabilumo programoje ir projektuose teigiama, kad formuojama fiskalinė politika 2021 m. yra anticiklinė, vis dėlto labai tikėtina, kad 2021 m. ekonomikos plėtra bus spartesnė, o ciklinė padėtis – palankesnė, todėl yra rizika, kad fiskalinės politikos pobūdis gali būti prociklinis. 2021 m. Stabilumo programoje, apimančioje ir projektuose pateikiamą informaciją, nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2021–2024 m. bus neigiamas ir sudarys atitinkamai –1,7, –1,9, –1,7 ir –1,2 proc. Tai reiškia, kad ekonomikos padėtis per artimiausią laikotarpį bus palyginti prasta. Vis dėlto, turint mintyje naujausią 2021 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo įvertį, tikėtina, kad ekonomikos plėtra bent jau 2021 m. bus spartesnė, nei prognozuojama programoje, o ekonomikos ciklinė padėtis – palankesnė. Taip manyti leidžia įvairių ekonominių rodiklių visuma. Pavyzdžiui, 2020 m. Lietuvos BVP sumažėjo tik gana nedaug, o prieš nuosmukį ekonominis aktyvumas, mūsų vertinimu, viršijo potencialųjį jo lygį, todėl sunkmečiu stipriai nuo potencialiojo lygio nenutolo, o 2021 m. numatomo BVP augimo turėtų pakakti jį vėl pasiekti. Be to, Europos Komisijos skelbiamų daugelio Lietuvos verslo pasitikėjimo rodiklių reikšmės 2021 m. yra artimos ilgalaikėms jų reikšmėms, nors 2020 m. jos buvo nukritusios žemiau savo ilgalaikių vidurkių.
Nepaisant to, didelė dalis Lietuvos įmonių 2020 m. dirbo pelningai (61 %, t. y. daugiau nei vidutiniškai 2017–2019 m.), o pramonės įmonių gamybos pajėgumų panaudojimas 2021 m. balandžio mėn. pasiekė 2016–2019 m., t. y. ekonomikos pakilimo laikais, stebėtą vidutinį lygį. Palankesnė, nei numatoma projektuose, gali būti ir darbo rinkos padėtis – tai rodo naujausia informacija apie krintantį nedarbo lygį ir gana sparčiai kylantį vidutinį darbo užmokestį. Viena vertus, tikėtina spartesnė ekonomikos plėtra 2021 m. turėtų didinti VS pajamas ir mažinti deficitą, tačiau, kita vertus, VS rodiklius 2021 m. gali neigiamai veikti ir lėčiau arba mažesne, nei suplanuota, apimtimi įmonių grąžinamos mokestinės ir kitos paskolos, valstybės institucijų suteiktos kaip parama verslui per pandemiją. Jeigu VS deficito prognozės nesikeis, gali atsitikti ir taip, kad fiskalinė politika
kelia abejonių dėl projektuose siūlomų papildomo fiskalinio skatinimo priemonių 2021 m. poreikio numatyta apimtimi. Projektuose numatoma 581 mln. Eur padidinti su COVID-19 valdymu susijusioms priemonėms finansuoti numatytas lėšas (priimtame
poreikis sveikatos apsaugos ir socialinėje srityje yra savaime suprantamas, vis dėlto dėl papildomos paramos verslui reikalingumo ir pasirinktų paramos formų kyla abejonių:
pataisų projekte tarp užimtumo skatinimo priemonių numatytos subsidijos jau dirbantiesiems (subsidijos po prastovų). Ir anksčiau taikyta ši priemonė nebuvo efektyvi: jai buvo skirta itin didelė paramos lėšų dalis, tačiau ji menkai prisidėjo prie darbo vietų išsaugojimo.
Taip pat didžiausios subsidijos po prastovų sumos atiteko ekonominėms veikloms, kurių apyvartos sumažėjo santykinai nedaug arba netgi padidėjo[3]. Turint omenyje, kad didelė dalis Lietuvos įmonių dirba pelningai, verslo sukaupti indėliai bankuose yra pasiekę istoriškai aukščiausią lygį ir pan., reikėtų numatyti papildomus saugiklius, kuriais būtų užtikrinama, kad valstybės parama pasiektų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusį verslą. Lietuvos banko vertinimu, negrąžintinos subsidijos turėtų būti teikiamos tik labiausiai nukentėjusioms įmonėms[4]. Kitais atvejais tikslinga būtų labiau remtis, pavyzdžiui, lengvatinėmis arba beprocentėmis paskolomis.
teikiamame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projekte siūloma priimti laikiną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo, sporto ir kultūros paslaugoms. Suprantame, kad šios ekonominės veiklos yra vienos iš labiausiai su COVID-19 valdymu susijusių apribojimų paveiktų veiklų. Vis dėlto siūlome atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: pirma, PVM lengvata šios veiklos įmones pasieks tik tada, kai jos vėl pradės dirbti ir gauti pajamas ir neturės įtakos vis dar nevykdančioms veiklos įmonėms. Antra, tikėtina, kad, nors ir laikinai įvedus PVM lengvatą, gali būti nelengva jos atsisakyti dėl įvairių priežasčių. Trečia, nors PVM lengvata galėtų būti siekiama pakeisti tam tikrų prekių ar paslaugų kainas tam, kad padidėtų jų vartojimas, aptariamu atveju reikalingas ne santykinis paslaugų atpiginimas, o galimybė jas teikti, kurią visų pirma lemia pandeminė padėtis.
Pandemija akivaizdžiai parodė, kad ir savarankiškai dirbantys asmenys susiduria su nedarbo rizika, todėl šių asmenų nedarbo problemos turėtų būti sprendžiamos ne ad hoc priemonėmis (skiriant darbo paieškos išmoką), bet sistemiškai, t. y. įtraukiant šiuos asmenis į įprastą nedarbo socialinio draudimo sistemą. Kartu su projektais teikiamame Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte numatoma išplėsti darbo paieškos išmokos tikslinę gavėjų grupę ir įtraukti savarankiškai dirbančiuosius. Lietuvos banko vertinimu, tai, kad šiuo metu dalis dirbančiųjų (pvz., individualia veikla užsiimantys, dirbantys pagal verslo liudijimus) nedarbo draudimu privalomai nėra draudžiami, yra dabartinės socialinės sistemos trūkumas, kuris turėtų būti taisomas ne ad hoc priemonėmis, mokant darbo paieškos išmoką, bet įtraukiant šiuos asmenis į įprastą nedarbo socialinio draudimo sistemą, t. y. jie turėtų mokėti socialinio draudimo įmokas, o prireikus gautų išmokas. Siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, 2021 m. numatytos vienišų asmenų išmokos. Projektuose numatoma, kad lėšų poreikis šiai išmokai sudarys 15 mln. Eur šiais metais, 106 mln. Eur kitais ir vėlesniais metais. Nors priemonės, skirtos skurdui mažinti, yra reikalingos, tačiau atkreipiame dėmesį, kad ši priemonė didina ilgalaikius įsipareigojimus, nes lėšų poreikis šiai išmokai atsiras ne tik šiemet, bet ir vėlesniais metais. Šiems papildomiems įsipareigojimams padengti papildomos pajamos nėra numatomos, todėl ši priemonė blogins viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu. Projektuose numatoma, kad valstybės ir savivaldybių išlaidos bus apie 775 mln. Eur didesnės nei patvirtintame 2021 m. biudžete.
Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų vidutiniškai po 0,1 proc. punkto per metus. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: pradedama mokėti vienišo asmens išmoka, pratęsiama su COVID-19 susijusi parama (subsidijos po prastovų, darbo paieškos išmokos ir pan.), papildomos valdžios sektoriaus išlaidos (sveikatos apsaugai ir kitiems institucijų poreikiams), „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijos. Laikoma, kad laikina PVM lengvata maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams vidutinės metinės infliacijos nemažins, tačiau neatmestina tai, kad, šią lengvatą panaikinus, kainos minėtuose sektoriuose didės sparčiau nei įprastai. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nevertinta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2021 m. gegužės 28 d. išvadoje Nr. BPE-3 ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ ir Lietuvos banko 2021 m. gegužės 28 d. išvadoje Nr. S 2021/(22.7.E-2201)-12-2912 „Dėl 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktus pastebėjimus dėl būtinybės valdyti tvariais finansavimo šaltiniais nepadengtų ilgalaikių išlaidų didėjimą, siekiant stabilizuoti struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ir skolos augimą, o taip pat didinti COVID-19 padariniams šalinti teikiamos valstybės paramos tikslingumą, užtikrinant, kad tokia parama būtų skiriama labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems subjektams, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr.
XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 7, 8, 11 priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-495 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis. Komiteto posėdžio pirmininkas Zigmantas Balčytis Komiteto biuro patarėja Diana Andriūnaitė [1] Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymas ir jo priedai, Nr. XIVP-495, 2021 m. gegužės 14 d.; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo nr. XIV-122 1, 5 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 21-24639, 2021 m. gegužės 14 d.;
Lietuvos Respublikos
įstatymo nr. XIV-121 pakeitimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 2021-10805, 2021 m. gegužės 14 d.; Lietuvos stabilumo 2021 metų programa (https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_SP_2021_04.pdf). [2] Atkreipiame dėmesį, kad projektuose formuojamas 8,4 proc.
VS balanso deficitas 2021 m. bus prastesnis nei prognozuojami VS balanso rodikliai kitose Baltijos valstybėse. Europos Komisijos prognozės rodo, kad 2021 m. Latvijoje VS deficitas sudarys 7,3 proc. BVP, o Estijoje – 5,6 proc. BVP, nors ekonomikos plėtra bus panaši (Latvijoje numatomas realiojo BVP augimas 3,5, Estijoje – 2,8, Lietuvoje – 2,9 %). [3] Lietuvos banko vertinimu, tik 20 proc. subsidijų po prastovų sumos pernai buvo išmokėta įmonėms, kurių pajamos krito daugiau nei 10 proc. Daugiau informacijos apie tai galima rasti čia: https://www.lb.lt/lt/renginiai/makroekonominiu-prognoziu-pristatymas. [4] Lietuvos banko raštas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai „Dėl priemonės „subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms MVĮ“ aprašo projekto“, 2020 m. gruodžio 9 d. (Nr. S 2020/(22.9.E-2202)-12-7570).
europos REIKALŲ komitetas
Morkūnaitė-Mikulėnienė, komiteto nariai Laima Liucija Andrikienė, Audronius Ažubalis, Andrius Bagdonas, Ligita Girskienė, Domas Griškevičius, Mindaugas Lingė, Arminas Lydeka, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Andrius Mazuronis, Rūta Miliūtė, Monika Ošmianskienė, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Lukas Savickas, Giedrius Surplys, Algirdas Sysas, Andrius Vyšniauskas, Emanuelis Zingeris (kvorumas yra). Europos reikalų komiteto biuras: vedėja Dainora Asevičienė, patarėjos Agnė Grigienė, Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, Aistė Pikiotienė, Simona Jankauskaitė, Živilė Rožėnaitė, vyriausiasis specialistas Martynas Lukoševičius, padėjėja Agneta Milena Paskalucė.
Kviestieji asmenys: Kviestieji asmenys: energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas ir viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, žemės ūkio ministro patarėja klimato ir agroaplinkosaugos klausimais Kristina Simonaitytė, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius, ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Energetikos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus patarėjas Vaidas Vaitėnas ir vyriausiasis specialistas Algirdas Petkevičius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento Pramonė
Masalskis, finansų viceministras Gediminas Norkūnas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerės referentė Karolina Motiejūnaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų departamento direktorė Jūratė Dringėlienė ir Finansų departamento Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus patarėja Aušra Saukaitienė, švietimo, sporto ir mokslo viceministras Ramūnas Skaudžius, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Ašmegienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Kanovalovaitė, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, Valstybės kontrolės atstovai Saulė Skripkauskienė, Jaroslav Mečkovski, Audrius Misevičius, Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Paulius Baniūnas ir Investicijų departamento Investicijų analizės skyriaus vedėja Gražina Meiduvienė, Seimo Audito komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė, Seimo Ekonomikos komiteto biuro patarėja Rasa Ona Duburaitė, Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėja Eglė Maželė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė, Seimo Pirmininkės pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės patarėjos Romena Čiūtienė ir Augustina Zamuškevičiūtė, Užsienio reikalų ministerijos viceministras Arnoldas Pranckevičius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginio planavimo ir veiklos organizavimo departamento direktorė Inga Steponavičienė, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento direktoriaus pavaduotojas Robertas Bružilas, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Edvilas Raudonikis, Seimo nario Emanuelio Zingerio patarėjas Simonas Klimanskis, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento COREPER I skyriaus atašė Mindaugas Nakvosas, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento COREPER I skyriaus vedėja Nerija Bendinskienė, Seimo nario Mato Maldeikio patarėja Viktorija Gailiūtė, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento patarėjas Egidijus Vareikis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų departamento direktorė Jūratė Dringėlienė ir Finansų departamento Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus patarėja Aušra Saukaitienė, švietimo, sporto ir mokslo viceministras Ramūnas Skaudžius, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Ašmegienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Kanovalovaitė, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, Valstybės kontrolės atstovai Saulė Skripkauskienė, Jaroslav Mečkovski, Audrius Misevičius, Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Paulius Baniūnas ir Investicijų departamento Investicijų analizės skyriaus vedėja Gražina Meiduvienė, Seimo Audito komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė, Seimo Ekonomikos komiteto biuro patarėja Rasa Ona Duburaitė, Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėja Eglė Maželė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė, Seimo Pirmininkės pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės patarėjos Romena Čiūtienė ir Augustina Zamuškevičiūtė, Užsienio reikalų ministerijos viceministras Arnoldas Pranckevičius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginio planavimo ir veiklos organizavimo departamento direktorė Inga Steponavičienė, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento direktoriaus pavaduotojas Robertas Bružilas, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Edvilas Raudonikis, Seimo nario Emanuelio Zingerio patarėjas Simonas Klimanskis, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento COREPER I skyriaus atašė Mindaugas Nakvosas, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento COREPER I skyriaus vedėja Nerija Bendinskienė, Seimo nario Mato Maldeikio patarėja Viktorija Gailiūtė, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento patarėjas Egidijus Vareikis. 2.
(toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-495 ir Komiteto išvadai. 6.2. Atkreipti pagrindinio Komiteto dėmesį, kad būtų vykdoma ekonomikos atsigavimą palaikanti fiskalinė politika, o pagalbos priemonių, susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu, apimtis turėtų būti palaipsniui mažinama, atsižvelgiant į pandemijos situaciją ir ekonomikos būklę. 6.3. Atkreipti pagrindinio Komiteto dėmesį, kad vidutiniu laikotarpiu svarbu siekti stabilizuoti Lietuvos valdžios sektoriaus skolos augimą ir palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą, kadangi deficito mažinimo reikalavimas kils pradėjus vėl taikyti ES ir nacionaliniais teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, kurių taikymas šiuo metu yra laikinai susiaurintas dėl COVID-19 pandemijos sukeltos situacijos. 6.4.
6.4. Siūlyti Vyriausybei užtikrinti efektyvų, tikslingą ir savalaikį Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių įgyvendinimą, nukreiptą į ilgalaikių struktūrinių reformų vykdymą, ypatingą dėmesį skiriant nacionalinio ekonominės transformacijos plano įgyvendinimo procesui bei tinkamam išteklių subalansavimui. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Matas Maldeikis, Andrius Mazuronis. Komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Komiteto biuro patarėja Dovilė Paužaitė-Šliachtovič
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ KOMITETAS PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-102 PREAMBULĖS, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3, 6, 7, 8
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos socialinių mokslų centras, 2021-05-19 Reorganizacijos procedūroms užbaigti, išsaugoti mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičių bei tyrimų kokybei gerinti – pasiūlyti Vyriausybei skirti Lietuvos socialinių mokslų centrui papildomai 450 tūkst. Eur valstybės biudžeto asignavimų. Pritarti Žr. Kaimo reikalų komiteto 1 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo nariai (A. Dumbrava, G. Kindurys., A. Nekrošius, V. Bukauskas, R. Šasaševičiūtė, J. Pinskus, L.
Pinskus, L. Savickas, T. Tomilinas, G. Surplys, L. Mogenienė, V. Ąžuolas, S. Skvernelis. Z. Balčytis, A. Vinkus, S. Tumėnas, R. Šarknickas, G. Paluckas, V. Valkiūnas, V. Fiodorovas, T. Bičiūnas, D. Griškevičius, A. Butkevičius, R. Baškienė. R. Tamašūnienė, B. Petkevič, V. Bakas, ir kt.), 2021-05-2583 Argumentai:
Savivaldybių vietinės reikšmės keliams 2020 m. Kelių priežiūros ir plėtros programoje buvo skirta 135,5 mln. Eur, tačiau 2021 m. ši suma sumažinta beveik 19,6 mln. Eur, ko pasekoje savivaldybių vietinės reikšmės keliams iš viso skirta 115,9 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje valstybinės reikšmės rajoniniai keliai su žvyro danga sudaro 6 000 km, o savivaldybių valdomi vietinės reikšmės keliai su žvyro danga – 40 000 km bei į tai, kad Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo numatyta 20 mln. Eur suma per Kelių priežiūros ir plėtros programą finansuojamai specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, siūloma Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu šiems metams taip pat skirti 20 mln. Eur sumą specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Skirus šią sumą, bendras savivaldybių vietinės reikšmės keliams skirtas bendras finansavimas 2021 m. išliks toks pats, koks buvo 2020 m. Pasiūlymas:
Tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai , investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių.“. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto arba skolintos lėšos. Pritarti Žr. Kaimo reikalų komiteto 2 pasiūlymą. 2. Seimo nariai (A. Dumbrava, G. Kindurys., A. Nekrošius, V. Bukauskas, R. Šasaševičiūtė, J. Pinskus, L. Savickas, T. Tomilinas, G. Surplys, L. Mogenienė, V. Ąžuolas, S. Skvernelis. Z. Balčytis, A. Vinkus, S. Tumėnas, R. Šarknickas, G. Paluckas, V. Valkiūnas, V. Fiodorovas, T. Bičiūnas, D. Griškevičius, A. Butkevičius, R. Baškienė. R. Tamašūnienė, B. Petkevič, V. Bakas ir kt.), 2021-05-2511 Argumentai:
Siekiant užtikrinti aukštesnį kelių finansavimo intensyvumą, laiku įvykdyti suplanuotus kelių plėtros planus ir užtikrinti kokybiškas kelių infrastruktūros bei susisiekimo sąlygas vietos gyventojams, siūloma skirti 20 mln. Eur sumą specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Pasiūlymas:
Numatyti papildomą 20 mln. Eur sumą LR susisiekimo ministerijos asignavimuose, kurie būtų skirti specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto arba skolintos lėšos. Pritarti Žr. Kaimo reikalų komiteto 3 pasiūlymą. 6. Komiteto sprendimas:
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-478 ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymams. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. dėl skirtingo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2022 m. ir 2023–2027 m. programų ES ir bendrojo finansavimo lėšų santykio bei EURI fondo lėšų skyrimo numatoma nepanaudota 7,473 mln. Eur bendrojo finansavimo lėšų suma turėtų būti palikta žemės ūkio ministro valdymo srities priemonėms finansuoti, o ne perskirstyta kitiems asignavimų valdytojams, mažinant Žemės ūkio ministerijai skirtus asignavimus. Atsižvelgdamas į tai, Kaimo reikalų komitetas prašo Finansų ministerijos, bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, tikslinant 2021 m. valstybės biudžetą perskirstyti numatomas nepanaudoti lėšas papildomiems Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos poreikiams finansuoti. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2021-05-26 Argumentai: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą reorganizavus į Ekonomikos ir kaimo vystymo institutą ir prijungus prie Lietuvos socialinių mokslų centro, institutas neteko finansavimo iš Žemės ūkio ministerijos. Lėšos būtinos esamiems darbuotojams išlaikyti, tyrimams vykdyti. Šiam pasiūlymui pritaria ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasiūlymas: Lietuvos socialinių mokslų centrui papildomai skirti 450 tūkst.
Eur reorganizacijos procedūroms užbaigti, būtinam mokslo darbuotojų ir tyrėjų skaičiui išsaugoti, tyrimų kokybei gerinti. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti
reikalų komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje valstybinės reikšmės rajoniniai keliai su žvyro danga sudaro 6 000 km, o savivaldybių valdomi vietinės reikšmės keliai su žvyro danga – 40 000 km, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo numatyta 20 mln. Eur suma per Kelių priežiūros ir plėtros programą finansuojamai specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, siūloma Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu šiems metams taip pat skirti 20 mln. Eur sumą specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Pasiūlymas:
Tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai , investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių.“. Lėšų šaltinis:
biudžeto arba skolintos lėšos. Pritarti
reikalų komitetas, 2021-05-2611 Argumentai: Siekiant užtikrinti aukštesnį kelių finansavimo intensyvumą, laiku įvykdyti suplanuotus kelių plėtros planus ir užtikrinti kokybiškas kelių infrastruktūros bei susisiekimo sąlygas vietos gyventojams, siūloma skirti 20 mln. Eur sumą specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Pasiūlymas:
Papildomai skirti
specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Lėšų šaltinis:
biudžeto arba skolintos lėšos. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis, Vidmantas Kanopa. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė